SveikataPatys mažiausi, bet patys stipriausi Keturmečiai Margarita ir Petras dabar niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Abu jie gimė pusketvirto mėnesio per anksti. Nė kilogramo nesvėrusią Margaritą medikai operavo tris kartus. Petrui už teisę gyventi teko grumtis dar smarkiau – gydytojai pirmiausia gelbėjo ne jį, bet mamą. O vaikas? Čia kaip Dievas duos.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 44 (1275) • 2012 m. lapkričio 16 d.

PolitikaE.Gentvilo baimės kaina

Klaipėdos jūrų uosto vadovas E.Gentvilas išsigando, kad bus atleistas, todėl nutarė pasirinkti ne mažiau šiltą Seimo nario kėdę. Valstybei tai kainuos per 30 tūkst. litų.

3 psl.

Savaitės interviuPavojingas viliotinis

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas tikina, kad bankų sistema pradėjo veikti skaidriau ir patikimiau, bet jam nerimą kelia agresyvios kredito unijos, viliojančios didžiulėmis palūkanomis.

5 psl.

Verslas Pigių skrydžių spąstaiRinkdamiesi pigias oro linijas, iki galo išsiaiškinkite visas skrydžio taisykles, antraip galite likti nieko nepešę. Verslininkė I.Vitienė skaudžiai nudegė, kai tik netilpusi į lėktuvą sužinojo, jog „airBaltic“ parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų.

10-11 psl.

22–23 psl.

„Snoro“ mumijaIki 2011 m. rudens „Snoro“ bankas buvo vienas geriausių, o po to staiga tapo juodąja skyle. Banko jau metai kaip nebėra, bet nė viena jo paslaptis neįminta.

6–9 psl.

BFL,

„Reu

ters

“ nuo

tr.

A.Radzevičienės arch. nuotr.

BFL

nuot

r.I.G

elūn

o nu

otr.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.2 | Politika

Kas kaltas, kad per rinkimus rinkėjų balsai tapo preke?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Savaitės žmogus

Karjeros pabaiga

15min.lt apklausa

Vyriausioji rinkimų komisija,

kuri daug metų į tai nekreipė dėmesio

(4046) 16 proc.

Partijos, kurios vis įžūliau ir

atviriau perka rinkėjų balsus

(7950) 32 proc.

Teisėsauga, kuri sugeba

pagauti tik smulkias žuveles

(4450) 18 proc.

Rinkėjai, kurie nesibodi savo bal-

są parduoti už butelį ar dešimt litų

(8774) 35 proc.

Premjerai ir jų klounaiKonservatorių lyderis Andrius Kubilius paskuti-niame 2008–2012 metų kadencijos Seimo posėdyje padėkojo Arūnui Valinskui, nes be jo vienadienės partijos nebūtų turėjęs progos ketverius metus pra-leisti premjero kėdėje. Būsimasis premjeras Algirdas Butkevičius po ketverių metų tikriausiai irgi turės savo juokdarį, kuriam galės nuoširdžiai padėkoti už galimybę valdyti.

Tiesa, kol kas neaišku, kur tas premjeru ar bent rimtu ministru svajojęs būti juokdarys tuo metu bus: belangėje ar Seimo eilinio kėdėje, jei koalici-jos partneriai išgelbės jį nuo kraujo kvapą, sklin-dantį iš S.Daukanto aikštės, pajutusių prokurorų.

Žvelgiant į praeitį galima sakyti, kad A.Kubiliui pasisekė: A.Valinskas, neskaitant Kultūros minis-terijos ir kitos nepinigingos smulkmės, pasitenki-no Seimo pirmininko kėde ir Aplinkos ministerija. Seimo pirmininko kėdė A.Valinską pakentė neilgai – vos dešimt mėnesių, o štai aplinkos apsaugai skirti ES milijonai šou verslo ryklio aplinkos žmones šildė visą kadenciją. A.Kubiliui gal tai ir nebuvo didelis nuostolis, bet visa Lietuva dar ilgai kentės dėl įstri-gusios namų renovacijos.

Kaip ten bebūtų, A.Valinskas bent jau netrukdė A.Kubiliui daryti tai, kas anam atrodė svarbu – kar-pyti biudžeto išlaidas, kurpti naujus ir didinti senus mokesčius ir, svarbiausia, pradėti didžiąją energe-tikos reformą – imtis statyti naują Visagino atominę elektrinę bei suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Specialiai šiems projektams įkurta Energetikos ministerija per ketverius metus nuveikė daug – gamtinių dujų terminalo projektas jau tapo realy-be, o naujos atominės vizijos irgi ėmė materiali-zuotis. A.Kubilių premjero poste siekiantis pakeisti A.Butkevičius mąsto: naikinti įdirbį, kaip su social-demokratų projektais – „Leo LT“, „Achemos“ dujų terminalu – pasielgė konservatoriai, ar tęsti pradė-tus darbus. Kol kas A.Butkevičius blaškosi nuo „ne-statyti visai“ iki „statyti, bet kitaip“. A.Butkevičių galima suprasti ir užjausti – jo juokdarys Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas turi daug di-desnį apetitą nei A.Kubiliaus klounas A.Valinskas.

A.Butkevičiui ir V.Uspaskichui ministerijas teko dalytis ne pagal kompetenciją, o pagal tai, kiek kuri ministerija gali pinigų sugeneruoti. Na, vieną pini-gingą ministeriją, likimo ironija – vėl Aplinkos, nu-metė R.Pakso „Tvarkai ir teisingumui“.

Besidalijant ministerijas mažiausia – Energeti-kos – lyg tarp kitko atiteko V.Uspaskichui, kapitalą susikrovusiam iš Rusijos dujų giganto „Gazprom“. A.Sekmoko Energetikos ministerija padarė viską, kad „Gazprom“ Lietuvoje jaustųsi kuo blogiau. Ar tokia ir buvo premjero kėdės kaina?

Beje, V.Uspaskichas nebūtų V.Uspaskichas, jei darbus, už kuriuos gresia atsakomybė, darytų savo rankomis, tad Energetikos ministeriją kaip neva ne-reikalingą balastą numetė koalicijos prielipui Lie-tuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA). Suprask: tegu tiesia sau elektros tiltus į Lenkiją ir nekiša nosies į atominės bei dujų terminalo projektus.

Ką gi, su A.Valinsku buvo bent linksma. Pažiūrė-sim, ką prajuokins V.Uspaskichas.

Komentaras

Raimundas Celencevičiusr.celencevicius@15min.lt

A.Butkevičiaus juokdarys V.Uspaskichas turi daug didesnį apetitą nei A.Kubiliaus klounas A.Valinskas.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Šią savaitę pagaliau baigėsi Seimo rinkimai – parlamentarai iš antro karto patvirtino galutinius rezultatus.

Balsų pirkėjų partija lyg niekur nieko posėdžiauja Seime, o vilko bilietą po 18 metų darbo gavo atleistos Vyriausiosios rinkimų

komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, kuris nei pirko, nei pardavė, o tik bejėgiškai stebėjo, kaip perka ir parduoda.

Rimo Valeikio pieš.

Apklausoje

dalyvavo

25220žmonių

16PROC.

35PROC.

18PROC.

32PROC.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Politika | 3

Eglė Digrytėe.digrytė@15min.lt

Liberalas Eugenijus Gentvilas pasipelnys iš Seimo rinkimų. Sulaukęs rinkėjų paramos, jis ne tik išmainys vieną minkštą kėdę – Klaipėdos jūrų uosto vadovo – į kitą – parlamentaro, bet ir susižers solidžią sumą.

Jo laukia riebi išeitinė kompensacija, nors politikas postą palieka savo noru, pabūgęs, kad pasikeitus valdžiai gali netekti kėdės.

Norėjo dar daugiauE.Gentvilas, partijos kolegos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio prašydamas atleisti iš pareigų nuo lapkričio 15 dienos, pareikalavo skirti ir 5 atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją – apie 50 tūkst. Lt. Mat darbe siekė rezultato, o ne materiali-nės naudos.

Ministras skyrė tik 3 mėnesių algos dy-džio išeitinę kompensaciją, kurią turės sumokėti uosto direkcija. Tai – daugiau nei 30 tūkst. Lt, nes pastarųjų trijų mėne-sių E.Gentvilo algos vidurkis buvo 12,333 tūkst. Lt.

Vyriausybės nutarime nurodyta, kad maksimaliai tokio dydžio išeitinė kom-pensacija priklauso valstybės įmonių vadovams, su kuriais darbo sutartis nu-traukiama šalių susitarimu. Būtent šalių susitarimą kaip išėjimo motyvą prašyme nurodė E.Gentvilas, nors darbą Seime pa-sirinko pats.

„Turiu teisę prašyti“Jau buvęs uosto vadovas teigė turėjęs lais-vas rankas paprašyti 5 atlyginimų dydžio kompensacijos. Paklaustas, kodėl apskritai jos prašė – juk išeina ne į gatvę, o į kitą gerai apmokamą darbą, pašnekovas pacitavo mi-nėtą Vyriausybės nutarimą, kad valstybės

įmonių vadovams išmokama ne daugiau kaip trijų atlyginimų dydžio kompensacija.

„Kodėl esu toks įžūlus ir godus? Nebu-vau gavęs premijų ir turiu teisę prašyti. Dabar turiu teisintis, kad paprašiau penkių atlyginimų dydžio ar kad apskritai papra-šiau? Įvertindamas, kad nieko nevogiau, paprašiau, o ministras sprendė“, – kalbė-jo E.Gentvilas.

Ministras įvertino gerą darbąSusisiekimo ministras E.Masiulis savaitraščiui „15min“ teigė, kad E.Gentvilo atveju tęsė iki šiol taikytą praktiką, kai vals-tybės įmonių ar valstybės kontroliuojamų bendrovių va-dovai atleidžiami šalių susitari-mu su 3 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija.

„Dirbdamas uoste jis nuveikė nemažai darbų: skaidrino viešųjų pirkimų siste-mą, atskleidė grobstymo atvejus“, – kal-bėjo E.Masiulis.

Į repliką, kad gali būti sunku suprasti, kodėl išeitinę kompensaciją gauna savo noru ir ne į gatvę, o į kitas svarbias pareigas

išeinantis žmogus, juolab tos pačios parti-jos narys, ministras atsakė E.Gentvilo neiš-skyręs iš kitų. Tačiau E.Masiulis pripažino, kad įstatymuose esama nelogiškumo – to-kios pat sąlygos numatytos ir į gatvę, ir į kitą darbą pereinančiam žmogui.

Didelės baimės akysE.Gentvilas turėjo atsakymą į klausimą, kodėl skubėjo atsisakyti dabartinių parei-gų, nors naujos Vyriausybės dar nėra, o ją formuojančios partijos neskelbia, kad jis nepageidautinas.

„Man atvirai niekas nesakė, bet persakė daug kas. Vadovaudamas uostui demaska-vau ir teisėsaugai perdaviau įvairias sche-mas. Viskas sukasi aplink tuos žmones. Tikriausiai ta pati partija gaus Susisieki-mo ministeriją.“

E.Gentvilas įsitikinęs, kad transporto sektoriaus vairą perimantys socialdemok-ratai pasinaudos tvarka, kuri leidžia pa-keisti valstybinės įmonės valdybą ir va-dovą. Tokia teise 2009-aisiais pasinaudojo Liberalų sąjūdis – tuomet socialdemokra-tą Sigitą Dobilinską, uosto generalinio di-rektoriaus kėdėje sėdėjusį beveik septy-nerius metus, pakeitė konkursą laimėjęs E.Gentvilas. Beje, S.Dobilinskas buvo at-leistas šalių susitarimu su 3 atlyginimų dy-džio išeitine kompensacija.

Seimo narys socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, minimas kaip galimas kandi-datas į susisiekimo ministrus, tikino, kad nei partijoje, nei frakcijoje apie postų da-lybas ministerijoje ar pavaldžiose įmonėse nebūta kalbos.

„Man svarbiausia būtų užduočių vykdy-mas. Jei žmogus atlieka darbus, galėčiau dirbti su bet kuo, nesvarbu partinė spal-va“, – tikino jis.

Pelninga E.Gentvilo baimė

E.Gentvilas nutarė

nerizikuoti savo pinigine.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Seimo nario uždarbis siekia 6910 Lt. Jei

politikas yra Seimo pirmininkas ar vice-

pirmininkas, opozicijos lyderis, vado-

vauja komitetui, komisijai ar frakcijai,

alga didesnė.

Dar 2000 Lt kas mėne-

sį skiriama parlamenti-

nei veiklai – transportui,

kanceliarinėms išlaidoms.

Beje, parlamentarų algos

buvo sumažintos sunkmečiu,

o jei iki metų pabaigos nebus

nuspręsta kitaip, nuo sausio 1 d.

atlyginimai turėtų ūgtelėti iki 8770 Lt.

Seimo nario piniginė

„Įvertindamas, kad nieko nevogiau, paprašiau, o ministras sprendė.“

--

-

-

--

--

--

-

----

-

--

-

-

-

--

-

---

-

----

-

--

-

-

-

--

-

-

-

--

-

-

--

-

-

Trys projekto TAPK metai: užsiėmimai prasmingi, vaikai laimingi

Beveik trejus metus trukusio projekto veiklose

Užsk. Nr. 306899

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Savaitės interviu | 5

Eglė Digrytėe.digrytė@15min.lt

Banko „Snoras“ žlugimas sudavė smūgį šalies bankų sistemai, bet jos nepaskandino. Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas leidžia suprasti, kad dabar daugiausia nerimo kelia kredito unijos.

– Nuo „Snoro“ griūties praėjo metai. Ko ši istorija išmokė? – paklausė savaitraštis „15min“ V.Vasiliausko.

– Sistema tapo skaidresnė, pasitikėjimas ja buvo atkurtas. Jau po Naujųjų pamatė-me indėlių augimą ir dabar jie yra rekordiš-kai dideli. Valstybės skolinimosi rizikai tai nepadarė jokios įtakos. Turime mažiausias palūkanas, VILIBOR. Įtaka makroskaičiams irgi pozityvi.

Svarbiausios pamokos: reikia veikti ryž-tingai, greitai ir profesionaliai. Antra – tei-sės aktai buvo patikrinti praktikoje ir su-veikė. Trečia – komunikavimas. Apie viską reikia kalbėti tiesiai šviesiai, atvirai. Matyt, pranešimų lavina aplenkėme net tais pa-čiais metais vykusį Europos vyrų krepši-nio čempionatą.

– Kaip vertinate gyventojų reakciją?– Didelio džiaugsmo turėti tokį įvykį nie-

kam nebuvo, bet žmonės įsitikino, kad in-dėlių draudimo sistema veikia.

Būčiau naivus, jei galvočiau, kad kokio indėlio sertifi kato ar neapdrausto indė-lio savininkas buvo sužavėtas. Bet vyksta teismo procesai, žmonės stoja į kreditorių eiles, teisingumą vykdys teismai.

Tarptautinis valiutos fondas yra išanali-zavęs indėlininkų paniką per panašias kri-zes. Apie 10 proc. žmonių pabėga iš bankų sistemos. Pas mus po mėnesio jų buvo vos 1,1 proc. mažiau.

Jei paklaustumėte, ar darytume tą patį dabar, mano atsakymas būtų taip.

– Bankų krizę, tik kur kas skaudesnę, jau buvome patyrę 1996-aisiais. Nejau nebuvo pasimokyta, kad kilo dar viena?

– Nepamirškime, kad susidūrėme su gal-būt nusikalstama veika. Lietuvoje nieko išskirtinio ar naujo neįvyko. Prisiminkime JAV ilgą laiką veikusias fi nansines pirami-des, kurių mastai buvo gerokai didesni. Deja, yra asmenų, kurie gali piktnaudžiau-ti pasitikėjimu, kuriuo paremta visa ban-kų sistema.

– Jei „Snoro“ atveju LB būtų kažką pra-žiūrėjęs ar ilgiau delsęs, kokios pabaigos galėjome sulaukti?

– Kalbėtume ne apie 2 mlrd. Lt nekom-pensuotų indėlių, o apie dar didesnes su-mas. Daug smegenų nereikia, kad pamaty-tum, jog bankas pūtėsi – indėliai, paskolų portfelis, vartojimas per banką. Nuostoliai būtų buvę dar didesni, išskyrus du ponus, kurie dabar yra Londone (buvę banko ak-cininkai Raimondas Baranauskas ir Vladi-miras Antonovas, – red. past.).

– Kaip vertinate „Snoro“ administratorių darbo rezultatus?

– Mūsų planas baigėsi bankroto bylos iš-kėlimu, dabar viskas – kreditorių rankose ir bendro kreditorių bei bankroto administ-ratoriaus darbo perspektyvoje. Kalbame apie tarptautinį stambaus banko bankro-tą, nes „Snoras“ veikė ne tik Lietuvos juris-dikcijoje. Mano galva, administratoriaus su tarptautine patirtimi ir reikėjo. Daug rizikų galėjo būti, jei nebūtume turėję adminis-tratoriaus iš šalies.

– Ar vis tik ne per didelė prabanga Lietu-vai buvo samdyti užsieniečius?

– Sunku pasakyti, kas būtų, jei būtų. Bet ne paslaptis, kad su bankrotų administra-vimu Lietuvoje yra problemų. Patikėkite manimi, LB negalėjo sau leisti prabangos „Snoro“ istorijoje rizikuoti dar ir bankroto procesu. Kainos ir kokybės santykis buvo tinkamas. Galima kalbėti apie niuansus, bet dabar viskas yra kreditorių rankose.

Išties, norėtume greitesnių procesų. Mums labai nerimą kelia investicinio ban-ko „Finasta“ pardavimas. Dar neturime nė vieno formalaus kreipimosi į mus dėl galimybės leisti jį įsigyti. Keistai atrodo. Žiniasklaidoje buvo informacijos, kad yra susidomėjusių. Vasaros pradžioje mūsų priežiūros tarnyba buvo neformaliai susi-tikusi su galimais pretendentais. Bet pra-ėjo vasara, Kalėdos ant nosies, o neturime jokių aktyvių judesių.

– Kiek „Snoro“ bankrotas kainuos valsty-bei, kiek prarasta nedraustų indėlininkų –gyventojų ir įmonių – pinigų?

– Nenorėčiau išskirti valstybės. Kalbėki-me apie kreditorius. Manau, ne bankrotas privedė prie praradimų, o ligtoliniai veiks-mai. Bankrotas buvo tik skylės, kuri atsi-rado neatsakingų ir galbūt nusikalstamų veiksmų iki bankroto, pasekmė.

Kalbant apie kreditorius ir jų nuosto-lius, viskas priklausys nuo „Snoro“ turto realizavimo. Dabar pagrindinis ir vertin-giausias aktyvas yra paskolų portfelis. Be

to, yra byla Konstituciniame Teisme dėl kreditorių eilių. Priklausomai nuo spren-dimo galėsime kalbėti apie kreditorių pa-tirtus nuostolius.

– Kokia dabartinė mūsų bankų siste-mos sveikata? Ar reikia griežtesnės bankų kontrolės?

– Bendra sistemos sveikata nebloga. Bū-čiau neatsargus ir meluočiau, jei sakyčiau, kad tai negali pasikartoti. Šiame pasaulyje visko būna. Bet po kiekvienos krizės pa-daromos išvados, perstyguojami priežiū-ros mechanizmai. Bet kuriuo atveju ana-logiškoje situacijoje mes veiksime lygiai taip pat ryžtingai.

– Ūkio bankui (ŪB) perėmus „Žalgirio“ stadioną ir aplinkinius sklypus, „Swedbank Markets“ analitikai pareiškė nebevertin-siantys šio banko akcijų, nes šis perėmimas „kelia klausimų dėl visos ŪB paskolų port-felio kokybės“. Ką po šio ir ankstesnių pra-nešimų apie nuostolius, didžiulius atidėji-nius blogoms paskoloms apie ŪB galvoti jo klientams?

– Sandoris mums žinomas. LB seka turto valdymo procesus ir vertina pastangas juos optimizuoti šiame ir kituose bankuose. Šiuo atveju pasikeitė turto forma ŪB balanse: vietoj suteiktų paskolų banko fi nansuotas turtas buvo perimtas į tiesioginę kontro-lę. Tai sukuria prielaidas efektyvesniems sprendimams. Kaip sėkmingai jos bus reali-zuotos, parodys laikas. Mes, kaip priežiūros institucija, padėtį ir toliau atidžiai seksime.

– Įsivaizduokite situaciją – dar vieną ban-ką ištinka bėdos. Kaip būtų kompensuota už indėlius? „Snoro“ bankrotas tikriausiai ištuštino Indėlių draudimo fondą.

– Žlugus „Snorui“ fonde buvo tik 1,7 mlrd. Lt, tačiau valstybė įvykdė savo priedermę. Nematau priežasčių, kodėl šis mechaniz-mas negalėtų suveikti, jei vėl kažkas atsi-tiktų. Yra įsipareigojimai, jie vienu ar kitu būdu vykdomi.

– Gal viena iš liūdnos „Snoro“ istorijos prie-žasčių yra ta, kad mūsų žmonės fi nansiškai neraštingi?

– Tobulumui ribų nėra. Ekonominis švie-timas labai svarbus, LB turi ką nuveikti šioje srityje. Mane kartais stebina perdėm didelės rizikos prisiėmimas.

Susiduriame su kredito unijomis, kurios agresyviai reklamuojasi, renka pinigus už dideles palūkanas. Puikiai žinome, kad pi-nigų rinkoje pilna, bankai indėlių palūkanas laiko žemumose, nes springsta nuo likvi-dumo, o atskiros kredito unijos agresyviai renka indėlius, turtas pučiasi. Šiuo aspektu indėlių draudimas po „Snoro“ įvykio padarė meškos paslaugą žmonėms, nes jie ramūs –sistema veikia. Taip ir turėtų būti. Bet aš, patikėdamas kažkam savo fi nansus, pasi-tikrinčiau. Juolab kad indėliui pasidėti rei-kia nusipirkti pajų, o blogiausio scenarijaus atveju šie pinigai nebus atgaunami.

– Ar savo pinigus laikote Lietuvoje?– Be abejo.

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas:

„Dabar darytume tą patį“V.Vasiliauskas žmones

įspėja nesusigundyti

didelėmis palūkanomis.

I.Gelūno nuotr.

„Mums labai nerimą kelia investicinio banko „Finasta“ pardavimas.“

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.6 | Tyrimas

„Snoro“ mirties faktas nustatytas lygiai prieš metus. Tačiau bankas ne tik dar nepalaidotas, bet ir skrodimas nebaigtas – stambieji indėlininkai viliasi atgauti savo pinigus, neaišku, kas nutekino informaciją apie banko mirtį žiniasklaidai, o jo buvę savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas vis dar saugiai gyvena Londone.

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Metų neužteko išsiaiškinti, ar 3,4 mlrd. litų iš „Snoro“ sąskaitų emigravo be pėdsakų.

Lapkričio 24-osios naktis. Su kolega važiuojame taksi iš Lietuvos banko, kur, praėjus savaitei po banko „Snoras“ naci-onalizavimo, buvo pranešta, kad jo išgel-bėti jau nebeįmanoma. Taksi vairuotojas turi ką papasakoti – sako kartais veždavęs R.Baranauską iš banko. Į automobilį buvęs „Snoro“ akcininkas įsėsdavęs su didžiulė-mis rankinėmis, kuriose, taksi vairuotojo įtarimu, buvę pinigai.

Kas ir ką prieš metus ar daugiau vežė, dabar sunku pasakyti, bet dėl vieno, ko gero, taksi vairuotojas buvo teisus –pinigai iš banko vogti per daug nesislaps-tant. Juk vogti geriausia dieną, ne pasislė-pus po gobtuvu, o gražiai susišukavus ir

pasirišus kaklaraištį, – tuomet būna sunku patikėti, kad galima elgtis taip įžūliai.

Mušami lietuviai atkišo kitą žandąBankuose dirbantys pažįstami pasako-ja kurioziškas istorijas, kurios dėjosi po „Snoro“ griūties. Viena senutė atėjusi į banko fi lialą ir paprašiusi atiduoti jai jos indėlį. Atidavė. Ji sėdėjusi, ilgai žiūrė-jusi į tuos pinigus ir atidavusi atgal. Jai buvę svarbu įsitikinti, kad jos pinigai yra saugomi.

Kita pensininkė, Lietuvos bankui leidus, puolusi į bankomatą pasiimti visų santau-pų. Pasiėmusi ir vėl atnešusi į „Snorą“ – ten jie bus patikimiau saugomi, nei kaž-kokiame bankomate.

Gal būtent fi nansinio, o ir šiaip išpru-simo stoka lėmė, kad žmonės patikėjo pinigus bankui, žinančiam, kaip mokėti

aukštesnes, nei rinkos, palūkanas, patikė-jo, kad indėlių sertifi katai irgi yra apdraus-ti, o „Snoras“, priešingai nei šimtametę patirtį sukaupę skandinaviški bankai, ir krizės metu geba dirbti pelningai, o rizi-kingų paskolų tiesiog nedalija.

Banko savininkams ir vadovams V.An-tonovui ir R.Baranauskui fi nansinio išpru-simo stoką vargu ar galima prikišti, bet, kai Dievas dalijo sąžinę, jie, matyt, stovėjo kitoje eilėje: banko savininkai nesibodė-jo už indėlininkų pinigus pirkti „Jaguar“, „Spyker“, „Maybach“, „Mercedes Benz“ limuzinus, vilas Nicoje ir Kijeve, ištaigingą butų kompleksą Vilniaus senamiestyje ir dar nebent tik „Snoro“ bankroto admini-stratorius Neilas Cooperis žino, ką.

Tiesa, bankui savo menkutes santau-pas patikėjusios senutės neturi už ką pykti nei ant V.Antonovo, nei ant R.Baranausko. Nacionalizavus banką, smulkieji „Snoro“ indėlininkai atgavo ne tik indėlius ir pa-lūkanas, bet ir teoriškai tapo didžiausio šalies dienraščio su televizija, naujienų portalu bei spaustuvėmis, „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos dalininkais bei pra-bangių automobilių ir nekilnojamojo tur-to savininkais.

Mažiau pasisekė turtingiems verslinin-kams, keikusiems ne tik valdžios atstovus, bet ir tas išsigandusias senutes, kurioms pa-vyko atgauti savo pinigus.

Verslininkas, Darbo partijos narys Šarūnas Birutis prieš metus piktinosi, kad valstybė gelbės tik tuos indėlininkus, kurių santau-pos siekia iki trečdalio milijono litų: „Įmonės lieka pasmerktos tam, kad būtų išgelbėta masė, kuri galėtų sukelti nepasitenkinimą.“

Dabar Š.Birutis – jau Seimo narys, išrink-tas Ignalinos–Švenčionių apygardoje. Jei ims skęsti kitas bankas, pats galės spręsti, ką gelbėti. „Snoro“ bedugnėje nuskendę pinigai jam nė motais – Š.Birutis deklaravo turintis privalomojo registruoti turto, ku-rio vertė beveik 1,2 mln. Lt, laikantis 740 tūkst. Lt piniginių lėšų, suteikęs daugiau nei 3 mln. Lt paskolų.

V.Antonovui ir R.Baranauskui fi nansinio išprusimo stoką vargu ar galima prikišti, bet, kai Dievas dalijo sąžinę, jie, matyt, stovėjo kitoje eilėje.

„Snoro“ bankas mirė prieš metus, bet iki šiol dar nepalaidotas

Vogti geriausia dieną

2011-ųjų vasaros pabaigoje R.Baranauskas (kairėje)

per „Snoro“ vardu pavadintos sniego arenos

atidarymą linksminosi su premjeru A.Kubiliumi

(dešinėje), o vos po dviejų mėnesių spruko iš

Lietuvos neatsigręždamas.

K.V

an

ag

o/B

FL

nu

otr

.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Tyrimas | 7

Emocijų katilasPrieš metus po „Snoro“ griūties kliuvo vi-siems – indėlius išsaugojusioms senutėms, pinigų nenorintiems prarasti verslininkams, Šveiko išmintį žarstančiai fi nansų ministrei Ingridai Šimonytei, Lietuvos banko vado-vo kėdėje Reinoldijų Šarkiną pakeitusiam Vitui Vasiliauskui ir net prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri kaltinta užsakiusi susi-dorojimą su „Snoru“.

Aistros įkaito tiek, kad nuošalyje neliko ne tik ekonomistai, bet ir mados guru Juo-zas Statkevičius.

„Visa šita „Snoro“ situacija man prime-na 1941 metų birželį, kai visus staiga suva-rė į traukinį ir išvežė į Sibirą. Galbūt banke ir vyko kažkokie nešvarūs dalykai, bet kur tada valstybė žiūrėjo anksčiau? Kur jie buvo? Pernai „Snoras“ paskelbtas geriausiu ban-ku, o šiemet jau štai jis pats blogiausias. Esu nustebęs. Atsimenu, kaip bankrutavo „Se-kundės“ bankas. Tačiau tai buvo privačių bankų ir aferistų organizuotas bankrotas. Dabar taip daro valstybė. Siaubas“, – pikti-nosi mados guru.

„Pusprotis, – dizaineriui atrėžė įžeidaus žodžio kišenėje neieškanti ekonomistė Aušra Maldeikienė. – Mano tėvas, senelis, dėdės, tetos, visa didelė šeima metų metus bada-vo, šalo lediniame vandenyne, Kazachstano šachtose, kad šitas pusprotis šitaip iš tautos tyčiotųsi.“

Matyt, ne katalikas dizaineris. Neatsuko kito žando, o pasipiktino, kad „Snore“ įšalo 40 tūkst. jo litų, tad siuvėjas, padedančias jam kurti aukštąją madą, J.Statkevičiui teko išleisti atostogų nesumokėjus algų.

Kas tik netingėjo mušė ir fi nansų minist-rę I.Šimonytę bei Lietuvos banko vadovą V.Vasiliauską. Seimo opozicija, vis pasiklau-sydama iš Londono per žiniasklaidą kalban-čio banko savininko V.Antonovo, kuris tikino, kad „Snoro“ nacionalizavimas yra politiškai motyvuotas, ieškojo jų interesų sužlugdyti banką. Nesurado.

„Nei Vyriausybė, nei Finansų ministerija, kuriai perduotos valdyti banko akcijos, tikrai nenori nei redaguoti laikraščio straipsnių, nei nemokamai čiuožinėti nuo kalniuko“, – iš Seimo opozicijos pasišaipė fi nansų minist-rė, turėdama galvoje tai, kad „Snoras“ valdė trečdalį bendrovės „Lietuvos rytas“ akcijų ir buvo pagrindinis Druskininkų „Snoras Snow arenos“ valdytojo kreditorius.

Siūlo galo nesurasiStudijuodama net užkimdama užsieniečiams aiškindavau, kad Lietuva yra ne Rytų Euro-pos valstybė. Kad esame pačiame Europos centre, draugaujame su Vakarais ir Šiaurės šalimis, kad esame arti Skandinavijos, nes pas mus veikia jų bankai, lietuviai važiuoja ten mokytis, dirbti.

Tačiau skandinavams, pasirodo, nesame gerai pažįstami ir suprantami. Prieš kelis mė-nesius skambino žurnalistas iš Švedijos –

bandė išsiaiškinti „Snoro“ istorijos konteks-tą. Kuo daugiau jis klausinėjo, tuo labiau, veidams degant, džiaugiausi, kad kalbamės tik telefonu.

Sunkiausia švedui buvo suprasti, kodėl Seimo Antikorupcijos komisija, kuri aiški-nosi, kaip informacija nutekėjo žiniasklaidai ir kas kaltas dėl banko žlugimo, nesugebėjo net išvadų priimti.

Jam neįsivaizduojama, kaip parlamentinės respublikos Seimo nariai, ofi cialiai pareiškę, kad prezidentė galbūt pažeidė Konstituciją, kad Raimundas Palaitis turėtų palikti vidaus reikalų ministro postą, generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis – atsistaty-dinti, o Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas –grįžti vadovauti Finansinių nusikaltimų tyri-mo tarnybai (FNTT), nieko ne tik nepasiekė, bet tik sukėlė daug gardaus juoko.

Nežinojau, ką jam atsakyti. Todėl tiesiog pradėjau vardyti komisijos narius ir aso-ciacijas: Ligitas Kernagis – dainos apie ma-fi ją atlikėjas, Vincas Babilius – brendžiuko mėgėjas, Petras Gražulis – homofobas (tiesa, svarstyme jis nedalyvavo), Žil-vinas Šilgalis – televizinio šokių pro-jekto dalyvis, šokęs su prikabintu prie savęs karvės tešmeniu, Naglis Puteikis – kovotojas su viskuo, kas juda ne jo trajektorija, Valdemaras Valkiūnas – turtingas verslininkas, pradedantis šnekėti apie ratus, o baigiantis – apie batus ir t.t., ir pan.

Švedų žurnalistas dar klausė, kaip iš „Snoro“ dingo tiek pinigų ir kodėl Lie-tuvos bankas sureagavo tik tada, kai pusė banko turto jau buvo nežinia kur. Norėčiau žinoti – atsakiau.

Mano pokalbis su švedų žurnalistu vyko prieš Seimo rinkimus, todėl negalėjau jam pasakyti, kad „Snoro“ istorijoje greičiau nei milijardų pradanginimu kaltinami jo savi-ninkai buvo nuteista niekuo dėta politinė partija – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Ši partija su konservatoriais įsivėlė į žodžių mūšį, kas gi nutekino informaciją apie „Sno-ro“ pabaigą – iš darbo išmesti FNTT vadovai ar kitų teisėsaugos institucijų bosai? Genera-linė prokuratūra į šį klausimą dar neatsakė ir nežinia, ar kada nors atsakys, o LiCS Seime jau nebėra: rinkėjams konservatorių argu-mentai pasirodė priimtinesni.

Šioje istorijoje visi, A.Maldeikienės leksiką vartojant, esame puspročiai. Nes dėl „Snoro“ žlugimo iki šiol vieni kitus kaltina politikai, teisėsaugininkai, o banko savininkai, sau-giai pasislėpę Londone, su savo advokatais stenografuoja pasisakymus ir bandys įtikinti visus įmanomus teismus, kad „Snoro“ byla yra politizuota. Gal ir įtikins, nes kuo dau-giau laiko praeina, tuo „Snoro“ mirties isto-rijoje mažiau skaičių ir tuo daugiau tariama tikrove virstančių gandų.

2011 m. lapkričio 14 d. – niekieno nepasirašyta „Lietuvos ryto“

publikacija apie tai, kaip valdžia ketina

susidoroti su vienu lietuviško kapitalo

banku. Banko savininkai V.Antonovas

ir R.Baranauskas tikina apie tai nieko

nežinantys, bet apdairiai yra išvykę

iš Lietuvos.

2011 m. lapkričio 16 d. – paskelbiama apie didelių fi nansinių

problemų turinčio banko „Snoras“

nacionalizavimą. Kitos išeities esą

nebuvo, nes po „Lietuvos ryto“

publikacijos iš banko ėmė plaukti

didžiulės pinigų sumos.

2011 m. lapkričio 24 d. – laikinasis „Snoro“ administratorius

Simonas Freakley paskelbia, kad

nebėra banko, kurį būtų galima gelbėti.

Prašoma skelbti banko bankrotą. Tą patį

vakarą areštuojami Londone atsidūrę

„Snoro“ akcininkai V.Antonovas ir

R.Baranauskas.

2011 m. gruodžio 6 d. – „Snorui“ iškeliama bankroto byla.

2011 m. gruodis – darbą iš S.Freakley perima

N.H.Cooperis. Vieną bankroto

administratorių Lietuva palydi, o kitą

pasitinka pykčiu, kodėl pradangintų

pinigų ieško ne lietuvis ir kodėl tai

kainuoja taip brangiai. Smulkieji

indėlininkai atgauna pinigus, kiti – ne.

2012 m. pradžia – FNTT skandalo pradžia. Skandalas

kyla dėl to, kad vidaus reikalų

ministras R.Palaitis Valstybės

saugumo departamento teikimu iš

pareigų atleidžia FNTT

vadovą V.Gailių ir

jo pavaduotoją

V.Giržadą,

įtariamus

informacijos

apie operaciją

prieš „Snorą“

nutekinimu

žiniasklaidai.

Skandalo

rezultatai –

R.Palaitis, nepaisant

prezidentės paramos,

priverstas atsistatydinti,

V.Gailius ir V.Giržadas nebesugrįžta

į FNTT. V.Gailius išrinktas į Seimą,

o V.Giržadas tebesimurkdo teismuose.

2012 m. rugsėjis – pradedama „Snoro“ likvidavimo

procedūra. „Snoro“ mažmeninis

tinklas už 3,1 mln. Lt (triskart mažiau

nei tikėtasi) jau parduotas Lietuvos

paštui, pirkėjų laukia „Finasta“ ir „Snoro

lizingas“ bei smulkesnis banko turtas.

Stambieji kreditoriai laukia

Konstitucinio Teismo verdikto, ar

tai, kad valstybės įmonei „Indėlių ir

investicijų draudimas“ yra teikiamas

prioritetas kitų indėlininkų atžvilgiu,

neprieštarauja Konstitucijai.

Didžiosios Britanijos sostinėje Londone

nuo Lietuvos teisėsaugos pasislėpę

buvę banko savininkai V.Antonovas ir

R.Baranauskas laukia kito posėdžio,

numatyto 2013 metų sausį, dėl jų

ekstradicijos į Lietuvą.

„Snoro“ agonija

Kapitalas –

8 mlrd. Lt (kapitalo pakankamumo rodiklis tarp

bankų buvo mažiausias)

Indėliai –

4 mlrd. Lt (trečias didžiausias bankas pagal

sukauptus indėlius)

Paskolos – 2,6 mlrd. Lt

Nedrausti indėliai – 2,5 mlrd. Lt

Dingęs turtas * – 3,4 mlrd. Lt.

Iš jų daugiausia:

1,2 mlrd. Lt –

fi ktyvios investicijos į vertybinius popierius.

600 mln. Lt –

blogos paskolos.

600 mln. Lt –

dingę indėliai užsienio bankuose.

550 mln. Lt –

įtartinos investicijos Kaimanuose.

* – 2011 m. lapkričio duomenimis

„Snoras“ skaičiais

Indėliai –4 mlrd. Lt

(trečias didžiausias bankas pagal sukauptus indėlius)

Nedrausti indėliai –2,5 mlrd. Lt

pendžiuko fobas Žil-o-u

on.kaipėl Lie-kai pusė

pareigų at

vadovą

jo p

V.G

įt

ž

S

rez

R.Pal

preziden

N.H.Cooperis

neprognozuoja,

kiek metų ieškos

visame pasaulyje

išslapstyto

„Snoro“ turto.

I.Gelūno nuotr.

Praėjus metams

„Snoro“ kioskeliai

tapo „Lietuvos

pašto“ nuosavybe.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.8 | Tyrimas

Pagrindinis Rusijos turtuolio Vladimiro Antonovo verslo imperijos karūnos deimantas buvo kuklus bankas „Snoras“, kurio žlugimas nulėmė ir kitų jo verslų liūdną likimą. Šiuo metu visi viešai žinomi V.Antonovo projektai yra arba sukaustyti teismų, arba bankrutuoja.

Automagnatu tapti nepavyko Tikriausiai viena garsiausių sportiškiems automobiliams simpatijų neslepiančio ir raliuose dalyvaujančio V.Antonovo sva-jonių buvo tapti rimtu automobilių pra-monės žaidėju.

2007 metais už 34,5 mln. eurų V.An- tonovo valdomas „Snoras“ perėmė ant bankroto slenksčio atsidūrusį olandų pra-bangių sportinių automobilių gamintoją „Spyker Cars“. Po metų savo akcijų pake-tą bankas pardavė Kipre registruotai įmo-nei „RMC Convers Group Holding“, kuri priklausė V.Antonovo pusbroliui, o dar po metų „RMC Convers Group Holding“ ati-teko pačiam V.Antonovui.

2009 metais verslininkas susižavėjo min-timi įsigyti švedų automobilių gamintoją „Saab“ iš ypač sunkius laikus išgyvenusio „General Motors“. Pats V.Antonovas vie-šai pasakojo, kad pirmasis jo „normalus“ automobilis buvo „Saab“ ir nuo to laiko jis nėra abejingas šiam gamintojui.

Tiesa, viskas klostėsi ne taip, kaip norėjo V.Antonovas. Jam teko bent formaliai nusi-šalinti nuo sandorio dėl įtarimų sąsajomis su kriminaliniu pasauliu. „Spyker“ įsigijo dalį „Saab“ akcijų 2010-ųjų vasarį.

Tuo metu atrodė, kad V.Antonovo svajo-nės pildosi ir jo automobilių verslas kles-ti – net planuota iš Nyderlandų perkelti „Spyker“ automobilių surinkimą į Didžiąją Britaniją, kur V.Antonovas nusipirko kėbu-lo detalių gamintoją „CPP Manufacturing“. Dizainu turėjo užsiimti su italų garsia di-zaino kompanija „Zagato“ sukurta bendra įmonė „CPP Milan“. Tačiau „Snoras“ buvo nacionalizuotas ir viskas „sprogo“.

„CPP Manufacturing“ dabar bankrutuoja. „Saab“ bankrutuoja. „Spyker“ ieško naujo investuotojo ir teisiasi su „General Motors“, kuri neleido olandų kompanijai parduoti savo dalies „Saab“ kinams (dėl to „Spyker“ irgi bankrutuoja).

Pats V.Antonovas Rusijos verslo dienraš-čiui „Vedomosti“ savo nesėkmingas ambi-cijas tapti automagnatu įvertino 100 mln. JAV dolerių.

Ir sporte nesėkmėV.Antonovas bandė atsiriekti torto gabalą ir sporto rinkoje. Tačiau ir čia „Snoro“ žlu-gimas buvo lemiamas.

Paskutinis garsus ir, kaip dabar aiškėja, nesėkmingas V.Antonovo pirkinys buvo 2011 metų birželio mėnesį. Jo valdoma „Convers Sport Initiatives“ už 15 mln. svarų sterlingų įsi-gijo futbolo klu-bą „Portsmouth FC“ ir į jį dar in-vestavo 10,5 mln. svarų sterlingų. „Convers Sport Initiatives“ jungė vienuolika kom-panijų ir projektų (interneto tinkla-lapiai, televizijos kanalai), susijusių su teisėmis į Pasaulio ralio čempionatą, golfą ir pan.

Tačiau tuoj po pranešimo apie bė-das dėl „Snoro“, „Convers Sport Initia-tives“ liko be finansavimo. Įmonei, kaip ir 1898 metais įkurtam futbolo klubui „Portsmouth FC“, pradėta vykdyti bank- roto procedūra.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, V.Antonovo investicijos į sportą sudarė apie 30 mln. svarų sterlingų.

Dar 100 mln. JAV dolerių vėjaisPanaši istorija nutiko su investicijomis į aviaciją. Pasak žurnalistinių tyrimų cent-ro „Re:Baltica“, pasinaudodamas „Snoro“ valdytu Latvijos banku „Latvijas krajban-ka“, V.Antonovas įsigijo beveik pusę „Air-Baltic“ oro linijų.

Tačiau V.Antonovas „Vedomosti“ žurna-listus tikino, kad užsiėmė aviacijos verslu ne savo noru. „Latvijas krajbanka“ išdavė „AirBaltic“ 10–15 mln. JAV dolerių kreditą, kurio oro linijos negalėjo padengti.

Iš tiesų, 2008 metais pasiėmęs kreditą iš „Latvijas krajbankas“ tuometis „AirBaltic“ prezidentas Bertoltas Flickas įsigijo 47,2 proc. oro linijų akcijų. Sandoris buvo su-darytas „Baltijas aviacijas sistemas“ (BAS) vardu. Po metų 50 proc. BAS akcijų įsigi-jo kompanija „Taurus“, už kurios stovėjo V.Antonovas.

Žlugus „Snorui“ ir „Latvijas krajabanka“, Latvijos vyriausybė už minimalią kainą perėmė „AirBaltic“ akcijas ir pradėjo naujo investuotojo paiešką. V.Antonovas teigia, kad ši „AirBaltic“ investicija jo kišenę pa-tuštino 100 mln. JAV dolerių.

Ne ką sėkmingesnė V.Antonovo inves-ticija buvo į nekilnojamojo turto plėtoji-mą Maskvoje. Teigiama, kad per įmonę „Panatrones“ V.Antonovas finansavo 55 aukštų apartamentų ir viešbučių komp- leksą Rusijos sostinėje. Projektą vykdė

„Konversinvest“ ir „Panatrones“ įmonių kontroliuojama „Amfir grup SV“, kuri dar 2007 metais gavo iš „Snoro“ 35 mln. JAV dolerių kreditą.

Tačiau iki šiol kompleksas nepradėtas statyti, o nuo 2009 metų „Snoras“ nesėk-mingai bandė atgauti pinigus.

Bankus sugebėjo parduotiPo „Snoro“ žlugimo V.Antonovui šiek tiek geriau sekėsi pasitraukti iš bankininkystės verslo. Dar 2011-ųjų lapkritį verslininkas pardavė „Conversbank“ Ukrainoje ir Pana-mos banko „Banco Transatlantico“ akcijas.

Latvijos žiniasklaida taip pat teigė, kad V.Antonovas kontroliavo oro vežėją „RAF-avia“, kuris dabar bankrutuoja, Latvijos traukinių gamyklą „Rygas vagonbuves ru-pnica“ ir Juodkalnijos „Marina A.D. bar“. Tačiau pats šiuo metu teismų suolus tri-nantis verslininkas neigia, kad šios bend-rovės buvo jo nuosavybė.

Ar tai visi verslai, iš kurių V.Antonovas mėgavosi prabangiu gyvenimu, sunku pa-sakyti. Jis neslepia, kad buvo įkūręs šim-tus įmonių, bet nelinkęs apie jas kalbėti viešai. Kiek, kur bei ar sėkmingai yra in-vestavęs V.Antonovas, turėtų išsiaiškinti

tyrėjai, bet lengva jiems tik-rai nebus, nes šis verslinin-kas buvo įpratęs veikti sveti-momis rankomis.

„15min“ inf.

SNORAS KRAJBANKA

INCORIAN INVESTMENT HOLDING COMPANY

Bank

inė

veik

la

Bank

inė

veik

la

RADIO 101SNORO TURTO VALDYMAS

TELEGRAFSNORO FONDŲ VALDYMAS

SNORO MEDIA INVESTICIJOS

RIGAS VAGONU RUPNICASNORO INVESTICIJŲ VALDYMAS

SNORO LIZINGAS

BALTIC AVIATION SYSTEMSFINASTA HOLDING

VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI

AIRBALTIC

LIETUVOS RYTAS (žiniasklaida)

LIETUVOS RYTAS (krepšinio klubas)

V.Antonovo piramidės griuvėsiai„Snoro“ žlugimo metinės

Ar tai visi verslai, iš kurių V.Antonovas mėgavosi prabangiu gyvenimu, sunku pasakyti. Jis neslepia, kad buvo įkūręs šimtus įmonių, bet nelinkęs apie jas kalbėti viešai.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Tyrimas | 9

CCP GLOBAL HOLDINGS

CONVERSGROUP

Šias bendroves iki bankų griūties Baltijos šalyse 2011-ųjų lapkritį

kontroliavo Vladimiras Antonovas.

Bendrovės, kurių vieta V.Antonovo imperijoje nenusta-tyta, tačiau įtariama, kad jis jas

galėjo kontroliuoti

Informacijos šaltinis – žurnalistinių tyrimų centras „Re:Baltica“

SVYAZSTROI

CONVERSBANK CONVERS SPORTS INITIATIVES

Tele

kom

unik

acijo

s

Bank

inė

veik

la

ZAGATO

BOWLER

POWER PLAYGOLFBelgijos filialas

MULTI ASSET BANK

BANCO TRANSATLANTICO (Panamos fil., parduotas 2011 m.)

BANCO TRANSATLANTICO (Dominikos respublikos fil.)

PRINCE TOWER

SPARTAK

GB SPORT TVEstijos filialas

SPORT POST AND DGB CONVERSLatvijos filialas

LEADERSINVESTBANK (parduotas 2011 m.)

WORLD RALLY CHAMPIONSHIPČekijos filialas

GP WEEK.COMBaltarusijos filialas

NORTH ONE SPORTUkrainos filialas (parduotas 2011 m.)

PORTSMOUTH FC

Kai kurios iš jų šiuo metu jau bankrutavusios, kitos – parduotos

ODNAKO

AIRBALTIC

LIETUVOS RYTAS (žiniasklaida)

LIETUVOS RYTAS (krepšinio klubas)

SPYKER CARS

V.Antonovo piramidės griuvėsiai

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.10 | Verslas

Galių demonstravimo pamokos prezidenteiIšeinantis Seimas paskutiniuose posėdžiuose su-kėlė šurmulį, vieną dieną balsuodamas „prieš“, o kitą – „už“ Seimo nutarimo projektą, kuriuo reikė-jo patvirtinti galutinius Seimo rinkimų daugiaman-datėje apygardoje rezultatus ir pakoreguoti Darbo partijos kandidatų sąrašą. Toks pozicijos keitimas išties yra netinkamas priimant atsakingus sprendi-mus, tačiau pažvelkime į tai ne teisiniu ar rinkimų tvarkos aspektu, bet politiškai.

Politinės strategijos prasme Seimo elgesyje (du kardinaliai skirtingi balsavimai per dvi dienas) yra tam tikra politinė logika ir motyvacija. Netinkamo balsavimo lapkričio 13 d. viena priežasčių yra dar veikiančios valdančiosios daugumos demoralizaci-ja. Ši dauguma į Seimą rinkosi neatsakingai, žvelgė į klausimą kaip į dar vieną, paskutinę, problemą, kuri po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo jau nėra reikšminga – kitų rinkimų nebus, o kas ten „darbiečių“, prezidentės įvardytų blogais iš esmės, sąraše keisis, jau nesvarbu. Pasekmė: susitelku-si centro kairė, dar ne valdančioji, bet jau domi-nuojanti Seime, pademonstravo organizuotumą ir susiklausymą.

Bet visuomenė sunerimo, kad, paneigus KT spren-dimą, gali susiformuoti ydinga praktika „ignoruo-ti“ šio teismo sprendimus ir ateityje. Tuomet LSDP lyderis A.Butkevičius balsavimą pavadino klaida, kuri bus ištaisyta. Kitą dieną socialdemokratai taip pat vieningai, kaip anksčiau „prieš“, nubalsavo „už“, ir problema išnyko.

Jei Seimo sprendimas, paneigiantis KT nutari-mą, būtų likęs galioti ir po antrojo balsavimo, vi-suomenėje imtų formuotis nesveikos nuostatos valdančiosios daugumos ir ypač LSDP atžvilgiu. O prezidentė įgytų naujų simpatijų, jos neigiama nuostata Darbo partijos atžvilgiu visuomenėje tap-tų labiau priimtina.

Kas įvyko? Naujosios daugumos lyderis pasiun-tė signalą visiems: prezidentei, dešiniesiems, koa-licijos partneriams – jis, valdančiosios daugumos lyderis, kontroliuoja padėtį. Suprask, buvo pade-monstruotas preventyvinis LSDP galių potencialas, o prezidentė negavo lauktų simpatijų.

Gali būti, kad šis nesusipratimas nutiko netikėtai patiems kairiesiems (tarkime, kad tai tiesa), bet tai jau nesvarbu, nes LSDP lyderis parodė, kad jis val-do padėtį, kad jis, o ne prezidentė gali ir sprendžia iškilusias problemas.

Prezidentei lieka suprasti, kad delsti su premjero teikimu ir priešintis Darbo partijos buvimui koali-cijoje yra beprasmiška – politinė jėga ne jos pusė-je. Todėl jei prezidentė adekvačiai supranta savo padėtį ir galimybes, ji teiks premjero kandidatūrą be didelių diskusijų, o jei ji dar nesupranta, kas įvyko, – sulauks kitų, galbūt skaudesnių, pamokų.

Ateities pamokų kryptys nužymėtos partinių mi-nistrų pavardėmis. Prezidentūroje galima derėtis, bet daryti tai reikia turint galvoje naujo Seimo dau-gumos organizuotumą ir susiklausymą.

Aišku, neilgai trukus atsiras ir tikrų nesusiprati-mų bei pozicijų skirtumų valdančiųjų gretose, bet kuri dauguma gyvena be įtampos? Todėl, žvelgda-mi į naująjį Seimą, stebėkime ne tik veidus, bet ir sisteminį naujųjų frakcijų veikimą ir strategines valdančiųjų pozicijas visų politinio lauko dalyvių atžvilgiu: prezidentės, opozicijos, verslo atstovų bei regioninių valdžių. Čia atsiskleis tikrosios naujųjų valdančiųjų galios arba negalios. Laikas parodys.

Komentarasas

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

LSDP lyderis parodė, kad jis, o ne prezidentė gali ir sprendžia iškilusias problemas. Rinkdamiesi pigias oro linijas, iki galo išsiaiškinkite

visas skrydžio taisykles, antraip kelionė gali smarkiai pabrangti. Jei esate verslininkas – netaupykite, nes pigių oro linijų triukai gali jums kainuoti verslo sandorį.

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Kai keliavau iš Londono į Orhusą (Da-nijoje), mano lagaminas svėrė 0,9 ki-logramo per daug. Liepė susimokėti kelias dešimtis eurų. Kadangi skridau su „Ryanair“, tai, žinoma, ir kišenės mano buvo kiauros, todėl nereikalingų pinigų neturėjau. Į tuščias kišenes teko susikrauti papuošalus ir dalį kosmeti-kos, kad netektų papildomai mokėti už lagaminą. Pasijutau ypatinga – prie pa-tikros į mane žiūrėjo lyg į kokią magę, iš kišenių traukiančią nesibaigiančius pigius blizgučius.

Bet, kai nieko neturi, tai nieko ir pra-rasti negali – incidentai, kai drabužius tenka vežtis ne rankinėje, bet apsi-vilkus, ar nakvoti oro uoste laukiant jungiamojo skrydžio, virsta smagiomis istorijomis. Tuo metu verslininkams, sugalvojusiems sutaupyti ir pasirinku-siems pigias oro linijas, toks nuotykis gali smarkiai apkarsti.

Teko atšaukti susitikimusInga Vitienė jau patyrė, kad šykštus kartais moka du kartus. Verslo kelio-nei iš Vilniaus į Taliną ji pasirinko Lat-vijos skrydžių bendrovę „airBaltic“.

Anksčiau niekada su šia bendrove prob-lemų ji neturėjo, pasirinkimą lėmė ir patraukli kaina. Tačiau gali būti, kad kelionė šiomis oro linijomis Ingai buvo paskutinė.

Moteris į Taliną rengėsi skristi sekma-dienį popiet – norėjo pailsėti prieš pir-madienio susitikimus ir renginį, kuris turėjo trukti apie 14 valandų.

Inga jau buvo pasiruošusi įlaipinimo kortelę, kai jai pasakė, kad į lėktuvą ji nebetelpa.

Pasirodo, kompanija pardavė dau-giau skrydžio bilietų ir, nelaimei, visi bilietus įsigiję keleiviai panoro skristi. Kadangi Inga skrido tik į Taliną, į lėk-tuvą neįleido būtent jos. Kiti keleiviai esą keliavo su persėdimais ir jiems būtų kilę daugiau nemalonumų.

Kito skrydžio Inga turėjo laukti il-giau nei keturias valandas. Per tą lai-ką ji taksi nuvažiavo į namus ir atgal

Pigūs skrydžiai:

taupus moka dukart

„Jei paslauga neapmokestinta, ji yra neįvertinama“, –

yra sakęs Michaelis Cawley, „Ryanair“ generalinio direktoriaus

pavaduotojas.

Airijos pigių skrydžių bendrovė ketina pasekti Vengrijos kompanijos

„Wizzair“ pavyzdžiu ir apmokestinti rankinį bagažą. „Wizzair“ keleiviai

dabar už bagažą, netelpantį po sėdyne (didesnį nei 42x32x25cm),

turi mokėti papildomai.

Jau dabar, norėdami vežtis papildomo bagažo, turite mokėti

papildomai. Kartais mokestis už bagažą kainuoja daugiau nei patys

skrydžio bilietai. M.Cawley teigimu, kai bagažą buvo galima vežtis

nemokamai, tą darydavo apie 80 proc. žmonių, apmokestinus

bagažą – vos 35 proc.

Be to, iš anksto reikia atsispausdinti bilietus, kitaip ir vėl galite

sumokėti antra tiek, kiek mokėjote už skrydį. Jums taip pat niekas

neleis pasirinkti, kur norite sėdėti – už vietos rezervaciją turėsite

susimokėti papildomai.

Anksčiau „Ryanair“ atstovai kalbėjo ir apie ketinimus

apmokestinti naudojimąsi tualetu.

Niekas neįskaičiuota

Ne visi „airBaltic“ keleiviai

gali patekti į lėktuvą, nes

kompanija parduoda daugiau

bilietų, nei yra vietų.

K.Vanago/BFL nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

į oro uostą, dėl to patyrė neplanuotų išlai-dų. Tačiau blogiausia buvo tai, kad jai teko atšaukti verslo susitikimą.

„Į Taliną klientas atvažiavo dar vakare. Su juo turėjau susitikti ir pasiruošti pirma-dienio renginiui. Aš tame susirinkime da-lyvauti negalėjau, todėl kilo pakankamai daug problemų. Mano klientas panikavo, nes jam teko susitikti su visiškai nepažįs-tamais žmonėmis“, – pasakojo Inga.

Moteris guodžiasi tuo, kad jos verslui šis akibrokštas nepakenkė.

„Gavau iš jų atsiprašymo laišką. Jie man pasiūlė 275 eurus išleisti skrydžiams arba 250 eurų grynais – kompensaciją už vi-sus nemalonumus. Aišku, piniginė kom-pensacija tarsi maloniai nuteikia, bet tai tikrai neatperka visų nemalonumų. Kitą kartą, jei skrisčiau su tomis oro linijomis, skrisčiau daug anksčiau arba ieškočiau kitų“, – pasakojo Inga.

Įprasta praktika„airBaltic“ kompanija nuo savaitraščio „15min“ neslėpė, kad parduoda daugiau skrydžio bilietų, nei yra vietų lėktuve.

„Bilietai yra pigūs ir paprastai 5–7 proc. keleivių nepasirodo. Natūralu, kad norime pasiūlyti keliavimo galimybes daugiau žmo-nių, taip pat parduoti žmonėms skrydžius pigiau. Būtent tai, kad bilietų parduodama daugiau, ir leidžia užtikrinti didesnę piges-nių skrydžių pasiūlą. Mes padėtį stebime ir visada pasirūpiname, kad keleiviai pasiek-tų savo galutinį tikslą“, – „15min“ sakė „Air Baltic Corporation“ korporatyvinės komu-nikacijos viceprezidentas Janis Vanagas.

Tiesa, taip elgiasi ne visos pigių skrydžių oro linijos. Airijos pigių skrydžių bendrovė

„Ryanair“ tikina, kad visada parduoda tiek bilietų, kiek vietų yra lėktuve.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas teigė nemalonumų su „airBal-tic“ nepatyręs, tačiau žino, kad kai kurios oro linijos parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuvuose.

„Esu matęs ne kartą tokį atvejį, kai, pa-vyzdžiui, Kopenhagos, Frankfurto oro uos-te prieš skrydį ateina kompanijos atstovai

ir klausia: „Duodu tris šimtus eurų, kas atsisakytų skrydžio šiuo reisu?“ Jei nie-kas neatsiranda, pasiūlo 500 eurų ir siūlo tol, kol atsiranda klientai, kurie sutinka. Jiems grynais pinigais iškart sumokama atitinkama suma ir tuo atveju skrenda ki-tas asmuo“, – sakė R.Vaštakas.

Jo teigimu, tikriausiai tuo naudojasi ne viena kompanija. Tačiau parduoti daug daugiau bilietų nei yra vietų lėktuve yra rizikinga.

„Kompanijos neturėtų tuo piktnau-džiauti, ypač jei parduodami bilietai į sėdimas vietas. Rizikinga ir dėl keleivių, ir dėl pačios kompanijos, nes gali greitai su-siformuoti blogas įvaizdis apie tokią kom-paniją. Jeigu keleivis nusipirko bilietą, jis turi teisę skristi tuo lėktuvu“, – kalbėjo R.Vaštakas.

Anot viceministro, atvejis, kai I.Vi-tienė buvo tiesiog neįleista į lėktuvą, yra jos teisių pažeidimas. Tačiau Vartotojų tei-sių apsaugos tarnyba (VVTAT) jokio pažei-dimo neįžvelgia.

„Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, šiuo atveju vartoto-jos teisės nebuvo pažeistos, kadangi oro vežėjas „Air Baltic Corporation“, atsisakęs ją vežti, pasiūlė kompensaciją, taip pat var-totojai buvo pasiūlytas alternatyvus skry-dis“, – sakė VVTAT direktoriaus pavaduo-toja Živilė Kazakevičienė.

Verslas | 11

Naujausias verslo žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai

R.Vaštakas:

„Kompanijos neturėtų tuo piktnaudžiauti, ypač jei parduodami bilietai į sėdimas vietas.“

BF

L n

uo

tr.

15min •2012 m. lapkričio 16 d.14 | Švietimas

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

23 universitetai (14 valstybinių ir 9 ne-valstybiniai), 24 kolegijos (13 valstybinių ir 11 nevalstybinių) ir beveik šimtas profesinių mokyklų – tokia yra šalies aukštojo mokslo įstaigų statistika. Nepaisant to, daugiausia studentų studijuoja universitetuose, o ma-žiausiai – profesinėse mokyklose.

Aukštojo mokslo sunkmetis „Nepriklausomos Lietuvos aukštojo moks-lo vargdenė“ – taip vadinasi keturių pro-fesorių – Vytauto Daujočio, Arvydo Janu-laičio, Vytauto Radžvilo ir a. a. Rimanto Petro Sližio – knyga apie šalies aukštojo mokslo virtuvę.

Didžiąją dalį knygos parašė 60-metis Vil-niaus universiteto (VU) Chemijos fakulteto profesorius V.Daujotis. Jo teigimu, aukš-tojo mokslo sunkmetis šalyje tęsiasi nuo Nepriklausomybės atkūrimo ir vis gilėja.

„Pradžioje tai buvo dėl nesupratimo, kaip daryti. Tačiau kai į rankas švietimą paėmė liberalioji jėga ir į mokslą pažvelgta kaip į verslą, viskas buvo sugadinta. Faktiškai tai, kas padaryta, galima įvardyti kaip nusikal-timą“, – griežtai rėžia V.Daujotis.

Knygos bendraautoris 70-metis biotech-nologas, VU profesorius A.Janulaitis at-skleidžia, kad kūrinys atsirado iš visuome-niškų paskatų, noro prisidėti prie valstybės tobulinimo: „Mes su V.Daujočiu nuo Są-jūdžio laikų visuomeniniais pagrindais

užsiimame švietimo ir mokslo politika, turime patirtį aukštojo mokslo sferoje. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje R.P.Sližys buvo pirmasis aukštojo mokslo

sistemos vadovas. Knyga siekėme išdėstyti platformą diskusijoms.“

Profesoriai negaili kritikos tiek aukšto-sioms mokykloms, tiek valdžiai. O labiau-siai – 2009 metais liberalų ir konservatorių pradėtai aukštojo mokslo reformai.

Profesija pagal kainąNors 2009 metų balandžio 30-ąją Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas skel-bia apie lygias visų šalies piliečių teises įgyti aukštąjį išsilavinimą, profesorių tei-gimu, taip nėra: už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje vieni nemoka nie-ko, o kiti kloja visą kainą.

Dėl to studijos nėra visiems vienodai prieinamos, nes kai kurie renkasi profe-siją pagal kainą, o ne pagal savo polinkius ir gebėjimus.

„Pas mus mokestis už studijas – bauda už nepakankamai gerą mokymąsi. Lenkai bent jau deklaruoja, kad tai – priemonė pritraukti ir išlavinti kuo daugiau žmo-nių“, – šypteli profesoriai.

V.Daujotis piktinasi, kad šalyje parda-vinėjami diplomai: „Jei turi pinigų, su-simokėsi už studijas ir atsėdėsi. Tai kas, kad nesi pasirengęs ir neturi gebėjimų.“ A.Janulaičio teigimu, to pasekmė – silp–nesni universitetai, siekdami išgyventi, už didelius pinigus priima studijuoti stu-dentus su labai mažais balais.

Knygos apie Lietuvos aukštąjį mokslą autoriai V.Daujotis ir A.Janulaitis:

„Nemokamas mokslas

V.Daujotis:

„Pas mus mokestis už studijas – bauda už nepakankamai gerą mokymąsi.“

Pasaulyje aukštajam mokslui taikomas piramidės principas. Pačioje viršūnėje puikuojasi universitetai. Viduryje – kolegijos. O pagrindą sudaro profesinės mokyklos. Lietuvoje ši piramidė apversta, mat aukštasis mokslas prieinamas ne tik gerai besimokantiems, bet ir gerai mokantiems.

200Skaičius

tūkst. Tiek Lietuvoje studijuoja studentų.

Maždaug pusė jų moka už mokslą.

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Švietimas | 15

„Studijų kokybė priklauso ne tik nuo dės-tytojų, infrastruktūros, bet ir nuo studentų, kurie atėjo, ar jie sugeba išsilavinti. Jei vie-noje grupėje sėdi stiprūs ir nelabai, studijų kokybė prastėja“, – paaiškina profesorius.

A.Janulaitis priduria, kad labai svarbus ir socialinis aspektas – universitetuose turi būti rengiami ne tik specialistai, bet ir ug-domi sąmoningi bei atsakingi piliečiai, ku-rie sugebėtų asmeninius interesus derinti su bendrojo gėrio keliamais reikalavimais. Deja, mokančių ir nemokančių studentų koegzistavimas, jų rotacija pagal principą „kolegos nesėkmė – tavo asmeninė sėkmė“ ne tik neprisideda prie šios universiteto misijos, bet ir toliau skatina visuomenės atomizaciją.

Anot V.Daujočio, autoritetinga Ekonomi-nio bendradarbiavimo ir plėtros organizaci-ja (angliškai trumpinama OECD) padėtį, kai vieni moka už studijas visą kainą, o kiti –nieko, vertina kaip diskriminaciją: studen-tas, norėdamas susimokėti už studijas, turi dirbti, todėl gali praleisti dalį užsiėmimų, jam sunkiau mokytis. Tai sudaro nevieno-das mokymosi sąlygas.

Estijoje veikė tokia pat sistema, kaip ir Lietuvoje, tačiau nuo 2013-ųjų rudens ji bus pakeista. Po ilgų diskusijų nuspręs-ta, kad už studijas mokės tik tie, ku-rie neišlaikys egzaminų. Mokestis bus proporcingas neišlaikytų kreditų skai-čiui, taigi, pavyzdžiui, neišlaikius vieno

egzamino, neteks mokėti už visas to se-mestro disciplinas.

„Ir mums reikia ryžtis, nėra tiek daug to pokyčio: nereikia jokių infrastruktūrinių pertvarkymų. Tai vienas konkretus spren-dimas“, – tikina V.Daujotis.

Geriau studijuoti Anglijoje?Profesoriai pasakoja, kad civilizuotos ša-lys ne iš savų, o tik iš kitų šalių piliečių renka visą studijų kainą (visų ES valsty-bių studentai traktuojami kaip tos pačios šalies piliečiai).

Jie atkreipia dėmesį, kad pasaulyje labai gerai vertinama Australijos aukštojo moks-lo sistema. Ji patraukli kitų šalių studen-tams, todėl trečdalį lėšų Australija susiren-ka iš aplinkinių Azijos regionų atvykusių studentų, o Australijos piliečiams studijų įmokos yra nedidelės.

Didžiosios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija – iš studentų kasmet ima nedide-lį registracijos mokestį. Traktuojama, kad šis mokestis yra ne už studijas (šių šalių konstitucijose įtvirtinta nemokama aukš-tojo mokslo nuostata), o už kitas paslau-gas, kurias studentai gauna aukštojoje mo-kykloje, pavyzdžiui, už galimybę naudotis sporto infrastruktūra.

V.Daujotis pastebi, kad Europoje bran-giausios studijos yra Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau Jungtinėje Karalystėje, kaip ir minėtoje Australijoje, labai lanksti

paskolų sistema: paskolą studentai turi ati-duoti tik tada, kai jų pajamų lygis pasiekia nustatytą sumą.

V.Daujotis nusijuokia: apsimoka bėgti į Angliją. Ten, pasiėmus paskolą, baigti studijas ir grįžti atgal. Lietuvai yra nusta-tytas koefi cientas – 12 000 svarų sterlin-gų (daugiau kaip 50 000 Lt). Kol tiek per metus neuždirbsi (tektų uždirbti maždaug 4300 Lt per mėnesį „į rankas“), tol nerei-kės mokėti paskolos už Anglijoje baigtas studijas. O jei niekada neuždirbsite tokių pinigų, Anglija prisiimtų atsakomybę, kad jos investicijos nepasiteisino, nes aukšto-ji mokykla nesugebėjo išmokyti studento gerai uždirbti.

Brangi, bet menka kokybėLietuvoje dabar studijuoja apie 200 000 studentų. Maždaug pusė jų moka už moks-lą. Konstitucinio Teismo sprendimu, jų studijų kainą nustato pačios aukštosios mokyklos. Valstybiniai regioniniai universitetai ne-gauna net minimalaus būtino fi nansavimo –

stojantys studentai atneša nedaug vals–tybinių „krepšelių“, iš studijuojančių savo lėšomis imamas dar mažesnis mokestis. Dėl to labai nukenčia studijų kokybė, menksta universitetų prestižas.

Švietimo ir mokslo ministerija, anot V.Daujočio ir A.Janulaičio, užmerkia akis, nes, jei tektų imtis priemonių, jos būtų drastiškos – tektų uždaryti 4 ar 5 valstybi-nes aukštąsias mokyklas.

„Mokestis už studijas turėtų būti tikslin-gai reguliuojamas mažinant universitetų ir didinant profesinių mokyklų bei kolegijų skaičių. Lietuvoje nėra nei intelektualinio, nei fi nansinio potencialo tokiam skaičiui universitetų garantuoti studijų kokybę“, – teigia A.Janulaitis.

Kita bėda, kaip pastebi V.Daujotis, ta, kad Lietuvoje studijų įmokos labai skiriasi, ne-atsižvelgiama, koks potencialas būtų bai-gus konkrečias studijas. Pavyzdžiui, būsi-mas muzikas per metus sumoka 20 000 Lt,fi zikas – 9 000 Lt, teisininkas – 3000 Lt, nors gerai mokamą darbą sunkiausia būtų rasti muzikui.

brangesnis už mokamą“

Profesoriai siūlo nustatyti vienodą re-

gistracijos įmoką visuose šalies universi-

tetuose, visoms specialybėms, visiems

studentams. Metinė registracijos įmoka

siektų 1500–2000 Lt. Likusią dalį mokėtų

valstybė. Ji galėtų ir teikti paskolas stu-

dentams, kurie neišgali iškart sumokėti

tokios sumos.

V.Daujotis ir A.Janulaitis negali atsakyti,

per kiek laiko reikėtų įvykdyti tokius pa-

keitimus, tačiau pabrėžia, kad ilgai laukti

nevertėtų. Jų teigimu, geriau, kad studijos

būtų fi nansuojamos pagal aukštosios mo-

kyklos ir vyriausybės sutartį, o ne pagal

„krepšelių“ sistemą.

Anot profesorių, reikėtų, kad auditas per-

žiūrėtų, kiek aukštosiose mokyklose dir-

ba gerų dėstytojų, kokį skaičių studentų

jie gali deramai paruošti, kiek abiturientų,

gebančių ir parengtų studijoms aukštojo-

je mokykloje, išleidžia vidurinės mokyklos.

Pagal tai vyriausybė su aukštąja mokyk-

la sudarytų 3–4 metų studijų fi nansavimo

sutartį, kad įstojęs studentas mokslus ir

baigtų, o ne vienais metais gautų fi nansa-

vimą, o kitais – galbūt ne.

„Daug šalių pagal sutartis taip ir fi nansuo-

ja studijas. Gerai dirbant, per dvejus me-

tus galima įsivesti ir susigyventi su šia su-

tarčių sistema“, – tvirtina V.Daujotis.

Iki 2000 Lt per metus

Profesoriai aštriai kritikuoja švietimo ir

mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus

vykdytą aukštojo mokslo reformą.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Naują valdančiąją daugumą pretenduo-

jantys sudaryti socialdemokratai (LSDP)

ir Darbo partija (DP) jau rengia naujas

švietimo politikos gaires.

DP atstovas Vydas Gedvilas teigia, kad

gerai ir labai gerai besimokantiems stu-

dentams nemokamas mokslas turi būti

užtikrintas, o rotacija turėtų būti vykdo-

ma po kiekvienos sesijos. Likusieji turės

mokėti vienodo dydžio studijų įmoką.

Dėl fi ksuotos studijų įmokos partijos dar

nesutaria. LSDP siūlo įmoką iki 2000 Lt,

DP – 3000–4000 Lt.

Paskolas studijoms teiktų Valstybinis

studijų fondas, o ne komerciniai bankai,

palūkanos būtų ne didesnės nei 3 proc.,

o paskolą būtų galima grąžinti ne iškart

po studijų baigimo.

LSDP atstovo Rimanto Vaitkaus siūly-

mu, nauja fi nansavimo sistema galėtų

pradėti veikti nuo 2013-ųjų rugsėjo.

Taip pat siekiama naikinti studentų

„krepšelius“ ir pereiti prie valstybės už-

sakymų sistemos rengiant specialistus.

Nauja valdžia reformuos reformą

A.Janulaitis:

„Lietuvoje nėra nei intelektualinio, nei fi nansinio potencialo tokiam skaičiui universitetų garantuoti studijų kokybę.“

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Nelengvi futbolo metai baigėsi. Kitos savaitės pradžioje A lygos žaidėjams bus išdalyti individualūs ir komandiniai apdovanojimai, prasidės žiemos atostogos bei kito sezono laukimas. Sezono, kuris gali būti dar sunkesnis nei 2012-ųjų.Apie ateitį santūriai kalba net stipriausių klubų – Panevėžio „Ekrano“ bei Vilniaus „Žalgirio“ – vadovai, nors šalies čempionų titulą apgynę panevėžiečiai apgynė ir teisę į fi nansinę injekciją iš UEFA kasos, o sos-tinės klubas šiemet dar labiau stabilizavo savo vis stiprėjantį statusą bei biudžetą.

Sunki teisybėLyderiai, palyginti su kitomis komando-mis, gyvena labai neblogai. Dauguma A lygos klubų vos suduria galą su galu ar net balansuoja ties pasitraukimo iš lygos riba.

Klaipėdos „Atlanto“ vadovams šį sezoną rūpėjo ne tik futbolas, bet ir klubo bankroto procedūros ir su jomis susijusių skolų grą-žinimas. Tauragėje šurmuliavo futbolinin-kai, kuriems, aišku, nepatiko žaisti už dyką.

„Tauro“ dalininkas Jaunius Šetkus ne-neigia, kad klubas verčiasi sunkiai: „Tiks-las vienas – kitą sezoną startuoti A lygoje.“

Norint startuoti, „Taurui“ gyvybiškai svarbi bus savivaldybės parama. „Kalbė-jome su meru, jis teigė suprantąs, kad tai yra miesto prestižo reikalas, ir pažadėjo remti“, – tikino J.Šetkus, tačiau pridūrė, kad klubo dalininkų skaičius pastaruoju metu sumažėjo, o iš tų, kurie liko, ne visi yra aktyvūs.

Žaidėjų pretenzijų „Tauro“ dalininkas nedramatizavo: „Buvau su visais susitikęs, su visais susitarėme. Kaip – tai jau mūsų reikalas. Aš niekam nemeluoju: prieš pra-ėjusį sezoną sakiau, kad bus labai sunku, tą patį sakau ir dabar.“

Priklauso nuo nuotaikosSezono pabaigoje prie klubų, vaikštančių peilio ašmenimis, prisidėjo dar vienas – pas-klido kalbos, kad ant plauko pakibo iki pa-skutinių turų dėl A lygos bronzos kovojusi „Kruoja“. Yra tikimybė, kad klubą paliks pag-rindinis rėmėjas „Pakruojo agrochemija“.

„Tai – bobų kalbos prie pieno, – kalbė-damas su portalo sportas.info žurnalistu rėžė šios įmonės vadovas ir „Kruojos“ pre-zidentas Linas Kubilickas. – Pailsėsiu, nu-raminsiu smegenis, pagalvosiu, kokia bus nuotaika, taip ir bus.“

„Kruojos“ vadovui pikta, kad, rėmėjams įvykdžius visus įsipareigojimus, komanda tikslų neįvykdo aštuonis sezonus iš eilės. Todėl tikimybė, kad prezidentas ir toliau vykdys savo funkcijas, paties L.Kubilicko vertinimu, yra 50 procentų prieš 50.

„Sutarėme, kad kol kas nesikarščiuo-sime, o sprendimus priimsime vėliau, – sakė klubo direktorius Arūnas Šimkūnas. –Dabar ilsimės. Visada sakiau, kad mūsų klubo fi nansiniai metai baigiasi lapkritį – skolų neturime, o apie ateitį pakalbėsime po kelių savaičių.“

Miesto paramos klubas nesitiki. „Savival-dybė galbūt norėtų, kad mes ją paremtu-me“, – nelinksmai pajuokavo A.Šimkūnas.

Pakruojyje įmanomi keli būsimo

scenarijaus variantai. „Jei matysime, kad esame pajėgūs žengti aukštyn, žengsime, – tvirtino A.Šimkūnas. – Vis dėlto futbolas – tarsi narkotikas: ne tik savo laiką aukojame, bet ir šeimas į klubo veiklą įtraukiame. Jei nuspręsime, kad galime tik trypčioti vieto-je, kils klausimas, ar mums to reikia. Juolab kad ir paramos norėtųsi daugiau – būna, tribūnoje sėdi 400 žmonių, o 3 Lt kainuo-jančių bilietų esame pardavę vos šimtą.“

Tad pesimistinis scenarijus Pakruojy-je – „Kruoja“, rungtyniaujanti žemesnė-je lygoje.

Bankroto nenuskandintiKlaipėdoje irgi svarstomi keli galimi būsi-mo sezono variantai, bet apie drastiškus nuopuolius nebegalvojama.

„Klubo veikla priklauso nuo turimų lėšų, todėl svarbiausia dirbti racionaliai ir tau-piai, – svarstė „Atlanto“ vadovas Romual-das Jonaitis. – Kol kas skaičiuojame. Kitam sezonui turime planą A, planą B ir planą C.“

Verslininkas tikino, kad aistruoliai nuo „Atlanto“ nenusisuko, į rungtynes ir šiemet rinkosi po tūkstantį žiūrovų. „O pergalių jau kitą sezoną gali būti daug“, – paslaptingai užsiminė Klaipėdos klubo vadovas.

Šiemet A lygoje „Atlantas“ užėmė aštun-tąją vietą. Žaidimas ir rezultatai pagerėjo vasarą, kai į uostamiestį atvyko prancūzas treneris Sebastienas Roquesas ir būrys le-gionierių. Pirmąjį pusmetį treneris sutiko dirbti be algos, bet sezono pabaigoje viešai pareiškė, kad Klaipėdą, matyt, paliks, nes niekas jam nieko nesiūlo.

R.Jonaitis kalba kitaip: esą pats S.Ro-quesas sakė, kad buvo neteisingai suprastas:

„Iš anksto sutarėme, kad atėjus laikui sėsi-me ir kalbėsime. Su treneriu bendraujame šiltai ir žmogiškai.“ Bet atsakymo į klausimą, ar S.Roquesas liks „Atlante“, kol kas nėra.

50-ąjį klubo sezoną „Atlantas“ pasitiko ba-lansuodamas ties bankroto bedugne. „Mak-simalius tikslus įvykdėme, – tai, kas buvo po to, įvertino R.Jonaitis. – Iš bankroto išsikaps-tėme, A lygoje išlikome, LFF taurės turnyre patekome į pusfi nalį.“

Dabar „Atlantas“ laukia savivaldybės sprendimo dėl paramos – miestui pateik-tas trejų metų veiklos projektas. Legionierių šiemet prikimštas klubas kitą sezoną ketina ieškoti balanso, kuriame derėtų užsieniečiai ir Klaipėdoje išugdyti ar ugdomi futbolinin-kai, ir plėsti rėmėjų ratą. „Jei buvo tokių, kurie davė pinigų bankroto sąlygomis, tiki-mės, kad dabar atsiras ir kitų“, – prognoza-vo R.Jonaitis.

16 | Sportas

M.Nikoličius:

„Būsime patenkinti, jei surinksime tokį biudžetą, kokį turėjome šiemet.“

Čempiono titulo iš visų jėgų siekęs, bet vėl

antras likęs Vilniaus „Žalgiris“ pinigų sty-

giumi nesiskundžia – Artūro Zuoko vado-

vaujama sostinės savivaldybė klubui įsi-

pareigojo per metus skirti 3 mln. litų.

„Šis klausimas – ne man“, – paklaustas,

ar naujas politinių jėgų išsidėstymas po

Seimo rinkimų nepakenks klubui, nukir-

to „Žalgirio“ sporto direktorius Mindaugas

Nikoličius.

Pasak „žaliai-baltų“ vadovo, kalbėti apie

tai, koks „Žalgiris“ bus kitais metais –

anksti. „Į didelius UEFA pinigus mes ne-

pretenduojame – gausime maždaug 100

tūkst. eurų žaidimui Europos lygos atran-

koje, – svarstė M.Nikoličius. – Dabar de-

ramės su rėmėjais, svarstome, kuriuos

žaidėjus ir už kiek galėtume parduoti, nes

kiti klubai domisi septyniais ar aštuoniais

mūsų futbolininkais. Būsime patenkinti,

jei surinksime tokį biudžetą, kokį turėjo-

me šiemet.“

Lūkuriuoja ir „Ekranas“, kuriam skolų kra-

terius užkamšyti padės pora milijonų litų –

juos čempionai gaus iš UEFA. Dalį – už titu-

lą, dalį – UEFA čempionų lygos atrankai.

„Maždaug iki gruodžio vidurio susidėlio-

sime, ko mums reikia, – dabartinės ramy-

bės priežastis nurodė „Ekrano“ preziden-

tas Aušrys Labinas. – Nemažai priklausys

ir nuo varžovų veiksmų – žiūrėsime, kaip

elgsis „Žalgiris“, „Sūduva“, kas vyks kituo-

se klubuose. Įvertinę gal nuspręsime, kad

mums nebūtina pirkti brangius žaidė-

jus, gal galėsime suteikti galimybių savo

jaunimui.“

Artėja žiema – strateginių žaidimų me-

tas „Ekranui“, „Žalgiriui“, „Sūduvai“. Įprastų

tarpsezonio darbų laikas stabiliems vidu-

tiniokams „Šiauliams“ ir Gargždų „Bangai“,

Alytaus „Dainavai“.

Dėl viso kito, kaip įprasta, spėlioti teks iki

pavasario.

Lyderiai lūkuriuoja

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

Dar viena sunki žiema

Čempionatą vėl laimėjusio

„Ekrano“ vadovai svarsto, ar

išlaikyti brangius žaidėjus,

ar remtis jaunimu.

„FK Ekranas“ nuotr.

S.Č

irb

os

/„Ž

alg

iris

“ n

uo

tr.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Emigrantai | 21

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

13 tūkst. litų premiją, skirtą už viso gyvenimo nuopelnus mokslui, išeivis iš Lietuvos Vilius Lėnertas ketina padovanoti Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje. Būtent čia prasidėjo šiandien garsaus mokslininko, o anuomet net lietuviškai nekalbėjusio berniuko, kelias į pripažinimą.

Freiburgo universitetinės vaikų ligoninės Vokietijoje klinikinės chemijos ir diagnosti-kos specialistas V.Lėnertas mokslo premija įvertintas už aktyvų bendradarbiavimą ir paramą Lietuvai laboratorinės medicinos, ypač paveldimų ligų diagnostikos, srityje.

75-erių chemikas sako net nežinojęs apie nominaciją. Jo kandidatūrą Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtam apdovano-jimui pasiūlė kolegos. „Vieną dieną gavau elektroninį laišką. Jame – kvietimas atvyk-ti į Lietuvą atsiimti premijos. Labai maloni staigmena“, – šypsojosi Vokietijoje gyve-nantiems lietuvių kilmės mokslininkas.

Karas išblaškė šeimąKalbėdamas apie savo kilmę V.Lėnertas papasakoja anekdotišką situaciją: „Jei pa-klaustumėte, ar aš vokietis, sakyčiau, kad ne. Lietuvis? Vėlgi – ne. „Tai kas tu?“ – nu-sistebėtumėte. O gi klaipėdietis!“

V.Lėnertas gimė 1937 metų balandžio 9 dieną uostamiestyje. Mama buvo vokiečių kilmės, todėl namuose kalbėta tik vokiškai.

„Protėviai iš tėvo pusės Klaipėdos kraš-tą pasiekė po Didžiojo maro iš Zalcburgo, kiti buvo hugenotai iš Prancūzijos. Abi

gentys buvo išvaromos iš tėvynės dėl pro-testantiško tikėjimo. Tiesa, tarp senolių galima aptikti ir lietuviškos kilmės pavar-džių, kaip antai Pėteraitis, Grauzdys, Girts ir pan.“ – giminės geneologinį medį prista-tė V.Lėnertas.

Klaipėdos rajone, Dumpių kaime, jis pra-leido tik pirmus aštuonerius savo gyveni-mo metus. 1944 metų rudenį motinai su keturiais vaikais teko sprukti nuo sovie-tinės armijos. Ligotas tėvas tuo metu jau buvo paimtas į vokiečių armiją. Sveikatai smarkiai pablogėjus jis buvo išvežtas gydy-ti į Daniją, o po Vokietijos kapituliacijos – į Vokietiją, Hamburgą.

„O mes bene paskutiniu laivu išvyko-me į Kopenhagą. Įvairiose pabėgėlių sto-vyklose Danijoje praleidome apie dve-jus metus. Laimė, Raudonajam Kryžiui

padedant, Šiaurės Vokietijoje suradome tėvą ir persikėlėme gyventi pas jį“, – pa-sakojo V.Lėnertas.

Prasimušti padėjo klaipėdietiška kilmėLėnertų šeima kartais pasvajodavo apie grįžimą namo, tačiau aplinkybės klostė-si taip, kad teko šaknis įleisti svetimame krašte. V.Lėnertas buvo gabus, tęsė moks-lus pradžios mokykloje.

„Varganam pabėgėlio vaikui nebuvo ga-limybių lankyti aukštesnės mokyklos“, – konstatavo pašnekovas. Tačiau siekti mokslo tąkart jam padėjo būtent klaipė-dietiška kilmė.

„Atsitiktinai sužinojau, kad 1950 metais Diepholze pradėjo veikti lietuvių gimnazija su bendrabučiu, priimanti ir buvusių Klai-pėdos krašto gyventojų vaikus, jei jie moka ar yra pasirengę išmokti lietuvių kalbos“, –prisiminė V.Lėnertas.

Jis užsispyrė įrodyti, kad sugebės įvaldyti kalbą ir taps uoliu gimnazistu.

„Buvau vos 13-os, tačiau suvokiau, kad tai vienintelė galimybė pasukti likimą kita kryptimi. Mano broliai ir sesuo nesiekė mokslo: baigė pradžios mokyklą, išmo-ko amato ir džiaugėsi darbininkų gyve-nimu. Aš norėjau daugiau“, – prisipaži-no V.Lėnertas, 1951 metų vasarį, kaip tik prieš gimnazijai suteikiant istorinį Vasario 16-osios vardą, peržengęs mokymo įstai-gos slenkstį.

Vienintelis kalbėjo lietuviškai Nuo pat pirmųjų pamokų gimnazijoje V.Lėnertą labiausiai traukė chemijos pasau-lis. „Įsirengdavau bendrabučio kiemuose kabinetėlius, kur vykdydavau savo ekspe-rimentus. Pavyzdžiui, bandymas iš šlapi-mo izoliuoti fosforą baigėsi smarve visame bendrabutyje“, – juokėsi mokslininkas.

Peršokęs priešpaskutinę gimnazijos klasę, 1957 metais jis išlaikė abitūros eg-zaminus. Ypač sublizgėjo gamtos moks-lų dalykuose, todėl greitai nusprendė, ką studijuoti: pasirinko chemiją Heidelbergo universitete.

Studijų metu pradėjo dėstyti ir Vasario 16-osios gimnazijoje: iš pradžių algebrą, vė-liau – chemiją ir fi ziką. Įgijęs gamtos moks-lų daktaro laipsnį V.Lėnertas pradėjo dirb-ti Freiburgo universiteto vaikų klinikoje.

„Ne tik vienintelis šeimoje kalbėjau

lietuviškai, tačiau tapau ir pirmuoju aka-demiku. Iki tol giminaičiai buvo jūreiviai arba amatininkai. Pasiekimai moksle ir geri santykiai su ligoninės vadovybe atri-šo rankas daryti tai, ką noriu“, – džiaugėsi V.Lėnertas.

Modelį kūrė 10 metųNetrukus ambicingam mokslininkui pasi-sekė įsteigti pačią pirmąją tam tikros gru-pės retų metabolinių ligų diagnostikos ir

tyrimų laboratoriją Vokietijoje. „Įgimtų metabolinių ligų diagnostikos Vokietijoje iš esmės nebuvo. Freiburgo vaikų ligoninės daktarai, įtardami, kad pacientas gali sirgti kuria nors iš tokių liga, mėginius siųsdavo į Oslą, Londoną ar JAV. Todėl vienas ko-lega pasiūlė man gilintis į šią sritį ir mano žinion davė pacientą, kuris paskatino ieš-koti galimybių vienu tyrimu surasti kuo daugiau ligų.

Įkūrėme laboratoriją, kuri tapo tokia po-puliari, kad visos Vokietijos klinikos mums siųsdavo savo pacientų mėginius, kuriuos mes ištirdavome“, – kalbėjo įžymus bio-chemikas, įgimtų medžiagų apykaitos ligų, ypač organoacidurijų, laboratorinės diag-nostikos specialistas, laboratorijos įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Sukurti veiksmingą įgimtų medžiagų apykaitos ligų diagnosti-kos modelį užtruko apie 10 metų.

Ieškojo ryšių su LietuvaFreiburgo universitetinės vaikų ligoninės metabolinių ligų diagnostikos ir tyrimų la-boratorija išgarsėjo ne tik Vokietijoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Vengrijoje, Austrijoje.

V.Lėnertas ieškojo būdų, kaip užmegzti ryšius ir su Lietuvos medikais. Proga pasi-taikė 1980 metais, Miunchene sutikus jau-ną lietuvį gydytoją, kuris stažavosi kardio-logijos srityje.

„Papasakojau jam apie savo specialybę ir paprašiau jo surasti Lietuvoje daktarą ar mokslininką, kuriam mano darbai būtų įdo-mūs ir aktualūs“, – sakė V.Lėnertas.

Netrukus su juo susisiekė Lietuvos sveika-tos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinių tyrimų instituto Pediatrijos skyriaus vedėja profe-sorė Elena Birutė Puodžiūnienė.

„Po trumpo susirašinėjimo laiškais 1981 metais gavau ofi cialų pakvietimą pasisve-čiuoti dvi savaites institute: skaityti paskai-tas pediatrams ir mano srityje dirbantiems biochemikams“, – džiaugėsi pašnekovas.

Taip prasidėjo V.Lėnerto ir Lietuvos medi-kų bendradarbiavimas: išeivio pastangomis, dažnai ir jo lėšomis, Lietuvos mokslininkai buvo kviečiami pasitobulinti Vokietijoje.

Ryšiai tarp Freiburgo ir Vilniaus universi-tetų ypač suaktyvėjo Lietuvai atgavus Ne-priklausomybę: Freiburge nemokamai buvo atlikti paveldimų metabolinių ligų tyrimai Lietuvos vaikams.

„Emigruoti gali, išsižadėti šaknų – ne “Vokietijoje gyvenantis mokslininkas V.Lėnertas:

Prieš dešimt metų V.Lėnertas iš

aktyvios veiklos pasitraukė į pensiją.

Dar ir šiandien jis dalyvauja įvairiose

mokslinėse konferencijose, kur skaito

pranešimus. Tačiau sako, kad ir šią

veiklą perduos jaunesniems kolegoms.

Jo vaikai – Algis ir Birutė – nekalba

lietuviškai, tačiau neslepia simpatijų

tėvo gimtam kraštui. Du iš penkių

V.Lėnerto anūkų turi lietuviškus vardus:

Indre ir Dale.

„Laukdamasi Birutė paprašė atsiųsti

lietuviškų vardų sąrašą ir išsirinko du

patinkančius. 11-metė Indre kartu

su manimi ir žmona atvyko atsiimti

premijos. Vilnius jai labai patinka“, –

užtikrino Lietuvoje praėjusią savaitę

pagerbtas mokslininkas.

Jis sakė nesuprantantis, kaip galima

išsižadėti savo šaknų. „Galima

emigruoti, tačiau ne nukirsti saitus.

Manau, išvykus labai svarbu prisijungti

prie Lietuvos bendruomenės, įsitraukti

į veiklą, bendrauti, dalyvauti“, – kalbėjo

V.Lėnertas.

Jis pats iki šios dienos yra aktyvus

lietuvių bendruomenės Vokietijoje

narys, ne kartą išrinktas į Tarybą. Ilgus

metus nesitraukia iš Vasario 16-osios

gimnazijos veiklos.

„Gimnazijoje dėsčiau vienam lietuviui,

kuris vėliau atvyko į Lietuvą dirbti

bendrovėje „Fermentas“. Matote –

viskas gyvenime persipina“, – šypsojosi

V.Lėnertas.

Simpatijas išreiškia vardais

75-erių chemikas V.Lėnertas sako

net nežinojęs apie nominaciją. Jo

kandidatūrą Švietimo ir mokslo

ministerijos įsteigtam apdovanojimui

pasiūlė kolegos.

J.Kalinsko nuotr.

„Jei paklaustumė-te, ar aš vokietis, sakyčiau, kad ne. Lietuvis? Vėlgi – ne. „Tai kas tu?“ – nu-sistebėtumėte. O gi klaipėdietis!“

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.22 | Sveikata

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Penktadienio vidurdienį Vilniaus Katedros aikštėje į dangų kilo tūkstančiai balionų. Purpuriniai – už tuos, kurie gimė per anksti, bet įsikibo į gyvenimą. Balti – už tuos, kurių misija šioje Žemėje baigėsi vos tik prasidėjusi.

Margaritai dabar ketveri. Ji – smulkutė, vi-dutinio ūgio, su akinukais. Ne pagal amžių imli. Viską puikiai atsimena. Talentinga, bet kukli. Ir labai jautri.

Per savo trumpą gyvenimą mergaitė spė-jo patirti tris sunkiais operacijas, mėnesių mėnesius praleido reanimacijoje, jai kelis kartus perpiltas kraujas. Margarita gimė 26 nėštumo savaitę – tris su puse mėnesio per anksti. Jos ūgis tebuvo 35 cm. Naujagimė nesvėrė nė kilogramo – vos 960 g, o per savaitę išbarstė dar beveik 200 g.

Margaritos bendraamžis Petras yra pa-lyginti aukštas, bet svoriu nuo kitų ketur-mečių atsilieka. Berniukas judrus it gyvas sidabras. Nuovokus, bet, kaip ir Margarita, be galo jautrus. Petras gimė 27 nėštumo sa-vaitę. Gydytojai tąsyk pirmiausia kovojo ne dėl jo, o dėl mamos gyvybės. O vaikas? Čia kaip Dievas duos.

Pasakoti šias istorijas Margaritos ir Petro mamoms – jaunoms, dailioms, tvirtai ant žemės stovinčioms moterims – be galo skaudu. „Bet kažkas turi tai daryti, kažkas turi papasakoti to paties liki-mo žmonėms, kaip ištverti ir eiti toliau“, – lyg susita-rusios kalba moterys, rug-sėjį susibūrusios į Neišne-šiotų naujagimių asociaciją.

Viskas galėjo baigtis mirtimiPirmagimio besilaukusi iliustratorė Indrė Selenytė neturėjo nė menkiausio įtarimo, kad Petras gali gimti taip anksti. To neįtarė ir ją prižiūrėję vienos privačios medicinos įstaigos gydytojai.

„Galbūt įtakos turėjo tai, kad kadaise tu-rėjau bėdų su inkstais? Galbūt būklę pa-blogino kelionė lėktuvu?“ – 33 metų Indrė iki šiol nežino priežasčių, išprovokavusių pirmalaikį gimdymą.

Kai besilaukiančiai moteriai staiga šoktelėjo kraujo spaudimas, ją prižiūrėję

medikai reagavo ramiai – paskyrė lovos re-žimą namuose. Nuo tragedijos Indrę išgel-bėjo jos mama. Patarimo ji kreipėsi į paty-rusius specialistus. Šie liepė kuo greičiau vykti į ligoninę. Čia Indrei diagnozuota preeklampsija – liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuri negydoma gali baigtis mirtimi.

„Kur mano vaikas?“ „Tuo metu jau buvau ties riba – gydytojai gelbėjo mano gyvybę. Bet ašarų nebuvo. Tiesiog nesuvokiau, kas vyksta ir kas gali nutikti“, – pasakoja moteris.

Netrukus Vilniaus miesto klinikinės ligo-ninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje Antakalnyje jai buvo atlikta Cezario pjūvio operacija. Vos tik gimęs, Petras prapliupo verkti. Tokiu balsu, kad Indrė sako iš karto supratusi – viskas bus gerai. „Vidinis žino-jimas“, – paaiškina ji.

Po operacijos moteris tris dienas gulėjo reanimacijoje: „Čia mes buvome dvi ma-mytės. Visi kiti – senyvi žmonės, vyrai. Vyko remontas. Sąlygos – baisios: kaip karo lauko ligoninėje. Bet tuomet mažai ką su-vokiau. Pamenu tik, kad nuolat klausinė-jau: kur mano vaikas?“

Ligoninėse Indrė su naujagimiu praleido tris mėnesius. Kai grįžo namo, šeimos gy-dytoja, pavarčiusi medicininę Petro korte-lę, sutriko. „Nesugebėsiu tokio vaiko pri-žiūrėti“, – teisinosi. „Aš pati jį prižiūrėsiu. Man tik reikės jūsų patarimų“, – medikę drąsino Indrė.

Apie nesėkmingus atvejus – tyla„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad medi-kai tikrai labai stengiasi. Didelė jiems pa-garba, keliu prieš juos kepurę. Bet bėda, kad mažai kalbama su kiekviena šeima asmeniškai. O tėvams, susilaukusiems ne-išnešioto vaiko, psichologo pagalba bū-tina, – įsitikinusi I.Selenytė. – Man šioje situacijoje labiausiai padėjo šeima. Tik ji iš liūno ir ištraukė. Buvo visi susiglaudę.

patys mažiausi, bet patys stipriausi

A.Radzevičienė:

„Moterims, kurios augina neišnešiotus vaikus, mūsų pagalba ir patarimai gali būti ne mažiau reikalingi, nei psichologo.“

A.Radzevičienė ir dar trys jos likimo

moterys rugsėjo pabaigoje įsteigė

Neišnešiotų naujagimių asociaciją

„Neišnešiotukas“ (adresas internete –

www.neisnesiotukas.lt). Prie jos

kviečiami prisijungti visi tokius vaikus

auginantys tėvai. Šiuo metu prie

asociacijos jau prisijungė 40 šeimų.

Pagrindinis asociacijos tikslas – telkti

šeimas, pagelbėti toms, kurios ką tik

susilaukė neišnešioto naujagimio bei

skleisti žinią, kad anksčiau laiko gimęs

naujagimis yra visavertis žmogus, tik

jam reikia gerokai daugiau dėmesio,

laiko ir meilės užaugti.

„Yra mamos, yra istorijos. Moterims,

kurios augina neišnešiotus

vaikus, mūsų pagalba ir

patarimai gali būti ne

mažiau reikalingi, nei

psichologo. Nenorime

pamiršti ir vyrų. Juk

jiems tenka dviguba

našta – jis turi palaikyti

ne tiktai savo moterį, bet

dar ir kūdikį, kuris gimė

per anksti. O moteris tokiu

momentu paprastai nemato

nieko kito, tik savo vaiką“, –

pastebi A.Radzevičienė.

Šį penktadienį – Pasaulinės neišnešiotų

naujagimių dienos išvakarėse –

asociacija surengė pirmą didelį

savo renginį. Santariškių klinikose

Neišnešiotų naujagimių skyriuje

atidengė Gyvybės medį, su tėvais ir

vaikais susitiko „Žaislų muziejuje“, kur

dalijosi savo istorijomis, vidurdienį

Katedros aikštėje paleido simbolinius

balionus už kiekvieną mažylį.

Susibūrė į asociaciją

I.Selenytės sūnus Petras gimė 27 nėštumo

savaitę. Dabar jis ūgiu lenkia kitus

keturmečius, yra judrus ir nuovokus.

I.Gelūno nuotr.

argaritosoms,

mėse

-e-ją.

imi

„ , y

kurios au

vaiku

pat

m

p

d

pe

mom

nieko k

t bi A R

As

me

nin

io a

rch

yv

o n

uo

tr.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Sveikata | 23

Siekiant geresnės onkologinių pacientų

gyvenimo kokybės bei socialinės

integracijos projektas „Mylintys gyvenimą”,

kurio iniciatorė ir rėmėja – tarptautinė

farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovė

„GlaxoSmithKline Lietuva“, vėžiu

sergantiems žmonėms bei jau pasveikusiems

siūlo nemokamas psichologinės pagalbos

paslaugas – meno terapiją ir individualias

konsultacijas. Taip pat lapkričio 23

dieną 18 val. onkologine liga sergančios,

sirgusios moterys bei jų artimieji kviečiami

į seminarą „Moteris, mylinti gyvenimą”,

kuris įvyks Vilniuje, Tolerancijos centre

(Naugarduko g. 10).

Daugelio užsienio tyrimų duomenys rodo, kad

profesionali psichologinė pagalba onkologinės

ligos akivaizdoje mažina emocinę įtampą,

nerimo bei depresijos simptomus, stresą

bei nuovargį, pagerina bendrą sergančiųjų

gyvenimo kokybę, padeda kontroliuoti

skausmą, taip pat trumpėja pacientų buvimo

ligoninėje trukmė.

Dėka projekto „Mylintys gyvenimą“,

psichologinė pagalba onkologiniams pacientams

ir jų artimiesiems yra teikiama nemokamai.

Darbo dienomis nuo 12 iki 16 val. psichologo

konsultacijos teikiamos „Onkopsichologijos ir

komunikacijos centre”, įsikūrusiame Vilniuje,

Trakų g. 9/1 (Pranciškonų rūmai, 103 kab.)

arba telefonu – 8 646 46444.

Taip pat siūloma Lietuvoje nauja ir specialiai

onkologiniams pacientams sukurta meno

terapija. „Meno terapija suteikia galimybę

onkologine liga sergančiam žmogui

įvardinti bei išreikšti su liga susijusius

jausmus, bendrauti su panašią patirtį

turinčiais žmonėmis, ieškoti stiprybės ir

palaikymo šaltinių bei mokytis gyventi

svarbiausiame laike – „čia ir dabar”, – pasakoja

„Onkopsichologijos ir komunikacijos centro”

psichologė Eglė Urbutienė.

“Neretai būna sudėtinga net sau pačiai

įvardinti, kodėl sunku, kodėl bijau, o kai

nupiešiu, pamatau iš šono savo išgyvenimus ir

atrandu, jog tai yra įveikiama, tai nėra stipriau

už mane,” – teigia meno terapijos užsiėmimus

lankanti ir onkologinę ligą įveikusi Virginija.

Norint dalyvauti meno terapijoje – nereikia

išankstinio meninio pasiruošimo ar specialių

įgūdžių, svarbiausia – noras dalyvauti.

Šiemet projektas „Mylintys gyvenimą“

ypatingą dėmesį skiria onkologine liga

sergančioms moterims, todėl bus sudaryta

atskira meno terapijos grupė moterims.

Taip pat apie moterų išgyvenimus, susirgus

onkologine liga - moters kūno grožį,

moteriškumą, motinystę, savęs realizavimą,

dvasinį augimą ir išlikimą savimi, pagalbą

artimajam, bus kalbama lapkričio 23 dieną

įvyksiančiame renginyje „Moteris, mylinti

gyvenimą“. Renginyje savo vilties istorijomis

dalinsis onkologinę ligą įveikusios moterys

– rašytoja, menininkė Dalia Bielskytė,

fotomenininkė, visuomenės veikėja Eglė

Mėlinauskienė, apie gydytojo-paciento santykį

kalbės gydytoja Irena Povilionienė. Renginio

metu skambės kūrybinės grupės „Stebuklų

projektai” atliekama muzika.

Psichologinės pagalbos onkologiniams

pacientams ir jų artimiesiems poreikis

Lietuvoje vis auga, todėl svarbu, jog tokia

pagalba būtų prieinama ir pasiekiama. Taigi

sveikatos priežiūros srityje – svarbus verslo

įmonių ir nevyriausybinių organizacijų

(NVO) bendradarbiavimas.

Bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva”,

parengusi šį psichologinės pagalbos projektą,

užtikrina jo finansavimą ir kartu su NVO

dalyvauja jo vykdyme siekiant bendrų tikslų

visuomenės labui. „Mums šis projektas –

tai galimybė prisidėti prie onkologine liga

sergančiųjų bei jų artimųjų psichosocialinių

sunkumų sprendimo. Tikime, jog vykdydami

šią programą kartu su „Onkopsichologijos

ir komunikacijos centro” psichologėmis,

galėsime prasmingai padėti bendruomenei,

kurioje gyvename ir kuriai dirbame,“ –

projekto svarbą pabrėžia bendrovės

„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas

Kęstutis Čereška.

Šią vasarą prasidėjęs projektas „Mylintys

gyvenimą” truks trejus metus. Pirmaisiais

projekto metais veiklos vyks tik Vilniuje,

vėliau – užsiėmimai bus organizuojami

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.

„Mylintys gyvenimą“ – meno terapijos ir psichologinės pagalbos projektas onkologine liga sergantiems ir jų artimiesiems

O mano visos mintys sukosi tik apie vaiką. Daugiau niekas neegzistavo.

Po to, kai man taip nutiko, aš vis galvo-ju: kodėl niekas iš gydytojų nekalba apie nesėkmingus atvejus? Tėvai lanko kur-sus, mokosi kvėpavimo pratimų, jiems pasakojama apie gimdymo procesą. Vis-kas – tik gražu.

Gal ir šiurkštokas palyginimas, bet kai mokausi vairuoti, instruktorius kalba ir apie avarijas bei kaip jų išvengti. Tai čia – lygiai tas pats.

Man niekas nepasakė, kodėl Petras gimė per anksti – galiu tik spėlioti. Niekas ne-pasakė, kaip dabar gyventi, kaip visa tai ištverti. Kalbu apie tai, kad moteris visiš-kai neruošiama tokiam gyvenimo atvejui. O juk labiausiai reikia ruoštis ne geriems, o nelaimingiems atvejams. Kuo labiau būsi jiems pasiruošęs, tuo mažiau tokių atve-jų ir bus. Nereikia eliminuoti nelaimės iš žmogaus gyvenimo.“

Džiaugiasi gyvenimo pamoka Receptą, kaip toliau gyventi ir kaip viską ištverti, Indrė atrado pati. Dabar juo da-lijasi su kitais tokio paties likimo tėvais.

„Labiau norėčiau kalbėti apie teigiamus, o ne apie neigimus dalykus, – pabrėžia mo-teris. – Gal ir keistai skamba, bet džiaugiuo-si šita didele gyvenimo pamoka. Ji užau-gino mane. Užaugino mus visus. Nors ir dabar dar kartais jaučiu nerimą dėl savo vaiko, bet tai yra smulkmena palyginti su tuo, kas buvo.

Kaip tai išgyventi? Reikia labai susikaup-ti ir sau įteigti, kad jeigu jis jau gimė, tai yra didelė dovana, tai yra gyvybė, todėl noriu gyventi toliau. Ypač tą turi jausti vaikas. O jis, patikėkite, jaučia.“

„Trauksime vaiką“„Koks anksčiau buvai, po to niekada tokiu nebebūsi“, – Indrei antrina 32 metų Asta Ra-dzevičienė, keturmetės Margaritos mama.

Gimdyti į ligoninę ji išvyko taip, kaip stovi, – tiesiai iš prižiūrinčio gydytojo ka-bineto, be dokumentų, naujagimio kraite-lio. Ėjo vos 26 nėštumo savaitė. Jokių ypa-tingų simptomų moteris nejautė.

Ligoninėje sušauktas gydytojų konsiliu-mas nusprendė: nevalia delsti nė minutės.

„Iki šiol prisimenu tuos žodžius: „Trauk-sime vaiką.“ Stresinėse situacijose klausa gaudo kiekvieną žodį, o jie ne visada būna gražūs“, – pastebi moteris.

Margarita gimė per dvi valandas. „Ką tuo-met jaučiau, apibūdinti negaliu. Gyvybės ir mirties klausimas. Žinai, kad vaikas tuoj mirs... Baisus jausmas“, – atsidūsta Asta.

Reanimacijoje gulinčią savo dukrą ji pa-jėgė aplankyti tik po trijų dienų: „Toks jausmas buvo, lyg guli kažkoks svetim-kūnis. Pasąmonė nepriima to, kad tai tavo vaikas. Nepriima tam, kad prie jo neprisirištum.“

Reanimacijoje naujagimiai prižiūrimi ypač steriliomis sąlygomis. Mamos ten įleidžiamos tik trumpam. „Tik atveži savo pieno, ir vėl namo, – pasakoja Asta. – O namuose, tarp keturių sienų, gali išeiti iš proto. Nepajėgi nieko imtis – viskas kren-ta iš rankų.“

Teko laužti šonkaulius Kai Margaritai tebuvo keturios savaitės, jai buvo operuotas atviras arterinis latakas. Tai – širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį krau-jo apytakos ratą. Norint šį lataką pasiekti,

nė kilogramo nesveriančiai mergaitei teko laužti šonkaulius.

Neišnešiotiems naujagimiams – didelė re-tinopatijos (akių tinklainės pakitimų) rizika. Dėl jos vaikas gali visam gyvenimui apak-ti. Akių operacija Margaritai buvo atlikta jai sulaukus dviejų mėnesių. Dar po mė-nesio mergaitei operuota kirkšnies išvarža.

Negana to, Margaritą persekiojo apnė-ja – ji nei iš šio, nei iš to nustodavo kvėpuo-ti. „Guli tokia mažutė, prijungta prie pyp-sinčių aparatų. Tik garsas pasikeičia, tuoj šoku jos krutinti. Darbas ir dieną, ir nak-tį, – pasakoja Asta. – Bet nuovargio nejau-čiau. Dvasią palaikė tame pačiame skyriuje su savo neišnešiotais naujagimiais gulin-čios moterys. Bendros bėdos mus suarti-no. Praėjo jau ketveri metai, o mes bend-raujame iki šiol.“

Šiandien A.Radzevičienės namuose krykštauja ne tik Margarita, bet ir pustre-čių metų Domicelė. Ji gimė visiškai svei-ka ir išnešiota.

„Visi manęs klausia, kaip aš ryžausi lauk-tis antro vaiko, ar nebijojau, – šypteli As-ta. – Ne, nebijojau. Man buvo gaila žiūrė-ti, kaip Margarita žaidžia viena. Žinoma, buvo tam tikrų paranojų. Draugės garsiai džiaugiasi nėštumu, o aš tyliu. Tam tikra riba man buvo 28 nėštumo savaitė. Tik po to tapau ramesnė.“

• Neišnešiotu laikomas naujagimis,

kuris gimė anksčiau nei 37 nėštumo

savaitę. Pernai Lietuvoje gimė

29 028 naujagimiai, iš jų

1615 – neišnešioti.

• Lietuvoje pats mažiausias gimęs,

išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs

naujagimis tesvėrė 450 g, o paties

mažiausio amžiaus naujagimis gimė

vos 22 savaičių.

• Šiandien labai mažų, nė kilogramo

nesveriančių, neišnešiotų

naujagimių išgyvenamumas,

palyginti su pirmaisiais Lietuvos

Nepriklausomybės atkūrimo metais,

išaugo nuo 12 iki 57 proc.,

o sveriančių daugiau nei kilogramą

(1000–1499 g), – nuo 48 iki

94 proc.

Skaičiai

Savo patirtimi galite

pasidalinti portale 15min.lt

Pirmosios Margaritos dienos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Užsk. Nr. 306950

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.

Seniai turėjęs įsibėgėti vilkų medžioklės sezonas Lietuvoje prasidėjo tik šiomis dienomis. Kovą dėl medžioklės sustabdymo įsiūbavusi gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ savo atkaklumu šiurpina ir medžiotojus, ir nuo plėšrūnų atakų kenčiančius ūkininkus.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Vilkų medžioklės sezono startas šiemet buvo paskelbtas spalio 15-ąją. Tačiau „Bal-tijos vilko“ nariai kreipėsi į Vilniaus apygar-dos administracinį teismą (VAAT), reikalau-dami atšaukti aplinkos ministro įsakymą dėl 50 vilkų sumedžiojimo limito 2012–2013 metų medžioklės sezonui.

Vilkų saugotojai įsitikinę, kad nusta-tyta kvota prieštarauja šiemet ministro Gedimino Kazlausko patvirtintam Vilko populiacijos gausos reguliavimo planui. Kol teismas nagrinėjo visuomenininkų skundą, vilkų medžioklė buvo įšaldyta.

Neseniai Lietuvos vyriausiasis administ-racinis teismas patenkino atskirąjį Aplin-kos ministerijos skundą ir panaikino VAAT sprendimą laikinai sustabdyti vilkų me-džioklę. Taigi medžioklė atnaujinta, tačiau toliau vyks teismo procesas, ar aplinkos ministro įsakymas neprieštarauja jo pa-ties patvirtintam Vilko populiacijos gau-sos reguliavimo planui.

Gimę ant asfalto, ant asfalto ir mirsLietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas nesuvokia, kaip valsty-bė nusirito iki tokio lygio, kad šoka pagal kelių visuomeninės organizacijos narių dūdelę.

„Reikia pasidomėti, iš ko ta organizaci-ja gyvena ir kas ją remia. Gal čia slypi ko-kie nors interesai?“ – svarstė J.Talmantas.

Šiek tiek nusiraminęs J.Talmantas atkrei-pė dėmesį, kad ūkininkai nėra piktybiškai nusiteikę prieš vilkus: „Tačiau kai matai išguldytas 16–18 avių ar 20 sudraskytų ir dar leisgyvių telyčių, negali likti abejingas. Aišku, galima dėl vilkų auginti ir avis, ir galvijus, bet tegul tada jie atperka ūkinin-kui investicijas, tegul 100 proc. kompen-suoja patirtus nuostolius – tada galėsimeaptekti tais vilkais.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas įsitikinęs, kad žalą atlyginant iš „Baltijos vilko“ narių kišenės, vilkų globėjų entu-ziazmas kaip mat prislobtų.

„Štai nuo ko reikėtų pradėti. Pirmiau-sia „Baltijos vilkas“ turėtų stengtis gauti

Europos Sąjungos (ES) paramą, kad galė-tų ūkininkams kompensuoti nuostolius, o tada jau stoti į kovą dėl vilkų išlikimo. Dabar gi vilkus saugoja tie, kurie gimę ir mirs ant asfalto: nei žemės ūkio matę, nei to vilko – nebent paveiksliuke“, – ironiza-vo J.Talmantas.

Jo manymu, pastaruosius keletą metų situacija tapo visiškai nenormali.

„Aišku, nereikia medžioti vilkų jų buvei-nėse, bet jei vilkas plečia savo arealą ir jam trūksta maisto natūralioje gamtoje, vadi-nasi, populiacija jau per didelė. Ar norma-lu, kad vilkas ateina į kaimą ir pjauna prie būdos pririštą šunį?“ – kalbėjo J.Talmantas.

Svarbiau rūpintis ąžuoline miegapeleLietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pir-mininko pavaduotojas, Vilniaus universi-teto dėstytojas Eugenijus Tijušas įsitiki-nęs, kad vilkų populiacijai Lietuvoje nėra jokios grėsmės. Todėl jį ypač piktina, kad mokslininkų apskaičiavimus ir autoritetą nustelbia nepagrįstos kelių visuomeninin-kų baimės.

Lietuvos Raudonojoje knygoje galima rasti apie 200 gyvūnų rūšių, kurioms gre-sia realus išnykimas.

„Pavyzdžiui, yra tokia ąžuolinė miega-pelė, globaliai nykstanti visoje Europoje. Organizuokime akcijas jai išsaugoti. Esu bandęs visuomenei pristatyti šią proble-mą, bet kažkodėl niekas nesusidomėjo ir ąžuolinių miegapelių gynėjų asociacijos Lietuvoje vis dar nėra. Kodėl reikia gelbėti nenykstančius vilkus, aš tikrai nesupran-tu“, – stebėjosi E.Tijušas.

24 | Visuomenė

Vilkų medžioklė limituojama nuo

2005 m. Iš pradžių buvo nustatytas

20-ties vilkų sumedžiojimo limitas,

vėliau jį imta didinti: 2008 m. – 30,

2009 m. – 40. 2010 m. buvo paskelbtas

rekordinis 60 vilkų limtas, tačiau

po visuomenės protesto, išsakyto

pasirašant peticiją ir susirenkant į

protesto akciją, sumedžiojimo limitas

buvo sumažintas iki 40-ties.

2011 metais buvo nustatytas tik

5 vilkų sumedžiojimo limitas, tačiau

pailgintas medžioklės sezonas.

Aplinkos ministro G.Kazlausko

patvirtintame Vilko populiacijos gausos

reguliavimo plane įtvirtinta, kad

pageidaujamas vilkų skaičius – 250,

o didžiausias galimas sumedžiojimo

limitas negali viršyti 20 proc. nuo

apskaičiuotų vilkų skaičiaus. Be to,

suskaičiavus 250 vilkų, medžioti galima

tik tam tikruose rajonuose.

Vilkus apgynė protestu

123rf.com nuotr.

Į asociaciją susibūrę vilkų mylėtojai ne tik

gina šiuos plėšrūnus, bet rengia žygius,

kurių metu stebi vilkų pėdsakus.

„Ba

ltij

os

vil

ko

“ n

uo

tr.

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Visuomenė | 25

Saugoti plėšrūnus – madinga Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, jis ran-da tik vieną paaiškinimą – stambiųjų plėš-rūnų apsaugos mada. Tokias tendencijas jis stebi tarptautiniuose Europos medžio-tojų organizacijų ar gamtosaugos institu-cijų renginiuose.

„Didesnė Vakarų ir Pietų Europos dalis stambiuosius plėšrūnus išnaikino seniai ir dabar trokšta auklėti Rytų ir Šiaurės Euro-pą, kaip reikia juos išsaugoti. Labai lengva mokyti kitą, ypač per atstumą.

Tačiau Lietuvoje problema absoliučiai dirbtinė. Dar 2004 metais aš, ne kaip me-džiotojas, o kaip universiteto darbuotojas, buvau tarp tų, kurie pirmieji atkreipė dė-mesį, kad reikia vilkų medžioklę limituoti.

Kvota, sezonas, limitai ir kiti apribojimai visiškai užtikrina populiacijos išlikimą. Ne-užmirškite, kad kaimyninėje Baltarusijoje vilkas tebėra už įstatymo ribų. Ir baltaru-siai kol kas nesiskundžia vilkų stygiumi. Mūsų populiacija tėra didelės latvių, estų, baltarusių, rusų vilkų populiacijos dalis“, – sakė E.Tijušas ir atkreipė dėmesį, kad Latvi-joje kasmet sumedžiojama apie 200 vilkų.

Sumedžioti vilką – loterija E.Tijušui juoką kelia kalbos apie krauge-rius medžiotojus, trokštančius žūtbūt nu-dirti vilkui kailį.

„Lietuvoje yra 32 tūkst. medžiotojų, me-tinė vilkų sumedžiojimo kvota siekia 20, 30 ar 40 šių plėšrūnų. Ar tikrai tikite, kad ta medžiotojų armija taip trokšta vilkų me-džioklės, kai tikimybė sumedžioti vilką pri-lygsta laimėti loterijoje milijoną? Didžio-ji dalis medžiotojų yra kur kas platesnio

akiračio ir į laimikį tikrai nežiūri primity-viai – tik kaip į mėsos gabalą. Ekosistemų suvokimas tarp medžiotojų ne mažesnis nei tų entuziastų, kurie įnirtingai gina tik vienos rūšies gyvūnus“, – patikino medžio-tojų atstovas.

E.Tijušas rekomenduoja nuo vilkų nuken-tėjusiems ūkininkams būti aktyvesniems ir atkakliau ginti savo interesus: „Jie galėtų pabandyti pareikalauti kompensacijų iš to paties „Baltijos vilko“.

ES kontekste Lietuva priklauso toms vals-tybėms, kur medžiotojų procentas nuo bend-ro gyventojų skaičiaus yra vienas mažiau-sių. „Nors dydžiu esame panašūs, pas mus 32 tūkst. medžiotojų, o Airijoje – apie 300 tūkst.“ – palygino pašnekovas.

Ne medžioklė, o laukinė gyvulininkystėAsociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmi-ninkas Vaidas Balys sutinka, kad medžioto-jų, vilkų gynėjų ir ūkininkų nesutarimuose labiausiai nukenčia ūkininkai: „Jie yra tie, apie kuriuos garsiausiai šnekama, bet tie,

kuriais realiai prasidėjus medžioklės se-zonui jau niekas nesirūpina, nes medžio-ja ne ten, kur vilkų daugiausia, o ten, kur patogiau.“

Daugelyje Europos šalių vilkai yra neme-džiojami, tačiau Lietuva, stodama į ES, iš-siderėjo išimtį, leidžiančią vilkų gausą re-guliuoti medžiokle.

„Nuo tada Aplinkos ministerija absoliu-čiai nieko nenuveikė, kad būtų išspręstos ūkininkų problemos. Niekam nekyla ran-kos kurti žalos kompensavimo sistemas, prevencijos priemonių propagavimo inst-rumentus. Telieka atsiduoti į medžiotojų rankas: medžiokim, kiek galim, bet ne viską,

kad ES neturėtų pretenzijų. Tai iki galo ne-tenkina nė vienos pusės. Todėl siekiame, kad vilko populiacijos valdymo sprendimai nesusivestų į paprastą, esminių problemų ir įtampų nesprendžiantį medžiojimo būdą: iš-davėme kvotą, pasakėme skaičių iš debesų, sumedžiojome ir laukiame kitų metų. Mes manome, kad ūkininkai nusipelno kur kas didesnio dėmesio, tačiau trūksta ir jų pačių aktyvumo, tam tikros lobistinės veiklos“, – įsitikinęs V.Balys.

Jo manymu, medžiotojai į vilkus žiūri kaip į konkurentus kovoje dėl grobio – ir vilkas, ir medžiotojas trokšta tos pačios stirnos ar šerno: „Juk dabartinė medžioklė išvirsta į laukinę gyvulininkystę – kiaulę auginiesi ne tvarte ar fermoje, o miške: žiemą veži jai kukurūzus, burokus, o vilkas kėsinasi į tą turtą, kurį medžiotojas puoselėja sau. Vilko, kaip trofėjaus, reikšmė pasistumia į antrą planą.“

Dešimties sekundžių didybėV.Balį stebina medžiotojų ir ūkininkų įta-rimai, kad visuomenininkai vilkų negali ginti vien dėl idėjos – be materialinės nau-dos: „Juk medžiotojai dėl savo hobio irgi perka reikalingą amuniciją, šautuvus, kitas reikalingas priemones. Ir jų tai nestebina. Tai kodėl tokio požiūrio jie negali pritaiky-ti kitiems?“

Jis patikino, kad „Baltijos vilkas“, vieni-jantis kelias dešimtis bendraminčių, išgyve-na iš trijų šaltinių: 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tiesioginės žmonių paramos ir pa-čių narių kišenės. Gaunama fi nansinė para-ma per metus esą vargiai tesiekia dirbančio žmogaus mėnesio atlyginimo dydžio sumą.

J.Talmantas:

„Kai matai išguldytas 16–18 avių ar 20 sudraskytų ir dar leisgyvių telyčių, negali likti abejingas. Ar normalu, kad vilkas ateina į kaimą ir pjauna prie būdos pririštą šunį?“

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.26 | Kultūra

ŽIEMINĖS PADANGOS

Žirmūnų g. 141A, Vilnius. Tel.: 277 18 46, 278 89 53, (8 699) 52353.

PIGIAI REMONTUOJAME

KOMPIUTERINĖ DIAGNOSTIKA

ORIGINALIOS DETALĖS

MONTAVIMAS IR BALANSAVIMAS

Stabdžių, geometrijos, šviesų reguliavimo stendai

Prekyba originaliais alyvos filtrais

Remontuojame ir mikroautobusus ALYVOS

UŽSAKYMAS IR TIEKIMAS

IGGIIIIIIAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAIIIIIIIIIIIIIIIIIII EMOONNTUUOOJJAME

PIGIOS!GERA

KAINA

Iki laukiamiausios Nacionalinio dramos teatro šio sezono premjeros – režisieriaus Oskaro Koršunovo statomos Justino Marcinkevičiaus „Katedros“ – vos dvi savaitės. Režisieriaus talentu neabejoja niekas, o kaip sekasi Lauryną vaidinsiančiam Mariui Repšiui?

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Praėjusių metų Lietuvos nacionalinio dra-mos teatro sezoną aktorius M.Repšys va-dino sėkmingiausiu savo gyvenime. Po spektaklio „Išvarymas“, kuriame įkūni-jo Vandalą, jis buvo paskelbtas geriausiu antrojo plano aktoriumi ir apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

„Tačiau tai – tik pradžia. Aukso amžius dar tik bus“, – savaitraščiui „15min“ ba-landį duoto interviu metu neabejojo 28 metų aktorius. Burtas buvo mestas. Ne-praėjo nė pusmetis ir teatro administ-racija pakvietė jaunąjį menininką pri-sijungti prie trupės. „Tapau etatiniu“, – šypsojosi M.Repšys.

Maža to, jam patikėtas pagrindinis ar-chitekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vaidmuo laukiamiausioje 73-iojo teatro sezono premjeroje – Just.Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“, šįkart statomoje reži-sieriaus O.Koršunovo.

„Esame įpratę Just.Marcinkevičių girdė-ti kaip literatą, o besigilinant į „Katedrą“

pamačiau, kad tai išties yra galingo dra-maturginio užtaiso kūrinys. Tai suvok-ti galima tik dirbant su aktoriais. Būtent dirbdamas su aktoriais jaučiu, kokia tai yra dėkinga medžiaga aktoriniam išgy-venimui, raiškai ir veiksmo dinamikai“, –svarstė O.Koršunovas.

Pašalinių skepticizmas įkvepiaIki spektaklio premjeros liko dvi savai-tės. Iki šiol aktoriai repetuodavo atski-ras scenas, o sekmadienį „gabalus“ jau turėtų lipdyti į visumą ir vaidinti nuo

pradžių iki galo. O.Koršunovo talentu turbūt niekas neabejoja, todėl teatro mė-gėjams ir kritikams bene labiausiai rūpi, kaip sekasi M.Repšiui.

Ar pavyks Krasnūchoje augusiam vaiki-nui – iš akies trauktam Vandalui – trans-formuotis į vidinių dramų draskomą Lau-ryną – lietuviškąjį Hamletą?

„Yra vaidmenų, kai supranti: aš viską apie tai žinau. O būna, kad skaitai skai-tai ir nieko nesupranti. Tada reikia daug kalbėtis, ieškoti, – yra sakęs M.Repšys ir prisipažinęs, kad Vandalas – jo kraujyje. –Įsivaizdavau, kas tai per pilietis, kaip jis mąsto.“

Tačiau įstrigti bandito vaidmenyje ak-torius nė už ką nesvajojo. Labiau už viską norėjo išbandyti ką nors priešingo. Todėl Lauryno vaidmenį priėmė kaip dovaną – su jaunam žmogui būdingu įkarščiu, gal net avantiūrizmu.

„Tokio pasiūlymo atsisakyti negalėjau, nes tai – mano proga išsivaduoti iš chuli-gano įvaizdžio. Galiu save išskalbti. Tačiau suvokiu, kad tai bus tas lakmuso popie-rėlis, kuris parodys tikrąjį mano poten-cialą. Kiekvienam vaidmeniui išpildyti turi rasti naują kelią – pramintu nenueisi. Todėl tenka rizikuoti. Aš savimi tikiu. Ži-nau, kad esu charakterinis aktorius – ga-liu būti ir tragiškas, ir komiškas. O kieno nors skepticizmas mane labiau įkvepia nei frustruoja. Net jei ką nors ir nuvilsiu – tai bus žingsnis pirmyn“, – kalbėjo R.Repšys.

Gyvenimas kaip scenarijus

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Siužetas ir kontekstas Išsilavinęs alkoholikas Martis (akt. C.Far-rellas) – airis, ketinantis parašyti pui-kų holivudinį scenarijų, tik nežino, kaip pradėti. Pavadinimas jau yra, trūksta tik spalvingų personažų. Pavyzdžiui, psicho-patų, padėsiančių įkūnyti netradicinį, nes „budistinį“, trilerį. Jo bičiulis Bilis (akt. S.Rockwellas) mielai pasirengęs tapti sce-narijaus bendraautoriumi. Kartu su bičiu-liu Hansu (akt. Ch.Walkenas) jiedu vagia šunis ir grąžina už išpirką šeimininkams. Bet kai netyčia nugvelbia gangsterio Čar-lio (akt. W.Harrelsonas) šunelį, užverda nemenka košė.

Išvados Pradėti reiktų nuo klausimo, ar matėte fi lmą „Reikalai Briugėje“? Jeigu ne, rekomenduo-ju pasižiūrėti. Tai buvo keistokas, bet dė-mesį prikaustantis linksmai fi losofi nis trile-ris. Štai ta komanda dabar nusprendė savo žvilgsnį iš Nyderlandų nukreipti į Holivudą ir sukurti dar vieną neįprastą, bet linksmą gangsterinių fi lmų a la Tarantino parodiją. Čia drastiškos prievartos scenos virtuoziškai maišomos su Marčio įsivaizduojamo fi lmo epizodais ir tai sukuria keistą, bet intriguo-jančią, daugiasluoksnę istoriją.

Akivaizdu, kad šis fi lmas nebus popu-liarus ir lankomas kaip koks eilinis kovinis fi lmas su S.Stallone. Jis skirtas žmonėms, apdovanotiems humoro jausmu bei suge-bėjimu ironiškai žvelgti į pasaulį.

Kino kodas

„Septyni psichopatai“ („Seven Psychopaths“)

Didžioji Britanija. 2012 m., 110 min.

Rež. Martinas McDonaghas.

Vaidina: Colinas Farrellas,

Woody Harrelsonas,

Samas Rockwellas.

Įvertinimas

Proga išsivaduoti iš Akimirkos iš

„Katedros“

repeticijų su

režisieriumi

O.Koršunovu.

T.Ivanausko nuotr.

Pagrindinis M.Repšio uždavinys – paversti Lauryną žmogumi, kad jis nebūtų monumentalus kaip Katedra.

Užsk. Nr. 306907

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Kultūra | 27

Paklūsta režisieriaus valiaiPagrindinis M.Repšio uždavinys – paversti Lauryną žmogumi, kad jis nebūtų monu-mentalus kaip Katedra.

„Jis turi būti gyvas – su pakilimais ir nuopuoliais. Kūrinyje labai daug psicho-loginio tragizmo: tokių monologų, kad oda šiurpsta – reikia išleisti demoną. At-skleidžiama problematika aktuali ir šian-dien: tai ir emigracija, grįžimas namo, savo talento ir idealų pardavinėjimas, amžina gėrio ir blogio kova. Tačiau nenoriu, kad tekstas skambėtų kaip moralas. Tu tiesiog kreipiesi į žiūrovą, bendrauji su juo – nuo-širdžiai kalbiesi, atsiveri. Kartais pyksti ant jo. Nes juk žmonės ir stato Katedrą. Arba griauna“, – svarstė M.Repšys.

Pirmą kartą perskaitęs kūrinį Lauryną jis įsivaizdavo savaip, tačiau O.Koršunovas turėjo kitą viziją.

„Ir tuos du požiūrius reikia supinti į vi-sumą. Dėl to ir dirbame. Įsiklausau, ko nori režisierius, tačiau ieškau ir savo spalvų. Tačiau iš esmės visiškai pasitikiu Oskaru, paklūstu jo valiai. Gal aš mačiau kitaip, bet man patinka, kaip mato jis. Oskaro in-terpretacija mane įtikina, ji įtaigi“, – loja-lumo režisieriui neslėpė pagrindinis „Ka-tedros“ aktorius. Tiesa, jis prasitarė, kad kurdamas vaidmenį mielai pasitartų ir su šviesios atminties Just.Marcinkevičiumi: „Manau, jis irgi norėtų.“

Nerimas: kas, jei to bum nebus?Pagrindinį vaidmenį spektaklyje M.Repšys vertina ne tik kaip karjeros galimybę, bet ir milžinišką atsakomybę.

„Ypač jaučiant tokį ažiotažą: reklama lie-jasi per radiją ir televiziją, visos tos afi šos gatvėse... Žmonėms sužadinti labai dideli lūkesčiai, visi tikisi sprogimo. Kai pradedu apie tai galvoti, sukausto baimė, nerimas. Viena vertus, tai neleidžia atsipalaiduoti, disciplinuoja, kita – slegia. Kažkaip rei-kia išlaikyti balansą“, – kalbėjo M.Repšys.

Sąmyšio valandėlėmis atrama tampa tikėjimas.

„Kūrinio tekste daug kreipimosi į Die-vą, o ir aš pats – prie Dievo, – prisipažino

aktorius ir kiek paniuręs papasakojo is-toriją, kuri šiandienos kontekste skamba simboliškai. – Kai prieš penkerius metus stojau į aktorinį, nuėjau į Katedrą, už-degiau žvakutę ir pasakiau: „Jei įstosiu, ateisiu čia kiekvieną sekmadienį.“

Įstojau ir dariau tai dvejus metus, tačiau vėliau nustojau. Teikiu reikšmę ne simbo-liams, o duotam žodžiui. Aš jį sulaužiau. Tai parodo, kad pažadais negalima leng-vai dalytis.“

Įžengi į sceną – ir persijungiPastaruoju metu pro Katedrą M.Repšys praeina retai: kelias nuveda tik iki teatro –ten ir baigiasi. Tačiau aktorius vis dar jau-čia Katedros požemių, kuriuose lankėsi ruošdamas vaidmenį, atmosferą.

„Tačiau ramina ne tai, o darbas: kuo dau-giau dirbi, tuo ramiau jautiesi“, – patirtimi dalijosi M.Repšys ir pasidžiaugė, kad šiuo metu kuria tik Lauryno vaidmenį. Kitų pa-siūlymų atsisakė, nes nemėgsta plėšytis, mieliau susitelkia prie vieno darbo.

Nepaisant įtampos, kūryba jam – labiau džiaugsmas, nei kančia: „Neturiu visiško susitapatinimo, panirimo į vaidmenį prob-lemos. Jei kenčia Laurynas, nebūtinai turiu kentėti ir aš. Tai juk teatras: išeini į sceną ir persijungi. Tai – aktorinis meistrišku-mas. Po spektaklio grįžti į realybę, į savo gyvenimą, kurį norisi gyventi.“

bandito įvaizdžioAr M.Repšiui –

iš akies

trauktam

Vandalui –

pavyks virsti

vidinių dramų

draskomu

Laurynu –

lietuviškuoju

Hamletu?

I.Gelūno nuotr.

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

Spektaklio „Katedra“ premjera

Nacionaliniame dramos teatre –

lapkričio 29 d.

Kada?

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.28 | Istorija

Istorija irgi nori atrodyti šiuolaikiškai. Todėl nuo šiol kiekvienas interneto vartotojas, naršyklėje surinkęs adresą www.ldkistorija.lt, gali susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorija, pristatyta moderniomis interaktyviomis priemonėmis.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Vilniaus universiteto kartu su internetinių sprendimų įmonėmis „Gaumina“ ir „Sintag-ma“ vykdomas projektas „Orbis Lituaniae“ –tai svetainėje www.ldkistorija.lt sugulę be-veik septyni šimtai trumpų iliustruotų pa-sakojimų apie įvairialypę LDK visuomenę, kultūrą, politiką ir kasdienybę.

Prieš daugiau nei du šimtus metų išnyku-sį LDK pasaulį portale mėgina aprėpti profe-sionalūs istorikai, menotyrininkai, fi lologai, paveldo komunikacijos ir paveldo skaitme-ninimo specialistai, suprantamai ir įtaigiai pasakojantys apie viską – nuo kūrybos iki

karybos, nuo mitų iki mokslo, nuo dvasi-nio gyvenimo iki medicinos.

Naršant svetainėje atsiveria įvairialypė LDK visuomenės panorama, apžvelgiama glaustų pristatymų pavidalu. Čia sužinai, ką karaliaus Mindaugo žmona Morta išva-dino beždžione. Kuo sirgo senosios Kerna-vės gyventojai. Kas buvo pirmas lietuvis, užsiropštęs į Egipto piramidę. Kas stebėjo žvaigždes gulėdamas ir daugelį kitų istorijų.

Taip pat svetainėje www.ldkistorija.lt skel-biama itin vertinga nuskaitmeninta Vilniaus universiteto auklėtinio profesoriaus Joachi-mo Lelevelio kartografi jos kolekcija. Iki šiol norintys dirbti su 500 metų senumo žemė-lapiais turėjo atvykti į Vilniaus universiteto

biblioteką, norimus leidinius užsisakyti iš anksto, juos vartyti tik retų spaudinių skai-tykloje. Dabar šis procesas tapo daug leng-vesnis, nes internetinėje svetainėje šiuos retuosius atlasus gali pasiekti kiekvienas.

Ateityje planuojama puslapį praturtinti papildomomis funkcijomis: sukurti istori-nę laiko juostą bei mobiliojo telefono apli-kaciją. Taip pat tikimasi svetainę išversti ir į anglų kalbą, kad su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos laikotarpiu galėtų susipažinti ir tarptautinė bendruomenė.

Apie projekto gimimą ir augimą savaitraš-tis „15min“ kalbėjosi su Vilniaus universi-teto Istorijos fakulteto Senovės ir viduram-žių istorijos katedros vedėju, profesoriumi Rimvydu Petrausku ir interneto projekto www.ldkistorija.lt vykdomuoju direktoriu-mi Žygimantu Jančoru.

– LDK istorija persikėlė į internetą. Kaip kilo mintis skaitmenizuoti šią epochą?

– Ž.Jančoras: Žvalgantis Vilniaus univer-siteto bibliotekoje iš pradžių buvo nuspręs-ta skaitmeninti lenkų istoriko, kartografo, geografo, kultūros mecenato, vieno iš Euro-pos numizmatikos pradininkų, pedagogo, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesoriaus ir graviūrų meistro J.Lelevelio kolekciją.

Tačiau netrukus kilo abejonių, ar į virtua-lų pasaulį perkeltų žemėlapių duomenų bazė būtų pakankamai naudinga, įdomi ir patraukli vartotojui. Diskutuojant prieita prie idėjos, kad reikia didesnio užmojo – novatoriškai, suprantamai ir koncentruotai pristatyti LDK istoriją. Taip prasidėjo mūsų bendravimas su istorikais.

– Vadinasi, iniciatyva atsirado tarsi iš apa-čios – ne iš istorikų, o iš istorija besidomin-čių informacinių technologijų specialistų?

– R.Petrauskas: Tam tikra prasme tai ga-lima traktuoti kaip visuomenės užsakymą. Tačiau istorikai į šį projektą įsitraukė la-bai entuziastingai. LDK istorijos laikotarpis

įdomus ir spalvingas. Viena vertus, verda amžina diskusija, kiek ta LDK istorija yra sava šiuolaikinei Lietuvos visuomenei. Kita vertus, istorikai, beje, ir žurnalistai, paste-bi aktyvesnį visuomenės domėjimąsi LDK laikotarpiu, kuris pastaruoju metu netgi iš-gyvena renesansą.

Taigi svetainė www.ldkistorija.lt – tai is-torikų atsiliepimas į visuomenės poreikius.

– Aprėpti kelių šimtų metų laikotarpį – don-kichotiškas uždavinys. Ar lengva buvo apsi-spręsti dėl informacijos atrankos kriterijų?

– R.Petrauskas: Nuo pat pradžių apsi-sprendėme kurti ne enciklopedinę LDK istoriją, pirmenybę teikdami įdomioms ir

LDK pasaulis internete

R.Petrauskas:

„Keli vienai istorijai

skirti puslapiai

tapo ilgamečio

intelektualinio

darbo rezultatu.“

I.Gelūno nuotr.

„Projekto koncepcija – pasakojamoji, vizuali ir daugiasluoksnė, siekiant pateikti kuo įvairesnį LDK istorijos vaizdinį.“

LD

Kis

tori

ja.l

t p

ieš

inia

i

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Istorija | 29

mažai žinomoms istorijoms. Todėl projekto koncepcija – pasakojamoji, vizuali ir dau-giasluoksnė, siekiant pateikti kuo įvairesnį LDK istorijos vaizdinį.

Be to, nusprendėme, kad šis projektas neprivalo apžioti visos LDK epochos ir ją visą išsamiai atskleisti. Tai veikiau sąmo-ningai atrinktų įvykių ar reiškinių, suklasi-fi kuotų pagal įvairias tematikas, rinkinys. Skaitytojams siūlome 15 temų nuo politi-kos, ekonomikos, karybos iki buities, kas-dienio gyvenimo ypatumų. Nuo tradicinių temų pereiname prie tokių, kurios nėra pla-čiai nagrinėjamos, pavyzdžiui, medicina, mokslas ir technologijos.

Atskira skiltis skirta mitams, kurie eg-zistuoja ne tik dabar, bet yra susiformavę jau LDK epochoje, tarkime, Kęstučio ir Bi-rutės vedybos, didžiulis mitų kompleksas apie Barborą Radvilaitę, Vytauto karūnos pagrobimą, aptariama lietuvių kildinimo iš romėnų teorija ir pan. Istorikai bando atskleisti, kaip tokie mitai gimsta, kaip jie įsitvirtina visuomenėje ir gyvena amžių amžius, kol vieną dieną dalis žmonių juos priima ne kaip legendą, o kaip gryną tie-są – faktą.

Dar viena svarbi tema – istorinės asme-nybės, kurias būtina plačiau pristatyti. Ėjo-me ne visai tradiciniu keliu: parinkome spalvingus personažus ir suskirstėme juos į dvi grupes – bastūnus ir niekdarius. No-rėjome pristatyti keliautojus, kurie atranda pasaulį, ir prasikaltėlius, kurie jau to meto visuomenėje buvo suvokiami kaip nenau-dėliai, bet būtent jų istorijos atspindi anų laikų realijas.

– Ž.Jančoras: Iš viso yra parengta apie 700 istorijų. Apie 300 jau yra viešai prieinamos interneto svetainėje, likusias ketiname pa-skelbti iki metų pabaigos. Medžiaga jau pa-rengta, susieta su iliustracijomis ir audiopa-sakojimais – tereikia atlikti techninį darbą.

– Šiuolaikinė visuomenė išlepusi, persiso-tinusi, ją sunku sudominti. Teko pasistengti, kad svetainė atrodytų patraukli, inovatyvi, atsinaujinanti. Ar esate patenkinti rezultatu?

– R.Petrauskas: Tai buvo vienas pagrindi-nių iššūkių, kuriuos istorikai ir dizaineriai

bandė įveikti išvien. Mes, istorikai, buvome įsprausti į rėmus, nes ilgus metus kauptas žinias turėjome sudėti į konkrečiai apibrėž-tą teksto apimtį – kelis puslapius.

Todėl informaciją turėjome pateikti aiš-kiai, koncentruotai, tačiau esmę nušvie-čiant iš visų pusių, suteikiant kontekstą. Be to, teko išsiveržti iš savo akademinės kalbėsenos, mintis formuluoti populiariai ir įtaigiai. Tačiau mūsų misija – ne tik suintri-guoti, bet skaitytojui pateikti baigtinį apta-riamos temos vaizdą. Tie keli puslapiai tapo

ilgamečio intelektualinio darbo rezultatu. Kiekvieną tekstą rašė savo srities ekspertai –istorikai, archeologai, meno, literatūros ir kalbos istorikai. Iš viso apie 50 žmonių.

– Ž.Jančoras: Mano skaičiavimais, iš viso prie projekto dirbo 125 žmonės. Žodinė in-formacija papildoma iliustracijomis: dalis istorine ikonografi ja, dalis šiuolaikiškomis aprašomų reiškinių interpretacijomis, su-kurtomis šiandienių grafi kos meistrų. To-kiu būdu seną epochą norima priartinti prie dabartinio vartotojo.

Aišku, šį projektą galėjome įgyvendinti paprasčiau, apsiribodami skaitmeninimu, tačiau komanda taip užsidegė idėja, kad visi stengėsi sukurti kur kas novatoriškes-nį produktą.

– Kam labiausiai yra skirtas puslapis www.ldkistorija.lt? Mokiniams, akademinei bendruomenei, istorijos mėgėjams?

– Ž.Jančoras: Skaitmenizuoti Vilniaus uni-versiteto bibliotekoje saugomi J.Lelevelio istoriniai žemėlapiai yra vertingi Lietuvos ir Europos istorijos, kultūros paveldo objek-tai, kurių skaitmeninimas suteikia galimybę tyrėjams ir visuomenei dirbti su elektroni-nėmis jų versijomis.

J.Lelevelio kartografi jos kolekcija skirta tikslinei auditorijai – kartografi ja besido-mintiems žmonėms. Svetainėje sukurta labai rimtų įrankių žemėlapiams analizuo-ti, juos apžiūrėti, palyginti ir pan. Su šia

medžiaga galima drąsiai dirbti kaip su is-toriniu dokumentu.

LDK istorijų uždavinys – sudominti skai-tytoją. Kai kurie svetainės lankytojai sako patiriantys malonumą ir istorikų parengtų temų skaitymą vadina geru laisvalaikio pra-leidimo būdu. Tai tiesiog priemonė plėsti akiratį. Kitaip tariant, portale yra ko pasi-semti ir tiems, kurie išmano LDK istoriją, ir beveik nieko apie ją nežinantiems, tačiau žingeidiems praeities naršytojams.

– R.Petrauskas: Svarbiausia – patraukti, „užkabinti“. Galbūt po to žmogus ims do-mėtis plačiau, informacijos ieškos kituose šaltiniuose.

Apie senąją šalies istoriją lietuviai žino pa-lyginti nemažai. Tačiau nuolat bendraudami su žmonėmis pastebime, kokios vis dėlto se-nos tos jų žinios. Jose nėra spalvų, tų tonų, kuriuos istorikai naujai atrado per pastaruo-sius 20–30 metų. Svetainėje mes dalijamės tais naujais požiūriais ir atradimais.

– Tačiau įsivelti į diskusijas ir komentuo-ti tekstus svetainėje nėra galimybės. Tai lyg ir trūkumas...

– Ž.Jančoras: Pastebėjome, kad diskusi-jos dažniausiai verda socialiniuose tink-luose, todėl portalas turi savo profilius „Facebook“, „Google +“, „Youtube“ bei „Twitter“. Šiandien to pakanka.

– Projektas iš esmės įgyvendintas ES lėšo-mis, todėl esate įsipareigoję, kad penkerius metus jis gyvuos. Ar pagalvojote, kas po to? Ar nevirs tai dar vienu adresu, pasiklydusiu interneto tyruose?

– Ž.Jančoras: Suprantu, ką norite pa-sakyti: baigiasi finansavimas – baigia-si ir motyvacija. Tačiau mes projekto nenumarinsime.

Norėtume išsiveržti iš Lietuvos ribų ir pabandyti produktą plėtoti regione, pri-jungiant lenkus ir baltarusius, informaciją

verčiant į užsienio kalbas. Nežinau, ar tai įmanoma, tikslinga ir reikalinga. Tačiau tokios apimties produkto, vertinant pagal LDK laikotarpio tekstų koncentraciją, re-gione nėra. Tai, kad mes negalime šio pro-jekto paversti komerciniu, dar nereiškia, jog verslas negali pasiūlyti savo pagalbos jį išjudinti.

Šiandien turime pakankamai iššūkių ir čia, Lietuvoje.

Svetainė visuomenei prieinama tik dau-giau nei mėnesį, todėl svarbiausia, kad apie ją išgirstų kuo daugiau žmonių.

Tų, kurie joje jau lankėsi, atsiliepimai džiugina.

Pavyzdžiui, skambina žmogus ir klausia, kada papildysime, nes jis jau viską perskai-tė. Moksleiviai tėvams aiškina, kad istorija irgi gali būti įdomi.

– R.Petrauskas: O kaip gi kitaip? Juk LDK istorija nėra tik faktų ar įvykių kratinys. Ten ne tik valstybės, bet ir žmonių gyve-nimas, jų likimai.

MAXIMOJE – piramidė iš vytintų kumpiųNet dvi savaites sostinės „Akropolio“ MAXIMA parduotuvėje galima pasigrožėti įspūdingo dydžio piramide iš daugiau kaip tonos skirtingų vytintų kumpių.

4 metrų aukščio piramidę iš 170 kum-pių MAXIMA sukūrė norėdama atkreipti sa-vo klientų dėmesį į itin gausų mėsos gaminių asortimentą.

MAXIMA savo klientams iš viso siūlo apie 1 000 įvairių mėsos gaminių – nuo kasdienių

virtų dešrelių iki gurmaniškų vytintų mėsos delikatesų. Nors mūsų šalies gyventojai la-biausiai vertina Lietuvos gamintojų produk-ciją, prekybos tinklo parduotuvėse daug dė-mesio sulaukia ir garsiausių gamintojų delika-tesai iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokieti-jos ar Austrijos.

Daugiausia prekybos tinklo parduotuvė-se nuperkama virtų dešrų ir dešrelių. „Esame paskaičiavę, kad į vieną eilę sudėję visas per mėnesį MAXIMA parduotuvėse parduotas virtas dešreles gautume 1 700 kilometrų ke-lią. Maždaug toks atstumas yra nuo Vilniaus iki Paryžiaus“, – sako MAXIMA LT, UAB, Pir-

kimų departamento direktorius Tomas Mar-cinkevičius. Anot jo, džiugina tai, kad klientai vis dažniau palepina save gurmaniškais mėsos gaminiais: ypač per šventes nuperkama dau-giau žąsų kepenėlių pašteto ar vytintų mėsos delikatesų.

„Mėsos gaminių dienų“ metu MAXIMA parduotuvėse klientai bus kviečiami para-gauti pačių įvairiausių vytintų, brandintų, rū-kytų ir virtų mėsos gaminių. „Kviesdami kli-entus į „Mėsos gaminių dienas“ siekiame, kad jie susipažintų su mūsų asortimentu, paragau-tų kuo įvairesnių gaminių“, – apie dvi savaites truksiančią akciją pasakoja T. Marcinkevičius.

Delikatesai

„Skambina žmogus ir klausia, kada papildysime, nes jis jau viską perskaitė.“

Užsk. Nr. 306868

Siekdama sumažinti šilumos išlaidas sostinėje, Vilniaus miesto savivaldybė su konsultantais ieško sprendimų, kuriuo keliu turi būti einama, kad kainos už šildymą gyventojams mažėtų. Pirmieji su galimais sprendimais, kuriuos parengė konsultacinių paslaugų konkurso laimėtojos UAB „KPMG Baltics“ ekspertai, buvo supažindinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai.

Išvažiuojamojo posėdžio metu lapkričio 9 d. ekspertai pristatė situaciją, pasiekimus ir arti-miausiu metu laukiančius iššūkius bei pokyčius Vilniaus šilumos ūkyje.

„Mes vertinome, kas Vilniaus šilumos ūkio laukia po 25 metų ir kokie sprendimai turi bū-ti priimti dabar, kad ateityje vilniečiai už šilu-mą mokėtų mažiau, nes visi puikiai supranta-me, kad dujos ir toliau brangs. Todėl bandė-me nustatyti šilumos ūkio vertę ir, svarbiau-sia, numatyti šilumos tarifą, atsižvelgdami į daugelį kriterijų“, – sakė „KPMG Baltics“ kon-sultantas Dainius Pupkevičius, pristatydamas pranešimą „Vilniaus šilumos ūkis – iššūkiai ir galimybės“.

Miesto politikai buvo supažindinti su 8 alter-natyvomis – kas ir kaip turėtų modernizuoti ši-lumos ūkį, kad šilumos tarifas gyventojams bū-tų mažiausias, kokios galimos pasekmės laukia pasirinkus vieną ar kitą būdą. Posėdžio metu buvo aptartos alternatyvos – nuo to, kad bend-

rovė „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2014 m. in-vestuoja ir valdo šilumos ūkį, „Vilniaus šilumos tinklai“ investuoja ir valdo šilumos ūkį, bet par-duoda termofikacinę elektrinę VE-3, iki šilumos ūkio perdavimo valstybei.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tink- lai“ direktorius Arūnas Keserauskas taip pat tarybos narius supažindino su Vilniaus šilumos ūkio galimybėmis ir miesto šilumos poreikiu. A.Keserauskas informavo ir apie atliekų degi-nimo jėgainės projekto Vilniuje eigą.

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklauso pag- rindiniai Vilniaus miesto šilumos šaltiniai – Vil-niaus elektrinė Nr. 2 (VE-2), Vilniaus elektrinė Nr. 3 (VE-3), rajoninės katilinė Nr. 8 (RK-8) ir ra-joninė katilinė Nr. 2 (RK-2), kurių katilai laikomi dideliais kurą deginančiais įrenginiais. Šios ka-tilinės turi būti modernizuotos, kad atitiktų įsi-galiosiančius aplinkos apsaugos ir taršos reika-lavimus, taip pat siekiama sumažinti kuro są-naudas, kurą deginančių įrenginių eksploata-vimo kaštus ir, atitinkamai, šilumos energijos kainą galutiniams vartotojams.

VILNIAUS PULSAS

Vilniaus senamiestis laimėjo Baltijos šalių stebuklo apdovanojimą

Vilniaus miesto senamiestis laimėjo vieną iš šešių Baltijos šalių stebuklų apdovanojimą „The Six Baltic Sea Wonders“ kultūros paveldo srityje.

Dėl gamtos ir kultūros paveldo nomina-cijų varžėsi daugiau nei 50 objektų, kuriuos balsuodami rinko gyventojai. Kitais Balti-

jos jūros šalių stebuk- lais tapo Talino sena-miestis, Gdansko mies-tas, Mozūrijos ežerynas Lenkijoje, Kuršių nerija (Lietuva ir Rusija), Riu-genas ir baltosios Riu-geno uolos.

„The Six Baltic Sea Wonders“ konkurso tiks-las yra sustiprinti bendrą

Baltijos jūros šalių identitetą, padaryti šį regioną labiau matomą turistams ir ska-tinti kurti inovatyvius turizmo produktus.

Šis konkursas yra Baltijos jūros regio-no projekto „Agora 2.0.“ – paveldo turiz-mo, siekiant padidinti Baltijos jūros regio-no identitetą, dalis, kuriame iš viso yra 22 partneriai iš 10 Baltijos šalių. Šiuo projek-tu siekiama pagerinti Baltijos jūros regiono tapatybę gamtos ir kultūros paveldo srity-se. Projektas prisideda prie ES strategijos Baltijos jūros regione vystant strategijas dėl tvaraus turizmo.

Vilniaus valdžios posėdyje aptartos šilumos ūkio perspektyvos

S.Žiūros nuotr.

tL(gg

Wla

B ltij jū š li

Užsk. Nr. 303399

Domitės žurnalisto darbu, tačiau niekada neradote progos jo išmėginti? Norėtumėte studijuoti žurnalistiką, o savo ateitį įsivaizduojate tik redakcijoje, spaudos konferencijose ir įvykių sūkuryje? Išaušo jūsų valanda: įstokite į 15min.lt žur-nalistų mokyklą ir pamatykite, kaip atrodo žurnalisto darbas iš arti.

Jau nuo lapkričio mėnesio vieno di-džiausių naujienų portalų Lietuvoje – 15min.lt – žurnalistai ir redaktoriai šešis mėnesius truksiančio žurnalistų mokyk-los kurso metu padės jums įgyti žinių apie

darbo žiniasklaidoje – spaudoje ir naujienų portaluose – principus, žurnalisto etiką, žurnalistiką ir viešuosius ryšius, išmo-kys tinkamai parengti naujieną spaudai ir naujienų portalui, imti interviu iš pa-šnekovų, suteiks pagrindinių žinių apie fotografavimą.

Užsiėmimai mokykloje neapsiribos vien teorija – kiekvienas 15min.lt žurnalistų mo-kyklos studentas turės galimybę savo jė-gas išmėginti praktikuodamasis, o gau-tus rezultatus publikuosime 15min.lt ir ikrauk.lt portaluose.

15min.lt žurnalistų mokykla kviečia mokytis, tobulėti ir patirti

Daugiau apie žurnalistų

mokyklą ir įstojimo

sąlygas sužinosite čia:

15min.lt/s276245

Lina

-

-

--

-

---

---

-

--

--

-

-

-

--

--

-

--

(JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija

Kodėl naudinga renovuoti daugiabutį

Užsk. Nr. 306550

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.32 | Skelbimai

VILNIUS

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2012-06-11 įsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2.)-1300 patvirtintas formavimo ir pertvarkymo projektas sklypų Nr.275 (Anapilio g. 65) ir Nr.277 (Pylimėlių g.), esančių Vilniaus m., SB,,Elektronika-1’’.

UAB „Baltijos perdirbimas“ nemokamai išveža nenaudojamą elek-

tronikos įrangą (vaizdo ir garso techniką, kompiuterius, monitorius), buitinę

techniką (šaldytuvus, skalbykles, smulkius buitinius prietaisus, el. įrankius) ar jų laužą.

Tel: +370 618 88818; +370 382 49171V I L N I U S

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Skelbimai | 33

KAUNAS NACIONALINIAI

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.34 | Laisvalaikis

Avinas. Siekdami įvertinimo, galite nejučiomis sutrypti tuos, kurie jums pasipainios po kojomis. Manysite, kad jie patys kalti nežinodami, ko nori, – priešingai nei jūs.

Jautis. Jausitės patogiai kovodami už tai, kas jums svarbiausia, o kliūtys išnyks vos pastebėtos. Žinios šiuo metu yra pagrindinis jūsų ginklas – neignoruokite jų.

Dvyniai. Veiksite tikslingai ir nuosekliai. Tačiau būkite pasiruošę panaudoti ne tik visas savo jėgas, bet ir tuos resursus, kuriuos esate paslėpę sunkesnei dienai.

Vėžys. Aplinkybės ir sutikti žmonės reikalaus elgtis neįprastai. Jei nenorite stengtis dėl savęs – padarykite tai dėl kitų. Tokiu būdu praturtinsite save.

Liūtas. Dirbkite nesitikėdami greitų ir lengvų rezultatų: griebkitės atidėtų darbų ir imkitės naujų. Pagalba jums bus tikslus planas ir žemėlapis. Neklaidžiokite!

Mergelė. Už džiugias akimirkas reikia pakovoti. Netrukus tai suprasite. Ir visai nesvarbu, kas jums teikia daugiausia džiaugsmo: meilė, kūryba ar mėgstamas darbas.

Svarstyklės. Visi elgsis per griežtai. Visi pamirš žodžius ir veiksmus įvynioti į blizgantį popierių. Tik ne jūs! Niekas jūsų nesupras, bet tai – laikina.

Skorpionas. Tapsite strategais, jei dar jais nesate. Vieni tai panaudos darbe, kiti – mokantis, treti – užmegzdami naujus ryšius ir atnaujindami senus.

Šaulys. Matydami savo tikslą aiškiai, nepasiklysite net painiausiame labirinte. Ypač tai aktualu bus jūsų materialiai gyvenimo daliai.

Ožiaragis. Žinosite, ko norite, o visi žinos, ko norite jūs. Sieksite savo tikslų ignoruodami kitų pagalbą. Nesuprasite, kodėl visa ta smulkmė trinasi palei jūsų kojas.

Vandenis. Jums nepavyks laimėti atviroje kovoje, tačiau to ir nereikia. Išlikite pogrindyje. Svarbiau, kad besislėpdami nebandytumėte ko nors nuslėpti nuo savęs.

Žuvys. Tapę švyturiu tamsiame lapkričio horizonte, pasijusite grupės, kuriai priklausote, siela. Suburkite aplink save žmones, be kurių jūs nebūtumėte jūs.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Kvapas. Vytautas.

Ari. Iranas. Ora. Ola.

Jūras. Nauda. Gobis.

Randas. Kirminas.

Gražuolė. Naujas.

Dūmai. Tigras. Mus.

Ūsą. Nam. Atomas.

„Iki“. Evenai. Kaimą.

Aspirinas. Aijas.

Oras. Sėjomaina.

Valdininkas. Ara.

Ragais. Opi. Murm.

Po. Gija. Ir. Sijonas.

Era. Rūbas. Avis.

Varis. Ten. Lynas.

Tonas. Tas. Gd. Masė.

Kas. Rūmai. Ramus.

Tonažas. Kam.

Taranui. Aua. Saudo.

Ūdiji. Dalis. „MAN“.

Satasė. Ąsa.

VĖŽIAUTOJAI.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. lapkričio 16 d. Laisvalaikis | 35

– Brangioji, šiame vakarėlyje tu tikrai esi pati gražiausia! Ar specialiai tokius svečius sukvietei?

Žmona skambina į medžioklę išvykusiam vyrui:– Brangusis, kur tu esi?– Taigi medžioklėje.– O kas ten taip garsiai kvėpuoja?– Lokys.

Anekdotai

Lengvas

Sudoku

Jurgos naujos dainos pristatymas

su vaizdo projekcijomis

Viena ryškiausių Lietuvos atlikėjų Jurga pristato

naują savo dainą „Laiko nėra“, kurią prodiusavo

elektroninės muzikos prodiuseris Leonas Somo-

vas. Ketvirtadienį nuo 18 val. visi vilniečiai ir miesto

svečiai galės pirmieji išgirsti naująjį atlikėjos kūrinį

ir pamatyti unikalias, specialiai šios dainos prista-

tymui kurtas, vaizdo projekcijas ant Vilniaus cent-

rinės universalinės parduotuvės fasado.

Būgnininkų grupės „London Guns“

koncertas

Į Lietuvą atvyksta dviejų skandalingų Didžiosios

Britanijos grupių, kurių lyderis – ekscentriškasis

Pete’as Doherty, būgnininkai. Adamas Ficekas ir

Gary Powellis suvienijo savo kirčius bei muzikinius

skonius ir susibūrė į duetą, pavadintą „London

Guns“. Jie smogia ne tik sukdami plokšteles, bet ir

pakaitomis sėsdami prie būgnų. Jų koncertas kitą

penktadienį vyks menų fabrike „Loftas“.

G.Skaraitienės nuotr. Organizatorių nuotr.

Vilnius Vilnius Lapkričio 22 d. Lapkričio 23 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį vietomis truputį palis, bus 4–9 laipsniai šilumos. Savaitgalį

kritulių sinoptikai neprognozuoja, tačiau naktimis matomumą apsunkins

rūkas. Šeštadienio dieną bus 4–6, sekmadienį – 5–8 laipsniai šilumos. Kitos

savaitės pradžioje prognozuojama panaši oro temperatūra ir trumpas lietus.

11-17 d.

0 / 4 1 / 5 5 / 6 1 / 5

11-18 d.

-2 / 5 -1 / 6 4 / 7 0 / 5

11-17 d.

1 / 4 1 / 4 1 / 5 1 / 5

11-18 d.

-1 / 5 -1 / 5 -1 / 6 -1 / 6

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

5

6

6

6

Kaunas

6

Alytus

6

Klaipėda

8

VėjasPietvakarių

2–4 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 20

Berlynas 6

Londonas 12

Madridas 17

Maskva 4

Minskas 3

Oslas 3

Paryžius 9

Praha 6

Ryga 6

Roma 18

Stokholmas 7

Talinas 6

Varšuva 46Marijampolė

na

a?

P ėž s

Utena

Vil i

6

Ka nas

6

Kl i ėd

Ši li i

15min • 2012 m. lapkričio 16 d.36 | Šventės

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Originaliomis Kalėdų eglėmis išgarsėjęs ir net į Guinnesso rekordų knygą patekęs Kaunas stengsis nustebinti ir šiemet. Gruodžio 1-ąją Rotušės aikštėje bus įžiebta auksu tviskanti trijų aukštų eglė, kurioje apsigyvens aštuoni šokantys angelai.

Šiemet sukurti ir papuošti Kauno Kalėdų eglę vėl patikėta Tekstilininkų ir dailinin-kų gildijos vadovei Jolantai Šmidtienei.

Idėjų niekada nepritrūkstanti meninin-kė pasakojo, kad žiemos švenčių simbolis bus kuriamas iš kelių dešimčių natūralių eglių, metalo, plastiko, 20 tūkst. aukso spalva nudažytų kankorėžių, statybinių putų, 3 kilometrų plėvelės, 2 kilometrų lempučių girliandų.

Praėjusiais metais Smaragdine pramin-ta Kalėdų eglė buvo pagaminta iš plasti-ko butelių.

Po egle – suoliukai ir muzikaŠiemet kalėdinė Kauno eglė bus trijų aukštų.

Pirmajame, kaip jau tapo įprasta, sto-vės suoliukai, nudažyti auksine spalva. Ant jų prisėdę žmonės galės pailsėti, pa-klausyti muzikos ir palikti savo sugalvotus

šventinius sveikinimus ir palinkėjimus. Antrajame aukšte apsigyvens angelai, kuriuos kuria aktyvūs Kauno meninin-kai: dailininkė tekstilininkė J.Šmidtienė,

tekstilininkė Lina Jonikė, tapytoja Miglė Kosinskaitė, grafi kas Romualdas Čiarna, tapytojas Modestas Malinauskas, grafi -kas Egidijus Rudzinskas, dailininkė Gai-la Akelienė ir dailininkė tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė.

Dvimetriniai angelai „Tai – ilgas procesas. Pradėjau nuo eskizo, tada suvirinome angelo rėmą, kurį dabar dekoruojame. Aš kuriu laisvės angelą, nes

laisvė yra svarbiausia žmogui“, – pasako-jo J.Šmidtienė.

M.Malinauskas savo angelui pavadinimo dar neturi. „Dar vyksta gamybinis-kūry-binis procesas. Ar užteks laiko pabaigti? Užteks, juk mūsų darbo diena – ne aštuo-nios valandos, para turi 24 valandas“, – šyptelėjo menininkas.

Kiekvienas angelas bus ne mažesnio nei 2 metrų aukščio. Visi jie suksis aplink savo ašį – atrodys, kad šoka.

Trečiajame aukšte puikuosis gražuolė natūrali žaliaskarė, kurios viršūnę puoš saulė.

Statys penkias dienas „Ši eglė bus daugiametė. Kiekvienais me-tais prie jos galės prisidėti vis daugiau Kau-ną mylinčių menininkų savo sukurtais angelais ar naujomis idėjomis. Ji galėtų kasmet augti. Pasibaigus šventėms, eglę išmontuosime ir saugosime angare“, – atskleidė J.Šmidtienė.

Kauniečiai ir miesto svečiai nuo lap-kričio 26-osios galės stebėti, kaip šokan-čių angelų eglė stiebiasi į viršų. Tikimasi, kad originalų sumanymą Rotušės aikštėje pavyks įgyvendinti per penkias dienas.

Miestiečių dovanotomis eglėmis bus pa-puošta ir Vienybės aikštė bei Laisvės alėja.

Kalėdų eglėje šoks angelai

Kaunas vėl bandys nustebinti originalumu. Ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį

Iš plastikinių butelių pernai Kaune

sukurta 16 metrų aukščio Smaragdinė

eglė buvo pripažinta aukščiausia

pasaulyje plastikinių butelių skulptūra

ir įtraukta į Guinnesso rekordų knygą.

Knygos rengėjai iš karto susidomėjo

originaliu – iš 42 tūkst. plastikinių

butelių, sutvirtintų 150 tūkst.

plastmasinių „užtrauktukų“,

pagamintu – kūriniu.

Smaragdinė eglė buvo pripažinta

ir gražiausia Kalėdų egle Lietuvoje.

Originali idėja taip pat sulaukė didelio

JAV, Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Airijos,

Lenkijos, Škotijos žiniasklaidos ir

dizainerių bendruomenių dėmesio.

Smaragdinė eglė savo gyvenimo

nebaigė. Ji yra išardyta dalimis ir

saugoma sandėlyje. „Jei liks lempučių

ir laiko, ketiname dalį jos išdėstyti ant

Aleksoto kalno. Šią eglę labai norėjo

atsivežti Parmos miestas Italijoje,

tačiau šiemet jau nebespėjo. Eglę

norėtų eksponuoti ir vienas Švedijos

miestas. Į ją jau žiūrima kaip į Guinnesso

rekordą“, – džiaugėsi J.Šmidtienė.

Ji atskleidė, kad nemažai Smaragdinės

eglės dalių – kamienas, papuošimai –

panaudoti šių metų Kalėdų medžio

kūrimui.

Aukščiausia pasaulyje

Eglę puoš

20 tūkst. aukso

spalva nudažytų

kankorėžių,

daugybė

plastikinių gėlių.

Sukurti Kauno Kalėdų eglę šiemet

vėl patikėta Tekstilininkų ir dailininkų

gildijos vadovei J.Šmidtienei.

J.Šmidtienė:

„Ši eglė bus daugiametė. Kiekvienais metais prie jos galės prisidėtivis daugiau.“

E.Ovčarenko nuotr.