Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.20 (1301) • 2013 m. gegužės 31 d.

Verslas

Viešųjų ryšių duobėJeigu ne pilnos valstybės kišenės, daug viešųjų ryšių bendrovių, net ir didelių, tikriausiai išleistų paskutinį kvapą. Skaičiuojama, kad per jos užsakymus ateina daugiau nei pusė visų sektoriuje besisukančių pinigų.

3 psl.

Visuomenė

Seimo narių vaikai

Seimo narių „užgyventas“ vaikų skaičius beveik atspindi demografi nį Lietuvos paveikslą: daugiausia parlamentarų užaugino po dvi atžalas, vos keletas – keturias ar penkias. Jaunoji parlamentarų karta gimdyti neskuba.

14-16 psl.

Sportas

Dalia – prašyti išmaldos

Tokių mažų rinkų kaip Lietuvos sporto klubams tenka nepavydėtina dalia –nuolat jausti fi nansinį nepriteklių ir svajoti apie pinigų neskaičiuojantį turtuolį. Stebuklų kartais būna, bet ar įmanoma sukurti sotų gyvenimą garantuojantį fi nansinį modelį?

18-19 psl.

O.P

os

aš

ko

vo

s n

uo

tr.

BF

L n

uo

tr.

K.Vanago nuotr.

Sąjūdis: tai buvo šventas laikasNuo Sąjūdžio įkūrimo prabėgę 25-eri metai iš laisvės judėjimo kūrėjų atminties neištrynė neįtikėtinos vienybės jausmo.

15min • 2013 m. gegužės 31 d.2 | Politika

Kurio kito ministro laukia B.Vėsaitės likimas?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Sveikatos apsaugos

ministro V.P.Andriukaičio

(6180) 37 proc.

Vidaus reikalų ministro

D.A.Barakausko

(2023) 12 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo

ministrės A.Pabedinskienės

(1226) 7 proc.

Abejonių kelia visos

Vyriausybės veikla

(7228) 44 proc.

Raudonoji miglaKuo ilgiau dirba naujoji Vyriausybė, tuo tirštesnę miglą skleidžia. Vos per pusmetį tiek priskleidė, kad jau klaidžiojame kaip ežiukai rūke.

Visagino atominę elektrinę (VAE) statome, bet nestatome, o gal dar statysime. Tai jau aiškiau nei aiškiai pasakė premjeras A.Butkevičius. Ne tik pa-sakė, bet ir daugybę kartų paneigė bei patikslino. Liko tik techninė smulkmena – visus įtikinti, jog norime, bet negalime, nes niekadėjai estai ir latviai nesutinka prisidėti.

Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Estijos preziden-tas Toomas Hendrikas Ilvesas leptelėjo, kad Estija laukia nesulaukia, kada gi naujoji Lietuvos Vyriau-sybė pateiks jai naują pasiūlymą dėl VAE statybos. „Melas“, – šoko ant šakių Lietuvos premjeras. Pa-siūlymas jau senų seniausiai pateiktas, tik estai ir latviai nenori prisiimti didesnių įsipareigojimų. Praeina kelios dienos ir paaiškėja, jog ne visai me-las: Lietuva kaimynams tik pateikė naujus paskai-čiavimus, bet taip ir nepranešė, nori ji pati statyti savo elektrinę ar nenori.

Į žmonių kalbą išvertus, mūsų Vyriausybės pasiū-lymas kaimynams toks: jūs vieną kartą pasiųskite mus su ta elektrine kuo toliau ir mes už tai jums dar padėkosime. Kito varianto nėra, nes tikėtis, kad es-tai ir latviai pirma už mus nuspręs mūsų teritorijo-je statyti atominę elektrinę, gali tik A.Butkevičius su B.Vėsaite.

Ne ką prasčiau naujoji valdančioji dauguma bando ir JAV energetikos giganto „Chevron“, pasišovusio Lietuvoje ieškoti skalūnų dujų, nervus. Vyriausy-bė „Chevron“ norus remia, o Seimas tuos norus į įstatymų klumpes grūda. Čia jau A.Salamakino ir B.Bradausko kovos laukas. Ketvirtadienį Seimas pagaliau priėmė dalį su skalūnų žvalgyba ir gavyba susijusių įstatymų, bet „Chevron“ kol kas negali nei žvalgyti skalūnų klodų, nei svajoti apie jų išgavimą. Mat parlamentarai iki šiol nesutarė, kokį mokestį reikėtų taikyti skalūnų dujoms ir skalūnų naftai. Per šią sesiją jau ir nebesutars. Gal rudenį, o gal ki-tais metais. O gal ir tartis nebereiks, kai „Chevron“ neteks kantrybės ir trenks durimis.

Rengiant mokesčių reformą buvo kažkaip nema-lonu atpirkimo ožiais versti estus ar amerikiečius, tad teko ieškoti savų kamikadzių. Premjero patarėjo S.Jakeliūno vadovaujamos darbo grupės parengtus mokesčių reformos pasiūlymus autoritetingi eks-pertai netikėtai labiau pagyrė, nei sumalė į miltus. Socialdemokratai puolė į paniką, nes kilo pavojus, kad tuos pasiūlymus gali iš tiesų tekti įgyvendin-ti. A.Butkevičių išgelbėjo senieji socialdemokratai, partijos suvažiavime taip išprausę S.Jakeliūno dar-bo grupę, kad ši įsižeidusi išsiskirstė. Jos pusmečio darbas nukeliavo į šiukšlių dėžę. Dabar naujus pa-siūlymus rengia Finansų ministerija, o kad nebūtų per mažai, savo pasiūlymus pateikė ir Darbo partija.

Po pirmo šios Vyriausybės pusmečio galima drą-siai pateikti ateinančių ketverių metų prognozę: in-tensyvaus darbo migla tirštės iki pat šios kadenci-jos Seimo pabaigos. O 2016-aisiais jai išsisklaidžius, viskas bus taip pat, kaip 2012-aisiais.

Komentaras

Raimundas Celencevičiusr.celencevicius@15min.lt

Mūsų pasiūlymas kaimynams toks: jūs vieną kartą pasiųskite mus su ta elektrine kuo toliau.

53000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Rim

o V

ale

ikio

pie

š.

Finishas*

Birutės karjera ūkio ministrės kėdėje buvo trumpa, bet linksma.

Kodėl taip atsitiko? Birutė laukia mokslininkų išvadų.

* parašyta angliškai, kad suprastų Birutė ir jos anglų kalbą kaip kompetencijos įrodymą įvertinusi prezidentė, o lietuviškai tai reiškia pabaiga, galas

Savaitės nekrologas

Apklausoje

dalyvavo

16657

žmonės

44PROC.

37PROC.

7PROC.

12PROC.

15min • 2013 m. gegužės 31 d. Verslas | 3

Išgelbės turizmasIki šiol mums nepasisekdavo. Devynis kartus iš ei-lės, kaip dainavo Marijonas, o gal net ir daugiau. Bet dabar jau viskas bus gerai. Nes Lietuva – drąsi šalis.

Ne veltui kažkada G.Kirkilo vadovaujama vy-riausybė net knygą apie tai buvo išleidusi. Dabar ta knyga jau muziejinė vertybė, nes iš viso jų tebu-vo 100 egz., o vienas kainavo 700 litų. Nusipirkti jos nebuvo galima, bet tam, kad apie tą knygą visi sužinotų ir atvažiuotų pažiūrėti, buvo skirta dau-giau nei 60 mln. litų.

Važiavo tuntais, o G.Kirkilui beliko trinti ran-komis ir džiaugtis. Jei ne ta krizė, tai jau seniai būtume Graikiją pralenkę. Visomis prasmėmis: ir turistų, ir valdininkų skaičiumi, ir gal net trylik-tais atlyginimais bei padidintomis pensijomis visi jau seniai būtume džiaugęsi. Nes į ES Stabilizaci-jos fondą mums mokėti nereikia ir dar mažiausiai porą metų nereikės. O graikams iš jo duoda, jei ne krizė, būtų davę ir mums.

Bet mes rankų juk nenuleidžiam, kaip dainavo tas pats Marijonas. Todėl net ir per krizę stengėmės. G.Kirkilo buvęs draugas A.Kubilius tada atliekamų 60 milijonų kišenėje neturėjo, todėl turizmą skatino kitais būdais: naikindamas žiniasklaidą ir mažinda-mas PVM viešbučiams, kuriuose mažai kas gyveno, rašydamas vadovėlius apie tai, kaip įveikti krizę, bei statydamas atominę elektrinę už 20 mlrd. litų.

Žiniasklaida sunyko, viešbučiai pusmečiui bus apgyvendinti nuo liepos, vadovėlis dar neparašy-tas, o atominės elektrinės tikriausiai nebestaty-sime. Bet mes nesikankinam ir bandom iš naujo.

Nesikankino ir A.Kubilius, likęs be draugo, nes žinojo, kad jį kažkas saugo. Visa jo partija ir dar Zbignevas su Petru. Kurie nežinia iš nevilties ar iš laimės, ar todėl, kad nežaidžia nei šachmatais, nei dartais, nusprendė kiek pakoreguoti drąsios šalies koncepciją ir turistus vilioti ne pagonybe, kaip buvo sugalvojęs G.Kirkilas, ne žinių ekonomika ar saulės bei branduoline energija, kaip bandė A.Kubilius, bet viduramžių tradicijomis.

Nes juk nedaug pasaulyje liko šalių, kuriose drau-džiami abortai, o homoseksualūs žmonės už buvi-mą tokiais turi mokėti baudas. Lietuva po pastarųjų balsavimų Seime šiandien, atrodo, yra rimtai pasi-rengusi tokia tapti ir tai, be abejonės, vėl išgarsins ją visoje Europoje.

Bet gal reikėtų nesustoti ir kovoti ligi galo? Gal rei-kėtų visas vaisingo amžiaus moteris pradėti privalo-mai kas mėnesį tikrinti, kad laiku būtų suregistruotos visos iš meilės ar netyčia užsimezgusios gyvybės. Po to jas atskirai suregistruoti: į vieną sąrašą ištekėju-sias, o į kitą – ne. Pastarąsias būtų galima kaip nors pažymėti ir kartu su homoseksualiais asmenimis apgyvendinti atskirai nuo kitų. Tiktų Paneriai arba Varniai. Galima būtų dar įpareigoti ir kokį nors ženk-lą ant krūtinės nešioti: vaivorykštės spalvos erelį arba kregždutę. Kad visi žinotų, su kuo turi reikalų.

Dar tiktų visus privalomai pakrikštyti ir įstatymu įpareigoti sekmadieniais vaikščioti išpažinties. Už-drausti naudoti prezervatyvus ir kitas kontracep-tines priemones, o nepriėmus komunijos neleisti dirbti valstybės tarnyboje.

O tada – kai viduramžių gyvas kraujas atsigaus, kaip atsigauna žolė po gero lietaus, jau būsime tapę legenda. Turizmas vėl klestės, tiesa, jis bus išvyks-tamasis, ir nors trijų milijonų jau turbūt nebebus, likusieji galės kartu dainuoti pergalės dainas apie tai, kad čempionais ir vėl netapo tik per klaidą.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Nedaug pasaulyje liko šalių, kuriose draudžiami abortai, o homoseksualūs žmonės už buvimą tokiais turi mokėti baudas.

Skirmantas Malinauskass.malinauskas@15min.lt

Jeigu ne pilnos valstybės kišenės, daug viešųjų ryšių bendrovių, net ir didelių, tikriausiai išleistų paskutinį kvapą. Valstybės dominavimas itin sustiprėjo krizės metu, kai daugelis verslų turė-jo drastiškai mažinti rinkodarai skirtą biudžetą.

Sunkūs laikai„Situacija iš tiesų yra sudėtinga. Komu-nikacijos ir viešųjų ryšių paslaugos yra labai glaudžiai susijusios su bendra ša-lies ekonomine padėtimi. Kaip vieni iš šio verslo lyderių, rinkos augimą tikrai pagausime. Tam turim vieną profesio-naliausių komandų“, – „15min“ sakė bendrovės „Viešųjų ryšių partneriai“ vykdomasis direktorius Mindaugas Ardišauskas.

Kol kas augimo bangos nesiseka pa-gauti. „15min“ duomenimis, „Viešų-jų ryšių partnerių“ skola už patalpų nuomą siekia 200 tūkst. litų. Panašių problemų prieš keletą mėnesių patyrė kitas viešųjų ryšių banginis – bendrovė „Publicum“.

M.Ardišauskas patvirtino, kad di-džiosios ryšių su visuomene agentūros susiduria su fi nansinėmis problemomis ir net skolingos nemažas sumas už biu-rų patalpų nuomą. Tiesa, jis nesirengia nuleisti rankų: „Komunikacijų verslas šiais laikais yra nelengvas, bet kalbos, kad mums riesta, neatitinka tikrovės.“

Pasak M.Ardišausko, pažvelgus į agentūrų apyvartas matyti, kad nuo 2009 metų visos jos susidū-rė su didesniais ar mažesniais sunkumais: „Nėra agentūrų, kurios būtų nuosekliai lipusios į viršų. Viskas priklauso nuo kon-krečių metų, projektų ir laimė-tų viešojo sektoriaus konkursų, kurie labai išpučia apyvartą.“

Pašnekovas nurodė, jog šiuo metu šalies BVP augimas remia-si eksportu, o eksportuotojams Lietuvos agentūrų komunikaci-jos paslaugų nereikia. „Tai ir yra didysis liūdesys. Padėtis gerės, kai atsigaus vidaus vartojimas. Tada bus svarbios ne tik akcijos ir kai-nos, o ir gamintojo reputacija bei kiti dalykai“, – vylėsi agentūros vadovas.

Auksiniai valstybės užsakymai„Lietuvoje yra susiklosčiusi labai keis-ta situacija. Mūsų agentūra priklauso tarptautiniam tinklui, kuris visose ES valstybėse turi savo padalinių, todėl ga-lime lyginti. Esame viena iš nedaugelio valstybių, kurioje labai daug komuni-kacijai skiriamų pinigų į rinką keliauja per biudžetą, o tai reiškia, per politi-kus“, – „15min“ teigė Ryšių su visuo-mene asociacijos tarybos pirmininkas, bendrovės „PR Service/Edelman Affi -liate“ vadovas Linas Kontrimas.

Pasak jo, Estijoje didžiausias valsty-bės užsakymas buvo apie 300 tūkst. eurų (daugiau nei 1 mln. litų). Lietuvoje sumos kur kas didesnės. „Tai nėra blo-gai. Taip kuriamos darbo vietos, tačiau

klausimas, kaip tai paveikia rinkos lais-vę ir konkurencingumą. Tikslių skaičių nepasakysiu, nes ne visos agentūros priklauso asociacijai, tačiau tarpusa-vyje šnekamės, kad kartais viešųjų pinigų kiekis rinkoje svyruoja nuo 40 iki 60 proc. Tai didžiulis pinigų srau-tas ir didžiuliai užsakymai“, – dėstė pašnekovas.

Ryšių su visuomene agentūros „Vie-šųjų ryšių partneriai“ valdybos pir-mininko Mykolo Katkaus teigimu, nereikėtų painioti per agentūras ži-niasklaidos priemonėms keliaujančių pinigų ir bendrovių pelno: „Mums svar-bu, kiek uždirbame patys būdami kon-sultantai. Jeigu žiūrime taip, tai mūsų pajamos iš viešojo sektoriaus sudaro 20 proc.“

Pasak jo, pagrindinis įmonės paja-mų šaltinis yra pinigai, atėję iš verslo, o per pastaruosius 2–3 metus padaugė-jo valstybės užsakymų. „Yra projektų, kurie mums įdomūs. Šiuo metu tai euro įvedimas arba renovacija“, – teigė jis.

Bendrovės „Publicum“ vadovo Ri-čardo Jarmalavičiaus teigimu, euro įve-dimas ir renovacija šiuo metu yra dau-gelio rinkos dalyvių akiratyje: „Tai ne tik pinigų, bet ir profesinių ambicijų klausimas.“

Viešinimo konkursuose eilėsR.Jarmalavičiaus nuomone, tai, jog valstybės užsakymai agentūroms yra svarbūs, rodo aktyvus jų dalyvavi-mas net ir palyginti nedidelės vertės konkursuose. Agentūros ne tik varžo-si konkursuose, bet ir skundžia laimė-tojus teismams. Dėl to konkursai daž-nai įstringa.

Šiuo metu rengiami viešinimo kon-kursai artėjant Lietuvos pirmininkavi-mui Europos Sąjungai.

Ryšių su visuomene agentūros „VIP viešosios informacijos partneriai“ sa-vininkas Darius Gudelis „15min“ nu-rodė, kad pastaruoju metu jo įmonės krepšelyje valstybinių užsakymų pa-daugėjo, nes laimimi konkursai, ku-riuose remiamasi objektyviu mažiau-sios kainos kriterijumi. „Apyvartai tai yra gerai, tačiau pelno maržos yra mi-nimalios“, – teigė jis.

D.Gudelio teigimu, trys ketvirtada-liai valstybės skiriamų pinigų yra ES lė-šos. Šiuo metu kaip tik svarstoma 2014–2020 m. ES fi nansinė perspektyva, tad fi nansavimas europinių projektų vie-šinimui turėtų dar augti. „Finansiniai srautai didės. Viešųjų pinigų įtaka sek-toriui bus didelė“, – teigė bendrovės

savininkas.

Viešųjų ryšių duobė

Su valstybės užsakymais nedirbančios

ryšių su visuomene agentūros „Nova

media“ vyresnysis partneris Arijus Ka-

tauskas įmonės apsisprendimą paaiškino

paprastai: „Mes teikiame paslaugas vers-

lo organizacijoms ir kategoriškai laiko-

mės nuošalyje nuo ministerijų ir politikų.

Verslas rinkdamasis partnerius įvertina,

ar bus pasiekti keliami tikslai, ir pagal tai

nusprendžia, su kuo dirbti. Valstybės ins-

titucijos dažnai nurodo, kad reikės pa-

rašyti tiek ir tiek straipsnių tame ir tame

leidinyje. Man visada kyla klausimas: tai

jūs jau kreipėtės į viešųjų ryšių agentūrą,

kuri pasižiūrėjo ir pasakė, kiek ir kur reikės

straipsnių? Dialogo užtikrinimą su visuo-

mene politikai labai dažnai painioja su

reklama“, – dėstė A.Katauskas.

Viešųjų ryšių specialisto nuomone, politi-

kai, nuo kurių įtakos priklauso fi nansinių

srautų paskirstymas, ne visada suvokia

ribas. „Politikui svarbiausia būti ir kad apie

jį rašytų. Man teko privačiuose pokalbiuo-

se atkalbinėti kai kuriuos politikus, kurie

sakė, kad žiniasklaidoje galima padaryti

taip ar kitaip. Todėl ir nedirbame su politi-

kais“, – sakė jis.

60Tokią dalį viešųjų ryšių rinkos gali sudaryti valstybiniai užsakymai.

Skaičius

proc.

Š.M

aže

iko

s/B

FL

nu

otr

.

R.Jarmalavičius

pripažįsta, kad

valstybiniai

užsakymai viešųjų

ryšių bendrovėms

itin svarbūs.

Saugo reputaciją

Kaip tik teismo posėdis — taip naujiena. Prokuroras aiškiai įvar-

dijo, kad Viktoras Uspaskich ir kiti teisiamieji neturėjo sau nau-

dos, bet V. Uspaskich pasiūlė 6 metus kalėjimo.

Ar jums teko kada nors gyvenime girdėti,

kad žmogui, kuris nieko nenužudė, neišprie-

vartavo, nenuskriaudė, nepagrobė, neturėjo

sau jokios naudos, būtų pasiūlyta 6 metai ka-

lėjimo? Išties, gyvename stebuklų šalyje.

Mes nuo pat pradžių kalbėjome apie tai,

kad prieš V. Uspaskich prokuroras neturi nė

menkiausių įrodymų. Dabar ir pats prokuro-

ras tai pripažino. Bet yra toks užsakymas ir jį

reikia vykdyti, kitaip niekas neduos antpečių,

juk už šią bylą kai kurie VSD pareigūnai jau

apdovanoti ordinais, nors teismas dar nėra

pasibaigęs. Tai gal iš karto skirti iki gyvos gal-

vos? Tada prokurorui — generolo antpečiai,

teisėjams — paaukštinimai. Štai tokia mūsų

„demokratija“ — negalima būti populiariu

politiku, politinės organizacijos pirmininku,

iš karto susitaikyk su tuo, kad gali keliauti į

kalėjimą. Absurdas ir tiek.

Bet svarbiausia yra dar viena žinia. Jau

savaitė praėjo, o ar jums teko kokiose nors

žiniasklaidos priemonėse pamatyti ar per-

skaityti šią naujieną? NE? Ir mums ne, nes

tokios „baisios“ informacijos negalima rodyti

visuomenei, žmonės nesupras. Kaip čia yra: V.

Uspaskich neturėjo sau naudos, bet turi kalėti

6 metus? Štai jums žiniasklaida, budinti prie

teismo posėdžių salės durų, dezinformuojanti

visuomenę ir vadinanti save ketvirtąja valdžia.

Pasirodo, ji tokia pat melaginga, kaip ir aukš-

čiausioji valdžia, ir mažų mažiausiai uzurpuo-

ta. Prokuroras bendrauja tik su tokia ketvir-

tąja valdžia, nes juos fi nansuoja aukščiausioji

valdžia.

Štai kodėl mes, jaunųjų teisininkų ir poli-

tologų grupė „Už demokratinę, teisinę vals-tybę“ pradėjome šį straipsnių ciklą, skirtą

norintiems sužinoti visas Darbo partijos by-

los puses. Nes iš tradicinės žiniasklaidos jūs

nieko objektyvaus nesužinosite.

Primename, kad pirmuose straipsniuose

mes, studentai, besidomintys šia byla, kai ku-

rie rašantys diplominius darbus apie ją, paste-

bėjome, kad byla eina ne visai teisiniu, demo-

kratiniu keliu. Sužinoję, kad šioje byloje nėra

nė vieno apčiuopiamo V. Uspaskich kaltės įro-

dymo, nutarėme apklausti bylos dalyvius, taip

pat ir prokurorą. Paaiškėjo, kad krata buvo

daroma neteisėtai. Neteisėtai viešinama bylos

medžiaga, taikomas namų areštas — be jokių

kaltės įrodymų.

Byla paremta užverbuotos agentės, anks-

čiau baustos už dokumentų klastojimą ir vėl

suklastojusios Darbo partijos dokumentus,

bet atleistos nuo atsakomybės, liudijimais.

FNTT specialistai, nepasižymintys kompe-

tencija, pakišo patikrinimo aktą, kurį teis-

mas gėdijosi atiduoti ekspertizei, nes būtų

visiškas šios bylos fi asko, juk būtent pagal šį

aktą sukurta byla ir pareikšti ieškiniai. O čia

dar teisme prokuroras pasakė, kad nėra jokių

įrodymų, kad V. Uspaskich ir kiti teisiamieji

turėjo sau naudos, bet siūlo iki 6 metų kalė-

jimo. Absurdo viršūnė. (Skaitykite I, II ir III

straipsnius).

Viešinama tiesa — krislas teisėsaugos akyse?

Pirmiausia norėtųsi grįžti į praėjusios sa-

vaitės įvykius. Dienraštyje „Kauno diena“ ir

kai kuriuose interneto portaluose pasirodė

informacija, kurioje su nepasitenkinimu ban-

doma iškraipyti jaunųjų teisininkų ir polito-

logų grupės paviešintą tiesą. Pakalbinome

jau baigusį teisės studijas teisininką Aurimą

Jankauską.

„Mane, jau baigusį teisės studijas ir ste-

bintį šį Darbo partijos bylos procesą, stebina

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vady-

bos fakulteto dekano dr. Algirdo Monkevičiaus

reakcija ir pareiškimai. Nors iš pradžių bandęs

lyg ir pateisinti studentų savarankiškumą ir

teisę į savo nuomonę, vėliau vis tik neiškentė

ir pasakė — reikia sureaguoti... Jis teigia, kad

neįmanoma apsiginti diplominio darbo. Keista,

nematęs apie ką kalbama, o jau daro išvadas.

Ar dienraščiuose pasirodžiusiuose straipsniuo-

se buvo sakoma, kad diplominis darbas yra

parašytas?

Straipsniuose kalbama apie faktus, kuriuos

verta įtraukti į diplominį darbą ir pažiūrėti,

kaip iš padėties suksis iš dėstytojų sudaryta

komisija, kai realiame gyvenime pagal tokius

faktus ir įrodymus nuteisiamas žmogus, o mus

universitetuose mokė kitaip. Todėl įdomu, ar

pavyktų apsiginti darbą su tokiais įrodymais?

O gal reikia pavardes nuteistųjų įrašyti, tada

apsiginsi? Nes akivaizdu, kad ši byla nagrinėja-

ma kitaip nei visos kitos.

Aš, kaip teisininkas, tikrai manau, kad pa-

gal tokius pritemptus įrodymus tai neįmano-

ma, o byloje tiek pažeidimų ir netikslumų, kad

visi faktai tinkami nebent diplominiam dar-

bui, kurio pavadinimas būtų „Kaip negalima

daryti“. Tad gal politologas, įsivėlęs į diskusiją

su žurnalistu, nežinantis, apie ką eina kalba, ir

sakantis, kad reikia sureaguoti, dar cenzūruos

studentus, išsakančius savo nuomonę? Mes

jau žinome, kaip baigėsi toleruojama spaudos

cenzūra — DIKTATŪRA. Reikia gerbti kiek-

vieno žmogaus nuomonę, galima nesutikti su

ja, galima kritikuoti, bet niekam nevalia kves-

tionuoti.

Bet, kita vertus, keista, kai politologai dės-

tytojai, dar nematę pačios bylos, niekada ne-

dalyvavę teismo posėdžiuose, savo komentarais

jau išsako nuosprendį ir nuteisia anksčiau nei

teismas. Krūva žurnalistų, pastatytų prie teis-

mo posėdžių salės, komentuoja tik prokurorą, o

tas be perstojo, neturėdamas pakankamai įro-

dymų, šmeižia partiją ir kaltinamuosius.

Tad man, jau baigusiam teisės studijas,

gėda, nes prokuroras, kuris griebiasi šmeižto,

lenda į kiekvieną televizijos kamerą, skleidžia

bylos medžiagą ir faktus, be teismo sprendi-

mo, žemina visą Lietuvos teisinę sistemą. Tai

yra žemiausias profesinės kvalifi kacijos lygis

— neturint pakankamai įrodymų šmeižti kalti-

namuosius. Aišku, šitie studentai apie bylą dar

daug ko negalės pasakyti tiesiai šviesiai, nes

dar studijuoja ir jiems teks laikyti egzaminus

pas tuos pačius dėstytojus.

O viešojoje erdvėje, tarsi apimti sporti-

nio intereso, vienas kitą lenkdami, jų peda-

gogai „nagrinėjo“ bylą net nematę jos akyse.

Kaip V. Dumbliauskas, A. Kulakauskas, J.

Novagrockienė, A. Lukošaitis, T. Janeliūnas, M.

Jastramskis ir kiti. L. Bielinis dar prieš 7 metus

laidojo Darbo partiją ir sakė, kad ji žlugs iki

2008 metų rinkimų į Seimą. Bet partija atlaikė

ir 2008, ir 2012 m. rinkimus, net patrigubino

savo Seimo narių skaičių. Ir matyti, kad par-

tijos potencialas gana didelis, atėjus laikui ji

visada būna susikoncentravusi į tikslą ir daž-

niausiai jį pasiekia.

Neadekvati reakcija buvo iš prezidentūros

ir Valdo Adamkaus, ir Dalios Grybauskaitės

laikais. Pastaroji net Baudžiamojo proceso ko-

dekso pataisas siūlė, kad kuo greičiau būtų nu-

teista Darbo partija. Kaip sakė politologas Algis

Krupavičius, nors ir sakoma, kad Darbo parti-

jos byla nėra politinė, bet laikas, parinktas pa-

taisai, yra IŠKALBINGAS. Kaip ir prieš pat an-

trąjį rinkimų turą perkvalifi kuotas kaltinimas.

To kažkodėl nereikėjo daryti visus 6 metus,

o kai tik partija laimėjo pirmąjį turą į Seimą,

iš karto griebtasi partijos visu pajėgumu. Bet

nė vienas politologas neišdrįso pakomentuoti

tokio aiškaus politikavimo ir susidorojimo, tai

parodo šių dėstytojų „objektyvumą“ kalbant

apie mūsų teisėsaugos sistemą. Nekalbant jau

apie tai, kiek buvo trukdoma kurti koaliciją su

Darbo partija. Ir tiek, kiek teko atlaikyti Darbo

partijai, vargu ar atlaikytų kitos“, — komenta-

vo A. Jankauskas.

Darbo partijos byla

jaunųjų teisininkų ir politologų akimis (IV)

„Ne ta partija“?

Tad tęsiame straipsnių ciklą. Kaip pamenate,

vieną atsakymą į klausimą mes padalijome į dvi

dalis. Klausėme prokuroro: „Kodėl priešinotės prašymams iškviesti papildomus liudytojus, susijusius su bylos aplinkybėmis?“

III straipsnyje minėjome tik vieną Valstybinės

mokesčių inspekcijos (VMI) inspektorę, priimi-

nėjusią suklastotas deklaracijas ir apie tai ne-

pranešusią partijos vadovybei. Kaip įtariama, ji

buvo viena iš tų, kurie kurpė šią taip vadinamą

Darbo partijos bylą. Iš V. Uspaskich parody-

mų ir iš bylos duomenų paaiškėjo, kad Vitalijai

Vonžutaitei inkriminuojamas laikotarpis tiesiog

neatitinka jos įsidarbinimo laiko Darbo partijos

būstinėje.

V. Vonžutaitė kaltinama kaip viena iš or-

ganizatorių ir vadovavimu užverbuotai Nijolei

Steponavičiūtei, kūrusiai vadinamąją juodąją

buhalteriją. Tad kaip galima organizuoti tą bu-

halteriją, jei fi ziškai žmogaus ten nėra, nebuvo,

o tas laikotarpis įtrauktas į kaltinamąjį aktą, ir

ieškinys pareikštas nuo sumos, kuri skaičiuoja-

ma nuo 2004–01–01, kai V. Vonžutaitė įdarbinta

daug vėliau?

Tad klausimas turi būti natūralus, kaip įma-

noma, kad užverbuota N. Steponavičiūtė jau

ten dirbo ir jau, kaip sako prokuroras, buvo

klastojama byla. V. Vonžutaitės ten dar nebuvo,

o jai inkriminuojama, kad būtent ji vadovavo

N. Steponavičiūtei???

Paklausėme pačios V. Vonžutaitės apie šį aki-

vaizdų nesutapimą.

V. Vonžutaitė atsakė tik tiek: „Aš jau nieko

nebesuprantu šioje byloje, ji kaip sapnas, kurio

realiame gyvenime neturi būti. Baigiau universi-

tetą, pradėjau dirbti, man teko pabūti ir ypatinga,

ir bloga, ir labai bloga, ir per tą laiką ištekėti, ir

pagimdyti vaiką, ir patirti milžinišką stresą. Todėl

šiandien, kaip pasekmę, turiu daug sveikatos sutri-

kimų. Vyras nori antro vaiko, bet man jau metus

reikia gydytis dėl to.

Mane taip pamokė gyvenimas, kad praradau

bet kokį tikėjimą. Kartais galvoju, kad tai vyks-

ta ne su manimi, kartais galvoju — kodėl būtent

man toks išbandymas? Nesakau, kad esu šventoji,

bet tikrai nesu paėmusi nė vieno ne man priklau-

sančio cento. Tačiau esu jau kelis kartus nuteista,

pasmerkta už akių dar iki teismo sprendimo.

Tikrai niekada negalėjau patikėti tuo, kas vyks-

ta šioje byloje ir aplink ją, tai gali būti tik sapne. Ir

vien dėl to, kaip sakė vienas mano pažįstamas iš

kitos partijos: „Tavo bėda, kad stojai ne į tą partiją,

kitur būna šimtą kartų daugiau korupcijos, vagys-

čių ir nieko už tai. Daromi didžiuliai, milijardiniai

nuostoliai valstybei, kvailinami žmonės ir nieko.

Tad reikėjo atskirti, kur yra partijos vadovas ru-

sas, o kur yra lietuvis.“

Štai mano jaunos, nepatyrusios, rožiniais

akiniais, su meile tėvynei, su noru ką nors pada-

ryti gera „klaida“, labai greitai virtusi košmaru.

Nenoriu to palinkėti jums. Nes vien šitas jūsų tie-

sos ieškojimas, beveik neabejoju, atsilieps, nes iki

demokratinės Lietuvos mums dar toli. O dėl ruso,

amerikiečio ar lietuvio — pirmiausia žiūriu į žmo-

gų. Tiksliai žinau, jei nors vienas iš tūkstančio lie-

tuvių padarytų Lietuvai tiek, kiek padarė šitas ru-

sas, Lietuva šiandien tikrai gyventų daug geriau.“

V. Uspaskich pavojingas išverstakailiams

Liūdna matyti tokią situaciją savo tėvynėje.

Dėl to ir bėga jaunimas kuo toliau nuo Lietuvos,

nes ne tik karjeros čia nepadarysi, bet elementa-

riausios tiesos, matyt, sunku sulaukti. Bet, kad ir

kaip būtų keista, būtent Darbo partija pirmoji iš

visų partijų pradėjo įtraukti jaunimą į rinkimų

sąrašus. Būtent Darbo partijos deleguoti pirmieji

jauni politikai pateko į valdžią — ir į Seimą, ir į

savivaldybių tarybas.

O Darbo partijos deleguota Ieva Kačinskaitė

tapo pirma jauniausia politike, sostinės tarybos

nare (iš Kanados, Amerikos ir visos Europos ša-

lių). Tai yra pavydėtinas pavyzdys. Ar džiaugiasi

tokiu jaunimu mūsų politinis elitas??? Atsakymas

glūdi pačiame gyvenime. NE, nesidžiaugia, nes

jie jaučia konkurenciją. Tad ką gi tokio blogo pa-

darė V. Uspaskich, kad užsitraukė tokią nemalo-

nę? Matyt, atsakymo dar reikės paieškoti, bet dalį

jo gavome iškart.

Tad tęsiame V. Uspaskich atsakymą, kuris šiek

tiek atvėrė mūsų akis.

Klausimas V. Uspaskich: „Kokius liudytojus dar norėjote iškviesti į teismą ir kaip gali būti, kad V. Vonžutaitė kaltinama už tą laikotarpį, kai ji dar nedirbo Darbo partijoje?“

V. Uspaskich atsakymas: „Labai tikslus ir

teisingas klausimas, kaip sakoma, tikslus šūvis.

Atsakant į jį reikėtų prisiminti bylos iškėlimo

pradžią ir pačios partijos susikūrimą. Pirmiausia

pažiūrėkite, kada pradėta byla ir kas tada buvo

valdžioje, tada jums bus aišku, kodėl didelė dalis

liudytojų nebuvo iškviesti į teismą ar net buvo sle-

piami.

Prokurorui tikrai reikėjo daug stengtis, kad

paslėptų tikrą tiesą ir tikrus nusikaltėlius. Jis ap-

klausė visas valytojas iš tolimiausių rajonų, bet tik

ne fi nansininkes, kurios tiesiogiai dirbo ir klastojo

bylą, tik ne tuos, kurie priiminėjo tuos fi nansinin-

kus į darbą ir duodavo pavedimus.

Kaip besisuktų prokuroras, šioje byloje manęs

net negalima laikyti galimu ūkinio subjekto vado-

vu, nes tuomet aš buvau Seimo narys ir net netu-

rėjau teisės užsiimti tokia veikla — buvo suteikti

įgaliojimai, todėl mano statusas šioje byloje net

neatitinka teisiamojo statuso, nes, priešingu atve-

ju, reikėtų keisti įstatymą. Pagal įstatymą Seimo

narys gali būti įvairių susivienijimų narys, net gali

užimti renkamas pareigas, bet negali vykdyti ūki-

nės veiklos. Tad visų partijų pirmininkai šiandien

pažeidžia statutą tvarkydami savo partijos ūkinę

veiklą pagal tuos įstatymus, kuriuos patys sukūrė

ir priėmė. O mane prokuroras byloje įvardijo kaip

ūkinės veiklos vadovą.

Prokuroras pradėjo šią bylą 2006 m. — tuo

metu, kai Lietuva buvo valdoma kailį pakeitusių

komunistų, KGBistų, NKVDistų, prisidengusių

kita vėliava. O kaip teigė vienos kaimyninės šalies

vadovas — „buvusių agentų nebūna“. Komunistų

partijos, kuri yra uždrausta daugelyje valstybių,

veikėjai tuo metu visiškai užvaldė Lietuvą ir už-

ėmė visus pagrindinius postus. Prokurorui nebuvo

kur dėtis, jis privalėjo slėpti jų dalyvavimą šioje

byloje, maksimaliai stengiantis sužlugdyti politinę

organizaciją Darbo partiją.

Tuo metu valdžioje buvo tokie veikėjai: Seimo

pirmininkas Viktoras Muntianas, premjeras

Gediminas Kirkilas, teisingumo ministras Petras

Baguška — visi jie baigė aukštas partines komunis-

tų mokyklas, VSD vadovas Arvydas Pocius — bu-

vęs KGB karininkas. Kai kurie jų taip pat buvo su-

siję su KGB ir NKVD ir buvo aršūs komunistai. Kai

kurie sovietų laikais baudė žmones už lankymąsi

bažnyčioje, pas Tėvą Stanislovą. O po nepriklau-

somybės paskelbimo persidažė ir lakstė pas tą patį

Tėvą Stanislovą išpažinties. Tai buvo tikri chamele-

onai — užsikasę apkasuose jie laukė: gal toks kaip

Saulius Verseckas dar padės jiems iškopti į viršų.

Kiekvienas jų tiesiogiai prisidėjo prie šitos by-

los, vieni jų buvo partijos įkūrėjai ir į partijos gre-

tas priėmė dar ne vieną savo bendramokslį, tarp

tokių buvo ir S. M. — būtent jis turėjo įgaliojimus

ir įdarbino N. Steponavičiūtę ir V. Jagminaitę. O

pastaroji buvo įdarbinta taip, kad net aš nežino-

jau, kad formaliai buvo įdarbinta motina, o rea-

liai dirba jos dukra, kuri buvo anksčiau bausta už

dokumentų klastojimą ir vėl klastojo dokumentus,

tačiau prokuroro S. Versecko buvo atleista nuo

atsakomybės. Ar gali taip būti su paprastu neuž-

verbuotu buhalteriu? NE. Prokuroras nuolankiai

žiūri į komunistus, KGBistus, NKVDistus, tad

tokios biografi jos mūsų prokurorui jokių įspūdžių

nesukėlė. Tokių veikėjų į Darbo partiją buvo pri-

kišta ne vienas, ir beveik nė vienas prokuroro dėka

nebuvo įtrauktas į liudytojų sąrašą, atvirkščiai —

visais būdais buvo slepiami.

Tačiau didelį įspūdį padarė tokie faktai, kad

kažkokia tolimųjų rajonų kaimo gyventoja nemo-

kamai skaitė laikraštį, gal kada nemokamai lan-

kėsi Žvagulio koncerte. Prokurorui pasirodė, kad

tai yra baisus nusikaltimas, tad juos tramdė, tem-

pė iš tolimųjų rajonų apklausai į Vilnių, iš tokių

niekų prokuroras kūrė kriminalą Darbo partijai.

Gėda ir gaila. Bet dar daugiau gėda, kad Lietuvoje

dar iki šiol vyksta vertybių išdavimas ir tarnavi-

mas tokiems veikėjams, kurie siuntė į tremtį jūsų

tėvus, senelius ir gimines, kurių dauguma ir liko

toje žemėje. Ar jūs iš savo dėstytojų girdėjote tokių

veikėjų pasmerkimą??? NE, nes jie tokie pat prisi-

taikėliai. Nieko, gal kada nors nauja karta ateis į

protą ir leis savo tėvynei progresuoti, vystytis, kelti

naujus iššūkius be šitų persidažiusių išdavikų.

Aš, gimęs šiaurėje, tremtinių miestelyje, tikrai

didžiuojuosi, kad niekada nebuvau komunistas,

komjaunuolis, ir ne taip paprastai, o dėl įsitikini-

mų. Nes mano vertybių skalė kitokia. Todėl toks

V. Uspaskich, su tokia biografi ja, yra pavojingas

buvusiems, o galbūt dar ir esamiems išverstakai-

liams.

Taip pat gyventi mokau ir savo vaikus ir tikrai

žinau, kad jie išaugs padorūs, nekeičiantys savo

įsitikinimų pagal aplinkybes, valdžios pasikeiti-

mus ir įvairias situacijas, žmonės. Mylintys savo

tėvynę – Lietuvą.“

Dabar ir mūsų skaitytojams šiek tiek bus

aiškiau. Tik vis dar neaišku, už ką kaltinamas

V. Uspaskich?

Tęsinį skaitykite kituose spaudos

numeriuose lygiai po savaitės.

Su pagarba

jaunųjų teisininkų, politologų grupė

„Už demokratinę, teisinę valstybę“.

Studentai klausia:

„Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

„V. Vonžutaitė teisiama dėl to,

kad pasirinko ne tą partiją?“

Būsimų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“

Užs

k. N

r. 3

08

49

7

P. S. esame dėkingi visiems pade-

dantiems, nes pristatyti visuomenei

tiesą kainuoja, juk už šmeižtą šioje

byloje moka pati valstybė, tad prašo-

me jūsų paramos. Mūsų sąskaitos Nr.

LT974010042403929363, asociacija

„Keiskis“, 303064235.

Ačiū.

15min • 2013 m. gegužės 31 d.6 | Ūkiškas požiūris

---

-

-

-

-----

--

-

--

-

--

-

----

---

--

-

---

-

-

---

----

-

-

-

--

-

-

--

-

--

--

-

-

-

-

-

-

---

-

-

---

Užsk. Nr. 308477

Vienas iš pagrindinių reikalavimų - veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro. Tomo Lukšio nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 31 d. Savaitės interviu | 7

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

„Kai prieš ketvirtį amžiaus susikūrė Sąjūdis, galėjome patirti Vengrijos ar Čekijos likimą, kur pasipriešinimas buvo nuslopintas ginklu, įsitikinęs architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.Todėl atgauta Lietuvos laisvė yra istorinis stebuklas – sovietų imperija nieko neatiduodavo lengvai.“

Pirmadienį sukaks 25 metai, kai Mokslų akademijoje susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. A.Kaušpėdas buvo viena ryškiausių jos fi gūrų. Kovą už laisvę iš politinių tribū-nų jis nuleido iki paprastų žmonių, kvies-damas juos į Roko maršus. Neprofesiona-lių muzikantų-architektų suburta grupė „Antis“ stagnacijos laikais išdrįso scenoje parodijuoti sovietinį gyvenimą ir tapo dai-nuojančios revoliucijos lydere.

– Kai dabar išgirstate žodžius Sąjūdis, At-gimimas, apie ką pirmiausia pagalvojate? – savaitraštis „15min“ paklausė A.Kaušpėdo.

– Sąjūdis yra mūsų šlovinga praeitis, isto-rija ir atmintis. Jis asocijuojasi su atgimimu, spontanišku išsivadavimu iš komunistinės diktatūros. Dabar jaučiuosi kaip tų laikų, to vyksmo veteranas.

– Kokia tada tvyrojo nuotaika? Džiaugs-minga ar, priešingai – rimta, nes laukė lem-tingi sprendimai?

– Buvo labai rimtas judėjimas. Tvyrojo visuotinis noras pasiekti laisvę.

Niekas nesuvienija geriau, kaip bend-ras priešas. Kai priešas buvo pavadintas išorine jėga, okupavusia mūsų valstybę, visiems atrodė, kad, jei tą išorinę jėgą pa-šalinsime, būsime laisvi ir nepriklausomi, problemos išsispręs savaime. Dėl to buvo tiek daug euforijos, tikėjimo ateitimi, jog atrodė, kad viskas labai paprasta.

O galėjo baigtis kaip Vengrijoje 1956-ai-siais ar Čekijoje 1968-aisiais, viskas galėjo būti žiauriai nuslopinta, sąjūdininkai – pa-sodinti. Niekas nebūtų mūsų užstojęs. Ame-rika vėl būtų padejavusi, kai kurios Europos šalys galbūt būtų patriukšmavusios, bet tikrai niekas nebūtų puolęs mūsų gelbėti. Tai, kad gavome laisvę, yra istorinis ste-buklas, šita imperija niekada nieko nea-tiduodavo taip lengvai. 1918 metais ne-priklausomybę gavome irgi tik dėl laikino bolševikų silpnumo.

– Jūsų buvusi žmona Audra viename in-terviu prisiminė, jog „kokiais 1980-aisiais atrodė, kad tas dumblas, migla tęsis am-žinai, niekada nepasikeis“. Kodėl ta migla išsisklaidė?

– Sąjūdžio veikla ir politika buvo protin-gos, laipsniškos. Kai negalėjome kalbėti, nekalbėjome, bet kiekvieną kartą leisda-vome sau vis daugiau ir daugiau, kol galų gale 1989 metais per Vasario 16-osios mitin-gą Santakos parke Kaune buvo paskelbta, kad viskas: dabar kalbame atvirai, sieksi-me nepriklausomybės.

Nuo to laiko pašlijo santykiai su vietos Komunistų partija ir Maskva, prasidėjo aki-vaizdi akistata. Mūsų laimei, Sovietų Są-jungoje buvo krizė, nes, kad ir kaip stengėsi persitvarkyti, niekas nežinojo, kokia ši ša-lis turėtų būti. Buvo duota tam tikrų lais-vių ir bandoma, kaip sako rusai, методом научного тыка (rus. mokslinių bandymų keliu) – ir taip, ir kitaip. Sovietų Sąjunga dėl tų eksperimentų buvo nusilpusi.

Norime ar nenorime, bet reikia pasakyti, kad Michailas Gorbačiovas (tuometis Komu-nistų partijos vadovas, – red. past.) tą sąmy-šį pats ir generavo. Jis buvo priklausomas nuo Vakarų, norėjo būti naujo mąstymo pavyzdys ir genijus, todėl apleido Baltijos

valstybių klausimą. Apleido taip, kad po to buvo nebeįmanoma ką nors pakeisti.

Dėl to jis dabar yra baisiausias priešas, geopolitiškai sunaikinęs Rusijos potencia-lą. Todėl, galima sakyti, mūsų nepriklau-somybės bendraautoris yra ir Michailas Gorbačiovas. Nes jis su savo nežinia kokia politika, pats turbūt jos iki galo nesuvokė, sukėlė sąmyšį ir leido mums išsmukti iš tos imperijos.

Tuomet Sąjūdis irgi elgėsi labai protingai, ryžtingai, nes jei Nepriklausomybė nebūtų buvusi paskelbta 1990 metų kovo 11 die-ną, būtų buvę teisiškai užkirsti visi keliai.

– Ar dabarties Lietuva toli nuo Sąjūdžio mitingų ir „Roko maršų“ vizijos?

– 25 metai – per mažas laiko tarpas, kad pamatytume baigtinius rezultatus. Esa-me tarpinėje stotelėje, daug kas padaryta, bet daug ką dar ir reikia padaryti. Pamo-kos buvo ne veltui, vedė kokybės ir bran-dumo link.

Aš anuomet net nesvajojau, kad bus tokia Lietuva ir galimybės – internetas ir panašiai. Pamenu, suvažiavime deputa-tai kalbėjo: mes ir su vyžomis eisime į ne-priklausomą Lietuvą. Dabar visi tas vyžas pamiršo.

Pirmasis etapas – laisvės atgavimas, ne-priklausomos valstybės atkūrimas – yra tik pusė darbo. Kita pusė – reikia rasti, sukurti vidinę laisvę, kad kiekvienas žmogus būtų kūrėjas, sąmoningas pilietis. Tai nepadaro-ma bendrai, reikia individualaus protinio ir dvasinio darbo. Kiekvienas iš mūsų turi savarankiškai nueiti tą tobulėjimo kelią. O tuomet iš asmenybių – lietuvio prie lietu-vio – išeis Lietuva. Kitaip nebus.

– Išeina, kad susitelkti, išsaugoti tautinį tapatumą ir išgyventi mums sekasi tik pries-paudos metais, o laisvė tartum apkvaitina?

– Iš tiesų tik kritinėmis fazėmis prisime-namas Dievas, bendruomenė, aukštesni

mus siejantys dalykai. Kai viskas gerai, no-risi, kad man būtų gerai, izoliuotis savo so-dyboje, gerovėje ir nieko nežinoti, nieko neduoti, o tik gauti.

Atrodo, kad labai trūksta žmonių sąmo-ningumo. Šiuo metu tai yra didžiausia tau-tos problema. Trūkstant sąmoningumo, tautinio altruizmo, būname nebe tauta, o atskiri atomai savo sodybose. Naudoja-mės visais tautiniais dalykais tik kaip išo-riniais atributais.

Visą laiką reikia generuoti tam tikrus už-davinius tautai. Gal politikų reikalas tuos iššūkius formuluoti, kad patrauktų žmo-nes: imam ir darom! Tai yra lyderių, ku-rie galėtų konsoliduoti ir išprovokuoti są-moningą judėjimą į lietuvybę, klausimas.

– Ar viena iš mūsų problemų nėra idė-jų badas?

– Sudėtingas klausimas. Reikia supras-ti, kad vertybių piramidės pagrindas yra fi zinio minimumo dalykai. Jei žmogus gy-vena tik iš minimumo ir vos sudurdamas galą su galu, jis niekada nebus sąmonin-gas ir dominuos išlaikytinio mąstysena. Dabar gyvename ne visai palankiu metu, esame pernelyg neturtingi, kad būtume sąmoningi.

Mums reikia išgyventi, kaip sako kaba-la, arba subrandinti savo egoizmą. Norint išgyventi, reikia viską patirti iki galo – ir tas sodybas pasistatyti, ir patirti jose vie-nišumą, kad paskui pasakytume: tai buvo praeity, dabar noriu kažką daryti bendruo-menei, o ne atskirai.

– O gal mes vis tik linkę matyti per daug negatyvumo, gal viskas ne taip blogai? Prieš 25 metus tikrai buvo prasčiau.

– Aš žiūriu labai optimistiškai, esu viskuo patenkintas, gyvenu gražiai, galiu reikštis ir kaip architektas, ir kaip muzikantas. Tik-rai nesiskundžiu. Skųsdamiesi Lietuvos kokybe skundžiamės savo pačių kokybe.

Vienas iš Sąjūdžio iniciatorių, legendinės „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas:

„Lietuva pranoko svajones“

„Kiekvienas iš mūsų turi savarankiškai nueiti tą tobulėjimo kelią. O tuomet iš asmenybių – lietuvio prie lietuvio – išeis Lietuva.“

1989 metų „Antis“. Teatralizuotos grupės sovietinio

gyvenimo parodijos buvo drąsios ir netikėtos.

R.Grigo/BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 31 d.8 | Istorija

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Nuo Sąjūdžio įkūrimo prabėgę 25-eri metai iš laisvės judėjimo kūrėjų atminties neištrynė vienybės jausmo.„Ar jums neatrodo, kad klausimas nai-vus? – šyptelėjo Gražina Marija Marti-naitienė, paklausta, ar išliko nuotrau-kų iš laikų, kai jos ir velionio vyro poeto Marcelijaus Martinaičio bute virė inteli-gentų diskusijos, tapusios Sąjūdžio išta-komis. – Po mūsų langais du jaunuoliai sėdėdavo arba stovėdavo tamsi mašina – sekdavo. Marcelijus kartą kibirą pamazgų ant jų užpylė. Tad niekam net į galvą nešovė fotografuoti tų susibūrimų.“

Birželio 3-iąją sueis 25 metai nuo Są-jūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimo. Ši data – 1988-06-03 – laikoma Sąjūdžio gimtadieniu.

Šviesuolių impulsasSąjūdžio iniciatyvinei grupei priklausė 35 nariai. Vienas jų – tuomet architektu dirbęs Artūras Skučas, šį pavasarį miru-sio poeto M.Martinaičio žentas. 52 metų A.Skučas matė Sąjūdžio ištakas, kurios

buvo poeto M.Martinaičio bute sostinės Senamiestyje. Pas Martinaičius anuomet rinkdavosi draugai iš meno, mokslo pa-saulio ir diskutuodavo įvairiomis temo-mis: nuo meno iki politikos. Tuos susibū-rimus A.Skučas vadina viena iš Sąjūdžio susikūrimo paskatų.

„Kaip dabar įrodo sociologai, Sąjūdis plaukė iš įvairių skirtingų būrelių. Šis bū-relis man turėjo daug įtakos. Tai buvo mūsų visuomenės kultūros ir mokslo branduolys, girdėti tokių žmonių nuomonę buvo labai svarbu. Tai leido suprasti, kad ne tu vienas svajoji apie nepriklausomybę“, – prisime-na A.Skučas.

Anot jo, Sąjūdis susikūrė iš labai skirtingų žmonių, buvo daugialypis, bet svarbiausią impulsą davė šviesuomenė. „Turbūt sėkmę ir lėmė tai, kad viską pradėjo mūsų visuo-menės šviesuoliai. Darbininkai arba būtų nedrįsę to pradėti, arba būtų buvę iškart nuslopinti“, – svarsto A.Skučas.

Tuomet vos 27 metų sulaukusiam A.Skučui labiausiai įsiminė bemiegės nak-tys: per dienas ir naktis reikėjo dirbti ir savo darbą – projektuoti, ir užsiimti Sąjūdžio rei-kalais – organizuoti renginius, mitingus, susitikimus, rūpintis kitais reikalais, da-lyvauti posėdžiuose. Miegui laiko likdavo labai mažai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę A.Skučas kurį laiką dirbo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadu, o vėliau blaškėsi – rado prieglobstį banke, bandė kur-ti savo verslą, kurį laiką buvo bedarbis. Vėl savo vietoje pasijuto tik pakviestas dirbti į Krašto apsaugos ministeriją. Kodėl A.Skučas nesiekė likti politikoje ar bent arti jos?

„Ne visi po Sąjūdžio gerai atsiliepė apie politiką. Politika – intrigos, spekuliacijos įvairiomis temomis. Pasaulyje turbūt nėra valstybės, kurioje tai būtų dora. Man buvo nepriimtina žaisti nešvarius žaidimus. Iš mano artimiausių bendražygių nė vienas nėra politikas. O kai kuriuos pats likimas pavertė politikais, nes buvo vietų, kurias reikėjo užimti. Reikėjo kam nors nepriklau-somybės kelią tiesti“, – apibendrino vienas Sąjūdžio kūrėjų.

G.M.Martinaitienė:

„Nuo pirmųjų mitingų pamenu tą jausmą, kai eini ir tavo kojos truputuką virš šaligatvio – tarsi pakylėtas esi. Lyg būtum įsimylėjęs.“

Sąjūdis: tai buvo šventas laikas

Regimantas Adomaitis (g. 1937 m.)

Vytautas Bubnys (g. 1932 m.)

Juozas Bulavas (1909–1995)

Antanas Buračas (g. 1939 m.)

Algimantas Čekuolis (g. 1931 m.)

Virgilijus Čepaitis (g. 1937 m.)

Vaclovas Daunoras (g. 1937)

Sigitas Geda (1943–2008)

Bronius Genzelis (g. 1934 m.)

Arvydas Juozaitis (g. 1956 m.)

Julius Juzeliūnas (1916–2001)

Algirdas Kaušpėdas (g. 1953 m.)

Česlovas Kudaba (1934–1993)

Bronius Kuzmickas (g. 1935 m.)

Vytautas Landsbergis (g. 1932 m.)

Bronius Leonavičius (g. 1933 m.)

Meilė Lukšienė (1913–2009)

Alfonsas Maldonis (1929–2007)

Justinas Marcinkevičius (1930–2011)

Alvydas Medalinskas (g. 1963 m.)

Jokūbas Minkevičius (1921–1996)

Algimantas Nasvytis (g. 1928 m.)

Romualdas Ozolas (g. 1939 m.)

Romas Pakalnis (g. 1941 m.)

Saulius Pečiulis (1960–2010)

Vytautas Petkevičius (1930–2008)

Kazimiera Prunskienė (g. 1943 m.)

Vytautas Radžvilas (g. 1958 m.)

Raimundas Rajeckas (1937–1997)

Artūras Skučas (g. 1961 m.)

Gintaras Songaila (g. 1962 m.)

Arvydas Šaltenis (g. 1944 m.)

Vitas Tomkus (g. 1956 m.)

Zigmas Vaišvila (g. 1956 m.)

Arūnas Žebriūnas (g. 1930 m.)

Iniciatyvinėje grupėje – 35 nariaiLietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, išrinkta 1988 m. birželio 3 d.

susirinkime Mokslų Akademijos salėje:

Vienas pirmųjų

Sąjūdžio mitingų

1988-ųjų vasarą

prie tuometinės

Sovietų Lietuvos

Aukščiausiosios

Tarybos. Milicininkai

nedrįso jo išvaikyti.

K.Vanago/BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 31 d. Istorija | 9

Į areštinę – su sauja cukrausA.Skučo uošvė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus emeritė 76 metų G.M.Martinaitienė, prisi-mena, kad jų bute maždaug nuo 1967-ųjų buvo slepiama įvairi nelegali spauda, vėliau – Sąjūdžio atributika.

„Įvairiose vietose slėpdavome viską, bet aš net ir dabar nenoriu to sakyti, – prisipaži-no moteris. – Buvome įspėti, kad jeigu kurį suimtų, į arešto vietą turime neštis cukraus. Jis – priešnuodis prieš valią slopinančius vaistus, kuriuos saugumiečiai pumpuoda-vo areštuotiesiems. Tai mums pasakė a.a. Viktoras Petkus.“

Politiniu kaliniu buvęs V.Petkus su Mar-tinaičiais ir jų draugais iš meno bei mokslo pasaulio ne tik dalydavosi turima nelega-lia spauda bei knygomis, bet ir mokė švie-suomenę, kaip skaityti sovietinę spaudą – tekstuose pabraukdavo eilutes, kurios at-skleisdavo už pseudoinformacijos slypin-čią tikrąją prasmę. G.M.Martinaitienės tei-gimu, V.Petkaus įtaka to meto šviesuoliams buvo milžiniška.

Geriausia, kas galėjo atsitiktiG.M.Martinaitienė ir dabar puikiai pame-na, kaip pakeliui į vieną iš Sąjūdžio mitin-gų Vingio parke sutiko nepažįstamą mo-terį, kuri jai įkišo lapelį su išspausdintais himno žodžiais. Kita pažįstama dailininkė G.M.Martinaitienei į saują įbruko iš kelių šilkinių spalvotų siūlelių supintą trispalvės juostelę. Visa tai moteris saugo iki šiol. Pa-juokauja, kad gal reikės į „grabą“ pasiimti.

„Įsivaizduokite: sovietmečiu gyveni dvi-gubą, trigubą, keturgubą gyvenimą. Paau-glystėje šalia tavęs visą laiką eina galimo išvežimo baimė. Bijai, kad prisiplepėsi ko nors ar tavo tėvams kas atsitiks. Ateini į kla-sę ir joje jau nėra kokios mergaitės ar ber-niuko. Arba tau nenorint priverčia įsirašyti į komjaunimą. Kokia tai gėda ir visos klasės pasmerkimas! Lieki vienas, iš tavo suolo, iš aplinkinių suolų pasitraukia bendraklasiai. Ir staiga po to falšyvo, netikro gyvenimo atsiranda viltis, kad viso šito neliks! Taip galbūt galėtų jaustis daug metų tamsiame rūsyje laikytas žmogus, kai staiga jam at-sidaro durys ir jis – laisvas.

Sąjūdis buvo geriausia ir gražiausia, kas galėjo gyvenime atsitikti. Toks šventas lai-kas. Nuo pirmųjų mitingų pamenu tą jaus-mą, kai eini ir tavo kojos truputuką virš šaligatvio – tarsi pakylėtas esi. Lyg būtum įsimylėjęs. Eini virpėdamas, tau jūra iki kelių, viskas labai gerai. Manau, ir Marce-lijui taip pat buvo.“

Moteris ilgisi iširusios buvusių bendra-minčių draugystės: dauguma jau ilsisi An-takalnio kapinėse, kiti atsiskyrė, nes pradė-jo kitaip mąstyti ar vieni kitus paranojiškai įtarinėti.

„Neretai skaudu visa tai prisiminti. Skaudu dėl to, kaip viskas vėliau susiklostė, kaip pa-sikeitė žmonės, kaip pasikeitė tavo būtis“, – atsiduso poeto našlė.

Inteligentų bombaKultūros istorikas Darius Kuolys Sąjūdžio priešistore yra pavadinęs jauno fi losofo Arvydo Juozaičio, kuriam tuomet buvo 32-eji, 1988-ųjų pavasarį skaitytą pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. A.Juozaitis pranešime teigė, kad norint veiksmingos politikos reikia ją atrasti ir subrandinti savo kultūroje, kad tokiems pokyčiams visuo-menė turi būti pasiruošusi.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vi-ceprezidento ir Lietuvos Kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidento pareigas dabar einantis 57 metų A.Juozaitis teigė, kad tuo-met Lietuvoje politinio gyvenimo nebuvo, tiksliau, nebuvo tokios sąvokos. Pagal to meto nomenklatūrą „politinis gyvenimas“ buvo tik užsienyje, o Lietuvoje egzistavo „visuomeninis gyvenimas“.

Filosofas prisimena, kad visi laukė to mo-mento, kai bus atleistos vadelės ir žmonės jausis laisviau. „Laukėm, laukėm ir pa-matėm, kad ūmai pratrūko mitingai. Mi-tingas 1987-ųjų rugpjūčio 23 dieną prie A.Mickevičiaus paminklo buvo lūžio mo-mentas. Aš sukiojausi aplinkui, mačiau ten savo kolegų rašytojų ir tuomet supratau, kad jei jau šitaip, tai inteligentija tylėti tik-rai negali.“

Kai 1988-aisiais vasario 16-ąją neleista mi-nėti Nepriklausomybės 70-mečio, kai kurių kantrybė trūko.

„Slankiojom visi kaip vilkai. Aš tokią bombą turėjau kišenėje, kuri daug dūmų skleidžia, net galvojau paleisti, – prisimi-nęs juokėsi A.Juozaitis. – Dėl to vasario 20-ąją parašiau pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“ – valios, dvasios, proto impulsą. Likus pusantro mėnesio iki jo skaitymo jau buvau pranešimą padauginęs ir kopi-jas išdalijęs. Pamaniau, kad tai bus mūsų, inteligentų, smūgis.

Mano tikslas buvo parodyti, kad sovietų valdžia buvo nelegali nuo 1918-ųjų, o ne nuo 1940-ųjų. Teigiau, kad turime įpras-minti savo istoriją. Tas turbūt labai aiškiai skambėjo. Išėjo savotiškos balandžio te-zės, tarsi ideologinė Sąjūdžio platforma.“

A.Juozaitis teigė puikiai žinojęs, kokios pasekmės jo gali laukti. Balandžio 20 die-ną, kai skaitė pranešimą, jį fi lmavo, daug žmonių įrašinėjo jo kalbą, tad po visko ži-nia pasklido labai greitai ir plačiai. Birželio

3-iąją įkūrus Sąjūdį, šis pranešimas pasie-kė ir užsienį, Romo Sakadolskio balsu per „Amerikos balsą“.

Filosofas manė, kad po sprogusios bom-bos įspūdį padariusio pranešimo bus suim-tas arba pašalintas iš viešumos, bet labai nustebo, nes nei į saugumą jį kvietė, nei milicija tampė.

Į darbą nebeidavoA.Juozaičio teigimu, Sąjūdžio veikla nega-lėjo būti efektyvi be informacijos šaltinio. Kilo idėja leisti mažytį laikraštį biuletenio pavidalu. Atsirado bendraminčių. „Sąjū-džio žinios“ gimė architektūros kontoro-je pas A.Skučą 1988 metų birželio 13-ąją.

Iš pradžių leidėjas buvo A.Skučas, bet kartą architektas parašė Sąjūdžio inicia-tyvinei grupei nepatikusį straipsnį ir buvo atleistas. Grupė įpareigojo A.Juozaitį leis-ti laikraštį.

„Žvėryne, Lenktoji g. 69, esantis mano uošvių namas buvo labai patogi vieta leis-ti laikraštį. Antrame aukšte buvo Sąjūdžio štabas. Ten pat savo mašinėle spausdin-davau tekstus, paskui padėjo Fizikos ins-tituto kompiuterininkai. Tai buvo vieša, bet nelegalu.“

Prie A.Juozaičio uošvio namų laukdavo eilutė žmonių, atvažiavusių autobusais iš įvairių šalies rajonų. Jie imdavo „Sąjūdžio žinias“, daugindavo ir platindavo visoje Lietuvoje. Kartais šio laikraštėlio būdavo padauginama iki 100 000 kopijų.

Filosofas, sportininkas, publicistas buvo ryškiausia „Sąjūdžio žinių“ fi gūra. Pagal jo sukurtą stereotipą tą vasarą pradėjo kur-tis ir rajoniniai laikraštukai. Tai, kas buvo rašoma „Sąjūdžio žiniose“, buvo laikoma tikra tiesa. Visuomenė tikėjo ir pasitikėjo kiekvienu žodžiu.

„Mes manėme, kad mūsų žodis – pasku-tinė tiesos instancija. Žmonės turėjo dau-gybę nuoskaudų, siųsdavo daugybę laiškų, juos spausdinome. Tik stengėmės nedidinti konfrontacijos, viską daryti kartu ir į veik-los orbitą įtraukti komunistus – iniciatyvi-nėje grupėje jų buvo 17. Palaikėme idėją, kad visi vaduojamės kartu.“

A.Juozaitis, pažvelgęs iš to laiko pers-pektyvos, įvardijo tris „profesionalius re-voliucionierius“: save, Alvydą Medalinską (dabar – politikos apžvalgininkas) ir Petrą Vaitiekūną (dabar – Lietuvos ambasado-rius Ukrainoje).

„Mes beveik jau nebedirbome Mokslo akademijos institutuose. Bendradarbiai matė, ką darome, ir leido net į darbą neiti.

Aš darbą net pamiršęs buvau, nors sovieti-nį atlyginimą – 100 rublių – gaudavau. Taigi sovietų valdžia paradoksaliu būdu maitino savo griovimą. Tai veiklai buvo paskirtos ir dienos, ir naktys, nebebuvo jokio kito gyvenimo.“

Tą 1988-ųjų vasarą filosofas pavadi-no nuostabia. „O kaip kitaip? Ir sudėtinga buvo, ir džiaugsminga. Visur išvengėme prievartos. Vis tikėjomės, kad kažko prieš mus imsis, ėjom visais frontais, o niekas to neuždraudė. Viešumas buvo mūsų ginklas, priedanga, kad mūsų negali liesti.“

Asmeninis Sąjūdis – emigracijojeAtkūrus nepriklausomybę A.Juozaičiui grei-tai nebeliko vietos Lietuvos politikoje. Pa-bandęs premjero Algirdo Brazausko patarėjo duonos, atsidūrė Karaliaučiuje, paskui –Latvijoje. Svetur A.Juozaitis praleido de-vynerius metus, o pernai grįžo į Lietuvą.

„Užsienyje tęsiau kultūrinę veiklą, kuri man buvo svarbiausia. Karaliaučių laikau savo asmeniniu, antruoju, Sąjūdžiu – kiek įmaniau, tiek įvedžiau ten Lietuvos kultū-rą. Daug kas ten sako, kad tuomet pradėjo domėtis Lietuva, nes komunistų laikais tiek nepažino mūsų šalies, kiek pažino po to.“

A.Juozaitis šypteli paklaustas, kodėl Są-jūdžio iniciatoriai yra primiršti, o tie, ku-rie dabar patogiai įsitaisę valdžioje, netu-ri nieko bendra su nuveiktu juodu darbu.

„Kad kitaip gal ir nebūna? Dar ne taip blogai išėjo, nes šiaip revoliucijos roman-tikus galiausiai suėda, giljotinuoja. O mes dar gyvi vaikštom“, – sakė fi losofas.

Paklaustas, kodėl po Sąjūdžio ne visi svarbiausi veikėjai pasuko į politiką, jis atsakė paprastai: nebuvo ko visiems poli-tika užsiimti ir ne visi to norėjo.

„Norėjome išsivaduoti ir toliau dirbti savo darbus. Aš, pavyzdžiui, visą laiką svajojau tik rašyti, bet vis reikėdavo atidėlioti tą dar-bą. Tik po vienuolikos metų galėjau grįžti prie rašymo. Ir kiti tą patį darė – grįžo į ar-chitektūrą, tapybą, rašto darbus. O kas pa-siaukojo, tas ir nuėjo į politiką“, – svarstė A.Juozaitis.

Anot fi losofo, Sąjūdis jam – ne tai, kas buvo prieš 25-erius metus ir niekada nebe-grįš, o dabartis, palikimas.

„Kas ką besakytų, man labai patinka Na-poleono Bonaparto viena maksima: žodžiais mano darbų nepaneigsi, mano darbai yra faktai. Sąjūdis – kažkas tokio. Mes padarė-me savo ir to nepaneigsi.“

A.Juozaitis:

„Slankiojom visi kaip vilkai. Aš tokią bombą turėjau kišenėje, kuri daug dūmų skleidžia, net galvojau paleisti.“

Žiūrėdamas į

save prieš 25

metus A.Juozaitis

su nostalgija

prisimena tą

nuostabų laiką.

J.Kalinsko nuotr.

UAB „IDW metalas ir mediena“ yra gerai

rinkoje žinomas parduotuvių įrangos gamintojas.

Turėdami daugiau nei 800 darbuotojų, stiprią

gamybinę bazę, bei 20000m² gamybinį plotą,

kasmet pagaminame ir įrengiame daugiau nei

500000m² parduotuvių visame pasaulyje.

UAB „IDW metalas ir mediena“ prekybinės (rūbų, batų, kosmetikos parduotuvių) įrangos gamybos įmonė sėkmingai plečia savo veiklą ir į savo komandą kviečia:

Į BALDŲ GAMYBOS CECHĄ REIKALINGI KVALIFIKUOTI:

Baldų dažytojai;

Medienos šlifuotojai;

Tel.: 8 618 45160, 8 610 13497.

15min • 2013 m. gegužės 31 d.10 | Sveikata

Ida Davidavičiūtė i.davidaviciute@15min.lt

Dviejų lietuvių oftalmologių ištobulintas neišnešiotų naujagimių akių gydymo būdas pagaliau sulaukė pripažinimo – jį ruošiasi pradėti taikyti garsiausios pasaulio klinikos. Lietuvės nuo aklumo jau yra išgelbėjusios pusę tūkstančio vaikų. Netrukus turėtų būti pakeistos pasaulinės rekomendacijos, kaip gydyti neišnešiotų naujagimių retinopatiją (NNR), kad mažy-liai neliktų akli. Europos bei pasaulio akių ligų gydytojų kongresuose patvirtinta: tai-kant oftalmologių, medicinos mokslų dak-tarių, Lietuvos mokslo premijos laureačių Rasos Bagdonienės ir Rasos Sirtautienės, patobulintą gydymo metodą, NNR visiš-kai išgydoma.

Nepasidavė raginimams rizikuoti Šį metodą abi Rasos savo disertacijose ap-rašė dar 1999 metais. Kad pasaulis jį pripa-žintų, prireikė ne tik ilgų metų, bet ir daug juodo darbo bei užsispyrimo.

„Pamenu, vis buvo siūloma įrodyti mūsų gydymo efektyvumą: neišnešio-tam naujagimiui vieną akį gydyti tradici-niu, kitą – modifi kuotu būdu, – pasakojo R.Bagdonienė. – Atsakydavau, kad nesu-prantu, kodėl turėčiau taip daryti. Jei ži-nau, kad gydant mūsų metodu vaikas tikrai matys, o tradicinis būdas gali ir neatnešti sėkmės, kodėl turiu rizikuoti, kodėl turiu pasmerkti vaiką bandymams?“

Vis dėlto tokie bandymai pasaulyje buvo atlikti. Du JAV gydytojai medicininiam eks-perimentui pasirinko neišnešiotą nauja-gimį iš Indijos ir jo akis gydė skirtingais būdais. Paaiškėjo, kad lietuvės gydytojos buvo teisios – rizikuoti neverta. Dabar jo-mis jau niekas nebedrįsta abejoti.

Patobulino JAV medikų gydymą NNR – tai akių kraujagyslių vystymosi pa-tologija, kuri paprastai užklumpa pačius

mažiausius neišnešiotukus, mat jų akių tinklainė gimus dar nebūna galutinai su-siformavusi. Laiku nepastebėjus šios pa-tologijos ir jos negydant, vaikas negrįžta-mai apanka. Ši liga pradėta aprašinėti tik 1942 metais (anksčiau neišnešioti naujagi-miai tiesiog neišgyvendavo). Pirmasis NNR simptomus ir gydymą susistemino JAV of-tolmologas Theodoras Terris.

R.Bagdonienė ir R.Sirtautienė gydyti šią ligą pradėjo pagal JAV ir Skandinavijos šalių nustatytus reglamentus, tačiau tai negaran-tavo išgijimo. Ilgainiui abi Rasos pastebė-jo, kad jei gydo kiek kitaip, nei nurodyta, pasiekia geresnių rezultatų. Taigi lietuvės patobulino JAV medikų siūlomą gydymo būdą taip, kad šviesą grąžintų visiems NNR aukomis tapusiems mažyliams.

Naujagimiui jos atlieka 1–2 valandas trun-kančią operaciją – taikant pilną narkozę

pažeistos akies srityje prišaudo 1000–2500 lazerinių taškelių.

Tačiau dar prieš dvidešimt metų nei R.Bagdonienė, nei R.Sirtautienė apie NNR nieko nežinojo.

Pirmieji žingsniai – VokietijojeBendražygėmis tapusios gydytojos pirmą kartą susitiko Santariškių klinikose.

„Mano kolegė kiek jaunesnė už mane. Pamenu, kai ji prisijungė prie mūsų kolek-tyvo, aš buvau skyriaus vedėja, o ji, gali-ma sakyti, jauna gydytoja. Tačiau man iš karto krito į akį tai, kad Rasa labai domė-josi savo darbu. O aš turėjau daugiau patir-ties, stengiausi ja pasidalinti“, – prisiminė R.Bagdonienė.

1992 metais ji porai mėnesių išvažiavo stažuotis į Vokietiją. „Mano tikslas buvo vi-sai ne naujagimių gydymas. Aš domėjausi

suaugusiųjų akių ligomis – juk tokį dar-bą ir dirbau Santariškių klinikose, – pasa-kojo moteris. – Kartą vienas iš gydytojų, su kuriuo daugiausia dirbau, išsiruošė į kitą miestą apžiūrėti naujagimio. Pasiūlė ir man vykti kartu. Taip pirmą kartą išgir-dau apie NNR.“

Medikė prisiminė, kad Lietuvoje iki tol buvo atvejų, kai tėvai atvesdavo 4–6 metų aklus vaikučius, prašydavo pagal-bos. Bet padėti jau buvo neįmanoma – praėjus mėnesiui po gimimo ši liga tampa nepagydoma.

„Žinojome tik tiek, kad vaikas gimė neiš-nešiotas, todėl jo akytės tiesiog neišsivystė. Tokia buvo mūsų nuomonė. O Vokietijoje aš pamačiau, kad yra gydymas, kuris, nors padeda ne visiems, bet suteikia vilčių“, – pasakojo R.Bagdonienė.

Profesoriaus labdara Susiruošusi namo lietuvė gavo dova-ną, kuri dar labiau paskatino susidomėti retinopatija.

Vienas profesorius iš Amerikos atvežė labdaros. Jis išdalijo kasdieniame darbe reikalingus prietaisus, o R.Bagdonienei padovanojo storą knygą, pavadinimu „Naujagimių retinopatija“. Lagaminas buvo pilnutėlis, knygai, ir dar tokiai sun-kiai, vietos mažoka. Tačiau sąžinė nelei-do jos palikti.

„Iš pradžių galvojau, kad šios knygos net neskaitysiu – vis tiek nedirbu su nau-jagimiais. Vėliau vis tik pavarčiau. Kuo to-liau, tuo labiau ji mane įtraukė, – prisiminė Rasa. – Skaičiau ir mąsčiau: gal ir Lietuvoje yra tokių vaikų, kuriems reikia pagalbos? Su kolege nusprendėme, kad reikėtų bent vieną lietuviuką apžiūrėti.“

Be jokios patirties, be kitų pagalbos, vadovaudamosi tik minėta knyga, of-talmologės pradėjo stebėti neišnešiotus

Sunkią neišnešiotų naujagimių akių ligą įveikusios oftalmologės Rasos:

• Neišnešiotu laikomas naujagi-

mis, kuris gimė anksčiau nei 37

nėštumo savaitę. 2011 m. Lie-

tuvoje gimė 29 028 naujagi-

miai, iš jų 1615 – neišnešioti (5,6

proc. visų gimusiųjų). Retino-

patija paprastai diagnozuojama

6–9 proc. neišnešiotų vaikų. To-

kie naujagimiai paprastai sveria

mažiau nei 1500 g ir būna gimę

anksčiau nei 32 nėštumo savaitę.

• Neišnešioto naujagimio akių

kraujagyslės būna ne iki galo su-

siformavusios. NNR diagnozuo-

jama, kai kraujagyslės ima vys-

tytis ydingai, auga šalia esantis

jungiamasis audinys. Jis užpildo

akies obuolio vidų, todėl atšo-

ka tinklainė, vaikas praranda

regėjimą.

• Gimusiam naujagimiui retinopa-

tija nėra iškart nustatoma. Liga

dažniausiai išsivysto antrąjį ar

trečiąjį gyvenimo mėnesį. Gydy-

mo sėkmę tada lemia valandos.

• NNR operacijų pradininkėms

Lietuvoje R.Bagdonienei ir

R.Sirtautienei 1994 m. pradėjus

operuoti naujagimius, apakusių-

jų dėl šios ligos gerokai sumažė-

jo. O per pastaruosius penkerius

metus ir iš viso nebeliko dėl reti-

nopatijos apakusių vaikų.

Gydymo sėkmę lemia valandos

„Gydytojas turi padaryti R.Bagdonienės

(kairėje) ir

R.Sirtautienės dėka

Lietuvoje nebeliko dėl

retinopatijos apakusių

naujagimių.

J.Kalinsko ir

M.Dauginio nuotr.

BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 31 d. Sveikata | 11

naujagimius. Galiausiai ryžosi pirmajai operacijai. Buvo 1994-ieji.

Darbas be atlyginimo Užsidegusios NNR gydymo idėja kolegės pradėjo dalyvauti tarptautinėse medikų konferencijose. Apie kelionių fi nansavimą nebuvo net kalbos – susimokėti tekdavo iš savo kišenės. Moterims kartais net tekdavo prašyti nemokamų atostogų.

Sunkumų kildavo ne tik semiantis pa-tirties – reikėjo gauti operacijai reikalin-gos įrangos.

„Kai turėjome operuoti kūdikį, veždavo-me aparatūrą iš suaugusiųjų klinikos, – apie nelengvą pradžią pasakojo R.Sirtautienė. –Tai mums buvo lyg hobis, nes atlyginimą gaudavome tik už darbą suaugusiųjų ligo-ninėje. Po dvejų metų kolegė Rasa įsidarbi-no ir vaikų klinikoje. Tuomet ji nusprendė atlyginimą dalintis per pusę, nes juk viską darėme kartu.“

Jos ne tik kartu dirbo, kartu domėjosi NNR, bet ir abi tą pačią dieną gynėsi diser-tacijas apie šios ligos gydymą.

Baltarusijoje – kraupus vaizdas „Kartą vienoje iš konferencijų sutikome gy-dytoją iš Latvijos. Ji nustebusi klausinėjo, kas

ten Lietuvoje darosi? Tikino, kad kaimyninė-je šalyje tokių naujagimių nebūna. Po kelių mėnesių, vėlų vakarą, sulaukėme skambučio iš Latvijos. Ta pati medikė prašė pagalbos, mat įtarė NNR atvejį. Tą kartą nespėjome – per daug laiko buvo praėję nuo mažylio gi-mimo“, – apgailestavo R.Sirtautienė.

Pamažu oftalmologes Rasas pradėjo kviesti į daugumą tarptautinių konferen-cijų, o ypač dažnai – į šalis, kuriose NNR – labai opi problema.

„Po vienos konferencijos mus pasikvietė baltarusiai. Ten per metus apakdavo 70–100 vaikų, – pasakojo R.Sirtautienė. – Išvydome siaubingą vaizdą: žmonės stotelėse ir prie parduotuvių ištiesę rankas prašė aukų vaiko akims gydyti. Jų tikslas buvo išvežti vai-ką į Maskvą arba Sankt Peterburgą, atlikti brangią akių operaciją. Jiems vis žadėdavo,

kad po dar vienos maždaug 2 tūkst. eurų kainuojančios operacijos vaikas jau tikrai matys. O jis kaip nematė, taip nematė. Ir iš tiesų, jei neišgydai NNR per pirmąsias gyve-nimo savaites, vaikas jau niekada nematys.“

Ieško, skaito, galvoja Mintis, kad nuo tavęs priklauso vaiko gy-venimas, neleidžia nevažiuoti ten, kur esi labai laukiamas. „Jei galime išgelbėti bent vieną vaiką, tai jau verta“, – įsitiki-nusios kolegės, gydyti vaikų keliaujančios ir į Gruziją, Kazachstaną. Dabar moterys ruošiasi į Uzbekistaną, kur ši liga iki šiol dar negydoma.

„Aš nepajėgiu savo darbo palikti už ka-bineto durų. Jei galiu kam nors padėti, taip ir darau, – apie savo pašaukimą kalbėjo R.Bagdonienė. – Mane įkvepia ir noras pa-žinti. Kai aptinku ką nors neįprasto, užuot nusiuntusi pacientą pas kitą gydytoją, siū-lau nemokamą konsultaciją – man tampa įdomu ligą išlukštenti. Grįžtu namo, o ji vis sukasi galvoje: ieškau, skaitau, galvoju. Vi-sada jauniems medikams sakau, kad mes privalome padaryti bent šiek tiek daugiau, nei reikia ir galime.“

„Didžiausias įvertinimas – mane aplan-kantys išgydyti vaikai. Kai žvelgi jiems į

akis, šmėkšteli mintis, kad viskas juk ga-lėjo būti kitaip. O dabar pro akinukus žiūri smalsios akytės. Ir supranti, kad tikrai pa-keitei žmogaus gyvenimą. Tai viską atper-ka“, – šyptelėjo R.Sirtautienė.

Tikslas – skleisti žinias Ten, kur gimstamumas didelis, sąlygos li-goninėse prastos, nuo NNR vis dar apan-ka labai daug vaikų. Tad lietuvių pagalbos prireikia gana dažnai.

Ilgainiui gydytojos suprato neprivaži-nėsiančios kas kartą, kai jų prireiks. Todėl pagrindiniu tikslu dabar tapo žinių sklei-dimas: nuvažiuoti, pasidalinti patirtimi ir ramiai grįžti namo, žinant, kad vietiniai medikai susitvarkys patys.

Lietuvės dažniausiai keliauja savo lė-šomis. Išimtis – Kazachstanas. Tai buvo pirmas kartas, kai medikėms apmokėtas skrydis ir nakvynė. Be to, ši valstybė greitai įsigijo gydymui reikalingą įrangą.

Operuoti vaikų medikės dažniausiai keliauja savo lėšomis. Išimtis – Kazachstanas. Tai buvo pirmas kartas, kai apmokėtas skrydis ir nakvynė.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

daugiau, nei gali“

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Seimo narių „užgyventas“ vaikų skaičius beveik atspindi demografi nį Lietuvos paveikslą: daugiausia parlamentarų užaugino po dvi atžalas, vos keletas – keturias ar penkias. Jaunoji parlamentarų karta visai neskuba – nei tuoktis, nei vaikų lauktis. Esą nieko čia tokio, spės.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Gegužę ir birželį minimos kelios šeimy-ninės šventės: Motinos diena, gegužės 15-ąją – Tarptautinė šeimos diena, o birže-lio pirmąjį sekmadienį – Tėvo diena.

Puiki proga pasvarstyti apie demogra-fi nę šalies padėtį, apžvelgti gimstamumo rodiklius, aptarti besikeičiančias verty-bines modernios visuomenės nuostatas, kai sukurti šeimą nebeatrodo būtinybė, o vaikų gimimas atidėliojamas geresniems laikams.

2012 metais vidutinis pirmą kartą pa-gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 27 metai.

Mes galėjom – jūs irgi galitĮ Lietuvos demografi jos tendencijas sa-vaitraštis „15min“ pažvelgė per valstybi-nę šeimos politiką formuojančių Seimo narių prizmę.

Parlamentarų turimų atžalų skaičius beveik atspindi demografi nį Lietuvos pa-veikslą: daugiau nei pusė politikų (74) su-silaukė po du vaikus. Penktadalis Seimo narių (25) išaugino tik po vieną, septinta-dalis (19) – po tris atžalas.

Gausaus vaikų būrio susilaukusius par-lamentarus galima suskaičiuoti ant dvie-jų rankų pirštų: vos trys politikai išauklėjo net po penkis vaikus, penki – po keturis.

Net 15 šios kadencijos Seimo narių yra bevaikiai. Bent pusė iš jų – jaunosios po-litikų kartos atstovai, trisdešimtmečiai, neskubantys kurti šeimos arba tai padarę visai neseniai. Kitaip tariant, jie priklauso būtent tai visuomenės grupei, kuriai senie-ji politikos vilkai mėgsta grūmoti pirštu ir priminti pareigą užtikrinti tautos tęstinu-mą bei užauginti naujų mokesčių mokė-tojų armiją.

Demografi nių tyrimų instituto direktorė Vlada Stankūnienė atkreipė dėmesį, kad dauguma Seimo narių reprodukcijos srityje yra jau praėjusi karta, atstovaujanti tiems laikams, kai šeimos gimdė du ir daugiau vaikų. Ši tendencija vyravo iki smarkaus gimstamumo kreivės kritimo.

„Vadinasi, jie vis dar mąsto taip: mes kažkokiu būdu iš-auginome vidutiniškai du vai-kus, tai ir dabartinės kartos gali. Kažkokiu būdu“, – svarstė V.Stankūnienė.

Moteriai – po pusantro vaikoVidutinis vaikų skaičius, kuris tenka mo-teriai Lietuvoje, yra apie 1,5. Šis Lietuvos gimstamumo rodiklis yra artimas Europos Sąjungos šalių vidurkiui.

„Perėjome į rinkos santykius: įgijome daugiau laisvių ir galimybių savirealizaci-jai ne tik profesinėje veikloje, bet ir poilsio sferoje. Pagaliau, atsirado modernios kon-traceptinės priemonės. Gyvenimo sąlygos

iš esmės pasikeitė: ir socialinės (užimtu-mo, išsilavinimo), ir ekonominės (gali-mybė dirbti ir užsidirbti, įsigyti būstą), ir vertybinės (galimybė rinktis gyvenimo būdą). Rinkos santykių kuriamos naujos vertybės orientuotos į savirealizaciją, iš-silavinimą, profesinę karjerą, laisvalaikį ir pan.“, – kalbėjo V.Stankūnienė.

Be to, demografi jos ekspertė pabrėžė, kad Seimo narių daugumą sudaro vyrai:

„O kiek tarp jų išsiskyrusių? Paprastai vy-rai, kurie gyvena ne su pirma žmona, turi daugiau vaikų.“

Šį pastebėjimą galima iliustruoti konkre-čiais pavyzdžiais. Tarkime, Seimo narys konservatorius 58 metų Sergejus Jovaiša pirmoje santuokoje susilaukė trijų vaikų. Vėliau dar dvi dukras jam pagimdė kita žmona Nelda.

Su Darbo partija į Seimą atėjęs Artūras Paulauskas sūnų Andriaus ir Viliaus susi-laukė pirmoje santuokoje. Dukrą Aistę ir sūnų Arną 60-metį šiemet švęsiančiam po-litikui padovanojo antroji žmona Jolanta.

Turi, bet ar augino?Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės nuo-mone, bepigu Seimo nariams kalbėti apie gausią šeimą, kai jie nei gimdė, nei augi-no savo vaikų.

„Kuris iš jų buvo išėjęs tėvystės atos-togų? Kuris patyrė iššūkių po vaiko prie-žiūros atostogų bandydamas integruotis į darbo rinką ar siekė karjeros tuo metu, kai augo maži vaikai? Išvedę statistiką pa-matytume, kad vyrai politinę karjerą pra-deda kur kas anksčiau nei moterys. Jos į aktyvų visuomeninį gyvenimą įsitraukia tik tada, kai vaikai jau paaugę: iki tol labai

sudėtinga derinti įsipareigojimus šeimai ir karjerą“, – aiškino M.Jankauskaitė.

Be to, atkreipė dėmesį ji, labai retai skyrybų atveju vaikai lieka su tėvu.

„Jei moteris su vienu vyru turėtų du vaikus, su kitu – du ir tik penktą augintų

šeimoje su dabartiniu vyru, apie karjerą ji tegalėtų pasvajoti, nes visuomenėje būtų stigmatizuota kaip gegutė. O gegužiukams šiuo atveju problemų nekyla. Vyras savai-me šaunuolis, jei turi penkis vaikus. Tačiau ar jis de facto juos augino? Alimentus su-mokėti nėra tas pats, kas kasdien auklėti, galvoti, rūpintis, organizuoti vaiko dieną. Tam reikia investuoti labai daug emocinės energijos“, – tikino M.Jankauskaitė.

14 | Visuomenė

Seimo narių vaikai

Statistika

Parlamentarų kraitis:

Neturi vaikų 15 Seimo narių

Po 1 vaiką 25 Seimo nariai

Po 2 vaikus 74 Seimo nariai

Po 3 vaikus 19 Seimo narių

Po 4 vaikus 5 Seimo nariai

Po 5 vaikus 3 Seimo nariai

0

2

3

vaik

4

kus 1kus 5kuskuss

5

1

Politikų vaikų skaičius beveik atspindi niūrų demografi nį Lietuvos paveikslą

Penkių atžalų

susilaukusi

A.Stancikienė sako,

kad vaikų gimimo negali

atidėlioti tol, kol ateis

geresni laikai.

O.Posaškovos nuotr.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2013 m. gegužės 31 d. Visuomenė | 15

Kinta gyvenimo strategijaSantuokos atidėjimas ir vėlesni gimdymai – reiškinys, būdingas visoms visuomenėms, kuriose pradeda įsigalėti neoliberali ekono-mika, o ekonominis mikroklimatas tampa labai permainingas.

Tokiu atveju net išsilavinę ir gerą kvali-fi kaciją įgiję žmonės nėra garantuoti, kad turės darbą. „Kuo mažiau asmeninių įsi-pareigojimų ir išlaikomų šeimos narių, tuo paprasčiau integruotis į šiuolaikinę darbo rinką. Juk gali būti, kad žmogui dėl darbo teks pakeisti miestą ar net valstybę, jei įmonė atidaro fi lialą užsienyje. Neturint vaikų ryžtis tokioms permainoms leng-viau“, – kalbėjo pašnekovė.

Keičiasi ne tik vyrų, bet ir moterų gy-venimo projektavimo strategija. Moterys prieš kurdamos šeimą taip pat pirmiausia nori baigti mokslus, įgyti profesinės pa-tirties ir išsikovoti stabilią poziciją darbe, kad turėtų kur grįžti.

„Neseniai „Eurobarometro“ atlikto tyri-mo rezultatai atskleidė, kad pirmas klau-simas, priimant moterį į darbą – ar ji turi vaikų. Antras kriterijus, ar ji yra pasiruo-šusi dirbti visą darbo dieną. Lietuvoje tai dar nėra aktualu, nes tokiu principu dirba vos 10–12 proc. moterų. Vakarų Europoje ši praktika labai paplitusi ir darbdaviams tai nepatinka“, – tyrimo duomenis apiben-drino M.Jankauskaitė.

Sunkiausia apsispręsti vidurinei klasei Pagimdyti daug vaikų – ne problema. Sun-kumų kyla tada, kai juos tenka auginti, so-cializuoti ir pastatyti ant kojų.

Tyrimai rodo, kad pasikeitusi ekonomi-nė, socialinė padėtis labiausiai veikia vidu-riniosios klasės elgseną. Neturtingose šei-mose kiekvieno naujo vaiko atsiradimas nedaro esminio poveikio bendram socialiniam šeimos statusui – kaip gyveno, taip ir gyvens iš minimu-mo. Turtuolių gyvenimo koky-bės vaikų skaičius irgi nelemia.

Labiausiai pažeidžiama yra vidurinioji klasė. Šiuo atveju svarbu ne pajamos iš esmės, bet tai, ar žmogus jaučiasi eko-nomiškai ir socialiai saugus.

„Vyksta vertybinis pasi-keitimas: ne šiaip no-riu turėti vaikų –man svarbu jų tu-rėti taip, kad ga-lėčiau juos au-klėti galimybių rinktis dvasia. Viduriniosios klasės atstovas negimdys, žino-damas, kad su kiekvienu nau-ju vaiku šeimos socialinis ly-gis smuks“, –n e a b e j o j o M.Jankaus-kaitė.

Labai netur-tingose visuo-menėse, kur žmonės išgy-vena fi nansinį, socialinį ar net fi zinį nesaugu-mą, dominuoja

išlikimo vertybės. Čia ryškus paklusnu-mas autoritetui, akcentuojamas bendruo-meniškumas, solidarumas – drauge išgy-venti lengviau.

Kai visuomenė tampa turtingesnė, žmo-nės tolydžio pereina nuo išlikimo prie sa-viraiškos vertybių.

„Tai reiškia, kad dėmesys krypsta ne į materialius dalykus, bet į norą turėti są-lygas save realizuoti kaip individą. Įvairių

pasirinkimo laisvių turėjimas tampa labai svarbiu kriterijumi, verti-

nant, ar žmogus jaučiasi laimin-gas, ar ne. Vertybinių nuostatų pasikeitimas yra viena iš svar-biausių prielaidų demokratijai formuotis. Kol nėra poslinkio į saviraiškos vertybes, tol visuo-menė netampa demokratiška gilumine šio žodžio prasme“, –apibendrino M.Jankauskaitė.

Įgyvendinti svajonių netrukdė

Apklausų metu paste-bėta, kad žmonės daž-niausiai norėtų daugiau vaikų nei iš tikrųjų turi. Jei pirmo vaiko augini-mas buvo sudėtingas, tai turi lemiamos reikš-mės šeimos reproduk-cinei elgsenai: antro vaiko greičiausiai ne-bus arba planas jo su-silaukti bus atidėtas il-gesniam laikui.

„Europos valsty-bių patirtis rodo, kad yra trys veiksniai, smarkiai lemiantys šeimos reproduk-ciją: ten, kur mo-terys jaučiasi sau-gios darbo rinkoje, kur gerai išplėto-tas vaiko prie-žiūros paslau-gų tinklas ir kur vyrai aktyviai įsitraukia į vai-

kų auginimą, ne-palyginti drąsiau

ryžtamasi antram ir trečiam vaikui“, – sakė

M.Jankauskaitė.

• Išankstiniais Lietuvos statistikos de-

partamento duomenimis, 2013 m. pra-

džioje Lietuvoje gyveno 543,8 tūkst.

vaikų iki 18 metų amžiaus, t.y. kas

penktas (18,3 proc.) šalies gyventojas

buvo vaikas. Palyginti su 2012 m.

pradžia, vaikų skaičius sumažėjo

12,5 tūkst. (2,2 proc.).

• 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo

279 tūkst. berniukų, kurie sudarė

20,4 proc. visų vyrų, ir 264,8 tūkst.

mergaičių, kurios sudarė 16,5 proc.

visų moterų. Berniukų buvo 14,2 tūkst.

daugiau negu mergaičių. Palyginti su

2012 m. pradžia, berniukų sumažėjo

6,4 tūkst., mergaičių – 6,1 tūkst. Ypač

sumažėjo 10–13 metų amžiaus ber-

niukų ir mergaičių. 2013 m. pradžioje

šio amžiaus berniukų buvo 60,5 tūkst.,

arba 4,1 tūkst. (6,3 proc.) mažiau nei

2012 m. pradžioje, atitinkamai mergai-

čių – 57,2 tūkst., arba 3,7 tūkst.

mažiau (6,1 proc.).

• 2011 m. gyventojų ir būstų surašymo

duomenimis, Lietuvoje gyveno 1 mln.

67 tūkst. mamų. (75,2 proc. visų 15

metų ir vyresnių moterų).

• 2009 m. gimė 36,7 tūkst., 2010 m. –

35,6 tūkst., 2011 m. – 33,9 tūkst.,

2012 m. – 30,5 tūkst. kūdikių.

• Dažniausiai moterys pirmą kartą gim-

dė 20–24 metų (51,4 proc. visų pagim-

džiusių moterų).

• Kas ketvirta pirmą kartą pagimdžiusi

moteris buvo 25–29 metų.

• Kas devinta moteris, pagimdžiusi pirmą

kartą, buvo 30–39 metų.

• 2012 m. vidutinis pirmą kartą pagim-

džiusių moterų amžiaus vidurkis buvo

27 metai.

• Pastaraisiais metais moterys gimdo vis

vėliau. 2012 m. vidutinis pirmą kartą

pagimdžiusių moterų amžiaus

vidurkis – 27 metai.

• Tris ar daugiau vaikų pagimdžiusių

mamų, 2011 m. gyventojų ir būstų su-

rašymo duomenimis, šalyje gyveno

239 tūkst. Jos sudarė 22 proc. visų pa-

gimdžiusių moterų.

• Miesto moterys dažniausiai buvo pa-

gimdžiusios vieną arba du vaikus –

atitinkamai 34 ir 50,8 proc.

• Penktadalis kaimo moterų buvo

pagimdžiusios vieną vaiką, 42,7 proc. –

du vaikus.

• Kaimo moterų, pagimdžiusių keturis

ir daugiau vaikų, buvo 1,9 karto

daugiau negu miesto moterų.

• 2012 m. beveik trečdalis vaikų gimė

nesusituokusiems tėvams. Po skyrybų

su vienu iš tėvų, dažniausiai su mama,

liko gyventi 8 tūkst. vaikų.

• Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo

duomenimis, 2011 m. dauguma

(90 proc.) šeimų su vaikais gyveno

nuosavame būste. Tačiau beveik

40 proc. šeimų teigė, kad išlaikyti

būstą yra labai didelė našta, tik 9 proc.

šeimų šios naštos nejautė.

• 2011 m. 61 proc. šeimų su vaikais gy-

veno butuose, 31 proc. – vieno buto

namuose, 7 proc. – dviejų butų namuo-

se. Vienam šeimos nariui teko 20 kv. m

naudingojo ploto.

• Du trečdaliai motinų buvo pagimdžiu-

sios vieną arba du vaikus.

• 2010 m. vidutinės disponuojamosios

šeimų su vaikais mėnesio pajamos su-

darė 2894 litus. Didžiausias vidutines

disponuojamąsias pajamas – 3238

litus – gavo poros, turinčios du vaikus.

Poros su vienu vaiku vidutiniškai gavo

2769 litus pajamų, turinčios tris ir dau-

giau – 2934 litus.

• Sunkiausiai verčiasi vieni vaikus augi-

nantys tėvai – vienas vaikus auginan-

tis asmuo per mėnesį vidutiniškai gavo

1590 litų pajamų. Šeimų su vaikais iš-

laidos vienam nariui mažesnės nei ne-

turinčiųjų vaikų.

• 2012 m. valstybė įvairioms išmokoms

asmenims, auginantiems vaikus,

išleido 213 mln. litų. Didžiausią išlaidų

sumą sudarė išmokos vaikui – 87 mln.

litų. Vaikų globos (rūpybos) išmokoms

skirta 65 mln. litų. Vienkartinėms

išmokoms gimus vaikui išmokėta

46 mln. litų.

Kas penktas – vaikas

Nukelta į 16 psl. >>>

V.Stankūnienė:

„Jie vis dar mąsto taip: mes kažkokiu būdu išauginome vidutiniškai du vaikus, tai ir dabartinės kartos gali. Kažkokiu būdu.“

30-metė

parlamentarė

A.Bilotaitė

neslepia, kad kurti

šeimą ir susilaukti

vaikų trukdo politika.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

BF

L n

uo

tr.

BF

L n

uo

tr.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

15min • 2013 m. gegužės 31 d.

Socialdemokratų frakcijos Seime narys 61 metų penkių vaikų tėvas Edvardas Ža-karis prisipažino apie gausią šeimą niekada nesvajojęs: „Yra taip, kaip yra.“

Tačiau jis užtikrino, kad žmona Jolan-ta savo svajonių ar profesinių tikslų dėl vaikų auginimo ir priežiūros neišsižadėjo.

„Kalbant apie norus, ko gera, aš juos labiau pakeičiau – ne vaikai. Juk dėl ma-nęs žmonai teko palikti mėgstamą darbą ir paskui mane atvažiuoti į Vilnių“, – primi-nė parlamentaras ir atkreipė dėmesį, kad jam tapus Seimo nariu žmona kultūros namų vadovės kėdę iškeitė į Seimo nario padėjėjos pareigas. Kelmėje gyvenančiam vyriausiam Žakarių sūnui Vaidui – 38-eri. Šiauliuose įsikūrusiems Donatui – 34, Lu-kui – 27 metai. Vilniuje su tėvais gyvena tik jaunėliai: 22-ejų Ignas ir pagrandukė Urtė, birželį švęsianti 15 metų gimtadienį.

„Kurti šeimos vaikai neskubėjo. Turiu tris anūkus, tačiau vyriausiajam – vos tre-ji. Vadinasi, sūnūs pirmagimių susilaukė jau po 30-mečio. Lukas rugsėjį planuoja vesti“, – pasakojo E.Žakaris.

Jis pritaria šiuolaikiniam šeimos pla-navimo modeliui: pirmiausia reikia baig-ti mokslus, įgyti kvalifi kaciją ir susikurti socialinę gerovę. Turint tvirtą pagrindą po kojomis galima galvoti ir apie gauses-nę šeimą.

Neteisingi vertybiniai akcentaiKeturias dukras ir sūnų turinti parlamenta-rė 46 metų Aurelija Stancikienė bandymą ekonominėmis priežastimis pagrįsti vėlyvą

šeimos planavimą vertina kaip idealizmo stoką: „Tai viso labo pastangos pateisinti patogų savo gyvenimą: dabar mes matome prasmę ne šeimoje ir vaikuose, o namuo-se. Vertybiniai akcentai sudėlioti neteisin-gai: juk niekas nepasakė, kad gyvensime amžinai. Tai po mūsų liks kas? Namas?“

Laukti palankesnių sąlygų tėvystei, jos manymu, absurdiška – jų niekada nebus: „Žmogui niekada nėra stop: pirmiausia rei-kia namo, po to – sodybos ir pan. Materia-linės priežastys – tik būdas pridengti savo tingumą, neveiklumą ir nenorą.“

A.Stancikienė pirmagimės susilaukė po antro studijų Vilniaus dailės akademijoje

kurso. Dar po dvejų metų, vos apsigy-nusi diplominį darbą, moteris pagimdė dvynukes.

Sūnaus ji laukėsi savo įkurtoje įmonėje dirbdama architekte.

„Visada derinau darbą ir motinystę, to-dėl buvau nusprendusi, kad paskutinį vai-ką auginsiu „nuo iki“, galvodama tik apie košytes. Tačiau kai dukrai buvo vos du mėnesiai, išėjau dirbti Kuršių nerijos na-cionalinio parko direktore. Tąkart buvo su-dėtinga, tačiau labai padėjo vyras, palaikė bendradarbiai“, – prisiminė A.Stancikienė ir pabrėžė, kad vaikai jai nekliudė kopti karjeros laiptais.

Statistika nenukentės – tik persistumsSeimo narė 30 metų Agnė Bilotaitė šeimos dar nesukūrė: „Tai susiję su mano darbo specifi ka. Moteriai mano darbo aplinkoje sudėtingiau kurti šeimą ir susilaukti vaikų nei kolegoms vyrams.“

Moteris užtikrino dėl savo šeiminės padė-ties nekompleksuojanti. „Šeimos dirbtinai forsuoti nereikia. Kai ateina laikas, kiekvie-nas žmogus padaro ryžtingus ir svarbius sprendimus, – kalbėjo visuomenės spaudi-mui nepasiduodanti politikė. – Šeimos ne-kuriu ne dėl egoizmo, nors kartais girdžiu, kad žmonės sąmoningai renkasi gyvenimą be vaikų. Tai – ne mano kelias, tikrai ne. Tačiau susideda daug aplinkybių: moteriai sudėtingiau būti idealia mama ir neiškristi iš socialinio gyvenimo, išlikti profesionale savo srityje.“

34 metų Seimo narys Paulius Saudargas savo išrinktąją vedė prieš septynerius me-tus, tačiau pirmagimio Einoro susilaukė tik prieš 7 mėnesius. Politiko žmonai Mildai dabar – 31-eri.

„Gerai, kad viskas taip susiklostė, kad nepaskubėjome – viskam reikia brandos. Gyvenimo permainas žmogus tarp 30–40 metų gali priimti natūraliai, rimtai, be stre-so“, – kalbėjo Seimo narys.

Paklaustas, kiek iš viso planuoja turėti vaikų, P.Saudargas neryžtingai nutęsė: „Dar kokį vieną kitą...“

Bendraamžių apsuptyje politikas patikino niekada nesijautęs balta varna: „Yra artimų draugų, kurie dar tik dabar tuokiasi, laukia-si. Nesijaudinkite dėl tos demografi jos: ar mes vaikų susilauksime šiandien, ar po de-šimties metų, statistika nenukentės, tik šiek tiek persistums. Jokios blogybės čia nėra.

16 | Visuomenė

„Tik nepamirškite šypsotis“, - vienoms atžaloms patarinėjo tėvai. Kiti kartu su mobiliojoje fotostudijoje prie prekybos tinklo MAXIMA autobusiuko įsiamžinu-siais vaikais nekantriai laukė, kol pro-fesionalus fotografas padarys nuotrau-kas. Vienam iš vaikų nusišypsos laimė ir jis taps MAXIMOS reklamos žvaigždute.

Vien tik per šį savaitgalį Vilniuje ir Kau-ne buvo nufotografuota 500, o gegužę visos autobusiuko kelionės po Lietuvą metu iš viso sulaukta daugiau kaip 1000 vaikų. Daugiau-sia Kaune, Vilniuje, Panevėžyje.

Praėjęs sekmadienis ilgam įsimins dau-geliui vaikų ir jų tėvelių iš Vilniaus. Ne tik dėl džiaugsmingų įspūdžių fotografuojan-tis, bet ir dėl linksmybių, kurios buvo su-rengtos prie kelių sostinės prekybos cent-rų MAXIMA. Dovanojami spalvoti balionai, saldūs prizai ir kitos dovanos, nuotaikinga „Tele bim bam“ muzika ir šypsenos – visa tai lydėjo fotosesijų metu.

„Su sūnumi sprendimą priėmėme spon-taniškai. Jis pamatė nuotraukas iš ankstesnių renginių internete ir sako: „Mama, aš irgi no-riu nuotraukos.“ Taip ir atvažiavome, bet lai-mėti nesitikime,“ – 15min.lt sakė 4-metį sū-nų Aurimą net iš kito Vilniaus mikrorajono į fotosesiją atvežusi Tatjana.

Pasak jos, renginių šeimoms Lietuvoje trūksta, tačiau MAXIMOS iniciatyvos paste-bimos. „Štai matome ir automobilių aikštelės vietos skirtos specialiai šeimoms“, - mostelė-jo ranka moteris.

Vilnietė Indrė į fotosesiją atsivedė abi sa-vo atžalas – 6-metį Ernestą ir trejų Algirdą.

Tiesa, pastarasis dėl amžiaus cenzo, kuris bu-vo 4–10 metų, nebuvo fotografuojamas. Bet jam buvo smagu ir balionu mosuoti.

„Aš mėgstu lankytis tokiuose renginiuo-se, todėl pagalvojau, kad reikia įtraukti ir vai-kus. Mane taip pat galima pamatyti vienoje MAXIMOS reklamoje. Mačiau, kaip vaikams smagu filmavimų metu. Tad pagalvojau, ko-dėl gi nepabandžius ir maniškiui patekti į re-klamą“, - pasakojo Indrė.

8-mečio Dominyko mama Jurgita džiaugė-

si surengta fotosesija, nes tai šventė vaikams. „Pasiūliau sūnui ateiti čia, o jis labai aktyvus vaikas, iš karto sutiko. Manau, kad šeimoms skirtų didelių renginių nėra daug. Yra „Dainų dainelė“, dabar sugalvotas šis renginys“, - įspū-džiais dalijosi Jurgita.

Ji prisipažino, gegužės mėnesį pastebė-jusi šeimoms skirtų akcijų ir įvairių nuolaidų prekybos tinkluose MAXIMA. Būtent gegu-žę prekybos tinklas MAXIMA jau penktus metus skelbia Šeimos mėnesiu. Tuomet par-

duotuvėse vyksta įvairūs nemokami rengi-niai, skelbiamos akcijos.

Gegužę po Lietuvos miestus važinėjo ir žais-mingas autobusiukas. Jis aplankė net 11 mies-tų ir sustojo daugiau nei 20 numatytų vietų šalia MAXIMA parduotuvių Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Alytuje, Marijampolėje, Ute-noje, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Palan-goje ir Klaipėdoje. Prie jo nusifotografavę vai-kai pretenduoja į MAXIMA televizijos reklamą.

Atrankoje dalyvauja ir vaikai, kurių tėve-liai atsiuntė savo atžalų – visu ūgiu ir portre-tines – nuotraukas elektroniniu paštu. To-kių nuotraukų atskriejo iš Alytaus, Tauragės, Ignalinos, Zarasų, Širvintų, Joniškio, Kelmės ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų.

Birželio mėnesį  komisija išrinks 10 vai-kų. Jie kartu su tėveliais bus pakviesti į finali-nę atranką Vilniuje. Informacija bus paskelb-ta interneto tinklalapyje www.maxima.lt.

Noras įamžinti savo atžalas suviliojo būrį tėvųkonkursas

>>> Atkelta iš 15 psl.

E.Žakaris

su žmona

Jolanta apie gausią

šeimą nesvajojo,

bet užaugino penkis

vaikus.

Nuotr. iš asmeninio

albumo

15min • 2013 m. gegužės 31 d. Sportas | 17

Į rinktinę – iš Lietuvos klubųNerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Žaidėjų iš Lietuvos komandų desantas kyla ginti tėvynės garbės. Šalies rinktinės treneris Csaba Laszlo rengtis pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Graikija pakvietė kaip reta gausų „SMScredit.lt A lygoje“ rungtyniaujančių futbolininkų būrį – net šešis.

Dar penki šalies čempionate žaidžiančių klubų atstovai įrašyti į rezervinį sąrašą.

Iš trijų komandųĮ rinktinės treniruočių stovyklą prieš birže-lio 7-ąją vyksiančias rungtynes su graikais Klaipėdos „Atlantas“ siųs tris savo žaidėjus, Vilniaus „Žalgiris“ – du, „Šiauliai“ – vieną.

Du Klaipėdos komandos futbolininkai – Andrius Bartkus ir Evaldas Razulis – rinkti-nėje šiemet jau rungtyniavo. Jie žaidė kon-trolinėje dvikovoje su albanais, kuriems buvo pralaimėta 1:4.

E.Razuliui tos rungtynės sukėlė dvejopų jausmų: „Gerai įsijungiau į žaidimą nuo suolo, įmušiau įvartį, todėl buvo visai sma-gu. Bet pats rezultatas – apmaudus.“

„Labai gerų prisiminimų debiuto rink-tinėje rungtynės nekelia, bet savo žai-dimo vertinti nenorėčiau. Individualias

klaidas geriau tegul nagrinėja treneriai“, – apie dvikovą Albanijoje kalbėjo A.Bartkus.

E.Razulis, kaip ir A.Bartkus, Albanijoje pirmą kartą vilkėjo nacionalinės rinktinės marški-nėlius. Ten įmuštas įvartis puo-lėjui tapo savotišku tramplinu į sėkmę: grįžęs iš rinktinės E.Razulis penkis kartus pasiuntė kamuolį į Aly-taus „Dainavos“ vartus, o dabar „SMS-credit.lt A lygoje“ yra snaiperių sąra-šo lyderis.

Trečias „Atlanto“ atstovas Tadas Eliošius nacionalinėje komandoje pastarąjį kartą žaidė praėjusių metų vasarą. Kiti rinktinės rekrūtai šalies garbę gynė senokai: „Šiaulių“ gynėjas Mantas Fridrikas – 2010-aisiais, „Žalgi-rio“ vartininkas Armantas Vitkauskas –

2008-aisiais. Žalgiriečių saugas Artūras Žul-pa debiutuotų rinktinėje, jei C.Laszlo leistų jį į aikštę dvikovoje su Graikija.

6 žaidėjai – 8 rungtynės„Aišku, tai yra įvertinimas, bet rinktinės treniruotėse reikės įrodinėti, kad esu ver-tas žaisti komandoje. Kol kas tai – tik kvie-timas“, – santūriai sėkmę vertino A.Žulpa.

„Malonu, kad pakvietė, tai skatina dar daugiau dirbti“, – kalbėjo iki šiol vieninteles rungtynes rinktinėje sužaidęs A.Vitkauskas,

kuris dar prieš mėnesį apie savo galimybes grįžti į nacio- nalinę ko-

mandą svarstė taip: „Aišku, kiekvienas žaidėjas laukia kvietimo, bet mes Lietuvoje turime daug pajėgių vartininkų.“

M.Fridrikas, kaip ir A.Vitkauskas, A.Bart- kus bei E.Razulis, rinktinėje yra sužaidęs vienerias rungtynes. Iš viso šeši pakvies-tieji nacionalinėje komandoje žaidė aš-tuonis kartus.

Daugiausia patirties yra sukaupęs T.Eliošius, kuris rinktinėje 2010 metais debiutavo Vengrijoje kartu su M.Fridriku, o pernai savo futbolininko biografiją

papildė dar trejomis rungtynėmis. „Man tai staigmena – nesitikėjau, kad iš karto po traumos gausiu kvietimą į rinktinę, – ne-slėpė T.Eliošius. – Dabar dar nesu atgavęs buvusios formos – žaidžiu galbūt 90-čia procentų savo galimybių.“

Rinkdamas „SMScredit.lt A lygos“ pir-mojo rato simbolinę rinktinę C.Laszlo ilgo-kai abejojo dėl daugelio pozicijų. T.Eliošių jis pasirinko nedvejodamas nė sekundės. M.Fridrikas į vengro sąrašą nepateko, bet dūręs į „Šiaulių“ gynybos ramsčio pavardę treneris ištarė: „Įdomus vaikinas.“

Laukia šansoĮ rungtynes su Graikija lietuviai keliaus iš-retėjusiomis gretomis. Dėl traumų ir dis-kvalifikacijos į aikštę negalės žengti ko-mandos lyderiai – vartininkas Žydrūnas Karčemarskas, saugas Deividas Šemberas, puolėjas Darvydas Šernas.

Dėl to atsirado šansas tiems, kurie anksčiau jį gaudavo retai arba

visai nebuvo jo sulaukę. C.Laszlo apibrėžė ir tų,

kurie galimybę turės, jei rinktinę užklups

naujos neplanuo-tos negandos,

ratą. „Atlantas“ ir jame turi savo atstovą – trau-mą pastaruoju metu besigy-džiusį Marių Papšį.

Be M.Papšio, į rezervinį sąra-

šą pateko Mantas Kuklys iš „Žalgi-

rio“, Aurimas Ver-telis ir Artūras Rim-

kevičius iš Panevėžio „Ekrano“ bei Nerijus Vals-

kis iš Marijampolės „Sūduvos“.

Aštuonis įvarčius šalies pirmenybė-se įmušęs N.Valskis žaidžia galbūt ge-riausią sezoną per visą savo karjerą. Da-bartinio „Žalgirio“ smegenys aikštės viduryje M.Kuklys – taip pat. Rezultaty-viausias praėjusio sezono A lygos žaidėjas A.Rimkevičius pradėjo mušti įvarčius ir šiemet, bet C.Laszlo kol kas nėra patenkin-tas traumą ilgai besigydžiusio ir visaverčio tarpsezonio pasirengimo neturėjusio snai-perio fizine forma. A.Vertelis keletą rung-tynių iš eilės yra vienas „Ekrano“ lyderių.

„Atlanto“ saugas A.Bartkus (viduryje) į rinktinę kviečiamas jau antrąkart. T.Stasevičiaus nuotr.

Žalgirietis A.Žulpa gali debiutuoti rinktinėje.

V.Knyzelio/LFF nuotr.

Dabar visiems kreditams, nuo 500 Lt, net –

50% nuoLaiDa!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

15min • 2013 m. gegužės 31 d.18 | Sportas

Tokių mažų rinkų kaip Lietuvos sporto klubams tenka nepavydėtina dalia – nuolat jausti fi nansinį nepriteklių ir svajoti apie pinigų neskaičiuojantį turtuolį. Stebuklų kartais būna, bet ar įmanoma sukurti sotų gyvenimą garantuojantį fi nansinį modelį?

Paulius Grinkevičiusp.grinkevicius@15min.lt

Tris milijonus gyventojų turinti Lietuvos rinka yra per maža, kad šalies sporto klu-bai galėtų solidžiai pasirodyti tarptautinė-se varžybose ir sugebėtų uždirbti. O Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo skolos rodo, jog net ir lankomiausia Eurolygos arena, kurio-je telpa net 15 tūkst. žiūrovų, klubui nega-rantuoja tvirto fi nansinio stuburo.

Mūsų šalyje klubai negauna pinigų už televizijos transliacijų teises, o didesnių užsienio šalių sporto klubų pajamos už transliacijas sudaro apie pusę biudžeto. Pinigų rasti sunkiau ir dėl to, jog mažoje rinkoje paremti sportą gali nedaug įmonių.

Vis dėlto Kroatijos Zagrebo „Dinamo“ futbolo klubo pavyzdys rodo, kad iš sporto galima uždirbti ir mažoje šalyje.

Beviltiška vadybaŠių metų Lietuvos krepšinio lygos nugalė-tojo Kauno „Žalgirio“ biudžetas – 36 mln. litų, o klubo įsiskolinimai žaidėjams, pasak klubo generalinio direktoriaus Pauliaus Motiejūno, siekia 25 mln. litų. „Žalgiris“ į bėdą pateko po to, kai išseko klubo savi-ninko Vladimiro Romanovo pinigų upė.

Lažybų kontoros „TonyBet“, remiančios Kauno „Žalgirio“ klubą, savininkas Anta-nas Guoga sako, kad Lietuvos klubai be-veik neturi ko pasiūlyti rėmėjams mainais už paramą. Ypač tai jaučiama derantis su mažesnėmis komandomis, kurios LKL pre-tenduoja į bronzos medalius.

„Rėmėjai pinigų skiria dėl to, kad myli krepšinį. Jie nesitiki, kad sportui skirti pini-gai atsipirks. Bet norėtųsi, kad atgal grįžtų bent dalis investuotų pinigų. Negali tik pra-šyti, rėmėjams reikia sakyti, kad jie prisi-dėję prie rėmimo taps ir klubo dalimi, tada viskas vyks sėkmingai“, – aiškina A.Guoga.

Pagal dabartinį modelį nėra perspekty-vų, kad krepšinio klubai Lietuvoje išsilaiky-tų be rėmimo. Pasak A.Guogos, „Žalgiris“ tam turėjo geriausias perspektyvas –areną, kurios dauguma pajamų už parduo-tus bilietus į rungtynes keliavo į klubo biu-džetą (apytiksliai 7 mln. litų), bet vis tiek nesugebėjo suvesti balanso.

A.Guoga atkreipia dėmesį, kad milži-niškos Kauno ,„Žalgirio“ skolos žaidėjams rodo, jog klubo vadyba buvo itin prasta.

„Žaidėjams dalyti pažadai, kurių neįma-noma ištesėti. Nelabai tikiu, kad dabartiniai „Žalgirio“ žaidėjai kada nors atgaus sko-las. Krepšininkų atlyginimai turi smarkiai sumažėti. Reikia investuoti ne į brangius žaidėjus, o į krepšinio vadybą ir profesio-nalius rinkodaros specialistus“, – aiškino A.Guoga, daug prisidėjęs prie įvairių spor-to šakų rėmimo.

„Žalgiris“ – be vizijosŠįmet „Žalgirio“ krepšinio klubas Euroly-goje, net ir turėdamas rekordinio dydžio (teoriškai) biudžetą, iš kitų klubų per daug neišsiskyrė. Specialistų skaičiavimu, pagal

biudžeto dydį Eurolygoje Kauno klubas užėmė 12 vietą iš 24. „Lietuvos ryto“ biu-džetas buvo maždaug dvigubai mažesnis. Sostinės klubas maždaug su 19 mln. litų iš Eurolygos klubų buvo dvidešimtas. Di-džiausią – apie 45 mln. eurų (157 mln. litų) –biudžetą surinko Maskvos CSKA, Euroly-goje užėmusi trečiąją vietą.

P.Motiejūnas mano, kad Kauno „Žalgi-rio“ biudžetas kitą sezoną sieks apie 15 mln. litų – 5 mln. Lt skirs Kauno miesto savival-dybė, 5 mln. Lt bus gauta iš bilietų parda-vimų, dar tiek pat – iš rėmėjų.

Paklaustas, kaip vertina pastabas, kad Lietuvos klubai neišnaudoja visų komer-cinių galimybių, klubo vadovas nesiginči-jo. Anot jo, Kauno „Žalgiris“ tikrai galėtų pritraukti dar daugiau rėmėjų lėšų. Tačiau

P.Motiejūnas priduria, kad komercinių ga-limybių neišnaudoja ne tik krepšinio klu-bas, bet ir jo rėmėjai, dažnai nežinantys, ko paprašyti už paramą.

Pasak P.Motiejūno, vienas sėkmingiau-sių prekės ženklo išnaudojimo pavyzdžių buvo „Vilkyškių pieninės“: „Jie klubui sky-rė didelę paramą, bet kartu investavo į savo vardo populiarinimą ir įvaizdžio gerinimą. Šis pavyzdys rodo, kad įmonė, naudodama „Žalgirio“ vardą, gali uždirbti.“

Jo teigimu, daugiausia fi nansinių prob-lemų klubui kilo dėl to, kad nebuvo aiškios klubo vizijos, svarbiausia buvo laimėti čia ir dabar, negalvojant, kas bus po to.

Bankrutavę futbolo klubaiKad nuo turtingų investuotojų malonės priklausyti yra labai rizikinga, rodo ir Vil-niaus „Žalgirio“ futbolo klubo pavyzdys.

Klubo krizė prasidėjo, kai Maskvoje buvo sulaikytas, o vėliau keleriems metams įka-lintas tuometis savininkas verslininkas Va-dimas Kastujevas. Likęs be pinigų „Žalgi-ris“ bankrutavo.

Lietuvos sporto klubų dalia –

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

A.Guoga:

„Rėmėjai nesitiki, kad sportui skirti pinigai atsipirks. Bet norėtųsi, kad atgal grįžtų bent dalis investuotų pinigų.“

BF

L n

uo

tr.

Vilniaus „Žalgiriui“

pinigų užtenka būti

lyderiu tik Lietuvos

čempionate.

J.Petrulio nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 31 d. Sportas | 19

prašyti išmaldos 2009 metais klubo aistruoliai ir žaidė-

jai įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“, klubas per porą metų išsikapstė iš duobės ir jau keletą metų yra vienas Lietuvos futbolo čempionato lyderių.

VMFD „Žalgiris“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė mano, kad mažos šalies futbolo klubams neįmanoma varžy-tis su krepšinio klubais, kurie tradiciškai ir domina didžiuosius rėmėjus.

Ji džiaugiasi bent tuo, kad „Žalgiris“ per keletą metų atsistojo ant kojų ir yra Lietu-vos futbolo čempionato lyderis, tačiau iki to, kad ką nors pasiektų tarptautinėje are-noje, trūksta dar daug. Pirmiausia – lėšų. Pasak klubo vadovės, šiemet vilniečių biu-džetas viršija 4,5 mln. litų, bet šių pinigų neužtenka, klubas būtų pajėgus varžytis bent UEFA Europos lygoje.

Anot V.Venslovaitienės, Lietuvos futbo-lui gyvenimą labiausiai apkartinai tai, kad futbolo klubai ne tik negauna pajamų už televizijos transliacijas, bet už jas dar turi ir sumokėti. Vilniaus „Žalgirio“ klubas už transliacijas pernai turėjo sumokėti kelis šimtus tūkstančių litų.

„Nežinau, ar Baltijos šalyse yra valsty-bė, kurios futbolo klubai gauna pajamų už televizijos transliacijas. Kitose šalyse futbolo klubai ir lygos gauna pinigų už TV transliacijas, šios pajamos sudaro iki 50 proc. klubų biudžeto, o Lietuvoje klubai ne tik negauna pinigų, bet dar ir susimo-ka“, – kalbėjo pašnekovė.

Stebuklų tikėtis sunku„Žalgirio“ krepšinio ir futbolo klubų pavyz-džiai rodo: kai klubams pagalbos rankas ištiesę verslininkai nusisuka arba bankru-tuoja, vėliau reikia ilgo ir sunkaus darbo, kad būtų apmokėtos kelerių metų puotos sąskaitos. Nepaisant to, klubai vėl ir vėl lipa ant to paties grėblio, nes turtingi vers-lininkai bent porai sezonų išvaduoja nuo fi nansinių nepriteklių.

Dar vienas kelias komandoms bent jau laikinai praturtėti – sukurti sensaciją ir

laimėti turnyrą su mažo biudžeto ko-manda. „Komanda patenka į aukštesnę lygą, susidomėjimas didesnis, – svars-to buvęs krepšininkas ir Seimo Jauni-mo ir sporto reikalų komisijos narys Ser-gejus Jovaiša. – Bet jei klubui nesiseka, gali būti ir atvirkštinis rezultatas – su-sidomėjimas greitai nuslūgsta, klubas netenka paramos.“

Sporto komentatorius Nerijus Kesminas skaičiuoja, kad vien Lietuvos futbolo ko-mandos patekimas į UEFA Europos lygą klubui kitam sezonui garantuotų beveik visą jo metinį biudžetą. Pavyzdžiui, 2010–2011 metų sezono metu futbolo klubai vien už patekimą į UEFA Europos lygos grupių etapą gavo daugiau nei po milijoną eurų (daugiau nei 3,46 mln. litų).

„Be to, didesnes pajamas galėtų nulemti ir stipresnės grupės. Išsitraukęs palankius burtus gali gauti į varžovus Europoje garsų klubą, kurio rungtynes transliuos didžio-sios televizijos, tuomet iš televizijų trans-liacijų galima gauti papildomų pinigų“, – priduria N.Kesminas.

Jei, pavyzdžiui, Vilniaus „Žalgiris“ pa-tektų į UEFA Čempionų lygos grupių etapą, šis pasiekimas klubui leistų sočiai gyven-ti keletą metų. Už patekimą į grupių eta-pą kiekvienas klubas gauna 3,9 mln. eurų (apie 13 mln. litų). Už kiekvienas grupių rungtynes klubai užsidirba po 550 tūkst. eurų (apie 1,9 mln. litų).

Ilgas trečiasis keliasLietuvoje lieka vis mažiau turtuolių, kurie neskaičiuoja pinigų ir gali juos padovano-ti sporto klubams, o fi nansinių nepriteklių spaudžiamos komandos tik svajoja apie sensacingas pergales. Padėtis be išeities?

Yra dar vienas kelias – ilgai ir kantriai dirbti ir gyventi pagal kišenę. Apie tokią išeitį dabar ir kalba Lietuvos krepšinio ir futbolo lyderiai.

Europoje galima rasti pavyzdžių, kuo-met mažų šalių klubai sugeba dirbti pel-ningai. Vienas tokių klubų – Zagrebo „Di-namo“ futbolo klubas – yra tikra talentų kalvė. 4,5 mln. gyventojų turinčios Kroa-tijos klubas iš žaidėjų pardavimų per pen-kerius pastaruosius metus uždirbo 70 mln. eurų (per 242 mln. litų). 2008 metais vien už Lukos Modričiaus pardavimą „Totten-ham Hotspur“ Zagrebo klubas gavo 18 mln. eurų (daugiau nei 62 mln. litų).

Krepšinio klubams uždirbti iš talentų sunkiau, nes ši sporto šaka nėra tokia po-puliari kaip futbolas, tad ir pajamos už par-duotus žaidėjus yra gerokai mažesnės arba jų iš viso nėra.

S.Jovaiša kaip sektiną krepšinio klubo pavyzdį pamini Belgrado „Partizan“ klubą iš Serbijos, kuris dėl didelio arenos lanko-mumo gauna santykinai dideles pajamas už bilietus ir per daug neišlaidauja – šį se-zoną klubo biudžetas siekė 4,5 mln. eurų (daugiau nei 15 mln. litų) ir buvo priešpas-kutinis Eurolygoje. Tiesa, klubo rezultatai Eurolygoje šiemet nedžiugino – jis nepate-ko tarp 16-os geriausių Eurolygos klubų.

Stipriausios šalies krepšinio ir futbolo komandos dar tik mokosi dirbti civilizuotai

V.Venslovaitienė:

„Nežinau, ar Baltijos šalyse yra valstybė, kurios futbolo klubai gauna pajamų už televizijos transliacijas.“

BF

L n

uo

tr.

j j

Kol V.Romanovas (kairėje)

turėjo pinigų, Kauno „Žalgiris“

gyveno be rūpesčių, o kai

pinigai baigėsi, klubas atsidūrė

ant prarajos krašto.

T.Lukšio/BFL nuotr.

20 | Skelbimai

VILNIUS KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje ieškome: j

ŠALTKALVIO-SANTECHNIKOREIKALAVIMAI KANDIDATAMS:›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m.

›› Šaltkalvio-santechniko išsilavinimas, atsakingumas, kruopštumas.

SIŪLOME:›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje.

›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.ltf @ .

Kontaktiniai tel. Nr. 8 659 38598; 8 5 238 8894. Skambinti darbo metu.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

ŠILDYMO SISTEMŲ MONTAVIMUI IR KT.

Auganti ir besiplečianti statybų bendrovė UAB „IRDAIVA“ siūlo darbą.

Darbui Vilniuje ieškome: j

SANTECHNIKO-SUVIRINTOJOREIKALAVIMAI KANDIDATAMS:›› Atitinkamo darbo patirtis ne mažiau 1 m.

›› Suvirintojo pažymėjimas, atsakingumas, kruopštumas, savarankiškumas.

SIŪLOME:›› Galimybę tobulinti savo žinias, siekti karjeros didelėje įmonėje.

›› Konkurencingą, nuo darbo rezultatų priklausantį atlyginimą.

Gyvenimo aprašymų laukiame info@irdaiva.ltf @ .

Kontaktiniai tel. Nr. 8 659 38598; 8 5 238 8894. Skambinti darbo metu.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

ŠILDYMO SISTEMŲ SUVIRINIMO DARBAMS

Rubrika | 2115min • 2013 m. gegužės 31 d.

Keleiviams Nuo 2013 metų birželio mėn. 1 d. 9-ojo ir 12-ojo maršrutų troleibusai visomis dienomis nuo 8 iki 20-os valandos važiuos iki stotelės „Kauno marios“.

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

9-asis MARŠRUTASPetrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis(( )s

Iš stotelės: Petrašiūnai5.23 5.44 6.05 6.33 6.41 6.59 7.13 7.25 7.37 7.50 8.07 8.25 8.43 9.00 9.19 9.38 9.55 10.13 10.31 10.48 11.05 11.22 11.39 11.56 12.13 12.30 12.47 13.04 13.21 13.38 13.55 14.11 14.27 14.41 14.55 15.09 15.23 15.37 15.52 16.07 16.22 16.37 16.52 17.11 17.3017.53 18.16 18.34 18.52 19.10 19.33 19.56 20.24 20.48 21.14 21.39 22.04 22.30

Iš stotelės: Klinikos5.16 5.35 5.50 6.11 6.32 6.50 7.09 7.28 7.42 7.54 8.06 8.19 8.36 8.54 9.12 9.29 9.48 10.07 10.24 10.42 11.00 11.17 11.34 11.5112.08 12.25 12.42 12.59 13.16 13.33 13.50 14.07 14.24 14.40 14.56 15.10 15.24 15.3815.52 16.06 16.21 16.36 16.51 17.06 17.2117.40 17.59 18.22 18.45 19.03 19.21 19.39 20.00 20.23 20.51 21.15 21.41 22.06

Iš stotelės: Kauno marios8.05 8.23 8.41 8.58 10.46 11.03 11.20 11.37 11.54 12.11 12.28 12.45 13.02 13.19 13.36 13.53 14.09 14.25 14.53 15.07 15.21 15.3515.50 16.05 16.20 16.35 16.50 17.09 17.2817.51 18.14 18.32 18.50 19.08 19.31 19.54

9-asis MARŠRUTASPetrašiūnai – Klinikos (šeštadieniais, sekmadieniai ir švenčių dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai6.07 6.31 6.56 7.20 7.38 7.57 8.19 8.41 8.59 9.19 9.41 10.01 10.21 10.43 11.05 11.26 11.46 12.04 12.20 12.41 13.07 13.23 13.39 13.55 14.11 14.28 14.46 15.02 15.18 15.34 15.52 16.09 16.25 16.43 17.01 17.22 17.50 18.18 18.46 19.14 19.42 20.09 20.31 20.55 21.21 21.45 22.09 22.33

Iš stotelės: Klinikos6.33 6.57 7.23 7.48 8.06 8.25 8.47 9.09 9.27 9.47 10.09 10.29 10.49 11.11 11.33 11.54 12.14 12.32 12.48 13.09 13.35 13.51 14.07 14.23 14.39 14.56 15.14 15.30 15.46 16.02 16.20 16.37 16.53 17.11 17.29 17.50 18.18 18.46 19.14 19.42 20.08 20.35 20.57 21.21 21.47 22.11 22.35

Iš stotelės: Kauno marios8.17 8.39 8.57 9.17 9.39 10.19 11.24 12.02 12.39 13.05 13.37 13.53 14.09 14.26 14.4415.00 15.16 15.32 15.50 16.07 16.23 16.41 16.59 17.20 17.48 18.16 18.44 19.12 19.40

12-asis MAPetrašiūnai – Klinik(darbo dienomis(( )s

Iš stotelės: Petrašiūnai5.13 5.34 5,54 6.13 6.32 6.50 7.08 7.19 7.31 7.43 7.58 8.16 8.34 8.51 9.08 9.27 9.46 10.04 10.22 10.40 10.57 11.14 11.31 11.48 12.05 12.22 12.39 12.56 13.13 13.30 13.47 14.03 14.19 14.35 14.48 15.02 15.16 15.30 15.44 15.59 16.14 16.29 16.44 17.02 17.21 17.41 18.04 18.25 18.43 19.01 19.22 19.43 20.10 20.37 21.01 21.26 21.52 22.17

Iš stotelės: Klinikos5.38 5.56 6.17 6.37 6.56 7.16 7.35 7.54 8.05 8.16 8.28 8.43 9.01 9.19 9.36 9.53 10.12 10.31 10.49 11.07 11.25 11.42 11.59 12.16 12.33 12.50 13.07 13.24 13.41 13.58 14.15 14.32 14.48 15.04 15.20 15.33 15.47 16.01 16.16 16.29 16.44 16.59 17.14 17.29 17.47 18.06 18.26 18.49 19.10 19.28 19.46 20.06 20.26 20.53 21.20 21.44 22.09 22.35

Iš stotelės: Kauno marios8.14 8.32 8.49 9.06 10.55 11.12 11.29 11.46 12.03 12.20 12.37 12.54 13.11 13.28 13.45 14.01 14.17 14.33 15.00 15.14 15.28 15.42 15.57 16.12 16.27 16.42 17.00 17.19 17.39 18.02 18.23 18.41 18.59 19.20 19.41 20.08

12-asis MPetrašiūnai – Klin(šeštadieniais, seir švenčių dienom

Iš stotelės: Petrašiūnai5.55 6.19 6.44 7.08 7.29 7.47 8.08 8.30 8.50 9.09 9.30 9.51 10.11 10.32 10.54 11.16 11.36 11.55 12.12 12.28 12.54 13.15 13.31 13.47 14.03 14.19 14.37 14.54 15.10 15.26 15.43 16.01 16.17 16.34 16.52 17.10 17.36 18.04 18.32 19.00 19.28 19.57 20.20 20.42 21.08 21.33 21.57 22.21

Iš stotelės: Klinikos6.09 6.35 6.59 7.25 7.51 8.12 8.30 8.51 9.13 9.33 9.52 10.13 10.34 10.54 11.15 11.37 11.59 12.19 12.38 12.55 13.11 13.37 13.58 14.14 14.30 14.46 15.02 15.20 15.37 15.53 16.09 16.26 16.44 17.00 17.17 17.35 17.53 18.19 18.47 19.15 19.42 20.09 20.37 21.00 21.22 21.48 22.13 22.37

Iš stotelės: Kauno marios8.25 8.48 9.07 9.28 10.09 11.14 11.53 12.26 12.52 13.29 13.45 14.01 14.17 14.35 14.52 15.08 15.24 15.41 15.59 16.15 16.32 16.50 17.08 17.34 18.02 18.30 18.58 19.26 19.55

15min • 2013 m. gegužės 31 d.22 | Laisvalaikis

Avinas. Matykite tuos, kuriems reikia jūsų, o ne tuos, kurie jums reikalingi. Leiskite laisvalaikį su artimaisiais: kalbėkite, keliaukite, mokykitės, pasitikėkite.

Jautis. Būsite įvykių ir informacijos sūkuryje. Norėdami įgyti žinių, kibsite į mokslus. Bet tiesa ta, kad daugiau išmoksite dalyvaudami šiltame ir jaukiame pokalbyje.

Dvyniai. Jūsų asmenybei sužibėti dabar pačios palankiausios sąlygos. Jums nebus baisu paskęsti didžiuliame informacijos sraute. O jūsų savivertei įtakos turės labai asmeniškos priežastys.

Vėžys. Jūsų žodžiai taps kur kas svaresni, tačiau vaizduotė gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Nebus lengva, bet raskite būdų panaudoti ją laiku ir vietoje.

Liūtas. Tikslų galėsite siekti tiesmukai, be baimės ko nors tiesiai šviesiai pareikalauti. Tačiau sužinosite ir išgirsite daugiau ne iš žodžių, o iš pauzių ir atodūsių.

Mergelė. Susikaupkite, nes prieš akis – iššūkiai ir kalnai prieštaravimų. Privalėsite išmokti bendrauti intuityviai, o į priekį irtis ne realiais veiksmais, bet komunikabilumu.

Svarstyklės. Pavyks sutramdyti oponentus ir meistriškai įgyvendinti sumanymus, tačiau tik tuo atveju, jei išdrįsite paskanauti savo vaizduotės vaisių ir pavaišinti jais kitus.

Skorpionas. Paviršutiniškos pastangos ką nors darant erzins. Pasirinkimas nebus didelis, nebent nuspręsite vadovautis nuojauta ir būti iki skausmo subjektyvūs.

Šaulys. Bus sunku suprasti, koks svarbus yra glaudus asmeninis ryšys. Paklausykite, ką sako ir kaip elgiasi jūsų partneriai. Gal rasite jums svarbius atsakymus?

Ožiaragis. Emocijos liesis laisvai, ir tik jums nuspręsti, ar tai erzina, ar gydo jūsų žaizdas. Tiesa, aktyviau bendrausite su kolektyvu ir rečiau laikysite liežuvį už dantų.

Vandenis. Šilčiau ir betarpiškiau kalbėsitės su kolegomis. O kai bus nuobodu meilės fronte – dairysitės į kelis susižavėjimą keliančius objektus, nes susitelkti į vieną bus sunku.

Žuvys. Ignoruokite nemalonų pokalbio toną. Tai padės suprasti kitų mintis ir patiems jas išlieti. Tiesa, dabar svarbu daug energijos skirti šeimai.

Horoskopai

Kiekvienos dienos horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Budginaitė

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Onkelis. Gaidukas. „Sel“. Edis. Uraninas.

Skels. Seminarija. Usnis. Japonai. Sotu.

Krata. Ika. Sostinė. Šar. Amanas.

Rovnas. Ksi. Akimoju. „Ogmina“. „Dirol“. Surauti. Ra. Asorti. Žais. Onos.

Alaus. „Romada“. Irena. Akis. Madam.

Niro. Unija. Amor. Rakina. Solt. Anapus. Husaro. Orus. Sinuso.

Už. Eos. Ja. Tvora. Nelaimingai. Kl.

Namus. Suspėsit. Alekso. Nio.

Identiška. Asiliukas. RO. Ss. Arimas.

ŽALNIERIUKAS.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2013 m. gegužės 31 d. Laisvalaikis | 23

– Sakykite, ką jums pavyko pasiekti per savo gyvenimą?– Dugną.

Jeigu jūs pykstatės ir taikotės, o kitą dieną neprisimenate, dėl ko kilo barnis – vadinasi, tai meilė. Tiesa, sklerozės simptomai tokie patys.

Jeigu esi vegetaras, vadinasi, vaikystėje paslydai ant kepsnio ir stebuklingai išgyvenai nukritęs ant dėžės bananų – kitų logiškų paaiškinimų nėra.

Tėvai grįžta po savaitgalio sodyboje:– Klausyk, sūnau, ar kartais nebuvai namo parsivedęs merginų, kol mūsų nebuvo?– Ne.– Nevykėlis.

Anekdotai

SunkusLengvas

Sudo

ku

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienSavaitgalį bus karšta ir drėgna. Sparčiai formuosis kamuoliniai debesys,

daug kur jie neš vasariškas liūtis. Naktimis bus 12-17, dienomis –

23-28 laipsniai šilumos. Pūs vidutinio stiprumo rytų vėjas.

Kitos savaitės pradžioje kiek atvės, trumpai palis.

06-01 d.

16 / 28 16 / 28 14 / 26 14 / 27

06-02 d.

15 / 27 15 / 27 16 / 25 15 / 26

06-01 d.

15 / 27 15 / 27 16 / 28 16 / 28

06-02 d.

15 / 27 15 / 27 15 / 27 15 / 27

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

26

25

25

24

Kaunas

26

Alytus

26

Klaipėda

24

VėjasRytų

5–10 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 29

Berlynas 19

Londonas 21

Madridas 22

Maskva 26

Minskas 27

Oslas 22

Paryžius 19

Praha 17

Ryga 24

Roma 17

Stokholmas 22

Talinas 21

Varšuva 2126Marijampolė

Šalys, priėmusios Vaiko teisių konvenciją, pripažįsta vaiko teisę būti kuo geresnės sveikatos, tačiau visame

pasaulyje kasmet vis daugiau ir vis jaunesnių vaikų bei paauglių pradeda rūkyti. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama rūkyti – tuo didesnė žala organizmui.

Kad moksleivis nepradėtų rūkyti, reikalingas teigiamas su-augusiųjų (tėvų, mokyklos bendruomenės) pavyzdys bei aiškių nuostatų gyvenimo be žalingų įpročių užikrinimas.

Kalbėdami su vaiku apie tabaką, ne vien drauskite ar gąsdinkite pase-

kmėmis. Vaikai gyvena šia diena, ir įsi-sąmoninti kas bus po kelių dešimtmečių

jiems nevisada realu.

ĮTARĘ, KAD VAIKAS VIS TIK BANDO RŪKYTI:• savo kritiką reikškite ne žeminančiomis, o skatinančiomis frazėmis;

• įsigilinkite į vaiko jausmus, išgirskite jo nuomonę apie rūkančius bendraam-žius, Supraskite, kad draugai gali būti ir geri, o blogi - tik neapgalvoti poelgiai;

• pripažinkite vaiko unikalumą, ugdykite vaiko savivertę.

Viena iš sveikos gyvensenos stiprinimo galimybių – VšĮ Kauno Dainavos polikli-nikos vykdoma „Alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų varto-jimo prevencijos“ programa, finansuojama Kauno m. savivaldybės. Programos specialistai įvairias veiklas, skirtas Kauno m. moksleiviams, vykdys iki šių metų gruodžio mėnesio (Pramonės pr. 31, tel. (8-37) 787 002).

MOKSLEIVIS IR PIRMOJI CIGARETĖ – IGNORUOTI AR SUNERIMTI?

Tradicinė šeimų šventė

„Čia visa Lietuva“

Visuomenės harmonizavimo parke (Vaizgaikiemio

kaimas) lauks daugiau nei 30 skirtingų pramogų.

Šeimos raginamos atsivežti vaikiškus triratukus ir

dalyvauti linksmose 2–5 metų vaikų lenktynėse,

kurių startas – 15.30 val. Registracija vyks rengi-

nio dieną, šventės informacijos punkte. Nemo-

kamos ir visą dieną vyksiančios šeimų šventės

pradžia – 12 val.

E.Claptonas ir muzikos

žvaigždžių komanda

Kauno „Žalgirio“ arenoje antradienį koncertuo-

siantis Ericas Claptonas į Lietuvą atvyksta su mu-

zikantų grupe, kurios narių biografi jos skamba

kaip roko ir bliuzo enciklopedija. Garsiojo britų gi-

taristo ir dainininko karjeros 50-mečiui skirtose

gastrolėse jį lydi aštuoni muzikantai, palikę ryš-

kų pėdsaką Didžiosios Britanijos ir JAV muzikos

istorijoje.

Organizatorių nuotr. „Reuters“ nuotr.

Prienų raj. Kaunas Birželio 1 d. Birželio 4 d.

Piketo „Pasaulis be kosmetikos“ dalyvės išvaikė homoseksualų eitynes, „Aro“ rinktinę ir satanistų sambrūzdį.

Pinigai gadina žmones, todėl lietuviai ir laikomi draugiška tauta.

Dėstytojas studentams:– Jeigu aš pasirašysiu šią įskaitą, jūs galiausiai gausite diplomus ir tapsite inžinieriais. Jeigu ne – atsidursite kariuomenėje ir turėsite ginti mūsų kraštą. Net nežinau, kas yra blogiau.

BFL nuotr.

Užsk. Nr. 308475

15min • 2013 m. gegužės 31 d.24 | Reportažas

Pasivaikščioję šiame pušyne žmonės pradeda skųstis nepakeliamu galvos skausmu ir nežinia kur prapuolusia energija. Miškas, pramintas šokančiu, užduoda daugybę mįslių: kodėl čia augantys medžiai tokie išsiraitę ir kodėl šią vietą aplenkia paukščiai bei kiti gyvūnai?

Aurelija KripaitėSpecialiai „15min“ iš Karaliaučiaus

Gidė laikosi atokiau Už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos esantis pušynas netoli Rasytės (ru-siškai – Rybačij) miestelio lyg magnetas traukia smalsuolius. Miškas palei Kuršių marias iš tiesų atrodo įspūdingai. Augme-nijos čia nedaug – tik samanos, menka žolė ir pušys, kurių kiekviena – vis kitokia, lyg atskira istorija.

Medžiai išsiraitę į skirtingas puses. Kai kurių kamienai išsišakoję prie pat žemės, kiti lyg gyvatės nuvinguriavę, persisukę kilpomis.

Žiūrint į juos iš tiesų ima svaigti galva – šitiek daug keistai atrodančių pušų vieno-je vietoje. Efektą sustiprina tai, kad visai

šalia šokančio miško stovi tiesios lyg sty-gos pušys, būdingos ir Lietuvos pajūriui.

„Būna, kad po ekskursijų po šį mišką žmonės ima skųstis svaiguliu. Sako, kad jiems sukasi galva, darosi silpna. Bet kiti nejaučia nieko“, – pasakojo Karaliaučiaus ekskursijų vadovų ir gidų asociacijos narė Antanina Maksimova.

Iš paranormaliais reiškiniais tikinčių žmonių gidė yra sulaukusi patarimų re-čiau lankytis šioje vietoje. Todėl atvedusi grupes, pati stengiasi likti nuošaly.

Vietiniai rusai kartais šią vietą vadina „girtu mišku“ – išsiraičiusios pušys jiems atrodo kaip apsvaigusios.

Versijos – įvairios Sklando pačių įvairiausių versijų, kodėl ši vieta tokia keista. Vieni tikina, kad pušys tokios išaugo dėl šioje vietoje siaučiančių besikeičiančios krypties vėjų. Geologai ti-kina, kad medžių augimą paveikė nestabi-lus smėlio dirvožemis.

Ekstrasensai šį fenomenalų reiškinį aiški-na savaip – esą šioje vietoje susikerta teigia-ma ir neigiama energija. Ufologai suskubo paaiškinti, kad čia lankėsi ateiviai.

Kiti prisimena, kad šiame pušyne kadaise buvo bandomi lazeriai – Kuršių nerija moks-lininkams atrodė tam itin tinkama. Spėja-ma, kad būtent dėl jų taip pušys ir išsirietė.

Yra išlikusi ir legenda, aiškinanti, kaip atsirado „šokantis miškas“. Pasakojama, kad vietiniai itin saugojosi atvykėlių, ne-prisileisdavo svetimų. Bet kartą mariomis atplaukė mergina, turėjusi tik arfą. Vie-tiniams patiko jos grojama muzika ir jie įsileido svetimšalę. Jai grojant šoko visi. Taip pat – ir pušys. Mergina nustojo gro-ti, o pušys liko lyg šokančios. Net ir dabar romantikai aiškina girdintys šiame miške arfos garsus.

Neseniai šį mišką tyrinėjo studentai, ren-gę mokslinį darbą. Išvadose jie nurodė, kad kalčiausias yra vėjas, kuris šioje vie-toje būna itin stiprus. Teigiama, kad dar keli tokie miškai yra Švedijoje ir Rusijoje, Kemerovo srityje.

Šokantis miškas

Vietiniai rusai kartais šią vietą vadina „girtu mišku“.

Išsiraičiusio

pušyno žvėrys

vengia, o žmonėms

čia dažnai pradeda

svaigti galva.

A.Kripaitės nuotr.