Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 22 (1253) • 2012 m. birželio 15 d.

Tyrimas

Už nuolaidą – žiauri bauda

Kelios dešimtys Lietuvos kelionių agentūrų patyrė šoką: Konkurencijos taryba trenkė joms 5 mln. Lt baudos žaibu. Ši bauda – dar vienas požymis, kad verslui atėjo sunkūs laikai.

8-9 psl.

Kultūra

23 metai nesusikalbėjimo

Valstybei dovanoti dailės klasiko A.Gudaičio kūriniai verti milijonų. Bet jie jau du dešimtmečius dūla užkaltoje dirbtuvėje. Kodėl?

26-27 psl.

Tremties šaltis

1941-ieji, birželio 14-oji. Mums tai ne tik barbariško okupantų elgesio su pavergtaisiais diena. Ir bausmės už tai, kad negynėme savo laisvės, data.

Tiek, kiek 1940-ųjų birželio 15-ąją, be šūvio atidavus valstybę sutrypti priešui, nežuvo vyrų, tiek jų žuvo, buvo suluošinti, dingo be žinios lageriuose ir tremty. Ne tik vyrų – ir tūkstančiai moterų, ir vaikų, kūdikių.

„Niekad iki savo mirties nepamiršiu tos baisios nakties, kada ginkluoti kareiviai įsi-brovė miegant į kambarį. Man su vyru ir Arvydėliu 16 mėnesių, ir Daliute 6 savaičių

liepė rengtis, susiruošti per tris valandas ir važiuot nežinia kur. Aš negalėjau įsi-vaizduoti, kad man su tokiais mažyčiais galima kur nors tolimesnis kelias važiuo-ti“, – dienoraštyje kažkur Altaiske įrašė O.Alksninytė-Garbštienė.

Jei bandytume įsivaizduoti 7000 km ke-lionę per karščius žmonių prigrūstame gy-vuliniame vagone su dviem kūdikiais ant

rankų – be vandens, be tualeto, ar pavyktų net lakią vaizduotę turintiems?

Vis mažiau gyvų barbariškų trėmimų liudininkų. Kas šiandien mums birželio 14-oji?

Politikai pavertė šią datą negyva ikona, šalia kurios galima kartą per metus nusifo-tografuoti. Padūsauti, kokie skriaudžiami buvome. Kaip viską atsimename. O iš ti-krųjų? Žiūrint į 2012-ųjų suskaldytą Lietu-vą, sunku atsiginti minties, kad tremties šaltis, nelyg amžiams mums išduotas Si-biro įšalo dublikatas, net ir po 72 metų vis dar nepaleidžia Lietuvos.

T.U

rbe

lio

nio

/BF

L n

uo

tr.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. birželio 15 d.

D.Motiejūnas ilgiau nei Šarūnas Jasikevičius svarstė, ar padėti šiemet rinktinei,

ar ne. Galiausiai dvi vasaras rinktinės stovyklose plušęs, tačiau į galutinį dvyliktuką nepatekdavęs D.Motiejūnas

nutarė: neatvažiuos. Visi lengviau atsikvėpė ir

palinkėjo Donatui sėkmės eiti Ž.Ilgausko keliu –

puikiai žaisti NBA, bet ne Lietuvos rinktinėje.

2 | Politika

D.Motiejūnas nenori atstovauti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei. Kodėl?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

„F & L“ production

15min.lt apklausa

Treneris K.Kemzūra nemėgsta šio

žaidėjo ir nepageidauja jo rinktinėje

(2817) 12 proc.

D.Motiejūnas neturi kontrakto,

todėl bijo gauti traumą

(5541) 24 proc.

Treneris neduoda D.Motiejūnui

pažado, kad jis nebus atsarginis

(5557) 24 proc.

D.Motiejūnas jaučiasi didesnė

žvaigždė nei visa Lietuvos rinktinė

(8804) 39 proc.

Nepamirškime pensininkų!Nusprendusi nepaisyti profesinių sąjungų pasi-priešinimo daliai siūlomų Darbo kodekso (DK) pa-keitimų, šią savaitę Vyriausybė juos palaimino ir palydėjo į Seimą. Tarp siūlymų neliko tik vienos nuostatos: kad darbuotojo amžius – 65 metai – gali būti teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastimi.

Matant kvapą gniaužiančius jaunimo nedarbo skaičius, atrodytų, kad garbaus amžiaus darbuo-tojai turėtų savo vietą užleisti jaunuoliams.

Verslui rūpi ne tiek darbuotojų amžius, kiek jų įgūdžiai, kvalifi kacija ir sukuriama pridėtinė vertė. Gausu pavyzdžių, kai vyresnio amžiaus darbuotojas yra kur kas vertingesnis nei jaunesnis. Problemos esmė – ne pagyvenę darbuotojai, kurie įsikibę lai-kosi darbo vietų, bet kliūtys, su kuriomis apskritai susiduria darbdaviai, siekdami pakeisti darbuoto-jus tinkamesniais.

Antra, ne naujiena, kad, kaip ir daugelio kitų vals-tybių, Lietuvos visuomenė sensta. „Eurostat“ duo-menimis, per ateinantį pusšimtį metų senatvės priklausomumo koefi cientas Lietuvoje išaugs nuo 23,3 iki 56,6 proc. Kitaip sakant, 65 metų ir vyresni asmenys, sudarys daugiau nei pusę darbingo am-žiaus (15–64 m.) gyventojų.

Iš kur paimsime lėšų pensijoms, sveikatos ap-saugai ir kitoms socialinėms reikmėms, jei sparčiai mažės dirbančiųjų – t.y. mokesčių mokėtojų? Dar didesnį nerimą kelia neigiamas susitraukusios dar-bo jėgos poveikis ekonomikos plėtros potencialui bei gyvenimo lygiui.

Žvelgiant bent šiek tiek toliau į ateitį, akivaizdu, kad turime ne „nurašinėti“ senyvo amžiaus žmo-nes, bet stengtis kuo ilgiau išlaikyti juos darbo rin-koje. Juolab kad lietuviai emigruoja, bet imigrantų, kurie galėtų papildyti darbo jėgą, įsileisti vis tiek nenori. Neigiamai esame nusiteikę netgi atvyks-tančiųjų darbo tikslais atžvilgiu.

Kas padaryta? Lietuvoje yra vėlinamas pensinis amžius. Pagal dabar galiojančią tvarką, 2026 m. turėtų būti pasiektas 65 metų amžius ir vyrams, ir moterims. Palyginti su kitomis šalimis, šis vėlini-mas pakankamai gerai atitinka ilgaamžiškumo di-dėjimo tempus. Nesusiduriame ir su kita Vakarų šalims (pavyzdžiui, Austrijai ar Belgijai) būdinga problema, kai žmonės į pensiją išeina anksčiau laiko.

Tačiau tuo atliktų darbų sąrašas, skatinant ak-tyvų senėjimą, ko gero, ir baigiasi. Didesnis darbo santykių lankstumas neabejotinai praverstų pen-sininkams, neskubantiems į užtarnautą poilsį. Tik kyla daug abejonių, ar iki rinkimų bus bent kiek pasistūmėta naujojo DK link. Proveržio pensijų ir sveikatos sistemų reformos srityse taip pat greitu metu nepamatysime. Ką jau kalbėti apie tokius orios senatvės dalykus kaip mokymasis visą gy-venimą ar Pasaulio sveikatos organizacijos propa-guojamas Palankių sveikatai darbo vietų modelis. Taigi atleiskite, senjorai, šiandien nėra laiko jums.

Komentaras

Algė Budrytėredakcija@15min.lt

Akivaizdu, kad turime ne „nurašinėti“ senyvo amžiaus žmones, bet stengtis kuo ilgiau išlaikyti juos darbo rinkoje.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Olimpinių žaidynių atrankai besirengianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pagaliau sužinojo, kaip pasielgs Lenkijos čempionas, būsimasis NBA

klubo Hjustono „Rockets“ atsarginis Donatas Motiejūnas.

Savaitės nežaidėjas –

D.Motiejūnas

12 proc.

24 proc.

24 proc.

39 proc.

Apklausoje

dalyvavo

22721žmonės

15min • 2012 m. birželio 15 d. Politika | 3

Liepa Želnienėl.zelniene@15min.lt

Pirmą kartą per 22 metus paskelbta vieša Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos apžvalga sukėlė emocijų bangą.

Labiausiai kliuvo VSD teiginiai, kad kai ku-rios žiniasklaidos priemonės ir visuomeni-niai judėjimai, kritikuojantys Lietuvos vys-tomus energetikos projektus, yra parsidavę trečiosioms šalims.

VSD, pasakęs „A“, ištarti „B“ ir įvardyti konkrečius „Lietuvos priešus“ neišdrįso. Esą neturi įstatyminės teisės. Tiesa, kokie įstatymai trukdo, niekas nepaaiškino. Sei-mo Nacionalinio saugumo ir gynybos ko-miteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anu-šauskas tik numykė, kad ši VSD apžvalga tokia abstrakti, nes pirmoji, ir daugiau konk-retumo pasiūlė laukti kitąmet.

Tuo tarpu žaliųjų organizacijos mano, kad tokiu pasakymu VSD metė parsidavėlių še-šėlį visiems be išimties visuomenininkams ir žurnalistams, kritiškai pasisakantiems dėl Visagino atominės elektrinės ir suskystintų dujų terminalo statybų. Todėl žalieji pa-reikalavo kuo skubiau pateikti konkrečius galbūt parsidavusių įstaigų pavadinimus ir faktus, įrodančius jų veikimą prieš Lietu-vos valstybę. Tačiau nei VSD, nei NSGK to padaryti neketina.

Kalbama dešimtmetįBuvusieji VSD vadovai prisimena, kad skelbti viešas saugumo veiklos apžvalgas buvo svarstoma kone dešimt metų. Saugu-mo departamentui 1998–2004 metais vado-vavęs Mečys Laurinkus sako, kad nuo tokių apžvalgų viešinimo anksčiau sulaikydavo surinktų duomenų neapibrėžtumas, ypač, kai kalbama apie visuomeninius procesus, o ne susektus šnipus ar kitus mažiau rezo-nanso sukeliančius klausimus.

„Atsimenu, kai mes 2002 metais ruošėme ataskaitą ir norėjome skelbti viešai, tai dau-giausia klausimų kilo dėl ataskaitos dalies apie visuomeninius procesus. Tada aš bei kiti sustojome ir nepaskelbėme apžvalgos būtent dėl šio klausimo, nes nebuvo aišku,

kokiu pagrindu galėtume konkrečiai įvar-dyti grėsmes keliančius judėjimus.

Svarstėme, kad jeigu įvardytume, iškart iškiltų teisinio persekiojimo klausimas. Todėl nusprendėme, kad vis dėlto, jei ne-vyksta teisinis persekiojimas, negalima ir skelbti pavadinimų bei pavardžių“, – dės-tė M.Laurinkus.

Pirmas blynas VSD vadovu 2004–2006 m. dirbęs Arvydas Pocius taip pat svarstė galimybę teikti vie-šas ataskaitas visuomenei.

Jo nuomone, labai sveikintina, kad dabar-tiniam vadovui Gediminui Grinai apskritai pavyko tai padaryti. „Tai buvo sena idėja ir pagaliau pavyko ją įgyvendinti. Mano laiku buvo daug diskusijų dėl formato, dėl patei-kimo formos, informacijos apimties. Įtakos turėjo ir VSD santykis su NSGK, buvo svars-toma, kaip Seimo nariai pažiūrės. Buvo to-kios vidinės peripetijos“, – aiškino A.Pocius.

Pasak A.Pociaus, jokia staigmena, kad

pirmoji vieša VSD veiklos apžvalga sulaukė kritikos. „Pirmas kartas visada būna kriti-kuojamas. Manykime, kad kitas variantas bus tobulesnis“, – įsitikinęs A.Pocius.

Po A.Pociaus VSD vadovu tapęs Povilas Malakauskas apie viešą saugumo veiklos apžvalgą nuomonę išsakyti atsisakė. Anot jo, apskritai apie VSD darbą turėtų būti kuo mažiau kalbama.

„Aš turiu savo nuomonę, labai kategoriš-ką, bet viešai nekalbu šia tema, tik eksper-tiniu lygmeniu su savo kolegomis galiu pa-sidalyti savo mintimis, o viešai, nemanau, kad buvę ar esami vadovai turėtų disku-tuoti“, – savaitraščiui sakė P.Malakauskas.

Panašią poziciją išsakė ir 1993–1998 m. VSD vadovu dirbęs Jurgis Jurgelis. Jis aiš-kino, kad buvusiems VSD direktoriams kritikuoti dabartinio vadovo darbą būtų neetiška.

Nekorektiška forma Tuo tarpu M.Laurinkus tylėti nelinkęs. Anot jo, VSD pasirinkta kalbėjimo apie visuo-meninius reiškinius forma yra netinkama ir nekorektiška. M.Laurinkus teigia, kad VSD galėjo pla-čiau pasisakyti apie sugautus Lietuvoje už-sienio valstybių šnipus, apie prevencinius veiksmus, kurių imtasi saugomų strategi-nių objektų atžvilgiu užuot užuominomis dėstyti apie visuomeninius reiškinius ir

užsienio valstybių bandymus daryti įtaką stabdant energetinius projektus.

„Tokiais atvejais žmonės visada laukia konkretaus įvardijimo, o jeigu jo nėra, tai labai daug atsiveria kelių spekuliacijoms, ypač, kai yra pateikiamos užuominos ir api-bendrinimai. Ypač jautru tokius apibendri-nimus daryti visuomeniniais klausimais“, –įsitikinęs M.Laurinkus. Buvęs VSD vadovas mano, kad kalbant apie visuomenines orga-nizacijas, partijas ir žiniasklaidą negalima mėtytis abstrakčiais kaltinimais, neįvardi-jant konkrečių pavadinimų ir pavardžių.

„Kai nėra pakankamo pagrindo kokios nors visuomeninės organizacijos atžvil-giu ką nors konkretesnio pasakyti, tai ge-riau visiškai nieko nesakyti. Dabar šešėlis metamas visoms žaliųjų organizacijoms, o tai yra nekorektiška. Negalima taip daryti, kaip buvo padaryta, nes žmonės pradeda spėlioti ir prasideda spekuliacijos“, – įsiti-kinęs M.Laurinkus.

M.Laurinkui nerimą kelia ir tai, kad abs-trakčius teiginius apie užsienio šalių vyk-domą antiatominę propagandą VSD paskel-bė tuo metu, kai Seimas priiminėja su šiais klausimais susijusius įstatymus.

„Tai sukelia diskusiją, ar VSD nenori da-ryti spaudimo visuomenei, kad ji nekriti-kuotų, nepasisakytų prieš atominės elekt-rinės statybas“, – pastebi į politiką pasukęs buvęs VSD vadovas.

Viešas VSD blynas prisviloViešos saugumo tarnybų veiklos apž-

valgos yra įprastos Skandinavijos šalyse

ir Estijoje. Ten nesibodima į ataskaitas

įrašyti ir galbūt grėsmę keliančių orga-

nizacijų pavadinimų, su užsienio šalių

žvalgybų tarnybomis galbūt bendradar-

biaujančių asmenų pavardžių.

Tokia praktika galioja dėl to, kad, pa-

gal įstatymus, tose šalyse pakanka, kad

kuri nors organizacija būtų įspėta sau-

gumiečių, ir ją būtų galima viešai sieti su

užsienio slaptosiomis tarnybomis. Ta-

čiau paskelbęs savo ataskaitą su pava-

dinimais ir pavardėmis, Estijos saugu-

mas įvardintųjų vis tiek buvo įsuktas į

teismų maratoną.

„Estijoje buvo paskelbtos trys pavardės,

na ir kas? Galėjo ir pas mus jas paskelb-

ti, o kas būtų pasikeitę? Ta apžvalga

duota su paveiksliukais, kur aiškiai iš-

dėliota nuo kairės ekstremos iki deši-

nės. Man atrodo, kad tai yra dar daugiau

nei pavardės, kurias visi žinome“, – sakė

NSGK pirmininko pavaduotojas Vytau-

tas Bogušis.

Estija gali daugiauPasak V.Bogušio, kai kurių

judėjimų nuotraukos

VSD ataskaitoje pasako

daugiau nei pavardės.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2012 m. birželio 15 d.

Kodėl V.Uspaskichas?Šią savaitę per susitikimą su užsienio valstybių diplomatais (apie kurį tikriausiai reikės pranešti Valstybės saugumo departamentui, nes ne tik pie-tumis pavaišino, bet dar ir suvenyrų davė) išgirdau klausimą, kuo paaiškinti apklausų rezultatus, kurie rodo, kad daugiausia Lietuvos gyventojų rengiasi balsuoti už Darbo partiją.

Kaip čia yra, klausė vienos ambasados darbuoto-jas: mes nuolat girdime, kad Rusija yra didžiausia išorės grėsmė Lietuvai, kad rusai čia nemėgstami, o jūsų rinkėjai rengiasi patikėti valstybės valdymą rusui V.Uspaskichui, kuris nuo teisingumo slaps-tėsi Maskvoje?

Iškart net nesugalvojau, ką atsakyti. Bandžiau aiš-kinti, kad tų rusų Lietuvoje liko ne tiek jau ir daug, kad dauguma jų puikiai integravosi į visuomenę ir kad normaliems piliečiams iš esmės visiškai nerū-pi, kokios tautybės jų kaimynai ar bendradarbiai.

Čia, tiesa, gal truputėlį viską pagražinau, nes iš tiesų tai apklausos rodo, kad beveik pusė Lietu-vos gyventojų ne tik kad nenorėtų, kad jų kaimy-nai būtų kitos tautybės ar religijos, bet net ir būsto jiems išnuomoti nesutiktų. Bet, nepaisant to, pa-grindinė mano atsakymo mintis buvo ta, kad Rusija Lietuvos politikoje yra tas pats, kaip ta intymi kūno dalis, kuri kai kuriems šokėjams tampa didžiausiu kliuviniu suktis ant parketo.

Nežinau, ar mano paaiškinimas nuskambėjo įti-kinamai, bet bent jau man pačiam nekyla abejonių dėl to, kad Rusija dabartinei valdžiai yra puikiau-sias dalykas, kurio net nereikia išgalvoti. Subalan-suota užsienio politikai, bet tinka ir kitoms gyve-nimo sritims.

Štai, pavyzdžiui, neseniai Lietuvos ambasado-rius Jungtinėse Tautose D.Čekuolis pralaimėjo rin-kimus į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko postą. Ir pralaimėjo ne bet kaip, bet per balsavimą, kuris buvo surengtas pirmą kartą nuo 1991 m., nes pastaruosius 20 metų dėl kandidatūros į šį postą būdavo sutariama be balsavimo.

Kas dėl to kaltas? Žinoma, Rusija. Lietuvos dip-lomatai čia niekuo dėti, nes jie iki pat paskutinės minutės tikėjosi, kad Serbija atšauks savo kandida-tūrą ir, siekdami šio tikslo, vienu metu net grasino blokuoti ES ir Serbijos derybas.

Rusija gi dirbo visais frontais ir, jei tikėtume už-sienio reikalų ministru A.Ažubaliu, prieš pat balsa-vimą Niujorke net suorganizavo straipsnį Lietuvos žiniasklaidoje apie neaiškius įrašus KGB bylose, kuriose galbūt minimas D.Čekuolis.

Rusija juk viską gali – ji neabejotinai kalčiausia ir dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nesibaigė realiai taip ir neįvykęs liustracijos procesas.

Tiesą pasakius, ir pati koalicija galbūt dirba ne Lietuvai, o Rusijai. Na, bent jau liberalioji jos dalis.

Čia tikrai ne aš sugalvojau – taip šią savaitę sakė pats premjeras A.Kubilius, kuriam kilo abejonių, dėl liberalų Seime pateiktų pataisų įstatymui dėl suskystintų dujų terminalo statybos.

Tos abejonės buvo labai pagrįstos: pataisos buvo identiškos toms, kurias pateikė ir socialdemokratai, ir prieštaravo tam, ką buvo sugalvoję konservato-riai. Tai reiškia – parašytos Rusijoje.

Šiaip tai viskas aišku, bet kaip paaiškinti tai žmo-nėms, kurie nepriklauso konservatorių partijai ir supranta, kad blogam šokėjui iš tiesų trukdo ne ta vieta?

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Tiesą pasakius, ir pati koalicija galbūt dirba ne Lietuvai, o Rusijai. Na, bent jau liberalioji jos dalis, kaip sakė A.Kubilius.

4 | Savaitės interviu

„Tegul garbūs istorikai dėl to laikmečio ginčijasi. Tik daugelis jų tuo metu dar nebuvo gimę, o aš viską savo akimis mačiau“, – sako profesorius Kazys Ambrozaitis, ryškiai prisimenantis 1940-ųjų ir 1941-ųjų birželių lemtingus įvykius.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Kai 1940 metų birželio 15 dieną sovie-tai okupavo Lietuvą, K.Ambrozaičiui buvo 29-eri. Po metų Kaune dirbęs gy-dytojas atsidūrė kitų įvykių sūkuryje –1941 metų birželio 14-ąją prasidėjo didieji trėmimai, o po kelių dienų, įžengus nacių kareiviams, – Birže-lio sukilimas ir Laikinosios Vyriau-sybės sudarymas. Būdamas 34-erių K.Ambrozaitis, kaip politinis kalinys, atsidūrė Vorkutos lageryje. Iš ten grį-žo po dvejų metų turėdamas tik so-vietams netinkančią biografi ją ir eti-ketę „buožė“.

Dabar profesoriui – 101-eri, nors tuo sunku patikėti: duok Dieve, net jau-nam žmogui tokio šviesaus proto ir vidinio žavesio. „15min“ žurnalistus savo name Vilniaus Antakalnio rajone K.Ambrozaitis pasitinka pasitempęs, pasirišęs kaklaraištį. Iš karto sodina prie stalo ir surengia trumpą egzaminą.

„Kada sovietai okupavo Lietuvą? –primerkęs akį klausia. – 1940 metų birželio 15-ąją? Neteisingai. Lietuvos okupacija prasidėjo su Vilniaus krašto atgavimu 1939 metais. Jau tada įžen-gė pirmieji sovietų armijos daliniai. O tamstos paminėtą dieną tik padėtas galutinis taškas okupacijos istorijoje.“

Per ketverius metus nuo to „galuti-nio taško“ K.Ambrozaitis neteko visos savo šeimos. Pirmomis aukomis tapo tėvai – didžiųjų trėmimų dieną jie iš-vežti į Komiją. Tėvas mirė po metų, motina – po dvejų.

– Pats tąkart nuo tremties išsisuko-te. Kaip pavyko, juk paprastai išvež-davo visą šeimą? – „15min“ paklausė K.Ambrozaičio.

– Aš ir du broliai tuo metu gyvenome Kaune, o tėvai – Raseinių rajone, kur tu-rėjo 100 ha žemės. Jie tiesiog neišdavė mūsų adreso. Girdėjome, kad kažkas bus, bet kad šitaip...

Ką pirmiausia vežė? Buožes. Kodėl juos? Kad nuskurdę kaimynai galėtų pasidalyti jų turtą. Gaudavo žemės, o kad būtų dar sukalbamesni ir ramesni, valdžia padėdavo įsikurti. Ir kaip gra-žiai apgavo. Atveždavo po porą rąstų –štai, prašom, jūsų būsimam namui. Žmonės tuoj ir galvoja, kokia gera so-vietų valdžia, kaip padeda.

Buvo tam tikras limitas – iš kaimo iš-vežti bent dvi šeimas. Visus jų narius, kad likusieji nepradėtų kerštauti. Pla-nas – per 1941-uosius išvežti 7 proc. lietuvių. Jeigu toliau bus netvarka – dar 7 proc. „Lietuva bus, bet be lietu-vių“, – toks buvo okupantų šūkis.

– Bet tremtinių sąrašus turbūt ne so-vietų „tvarkdariai“ sudarinėjo?

– Baisiai nemalonu sakyti, bet sąra-šus sudarinėjo mūsų, vietinė, valdžia. Mano tėvas buvo jau 75 metų ir dar pa-liegęs. Ko tokius vežti? O, pavyzdžiai, kaimynė, kuri turėjo 40 ha žemės, irgi pateko į sąrašą. Taip pat ir jos sūnus – jaunas malonus žmogus, ir motina – nebepaeinanti senutė. Vis tiek paėmė iš lovos, nes buvo sąraše. Ir ką žmo-gus gali padaryti? Davė nurodymus valsčiams, kad tiek ir tiek išvežt. Tad ir įskundinėjo kaimynai vieni kitus – pirmiausia tuos, su kuriais susipyko, kuriems pavydėjo.

– Trėmimų traukinį pristabdė prasi-dėjęs karas. Tiesa, kad lietuviai jo laukė kaip išganymo?

– Tikra tiesa. O kad karas bus, tai mes Kaune žinojome – ateidavo tokių ži-nių iš Vokietijoje gyvenančių draugų. Bet manėme, kad viskas prasidės anks-čiau. Hitleris turėjo tokią madą pulti

sekmadieniais, kada visi pasimetę ir ne-tikę. Birželio 22-oji būtent tokia ir buvo.

– Ką veikėte tą dieną? – Tuomet buvau jaunas Kauno kli-

nikų Vidaus ligų skyriaus gydytojas. Tą dieną budėjau ligoninėje. Kadangi buvau baigęs ne tik Vytauto Didžio-jo universitetą, bet ir Kauno karo mo-kyklą, man, kaip atsargos karininkui, vos prasidėjus bombardavimui iš karto paskyrė valdyti ligoninę – direktorius nusišalino.

Ir tada pasipylė sužeistieji. Greitoji visus vežė net su ginklais. Pirmiausia –rusus, po to – vokiečius. Reikėjo juos suguldyti į atskiras palatas, kad tik ne-susitiktų ir nesusipeštų – juk būtų bai-siai nesmagu (juokiasi). Bet netrukus tie, kurie dar turėjo kiek jėgų, iš ligo-ninės išsibėgiojo.

– Birželio 23-iąją sudaryta Laikinoji Vyriausybė. Pažinojote jos narius?

– Kuo puikiausiai. Vos pats į tą Vy-riausybę nepakliuvau. Artimai bičiu-liavausi su sveikatos apsaugos minist-ru paskirtu Ksaveru Venciumi. Jis man pasiūlė savo pavaduotojo postą. Sakau, kad per jaunas esu ir šios garbės atsisa-kiau. Bet vis dėlto teko rimtai dalyvauti šiame darbe. Gaila, kad ši Vyriausybė atsilaikė tik šešias savaites.

Ne, nuojautos, kad ji neturi šansų iš-likti, nebuvo. Ta Vyriausybė labai tvir-tai laikėsi, nuolat darė žygius, kad Vo-kietija ją pripažintų. Kaip bežiūrėsi, ji vis tiek egzistavo, ir dėl to smagu. Beje, neseniai suskaičiavau ir pats nustebau –pergyvenau net septynias valdžias.

– Kuri buvo geriausia? – (Juokiasi) Atsakysiu taip. Kai buvo

sudaryta Laikinoji Vyriausybė, jūs ne-patikėsite, koks tvyrojo patriotizmas ir koks nuoširdumas, koks tautinis su-siklausymas – tokio nematau iki šios dienos.

Per sovietų okupaciją ir trėmimus tėvus ir brolius praradęs šimtametis profesorius

„Gyvenu gerai – esu

K.Ambrozaitis:

„Baisiai nemalonu sakyti, bet tremtinių sąrašus sudarinėjo mūsų, vietinė, valdžia.“

15min • 2012 m. birželio 15 d. Savaitės interviu | 5

Kazys Ambrozaitis:

vidutinis europietis“

Žinoma, dabar girdėti daug kaltinimų šiai Vyriausybei dėl jos pozicijos žydų atžvilgiu. Galiu užtikrinti, kad ministras pirmininkas Juozas Ambrazevičius buvo labai padorus žmogus ir niekados nebūtų dalyvavęs to-kiuose reikaluose. Bet žinote, visur yra vi-sokių žmonių.

Taip ir toje Vyriausybėje. Kažkas išsitarė, kad žydus naciai naikino, tegul ir naikina. Neprisidėjo prie tų baisumų, o nesąmonę

leptelėjo. Bet ir negynė žydų, neprotesta-vo prieš pogromus.

– Beveik visą karą dirbote Kauno klinikose. Kaip atsidūrėte Vorkutos lageryje?

– 1944 metais frontui artinantis prie Lie-tuvos iš Kauno nuvažiavau į savo tėviškę pasikalbėti su broliais, kad grįžta bolševi-kai ir reikia kartu bėgti. Broliai kategoriškai pareiškė, kad Lietuvos jie nepaliks. Išėjo į mišką ir nuo to laiko daugiau jų nebema-čiau. Pats grįžti į Kauną nebegalėjau – ke-liai išsprogdinti. Nei vežimų, nei vežikų.

Nusigavau tik iki Šiluvos, kur 1939 me-tais dirbau gydytoju. Klebonas maloniai priėmė – gydytojo čia labai reikėjo. Kartą mane aplankė partizanų ryšininkė. Sako, miške už Dubysos yra bunkeris ir ten rei-kia apžiūrėti ligonį. Iš pradžių jokiais bū-dais nesutikau, bet galų gale neatsispyriau įkalbinėjimams.

Numyniau dviračiu į bunkerį, o čia – du kapitonai: Juozas Čeponis ir Jonas Žemai-tis. Ir abu pažįstami iš Raseinių gimnazijos laikų. Patys išsigando mane išvydę. Sako, kito gydytojo laukę, mat jau turėjo žinių, kad vadžia mane įtarinėja.

Bet kelio atgal jau nėra. Pasirodo, tame bunkeryje buvo du išdavikai – vyras ir mo-teris. Jie mane ir įskundė. Tikra kvailystė. Suėmė ir apkaltino dalyvavimu partizanų judėjime. Ir – Vorkutos lagerin.

– Bet išsiveržėte iš jo jau po dvejų metų. – Visur įkliūdavau, bet kažkaip vis pavyk-

davo išsiveržti. Visą laiką atkakliai neigiau bet kokią savo kaltę, reikalavau akistatos su išdavikais. O jų jau nebelikę – žuvę. Tai jau buvo šioks toks mano koziris. Dar viena laimė tai, kad mane tardė ir teisė ne Lietu-voje, o Vorkutoje. Tardytojai – komiai, visi rudi. Kas aš jiems toks? Kažkoks gydytojas,

kuriam velnias žino kas nutiko. Galima sa-kyti, kad jie mane ir išgelbėjo. Kaip šian-dien pamenu: dirbu lagerio poliklinikoje, gražus rytas, 10 valanda. Ateina pranešti: „Tu – laisvas.“

Davė 10 dienų grįžti į Lietuvą. Išvykti tu-rėjau staigiai – net atsisveikinti su žmonė-mis neleido. Įteikė konservų maišą ir raštą, kad šitam nereikia mokėti už bilietus –keliauk sau sveikas traukiniais. O juose – minios žmonių. Ten išmokau miegoti sto-vėdamas. Minia suspaudžia ir miegi. Gyve-nime niekada nesu taip saldžiai miegojęs. Kiekvienoje stotyje būdavo karšto vandens užsiplikyti arbatai. Tai jis ir tie konservai man buvo visas džiaugsmas.

Iš lagerio išleido vasario 22-ąją, o Vilnių pasiekiau kovo 1-ąją. Stoviu stotyje ir gal-voju: ką dabar daryti? Tėviškės nėra, tėvų nėra, brolių – taip pat. Beliko tik draugai. Jie mane ir priglaudė.

Žinoma, su tokia biografi ja gydytojo dar-bo negavau. Bet tolesnį mano gyvenimą nulėmė atsitiktinumai. Atsitiktinai baigiau rentgenologų kursus. Atsitiktinai tų kursų vadovas išėjo atostogų ir jo vietą pasiūlė man. Būdamas eiliniu gydytoju parašiau disertaciją. O po to buvo įsteigtas Onko-logijos institutas ir apsižiūrėjo, kad reikia Rentgenologinio skyriaus vedėjo – pasiū-lė man. Viską užsidirbau – ne už mėlynas akis gavau.

Beje, įdomus nutikimas. Likus porai sa-vaičių iki paleidimo iš lagerio sutikau vidu-tinio amžiaus lietuvę. Ji pasisiūlė paburti iš delno. „Baikit, – juokiuosi. – Aš ne mėgėjas tokių dalykų. Na, bet juokais apžiūrėkime tą delną.“ Ir štai jos žodžiai: „Greitai tave išleis. Būsi turtingas. Ilgai gyvensi.“ Išleido. Gyvenu gerai – esu vidutinis europietis. Ir 100 metų perkopiau. Tad štai kokių kurio-zų gyvenime kartais nutinka...

1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS įsiveržė į Lenkiją, rugsėjo 19 d.

užėmė Vilnių, o rugsėjo 21 d. – ir Vilniaus

kraštą. 1939 m. spalio 10 d. primesta

Lietuvos–SSRS sutartimi Lietuvai teko

įsileisti į savo teritoriją SSRS karines bazes

su 20 tūkst. raudonarmiečių – Lietuvos

armija buvo tik kiek didesnė.

1940 m. birželio 15 d.

sulaužydama tarptautines sutartis ir pa-

siųsdama per 150 tūkst. raudonarmiečių,

SSRS okupavo Lietuvos Respubliką.

1940 m. birželio 17 d. sudaryta marionetinė Lietuvos

„liaudies“ vyriausybė.

1940 m. liepos mėn.

suimti ir į Sibirą su šeimomis ištremti

buvęs ministras pirmininkas Antanas

Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas

Urbšys, vidaus reikalų ministras Kazys

Skučas, Valstybės saugumo departamento

direktorius Augustinas Povilaitis. Pastarieji

du buvo netrukus sušaudyti.

1941 m. birželio 14-osiosnaktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos

gyventojų trėmimas į Rusiją.

1941 m. birželio 22–25 d. nacių kariuomenė užėmė visą Lietuvą.

1941 birželio 23 d. Kauno radijas pranešė, kad sudaroma

Laikinoji Vyriausybė. Jos likimas buvo

nulemtas liepos pabaigoje įvedus Lietuvoje

vokiečių civilinį valdymą. Rugpjūčio 5 d.

įvyko paskutinis posėdis.

Įvykių chronologija

Septynias valdžias

pergyvenęs K.Ambrozaitis

savo prisiminimus suguldė

į knygas.

Asmeninio archyvo nuotr.

15min • 2012 m. birželio 15 d.6 | Vizionieriai

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

„Solet“ saulės modulius gaminanti bendrovė „Precizika“ Bulgarijoje pradėjo eksploatuoti pirmąją nuosavą saulės jėgainę.

Antrąjį lietuviškų saulės modulių parką ke-tinama atidaryti rugsėjį. Tikimasi, kad šie projektai atvers kelius ir į kitas Europos rin-kas – Lenkiją, Rumuniją, gal net Vokietiją.

„Viską padarėme patys – patys pagami-nome modulius, patys sumontavome, pa-tys paleidome jėgaines. Saulės modulių jėgainė Bulgarijoje – pirmas ir didžiausios apimties lietuviško kapitalo projektas at-sinaujinančios saulės energijos srityje“, – didžiuojasi įmonės generalinis direktorius Tomas Barakauskas.

Investicijos į 1,5 megavato (MW) lietuviš-kų saulės modulių elektrinę siekia 2,5 mln. eurų (8,6 mln. Lt).

„Precizikos“ gaminamas „Solet“ saulės modulis esą atsiperka per septynerius me-tus, paskui jau generuojamas tik pelnas.

– „Precizikos“ siekis įsitvirtinti eksporto rinkose dar kartą patvirtina taisyklę, kad savame krašte pranašu nebūsi? – paklausė „15min“ T.Barakausko.

– Su savo galimybėmis Lietuvos rinkai esame tiesiog per dideli. Mūsų gamyklos metinis projektinis pajėgumas siekia 65 MW. Lietuvoje bendras saulės energetikos sek-torius ribojamas 10-čia MW. Tačiau tikrai nenorime atspindėti patarlės, kad batsiu-vys be batų. Laukiame, kada bus pradė-ti skelbti konkursai Lietuvoje statyti sau-lės jėgainių parkus, tada būtinai siūlysime savo paslaugas.

– Ofi cialiai pirmąjį saulės modulį „Preci-zika“ pagamino 2011-ųjų liepą. Nepraėjo nė metai, o jau didžiuojatės gana svariais pasie-kimais. Kaip pavyko taip spurtuoti?

– Kelią į gamybą pradėjome nuo indus-trinės laboratorijos, kurioje kuriame nau-jas technologijas, saulės modulio gamybai reikalingus pagrindinius komponentus. Šį darbą pradėjome 2008 metais ir tęsiame iki šiol. Pirmoji lietuviška industrinė saulės modulių surinkimo linija atidaryta pernai, liepos 7-ąją. Kelis mėnesius po to dirbome bandomuoju režimu, spalį atlikome gamyk-los priėmimo testą, o iki metų galo saulės

modulius jau gaminome visa apimtimi. Mes iš naujo nekūrėme gamyklos – pirko-me patikrintą technologiją iš kompanijos 3S (Swiss Solar Systems), priklausančios didžiuliam šveicariškam koncernui „Me-yer Burger“.

Saulės elektrinė statoma ne vieniems metams – tai ilgalaikis projektas. Dėl

vadinamojo galios mažėjimo arba degra-dacijos savo gaminiui suteikiame 25 metų garantiją. Jei atsitinka taip, kad kas nors su-genda ir reikia keisti, labai svarbu, kad ga-mintojas, pardavęs produktą, gyvuotų taip pat ilgai, kiek pats modulis. Visoje jėgainė-je moduliai turi būti tokie patys, negalima keisti į kitokio galingumo ar konfi gūracijos.

Bulgarams šviečia lietuvių T.Barakauskas

didžiuojasi, kad jo

vadovaujama įmonė

gali ne tik pagaminti

saulės modulius, bet ir

sumontuoti jėgainę.

L.Balandžio nuotr.

Užsk. Nr. 305539

15min • 2012 m. birželio 15 d. Vizionieriai | 7

Užsk. Nr. 305510

pagaminta saulės šviesa– Skelbiama, kad „Precizika“ yra pirma,

naujausia ir vienintelė saulės modulių ga-mykla Baltijos šalyse. Su kuo konkuruojate?

– Iš esmės su visu pasauliu, tačiau nema-nome, kad kinų gamintojai yra mums kon-kurentai. Išgauti kokybę kinams sekasi gana vidutiniškai, jei ne visai prastai. Aišku, yra patikimų tarptautinių gamintojų, kurie pro-dukciją gamina Kinijoje, bet tokių gamintojų mes nebijome, nes konkuruojame lygiomis teisėmis. O su, vadinkime, „garažiniais“ net nėra prasmės konkuruoti, nes jų gamybos sąnaudų struktūra tiesiog juokinga: algos

tiems vargšams išnaudojamiems kinams iš esmės nemoka, valstybė gamintojams pa-dengia elektros išlaidas, galų gale, neaišku, kokius komponentus jie naudoja.

Tačiau JAV jau uždarė kinams savo saulės modulių rinką, Europa irgi planuoja uždary-ti. Kalbėdamas su klientais visada prašau –prieš pirkdami gaminį gerai pagalvokite, juk kalba eina apie 25 metus. Jei šiandien

sutaupysime 5-15 proc. – tai niekis palygin-ti su tuo, ką galite prarasti, jei modulis ims degraduoti po dvejų trejų metų.

– Kiek pinigų turėčiau laikyti užanty, kad jau galėčiau bent pagalvoti apie saulės mo-dulį ant savo namo stogo?

– Savo poreikiams tenkinti užtektų maž-daug 3–6 kilovatų (kW) galios jėgainės. Jei kalbėtume apie jėgainę ant stogo, kuriai ne-reikia statyti konstruktyvo, reikėtų orien-tuotis, kad kiekvienas sumontuotas vatas atsieitų apie 5 litus. O tada jau dauginkite.

Įkainių dinamika pastaraisiais metais buvo gana didelė. Dar kokiais 2006-2008 metais tokia instaliacija kainuodavo 3-3,5 euro už vatą (10–12 Lt). Dabar tik 5 Lt. Jei valstybių politika išliks palanki, manau, saulės modulių technologija, augant ma-siškumui, turėtų dar labiau pigti – tik jau nebe kartais, o procentais.

Kaina turėtų artėti link gana psichologiš-kai patrauklios ribos – euras (3,5 Lt) už insta-liuotą vatą ant žemės. Tada saulės energija bus konkurencinga su bet kuo kitu. Inves-ticijos turėtų atsipirkti per 5–7 metus, pri-klausomai nuo to, kokį kapitalą – nuosavą ar skolintą – naudosite. Po to elektros ener-gija jums kainuos nulį centų.

– Sakoma, kad kaip tik dabar labai apsi-moka investuoti į saulės jėgaines, nes Lie-tuvoje saulės pagamintos elektros energijos supirkimo tarifas gana aukštas.

– Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

Kalbant apie daugiau nei 1 MW galingu-mo saulės elektrines, Lietuvoje nustatytas 1.03 Lt už kilovatvalandę (kWh) tarifas, o, tarkime, Bulgarijoje – tik 0.85 Lt už 1 kWh. Tačiau tarifų galiojimo terminas Bulgari-joje yra 20 metų, o ne 12-a kaip Lietuvoje.

Todėl skaičiuojant atsipirkimą ir investa-vimo skatinimą, dėl ilgesnio termino Bul-garijoje situacija yra 60 proc. palankesnė. Tiesą sakant, daugelyje Europos šalių tari-fų galiojimo terminas yra gerokai ilgesnis nei Lietuvoje.

• 1967 m. prie Eksperimentinio metalo

pjovimo staklių tyrimo instituto (ENIMS)

buvo įkurta bandomoji gamykla „Precizi-

ka“, kurioje buvo gaminama vienuolikos

modelių ir modifi kacijų dalijimo mašinos,

šešių modelių matavimo-žymėjimo maši-

nos, apskritinmačiai, automatizuoti kom-

paratoriai, devynių modelių ir modifi ka-

cijų matavimo keitikliai. 1991 m. ENIMS

Vilniaus fi lialas reorganizuotas į Valstybi-

nę mokslinę gamybinę įmonę „Precizika“,

kuri nuo 1994 m., po privatizavimo, vadi-

nasi mokslinė gamybinė akcinė bendrovė

„Precizika“.

• „Precizika” dalyvauja Lietuvos 2007–

2013 metų Europos Sąjungos struktūri-

nės paramos panaudojimo strategijos ir

Ekonomikos augimo veiksmų programos

priemonėje „Lyderis LT” ir vykdo projek-

tą „Industrinė technologinė linija nau-

jos kartos saulės elementų modulių ga-

mybai (MODLINE)“. Projekto vertė siekia

14,45 mln. Lt, iš kurių projektui skiriamas

8,67 mln. Lt fi nansavimas, „Precizikai“

skiriamos lėšos sudaro 5,78 mln. Lt.

• Šiandien įmonėje dirba 66 žmonės. Iki

metų pabaigos darbo vietų skaičius turė-

tų išaugti iki 80. Specialistų, dirbančių su

saulės moduliais, vidutinis atlyginimas

siekia apie 2000 Lt.

• Pernai „Precizika“ gaminamas fotoe-

lektrinis modulis „Solet“ laimėjo „Lietuvos

Metų gaminio 2011“ aukso medalį mašinų

ir įrengimų pramonės grupėje.

• 2010 m. bendrovė „Precizika metro-

logy“ pripažinta pažangiausia aukštųjų

technologijų įmone.

„Precizikos“ istorija

Kalbėdamas su klientais visada prašau – prieš pirkdami gaminį gerai pagalvokite, juk kalba eina apie 25 metus.

15min • 2012 m. birželio 15 d.

Prezidentės silpnumasNauji įvykiai užgožė prezidentės metinę kalbą. Liekame prie greitai nusistovėjusio stereotipo – D.Grybauskaitės metinis pranešimas daug rames-nis ir jame siekiama suderinti visas įmanomas po-litines jėgas. Ne veltui ji kartojo: „Nesiblaškykime, susitarkime.“

Ryškesnių išpuolių prezidentė šįkart vengė, prie-šingai, frazė „tikiu, galime būti geresni“ sukūrė vos ne idiliško bendradarbiavimo tikimybę. Todėl vi-suomenė bei politikos atstovai kažkaip ramiai iš-sakė keletą kritinių pastabų dėl vienos ar kitos for-muluotės ir užsiėmė kitais reikalais.

Tačiau metinėje kalboje glūdi stiprios vidinės po-litinės įtampos užtaisas, kuris detonuosis, kai pre-zidentė nuspręs, jog tam pribrendo sąlygos.

Susitarimo paieška nėra strateginis jos interesas. Šis siekis rodo ne naują politinio veikimo stilių, bet jos negalėjimą naudotis įprastais metodais. Tai dau-giau pozicijos išsaugojimo taktika, supratus savo silpnumą ir rizikas. Kodėl silpnumo? Politiniame lauke, kur prezidento galios atsiranda ne dėl as-meninių savybių, autoritetas svarbu, bet jis pagal mūsų Konstituciją tampa tik papildoma prezidento galios išraiška. Reali prezidento galia atsiranda, kai valstybės vadovas turi rimtą atramą Seime.

Ją turėjo A.Brazauskas, kai valdė LDDP. Ir D.Grybauskaitė, kol konservatoriai buvo vieningi. Dabar prezidentė yra praradusi ryšius su konserva-toriais. Jų radikaliajam sparnui neįtikę prezidentės sprendimai sujaukė bendradarbiavimą su šia partija.

Prezidentė supranta, kad po rinkimų Seime do-minuos kitos partijos, o konservatoriai bus tik viena iš opozicinių partijų. Todėl per trumpą laiką jai rei-kia surasti tinkamą atramą. Opozicinės partijos jau

rado kontaktų su prezidente, bet tarp jų ji kol kas mato tik galimybių – bendrauja su socialdemokra-tais, kaip potencialiai galinčia tapti būsimo Seimo dominante. Bet ar ji toleruoja „darbiečius?“ Todėl būsimoji dauguma, jei ten bus V.Uspaskicho parti-ja, turės daug problemų derėdamasi su prezidente.

Sutarimo bei realaus bendradarbiavimo proš-vaistė formuojasi ten, kur niekas nelaukia – FNTT skandalo metu susiformavo darnus ryšys tarp D.Grybauskaitės bei Liberalų ir centro sąjungos. Ši partija tampa prezidentei parankia dėl daugelio veiksnių: visų pirma, nusisukus nuo konservatorių, LiCS yra tarsi pagalbinis ryšys su Seimo dauguma ir jos tikslų atspindėtojas Seime.

Vieninteliai liberalcentristai gynė teisinio kelio idėją, sprendžiant sudėtingus konfl iktus dėl FNTT. Dėl šios pozicijos teko atsistatydinti vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui. Skandalo pamoka atsispindė-jo ir prezidentės kalboje: „Jeigu norime tiesos, o ne teisingumo pagal užsakymus, privalome sutarti – visų teisėtvarkos institucijų nepriklausomumas ir atskaitomybė turi būti užtikrinti.“

Per liberalcentristus D.Grybauskaitė gebės surasti reikiamų žodžių ir argumentų ginčuose tiek su da-bartine dauguma, tiek ir su būsimu Seimu.

Metinis pranešimas tėra prezidentės naujų as-meninės galios atramų paieškos atspindys. Ji ima suprasti, kaip naudinga dalykiškai, o ne agresyviai bendradarbiauti su partijomis. Bet, jei būsimajame Seime nebus dominuojančių jėgų, prezidentė ne-truks parodyti savo charakterį.

Komentaras

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Šis siekis rodo ne naują politinio veikimo stilių, bet prezidentės negalėjimą naudotis įprastais metodais.

8 | Tyrimas

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

Kelios dešimtys Lietuvos kelionių agentūrų patyrė šoką: Konkurencijos taryba trenkė joms 5 mln. Lt baudos žaibu. Ši bauda –dar vienas požymis, kad Konkurencijos taryba imasi vis drastiškesnės politikos ir taiko itin griežtas sankcijas. Kreipimasis į teismą liko vieninteliu šiaudu 30 kelionių agentūrų po to, kai Konkurencijos taryba praėjusią savaitę nubaudė jas 5 mln. Lt bauda. Ji skirta „už draudžiamą susitarimą parduodant keliones internetu“.

Konkurencijos taryba šį atvejį tyrė nuo 2009 metų kovo ir nurodė, kad į jos akiratį patekusios bendrovės šį pa-žeidimą darė nuo 2 iki 7 mėnesių. Tei-giama, kad jų kaltė ta, jog nuo 2009 metų rugpjūčio 27 dienos iki 2010 metų beveik visoms per „Eturo“ sistemą par-duodamoms kelionėms taikė vienodą 3 proc. nuolaidą.

„Eturas“ pats nustatė dabar jau gar-siąją 3 proc. nuolaidą, tačiau tai mums nerūpėjo, nes internetu parduodamos mūsų kelionės sudarė tik apie 1 proc. visų pardavimų, o klientai visada gali kreiptis į mus tiesiai“, – „15min“ tiki-no nubaustosios UAB „Megaturas“ ko-mercijos direktorė Daiva Morkūnienė.

Poveikis prekybai tarp ES valstybiųKonkurencijos tarybą galąsti kirvius paskatino viena iš šios prekybos daly-vių – UAB „700 LT“. Ji yra siejama su UAB „Nemuno vaistinė“, kuri valdo „Camelia vaistinių“ tinklą.

Konkurencijos tarybos viešai pateik-toje medžiagoje rašoma, kad agentū-ra „700 LT“ tokios verslui nelabai bū-dingos iniciatyvos ėmėsi po to, kai su „Eturu“ nesutarė dėl didesnės nei 3 proc. nuolaidos. „15min“ pasiteiravo „700 LT“, dėl kokios nuolaidos buvo

deramasi. Bendrovės atstovai atsa-kė, kad šiuo metu vadovauja naujas vadovas, todėl jis negali komentuoti praeities.

Dėl Konkurencijos tarybos tyrimo ši bendrovė nepasitraukė iš „Eturo“ par-davimų sistemos, tačiau dabar bendra-darbiauja su ja kitoje srityje.

Konkurencijos taryba konstatuoja, kad toks nuolaidų „Eturo“ sistemoje ribojimas „turėjo poveikį prekybai tarp ES valstybių narių“. „15min“ papra-šė paaiškinti, koks tas poveikis ir ko-kios jo pasekmės. Institucijos atstovai atsiuntė atsakymą: „Tokia buvo pa-daryta išvada, įvertinus tai, kad UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų suderin-ti veiksmai buvo atlikti nacionalinė-je visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje atitinkamoje rinkoje bei

įvertinus nagrinėjamos prekės (pas-laugos) pobūdį, tai yra keliavimas į už-sienio valstybę, naudojantis jose esan-čiais viešbučiais, kitomis turistinėmis paslaugomis.“

„Eturo“ atstovai atsisakė bet ką ko-mentuoti – tiek apie sistemoje siūlomas nuolaidas kelionėms, tiek apie skirtą 51 100 Lt baudą.

Susitarti nelygu susitartiSkaitant Konkurencijos tarybos nutari-mą, pasak advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerio Elijaus Bur-gio, kyla nemažai klausimų.

Visų pirma, sunku suprasti Konku-rencijos tarybos išvadą, kad konkuren-tai derino kainą (nuolaidą) tarpusavyje. Net pripažinus, kad per „Eturo“ elek-troninę sistemą buvo nustatyta mak-simali nuolaida, tai niekaip neįrodo vienos kelionių agentūros susitarimo su kitomis.

Be to, ir „Eturo“ santykis su agentū-romis, kurioms tariamai buvo nusta-tyta maksimali nuolaida, yra suabso-liutintas. Nemažai agentūrų, advokato teigimu, jokio prašymo ar nurodymo negavo, kai kurios gavo, bet atsisakė juo vadovautis, kitos neatsakė nieko.

„Dėl to net ir teiginys, kad egzistavo dvišalis susitarimas, pagal pateiktus įrodymus būtų per daug drąsus. Kon-kurencijos tarybos darbą vertins teis-mas ir belieka tikėtis, kad jis tai pada-rys kritiškai“, – sakė E.Burgis.

Konkurencijos taryba pripažįsta, kad bendra nuolaidos riba buvo nustatyta pasinaudojant „Eturo“ sistema, todėl kelionių agentūros tiesiogiai nebendra-vo. Be to, tyrimo metu gauti šių ūkio subjektų paaiškinimai parodė, kad dau-geliui jų toks nuolaidos ribojimas buvo priimtinas.

Tačiau šie faktai neišgelbėjo nuo baudų. Konkurencijos tarybos atstovai

3 procentų nuolaida – Griežta Konkurencijos tarybos bausmė kelionių agentūras stumia į bedugnę

2008 m. AB „Rokiškio sūriui“ skirta di-

desnė nei 800 000 Lt bauda, kuri vė-

liau padidinta iki 1,65 mln. Lt. Dėl šios

baudos bendrovė bylinėjasi iki šiol.

2009 m. 25 reklamos ir žiniasklaidos

planavimo paslaugas teikiančios agen-

tūros ir jų asociacija už draudžiamus

susitarimus nubaustos piniginėmis

sankcijomis, kurių bendra suma sie-

kė beveik 3,5 mln. Lt. 2011 m. Lietu-

vos vyriausiasis administracinis teis-

mas (LVAT) neskundžiamu sprendimu

agentūrų skundą atmetė ir paliko Kon-

kurencijos tarybos nutarimą galioti.

2011 m. už drau-

džiamus susitarimus

baudos skirtos 11

ortopedijos techni-

nių priemonių gamin-

tojų ir jų asociacijai.

Bendra baudų suma siekė beveik

3 mln. Lt.

2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos vy-

riausiasis administracinis teismas ne-

skundžiama nutartimi įmonių apelia-

cinius skundus tenkino tik iš dalies,

baudas sumažinęs tik 5 proc.

2011 m. pabaigoje nubaustos 32 laivų

agentavimo ir kitos su laivyba susiju-

sias paslaugas teikiančios įmonės ir jų

asociacija. Bendra baudų suma siekia

beveik 12 mln. Lt. Laivų agentai ap-

skundė Konkurencijos tarybos nutari-

mą administraciniams teismams.

Kai kurios Konkurencijos tarybos skirtos baudos

Konkurencijos

taryba savo griežtą

sprendimą motyvavo

tuo, jog susitarimas

galėjo pakenkti

visiems Lietuvos

keliautojams.

K.Vanago/BFL nuotr.

15min • 2012 m. birželio 15 d. Tyrimas | 9

5 milijonų litų bauda

„15min“ aiškino rėmęsi tuo, kad kelionių agentūros tarpusavyje atskleidė, kokio dy-džio nuolaidą jos ketina taikyti ateityje. Tokiu būdu netiesiogiai, tai yra nebyliu pritarimu, išreiškė bendrą valią dėl elgesio atitinkamoje rinkoje. Toks kelionių agen-tūrų elgesys, tarybos tvirtinimu, laikytinas jų suderintais veiksmais.

„Konkurencijos teisėje susitarimas yra suprantamas visiškai kitaip nei versle, ku-riame dažniausiai tai įtvirtinama rašytine sutartimi. Pirmuoju atveju, suderinti veiks-mai arba, pavyzdžiui, asociacijos sprendi-mas, jau gali būti pripažįstami susitarimu. Įrodyti tai, kad jis buvo, nereikia nei rašyti-nio, nei žodinio susitarimo“, – „15min“ pa-tvirtino ir advokatų kontoros „Borenius“ vadovaujantis partneris Daivis Švirinas.

Todėl, advokato teigimu, šiuo atve-ju Konkurencijos taryba susitarimu lai-ko faktą, kad agentūros prekiavo „Eturo“ suteiktoje sistemoje, neprieštaraudamos, jog visoms kelionėms taikoma maksimali 3 proc. nuolaida ir tokiu būdu nebyliai pri-tarė nuolaidos ribojimui.

Kita vertus, tai, kad tyrime pateikiama ir tokia informacija, jog kai kurios bend-rovės – „Kelionių gurmanai“, „Vestekspre-sas“ savo klientams tiriamu metu suteikė atitinkamai 2 proc. ir 5 proc. nuolaidas, leidžia manyti, kad tokio susitarimo galėjo

ir nebūti. D.Švirinas neabejojo, kad dėl to įmonės tiesos ieškos teismuose, tačiau kon-kurencijos pažeidimų bylų statistika nėra palanki verslui. Ji rodo, kad teismai neno-riai keičia Konkurencijos tarybos sprendi-mus. Dažniausiai teismai linkę keisti tik baudos dydį.

„Konkurencijos teisė yra susijusi su eko-nominiais dalykais, todėl tokiose bylose neretai yra reikalingi ekonominiai tyrimai ir ekonominis išprusimas. Tačiau teisėjai dažniausiai tokio išsilavinimo neturi, todėl spręsdami bylą dažnai remiasi Konkuren-cijos tarybos išvadomis“, – apie itin svar-bų teismų specializacijos trūkumą prabilo D.Švirinas. Tokiu atveju verslui, jo teigimu, lieka viena išeitis – pasisamdyti kompeten-tingą tos srities ekspertą ir kartu su juo įro-dinėti savo tiesą teisme.

Smūgis žemiau juostosD.Švirinas atkreipė dėmesį į svarbiau-sią šios istorijos veiksnį – baudų adekva-tumą. Štai į baudas gavusių bendrovių

sąrašą patekusi UAB „Kalnų upė“ per ti-riamą laikotarpį iš viso tepardavė vieną ke-lionę, o už tai buvo nubausta daugiau nei 130 000 Lt bauda.

„Tai maža įmonė, su keliais darbuotojais, todėl neįsivaizduoju, kiek kelionių jai rei-kia parduoti, kad uždirbtų tokios sumas“ –stebėjosi advokatas.

Iš Konkurencijos tarybos skirtos 5 mln. Lt baudos didžiausias fi nansinis žaibas tren-kė į „Megaturą“. Jos bauda – daugiau kaip 2 mln. Lt. Bendrovės komercijos direkto-rė D.Morkūnienė svarstė, kad tokia bauda skirta greičiausiai atsižvelgiant į bendrą apyvartą, kurios tik dalį sudaro kelionės.

Į ją „Megaturas“ yra įskaičiavęs ir lėktu-vų, autobusų bei keltų bilietus, kelionių draudimą, pačios bendrovės organizuo-jamas keliones, studentų pažymėjimus, viešbučių ir automobilių nuomą ir dau-gelį kitų parduodamų turizmo paslaugų.

Konkurencijos taryba nurodo, kad „Me-gaturas“ jos tirtu laikotarpiu pardavė 109 keliones ir visoms joms buvo pritaikyta 3 proc. nuolaida. Vidutiniškai vienos inter-netu sudarytos kelionių sutarties suma siekė 3000 Lt.

D.Morkūnienė, atsižvelgdama į šiuos duomenis, skaičiuoja, kad jos įmonei už kiekvieną parduotą kelionę internetu buvo skirta maždaug 20 000 Lt bauda.

Konkurencijos tarybos skiriamų baudų dydis, kurį ji iki šiol skaičiavo nuo bendros įmonės apyvartos, pasak D.Švirino, yra la-bai aštri problema.

„Praėjusią savaitę nubaustos bendrovės dirba komisiniu pagrindu, tačiau problema, kad į savo apskaitą jos įtraukia pajamas, kurios joms nepriklauso. Tai yra už savo darbą jos gauna pajamas ne už visą prekę, o tik už tarpininkavimą, todėl skiriama bauda ir yra neadekvati“, – pažymėjo jis. Ir čia pat pripažino, kad nežino tokios ke-lionių pardavėjos, kuri iš komisinių galėtų uždirbti milijonus.

Kerta prekybos internetu šakąKonkurencijos taryba taip pat nurodo, kad organizuotos kelionės yra pardavinėjamos keliais būdais – biure, internetu, elektro-niniu paštu, telefonu ar faksu.

Ir pati patvirtina, kad vis dėlto „vartoto-jai dažniau renkasi kelionių pardavimą biu-re“. Išvadą dėl vangios prekybos internetu patvirtina ir „15min“ pateikti „Megaturo“ skaičiai. Jo parduotos kelionės internetu nuo 2009 metų birželio 1 dienos iki gruo-džio 31 dienos sudarė vos 1,7 proc. bendros kelionių apyvartos. 2010 metų sausio-kovo

mėnesiais bendrovė internetu pardavė jau šiek tiek daugiau – 3,7 proc. kelionių.

„Už minimais laikotarpiais parduotas ke-liones internetu, atsiskaitę su „Tez Tour“, kurios keliones ir pardavinėjame, bei su „Eturu“ – už suteiktas elektronines pas-laugas, patyrėme 516 Lt nuostolį“, – savo bendrovės prekybos internetu rezultatus pateikė D.Morkūnienė. Ji patikslina, kad be kelionei suteiktos nuolaidos, „Eturui“ jos bendrovė moka 400 Lt (plius PVM) mė-nesio mokestį ir dar papildomai nuo rezer-vacijos. Pavyzdžiui, nuo 2011 metų birže-lio iki dabar – po 3 proc. nuo kiekvienos rezervacijos.

„Toks Konkurencijos tarybos sprendi-mas dar labiau sulėtins prekybos interne-tu raidą mūsų šalyje, nes daugelis šalies verslininkų traktuos jį kaip perspėjimą, jog dalyvavimas bet kokioje kolektyvinė-je platformoje gali būti interpretuojamas kaip konkurenciją ribojantis veiksmas“, – prognozavo Vokietijoje šiuo metu dirbantis verslo konsultantas Artas Bartas.

„Ne mažiau stebina ir tai, kad Konku-rencijos taryba ėmėsi taip griežtai bausti sektorių, kuriame yra tikrai nemaža kon-kurencija ir, reikalui esant, lengva rasti al-ternatyvą mūsų šalyje veikiančioms bend-rovėms“, – sakė A.Bartas.

Prie vieno stalo su teismaisLietuvoje yra taip, kad jeigu įmonė ar įmo-nės nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu, tai jo teisėtumą gali aiškintis tik vienoje vietoje – teisme.

Lietuvos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia, kad „teisėjas ir teismai, vykdyda-mi teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.“

Tačiau, pavyzdžiui, LVAT šių metų ge-gužės 2 dieną pranešė, kad LVAT pirminin-kas, teisėjai ir teisininkai sėdo prie vieno stalo su Konkurencijos tarybos vadovais.

Šiame 2012 metų balandžio pabaigoje vykusiame susitikime abi pusės aptari-nėjo administracinių bylų, susijusių su sudėtingais konkurencijos teisės klausi-mais, nagrinėjimo problemas, apsikeitė nuomonėmis, kaip galima būtų pagerinti šios kategorijos bylų nagrinėjimą.

Verslo bendruomenė, kuriai teismas to-kiose bylose yra paskutinė viltis, išgirdusi apie šį susitikimą, buvo šokiruota ir garsiai svarstė: kokio teisingumo galima tikėtis, jei teismai su Konkurencijos taryba atvirai informuoja apie savo bendradarbiavimą ir kartu aptarinėja, kaip turi būti nagrinė-jamos bylos?

UAB „Kalnų upė“ per tiriamą laikotarpį iš viso tepardavė vieną kelionę, o už tai buvo nubausta daugiau nei 130 000 Lt bauda.

E.Burgis:

„Net ir teiginys, kad egzistavo dvišalis susitarimas, pagal pateiktus įrodymus būtų per daug drąsus.“

„Megaturo“

komercijos direktorė

D.Morkūnienė

įsitikinusi, kad

teismas panaikins

Konkurencijos tarybos

skirtą baudą.

E.Bartulio nuotr.

Per „Eturo“

sistemą keliones

pardavinėjusios

agentūros gavo daug

didesnes baudas nei

uždirbo iš klientų.

15min • 2012 m. birželio 15 d.10 | Švietimas

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Du kartus universitetuose studijavęs jaunas vyras metė pradėtus mokslus, sustabdė ir studijas kolegijoje.

„Turėčiau kokius 6–7 psichologijos, apie 18 edukologijos, dar istorijos, teologijos ba-kalauro laipsnių. Teko rašyti ir choreografi -jos bakalauro baigiamąjį darbą, net kosme-tologijos, kūno kultūros, veterinarijos. Jie visi buvo apginti. Žemiausias balas – 7“, –savaitraščiui „15min“ pasakojo vaikinas, nepanoręs, kad būtų atskleista jo tapatybė.

Tikrasis studentasVisus šešerius metus, kol inten-syviai rašė referatus, kursinius, bakalauri-nius ir magistro darbus, ši veikla jam buvo pagrindinis pajamų šaltinis.

Per šešerius metus jo klientais tapo ke-liasdešimt žmonių. Kai kurie visus keturis kursus baigė padedami Andriaus. Jis jiems rašė ir referatus, ir kursinius, ir baigiamuo-sius darbus.

Vaikinas įsitikinęs: parašyti diplomi-nį darbą visai nebūtina ketverius metus zulinti suolo. Svarbu gebėti analizuoti in-formaciją, mokėti struktūrizuoti medžia-gą, tinkamai ir argumentuotai ją pateikti.

„Vienu metu rašydavau po 4–5 diplo-minius darbus, 7–8 kursinius. Referatų net neskaičiuoju, nes vienam padoriam

referatui reikia 4–5 valandų darbo“, – įsi-tikinęs Andrius.

Klientai – ir direktoriai, ir pedagogaiAndriaus klientai – patys įvairiausi, daž-niausiai negalintys kelių mėnesių skirti diplominio darbo rašymui, apleisti dar-bą, šeimą.

„Pavyzdžiu galėtų būti kokio nors mies-telio kurios nors kolegijos verslo vadybos studentas. Jis seniai turi savo verslą, yra puikus vadovas, geras organizatorius. Ta-čiau dėl kokių nors priežasčių jam prireikė diplomo. Tada jis ieško, kas galėtų padėti. Nes tuo metu, kol rašytų kursinius, refe-ratus ar diplominį darbą, jis savo versle uždirbtų daug daugiau, nei tie darbai kai-nuotų“, – pasakojo pašnekovas.

Į Andrių kreipėsi ne viena pedago-gė, turinti didžiulį darbo stažą. Pasi-keitus reikalavi-mams švietimo sistemoje, jų kaž-kada įgyto specia-

laus išsilavinimo ne-bepakanka, būtinai reikia universiteto

diplomo. „Neretai tai – puikūs

pedagogai, mylimi moksleivių, augi-

nantys vaikus, tu-rintys aibę kitų užsiė-

mimų. Ir staiga jų patirties nebepakanka, reikia diplomo. Studijų dės-tytojai žiūri atlaidžiai, jie viską supran-ta ir nuleidžia šiems studentams karte-lę. Tačiau baigiamasis darbas vertinamas komisijos pagal visus reikalavimus. Be jokios abejonės, tada lengviau trijų mė-nesių santaupas paaukoti, nei visą laiką skirti diplominio darbo rašymui, apleisti darbą, vaikus, vyrą, o kur dar vakarienė, skalbiniai“, – savo klientus bandė supras-ti Andrius.

Tinginiai, anot jo, turi būti turtingi, kad galėtų mokėti kitam tuo metu, kai patys gulės ir į lubas žiopsos.

Andrius neslepia kainų: referato pusla-pis studentui atsietų apie 15–20 Lt, diplo-minio darbo puslapis kainuoja dvigubai. Paprastai kolegijos studentui baigiamasis darbas kainuoja apie 1,5–2 tūkst. Lt, uni-versiteto – nuo 2 tūkst. Lt.

Derino tiesiai su dėstytojuĮprastai su studentais Andrius bendrau-davo elektroniniu paštu, kelis kartus su

jais susitiko. Studentai dėstytojų pastabas persiųsdavo Andriui.

Labiausiai pašnekovui įsiminė atvejis, kai viena studentė, nepajėgusi pati pa-rašyti diplominio darbo, nurodė Andriui bendrauti tiesiai su dėstytoju.

„Man pasirodė, kad jam tai nebuvo įpras-ta praktika, tačiau jis dėl to nesijautė ne-smagiai ar nepatogiai. Tiesiog abu matėme, kad studentė – tiesiog beviltiška. Paradok-sas, kad ji jau dirbo pagal specialybę, o ap-sigynusi tą diplomą toliau kopia karjeros laiptais. Tiesiog teorija yra viena, praktika –kita“, – įsitikinęs Andrius.

Klaipėdietis, rašęs diplominius darbus daugumos universitetų studentams, ste-bėjosi, kad kartais jiems tenka aiškinti elementarius dalykus: kaip tinkamai su-daryti klausimyną, kaip sisteminti sta-tistinius duomenis. „Būna, kad klausia, kas yra natūralusis skirstinys. Tada turi per keliolika minučių paaiškinti tai, ko jie mokosi pusmetį. Nepaaiškinsi – gali neapsiginti darbo. Kartais studento pa-ruošimas darbo gynimui atimdavo dau-giau laiko nei pats rašymas. Todėl pradė-jau taikyti tokią praktiką – po katedrinio gynimo savo darbą ir baigdavau. Darbas parašytas tinkamai, jį galima gintis, tad, būk mielas, pasiskaityk ir eik pats gintis“, –prisiminė pašnekovas.

Andrius labiausiai didžiuojasi vienu savo darbu, po kuriuo nebuvo jo pavardės. Jo parašytas istorijos bakalauro baigiamasis darbas buvo įvertintas dešimtuku. Šį darbą išgyrė ir garsus istorijos profesorius, taip paglostęs istorijos mokslų nebaigusio au-toriaus savimeilę.

Diplomas tapo popierėliuKlientų neatsiginantis vyras negaili kri-tikos dabartinei švietimo sistemai. Anot jo, darbdaviai, galėdami rinktis iš būrio diplomuotų darbuotojų, nebesidairo į ne-diplomuotus. Dėl to visi ėmė veržtis prie aukštojo mokslo katilo, pristeigta naujų universitetų, kolegijų.

Andrius prisimena, kaip kartą į kavinę, kurioje jis dirbo, atėjo jauna mergina su

Nediplomuotas

Andrius, per šešerius metus prirašęs krūvą diplominių, dalyvavęs ne viename darbų gynime, tikina, kad aukštasis mokslas degraduoja.

Nors pateikti svetimą diplominį darbą –

neteisėta, ir juos už pinigus rašantys

žmonės slapstosi, Lietuvoje yra įmonių,

kurios viešai skelbia, kad rašo diplomi-

nius darbus.

Štai „Write Works“ galima nusipirkti dip-

lominius darbus teisės, vadybos, ekono-

mikos, istorijos, lituanistikos, pedagogi-

kos, edukologijos, fi losofi jos temomis.

Darbus rašo šeši žmonės nuo 26-erių iki

44 metų, visi jie turi išsilavinimą. Parašy-

ti šių asmenų vardai ir pavardės, profesi-

ja, pomėgiai, netgi įdėtos jų nuotraukos,

taip pat skelbiamos darbų kainos.

UAB „Studium Generale“ skelbia, jog jos

darbuotojai rašo darbus iš ekonomikos

ir fi nansų, politikos ir vadybos moks-

lų, socialinių mokslų, teisės, istorijos,

technologinių mokslų, fi losofi jos sričių.

Įmonė pasirašo su darbo pirkėju sutartį,

garantuoja darbo autentiškumą ir konfi -

dencialumą. Atsiliepimuose – krūva dė-

kojančiųjų už parašytus darbus ir gau-

tus labai gerus įvertinimus. Kainų savo

svetainėje įmonė nepateikia.

Diplominiai.lt svetainėje teigiama, kad

diplominius darbus čia rašo ne tik ma-

gistro ar daktaro laipsnį turintys žmo-

nės, bet ir buvę ar esami dėstytojai.

Svetainė skelbiasi, kad dirba jau dešim-

tus metus, jos patirtis – milžiniška. Kai-

nos čia taip pat neskelbiamos.

Legalus verslas

Mokslinių darbų už pinigus rašytojas

teigia, jog aukštasis mokslas pūva

Pinigų turintys studentai sugeba net mokslus

baigti savarankiškai neparašę nė vieno darbo.

I.Gelūno nuotr.

Per šešerius metus jis parašė 35 bakalauro, 15 magistro baigiamųjų darbų, visi jie buvo sėkmingai

apginti. Juokauja, kad galėtų gintis ir daktaro disertaciją. Paradoksas, tačiau tokią patirtį sukaupęs 24-erių

klaipėdietis Andrius (vardas pakeistas, – red. past.) pats neturi aukštojo išsilavinimo.

15min • 2012 m. birželio 15 d.

MAXIMA meistras mėsos receptus kuria ir darbe, ir namuoseJau 14 metų prekybos tinklo MAXIMA maisto gamybos departamente dirbantis mėsos meistras Artūras Kaniušėnas profesinių įgūdžių nepamiršta ir namuose.

Meistras sako, kad mėsa jų namuose – jo malonus rū-pestis. Jis džiaugiasi prisidėjęs prie to, kad per keliolika me-tų prekybos tinklo klientų skonis gerokai ištobulėjo, o pri-statydamas naujo sezono mėsos gaminių asortimentą iki šiol jaudinasi taip, kaip drabužių dizaineriai prieš kolekci-jos pristatymą.

Iš Švenčionių kilęs Artūras su mėsa ir mėsos gami-niais dirba visą gyvenimą. Šio amato jis mokėsi Da-nijos mėsos prekybos koledže.

Prekybos tinklo maisto gamybos vyriausiasis technologas sako, kad paprastai dėl būsimos pro-fesijos vaikams padeda apsispręsti tėvai. Tačiau A. Kaniušėno šeimoje buvo atvirkščiai: jam susido-mėjus mėsos pramone, aistra jai užsidegė bei iki pensijos šioje srityje dirbo ir jo tėvas.

„Į MAXIMĄ atėjau tada, kai šis pre-kybos tinklas valdė vos keliolika mėsos cechų. Dabar aš prižiūriu net 62 mė-sos cechų darbą visoje Lietuvoje – va-dovauju jiems, paskirstau darbų srau-tus“, – sako prekybos tinklo maisto ga-mybos vyriausiasis technologas.

Ir nors dabar įprasta profesijų nebeskirs-tyti į vyriškas ir moteriškas, meistras mano, kad mėsos meistro darbas – pakankamai vy-riška profesija. „Mūsų darbe reikia tikrai daug jėgos. Tiesa, turiu daug kolegių moterų, su kai kuriomis kartu dirbu jau daug metų“, – sako MAXIMA mėsos meistras.

Burtai virtuvėje„Maisto gamyba man pirmiausia yra kūryba. Visų įdo-

miausia – kurti naujo sezono gaminių asortimentą: ieškoti naujų skonių, eksperimentuoti, bandyti nuspėti klientų lū-kesčius. Juk būtent jų įvertinimas mums yra svarbiausias“, – teigia pašnekovas.

Jis prisimena tuos laikus, kai prieš keliolika metų MA-XIMOS kulinarijos skyriuje klientams buvo siūloma vos 2-3 rūšių šašlykų, dešrelių ir kotletukų. „Dabar vien šašlykų ga-miname 20 skirtingų rūšių! O kur dar česnakiniame, pipiri-niame ir kitokiuose marinatuose išlaikyti kepsniai. Ir ne tik

iš kiaulienos. Pastebiu, kad Lietuvos gyventoja tapo gur-maniškesni, ieško naujų skonių, nevengia – veršienos, triušienos, paragauja ir avienos – ypač didmiesčių gy-ventojai“, – sako Artūras. Beje, avieną ir jis pats tik nese-niai atrado. Pašnekovo teigimu, per daugelį metų pasikei-

tė avių auginimo ir laikymo sąlygos, todėl dabar ši mėsa nėra tokia pat, kaip anksčiau – ji švelnesnė, neturi paša-

linių kvapų. „O jeigu dar su ja virtuvėje išmaniai pabursi...“, – užsisvajoja mėsos meistras.

Siūlys ir šviežią žuvįMAXIMA maisto gamybos departamento

senbuvis kartu su kolegomis šių metų iškylų sezonui pasiūlė net 10 naujų mėsos pusga-minių. „Jau visai netrukus MAXIMA parduo-

tuvėse siūlysime ir marinuotos šviežios žuvies – karpių, lašišų, upėtakių. Vos kelias minutes pakep-tos ant ugnies jos virs prašmatnia vakariene drau-gams ar šeimos nariams“, – intriguoja pašnekovas.

Jo teigimu, raėjusių metų MAXIMA pardavimų analizė rodo, kad iš visų griliui paruošiamų mėsos gaminių populiariausi išlieka šašlykai, tačiau sparčiai auga ir kitokių, dažnai įmantresnių pusgaminių pa-

klausa. Todėl jo galvoje nuolat sukasi naujų receptų variantai, kuriuos jis netrukus kurs, vėliau degustuos, ir gal būt prista-tys klientams. „Kiekvienas mano kuriamas receptas praeina ilga kelią nuo idėjos iki parduotuvės, vien siūlomų patieka-lų degustacijų būna kelios, kad įsitikintumėme, kad šis sko-nis bus mėgstamas“, - atskleidžia meistras.

Be mėsos – nė vienos iškylosProfesinių įgūdžių patyręs meistras nepamiršta ir namuo-

se. „Mėsa mūsų namuose – mano malonus rūpestis. Mū-sų šeimoje moterys tik garnyrą „organizuoja“, – šypsosi jis.

Mėsos meistro dukra, kuri dabar yra studentė, nuo vai-kystės itin mėgsta tėčio gamybos kebabus ir didkepsnius. O pats Artūras be mėsos neįsivaizduoja jokios iškylos. Jis nie-kada neatsisako, kai draugai paprašo jo ypatingai progai už-marinuoti šašlykų.

„Turiu tokį ypatingą receptą, kurį draugai vadina Artūro šašlyku. Jį galima įsigyti ir minimaliomis korekcijomis tos pa-čios receptūros šašlykas as ir MAXIMOJE, tik prekybos tinklo parduotuvėse jį pavadinome „Šventiniu“ – jokia mano draugų šventė be jo neapsieina“, – pasakoja A. Kaniušėnas.

Švietimas | 11

diplomų kepėjas

motina. Šioji paklausė, ar dukrai, baigu-siai verslo vadybą, neatsirastų padavėjos darbo. „Verslo vadybininkė“ tuo metu sto-vėjo nuleidusi galvą.

„Problema ta, kad visi įtikėję, kad gaus popierėlį – diplomai kitaip nevadinami – ir viskas susitvarkys. Ir eina, ir studijuoja.

Taip atsirado aibė universitetų, kolegijų, dėstytojų. Ekonomikos mokytoja baigia magistratūrą ir eina dėstyti į kolegiją. Dok-torantai jau dėsto magistrantams. Todėl nebesistebiu, kad dėstytojai, rašydami stu-dentui pastabą dėl gramatikos, patys prive-lia gramatinių klaidų“, – stebėjosi Andrius.

Andrius, per šešerius metus prirašęs krū-vą diplominių, dalyvavęs ne viename dar-bų gynime, tikina, kad aukštasis mokslas degraduoja. Diplominių darbų temos kar-tojasi, moksliniu darbu vadinamas baka-lauro darbas dažnai būna tik patobulintas referatas. Teorinės darbų dalys dažniausiai

būna kopijuotos perkopijuotos, statisti-niai duomenys neretai nukabinti iš lubų, moksliniais atradimais ar naujomis įžval-gomis – nė nekvepia.

„Visa tai – farsas. Dėstytojai aiškina: „pa-sitaisykite literatūros sąrašą, šriftą, oi, pas jus ir puslapiai ne taip sunumeruoti ir dar citatas pažiūrėkite“. Prieš komisiją atsi-stojęs net penkias minutes kalbi apie savo mokslinį darbą. Rodai skaidres, kurios pa-darytos pagal šabloną, komisijos nariai linksi pagal šabloną, recenzentas pagal šabloną užduoda šabloniškus klausimus. Taip išrašomas dar vienas šabloniškas di-plomas“, – ironizavo vaikinas.

Šį pavasarį Andrius apsisprendė užkasti šią jį maitinusią aukso gyslą. Tai, ką veikė pastaruosius šešerius metus, jis vadina ti-kra kankyne, milžiniška atsakomybe. „Tie-siog nebenoriu gyventi svetimų gyvenimų, statyti kitų ateitį. Noriu gyventi pats“, – savo gyvenimo tarpsnį apibūdino Andrius.

Vilniaus universiteto (VU) Istorijos

fakulteto prodekanas mokslui prof. dr.

Alfredas Bumblauskas teigia, kad tie

studentai, kurie ilgai nesirodo diplominio

darbo vadovui, nepateikia jam darbo

dalimis, o paskutinę minutę atneša viską,

iškart sukelia įtarimų, kad darbą parašė

ne jie.

„Tai vienintelė mūsų priemonė nustatyti.

O šiaip paprastai su tuo nesusiduriame,

nes reikalaujame novatoriškumo,

kuris yra tam tikras saugiklis. Už

kompiliacijas pas mus, jeigu ir gaunama,

tai tik penketus šešetus. O, jeigu gavo

dešimtuką, vadinasi, kažkas netvarkoj su

vertinimo sistema.

Čia – kaip ir visur – kūryba. Kaip gali

atsakyti, kieno ta kūryba? Nubrauk

autorių pasaulinės literatūros, tai kaip

atskirsi, kieno čia? Didžiausia mokslinė

problema tada – kieno parašyta. Jeigu

darbas pirktas, iš principo negali

nutverti, nes jis yra autorinis“, – sakė

A.Bumblauskas.

VU Istorijos fakultete, anot profesoriaus,

studento, prigauto pateikus ne savo

diplominį darbą, nėra, tačiau rimtų

įtarimų buvo kilę ne kartą. Fakultetas yra

nutvėręs plagiatorių. Jis gavo neigiamą

pažymį ir rašyti bei ginti naują diplominį

darbą – kita tema – turėjo po metų.

Andriaus, nebaigusio universiteto, tačiau

parašiusio 50 diplominių darbų, kurie visi

buvo gerai įvertinti, atvejį A.Bumblauskas

pakomentavo kritiškai: „Tai įrodo tų, kurie

priima tokius darbus, dovanokite, lygį.“

Sužinojęs, kad Andrius už istorijos darbą

yra gavęs dešimtuką, o tą darbą pagyrė

garsus istorikas, nustebęs profesorius

nukirto it kirviu: „Tada ne pas mus gavo.“

Saugiklis – novatoriškumas BFL nuotr.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. birželio 15 d.14 | Visuomenė

Valstybės niekintojai?Metiniame pranešime prezidentė D.Grybauskaitė prabilo apie kažkokius valstybės niekintojus, kurie, „keikdami jos teisėsaugą ir įstatymus, vykdydami tik savo teisingumą“, tiesos neras. Tikrai niekinti valstybę yra blogis, nuo kurio pastaroji turi gintis visomis priemonėmis. Tuos žmones vertėtų išaiš-kinti ir atitinkamai įvertinti.

Tačiau prezidentė jų neįvardijo, tik nurodė kri-terijus, kuriais remdamasi ji nustato, kad Lietuvoje niekinama valstybė.

Vienas jų – keiksnoti teisėsaugą. Tokiu atveju valstybės niekintojų gretos labai tankios. Juk iš „Baltijos tyrimų“ balandžio 24 – gegužės 2 d. atlik-tos gyventojų apklausos sužinome, kad 70 proc. suaugusių Lietuvos žmonių nepasitiki teismais, 68 proc. – prokuratūra, 45 proc. – policija. Vadina-si, didžioji dauguma šalies piliečių netiki galimybe rasti teisybę už teisingumo priežiūrą ir įgyvendini-mą atsakingose institucijose.

Tas pats pasakytina apie įstatymų kokybę. Juos leidžia ne kokia geroji karalienė, bet Seimas, kurio veikla, pagal tą pačią apklausą, nepasitiki net 88 proc. šalies gyventojų.

„Tarp manęs ir paciento stovi įstatymas“, – guo-džiasi šeimos gydytoja. „Jei laikyčiaus visų įstaty-mų, turėčiau atleisti daug žmonių, nes kitaip žlugtų verslas“, – kamuojasi verslininkas. „Žinant, kokia mūsų teismų sistema, nieko nelaimėsite, tik sveikatą pagadinsite ir pinigus prarasite“, – patarinėja savival-dybės teisininkas sukčiaus apgautam pensininkui.

Ar visi šie žmonės yra valstybės niekintojai?

Mums lieka tik spėlioti, kad šie prezidentės žo-džiai buvo adresuoti didžiųjų šalies miestų aikštėse pasirodantiems demonstrantams, kurie reikalauja teisingumo. Tačiau jie yra dalis besipiktinančiųjų šalį užgulusio neteisingumo šešėliu.

Sumani šalies vadovė, užuot demonizavusi kri-tikus, turėtų padėkoti šalies piliečiams, kad šie ne-tyli apie negeroves, kad rūpinasi, kaip padaryti ją geresne, kad nėra abejingi jos ateičiai. Juk kritika yra visuomenės pažangos bruožas ir kiekviena iš valdžių privalo būti jos objektas.

Tad vertėtų tik pasidžiaugti, kad žmonės ne kaip Graikijoje išeina į gatves trokšdami sotesnio kąsnio, bet reikalaudami teisingumo. Paradoksalu, kad vie-noje neturtingiausių ES šalių socialinės įtampos židiniu tapo ne brangus pragyvenimas, aukštas nedarbo lygis ar prasta socialinė politika, bet teis-mo sprendimai dėl vienos mergaitės likimo. Ir jei reikėtų kokiam prašalaičiui parodyti tos valstybės niekintoją, jis išvystų ne kokį kaukėtą žaliūką riau-šininką, bet moterį su rožiniu rankose.

Tokie valstybės niekintojai Lietuvoje. Tik ar ne pernelyg lengva ranka jie identifi kuojami? Juk pagal prezidentės ir jos dvaro logiką, jais gali tapti kiek-vienas, kuriam nepatiks valstybės institucijų veikla.

Kitaip tariant, esame akivaizdoje situacijos, kai į vieną kokteilį suplakama valstybė, jos pareigūnai ir jos atributai. Taip bet koks pasakymas, kad šis gėrimas neskanus, bus įvertintas kaip valstybės priešų veiksmas.

Tik kur taip nueisime? Kažkada Prancūzijos ka-ralius Liudvikas XIV pareiškė: „Valstybė – tai aš!“ („L`état – c`est moi!“). Kai nepatenkintųjų balsų už-gauti valdžios vyrai ir moterys ar teisėjų krėsluose sėdintieji pradeda piktintis, jog puolama valstybė, vertėtų priminti, kad valstybė – tai mes.

Komentarass

Tomas Viluckasredakcija@15min.lt

Jei reikėtų kokiam prašalaičiui parodyti tos valstybės niekintoją, jis išvystų ne kokį kaukėtą žaliūką riaušininką, bet moterį su rožiniu rankose.

Nelaisvė yra atpildas už klaidą, bet daugelis nuteistųjų, patekę už grotų, ne atgailauja, o mokosi nusikalsti vėl ir keršyti visuomenei. Išimtys – labai retos. Šį pavasarį progą gyventi dorai gavo du garsūs nusikaltėliai.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Balandžio pradžioje Vilniaus apygar-dos teismas sutiko Igoriui Achremo-vui, nuteistam už žurnalisto Vito Lingio nužudymą, taikyti lygtinį paleidimą. V.Lingys nušautas už tai, kad savo raši-niais demaskavo nusikaltėlių grupuotę „Vilniaus brigada“.

47-erių I.Achremovas paleistas toliau atlikti bausmės neizoliuotas nuo visuo-menės. Kartu jis įpareigotas naktimis būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei, registruotis pataisos įstaigoje.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad „egzistuoja visos sąlygos“ lygtiniam paleidimui. Kalinys tik kartą buvo baus-tas, 16 kartų skatintas už gerą darbą ir el-gesį, pasižymi „gera emocine pusiaus-vyra“, yra mandagus.

Tai buvo devintas I.Achremovo ban-dymas lygtinai išeiti iš pataisos namų anksčiau nei numatyta – po 25 metų. Už grotų jis praleido beveik 18,5 metų ir laisvę turėjo atgauti tik 2018-aisiais. Jei būdamas laisvėje nuteistasis pažeis-tų lygtinio paleidimo sąlygas, gali būti grąžintas už grotų.

Prasmingas – ne bausmės žiaurumas„Kokio tikslo siekiame? Nubausti, at-keršyti, neleisti pasitaisyti? Jei taip, galime išauginti žvėrį. Pasekmės

tuomet liūdnos, – kalbėdamas apie laisvės atėmimo bausmę skepsio ne-slėpė I.Achremovo advokatas Dalius Boreika. – Kas patenka į tą sferą, sun-kiai pasitaiso, būna priverstas pasiduo-ti. Žmogų veikia vidaus subkultūra. Jei įkalinimo terminas ilgas, anksčiau ar vėliau tai subkultūrai jis pasiduoda.“

Anot teisininko, įkalinimo įstaigos yra savotiška mokykla. Norėdamas iš-gyventi nuteistasis turi prisitaikyti prie uždaros visuomenės taisyklių. „Visi puikiai žino, kad ten yra kita vertybių skalė, nėra tokių vertybių, kaip dar-bas, socialinė integracija, bendravimas. Žmogus skatinamas skųsti, paklusti drausmei, vengti kritikos.“

Pastebėta, jog praleidęs už grotų il-giau nei 7 metus asmuo sunkiai grįžta į visuomenę. „Tai yra prarastas žmogus. Ryšiai su draugais, šeimos nariais yra su-silpnėję. Jis grįžta į kitą pasaulį, kuriame viskas pasikeitę“, – kalbėjo advokatas.

Svarstydamas, kas nusikaltusiajam yra didžiausia bausmė – kalėjimas iki gyvos galvos, laisvės suvaržymas, mir-ties bausmė, visuomenės pasmerkimas ar sąžinės graužatis, D.Boreika sakė, jog žiaurus yra vien nuteisimas kalėti ilgiau nei 7 metus.

„Įkalinimą iki gyvos galvos psicho-logiškai sunkiau suvokti nei mirties bausmę. Kartais jis gal ir tikslingas, pavyzdžiui, Anderso Behringo Brei-viko atveju. Jei suskaičiuotume visas aukas, už kiekvieną nužudytą asmenį jam būtų skirta po tris mėnesius. Kita vertus, ar, atsėdėjęs 21 metus, jis ga-lės toliau gyventi visuomenėje? Sun-kiai įsivaizduoju, ar jis resocializuosis.“

Prašydami malonės ar paleisti lyg-tinai, nuteistieji paprastai tikina per-siauklėję ir esantys pasirengę grįžti į normalų gyvenimą. Tačiau, teisinin-ko žodžiais, tai gali nustatyti nebent psichologai. Neseniai buvo nupirkta mokslinė nuteistųjų vertinimo meto-dika „OASys“, kuri leidžia įvertinti ka-linio kartotinio nusikalstamo elgesio

riziką. Tokia analizė buvo atlikta ir I.Achremovui – jis surinko tik 8 balus iš 168 galimų. Jo pakartotinio nusikal-timo tikimybė siekia vos 4,76 proc.

Buvęs mirtininkas mato laisvę Konstitucija leidžia Lietuvos preziden-tui suteikti nuteistiesiems malonę, kuri yra humaniškumu grindžiamas išimti-nis, skirtas konkrečiam asmeniui, tei-singumo aktas. Galima dovanoti laisvę, sutrumpinti nelaisvės laiką arba suma-žinti teismo skirtą bausmę.

Šiemet pirmąkart šalies istorijoje malonė suteikta nuteistajam iki gyvos galvos – už žmogžudystę kalinčiam 56 metų Justinui Butai. Buvęs mirtininkas, kuriam iš pradžių grėsė sušaudymas, į laisvę turėtų išeiti ne vėliau kaip po devynerių metų.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-ka-lėjime kalintis vyras buvo nuteistas už tuomečio „Hermio“ banko Šiaulių fi lialo apsaugininko Lino Žuko nužu-dymą. Prezidentės Dalios Grybauskai-tės sprendimas dėl malonės suteikimo pribloškė nužudytojo artimuosius. Jų teigimu, toks sprendimas yra netei-singas, o rezonansinius nusikaltimus padarę žmonės turi atlikti visą jiems skirtą bausmę.

1995-aisiais J.Buta, tuometis banko inkasatorius, lydimas trijų bendrinin-kų, ne tik pasmaugė kolegą, bet ir pa-grobė beveik milijoną litų. Jauno vyro kūnas buvo užkastas Šiaulių rajono miške iš anksto paruoštoje duobėje. Žudikas buvo nuteistas sušaudyti, kiti nuteisti kalėti po 15 metų. Šie laisvę jau atgavę.

Buvęs mirtininkas, kuriam netoli-moje ateityje atsivers vartai į laisvę, interviu „Lietuvos rytui“ teigė nieka-da nepraradęs vilties senatvę praleisti namuose ir mirti savoje lovoje.

„Nors statistiškai apskaičiuota, kad tokiomis sąlygomis žmogus ima de-graduoti maždaug po penkerių metų, visada norėjau tobulėti. Aš mokiausi (baigė socialinės pedagogikos bakalauro studijas, – red. past.), skaičiau, dirbau (gamina makaronus ir avilius bitėms, – red. past.), sportavau, dalyvaudavau

Nusikaltimas:

V.Labašauskas:

„Smurtas gimdo smurtą, kerštas – kerštą. Kas iš to, jei bus tik akis už akį, dantis už dantį?“

H.Mickevičius:

„Jei žmogus, neduok Dieve, pateks į žemesnę kastą, bus žlugdomas fi ziškai ir psichologiškai.“

Nuteistieji už grotų ne atgailauja, o išmoksta nekęsti visuomenės

Kalėjimų departamento

duomenimis, dabar Lietuvoje

kali kiek daugiau nei 10 tūkst.

nuteistųjų. 110 iš jų įkalinti

iki gyvos galvos. Pernai vieno

nuteistojo išlaikymas per parą

vidutiniškai kainavo 47 Lt.

Kalinių kiekis

15min • 2012 m. birželio 15 d.

psichologinėse, socializacijos programose. Per trejus su puse metų, kuriuos praleidau rūsyje, mirtininkų kameroje, perskaičiau visas kalėjimo bibliotekos knygas“, – sakė J.Buta.

Subrendome duoti antrą šansą„Ar pakankamai humaniška suteikti ant-rą šansą gyvenime? Jei už grotų susiklos-čiusi sistema, kuri ne auklėja žmones, o juos gadina, galbūt efektyviau – net eko-nominiu požiūriu – ištraukti nuteistąjį iš tos aplinkos?“ – svarstė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

Mūsų visuomenė esą jau pakankamai su-brendusi, kad žmonėms būtų suteikiama antra galimybė, jei jie įtikina supratę, ką pa-darė, dėl to gailisi ir yra nusiteikę įsilieti į vi-suomenę. „Juolab kad mūsų bausmių atli-kimo sistema atsilikusi. Įkalinimo įstaigose gyva kastų sistema. Jei žmogus, neduok Die-ve, pateks į žemesnę kastą, bus žlugdomas

fi ziškai ir psichologiškai. Gyvenimo sąlygos dažniausiai yra nepakankamai geros. Visa kartu paėmus – visuomenės brandos lygį, deklaratyvų priklausymą Vakarų erdvei, kur į žmogų žiūrima humaniškai, santykius tarp kalinių, gerai, kad taikome malonę“, –teigė „15min“ pašnekovas.

Bausmė skatina vėl klysti „Daug kas priklauso nuo nusikaltimo mo-tyvo, – įsitikinęs Kybartų ir Marijampolės pataisos namų kapelionas Vaidotas Laba-šauskas. – Kristus vieniems buvo griežtas, kitiems atlaidus – dėl skirtingų motyvų. Kai kurie nusikaltimai padaromi iš silpnumo, pasidavus aplinkybėms. Būna piktavališ-kų nusikaltimų – suplanuotų, apgalvotų. Žmonės tokiame savo elgesyje nemato nie-ko bloga. Kiti žiūri į nusikaltimus kaip į gy-venimo būdą.“

Jis pripažino, kad griežtumas gali paska-tinti vėl nusikalsti – keršijant visuomenei už atstūmimą. Taikant vien baimės pedagogi-ką, baimė esą prapuola ir asmuo toliau žen-gia klystkeliais. „Smurtas gimdo smurtą, kerštas – kerštą. Kas iš to, jei bus tik akis už akį, dantis už dantį? Gal geriau žmogiškos priemonės – jos efektyvesnės nei baudimas. Štai sako: reikia kastruoti prievartautojus. Bet ar jie nekeršys visuomenei dar dides-niais nusikaltimais?“ – retoriškai klausė

V.Labašauskas. Su nuteistaisiais dvasinin-kas bendrauja jau trejus metus. Tie, kurie eina pasimelsti, išpažinties, kartais daugiau atsiveria. Retas kuris pripažįsta kaltę – tvir-tina, kad už grotų pateko nepelnytai, kad sulaukė per didelės bausmės, kaltina kitus. Bet nuoširdžiai tikintys, ieškantys atleidi-mo sako esą teisingai nubausti, nori keis-tis: „Matai, kad gailisi, kovoja, bet aplinka gniuždo“, – pastebi kunigas.

„Yra atvejų, kai geriau žmogaus pasigai-lėti. Vien tai, kad kažką užmušė, artimie-siems sukeltas skausmas yra didžiausia bausmė, – samprotavo klebonas. – Nuteisti mirties bausme reiškia nesuteikti jokios ga-limybės atgailauti. Žmonės labiausiai bijo mirti. Bet nuteistieji iki gyvos galvos sako, kad tai yra didesnė bausmė. Kita vertus, jie vis tiek tikisi, kad sulauks malonės. Turi-me žmogui sudaryti sąlygas pasikeisti. Gal vienas iš šimto ar tūkstančio supras savo kaltę. Juk ir iš komos vieni pabunda, kiti –ne, bet tą galimybę turime išnaudoti.“

Visuomenė | 15

malonė geriau nei bausmė

Už pavyzdingą elgesį

anksčiau laiko į laisvę

paleistas už žurnalisto

nužudymą kalėjęs

I.Achremovas gyvena tyliai

ir stengiasi nepatekti į

viešumą.

I.Gelūno nuotr.

dr. Rita Bandzevičienė,Mykolo Romerio universiteto dėstytoja

„Nelaisvė apriboja ne tik judėjimą,

socialinius kontaktus, poreikius ir

galimybę rinktis. Tai – privatumo ir

individualumo praradimas, primestas

gyvenimo būdas, priverstinis bendravimas

ir nuolatinis nesaugumo jausmas.

Ji įpratina rūpintis tik savimi, nepasitikėti,

nerodyti žmogiškų jausmų, išnaudoti kitų

silpnybes. Daugeliui „normalių“ žmonių

nelaisvė yra nenormali būsena, „smūgis“

savigarbai, ji kelia vidinę įtampą,

diskomfortą, keičia aplinkos, laiko,

ateities suvokimą. Kartais nelaisvė –

akistatos su savimi ir savo sąžine metas,

kai žmogus apmąsto savo gyvenimą,

atranda naujas prasmes ir vertybes

(šeimą, Dievą, meilę, atleidimą), subręsta

kaip asmenybė, o kartais – degraduoja,

palaidoja viltis, pats patiki ir kitus įtikina,

kad yra pasmerktas būti nusikaltėliu.

Tipiškas ilgesnės nelaisvės poveikis –

ilgai išliekantis dirglumas, psichologinis

nuovargis, sustiprėjęs nepasitikėjimas,

susvetimėjimas sau ir priešiškumas

aplinkai, polinkis vengti atsakingų ir

savarankiškų sprendimų, nerealūs

lūkesčiai arba „pasidavimas“ aplinkybėms

ar likimui.

Daugybė laisvėje turėtų žinių ir

įgūdžių už grotų sunyksta, o tai, ko

išmokstama kalėjime, netinka laisvei.

Bene svarbiausias priešnuodis bet kurio

žmogaus praradimui – socialiniai ryšiai,

reali parama, santykiai, grindžiami

tikėjimu, viltimi ir kantrybe. Daug

paprasčiau žmogų „nurašyti“, paskelbti

jį beviltišku, nei stengtis suprasti,

sustiprinti ir išnaudoti kad ir menkas,

bet, mano giliu įsitikinimu, iki mirties

egzistuojančias galimybes keistis.“

Per prezidento Valdo Adamkaus

pirmą kadenciją buvo svarstytas 4881

nuteistojo malonės prašymas, 1313 iš

jų buvo patenkinta. Per antrą kadenciją

buvo svarstyti 1258 malonės prašymai,

68 nuteistiesiems malonė buvo

suteikta.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės

kadencijos metu buvo apsvarstyti 705

malonės prašymai, 54 buvo patenkinti.

Sunkus išbandymas

Malonės prašymai

Užsk. Nr. 305530

Prieš 20 metų Lietuva buvo tarp pirmųjų, užmezgusių diplomatinius santykius su Kazachstanu, dabar tapusiu bene svarbiausiu mūsų šalies partneriu Rytuose. Šia proga kalbiname Kazachstano ambasadorių Lietuvoje Galymžaną Koišybajevą, kuris sutiko pasidalyti mintimis apie Lietuvos ir Kazachstano šiandieną bei mūsų šalių santykių perspektyvas.

– Pone Ambasadoriau, du dešimtmečiai – netrumpas

tarpsnis. Per tą laiką daug kas pasikeitė. Tačiau kai ku-

rie dalykai nepakito. Tarp Lietuvos ir Kazachstano ir to-

liau išlieka itin šilti, draugiški santykiai – netgi nežiūrint

į tai, kad šalis skiria išties nemažas atstumas. Ar turite

atsakymą, kodėl taip yra?

– Manau, atsakymas glūdi mūsų istorijoje. Kažkada

mus siejo viena valstybė, kurioje gyvenant mums pa-

vyko artimiau susipažinti, įgyti vienas kito pasitikėji-

mą. Nors yra akivaizdūs kultūriniai skirtumai, tačiau

egzistuoja ir kažkokia neapčiuopiama, sunkiai paaiš-

kinama kazachų ir lietuvių tautų „chemija“. Lietuvos

vardas Kazachstane visada buvo tariamas su pagarba

ir simpatija, panašius dalykus Kazachstano atžvilgiu

esu patyręs ir čia, Lietuvoje. Ir labai svarbu, kad šią

simpatiją sugebėjo išnaudoti ir sutvirtinti mūsų ša-

lių politikai. Šviesios atminties A.Brazauskas, pirma-

sis Lietuvos prezidentas, dukart (1993 ir 1997 m.) su

ofi cialiu vizitu lankęsis Kazachstane, artimai ir šiltai

bendravo su Kazachstano prezidentu N.Nazarbajevu.

2000-siais ofi cialaus vizito į mūsų šalį atvyko ir prezi-

dentas V.Adamkus. Kazachstano prezidentas taip pat

ne kartą yra lankęsis Lietuvoje – ir darbo, ir ofi cialaus

vizito. 2010 m. Astanoje vykusio ESBO viršūnių susiti-

kimo Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su

Kazachstano prezidentu N.Nazarbajevu. Šis susitiki-

mas davė naują impulsą mūsų šalių santykių plėtrai.

Beveik po metų Lietuvos prezidentė į Kazachstaną

atvyko ofi cialaus vizito, kurio metu buvo pasirašytas

visas pluoštas dvišalių sutarčių, atvertos durys nau-

jiems projektams. Beje, intensyvus politinis bendra-

darbiavimas vyksta ir kituose lygiuose, ne tik pačiame

aukščiausiame. Štai Seimo Tarpparlamentinių ryšių su

Kazachstano Respublika grupė, kuriai vadovauja parla-

mentaras E.Pupinis, vienija net 60 Seimo narių, dedan-

čių pastangas, kad santykiai tarp mūsų šalių augtų ir

stiprėtų.

– Kokie Kazachstano prioritetai bendraujant su Lie-

tuva?

– Viena vertus, Lietuva Kazachstanui įdomi pati sa-

vaime, kaip labai perspektyvus partneris. Antra vertus,

Lietuva Kazachstanui yra svarbi ES kontekste. Lietuva

Kazachstanui – tai tarsi langas į Europos Sąjungą. Kaip

žinia, ES turi savo strategiją Centrinės Azijos atžvilgiu.

Kazachstanas turi analogišką programą iškalbingu pa-

vadinimu „Kelias į Europą“. Ši programa susijusi su mūsų

šalies pastangomis pasinaudoti europietiška patirtimi

institucijų funkcionavimo, infrastruktūros, švietimo,

gyvenimo kokybės srityse. Ir čia Lietuva, kaip autorite-

tinga ES narė, galėtų daug kuo padėti Kazachstanui.

Turint galvoje ekonomiką esminis Kazachstano pri-

oritetas – tranzitas ir transportas. Turime nemažas

eksporto galimybes, todėl esame labai suinteresuoti

tranzitiniais maršrutais, leidžiančiais mūsų produkcijai

pakliūti į pasaulinę rinką. Šiuo atžvilgiu šalys, turinčios

gerą transporto, uostų infrastruktūrą (tokios, kaip Lie-

tuva) Kazachstanui yra labai patrauklios.

Žemės ūkis, ypač žemės ūkio produkcijos perdirbimas

– tradicinis Kazachstano prioritetas. Ir šiuo atžvilgiu Lie-

tuva, turinti stiprų agrarinį sektorių, yra perspektyvus

partneris.

– Kaip Lietuva ir Kazachstanas bendradarbiauja tarp-

tautinėje arenoje?

– Ir Kazachstanas, ir Lietuva įrodė, jog gali efekty-

viai vadovauti tokioms autoritetingoms tarptautinėms

organizacijoms kaip ESBO. Mūsų šalys pademonstravo,

kad sugeba generuoti naujas idėjas ir nuosekliai jas įgy-

vendinti. Veikiant tarptautinėje erdvėje mums atsiveria

puikios bendradarbiavimo galimybės. Štai kitų metų an-

tro pusmečio Lietuvos pirmininkavimas ES – dar viena

tokia galimybė, kurią ir mes siūlydami savo idėjas, pa-

vyzdžiui, dėl palengvinto vizų rėžimo su ES šalimis, siek-

sime konstruktyviai panaudoti. Žinoma, tobulumui ribų

nėra. Būdami įvairių tarptautinių struktūrų, organizaci-

jų nariais Kazachstanas ir Lietuva galėtų dar aktyviau

bendradarbiauti, pavyzdžiui, ESBO ir Konferencijos dėl

bendradarbiavimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių

Azijoje kontekste. Dar intensyvesnis bendradarbiavimas

galėtų vykti jau puikiai užsirekomendavusiu formatu

Nordic – Baltic – Central Asia, jungiančiu Šiaurės, Bal-

tijos ir Centrinės Azijos šalis. Žodžiu, perspektyvų yra,

reikia tik jomis naudotis.

– Ką galima pasakyti apie ekonominius Lietuvos ir

Kazachstano santykius, jų plėtrą?

– Tai labai plati tema. Reikia pasakyti, kad pasta-

raisiais metais mūsų šalys gerokai pasistūmėjo šioje

srityje. Nors, pavyzdžiui, 2010 m. prekybos apimtys ir

buvo kiek sumažėjusios, 2011 m. jos vėl pradėjo didėti

ir sudarė 269 mln. JAV dolerių. Stiprinant ekonominius

ryšius tarp mūsų šalių svarbus vaidmuo tenka Tarpvy-

riausybinei prekybinio ekonominio bendradarbiavimo

komisijai, kurioje Lietuvai atstovauja ūkio ministras R.

Žilius. Šiomis dienomis Palangoje įvyko 8-sis komisijos

posėdis, kurio metu buvo svarstomi labai platus ratas

klausimų, susijusiu su transportu, tranzitu, turizmu, že-

mės ūkiu, sveikatos apsauga, švietimu bei mokslu, sta-

tistika, standartizacija, naujausiomis technologijomis

bei inovacijomis. Ir baigėsi posėdis ne pažadais vėl su-

tikti ir pasvarstyti, o konkrečių dokumentų pasirašymu.

Ekonominį bendradarbiavimą neabejotinai padės

stiprinti abejose šalyse veikiančios Verslo tarybos. Pir-

masis bendras jų posėdis įvyko Astanoje, prezidentės

D.Grybauskaitės vizito Kazachstane metu. Posėdyje

kartu su Lietuvos vadove dalyvavo ir Kazachstano prem-

jeras K.Masimovas. Lietuvos Verslo tarybai vadovauja

Arvi įmonių grupės valdybos pirmininkas V. Kučinskas,

daug padaręs, kad ši struktūra būtų gyvybinga.

Didelis vaidmuo mezgant ekonominius ryšius ten-

ka ir Klaipėdoje reziduojančiam ir jau antrus metus

dirbančiam Kazachstano garbės konsului Lietuvoje

B.Petrauskui.

Taip pat negaliu nepaminėti Vytauto Varasimavičaus,

logistikos ir transportavimo kompanijų tinklo „TL Nika”

grupė įkūrėjo ir savininko, kurio įvairialypė veikla neapsi-

riboja vien logistika. V.Varasimavičius ne tik organizuoja

tarptautines konferencijas transporto, tranzito, logisti-

kos temomis, bet ir vykdo kultūrinius projektus. Be tokių

žmonių iniciatyvos, autoriteto bei patirties stiprinant

santykius tarp mūsų šalių išsiversti būtų neįmanoma.

– Nors transportas ir tranzitas lieka prioritetine

bendradarbiavimo sfera, yra, matyt, ir kitų sričių, kurio-

se taip pat nestovima vietoje.

– Taip, labai perspektyvios sritys – žemės ūkio pro-

dukcijos perdirbimas, veislinė gyvulininkystė. Turizmo

sektoriuje pastebimas aktyvumas, kuris, matyt, dar

labiau suintensyvės nusistovėjus tiesioginiam oro su-

sisiekimui. Šia problema, kiek žinau, aktyviai rūpinasi

Lietuvos pusė. Nauji bendradarbiavimo horizontai veria-

si mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos srityse. Į pas-

tarąją norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį. Šiais metais

mūsų šalys susitarė Kazachstane organizuoti bendrą

tarptautinį medicinos centrą – tai ilgamečio bendradar-

biavimo rezultatas. Toliau sėkmingai plėtojamas LSMU

Kauno klinikų kardiochirurgų bendradarbiavimas su Ka-

zachstano kolegomis. Šis itin vaisingas bendradarbiavi-

mas prasidėjo asmenine iniciatyva klinikos vadovo prof.

R.Benečio, kurio tolesni darbai susilaukė didžiulio įverti-

nimo ir pripažinimo Kazachstane.

Na, o turint galvoje tranzito ir transporto sritį mūsų

tikras pasididžiavimas yra konteinerinis traukinys „Sau-

lė“, kurio projektą aukščiausiu lygiu sutarė palaikyti pre-

zidentė D.Grybauskaitė ir prezidentas N.Nazarbajevas.

Traukinys buvo paleistas praeitų metų spalio pabaigo-

je, šiai dienai yra pravažiavę 3 sąstatai ir formuojamas

ketvirtas. Šis traukinys - tai ne tik dešimtmečiams užti-

krinta nauda mūsų šalių ekonomikoms, bet ir geriausias

pasiūlymas jungčių ieškančioms Europai ir Kinijai.

– Teko girdėti, kad jau paliekate Lietuvą. Ar tikri tokie

gandai?

– Taip, prieš kelias dienas esu paskirtas ambasado-

riumi Suomijoje, todėl, deja, teks palikti jūsų nuostabią

šalį, prie kurios jau spėjau prisirišti ir kurioje turiu daug

gerų draugų. Labai džiaugiuosi, kad pirmoji mano kaip

ambasadoriaus kadencija praėjo būtent Lietuvoje, ša-

lyje, kur kazachams ir Kazachstanui yra jaučiama tikra

simpatija. Visa tai, ką man pavyko nuveikti čia, Lietu-

voje, stiprinant mūsų šalių santykius, neabejotinai yra

bendras visų rezultatas. Todėl leiskite padėkoti visiems,

kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad Lietuva ir Kazach-

stanas tapo artimesni. Nuoširdus jums ačiū!

– Dėkojame už pokalbį

Lietuva ir Kazachstanas – 20 metų trunkanti sėkmės istorija

Užsk. Nr. 305547

15min • 2012 m. birželio 15 d. Gazas.lt | 21

Ramūnas Fetingisr.fetingis@15min.lt

21-erių beveik 2 metrų ūgio panevėžie-čio nuopelnus pripažino ir FIA – tarptau-tinė automobilių federacija, pavadinimu „S.Juodviršis perrašė istoriją“ papuošu-si savo ataskaitą apie praėjusį savaitgalį vykusį Europos kartingų čempionato KZ2 klasėje fi nalą.

Žingsnis po žingsnioSimas sportinę karjerą pradėjo palyginti vėlai – devynerių. Profesionalią kartingo sporto lenktynininko licenciją galima gau-ti sulaukus vos šešerių metų. Sportiškas ir agresyvus Simo važiavimo stilius lėmė, kad jau pirmajame savo sezone jis laimėjo Lietuvos čempionatą jauniausioje „Raket Micro“ klasėje. Vėliau buvo pergalių vis galingesnėse klasėse ne tik Lietuvos, bet ir Pabaltijo šalių bei Lenkijos čempionatuose. Pagaliau – pergalė Europos čempionate.

S.Juodviršis šiais metais tapo itin stip-rios Italijos gamyklinės kartingų komandos „Energy-TM Corse“ nariu. Šioje komandoje yra dešimt skirtingų klasių kartingais lenk-tyniaujančių sportininkų.

Komanda, anot Simo, yra labai draugiška ir linksma, joje nėra nesveikos konkuren-cijos. Lietuvis šioje komandoje turi bene mažiausiai patirties, todėl jo pergalė Euro-pos čempionate buvo didelis netikėtumas.

Bus ir pasaulio čempionasTokio intensyvaus sezono kaip šis S.Juodviršis dar niekada neturėjo – jis da-lyvauja Vokietijos kartingo čempionate bei WSK lenktynių serijoje. Po pergalės Euro-pos čempionate lietuvis ilsėjosi tik dvi die-nas – laukė Vokietijos čempionato etapas.

S.Juodviršio klasėje užsiregistravo 132 dalyviai. Lenktynės vyko itin permainingu oru, todėl lenktyniauti teko tai ant sausos,

tai ant šlapios dangos. S.Juodviršis po kva-lifi kacijos pusfi nalių važiavimų starte sto-vėjo dešimtas. Po šio pusfi nalio priešinin-kai lietuvį praminė „lietaus karaliumi“, nes per lietų jis greitai išsiveržė į pirmą vietą ir jos nebeužleido.

Finalas irgi nebuvo lengvas. „Lenktynių komisaras nusprendė, kad visi turi startuo-ti su sausai dangai skirtomis padangomis. Startuoti pirmam buvo labai sunku, nes daugelyje vietų trasa dar buvo drėgna, –

pasakojo S.Juodviršis. – Tačiau vėliau tra-sai pradžiūvus jau kontroliavau situaciją, stebėjau, kas darosi už manęs, ir vis didi-nau atotrūkį nuo priešininkų.“

Apie tolimesnę sportinę karjerą sporti-ninkas kalba nenoriai – viskas priklauso nuo rėmėjų.

„Kaip ir kiekvienas lenktynininkas, savo ateitį matau F-1. Manau, tai kiekvie-no lenktynininko svajonė“, – išduoda sva-jonę S.Juodviršis.

Beveik dviejų metrų ūgio

S.Juodviršis kartinge atrodo

įspūdingai.

Nuotr. Iš asmeninio albumo

S.Juodviršis perrašė istoriją

Remti automobilių sportą yra labai

brangu. Lietuvos įmonėms reklamuotis

užsienio trasose neapsimoka, o tokių

prekės ženklų, kuriems būtų įdomi Va-

karų Europos rinka mūsų šalyje, tiesiog

nėra.

Kol jaunuoliai lenktyniauja kartingais,

jų biudžetus sugeba „patempti“ dos-

nesnius rėmėjus turintys sporto klubai.

S.Juodviršį remiančio automobilių spor-

to klubo „RKV“ vadovas ir savininkas

Vitalijus Gudzenko ir pats lenktyniauja

kartingais.

„RKV“ sporto klubas apmoka visas

S.Juodviršio išlaidas. Per metus jų

susidaro apie 700 000 Lt. Iš jų

400 000 Lt klubas sumokėjo Italijos

kartingų komandai, kuriai S.Juodviršis

atstovauja.

Lietuva išaugina perspektyvių lenkty-

nininkų, tačiau aukšto lygio varžyboms

pritrūksta pinigų.

Žilvinas Oškutis 2002 m. Europos kar-

tingų čempionate ICC klasėje liko de-

šimtas. Vėliau bandė dalyvauti įvairio-

se formulių lenktynėse, tačiau sportinė

karjera nutrūko, nes nepavyko surinkti

pakankamo biudžeto.

Kazimieras Vasiliauskas yra kol kas dau-

giausiai užsienio arenose pasiekęs Lie-

tuvos žiedinių lenktynių atstovas.

2007 m. jis užėmė 5 vietą Europos kar-

tingų čempionate, 2009 m. jis buvo ant-

ras formulės „Palmer Audi“ čempiona-

te, o 2010 m. liko ketvirtas prestižinėse

„Formulės-2“ lenktynėse. Tačiau ir jam

teko baigti sportinę karjerą, nes nepa-

kako biudžeto kopti aukštyn.

Rėmėjai – tik iš idėjos

Lenktynininkų yra, pinigų – ne

Simas Juodviršis įrašė naują eilutę ne tik

į lietuviško, bet ir į Europos automobilių sporto istoriją.

Iki šiol nebuvo lietuvio, laimėjusio Europos

kartingų čempionatą.

Tapęs Europos čempionu S.Juodviršis jau

svajoja apie pasaulio čempiono titulą.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Europos futbolo čempionatas atkeliavo iki pirmosios savo savaitės pabaigos. Aikštėje – įdomu. Greta jos – ne taip baisu kaip gąsdinta. Vienaip ar kitaip, pirmosios septynios „Euro-2012“ dienos leidžia sudėlioti pirmuosius akcentus ir daryti pirmąsias išvadas.

1. Neperšokęs duobės... Laimi tas, kas įmuša pirmas. Aukš-čiausio lygio futbolui tai nėra kons-

tanta – tik tendencija, kuri dažniau pasiteisi-na nei sprogsta tarsi muilo burbulas. Šiame čempionate – viskas priešingai.

Prancūzams užteko devynių minučių, kad išlygintų rezultatą rungtynėse su ang-lais. Ispanams dvikovoje su italais – trijų. Švedai pirmavo prieš Ukrainą antrojo kėli-nio pradžioje, bet po aštuonių minučių du veterano Andrejaus Ševčenkos įvarčiai jau buvo viską apvertę aukštyn kojomis. Čem-pionato šeimininkai laimėjo.

Graikai ne tik išsikapstė, bet ir vos ne-laimėjo prieš lenkus, nors vytis jiems teko varžovus, turinčius ir įvarčio persvarą, ir žaidėjo pranašumą. Danai sugebėjo išlygin-ti rezultatą dvikovoje su Portugalija, nors prieš tai buvo praleisti du įvarčiai be atsako.

Portugalai rungtynių pabaigoje pergalę iš-plėšė, bet rungtynės ir vėl perša išvadą – šiame čempionate „op“ gali sakyti tik tada, kai nuaidi fi nalinis teisėjo švilpukas.

2. Ar jie pasaulio vicečempionai???Didžiausia nemaloni žaidybinė staigmena čempionato starte – be-

viltiški olandai. Jie neskrajoja – jie sunkiai šliaužioja po aikštę.

Du pralaimėjimai ir logiška išvada – jeigu stebuklas neįvyks, oranžiniai važiuos namo po grupių turnyro.

Kalbama apie vidinius konfl iktus, apie šeimos klaną, kurio galva treneris Bertas van Marwijkas begėdiškai proteguoja savo žentą saugą Marką van Bommelį, apie at-sarginių vaidmenis gavusių saugo Rafae-lio van der Vaarto ir puolėjo Klaaso Jano Huntelaaro nepasitenkinimą. Kad ir kaip būtų, viskas tikrai blogai. Nuo to tik sma-giau olandų varžovams mirtininkų grupėje.

3. Be puolėjųTokį eksperimentą pirmose savo rungtynėse išbandė pasaulio ir Eu-

ropos čempionų ispanų treneris Vicente Del Bosque, leidęs į aikštę atakuojančius kraš-to žaidėjus Davidą Silvą ir Andresą Iniestą, o tarp jų, atakos smaigalyje, įkurdinęs ne Fernando Torresą, Fernando Llorentę ar Al-varo Negredo, bet saugą Cescą Fabregasą.

Žaisdami tokia schema ispanai įmušė į Italijos rinktinės vartus – faktas. Bet faktas ir tai, kad bene du trečdalius savo progų jie su-kūrė rungtynių pabaigoje, kai C.Fabregasą pakeitė F.Torresas. Tiesa, tas pats F.Torresas dviejų puikių progų nesugebėjo paversti

įvarčiais. Ar eksperimentuojama bus ir to-liau? Klauskite V.Del Bosque.

4. Vis dar ne L.MessiPortugalų lyderis Cristiano Ronal-do į čempionatą atvyko pretenduo-

damas tapti turnyro superžvaigžde. Bet pirmose rungtynėse vokiečiams jį pavyko suvaldyti, o antrose C.Ronaldo prie danų vartų nerealizavo tokių progų, kad buvo sunku patikėti, jog tai – žaidėjas, praėjusio-se Ispanijos pirmenybėse siuntęs kamuolį į vartus 41 kartą.

Varžovų sirgaliai smaginosi skanduodami pagrindinio C.Ronaldo varžovo dabartinia-me pasaulio futbolo olimpe vardą: „Messi! Messi!“, o portugalas į tai reagavo skaus-

mingai, spaudos konferencijoje priminda-mas, kad Lionelis Messi pernai blankiai su-žaidė Amerikos čempionate savo tėvynėje Argentinoje. Taip ir buvo. Bet ar tik portuga-lų mirtinam ginklui nereikėtų pasižiūrėti į veidrodį, užuot nagrinėjus futbolo istoriją?

5. Rusų žvaigždėPrieš čempionatą daug diskutuota apie tai, kas galėtų tapti rezultaty-

viausiu čempionato žaidėju. Mario Gome-zas iš Vokietijos ar olandas Robinas van Persie? O gal C.Ronaldo ar lenkas Robertas Lewandowskis?

Per pirmuosius du turus tris įvarčius – tiek pat, kiek lažybininkų favoritas M.Gomezas –įmušė jaunas Rusijos rinktinės puolėjas Alanas Dzagojevas. Tas pats, kuris per pu-santrų metų trukusį pastarąjį Rusijos fut-bolo sezoną Maskvos CSKA varžovus bau-dė vos penkiais tiksliais smūgiais. Įsižiebė nauja žvaigždė? Pažiūrėsime.

6. Politinis futbolasGalima drąsiai teigti, kad tokio po-litizuoto futbolo čempionato iki

šiol dar nebuvo. Ukrainiečiai prie stadi-onų rėkauja apie įkalintos buvusios savo premjerės Julijos Tymošenko teises. Vaka-rų žmogaus teisių gynėjai dar prieš pirme-nybes ėmė raginti sirgalius būtent dėl šios priežasties ignoruoti varžybas.

Rusai surengė savo šalies dienai skirtą eiseną Varšuvoje būtent tą vakarą, kai jų komanda žaidė su Lenkija. Lenkai reagavo skausmingai, ir eitynės baigėsi muštynėmis.

Rusijos žiniasklaida iš karto ėmė vienin-gai rypauti, kad juos, vargšus, skriaudžia lenkų futbolo chuliganai. Bet tada kyla klausimas: kodėl tiek daug lenkų atsidūrė ligoninėse ir toks solidus skaičius Rusijos piliečių – policijos nuovadose? O gal ir po rungtynių su čekais Rusijos sirgaliai lenkų stadiono apsaugininkų nemušė? Gal šie patys save iki kraujo apskaldė? Kita vertus,

„Euro-2012“: nuo įvarčių iki politikos

22 | Sportas 15min • 2012 m. birželio 15 d.

Didžiausia nemaloni žaidybinė staigmena čempionato starte – beviltiški olandai. Jie neskrajoja – jie sunkiai šliaužioja po aikštę.

Stadionuose tikrieji

futbolo gerbėjai

varžosi ne jėga, o

gera nuotaika ir

išmone.

AFP nuotr.

nėra šventi ir lenkų ultros. Kalbama, kad jie visais įmanomais elektroninio pašto adre-sais išplatino tekstus anglų ir rusų kalbo-mis. Šiuose laiškuose tyčiojamasi iš sovieti-nių simbolių kūjo ir pjautuvo bei teigiama: „Mūsų šalis – mūsų taisyklės.“ Lieka kons-tatuoti – kare kaip kare.

7. FobijosApie jas daug kalbėta prieš čempi-onatą. UEFA prezidentas Michelis

Platini grūmojo vadinamąja „nulinės tole-rancijos“ lazda rasistams.

Rasistinių išpuolių buvo. Po treniruotės prieš pirmenybes skundėsi juodaodžiai Olandijos rinktinės žaidėjai, per rungtynes buvo užgauliojami Italijos rinktinės puolėjas Mario Balotelli ir Čekijos komandos gynėjas Theodore‘as Gebreselassie.

Bet incidentų mažiau negu buvo galima tikėtis. Be to, organizatoriai – lenkai ir ukrai-niečiai – negali prisiimti atsakomybės už is-panų sirgalių elgesį per rungtynes su Italija ir už rusų – per šių dvikovą su čekais.

Tie Vakarų Europos sirgaliai, kurie ne-išsigando rasistinio baubo, ir Lenkijoje, ir Ukrainoje dabar atrodo patenkinti. Daugu-ma tų, kurie buvo gąsdinami, jog taps Rytų

Europos rasistų aukomis, pakalbinti viešai sako: gandai – perdėti.

Kita vertus, netolerantiškas pasirodė ir anksčiau skandalingu elgesiu garsėjęs Ita-lijos rinktinės puolėjas Antonio Cassano. Į klausimą apie tai, ar tarp jo komandos drau-gų yra gėjų, futbolininkas išreiškė tikėjimą, jog ne, bei sustiprino savo atsakymą nelabai padoriu žodžiu. Teko atsiprašyti.

8. Vyrai žaidžia, moterys vaidijasiPrieš pirmenybes bene ryškiausios artėjančio „Euro-2012“ žvaigždės

buvo ukrainiečių moterų organizacijos „Fe-men“ aktyvistės. Jos nuogomis krūtinė-mis gulė ant per Ukrainą keliaujančią bū-simiems čempionato laimėtojams skirtos taurės, vadino M.Platini svarbiausiu Eu-ropos suteneriu ir tikino, jog kovoja prieš prostitucijos bangą, kuri plūstelės į jų šalį kartu su futbolu.

Čempionatui prasidėjus aktyvistės Len-kijoje net niekuo dėtus sirgalius atakavo gesintuvų putomis. Tiesą sakant, nuoseklu-mo nedaug – kovotojų už seksualinę dorovę šūkis neturėtų būti: „Fuck Euro“ (jų lūpose tai skamba maždaug taip: „fak jevra“). Nuo-seklesnės yra Lenkijos prostitutės, kurios,

skelbdamos karą „Femen“, irgi viešai siū-bavo nuogomis krūtimis, bet savo norus suformulavo labai aiškiai: „Dinkite iš mūsų verslo.“ Aistros, matyt, kunkuliuos ir toliau. Moteriški reikalai, sunku juos supaisyti.

9. Turtuolis – vargšasPortugalijos rinktinės viena diena viešbutyje kainuoja per 80 tūks-

tančių eurų. Eurų, kuriuos pasiima... Atspė-jote, lenkai. Lenkija priglaudė 11 užsienio rinktinių, Ukraina – tik tris. Taip yra, nors ir vienoje, ir kitoje šalyje pirmajame etape žaidžia aštuonios komandos.

Suprantama, kad paslaugų kokybė da-bartinį čempionatą rengiančiose valstybėse yra prastesnė nei Austrijoje ir Šveicarijoje, kur vyko „Euro-2008“. Bet šįkart skirtumas

tarp dviejų šalių – aiškiai matomas, ir užsie-niečiai greitai tai pastebėjo. Faktas – kai bus suraikytas fi nansinis čempionato pyragas, neišvengiamai paaiškės, jog lenkai į savo lėkštę įsivertė didesnę jo dalį.

10. Dėmesio – yra pigių bilietųPolitiniai aspektai ir viešas spalvų sutirštinimas prieš

čempionatą vis dėlto turėjo įtakos bilietų rinkai. Įtakos, kuri turėtų džiuginti sirga-lius, iš anksto nepasirūpinusius galimybe nuvykti į varžybas, bet vis dar neatsisakiu-sius svajonės būti ten.

Interneto aukcionuose į rungtynes, ku-riose, aišku, nežaidžia Lenkijos ar Ukrainos futbolininkai, bilietus prieš porą dienų buvo galima įsigyti vos už kelis eurus. Tų, kurie juos užsisakė, bet jais nepasinaudojo, Eu-ropoje yra labai daug.

Suprantama, kad aistruolio išlaidos – ne tik bilietai į rungtynes. Reikės pasirūpinti ir nakvyne, ir kasdienėmis išlaidomis, ku-rios čempionato metu gerokai ūgtelėjo ir Ukrainoje, ir Lenkijoje. Bet šansas sudaly-vauti šventėje vis dar yra. Nedvejokite. Arba džiaukitės prie televizorių ekranų. Čempio-nato intriga tokia, kokios seniai nebuvo.

��������� ����������� ����������������� ������������������� ����������������� �������������������������������������������������������������� �������� �� �!��"�����#$�� %�&�����������'%�(����� ����������)����&*��+����� ���������������*��� ��,*���������&���-����������� ����������*�� ��

������������������%�&���� ��.�/����/�����"���'�*&������"������&�����/������������������%���&�����& �����-�� ���0��� �����*������ �������� ���� �1����������������*������ �&�� �� �������&�������� ������&�� ����%����&���0��� ����������&� ����� �

2�(�����/����������')�������*������������*& ���������������������������� "� ����&�� ��/��.���/���-�/%� "�& �������&��������������� �1��������������� ����������������(�����)���&������.����%�������%�&�����.��&�%��������������*�����������%������������������������ �������*����"����/������*�%������������� ��%������ �����/��&� ������%�.�����������&�� ���������������������.�����%�� �������%����������*&������������������������&�%����.������"���%�����������&�����&�� ����%�������� �������

�� ��� ���0��������������(�����/����������')������������3� http://www.socmin.lt/mobiluspriimamasis.

���������� �������������������������������� ���!"��#�$����������%&�"'("!��� #� �� ������������������� ��������� �������� ���$*����������#�+',��� ����&#� *����������� #�$-�+&�!.+�!/0-#�1��2������ ������3

Klubiniame

sezone kone

visus priešininkų

vartininkus

nuskriaudęs

C.Ronaldo Europos

čempionate net į

kamuolį nepataiko.

AFP nuotr.

Rusų aistruolių

eitynės Varšuvoje

virto kruvinu mūšiu

su lenkų „kolegomis“.

„Reuters“ nuotr.

Pasaulio

vicečempionai

olandai aikštėje

ne skrajoja, o

šliaužioja.

80 Tiek kainuoja Portugalijos rinktinės diena viešbutyje.

Skaičius

tūkst. eurų

Sportas | 2315min • 2012 m. birželio 15 d.

15min • 2012 m. birželio 15 d.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Valstybinį Juozo Miltinio dramos teatrą purtę skandalai gali turėti netikėtų pasekmių: kultūros ministras teatrą siūlo pasiimti savivaldybei, nes šiame teatre meno reikia su žiburiu ieškoti.Pastaraisiais metais J.Miltinio dramos teat-ras žiūrovus stebino ne spektakliais, o rie-tenomis. 2010 metais aktoriai sukilo prieš ilgametį teatro vadovą Rimantą Teresą.

Jį pakeitęs aktorius Laimutis Sėdžius iš-tvėrė vos dvi dienas ir pasitraukė nepaaiš-kinęs priežasčių.

Galiausiai teatrui ėmė vadovauti režisie-rius Romualdas Vikšraitis, tačiau gegužę aktoriai sukilo ir prieš jį.

Teatro susirinkime R.Vikšraitis buvo vie-šai išdėtas į šuns dienas, apkaltintas ne-kompetencija, nesugebėjimu dirbti, auto-ritariniu valdymu. Teatro vadovas neliko skolingas: rėžė, kad prieš jį sukilę aktoriai teatrą pavertė girdykla.

Teatras išsigandoKultūros ministerija inicijavo teatro veik-los vidaus auditą, kuris truks iki rugsėjo. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, ne-laukdamas audito rezultatų, pasiūlė Pa-nevėžio miesto savivaldybei pasiimti teat-rą ir jį išlaikyti. Lietuvoje tai būtų pirmas toks atvejis.

Kultūros ministerija buvo numačiusi šiemet dotuoti J.Miltinio dramos teatrą 2,235 mln. Lt. Panevėžio miesto savival-dybė jau išlaiko tris teatrus – Lėlių veži-mo, „Meną“ ir Muzikinį, bendruomenių

rūmus, kitas kultūros įstaigas. Lėšų šioms įstaigoms trūksta.

Teatro kolektyvas birželio 6 dieną iš-platino atvirą laišką, kuriame abejoja Kul-tūros ministerijos kompetencija spręsti Lietuvos kultūros problemas, o tokį mi-nisterijos pasiūlymą vadina negebėjimu rasti tinkamą teatro vadovą ir tai vertina kaip ženklą, jog J.Miltinio dramos teatras Lietuvai nebereikalingas.

„Abejojame, kad „atsikratant“ J.Miltinio dramos teatro, t. y. atimant iš jo valstybinį statusą, išsispręstų Kultūros ministerijos

skirto vadovo problema“, – dėstoma teat-ro kolektyvo vardu pasirašytame laiške.

Panevėžio meras – apstulbęsPavasarį teatro vadovas R.Vikšraitis prane-šė savivaldybei, kad šiemet ketina Lietu-vos muzikos ir teatro akademijoje sudaryti studentų kursą J.Miltinio dramos teatrui.

Kultūros ir meno komitetas pritarė šiai idėjai, ir Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius kreipėsi į kultūros ministrą A.Gelūną dėl aktorinio meistriškumo kur-so įsteigimo. Bet gavo netikėtą atsakymą.

„Nustebau. Prašėme jaunų aktorių trupės, kad būtų rengiamas kursas Panevėžiui, – tokį raštą nuvežiau, o atsakymą gavau, kad siūlo visą teatrą paimti. Mes jau išlaikome kelis teatrus, o J.Miltinio dramos teatrą iš-laikyti kainuotų brangiau nei „Cido“ are-ną. Nors apie pinigus čia nereiktų šnekėti –teatro statusas labai sumenktų, juk tai tea-tras-legenda nuo J.Miltinio laikų. Prestižas nebe tas, neliktų tos legendos. Manau, ne-sugebėtume tokio lygio teatro išlaikyti“, – „15min“ guodėsi Panevėžio meras.

Savivaldybė turi apsvarstyti ministerijos pasiūlymą. „Kalbėjau su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu, su Seimo nariu Juliu-mi Dautartu. Jie irgi stebisi, nepritartų. Mi-nisterija, be Seimo, turbūt irgi neatiduotų teatro. Su ministerija pyktis nenorime, bet parašysime mandagiai, kad nemanome, jog galėtume išlaikyti esamame lygyje tokį teatrą-legendą“, – kalbėjo V.Satkevičius.

Teatro vadovas nesitraukiaMeras, gavęs šoką sukėlusį ministro pa-siūlymą, tą pačią dieną susitiko su teat-ro vadovu R.Vikšraičiu, teatro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Rimantu Teresu ir aktorių profesinės sąjungos va-dovu Vytautu Kupšiu.

Susitikime aptarta fi nansinė teatro pa-dėtis, perspektyvos, darbo rezultatai. V.Satkevičiaus teigimu, profesinių sąjun-gų vadovai net įteikė raštą, kad nori likti ministerijos sudėtyje.

Teatro vadovas R.Vikšraitis savaitraščiui teatrą ištikusias bėdas apibūdino trum-pai ir į diskusijas nesileido: „Nesu gavęs iš kultūros ministro jokios informacijos apie tokį ketinimą. Pasiūlymas buvo pateiktas miesto merui. Aš laimėjau konkursą vals-tybinio teatro vadovo vietai užimti. Šiuo metu teatre vyksta Kultūros ministerijos auditas, po kurio bus įvertinta mano kom-petencija. Dirbu, kaip dirbęs.“

24 | Miestai

J.Miltinio teatro griuvėsiaiLegendinis

teatras skęsta

rietenų pelkėje.

Teatro nuotr.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas savaitraščiui „15min“ atskleidė, kodėl ministerija nebenori išlaikyti legendinio J.Miltinio dramos teatro – iš jo liko tik vardas.

– Kodėl Kultūros ministerija, gavusi skundą dėl J.Miltinio dramos teatro di-rektoriaus R.Vikšraičio netinkamumo va-dovo pareigoms, pasiūlė teatrą perimti savivaldybei?

– Ši istorija yra beveik dvejų metų se-numo. Tada, kai ėjo į pabaigą tuometinio teatro vadovo R.Tereso kadencija, su teat-ro aktorių kolektyvu prasidėjo labai kons-truktyvi ir labai graži diskusija. Atvažiavu-si aktorių iš Panevėžio teatro delegacija įtikinėjo, kad vadovas netinka eiti savo pareigas, buvo vardijama daugybė aspek-tų: ir disciplinos, ir kūrybinio rezultato, ir kontakto su aktoriais nebuvimas. Mes patikėjome, įvyko konkursas, kurio, atsi-žvelgus į aktorių kolektyvo pageidavimą, R.Teresas nelaimėjo.

Buvo išrinktas jų pasiūlytas kandidatas Laimutis Sėdžius. Bet L.Sėdžius atsistaty-dino per dvi dienas. Iš aktorių kolektyvo

jis patyrė labai didelį spaudimą, aktoriai jį vertė pasirašinėti dokumentus ir galbūt ateityje priimti sprendimus, kurie būtų prieš jo sąžinę ir toleruotų jų darbo dienų praleidimą ir pan.

Tada įvyko antrasis konkursas į teatro di-rektoriaus vietą. Labai ilgai nebuvo kandi-dato – nei pats teatras rado iš vidinių resur-sų, nei iš išorės buvo pasiūlymų. Netikėtai atsirado pono R.Vikšraičio kandidatūra, jis buvo žinomas kaip dirbęs ir su Keistuolių teatru, ir su kitais projektais. Jis vieninte-lis dalyvavo konkurse, jį laimėjo ir teatras įgijo naują direktorių.

Praėjo pusantrų metų, vienas kitas pastatymas atsirado, ir R.Atkočiūno, ir D.Kazlausko kūrybiniai planai rezgėsi, ir staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus vėl –jau trečiasis – aktorių reikalavimas paša-linti vadovą kaip netinkamą, ir dar mes girdime, kad tai yra Kultūros ministerijos statytinis, kai vos ne vos apskritai radome tinkamą kandidatą į direktorius!

Iš visos šitos istorijos darome išvadą, kad teatro kolektyvas turėtų susitelkti ir paklausti savęs, ar jis nori būti teatru, ir, jeigu jis nori būti valstybės teatru, tai gal derėtų elgtis kaip valstybės teatrui, t.y. su-sitelkti į kūrybą, o ne į skandalus ir vadovų vieną po kito atmetimą.

Kol kas jokių radikalių sprendimų nėra padaryta, jokie dokumentai nėra tvarko-mi, mes laukiame audito rezultatų, kurie įrodytų, ar pono R.Vikšraičio, kaip direk-toriaus, elgesyje buvo kažkokių labai nu-sikalstamų dalykų; kaip aktorių veikla ir elgesys tuo metu atrodė.

– Jūs teatrui teikėte pasiūlymą teatro ko-lektyvui, kad susimąstytų, bet nustebo ir Panevėžio meras V.Satkevičius, kuris ne-mano, kad savivaldybė pajėgi išlaikyti le-gendinį teatrą.

– Tai suprantama, bet aš manau, kad, jeigu kalbama apie legendinį vardą, tai tas legendinis vardas jau seniai nebepateisina-mas, jau kurį laiką teatro kūrybinis lygmuo nė iš tolo neprimena J.Miltinio spektaklių, o iš teatro likęs tik vardas. Mano siūlymas būtų susitelkti ir padaryti išvadas. Aš ti-kiuosi, kad teatro kolektyvas susitelks ir pradės rodyti kūrybines ambicijas, o ne tik nuolatinius maištus ir vidines intrigas.

– Ar Lietuvoje yra buvę tokių atvejų, kad valstybinį teatrą perimtų savivaldybė?

– Daug kas Lietuvoje nėra buvę. Mane la-bai liūdina nuostata, kad koks nors sėkmin-gesnis kolektyvas ar sėkmingesnė institu-cija gali būti valdomi tik iš Vilniaus. Aš nuo pat pradžių kalbėjau apie regioninę kul-tūrą, man labai smagios vietinės iniciaty-vos ir vietinių bendruomenių apsisprendi-mas, ką daryti su savo dvarais, festivaliais, muziejais, taip pat – ir teatrais. Man jokia tragedija neatrodo faktas, kad vietos ben-druomenė turėtų savo labai charakteringą ir spalvingą teatrą.

Derėtų orientuotis į kūrybą, ne į skandalus

Teatro kolektyvas turėtų susitelkti ir paklausti savęs, ar jis nori būti teatru.

15min • 2012 m. birželio 15 d.26 | Kultūra

Visatos inžinierių pėdsakais

Siužetas ir kontekstas XXI a. pabaigoje sumanių archeologų pora paga-liau atranda neginčijamų įrodymų, kad mūsų pla-netoje ne kartą lankėsi kosminiai ateiviai. Maža to, jie tikriausiai sukūrė žmoniją arba bent pasėjo gyvybę Žemėje. Čia tai bent!

„Weyland“ korporacijos iniciatyva (pasaulio vyriausybės tam neturėjo lėšų dėl nesibaigian-čios finansų krizės?) numanomos žmonijos kū-rėjų planetos link pasiunčiamas kosminis laivas „Prometėjas“ su spalvinga įgula. Kartu keliaujan-tys naivieji mokslininkai nenumano, kad kai kurie tos įgulos nariai turi labai nedorų ketinimų. Kokie kūrėjai, tokie ir jų palikuoniai?

Išvados Lūkesčiai pamatyti ypatingą kūrinį neišsipildė. Kas dėl to kaltas? Visų pirma, skylėtas ir silpnas sce-narijus. Mokslinis fantastinis siužetas (kaip koks transformeris) virsta siaubo filmu, retkarčiais pa-vojingai priartėjančiu prie parodijos ribos (ypač kvailame epizode su nežemiška kobra albinose).

Erzina tai, kad nežemiškos civilizacijos tyrėjai atskridę elgiasi itin vaikiškai ir neatsakingai. Kaip Lietuvos kelių ereliai. Nesilaikoma elementarių saugumo procedūrų (pvz., žmonės kaip mat nu-siima šalmus, neįsitikinę, ar jiems negresia kokie nors nežemiški organizmai. Netrukus paaiškėja, kad net labai gresia).

Tokių keistenybių apstu, bet paminėsiu tik dar dvi: kodėl ateiviai įvairioms žmonių civilizacijoms įkyriai pasakodavo ar piešdavo, kur yra jų kosminė bazė? Ir kam ekspedicijos vadovei visiškai kom-piuterizuota operacinė, neatliekanti „moteriškų“ operacijų, tokių kaip Cezario pjūvis?

Iš mokslinės fantastikos filmų tikimasi ne tik pramogos, bet ir peno apmąstymams. Juolab kad šiuolaikiniai rašytojai fantastai (Ianas McDonal-das, Paolo Bacigalupi, Robertas Sawyeris ir kt.) savo knygose kelia labai įdomias dilemas, kurias gali tekti spręsti ateities žmonėms. Tokios sekti-nos fantastikos pavyzdys – „Devintasis rajonas“. Apmaudu, kad toks profesionalas kaip R.Scottas nekėlė labiau ambicingų tikslų, o nusprendė grįžti į savo paties prieš tris dešimtmečius sukurtą Visatą su agresyviais Svetimaisiais. Kam kartotis, kai toks turtingas originalių idėjų asortimentas?

Labiausiai intriguojantis filmo personažas – hu-manoidinis robotas Deividas. Keistas ir dviprasmiš-kas, nes jam negalioja A.Azimovo sugalvoti dėsniai. Taigi, labai pavojingas žaisliukas, dar blogesnis už HAL-9000 ir savo pirmtaką iš filmo „Svetimas“.

Galbūt kokiame tęsinyje paaiškės, kodėl jis taip elgiasi, bet geras filmas privalo būti savarankiškas, vientisas kūrinys. „Prometėjas“ – puikus reginys, bet nevisavertis filmas.

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Valstybei dovanoti lietuvių dailės klasiko Antano Gudaičio kūriniai verti milijonų. Bet jie jau daugiau nei du dešimtmečius dūla užkaltoje menininko dirbtuvėje, per kurios stogą sunkiasi vanduo.

Audrė Domeikaitėa.domeikaite@15min.lt 1989 m. miręs dailininkas A.Gudaitis testamentu savo paveikslus – apie 200 tapybos darbų ir tiek pat piešinių, etiu-dų bei eskizų – paliko Lietuvos dailės muziejui (LDM) su sąlyga, kad prie jo dirbtuvės Vilniaus Gedimino prospek-te, Žemaitės skvere, būtų pastatyta ga-lerija, kurioje paveikslai būtų ekspo-nuojami. Tačiau iki šiol nepadėtas nė vienas pamatinis galerijos akmuo.

Praėjusią savaitę keli šimtai Lietu-vos inteligentijos atstovų viešu laišku išreiškė susirūpinimą dėl šios istorijos. LDM ir Kultūros ministerijos reakcija į tai vienoda –problemą išspręsti gali tik aiškiai išreikšta aukščiausia poli-tinė valia.

Iš pradžių – tyla, po to – pažadai„Pirmus devynerius metus po A.Gudaičio mirties LDM apskritai sten-gėsi atsiriboti nuo jo palikimo, todėl iš pradžių iniciatyvos ėmėsi Lietuvos dai-lininkų sąjunga, architektų bendrovė „Urbis“. Jie rūpinosi leidimu projek-tuoti priestatą prie A.Gudaičio dirb-tuvės, žemės sklypo skyrimu, atliko ir finansavo visus projektavimo darbus.

Tik 1998 m. LDM paskelbė konkursą galerijai statyti, – pasakojo A.Gudaičio testamento vykdytoja, jo dukra Eglė Kunčiuvienė. – 2004 m., minint A.Gudaičio šimtmetį, galerijos projek-tas buvo paruoštas ir suderintas, LDM ir Vilniaus savivaldybė pranešė apie greitai prasidėsiančią galerijos statybos pradžią. Deja, netrukus detaliojo skly-po plano projektavimą užprotestavo Aplinkos ministerija ir darbai sustojo. Taip viskas ir liko iki šiol.“

Žeria kaltinimus R.Budriui Konkursą A.Gudaičio galerijai statyti yra laimėjusi bendrovė „E.L.L. Nekilno-jamasis turtas“. Ji sutiko pastatyti pas-tatą, kurio vienas aukštas būtų skirtas galerijai, o kitos patalpos – bendrovei.

„A.Gudaičio valios vykdymas jau tiek metų yra įstrigęs dėl LDM neveiklumo. Nors muziejus yra pavaldus Kultūros ministerijai, ši irgi daugybę metų laikėsi pasyvios pozicijos ir susirašinėjimuose

kartojo tai, ką jai sakė LDM direktorius Romualdas Budrys: kad jis kažką daro, kad kažką darys, kad viskas labai sudė-tinga ir pan. – kalbėjo E.Kunčiuvienė. – Bet jokios sudėtingos situacijos čia nėra: vis dar yra investuotojai, kurie nori statyti galeriją su komercinėmis patalpomis viršuje, vis dar nereikia valstybės pinigų. Investuotojai yra lin-kę mažinti savo reikmėms numatytą plotą, tačiau R.Budrys jau ketverius ar penkerius metus neranda laiko su jais susitikti.“

„Labai jautri ir sudėtinga vieta“Pats LDM direktorius tikino, kad Žemai-tės skveras – „labai jautri ir sudėtinga vieta“, dėl kurios užstatymo priešta-ravo žalieji, o privatus investuotojas „norėjo daugiau nei leidžia įstatymas“.

„Vyriausybė savo laiku neskyrė pi-nigų galerijos statybai ir nutarė leisti ją statyti privačiomis lėšomis. Čia yra pagrindinė problema, nes ten, kur vals-tybinės institucijos susiduria su pri-vačiu kapitalu, siekiančiu kuo dides-nės naudos sau, visada kyla didžiulės problemos ir jos tęsiasi daugybę metų. Čia nieko naujo, – tikino R.Budrys. – Mums nepasisekė į vieną vietą su-kviesti Kultūros ir Aplinkos ministe-rijų bei Vilniaus savivaldybės vadovų. O šį klausimą gali išspręsti tik aukš-čiausi valdininkai. Jeigu jie nuspręs, mes tikrai įvykdysime – dar nebuvo taip, kad muziejus ko nepastatytų ar nesuremontuotų.“

Ministras suglumęs Tuo tarpu kultūros ministras Arū-nas Gelūnas A.Gudaičio testamento vykdymo istoriją pavadino painia ir „persenusia“.

„Glumina, kad šis klausimas taip il-gai neišspręstas: istorija, prasidėjusi net prieš Nepriklausomybę, nusitęsė iki ekonominio pakilimo 2006 m. Bet ir tada niekas nepajudėjo. Vėliau atėjo krizė ir juo labiau viskas sustojo.

„Prometėjas“ („Prometheus“)

JAV, 2012 m., 125 min.

Rež. Ridley Scottas.

Vaidina: Noomi Rapace, Charlize Theron, Michaelas Fassbenderis.

ĮvertinimasDailininko A.Gudaičio palikimo istorija:

23 metai nesusikalbėjimo

R.Budrys:

„Kai mums perduos A.Gudaičio paveikslus, tada ir perimsime. O ką dabar galime daryti? Prievarta juk neatimsime.“

15min • 2012 m. birželio 15 d.

Kiek esu susipažinęs su situacija, ji – su teismų pėdsakais. Viskas užklimpo labai painiuose turtiniuose santykiuose ir nuo-savybės teisėse tiek į žemę, tiek į patį pas-tatą, – sakė kultūros ministras. – Jei atsi-rastų didelė politinė valia iš Vyriausybės pusės, jei ji sutaptų su Vilniaus savival-dybės valia, reikalai pajudėtų greičiau ir būtų galima tikėtis, kad tas nuosavybės ir žemės teisių Gordijo mazgas bus per-kirstas. Bet iš tikrųjų neturiu didelio opti-mizmo, kad per tuos kelis šiai Vyriausybei likusius mėnesius bus kas nors žaibiškai išspręsta.“

Vis dėlto A.Gelūnas pažadėjo kuo sku-biau prie bendro stalo sušaukti miesto, valstybės, muziejaus atstovus bei dailinin-ko palikuonis ir pabandyti rasti sprendimą.

Darbų neleido išvežti Kelių šimtų Lietuvos inteligentijos atstovų palaikymo sulaukusi A.Gudaičio testamen-to vykdytoja E.Kunčiuvienė įvardija tas pa-čias galimas išeitis iš šios painios istorijos.

„Kad testamento sąlygos būtų įvykdytos, turėtų būti aiškiai išreikšta politinė valia. Jei už testamento sąlygų vykdymą atsa-kingas LDM, turėtų būti pakeista jo vado-vybė, nes ši tikrai nieko nepadarys. Arba Kultūros ministerijoje turėtų atsirasti žmo-gus ar žmonių grupė, kuriai būtų paskirta tai daryti“, – svarstė E.Kunčiuvienė. O kol sprendimo vis dar ieškoma, A.Gudaičio kū-riniai saugomi apleistoje dirbtuvėje, kurią 1954 m. dailininkas pasistatė savo namo kieme virš vienaaukštės skalbyklos. Jos lubose ir stoge menininkas buvo įsirengęs langus, tačiau prieš kelerius metus pro juos pradėjo bėgti vanduo. Investuotojai, anot E.Kunčiuvienės, stogą aplopė, o dirbtu-vės langus dėl saugumo uždengė skydais.

„Jei neišeina statyti galerijos, juk galima pradėti tvarkyti dirbtuvę – ji yra unikali ir turėtų tapti memorialiniu muziejumi. Tačiau per 23 metus niekas jos neįteisino juridiškai ir LDM nenori ja rūpintis – ji iki šiol yra bešeimininkis objektas, kurį tik aš saugau, – sakė A.Gudaičio dukra. – Praė-jus dešimčiai metų po A.Gudaičio mirties, R.Budrys norėjo visus jo darbus išsivežti, bet per tą laiką man jau buvo aiškus jo elge-sys ir aš supratau, kad jei paveikslai pateks į muziejaus fondus, daugiau iš viso nie-kas nebebus daroma. Todėl pasakiau, kad kai bus iškasti pamatai ar pradėta tvarkyti dirbtuvė, tada ir atiduosiu tuos darbus.“

LDM direktorius atsakomybės dėl nesu-tvarkytos A.Gudaičio dirbtuvės juridinės pusės neprisiėmė ir aiškino, kad „nega-li rūpintis patalpa, kuri neaišku kam pri-klauso“, nors ten ir laikoma didžioji dalis Lietuvos dailės klasiko paveikslų.

„Mes esame gavę daug dailininkų pali-kimų ir visus juos sutvarkėme, saugome. Kai mums perduos A.Gudaičio paveiks-lus, tada ir perimsime. O ką dabar galime daryti? Prievarta juk neatimsime“, – savo argumentus dėstė R.Budrys.

Dailininko A.Gudaičio palikimo istorija:

23 metai nesusikalbėjimo

E.Kunčiuvienė:

„Jei neišeina statyti galerijos, juk galima pradėti tvarkyti dirbtuvę – ji yra unikali ir turėtų tapti memorialiniu muziejumi.“

Apie 200 tapybos darbų, tiek pat piešinių, etiudų bei eskizų. Toks A.Gudaičio palikimas neprieinamas nei kolekcininkams, nei plačiajai visuomenei.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. birželio 15 d.

Andriui Auguliui, pravarde Augis Tattoo, tik 25-eri, tačiau jis jau pripažintas tatuiruočių meistras, pas kurį plūsta klientai iš JAV, Brazilijos, Kinijos, Japonijos, Europos šalių.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Vaikinas užsimojo Lietuvoje išpopuliarinti fotorealizmą. Tokių meistrų kaip jis pasau-lyje – apie dešimt.

Iš Telšių kilusio vaikino, tikro žemaičio, giminėje daug menininkų. Piešimo anūką mokęs senelis – Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, dėdė – tatuiruočių meistras, to-dėl supanti aplinka lėmė Augio profesinį pasirinkimą. 16 metų jis pradėjo aktyviai domėtis tatuiravimu, skaityti su tuo susi-jusią literatūrą.

Paskutinis jo mokytojas – vienas garsiau-sių pasaulyje tatuiruočių meistrų, ukrainie-tis Dmitrijus Samohinas. Mokytojo dėka Augį pradėjo pastebėti žmonės iš viso pasaulio.

„Badydavo“ už dykąUžsienyje vaikinas atsidūrė kaip ir daugu-ma lietuvių – baigęs mokyklą įsidarbino viename Airijos fabrike. Čia siekė užsidirbti pradinei tatuiravimo įrangai. Airijoje gimė ir pravardė Augis Tattoo. Draugai, norėdami

sutrumpinti vaikino pavardę Augulis, pra-dėjo jį vadinti Augeliu, vėliau – Augiu. Jis taip priprato, kad ir pats prisistato šiuo vardu.

Vaikinas šypsosi, prisiminęs pirmąsias savo tatuiruotes. Jas jis darydavo veltui, kad tik žmonės leistų „pabadyti“. Kol išmoko, pridarė klaidų – klientai kentėjo.

Pirmasis tatuiruočių salonas, kuriame dirbo Augis, buvo Danijoje. Ten jis išmoko technikos, o po to išvyko dirbti į Norvegi-ją. Iš jos neseniai grįžo į Lietuvą, Šiaulius, nes Vilnius vaikinui atrodo per didelis. Savo tatuiruočių salono Augis neturi. Sako, kad neverta: žmonės – tiek iš Lietuvos, tiek iš viso pasaulio – jį ir taip suranda.

Ant odos nevalia klysti Augis fotorealizmo sąvoką aiškina taip: ką matai, tą gali nupiešti; ką gali nupiešti, tą gali ištatuiruoti. Jo tatuiruočių spektras – nuo žydinčios gėlės ar ryškiaspalvio apsi-plunksnavusio paukštelio iki susiraukšlė-jusios močiutės ar popkaraliaus Michaelo Jacksono.

Iš pradžių vaikinas mokėsi perpiešti nuo-traukas ant popieriaus lapo, vėliau ištatui-ruoti ant odos: „Kiti galvoja, kad toks kopi-javimas – bergždžias reikalas. Bet pabandyk 1000 megapikselių nuotrauką perkelti ant popieriaus! Juk reikia matyti spalvas,

28 | Gyvenimas

Danijoje Augis buvo apdovanotas už moterišką tatuiruotę, o publikos buvo pripažintas geriausiu meistru.

Fotorealizmo pradininkas Lietuvoje:

„Ką gali nupiešti, tą – Lietuvio

tatuiruotės –

lyg ant odos

perkeltos

nuotraukos.

As

me

nin

io a

rch

yv

o n

uo

tr.

15min • 2012 m. birželio 15 d. Gyvenimas | 29

šešėlius, gylius, tolius, išplaukimus, aštru-mus. Nesvarbu, kad kopijuoji iš nuotraukos, turi išmanyti ir anatomiją. Daug ją studija-vau: veido raukšles, mimikas, proporcijas.“

Žmogaus oda – ne popieriaus lapas, ta-čiau tatuiravimo, kaip ir piešimo, principas tas pats. Skirtumas tik, kad ant odos negali palikti klaidos, teigia Augis.

Fotorealistinė tatuiruotė daroma nuo apa-čios į viršų. Kaip vėliau ji atrodys, tik 50 proc. priklauso nuo meistro. Visa kita pa-liekama jos savininkui, jo odos tipui. „Pa-matęs užgijusią tatuiruotę, galiu pasakyti, ką žmogus darė, ko nepadarė. Netgi matai, kad, pavyzdžiui, užvakar gėrė – oda viską parodo“, – atskleidžia tatuiruotojas.

Tatuiruotė – 75 metų moteriai Į Augį kreipiasi žmonės, ieškantys naujovių. Meistras siekia, kad lietuviai pamatytų, jog tatuiruotės – ne vien ornamentai, grafi ka ar juodos dėmės, bet yra ir labai gražių daly-kų. Jis atsisako tatuiruoti užrašus ar linijas, nes laukia įdomių, sudėtingų užsakymų.

Meistrui kartą teko daryti tatuiruotę 75 metų moteriai. „Ant seno žmogaus nekas daryti, bet ji kategoriškai pasakė: man ne-įdomu, ką kiti galvoja, esu gyvenime daug ko mačiusi, noriu prieš mirtį pasigražinti. Su didele pagarba padariau“, – prisimena Augis.

Augio atlygis – valandinis. Už valandą darbo Lietuvoje jis prašo apie 150 Lt, kito-se šalyse – tiek pat, tik ne litais, o eurais.

Tatuiravimo adatos dūrį meistras paly-gino su uodo įgėlimu. Tikina, kad pats tokį skausmą galėtų kęsti 19 valandų, bet yra to-kių, kurie jau po trijų valandų kapituliuoja ir prašo ilgesnės pertraukos. Ištatuiruoti spal-vomis veidą trunka 6–7 valandas, tačiau jei klientas nepakantus skausmui, tai gali trukti ir ilgiau. Paprastai jau po keturių valandų žmonės pradeda muistytis, nervintis, jiems skauda galvą, gali ir temperatūra pakilti.

Ar vyrai verkia? „Net ir patys kiečiausi. Moterys yra daug kantresnės nei vyrai. Vy-rai inkščia, jiems nepatogu, o moteris atė-jo, atsisėdo, atkentėjo, kiek reikia, pasakė „ačiū“, ir viskas“, – šypteli Augis.

Pats Augis turi dešimt tatuiruočių: ant

abiejų rankų ir kojų, nugaros, menčių, ša-

lia intymios vietos. „Tatuiruotė yra papuo-

šalas, gyvenimo būdas. Vieni nori atrodyti

gražiau, seksualiau, o kiti kažką svarbaus

nori įamžinti, kad matytų visą gyvenimą.

Tatuiruotės yra aistra, bet kitiems – ir liga.

Žmonės planuoja pasidaryti mažytę, bet

po jos atsiranda dar viena mažytė, paskui

didesnė, dar didesnė, ir prisidaro visokių

nesąmonių. Užtat klientams patariu iškart

darytis didesnę tatuiruotę. Prie tokios bus

galima kažką komponuoti, nereikės nieko

slėpti“, – pataria Augis.

Tatuiruotojas pripažįsta, kad pasenus ir

susiraukšlėjus odai tatuiruotės atrodo ne-

kaip, tačiau į aplinkinių klausimus, kaip jis

atrodys senatvėje, atkerta: „Aš būsiu kie-

tas diedas, apsivaręs tatuiruotėm, ir visai

kitoks negu visi kiti.“

Papuošalas, aistra ir liga

ir ištatuiruoti“A.Augulis šypsosi

prisiminęs pirmąsias

savo tatuiruotes. Jas

jis darydavo veltui,

kad tik žmonės leistų

„pabadyti“.

L.Balandžio nuotr.

Gyvenimas |

i uotė – 75 metų moteriai ė ieškantys naujovių.

WWW.VILNIUS.LTWWW.VILNIUS.LT

VILNIAUS PULSAS2012 BIRŽELIO 15 D., PENKTADIENIS

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303378

RENGIAMAS SKLYPO (KADASTRO NR. 0101/0161:218) IR GRETA ESANČIOS TERITORIJOS, KURIŲ PLOTAS APIE 2,95 HA, PANERIŲ SENIŪNIJOJE DETALUSIS PLANAS.

Planavimo pagrindas: 2012 04 19 Vilniaus miesto savivaldybės administ-racijos direktoriaus įsakymas Nr.30-747.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3 Vilnius, in-formacija tel. 211 2641.

Planavimo tikslas: valstybinės žemės prijungimas, naujų sklypų formavi-mas, sklypų ribų nustatymas bei tikslinimas, nekeičiant Vilniaus miesto bend-rojo plano sprendinių ir žemės tikslinės paskirties, planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimų ir statybos reglamentų nustatymas.

Informacija teikiama nuo š. m. birželio 18 d. iki liepos 18 d.Su parengtu projektu galima susipažinti: A.Vyšniausko architektų dirbtuvė-

se (Z.Sierakausko g. 17–1, Vilnius LT–03105, tel. 216 3867, archd@takas.lt).Parengto projekto vieša ekspozicija nuo š.m. liepos 2 d. Panerių seniūni-

jos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius LT-02232, tel. 211 2949).Viešas projekto aptarimas seniūnijos patalpose liepos 18 d., 16 val.Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikti nenumatoma.Pasiūlymų teikimo tvarka: susipažinti su rengiamu detaliuoju planu bei

teikti pasiūlymus raštu galima plano organizatoriui ir/arba plano rengėjui iki viešo aptarimo pabaigos.

Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir staty-bos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir staty-bos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėne-sį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) siuntimo dienos.

PRADĖTAS RENGTI APIE 124 HA TERITORIJOS TARP M.KRUPAVIČIAUS GATVĖS IR JUODOJO KELIO DETALIOJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) APIMTIES NUSTATYMO DOKUMENTAS.

Plano rengimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administraci-ja, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT–09601, Vilnius, tel. 8 (5) 2112529.

Plano rengėjas – SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius, tel.: 8 (5) 211 21 96, faks. 8 (5) 211 24 45, el. paštas saulius.motieka@vplanas.lt

SPAV dokumentų rengėjas – UAB „Ekologiniai projektai“, Draugystės g. 19–350A, LT–51230, Kaunas, tel./faks. 8 (37) 37 38 07, el. paštas info@ekologi-niaiprojektai.lt

Rengiamo plano pavadinimas – Apie 124 ha teritorijos tarp M.Krupavičiaus gatvės ir Juodojo kelio detalusis planas.

Plano rengimo pradžia 2011-03-21. Plano rengimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių,

nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, sklypų ribas ir plotus, susi-siekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, suformuoti sklypus nuosa-vybės grąžinimui.

Rengiamam detaliajam planui bus atliekamas strateginis pasekmių aplin-kai vertinimas.

SPAV apimties nustatymo dokumento rengimo pradžia 2012-06-11. Pasiūlymus dėl SPAV apimties nustatymo galima teikti 20 darbo dienų nuo

šio skelbimo išspausdinimo datos raštu (faksu, paštu arba el. paštu) SĮ „Vil-niaus planas“, Konstitucijos pr. 3, LT–09601, Vilnius, tel. 8 (5) 211 21 96, faks. 8 (5) 211 24 45, el. paštas saulius.motieka@vplanas.lt

Teikiant pasiūlymus, privaloma nurodyti: vardą, pavardę (pavadinimą), adre-są; motyvus, kuriais pagrindžiamas pasiūlymas; pasiūlymo teikimo datą.

MIESTO PLĖTROS DEPARTAMENTAS

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos di-rektoriaus 2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.30-1062 Miesto plėtros departamentui pavesta organi-zuoti apie 0,865 ha sklypo Fabijoniškių g. 97 ir šalia esančios teritorijos detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus mies-to bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais ir nekei-čiant esamo žemės sklypo pagrindinės žemės naudo-jimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant laisvos įsiterpusios valstybinės žemės plotą, ir patikslinti naujai formuo-jamo žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą.

Detaliuoju planu bus keičiami Vilniaus miesto ta-rybos 2000 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 110 pa-tvirtinti žemės sklypo Fabijoniškių g. 97, 99 detaliojo plano sprendiniai planuojamoje teritorijoje.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įparei-gojamas išduodamose planavimo sąlygose numatyti reikalavimą, esant savivaldybės poreikiui (planuoja-mo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar pre-liminarias gatvės raudonąsias linijas), suprojektuo-ti neatlygintiną servitutą inžinerinei ir/ar susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. 8 52 112 752.

Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memoriale, virš traukinio fragmento, prie

kurio kasmet vyksta Trėmimo minėjimo renginiai, Vilniaus miesto savivaldybė

ketina įrengti plieno ir stiklo konstrukcijas, kurios apsaugotų traukinį nuo lietaus

ir sniego. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, sutvarkyta aplinka, paremontuotas

garvežys ir vagonai. 1940–1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į

Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės.

15min • 2012 m. birželio 15 d. IT kodas | 31

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Kompiuterinio saugumo specialistai sutinka, kad šiais laikais visiškai saugus internete negali jaustis niekas, tačiau blaivus protas ir budrumas padės išvengti daugumos grėsmių.

Programišių atakos, įsilaužimai į tarptau-tinių kompanijų ir valstybinių institucijų serverius, užšifruoti nesusekami virusai, nutekėję socialinių tinklų slaptažodžiai – tai tik keletas iš daugybės grėsmių, tykan-čių virtualioje erdvėje.

Sudėtingiausias šnipinėjimo virusas Pastarųjų savaičių įvykiai saugumo specia-listus privertė gerokai sunerimti.

Aptiktas sudėtingiausias visų laikų šni-pinėjimo virusas „Flame“ pranoko anks-tesnes šios srities „žvaigždes“, tokias kaip „Wiper“, „Stuxnet“, „Duqu“ ir kt. Užšifruo-tas virusas tapo rimtu galvosūkiu saugumo kompanijų ekspertams, kurių pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kas šniukštinėjo po šimtus kompiuterių Irano, Izraelio, Suda-no, Sirijos ir kitų šalių kompanijose, akade-minėse ir net vyriausybinėse institucijose.

Nagus pastarosiomis savaitėmis grau-žė ir svetainių „LinkedIn“, „eHarmony“, Last.fm administratoriai – programišiai pa-vogė ir internete nutekino dalies jų klientų prisijungimo duomenis. Pasirodė įtarimų, kad šios svetainės galėjo turėti panašaus pobūdžio pažeidžiamumą.

Liūdnos prognozėsAntivirusinių programų gamintojos „Kas-persky Lab“ įkūrėjas Jevgenijus Kaspers-kis pareiškė, kad tikriausiai jau yra sukur-ta daug žalingų programų ir jomis užkrėsti kompiuteriai, bet apie tai dar nieko neži-noma. „Kibernetiniai ginklai gali daugintis, o visame pasaulyje gali būti atsitiktinių aukų – nesvarbu, kaip toli esate nuo konf-likto. Tai ne kibernetinis karas, o kiberneti-nis terorizmas, ir bijau, kad tai tik žaidimo pradžia“, – sakė J.Kasperskis.

Nieko gero nežada ir kiti kompiuterinio saugumo specialistai. Saugumo incidentus

Lietuvos tinkluose tiriantis Ryšių regulia-vimo tarnybos padalinys CERT-LT progno-zuoja, kad ateityje informacijos rinkimui skirtų virusų, orientuotų į tikslines gru-pes, skaičius tik augs. Taip pat bus kuria-mos efektyvesnės, sunkiau aptinkamos priemonės, skirtos masinėms atakoms, augs „botnet“ (virusais užkrėstų ir nuo-toliniu būdu valdomų kompiuterių) tink-lų skaičius.

Taikinys – telefonaiPastebima ir dar viena nauja tendencija: vis aktyviau kuriami virusai, skirti mobi-liesiems įrenginiams – išmaniesiems tele-fonams, planšetiniams kompiuteriams.

„Sparčiai populiarėjant socialiniams tinklams ir plintant juose integruotoms programėlėms, tai atveria neribotas saugu-mo spragas, nes mažų aplikacijų autoriai neskiria pakankamo dėmesio saugumui, o jų teikiamos pramogos traukia vartoto-jus kaip medus. Ši tendencija, manau, taip pat išliks ir ateityje, nes operacinių siste-mų gamintojams sustiprinus saugumą, tai-komosios programos tampa lengvu taiki-niu viruso perdavimui“, – teigia saugumo sprendimų kūrėjui ESET Lietuvoje atsto-vaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vado-vas Tomas Parnarauskas.

Kylant mobiliesiems įrenginiams skirtų virusų bumui, daugiau dėmesio sulauks ir jiems pritaikytos antivirusinės programos.

Žmogiškos klaidos T.Parnarauskas pastebi, kad saugumo in-cidentai neretai įvyksta dėl žmogiškų klai-dų – kažkas nespėja, užmiršta ar dėl kokių nors priežasčių vengia atlikti savo darbą. Dėl to jau ne sykį nutekėjo informacija iš labiausiai apsaugotų sistemų, į kurias įsi-laužti kur kas sudėtingiau nei į daugelio Lietuvos įmonių ar gyventojų kompiuterių.

Tačiau saugumo specialistas mitu vadi-na teiginius, esą paprasti gyventojai ir jų kompiuteriai yra niekam neįdomūs. Bū-tent jie, būdami mažiausiai apsaugoti, yra lengvas taikinys vykdant stambaus masto nusikaltimus, kuriems reikalingi milijonai kompiuterių. Tam puikiausiai tinka nieko neįtariančių namų vartotojų kompiuteriai, apjungti į nuotoliniu būdu valdomus „bo-tnet“ tinklus.

Atakuoja iš užsienio Tai, kad virusams mažiausiai atsparūs namų vartotojų kompiuteriai, patvirtina ir CERT-LT duomenys. Pernai Lietuvos

tinkluose užfi ksuota beveik 22 tūkst. sau-gumo incidentų – dvigubai daugiau nei metais anksčiau. Tokia pati tendencija – visame pasaulyje.

„Lietuvoje koordinuojamų atakų nėra daug ir jos nėra didelio masto. Didesnės atakos prieš Lietuvos objektus vykdomos iš užsienio“, – teigia CERT-LT atstovas Jo-nas Juknius.

Virtualios grėsmės: saugumo iliuzija

J.Kasperskis:

„Tai ne kibernetinis karas, o kibernetinis terorizmas, ir bijau, kad tai tik žaidimo pradžia.“

Rizika užkrėsti kompiuterį kenkėjais

sumažės, jei nespausite įtartinų nuorodų,

siųsitės tik patikimas programas ir failus,

nuolat atnaujinsite operacinę sistemą.

Taip pat patariama naudoti patikimas

antivirusines programas, ugniasienes,

daryti atsargines duomenų kopijas.

Daugiau informacijos apie apsaugos

priemones galite rasti specializuotame

puslapyje Esaugumas.lt. Pasitikrinti, ar

jūsų kompiuteris nedalyvauja „botnet“

tinkluose, galite adresu Cert.lt/tikrinti.

Jei piktavaliai įsilaužia į anketą,

rekomenduojama pasikeisti slaptažodį ir

susisiekti su svetainės administratoriais,

informuoti apie tai artimuosius, kad šie

atsargiau vertintų jūsų vardu skelbiamus

pranešimus. Tam, kad išvengtumėte

įsilaužimų, nenaudoti vienodų

slaptažodžių skirtingose svetainėse

(pvz., el. pašto, socialinių tinklų ir el.

bankininkystės). Sudarant slaptažodį

patariama naudoti 8 ir daugiau mažųjų ir

didžiųjų raidžių bei skaičių kombinacijas.

Kaip apsisaugoti?

Patikimi slaptažodžiai

Pastarųjų savaičių įvykiai

saugumo specialistus privertė

gerokai sunerimti – aptiktas

sudėtingiausias visų laikų

šnipinėjimo virusas „Flame“.

„Reuters“ nuotr.

15min • 2012 m. birželio 15 d.32 | Skelbimai

VILNIUS

15min • 2012 m. birželio 15 d. Skelbimai | 33

KAUNAS NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. birželio 15 d.34 | Laisvalaikis

Avinai turi atkakliai eiti į priekį, nepai-sydami sunkumų. Nesiimkite darbų, dėl kurių iškiltų daug rūpesčių. Būkite pa-kantesni svetimoms klaidoms.

Jaučiai kitą savaitę turėtų kiek suma-žinti darbo krūvį. Jums vis tiek nepavyks išspręsti visų problemų iškart, todėl ne-reikia nervintis ir karščiuotis.

Dvyniams seksis realizuoti naujas idėjas ir drąsius projektus. Neplanuotas įdomus susitikimas leis sudaryti naudingą sutar-tį. Savaitė palanki fi nansiniu požiūriu.

Vėžiai turėtų pasistengti vadovautis blai-viu protu, nes nuo sugebėjimo švelninti prieštaravimus priklausys jūsų santykiai su vadovybe arba pavaldiniais.

Liūtai turi atsikratyti apatijos, nes kitą savaitę jums niekas neleis atsipalaiduoti. Nesusiviliokite pažadais. Nedraugai tik-riausiai mėgins kaišioti pagalius į ratus.

Mergelės turės galimybę smarkiai page-rinti savo materialinę padėtį papildomu uždarbiu. Patartina užmegzti santykius su įtakingais žmonėmis.

Svarstyklės įgyvendins svarbius pro-jektus ir pelnys aplinkinių palankumą. Ateinanti savaitė – palankus metas savo pozicijoms stiprinti.

Skorpionai kitą savaitę daugiausia dė-mesio turėtų skirti pasiektų laimėjimų gynimui. Turėsite progą palypėti karje-ros laiptais ir užmegzti naudingus ryšius.

Šauliams kitą savaitę pavyks išspręs-ti visus svarbius profesinius klausimus. Jums suteikiama puiki galimybė suburti aplink save bičiulius ir bendraminčius.

Ožiaragiai turės puikią galimybę suvokti ir ištaisyti netolimoje praeityje padarytas klaidas. Atsižvelkite į patarimus. Finan-sinė padėtis išliks stabili.

Vandeniai šiomis dienomis turės būti ryžtingi ir susikaupę, kad galėtų pasiekti tikslą. Įvykiai darbe dar kartą patvirtins, kad jūs pasirinkote tinkamą profesiją.

Žuvims kitą savaitę jų sugebėjimas leis-tis į fi losofi nius apmąstymus ir daryti iš-vadas padės pasirinkti teisingą kryptį ir sukaupti jėgas dar vienam spurtui.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Žvakidė.

Šratas. Dura.

Lumbagas. Via.

Dauba. Tokia.

Kartu. Reno.

Ventė. Barilis.

Senai. Pažas.

AIDS. Dūlas.

Mi. „Mango“.

Matisas. AS. DE.

Tilės. Ark. Lojali.

Tryniai. Spės.

Duala. Basos.

Šovinizmas. Nava.

Sand. Veigelė.

Kal. Kendo. Os.

Sudanas. „Marti“.

Tad. Žibutė. Milu.

Abu. „dalia“. Anga.

Pūtė. Balista. Ims.

Ražas. Terasa. Yb.

Ėduonis. Sana. Kol.

Ris. Arti. Makao.

Akstis. IS.

Pažymėtuose langeliuose:

LEGALI VEIKLA.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2012 m. birželio 15 d. Laisvalaikis | 35

Aštrus momentas indiškame fi lme:– Aš tave nužudysiu. Bet prieš tai pašoksiu tau gražų šokį kartu su šaunia savo keturiasdešimties dramblių banda.

Klausimas gydytojui poliklinikoje:– Kam skirtas griovelis, padalijantis tabletę į dvi dalis?– Jei žmogus serga ir negali praryti tabletės, tada ją galima įstatyti į užpakalį ir įsukti atsuktuvu.

Anekdotai

Sunkus

Lengvas

SudokuElektroninės ir gyvos

muzikos festivalis „Sūpynės“

Pakretuonės stovyklavietėje tris dienas ir nak-

tis keturiose scenose – „Daugiau“, „Mažiau“, „Že-

miau“ ir „Aukščiau“ – viešpataus muzika. Bus ir kitų

pramogų – sporto žaidimai, fi lmų peržiūros. Bene

garbingiausias šio festivalio atlikėjas – nuolat ste-

binantis netikėtais minimal house ir deep techno

posūkiais Bruno Pronsato. Daugiau informacijos

www.supynesfestival.lt.

Renginys vairuotojams

„Autoplius EKO dienos“

Čia bus galima apžiūrėti naujausių hibridinių au-

tomobilių modelius, pasikonsultuoti degalų tau-

pymo klausimais, lankytojų laukia ir važiavimo

testas. Visa tai – šį savaitgalį prekybos ir laisva-

laikio centre „Panorama“ vyksiančiose „Auto-

plius EKO dienose“. Automobilių parodos deser-

tas – pirmasis septynvietis hibridinis automobilis

„Toyota Prius Plus”.

„Žolynų turgus“,

seniau vadintas „Raganų turgeliais“

Turgus nuo 10 val. vyks Gedimino prospekte nuo

V.Kudirkos aikštės iki Vilniaus Arkikatedros. Lan-

kytojų lauks raganos-būrėjos, žolininkės, vaista-

žolių bei kitų sveikų produktų ir tautodailės dirbi-

nių pardavėjai. Taip pat veiks teatralizuota „grožio

pirtis“, bus transliuojamos „Svirplio radijo“ laidos,

koncertuos Lietuvos folkloro bei postfolkloro gru-

pės, dainuojamosios poezijos atlikėjai.

Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr. T.Umaro/BFL nuotr.

Trakai Vilnius Klaipėda

Švenčionys Vilnius Vilnius

Birželio 16–17 d. Birželio 16 d. Birželio 21 d.

Birželio 15–17 d. Birželio 15–17 d. Birželio 16 d.

Tradicinė, jau keturioliktoji,

Viduramžių šventė

Trakų pusiasalio pilyje dvi dienas skambės mu-

zika, kausis riteriai, triūs senųjų amatų meistrai,

vyks edukaciniai užsiėmimai, bus siūlomos ne-

kasdienės pramogos bei vyks septintasis tarp-

tautinis lankininkų turnyras. Riterių kovas bei

gyvenseną pristatys keturioliktąjį kartą atvyks-

tanti Olštyno pilies brolija, trys riterių klubai iš

Lenkijos ir būrys lietuvių. Daugiau informacijos

www.trakaimuziejus.lt.

„Kultūros naktis“,

kai miegoti griežtai draudžiama

Nuo 18 val. iki 2 val. beveik pusantro šimto įvai-

riausių kultūrinių renginių užpildys sostinės meno

mekas ir erdves po atviru dangumi. Ant Tauro kal-

no vyks japonų programa, renginius pirmą kartą

įsileis prezidentūra, kartą metuose atgis seno-

ji Rotonda, duris atvers 20 muziejų. Pasisotinus

kultūra, namo bus galima grįžti naktiniais autobu-

sais, kurie kursuos visą parą. Daugiau informacijos

www.kulturosnaktis.lt

Klaipėdos koncertų salėje –

„Vintažinės dainos“

Koncertuos viena ryškiausių Lietuvos džiazo vo-

kalisčių ir fl eitininkė Neda Malūnavičiūtė bei an-

samblis „4 tango“: Kristina Žebrauskaitė (akor-

deonas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas),

Birutė Bagdonienė (altas), Donatas Bagurskas

(kontrabosas). Pasak atlikėjų, „Vintažinės dai-

nos“ – tai rinktiniai senosios lietuvių estrados

šedevrai, aranžuoti specialiai šiam projektui.

Koncerto pradžia – 18 val.

K.Vanago/BFL nuotr. T.Umaro/BFL nuotr. Organizatorių nuotr.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Bus 17–22 laipsniai

šilumos. Šeštadienį trumpas lietus prognozuojamas tik pajūryje. Sekmadienį

trumpas lietus su perkūnija žadamas jau visoje Lietuvoje, bus 22–27, pajūryje –

19 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje numatomi saulėti ir karšti orai.

06-16 d.

11 / 25 11 / 25 11 / 26 9 / 25

06-17 d.

15 / 27 15 / 26 15 / 19 14 / 22

06-16 d.

10 / 24 10 / 23 11 / 23 11 / 23

06-17 d.

14 / 25 14 / 26 14 / 26 14 / 24

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

į

e

i

olė

Vilnius

Utena

Šiauliai

19

21

19

21

Alytus

20

Klaipėda

17

19Marijampolė

e –

Kl i ėd

Ši li i

Marijjampolė

VėjasŠiaurės

2–6 m/s

Vilnius

Kaunas

20

Panevėžys

Utena

20

Viktorija Navickaitė, Asta Žukaitė redakcija@15min.lt

„15min“ žurnalistų Molėtuose esančios užeigos „Pas Hofmaną“ savininkas ir vyriausiasis kapitonas Ričardas Hofmanas laukė visą dieną – taip pat smarkiai, kaip ir vokiečių pasirodymo Europos futbolo čempionate.

Ne be reikalo jis vadinamas kapitonu – visa vyriškio užeiga įrengta kaip tikras laivas. Ne be reikalo jis serga už vokiečius – 59-erių R.Hofmano gyslomis teka ir lietuviškas, ir vokiškas kraujas.

Iš jūrininkų gyvenimo Pirmasis mus pasitinka užeigos terasoje alų gurkšnojantis ir jau prasidėjusias futbolo varžybas stebintis vietinis molėtiškis Alfre-das. Sėdi vienas, bokalą papildo kas kėlinį. „Hofmaną čia žino visi. Geras žmogus, pas jį ateisiu kiekvieną vakarą, kol vyks čem-pionatas“, – sako. Tarpduryje pasirodo ir pats R.Hofmanas. Maloniai pasisveikina, susipažįsta, tučtuojau kviečia į vidų.

Leidžiamės laiptais – kaip į kajutę senovi-niame laive. Prieš akis atsiveria neįprastas vaizdas – tamsiomis medžio lentelėmis nu-kaltos sienos, apvalūs langai, mažytės lai-vų statulėlės, jūrininkų gyvenimą vaizduo-jantys paveikslai. Net servetėlės ant stalų sustatytos taip, kad primintų laivo bures.

„Aš čia vienas karaliauju. Sakau taip: jei per dieną bent vienas staliukas užimtas, tada puiku. Nebūna gi čia pilna, čia ne kino salė. Vieną dieną daug bėgioju, kitą mažiau,

visaip būna. Pragyvenimui užtenka“, – kal-ba R.Hofmanas, rankose gniaužantis keis-tus karolius. „Ai, čia toks kaip rožančius, musulmonų toks labiau. Kai nervinuosi, randu nusiraminimą“, – šypsosi.

„Kaip šuo prie būdos esu pririštas“Pristigęs veiklos R.Hofmanas skaito knygas ir studijuoja Bibliją. „Aišku, kartais nusi-bosta, nes kaip šuo prie būdos esu pririštas. Nieko nepadarysi, aš visada gaunu naudos –arba uždirbu, kai daug žmonių yra, arba žinių pasisemiu“, – kalba vyriškis.

Kapitonas netrunka patogiai susodinti svečius. Visų akys krypsta į televizorius, visu garsu rodančius futbolą. Nepastebėta nelieka užeigoje demonstruojama futbolo atributika, kuria R.Hofmanas itin didžiuo-jasi – vėliavos, sirgalių šalikai, marškinėliai.

„Futbolas man šventas dalykas, nega-lėjau neįpinti į užeigos interjerą. Sirgalių šalikus iš svetur atveža draugai, klientai. Kai kas klausia, ar pakabinsiu šaliką? Atsa-kau, kad būtinai“, – šypsosi R.Hofmanas.

Kapitonas gali valandų valandas kalbėti apie savo rojų – užeigą: „Mano profesija –laivininkystė, tačiau kapitonu nebuvau.

Turėjau mesti šią profesiją, tačiau aistra liko. Užeigą įkūrėme 1995 m. Čia mano ro-jus – viską kūriau savo rankomis.“

Vyriškis prisimena pirmąsias užeigos gy-vavimo dienas. Buvo nelengva: „Kai ati-dariau, čia buvo plikos sienos. Iš pradžių rinkau viską, ką žmonės nešė – buvo ir kai-lių, ir ragų. Bet aš turėjau savo viziją ir po penkerių metų užeigą uždariau remontui. Įrengiau jūreiviškai ir nuo to laiko nieko nekeičiu.

Tik papildau naujais aksesuarais. Man patinka tradicinės užeigos, o ne nuolat kei-čiamos – nuo to kotletas skanesnis nepa-sidaro. Nors daugelis sako, kad čia kičas, bet man patinka. Tegul stilius būna toks – paprastas, medinis...“

Paženklintas tremties Nors Hofmanas – vokiška pavardė, vokie-čiu vyras savęs nelaiko.

„Niekada nesakau, kad esu vokietis, nors mūsų giminėje vokiško kraujo netrūksta. Bet, kaip matote, mano užeigoje kabo abie-jų šalių vėliavos – ir Vokietijos, ir Lietuvos. Labai nervinuosi, kai kas blogai kalba apie lietuvius ar vokiečius, – tikina vyriškis ir pa-pasakoja apie savo šeimą. – Mano mama –lietuvė, o aš gimiau Sibire – tėvai buvo iš-tremti, ten susipažino ir susituokė. Hof-manų giminė Lietuvoje gyvena apie šim-tą metų. Kai buvo caro Rusijos imperija, kviesdavo specialistus iš Vakarų Europos, po to jiems čia davė žemės.“

Savo tėvo R.Hofmanas nepamena. „Kai tėtį ištrėmė, jis buvo tik baigęs mokyklą. Sibire jis turėjo vežioti rąstus. Mašinos ne-turėjo jokių apsaugų, tėtis slydo nuo kelio, medžiai prakirto jo kabiną ir jis liko pri-spaustas prie vairo. Tuo metu man tebu-vo septyni mėnesiai“, – skaudžią šeimos dramą pasakoja vyras.

Didžioji gyvenimo aistraĮ pokalbį vis įsiterpia futbolas – R.Hofmanas uoliai komentuoja varžybas, o per pertrau-ką tarp kėlinių dalijasi nugirstais gandais – neva vokiečių treneris Joachimas Loewas iš tiesų esąs plikas, o jo pakaušį dengia peru-kas. „Labai daug žinau apie vokiečius. Man nuolat visokių žurnalų priveža, gandų pa-pasakoja“, – šypteli užeigos šeimininkas.

R.Hofmanui futbolas – didžioji gyvenimo aistra. „Žiūriu laidas, rungtynių įrašus, kiek-vieną sekmadienį dvyliktą nakties įsijun-giu pokalbių šou apie futbolą per vokišką sporto televiziją – ten susirenka treneriai, garsūs žaidėjai ir aptaria savaitės įvykius. Stebiu ir anglų futbolo čempionatą, nors kitus ne taip smarkiai mėgstu – man prie širdies šiaurietiškas futbolas. Turiu įsirašęs daug rungtynių“, – džiaugiasi ir kruopščiai vardija savo favoritus: – Aš sergu už Vo-kietijos rinktinę, o klubiniame žaidime už Miuncheno „Bayern“. Dar sergu už Molėtų krepšinio komandą „Ežerūnas“. Jie žaidžia NKL. Ir kariškių komandai atstovauja, yra NATO, kariškių čempionai.“

R.Hofmanas nevengia skambių žodžių. „Manau, kad futbolui nėra lygių. Man tai –nuostabus sportas, – pripažįsta ir suskum-ba apgailestauti. – Anksčiau čempionatas būdavo didelis įvykis, dabar taip nėra... Jaučiu didžiulę nostalgiją. Anksčiau mes gyvenome skurdžiai – kiekviena gauta plokštelė prilygdavo šventei, buvome al-kani informacijos. Galbūt dėl to viską atsi-mename. Mano atminty – daugybė fantas-tiškų Vokietijos pergalių. Visas jas pamenu iki smulkmenų.“

Unikalaus baro savininkas mus išlydi taip pat svetingai kaip ir sutiko. Ir viliasi, kad jo mylima komanda Europos čempionate nužygiuos iki pat fi nalo, o mes dar sugrį-šime ir kartu žiūrėsime futbolą.

Laivas, kurio kapitonas – futbolas

„Mano užeigoje kabo abiejų šalių vėliavos – ir Vokietijos, ir Lietuvos. Labai nervinuosi, kai kas blogai kalba apie lietuvius ar vokiečius.“

R.Hofmanas –

aistringas

Vokietijos futbolo

rinktinės sirgalius.

Nieko keisto, mat

jo gyslomis teka

ir lietuviškas, ir

vokiškas kraujas.

L.Balandžio nuotr.

Futbolo atributika,

kuria R.Hofmanas

itin didžiuojasi.

36 | Reportažas 15min • 2012 m. birželio 15 d.