Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 31 (1262) • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Olimpiada

Kuo blogiau, tuo geriau?

Šildymo, vandens, kanalizacijos, normalių persirengimo kambarių, modernios treniruoklių salės – viso to Visagino irklavimo bazėje, kurioje treniruojasi sidabrinis olimpietis Jevgenijus Šuklinas, nėra. Sėkmę lemia talentas ir charakteris?

5-6 psl.

Tyrimas

Įstatymai už pinigus

55 tūkst. Lt – už tris įstatymų projektus. Taip verslininkų reikalus, kaip įtariama, tvarkė parlamentaras, konservatorius Vitas Matuzas. Jeigu pareigūnų įtarimai pasitvirtins, akių neturės kur dėti visas Seimas, priėmęs nupirktas įstatymų pataisas.

8-9 psl.

Visuomenė

Viešvilę gaivina optimistaiPrieškariu Viešvilė (Jurbarko rajonas) buvo vokiška, sovietmečiu dėl didžiulės žemės ūkio mokyklos – jaunatviška, dabar giriasi skardininkais, sportiškais bei meniškos prigimties gyventojais ir tvarkomu parku.

10–11 psl.

V.V

os

ko

bo

inik

ov

o n

uo

tr.

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

AF

P n

uo

tr.

Laura Asadauskaitė atrodo it Coliukė, bet iš tiesų yra stipri kaip galiūnas.

3–4 psl.

Julius Bliūdžius

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.2 | Politika

Kuris Lietuvos atletas olimpinėse žaidynėse pateikė maloniausią staigmeną?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Didžioji Laura

15min.lt apklausa

Netikėtai auksą

laimėjusi plaukikė

R.Meilutytė

(12907)

68 proc.

Užtikrintai čempione

tapusi penkiakovininkė

L.Asadauskaitė

(2812)

15 proc.

Po įspūdingo fi nišo

sidabrą iškovojęs

J.Šuklinas

(691)

4 proc.

Bokso pasaulį supurtęs

ir bronzą laimėjęs

E.Petrauskas

(1926)

10 proc.

Bronzą iškovojęs

imtynininkas

A.Kazakevičius

(569)

3 proc.

Geriau ligotas!Trumpam pamirškite, kad esate lietuvis – arba iki kaulų smegenų violetinis, arba violetinių raudoto-jų net televizoriaus ekrane negalintis stebėti nesi-keikdamas. Tiesiog atsakykite pats sau į paprastą klausimą – kada ir kurioje šalyje kas nors tautos atstovu išrinko visišką ligų maišelį?

Kad būtų lengviau apsispręsti, bandykite prisi-minti, kada ir kur, prasidėjus rinkimų kampanijai, kylanti politinė žvaigždė, užuot dieną naktį agitavu-si už save ir savo partiją, būtų atgulusi į ligos patalą? Galite eiti skersai išilgai žalią žemę, bet niekur prieš rinkimus jūs nerasite nė vieno sergančio politiko.

Priešingai, net ir su vėžiu susirėmę ar tris infarktus turėję kandidatai prieš televizijos kameras bėgioja krosą, mina kaip A.Kubilius dviratį, kilnoja štangas, rodo jogos pratimus ir ką tik susidėtus naujus dan-tis. Kad tik būtų išrinktas, o po to – nors ir tvanas.

Prisimenate, kaip 1996 m. B.Jelcinas antrąkart tapo Rusijos prezidentu? Kremliaus ligoninės rea-nimacijos palata porą mėnesių kruvinomis aša-romis verkė, kad B.Jelcinas neguli su prie nosies, burnos ir kitų intymių vietų priraišiotais vamz-deliais, o blaškosi po Rusijos platybes, kalba apie laisvę, kala komunistus ir lyg nemirtingas zombis šoka kazokėlį prieš telekameras. Kad tik jį išrinktų.

Ir išrinko. Nes ar galima neišrinkti žmogaus, kuris dėl pergalės nugali pačią mirtį? Rinkėjas gali atleisti politikams įgimtą kvailumą, neištikimybę ir tuntą meilužių, net iždo vagystes, ir ne tik kai kalbame apie Lietuvą su jos kniaziais ir „abonentais“, bet tik ne ligos paženklintą kandidato veidą.

Demokratinių šalių rinkėjai prezidentais nerenka net plikių. Ir teisingai daro. Juk net savo namo laip-tinės tvarkytoja daugelis nori matyti sveiką ir gražų žmogų, ką jau kalbėti apie parlamentarą, kuriam, norint bent pusėtinai atlikti pareigas, prireiks ne tik proto, kvalifi kacijos, bet ir geležinės sveikatos. Nes yra ir išsunkiantys pokalbiai su žemės neat-gaunančiais ar maža pensija besipiktinančiais rin-kėjais, ir naktiniai mokesčių perversmai, kai darbas baigiasi paryčiais, ir audringi komitetų bei frakcijų posėdžiai, ir partijos vidaus rietenos, po kurių nu-varytus arklius tiesiog nušauna.

Tai jei jau net nuplikimas Europoje ir JAV yra kliūtis į valdžios olimpą, ar galima tada įsivaizduo-ti, kad žmonės gali rinkti į Seimą žmogų, kuris jau nuo rinkimų kampanijos pradžios taip sunkiai ser-ga, jog nė karto nesugebėjo pakilti iš lovos ir ateiti į prokuratūrą duoti parodymų? Ar tikrai dabar jau – geriau nebe patyręs, o paliegęs, pasiligojęs, ligotas?

Taip, ir jokių abejonių. Nors svarbiausia Lietu-vos teta, nepaisant to, jog jai dar nėra nė 40-ties, štai jau pusantro mėnesio yra taip pasiligojusi, kad visa „guli ant biuletenio“, negalėdama net iki au-tomobilio nueiti, drąsaus žudiko kelio garbintojai mano, kad tik sunkios ligos jau palaužta jauna mo-teris geriausiai atstovaus jų interesams Seime iki 2016-ųjų rudens.

Kas būtų JAV tokiai kandidatei? Matytų ji Atsto-vų rūmus kaip savo ausis. Lietuva – ne Amerika. Lietuva eis kitu keliu. Geriau ligonis!

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Galite eiti skersai išilgai žalią žemę, bet niekur prieš rinkimus jūs nerasite nė vieno sergančio politiko.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės žmogus

Penkiakovininkė Laura Asadauskaitė

Londono olimpinėse

žaidynėse buvo bene pati mažiausia

ir lengviausia Lietuvos

sportininkė. Tačiau pati stipriausia.

Laura fechtavosi, plaukė, jojo, bėgo ir šaudė taip, jog fi nišą

galėjo sau leisti pasiekti tingia ristele.

Apklausoje dalyvavo 18905 žmonės

„F & L“ production

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Julius Bliūdžiusj.bliudzius@15min.lt

Laura Asadauskaitė visuomet buvo Lietuvą į Rusiją iškeitusios Donatos Rimšaitės šešėlyje. Bet dabar Laura – olimpinė čempionė, o Donata olimpines žaidynes praleido prie televizoriaus.

Kai 2012-ųjų išvakarėse D.Rimšaitė nu-sprendė nebeatstovauti Lietuvai ir išvyko į Rusiją, šiuolaikinės penkiakovės rinkti-nės treneris Jurijus Moskvičiovas su aša-romis akyse apgailestavo, kad prarado ta-lentingiausią penkiakovininkę, kokią kada nors treniravo. Treneris neslėpė – iš dviejų rinktinės lyderių Lietuvą paliko gabesnė.

„Šiuo metu pasaulyje yra dvi penkia-kovininkės, tiesiog tobulai sutvertos šiai sporto šakai. Tai – D.Rimšaitė ir prancū-zė Amelie Caze. Nė viena kita penkiako-vininkė joms talentu neprilygsta. Įskai-tant ir L.Asadauskaitę, kuri taip pat gali laimėti varžybas, bet tam reikia daugiau sėkmės“, – prieš pusantrų metų kalbėjo J.Moskvičiovas.

Šiandien trenerio akys ir vėl pilnos aša-rų. Tik šįkart – džiaugsmo. Olimpiniame Londone jis stebėjo Lietuvos penkiako-vininkės triumfą. Tačiau aukso medaliu pasipuošė ne D.Rimšaitė. Olimpinės čem-pionės titulą iškovojo mažylė iš Vilniaus rajono – L.Asadauskaitė.

Darbšti ir užsispyrusiJei neprilygsta talentu, tai prilygsta darbš-tumu. Galbūt net lenkia. Būtent darbštu-mas ir atkaklumas nuvedė L.Asadauskaitę paties garbingiausio trofėjaus link.

„Labai stropi, darbšti, pareiginga, smalsi. Kai pradėjo treniruotis, gyveno Vaidotuo-se, gerokai už Vilniaus. Tačiau niekada ne-vėlavo ir nepraleido nė vienos treniruotės. Kiekvieno trenerio svajonė dirbti su tokia sportininke“, – teigia penkiakovininkės treneris Jevgenijus Kliosovas.

„Man pasisekė, dirbame jau beveik 10 metų. Ačiū Dievui, su Laura nė sykio ne-sibarėme, nebuvome susipykę. Jei pasa-kau, kad reikia nubėgti vieną ar du kilo-metrus, ji viską padarys dvigubai daugiau. Ją reikia stabdyti. Laura pasižymi tvirtu

charakteriu, yra užsispyrusi. Jeigu reikia, – trūks plyš, bet viską padarys“, – tęsė J.Kliosovas.

Svajojo būti čiuožėjaLaurai buvo penkiolika metų, kai sulaukė pasiūlymo siekti modelio karjeros. Išvaizdi panelė pradėjo lankyti modelių kursus, bet netrukus suprato – jai tai neįdomu. Noras sportuoti buvo stipresnis.

Dabar penkiakovininkė juokauja: „Ta-pusi garsia sportininke, dažnai atsiduriu fotografų dėmesio centre, todėl galiu sa-kyti, kad pavyko realizuoti save abiejose srityse. Pasirinkau teisingą kelią.“

Kelias į penkiakovę nebuvo labai tiesus. Vaikystėje ir paauglystėje Laurą viliojo daug dalykų. Lankė skautų būrelį, daina-vo chore, o labiausiai troško šokti baletą ar bent pramoginius šokius. Bet viskam neužteko laiko.

Laura yra prisipažinusi, kad pradėjusi lankyti plaukimo treniruotes, svajojo jas iškeisti į kitą sporto šaką – dailųjį čiuoži-mą: „Beprotiškai norėjau čiuožti, bet ne-buvo sąlygų, nebuvo ledo. Kas žino, gal dabar būčiau garsi čiuožėja, o ne penkia-kovininkė.“ Dailiuoju čiuožimu Laura do-misi iki šiol ir net turi savo favoritę – italę Caroliną Kostner.

Plaukime buvo vidutiniokėĮ plaukimą Laurą atvedė tėtis, pats nors ir ne profesionaliai, bet aktyviai sporta-vęs. Jis žinojo, kad dukra bus sveikes-nė ir fi ziškai ištvermingesnė, jei lankys plaukimą. Iš pradžių Laurai sekėsi – šlavė

medalius visose nacionalinėse ir Baltijos šalių varžybose.

„Buvau Lietuvos čempionė, bet aš nie-kuomet nebūčiau pasiekusi paties aukš-čiausio lygio. Aišku, tuomet atrodė kitaip. Įsivaizdavau, kad tapsiu olimpine plau-kimo čempione ir kad galiu plaukti taip, kaip geriausios pasaulio plaukikės. Vėliau supratau, kad niekuomet to nebūčiau pa-siekusi. Buvau maža, smulkutė, neturėjau plaukikės duomenų, o viską pasiekdavau tik dėl geros sveikatos ir didelio noro. Vie-ną dieną rezultatai nustojo gerėti“, – pri-simena Laura.

Be plaukimo, Laura pradėjo lankyti dar ir bėgimo treniruotes: „Niekada nežinai, kur dar esi tobulas.“ Dabar būtent bėgimas lai-komas stipriąja jos rungtimi penkiakovėje.

Kai tapo aišku, kad rimta plaukike Laura netaps, treneriai pasiūlė pabandyti šiuo-laikinę penkiakovę. Nenoriai, bet paban-dė. Ir pasiliko.

„Į Laurą atkreipiau dėmesį 2001 me-tais, kai ji dar mokėsi mokykloje ir lankė

Olimpiada | 3

Geležinė mažylė

Nukelta į 4 psl. >>>

J.Kliosovas:

„Ji yra stipri kaip vyras. Labai užsispyrusi, kantri, gali kentėti iki pamėlynavimo. Iš jos niekada neišgirsi, jog negali.“

L.Asadauskaitė į namus

parvežė olimpinį aukso

medalį, kurio jos vyrui

A.Zadneprovskiui nepavyko

iškovoti.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Londone

L.Asadauskaitė

varžovėms net

neleido pagalvoti

apie pergalę.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

plaukimo treniruotes. Jos treneris Vygan-tas Banys man pasiūlė išbandyti Laurą pen-kiakovėje, vis dėlto pati Laura neskubėjo keisti sporto šakos, buvo įsitikinusi, jog plaukime ji vis dėlto realizuos save. Teko laukti metus, kol galiausiai atėjo ir pasakė: „Noriu būti penkiakovininkė!“ – pasakoja J.Kliosovas.

Stipri kaip vyrasDar prieš kelerius metus L.Asadauskaitė sulaukdavo trenerių pasiūlymų mesti pen-kiakovę ir pereiti į triatloną ar sportinį ėji-mą, tačiau penkiakovininkė džiaugiasi at-radusi savo sporto šaką.

160 cm ūgio, 49 kg svorio – vyriškoje, taip dažniausiai apibūdinama šiuolaikinė penkiakovė, sporto šakoje L.Asadauskaitė atrodo Coliukė. Apgaulingas įspūdis.

„Ji pasižymi labai puikia sveikata, yra stipri kaip vyras. Labai užsispyrusi, kantri, gali kentėti iki pamėlynavimo. Iš jos nieka-da neišgirsi, jog negali“, – sako J.Kliosovas.

L.Asadauskaitė tikina, kad mažas ūgis gali virsti rimtu pranašumu: „Man leng-viau bėgti į kalną nei daugumai varžovių, nes esu žemesnė. Kadangi bėgu mažesniais žingsniais, bėgdama į kalną paprastai at-siplėšiu nuo varžovių.“

Motinystė jėgų neatėmė2009 metais L.Asadauskaitė ištekėjo už taip pat daugybę titulų pelniusio, bet olim-piniu čempionu taip ir netapusio penkia-kovininko Andrejaus Zadneprovskio. Po metų pora susilaukė dukrelės Adrianos. Niekas tuomet nedrįso spėlioti, ar po mo-tinystės atostogų L.Asadauskaitei pavyks susigrąžinti buvusią sportinę formą.

Iki dukrelės gimimo būsimoji olim-pinė čempionė jau buvo šį tą laimėjusi. 2007 metų pasaulio čempionate – bronzą, 2008-aisiais – Europos sidabrą, o 2009-ai-siais – pasaulio čempionato sidabrą. 2008 metais L.Asadauskaitė debiutavo olimpi-nėse žaidynėse, kur užėmė 15 vietą. „Aš vi-sada buvau stipri. Motinystė tikrai neatėmė jėgų. Gal ir pridėjo. Viskas yra taip pat. Taip

pat gerai“, – šypsojosi L.Asadauskaitė po šiais metais laimėto Europos čempionato.

Žemyno auksas nebuvo pirmasis penkia-kovininkės medalis po motinystės atosto-gų – 2011 metų pasaulio čempionate ji iš-kovojo bronzos medalį, kuris daugiausia prisidėjo, kad L.Asadauskaitė būtų išrinkta geriausia 2011 metų Lietuvos sportininke. Į šį apdovanojimą penkiakovininkė pre-tenduos ir šiemet.

Sėkmės miestai – Londonas ir Rio de Žaneiras?L.Asadauskaitei – 28-eri, ir apie karjeros pabaigą, žinoma, ji dar nekalba. Lietuva ti-kisi, kad 2016 metais Rio de Žaneire Laura gins olimpinės čempionės titulą – to mo-terų varžybose dar nėra pavykę padaryti nė vienai penkiakovininkei.

„Londonas – man laimingas miestas. 2009 metais čia tapau pasaulio vicečempio-ne. Manau, kad sėkmė neturėtų nusisukti nuo manęs ir olimpinėse žaidynėse“, – dar prieš olimpiadą kalbėjo L.Asadauskaitė.

Brazilijos karnavalų ir artėjančios olimpiados sostinė Rio de Žaneiras – taip pat miestas, Laurai keliantis puikius prisiminimus.

Penkiakovininkė teigia, kad tai nuos-tabiausia vieta, kurią teko aplankyti. O ji, kaip sportininkė, išmaišiusi pusę pasaulio. „Gamta ir vaizdai Rio de Žaneire tiesiog pritrenkiantys“, – tikina Laura.

Dar jai patinka Monakas. Nepatinka au-tomobilių spūstys Maskvoje, o Kairo, kur penkiakovininkai stovyklauja kasmet, Lau-ra tiesiog pakęsti negali: „Nepatinka Egipto žmonės, kultūra. Negalėčiau ten gyventi

ilgiau. Apskritai nepatinka šalys, kur didelė netvarka, pavyzdžiui, Gvatemala.“ Laura neslepia: ji nėra kelionių mėgėja ir, jei ne sportas, svečiose šalyse lankytųsi retai.

„Mane vargina ilgos kelionės. Skrydžiai, persėdimai, laukimo valandos – visa tai erzina“, – teigia sportininkė, kuri, tik iš-vykusi, trokšta kuo greičiau grįžti į gim-tąjį Vilnių.

„Vilnius – mažas, gražus miestas, ku-riame man jauku. Jis nėra egzotiškas, bet gražių vietų yra. Be to, čia viskas sava, o kitur vis tiek esi tik svečias“, – teigia olim-pinė čempionė.

4 | Olimpiada

>>> Atkelta iš 3 psl.

• L.Asadauskaitės ir A.Zadne-

provskio šeima turi visų spalvų olimpi-

nius medalius – Lauros aukso ir And-

rejaus sidabro (Atėnai) bei bronzos

(Pekinas).

• Laura yra Lietuvos krašto apsaugos

savanorė.

• Olimpinė čempionė yra baigu-

si Lietuvos edukologijos universitetą

(buvęs Vilniaus pedagoginis univer-

sitetas), šiuo metu Mykolo Romerio

universiteto magistrantūroje stu-

dijuoja Europos Sąjungos politiką ir

administravimą.

• Keletą kartų yra laimėjusi tarptau-

tinius bėgimus į „Europos“ dangoraižio

31 aukštą.

• L.Asadauskaitės iškovotas olimpi-

nės čempionės titulas įvertintas 400

tūkst. Lt premija, nauju BMW automo-

biliu bei ordino „Už nuopelnus Lietu-

vai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Įdomūs faktai

L.Asadauskaitė šiemet

talentingesnėmis laikytas Rusijai

atstovaujančią D.Rimšaitę (kairėje) ir

prancūzę A.Caze (viduryje) paliko toli

už nugaros.

AFP nuotr.

L.Asadauskaitė iš pradžių

svajojo tapti olimpine

plaukimo čempione.

„Reuters“ nuotr.

Užsk. Nr. 306032

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. Olimpiada | 5

Šildymo, vandens, kanalizacijos, normalių persirengimo kambarių, modernios treniruoklių salės – viso to Visagino irklavimo bazėje, kurioje treniruojasi sidabrinis olimpietis Jevgenijus Šuklinas, nėra. Sėkmę lemia talentas ir charakteris?

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

„Ten stovi keletas vagonėlių, kuriuos tur-būt kariai paliko prieš kokius 30 metų. Baisu ten – žiemą šalta, nėra šildymo, va-sarą per karšta ir neįmanoma kvėpuoti. Tik mes jau pripratome, mums ta vieta –kaip antrieji namai“, – taip apie bazę, ku-rioje praleidžia didžiąją dalį savo laiko, kalba J.Šuklinas.

„Turbūt visame pasaulyje nėra tokios blogos irklavimo bazės, netgi neišsivysčiusiose šalyse. Mūsų treneriai jau juokauja: kuo blogesnės sąlygos, tuo

geresnis rezultatas. Tačiau tai – juokas pro ašaras“, – negražindamas tiesos kalbėjo Visagino kūno kultūros ir sporto centro, kuriame treniruojasi sidabro medalį Lie-tuvai iškovojęs kanojininkas, vadovas Ni-kolajus Charlamovas.

Visagino irklavimo bazė, įkurta dar 1978 metais, jau seniai neatitinka standartų. Jos rekonstrukcijai reikalingų investici-jų kol kas neatsirado nei valstybės, nei

miesto kišenėje. Į Europos Sąjungos lėšas sportinis objektas pretenduoti negali, nes „neįsipaišo“ į programų rėmus.

„Reikalas bent jau pajudėjo iš mirties taško – mums pagaliau įteisino žemę. Dabar reikia ieškoti pinigų pradėti sta-tyboms“, – įvykių seką pristatė N.Char-lamovas.

Ežerą pakeitė baseinasOlimpiadoje sužibėjęs J.Šuklinas treniruo-jasi bazėje, kurioje nėra nei persirengimo kambario, nei rūbinės. Užuovėją 26 metų sportininkas randa nebent vagonėlyje. Ta-čiau jame komforto irgi maža.

„Šildymo nėra. Vandens nėra. Sportinin-kai gyvena kaip turistai miške: komuni-kacijos labai toli, tualetas – kaip kaime“, –vaizdą piešė Visagino kūno kultūros ir spor-to centro direktorius.

Nepaisant to, J.Šuklinas Drūkšių ežere treniruodavosi net žiemą. Šio ežero van-denys vėsino Ignalinos atominės elektri-nės reaktorius. Todėl ežeras neužšaldavo net spaudžiant šalčiams.

Nukelta į 6 psl. >>>

Kuo blogiau, tuo geriau?

J.Šuklinas:

„Baisu ten – žiemą šalta, nėra šildymo, vasarą per

karšta ir neįmanoma kvėpuoti. Tik mes

jau pripratome, mums ta vieta –kaip antrieji

namai.“

Kai kurios valtys mena

tuos laikus, kai Visaginas

dar buvo Sniečkus.

V.Voskoboinikovo nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.6 | Olimpiada

„Negaliu pasakyti, kaip tai veikė fl o-rą ir fauną, bet ežeras neužšaldavo išti-sus metus. Ir žiemą vaikai treniravosi, vežė savo mašinose valtis. Sąlygos buvo labai geros, niekur kitur Lietuvoje ne-buvo tokių. Persirengdavo vagonėlyje, mašinose, buvo šalta, bet, svarbiausia, buvo vanduo. Dabar atominė elektrinė uždaryta, karštas vanduo beveik neiš-metamas, ir ežeras užšąla“, – apgailes-tavo N.Charlamovas.

Tačiau netrukus su pasididžiavimu pridūrė, kad turi gana gerą alternaty-vą: „Vieninteliai turime naujai įrengtą baseiną, skirtą irklavimui. Vasarą rink-tinės nariai treniruojasi ir bazėje Tra-kuose, bet dažniausiai – namie.“

Tautų katile gimsta talentaiKalbėdamas apie sportininkų pasie-kimus, N.Charlamovas prisiminė Vi-sagino genofondą: „Čia yra geras fi -ziologinis, anatominis kraujų, tautų sumaišymas, kuris duoda aukštą rezul-tatą visur – ir muzikoje, ir šokiuose, ir dainose, ir sporte.“

Negalima užmiršti ir dar vieno svar-baus faktoriaus – trenerių darbo. „Be jų neišauklėtume, neišugdytume tokių sportininkų, – įsitikinęs pašnekovas. –Ir anksčiau buvo tų, kurie tapdavo prizininkais, bet kažko pritrūkdavo. Miestas mažas, vaikai anksti išvažiuo-davo, o Jevgenijus pasiliko. Ir pasiekė rezultatą.“

Irklavimo sportą irgi palietė emigra-cija: nemaža dalis trenerių išvyko į Ang-liją ir Rusiją. „Kas pasiliko, tie ir dirba. Jie baigę Rusijos aukštąsias mokyklas, daug ką sugeba. Tačiau didelis trūku-mas – menkas lietuvių kalbos mokėji-mo lygis. Tai trukdo vystytis, eiti to-liau, dalyvauti seminaruose, o juk ir mokslas, ir sportas, ir medicina juda į priekį“, – apie vidines problemas pra-bilo N.Charlamovas.

Nusigręžė per krizęKūno kultūros ir sporto departamentas, N.Charlamovo pastebėjimu, jau kurį lai-ką irklavimą laiko nebloga, perspektyvia

sporto šaka, todėl tikimasi, kad J.Šuklino išplėštas sidabro medalis dar labiau pa-akins sporto funkcionierius.

„Olimpinis komitetas, Sporto de-partamentas, Irklavimo federacija... Atvirai sakant, mes čia retai matome jų atstovus. Į Visagino bazę jie buvo atvažiavę prieš 7–8 metus, kai mūsų irklavimui sukako 25 metai. Bet vis-kas baigėsi pareiškimu: „Ieškokite pi-nigų savo savivaldybėje“, – prisiminė N.Charlamovas.

Dar prieš sunkmetį Kūno kultūros ir sporto departamentas irklavimo bazei

atnaujinti skyrė šiek tiek pinigų: vieną-kart 20 tūkst., kitą – 15 tūkst. Lt. Be to, savivaldybė miesto lėšomis pirko valtis Lenkijoje, prieš trejus metus – priekabą joms transportuoti.

Bet užklupus krizei parama nutrū-ko. „Niekas neteikė pagalbos. Net kai J.Šuklinas dalyvavo pasaulio čempio-nate Japonijoje, mūsų treneriui teko rinkti pinigus iš privačių rėmėjų. Ta-čiau mes neverkiame, nesiskundžia-me. Tiesiog tokia situacija šalyje: kaip galime, taip ir sukamės“, – kalbėjo N.Charlamovas.

>>> Atkelta iš 5 psl.

Lietuvoje iš viso yra keliolika irklavimo bazių: Alytuje,

Elektrėnuose, Plungėje, Skuode, Trakuose, Zarasuose,

Birštone, Visagine, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje,

Šiauliuose.

„Tai bazės, skaičiuojant visas sporto šakas – akademinį irkla-

vimą ir baidarių, kanojų sportą“, – sakė Lietuvos irklavimo fe-

deracijos generalinė sekretorė Inga Okulevičienė.

Pasaulinius standartus atitinka tik viena irklavimo bazė

Trakuose.

„Irklavimo bazės, kalbant apie sostinės mastą, iš viso nėra.

Yra iš Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ nuomojama sporto

bazė, kurioje įrengtas baseinas. Žiemą joje yra šešios dar-

bo vietos, kurių užtenka tik aukšto meistriškumo sportinin-

kams“, – kalbėjo I.Okulevičienė.

Irklavimo bazėje Kaune, Lampėdžiuose, nėra irklavimo takų,

trūksta inventoriaus, kuris be galo brangus. Nėra nei sandė-

lių, nei valčių elingų.

Šiauliuose irklavimo bazės atnaujinimo projektas sukurtas

dar prieš dešimtmetį, tačiau iki šiol neįgyvendintas. „Vaikai

eina į tualetą lauko sąlygomis: daro į iškastą duobę. Praustis

irgi neturi kur: yra lauko kranai, tad į kibirus prisipila vandens

ir apsiprausia. Ar jūs, kaip mama, leistumėte savo vaiką į tokį

būrelį?“ – retoriškai klausė I.Okulevičienė.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generali-

nis sekretorius Virmantas Galdikas nusiteikęs dar skeptiš-

kiau. „Kiek pavyko išsaugoti po nepriklausomybės, tiek ir

turime. Treneriai savo entuziazmu išlaiko, kovoja su politi-

kais ir visais tais, kurie nori privatizuoti. Elektrėnuose bazė

privatizuojama, Trakuose pusę bazės Vidaus reikalų minis-

terija pasiėmusi. „Žalgirio“ bazė privačiose rankose ir jau

20 metų niekas nevyksta. Mėginimai susisiekti su versli-

ninku Benu Gudeliu nieko neduoda. Vilniuje padėtis iš es-

mės katastrofi ška. „Sietyno“ sporto mokykla iš viso jokios

bazės neturi, o nuomotis pinigų neskiriama“, – atkreipė dė-

mesį V.Galdikas.

Iš valdžios jis jau nieko nesitiki: vieni pažadės, kiti – netesės:

„Tai – ne vieno departamento, ministerijos ar kelių savival-

dybių reikalas, o realios sporto strategijos nebuvimas.“

Irklavimo bazės – privatizacijos taikinys

Ir garsūs irkluotojai, ir

vaikai bazėje treniruojasi

kaip turistai miške – be

jokių patogumų.

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Šalies nacionalinio charakterio atspindysOlimpiada – ne veltui prestižiškiausias sporto ren-ginys. Ir ne veltui pasaulio milžinės JAV ir Kinija varžosi medalių lentelėje. Olimpiada – ne tik šalies prestižo reikalas, bet ir nacionalinio charakterio bei ekonominio pajėgumo atspindys.

Prieš Olimpiadą lažybų kontoros mūsų šaliai prognozavo geriausiu atveju vieną medalį. Ir tai ne aukščiausios prabos. Suskaičiavus viščiukus prog-nozės nepasitvirtino. Nors džiaugiamės naujais iš-kilusias herojais, sunku pamiršti ir kritusius mil-žinus. Kas kišo koją pripažintiems autoritetams?

Labiausiai krenta į akis psichologinis neatsparu-mas. Mūsų šalies atstovams akivaizdžiai per sunki lyderio ar favorito našta. Teisybės dėlei reikia pa-sakyti, kad psichologinė našta – svarus faktorius visiems žmonėms, nepriklausomai nuo tautybės, bet, pvz., JAV, įpratusios prie lyderės vaidmens ne tik sporte, bet ir politikoje, ekonomikoje ir dau-gelyje kitų sričių, atletai su spaudimu tvarkosi geriau. Plaukikas M.Phelpsas, nepaisant favorito naštos, be didesnių dramų susirinko sau įprastą medalių kraitį. JAV krepšinio rinktinė, nors ir tu-rėjo dvi sunkias rungtynes (su Lietuva ir Ispanija), visada jautėsi turinti rezervų ir mokėjo laiku juos panaudoti. Lietuva gi, būdama rungtynių su Tu-nisu favorite, sunkiai tvarkėsi su tuo vaidmeniu ir mintimi, kad tai lemiamos varžybos. Nelemtas „viskas arba nieko“ jausmas kišo koją ir ketvirtfi -nalyje. Fatališko paskutinės olimpiados jausmo neatlaikė ir puikų sezoną turėjęs V.Alekna. Ran-komis skėsčioja ir daugybės titulų savininkė dvi-ratininkė S.Krupeckaitė, kuriai jau antra olimpia-da – tarsi užkeikta.

O dabar pažvelkime į medalininkus. Beveik visi Lietuvos apdovanojimai (išskyrus J.Šuklino sidab-rą) – netikėti. Juos iškovoję atletai viršijo jiems kel-tus tikslus. Tai yra, neturėjo psichologinio spaudi-mo. Net planetos reitingo lyderė penkiakovininkė L.Asadauskaitė turėjo tikslą užimti tik 3–8 vietas, tačiau sportinės formos ir amžiaus optimumą pa-siekusi atletė turbūt daugiausiai iš visų jautė būse-ną „dabar arba niekada“. Sakyčiau, Laura geriau-siai iš Lietuvos olimpiečių susitvarkė su favoritės našta, užtikrintai laimėdama auksą, dar ir page-rindama olimpinį rekordą.

Bronziniai jėgos sportų atstovai buvo dar pa-lankesnėje psichologinėje padėtyje. Tarp favoritų nebuvęs (keltas tikslas 5–10 vieta) imtynininkas A.Kazakevičius bronzinėje kovoje priešininką nu-kalė ir nematydamas viena akimi, o boksininkas E.Petrauskas (5–17) Londone gavo „Rocky Balboa šansą“ – turėjo nugalėti ne tik pasaulio čempioną, bet ir teisėjus, kad pasiektų apdovanojimų pakylą.

Daugiausiai vilčių tapti pasauline legenda ir psichologiškai stipria lydere teikia auksinė R.Meilutytė. Neįtikėtinai brandžias sportinio cha-rakterio savybes pademonstravusi niekam ne-žinoma penkiolikmetė (4–8) sugebėjo olimpinį adrenaliną nukreipti reikiama linkme, lemiamais startais gerinusi ne tik Lietuvos, bet ir Europos re-kordus bei pagreitėjusi dviem sekundėmis (toly-giom šviesmečiams 100 m distancijoje) nuo savo praėjusio sezono rezultatų.

Jei viskas klosis gerai, Rio de Žaneire turėtume matyti brandžią sportininkę, kuri kovos ir, tikiu, nugalės naujus priešininkus – favoritės naštą ir nevaržomus Lietuvos lūkesčius.

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Mūsų šalies atstovams akivaizdžiai per sunki lyderio ar favorito našta.

8 | Tyrimas

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

55 tūkst. Lt – už tris įstatymų projektus. Taip verslininkų reikalus, kaip įtariama, tvarkė parlamentaras, konservatorius Vitas Matuzas. Jeigu pareigūnų įtarimai pasitvirtins, akių neturės kur dėti ne tik konservatoriai, bet ir visas Seimas, priėmęs nupirktas įstatymų pataisas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pa-reigūnai įtaria, kad V.Matuzas galėjo už atlygį parengti Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų fi nansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymo pro-jektus. Pastarasis įstatymo projektas sukėlė daugiausiai diskusijų, nes juo pasiūlyta atidėti visišką alkoholio rek-lamos draudimą.

Įtariama, kad už projektus mokėjo 25 paras už grotų praleidęs lobistas And-rius Romanovskis.

Kaip šią savaitę, remdamasis šalti-niais, skelbė Delfi .lt, 55 tūkst. Lt dy-džio kyšis V.Matuzui per kelis kartus esą buvo duotas ne tiesiogiai, o kaip pa-rama parlamentaro kontroliuojamam Labdaros ir paramos fondui. STT įta-ria, kad dalis pinigų – apie 33 tūkst. Lt – buvo išgryninta ir atiduota V.Matuzui. Dėl šios istorijos nemalonumai gresia ne tik A.Romanovskiui bei V.Matuzui, bet ir vienos asociacijos prezidentui bei privačios bendrovės korporatyvi-nių reikalų vadovui. A.Romanovskis viešai stebėjosi, kodėl pareigūnai lab-darą laiko kyšiu.

Beje, pats V.Matuzas neskelbia turįs labdaros ir paramos fondą, apie jį taip pat nėra jokios viešos informacijos.

A.Matulas vienas, nuomonės – dvi Įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo pasiūlyta atsisakyti visiško alkoholio reklamos draudimo, V.Matuzas užre-gistravo pernai gegužę. Pagal anksčiau priimtus teisės aktus toks draudimas turėjo įsigalioti 2012 metų sausio 1-ąją.

V.Matuzo projektą parašais parėmė dar 13 Seimo narių: konservatoriai Kazimieras Kuzminskas, Jurgis Raz-ma, Agnė Bilotaitė, Petras Luomanas, Kęstutis Masiulis, Saulius Pečeliūnas, Vaidotas Bacevičius, tuomet TS-LKD frakcijoje dar dirbęs Saulius Stoma, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, Sei-mo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Erikas Tamašauskas, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Artūras Melianas, socialdemokratų pirminin-kas Algirdas Butkevičius ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

V.Matuzas tuomet aiškino, kad visiš-kas draudimas sustiprins rusiškų tele-vizijos kanalų pozicijas Lietuvoje, nes jiems jis negalios. Be to, Seimo narys įžvelgė pavojų, kad ieškodamas palan-kesnių sąlygų, iš Lietuvos gali išsikel-ti bet kuris transliuotojas. Po to, kai V.Matuzo pataisos buvo užregistruotos,

apie jų naudą viešai ėmė kalbėti ir kiti politikai. „Būčiau lankstesnių sprendi-mų būdų šalininkė ir manau, kad visiš-kas uždraudimas gerų rezultatų, kokių tikėtasi, nedavė“, –praėjusių metų ge-gužės pabaigoje sakė Seimo pirminin-kė Irena Degutienė.

Praėjus keliems mėnesiams griežtą toną pakeitė ir nuožmiausias Seimo kovotojas prieš alkoholio vartojimą konservatorius Antanas Matulas. Per-nai rugsėjį politikas jau aiškino, kad visiškas reklamos uždraudimas – per ankstyvas, todėl jį reikia atidėti.

Tačiau iškart po šių pataisų priėmi-mo Seime A.Matulas staiga atvirto į vi-siems įprastą alkoholio paplitimo prie-šininką. „Padarėme didžiulę klaidą, mes galime ją ištaisyti po pietų svars-tydami pagrindinį įstatymo projektą. Vienas parlamentas, ilgai dirbdamas, priima tautai svarbius sprendimus, o mes, pasižiūrėdami į balkone sėdinčius lobistus, balsuojame taip, kaip jie rei-kalauja. Man tikrai yra šiek tiek gėda,

kolegos. Pataisykime šią klaidą po pie-tų“, – Seimui nubalsavus už reklamos draudimo atidėjimą aiškino jis.

Bando valytis dėmęPataisos buvo priimtos 59 parlamen-tarams balsavus „už“, 37 „prieš“ ir 13 susilaikius. Gausiausiai jas palaikė so-cialdemokratai – „už“ balsavo 13 šios partijos atstovų Seime. Jas taip pat pa-laikė 10 liberalcentristų, po 9 Libera-lų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų narius ir po 6 „darbiečius“ bei „krikščionis“. Prieš pataisas balsavo 26 konservatoriai, 8 jų atstovai susi-laikė, 5 balsavo už. Tai – V.Matuzas, S.Pečeliūnas, J.Razma, Julius Dautar-tas ir Kęstutis Masiulis.

Pakeitus įstatymą liko galioti anks-tesnė tvarka: televizijoje ir radijuje al-koholio reklama draudžiama nuo 6 iki 23 valandos, negalima alkoholio rekla-muoti pirmuosiuose periodinių leidi-nių puslapiuose, o stenduose leidžiama reklamuoti tik alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą.

Netrukus po priėmimo pataisas pa-sirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, Lietuvoje galiojantys apri-bojimai alkoholio reklamai yra pakan-kami ir atitinka ES praktiką.

Su V.Matuzu „15min“ susisiek-ti nepavyko. Seimo Tėvynės sąjun-gos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Raz-ma „15min“ teigė su V.Matuzu nekal-bėjęs apie jam reiškiamus įtarimus neskaidriai rengus įstatymų pakeiti-mus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo priimtos ne konservatorių balsais.

Lietuviško lobizmo

„Turiu pasakyti, kad nesu detaliau

informuotas. Be abejo, situacija

nėra labai gera ir tai kelia susirūpini-

mą. Kita vertus, norėtume sulaukti

ofi cialios informacijos ir tokiu atve-

ju apsispręsti, kaip toliau turėtume

elgtis.

Bet kuriuo atveju tikrai manyčiau,

kad teisinėje kalboje neturėtų būti

painiojamos tokios sąvokos kaip ky-

šiai ar parama labdaros fondams ir

tuos dalykus turime labai aiškiai at-

skirti, matyt, ir įstatymuose, kad ir

ateity tokių problemų galima būtų

išvengti.“

Trūksta informacijos

Andrius Kubilius, TS-LKD pirmininkas, premjeras

„Seimo statute nėra nurodyta, ką

reikėtų daryti, jei paaiškėtų, kad už

priimtus projektus buvo mokėtas

kyšis. Norint Seime pradėti aiškintis,

kaip ten buvo, reikia gauti medžia-

gą iš prokurorų ir pažiūrėti, ar tikrai

buvo papirkimai. Turi būti faktai, kad

lobistai dirbo ne taip, kaip numato

Lobistinės veiklos įstatymas. Jeigu

paaiškėtų, kad taip ir buvo, reiktų

reaguoti: EPK turėtų svarstyti ir pa-

teikti savo išvadą Seimui. Dar tokio

dalyko, koks iškilo, neturėjome, to-

dėl nėra susiformavusios praktikos,

ką tokiu atveju reikėtų daryti.“

Ką daryti?

Algimantas Salamakinas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas

J.Razma:

„Keistai viskas atrodo, nes kalčiausiais daromi mūsų frakcijos atstovai, nors didžioji dalis frakcijos nubalsavo prieš.“

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. Tyrimas | 9

ypatumai„Keistai viskas atrodo, nes kalčiausiais

daromi mūsų frakcijos atstovai, nors di-džioji dalis frakcijos nubalsavo prieš, – sakė jis. – Frakcijoje nuomonės dėl to buvo skir-tingos, aš neįsivaizduoju, kad tai galėjo lemti kažkokią įtaką. Tačiau prieš rinkimus ši tema yra eskaluojama, mūsų oponen-tams tai palanku. Nors kitos partijos bal-savo vieningai už ir jos žymiai labiau pri-sidėjo, kad toks projektas būtų priimtas.“

Įtarimus vadina absurdu Dar vienas STT agentams užkliuvęs V.Matuzo įregistruotas dokumentas – Ak-cizų įstatymo pataisos, kuriomis jis pasiūlė cigarečių kainą nurodyti ne ant banderolių, o tiesiai ant pakuočių.

Konservatorius aiškino, kad dabartinė tvarka didina banderolės savikainą, o jos atsisakius sumažės tabako gamintojų kaš-tai. Biudžeto ir fi nansų komitetas pataisą palaimino bendru sutarimu, ji be diskusijų Seime buvo priimta pernai gruodį. Rūkalų gamintojai kainą ant pakuotės galės nuro-dyti nuo šių metų kovo.

Teikdamas pataisas V.Matuzas nurodė, kad pirminis šio projekto siūlytojas yra asociacija „Investor’s Forum“. Jos narėmis yra daugybė bendrovių, tarp jų – tabako gamintoja „Philip Morris Baltic“.

Į „15min“ klausimą, kaip vertina STT įta-rimus, jog šis įstatymas gali būti nupirktas, „Investor`s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė atsakė juoku. „Jūs ką? Net

nežinau, kaip vertinti. Kad (už pataisą, – aut.) kyšį gavo, tai yra nesąmonė. Pirmiau-sia reikia pažiūrėti į įstatymo esmę. Jis ma-žina biurokratinę naštą ir administracinius kaštus. Įžiūrėti ten nieko neįmanoma. Įsta-tymu niekam nėra pakenkta, tiesiog tai yra patogiau žmonėms, kurie gamina tabaką. Tai yra iš piršto laužti dalykai. Jeigu jau ieškoti, tai ne čia reikia ieškoti“, – sakė ji.

Tarp iniciatorių – A.RomanovskisDar viena pataisa, sukėlusi STT agentams įtarimą, – 2010 metų gegužę užregistruo-tas Pinigų plovimo ir teroristų fi nansavi-mo prevencijos įstatymo pakeitimas. Jis sulaukė Biudžeto ir fi nansų komiteto, o vėliau ir Seimo pritarimo.

Pakeitimais nustatyta, kad pinigų plo-vimo prevencijos priemones privalo tai-kyti tik gyvybės draudimo šakos draudi-mo įmonės. Pakeitimus V.Matuzas grindė tuo, kad galiojusi tvarka labai apsunkino gyvenimą ne draudimo sektoriuje veikian-tiems subjektams, nes jie turėjo nuolat tai-kyti prevencijos priemones, o tai kainuoja.

Konservatorius nurodė, kad šį įstaty-mo projektą inicijavo Lietuvos draudi-mo brokerių įmonių asociacija, Naciona-linė draudimo brokerių įmonių asociacija, Lietuvos draudikų asociacija, vadovau-jama A.Romanovskio. Paaiškėjus, kad jis turi didelių problemų su teisėsauga, A.Romanovskio įgaliojimai asociacijoje buvo suspenduoti.

Pareigūnai įtaria,

kad net trys

V.Matuzo Seimui

pateikti įstatymų

projektai galėjo būti

nupirkti.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.10 | Visuomenė

Nauja banga ir sporto kuriozaiKeturiasdešimtmetis disko metikas Virgilijus Alek-na pirmą kartą nuo 1996-ųjų liko greta olimpinės garbės pakylos. Septynkovininkei Austrai Skujy-tei paskutiniame 800 metrų bėgime iki medalio pritrūko kelių žingsnių.

Veteranų į priekį tempta Lietuvos vyrų krep-šinio rinktinė pirmąsyk nepasiekė net pusfi-nalio. Jaunosios rinktinės viltys M.Kalnietis ir J.Valančiūnas pabudo tik lemiamų ketvirtfi nalio su Rusija rungtynių pabaigoje, bet šaukštai jau buvo po pietų.

Senoji, savo vertę ne kartą įrodžiusi, sportinin-kų karta traukiasi. Bet, nepaisant to, Londono olimpinės žaidynės Lietuvai tapo geriausiomis visų laikų vasaros olimpinėmis žaidynėmis. Du aukso, vienas sidabro ir du bronzos medaliai – šis rezultatas net geresnis nei Sidnėjaus, kur prieš 12 metų lietuviai irgi penkis kartus kopė ant prizi-ninkų pakylos, olimpiados.

Simboliška, kad pirmą olimpinį auksą Lon-done Lietuvai iškovojo penkiolikmetė plaukikė R.Meilutytė – nauja karta ateina. Ir dar kaip! Tai įrodo ir dvidešimtmečio boksininko E.Petrausko bronza. Ir rezultatai, kuriuos pasiekė jaunimas, šįsyk dar nepajėgęs laimėti medalių, bet galintis tai padaryti ateityje – irkluotojai R.Maščinskas, S.Ritteris, D.Vištartaitė, šuolininkė į aukštį A.Palšytė, penkiakovininkė G.Venčkauskaitė.

Prie jų pridėjus pergalėms jau subrendusius penkiakovininkę L.Asadauskaitę, kanojininką J.Šukliną, buriuotoją G.Scheidt, bet kada ir bet kur iššauti galinčius graikų-romėnų imtyninin-kus, vaizdelis prieš 2016-ųjų Rio de Žaneiro olim-pines žaidynes atrodo daug žadantis.

O po Londono olimpiados – tradicinis tokiems atvejams šurmulys. Plaukikai reikalauja baseinų. Politikai, aišku (juk rinkimai artėja), žada juos pastatyti. Greitai. Labai greitai, nors valstybės ir savivaldybių piniginėse švilpauja vėjai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto preziden-tas Artūras Poviliūnas viešai pasiguodė, kad ne-užtenka pinigų automobiliams, kurie tradiciškai dovanojami žaidynių prizininkams – turbūt tam, kad kurį nors turtuolį „ant gerumo pramuštų“.

Valdžia puolė šildytis sportininkų šlovės spin-duliuose.

Šįkart itin nemokšiškai – vienas Vilniaus veikėjas nuo scenos ėmė kliedėti apie kažkokius sostinėje beveik pastatytus stadionus, Kaunas R.Meilutytei padovanojo abonementą į neveikiantį baseiną. Beveik kaip sename anekdote: jei būsi gera, ir vandens prileisime.

Cirkas. Faktas yra tai, kad valdžiai, ar bent da-bartiniams valdantiesiems, sportas, perfrazuojant seną „Radio show“ keikūnų pokštą, rūpi, kiek „kokiam tai Vytautui koks tai magnetofonas“.

Sportininkai patys turi ieškoti šiaudo, kurio galėtų griebtis. Kol kas daugelis jų tai daro labai sėkmingai. Londonas olimpinėse tribūnose be viso kito neįtikėtinai darniai suvienijęs ir tėvy-nėje gyvenančius, ir emigravusius lietuvius, tai neabejotinai įrodė.

Komentaras

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Senoji, savo vertę ne kartą įrodžiusi, sportininkų karta traukiasi. Bet, nepaisant to, Londono olimpinės žaidynės Lietuvai tapo geriausiomis visų laikų žaidynėmis.

Prieškariu Viešvilė (Jurbarko rajonas) buvo vokiška, sovietmečiu dėl didžiulės žemės ūkio mokyklos – jaunatviška, dabar giriasi skardininkais, sportiškais bei meniškos prigimties gyventojais ir puoselėja ambicingus planus tapti turistų traukos vieta.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Pirmas įspūdis „Atrodo kaip iš atviruko, o prieš 20 metų Viešvilė buvo apšepęs provinci-jos miestelis“, – suintrigavo demogra-fi ją tyrinėjantis sociologas dr. Vidman-tas Daugirdas.

Tiesa, iki atviruko dar toli – medžiai nepaslepia išdaužytų langų tuščiuose daugiabučiuose, po lietaus nuo vieno iki kito gatvės krašto tyvuliuoja balos. Bet tvarkos stygiumi viešviliečių neap-kaltinsi: kiemai dailūs, prie dažno lango žydi gėlės, į akis krenta gandralizdžiai su kleketuojančiais paukščiais ir gat-ve vežimėlį stumianti jauna mama –ne toks dažnas vaizdas provincijoje.

„Po 2–3 metų viskas atrodys gražiai“, –vedžiodamas po parką tikina prieš de-vynerius metus įsteigto bendruomenės centro „Skalvija“ pirmininkas, buvęs seniūnas Algimantas Liaudaitis.

Jo įpėdinio Valentino Kucino planai neleidžia abejoti: vyksta valymo įrengi-nių ir kanalizacijos projektai, bus tvar-komas gatvių apšvietimas, kitą pavasarį prasidės pagrindinės Klaipėdos gatvės atnaujinimas. Ši gatvė yra kelio Kaunas–Šilutė atkarpa, todėl ja rieda daugybė automobilių. Kol kas čia nei saugu, nei patogu: vietoje šaligatvių – tik smėlio kelkraščiai.

Apdovanojimai – už sportą ir žuvienęPas Viešvilės seniūną „15min“ įsiprašė pačiame darbų įkarštyje – paskutinė-mis dienomis prieš kasmetę Viešvilės šventę, kurią sumanė buvęs seniūnas. Jos metu iš pradžių įstaigos rengdavo atvirų durų dienas, dabar jas pakeitė koncertai, gražiausių sodybų rinkimai.

Žiemomis Viešvilėje jau keliolika metų vyksta spartakiados – savaitga-liais gyventojai žaidžia krepšinį, tink-linį, smiginį, šaškėmis, šachmatais.

Viena žiemos spartakiados rengėjų –70-metį jau perkopusi Aldona Palavins-kienė. Ji ne tik aktyviai sportuoja, bet ir priklauso senjorų klubui „Dar ne su-tema“. Maždaug 25 nariai, daugiau-sia buvę pedagogai, organizuoja savo

šventes, sporto varžybas, sveikina vieni kitus su gimtadieniais, gimus anūkams.

Verda ir kultūrinis gyvenimas. Šią vasarą per mėnesį surengtos dvi lite-ratūros popietės. Į meną linkę žmonės gali tapyti, piešti, lipdyti iš molio dai-lės studijoje, kuriai vadovauja iš Kau-no vyro tėviškėn atsikėlusi dailininkė Eglė Untulytė.

„Nėra kavinių, kino teatrų. Reikia duoti žmonėms veiklos, kad nestovė-tų gatvėje su „bambaliais“. Ką dary-si, tokių irgi yra – kiekvienas kaimas turi savo „durnių“ ir „latrą“. Bet piktų žmonių, kurie trukdytų gyventi, nėra. Esame pripratę vieni prie kitų. Mūsų se-niūnija yra viena kultūringiausių Jur-barko krašte“, – A.Liaudaitis triskart pabeldžia į stalą.

Patys viešviliečiai dažnai keliauja į kituose kraštuose vykstančius sporto renginius ir retai kada grįžta be apdova-nojimų. Jiems seniūno kabinete skirta pora lentynų.

Ant sienos kabo žuvienės virimo var-žybų diplomas. Beje, prieš dešimtme-tį pradėdamas eiti seniūno pareigas, V.Kucinas gyventojams prisistatė bū-tent žuviene. Su samčiu seniūnas ap-lankė ne vieną šventę pajūryje bei kito-se Lietuvos vietose, taip pat Lenkijoje, Prancūzijoje. 60 litrų talpos katile iš-verda 120 porcijų: „Pats girti negaliu, bet žuvienės nelieka.“

Išnykusi žemės ūkio mokykla Sovietų okupacijos metais Viešvilės žemės ūkio mokykloje ruošti fermų mechanizatoriai, melžėjos, pieno la-borantės. Ši mokykla buvo pagrindinė

miestelio maitintoja – joje mokėsi iki tūkstančio jaunuolių, dirbo šimtai žmo-nių, veikė mokomasis ūkis, lentpjūvė, buvo sukaupta nemažai technikos.

Po 55 metų visas šis „ūkis“ prijung-tas prie Smalininkų verslo ir technolo-gijos mokyklos.

Seniūno manymu, mokyklą buvo ga-lima išlaikyti. Reikėjo tik prisitaikyti prie naujų poreikių – ruošti mūrinin-kus, kaminkrėčius, židinių statytojus: „Mokymo bazė buvo stipri. Sunaikinti juk lengviausia. Liko tik geri prisimini-mai ir daug tuščių pastatų.“

Gyventojų – kaip prieš 100 metųViešvilėje dabar gyvena apie 1,3 tūkst. žmonių – mažiau nei XX a. pradžio-je. Emigracijos banga palietė kone kas antrą Viešvilės šeimą.

Baigusieji pagrindinę mokyklą – šiemet tokių buvo 14 – tęsia mokslus Jurbarko gimnazijoje ar Smalininkuo-se. „Sugebėjome išlaikyti pagrindi-nę mokyklą, vaistinę, ambulatoriją, kirpyklą. Vaikų darželis ir kultūros na-mai net trumpam nebuvo išnykę“, – vardija A.Liaudaitis.

Miestelyje veikia net trys bibliotekos –Kultūros centre, mokykloje ir vaikų namuose. Visose įrengtas interne-tas. Bendruomenė turi puslapį soci-aliniame tinkle „Facebook“. „Čia, jei tik Viešvilėje kas nutinka, pirmiausia paskelbiamos visos naujienos“, – juo-kėsi A.Liaudaitis.

Nepažįstamųjų dovana – 50 tūkst. LtA.Liaudaitis vedasi į savo valdas – vai-kų globos namus, kuriems vadovauja. Šiandien tai yra didžiausia miestelio įstaiga, kurioje gyvena apie 60 vaikų, dirba beveik antra tiek žmonių. 17 so-cialinių darbuotojų siekia aukštojo mokslo diplomo, o studijuoja vietoje, padedami savaitgaliais atvažiuojančių dėstytojų.

Globos namai prieš bemaž šešis de-šimtmečius įsikūrė didžiausiame mies-telio pastate – 1902 m. pastatytuose Teismo rūmuose.

Mažiausieji globotiniai – nuo gimimo iki 5 metų – gyvena kartu, likusieji įsi-kūrę šeimynomis. Dauguma vaikų yra 13–17 metų, bet nė vieno tikro našlai-čio. Kai kurie globotiniai naujus namus rado Italijoje, JAV. Pats A.Liaudaitis su žmona, be savų trijų vaikų, užaugino du įsūnius.

Modernioje virtuvėje pusryčius, vakarienę, o savaitgaliais – ir pietus,

Viešvilės atrama –

Šiame žuvitakyje

neršia Nemunu

iš marių

atplaukusios

lašišos.

E.Digrytės nuotr.

Anksčiau daugelis duoną valgė iš naudotų automobilių, dabar miestelyje dirba gal 30 skardininkų.

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. Visuomenė | 11

Vakar vienoje didžiausių sosti-nės MAXIMA XXX parduotuvių, įsikūrusioje Mindaugo gatvėje, „Duonos ir bandelių dienų“ ati-darymo proga iš 5800 nedidelių skirtingų duonos kepaliukų bu-vo pastatyta piramidė ir pirkė-jai pakviesti ja vaišintis.

„Kaip ir prieš porą metų, taip ir šiemet, daugiausia, apie 50 procen-tų, Lietuvoje nuperkama batono ir sumuštinių duonos, po 25 procen-tus – juodos ir šviesios duonos“, – sako MAXIMA LT, UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direk-torė Lina Muižienė.

Duonos piramidė sostinės prekybos centre

skardininkai ir optimistaigaminasi patys globotiniai kartu su juos prižiūrinčiomis socialinėmis darbuotojo-mis. Koridorių sienas puošia vaikų pieši-niai ir spalvingas grafi tis, profesionalaus fotografo darytos nuotraukos.

Mažylių korpuse įrengti tualetai su mi-niatiūriniais klozetais. Tam pinigų skyrė nežinomi panorę likti žmonės. Po atostogų Palangoje keliavusi pora sustojo žvilgtelėti į globos namus, pasiteiravo apie didžiau-sias problemas. Vadovas paminėjo nuo so-vietmečio likusius baisius tualetus, o po geros savaitės sąskaitoje rado 50 tūkst. Lt.

Globos namuose įreng-tas muziejus „Tėviškės namai“, kurio daugumą eksponatų padovanojo kadaise Viešvilėje gyvenę vokiečiai ir jų palikuonys. Knygos, žemėlapiai ir do-kumentai atskleidžia, koks buvo vokiečių gyvenimas Viešvilėje iki 1944-ųjų ru-dens, kai jie buvo priversti palikti namus ir bėgti.

Viešvilėje neršia lašišos Traukiame į parką. Čia akis užkliūna už

nedidelės smėlio aikštelės, supiltos specia-liai paplūdimio tinklinio varžyboms. Jas, kaip ir futbolo turnyrus, organizuoja jau-nesnysis A.Liaudaičio įsūnis – 21-erių Kūno kultūros akademijos studentas.

Kitoje gatvės pusėje įrengtas Gedimi-no Lietuvininko suprojektuotas žuvitakis, kur neršia Nemunu iš marių atplaukusios

lašišos. Lašišos čia, gėlame Viešvilės van-denyje, neršdavo ir anksčiau, tik ne taip gausiai.

Už tiltuko, kurį žadama remontuoti ir pa-vadinti Pasimatymų ar Meilės tilteliu, matyti iš gėlių sudėliota Lietuvos formos kompo-zicija, toliau – E.Untulytės mokinių išpieš-ta katilinės siena, ant kurios jie pavaizda-vo Viešvilę: mokyklą, upę, traukinių stotį.

5 km pažintinis takas Parke prasideda kone 5 km ilgio pažintinis takas per trečią pagal dydį šalyje Karšuvos girią. Jis suka pro jauniausią iš keturių Lie-tuvoje esančių Viešvilės rezervatą, garsė-jantį pelkėmis ir įtrauktą į vertingiausių pasaulio šlapžemių sąrašą. Pusę maršruto, kol sustabdo tiltelis per upę, galima įveik-ti automobiliu.

Dalis pažintinio tako grįsta akmenimis. Įrengti informaciniai stendai apie miške augančius medžius, uogas ir grybus, gy-venančius žvėris, rodyklės.

Į viršų stiepiasi kieta mediena garsėjan-tys išlakūs bukai, auga aštrialapiai, rudenį paraudonuojantys vokiečių ąžuolai, uosia-lapiai klevai. Iš pelkių ištekančioje Vieš-vilėje, kuri sausesnėmis vasaromis būna švaresnė už šulinio vandenį, gyvena be-brai, ūdros, upėtakiai, neršia šlakiai, miš-ke gyvena vilkų, lūšių, kurtinių.

„Grybais nelabai nusileidžiame Dzūkijai. Kartais su dzūkais pasiginčijame, kur dau-giau grybų. Jie čempionatus rengia, mes irgi pabandėme. Nedidelis mūsų čempio-natas, bet susirinko iš kitų kraštų žmonių.

Taigi, galima sakyti, nacionalinis“, – juo-kiasi V.Kucinas.

Turistams trūksta patogumų Viešvilė tikisi turistų dėmesio, todėl dau-giau dėmesio skiriama rekreacijai ir pažin-tiniams objektams. Sovietmečiu už kelių kilometrų veikė raketų bazė, iš kurios te-likę griuvėsiai. A.Liaudaičio žodžiais, būta minčių ją paversti lankytina vieta ar joje auginti pievagrybius, bet, kadangi neat-vesta elektra, darbai nepajudėjo.

„Skalvijos“ vadovas pripažįsta, kad vis dar trūksta informacijos, ypač kitomis kal-bomis, vietų pernakvoti ir pavalgyti.

Anksčiau prie parko veikė kavinukė, bet šeimininkė šios veiklos atsisakė. Vietos verslininkas Kęstutis Kuniauskas sumanė buvusios žemės ūkio mokyklos pastate įrengti nedidelį viešbutį su baseinu, kavi-ne, SPA centru.

Verslas laikosi ant skardininkųKadangi dirvožemis prastas, sąlygos žemės ūkiui čia nepalankios. Anksčiau daugelis duoną valgė iš naudotų automobilių, da-bar miestelyje dirba gal 30 skardininkų.

Šią aukso gyslą bene pirmasis užčiuopė K.Kuniauskas, kai imta atnaujinti sody-bas, užvirė statybos ir prireikė palangių, lietvamzdžių, stogų. Trūkstant darbo, juo pasekė būrys miestelėnų.

Vieni gamina pusgaminius, kiti važinėja po visą Lietuvą ir dirba užsakovų namuo-se. Jiems esą net reklamos nereikia – dar-bo ir taip per akis.

Viešvilė įsikūrusi Jurbarko rajone, prie

kelio Kaunas–Šilutė, dešiniajame Ne-

muno krante. Ji yra ne Žemaitijos ar Su-

valkijos, o Mažosios Lietuvos dalis.

Kalbininkų manymu, miestelio pa-

vadinimas kilo nuo Viešvilės upės,

kuri pirmą kartą buvo paminėta (kaip

Wayswille) XIV a. kryžiuočių karo kelių

aprašymuose. Pati gyvenvietė minima

nuo 1542 m.

XVIII–XIX a. Viešvilė tapo ne-

dideliu pramonės centru. Prie

dvaro buvo pastatytas malūnas,

šalia atsirado aliejaus spaudykla

ir lentpjūvė, veikė odos dirbtuvė,

vienas didžiausių Rytų Prūsijoje

popieriaus malūnų, buvo apdir-

bamas varis. Būta garlaivių prie-

plaukos ir muitinės.

Netoliese rasti du kapinynai su gau-

sia ginklų kolekcija – ietigaliais, geleži-

niais dviašmeniais kalavijais su buožele

rankenos gale, segėmis. Tai parodė, kad

čia žmonių – turtingų skalvių – gyven-

ta jau X–XII a. Bet liepos pradžioje Trakų

istorijos muziejaus Archeologijos sky-

riaus vedėjo Ugniaus Budvydo vado-

vaujami archeologai atkasė kūdikio iki

vienerių metukų amžiaus kapą, kuria-

me sudėtos įkapės ir kiti radiniai, mano-

ma, siekia net IX a.

Miestelio istorija

Viešvilės bažnytėlė – nedidukė, bet labai jauki. Sovietmečio palikimas – mūriniai daugiabučiai. Vaikų globos namai įsikūrę vokiškos statybos name.

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.12 | Savaitės interviu

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Krizių purtomo pasaulio bėda – klaidingas požiūris į pinigus ir pomėgis gerovę matuoti vien augančiais fi nansų rodikliais, įsitikinęs profesorius Michaelas Mainelli iš Londono.

Jis žavisi sena tvarka mokesčius rinkti vien už žemę ir svajoja apie konkurentus vy-riausybėms net tokiose srityse kaip pasų išdavimas.

Neseniai vykusiame Pasaulio lietuvių jau-nimo susitikime M.Mainelli skaitė praneši-mą „Žuvies kaina“. Remdamasis kvantinės fi zikos mokslininkų sukurtais modeliais, jis analizavo tokias problemas kaip tvarumas, pasaulinis atšilimas, beatodairiška žvejyba ir gyventojų perteklius, svarstė, kaip įveik-ti nestabilią fi nansų rinką, kodėl reikia sta-bilizuoti išteklių naudojimą ir kaip gyven-ti pavojingai nepastovioje ekosistemoje.

Profesorius interviu savaitraščiui „15min“ dalijosi mintimis apie pinigus ir jų reikšmę visuomenės gerovei, besaikį vartojimą, mo-kesčius, euro zonos problemas.

Žmonių jau per daug– Kokias šių dienų pasaulį kamuojančias problemas išskirtumėte kaip didžiausias?

– Gyventojų perteklių ir išteklių trūkumą. Turbūt tiksliausiai prognozuojama discipli-na yra demografi ja. Gamtos išteklių trūku-mas taip pat akivaizdus. Šios dvi problemos kamuoja ekonomiką.

Jos gali būti sprendžiamos įvairiais bū-dais: vyriausybės gali imtis reguliavimo, grįžti prie centrinio planavimo, taikyti mo-kesčius. Teoriškai įmanoma daugybė prie-monių. Mums patinka galvoti, kad eko-nomika ir atviros rinkos yra geriausias, liberaliausias ir demokratiškiausias būdas skirstyti išteklius, taigi turime pasistengti, kad jis veiktų.

– Atrodo, pakaktų tų džinsų ir marškinėlių, kuriuos vilkiu, dar kelių drabužių pasikeisti ar skirtų šaltajam sezonui. Tačiau viduje tū-nantis vartotojas verčia nusipirkti dar kelias poras džinsų. Taip auginame ekonomiką – bet argi ne tuščiai, dirbtinai?

– Tai yra pamatinis dalykas. Visas bend-rojo vidaus produkto (BVP) vertinimas yra neteisingas. Jei norite fantastiško BVP au-gimo, kas mėnesį reikėtų poros Fukuši-mos tragedijų. Taip vyksta augimas – įvyks-ta nelaimė ir BVP ima kilti. Tai siaubinga, beprotiška.

Lapkritį Londone kaip tik vyks konfe-rencija šia tema – apie gerovės parametrus. Pastebima tendencija vertinti laimę – ar žmonės jaučiasi laimingi? Reikia rūpintis švietimu, gerove, teisėmis, moterų laisvė-mis – daug dalykų, kuriuos gali įvertinti. Manau, kad ta linkme reikia judėti. Proble-ma yra ne pinigai, o jų apyvartumas.

Šiems mano marškiniams, kuriuos vilkiu, jau 15 metų. Žmona skųsdavosi, kad perku labai brangius marškinius. „Taip, – sutikda-vau, – bet juk nešioju marškinius, pirktus prieš daugelį metų!“ Susituokėme prieš du dešimtmečius, tuomet ji manimi abejojo, bet dabar tiki, mat iki šiol turiu marškinių, pirktų anais laikais. Taigi jie labai pigūs, nes ilgai nesusidėvi.

Mokesčių fi kcijos– Laikotės skeptiško požiūrio į mokesčius: sakote, kad kai kurie yra nereikalingi ar ne-tinkami. Kurie labiausiai užkliūna?

– Mėgstu pažiūrėti, kokią dalį BVP suren-ka vyriausybė. Nežinau Lietuvos rodiklio –

spėčiau, kad apie 30 proc. Jungtinėje Ka-ralystėje jis siekia 48 proc. Tai yra didžiulė dalis! Kai pasakau šiuos skaičius Didžiojo-je Britanijoje, žmonės atkerta: ne, aš tiek nemoku! Mokate – skraidydami lėktuvais, mokėdami už nacionalinį draudimą ir te-leviziją, pirkdami cigaretes ir alkoholį. Vy-riausybėms tokia fi kcija patinka.

Viena didžiausių fikcijų yra kapitalo mokestis. Žmonės galvoja: o taip, korpo-racijos turėtų mokėti daugiau! Atsiprašau, visos korporacijos priklauso žmonėms, taigi, mokesčiai renkami iš jų. Jei galvosi-me apie žmonių apmokestinimą, diskusi-ja bus kur kas vaisingesnė. Dar vienas įdo-mus požiūris, kurio seniau laikėsi kai kurie

Britų ekspertas Michaelas Mainelli: M.Maineli įspėja,

kad besaikis

ekonomikos

auginimas yra

pavojingas.

E.Digrytės nuotr.

Užsk. Nr. 305997

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. Savaitės interviu | 13

Užsk. Nr. 306029

„Atėjo laikas viską perkrauti“ekonomistai, nors ir nesutinku su jais visu 100 procentų. Jie sakė: vienintelis dalykas, kurį reikėtų apmokestinti, yra žemė. Juk visko, ką apmokestini, gauni mažiau. Jei apmokestini pajamas, jų būna mažiau, jei kapitalo padidėjimą – jo sumažėja. Tai yra geri dalykai, kurių mums reikia. O žemę norime naudoti kaip įmanoma efektyviau.

XIX a. ekonomistai buvo įsitikinę: jei nori tobulos sistemos, jos nebus, nebent įvesi di-delius mokesčius už žemę. Tuomet žmonės daugiau žemės atiduos bendruomenės reik-mėms. Kodėl turiu mokėti didžiulius mo-kesčius už mišką, kurio nenaudoju? Puiku, atiduok jį valstybei. Galiu eksploatuoti miš-ką, bet niekada iš jo neuždirbsiu tiek pinigų, kad sumokėčiau mokesčius. Irgi atiduok.

– Vadinasi, jei neturėčiau nė lopinėlio že-mės, nemokėčiau jokių mokesčių?

– Kraštutiniu atveju taip.

– Kaip tuomet veiktų sveikatos apsauga, švietimo sistema ir kiti viešieji sektoriai? Už žemę surenkamų mokesčių jiems vargiai pa-kaktų. Ar gyventojams tektų už viską mokė-ti patiems?

– Tai yra kita diskusija. Aš kalbėjau gry-nai apie mokesčius ir jų atsisakymą, kad lengviau judėtume į priekį. Bet pasaulis nėra tobulas. Jei nori įtraukti visuomenę, žmonės turi mokėti tam tikrus mokesčius. Jei vyriausybė surenka 48 proc. BVP mo-kesčių pavidalu, rinkliavos už žemę tikrai nepakaktų, bet jei šis rodiklis yra gerokai mažesnis, gal būtų įmanoma.

Nepamirškite – vos prieš 100 metų toks modelis sėkmingai veikė. Dauguma mo-kesčių buvo surenkama už žemę. Bri-tų vyriausybė tuomet surinkdavo vos 12 proc. BVP, o mokesčiai iš esmės taikyti tik turtingiesiems.

Nesu kapitalistas, tai yra marksistinis terminas. Tikiu atvira konkurencinga rin-

ka, apie kurią kalbėjo Adamas Smithas. Pasidairę daugelyje sričių nepamatysime konkurencingų rinkų. Yra sričių, kuriose konkurencija veikia sėkmingai, bet tik ne vyriausybės atveju. Nesuprantu, kodėl. Pa-vyzdžiui, galėtų veikti pasų biurai A, B ir C. Kas čia blogo?

– Norėtumėte dviejų konkuruojančių vyriausybių?

– Ne, bet kodėl negalima apie tai kalbėti? Imkime sveikatos apsaugą. „Kaip jie galė-jo nesumokėti už tavo dantų tvarkymą? Aš priklausau sveikatos apsaugos sistemai B –jie už mane sumokėjo“. Vyriausybės tam aktyviai priešinasi.

Kodėl gelbstime graikus?– Kokią ateitį prognozuojate euro zonai? Ar įsivaizduojate alternatyvą jai? Ir kokios gali būti išeitys iš dabartinės krizės?

– Nėra paprasto atsakymo. Euro krizė taip pat yra bankų krizė. Ankstesnis bankų re-guliavimas drąsino juos skolinti Graikijai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Vokie-tijai. Tai buvo dirbtina.

Graikiją gelbstime ne norėdami padė-ti graikams, bet dėl to, jog nenorime, kad sužlugtų „Deutsche Bank“, „Royal Bank of Scotland“ ar „BNP Paribas“. Kitaip tariant, mokame pinigus Graikijai, kad mūsų bankai juos susigrąžintų. Euras neturi struktūrinių problemų. Tiesą sakant, kai atsirado euras, nuosaikiai jį palaikiau. Bet 2007–2008 m. buvau nusiteikęs nepaprastai pesimistiškai.

Apie tai kalbėjau konferencijoje Kem-bridže ir daug žmonių nuliūdo. Mat įspė-jau, kad šita krizė bus labai ilga ir gili. Bet pasakiau: maždaug kas 80 metų vyksta re-cesija, kažkas, kas iš esmės pakerta pinigų pasiūlą. Tai šiek tiek primena „Microsoft“ –kartais reikia viską perkrauti.

Panašiai nutiko ketvirtajame dešimtme-tyje. Įdomu, kad tarp 1929 m. ir 1933 m. iš esmės nieko nenutiko. Žmonės daug kal-bėjo ir tiek, kol 1933 m. kovą Franklinas D.Rooseveltas privertė bankus „persikrau-ti“ (kaip tik tuo metu savo kadenciją pradė-jęs JAV prezidentas F.D.Rooseveltas nieko nelaukdamas ėmėsi įvairių reformų – nau-jų darbo vietų vyriausybiniame sektoriu-je, ekonomikos augimo, bankų pertvarkų ir pan., – aut. past.).

Londono Gresham koledžo komercijos

mokslų profesorius emeritas ir moks-

linis bendradarbis, Londono ekonomi-

kos mokyklos profesorius, komercinio

smegenų centro (think tank) „Z/Yen“,

kuris rūpinasi visuomenės pažanga per

geresnį fi nansų valdymą ir technologi-

jas, įkūrėjas bei vadovas. Savo paskaito-

se M.Mainelli pabrėžia socialinių tikslų

ir rinkos jėgų viršenybę prieš perdėtą

reguliavimą, paslėptą subsidijavimą bei

netinkamą apmokestinimą.

Jis studijavo Harvarde, Trejybės koledže

Dubline ir Londono ekonomikos mokyk-

loje. Tyrinėjo kosmosą ir kompiuterinę

grafi ką, dirbo seismologijos, kartografi -

jos ir energetikos srityse, vėliau – kom-

panijose „Arthur Andersen“, „BDO Inter-

national“, didžiausioje Europos tyrimų

organizacijoje – Jungtinės Karalystės

gynybos ministerijos Gynybos vertini-

mo ir tyrimų agentūroje. Profesorius

yra Pasaulinio fi nansų centrų ir inte-

lektinės nuosavybės indeksų, aplinko-

saugos, socialinių ir valdymo klausimų

tyrimų organizacijos „London Accord“,

tyrimų ir švietimo organizacijos „Long

Finance“ iniciatorius.

M.Mainelli yra gavęs ne vieną apdova-

nojimą, priklauso keliolikos organizaci-

jų vadovybei, išleido tris knygas, įskai-

tant humoristinį romaną „Švari verslo

virtuvė“ („Clean Business Cuisine“). Dar

1983-iaisiais jis sukūrė pirmą skaitme-

ninį pasaulio žemėlapį „Mundocart“, da-

bartinio „Google Earth“ ekvivalentą.

M.Mainelli dosjė

„Jei norite fantastiško BVP augimo, kas mėnesį reikėtų poros Fukušimos tragedijų.“

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.14 | Verslas

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Apgavikai šiais laikais visai suįžūlėjo. Su tuo susidūrė Loreta – ketvirtą dešimtį įpu-sėjusi vilnietė, nusprendusi parduoti pra-bangų namą sostinės Žvėryno rajone.

Moteris beveik niekur neskelbė apie par-duodamą būstą – tik įdėjo skelbimą į vieną laikraštį, o jame paminėjo gatvę, kurioje stovi parduodamas namas. Nors jo numeris ir nebuvo nurodytas, nekilnojamojo turto (NT) „brokeriais“ pasivadinę asmenys ne-truko suuosti, kuris namas parduodamas, ir prasidėjo.

Apgavikas laukė prie namųVos paskelbus apie namo pardavimą, Lo-retą netruko užpulti įvairaus plauko tar-pininkai. Jie teigė, kad turi klientų ir gali iš karto parduoti jos būstą. Vieni moteriai skambino laikraščio skelbime nurodytu telefono numeriu, kiti į pašto dėžutę mėtė savo paslaugų siūlymus, o vienas – pats drąsiausias, maždaug trisdešimties metų vyras, moters tykojo prie jos namų.

Loreta neįtarė nieko bloga, nes vyras jai pasirodė patikimas. Pamanė, kad jis – tikras NT specialistas: „Jis man pasirodė patiki-mas, sakė: žinau, kad jūs namą parduoda-te, tik pasirašom sutartį ir aš atvesiu penkis klientus. Kalbėjo įtaigiai.“

Dingo kaip į vandenįVisi „brokeriai“ moteriai kalbėjo apie tą pa-čią sutartį, kurią pasirašius jie neva iškart atvestų pirkėjų. Tačiau prieš tai reikėjo už ją sumokėti. Taigi Loreta sutarė su vienu jų – tuo, kuris jos laukė prie namų. Pasirašė su-tartį ir sumokėjo 500 Lt komisinį mokestį.

„Sutartis buvo standartinė, aš nieko įtar-tina neįžvelgiau. Tas vyras turėjo greitai

grįžti su klientais, bet dingo kaip į vandenį – nei klientų, nei skam-bučių. Pradėjau domėtis, kas jis toks, ir supratau, kad tokio broke-rio nėra. Bandžiau skambinti, bet telefonas buvo išjungtas“, – su nu-sivylimu pasakojo Loreta.

Moteris gailisi, kad brokeriu jai prisistačiusiu asmeniu nepasido-mėjo prieš sumokėdama pinigus ir pasirašydama sutartį. Neprašė jo ir pažymėjimo. Loretai 500 Lt nėra to-kia suma, dėl kurios kreiptųsi į poli-ciją, tačiau faktas, kad ją apgavo, –nemalonus.

Galiausiai moteris nuėjo į tikrą NT agen-tūrą, kurioje jai padėjo parduoti namą, o su-sidūrimą su sukčiumi ji laiko gera pamoka.

Asociacijos bando kovotiUAB „Centro kubas – Nekilnojamasis tur-tas“ direktorius Zigfridas Račkovskis NT

srityje dirba nuo Nepriklausomybės atkūrimo,

todėl tokie atvejai jo nestebina. Vyras, kartu su kitomis legaliai dirbančiomis NT įmonė-mis, bandė ir tebebando kovoti su nelega-liais, vadinamaisiais juodaisiais, brokeriais. Dar nuo 1994-ųjų kuriamos įvairios įmonių brokerių asociacijos, į kurias įtraukiamos tik legaliai NT srityje dirbančios įmonės, o kartais ir pavieniai asmenys.

„Esu liberalus: jeigu žmogus turi išsi-lavinimą, galimybę ir norą užsiimti to-kiu verslu – niekas tam netrukdo, – teigia Z.Račkovskis. – Tačiau tai turi būti daro-ma civilizuotai: reikia turėti registruotą įmonę. O yra nemažai žmonių, dirbančių nelegaliai. Nes nenori mokėti mokesčių ir vengia atsakomybės. Jie pasinaudoja in-formacija, už kurią kitos NT įmonės moka 33 proc. iš savo pajamų. Ta informacija būna paskelbta įmonių svetainėse. Broke-riai randa skelbimą, kur nurodytas parduo-damas objektas, jo kaina, įdėta nuotrauka,

pagal ją susiranda tą namą, jo savininką ir siūlo savo paslaugas.“

Vilioja mažesne paslaugų kainaZ.Račkovskio tei-gimu, NT srityje viskas remiasi pa-sitikėjimu, nes in-vestuojama šimtai

tūkstančių, o kartais ir milijonai litų. Tokį

turtą parduodantis asmuo nori bendrauti su patikimais asmenimis, tačiau ne visi pažįsta kokį gerą specialistą.

Nelegalūs brokeriai nemoka valstybei jo-kių mokesčių, dėl to jie gali pasiūlyti ma-žesnę paslaugos kainą, t.y. mažesnį komi-sinį mokestį. Tai ir privilioja lengvatikius.

Su būsto savininku visi NT brokeriai su-daro sutartį, kurioje numatyta, kad už sėk-mingą jos įvykdymą, t.y. pirkėjo suradimą, mokami pinigai. Paprastai už tokią sutartį imamas mokestis – 3 proc. nuo būsto ver-tės. Kartais agentūros užsiprašo 4 proc., priklausomai nuo turto likvidumo. Tiks-lią sutarties kainą lemia tai, kaip lengva ar sudėtinga brokeriui bus parduoti būstą.

Tačiau „juodųjų“ brokerių siūlomos pa-slaugos yra perpus pigesnės. Tokie retai kada gali rasti realų pirkėją, kuris įsigytų kliento būstą, todėl siūlo klientui pasirašy-ti tokią sutartį, už kurios sudarymą prašo 200–300 Lt. Kadangi apgautosios Loretos būstas buvo itin brangus, moteris už su-tartį paklojo 500 Lt.

Nelegalūs brokeriai nemoka valstybei jokių mokesčių, dėl to jie gali pasiūlyti mažesnę paslaugos kainą.

Atsargiai – būsto sukčiai!Jie žino, kur jūs gyvenate ir kokia jūsų būsto vertė. Jie skambina jums, meta laiškus į pašto dėžutę arba tyko jūsų prie namų. Jie – tai tarpininkai, teigiantys, kad turi daug pirkėjų jūsų būstui. Tereikia sumokėti 500 Lt.

Apgavikai greitai

suuodžia, kas ką

parduoda, ir namo

savininką apipila pažadais.

123rf nuotr.

srityje dirba nuo N ikl bė tkū i

panasiū

VpZg

vtū

ir mturtą pardu

bendrauti su patikimaii i žį t k kį

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. Sveikata | 15

Nesiskiepysite, rizikuosite sveikata ar net gyvybe. Tačiau kai pasiskiepijęs žmogus vis tiek suserga, kyla klausimas: ar verta skiepytis? Nuspręsti sunku, nes nesutaria net gydytojai.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Kokliušu susirgo ir skiepytiUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) neseniai pateikė stulbinančius duomenis. Nuo šių metų gegužės 1-osios iki birželio 8 dienos Lietuvoje užregistruoti 22 nauji kokliušo atvejai – paprastai jų tiek būdavo per metus. 10 iš 22 susirgusiųjų buvo skie-pyti bent viena kokliušo vakcinos doze, o 5 jų buvo atliktas visas šios vakcinos kur-sas – penki skiepijimai. Taigi tik 6 iš 22 su-sirgusiųjų buvo apskritai neskiepyti nuo kokliušo.

Iš 22 pacientų vieno gyvybė užgeso. Kūdikis buvo neskiepytas, nors vakcina nuo kokliušo įtraukta į Lietuvoje galiojan-tį skiepų kalendorių ir tėvams būtų nieko nekainavusi.

ULAC duomenimis, vis daugiau tėvų at-sisako skiepyti savo vaikus.

Skiepytis mažiau linkę ir suaugusieji. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki šių metų gegužės mėnesio nuo erkinio encefalito pasiskie-pijo 2000 mažiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Kitas faktas – šiemet daugiau ir užsikrėtė šia liga.

VU Vaikų ligoninės Pediatrijos centro di-rektoriui, prof. habil. dr. Vytautui Usoniui šie faktai kelia nerimą. Jis teigia, kad po-vakcininis imunitetas nėra visam gyveni-mui, tik žmonės dažnai to nežino. Vakcina nuo ligos saugo 5–7 metus, tad neužtenka pasiskiepyti vienąkart.

Šį kokliušo protrūkio atvejį, kai susirgo nemažai pasiskiepijusių, gydytojas aiški-na paprastai: „Dauguma iš susirgusių – pa-augliai, kurie buvo paskiepyti taip, kaip buvo daroma iki 2007-ųjų, kai paskutinę dozę įskiepydavo dvejų metų vaikui. Nuo 2007-ųjų kokliušo vakcinos įskiepijamos vyresniems – ikimokyklinio amžiaus vai-kams. Natūralu, kad praėjus 10 metų po visų vakcinos dozių paauglys tampa im-lus ir gali susirgti, nes netenka imunite-to ligai.“

Viena nuomonė: skiepai – pavojingiŽmonės aktyviai skatinami skiepytis nuo gripo, kokliušo, erkinio encefalito, stabli-gės, gimdos kaklelio vėžio ir daugelio kitų ligų. Kai kurios vakcinos yra valstybės fi -nansuojamos. Tačiau skiepų poveikis ver-tinamas vis prieštaringiau. Tai ypač trikdo tėvus, nes dažniausiai skiepijami kūdikiai arba vaikai.

Štai Vilniaus natūraliosios terapijos kli-nikos gydytojo homeopato Antano Januš-kevičiaus teigimu, skiepai nuo ligų neap-saugo nei vaikų, nei suaugusiųjų. Negana to – jie esą kenkia.

„Pas mane dažnai ateina mamų su ma-žais vaikais, kurios pasakoja, kad viskas buvo gerai, kol nepaskiepijo vaiko, – pasa-koja A.Januškevičius. – Paskiepytas jis tapo neramus, dirglus, hiperaktyvus, sutriko jo raida, jam skauda pilvą, prasidėjo trauku-liai ar pan. Vėlesniame amžiuje dėl skiepų gali sutrikti širdies ritmas, tulžies takuose gali būti įvairių komplikacijų.“

Kita gydytoja – homeopatė Daiva Ja-kubonienė pati yra keturių vaikų mama, todėl, kai reikėdavo vaikus skiepyti, kie-kvienąkart spręsdavo dilemą. „Kai kartą

neskiepijau dukters, pasirašiau, jog su-prantu, kad nuo ligos gelbėja tik skiepai. O kai skiepijau ją nuo poliomelito, ant la-pelio, kurį reikėjo pasirašyti, buvo parašy-ta, jog vaikas gali mirti nuo to skiepo. Pa-galvokite, ką mes sulyginame: ar numirti dabar, ar kažkada susirgti ir numirti?“ – stebisi gydytoja.

Tiek jai, tiek jos dukteriai buvo pasireiš-kęs šalutinis poveikis nuo tuberkuliozės skiepų – injekcijos vietoje atsirado delno dydžio raudona dėmė.

Nors, atrodytų, geriau rizikuoti patirti nedidelį šalutinį poveikį nuo skiepų, nei susirgti nepasiskiepijus, D.Jakubonienė

prisimena savo kolegės, anksčiau dirbu-sios vaikų gydytoja ligoninėje, pasakoji-mą. Medikės budėjimo metu buvo atvežtas vaikas su visų keturių galūnių paralyžiumi po skiepų. Tiesiogiai to įrodyti neįmano-ma, tačiau, anot gydytojos homeopatės, tai galima atsekti pagal eiliškumą: vaikas buvo paskiepytas ir netrukus jį paralyžiavo. Prieš tai jokių traumų jis nebuvo patyręs.

Kita nuomonė: nesiskiepysite – susirgsitePriešingos nuomonės nei kolegos homeo-patai laikosi pediatras V.Usonis: „Apie skie-pų efektyvumą kalbama jau 200 metų. Ir pasaulinės sveikatos organizacijos, ir na-cionalinės stambios organizacijos nuolat rūpinasi skiepų veiksmingumu, saugumu, ir absoliučiai jokių abejonių dėl jų nėra. Civilizuotų šalių tikslas – apsaugoti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, kad jie ne-sirgtų ir neperduotų ligų kitiems, todėl skiepyti reikia visus.“

Patyrusių nepageidaujamų šalutinių po-veikių, anot V.Usonio, yra labai nedaug, ir visi šie poveikiai praeina be jokio specia-laus gydymo ar liekamųjų reiškinių.

„Vaikai dar nėra susitikę su daugeliu mik-roorganizmų, o kažkada tai turės nutikti. Tai gali įvykti dviem būdais: reikia įskie-pyti vakciną arba vaikas anksčiau ar vė-liau natūraliai susirgs. Trečio kelio nėra“, –

tvirtina garsus pediatras. Jo teigimu, visa-da sveikesni bus pasiskiepiję žmonės, nes jie neserga užkrečiamomis ligomis.

Vakcinų kokybės problemaKitas opus klausimas – ar vakcinos, paten-kančios į Lietuvos rinką, yra kokybiškos. Šiuo klausimu medikai taip pat pasidalija į dvi stovyklas.

V.Usonis teigia, kad Lietuvoje skiepija-ma lygiai tokiomis pačiomis vakcinomis, kaip ir kitose Europos šalyse. Visos jos re-gistruojamos ES.

V.Usonis nesutinka su nuomone, kad pas mus patenka pasenusios vakcinos: „Kiek-vieną kartą skiepydamas vakciną gydyto-jas turi įsitikinti, kad jos galiojimo laikas yra nepasibaigęs. Į medicinos dokumentus visada įrašoma vakcinos serija ir galiojimo laikas ir netyčia paskiepyti sena vakcina yra absoliučiai neįmanoma. Kodėl gydyto-jus bandoma parodyti kaip maniakus, kad jiems trūks plyš reikia vaikus paskiepyti? Jeigu vakcina yra nesaugi, aš būsiu pirmas, kuris sakys, kad tą vakciną reikia išimti iš kalendoriaus, apyvartos ir praktikos.“

Bet gydytojas A.Januškevičius pabrėžia, kad didžiausia problema ta, jog vakcinos, atkeliaujančios pas mus, nekokybiškos, jose yra įvairių sunkiųjų metalų. Jos tikri-namos užsienyje, ne Lietuvoje, todėl esą

nėra garantijų. „Kai padaromi vakcinų patikrinimo testai, kokybiškos vakcinos atrenkamos savo šaliai – Vokietijai, Italijai, o nekokybiškos siunčiamos į Lietuvą, Ru-siją“, – tikina medikas.

A.Januškevičius pateikia pavyzdį: viena jo pacientė nuvažiavo su vaiku į Vokietiją. Medikai paklausė mamos, kokia vakcina skiepytas vaikas. Išgirdę pavadinimą jie nusistebėjo: tokios nežino.

Rizika ir pasekmės„Tėveliai ir mamytės teigia, kad apsiima at-sakomybę už vaikų sveikatą, bet, kai vaikai suserga, jie visi atvažiuoja į mūsų ligonines pas vadinamosios universitetinės medici-nos gydytojus.

Pagal statistiką, didžioji dauguma tėvų tykiai ramiai savo vaikus skiepija ir viską padaro taip, kaip geriausia vaikams. Yra keli homeopatai, kurie nusistatę prieš skie-pus. Jie neatstovauja daugumai – jie tiesiog labai matomi ir girdimi“, – ginčą dėl skiepų naudos įvertina V.Usonis.

A.Januškevičius irgi meta akmenį į kole-gų daržą: „Mūsų pediatrų lygis nėra gana aukštas. Jie į daug ką neatkreipia dėmesio. Jeigu paimtume skiepytų ir neskiepytų vai-kų grupes, pamatytume akivaizdžius skir-tumus. Skiepyti vaikai turi daug problemų su sveikata, o neskiepyti – ne.“

Skiepijimasis – it rusiška ruletė

V.Usonis: „Kodėl gydytojus bandoma parodyti kaip maniakus, kad jiems trūks plyš reikia vaikus paskiepyti?“

Užsk. Nr. 305990

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.16 | Kultūra

Nežinojimo palaimaSiužetas ir kontekstas Nelabai tolima ateitis Žemėje, bet jau po kažkokios globalios katastrofos. Dagas Kveidas (akt. C.Farrellas) prie konvejerio surinkinėja policinius karinius robotus, vadinamus sintetikais, ir nemato šviesos tunelio gale. Juolab kad tas tunelis, kuriuo jis kas rytą keliauja į darbą, eina per patį Žemės centrą (su šita idėja autoriai gero-kai perlenkė lazdą).

Nusprendęs paįvairinti gyvenimą implan-tuotais spec. agento prisiminimais, jis neti-kėtai sužino iš tikrųjų buvęs tokiu agentu. Ši naujiena ima grėsti Dago gyvybei. Laimė, padedant simpatiškai merginai Melinai (akt. J.Biel), vyrukas sužino ir dar kai ką – tik jis gali išvaduoti vieną dalį likusios žmoni-jos nuo kitos žmonijos dalies priespaudos.

Išvados Fantastinę nuotykių juostą stipriame saty-ros padaže „Viską prisiminti“ 1990-aisiais susuko P.Verhoevenas. Šiųmetinė kino ver-sija, deja, atspindi šiuolaikines tendencijas. Pagrindinės pajėgos ir fi nansai čia taip pat buvo mesti sukurti įspūdingiems vaizdo efektams (kalbama, kad fi lmo biudžetas siekia 200 mln. JAV dolerių) ir prisodrinti

siužetą didžiule nuotykių, gaudynių bei grumtynių koncentracija.

Todėl pamatysite skraidymus automo-biliais trimatėje erdvėje (kaip fi lme „Įspė-jantis pranešimas“ arba „Penktasis elemen-tas“), pabuvosite Kolonijos kvartaluose, perkeltuose tarsi iš fi lmo „Likvidatorius“ ir galėsite paganyti akis į dvi dailias aktores, kurios nuoširdžiai talžo viena kitą.

Ir tikrai erzina tas liftas, per 17 minučių perskrodžiantis visą Žemės rutulį, kurio viduryje turėtų viešpatauti didžiulis slė-gis ir milžiniškos temperatūros.

Iš meškų ir karalių gyvenimo

Siužetas ir kontekstasSenų senovėje kažkur Škotijoje gyveno pa-dauža princesė Merida (J.Urnikytė), kuri mėgo jodinėti, šaudyti iš lanko ir nė ne-manė elgtis taip, kaip pridera sosto pa-veldėtojai. Jos tėvas karalius Fergiusas (A.Butvilas) į tai žiūrėjo pro pirštus, o mo-tina – karalienė Elinora (L.Budzeikaitė) – mėgino Meridą paversti pavyzdine nuo-taka ir ištekinti.

Jos susipyko, ir princesė, padedant raga-nai, netyčia pavertė savo motiną didžiule meška, praktiškai grizliu. Ką daryti, prisi-virus košės? Pamėginti atburti Elinorą, kol patyręs medžiotojas sutuoktinis, to neži-nodamas, jos nenudobė.

Išvados Žymioji „Pixar“ studija („Žaislų istorija“, „Žuviukas Nemo“) garsėja itin kokybiš-kais, daugiasluoksniais savo animacinių fi lmų scenarijais. Tačiau net šiems anima-toriams nepavyksta nuolat šokinėti aukš-čiau bambos.

Šįkart siužetas kur kas paprastesnis, ties-mukas ir gan drastiškas, protarpiais pri-menantis beveik siaubo pasaką. Mat joje dalyvauja smarkiai užkeiktas ir žiauriai agresyvus princas. Nepaisant antroje isto-rijos dalyje dominuojančio dramatizmo bei tamsių spalvinių tonų, fi lmas iš esmės yra nuobodokas, nes personažai neišraiškingi. Tokie, sakyčiau, dvimačiai.

Galbūt taip nutiko todėl, jog vis daugiau studijų kuria animacinius fi lmus, o šie pap-rastai būna labai pelningi (taip pat ir Lietu-voje). Scenarijaus autoriai, matyt, neper-sistengia, nes reikia kurti greitai ir daug.

Tą, manau, patvirtina bendros tendenci-jos, kadangi animaciniai fi lmai tampa atrak-cionais, kur dominuoja šou, o personažų santykiams, dialogams skiriama mažiau dėmesio.

„Karališka drąsa“ („Brave“)

JAV, 2012 m., 95 min.

Rež. Brenda Chapman,

Marcas Andrewsas.

Įgarsino: Judita Urnikytė,

Lina Budzeikaitė,

Algimantas Butvilas.

Įvertinimas

Kino kodas

|

Kino k

Rolandas Maskoliūnasredakcija@15min.lt

„Viską prisiminti“ („Total Recall“)

JAV, 2012 m., 120 min.

Rež. Lenas Wisemanas.

Vaidina: Colinas Farrellas,

Jessica Biel,

Kate Beckinsale.

Įvertinimas

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. In memoriam | 17

Antradienį Anapilin iškeliavęs šviesios atminties skulptorius Stanislovas Kuzma pasižymėjo ypatingu kuklumu, norėjo, kad už jį kalbėtų jo darbai, tačiau su jo dirbtuvėje Užupyje apsilankančiais bičiuliais mėgo fi losofuoti apie meną.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato mintys apie save ir savo pašau-kimą išsaugotos prieš pusmetį išleistame albume „Stanislovas Kuzma“. Jos buvo publikuotos ir savaitraštyje „Nemunas“.

„Nežinojau, kas būsiu“ „Atsimenu tą ypatingą būseną – kiek man tada buvo, gal treji ketveri metai? Staiga sustoju, vienas pievoj, saulė šviečia... Kaž-kokia keista būsena – pajunti, kad tu esi, kad esi ypatingas, kad kažkas į tave krei-piasi, kad su tavim kažkas bus. Nežinai, kas bus, bet kažkas ypatinga, ir tu tapsi kitoks.

Tada, toks vaikas, susirūpinau: ar aš su-sitiksiu su savimi kai užaugsiu... Ar užau-gęs save pažinosiu? Ar kalbėsiu su savimi? Atsimenu tas ypač pakylėtas vaiko būse-nas. Atsimenu suaugusiųjų kalbas, kad iš

to vaiko kažkas bus. Nežinojau, kas būsiu.Vėliau ėmė aiškėti: kuo nors būti – vadi-

nasi, kažko išmokti. Mano senelis stalius, aš labai anksti ėmiau jam padėti. Būsiu sta-lius, galvojau. Paskui atkreipiau dėmesį į lėktuvus – būsiu lakūnas. Pamačiau para-šiutą – būsiu parašiutininkas. Mokykloje pasirodžiau esąs vidutinis mokinys. Ne pats greičiausias, ne pats geriausias, at-mintis prasta. Nori būti menininku? Ogi rašai kaip su vištos koja, balso neturi – jo-kių duomenų, kad galėtum kuo būti. Net ir piešėjų buvo už mane geresnių – žiūrė-jau ir jiems pavydėjau. Tačiau turėjau stip-rų poreikį ką nors nuveikti, atrasti. Tai ir buvo variklis.“

Kaip atsirado „Versmė“ „1977-ųjų rugpjūtį nuvažiavau pas dėdę į kaimą prie Lėvens, į mano senelių ir tėvo gimtinę. Ką tik grįžęs iš ligoninės jaučiausi labai prastai. Atrodė, gyvenimas baigiasi, kamavo liūdesys. Vaikščiojau Lėvens pa-krantėmis, bandžiau įkvėpti gamtos energi-jos. Saulės spinduliai skverbėsi vandenin, aukso atšvaitai mirgėjo žolėse ir smėlyje. Žiūrėjau į ramiai tekantį upės vandenį, prie-krantės smėlyje verdančias versmes, ir liū-desys pamažu ėmė virsti vienovės su gamta pojūčiu. Norėjosi panirti į srovę ir plūdu-riuoti kartu su linguojančiomis žolėmis.

Tas pojūtis įsikūnijo į formą, tarsi dvasia

būtų pasireiškusi fi ziniu judesiu. Prieš akis stojosi skulptūros vizija, tačiau liūdesys nepraėjo – tuo metu jaučiausi taip, kad skulptūros nebūčiau įstengęs padaryti. Tačiau gyvenimas pilnas Dievo malonės. 1978 m., dar ligoninės reanimacijos palatoje atsibudęs po sėkmingos širdies operacijos, sužinojau, kad teatras gavo papildomą fi -nansavimą ir architektai Nasvyčiai padarė projektą, kaip uždengti buvusį senojo teat-ro kiemą, paversti jį holu su baseinėliu ar fontanu. Prisiminiau vaizdinį prie Lėvens –taip ir atsirado „Versmės“ skulptūra.“

Apie mažųjų formų skulptūrą „Jaučiuosi pakylėtas, kai aplanko ypatingas jausmas, vadinamas įkvėpimu. Ir artimiau-sias kelias į tokią būseną man yra mažųjų formų skulptūra. Atsiduriu tarsi kitame, asmeniškų erdvių, pasaulyje.

Toks darbas dažnai spontaniškas, gali atsirasti per keletą dienų. Idėja, dvasinis ir emocinis krūvis, skulptūrinė forma ir medžiaga – viskas čia viename lydinyje. Pirmas regimas impulsas – plastinė idėja, paskui prasideda kontempliacija. Visi šitie išgyvenimai vyksta vidiniame pasaulyje, tai tarsi asmeninė paslaptis, bet tiktai tol, kol netampa trimate forma. Bandai prabilti apie tai, kas svarbiausia, su viltimi, kad esi ne vienas, kad būsi kito žmogaus suprastas.

Neduoda ramybės žinojimas, kad tikroji

skulptūra ir dabar, ir praeityje yra tarsi led-kalnis, daugumą ji masina savo viršūnėmis, gelmės – tik pašauktiesiems.“

Širdis pavargo plaktiStanislovas Kuzma: „Išėjau ne genialumo ieškoti, bet vedamas neramios prigimties“

• Vieno garsiausių Lietuvos skulptorių

S.Kuzmos širdis sustojo plakusi rugpjū-

čio 14 d., 10.30 val. Jam buvo 65-eri.

• S.Kuzma gimė 1947 m. gegužės 7 d.

Panevėžyje. 1973 m. baigė Lietuvos

dailės institutą ir keletą metų jame

dėstė.

• Prieš daugiau nei tris dešimtmečius

S.Kuzmą gatvėje stipriai sumušė už-

puolikai. Ligoninėje medikai jam diag-

nozavo sepsį, širdies raumens uždegi-

mą. 1978 m. skulptoriui buvo pakeis-

ti du širdies vožtuvai. Tada S.Kuzmai

buvo 31-eri. Sudėtingą operaciją atliko

profesoriai Algimantas Marcinkevičius,

Vytautas Sirvydis ir Giedrius Uždavi-

nys. Dėl šio užpuolimo pasekmių meni-

ninkas kentėjo iki gyvenimo pabaigos.

• Menininko kurtos teatro mūzos puošia

Nacionalinio dramos teatro stogą, šven-

tųjų skulptūros – Vilniaus arkikatedros

frontoną, šaulio skulptūra – Saulės laik-

rodžio aikštę Šiauliuose. Jo kurtas monu-

mentas Sausio 13-osios aukoms „Pieta“

stovi Antakalnio kapinėse.

• Ne mažiau reikšmingi ir paskutiniai-

siais dešimtmečiais skulptoriaus sukurti

kūriniai bažnyčioms – „Prisikėlęs Kristus“,

„Marija su mažuoju Kristumi“ Elektrėnų

bažnyčioje, „Nukryžiuotasis“ Vilkaviškio

katedroje, „Švenčiausiosios Mergelės

Marijos dangun ėmimas“ Ignalinoje.

• S.Kuzma iškalė paminklus rašytojai

Jurgai Ivanauskaitei, dainininkei Birutei

Almonaitytei ir dar būreliui iškeliavusių-

jų į Anapilį.

Dosjė ir darbai

S.Kuzmos kūriniai –

grakštūs, šilti,

dvasingi, nugludinti

iki tobulumo.

Lietuvos dailininkų są-

jungos nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Kad ir koks patikimas atrodytų svarbiausiu technologijų išradimu tituluojamas internetas, kaip ir bet kokia kita sistema – biologinė ar sukurta žmogaus – jis gali nustoti veikti. Iki šiol didesnių nepatogumų internautams buvo sukėlę tik kompiuteriniai virusai ir programišiai. O šių metų pradžioje vyko interneto streikas, kurio metu savanoriškai išsijungė tūkstančiai tinklalapių. Tačiau su-trikdyti interneto darbą, o gal net apskritai jį išjungti, įmanoma ir kitais būdais.

Saulės žybsniai Galvodami apie naršymą internete jūs vei-kiausiai nesijaudinate dėl to, kas vyksta Saulės paviršiuje, už maždaug 150 mln. km nuo Žemės. O reikėtų – saulės žybs-niai kelia rimtą grėsmę mūsų komunika-cijų sistemoms.

Pavyzdžiui, 1998 m. dėl Saulės žybsnio išsijungė komercinis palydovas „Galaxy 4“,sutriko dalies kitų palydovų darbas. Tą-syk akimirksniu išsijungė 80 proc. prane-šimų gaviklių visame pasaulyje, nutrūko kai kurių televizijų, radijo stočių translia-cijos, sutriko palydovinis interneto ryšys.

Saulės žybsniai gali pakenkti ne tik pa-lydovams. Nuo silpnesnių žybsnių mus saugo magnetinis laukas, tačiau galinga audra gali išvesti iš rikiuotės ir elektroni-nius prietaisus. Taip nutiko 1859-ųjų rug-pjūčio pabaigoje, kai įvyko galingiausia žmonijai žinoma geomagnetinė audra. Ji su trenksmu išjungė telegrafo ryšį: stulpai

spjaudė žiežirbas, įranga nutrenkė kelis operatorius, užsidegė popieriai, net atjun-gus elektrą telegrafo sistemos toliau siuntė ir priiminėjo žinutes.

Saulės aktyvumas padidėja ir sumažėja maždaug kas 11 metų, o artimiausias pikas –jau kitąmet.

Kibernetinis karasAugant interneto svarbai vis daž-niau kalbama apie tai, kad ateityje karai vyks ne ant žemės, o virtualio-je erdvėje. Juose frontą laikys nebe rau-meningi kareiviai, o energetinius gėrimus siurbiantys programišiai.

Jau dabar konfl iktuojančios šalys rengia internetines atakas – įsilaužia į karinių, industrinių ar valstybinių objektų siste-mas, kuria kenkėjiškas programas, vykdo kitokio pobūdžio atakas. Vienas įsiminti-niausių pavyzdžių – sofi stikuotas virusas „Stuxnet“, užkrėtęs Irano branduolinių objektų kompiuterines sistemas ir bandęs sutrikdyti jų darbą.

Politiniai sprendimaiJau ne viena valstybė įrodė, kad ne tik kontroliuoti, bet ir išjungti internetą ša-lies viduje įmanoma, nors tai brangu ir pažeidžia žmogaus teises. Lietuvoje bene labiausiai išgarsėjo tarptautinis susitarimas

ACTA, kuriuo, be kita ko, buvo siekiama ap-riboti interneto laisvę. Vis tik Europos Par-lamentas išgirdo piliečius ir sutartį atmetė.

Tuo tarpu JAV Senato Nacionalinio sau-gumo komitetas 2010 m. patvirtino tei-sės aktą, suteikiantį prezidentui teisę val-dyti „interneto išjungimo mygtuką“, kurį būtų galima naudoti itin didelį pavojų ke-liančios kibernetinės atakos atveju. Prezi-dentas galėtų išjungti visus valstybinius ir privataus sektoriaus tinklus. Tiesa, vėliau „išjungimo mygtuko“ dalis iš teisės akto buvo pašalinta.

Povandeniniai kabeliai Daugiau nei 99 proc. tarpže-

myninio interneto srauto perduodama povandeni-niais šviesolaidžio kabe-liais, kurie išvedžioti jūrų ir vandenynų dugnuose. Jie būtų pagrindiniai fi zi-niai taikiniai, siekiant su-

trikdyti interneto veiklą. Ir tai nėra tik teoriniai pa-

svarstymai – tarptautiniai in-terneto kabeliai jau ne sykį buvo

tapę taikiniu. Vienas įsimintinesnių atvejų – 2008 m.

sausio 30 d., kai buvo nutraukti du povan-deniniai kabeliai, kuriais perduodama kone trys ketvirtadaliai tarptautinio interneto srauto tarp Europos ir Artimųjų Rytų. Šis įvykis smarkiai sutrikdė interneto ir telefo-no ryšį nuo Indijos iki Egipto. Pirmosiomis tų metų vasario mėnesio dienomis buvo nutraukta daugiau kabelių Artimųjų Rytų regione. Dėl to kilo didelių interneto ryšio sutrikimų, ypač Irane.

Iki šiol nėra žinoma nei kas, nei kaip kabelius nutraukė. Aišku tik tai, kad šios jungtys yra silpnoji interneto grandis, ir nesvarbu, kas jas sugadins – teroristai, vy-riausybės ar kokios nors organizacijos – tai pajusime visi.

Parengta pagal CNN

18 | IT kodas

Keturi interneto išjungimo mygtukai

Daugiau nei 99 proc.

tarpžemyninio interneto srauto

perduodama povandeniniais

šviesolaidžio kabeliais, kurie jau

ne kartą buvo pažeisti.

AFP nuotr.

Jau ne viena valstybė įrodė, kad ne tik kontroliuoti, bet ir išjungti internetą šalies viduje įmanoma.

až-eityje irtualio-

PovandenDaugi

mypenliJn

trI

svarsterneto

ir ą

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. Gazas.lt | 19

Tomas Digaitist.digaitis@15min.lt

Į Zarasus šį savaitgalį rekomenduojame vykti ne ramaus poilsio ieškančius, o triukšmą, dulkes ir variklių riaumojimą mylinčius. Tarp šimtų Aukštaitijos ežerų tradiciškai drieksis geriausio lietuviško vasaros ralio greičio ruožai. „300 Lakes Rally“ prasideda.

Praėjusiais metais GAZAS.LT komanda šiam raliui sugalvojo kitą pavadinimą, tiks-liau nusakantį šio ralio esmę. Na, bent jau žvelgiant iš žiūrovų varpinės, tai – „tram-plinų ralis“. Natūralių, dirbtinių, greitų ir lėtesnių tramplinų čia gausu. Ties dau-guma jų įrengtos žiūrovų zonos leidžia pamatyti visus ralio lenktynininkus, pa-kibusius ore.

Bet tramplinai yra tik vienas įsimintinas „300 Lakes Rally“ bruožas. Kitas – pačiame Zarasų mieste, Zaraso saloje, įrengtas spe-cialusis greičio ruožas, kuriame lenktyni-ninkai startuoja po du ir vejasi vienas kitą. Šis greičio ruožas yra vienintelis visame Lietuvos ralio kalendoriuje greičio ruožas, kurį tiesiogiai transliuoja televizija. Tiesa, ir čia lenktynininkų laukia du tramplinai.

„Per trejus metus panaudojome visus Zarasų apylinkių keliukus. Sudarydami šių metų žemėlapį, stengėmės naudoti skirtin-gus kelius, kad kuo mažiau gadintumėme kelio dangą. Tačiau greičio ruožų vietas, kuriose bus įrengtos žiūrovų zonos, nau-dosime du kartus“, – pasakojo vienas ralio organizatorių, iš netoliese Zarasų esančio Salako kaimo kilęs Audrius Gimžauskas.

Kas naujo šiame ralyje? Na, visų pirma –dienos. Ralis startuoja penktadienį ir fi ni-šuoja šeštadienį. Vadinasi, kalendoriuje at-siradusį laisvą sekmadienį lenktynininkai ir žiūrovai galės išnaudoti tiesiog poilsiui (ar pergalės šventimui) vaizdingose Zara-sų apylinkėse.

Be to, į ralio žemėlapį sugrįžo mieste įrengtas greičio ruožas. Bus ir jau minėtas

Ralis tarp šimtų ežerų

Dominykas BUTVILAS (nuotr.)

44,5 taškai

Benediktas VANAGAS

29,0 taškai

Rokas KVARACIEJUS

23,0 taškai

Žilvinas JURŠYS

23,0 taškai

Šių metų Lietuvos atvirojo ralio čempio-

nato N4 lyderių sąrašas kaip reta įdo-

mus. Jame tvirtai lyderiauja D.Butvilas,

kurį pavyti iki metų galo šansų turi ne-

bent B.Vanagas. Jis, sezono viduryje pa-

keitęs šturmaną, tik to ir siekia.

Trečioje pozicijoje vienodu taškų baga-

žu dalijasi greitas, bet avarijų neišven-

giantis R.Kvaraciejus ir ne toks greitas,

bet itin stabilus Ž.Juršys.

Na, o praėjusių metų čempionas

V.Švedas tenkinasi tik penkta vieta kla-

sėje, kraityje turėdamas 17 taškų. Vie-

nu tašku daugiau nei Joana Survilaitė ir

Gediminas Ramonas.

N4 grupės lyderiai

E.O

vča

ren

ko

nu

otr

.

paralelinis lenktynininkų pasirodymas Za-raso saloje.

Tuo naujovės nesibaigia. Tikram ralio gerbėjui gal ir nėra sunku sulaukti paties paskutinio ekipažo. Bet tūkstančiai ne to-kių „lojalių“ žiūrovų pravažiavus greites-niems automobiliams dažnai skuba kitų greičio ruožų link. Šiais metais rekomen-duojame to nedaryti ir likti ten, kur esa-te. Kodėl?

„300 Lakes Rally“ organizatoriai su pa-sididžiavimu pristato į ralio trasą po visų greitųjų ekipažų išvažiuosiančius GAZ 51 sunkvežimius. Tuzinas estų į Zarasus atveža gerokai perdarytą, iki 600 kg palengvintą, rusišką techniką su bent 200 AG varikliais.

„Mes su Audriumi buvome nuvykę pa-sižiūrėti šių sunkvežimių Estijoje. Vienu

žodžiu – renginys įspūdingas!“ – gundo ra-lio organizatorius Maris Simsonas.

Paklaustas, kas rimčiausiai pretenduos į šio ralio nugalėtojo titulą, M.Simsonas išskyrė šiuos ekipažus – lenkus su „Ford Fiesta S2000“, Saulių Girdauską su „Ško-da Fabia WRC“ ir visus lietuviškos N4 kla-sės lyderius. Tai – Dominykas Butvilas, Benediktas Vanagas, Rokas Kvaraciejus. Privalome paminėti ir dvejų iki šiol vyku-sių „300 Lakes Rally“ varžybų nugalėto-ją Vytautą Švedą. Nors 2012-ieji jam nėra sėkmingi, Zarasai jam gali tapti gera pro-ga reabilituotis.

Iš viso „300 Lakes Rally“ dalyvių šiais metais laukia 450 km ilgio trasa. Joje – 126,47 km greičio ruožai. 105,3 km driek-sis žvyrkeliais, 21,17 km – asfaltu.

Šį savaitgalį

Zarasų apylinkėse

vėl skraidys ralio

automobiliai.

Algirdo Venskaus/

waska.lt nuotr.

Suskaičiavus tėvų prašymus lankyti Vil-niaus miesto vaikų darželius nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ir sutikrinus du ar dau-giau kartų pateiktus prašymus, tėvų pa-geidavimus ne šiais metais leisti vaiką į darželį paaiškėjo, kad sostinės darže-liuose yra 492 laisvos vietos. Į šias vie-tas jau pateikta 1750 prašymų, tad rea-lus vietų darželiuose trūkumas sostinė-je šiandien siekia 1250 vietų.

„Geriau tvarkydamiesi su turimais ište-kliais, remontuojame esamas patalpas ir ten įkuriame papildomas grupes. Taip šiemet bus sukurta beveik 400 vietų darželiuose. Artimiausiu metu, 2013–2014 m., planuo-jama įsteigti dar bent 820 vietų – Viršuliš-kėse, perkėlus Šalomo Aleichemo mokyk-lą į kitas patalpas, taip pat pastačius nau-jus darželius Perkūnkiemyje, Santariškėse bei Žirmūnuose. Šiuo metu reikia išspręsti šių projektų finansavimo klausimus“, – sa-ko Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Išanalizavus šių metų gimstamumo ro-diklius ir ateinančių kelių metų prognozes, naujos grupės ir nauji darželiai planuojami įkurti ten, kur yra didžiausias jų poreikis.

„Šiuo metu didžiausias vaikų darželių poreikis yra Verkiuose, Pašilaičiuose ir Žir-mūnuose. Tačiau nemažai darželių yra ne-užpildyti, pavyzdžiui, Naujininkuose, Laz-dynuose. Naujoji sistema ir viešas laisvų vietų skelbimas padės subalansuoti eiles“, – sakė mero pavaduotojas Jonas Pinskus.

Prašymus pateikusiems tėvams atsa-kymai, ar jų vaikas pateko į laisvas vietas, bus siunčiami individualiai, iki rugpjūčio 24

d. Paprastai rugsėjo antroje pusėje vaikų darželiuose dar atsiranda laisvų vietų. Į jas galės pretenduoti tie, kurie jau buvo patei-kę prašymus.

Prašymus į laisvas vietas tėvai dar ga-li pateikti Vilniaus savivaldybėje (Kon-stitucijos pr. 3) ir internetu, svetainės www.vilnius.lt e.miesto skiltyje.

Vilniaus savivaldybė birželį patvirtino naują priėmimo į miesto darželius tvarką, pagal kurią priimant į darželius pildomas tik vienas prašymas. Tokiu būdu įgyven-dinta centralizuoto priėmimo sistema. Pra-šyme galima nurodyti iki penkių pageidau-jamų darželių prioriteto tvarka.

Darželių eilės bus sudaromos atsižvel-giant į prašyme nurodytus prioritetus bei pirmumo teisę suteikiančias priežastis. Pir-mumo teisė suteikiama tik tuo atveju, jeigu vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra teri-torijoje, kuriai priskirtas darželis.

Pirmumo teisė suteikiama vaikams iš šeimų, kuriose auga trys ir daugiau vaikų, taip pat vaikams, kuriuos augina vienas iš tėvų, ar kurių vienas iš tėvų turi ne daugiau kaip 40 proc. darbingumo. Pirmumo teisę turės vaikai, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą bei įstaigos darbuotojų vaikai. Iki šiol socialiai remtinų šeimų vaikams ga-liojusi pirmumo teisė dabar nesuteikiama.

VILNIAUS PULSAS

Planai 2013–2014 metams

Nauji darželiai planuojami:

Viršuliškėse (perkėlus Š.Aleichemo mokyklą į kitas patalpas – 240 vietų),

Perkūnkiemyje – 240 vietų,

Santariškėse – 240 vietų,

apie 100 vietų Žirmūnuose/Verkiuose esančiame darželyje „Mažasis trinapolis“

Iš viso – 820 vietų

Artimiausiu metu Vilniuje planuojama pastatyti tris naujus vaikų darželius

Naujos vietos darželiuose

2012 metais įsteigtos (bus steigiamos iki metų pabaigos)

Antakalnyje: 120 (+20)

Baltupiuose: 15

Justiniškėse: 60

Lazdynuose: 80

Viršuliškėse: 20

Naujininkuose: 20

Karoliniškėse: 20

Liudvinave: (+40)

IŠ VISO – 395 vietos

2009 ir 2010 metais buvo įsteigtos 23 naujos grupės (apie 460 vaikų), o 2011 ir 2012 metais steigiama dukart daugiau – 42 naujos grupės darželinukams (apie 840 vaikų).

BFL nuotr.

Užsk. Nr. 303386

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. Skelbimai | 21

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI VILNIUS

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.22 | Laisvalaikis

Avinai kitą savaitę entuziastiškai imsis bet kokio darbo ir sėkmingai jį atliks. At-kreipkite dėmesį į santykius su giminėmis, mat didelė konfl iktų tikimybė.

Jaučiai, kurie šiuo metu ieško darbo, paštu gaus gerą žinią. Naujas verslas bus pelningas. Tie, kurie pardavinėja nekilno-jamąjį turtą, netrukus ras pirkėjų.

Dvyniai turėtų nelėtinti darbo tempo – tik nuo jūsų energijos priklausys karjera ir pajamos. Labai greitai jūs sustiprinsite savo pozicijas ir pasieksite tikslą.

Vėžiams kitą savaitę patariama priim-ti verslo partnerių pasiūlymus. Bendra-darbiavimas su jais bus sėkmingas. Tik-riausiai vyksite į keliones darbo reikalais.

Liūtai sulauks vertingų pasiūlymų, kaip suaktyvinti verslą. Finansiniai klausimai bus išspręsti sėkmingai. Pagaliau bus įfor-minti svarbūs dokumentai.

Mergelės kitą savaitę į verslą turėtų in-vestuoti daug pinigų. Jūsų fi nansinės po-zicijos neblogos, bet bus palankus metas jas dar labiau sustiprinti.

Svarstyklės darbe susidurs su sunku-mais. Juos teks įveikti savo jėgomis. Tikė-tina, kad gali tekti kažką aiškintis teisme arba tyrėjo kabinete.

Skorpionų, dirbančių valstybinėje įs-taigoje, laukia sėkminga savaitė ir dides-nis atlyginimas. Verslininkai turės atidėti naujo projekto realizavimą.

Šauliai gaus darbo pasiūlymą, kurio nereikėtų atsisakyti. Meilės kerams neį-stengs atsispirti net ir ištvermingiausi. Bet nepervertinkite savo galimybių.

Ožiaragis gaus gerų žinių apie pajamų padidėjimą ir kitus malonius įvykius savo gyvenime. Tie, kurie užsiima turizmu, ne-trukus patys išvyks dirbti į užsienį.

Vandeniai turės puikią galimybę įgy-vendinti tuos savo sumanymus, kuriuos aplinkiniai laiko nerealiais. Jums nusišyp-sos sėkmė, tad veikite drąsiai.

Žuvys pradės dirbti kartu su gana įta-kingu asmeniu. Netrukus sužinosite apie švelnius jausmus, kuriuos jums jaučia vie-nas drovus, bet geras žmogus.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Idealas. Fasadas.

Nailonas. Nikelis.

Tuk. Bolavo.

Amida. EG. Idos.

Adonis. Ozas.

Prano. Girdimi.

Prima. Ka. Gaida.

Luomas. Ov. Enkis.

Duotas. Ara.

Angoj. Vardan.

Ali. Ta. Ožy.

Davao. Ufa. Dėsis.

Kuosos. Ūsas.

Inteligentė. Daug.

Rangas. Eik.

Diko. Val. Oidijos.

Lobizmas. Anodai.

Vyk. Salos. Da. Sas.

Lurdo. Puodas.

Pano. Protavo.

Si. Arimanas.

Makadamas.

Demonas. Alino.

Alus. Sidi. Korifa.

Sasnava. As.

Pažymėtuose langeliuose:

REZULTATYVUMAS.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d. Laisvalaikis | 23

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį vietomis trumpai palis, vyraus vidutiniškai šilti orai – temperatūra

kils iki 21 laipsnio šilumos. Panašūs orai išsilaikys ir savaitgalį, tik sekmadienis

prognozuojamas kiek šiltesnis ir lietingesnis. Kitos savaitės pradžioje gali

trumpai palyti, bus 19–22 laipsniai šilumos.

08-18 d.

12 / 20 12 / 21 15 / 18 13 / 21

08-19 d.

13 / 23 13 / 24 15 / 20 14 / 23

08-18 d.

13 / 20 13 / 20 12 / 21 12 / 21

08-19 d.

13 / 23 13 / 23 13 / 24 13 / 24

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

21

21

21

21

Kaunas

21

Alytus

21

Klaipėda

20

VėjasŠiaurės vakarų

2–6 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 35

Berlynas 24

Londonas 26

Madridas 39

Maskva 21

Minskas 21

Oslas 22

Paryžius 31

Praha 26

Ryga 21

Roma 34

Stokholmas 23

Talinas 20

Varšuva 2321Marijampolė

Ateina vyras pas psichiatrą:– Gydytojau, padėkit man, aš sergu didybės manija.– Taip, sunkus atvejis. Gerai, papasakokite truputį apie save.– Iš pradžių sukūriau dangų ir žemę.

Moteris rausta dviem atvejais: arba kai tikslingai meluoja, arba kai netyčia pasako tiesą.

– Kodėl žmonių kraujo grupės yra skirtingos? – Kad uodai turėtų pasirinkimą.

Žinai, savaitgalis praėjo puikiai! Dabar man norisi pradėti naują gyvenimą naujame mieste nauju vardu.

Mažylis teiraujasi tėčio: – Tėti, o tiesa, kad Rytų šalyse vyras tik po vestuvių sužino, kas yra jo žmona?– Kad čia visur taip, sūneli.

Anekdotai

Sunkus

Lengvas

Sudoku

Komedija

„Žandaras iš Sen Tropezo“ Tai viena žymiausių kino komedijų su šio žanro ka-

raliumi, neprilygstamuoju Louis de Funesu. Ser-

žantas Kriušo paaukštinamas ir perkeliamas dirbti

į kurortinį Sen Tropezo miestelį. Su kolegomis jis

įsivelia į kvailiausias situacijas: vaiko nudistus, da-

lyvauja greitojo nusileidimo treniruotėse, ieško iš

muziejaus pavogto paveikslo ir kt. Filmas sukurtas

1964 m. Režisierius – Jeanas Girault.

Fantastinis siaubo trileris

„Sfera“ Vandenyno dugne, po koralų luobu, koks susida-

ro per 300 metų, karinio jūrų laivyno narai aptin-

ka keistą daiktą. Milžiniškas jo dydis kelia įtarimų,

kad tai – ateivių kosminis laivas. Į gelmes išsiruošia

mokslininkų komanda, kuri aptinka tai, ką galima

vadinti gyvybe, – sferą. Netrukus grupė pajunta

jos keistą įtaką. 1998 m. sukurtame fi lme vaidina

Dustinas Hoff manas, Sharon Stone.

TV3

LNK

Rugpjūčio 21d., 23 val.

Rugpjūčio 22 d., 22.35 val.

Kadras iš fi lmo

Kadras iš fi lmo

I.Boiko nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Tūkstančiai tikinčiųjų šią savaitę lankosi Pivašiūnuose. Išpažįsta nuodėmes, pasimeldžia ir... išvažiuoja. O parapijos gyventojai ir klebonas jau galvoja apie kitus Žolinės atlaidus. Jiems ruošiamasi visus metus.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Nedidukas Dzūkijos bažnytkaimis, įsikū-ręs vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didžiulio miško ir Ilgio ežero, per Žolinę tampa tikinčiųjų meka.

Savaitę trunkantys Žolinės atlaidai į Piva-šiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią sutraukia daugybę žmonių. Tuo nepatikėtum miestelyje apsilankęs atlaidų išvakarėse – čia būna tylu ir ramu.

Užtat akmeniniais laiptais užkopus į baž-nyčios šventorių iškart justi sukrutimas – gyventojai iš ąžuolų lapų nupintomis gir-liandomis puošė šventovės prieigas. Prie Dievo Motinos Marijos paveikslo profe-sionali fl oristė Bronė pamerkė karališkųjų lelijų puokštes. Pagrindinį altorių papuo-šė rožėmis, šoninius – rausvais kardeliais.

„Mūsų klebonas – estetas. Jam svarbu, kad bažnyčia būtų papuošta skoningai“, – nusišypsojo ponia Bronė.

Pasisemia dvasios ramybėsNuo bažnyčios lubų, apsivijusios krišto-linius sietynus, žemyn svyra parapijiečių rankomis nupintos girliandos – kvepia tu-jomis, žaliuoja rūtos.

„Mes rūpinamės pynimo medžiaga: pri-skynę atvežame ąžuolų lapų, aplinkinių kaimų moterėlės nupjauna rūtas, kurias vis dar augina savo darželiuose. Kai girliandos

nupintos, padedame jas sukabinti“, – pasa-kojo Danguolė Remeškevičienė.

Prisidėti prie bažnyčios dekoravimo jai – didžiausia garbė. „Ir pareiga – viskas Dievo garbei. Aš, vyras ir du mūsų sūnūs esame labai tikintys, todėl darbo nebijome. Pasi-rengimas Žolinės atlaidams mus įkvepia, pasisemiame dvasios ramybės“, – pridū-rė netoli Pivašiūnų, Eičiūnų kaime, gyve-nanti moteris.

Remeškevičiai mielai dalyvauja ir baž-nytinėse procesijose: „Tokios mūsų verty-bės – reikia rodyti pavyzdį jaunesniems.“

Keliais aplink altorių„Kelintą jūs ėjote miegoti? Aš – ketvirtą nakties. Septintą jau kėliausi. Taigi, trys valandos miego“, – Žolinių išvakarėse pri-sipažino Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios klebonas mons. Vincas Baublys.

Žolinės atlaidai jam – vienas svarbiau-sių įvykių. „Juk tai – labai sena tradicija, pasiekusi mus nuo neatmenamų laikų. Anksčiau žmonės arkliukais atrisnoda-vo, vežimaičiais suvažiuodavo. Semda-vo vandenį iš šulinio gyvuliams girdyti. Buvo visai kitos susisiekimo priemonės, bet atlaidai labai gausūs. Pirma, kaimuose gyveno daugiau žmonių. Antra, jie buvo labai pamaldūs“, – mintimis į praeitį nu-sikėlė klebonas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir sovietmečiu tikintieji neaplenkdavo Pivašiūnų. Juk į prieš 24 metus įvykusį Marijos paveikslo vainikavimą susirinko net apie 70 tūkst. žmonių.

„Visais laikais tikintieji ieško Dievo Mo-tinos paguodos. Žmonės tiki, kad būtent čia gali išmelsti malonės. Per atlaidų sa-vaitę sulaukiame labai daug gerų, pamal-džių žmonių – nuoširdžiai, giliai tikinčių. Jie eina keliais aplink altorių, kai kurie – net apie bažnyčią. Sunku pasakyti, ar taip liejasi skausmas, ar padėka ir džiaugsmas. Tik Marija žino, kas dedasi jų širdyse“, – kalbėjo kunigas V.Baublys.

Be jaunimo – be ateitiesPivašiūnų bažnyčioje V.Baublys tarnauja jau 18-a metų. Kiekviena Žolinė jam – iššū-kis. „Nors ruoša išvargina, patiriu begalinį džiaugsmą. Žmonių tikėjimas man suteikia naujų jėgų, atsigaunu, sutvirtėju“, – prisi-pažino dvasininkas.

Šiemet jis ypač dėkingas bažnyčią padė-jusiam papuošti parapijos jaunimui: „Sako, jaunas žmogus neina į bažnyčią. Eina. Ir kokie nuoširdūs, pasiaukojantys tie vaikai: ar lietus, ar šaltis – kantriai, ištvermingai pynė vainikus.“

Klebono įsitikinimu, bažnyčia be jaunimo –bažnyčia be ateities. „Todėl stengiamės, kad jo netrūktų. Jaunimas pas mus auga iki dvyliktos klasės: skaito skaitinius, gie-da psalmes, litanijas. Po to išsivažinėja kas sau, reikia auginti naują kartą. Bet čia kaip pagal Šventąjį raštą – vieni sėja, kiti augina, treti pjauna. Svarbiausia, kad pažįstamus veidus matau bent per didžiąsias šventes – Kalėdas, Velykas“, – pasidžiaugė kunigas.

24 | Reportažas

Pivašiūnus nuo seno garsina ne

tik nuostabi gamta, bet pirmiausia

šventovė ir joje esantis maloningas

Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas.

Pivašiūnų bažnyčios fundatorius –

Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo

seniūnas Jonas Klockis. Jis Senųjų

Trakų benediktinams 1633 m. surašytu

testamentu paliko nemažai pinigų

ir Pivašiūnų palivarką. Benediktinai

Pivašiūnų bažnyčia rūpinosi daugiau

nei du šimtmečius, iki pat vienuolyno

uždarymo. Benediktino Celestino

Sorakos rūpesčiu 1825 m. pastatydinta

ir dabartinė ant kalno stovinti lotyniško

kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Nuliūdusiųjų paguoda

Viskas – Dievo garbei

Žolinės atlaidai Pivašiūnų Švč. Mergelės

Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje kas-

met sulaukia apie 30 tūkst. tikinčiųjų.

Atlaidai Pivašiūnuose vyks iki rugpjūčio

22 dienos, trečiadienio. Pamaldos atlai-

dų metu: Šv. Mišios – 10, 12 ir 18 val. Švč.

Sakramento adoracija, Rožinio malda –

nuo 11 iki 12 val.

Žolinės Pivašiūnuose

Pivašiūnų

bažnyčioje

V.Baublys tarnauja

jau 18-a metų.

J.Kalinsko nuotr.

Nuo bažnyčios

lubų žemyn svyra

parapijiečių

rankomis nupintos

girliandos – kvepia

tujomis, žaliuoja

rūtos.

Į Pivašiūnų bažnyčią

šiomis dienomis traukia

minios žmonių.

Alytaus m. sav. nuotr.

Tikinčiųjų maldos sustiprina ir klebono tikėjimą