Gyvenimas

Kankinanti meilė – maratonas Įveikiant kilometrą po kilometro išgaruoja pasipūtimas, nebesvarbu, kaip atrodai, ima linkti kojos ir neapleidžia mintis, kad neištversi, sustosi. Tačiau iš paskutiniųjų iriesi fi nišo link ir baigęs maratoną bent akimirkai tampi visagalis. „Kai kyla troškimas patirti ką nors visiškai nauja, praplėsti savo fi zinių ir dvasinių galimybių ribas, maratonas – puikus pasirinkimas“, – įsitikinęs verslininkas Ignas Staškevičius.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 27 (1258) • 2012 m. liepos 20 d.

Savaitės interviu

Pasaulio pažinimo stebuklas

Seniai ieškotos Higgso bozono arba „dieviškosios dalelės“ aptikimas prilyginamas elektros atradimui. Kokį proveržį Visatai žada pagaliau pastebėta paslaptingoji dalelė? Apie tai pasakoja profesorius Juozas Vidmantas Vaitkus.

6-7 psl.

Verslas

Butų nuomos pokyčiai

Didelės kainos, per mažas pasirinkimas. Tokių problemų pastaruoju metu patiria žmonės, ieškantys būsto nuomai. Apie tai dar niekas garsiai nekalba, bet faktai rodo – nekilnojamojo turto nuomos rinkoje yra permainų.

8 psl.

Gazas.lt

Europai užkliuvo senienos Europos Komisija siekia senesnių nei šešeri metai automobilių savininkus kasmet varyti į techninę apžiūrą. Lietuvos politikai tam priešinasi, o autoverslininkai juos kaltina populizmu.

13 psl.

I.Gelūno nuotr.

„Scanpix“ nuotr.

„Sca

np

ix“

nu

otr

.

10–11 psl.

Aušra jau nuo 10 metų

gyvena be svetur

išvykusios mamos. J.Kalinsko nuotr.

Emigrantų našlaičiai

Svetur duonos kąsnio ieškoti išvykę emigrantai dažnai namuose palieka

tai, kas jų gyvenime svarbiausia, – vaikus.

Toli atsidūrę tėvai jais rūpinasi, kaip išgali, bet

net ir viskuo aprūpinti vaikai jaučiasi palikti

likimo valiai.

4–5 psl.

Viktorija Naaaaaaavivvvivvvv ckckckc aiaiiaitttėtėėttt

15min • 2012 m. liepos 20 d.2 | Politika

Lietuvos krepšinio rinktinė prieš olimpines žaidynes prarado kapitoną R.Javtoką. Ką apie tai manote?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

„F &

L“

pro

du

ctio

n

Lietuvos krepšinio

rinktinės kapitonas Robertas Javtokas per

olimpines žaidynes bus pats nelaimingiausias aistruolis prie

televizoriaus.Nesvetingoje Venesueloje drauge su kitais rinktinės vyrais olimpinį kelialapį į Londo-

ną iškovojęs R.Javtokas buvo priverstas jį padovanoti Antanui Kavaliauskui.

R.Javtoką namie paliko gydytojų diagnozė: „stresinis pėdos

kaulo lūžis“.

15min.lt apklausa

Pagrindinį vidurio puolėją praradusi

rinktinė susitelks ir iškovos medalius

(4791) 24 proc.

Be R.Javtoko rinktinė neturi šansų

pasiekti gerų rezultatų

(2064) 10 proc.

R.Javtokas rinktinei nėra toks

svarbus, kad reikėtų nerimauti

(6887) 34 proc.

Tai likimo ženklas, kad nereikėjo

atsisakyti brolių Lavrinovičių

(6419) 32 proc.

Politikų maskuotė Seimas pritarė siūlymui paskelbti konsultacinį refe-rendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lie-tuvoje. Referendumas bus surengtas kartu su Seimo rinkimais. Išsyk kyla klausimas, kam reikalingas pa-tariamasis referendumas, jei jis nieko neįpareigoja? Ar valstybės iždas toks pilnas, kad 4 mln. litų, kurie bus išleisti jam rengti, tikrai niekam nereikalingi?

Akivaizdu, kad privalomas, o ne patariamasis re-ferendumas būtų buvęs tikslingas prieš pasirašant koncesijos sutartį su „Hitachi“ ir prieš pradedant visas derybas bei konkursus. Jis galėjo vykti tuoj po „LEO LT“ išformavimo. Taip bet kuri Vyriausybė būtų gavusi iš tautos įgaliojimą vesti derybas arba baigti kalbas apie atomines perspektyvas ir užkirsti kelią visoms spekuliacijoms.

Bet tuomet referendumo temos buvo vengiama. Tačiau nepraėjus net porai metų referendumas vis tiek skelbiamas. Tiesa, jis nėra „nuodingas“ – jo re-zultatus politikai galės interpretuoti kaip tik šaus į galvą, bet ne vykdys tautos sprendimą.

Panašaus dalyko jau būta per praėjusius Seimo rin-kimus, kai buvo organizuojamas ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Nors buvo aišku, kad jis nieko nelemia, piliečiai naiviai balsavo, manydami, kad jų nuomonė kažką reiškia.

Kadangi referendumui įvykti nepakako dalyvių, tai ji reiškė tik tiek, kad diskusijose dėl naujos ato-minės jėgainės statybų jos šalininkai sakydavo, jog balsuodami už Ignalinos AE darbo pratęsimą žmonės neva pasisakė už atominę Lietuvos ateitį.

Beje, pagal dabar galiojantį Referendumo įstaty-mą, siūlomiems sprendimams turi pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tokia įstatymo nuostata lemia tai, kad piliečių valios išraiška bus įmanoma tik tuomet, kai atėjusieji kažkokiu klausimu balsuoja beveik vieningai. Todėl mažai abejonių, kad ir būsimasis referendumas greičiausiai net neįvyks, nes nesusi-rinks pakankamas balsuotojų skaičius, ypač turint omenyje emigravusiųjų kiekius.

Tai, kad siekę referendumo paskelbimo politikai turi savų tikslų, liudija aplinkybė, jog jis yra „su-kryžmintas“ su rinkimais. Jei referendumas būtų toks reikšmingas, kaip tai bando įteigti jo iniciato-riai, tuomet jis vyktų atskirai nuo rinkimų, kvie-čiant į diskusijas kuo daugiau specialistų, politikų, nevyriausybinio sektoriaus atstovų. Akivaizdu, kad rinkimų šurmulyje visuomenei bus tikrai nelengva įsigilinti į atominius reikalus.

Bet yra ir priešinga kryptis. Šio referendumo te-matika yra gera parama politiniam elitui, nes per rin-kimų kampaniją bus nuolat nukreipiamas dėmesys nuo daugybės šalį kamuojančių problemų teisin-gumo srityje, ekonomikos ar socialinių klausimų.

Ne veltui valdančios Tėvynės sąjungos atstovai, nors ir nepalaikė referendumo idėjos, suskubo pa-reikšti, kad partijai jis naudingas, nes energetinė nepriklausomybė yra jų „arkliukas“.

Tad referendumas per rinkimus tik maskuos es-minius klausimus – tiek dėl šalies ateities, tiek dėl kitų problemų, kurių sprendimus turėtų pasiūlyti rinkimuose dalyvausiančios jėgos.

Komentarass

Tomas Viluckasredakcija@15min.lt

Referendumas per rinkimus tik maskuos esminius klausimus.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės nelaimėlis –

R.Javtokas

Apklausoje

dalyvavo

20163

žmonės

24 proc.

10 proc.

34 proc.

32 proc.

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Referendume nedalyvausiuAš nedalyvausiu referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos, kurį surengti šią savaitę nuspren-dė Seimas ir kuris vyks kartu su Seimo rinkimais.

Nepagalvokite nieko blogo – šiaip jau esu pakan-kamai sąmoningas pilietis, atidaviau savo balsą tik-riausiai visuose vykusiuose Seimo, savivaldybių ir prezidento rinkimuose bei iki tol vykusiuose re-ferendumuose. Be to, neplanuoju tą dieną niekur išvykti ir tikrai ketinu balsuoti Seimo rinkimuose.

Bet referendumo biuletenio atėjęs į rinkimų apy-linkę neimsiu ir jo nepildysiu. Ir tokio pasirinkimo priežastis labai paprasta – tai, kas spalio 14 dieną vyks kartu su Seimo rinkimais, mano supratimu, neturi nieko bendra nei su politika, nei su demokratija, nei su valstybės valdymu. Tai farsas.

Iš tiesų nesu prieš referendumus. Priešingai nei kai kurie politikai, teigiantys, kad svarbių klausimų sprendimo negalima patikėti rinkėjui, kuriam trūksta kompetencijos ir suvokimo apie valstybės reikalus, manau, kad, apibendrinus, tautoje yra tikrai ne ma-žiau kompetencijos ir sveiko proto nei jo yra Seime, Vyriausybėje ir visose ministerijose. Tai sakydamas anaiptol nenoriu pasakyti, kad Seime ir ministerijose sėdi kvailiai. Visai ne, taip yra tik todėl, kad kompe-tencija nėra privalomas kriterijus kandidatui į Seimą, kuo, beje, ne kartą galėjome įsitikinti po rinkimų ir ypač – po pastarųjų. Iš esmės kompetencijos Seime yra lygiai tiek pat, kiek ir tautoje. Gavus Seimo man-datą jos nei padaugėja, nei sumažėja.

Todėl svarbius klausimus rinkėjai gali spręsti. Re-ferendumas yra viena iš nedaugelio galimybių tai daryti, kartu tiesiogiai dalyvaujant valstybės val-dyme. Tačiau visa tai daugiau teorija, kuri nelabai tinka kalbant apie spalio 14-osios renginį, kurį va-

dinti referendumu net liežuvis nelabai apsiverčia. Pradėkime nuo to, kas parašyta Konstitucijoje:

„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausi-mai sprendžiami referendumu“. Mano supratimu, kertinis žodis čia yra „sprendžiami“.

Tačiau spalio 14-ąją spręsti mes nieko negalėsi-me. Mums siūloma tik patarti, iš anksto žinant, kad to patarimo niekas neklausys, nes visi sprendimai seniausiai priimti. Tiems sprendimams pritarė ir dalis tų Seimo narių, kurie balsavo ir už referendu-mo paskelbimą. Prasmės jiems patarinėti – lygiai tiek pat, kiek aiškinti pagiriotam alkoholikui apie kepenų cirozę.

Nedaug prasmės ir dalyvauti akcijoje, kuri neį-vyks. Juk visi žinome, kad paskutinis įvykęs refe-rendumas buvo surengtas 1996 metais, kai Lietuvo-je mūsų buvo dar maždaug puse milijono daugiau (balsavimas dėl narystės ES nesiskaito, nes tai savo esme taip pat buvo daugiau akcija nei referendumas).

Žino tai ir tie, kurie balsavo už referendumą dėl atominės elektrinės statybos ir būtent todėl iš esmės ir balsavo: žinodami, kad jokių realių pasekmių ne-bus, bet galbūt atsiras papildomų progų nemokamai pašmėžuoti televizijoje ar radijuje.

Toks savotiškas performansas, kurio scenarijus visiems žinomas ir kuriame pagrindiniams atlikė-jams pritrūko statistų. Įdomiausia, kad už dalyva-vimą spalio 14-osios politinėje-meninėje akcijoje statistai turės susimokėti iš savo kišenės.

Man toks pasiūlymas neatrodo patrauklus, todėl aš savanoriškai ir sąmoningai jį ignoruosiu.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Mums siūloma tik patarti, iš anksto žinant, kad to patarimo niekas neklausys, nes visi sprendimai jau seniai priimti.

Politika | 3

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Po poros mėnesių 2008–2012 metų kadencijos Seimo nariai susirinks į paskutinę savo sesiją. Kuo rinkėjams įsiminė šis Seimas?Į istoriją šios kadencijos Seimo nariai įeis per naktį reformavę mokesčių siste-mą, išardę vieną ir sukūrę kitą atominės elektrinės statytoją, numarinę gelbėto-jų „šoumenų“ partiją bei kaip niekada dažnai trypę Kelių eismo taisykles, įsta-tymus ir net savo priesaiką.

Kad šios kadencijos Seimas bus įvai-riaspalvis, tapo akivaizdu likus keliems mėnesiams iki rinkimų, kai planus juo-se dalyvauti atskleidė televizijos laidų ir renginių vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas. Surinkęs būrelį kolegų iš pra-mogų pasaulio, įskaitant savo žmoną Ingą Valinskienę, jis Tautos prisikėli-mo partiją (TPP) atvedė į Seimą. Ir ne tik atvedė.

Politikos išsišokėliai gavo Seimo pir-mininko kėdę, į kurią tik po dviejų balsa-vimų atsisėdo pats A.Valinskas, ir aplin-kos bei kultūros ministrų portfelius.

Tiesa, šou greitai baigėsi – parlamen-to vadovas buvo nuverstas (jį pakeitė konservatorė Irena Degutienė), o TPP atstovai išsivaikščiojo po kitas frakcijas.

Mokesčius keitė naktimisVos pradėjęs dirbti Seimas sulaukė nemažai ekspertų kritikos ir gyven-tojų prakeiksmų dėl naktinės mokes-čių reformos. Paskutinėmis 2008-ųjų

dienomis ir naktimis buvo priimta maž-daug 60 įstatymų pataisų: padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, akcizas degalams, cigaretėms ir alko-holiui, tačiau sumažintas gyventojų pajamų mokestis, panaikinta daugu-ma PVM lengvatų.

Chaotiškais ekspertai vadino poky-čius socialinės apsaugos sistemoje – už-sitęsusį motinystės pašalpų ir pensinio amžiaus keitimą, tačiau gyrė pakeistą biuletenių išdavimo ir apmokėjimo, be-darbio pašalpų mokėjimo tvarką.

Nepraėjus nė metams nuo Seimo ka-dencijos pradžios, 2009-ųjų rugsėjį su-tarta išardyti bendrovę „LEO LT“, kurią ankstesnė premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė ir privati kompanija „NDX Energija“, priklausanti „Vilniaus pre-kybos“ grupei, buvo sukūrusios naujai atominei elektrinei statyti.

Baigdamas darbą parlamentas palai-mino kitą Visagino jėgainės projektą, kuriame kartu su Lietuva turėtų daly-vauti Latvija ir Estija, o strateginio in-vestuotojo vaidmuo skirtas Japonijos korporacijai „Hitachi“.

Melas baisiau nei kyšiaiŠios kadencijos Seimo nariai itin daug bėdų turi su teisėsauga, bet mandato neteko bene mažiausią nuodėmę pada-ręs parlamentaras. Lino Karaliaus, kuris į Seimą atėjo su „prisikėlėliais“, o vėliau perėjo į Krikščionių partiją, parlamen-taro karjera baigėsi jau poros metų, su-rengus apkaltą. Seimo nario kėdę jam kainavo poilsinė išvyka į Tailandą Seimo rudens sesijos metu 2010 metų sausį. L.Karalių dangstęs jo kolega Aleksand-ras Sacharukas po balsavimo išsaugojo mandatą, nors abu juos Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką.

Kolegos apsaugojo ir „tvarkietį“ Eval-dą Lementauską. Pernai balandį gene-ralinis prokuroras Darius Valys papra-šė Seimo sutikimo panaikinti politiko teisinę neliečiamybę. To reikėjo norint teisme nagrinėti bylą, kurioje jis buvo kaltinamas bandymu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį Vidą Urbonavičių. E.Lementauskas kaltintas tuo, kad bū-damas Vilniaus vicemeru jis opozicijos palankumą bandė nupirkti net už pusę milijono litų.

Generaliniai prokurorai šios kaden-cijos Seimo rekordiškai dažnai prašė leidimo panaikinti parlamentarų teisi-nę neliečiamybę – net keturiolika kar-tų. Dažniausios jų nuodėmės – greičio viršijimas ir neatsargus vairavimas, bet būta įtarimų įsivėlus į korupcijos tinklus ar neskaidrius fi nansinius reikalus, net paprasto chuliganizmo. Gegužės pabai-goje Seimas panaikino Biudžeto ir fi nan-sų komiteto vicepirmininko konservato-riaus Vito Matuzo teisinę neliečiamybę. Jis įtariamas sukčiavęs, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir klastojęs doku-mentus organizuojant viešųjų pirkimų konkursus bei siekiant Europos Sąjun-gos ir valstybės biudžeto paramos.

2008–2012 metų Seimas:Reformos ir chuliganai

„Šiame Seime buvo akivaizdi juodoji

pramoginio žanro skylė, kurią sukū-

rė dalis tautos atstovų, nepasirengu-

sių darbui.

Išskirtinė problema buvo neliečiamy-

bės klausimai. Tai rodo, kad į politiką

ateina tinkamai nepasiruošę žmo-

nės. Pagrindinis politiko pasiruošimo

valdyti požymis – atsakomybė. Esi at-

sakingas ne prieš Kuršėnus, Garliavą,

Liepkalnio gatvę, o prieš Tautą. Tokio

supratimo mažėja.

Įstatymų leidyboje buvo atokvėpis.

Nespaudė jokios narystės ir integra-

cijos, ypatingai svarbūs rūpesčiai. Ir

labai gerai – taip ir turi būti.

Parlamento funkcija susitupėjusio-

je demokratijoje yra, o mūsų atveju

turėtų būti parlamentinė kontrolė.

Buvo akcentuojama, kad parlamenti-

ne kontrole reikia užsiimti iš peties.

Parlamentas nėra išskirtinis – ir vėl

maža partinės drausmės, disciplinos,

veliamasi į gatvės lygio politiką, turiu

omenyje Garliavos istoriją. Į politi-

kos areną ateina veikėjai, pažymėti

asmeninio likimo nuskriaustųjų ženk-

lu. Tai nėra gerai. Nusistovėjo kons-

truktyvus, racionalus, pabrėžtinai

darbingas prezidentės santykis su

parlamentu. Tokio santykio išraiška –

stropus įsiklausymas į prezidentės

pozicijas. Šitas santykis duoda tam

tikrą racionalų grūdą.

Nuo pirmo posėdžio pamatėme tam

tikrą valdančiosios daugumos ir Vy-

riausybės santykį. Pavyko išsaugoti

darbinį ryšį, atsakomybę, grįžtamojo

ryšio galimybę, sutelktas valdančių-

jų gretas. Vyriausybės išlikimas visą

kadenciją yra neeilinis nuotykis, ypač

šiais laikais. Pagrindinė to priežas-

tis – krizė.

Pagal kitus rodiklius – sprendimus,

struktūrinius pokyčius – parlamen-

tas kokybės brandos prasme žengė

žingsnį ar du atgal. Nieko naujo po

saule. Negražūs įpročiai, ypatinga

skuba, perkrautos darbotvarkės, tei-

sės aktų kaitaliojimas, nelabai pro-

tu suvokiami dalykai – mokestinius

klausimus įsuka bet kas, tuomet prii-

mamas sprendimas ir nepatogi našta

užgula Vyriausybės pečius. Tik dabar

nustatyta, kad tokių pakeitimų

negalima inicijuoti be Vyriausybės

žinios.

Daugiau kritikos nei pagyrų

Alvidas Lukošaitis, Seimo Parlamentinių tyrimų departamento direktorius

Šios kadencijos

Seimas dažniausiai

paklusdavo

prezidentei

D.Grybauskaitei.

I.Gelūno nuotr.

Net trissyk per pastaruosius ket-

verius metus parlamentarams teko

posėdžių salėje stoti tylos minu-

te pagerbti Anapilin iškeliavusius

kolegas.

2010-ųjų vasarą netikėtai mirė So-

cialdemokratų frakcijos narys

69-erių Algis Rimas. Tos pačios

frakcijos nario Justino Karoso gy-

vybė užgeso šių metų birželio pra-

džioje. 75-erių politiką pakirto sunki

liga. 60-metis socialdemokratas

Juozas Palionis pernai rudenį žuvo

per avariją Prienų rajone.

Trys netektys

15min • 2012 m. liepos 20 d.4 | Visuomenė

Viktorija Navickaitėv.navickaite@15min.lt

Svetur duonos kąsnio ieškoti išvykę emigrantai dažnai namuose palieka tai, kas jų gyvenime svarbiausia, – vaikus. Toli atsidūrę tėvai jais rūpinasi, kaip išgali, bet net ir viskuo aprūpinti vaikai jaučiasi palikti likimo valiai.

Savaitraštis „15min“ pateikia dvi Lietuvoje paliktų vaikų istorijas.

Kai motina pirmąkart išvyko į Vokietiją užsidirbti, Aušrai tebuvo 10 metų. Be tėvo gyvenusi mergaitė liko su močiute Mari-jampolėje. Po dvejų metų motina sugrįžo, tačiau neilgam – praėjus vos metams išvy-ko antrąkart. Šįkart ne tik dėl pinigų – mo-tina norėjo išbristi iš alkoholio liūno. Aušrai tada suėjo trylika.

Monika viena Lietuvoje liko sulaukusi 15 metų. Tėvai gavo gerą darbą užsienyje, bet ji nepanoro išvykti, nes mokėsi puikioje mo-kykloje. Likusi viena Monika tėvų nepasige-do, atvirkščiai, – net pagalvodavo, kad būtų gerai, jei jie neskambintų kasdien.

Viena svetimuose namuoseAušra be mamos gyvena jau 11 metų. Anksti įpratusi gyventi savarankiškai 21-erių sulau-kusi mergina neslepia: jos vaikystė nebuvo lengva. „Gyvendama su močiute labai lau-kiau, kada pamatysiu mamą. Buvau mažas vaikas, išsiilgęs motinos. Kai mama išva-žiavo antrąkart, išsikrausčiau į Vilnių – ap-sigyvenau pas tetą“, – leidžiasi į prisimini-mus Aušra.

„Iš pradžių teta buvo tiesiog fantastiška. Ji man leido lankyti daugybę būrelių, ke-liauti, užsiimti tuo, kas patinka. Apie mamą net nepagalvodavau – buvau labai laiminga. Juk galima įsivaizduoti, kaip atrodė gyveni-mas kartu su ja: ji buvo išgeriantis, niekur nedirbantis žmogus“, – prisimena mergina.

Tačiau netrukus idilė baigėsi: sulauku-si 16-os Aušra suprato, kad tetos namuose yra svetima: „Mano mama labai nesutarė su teta, todėl ji man visada prikaišiodavo dėl motinos. Tada ėmiau jaustis negerai.“

Barnių kasdien kildavo vis daugiau. „Man netrūko nieko – nei laimės, nei veiklos, nei pinigų. Tačiau ilgainiui viskas virto tiesiog nesusipratimu – prasidėjo nesutarimai, pri-kaišiojimai. Tada supratau, kad esu viena, ir ši šeima – ne mano“, – prisimena Aušra.

Tetai kliuvo viskas: Aušros noras bend-rauti su motina, jos panašumas į ją, net iš-vaizda: „Iš tiesų mudvi su mama labai pa-našios. Todėl teta nesyk yra pasakiusi, kad negali į mane žiūrėti. Tai skaudino.“

Motina – tik draugėSu motina Aušra daugiausia bendrauda-vo telefonu, tačiau nereguliariai: „Kartais mama tiesiog dingdavo – nebendraudavo-me pusę metų.“ Kartais jos susitikdavo: tai Aušra pas mamą, tai mama pas Aušrą atva-žiuodavo. Tik dabar nebeatvažiuoja.

Tetai tokios kelionės labai nepatiko. „Teta labai protestavo prieš mano bendravimą su mama. Sunku pasakyti, kodėl. Gal ji pavydė-jo? Ji labai bijodavo mane išleisti pas mamą,

mat iš jos grįždavau pasikeitusi. Natūralu – mano motina nėra atsakingas žmogus, jai rūpi vakarėliai, ji lengvabūdiška. Turbūt pasikeisdavau ne į gera“, – svarsto Aušra.

Bet motina, nors ir lengvabūdė, ją palai-kė ir palaiko. „Mano atvejis – klasikinis. Tė-vai palieka vaikus ir siunčia jiems įvairius daiktus, dovanas, pinigus“, – sako Aušra.

Vis dėlto mergina pripažįsta: tikra mama motinos ji laikyti negali: „Savo mamos ne-suvokiu kaip motinos – ji neatlieka motinos

Naujieji našlaičiai –

Duomenų, kiek Lietuvoje gyvena vaikų,

kurių tėvai, emigravę, šalyje nėra – to ne-

žino nei Lietuvos statistikos departamen-

tas, nei Migracijos departamentas, nei Gy-

ventojų registro tarnyba.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikini-

mo tarnybos duomenimis, 2011 metais iš

viso buvo 2 026 vaikai (1 044 mergaitės ir

1 022 berniukai), kuriems dėl tėvų išvyki-

mo į užsienio valstybes nustatyta globa.

2004–2009 m. vidutiniškai per metus iš

Lietuvos emigruodavo 16 tūkst. žmonių.

2010 m. šis skaičius gerokai išaugo – iš-

vykimą deklaravo 83 tūkst. emigrantų. 77

proc. emigrantų yra 15–44 metų. Tarp Lie-

tuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės su-

daro tik 43 proc. visų gyventojų.

Tūkstančiai vaikų

„Gyvenimas atskirai nuo vaikų nelengvu

išbandymu tampa ir emigruoti nusprendu-

siems tėvams. Dauguma emigruoti ir vai-

kus palikti nusprendusių tėvų mano, kad

išvažiuoja trumpam ir greit grįš, tačiau vė-

liau viskas susiklosto kitaip – keli mėnesiai

virsta keleriais metais, o tėvus ima kamuo-

ti didžiulis kaltės jausmas.

Vieni bando kaip įmanoma daugiau bend-

rauti su vaikais – jiems skambina, palaiko

ryšį. Kiti siunčia pinigus vaikus prižiūrin-

tiems artimiesiems, kad šie pirktų vaikams

žaislus, leistų lankyti būrelius, patys vai-

kams perduoda dovanas. Neretai kamuo-

jami kaltės jausmo tėvai ima leisti vaikams

kur kas daugiau, nei leistų būdami ša-

lia – tarsi švelnina draudimų ribas, kurios

yra būtinos normaliam vaiko augimui ir

vystymuisi.

Vaikams būna sunkiausia tai, kad tėvai ima

nebedalyvauti jų bėdose ir rūpesčiuose

arba dalyvauti juose žymiai mažiau nei da-

lyvautų, jei būtų šalia – net aktyviai bend-

raudami su vaikais tėvai žino ne viską: daug

ko nemato, negirdi, patys nepasako. Todėl

vyksta atitolimas – tiek fi zinis, tiek emoci-

nis. Tėvams sugrįžus pas vaikus arba šiems

išvykus gyventi pas tėvus atstatyti norma-

lų tarpusavio ryšį įmanoma, tačiau tai nėra

lengva. Tam reikia daug laiko ir pastangų,

visa atsakomybė tenka tėvams – būtent jie

turi stengtis suartinti šeimą, o dažnai tai

būna keblu – jei vaikas yra paauglys, atsta-

tyti ryšį jis gali ir nelabai norėti.“

Tėvus kankina kaltė

Diana Šyvytė, psichologinių konsultacijų ir krizių įveikimo centro „Gera būsena“ psichologė

15min • 2012 m. liepos 20 d. Visuomenė | 5

emigrantų vaikai

pareigų. Mano mama man yra draugė, su kuria galiu pasišnekėti apie viską, tačiau ji neturi mamos autoriteto.“

Sulaukusi 17-os Aušra nutarė gyventi sa-varankiškai. Puikiai kalbanti prancūziškai, mergina ėmė pati mokyti kitus kalbos, už-sidirbo ir trenkė tetos namų durimis. „Ne-benorėjau kentėti psichologinio smurto na-muose. Turėjau laikyti egzaminus, stengtis mokytis. Supratau, kad tokioje įtampoje

gerų rezultatų tikrai nepasieksiu“, – ryžtą gyventi vienai paaiškina Aušra.

Pasilikti nusprendė patiAušros bendraamžė Monika taip pat patyrė gyvenimo be tėvų skonį. Tiesa, likimo se-sėmis merginų vadinti negalima – Monikai šeimos emigracija netapo dideliu išbandy-mu. Bent ji taip sako.

Tėvui gavus puikų darbo pasiūlymą Airi-joje, svetur išsikraustyti turėjo visa šeima. Monika irgi buvo nusiteikusi emigruoti, ta-čiau viską sujaukė žinia, jog mergina įsto-jo į prestižinę sostinės mokyklą. Tuo metu vos 15-os Monika turėjo apsispręsti – sekti paskui šeimą ar likti vienai. „Jie manęs ne-paliko, tai aš likau čia“, – šypsosi mergina.

Pirmas emigravo tėvas. Sužinojusi, kad laukiasi, po pusmečio Airijoje apsigyveno ir motina. Monika liko su seneliais: „Sene-liai sakydavo, kad mane augina tėvai, todėl tikindavo manęs nekontroliuojantys. Iš tie-sų kontroliavo dvigubai.“

Senelių kontrolę papildė tėvų rūpestis. „Perėjau į naują mokyklą, susiradau naujų draugų, vaikiną. Tėvai mane vis tiek kon-troliavo – jie man leisdavo arba neleisdavo, jiems viską pasakojau ir nieko neslėpiau. Skambindavo vidury dienos, klausdavo, kur esu, ką veikiu, su kuo“, – prisimena mergina.

Tiesa, Monika pabandė Airijoje gyventi kartu su tėvais. Į Airiją pas tėvus ji išvyko

dešimtoje klasėje, tačiau ilgai ten neužsibu-vo – grįžo po metų. Nepatiko: „Esu patriotas vaikas, kuris ten nevažiuos.“

Tiesa, grįžusi kartu su seneliais gyventi taip pat nebenorėjo – liko viena dideliame name, augo prižiūrima dėdės. Bet sulauku-si aštuoniolikos Monika tvirtai pareiškė: jai nereikia niekieno priežiūros, ji gali ir nori būti savarankiška.

Padėjo subręstiApie savarankišką gyvenimą Monika ne-daugžodžiauja, tačiau tvirtina, jog viskas ne taip sudėtinga, kaip galėtų atrodyti – ji visada mokėjo savimi pasirūpinti: „Visada buvau savarankiškas vaikas, tad problemų buityje ar ko nors panašaus man nekilda-vo – didžiausia bėda būdavo tai, kad vėlai vakare neturėdavau nieko, kas mane galė-tų pasiimti iš miesto ir pargabenti namo.“

Apie psichologines problemas Monika taip pat niekada nepagalvodavo: nors tė-vai gyveno už tūkstančių kilometrų, jai jie visada atrodė esantys čia pat: „Su tėvais bendraudavome labai daug. Kartais man net norėdavosi, kad bendrautume mažiau –nuolat kalbėjomės telefonu kiekvieną die-ną. Vėliau bendravimo mažėjo – jau kokius trejus metus šnekamės vos dukart per sa-vaitę. Žinoma, susirašinėjame elektroni-niu paštu.“

Anot Monikos, su tėvais mažiau bend-rauti ji ėmė ne dėl to, jog jie – toli. „Manau, kad mūsų bendravimas pakito natūraliai, o ne dėl jų emigracijos. Juk aš augau, turėjau paauglystę, keičiausi. Žinoma, galbūt šiek tiek atitolome – ne visada turėjau ką jiems papasakoti“, – pripažįsta mergina.

Monika mano, kad tėvų emigracija jai pa-dėjo subręsti: „Juokinga būdavo klausytis bendraamžių problemų – jie skųsdavosi, kad tėvai liepia prižiūrėti namus, apsitvar-kyti. Pati kiekvieną savaitę plaudavau tua-letą, grindis, skalbiau, lyginau – ant mano pečių buvo visas namas. Tvarkiau juk sau.“

Draugai mokykloje į merginą žvelgė su pagarba – be šeimos klasėje ji buvo vie-nintelė. Bet Monika nepaliovė jų stebinti: „Draugams sakydavau, kad man sunku, kai tėvai grįžta – aš juk pripratusi gyventi viena, būti savarankiška. Jiems grįžus vis-kas pasikeičia.“

Nuo vaikystės be

mamos gyvenanti Aušra

patyrė daug skaudžių

išbandymų, bet nepalūžo.

J.Kalinsko nuotr.

Aušra:

„Savo mamos nesuvokiu kaip motinos – ji neatlieka motinos pareigų. Mano mama man yra draugė.“

Užsk. Nr. 305854

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Seniai ieškotos Higgso bozono arba „dieviškosios dalelės“ aptikimas prilyginamas elektros atradimui, kai žmonija nė neįsivaizdavo, kaip bus galima pritaikyti šią jėgą. Kokį proveržį Visatai žada Didžiajame hadronų greitintuve pagaliau pastebėta paslaptingoji dalelė?

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Apie Europos branduolinių tyrimų organi-zacijos (CERN) liepos 4-ąją paskelbtą sen-sacingą žinią ir mokslo pažangą savaitraštis „15min“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžia-gų tyrimo ir matavimų technologijų sky-riaus vedėju, profesoriumi Juozu Vidman-tu Vaitkumi.

Jokio dieviškumo– Didžiajame hadronų greitintu-

ve atliktų bandymų rezultatai rodo, kad galų gale pavyko aptikti itin slapią dalelę, atitinkančią ilgai ieš-kotą Higg so bozoną, ir galinčią pa-aiškinti, kaip medžiaga įgyja masę. Prireikė beveik 50 metų...

– Kažkada Isaacas Newtonas nustatė, kad svoris yra proporcingas masei, o Albertas Einsteinas paskelbė, kad energija propor-cinga masei. Tačiau nė vienas iš jų taip ir neatsakė, kodėl iš esmės egzistuoja masė.

Nagrinėjant visą elementariųjų dalelių pasaulį buvo siekiama sukurti vieningą sistemą. Tai pavyko padaryti – ta sistema vadinama standartiniu modeliu.

Standartinis modelis elementariųjų da-lelių pasaulyje atitinka Periodinę chemi-nių elementų lentelę. Tačiau įsigilinimas į šių dalelių savybes parodė, kad greta jau atrastų dalelių, kurios suskirstytos į rūšis ir šeimas, reikalinga dar viena dalelė, kuri paaiškintų, kodėl vienos dalelės turi rim-ties masę, o kitos ne.

1964 metais Edinburgo universiteto pro-fesorius Peteris Higgsas pristatė teoriją, paaiškinančią, kodėl elementariosios dale-lės, taip pat ir visi iš jų sudaryti kūnai, turi

turėti masę. Jo teorija teigia, kad egzistuoja laukas, dabar vadinamas Higgso lauku, o dalelių masę užtikrina dalelė, kurią dabar vadiname Higgso bozonu. Patvirtinus teo-riją paaiškėtų, kodėl egzistuoja masė, taptų aišku ir tai, kodėl egzistuoja traukos jėga, kitaip tariant, gravitacija.

Tokiu būdu profesoriaus sukurta teori-ja padėtų pakankamai gerai suprasti mus supantį pasaulį.

Prieš penkiasdešimt metų ki-lusi prielaida buvo tikrinama įvairiais būdais, kol Didžiajam

hadronų kolaideriui padedant šių metų liepos 4-ąją paskelbta, kad, preliminariais duomenimis, pagaliau atrasta dalelė – Higg-so bozonas. Tai sprendžiama iš vieno iš pa-grindinių parametrų – jos masės, kuri atitin-ka tą, kokios buvo tikėtasi iš Higgso bozono.

Tačiau gauti duomenys, nors ir labai tiks-lūs, vis dar laikytini pirminiais: reikia lai-ko įsitikinti, ar tai iš tikrųjų yra ieškotasis Higgso bozonas, ar tiesiog kokia nors kita nauja dalelė.

– Žinia apie galimą Higg so bozono sura-dimą paskelbta kaip didžiausia sensacija. Prabilta apie kitokią Visatos sampratą ir

naują erą fi zikos istorijoje. Girdi, panaikinus masę, bus galima skristi greičiau už šviesą.

– Ką nors naujo atradus moksle, dažniau-siai kalbama tokiu tonu, lyg praeitis būtų paneigiama ir sukuriama kas nors įstabaus. Tačiau šiuo atveju žengiame į tam tikrą ne-žinomą sritį, o Higgso bozono atradimas reikštų, kad pasaulio pažinimo laiptais pa-lypėjome tik viena pakopa aukščiau. Da-bar galėsime spręsti kitus sudėtingus už-davinius, kuriuos matome egzistuojant, o nauji tyrinėjimai iškels ir naujų problemų.

Kalbas, kad, panaikinus kosminių laivų masę, jie galėtų skristi greičiau už šviesą, kol kas vadinčiau pasakomis. Elementarių-jų dalelių fi zika pagrįsta teoriniais mode-liais. Todėl tam, kad tokie dalykai galėtų vykti, pirmiausia reikėtų juos sukurti ir tik po daugybės eksperimentų iškeltas prielai-das patvirtinti arba paneigti.

– Higg so bozonas dar vadinamas „dieviš-kąja dalele“. Iš kur kilo toks apibūdinimas?

– Kalbėdamas apie dabartinio pasaulio susikūrimą, mokslas kelia hipotezę, kad jis susiformavo iš tam tikro vadinamojo singuliarinio taško, kuriame buvo visos dabar mus supančios galaktikos. Prieš mi-lijardus metų jos sudarė ne tokį erdvinį vaizdą, kokį matome dabar, bet buvo vie-name medžiagos gabale.

Iš to vieno kūno jos išsibarstė Didžiojo sprogimo metu. Per jį ir susiformavo Higg-so laukas, kuriame veikiantysis partneris buvo Higgso bozonai. Didžiojo sprogimo metu jie suteikė masę visą mūsų pasaulį sudarančioms dalelėms. Veikiamos Higg-so bozono sukurtos gravitacijos jėgos, jos pasiskirstė taip, kaip dabar yra išsidėsčiu-sios planetos – Saulė, Žėmė, žvaigždynai.

Kai kas mano, kad Didžiojo sprogimo metu veikė ne Higgso bozonas, o Dievo ranka, todėl dalelę ir vadina dieviškąja. Tai – metaforiškas pavadinimas, neturintis jokio ryšio nei su mokslu, nei su religija.

Tiesą sakant, net nežinau, kada tiksliai atsirado šis pavadinimas. Manau, pastarą-jį dešimtmetį, kai pradėjo iš tikrųjų aiškė-ti, kad Higgso bozonas turėtų egzistuoti.

Tačiau mokslininkai jo tikrai nevadina „die-viškąja dalele“.

Tai, ko nėra– Mokslininkai sako, kad Higg so bozono

atradimas atvers vartus į didžiausias Visatos paslaptis – taip pat ir į tamsiosios medžia-gos prigimtį. Tiesą sakant, negamtamoks-liui sunku suvokti, kas tai per medžiaga?

– Taip jau yra, kad didžioji dalis Visatos medžiagos arba neskleidžia jokios šviesos (elektromagnetinių bangų), arba skleidžia tokią silpną (o gal tik kitokią spinduliuo-tę), kurios aptikti kol kas neįmanoma. Kai žiūrime į dangų, o jame – visiška tamsa,

6 | Savaitės interviu

Higgso bozono atradimas: Profesorius

J.V.Vaitkus teigia,

kad iš pažiūros

tiesiogiai

nenaudingi

moksliniai tyrimai

iš esmės keičia

žmonių gyvenimą.

I.Gelūno nuotr.

Jei fi zikams CERN centre

nebūtų reikėję spręsti sudėtingų uždavinių, galbūt iš esmės dar neturėtume interneto.

15min • 2012 m. liepos 20 d. Savaitės interviu | 7

dieviškoji kruopelė?

manome, kad ten nieko nėra, nors visa erd-vė yra užpildyta spinduliuote, likusia po Didžiojo sprogimo.

Elementariųjų dalelių fi zikai, nagrinė-jantys mūsų mikropasaulį, kelia prielaidą, kad Visatoje vis dėlto gali egzistuoti dalelės, kurios neaptinkamos elektromagnetinėmis (šviesos, mikrobangų, radijo) bangomis.

Nieko nematant, bet žinant, kad kažkas yra, ta materija pradėta vadinti tamsiąja medžiaga. Manoma, kad ji gali sudaryti netgi didesnę galaktikos masės dalį.

– Kaip galima nematyti, bet žinoti? Moks-lininkai irgi vadovaujasi intuicija?

– Labiau logika (šypsosi). Astronomai pa-stebėjo, kad galaktikos yra žymiai sunkes-nės nei sveria jose esančios žvaigždės ir vi-sokiausios dujos. Vadinasi, yra dar kažkokia medžiaga, kurios neatpažįsta net šiuolaiki-nės mokslininkų naudojamos priemonės.

Todėl Higgso bozono suradimas leistų žengti kitą žingsnį giliau nagrinėti visą mik-ropasaulio sandarą ir tai, kas moksliškai vadinama supersimetrijos teorija.

Kaip galima nematyti, bet žinoti? Įsivaiz-duokime vilkelį: kiekvienas vaikas žino, kad paleidus vilkelį jis sukasi tam tikru greičiu ir turi tam tikrą inerciją – kuo sun-kesnis, tuo ilgiau sukasi.

Žiūrint į tam tikros rūšies galaktikas ma-tyti, kad jos sukasi panašiai kaip vilkelis. Astronomai jau rado būdų įvertinti, kiek jose yra žvaigždžių, kiek dujų tarpžvaigždi-nėje erdvėje ir pan. Apskaičiavus tą masę, galima atlikti eksperimentą ir patikrinti, kiek laiko suktųsi toks vilkelis. Paaiškė-jo, kad galaktikos sukasi kaip nepalyginti sunkesnis vilkelis. Taip atsirado hipote-zė, kad galaktikose egzistuoja dar kažko-kia medžiaga.

Tačiau tai tik vienas iš tyrimų metodų. Kitas, reikalaujantis gilesnių mokslinių ži-nių, parodė, kad galaktikos ir jų telkiniai veikia kaip vadinamieji gravitaciniai lęšiai –užlenkia šviesos bangas. Iš to, kaip galak-tikos užlenkia tolesnių galaktikų skleidžia-mą šviesą, galima nustatyti, kokia yra ga-laktikos telkinio masė. Tai irgi rodo, kad galaktikos yra kur kas sunkesnės nei jose esančių žvaigždžių ir dujų masė.

Netikėti atradimai– Leiskite pabūti skeptiškai: mokslininkų

smalsumas atsieina neįsivaizduojamus pi-nigus, tačiau kas iš to paprastam, dėl pasau-lio sandaros galvos nesukančiam žmogui?

– Šiuo atveju tai yra grynai fundamenti-niai tyrimai, skirti pasaulio pažinimo prob-lemoms spręsti. Kasdienis vartotojas jokios realios naudos gauti negali.

Tačiau žmogų pasiekia mokslinių tyrimų metu netikėtai atrasti instrumentai. Pavyz-džiui, tam, kad galėtų veikti Didysis hadro-nų kolaideris, mokslininkams pirmiausia reikėjo išmokti sukurti protonų greitintu-vus. Tai padarius paaiškėjo, kad protonų pluoštą galima labai efektyviai panaudoti kaip patį geriausią chirurginį peilį vėžio metastazėms naikinti.

Japonijoje įrengtame Protonų spinduli-nės terapijos centre atliekami vėžio ligos gydymo tyrimai ir kuriamos pažangiausios protonų pluošto terapijos sistemos. Proto-nai pasiekia didelį greitį ir jų energija kon-centruojama į naviką. Tokia terapija itin pagerina vėžiu sergančiųjų gyvenimo ko-kybę, nes šis gydymas nesukelia skausmo ir mažiau veikia kitas organizmo funkcijas.

Terapija grindžiama moduliuoto intensy-vumo protonų terapija, kurios metu galima geriau kontroliuoti apšvitinimo dozes: ga-lima parinkti tokią dalelių energiją, kuri ar-dys tik naviką, esantį, tarkime, dviejų centi-metrų po oda gylyje, tačiau neveiks sveikų audinių ar organų. Tai – labai efektyvu.

Kitas pavyzdys – wi-fi technologija, kilu-si iš radijo astronomijos, kai mokslininkai kūrė specialią programinę įrangą ištirti, kiek kokių dujų yra kitose galaktikose bei kokie kiti objektai kosminėje erdvėje spin-duliuoja mikrobangas.

Maža to, jei fi zikams CERN centre nebūtų reikėję spręsti sudėtingų uždavinių, galbūt iš esmės dar neturėtume interneto.

Didysis hadronų priešinių srautų

greitintuvas (Large Hadron Collider – LHC) yra 27 km ilgio apskritimo formos

100 m gylio tunelis Šveicarijos–

Prancūzijos pasienyje. Šviesos greičiui

beveik prilygstančiu greičiu supriešinę

du pluoštus dalelių, mokslininkai

stengiasi atkurti sąlygas, kurios

egzistavo po vadinamojo Didžiojo

sprogimo. Tokiu būdu tikimasi įminti

Visatos sukūrimo mįslę.

Šio eksperimento kritikai teigia, kad

9 mlrd. JAV dolerių kainavęs projektas

yra pasaulio pabaigos įrenginys,

kuris sunaikins planetą. Jie bijo, kad

eksperimento metu susidariusios

juodosios skylės gali įtraukti Žemę,

tačiau CERN laboratorijos mokslininkai

šią teoriją neigia.

Neigimas pagrįstas Argentinoje

įrengtoje Pjero Ože kosminių

spindulių tyrimo laboratorijoje gautais

rezultatais, kurie parodė, kad Žemę

bombarduoja kosminės prigimties

dalelės, kurių energija milijonus kartų

viršija tai, ką žmogus sukuria CERN

laboratorijoje, – ir nieko neatsitinka.

Kelia grėsmę Žemei?

-

-

-

-

-

--

-

-

-

AF

P n

uo

tr.

15min • 2012 m. liepos 20 d.8 | Verslas

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Didelės kainos, per mažas pasirinkimas. Tokių problemų pastaruoju metu patiria žmonės, ieškantys būsto nuomai. Apie tai dar niekas garsiai nekalba, bet faktai rodo – NT nuomos rinkoje yra pokyčių.

Dvidešimtmetė studentė Greta Petraitytė su dviem draugėmis gegužę ir birželį sostinėje ieškojo trijų kambarių buto nuomai. Mer-ginos buvo nereiklios – joms tiko toli nuo centro esantys gyvenamieji rajonai – Jeru-zalė, Baltupiai, Fabijoniškės, Santariškės. Neieškojo jos ir naujos statybos buto su įmantriais baldais. Svarbiausia buvo kaina –iki 1000 Lt/mėn. – ir tvarka būste.

Buto ieškojo gerą mėnesįPaieška truko daugiau nei mėnesį, mergi-nos jau buvo beprarandančios viltį. „Buvo sunku rasti butą, nes labai mažas pasirin-kimas ir labai didelės kainos, palyginti su praėjusiais metais. Buvo tokių dienų, kai peržiūri visus skelbimus ir net nerandi, kur nuvažiuoti apžiūrėti“, – „15min“ pasakojo G.Petraitytė. Santariškėse ir Jeruzalėje butų siūloma mažiausiai, o Baltupiuose, anot merginos, nuomojami butai labai brangūs, net ir senos statybos namuose.

Per penkias savaites draugės apžiūrė-jo apie 10 butų. „Niekas nesuremontuota, viskas sena, supeliję, lovos griūna, pūna, o prašo 600 Lt“, – piktinosi mergina. Ne ką geresni pasiūlymai buvo ir už didesnę kainą.

G.Petraitytė pastebėjo, kad butų savinin-kai bei NT brokeriai nebuvo labai suintere-suoti išnuomoti būstą. Jie siūlomu laiku ne-galėdavo susitikti arba sutardavo su dviem klientais vienu metu, ir tada vykdavo vos ne kova, kuriam išnuomos butą.

Laikas spaudė, ir merginos vasaros pra-džioje vos rado 3 kambarių butą Jeruzalė-je. Butas tvarkingas, vieta rami, kambariai

izoliuoti, todėl nuomininkės gana patenkin-tos. G.Petraitytės teigimu, skelbime buto kaina buvo 900 Lt, tačiau šeimininkai, su-žinoję apie dabartines kainas, užsiprašė 1000 Lt/mėn. Teko sutikti.

Nuomotis vienam – prabangaPeržvelgus NT skelbimų portalų pasiūlymus galima manyti, kad Gretai ir jos draugėms dar pasisekė, o nuomotis butą vienam – ap-skritai prabanga.

„Domoplius.lt“ projektų vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, sostinėje didžiau-sia paklausa yra vieno kambario butų, ku-rių nuomos kaina siekia iki 600, dviejų – iki 800, trijų – iki 1200 Lt/mėn. Tačiau vidu-tinė vieno kambario buto nuomos kaina, vertinant visą miestą, o ne atskirus gyve-namuosius rajonus, šiuo metu yra didesnė.

Vilniuje vieno kambario buto nuomos vidutinė kaina – 760 Lt, dviejų kambarių – 1200 Lt, trijų – 1700 Lt. Kaune ir Klaipėdoje vieno kambario buto nuoma siekia 530 Lt, dviejų kambarių Kaune – 700 Lt, Klaipė-doje – 900 Lt, trijų kambarių atitinkamai –850 ir 1100 Lt.

NT portalo „Aruodas.lt“ 2012-ųjų I pus-mečio NT rinkos apžvalga pateikia šiek tiek mažesnius skaičius: Vilniuje vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina siekia 850 Lt/mėn. Dviejų kambarių – 1060, trijų – apie 1300 Lt. Kaune – atitinkamai 650, 750 ir 860 Lt. Klaipėdoje – 500, 800 ir 1170 Lt.

Pagal „Aruodas.lt“, vasaros pradžio-je nuomojamų butų kainos Vilniuje buvo 5 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu metu. Klaipėdoje jos šoktelėjo 7 proc., o Kaune išliko nepakitusios. „Domoplius.lt“ duo-menimis, tuo laikotarpiu Vilniuje kainos padidėjo net 10 proc., Klaipėdoje – 7, užtat Kaune jos 6 proc. sumažėjo. Kito NT por-talo „City24.lt“ duomenimis, visos Lietu-vos mastu butų nuomos kainos padidėjo 8 proc. Prie to smarkiai prisidėjo butų nuo-mos kainų pajūrio regione augimas.

Kur dingo pusė skelbimų?Tai nėra labai dideli skaičiai: jei pernai už buto nuomą mokėjote 1000 Lt, šiemet mo-kėtumėte iki 100 Lt brangiau, tačiau yra ki-tas svarbus faktorius – sumažėjo nuomoja-mų butų pasiūla, o paklausa auga.

NT portalo „Edomus.lt“ duomenimis, pernai antrą metų ketvirtį nuomojamų butų buvo beveik dvigubai daugiau nei šiemet. Lyginant atskirus mėnesius, 2011-ųjų birželį šiame portale buvo paskelbti 6735 butų nuo-mos skelbimai, o šių metų birželį – jau tik 3970. „City24“ direktorė Skaistė Kiaušaitė teigia, jog didžiuosiuose Lietuvos miestuo-se (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) nuomoja-mų butų pasiūla pastebimai augo gegužės mėnesį, o birželį ji sumažėjo. Vilniuje –apie 9 proc.

„Aruodas.lt“ ir „Edomus.lt“ atstovė spau-dai Viktorija Steponavičiūtė tikina nepa-stebėjusi žymaus skelbimų skaičiaus su-mažėjimo. Jos teigimu, privačių asmenų skelbimų skaičius didėja, o brokerių – ma-žėja. V.Steponavičiūtė spėja, kad privatūs asmenys nebenori mokėti brokeriams ko-misinio mokesčio (apie 500 Lt), todėl deda skelbimus patys. Be to, portalai stengiasi pašalinti besidubliuojančius skelbimus.

Brangs ir toliauNT kompanijos „Core Solutions“ vadovas Simas Sanajevas pastebėjo drastiškesnius

pokyčius. Jis teigia, kad Vilniuje butai, ku-rių nuomos kainos pernai siekė 900–1500 Lt/mėn., pabrango, jų trūksta. Šiemet, anot specialisto, nuomos kainos šoktelėjo net keliais šimtais litų.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamies-čio biuro vadovas Marius Čiulada paaiški-na, kodėl brangsta butų nuoma: „NT – ne kaip akcijos: padidėjus paklausai, pasiūla sureaguoja daug vėliau. Šiuo atveju kainos pakilo dėl to, kad atsirado daugiau norin-čių nuomotis būstą. Ne visi skuba priimti sprendimą dėl buto pirkimo – gal tikisi, kad kris kainos, o gal bijo antros krizės bangos. Nuomojamo būsto savininkai, jausdami didesnę paklausą, kelia kainą.“

M.Čiulada pastebėjo, kad žmonės, kurie prieš porą metų norėjo parduoti būstą ir negavo norimos sumos, laikinai nuspren-dė jį nuomoti, nes tikėjosi, kad buto kaina pasieks 2007–2008 metų lygį.

Dėl išaugusios pasiūlos nuomos kainos net buvo sumažėjusios. Tačiau vėliau žmo-nės suprato, kad buvusios kainos nebegrįš, todėl daugelis jų pardavė butus, į kuriuos buvo įsileidę nuomininkus. Todėl nuomo-jamo būsto pasiūla vėl ėmė mažėti.

Įprasta, kad nuomos kainos kyla artė-jant mokslo metams, tačiau šiemet tai nu-tiko gerokai anksčiau. Jei paklausa ir to-liau sparčiai augs, butų nuomos kainos dar pakils.

„Dabar patrauklūs objektai išnuomojami per dieną, todėl jie skelbimuose neužsibū-na. Prasidėjus studentų butų paieškoms, tikrai bus sunku rasti butą. Kai tokia pa-klausa, kiekvienais metais nuomos kaina pakyla apie 10 proc. ir savininkai nelinkę daryti nuolaidų“, – sakė „Domoplius.lt“ projekto vadovas E.Narbuntovičius.

Butų nuoma brangsta, pasiūla – mažėja

Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas

Arvydas Avulis į šią problemą pažvelgė

iš savo varpinės. Pagrindine butų nuo-

mos, ypač Vilniuje, pabrangimo ir trūku-

mo priežastimi jis įvardija sumažėjusią

galimybę nusipirkti naują būstą dėl su-

griežtintų bankų fi nansavimo sąlygų.

„Šiuo metu bankai fi nansuoja ne dau-

giau kaip 85 proc. perkamo būsto kai-

nos, ir pirkėjui, norinčiam įsigyti būstą,

kainuojantį 200 000 Lt, būtina turėti ne

mažiau kaip 30 000 Lt savų pinigų. Jei-

gu reikės daryti apdailos darbus ar pirk-

ti buitinės technikos ir baldų, jo savinin-

kas išleis dar kelias dešimtis tūkstančių

litų. Tokių sumų jaunos šeimos dažniau-

siai neturi, todėl renkasi galimybę nuo-

motis butus“, – paaiškina A.Avulis.

Rečiau perka būstą

G.Petraitytė patyrė, kad už padorią kainą

išsinuomoti butą Vilniuje – ne juokų

darbas.

Nuotr. iš asmeninio albumo

15min • 2012 m. liepos 20 d. Sportas | 9

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Pasaulio ir Europos čempionatai šią vasarą keliauja per Lietuvą vienas po kito. Kaune, Panevėžyje, Vilniuje kovojo, kovoja ir dar kovos net trijų amžiaus grupių krepšininkai. Trakuose liepos viduryje šurmuliavo šimtai irkluotojų, atvykusių pakovoti dėl pasaulio jaunimo (iki 23 metų) medalių. Praėjo laikai, kai šalia Galvės ežero irkluo-tojai turėjo tik apmirusią bazę. Šią vasarą kone tūkstantis atletų iš šešių dešimčių ša-lių galėjo ne tik grožėtis įspūdinga Trakų pilimi, bet ir rungtyniauti atnaujintoje tra-soje su nauju šiuolaikišku fi nišo bokšteliu.

Drąsios vizijos„Tarptautinės irklavimo federacijos atsto-vai tvirtino, kad mūsų bokštelį pateiks kaip pavyzdį visiems“, – didžiavosi Lietuvos irk-lavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.

„Iš čempionato organizavimo federaci-ja turbūt neuždirbs, – prognozavo Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis, buvęs Lietu-vos rinktinės treneris Kęstutis Keblys. –

Bet, jei nebūtų rengiamos šios varžybos, trasos mes turbūt nebūtume atnaujinę.“

Tikėtina, kad Trakų kibininėse dešimti-mis kalbų bus šnekama ne tik šią vasarą. Jau planuojamas pasaulio jaunių čempio-natas Lietuvoje.

Ateityje federacijos vadovų ambicijos siekia privilioti į Galvę ir planetos suau-gusiųjų pirmenybes.

Tai būtų nepigus malonumas – vien paraiškos pateikimui būtina surinkti 150 tūkst. eurų. Be to, tokiu atveju reikėtų pra-platinti varžybų kanalą ir įrengti aštun-tą takelį.

Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis įsitikinęs, kad dėl to net verta nukasti dalį greta tra-sos esančios salos: „Kam leisti milijonus valstybės reklamai? Irklavimas čia, šalia istorinės Trakų pilies, yra geriausia rekla-ma Lietuvai.“

Paklaustas, ar gamtosaugininkai neturės kitos nuomonės, sporto ministras atsakė: „Todėl, kad saloje pempė gyvena? Ji ras kur įsikurti, o platinti trasą galima tada, kai pempė bus išskridusi.“

Apie galimybę platinti trasą šmaikščiai yra pasisakęs ir D.Pavilionis – esą Vytautas Didysis pilį pasistatė be Trakų istorinio na-cionalinio parko vadovų leidimo.

Auga puiki pamainaJaunimo pasaulio čempionatas lietuviams medaliais nesuspindo, bet saviškių startais varžybų rengėjai liko patenkinti. „Turint

galvoje, kad komandoje įvyko kartų kaita, rezultatai geri. Ypač turint galvoje, kad į fi -nalus patekę mūsų irkluotojai gerokai jau-nesni už varžovus“, – įvertino K.Keblys.

Lietuvos rinktinei dėl amžiaus limito jau nebegalėjo atstovauti praėjusių metų pa-saulio čempionė Donata Vištartaitė. Pir-menybes praleido ir Londono olimpinėms žaidynėms besirengiantis Rolandas Maš-činskas, kuris, pasak žinovų, būtų turė-jęs gerų galimybių vienviečių varžybose.

Į čempionato fi nalus pateko dvi Lietu-vos valtys, kurias irklavo 17–19 metų spor-tininkai. Porinių dviviečių varžybose Ieva Adomavičiūtė ir Milda Valčiukaitė fi niša-vo ketvirtos, o Dominykas Jančionis ir I.Adomavičiūtės brolis Aurimas Adoma-vičius – penkti.

Nauja irkluotojų karta auga. Kita vertus, ir ta, kuri dabar atstovauja šaliai suaugusių-jų varžybose, ko gero, yra viena geriausių per pastarąjį dešimtmetį.

Trakai vėl traukia irkluotojus

Į Londono olimpines žaidynes Lietuva

siunčia net tris įgulas – vienvietininkus

Donatą Vištartaitę ir Mindaugą Griškonį

bei porinę dvivietę – Rolandą Maščinską ir

Saulių Ritterį. Tai – gausiausia Lietuvos

irkluotojų olimpinė komanda nuo

1992-ųjų Barselonos žaidynių.

Prieš 12 metų Sidnėjuje Birutė Šakickie-

nė ir Kristina Poplavskaja iškovojo bronzą,

bet jos buvo vienintelės Lietuvos atstovės

Australijoje. Atėnų olimpiadoje irgi star-

tavo vienintelė dvivietė, o dar po ketverių

metų Pekine irklavo tik M.Griškonis.

Per jaunimo čempionatą Trakuose būtent

šis sportininkas sukėlė šurmulį, kai vieša-

me dienoraštyje paskelbė, kad olimpie-

čiai buvo ištremti ir iš irklavimo bazės, ir iš

Galvės vandens takų.

Federacijos vadovams teko teisintis, kad

irkluotojams buvo siūlomi alternatyvūs

variantai, o sudarant išankstinius varžy-

bų bei treniruočių planus niekas net ne-

galvojo, jog olimpinė irkluotojų komanda

bus tokia gausi.

Gausi olimpinė komandaJaunimo pasaulio čempionatas lietuviams medaliais nesuspindo, bet saviškių startais varžybų rengėjai liko patenkinti.

Trakuose svajojama

surengti ne tik jaunimo,

bet ir suaugusiųjų

pasaulio čempionatą.

V.Mikaičio nuotr.

Užsk. Nr. 305849

15min • 2012 m. liepos 20 d.10 | Gyvenimas

Įveikiant kilometrą po kilometro išgaruoja pasipūtimas, nebesvarbu, kaip atrodai, ima linkti kojos ir neapleidžia mintis, kad neištversi, sustosi. Tačiau iš paskutiniųjų iriesi fi nišo link ir baigęs maratoną bent akimirkai tampi visagalis.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

„Žmonėms trūksta įspūdžių, gyvenimo sko-nio. Kai kyla troškimas patirti ką nors visiš-kai nauja, praplėsti savo fi zinių ir dvasinių galimybių ribas, maratonas – puikus pasi-rinkimas, – įsitikinęs verslininkas, vienas pagrindinių tarptautinio Vilniaus maratono iniciatorių ir steigėjų Ignas Staškevičius. – Gyvenime atsiranda naujas tikslas, iššūkis. Bėgimas suteikia euforiją, todėl prisiversti treniruotis nėra taip jau sunku.“

Šiųmetis Vilniaus maratonas, vyksiantis rugsėjo 9-ąją, bus 51-asis I.Staškevičiaus gy-venime. „Kol kas mano sąskaitoje apvalus skaičius: 50 maratonų ir ilgesnių nuotolių. Šiemet su žmona sulaukėme antrojo sūnaus, turiu nemažai įdomaus darbo, daug koman-diruočių, todėl sporto apetitą kuriam laikui teko sumažinti. Bet jau labai laukiu Vilniaus maratono“, – prisipažino pats net Šiaurės ašigalio maratone dalyvavęs bėgikas.

Kiekvienas maratonas bėgiko gyvenime – tai įvykis. Žmonės, kurie kolekcionuoja maratonus, vertina juos pagal kelis para-metrus. Visų pirma bėgimo trasa turi būti kuo lygesnė, mat niekas nemėgsta bėgti į įkalnes. Antra, trasa neturėtų būti nuobo-di, geriausia, kad ją sudarytų vienas ar du ratai. Trečias reikšmingas dalykas – vaiz-dingumas, kad būtų į ką pasižvalgyti.

Bėgimas poliarinę naktį I.Staškevičius geriau nei bet kas kitas žino, kad panorus nubėgti maratoną tenka ruoš-tis. Ilgosios ištvermės treniruotės trunka bent po porą valandų.

Ilgos lėto intensyvumo pratybos naudin-gos širdžiai ir kraujagyslėms, padeda kont-roliuoti kūno svorį.

„Man nuo vaikystės patiko mintis, kad žmogus gali toli nubėgti pats. Kažkodėl trau-kė ne jėgos, o ištvermės treniruotės. Bėgio-jau krosus, bet rimčiau lankiau tik krepši-nio sporto mokyklą. Paskui išvis nustojau sportuoti, įsisukau į miestiečio rutiną, pri-augau svorio. Sulaukęs trisdešimties, nu-sprendžiau nubėgti maratoną. Prisijungė vienas geras draugas, kartu pasiruošėme ir pasiekėme tikslą. Labai patiko, įsitraukiau, ir nuo tada renku įvairių maratonų dalyvio medalius“, – pasakojo I.Staškevičius.

Nors yra nubėgęs maratoną įvairiuose pa-saulio miestuose, verslininkas pabrėžia esąs tik mėgėjas. „Nusitrenkiau net į Šiaurės Aši-galį, ten įveikiau distanciją ledu. Teko daly-vauti ir pusantro maratono, šimto kilometrų varžybose, bėgti kalnuose, Afrikos keliais. Bet ir miesto maratonų rengėjai prisigalvo-ja, kaip padaryti varžybas ypač įsimintinas.

La Rošelyje vyrai startuoja atskirai nuo moterų, Bostone priima tik įvykdžiusius

nustatytus kvalifi kacijos kriterijus, Tromsė-je bėgau poliarinės vasaros naktį, šviečiant vidurnakčio saulei. Italijos mieste Fano ma-ratono trasa vedė per penkias kalvas, ant kurių stovi viduramžių pilys, o jose vyko puotos, taigi, bėgikai irgi vaišinosi vietos kulinariniu paveldu“, – prisiminimais da-lijosi I.Staškevičius.

Ir laisvalaikis, ir saviraiškaKalbėdamas apie savo kelią į maratonus, žurnalistas, rašytojas, keliautojas Dainius Kinderis irgi nusikelia į vaikystę: „Gyvenau mažame kaime, todėl sportas buvo viena iš laisvalaikio praleidimo ir saviraiškos formų. Kadangi užsiiminėti komandiniu ar speci-alių įrankių reikalaujančiu sportu nebuvo galimybių, bėgimas tapo mano gyvenimo dalimi. Vėliau buvo ilga pertrauka, tačiau supratęs, kad be to negaliu, sugrįžau ir da-bar jau jaučiu priklausomybę.“

Tai reiškia, kad organizmas reikalauja do-zės – vienos po kitos: sudalyvavęs vienose varžybose, jau žvalgaisi, kur vyksta kitos.

„Nemažai bėgimą atradusių ir maratonus įveikiančių žmonių tiesiog norėjo pakeisti gyvenimo būdą, pakilti nuo sofos ir veikti ką nors prasmingo, įrodyti, kad, kas įmanoma vienam, įmanoma ir kitam. Labai ypatingas jausmas, kai nugali save. Tada supranti, kad viską galima padaryti, viskas priklauso nuo požiūrio ir noro“, – neabejojo D.Kinderis.

Kol kas jo sąskaitoje septyni maratonai, dvi „šimtinės“ ir vienas „Geležinio žmo-gaus“ triatlonas.

D.Kinderis prisipažino turintis svajingą tikslą – sudalyvauti visų žemynų marato-nuose. Prie Afrikos jau padėtas pliusas: „Bū-tent ten bėgau keisčiausią maratoną savo gyvenime. Jis vyko Ruandos sostinėje Ki-galyje. Stebino vietiniai dalyviai, į trasą atė-ję ne su sportiniais bateliais, o su odiniais lakuotais batais ir kostiuminėmis kelnėmis.

Kankinanti Verslininkas, aktorius ir keliautojas pasakoja

• IX Vilniaus maratonas vyks 2012 m.

rugsėjo 9 dieną, sekmadienį.

• Bėgikai pradės ir baigs pasirinktas

distancijas Katedros aikštėje. Mara-

tonas, pusmaratonis, ketvirčio ma-

ratono (10 km 549 m) ir komandinė

estafetė startuos 9.30 val.

• Maratonui ir estafetei nustatytas

5 val. 30 min. laiko limitas.

Pusmaratoniui – 3 valandos.

• Maratoną gali bėgti ne jaunesni kaip

18 metų dalyviai.

• Pusmaratonį gali bėgti ne jaunesni

kaip 16 metų dalyviai.

• 10 km 549 m ir 4,2 km mini

maratono distancijoje amžiaus

apribojimų nėra.

• Registracija jau vykdoma – artėjant

maratono dienai registracijos

mokesčiai didėja.

Apie Vilniaus maratoną

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Ir jie taip bėgo, kai kurie nerado vietos palikti savo daiktams, todėl tempėsi ir juos. Kol kas iš galvos neiškrenta vaizdai ir iš pa-

skutiniųjų ultratriatlono varžybų Teksase. Finišas, pasiektas po labai ilgos dienos (daugiau nei 14 valandų trasoje) buvo tikrai su niekuo nepalyginamas.“

Kilometrus pakeis kilogramais?Nacionalinės kultūros ir meno premijos lau-reatas, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ sa-vininkas aktorius Rolandas Kazlas bėgioja jau septintus metus. Treniruojasi regulia-riai. Yra sakęs, kad per savaitę turi tik vie-ną laisvą dieną – pirmadienį, kai nedirba teatras: „Tada ir aš ilsiuosi.“

Maratono distanciją (42 km 195 m) bė-gikas mėgėjas bėga maždaug apie 3–4 va-landas. „Maždaug tiek, kiek trunka geras spektaklis. Skirtumas toks, kad vaidybai čia vietos nėra, tai gera atsvara teatrui, čia nie-ko neapgausi, nesuvaidinsi, niekas kitas už tave to atstumo neįveiks, ir po 30–35 km jau nebesvarbu, ar gražiai atrodai, ar jau taip, kad net prabėgančiam benamiui šuniui ne-smagu į tave žiūrėti. Esi mažas, silpnas žmo-gelis, iš paskutiniųjų jėgelių besistumiantis fi nišo link. Dingsta poza, arogancija, pasi-pūtimas, linksta kojos ir nuolat neapleidžia mintis, kad neištversi, sustosi“, – interneto portalui bernardinai.lt yra sakęs R.Kazlas.

Kalbėdamas su savaitraščiu „15min“, apie bėgimą aktorius buvo nusiteikęs pašmaikštauti.

„Gražiai atrodo jauni, profesionaliai spor-tuojantys jaunuoliai, garbaus amžiaus senu-kai, kurie stengiasi judėti, verti pagarbos tie, kurie, matyt, turėdami sunkią negalią, akty-viai juda, pasiremdami net dviem lazdomis iš karto. Tai korektiškai vadinama „šiaurie-tišku vaikščiojimu“. O štai po miestą ar par-ką bėgiojantis vidutinio amžiaus vyras su

aptemptomis sportinėmis pėdkelnėmis kelia daug klausimų. Pagrindinis jų: „Gal žmogus jau turi problemų?“ Gal, sakau, su tuo bė-giojimu jau reiktų baigt?“ – svarstė R.Kazlas.

Nežinia, rimtai ar juokais, jis tikino, kad, norėdamas išvengti panašių praeivius ap-lankančių minčių, bėgios naktį arba ten, kur niekas nemato.

„Jeigu pavyks per vasarą slapta pasiruošti, bus galima pagalvoti ir apie Vilniaus marato-ną. Tada kovočiau dėl vietos pirmajame de-šimtuke – savo amžiaus grupėje, žinoma. O jeigu nepasiruošiu, negalvodamas pradėsiu Vilniaus „Pergalės“ produkcijos maratoną. Kilometrus pakeisiu kilogramais. Žodžiu, viską skaičiuosime rudenį. Sekite proto-kolus. Jeigu nebėgsiu, tada bent stovėsiu prie trasos ir siūlysiu bėgikams atsigaivin-ti paukščių pienu“, – postringavo R.Kazlas.

Gyvenimas | 11

meilė – maratonas apie ypatingą jausmą nugalėti save

Ignas STAŠKEVIČIUS

– Mėgstamiausia treniruočių vieta?

– Vilniuje dažniausiai

lakstau Vingio parke.

Nuvykęs prie jūros, labai mėgstu

bėgti smėliu palei bangas.

– Ko labiausiai nepakenčiate per varžybas?

– Bjauriausia, kai prastai

sužymėta trasa.

– Kuriose varžybose, kur dar neteko bėgti, labiausiai norėtumėte startuoti?

– Iki šiol vis išvengdavau didžiųjų

miestų – Niujorko, Londono, bet

kada nors reikėtų ten užsukti. Nors

vis tiek labiau vilioja egzotiškos

trasos – norėčiau bėgti Himalajuose,

Antarktidoje, Sacharoje, vilioja

Keiptauno ir Stambulo maratonai.

– Sėkmingiausios varžybos?

– Pasiekęs neblogą lygį, prieš keletą

metų nubėgau Rygos maratoną per

2 val. 54 min.

– Blogiausios varžybos?

– Kol kas nesu pasitraukęs iš trasos,

nesu nepasiekęs fi nišo. Kartą Taline

patyriau Achilo sausgyslės traumą, bet

vis tiek atšokavau viena koja. Floridoje

bėgau karščiuodamas, tai vos tilpau į

keturias valandas.

– Geriausias treniruočių patarimas, kokį yra tekę girdėti?

– Geriausias patarimas – treniruoti ne

tik kojas, bet ir galvą. Joje visa esmė.

– Mėgstamiausias valgis po varžybų?

– Po varžybų valgau ir geriu daug,

o patiekalai priklauso nuo vietos.

Tinka ir makaronai, ir kepsniai, ir jūros

gėrybės. Svarbiausia – kompanija.

Dainius KINDERIS– Mėgstamiausia treniruočių vieta?

– Dažniausiai

treniruojuosi Vilniaus

Neries krantinėje. Patinka

Vingio parkas ir miško keliukai Šilutės

rajone.

– Kokiose varžybose, kur dar neteko bėgti, labiausiai norėtumėte startuoti?

– Antarktidos maratonas. Bet iki jo

reikia įveikti po maratoną kiekviename

žemyne.

– Sėkmingiausios varžybos?

– Turbūt pirmasis ultramaratonas

Nida–Būtingė. 101 kilometras per

9 val. 43 min. Vietos nepamenu, įveikus

trasą tai turi mažiausiai reikšmės.

Geriausias maratono laikas –

3 val. 23 min. – Vilniaus maratone.

Tikiuosi šį laiką pagerinti per

artimiausią Vilniaus maratoną rugsėjį.

– Blogiausios varžybos?

– Esu vieną kartą nebaigęs trasos.

Ilgiausiai maratono trasoje sugaišau

Kigalio maratone, gerokai per keturias

valandas. Kankino karštis ir vandens

stygius. Teko kentėti.

– Geriausias treniruočių patarimas, kokį yra tekę girdėti?

– „Sėdėk“ – reiškia bėgant nepersistengti

ir išlaukti tinkamo momento greitėti.

Žaibo klausimai

Žaibo klausimai

Prieš dvejus metus

Vilniaus maratoną

įveikę aktorius R.Kazlas

(kairėje) ir verslininkas

I.Staškevičius (dešinėje)

šiemet tikriausiai vėl

susitiks trasoje.

A.Ufarto/BFL nuotr.

ai

paK

KNs

mai

15min • 2012 m. liepos 20 d. Gazas.lt | 13

Ramūnas Fetingisr.fetingis@15min.lt

Europos Komisija (EK) siekia senesnių nei šešeri metai automobilių savininkus kasmet varyti į techninę apžiūrą. Šiuo metu Lietuvoje galioja schema 3-2-2,kai nauji automobiliai turi praeiti techni-nę apžiūrą po trejų metų, o vėliau – kas dvejus. EK siūlo schemą 4-2-1.

Naujų automobilių savininkai į techninę apžiūrą važiuotų tik po ketverių metų, po to – dar po dvejų metų, o vėliau – kasmet.

Kadangi Lietuvoje automobilių parko vidutinis amžius viršija 14 metų, mūsų šalies vairuotojams tektų dvigubai daž-niau lankytis techninių apžiūrų stotyse.

Lietuva šiaušiasiŠiems EK priimtiems sprendimams dar turi pritarti Europos Parlamentas ir visos vals-tybės – ES narės.

Iki šiol Lietuva besąlygiškai arba be di-delių ginčų įgyvendindavo visas ES direk-tyvas, tačiau šįkart nenori paklusti. Susi-siekimo ministras Eligijus Masiulis iš karto kategoriškai pareiškė, kad naujoms taisyk-lėms nepritars.

„Mes nemanome, kad, pavyzdžiui, sep-tynerių ar dešimties metų amžiaus automo-biliai kelią didelę grėsmę saugiam eismui. EK siūlymai yra tikrai per griežti“, – sako susisiekimo ministras.

Anot ministro, tokios kasmetės priva-lomosios techninės apžiūros senesniems automobiliams šiuo metu privalomos tik keliose šalyse, tarp jų – ir Latvijoje bei Es-tijoje. Tiesa, Estijoje kasmet tikrinami se-nesni nei dešimties metų automobiliai.

Tikėtina, kad šalių, besipriešinančių šiam sprendimui, bus ir daugiau. Dauguma naujų ES narių negali pasigirti automobilių parko „šviežumu“, todėl toks sprendimas gerokai patuštintų daugelio šalių piliečių pinigines.

Rūpinasi saugumuEK taip pat siūlo imtis griežtų priemonių prieš automobilių ridos skaitiklio duomenų

klastotojus, kurių pilna ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse.

Be to, EK rekomenduoja įvesti privalomą elektroninių saugos komponentų patikrą ir dar labiau sugriežtinti bendrus trūkumų vertinimo standartus.

Norima visoje ES įvesti privalomą mo-tociklų ir motorolerių techninę patikrą. EK pabrėžia, kad jauni motociklininkai ir motorolerių vairuotojai priskiriami prie di-džiausios kelių naudotojų rizikos grupės.

EK funkcionieriai teigia, kad įvedus pa-pildomus reikalavimus transporto prie-monėms, per metus būtų galima išsaugoti bent po 1200 gyvybių ir išvengti po 36000 automobilių avarijų, susijusių su techni-kos gedimais.

Papildomas galvos skausmasTechninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlė-deris ne itin džiaugtųsi nauja tvarka. Jei-gu ji įsigaliotų, teks priimti daugiau nau-jų darbuotojų, statyti naujas automobilių patikros linijas, nes automobilių srautas padidėtų beveik dvigubai.

Tiesa, G.Šlėderis nusiteikęs skeptiškai ir nemano, kad ši tvarka įsigalios artimiausiu metu. „Nemanau, kad šis nutarimas bus greitai priimtas, pažiūrėkite, kokią reakci-ją jis sukėlė jau pačią pirmąją paskelbimo dieną“, – pastebėjo G.Šlėderis.

„Taip, mes galbūt uždirbsime daugiau pinigų, tačiau turėsime labai daug inves-tuoti“, – sakė jis.

Autoverslininkai – užLietuvos autoverslininkų asociacijos prezi-dentas Petras Ignotas prisiminė, kad prieš keletą metų tuometinis susisiekimo minist-ras pasirašė įsakymo projektą, pagal kurį automobiliai, senesni nei 10 metų, turėtų praeiti techninę apžiūrą kasmet. Tačiau, kilus dideliam triukšmui, šio sumanymo atsisakyta.

„Natūralu, kad kuo senesnis automobi-lis, tuo didesnė rizika jam „susirgti“. Kaip ir žmogui – jauni daug rečiau vaikšto pas gydytojus, – sako P.Ignotas. – Populistinis triukšmas neturi nieko bendro su tikrosio-mis priežastimis, kodėl tai būtina padaryti. Juk tai daroma paprastų piliečių saugumui užtikrinti: kad senučiai sukežę ir techniš-kai netvarkingi automobiliai neišvažiuotų į kelius ir nekeltų grėsmės aplinkiniams.“

Anot P.Ignoto, techninė apžiūra nėra

tokia brangi, kad senų automobilių savi-ninkus verstų pirkti naujas mašinas. Praei-ti techninę apžiūrą M1 klasės automobiliui kainuoja 42 litus. Autoverslininkų vadovo manymu, sugriežtinus tvarką valstybė tu-rėtų daug daugiau naudos, nes keliuose būtų mažiau nelaimių.

„Lietuva yra viena pirmaujančių pagal žuvusių keliuose skaičių, tenkantį tūkstan-čiui gyventojų. Todėl natūralu, kad mūsų šalis turėtų siekti, kad transporto priemo-nių techninės būklės kontrolė būtų griež-tinama“, – mano Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas.

Europai užkliuvo senienos

P.Ignotas:

„Populistinis triukšmas neturi nieko bendro su tikrosiomis priežastimis, kodėl tai būtina padaryti.“

Šiuo metu vidutinis automobilių

amžius ES yra 8,2 metų, todėl šie

reikalavimai būtų aktualūs ne tik

Lietuvai, bet ir daugeliui ES šalių.

Net Vokietijoje automobilių parko

vidutinis amžius yra 8,2 metų.

Prancūzijoje – 8,3 metų, Suomijoje ir

Estijoje – 11 metų. Lietuvoje vidutinis

automobilių parko amžius siekia 14,5

metų, Latvijoje – net 15,9 metų. Tik

britai važinėja gerokai naujesniais

automobiliais nei ES vidurkis, tačiau ir jų

vidutinis amžius siekia 6,9 metų.

Prancūzijos gatvėse važinėja daugiau

kaip 10 milijonų automobilių, kurie

senesni nei 10 metų. Vokietijoje

tokių – 15,1 milijonų, Italijoje –

net 15,3 milijonų.

Automobilių amžius ES šalyse

Europos Komisija siekia, kad

keliuose liktų kuo mažiau

pagyvenusių ir prastos

būklės automobilių.

A.Ufarto/BFL nuotr.

VILNIAUS PULSAS

Sostinės savivaldybė rengia detalųjį planą sklypui Žirmūnų mikrorajone, kur įgyvendinant bandomąjį projektą planuojama statyti ekologišką, ekonomišką ir kokybišką būstą ilgalaikei nuomai. Municipalinio būsto fondą Žirmūnuose sudarytų 8 namai, kurie didžiąją dalį reikalingos energijos gaus iš vėjo, saulės ir geoterminių šaltinių.

„Nuomojamas miesto būstas yra būtina sąly-

ga, siekiant į Vilnių pritraukti gyventojus ir mies-

tui reikalingus specialistus, neverčiant jų imti

paskolų iš banko. Toks būstas skatins skaidres-

nius santykius nekilnojamojo turto nuomos rinko-

je. Be to, jis bus patogus ir kokybiškas bei reika-

laus apie 7 kartus mažiau energijos nei vidutinis

mieste esantis daugiabutis“, – sako Vilniaus me-

ras Artūras Zuokas.

Vidutinis energijos poreikis vienam kvadratiniam

metrui sostinėje sudaro 200-250 kWh, o planuoja-

mi statyti namai reikalaus apie 35 kWh. Specialios

konstrukcijos namai bus statomi sekcijomis po du,

tarp namų bus įrengiamos vėjo turbinos, ant stogų

– saulės baterijos, o dalis šilumos gaunama iš po-

žeminių geoterminių šaltinių. Pasak A.Zuoko, šio

būsto nebus galima įsigyti, jis bus statomas spe-

cialiai tik ilgalaikei nuomai.

„Savivaldybė šiuo metu atlieka detalius skai-

čiavimus, kiek kainuos tokių namų statyba ir eks-

ploatavimas. Pirminiai skaičiavimai rodo, kad šis

kokybiškas būstas bus itin taupus“, – sako sos-

tinės meras.

Namai planuojami sklype, esančiame Žirmū-

nų gatvėje.

Vaikų globėjams – papildomos lėšos

Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama, kad kuo daugiau sostinės vaikų būtų globojama šeimose, o ne valdiškose įstaigose, siekia pertvarkyti vaikų globos sistemą.

Skatindama šią globą, savivaldybė ne tik ak-

tyviai ragina tapti likusių be globos vaikų globė-

jais, bet skiria papildomų pagalbos pinigų šeimai

arba asmeniui, kurie nutarė prisiimti globoti gimi-

nystės ryšiais nesusietus vaikus. Šeimai ar asme-

niui apsisprendus globoti vieną vaiką, pirmą kar-

tą Vilniaus mieste papildomai iš miesto biudžeto

lėšų nutarta skirti 260 Lt dydžio išmoką per mė-

nesį, globojant du vaikus – 390 Lt dydžio išmo-

ką per mėnesį. Iki šiol tokios šeimos gaudavo tik

valstybės skiriamą garantuotą vaiko globos iš-

moką – 520 Lt per mėnesį.

Žirmūnuose – ekonomiško ir ilgam laikui nuomojamo būsto projektas

BFL nuotr.

Užsk. Nr. 303382

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Mažųjų palydovų tinklas turės atlikti

ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų

žemutinės termosferos ir jonosferos

sluoksnių sandaros matavimus.

Skriedami žemutinėje žemės

orbitoje palydovai dėl atmosferos

pasipriešinimo iš lėto leisis į vis

žemesnius termosferos sluoksnius.

Ši misija unikali tuo, kad pirmą kartą

toks didelis nanopalydovų kiekis

nesveriančių nė 4 kg, pagamintų

pačių studentų rankomis įvairiuose

universitetuose, susivienys į vieną

darnų tinklą kosmose.

Beveik 100 universitetų

išreiškė norą dalyvauti

projekte, bet tik 50

iš jų gaus vietą

raketoje.

2009 metais įkūrus Nacionalinę kosmoso asociaciją, vėliau pervadintą į Lietuvos kosmoso asociaciją, daug kas juokėsi. Kol skeptikai tyčiojosi, mokslininkai tyliai kūrė lietuvišką kosminį palydovą.

Mažvydas Karaliusm.karalius@15min.lt

Jauni lietuviai, negailėdami nei savo laiko, nei talento, nei pinigų, siekia įrodyti, kad Lietuva kosmoso tyrimuose gali išdidžiai stovėti greta JAV, Rusijos, Kinijos ar Indijos.

Pokštas virsta realybe„Įsigalėjęs varguolio stereotipas, esą Lie-tuva per „biedna“ ir per silpna, kad kaž-ką galėtų nuveikti kosmoso tyrimuose. Mes norime sugriauti šį mitą“, – „15min“ sakė vienas iš lietuviško kosmoso paly-dovo „Kosmis“ kūrėjų Laurynas Mačiulis.

Beveik prieš dvejus metus Lietuvoje vie-šėjusi JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) delega-cija pasiūlė sukurti lietuvišką palydovą. „NASA atstovas juokavo, kad turime ap-lenkti latvius, nes šie jau konstruoja savo palydovą“, – prisimena vienas iš projekto „Kosmis“ iniciatorių Vytenis Buzas.

V.Buzas nuo vaikystės domėjosi tech-nika, ypač varikliais, į specialų albu-mą rinko inžinerinius brėžinius, kuriuos studijuodavo.

„Sužinojęs apie galimybę kurti lietuviš-ką palydovą net neabejojau, kad pasisten-gus galima jį sukurti. Tai buvo puiki pro-ga realizuoti įgytas žinias. Nuo tos dienos pradėjau gyventi mintimi apie lietuvišką palydovą“, – sako pašnekovas.

Po to laukė sunkus darbas – inžinieriai kūrė palydovo koncepciją ir bandė ją techniškai pagrįsti. Buvo labai sunku, nes stigo žinių, in-formacijos apie tokio pobūdžio pro-jektus, tad pagalbos

teko kreiptis į užsie-nio specialistus.

„Šiuo metu paly-dovo projektas ati-tinka griežtus reika-lavimus, tad galime drąsiai žengti toliau į kitą darbų etapą“, – teigia kūrėjai.

Į kosmosą kils 2015 metaisL.Mačiulis neslepia, kad pagrindinis projekto tikslas – įkvėpti Lietuvos jaunimą pradėti domėtis kosminėmis technologijo-mis ir jas kurti. Net jeigu palydovo misija techniškai nepavyktų, projekto šviečia-masis tikslas būtų pasiektas.

Palydovo kūrėjai tikisi, kad jų tyrimai nenueis veltui ir ateityje leis sukurti moks-linę bazę, prie kurios vystymo prisideda Vilniaus universitetas (VU), Kauno tech-nologijos universitetas (KTU), Lietuvos energetikos institutas ir kelios privačios įmonės.

„Į priekį mus veda smalsumas. Galbūt ateityje mums pavyks sukurti tarptautinį verslą, kuris padės numalšinti inžinerinį smalsumą. Norime, kad mūsų projektas būtų sukurtas Lietuvoje“, – šypsodama-sis prisipažįsta V.Buzas, nes jaunieji inži-nieriai turėjo ne vieną pasiūlymą išvykti kurti į užsienį.

Tuo tarpu iki palydovo pro-jekto pabaigos liko ne tiek ir daug laiko. Planuojama, kad „Kosmis“ į visatos

erdves bus paleistas 2015 metų viduryje.„Dalyvaujame Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto programoje „QB50“,

kurios metu į kosmosą pakils 50 mažų palydovų iš kitų pasaulio

valstybių“, – sako lietuviško palydovo kūrėjai.

Investuoja savo pinigusŠiuo metu inžinieriai sta-žuojasi JAV NASA Ames tyrimų centre, kur se-miasi žinių. Pasaulyje

itin gerbiamame kosmo-so tyrimų centre prista-

tytas lietuviško palydovo projektas sulaukė palaiky-

mo. Projektu domisi ir kaimy-nai rusai.

Tačiau lietuviai inžinieriai kol kas ne-įveikė svarbiausios problemos – fi nansų stygiaus. Kol kas į projektą, kuris gali tapti Lietuvos kosmoso infrastruktūros pradžia, jie investuoja savo pinigus.

„Finansavimo trūkumas nėra pasitei-sinimas. Tai yra kūrėjo atsakomybė, nes būtent jis turi sudominti ir įrodyti kitiems, kad idėja yra naudinga ir verta fi nansavi-mo. Mes aktyviai dirbame vadovau-damiesi šiuo principu ir ieškome fi nansavimo šaltinių tiek iš pri-vataus, tiek iš valstybinio sektoriaus“, – sako L.Mačiulis.

Vizionieriai | 15

V.Buzas:

„Būtų smagu, jei kiek daugiau nei 3 milijonai žmonių įmestų šį kosminį tritaškį.“

ją, gnkai

-

–

Karmano institkurios m

mažųvals

pa

styt

projmo. Pr

nai rusai.

NASA tyrimų centre

besistažuojantis

L.Mačiulis tiki,

kad jam pavyks į

kosmosą paleisti

lietuvišką palydovą.

Nu

otr

. iš

as

me

nin

io a

lbu

mo

Pasaulinis projektas

Lietuviško palydovo

„Kosmis“ vizualizacija

15min • 2012 m. liepos 20 d.16 | Skelbimai

NACIONALINIAI SKELBIMAI

VILNIUS

„Kauno tiltai“– didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse, priklausanti infrastruktūros ir energetikos statybos įmonių grupei „Trakcja-Tiltra“

Šiuo metu dirbti Kaune, Vilniuje, Prienuose, Šilalėje ir Klaipėdoje ieškome

• KELININKŲ• EKSKAVATORINIOKRAUTUVO

MAŠINISTO(KAUNE)• BULDOZERIOMAŠINISTO(KAUNE)Reikalavimas – darbo patirtis kelių tiesimo srityje.

Kontaktinis tel. nr. 8 37 473 789.Informuosime tik atrinktus kandidatus.www.kaunotiltai.lt

15min • 2012 m. liepos 20 d. Skelbimai | 17

KAUNAS

VILNIUS

Prancūziškų kepyklėlių tinklas „Mon Ami boulangerie“, kepantis pačios aukščiausios kokybės natūralius skanėstus ir duoną KAUNE ieško:

KEPĖJOS-KONDITERĖS Darbo patirtis būtina. Atlygis 90–100 Lt (atskaičius mokesčius) už darbo dieną. Slenkantis darbo grafikas.

PARDAVĖJOS Sąžiningos, paslaugios, darbo patirtis nebūtina.

Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, teisingą požiūrį į darbuotojus, gerą darbinę nuotaiką ir galimybę tobulėti.

Informacija telefonu 8 615 85436, CV siųsti el.paštu: info@monamikepyklele.lt

UAB „Garsų pasaulis” – viena didžiausių ir moderniausių spaustuvių Lietuvoje, pirmaujanti

tarp įmonių komercinės bei saugios spaudos gamintojų Baltijos šalyse ieško:

SPAUDĖJO DARBO POBŪDIS:

Spaudos darbai su ofsetinės spaudos įrenginiais.

REIKALAVIMAI: Darbo patirtis spaustuvėje dirbant su spaudos įrenginiais; Spaudos proceso išmanymas;

Atsakingas požiūris į darbą.

MES JUMS SIŪLOME: Atsakingą darbą perspektyvioje kompanijoje;

Patrauklų atlyginimą; Galimybę mokytis ir tobulėti.

CV (nurodant pareigas, į kurias pretenduojate) siųsti faksu (8-5)2499901 arba el.paštu:

silvija.a@gp.lt Tel. pasiteirauti (8-5) 2499900

UAB „IDW metalas ir mediena“ (Dariaus ir Girėno g. 65A, Vilnius) REIKALINGAS:KIEMSARGIS.Tel. 8-612-31055.

15min • 2012 m. liepos 20 d.18 | Laisvalaikis

Avinams bus svarbu palaikyti gerus san-tykius su naujais kolegomis ar draugais. Prieš fi nansinių klausimų sprendimą įsi-tikinkite, kad nepraleidote jokių detalių.

Jaučiams prireiks atsakingumo ir ryžto priimant svarbius sprendimus. Darbe elki-tės atsargiai, tegul kolegos kol kas nežino apie jūsų laimėjimus.

Dvyniai turės kaip reikiant padirbėti, kad pasiektų numatytus rezultatus. Reikėtų žaibiškai reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją. Nepameskite užrašų.

Vėžiai turėtų įgyvendinti senus suma-nymus. Atsiras naujų planų ir idėjų, lei-siančių realizuoti jūsų kūrybinį potencia-lą. Galite gauti netikėtų pinigų.

Liūtai turi dar šiek tiek pasistengti, kad sėkmingai užbaigtų didelį darbą. Ateinan-čiomis dienomis profesinė veikla pareika-laus atidumo ir papildomo laiko.

Mergelės pasieks laimėjimų visose srity-se. Gali būti, kad jūs save nepakankamai vertinate. Jei veiksite ryžtingai, išspręsite visus jums iškilusius uždavinius.

Svarstyklės sugebės išpešti naudos iš susiklosčiusių aplinkybių. Sėkmė viso-se srityse priklausys nuo jūsų nuotaikos. Seksis, jei viską vertinsite optimistiškai.

Skorpionai turėtų kruopščiai planuoti savo darbą, kadangi kitą savaitę nebus nė vienos laisvos minutės. Jūs būsite tiesiog nepakeičiami daugelyje sričių.

Šauliai kitą savaitę galės atgauti fi zinę ir kūrybinę formą. Neleiskite, kad šis lai-kas praeitų beprasmiškai. Raskite kelias minutes savo artimiesiems.

Ožiaragiai kitą savaitę ne kartą turės keisti savo požiūrį į vienus ar kitus klau-simus. Naujų idėjų ir pasiūlymų bus labai daug. Drąsiai ženkite į tikslą.

Vandeniams seksis tvarkyti verslo rei-kalus. Tik reikia laiku priimti atsakingą sprendimą. Svarių rezultatų gali duoti idė-jos, kurias puoselėjote pastaruoju metu.

Žuvys neturėtų imtis nežinomo darbo, kad vėliau netektų prašyti paramos. Jei ne visai pasitikite savo jėgomis, tai nero-dykite didelio entuziazmo.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Korsakas.

Išdykėliai. Kai.

KK. Tokijas.

Aunasi.

Anšlagas. Girte.

Vieta. Ametistas.

Lasas. Vanta. Eit.

Solt. Mainais.

Kia. Tašo. Šonas.

Roko. Keiti.

Lenino. Alas.

Sostinė. Alinėse.

Mikė. Kaštai.

Donelatis. Trykšta.

NATO. Kilas. Ašis.

Klėja. Alio. Lagas.

Li. Ibisa. Šen. Savo.

Onė. Skil. Maloni.

Sent. Ana. Orka.

tT. Asol. Saugiai.

Ainis. Kran.

Arteriolė. Lakstai.

Akas. Skiestą. Ose.

Pažymėtuose langeliuose:

NAMINUKAS

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Zombiai valgo smegenis. Todėl tu esi saugus.

Gydytojų pasitarimas:– Ar gydysim ligonį, ar leisim pagyventi?

Pajutau po kojomis grėblį ir po sekundėlės supratau, kad neklydau.

SunkusLengvas

Sudoku

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį vietomis lietų lydės perkūnija. Pietvakarių, vakarų vėjas ims

stiprėti. Oro temperatūra dieną bus 17-22 laipsniai šilumos. Šeštadienį bus

šiek tiek šilčiau, daug kur gali palyti. Sekmadienį lietus trauksis, oras pamažu

šils. Prognozuojama, kad kitą savaitę bus daugiau saulės ir šilumos.

07-21 d.

13 / 18 13 / 18 14 / 17 13 / 18

07-22 d.

12 / 19 10 / 19 12 / 17 9 / 17

07-21 d.

13 / 19 13 / 18 12 / 18 12 / 18

07-22 d.

10 / 19 11 / 19 11 / 19 10 / 19

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

17

17

17

16

Kaunas

17

Alytus

17

Klaipėda

17

VėjasPietvakarių

5–7 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 32

Berlynas 16

Londonas 15

Madridas 27

Maskva 18

Minskas 17

Oslas 14

Paryžius 17

Praha 20

Ryga 14

Roma 27

Stokholmas 15

Talinas 16

Varšuva 1717Marijampolė

– Brangusis, mane šie džinsai storina?– O tu neįsižeisi, kad ir ką bepasakyčiau?– Neįsižeisiu.– Aš permiegojau su tavo geriausia drauge.

Anekdotai ZZZoZoZZZZZZZZZZ mbiai vTTTTTToToTTTTTT dėl tu

GGGyGyGyGGGGGGGGGG dytoj––––––––– Ar gyaaaaaaaaaraaa leis

Pirirririiiiiiiikkkkkkkkkkkk

nsai i

Didžiausios Baltijos regione

„Omnitel 1000 km lenktynės“

Tryliktą kartą Palangoje griaudėja automobilių

varikliai – žiūrovų dėmesį trauks ne tik pagrin-

dinės žiedinės lenktynės, bet ir tradicinis me-

chanikų bėgimas, mini žiedo lenktynės, istori-

nių automobilių lenktynės, dviračių Grand Prix

lenktynės, Lietuvos „Drag“ čempionatas, kon-

certai ir kiti renginiai.

Ketvirtasis gyvos muzikos festivalis

„Tamsta muzika“

Varėnos miškuose esančio ežero saloje šiemet pa-

sirodys per dvidešimt muzikos grupių ir dainininkų,

tarp kurių užsienio svečiai Sam Sparras, „Brazilian

girls“ ir „Electric white hustle“ bei lietuviai Andrius

Mamontovas, „Antis“, Leon Somov&Jazzu, Mantas

Jankavičius, G&G Sindikatas, „The Ball and Chain“,

„Poliarizuoti stiklai“ ir kiti.

Palanga Varėna Liepos 18–21 d. Liepos 20–22 d.

waska.lt nuotr. Organizatorių nuotr.

Laisvalaikis | 19

15min • 2012 m. liepos 20 d.1515115mimimiminnnnn •• 2020202012121212 mm.. liliepepposossoss 22220 0 00 d.dd.

Faustina Bružaitėredakcija@15min.lt

Kosmetika, kuria mes, moterys, kasdien gražiname ir puoselėjame veidą, kūną, plaukus, gali padėti arba trukdyti susidoroti su užduotimis, kurių kasmet pateikia vasara.

Pabandysime jums padėti išvengti klai-dų. Viską, kas čia išvardyta, rekomenduoti-na aptarti su kosmetologu ar dermatologu, plaukų stilistu, kitaip sakant – profesio-nalais, kurie, įvertinę jūsų odos, plaukų būklę, pasiūlys tinkamiausių jų puoselė-jimo būdų.

20 | Vasara

Mūsų laikais nepageidaujamus

plaukelius galima šalinti ne tik skustuvu

ir vašku. Yra ir lazeris, depiliuojamoji

kosmetika, specialių prietaisėlių.

Dieną po procedūros nepatartina

degintis, maudytis karštoje vonioje,

atvirame vandens telkinyje.

Kantriai ir reguliariai tepami gaminiai

nuo celiulito paveikia „apelsino žievelę“.

Turime galvoje kremus ir losjonus,

sukurtus pagal naujausias mokslo

rekomendacijas. Be tiesioginės naudos,

jie geri dar ir dėl drėkinamųjų savybių.

Vis dėlto specialių procedūrų, atliekamų

grožio ir masažo salonuose, įtaka

paprastai būna akivaizdesnė.

Kad atrodytumėte ir kvepėtumėte gai-

viai, pakaks kelių priemonių ir vienos

kitos gudrybės. Laikinai pamirškite tra-

dicinę skystą pudrą! Pakeiskite ją drė-

kinamuoju kremu, kuriame yra spalvos

pigmentų. Tačiau lengva bronzinio ats-

palvio ar skaistinamoji pudra pravers:

suteiks odai sveiko švytėjimo.

Darydamasi akių makiažą pasikliaukite

natūralumo nemažinančiomis priemo-

nėmis. Tai galėtų būti blakstienų tušas

(geriau ne juodas, o rudas), neutralios

spalvos vokų šešėliai ir akių kontūrų

pieštukas. (Nepamirškite antakių arkų:

dailiai sutvarkytos gražiai įrėmina vei-

dą.) Tiesa, mada siūlo ir kitokį variantą:

dažyti vokus ryškiai, žaismingai.

Gaiviai raustelėję skruostai taip pat

suteikia veidui vasariško žavesio.

Sukurkite jį kompaktiniais arba skystais

skaistalais.

Lūpos – veido dalis, kurią vasara gero-

kai nustekena. Juk plonytę odelę ke-

pina saulė, gairina vėjas, mes pačios

džioviname laižydamos, nors siekiame

priešingo rezultato. Lūpos nusipelno

veiksmingos, specialiai joms skirtos ap-

saugos – drėkinamojo produkto, blo-

kuojančio ultravioletinius spindulius.

Kuo jas dažyti? Skonio reikalas, tačiau,

pasak vizažistų, gaiviau, sultingiau at-

rodo blizgiu paryškintos lūpos.

Karštymečiu verčiau kvėpintis tuale-

tiniu, o ne parfumuotu vandeniu. Juo

labiau ne koncentruotais kvepalais. Va-

riantas – apsisiausti tik patinkančio aro-

mato linijos priemonių (dušo želės, pie-

nelio, dezodoranto) dvelksmu.

Sausa oda – tai įgimtas odos tipas.

Pleiskanojimas, sudirgimas, suglebimas,

papilkėjusi spalva dažnai signalizuoja,

kad oda yra išsausėjusi. Didžiausią

klaidą padarysite, jei, iš prigimties

turėdama riebią odą, pleiskanojančius

veido plotus imsite gaivinti priemone,

skirta sausai odai. Jums reikalingas

produktas, kurio sudėtis patenkina

riebios dehidratuotos odos poreikius.

Šiuo metų laiku naudokite dieninį kremą

su saulės apsaugos fi ltru.

Kokybiški savaiminio įdegio kremai –

gyvenimą lengvinantis ir grožį

tausojantis išradimas. Specialistai juos

rekomenduoja kaip saulės vonių ir

soliariumų alternatyvą.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Straipsnį pristato žurnalas moterims

Makiažas, kvėpinimas

Saulės neišblukintas grožis

Drėkinimas, skaistinimas, stangrinimas1. Depiliacija,

celiulito naikinimas2.