Gyvenimas

Pietų Korėja: darbas iki nukritimo Susiruošusi į magistrantūrą viename iš Seulo universitetų Modesta Naciutė manė Pietų Korėjoje ilgai neužsibūsianti. Bet negrįžta jau penkerius metus. Nors perprasti korėjiečių gyvenimo būdą ir jų kryžiukų bei rutuliukų raštą sekasi sunkiai, dirbti tenka iki nukritimo, šitos aferos lietuvė nesigaili.

18–19 psl.

Sportas

Skylėti Lietuvos krepšinio marškinėliai Lietuvos krepšinio lygos sezono uždanga leidžiasi. Didžiausias įvykis –žinia, kad karalius – dabar jau buvęs Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas – visiškai nuogas. Bet ir be pinigų likęs „Žalgiris“ fi nale sumindė kaip niekada silpną Vilniaus „Lietuvos rytą“. Savaitraštis „15min“ aptaria prastėjančius antrosios religijos reikalus.

14-15 psl.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.17 (1298) • 2013 m. gegužės 10 d.

Politika

D.Grybauskaitės triumfas

Karolio Didžiojo prizu apdovanota prezidentė D.Grybauskaitė atsidūrė tarp pasaulio galingųjų. Lietuvos vadovė neslėpė pasididžiavimo, sveikinimo kalbų klausėsi neįprastai susijaudinusi ir buvo pasipuošusi labiau nei kada nors anksčiau.

3 psl.

Politika

Pasiklydęs tarp žodžių

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius viešai kalba dažnai, bet dar dažniau keičia poziciją, ją tikslina arba skundžiasi, kad jo minčių nesuprato žurnalistai. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kodėl premjeras lieka nesuprastas.

4 psl.

Pasaulis

Italijos spaudos bosasRomos „La Repubblica“ – Italijos žiniasklaidos ikona. Savaitraštis „15min“ su leidinio vyriausiuoju redaktoriumi Ezio Mauro kalbasi apie krizės ištiktą Italiją ir spaudos ateitį.

12-13 psl.

Dž

.G.B

ary

sa

itė

s n

uo

tr.

BF

L n

uo

tr.

As

me

nin

io a

rch

yv

o n

uo

tr.

BF

L n

uo

tr.

Svarbiausia Kauno šeima

Garbaravičių šeima iki šiol pretendavo į pavyzdinius Lietuvos turtuolius. Tačiau ilgai ir kruopščiai kurtą įvaizdį klibina įtarimai.

Pusbroliai Jonas

(kairėje) ir Linas

Garbaravičiai

netikėtai įsivėlė

į baudžiamąja byla

virtusį skandalą.

„15min“ archyvo nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 10 d.2 | Politika

Kokios bausmės nusipelnė E.Vareikis?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Už žmonos sumušimą jis

turėtų pasėdėti kalėjime

(4995) 22 proc.

E.Vareikis turi pasitraukti

iš Seimo (9292) 41 proc.

Jį reikia ne bausti, o rimtai

gydyti nuo alkoholizmo

(5547) 25 proc.

Žmogus atgailauja, tad jam

reikia atleisti (2782) 12 proc.Sraigtasparniai – jėga!Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas G.Steponavičius paleido dūdas, kad Vyriausybė planuoja 43,3 mln. litų iš ES paramos, skirtos švie-timui ir moksliniams tyrimams, permesti skraidy-mo aparatams pirkti. Sargyba! Mokslą valdžia muša!

Kažkur tai jau girdėta. Ne apie mokslą ir mušimą. Mūsų mokslas ir taip leisgyvis. Su 43,3 mln. Lt ar be jų – vis tiek nebepagydoma mažakraujystė. Apie sraigtasparnius.

Nelaiminga lietuvio meilė skraidymo aparatams brėžiasi nuo žemaičių garlėkio laikų. Apraudotas S.Dariaus ir S.Girėno skrydis. Airijos pievoje sudužęs F.Vaitkaus aeroplanas. Aptapšnotas lakūno R.Pakso suktukas prezidentūroje. Tik J.Kairį Apvaizda sau-go, bet vairuoti žemėje ir jam nesiseka.

Gal todėl valdžios žvilgsniai ėmė krypti į sraigtas-parnius aplinkai stebėti. Laipsniu žemiau, bet už-tat žemė arčiau. Tačiau ir čia atsirado blogio jėgų, kurios pagalius į sraigtus kaišioja.

Pasvarstykite patys. Kiek čia seniai darbą baigianti A.Kubiliaus Vyriausybė bandė iš ES JESSICA fondo, skirto namams renovuoti, paimti 139 mln. litų ir už juos nupirkti tris sraigtasparnius.

Planas žlugo. Supasavo liberalai. E.Masiulis tada pareiškė: „Didžioji dalis žmonių, esančių valdžioje, nebesuvokia realybės, nebesupranta, kas darosi.“

Kas teisybė, tai ne melas. Bet sraigtasparnių vis dar neturime. Laimėjo šliaužioti, bet ne skraidyti galinčiųjų lėkštas mąstymas, kad trys sraigtaspar-niai niekada neatsvers 139 apšiltintų blokinių dau-giabučių. Polėkio stygius – lyg Kaino ženklas mūsų valstietiškos valstybės kaktoje.

Bet net Lietuvoje nėra to blogo, kas neišvirstų į gera. Arba dar blogesnį – jei mąstysime kaip G.Ste-ponavičius.

Vos tik žlugo užmačia „sraigtasparniai vietoj ap-šiltintų namų“, renovacija pajudėjo iš mirties taš-ko. Sraigtasparnių baubas veikia? Ką tik parengtas Renovacijos įstatymo projektas numato, kad tiems, kurie gauna kompensacijas už šilumą, bet nepritaria renovacijai, kompensacijos iš pradžių bus sumažin-tos perpus, o po metų ir visai nutrauktos.

Ir tegu nedejuoja konservatorius R.Dagys, kad žmonės išmirs, kad užtektų pagąsdinti nurėžus kokį 10 proc. kompensacijos, ir tai tik tuos, kurie neina bal-suoti dėl renovacijos. Neišmirs. Šiltinsis kaip dideli.

Lygiai taip pat nesuprasdamas einamojo momento svarbos, G.Steponavičius be pagrindo dūsauja, kad 43 mln. litų ES paramos lėšų norima lengva ranka paleisti į orą – įsigyti sraigtasparnių.

Priešingai, švietimas ir mokslas turėtų greit suža-liuoti. Renovacijos ir sraigtasparnių sugretinimo pa-vyzdys rodo, kaip lengvai galima išspręsti fi nansines valstybės problemas. Tereikia pagrasinti atimti kokį 40-50 mln. litų iš tos srities, kuri, atrodo, nebeturi nieko, ir paaiškės, kad reikalai taisosi.

Kam ten dar reikia daug milijonų? Policininkų algoms? Kaip visada – bibliotekininkėms? Atimkim pradžiai iš visų jų po 43,3 mln. Lt ir pagrasinkim už juos nupirkti po sraigtasparnį aplinkai iš oro stebė-ti. Ir pamatysite, ko nematę. Sraigtasparniai – jėga!

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Vos tik žlugo užmačia „sraigtasparniai vietoj apšiltintų namų“, renovacija pajudėjo iš mirties taško.

61000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

SSaavvaaaiitttėėėssss ffffffoooookkkkkkuuuuuusssaaassss

Rimo Valeikio pieš.

Intelektualus politikos ruonis, maktelėjęs svaigalų, virsta tikru lietuviu Egidijumi Vareikiu. Jis girtas užmiega bet kur, vairuoja automobilį, muša žmoną ir atsipeikėja tik pamatęs policininkus bei žmones baltais chalatais. Faina, labai faina.

Apklausoje

dalyvavo

22616

žmonių

22PROC.

12PROC.

25PROC.

41PROC.

15min • 2013 m. balandžio 10 d. Politika | 3

Karolio Didžiojo prizu pasipuošusi prezidentė Dalia Grybauskaitė atsidūrė solidžioje iškilių Europos ir JAV politikų, monarchų, disidentų bei visuomenės veikėjų kompanijoje.Apdovanojimas ketvirtadienį, Europos die-ną, Lietuvos vadovei buvo įteiktas Ache-no rotušėje, stovinčioje ten, kur gyveno pats Karolis Didysis. Ji įvertinta už indėlį siekiant Europos vienybės, už lyderystę Europos Sąjungoje (ES) ir Baltijos regio-ne, pastangas sprendžiant fi nansų krizę ir kuriant ekonominį stabilumą.

Pagyros ir pagarbaIki šiol santūriai dėmesį savo asmeniui vertinusi Lietuvos vadovė neslėpė pasidi-džiavimo šiuo įvertinimu. D.Grybauskaitė sveikinimo kalbų klausėsi neįprastai susi-jaudinusi ir buvo pasipuošusi labiau nei kada nors anksčiau.

Prizo teikėjai negailėjo pagyrų tiek D.Grybauskaitei, tiek Baltijos šalims. Ryž-tingai krizę įveikę lietuviai yra pavyzdys visai ES, pareiškė Europos Parlamento pir-mininkas Martinas Schulzas.

Pasak BNS, sveikindamas prezidentę D.Grybauskaitę Karolio Didžiojo apdova-nojimo įteikimo proga, politikas teigė, kad šiuo apdovanojimu pagerbiami visi Lietu-vos piliečiai.

„Už tai, kad esate Lietuvos piliečiai, už tai, kad mylite savo šalį, dirbate Lietuvos naudai ir Europai. Norėčiau skirti šį apdo-vanojimą visiems jums“, – šiuos žodžius D.Grybauskaitė ištarė lietuviškai.

Anot jos, iš Europos tėvų ir visų, kurie investavo į sėkmingą ES sukūrimą ir išliki-mą, turime išmokti svarbiausią pamoką – dabar Europai, labiau negu kada nors, bū-tina valia priimti atsakingus sprendimus. „Iššūkius galima spręsti tik prisiimant at-sakomybę, ją prisiimti turi visi – ir lyderiai, ir kiekvienas europietis“, – kalbėjo valsty-bės vadovė.

Pasak prezidentės, Europai reikia atsa-kingos fi skalinės politikos, kurios esmė paprasta – gyventi pagal išgales. Ji primi-nė, kaip Lietuva kovojo su krize, kad žmo-nėms buvo labai sunku, tačiau jie išliko supratingi ir kantrūs.

Ceremonijoje dalyvavo ES Vadovų Tary-bos prezidentas Hermanas Van Rompuy, kiti aukšti ES pareigūnai, keli ankstesni Karolio Didžiojo apdovanojimo laureatai. Ceremoniją Achene stebėjo europarlamen-taras Vytautas Landsbergis, Seimo vicepir-mininkas buvęs premjeras G.Kirkilas, kurio vadovauta Vyriausybė kaltinama nuslėpusi

artėjančią krizę, bei buvęs premjeras kon-servatorių pirmininkas Andrius Kubilius, kuriam teko taisyti G.Kirkilo klaidas ir traukti Lietuvą iš krizės.

Po apdovanojimo ceremonijos Lietuvos prezidentė pabendravo su šalia Rotušės susibūrusiais žmonėmis, tarp kurių buvo nemažai lietuvių.

Atsakas Šaltajam karuiSimboliška, kad Karolio Didžiojo prizas teikiamas Achene, Vokietijos mieste ne-toli Belgijos.

Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai ne-pasiūlė, kaip Europa galėtų vieningai kurti ateitį, priešingai – Vokietija ir visas žemy-nas buvo padalintas. Iniciatyvos ėmėsi pa-prasti Acheno miesto gyventojai.

Dr. Kurtas Pfeiff eris išsilavinusius miesto žmones subūrė į literatūros klubą. Jie dis-kutuodavo, kviesdavosi politikus, moks-lininkus ir menininkus. 1949 metų gruodį K.Pfeiff eris bendraminčius įspėjo, kokių pasekmių Vokietijos Federacinei Respu-blikai turės prasidedantis Šaltasis karas. Jis taip pat pasiūlė skirti apdovanojimą už indėlį stiprinant Vakarų Europos tapaty-bę ir vienybę, darbą bendruomenės labui, žmogiškumui ir taikai pasaulyje. Pirmasis prizas, pavadintas Achene amžinojo poil-sio atgulusio Europos vienytojo Karolio Di-džiojo vardu, buvo įteiktas jau 1950 metų gegužę eurointegracijos pionieriui, austrų politikui ir fi losofui, grafui Richardui Ni-kolausui Eijiro von Coudenhove-Kalergi.

„15min“ inf.

Politikos „Oskaras“ D.Grybauskaitei

D.Grybauskaitė

apdovanojimu džiaugėsi

su Achene susirinkusiais

lietuviais.

Dž.G Barysaitės nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius viešai kalba dažnai, bet dar dažniau keičia poziciją, ją tikslina arba skundžiasi, kad jo minčių nesuprato žurnalistai. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kodėl premjeras lieka nesuprastas.

Vyriausybės vadovu tapusį socialdemokratų lyderį, kaip nė vieną iš ankstesnių premje-rų, pamėgo šmaikštūs politinio gyvenimo stebėtojai. Pirmosiomis A.Butkevičiaus dar-bo savaitėmis jie retą dieną nepasiūlydavo naujo posakio, fotomontažo, karikatūros ar aštraus komentaro.

Kliuvo nuolat besikeičianti politiko nuo-monė dėl mokesčių, pensinio amžiaus vė-linimo, naujos atominės elektrinės (tai ža-dėjo ją statyti, tai atsižvelgti į referendumo rezultatus, tai siekti energetinės nepriklau-somybės, tai vengti didžiulių skolų) ir kitais klausimais.

Premjeras pyko, kad opozicija kritikuoja Vyriausybę neišlaukusi 100 dienų – tiek nau-jai valdžiai leidžiama apšilti kojas, o žurna-listai neteisingai interpretuoja jo žodžius.

Žurnalistai ne taip suprato?Balandį žiniasklaidai paviešinus atnaujintą Nacionalinės energetikos strategiją rengu-sios darbo grupės išvadas, A.Butkevičius pareiškė, kad jo Vyriausybė, praėjusių metų pabaigoje sustabdžiusi Visagino atominės elektrinės projektą, ketina jį atnaujinti.

„Šiandien Strateginio komiteto posėdy-je priimtas sprendimas: mes pasisakome, kad Lietuva turi būti branduolinės energe-tikos šalis“, – žurnalistams aiškino Vyriau-sybės vadovas. Jis dar pridėjo, kad taip at-veriamas kelias derėtis tiek su regioniniais partneriais, tiek su potencialia investuotoja į AE – Japonijos korporacija „Hitachi“, visų pirma, siekiant mažesnės elektros gamy-bos savikainos.

Tačiau jau po poros valandų A.Butkevičius kalbėjo kitaip. Jis tvirtino, kad žurnalistai jį ne taip suprato: „Iš tiesų Visagino atomi-nės elektrinės (VAE) projektas Lietuvai per

brangus: esame branduolinės energetikos šalis, nes turime uždaryti senąją Ignalinos atominę elektrinę. Bet aiškiai yra pasaky-ta, kad mes dabartinio VAE projekto nega-lime įgyvendinti, nes elektros kaina yra per didelė. Dėl to mes turime informuoti savo partnerius, kad jie svarstytų, kokį priims toliau sprendimą.“

Praėjusią savaitę premjeras Žinių radijo eteryje užsiminė, kad VAE projektui anali-zuoti Baltijos šalys gali įkurti bendrą įmonę, kuri ir turėtų atsakyti, ar statyti Lietuvoje branduolinę jėgainę.

Premjerą radijo laidoje tiesiogiai kalbi-nęs žurnalistas Aurimas Perednis prisipaži-no nesupratęs: jei VAE statyba yra politinis sprendimas, kaip tokia įmonė įsakys politi-kams, ką daryti?

Kodėl Vyriausybės vadovui taip dažnai tenka tikslinti tai, ką jis yra pasakęs? Kas jam trukdo savo mintis dėstyti aiškiau – liežuvis ar kitos priežastys?

Tinka ir rinkėjams, ir versluiOrganizacijų vystymo ir komunikacijos paslaugų kompanijos „Cezaris“ partnerio Mindaugo Kubiliaus žodžiais, dabartinio premjero asmenybė – kitokia nei jo pirmta-ko Andriaus Kubiliaus, bet jis turi tam tikrų savybių, kurios garantuoja populiarumą.

Konservatorių lyderis A.Kubilius ko-munikavo geriau, bet mąstė miglotai. A.Butkevičiaus mąstymas – dalykiškas, bet jam sunkiau sudėlioti savo mintis.

„A.Kubiliaus mąstymas, modernios vals-tybės vizijos sumišusios su politinio kapitalo plėtra. Dalykiškumo tame, sakyčiau, yra gal tik 30 procentų, – sakė savaitraščio „15min“ pašnekovas. – A.Butkevičiaus galvoje domi-nuoja dalykiškas–ūkiškas mąstymas, jo yra 70–80 proc. Premjeras sugeba raiškiai komu-

nikuoti tik apie jam aiškius sprendimus. Bet dažnai kalbėdamas viešai jis būna dar nesu-formulavęs, ką nori pasakyti.“

Žurnalistų pagautas nepasiruošęs, A.Butkevičius nesugeba aiškiai išdėsty-ti minties, todėl prasideda interpretaci-jos. Bet kai sprendimas jau suformuluotas, A.Butkevičius kalba dalykiškai ir supranta-mai. Nesugebėjimas aiškiai komunikuoti, anot M.Kubiliaus, yra trūkumas politinėje komunikacijoje ir valstybės valdyme.

Bet panašių procesų esama ir versle – kuo didesni pinigai sukasi, tuo ilgiau brandina-mas sprendimas.

„Tikėtis, kad premjeras kaip mat skelbs sprendimus dėl atominės elektrinės, kai kalbame apie valstybės milijardus, neatsa-kinga, – aiškino ekspertas – A.Butkevičiaus išsilavinimas neleidžia kalbėti, jei neturi, ką pasakyti. A.Kubilius, priešingai, visada turi, ką pasakyti. O dalykiškumo jo spren-dimuose akivaizdžiai trūko.“

M.Kubilius atkreipė dėmesį, kad pasikei-tus premjerui padidėjo reinvesticijos – vers-lui A.Butkevičius aiškesnis ir labiau pro-gnozuojamas, kitaip tariant, gerėja verslo aplinka.

Komunikacijos specialistas pataria, kad tuomet, kai Vyriausybės vadovas dar nėra apmąstęs savo pozicijos, komentarus dalinti ir kritikos strėles priimti turėtų jo viešųjų ry-šių komanda. Tik suformulavus aiškią žinią prieš kameras turėtų stoti A.Butkevičius.

„Viešosios komunikacijos – aiškiai artiku-liuoti mintis, kontroliuoti emocijas ir val-dyti save, galima išmokti. A.Butkevičius akivaizdžiai auga. Galiu prognozuoti, kad po metų jis kur kas aiškiau reikš mintis“, – spėjo M.Kubilius.

Jis – ne humanitarasNe visada raiškiai ir suprantamai išsako-ma premjero pozicija Vilniaus universite-to (VU) prof. dr. Reginos Koženiauskienės nestebina: „Nereikia daug norėti – juk jis ne humanitaras.“

Tačiau retorikos specialistė pabrėžė, kad keičiama nuomonė ar kiti kliūnantys daly-kai rodo ne iškalbos, o argumentų stoką ir logikos nepaisymą: „Nors aš, kai jis kalba, suprantu.“

Anot profesorės, retas Lietuvos politikas yra išklausęs retorikos kursą, nebent, pa-vyzdžiui, turintieji teisinį išsilavinimą, dir-busieji advokatais.

Jei kas ir geba nuosekliai, įtaigiai kalbė-ti, dažniau tai yra savamoksliai. Bet, nors esama vadovėlių, savamoksliams sekasi sunkiau – vis tiek reikalingi specialisto pa-tarimai, seminarai. Užtat dabar retorikos pagrindų galima gauti net mokykloje.

R.Koženiauskienė dažnai sulaukia po-litikų, teisininkų ir kitų žmonių prašymų paskaityti paskaitą apie iškalbos meną ar patarti asmeniškai. Ji prisiminė, kad prieš keletą metų pagalbos prašė dabartinis Sei-mo pirmininkas Vydas Gedvilas.

4 | Politika

Pasiklydęs tarp savo žodžiųPremjeras Algirdas Butkevičius pirmiau kalba, o tik paskui galvoja

M.Kubilius:

„A.Butkevičius akivaizdžiai auga. Galiu prognozuoti, kad po metų jis kur kas aiškiau reikš mintis.“

p ų jaiškiau reikš mintis.“

Premjeras

A.Butkevičius

dažnai pasako ne

tai, ką turi galvoje.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Šią apžvalgą parašyti mus paskatino ilgai stebėtas Darbo partijos bylos nagrinėjimas teisme bei Viktoro Uspaskich parodymai, po kurių teisėja paklausė, ar jis sutinka atsakyti į proceso dalyvių klausimus. V.Uspaskich atsakė: „Taip, bet tik į tuos klausimus, kurie yra tiesio-giai susiję su manimi, tai yra, jei yra liudytojų, kurie liudija, kad aš galimai daviau kokį nors nurodymą pažeidinėti įstatymus ar liepiau ne-tinkamai tvarkyti buhalteriją, jei yra nors vie-nas mano ranka sukurtas dokumentas šitoje by-loje, jei yra kokios nors operatyvinės medžiagos, susijusios su manimi, kurioje girdėti ar matyti, kad aš kalbu ir liepiu pažeidinėti įstatymus, jei yra liudytojų, kurie teigtų, kad aš gavau kokį nors neoficialų atlygį ar kam nors daviau tokių pinigų, jei yra dokumentų, kurie buvo suras-ti mano name, kabinete, kompiuteryje ir yra įtraukti į šitą bylą, aš pasiruošęs atsakyti į vi-sus klausimus.“

Keista, tačiau, nepaisant begalinių kalbų apie V.Uspaskich kaltę, nė vienas proceso da-lyvis – nei teisėjai, nei prokuroras – neuždavė nė vieno klausimo! Dar keisčiau yra tai, kad žiniasklaida pranešė, jog V.Uspaskich atsisa-kė atsakyti į klausimus. Tai yra visiškas melas. Toks posūkis mums atrodo labai keistas. Mes visi laukėme V.Uspaskich parodymų šioje by-loje, bet nei prokuroras, nei teisėjai neuždavė nė vieno klausimo. O kur dar toks nepadorus visuomenės dezinformavimas. Ar tai reiškia, jog tai, ką V.Uspaskich kalbėjo duodamas pa-rodymus, yra visiška tiesa?

Nors mes nesame V.Uspaskich šalinin-kai, bet norime ateityje būti geri, sąžiningi ir objektyvūs teisininkai ir politologai, o kai kurie mūsų šios bylos pagrindu net rašo savo diplominius darbus, tačiau mums tampa nebe-aišku, koks yra mūsų Lietuvos teismas ir kaip vadinasi tokia valstybė?

Būtent toks elgesys mus išprovokavo ap-klausti šitos bylos prokurorus, advokatus, civi-linio ieškinio ieškovus, teisiamuosius ir išdės-tyti tai žiniasklaidoje, kad visuomenė matytų ir kitą šitos bylos pusę. Juk nemažai studentų, būsimų teisininkų ir politologų stebi šį procesą ir taip pat turi savo nuomonę. Sąžiningai pasa-kius, atsakymai tiesiog šiurpino.

Teisės praktika ir teorija — kaip diena ir naktis

Iš universitetuose dėstomų paskaitų mes ži-nome, kad teisinėje, demokratinėje valstybėje taikyti griežtesnę kardomąją priemonę reko-menduojama tuo atveju, jei švelnesnė priemo-nė galėtų sutrukdyti tyrimui arba jei kaltina-masis yra pavojingas visuomenei. Taip pat – jei yra neginčijamų įrodymų, įrodančių įtariamo-jo kaltę. Dar daugiau – drausti rinkimų metu susitikinėti su rinkėjais demokratinėje valsty-bėje yra visiškas absurdas. Tad arba mes kažko nesupratome iš paskaitų universitetuose, arba realybėje yra visiškai kitaip. Nemanykite, kad tai yra naivus jaunų žmonių retorinis klausi-mas. Tai klausimas žmonių, kurie greitai už-sivilks teisininko mantiją arba dirbs politolo-gijos, žurnalistikos, socialinėje sferoje, galbūt dėstytojaus. Tad tikrai nenorime pradėti savo profesinės karjeros melu, todėl pabandysime parodyti šį procesą nuo pradžios.

Šiame straipsnyje panaudosime informaci-ją apie tai, ką girdėjome ir matėme teismo sa-lėje. Norime, kad į tai atkreiptų dėmesį ir mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes ne kartą esame girdėję ją kalbant apie tai, kad Lietuvos teismai turi būti sąžiningi, objekty-vūs ir nešališki. Taip pat girdėjome, kad mūsų prezidentė ruošiasi vadovauti ir visai Europos Sąjungai, tad neabejojame, jog ji nori, kad ir

Europa ją matytų kaip demokratišką ir žmo-gaus teises puoselėjančią vadovę.

„Atsitiktinė“ byla

Pasidomėjome, iš kur atsirado ši byla. Ar kas nors padavė ieškinį prieš Darbo partiją, ar kas nors ją apskundė? NE. Pasirodo, tiesiog prokurorams lyg ir „atsitiktinai“ į rankas pa-teko dokumentai, susiję su vadinamąja juodąja Darbo partijos buhalterija. Ne, mes nejuokau-jame, iš bylos suklijuotos medžiagos matyti, kad būtent taip ir įvyko – atsitiktinai. Ar tai skamba įtikėtinai?  Nelabai. O svarbiausia – už tą atsitiktinumą, dar nepasibaigus teismui (ką ten teismui, byla net nebuvo atiduota į teismą), tie pareigūnai, į kurių rankas pateko „atsitiktiniai“ dokumentai, buvo apdovanoti ordinais už sukurtą Darbo partijos bylą. Ar jūs girdėjote, kad kokioje nors pasaulio valstybėje ordinais apdovanotų už atsitiktinumą? Arba sinoptikus už gerą orą? Mes irgi negirdėjome. Bet Lietuvoje taip atsitiko.

Ar jūs girdėjote, kad kurioje nors pasaulio teisinėje, demokratinėje valstybėje žmogus, kuris anksčiau buvo baustas už dokumentų klastojimą, vėl klastotų dokumentus ir sugebė-tų įtikinti prokurorą, kad jis vėl nesuvokė klas-tojęs dokumentų, o prokuroras, užuot iškėlęs jam bylą ir siūlęs griežtesnę bausmę, jį atleistų nuo atsakomybės ir dar leistų liudyti prieš ki-tus? Mes irgi negirdėjome, bet Lietuvoje, pasi-rodo, tai įmanoma.

Sužinojus tokią informaciją mūsų smalsu-mas dar labiau padidėjo, mes paklausėme pro-kuroro, „ar galima žmogų, vieną kartą baustą už dokumentų klastojimą ir vėl suklastojusį dokumentus, atleisti nuo atsakomybės?“ Pro-kuroras atsakė, kad mes „per daug užduoda-me klausimų“. Paklausėme, „kuo kaltinamas V.Uspaskich?“ Atsakymas: „Apgaulingos bu-halterijos organizavimu ir sukčiavimu, tur-tinės prievolės vengimu, išvengiant sumokėti mokesčius“. Paklausėme: „Ar turite neginčija-mų įrodymų?“ Atsakymas: „Klausykitės mano baigiamosios kalbos.“

Klausėmės – neišgirdome. Taigi, kaip mus mokė universitetuose, turi būti aiškūs, nedvi-prasmiški, neginčijami įrodymai: liudytojų parodymai, kokie nors dokumentai, opera-tyvinė medžiaga, kratos metu surasti doku-mentai, įrodantys daromus nusikaltimus, arba žmogus, pagautas nusikaltimo vietoj. Nieko panašaus byloje nėra, nieko panašaus proku-

roras teismui nepateikė. Tad kaip tas velnias V.Uspaskich organizavo tą nusikalstamą gru-pę ir koordinavo jos veiklą? Gal telepatijos būdu? Nes reikia atlikti kokius nors veiksmus – turbūt sukviesti žmones, duoti tam tikrus nurodymus... nieko panašaus byloje nėra. Pro-kuroras tik kalba apie tai, bet teismui jokių įrodymų nepateikė. Tad nejaugi ir teismas taip pat tik skaitys nuosprendį, o kaltę įrodančių dokumentų nerodys?

Duomenų apie nusikaltimą prokurorai neturi

Dar mums dalyvaujant Seimo laikinojo-je komisijoje prokuroro Sauliaus Versecko buvo klausiama: „Ar byloje turite kokių nors dokumentų, kuriuos kratos metu suradote V.Uspaskich kabinete, name ar jo kompiute-ryje?“ Atsakymas  — NE. Klausimas: „Ar tai-kytos prieš V.Uspaskich operatyvinės veiklos priemonės?“ Taip. Klausimas: „Ar byloje yra surinktos operatyvinės medžiagos, liudijančios V.Uspaskich darant nusikaltimus?“ NE.

Tad už ką jis yra teisiamas? Ar kas nors gali pasakyti aiškiai ir be išvedžiojimų – kokia yra V.Uspaskich kaltė? Supratę, kad prokuroras neturi prieš V.Uspaskich apčiuopiamų įrody-mų, paklausėme: „Kodėl reikėjo V.Uspakich dėti antrankius, kišti į kamerą, taikyti kardo-mąją priemonę  – namų areštą, drausti rinki-mų metu susitikinėti su rinkėjais, vėliau taikyti didžiausią Lietuvos istorijoje piniginį užstatą – 1 500 000 Lt?“ Atsakymas prieštarauja pats sau

ir logikai, ir dar su melagingu aspektu: „Jam nebuvo draudžiama susitikinėti su rinkėjais, jam buvo taikoma kardomoji priemonė  – namų areštas, jis turėjo jos laikytis nustaty-tomis sąlygomis.“

Ar supratote ką nors iš šito atsakymo?  Ir mes ne. Juk pagal prokuroro atsakymą išeina, kad V.Uspaskich nebuvo draudžiama susiti-kinėti su rinkėjais, jam tik buvo draudžiama išeiti iš namų. O apie V Uspaskich pavojų vi-suomenei išvis neišgirdome jokio atsakymo. O juk dar yra teismo sprendimas: „V Uspaskich veikla, susijusi su politika, ribojama teisėtai.“ Europos Sąjungos šalyje draudžiama užsiimti politika! Kas tai? Kas nors gali tai paaiškinti? Į kokią diktatūrą mes keliaujame?

Neteisėtai surinkti įrodymai

Dar įdomiau – iš V.Uspaskich parodymų išgirdome, kad krata Darbo partijos būstinė-je buvo atlikta neteisėtai. Prokuroras suskubo tai paneigti pasakydamas, kad „niekas nekėlė pretenzijų“, bet nutylėdamas, kad Darbo par-tijos vadovo pavaduotoja ir partijos advokatas 6 valandas stovėjo už durų ir nebuvo leidžiami į patalpas, kur vyko kratos, apie tai kaip pre-tenziją advokatas ir pavaduotoja įrašė ir kratos protokole. Tad vėl melas, ir melas teismo kole-gijai, nes pretenzija buvo, iš kurios aiškėjo, kad 6 valandas krata vyko be vadovybės ir advoka-to. Tad ką pareigūnai darė 6 valandas patalpo-se? Ko nors ieškojo ar ką nors klastojo? Ar gali tokios kratos metu neva surasti dokumentai būti laikomi įrodymais?

Universitetuose mums dėsto, kad teisinėje, demokratinėje valstybėje ne pagal taisykles atliktos kratos metu surinkti duomenys ne-gali būti laikomi įrodymais. Juolab kad kalti-namųjų advokatai prašė atlikti kompiuterinių laikmenų, kurios buvo paimtos neteisėtos kra-tos metu, ekspertizę, parašų ekspertizę, doku-mentų tikrumo ekspertizę, tačiau visus šiuos prašymus teismas atmetė. Tad taip ir nesupra-tome, ką teismas nori sužinoti šitoje byloje? Ar tikrai ieškoma tiesos? O gal patarsite mums, kaip tokio proceso pagrindu rašyti diplominį darbą? Ir kaip jį pavadinti — „Taip turi būti renkami bylos duomenys?“ Ar universitetai priims tokį diplominį darbą? Ar mes turime daryti taip, kaip daro žurnalistai, kurie rengė reportažus apie šitą bylą iš teismo salės? Viena matė, o kita pristatinėjo visuomenei? Ne, mes dar nesugebėjome taip supūti, kad viena maty-tumėm, o kita sakytumėm.

Tad prokuroro paklausėme, kuo jis remiasi, kaltindamas V.Uspaskich. Atsakymas para-doksalus: žmogaus, kuris jau iki Darbo parti-jos bylos buvo baustas už dokumentų klasto-jimą ir atėjęs dirbti į Darbo partiją vėl suklas-tojo dokumentus, tačiau buvo atleistas nuo atsakomybės, liudijimais prieš V.Uspaskich. Paprastai kalbant, infiltruotas agentas sufabri-kuoti bylą tam, kad būtų sužlugdytas politinis konkurentas. Būtų keista, jei mes, universitetų studentai, tai matome, o teismas – ne.

Štai tokia mūsų, jaunų būsimų teisininkų, politologų, žurnalistų ir dėstytojų straipsnių ciklo apie Darbo partijos bylą pradžia. Šią medžiagą būtinai panaudosime savo diplomi-niuose darbuose, tik kaip pavyzdį, kaip nega-lima daryti.

Šio reportažo tęsinį skaitykite kituose spaudos numeriuose.

Su pagarbastudentų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę!“

Darbo partijos byla jaunųjų teisininkų ir politologų akimis

Studentų, jaunųjų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“.

Studentai klausia: „Už ką teisiamas V. Uspaskich?“ U

žsk

. Nr.

30

83

41

15min • 2013 m. gegužės 10 d.6 | Tyrimas

Autizmas ir politika Man baisu. Nes pastaruosius 20 metų man ant galvos neauga plaukai. Ne tai, kad visai neauga, bet šukų nereikia. Man tai netrukdo, nes kai kas sako, kad taip net gražiau, tik manęs tai neguodžia. Ypač kai girdžiu kalbant iš mano kišenės fi nansuo-jamos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką J.Pundzių ir iš ten pat algą gaunantį sveikatos ap-saugos ministrą V.Andriukaitį.

Pirmojo gyvai kalbant negirdėjau ir jo nepažįs-tu, bet kai išgirdau antrąjį per televiziją skelbiant, kad nutukimas gali sukelti ne tik vėžį, bet ir autiz-mą, pasidarė baisu.

Iškart prisiminiau kažkieno siūlymą, kad kandi-datai į Seima, be biografi jos, privačių interesų de-klaracijos ir kitų dokumentų, privalėtų pristatyti ir pažymą apie psichinę sveikatą. Tam siūlymui nebūčiau linkęs pritarti, nes noriu, kad per Seimo rinkimus, priešingai nei LSDP suvažiavime, būtų iš ko rinktis. Tačiau, klausydamas V.Andriukaičio, pagalvojau, kad koks nors papildomas dokumen-tas gal ir nepamaišytų.

Pavyzdžiui, koks nors kokios nors srities kompe-tencijos įvertinimas arba bent minimalus intelekto testas (su sveikam protui įveikiama 80 taškų riba).

J.Pundziaus nepažįstu, tačiau spėju, kad, įvedus papildomus kandidatavimo į Seimą reikalavimus, V.Andriukaitis nebūtų nei Seimo narys, nei svei-katos apsaugos ministras.

Aš, žinoma, ne medikas, bet, nepaisant to, man nekilo mintis, kad gesintuvas ir „Raniberl“ yra to-lygūs pasirinkimai, kaip bando įteigti TV reklama. Galite, žinoma, ginčytis, bet manau, kad tam nerei-kia mediko diplomo. Jo nereikia, kad suprastum, jog antsvoris negali sukelti autizmo. Pakanka ben-drojo išsilavinimo ir to, kas vadinama sveiku protu.

Tiesa, gali būti, kad V.Andriukaičiui suprasti su-trukdė ne kompetencijos ar intelekto stoka, bet nepakankamas užsienio kalbos mokėjimas, nes žinią apie antsvorio įtaką autizmui jis parsivežė iš ES sveikatos ministrų susitikimo.

Tačiau esmės tai nekeičia, ir man vis tiek baisu. Nes jei mūsų sveikatos apsaugos ministras rimtu veidu svarsto apie galimybę padidinti mokesčius piliečiams, kurių kūno masės indeksas viršija mi-nisterijos normatyvą, tai nėra garantijos, kad ry-toj jis taip pat rimtai nediskutuos galimybės ap-mokestinti plikių arba plokščiapadžių. Arba tų, kurie augina barzdas, kaip buvo sugalvojęs caras Petras I, kai kirviu kapojo langą į Europą.

V.Andriukaitis bando mosuoti tuo pačiu kirviu, aiškindamas, kad privačios sveikatos draudimo bendrovės Europoje labai domisi antsvoriu, taba-ko ir alkoholio vartojimu.

Aš spėčiau, kad V.Andriukaitis tai sužinojo skaity-damas profesionalių vertėjų išverstą tekstą, nes tai tiesa. Bet turbūt vertėjai jam nepasakė, kuo skiriasi privatus sveikatos draudimas Europoje nuo Lietu-voje veikiančio privalomojo sveikatos draudimo ir ką piliečiams garantuoja Konstitucijos 53 straipsnis.

Nesu vertėjas, bet man nesunku: tame straipsny-je nėra nė užuominos apie barzdas, plikes, plokščia-padystę, antsvorį, rūkymą ar alkoholio vartojimą.

Kita vertus, V.Andriukaitis yra Seimo narys, tad gali siūlyti keisti Konstituciją ir joje numatyti, ko-kio dydžio PSD įmokas turėtų mokėti jo kolega Seime E.Vareikis.

Aš tokią ministro iniciatyvą palaikyčiau.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Turbūt vertėjai nepasakė V.Andriukaičiui, kuo skiriasi privatus sveikatos draudimas Europoje nuo Lietuvoje veikiančio privalomojo sveikatos draudimo. Garbaravičių šeima pretenduoja į pavyzdinius Lietuvos

turtuolius: sėkmės lydimi verslininkai, politikai, visuomenininkai, mecenatai, fi lantropai. Tačiau ilgai ir kruopščiai kurtą įvaizdį klibina įtarimai.

Skirmantas Malinauskass.malinauskas@15min.lt

Broliai Arvydas ir Ramūnas Garbaravi-čiai bei jų į verslą pasukę vaikai – viena įtakingiausių ir turtingiausių šeimų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Broliai apdairiai pasirinko skirtin-gas partijas. Arvydas buvo vienas įta-kingiausių Liberalų ir centro sąjungos veikėjų, 2003–2007 metais ėjo Kauno mero pareigas. Ramūnas daug metų buvo vienas įtakingiausių Tėvynės są-jungos-Lietuvos krikščionių demokra-tų veikėjų, net šios politinės jėgos iž-dininkas, 2004–2008 metų kadencijos Seimo narys.

Turtus šeimai krauna sėkmingai abie-jų brolių sūnų Lino ir Jono Garbaravi-čių įsuktas rusiškos elektros energi-jos importo verslas bei daugybė kitų, smulkesnių, bet sėkmingai veikiančių bendrovių.

Tačiau pastaruoju metu Garbaravi-čių šeimą ėmė persekioti nesėkmės. A.Garbaravičių nervina Kaune prieš jį pradėti tyrimai, R.Garbaravičius šių metų balandžio mėnesį nieko nepaaiš-kinęs sustabdė savo narystę konservato-rių partijoje, o pusbroliai Jonas ir Linas įsivėlė į galimo papirkinėjimo, sukčiavi-mo bei dokumentų klastojimo skandalą.

Sutapimas ar ne, bet, prokurorams atnaujinus paskubomis nutrauktą bau-džiamąją bylą, J.Garbaravičius nutarė palikti Lietuvą ir imtis visiškai naujo verslo Londone.

Savaitraštis „15min“ pabandė ati-džiau patyrinėti Garbaravičių šeimos fenomeną.

Įtariamojo išpažintisTikru galvos skausmu šiai šeimai tapo mažai kam žinomas Kauno verslininkas Kęstutis Petraitis. Šiuo metu jis kaltina-mas fi nansiniais nusikaltimais. Būtent šis kaunietis dabar nuolat kalba apie galimus Garbaravičių verslo užkulisius.

„Su Jonu mes niekada nebuvome draugai. Buvome bendraklasiai ir ben-drakursiai. Kurį laiką kartu važinėda-vome į Vilnių, nes abu ten dirbome“, –pasakojimą pradeda K.Petraitis.

Minimas Jonas – politiko ir versli-ninko Ramūno Garbaravičiaus sūnus, koncerno „Scaent Baltic“ akcininkas ir buvęs valdybos pirmininkas Jonas Garbaravičius.

Melžė „Kauno energiją“?„Taip bendraujant kilo mintis įkurti savo skolų išieškojimo bendrovę. Iki tol ketverius metus dirbau šį darbą. Ži-nojau, kaip tai daroma“, – tęsė K.Pet-raitis.

Verslui pradėti 2005 metais nusipirk-ta UAB „Actio“, kuri 2006 metais reor-ganizuota į UAB „Creditum“.

„Galėjome su Jonu arba aš vienas įkurti naują bendrovę. Tačiau Jonas

sakė, kad galėtų prisidėti, bet ne tiek pinigais, kiek parūpinti pelningą „Kau-no energijos“ užsakymą. Tam reikėjo seniai veikiančios bendrovės“, – teigė K.Petraitis.

2006 metais „Kauno energijos“ sko-las išieškodavo UAB „Gelvora“ ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“. Su UAB „Skolų išieškojimo biuras“ sutartis buvo nutraukta, o pelningas valsty-binės įmonės užsakymas patikėtas UAB „Creditum“.

„Pinigai iš „Kauno energijos“ pradė-jo eiti. Darbas vyko. Tuomet įsitrau-kė ir A.Garbaravičius. Pats su juo esu kalbėjęs. Arvydo sūnus Linas yra ne kartą pabrėžęs, kad sutartį su „Kauno energija“ pritraukti pavyko per jo tėvą, kuris tuo metu buvo Kauno meras“, – teigė K.Petraitis.

„15min“ gavo K.Petraičio ir aukšto „Kauno energijos“ darbuotojo susi-rašinėjimą, iš kurio matyti, jog UAB „Creditum“ direktoriui savivaldybės įmonės atstovai patys siųsdavo sutar-čių pavyzdžius. 2006 m. rugsėjo 13 d. datuotame elektroniniame laiške K.Petraičiui siūloma pačiam atsirinkti reikiamus dokumentus.

Pasak buvusio „Creditum“ direk-toriaus, „Kauno energijos“ sutartis įmonei buvo labai svarbi: „Pinigai ateidavo kiekvieną mėnesį. „Kauno energija“ perduodavo skolininkus, mes juos muštruodavome. Įprastas darbas. Tačiau niuansų buvo pačioje sutartyje. Skolininkai, kuriuos „Kau-no energija“ perduodavo mums, net nebuvo tikrieji skolininkai. Jie per-duodavo mokius klientus. Tai būda-vo įsipareigojimai už einamąjį mėne-sį, kol klientui laikas mokėti dar net nebuvo atėjęs. Todėl mūsų gaunamos sumos už išieškojimą iš tokių asmenų buvo neadekvačios suteiktų paslau-gų savikainai. 40–50 tūkst. litų buvo realus darbas, kurį galima pagrįsti,

A.Garbaravičius:

„Čia ne Vilnius, čia yra provincija. Ir pešasi čia dėl šimto litų.“

Svarbiausia Kauno šeimaPolitikos, žiniasklaidos ir verslo trikampis

A.Garbaravičius

teigia, kad jį

puola žmonės

be padorumo ir

pavyduoliai.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 10 d. Tyrimas | 7

tačiau sąskaitos būdavo ir po 200 tūkst. per mėnesį.“

Paslaugas teikia iki šiolUAB „Creditum“ skolų išieškojimo pas-laugas AB „Kauno energija“ teikia iki šiol. 2013 metų kovo 4-ąją įvykusio konkurso metu UAB „Creditum“ laimėjo užsakymą, kurio bendra vertė siekia 1,68 mln. litų, ir tapo vienintele skolų išieškojimo ben-drove, kurios paslaugomis naudojasi AB „Kauno energija“.

„Pasiūlėme mažiausią kainą. Esame laimėję ir kitų bendrovių konkursus. Ne-pasakyčiau, kad „Kauno energija“ mums kuo nors išskirtinė“, – „15min“ sakė šiuo metu UAB „Creditum“ vadovaujanti Joli-ta Simanaitytė.

Paklausta, kaip bendrovei pavyko gau-ti „Kauno energijos“ sutartį pirmą kar-tą, J.Simanaitytė sakė tuo metu UAB „Creditum“ nedirbusi, todėl aplinkybių nežinanti.

AB „Kauno energijos“ valdybos pirmi-ninkas Valdas Lukoševičius „15min“ taip pat sakė nežinantis pirmosios sutarties su UAB „Creditum“ atsiradimo aplinkybių. Jis pasiūlė kreiptis į bendrovės direktorių Rimantą Baką, tačiau šis, per savo darbuo-tojas kelis kartus pažadėjęs skirti laiko po-kalbiui, jo taip ir nerado.

UAB „Creditum“ nepatraukė ir Kauno mero, AB „Kauno energija“ stebėtojų ta-rybos pirmininko Andriaus Kupčinsko dėmesio.

„Stebėtojų tarybos pirmininkas skolų iš-ieškojimo bendrovės nerenka. Tačiau jūs atkreipėte mano dėmesį, nurodėte kon-krečias aplinkybes, tad tuo tikrai pasido-mėsime“, – žadėjo meras.

Įmonių raizgalynėJ.Garbaravičius neigia turėjęs ką nors ben-dro su K.Petraičiu. „Reaguodamas į toliau prieš mane tęsiamą šmeižto kampaniją ir piliečio K.Petraičio melagingą informaciją, pareiškiu, kad su K.Petraičiu nesu įkūręs nei įmonės UAB „Creditum“, nei jokios ki-tos įmonės. Taip pat atsakingai pareiškiu, kad niekada nieko nesu papirkęs ar nuro-dęs papirkti, ir visi K.Petraičio man viešai

metami kaltinimai yra melas“, – rašoma verslininko pareiškime.

„15min“ jis nurodė civilinę bylą, kuri pra-dėta paties K.Petraičio iniciatyva siekiant įrodyti, jog faktiniu UAB „Creditum“ savi-ninku buvo koncernas „Scaent Baltic“. Šią bylą ieškovas pralaimėjo. Tačiau K.Petraičio ir Garbaravičių šeimos ryšiai tiriami bau-džiamojoje byloje.

Be to, buvusius verslo ryšius liudija ne tik išsaugotas elektroninis susirašinėji-mas, slapta daryti pokalbių įrašai, bet ir su J.Garbaravičiumi susijusios įmonės, ku-rioms skirtingu metu priklausė UAB „Cre-ditum“ akcijos.

2006 metais 100 proc. UAB „Creditum“ akcijų valdė K.Petraičio motina. Vėliau dalį akcijų įsigijo bendrovė „Elvaami“. Ši įmo-nė 2009 metais buvo viena iš „Scaent Bal-tic“ akcininkių.

Koncernas „Scaent Baltic“, kuriam pri-klauso dalis didžiausio žaidėjo Lietuvos elektros rinkoje „Inter RAO Lietuva“ akci-jų, sieja visą Garbaravičių šeimą.

R.Garbaravičius yra šios įmonės valdybos narys ir generalinio direktoriaus patarėjas. A.Garbaravičius turi šios įmonės akcijų ir taip pat užima generalinio direktoriaus pa-tarėjo pareigas.

J.Garbaravičius prieš mėnesį pasitrau-kė iš koncerno „Scaent Baltic“ valdybos pirmininko pareigų, tačiau liko jo akcinin-ku. Kitas R.Garbaravičiaus sūnus Saulius yra koncernui priklausančios žiniasklai-dos grupės „SC Baltic Media“ valdybos pir-mininkas. R.Garbaravičiaus žmona Birutė yra „SC Baltic Media“ redaktorių kolegijos pirmininkė.

UAB „Creditum“ akcininke tapo ir bendrovė „SC property“, kuri šiuo metu

reorganizuota į „Scaent Baltic Investment“. Jai vadovauja A.Garbaravičiaus sūnus Linas. Bendrovės „Creditum“ įsigijimo metu šiai įmonei vadovavo Stasė Rožukienė, kurios darbo biografi ja susijusi ir su Garbaravičių šeimos verslais, ir su Kauno savivaldybe, ir su AB „Kauno energija“.

Ši moteris dirbo Kauno savivaldybės Vi-daus audito skyriaus vedėja, 2012 metų pra-džioje buvo paskirta AB „Kauno energija“ audito komiteto nare ir iki šiol šias parei-gas derina su UAB „Scaent Baltic Inves-tment“ generalinio direktoriaus pavaduo-tojos pareigomis.

Dalis UAB „Creditum“ akcijų parduo-ta įmonei „Thamaro“ SA. Tai Šveicarijos bendrovė, kuri yra buvusi „SC property“ akcininke. Vėliau akcijos dar ne kartą kei-tė savininkus.

Sudėtingi pinigų keliai„Garbaravičiai „Creditum“ įmonėje nuro-dydavo pervesti pinigus kitoms susijusioms įmonėms pagal įvairias fi ktyvias sutartis. Pinigai buvo pervesti į Kiprą. Taip pat pa-gal sutartis buvo pervedami bendrovei „SC property“, – pasakojo K.Petraitis.

K.Petraitis:

„Neišeina apsimesti kvailiu. Reikia pripažinti, kad mačiau, kas darosi įmonėje, ir tai toleravau.“

Re

da

kci

jos

arc

hy

vo

nu

otr

.

kas darosi įmonėje,ir tai toleravau.“

Re

da

kci

jos

arc

hy

vo

nu

otr

.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Nukelta į 8 psl. >>>

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Dabartinė „Creditum“ vadovė šios infor-macijos nei patvirtinti, nei paneigti negalė-jo: „Kai pradėjau dirbti direktore, visi do-kumentai ir visa buhalterija buvo atiduota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Net neturėjau galimybės realiai peržiūrėti tų dokumentų.“

2007 metais įkurta įmonė „Creditum Vil-nius“. „Jai per dvejus metus buvo paskolin-ta daugiau nei 400 tūkst. litų. Įmonė visą laiką buvo nuostolinga. Visą ūkinę veik-lą prižiūrėjo Garbaravičiai“, – sakė buvęs „Creditum“ direktorius.

Jono ir Lino Garbaravičių vaidmenį įmo-nės „Creditum Vilnius“ valdyme šiuo metu tiria prokurorai. Pusbroliai yra liudininkai byloje dėl galimo valstybės pareigūno (Vals-tybės saugumo departamento darbuotojo) papirkimo.

Domina milijardai, o ne šimtaiPaprašytas pakomentuoti K.Petraičio tei-ginius, jog AB „Kauno energija“ su UAB „Creditum“ sutartį sudarė veikiama po-litinio spaudimo, buvęs Kauno meras A.Garbaravičius teigė, jog kliūti turėtų ne sėkmingai dirbanti bendrovė, o Kauną sle-giančios ir neišieškomos skolos.

„Jūs sakote, kad „Creditum“ išieško sko-las. Galiu pateikti jums faktų, kad dešimtys milijonų neišieškoma, miestas juos pra-randa. O jūs man bandote pripaišyti, kad kažkas išieško skolas. Ar jūs suprantat, ką kalbat?“ – piktinosi jis.

A.Garbaravičius teigė, jog visa atsako-mybė tenka įmonės vadovui: „ Savininkas buvo jis. Gavo užsakymą. Pasikeitus situa-cijai liko nepatenkintas ir pradėjo kalbėti apie korupciją. Tuo metu korupcijos ne-buvo? Jeigu buvo be konkurso, vadinasi, buvo be konkurso. Tas plikis prasistūmė be konkurso. Mano vardu daug kas pasi-naudoja. Būtų gerai, kad aš būčiau žinojęs.“

Politikas siūlė atkreipti dėmesį į įvykių chronologiją. „Sudėkite laikus. Dabar pa-ima bet kokią fi rmą, kur aš buvau prieš 15 metų, ir įdeda į dabartinį laikotarpį. Bet juk

laikas kitas. Tuo laiku jokių ryšių nebuvo. Paskui gal atsirado“, – aiškino pašnekovas.

Jis nurodė, kad „Creditum“ nuo gautų „Kauno energijos“ užsakymų lieka vos 1,5 proc. pajamų. „Jei mes, kaip čia pasako-jama, uždirbame milijardus iš elektros, tai kam man ten, kur uždirba šimtą litų, plauti pusę milijono?“ – retoriškai klausė A.Garbaravičius.

8 | Tyrimas

Neatsakingai vartojami vaistai kenkia sveikatai-

-

-

-

-

Gali atsiliepti neigiamai

-

--

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

--

-

--

-

>>> Atkelta iš 7 psl.

Nepaisant tyrimų, Garbaravičių įtaka ple-

čiasi. Šios šeimos bendrovėse dirbantys

asmenys įsigijo dienraščius „Kauno diena“,

„Vilniaus diena“ ir „Klaipėda“ bei jų interne-

to portalus.

Šio pirkinio schema taip pat sudėtinga.

Dienraščius valdo bendrovė „Diena Media

News“. 50,15 proc. jos akcijų turi bendrovė

„Baltic Media Holding“, tačiau šios akcijos

už daugiau nei 20 mln. litų paskolą įkeis-

tos bankrutavusiam Ūkio bankui. 100 proc.

bendrovės „Baltic Media Holding“ valdo

įmonė „Baltijos įmonių fi nansai“. 2010 m.

„Baltijos įmonių fi nansai“ „Kauno dienos“,

„Klaipėdos“ bei „Vilniaus dienos“ laikraščių

grupę įsigijo iš fi nansinių sunkumų ištiktos

investicinės bendrovės „Hermis Capital“.

Sandorį fi nansavo Ūkio bankas, o tikrasis

pirkėjas buvo Ūkio banko savininkas Vladi-

miras Romanovas.

Būtent bendrovę „Baltijos įmonių fi nan-

sai“ iš buvusio jos savininko verslininko

Andriaus Stepanavičiaus už neskelbiamą

sumą įsigijo iki šiol veiklos beveik nevyk-

džiusi bendrovė „On Media“. Jos savininkai

– neseniai „Scaent Baltic“ leidybos verslą

palikęs Nerius Gasparavičius bei „Scaent

Baltic“ valdomo žurnalo „IQ“ vyriausia-

sis redaktorius Ovidijus Lukošius. „Kauno

dienai“ vadovauti sugrįžo dvejus metus

žurnale „IQ“ praleidusi Žilvinė Petrauskaitė.

Naujieji regioninių leidinių grupės savinin-

kai neigia savo ryšius su Garbaravičių šei-

ma. Tačiau A.Garbaravičius praėjusią savai-

tę „15min“ sakė: „Yra dar viena kalba, kad

aš nupirkau „Kauno dieną“. Aš jums paaiš-

kinau tiksliai. Aš nupirkau ir „Kauno dieną“.

A.Garbaravičiaus prisipažinimą neigė jo

sūnėnas, koncerne „Scaent Baltic“ už ži-

niasklaidos verslą atsakingas Saulius Gar-

baravičius: „Nei mūsų šeima, nei mūsų lei-

dybinė įmonė su „Kauno diena“ nesusijusi.

Mes šios žiniasklaidos priemonės neįsigijo-

me ir neplanuojame įsigyti.“ Jis spėjo,

kad A.Garbaravičius, kalbėdamas apie

„Kauno dienos“ įsigijimą, pajuokavo.

Jonas Garbaravičius taip pat paneigė, kad

koncernas įsigijo regioninių leidinių grupę.

Anot jo, koncernas stengsis išsaugoti turi-

mus žurnalus, bet neplės savo žiniasklai-

dos portfelio.

Kas tikrasis „Kauno dienos“ šeimininkas?

Užsk. Nr. 308328

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Nusikalstamo pasaulio šešėlisBuvęs „Creditum“ direktorius „15min“ tvir-tino, kad „bendrovėje buvo įdarbinta fi kty-vių asmenų“, kurie esą buvo susiję su kri-minaliniu pasauliu. Šiuo metu teisiamas K.Petraitis teigė, kad J.Garbaravičius jam nurodydavo, ką reikia įdarbinti.

Anot K.Petraičio, kai kurie iš įdarbintų-jų savo vardu negalėdavo turėti praban-gių transporto priemonių, todėl visureigiai BMW X5, BMW X6, kainuojantys per 200 tūkst. litų, buvo registruojami „Creditum“ vardu, tačiau įmonė už automobilius rea-liai pinigų nemokėdavo: „Būdavo išrašomi fi ktyvūs kasos išlaidų orderiai.“

J.Garbaravičius šiuos teiginius vadino absurdiškais ir nepagrįstais. Tuo tarpu J.Simanaitytė prabangių automobilių pirki-mo fakto nepaneigė, tačiau pabrėžė, jog to-kiu automobiliu važinėjo ir pats K.Petraitis: „Lygiai taip pat ponas Petraitis važinėjo su įmonės automobiliais, kurie tuo metu tikrai nepigiai kainavo. Ar galima sakyti, kad tie automobiliai nenaudoti įmonės veikloje, jei jis jais naudojosi? O kiek kiti automobi-liai važinėjo, aš nesigilinau. Jei ir buvo, tai nematau čia jokio kriminalo.“

Pririšo paskolaK.Petraičio pasakojimu, konfliktas su J.Garbaravičiumi gilėjo: „Neišeina apsi-mesti kvailiu. Reikia pripažinti, kad ma-čiau, kas darosi įmonėje, ir tai toleravau. Kita vertus, nelabai turėjau kur dėtis. Buvo susitarimas, kad man bus perduota dalis akcijų. Laukiau to.“

Jis pasakojo, kaip L.Garbaravičiaus val-doma „Scaent investment“ paskolino jam 100 tūkst. litų: „Aš tą pačią dieną visą sumą pervedžiau UAB „Creditum“. Turiu visų bankinių operacijų išrašus. Pinigai buvo skirti sutarčiai su „Kauno energija“ pratęs-ti, nes reikėjo įnešti garantą. Taip aš buvau pririštas ir jie mane pradėjo tampyti kaip už virvutės.“

Verslininkas tvirtina, kad jam buvo nu-rodyta sudaryti fi ktyvią daugiau nei pusės milijono litų paskolos sutartį su Estijos pilie-čiu. Šios sutarties sudarymas šiuo metu yra vienas pagrindinių kaltinimų K.Petraičiui iškeltoje baudžiamojoje byloje.

„Sutartį sudarinėjo pats K.Petraitis, ta-čiau kai ji buvo kuriama, jos nemačiau“, – komentavo J.Simanaitytė.

Šiuo metu vienintelis UAB „Creditum“ akcijų valdytojas yra Rolandas Petrulis. Jis atsisakė komentuoti, ar turi kitų su koncer-nu „Scaent Baltic“ susijusių įmonių akci-jų. Registrų centro duomenimis, R.Petrulis anksčiau buvo arba šiuo metu yra UAB „SC Property“, UAB „Kurtas service“ akcininkas bei UAB „Činra“, UAB „Autokurtas“, UAB „Požeminių darbų investicija“ vadovas. Šios įmonės susijusios su Garbaravičių šeima.

„Perėmus akcinį paketą, darbuoto-jai skundėsi, kad yra neaiškių sutarčių ir jos turėtų būti peržiūrėtos. Aš paklausiau K.Petraičio apie tas sutartis. Man buvo vi-siškai nieko neatsakyta. Buvo parodytas pirštas į duris. Teko kreiptis raštu. Po su-sirašinėjimo sutartys buvo pateiktos ir pa-mačiau, kad iššvaistytas didelis įmonės tur-tas. Teko kreiptis į teisėsaugą“, – „15min“ sakė R.Petrulis.

Jis teigė, jog K.Petraitis visuomenės dė-mesio siekia norėdamas užvilkinti bylą, kuri netrukus turėtų atsidurti teisme.

Nutraukta byla atnaujintaK.Petraičio teigimu, Kauno apygardos pro-kuratūrai pradėjus tyrimą buvo stengiamasi iš proceso eliminuoti pusbrolius Garbara-vičius. Kauno apygardos prokuratūros pri-žiūrimas tyrimas, kuriame minimi Linas ir Jonas Garbaravičiai, buvo atskirtas į atskirą bylą, kuri nutraukta po trijų savaičių.

K.Petraitis kreipėsi į prezidentūrą, Seimo Antikorupcijos komisiją, Generalinę proku-ratūrą. Ši nustatė, kad Kauno prokurorai

aplaidžiai tyrė bylą, todėl ikiteisminis ty-rimas buvo atnaujintas ir perduotas Šiau-lių prokurorams.

Bylos tyrimą kontroliuojanti Šiaulių apy-gardos prokurorė Jūratė Tamašauskienė sa-vaitės pradžioje „15min“ teigė dar nespėjusi susipažinti su visomis bylos aplinkybėmis. Tiesa, jei prokurorė nutars iškviesti apklau-sai K.Petraičio kaltinamą J.Garbaravičių, tai gali būti nelengva padaryti. Šis pasitraukė iš „Scaent Baltic“ valdybos pirmininko pareigų ir pranešė pradedantis naują, su „Scaent Bal-tic“ nesusijusį verslą Didžiojoje Britanijoje.

Platūs Garbaravičių ryšiaiTuo pat metu Kauno miesto tarybos An-tikorupcijos komisija po keturių mėnesių svarstymo ėmėsi tirti anoniminį skundą dėl A.Garbaravičiaus ryšių su bendrovėmis, ku-rios gaudavo valstybės įmonių užsakymų. Pats A.Garbaravičius yra šios komisijos pir-mininkės pavaduotojas.

„Antikorupcijos komisijai buvo parašytas frakcijos „Vieningas Kaunas“ prašymas. Ta-ryba gavo informacijos, kad A.Garbaravičius yra susijęs su daugeliu bendrovių, kurios pelnosi iš Kauno savivaldybės įmonių „Kau-no energija“, „Kauno vandenys“, „Švara“, „Kauno profi laktinės dezinfekcijos stotis“ ir kitų. Gavome atsakymą iš administracijos, kad sutarčių, kurias savivaldybės įmonės sudarė su Garbaravičių šeimai artimomis bendrovėmis, yra labai daug“, – „15min“ sakė Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisijos narys Artūras Orlauskas.

Tiriamos su „Scaent Baltic“ koncernu su-sijusios įmonės, tarp kurių ir UAB „Energi-jos servisas“, UAB „Činra“, UAB „Genys“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Energotie-kimas“, UAB „Autokurtas“, UAB „Požemi-nių darbų investicija“, UAB „Debra“, UAB „East Europe Investment Group“, UAB FMĮ „Orion Securities“, UAB „Orion Asset Ma-nagement“, UAB „Biglio dribsnių gamyba“, UAB „BDG malūnas“, UAB „Defi citas“, UAB „Gourmet Trading“, UAB „Energijos reali-zacijos centras“, UAB „Scaent Baltic Ener-gy“, UAB „Versus Aureus“ leidykla, UAB „Gimtasis žodis“ leidykla (šios leidyklos jau parduotos jų vadovams, – red. past.), UAB „De Libris“, UAB „Express Media“, VŠĮ „Miesto IQ“, UAB „Franchise media“, UAB „Intelligent media“, UAB „SC Baltic Realty“.

Tyrimas | 9

Nukelta į 10 psl. >>>

Brolių Arvydo ir Ramūno Garbaravičių

tėvas Jonas Garbaravičius buvo pirmasis

diplomuotas energetikas Lietuvoje, Kauno

politechnikos instituto dėstytojas.

Motina Gražvyda Sofi ja Murkaitė-

Garbaravičienė – žinoma pediatrė.

60 metų Arvydas Garbaravičius versle

buvo nuo 1992 m. Vadovavo Statybos re-

monto tresto požeminių darbų statybos

remonto valdybai (dabar AB „Požeminiai

darbai“). 2000–2001 m. Kauno apskrities

viršininko pavaduotojas. 2003–2007 m.

Kauno meras. Daug metų buvo vienas įta-

kingiausių Liberalų ir centro sąjungos na-

rių. Šiuo metu Kauno savivaldybės tarybos

narys, koncerno „Scaent Baltic“ akcinin-

kas ir generalinio direktoriaus patarėjas. Jis

taip pat yra Sugiharos fondo „Diplomatai

už gyvybę“ valdybos narys, klubo „Santa-

ra-Šviesa“ narys, vienas iš „Kauno plėtros

forumo“ steigėjų.

A.Garbaravičiaus žmona Rita Garbaravičie-

nė – lituanistė, Kauno miesto muziejaus

direktorė. Prieš keletą savaičių ji pareiškė

norą tapti Socialdemokratų partijos nare.

A.Garbaravičius turi du sūnus. Linas Gar-

baravičius yra UAB „Scaent Baltic Inves-

tment“ vadovas. Rytis Garbaravičius – Kau-

no naktinio klubo „Macao“ savininkas.

57 metų Ramūnas Garbaravičius versle

taip pat nuo 1992 m. Vadovavo UAB „Ge-

nys“, AB „Kauno audiniai“. Nuo 2000 m. ėjo

„Kauno energijos“ generalinio direktoriaus

patarėjo pareigas. Buvęs Kauno miesto

tarybos ir Seimo narys. Tėvynės sąjungos-

Lietuvos krikščionių demokratų prezi-

diumo narys, partijos iždininkas (narystę

partijoje sustabdė 2013 m. balandžio 9 d.).

Šiuo metu jis „Scaent Baltic“ holdingo, ku-

riam priklauso dalis didžiausio žaidėjo Lie-

tuvos elektros rinkoje „Inter RAO Lietuva“

akcijų, valdybos narys, generalinio direk-

toriaus patarėjas. Jis taip pat yra Sugiha-

ros fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos

pirmininkas.

R.Garbaravičiaus žmona Birutė Garba-

ravičienė – žurnalistė, žiniasklaidos gru-

pės „SC Baltic Media“ redaktorių kolegijos

pirmininkė.

R.Garbaravičius taip pat turi du sūnus. Jo-

nas Garbaravičius yra koncerno „Scaent

Baltic“ akcininkas, prieš mėnesį pasitrau-

kęs iš valdybos pirmininko pareigų. Šiuo

metu – Londone įsikūrusios investicijų

bendrovės „CEE Resources & Investments“

partneris.

Saulius Garbaravičius yra žiniasklaidos gru-

pės „SC Baltic Media“ valdybos pirmininkas.

Kas yra kas Garbaravičių šeimojeBFL nuotr.

Ra

mū

na

s G

arb

ara

vič

ius.

J.Garbaravičius su

žmona Živile naujos

laimės ieškos Londone.

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Minimų įmonių ryšius su koncernu „Scaent Baltic“ liudija ir „15min“ turimas 2009 metų spalio 5 dieną vidiniam vartoji-mui skirtas, tuomečio koncerno generalinio direktoriaus J.Garbaravičiaus pasirašytas įsakymas „dukterinėms ir asocijuotoms UAB „Scaent Baltic“ įmonėms“. Jame iš-vardytos visos šios įmonės.

„Šiuo metu turime 30–40 sutarčių, kurias savivaldybės įmonės sudarė su šiomis ben-drovėmis“, – sakė A.Orlauskas.

Puola žmonės be padorumoPaklaustas, kaip vertina su juo susijusių įmonių veiklos tyrimą, A.Garbaravičius

„15min“ teigė, jog taip opozicija bando pasireklamuoti.

„Tie žmonės, kurie neturi jokių idėjų ir nori prasimušti į spaudą, sugalvoja bet ką. Įmonių sąrašą galima tęsti ir iš telefonų knygos. Surašyti 5 tūkst. įmonių, pasaky-ti, kad jos susijusios su manimi ir priversti mane įrodinėti, kad nesu krabas. Tai jauni, be padorumo žmonės, kurie parašo anoni-minį skundą, o vėliau bando juo prisidengti. Komisija priėmė popierius ir viskas. Ar man aiškintis dėl tų vaikų, kurie nori padaryti karjerą, nes jie išdrįso apkaltinti Garbaravi-čių?“ – šaipėsi vienas įtakingiausių Kauno politikų bei verslininkų. Jis tikino jau seniai praradęs galimybę daryti bet kokią įtaką „Kauno energijai“. „Jau seniai energetiniais klausimais užsiiminėja pats Kupčinskas“.

Paprašytas pakomentuoti buvusio bendrovės „Creditum“ vadovo K.Petraičio teiginius, A.Garbaravičius atšovė, kad jį bandoma įvelti į šmeižto kampaniją: „Gir-dėjau, kad tai bendrovei vadovavo vagis, kuriam užvesta byla ir kuris, nenorėda-mas sėsti į kalėjimą, bando pritempti bet kokias pavardes. Jis vogė pinigus, iš to pirko jachtas, mašinas, namus ir neblo-gai gyveno.“

Vėliau A.Garbaravičius su „15min“ susi-siekė dar kartą.

A.Garbaravičius tikino turintis tik koncer-no „Scaent Baltic“ akcijų: „Daugiau neturiu. 2000 metais pardaviau visas akcijas. Todėl visus tai siutina. Aš gavau 6,5 mln. litų, juos deklaravau. Visi persekioja 10 metų, neran-da, už ko užsikabinti ir siunta“.

10 | Tyrimas

>>> Atkelta iš 9 psl.

Donatas JANKUS

Kai švedas Stokholme ar prancūzas Paryžiuje atsidaro „Tuborg“ alaus, jis mėgaujasi jam gerai pažįstamu skoniu. Retas gilinasi, iš kur į jo rankas atkeliavo šis pasaulyje žinomo alaus butelis. O jis – iš Lietuvos alaus daryklos, kuri gamybos kelią pradėjo nuo legendinio „Žigulinio“.

„Užsieniečiams ir neturi parūpti, kur

pagamintas žinomo prekės ženklo alus.

Susidomėjimas gali reikšti, kad alus nenu-

sisekė. Garsaus prekės ženklo tikslas, kad

bet kur – JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje ar

kitoje šalyje „Tuborg“, „Carlsberg“ ar kitas

alus būtų to paties, pažįstamo skonio“ –

sako Marius Šveistrys, „Utenos alaus“ da-

ryklos vadovas.

Jo vadovaujama „Utenos alaus“ dary-

kla šiuo metu laikoma viena pažangiausių

„Carlsberg“ grupės daryklų visoje Europo-

je. Ji alų verda ne tik Lietuvos vartotojams,

bet ir gamina tarptautinių prekės ženklų

produktus Skandinavijos bei Šiaurės Euro-

pos valstybėms.

PATIKI „TUBORG“ IR „CARLSBERG“

Jau ne vienerius metus „Utenos alus“

Suomijai, Švedijai, Norvegijai, Danijai,

Didžiajai Britanijai, Prancūzijai gamina ir

išpilsto „Tuborg“ alų ir jo kokteilius, to-

kius kaip „Tuborg Skoll“ ar „Tuborg Lime

Cut“. Švedijai skirtą asortimentą dar pa-

pildo įvairių pavadinimų „Carlsberg“ alus

skardinėmis bei vietiniams gerai žinomo

„Pripps Bla“ ir „Millennium“ alaus rūšys.

Įvairios „Tuborg“ rūšys keliauja ir į

Latviją bei Estiją. Dar vienas gamintas

ypatingas produktas – naujos kartos

alus „Copenhagen“, kurį „Carlsberg“ su-

kūrė moderniems, alternatyvų vynui

ieškantiems, bet tradicinio alaus kartu-

mo nemėgstantiems vartotojams Da-

nijos, Norvegijos, Suomijos, Didžiosios

Britanijos rinkose.

„Dažnam kyla klausimas, kuo pasau-

lio gamintojams įdomi „Utenos alaus“

darykla – jauna, lyginant su šimtmečiais

veikiančiais aludarystės grandais. Į mus

kitų šalių alaus gamintojai kreipiasi jau

žinodami, kad mes užtikriname kokybę –

to gamybos procese nuosekliai siekta nuo

daryklos atidarymo beveik prieš keturis

dešimtmečius“, – komentuoja M. Šveis-

trys.

PRADĖJO NUO „ŽIGULINIO“

Pasak vadovo, „Utenos alaus“ dary-

kla pirmąjį alų išpilstė 1977 metais. Tai

buvo legendinis „Žigulinis“. Tuometinėje

Lietuvoje netruko pasklisti gandas, kad

alus toks kokybiškas, jog greičiausiai jį

geležinkeliu veža iš Čekijos, o Utenoje tik

išpilsto. Nuo tada „Utenos alus“ išgar-

sėjo, o prie gamyklos durų ėmė driektis

sunkvežimių eilės ir net kilti peštynės tarp

pirkėjų – ne visiems norintiems tuomet

alaus užtekdavo.

Ganduose dalis teisybės būta – dary-

klą Utenoje išties padėjo įkurti aludarys-

tės amate pasikaustę čekai. Iki šiol alaus

daryklos virimo salėje kabo lentelė su

gamintojo pavadinimu – „Škoda, Chekos-

lovakia“. Tuo metu sumontuota geriausia

įranga, kokią tik buvo galima gauti.

„Utenos alaus“ reputacija su metais įsi-

tvirtino. Atkūrus Lietuvos nepriklausomy-

bę, prasidėjo daryklos kelias į tarptautines

rinkas – 1997 metais joje pradėti gaminti

visame pasaulyje gerai žinomi vaisvande-

niai „Pepsi-kola“ ir „Fiesta“.

Bendrove Utenoje pradėjo domėtis už-

sienio investuotojai – Švedijos, Norvegijos

ir Suomijos koncernas „Baltic Beverages

Holding“, kurie gamybos technologijų to-

bulinimui skyrė apie 50 mln. Lt investicijų.

2008-aisiais metais pagrindine bend-

rovės akcininke tapo pasaulinė aluda-

rystės milžinė „Carlsberg breweries“,

o „Utenos alus“ – pilnaverte „Carlsberg

Group“ dalimi.

DVIGUBAI IŠAUGO

Iki šios dienos „Utenos alaus“ darykla

išsaugojo čekiškas aludarystės tradicijas

ir meistriškumą. Tačiau, per keturis de-

šimtmečius ji pastebimai atsinaujino. Į ją

gamybos sąlygoms pagerinti iš viso inves-

tuota daugiau kaip 400 mln. litų. Dabar

per metus „Utenos alus“ išverda daugiau

nei 100 mln. litrų alaus ir pagamina per 28

mln. litrų kitų gėrimų – beveik pusantro

karto daugiau, nei buvo gaminama pra-

džioje.

„Šiandien „Utenos alaus“ darykla yra

moderniausia Baltijos šalyse ir viena pa-

žangiausių Europoje. Gamybos proceso

metu alaus ir gėrimų kokybę patikrina-

me iki 100 kartų“, – sako M. Šveistrys,

atskleisdamas svarbiausią kozirį, kuris

pritraukia užsienio alaus prekės ženklų

savininkus.

Apie „Utenos“ aludarių meistriškumą

taip pat liudija ir gausybė tarptautinių ap-

dovanojimų, tarp jų – Čikagoje iškovotas

Pasaulio alaus čempionato auksas.

Darykla turi ir dar kai ką išskirtinio, kas

vilioja užsienio alaus gamintojus. Tai – ty-

ras, tinkamo minkštumo ir mineralizaci-

jos vanduo. Jis panašus į vandenį Čekijos

Pilzeno mieste ir yra ypač tinkamas lage-

rio alui gaminti. „Iš šio vandens verdame

ir savo alų, kuris, beje, taip pat pasiekia

užsienį – „Utenos Utenos“ bei „Utenos

Porteris“ keliauja į Didžiosios Britani-

jos, Airijos, JAV parduotuves“, – sako

M. Šveistrys.

IŠSIŲS Į LONDONĄ

„Utenos alus“ šiais metais ne tik toliau

veš alų į užsienio šalis, bet ir nusprendė

išsiųsti vieną lietuvį paviešėti Didžiojoje

Britanijoje įsikūrusioje Alaus akademijoje.

Ši kelionė – prizas atiteks Nacionalinio alu-

darystės egzamino nugalėtojui.

Gegužės 17 užduotys bus sprendžia-

mos interneto svetainėje www.alauseg-zaminas.lt. 30 geriausiųjų dalyvių bus at-

rinkti į praktinę egzamino dalį, kuri vėliau

vyks Utenoje. Registruotis egzaminui in-

terneto svetainėje galima jau dabar.

Užsieniečiams alų gamina Lietuvoje

Mariaus Šveistrio vadovaujama „Utenos alaus“ darykla – viena pažangiausių „Carlsberg“ grupės daryklų Europoje.

S.Garbaravičius:

„Nei mūsų šeima, nei mūsų leidybinė įmonė su „Kauno diena“ nesusijusi.“

15min • 2013 m. gegužės 10 d.

Paulius JurkevičiusSpecialiai „15min“ iš Romos

Yra laikraščių, kurie skuba paskui įvykius ir vos spėja paskui istoriją. Bet yra laikraščių, kurie patys kuria šalies istoriją. Romos „La Repubblica“ – ne šiaip įtakin-gas, beveik pusę milijono skaitytojų turin-tis dienraštis. Tai Italijos žiniasklaidos ikona. Ji tokia reikšminga ir brangi, jog turtingiausias šalies žmogus – milijardie-rius Silvio Berlusconi turė-jo iš savo koncerno seifų iš-traukti 560 mln. eurų (1,93 mlrd. litų). Šitai jį padaryti privertė teis-mas. Kažkada milijardierius taip smar-kiai norėjo įsigyti „La Repubblica“ ir kitas „Mondadori“ leidybos grupės įmones, jog net papirko teisėjus. Už tai teko sumokėti.

„La Repubblica“ yra dienraštis, kuris vi-sada atvirai ir atkakliai reiškė savo nuomo-nę apie S.Berlusconi ketinimus monopoli-zuoti televiziją. Šis dienraštis paskelbė 10 labai nepatogių klausimų buvusiam Italijos premjerui ir juos kartojo pusę metų kas-dien tol, kol neapsikentęs turtuolis pada-vė į teismą „La Repubblica“ ir pareikalavo

milijono eurų už šmeižtą.

Teismas nutarė, kad dienraštis turi teisę pateikti nepatogius klausimus politikui, ir ieškinį atmetė.

„15min“ korespondentas Romoje su „La Repubblica“ vyriausiuoju redaktoriumi

Ezio Mauro kalbėjosi apie spaudos laisvę, Italijos aktualijas, spaudos ir interneto žur-nalistikos santykius.

– Kokios, jūsų nuomone, naujosios Italijos vyriausybės perspektyvos?

– Naujoji vyriausybė kilo iš nelabai natū-ralios politinės koalicijos. Jos vadovui, ma-tyt, teks patirti dviejų įtakingų judėjimų ly-derių – Silvio Berlusconi ir populisto Beppe Grillo – spaudimą. Bet ne tai yra tikroji šios

vyriausybės problema. Manau, kad pati didžiausia grėsmė, su kuria gali su-

sidurti ši vyriausybė, bus jos menka politinė

reikšmė.

– Kodėl Italijoje nepopuliarūs kairieji?

– Mūsų politikos lyde-riai tik visai neseniai susigau-

dė, kad šalis jau seniai buvo pa-nirusi į gilią ekonominę krizę. Yra toks

itališkas posakis „morto in casa“ – numi-rėlis namuose.

Tad štai – numirėlis yra kone kiekvieno italo namuose. Nedarbas didėja grėsmin-gai, gal ne taip, kaip Ispanijoje, bet su šia problema susiduria vis daugiau italų. O vienintelis politikas, kuris šią problemą matė ir apie ją kalbėjo, buvo kairiųjų ly-deris Pierluigi Bersani.

Bet jis nesugebėjo kalbėti taip, kad juo patikėtų. Už kairiuosius balsavę italai nusi-vylę. Jie vis balsuoja ir vis atsimuša į naują pralaimėjimų sieną. Bet visuomenei rei-kalinga toji demokratinė arba, kaip saky-tų prancūzai, respublikoniškoji energija.

Bėda ta, kad Italijos kairieji nesugeba val-dyti šios pozityvios energijos. Įspūdis toks,

tarsi kairiųjų lyderiai turėtų rankose ga-lingą energijos šaltinį, bet niekaip ne-randa laido ir elektros lizdo jį prijungti.

– Jūs esate ne tik politikos apžvalginin-kas, bet ir stambaus, įtakingo dienraščio

vyriausiasis redaktorius. Mes, užsienio žur-nalistai, vertiname jūsų dienraštį už jo ko-vingumą ir gilią procesų analizę.

– Vertinate mus ir Lietuvoje?

– Be abejo. Tačiau pastaruoju metu pa-stebiu ne vieną dienraštį „La Repubblica“, o du: vienas kioske – ten, kur ir buvo, o kitas –kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranuo-se. Ar šis susidvejinimas buvo paprastas?

„Mūsų politikos lyderiai tik visai neseniai susigaudė, kad šalis jau seniai buvo panirusi į gilią ekonominę krizę.“

12 | Pasaulis

Pokalbis su vieno įtakingiausių Italijos dienraščių vyr. redaktoriumi

ir politikos apžvalgininku Ezio Mauro

akin-itytojų turin-

žiniasklaidos minga ir usias rdie-urė-

fų iš-mlrd.

tė teis- smar-

kitas

ono eurų ųą

arė, kad dpateiktiti

olitikuii,

moje suu riumi

dGrillo – s

vyriausybės prdidžiausia grėsm

sidurti ši vyriaujos menka politin

reikšmė.

– Kodnenepop pu

–– Mūririaiai ttiki

dddėdė, kakadninirurusisi įį gil

Bdyti šio

tarsi klingąrand

– Jkas,

vyrin

rusi į gilią onominę

krizę.“

„La Repubblica“:

15min • 2013 m. gegužės 10 d. Pasaulis | 13

– Šis procesas mūsų atveju vyksta pa-lyginti sėkmingai. Mums pavyko sukurti žinių sistemą tarp internetinio portalo ir dienraščio, ji veikia visą parą ir sėkmingai papildo viena kitą.

Blogai tai, kad internetinės žurnalistikos aušroje buvo padaryta klaida: skaitytojas įtikintas, jog žinios, dienraščio straipsnis gali nieko nekainuoti.

Ar tikrai nekainuoja? Žurnalisto darbas, jo kompetencija, kelionės, savišvieta nič-nieko nekainuoja?

Mano nuomone, žurnalisto darbo rezul-tatas – straipsnis – yra prekė, kurios vertė yra gana didelė. Girdėjote žinią per radi-ją, matėte kelias eilutes monitoriuje? Ne, yra daugybė dalykų, kurių jų nežinote, nenuklausėte per radiją, nes galbūt tuo metu skutotės vonioje barzdą ar kalbėjo-tės su vaikais.

Ateikite, atsiverskite laikraštį, pažiūrė-kite, kiek dar liko jums nežinomų faktų. Mes atskleidžiame nematomą naujienos pusę, bandome išdėstyti vieno ar kito įvy-kio pasekmes. Suteikiame žodį herojams. Bandome išsiaiškinti, ar kas nors panašaus vyko prieš penkerius metus.

Galų gale išsakome savo – dienraščio –nuomonę. Bet ne todėl, kad norėtume jus įtikinti, kad ji vienintelė yra teisinga.

Laikraštis – ne kunigas ir ne partija, jis neturi tikslo įtraukti į savo gretas ar pri-versti tikėti.

– Bet jūs, kaip autorius, juk norite, kad jumis tikėtų?

– Man visiškai nerūpi, kad mano skaity-tojas galvotų taip, kaip galvoju aš pats. Bet mano straipsniai, mano analizė padės skai-tytojui susidaryti savo nuomonę. Žurna-listas bando iššifruoti kasdienybę, nuolat

ieško jos prasmingumo. Laikraštis suranda ir pateikia visos dienos prasmę.

– Koks yra internetinės žurnalistikos ir spaudos santykis?

– Internetinė žurnalistika ir spauda gali keliauti drauge. Mes turime daugiau kaip

3 mln. dienraščio skaitytojų ir 2,5 mln. por-talo skaitytojų. Niekada neturėjome tokios didžiulės auditorijos.

Problema tik viena: kaip suteikti jai vertę, kaip uždirbti pinigus? Jų reikia tam, kad ga-lėčiau nusiųsti 18 žurnalistų į Afganistaną, 11 korespondentų į Iraką. Tam, kad galėčiau imtis sudėtingų žurnalistinių tyrimų, kurie kainuoja, bet mano – vyriausiojo redakto-riaus – įsitikinimu yra būtini.

– Jūsų dienraštis daug dėmesio skiria įvy-kiams pasaulyje. Turite nemažai užsienio korespondentų įvairiose šalyse. Ar interneti-nės žurnalistikos laikais reikalingi užsienio korespondentai?

– Aš pats trejus metus dirbau dienraš-čio spec. korespondentu Maskvoje, keletą kartų lankiausi Vilniuje. Dabar mano viena didžiausių baimių – ateis leidėjas ir pasa-kys: „Krizė, reikia uždaryti korespondentų punktus užsienyje.“ Bet aš neįsivaizduoju, kaip gali egzistuoti nacionalinis dienraš-tis, kuris neturėtų korespondentų pasau-lio sostinėse.

Kas tada atsitiktų: užsidarytume, už-rūgtume savo itališkose naujienose. Ga-liu tik pasidžiaugti, kad, nepaisant krizės, išlaikėme visus užsienio korespondentus. Mūsų žurnalistai dirba Londone, Paryžiu-je, Briuselyje, Berlyne, Jeruzalėje, Maskvo-je, Pekine. Turime redakciją JAV, ten dirba penki žurnalistai.

laikraštis, vertas dviejų milijardų

E.Mauro įsitikinęs,

kad žurnalisto pareiga –

iššifruoti kasdienybę ir

ieškoti jos prasmingumo.

Redakcijos archyvo nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 10 d.14 | Sportas

Vaidas Čeponisredakcija@15min.lt

Lietuvos krepšinio lygos sezono uždanga leidžiasi. Sezono, kuriame netrūko nei skandalų, nei džiugių dalykų. Didžiausias visus krepšinio gerbėjus supurtęs įvykis – žinia, kad karalius – dabar jau buvęs Kauno „Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas – visiškai nuogas.

„Žalgirį“ išgelbėjo J.PlazaPaaiškėjo, kad turtingasis ir dosnusis klubo šeimininkas tėra tik apsišaukėlis ir apgavi-kas. Didysis kovotojas su iškrypėliais išdūrė nemenką būrį aukščiausio lygio meistrų. Pažadėjo apiberti milijonais, o krepšinin-kams per sezoną sumokėjo tik vieną algą. Kitą sumokėjo Kauno mokesčių mokėtojai.

„Žalgirio“ sirgaliai po sezono turėtų ne-šioti ant rankų komandos strategą Joaną Plazą. Jei ne šis dvasios milžinas iš Kata-lonijos, ko gera, visi pagrindiniai žaidė-jai būtų išsilakstę, o žalgiriečiai Eurolygos „TOP 16“ etapą ar net LKL aukso žiedus būtų regėję kaip savo ausis.

Kita vertus, dėl traumų ir kai kurių žai-dėjų pasitraukimo nukraujavęs „Žalgiris“ Vilniaus „Lietuvos rytą“ LKL fi nale turbūt būtų patiesęs ir be dar kelių pagrindinių krepšininkų.

Tragiška vilniečių sudėtisTokio skysto „Lietuvos ryto“ nematėme per visą klubo istoriją. Kas be ko, ir vilniečiai nesimaudė piniguose, bet ir su turimais fi nansais buvo galima suburti rimtesnę

kapelą. Tik reikėjo leisti komplektuoti ekipą žmonėms, kurie bent kartą yra laikę ran-kose kamuolį.

Imti į komandą Patricką O‘Bryantą ar Mil-toną Palacio, kurie šiek tiek padirbėję gal

LKL marškinėliai – su skylėmis

Savininko likimo

valiai paliktą Kauno

„Žalgirį“ išgelbėjo

treneris J.Plaza,

įtikinęs žaidėjus

neišsibėgioti.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 10 d. Sportas | 15

ir galėtų žaisti Regionų krepšinio lygoje, reikia neeilinės fantazijos. Taip, M.Palacio praeityje ne vienus metus visai neblogai žaidė NBA, tačiau dabar tai – nežiūrintis į krepšį ir vos pajudantis tešlius, kuris ats-tovaudamas „Lietuvos rytui“ dvitaškius metė 36 proc., o tritaškius – vos 18 proc. taiklumu.

Ir iš P.O‘Bryanto – naudos kaip iš ožio pie-no. Silpnų „medinių“ kojų, su technika ir taktika susipykęs aukštaūgis, ko gera, blo-giausias visų laikų sostinės klubo centras. Net XX a. pabaigoje atsitiktinai į Vilnių už-klydęs Romanas Safronovas buvo geresnis.

Buvo galima rasti ir padoresnį sunkųjį kraštą nei lėtapėdis, nė per laikraščio storį nepašokantis Dejanas Ivanovas.

Klubus smaugia skolosVisiškai nuvylė „Palanga Triobet“ ir Vil-niaus „Sakalai“. Namų rungtynes Klaipė-doje žaidę palangiškiai per visą reguliarųjį sezoną neišstenėjo nė vienos pergalės. Tai visų laikų lygos antirekordas.

Visa laimė, kad ši savo normalios are-nos neturinti ekipa, kaip kojines keitusi krepšininkus, nugarmėjo į žemesnę lygą. Palangos komandoje šį sezoną rungtynia-vo net 22 žaidėjai! Būtų žaidę ir trisdešimt, bet daugiau krepšininkų nebeleido regist-ruoti LKL nuostatai. Dauguma „Palangos Triobet“ žaidėjų sužaidė vos kelis mačus.

Pinigų bado kamuojamuose „Sakaluose“ kai kurie krepšininkai žaidė už lėkštę sriu-bos, o dalis išvis neturėjo už ką pavalgyti. Klubo vadovas Vytautas Kiaušas numesda-vo žaidėjams tik vieną kitą apgraužtą kaulą.

Apie keturis mėnesius pinigų negavo ir Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjai.

Visi LKL klubai privalo disponuoti bent 600 tūkst. litų biudžetu. Tikrai ne visi tiek turėjo. Lygos vadovybė į tai pažiūrėjo pro pirštus.

Laiku ar beveik laiku visos algos buvo mokamos tik Pasvalio „Pieno žvaigždžių“, „Šiaulių“, Utenos „Juventus“ ir „Prienų“ krepšininkams.

Paini sistema kėlė chaosąKrepšinio gerbėjų nepasitenkinimo pro-trūkį sukėlė tai, kad du pajėgiausi Lietu-vos klubai dėl atviro Rusijos čempiona-to, pavadinto VTB Jungtine lyga, žaidė tik išvykose. Dėl to smuko LKL pirmenybių vertė ir prestižas.

Jį dar labiau nusmukdė keista turnyrinės lentelės vietos nustatymo tvarka. „Žalgi-riui“ ir „Lietuvos rytui“ buvo skaičiuoja-mos ne pergalės, o pergalių procentai. Dėl tokios keistos metodikos vilniečiai tik per Marytės plauką pateko į fi nalą.

Jei „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ vėl dėl VTB Jungtinės lygos nuspręs spjauti į LKL, šios prestižas toliau menks.

Sumažėjo lankomumasDėl to, kad žalgiriečiai ir vilniečiai LKL žai-dė tik svečių arenose, palyginti su praėjusiu sezonu, maždaug penktadaliu sumažėjo LKL mačų lankomumas.

Reguliariajame sezone vienas rungtynes vidutiniškai stebėjo beveik po 1110 aistruo-lių, pernai – apie 1350. Sumažėjo žiūrovų net Prienuose ir Pasvalyje. O „Sakalų“ ir „Palangos Triobet“ mačus stebėjo tik kiek daugiau nei 200 sirgalių.

Lygos vadovų, daugumos LKL komandų galvos skausmas – ir varžybų tvarkaraštis, kuris, tiesa, šį sezoną buvo kaitaliojamas

rečiau nei ankstesniais metais. Tačiau tvar-karaštis vėl sudaromas ir koreguojamas at-sižvelgiant pirmiausia į „Žalgirio“ ir „Lie-tuvos ryto“ interesus.

„Prienų“ krepšininkams kovą reikė-jo žaisti net 11 rungtynių įvairiuose fron-tuose, o per sezoną, įskaitant ir Europos taurės turnyro bei Baltijos krepšinio ly-gos kovas – daugiau nei 60. Natūralu, kad „Prienų“ žaidėjus į sezono pabaigą ėmė guldyti traumos.

Geras dalykas, kad įvedus apribojimus sumažėjo krepšininkų migracija iš vienos ekipos į kitą. Bet ir šioje srityje yra ką tobu-linti. Pavyzdžiui, Gytis Sirutavičius šiose pirmenybėse gynė net trijų LKL koman-dų garbę.

G.Orelikas – „Žalgirio“ akiratyje Kuo galima pasidžiaugti? Rimtą pažan-gą padarė žalgirietis Mindaugas Kuz-minskas. Spindėjo „Prienų“ puolėjas Gediminas Orelikas, kuris tapo naudin-giausiu ir rezultatyviausiu čempionato krepšininku.

Jo žaidimas patiko ir J.Plazai. Katalo-nui įstrigo, kad šis krepšininkas po krep-šiu itin efektyviai išnaudoja stiprų savo kūną ir dar taikliai šaudo iš toli. Gali būti, kad G.Oreliką kitą sezoną kvies „Žalgiris“.

Puikus sezonas buvo ir „Neptūno“ puo-lėjui Deividui Gailiui, kurį, manau, irgi galėtų išmėginti LKL čempionai. Soli-džiai rungtyniavo ir „Šiaulių“ įžaidėjas Laurynas Samėnas. Kai kuriose rungty-nėse ryškiai blykstelėjo „Lietuvos ryto“ puolėjas Eimantas Bendžius.

Iš dar jaunesnių žaidėjų nemažai nau-dos savo atstovaujamoms komandoms davė Mantas Mockevičius („Palanga-Trio-bet“), Žygimantas Skučas („LSU-Baltai“), Karolis Babkauskas, Mindaugas Kupšas, Tauras Jogėla (visi – Panevėžio „Lietka-belis“), Jokūbas Gintvainis („Sakalai“).

Džiugino ir būrys veteranų: broliai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai („Žal-giris“), Gintaras Kadžiulis („Prienai“), Au-rimas Kieža („Šiauliai“), Nerijus Varnelis („Juventus“) bei Vytautas Šarakauskas („Neptūnas“).

Tiesa, kai kurie perspektyviais laikyti krepšininkai dėl įvairių priežasčių žengė žingsnį atgal. Tai – Artūras Jomantas ir Dovydas Redikas (abu „Lietuvos rytas“), Vaidas Čepukaitis („Pieno žvaigždės“), Ernestas Ežerskis („Prienai“) bei Marty-nas Andriuškevičius (buv. „Neptūnas“).

„Nukraujavęs „Žalgiris“ Vilniaus „Lietuvos rytą“ LKL fi nale turbūt būtų patiesęs ir be dar kelių pagrindinių krepšininkų.“

Žaidėjas Min. Tšk. Atk. kam. Rez. perd. Kl. Naud.

N.Nedovičius 26:10 10,5 2,3 4,8 3,3 11,5

M.Katelynas 25:45 7,5 3,3 1,5 0,5 8,8

R.Seibutis 26:14 11,5 2,3 3,3 1,3 8,3

A.Jomantas 14:41 2,8 3,3 2 0,3 7

T.Zubčičius 12:44 7,3 1,5 0,8 0,8 6

T.Lydeka 20:06 6 6,3 - 2,3 4,8

E.Bendžius 20:06 6,3 1,8 1,3 1,8 2,5

M.Palacio 12:01 1 1,3 1,3 0,3 1,3

S.Babrauskas 16:50 1,8 3 1 0,8 0,8

J.Blūmas 16:55 6 0,8 0,8 1 0,8

S.Buterlevičius 10:57 2,3 0,5 0,3 0,5 0

P.O‘Bryantas 3:33 2 1 - 1 0

D.Redikas 10:13 0 3 - 2 -5

2013 m. LKL fi nalo statistika | „Lietuvos rytas“

Žaidėjas Min. Tšk. Atk. kam. Rez. perd. Kl. Naud.

M.Kuzminskas 27:20 15 7 1 2,5 23,8

O.Lafayette‘as 23:31 13,3 2,8 5,3 1,8 17,5

K.Lavrinovičius 21:19 11,3 4 1 0,8 15,3

D.Lavrinovičius 15:39 9,7 3,3 0,8 1,5 10,8

R.Javtokas 21:52 6,8 6 0,3 1,8 10,8

R.Kaukėnas 23:35 8,5 1,5 2 1 9,3

A.Juškevičius 15:52 4 1 2 1,5 5

M.Delašas 18:29 3,5 4 1 0,3 4,5

M.Popovičius 15:21 4,25 0,3 0,8 1,3 1,3

D.McGrathas 10:22 3,5 0 0,5 1 1

V.Lipkevičius 10:44 0 1,8 0,5 1 -0,5

2013 m. LKL fi nalo statistika | „Žalgiris“

15min • 2013 m. balandžio 10 d.16 | Sportas

M.Kuklys – kuklus „Žalgirio“ lyderis Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

„Dėl tokių perdavimų sirgaliai turėtų ateiti į stadionus“, – po rungtynių su Klaipėdos „Atlantu“ savo komandos saugo Manto Kuklio indėlį į vienintelę rezultatyvią ataką įvertino Vilniaus „Žalgirio“ treneris Marekas Zubas.

„Žalgiris“ po Kamilio Bilinskio įvarčio Gargžduose iškovojo pergalę prieš čem-pionato lyderį iš uostamiesčio, surinktais taškais susilygino su klaipėdiečiais ir at-sirevanšavo už pralaimėjimą antrajame čempionato ture.

„Atlantui“ pastarojo mėnesio akistatos su „Žalgiriu“ buvo itin skausmingos – vil-niečiai juos įveikė ne tik čempionate, bet ir LFF taurės turnyro pusfi nalyje, atimda-mi iš Klaipėdos komandos galimybę žaisti

Europos lygos atrankos varžybose.

25 metų M.Kuklys, šį sezoną jau įmušęs tris įvarčius, nei pergalių prieš „Atlantą“, nei savo inidividualaus indė-lio į sėkmę nesureikšmina: „Svarbiausia – komanda.“

– Laimėjote prieš „Atlantą“ ir pavijote jį turnyro lentelėje. Kaip jaučiatės? – „15min“ paklausė M.Kuklio.

– Savijauta, aišku, gera. Pavijome juos turnyro lentelėje, žaidimas ir rezultatai gerėja.

Treneris Marekas Zubas tavo rezultaty-vų perdavimą K.Bilinskiui išskyrė kaip itin svarbų rungtynių su „Atlantu“ momentą.

Kartais sakau, kad atlikti gerą perdavi-mą man net smagiau nei įmušti pačiam. Tas įvartis buvo labai svarbus, todėl džiau-giuosi, kad pavyko.

– Sezono pradžioje girgždėjote – pralai-mėjimas „Atlantui“, išvargtos pergalės na-muose prieš „Šiaulius“ ir Tauragės „Taurą“. Toks buvo pasirengimo sezonui planas? Ar tiesiog nesisekė?

– Tokio plano nebuvo. Džiaugiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau įsivažiuojame. Ma-nau, kad galime sužaisti gerą sezoną.

– „SMScredit.lt A lygoje“ ir LFF taurės turnyre nepralaimite jau dešimt rungtynių iš eilės. Kiek dar ketinate šią seriją tęsti?

– Vienodos formos visus metus neišlai-kysi. Norėtųsi, kad ta sėkminga serija tęs-tųsi kuo ilgiau, o kaip bus – pamatysime.

– Prieš šį sezoną „Žalgirį“ papildė naujokai – lenkas Jakubas Wilkas, Ry-tis Leliūga, dar keli žaidėjai. Ką pasa-kytumėte apie juos?

– J.Wilko įtaka komandai ir jos žai-dimui – didžiulė.

Nieko kito ir nederėjo tikėtis – vis dėlto tai yra žmogus, kuris buvo kvie-čiamas ir į Lenkijos rinktinę. Savo pui-kų lygį jis šiemet įrodinėja pas mus – ir aikštėje, ir už jos ribų.

– Kuriuos kitus komandos žaidėjus vadin-tumėte lyderiais?

– Algį Jankauską. Jis – tikras kapitonas, žaidėjas, sugebantis sutelkti komandą. Taip pat, aišku, Andrius Skerla – žaidžiantis Ma-reko Zubo asistentas.

– Turite vieną gausiausių užsieniečių le-gionų lygoje. Lenkai, kroatai, komandos senbuvis iš Rusijos Pavelas Komolovas. Kaip sutariate tarpusavyje?

– Esame vieningi. Visiems komandoje svarbiausia – rezultatas. Niekas nekreipia dėmesio į tai, ar žaidėjas – lietuvis, ar le-gionierius. Atmosfera komandoje tikrai yra puiki.

– Šį sezoną „SMScredit.lt A lygoje“ jau įmušėte tris įvarčius. Ką tik baigėsi pirmasis čempionato ratas. Jei paprastai daugintume

dabartinį skaičių iš keturių, galima progno-zuoti, kad pasiųsite kamuolį į varžovų var-tus 10-12 kartų.

– Manau, kad galėčiau įmušti ir daugiau, bet niekada nekeliu asmeninės statistikos aukščiau komandinės.

Svarbiausia, kad laimėtume, o visa kita –kaip bus taip.

– Standartinės situacijos – jūsų stiprioji žaidimo pusė. Įmušti baudos smūgiai – įdir-bis ar talentas?

– Tiesą sakant, tobulindamas šį žaidimo komponentą daug dirbu per treniruotes.

– Prieš čempionato antrojo rato rung-tynes su jumis „Atlantas“ aiškiai rodė, kad „Žalgiris“ jiems – tarsi raudonas sku-duras koridos buliui. Ką jūs manote apie „Atlantą“?

– Aišku, mums rungtynės su jais nebuvo vienos iš daugelio. Jie pirmavo čempiona-te, todėl suprantama, kad ir mūsų dėmesys buvo kitoks, negu tas, kurį skiriame kitoms rungtynėms. Džiugu, kad laimėjome, kad pavijome juos turnyro lentelėje. Jei taip tęsis, manau, šį sezoną mums viskas su-siklostys gerai.

– Įveikėte ir šalies čempioną Panevėžio „Ekraną“.

– Labai to norėjome ir tikrai tikėjo-mės, kad pavyks.

– Esate vedęs žolės rie-dulininkę. Kiek erdvės

šeimos gyvenime už-ima pokalbiai apie

sportą?– Daug. Dabar,

kai gimė sūnus, daugiausia dė-mesio skiria-me jam, bet ir apie sportą kalbamės daž-nai. Juolab kad

žmona neblogai išmano futbolą,

domisi juo.

– Kiek jūsų sūnui dabar?

– Du su puse mėnesio.

– Birželį švęsite 26-ąjį gimtadienį. Ko pa-linkėtumėte sau?

– Pirmiausia, noriu, kad šeima būtų svei-ka. O paskui, aišku, ir čempiono titulo.

– „Žalgiris“ - viena tų komandų, kurios jau užsitikrino bilietą į Europos lygą. Kokias viltis siejate su šiuo turnyru?

– Norėtųsi svajoti apie grupės varžybas, bet kol kas neskubėsiu. Iš pradžių pabandy-kime įveikti pirmąjį atrankos etapą.

– Nacionalinėje rinktinėje debiutavote pernai. Tikitės, kad būsite į ją kviečiamas nuolat?

– Rinktinė yra kiekvieno futbolininko svajonė. Nemanau, kad pats turėčiau ver-tinti save – gal geriau tegul treneriai tai daro. Aš tiesiog dirbsiu per treniruotes ir rungtynes, atiduodamas viską, ką galiu.

M.Kuklys (priekyje) tikina, kad labiausiai

džiaugiasi komandos pergalėmis, o ne

savo pasiekimais.

V.Knyzelio/lff .lt nuotr.

Vilniaus „Žalgirio treneris Marekas Zubas.

„Žalgiris“ po Kamilio Bilinskio įvarčio Gargžduose iškovojo pergalę prieš čem-pionato lyderį iš uostamiesčio, surinktaistaškais susilygino su klaipėdiečiais ir at-sirevanšavo už pralaimėjimą antrajame čempionato ture.

„Atlantui“ pastarojo mėnesio akistatossu „Žalgiriu“ buvo itin skausmingos – vil-niečiai juos įveikė ne tik čempionate, betir LFF taurės turnyro pusfi nalyje, atimda-mi iš Klaipėdos komandos galimybę žaisti

Europos lygos atrankosvaržybose.

25 metų M.Kuklys, šį sezoną jau įmušęs tris įvarčius, nei pergalių prieš„Atlantą“, nei savo inidividualaus indė-lio į sėkmę nesureikšmina: „Svarbiausia –komanda.“

– Laimėjote prieš „Atlantą“ ir pavijote jįturnyro lentelėje. Kaip jaučiatės? – „15min“ ?paklausė M.Kuklio.

– Savijauta, aišku, gera. Pavijome juos turnyro lentelėje, žaidimas ir rezultataigerėja.

Treneris Marekas Zubas tavo rezultaty-vų perdavimą K.Bilinskiui išskyrė kaip itinsvarbų rungtynių su „Atlantu“ momentą.

Kartais sakau, kad atlikti gerą perdavi-mą man net smagiau nei įmušti pačiam.

– Prieš šį sezoną „Žalgirį“ papildėnaujokai – lenkas Jakubas Wilkas, Ry-tis Leliūga, dar keli žaidėjai. Ką pasa-kytumėte apie juos?

– J.Wilko įtaka komandai ir jos žai-dimui – didžiulė.

Nieko kito ir nederėjo tikėtis – visdėlto tai yra žmogus, kuris buvo kvie-čiamas ir į Lenkijos rinktinę. Savo pui-kų lygį jis šiemet įrodinėja pas mus – iraikštėje, ir už jos ribų.

– Kuriuos kitus komandos žaidėjus vadin-tumėte lyderiais?

dabartinį skaičių iš keturių, galima progno-zuoti, kad pasiųsite kamuolį į varžovų var-

– Birželį švęsite 26-ąjį gimtadienį. Kolinkėtumėte sau?

– Esate vedęs žolėsdulininkę. Kiek erd

šeimos gyvenimeima pokalbiai a

sportą?– Daug. Da

kai gimė sūndaugiausia mesio skime jam, ir apie spokalbamės dnai. Juolab

žmona nebloišmano futb

domisi juo.

– Kiek jūsų sūdabar?

– Du su puse mėnesio

Pirmas kreditas iki 1000 Lt

NEMOKAMAS. Kiek pasiskolinsi, tiek ir grąžinsi!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

15min • 2013 m. gegužės 10 d.18 | Gyvenimas

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Susiruošusi į magistrantūrą viename iš Seulo universitetų Modesta Naciutė manė Pietų Korėjoje ilgai neužtruksianti. Bet negrįžta jau penkerius metus. Nors perprasti korėjiečius ir jų kryžiukų bei rutuliukų raštą sekasi sunkiai, šitos aferos mergina nesigaili.

Paskutinės minutės sprendimasPrieš išvykdama Modesta dirbo infor-macinių technologijų srityje (jos rūpes-tis buvo usability – tinklalapių, mobi-liųjų programų ir programinės įrangos patogumas naudotis), keletą metų rašė į žurnalą „Ieva“.

„Pietų Korėja pasipainiojo atsitikti-nai – apie stipendijas magistro studi-joms didžiausiame pasaulyje moterų universitete EWHA sužinojau iš tinkla-raščio, – savaitraščiui „15min“ pasako-jo 35-erių Modesta. – Paraiška nebuvo sudėtinga, tad šast ir užpildžiau, su-sirinkau rekomendacijas, nusiunčiau ir... netrukus gavau atsakymą, kad esu priimta.

Tada prasidėjo galvosopis: ar tai buvo tik sportinis interesas, ar rimtai noriu trenktis į kitą pasaulio pusę ir studijuo-ti Šiaurės Korėjos pašonėje?“

Beje, šiauriečių keliama grėsmė dabar nebeatrodo tokia baisi: „Nuo Korėjos karo galioja taisyklė: kai jie grasina, nieko nepadaro, o kai padaro, tai tyliai ir be grasini-mų. Todėl Seulas gyvena kaip gyvenęs.“

Geras studentas – pervargęs studentasDizaino magistro studijų programa Pietų Korėjos universitete buvo bando-moji, o „triušiukai susirin-ko tik importiniai“ – 25 merginos, iš kurių europietės buvo tik lietuvė ir albanė.

Mokslai vyko anglų kal-ba. Dėl to kildavo kurio-zų: viena dėstytoja ang-liškai beveik nekalbėjo, o studentės iš Indijos anglų kalba apsiribojo žodžiais „Yes, mam“ ir „Oki, oki, oki“ („Taip, ponia“ ir „Gerai“).

Modesta iki šiol stebisi dėstytojų po-žiūriu į mokslą: vertinama, jei studen-tas atrodo pervargęs (vadinasi, daug dirba), jei klauso dėstytojo ir vykdo jo paliepimus, jei laboratorijoje praleidžia dienų dienas ir net šeštadienius. Pas-kaitos metu galima ir nusnūsti (vadi-nasi, itin pavargęs).

„Vyksta dizaino darbų ver-tinimas. Pristatau savo kūrinį,

o dėstytojos komentaras: „Man nepatinka. Turėjai labiau pasi-stengti.“ Pirmąkart tai išgirdusi net pritūpiau. Sakau: „Aš čia ne tam, kad jums įsiteikčiau. Saky-

kite, kas su darbu ne taip?“ Susi-rėmėme. Grupės draugės sėdėjo gal-

vas nuleidusios, nes Azijoje nežinoma, kaip elgtis konfl iktinėse situacijose“, – pasakojo M.Naciutė.

Modesta vėliau mokėsi dar dviejuo-se universitetuose (Yonsei išėjo dalį Executive Training Program Korea kur-so, o Sungkyunkwan pradėjo paslaugų dizaino doktorantūrą, bet po pusmečio metė), tad prisižiūrėjo įvairių dėstyto-jų. Matė ir pažangių, atvirų žmonių,

vertinančių argumentuotą dis-kusiją. Bet korėjiečiai švieti-me skatina paklusnumą ir juo-dą darbą, kurie lietuvei kelia ironišką šypseną: „Puikiai pa-rengiami robotukai „Samsung“

ir LG, pasiruošę nuolankiai įgy-vendinti paliepimus, penktadie-

nį atšaukti suplanuotas vakarienes su draugais, iš darbo išeiti paryčiais ir bosui nerodyti nepasitenkinimo gyvenimu.“

Vienintelė europietė Supratusi, kad doktorantūros studijos virsta „nepavykusia afera“, Modesta ėmė dairytis darbo. Viename renginyje susipažino su jaunu (ten neįprasta būti direktoriumi sulaukus vos 37-erių) IT įmonės, dirbančios sveikatos apsau-gos srityje, direktoriumi. Šis paprašė atsiųsti CV.

Būsimiems kolegoms paskaičiusi paskaitą apie usability, po mėnesio jau dirbo. Iš 26 padalinio kolegų tik trys kalbėjo angliškai. Maždaug 500 dar-buotojų turinčioje įmonėje Modesta buvo vienintelė šviesiaplaukė ir vie-nintelė europietė.

„Buvau Kalėdų eglės žaisliukas, kurį rodant svečiams galima sakyti, kad bendrovė yra tarptautinė“, – šypsojosi

Penkerius metus Pietų Korėjoje gyvenanti lietuvė M.Naciutė: „Visi ten dirba

SEULAS PIETŲ

KORĖJA

mė oie

kai i-

ip

ų os o-n-

erginos, ietuvė

al-o-g-o ų

ski (

tino nestneta

kirė

vekumdąirre

irv

nį

Korėjiečių

gyvenimo būdą

M.Naciūtė jau

perprato, bet jų kalba

lietuvei – vis dar

kietas riešutėlis.

15min • 2013 m. gegužės 10 d. Gyvenimas | 19

iki nukritimo“

pašnekovė. Bet dirbti buvo įdomu – sritis nauja, biuras įsikūręs prie upės, teko važi-nėti po konferencijas.

Tiesa, Modesta neišvengė kultūrinio ne-susikalbėjimo, susirėmimų dėl darbo etikos ir principų, keistų lūkesčių, trūko atosto-gų (čia darbuotojui pirmus metus priklau-so 12 dienų mokamų atostogų per metus). Kai negavo atostogų mamos gimimo die-nai atšvęsti, su darbdaviais ji atsisveikino.

Visas gyvenimas – vien darbas „Skambės rasistiškai, bet būti baltu euro-piečiu ar amerikiečiu Pietų Korėjoje vis dar privalumas: noriau samdo, nesitiki, kad elg-siesi 100 procentų kaip korėjietis.

Darbas randamas per pažintis ir pažin-čių mezgimo renginius, tad siųsti CV ir tikėtis atsakymo iš korėjiečių beviltiška. Vertinama išvaizda ir neretai kandidatai į interviu atrenkami pagal nuotraukas“, – pasakojo Modesta.

Šiuo metu lietuvė dirba tarptautinėje di-zaino bei inovacijų konsultacijų įmonėje ir gyvena labai korėjietiškai: keliasi 6 val. 30 min., valandą metro keliauja iki darbo, kuriame praleidžia 9–12 valandų, tada –namo su viltimi išsimiegoti šeštadienį.

Biuras įsikūręs viename prestižiškiausių Seulo rajonų – reperio Psy apdainuotame Gangnam, kuriame pagal vieną šabloną plas-tinių operacijų klinikose pakoreguotos da-mos su „Louis Vuitton“ rankinėmis važinėja

„Bentley“ ir „Porsche“, o troškinys, kitur kainuojantis 10 litų, atsieina dukart tiek.

Lietuvės laisvalaikis – irgi korėjietiškas: „Susiplanuoji vakarienę, bet popiet paaiš-kėja, kad teks dirbti iki vėlaus vakaro, ir susitikimą atšauki. Susiplanuoji paspor-tuoti – tas pats. Privataus laiko čia niekas negerbia, todėl nieko nebeplanuoju. Bosas ir kolegos neretai dirba šeštadieniais, bet man dar pavyksta to išvengti.“

M.Naciutę iš pradžių šokiravo gyventojų

Pietų Korėjoje gausa. Tačiau dabar, grįžusi

į jaukią Lietuvą, ji vis pagauna save svars-

tančią, kur dingo žmonės.

Korėjiečiai lietuvei pasirodė baikštūs, bet

paslaugūs ir draugiški, tiesa, savo pareigy-

bės apibrėžtuose rėmuose. Jie turi stiprų

atsakomybės jausmą – dirbs iki nukritimo,

bet išspaus maksimumą ir nesiskųs.

Konkurencija šalyje – stipri, vaikai nuo ma-

žumės pratinami arti dėl ateities. Tiesa,

vis daugiau žmonių savęs klausia, ar verta

taip gyventi, jei ateitis niekada nevirsta

dabartimi.

Daug reikšmės teikiama išvaizdai ir įvaiz-

džiui – korėjietis geriau valgys pigiausius

pietus, bet gers „Starbucks“ kavą ir nu-

sipirks naujausią telefoną, gyvens sky-

lėje, bet rengsis vardiniais drabužiais.

Populiarios plastinės operacijos – nieko

nestebina, jei mokyklos baigimo proga tė-

vai ją dovanoja dukrai.

Daugiau nei 20 mln. gyventojų turintis

Seulas yra modernus didmiestis: pribloš-

kianti viešojo transporto infrastruktūra,

pilna visą parą veikiančių parduotuvėlių ir

karaokės barų.

Vizualiai miestas, anot pašnekovės, ne-

atrodo gundantis (vien ko verta elektros

laidų raizgalynė!), tačiau netoliese stūkso

kalnai ir teka kilometro pločio upė.

Modestą maloniai stebina korėjiečių ap-

tarnavimo kultūra ir įstaigų moralė. Kavi-

nėje kavos padarys iš naujo, jei pasiskųsi,

kad kavą gavai per šaltą, ir nesitikės už tai

arbatpinigių. Autobuso vairuotojas priva-

žiuos, kad būtų patogu įlipti, o neretai dar

ir įspės apie staigų posūkį.

Apie korėjiečius – iš pirmų lūpų

Konkurencija šalyje – milžiniška, vaikai nuo mažumės pratinami arti dėl ateities.

Asmeninio arch. nuotr.

Pietų Korėjoje gyvena apie 50 mln. žmonių.

Seulo karališkųjų rūmų

vidinis kiemas.

15min • 2013 m. gegužės 10 d.20 | Skelbimai

VILNIUS KAUNAS NACIONALINIAI SKELBIMAI

KOMPANIJA „SCOPE HR SOLIUTIONS“ IEŠKO DARBUOTOJŲ JUNGTINĖJE KARALYSTĖJENemokamas įdarbinimas, darbdavys apmokės 50 proc. kelionės kainos į Angliją, išvykimas gegužės 27–29 dienomis.

Reikalingi darbuotojai šioms pareigoms:ILGALAIKIAI DARBAI:

• Vaisių pakuotojai, darbas prie linijos (reikalingos minimalios anglų kalbos žinios)

• Komandos lyderis (reikalingos geros anglų kalbos žinios)

SEZONINIAI DARBAI (TRUKMĖ IKI 6 MĖNESIŲ):

• Laukų darbininkai (nereikalinga anglų kalba)

• Komandos lyderiai (reikalingos geros anglų kalbos žinios)

• Autobusų vairuotojai (minimum D1 kategorija)

• Traktorių vairuotojai

Pasibaigus sezonui, norintiems gali būti pasiūlytas ilgalaikis darbas Anglijoje.

Atvykus suteikiamas apgyvendinimas.

PROCEDŪRA VISIEMS KANDIDATAMS:

Visiems reikia atvykti į kompanijos pristatymą Lietuvoje, prieš tai užsiregistravus el. paštu recruitment@scope4jobs.com

PRISTATYMO DIENOS:

Kaunas - 2013 05 20 viešbutis „Santaka“, J.Gruodžio g. 21 nuo 9 iki 17 val.

Klaipėda - 2013 05 21 viešbutis „Amberton“ Naujojo Sodo g. 1

KONTAKTAI: El. paštas recruitment@scope4jobs.com

Tel. 00441622685259 (angliškai, rusiškai, lenkiškai); 00447730761518 (angliškai, lietuviškai)

15min • 2013 m. gegužės 10 d. Inovacijos | 21

Dienos pietų paieškos mobilioji programėlė „LunchBox“ įgauna pagreitį. Joje jau galima rasti beveik 300 pasiūlymų, kuriuos artėjant pietų metui peržiūri apie 10 tūkst. žmonių. Įsitvirtinęs Vilniuje ir Kaune, „LunchBox“ kelią koją ir į kitus Lietuvos miestus. „Kurdami programėlę svarstėme labai paprastai – ką mes patys, atėjus pietų metui, galvojame ir kalbame? Ogi spren-džiame, kur eisime pavalgyti“, – šyptelėjo „LunchBox“ kūrėjos, mobiliųjų sprendi-mų bendrovės „Lemon Labs“ direktorius Tomas Dirvonskas.

Visa informacija – vienoje vietoje „iOS“ ir „Android“ operacinėms siste-moms skirta programėlė (ją galima nemo-kamai parsisiųsti apsilankius svetainėje lunchbox.lt) pietautojams leidžia maty-ti visų projekte dalyvaujančių kavinių ir restoranų dienos pietų pasiūlymus.

Juos maitinimo įstaigų darbuotojai kas-dien patys įkelia į „LunchBox“ platformą, o vartotojai programėlėje gali peržiūrėti dienos pietų laiką, siūlomus patiekalus ir jų kainas, taip pat – koks atstumas nuo jų buvimo vietos iki kavinės ar restorano, kaip šias įstaigas pasiekti ir kokiu tele-fonu su jomis susisiekti.

„Net nepakilę iš darbo vietos galite per-žiūrėti dienos pietų meniu, išsirinkti tai, kas labiausiai tinka. Galite norimą patie-kalą užsisakyti pakeliui į kavinę. Tai la-bai taupo laiką. Be to, programėlė keičia įpročius – padeda atrasti naujų pietavimo vietų, apie kurias anksčiau galbūt nenu-tuokėte, bet kuriose galima skaniai paval-gyti už patrauklią kainą“, – „LunchBox“ privalumus vardijo T.Dirvonskas.

Programėlė pateikia beveik 300 pietų pasiūlymų visoje Lietuvoje. Daugiausia jų – Vilniuje ir Kaune. Tačiau pastaruoju metu „LunchBox“ sparčiai plečiasi ir į ki-tus Lietuvos miestus – Klaipėdą, Šiaulius,

Panevėžį, Alytų, Ukmergę. Prie projekto aktyviai jungiasi šalia greitkelių įsikūru-sios kavinės.

„Kavinės gali kreiptis į mus ir auto-matiškai registruotis. Ir jos tai noriai daro“, – kalbėjo T.Dirvonskas. Beje, „LunchBox“ nėra tik Lietuvai skirtas produktas. Jo kūrėjai taikosi į pasaulinę rinką, ta-čiau pirmiausia programė-lę nori išbandyti gimtojoje šalyje.

Šiuo metu šia mobiliąja programėle naudojasi maž-daug 10 tūkst. žmonių. „Mo-biliosios programos sprendžia kasdienes problemas ir vartotojai tą jau suprato, – pastebėjo „Lemon Labs“ vadovas. – Išmaniųjų telefonų bazė Lietuvoje sparčiai auga. Tai skati-na pasitempti visus verslus.“

Tarp kokybės, greičio ir kainos „Pirmieji įdėjome reklamą į „LunchBox“ programėlę, nes atidžiai stebime naujo-ves ir siekiame gauti duomenis apie re-alų naujų technologijų Lietuvoje naudo-jimą, – sprendimą jungtis prie projekto

paaiškino restoranų tinklo „Fortas“ rin-kodaros vadovas Kęstutis Markevičius. –Tai tikrai patogus vartotojui įrankis. Ma-nau, jis padės kiek praskaidrinti rutiną ir paskatins restoranų lankytojus praplėsti kulinarinius viešojo maitinimo akiračius, atrasti šį tą naujo.“

Pasak K.Markevičiaus, kiekvienas klien-tas dėliojasi savo vadinamąjį geležinį tri-kampį: išsirenka tai, kas jam svarbiau –kokybė, greitis ar kaina.

Jo manymu, programėlė nepretenduoja greitai pakeisti jautriausių kainai pietau-tojų įpročių, nes tokie žmonės turi savo ekonomiškai patikrintas ir pamėgtas vie-tas. Tačiau „LunchBox“ galėtų paskatinti apsilankyti kitokioje viešojo maitinimo įstaigoje, kuri, galbūt, maloniai nuste-bintų ir kaina, ir kokybe, pasiūlytų pa-ragauti sveikiau, atsakingiau pagamintų patiekalų.

„Tai skatina kavinių ir restoranų kon-kurenciją, verčia juos pasitempti, kelia bendrą viešojo maitinimo paslaugų lygį, o dėl to galiausiai laimi klientas“, – įsiti-kinęs „Forto“ restoranų tinklo atstovas.

Būdas prisistatytiKauno restoranų „Seni vartai“ ir „Senieji rūsiai“ atstovė Judita Mackevičiūtė paste-bėjo, kad vien reklamuodamasis klientų

neišlaikysi. „Vienas pagrindinių kiek-vieno restorano tikslų – dirb-

ti taip, kad pirmą kartą už-klydęs klientas taptų tavo nuolatiniu lankytoju“, – sakė ji.

J.Mackevičiūtės nuo-mone, laiką taupantiems žmonėms išmanieji tele-fonai tampa ne tik bendra-

vimo priemone, bet ir būdu priimti kasdienio gyvenimo

sprendimus. „Žmonių gyvenimo tempas

kiekvienais metais spartėja, tad ir mums svarbu neatsilikti nuo tech-

nologijų. Mes suprantame, kad išma-niaisiais telefonais naudojasi tikrai di-

delė dalis mūsų potencialių ir esamų klientų, todėl toks būdas pristatyti savo restoranus mums visada atrodė priim-tinas ir patrauklus“, – kodėl šie Kauno restoranai nusprendė prisijungti prie „LunchBox“, aiškino J.Mackevičiūtė.

Modernus dienos pietų gidas

„LunchBox“ gali paskatinti apsilankyti kitokioje viešojo maitinimo įstaigoje, kuri, galbūt, maloniai nustebintų ir kaina, ir kokybe.

LunchBox“

„Mobiliosios

programėlės

sprendžia kasdienes

problemas ir

vartotojai tą jau

suprato“, – pastebi

T.Dirvonskas.

J.Kalinsko nuotr.

,n

vt

kns

m

ai mon efonųai skati-

sprendimus„Žmonių g

kiekvienais metmumumumumumumummummm msmsmsmsmmm sssvarbu ne

nononononononononononononololoolololologgiigigigiggg jjųjųjųjų. Mes suprniaisiais telefonais n

15min • 2013 m. gegužės 10 d.22 | Laisvalaikis

Avinas. Kai privalėsite keisti įprastus elgesio modelius, būkite lankstūs ir ribokite savo norus. Įvykiams pakrypus į gera, nesivaikykite lengvo uždarbio ar pelno.

Jautis. Naujų progų bus, bet niekas nepatieks jų ant lėkštutės. Ragaudami keisto skonio patiekalą, būkite tolerantiški. Tik tokiu būdu naujos patirtys pasibels į jūsų gyvenimą.

Dvyniai. Atsikratykite jums nereikalingo balasto tiek išorėje, tiek viduje. Negailėkite atiduoti kitiems to, kas seniai dulka padėta į tolimiausią ir visų užmirštą lentyną.

Vėžys. Anksčiau funkcionavę dalykai šiuo metu nustos sklandžiai veikę. Pasinaudokite savo slaptuoju ginklu –gebėjimu laiku prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Liūtas. Kol kas likite ten, kur esate, ir nelipkite jums pasiūlytais karjeros laiptais. Pervertinus savo jėgas bus lengva atsidurti klystkelyje ar net akligatvyje.

Mergelė. Pastaruoju metu jūsų kelyje lyg grybai po lietaus dygsta problemos. Nenusiminkite ir nenuleiskite rankų – jos jus stiprina ir skatina augti.

Svarstyklės. Nuotaikos smarkiai keisis, o jūsų poreikiai nuolat neduos ramybės. Neignoruokite jų. Tai lems pokyčius, apie kuriuos šiuo metu dar nieko nežinote.

Skorpionas. Klysite manydami, kad galite veikti vieni. Daugiau duokite nei imkite. Tik išlaikydami reikalingą pusiausvyrą, galėsite mėgautis abipusių mainų procesu.

Šaulys. Įgyvendinkite sumanymus įveikdami savo ambicijas. Net jei nedžiugins rezultatai, aiškiau suprasite ir įvertinsite savo norus, siekius ir pastangas.

Ožiaragis. Džiaukitės gyvenimu su visais jo privalumais ir trūkumais: leiskitės į nuotykius, pažadinkite kūrybines galias ir įsileiskite naujus jausmus, jei jie staiga pasibelstų.

Vandenis. Keli žingsneliai atgal padės suprasti, kokį indėlį įnešateį šeimos gyvenimą. Tausokite jėgas, bet išnaudokite galimybes. Taip susikursite gerą ateitį.

Žuvys. Atsidūrėte netikėtame kelio vingyje? Liaukitės nerimavę! Supratę, kad negalėsite nieko pakeisti, pasikliaukite likimu. Fatališkas požiūris į reiškinius išgelbės jus.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Budginaitė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Kapralas. Paladinas.

Rinitas. Kenas. Ir.

Inas. Sakalas. Ava.

Šoks. RL. Asalnai.

No. Kaunas. TR.

Estampas. Adoras.

Tarp. Ėmė. Glr. Ast.

Mėsa. Islamas.

Lamos. Aga. Ilas.

Koranas. Uša. Venta.

Masina. Maska. Kas.

Marionetė. Om.

Linkosas. Ra. Anas.

Tralas. Adis. Kap. Ani.

It. Sam. Man. Onas.

Upė. Osa. Asarnamis.

Klasės. Um. Ka. Laša.

Ela. Gagas. Panas.

Alma. Asandra. Va.

Ars. Sie. Antra. LNK.

Akivaras. Ata. Rai.

Stasas.

KERTINIS AKMUO.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija„Oho redakcija

15min • 2013 m. gegužės 10 d. Laisvalaikis | 23

Tarptautinis kultūros ir ekologijos

festivalis „Grynparkas“

Kaune, Nemuno saloje (penktadienį –

nuo 19 val., šeštadienį – nuo 11 val.),

ir Birštone (sekmadienį – nuo 14 val.)

vyksiančio festivalio metu bus parodytas

tarptautinės partnerystės pagrindu

atsiradęs aplinkos projektas „Gamtoje

įguldyta“. Projekto režisierius – vokiečių

menininkas R.Dennemannas. Dalyviai:

„Artscenico“, „Lines of Desire“, „Aura“ ir kt.

Renginys – nemokamas.

Fotomenininko Sauliaus Paukščio

surinktų XVIII a. graviūrų paroda

Daugelio graviūrų, kurios bus

eksponuojamos Medininkų pilyje, autorius –

Jeanas le Pautre‘as (1618–1682). Lietuvoje

jis mažai žinomas, nors jo indėlis į Europos

graviūros raidą itin svarus. Prieš dešimtmetį

susidomėjęs graviruotais žemėlapiais,

kuriuose pavaizduota LDK, dabar S.Paukštys

turi surinkęs ir daugiau įdomių pavyzdžių –

tarp jų XVII a. medžio raižiniais iliustruotos

Biblijos fragmentų.

Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr.

Du miestai Medininkų pilis Gegužės 10–12 d. Nuo gegužės 18 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienŠeštadienį vyraus debesuoti orai, daug kur palis, vietomis griaudės perkūnija,

kurios metu vėjo gūsiai sustiprės iki 15 m/s. Dieną oras šils iki 15–23 laipsnių

šilumos. Sekmadienį lietaus bus mažiau, temperatūra dieną – 16–22 laipsniai

šilumos. Kitos savaitės pradžia bus kiek vėsesnė.  

05-11 d.

15 / 22 15 / 21 11 / 15 12 / 18

05-12 d.

13 / 22 13 / 19 10 / 16 10 / 15

05-11 d.

14 / 20 14 / 20 15 / 21 15 / 21

05-12 d.

12 / 18 12 / 18 13 / 19 13 / 19

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

25

24

24

20

Kaunas

25

Alytus

25

Klaipėda

16

VėjasPietvakarių

4–9 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 24

Berlynas 19

Londonas 17

Madridas 24

Maskva 27

Minskas 27

Oslas 13

Paryžius 17

Praha 15

Ryga 22

Roma 23

Stokholmas 17

Talinas 17

Varšuva 2525Marijampolė

Galvok kaip moteris – leisk smegenims pailsėti.

Nemėgstu vairuoti, bet man reikia automobilio, kad galėčiau nusigauti iki darbo.Nemėgstu savo darbo, bet privalau dirbti, kad galėčiau išsimokėti kreditą už automobilį.

Penktadienis:– Gal kavos?– Kodėl tu taip keistai tari žodį „alus“?

Anekdotai

15min • 2013 m. gegužės 10 d.24 | Gazas.lt

Automobilio degalų sąnaudos – neatsibostantis ginčų objektas. Kodėl Petro automobilis mieste vartoja 8 litrus dyzelino šimtui kilometrų, o tokia pat Jono mašina – tik šešis? Gal tiesiog Jono automobilio būklė geresnė nei Petro? Gazas.lt pasidomėjo, kiek degalų sąnaudos priklauso nuo žmogaus, kuris vairuoja automobilį.

Paulius Sviklasp.sviklas@15min.lt

Atlikome eksperimentą su dviem vieno-dais, vos kelis tūkstančius kilometrų nu-važiavusiais automobiliais. Prie vieno iš jų vairo sėdėjo šio straipsnio autorius, papras-tas vairuotojas Paulius Sviklas, prie kito – daugkartinis ekonominių ralių nugalėtojas Artūras Žukas. Abiejų maršrutas – tas pats, važiavimo sąlygos ir starto laikas – taip pat.

A.Žuko ekonominio vairavimo biografi -ja daro įspūdį. 2010-aisiais, važiuodamas „Audi A6“ automobiliu su 1,9 l darbinio tūrio TDI dyzeliniu varikliu, jis sugebėjo mišriomis sąlygomis pasiekti 3,77 l/100 km degalų sąnaudas. Tai jam garantavo pirmą vietą. Po metų su „Volkswagen Lupo“, tu-rinčiu 1,2 l TDI variklį, jis pasiekė 2,57 l/100 km dyzelino sąnaudas ir užėmė pirmą vie-tą tarp visų dalyvių.

Išskirtinis eksperimentas EuropojeŠį eksperimentą galima vadinti išskirtiniu ne tik Lietuvoje. Siekdami išsiaiškinti, kiek vairuotojas daro įtakos automobilio degalų sąnaudoms, pasirinkome elektromobilius „Nissan Leaf“. Šis modelis turi 110 AG ir 280 Nm išvystantį variklį bei sveria 1,6 tonos.

Gamintojas deklaruoja, kad visiškai įkrautu automobiliu galima nuvažiuoti 175 km, o vidutiniškai jis vartoja 17,3 kilovatva-landės šimtui kilometrų. Vienos kWh kaina dabartiniais tarifais – 50,1 ct, tad „Nissan“ deklaruoja, jog šimtas kilometrų su „Leaf“ Lietuvoje kainuos 8,67 Lt.

Maršrutą Vilniuje rinkomės taip, kad va-žiavimo sąlygos būtų kiek įmanoma šva-resnės – įtraukėme ir S.Batoro gatvės kal-nus, ir Senamiestį, ir Lazdynų, Žirmūnų, Antakalnio bei Naujosios Vilnios rajonus. Iš viso – 90 km. Laikas – penktadienio vi-durdienis, saulėta vėjuota diena.

Būtent mieste geriausiai išryškėja elek-tra varomo automobilio potencialas, ta-čiau specialiai parinkome vietų, kur leisti-nas greitis – 70 ar 80 km/h. Norėjome, kad mūsų eksperimentas būtų kuo realesnis.

Taupus važiavimas elektromobiliu ski-riasi nuo degimo variklį turinčio automo-bilio taupaus eksploatavimo. Ne tik dėl to, kad elektromobiliu nuvažiuoti 100 kilome-trų kainuoja dešimt kartų mažiau. „Nissan Leaf“ baterijas galima įkrauti ir važiuojant nuokalne – iš stabdžių gaunama energija yra kaupiama akumuliatoriuose ir po to vėl siunčiama į variklį.

Dar neteko matyti benzinu varomo au-tomobilio, kuris stabdydamas gamintų de-galus. Įvairūs elektromobilio komponentai taip pat sukonstruoti taip, kad jis riedėtų kuo lengviau – viskas dėl to, kad baterijas reikėtų įkrauti kuo rečiau.

Greitis ir pigus važiavimasGreitis ir ekonomija – nesuderinami daly-kai? Taip prieš savaitę atrodė ir man. Po kone tris valandas trukusio važiavimo nu-stebti tarsi pamačius kamuolinį žaibą teko du kartus.

Nieko keisto, kad A.Žukas sugebėjo važiuoti ekono-miškiau už mane. Tačiau jo vidutinis greitis buvo di-desnis – tai jau privertė išsi-žioti. 34,1 km/h ir 33,5 km/h – A.Žukas sugebėjo tuo pačiu keliu važiuoti ne tik 15 proc. ekonomiškiau, bet tai darė dar ir greičiau.

Kita vertus, elektros suvartojimas nuste-bino dar labiau. A.Žuko vidurkis buvo 11 kWh/100 km, mano – 13 kWh/100 km. Ga-mintojo deklaruojamos – 17 kWh/100 km.

Tai turbūt pirmasis automobilis, kuriuo, nesistengiant važiuoti ekonomiškai, pavy-ko pasiekti geresnes degalų sąnaudas, nei nurodo gamintojas.

Su visais be išimties benzininiais ar dy-zeliniais automobiliais būna priešingai.

Pavertus litais, mano pilotuojamas „Leaf“ šimtui kilometrų degino 6,5 Lt, o A.Žuko – 5,5 Lt.

Panašų skirtumą galima būtų pasiekti ir su dauguma kitų automobilių, užtektų tik labiau kontroliuoti akseleratoriaus bei stabdžių paminas valdančią dešinę koją ir stebėti eismą.

Patarimas: kaip važiuoti ekonomiškiau?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių

katedros lektorius A.Žukas įsitikinęs: sumažinti galima bet kurio automobilio dega-lų sąnaudas. Ekonomiško vairavimo specialistas ga-

zas.lt skaitytojams nepagai-lėjo patarimų, kaip sunaudoti

mažiau degalų.Svarbiausia – ir mieste, ir užmies-

tyje negalima žiopsoti. Kitų eismo daly-vių veiksmų prognozavimas ir artimiausių šviesoforų matymas sumažina tikimybę staigiai stabdyti. Būtent įsibėgėdamas au-tomobilis vartoja daugiausia degalų – kuo

mažiau naudojamas stabdis, tuo rečiau pri-reikia vėl įsibėgėti. Jei planuojate kelionę į kelias ar daugiau vietų, A.Žukas pataria pradėti nuo tolimiausio taško – taip vari-kliui leisite greičiau pasiekti optimalią dar-binę temperatūrą.

Kasdien jo naudojamas automobilis „Volkswagen Polo“ yra su naujausio mode-lio, mažą pasipriešinimą ridai turinčiomis padangomis. A arba B pasipriešinimo rie-dėjimui indeksą turinčios padangos, anot gamintojų, per jų eksploatavimo laiką su-taupo nuo 30 iki 60 litrų degalų.

„Taip pat reikėtų kontroliuoti padangų oro slėgį. Jis labai svarbus, ypač Lietuvo-je, kur oro temperatūros svyravimai dide-li“, – teigia A.Žukas. Paprastai vienos pa-dangos oro slėgis siekia 2-2,4 baro, tačiau rekomendacijos skirtingiems automobi-liams skiriasi. Oro slėgį padangose galima patikrinti daugumoje degalinių arba su specialiu prietaisiu – manometru. Esant tinkamam oro slėgiui, automobilis leng-viau rieda, o mašina su per daug pripūsto-mis padangomis valdoma prasčiau.

Degalų bakus tuština įpročiai

Pavertus litais, mano pilotuojamas „Leaf“ šimtui kilometrų degino 6,5 Lt, o A.Žuko – 5,5 Lt.

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

Šių eilučių autorius

Paulius (kairėje)

ir A.Žukas važiavo

identiškais

automobiliais.

Ga

za

s.l

t n

uo

tr.