Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr.15 (1296) • 2013 m. balandžio 26 d.

Visuomenė

Skurdo dieta: 15 litų dienai 10 000 – tiek žmonių Lietuvoje gauna pensijas, kurių pavadinti pensijomis neapsiverčia liežuvis. Viena jų – 445 litus per mėnesį gaunanti vilnietė L.Žiogienė. Nuo bado ją gelbsti vaikai ir darbingais metais užgyventas turtas.

3 psl.

Verslas

Verslo pakasynos Neringoje

Jau po kelių dienų poilsiautojų traukos centru buvęs žuvies restoranas Juodkrantėje virs tik istorija –išrenkamos paskutinės statinio plytos, netrukus išpurentoje žemėje bus sėjama žolė. Neringos vadovai vis dar turi vilties išsaugoti likusius statinius, kurie pripažinti nelegaliais.

10-11 psl.

Sportas

Šoka fi losofas ir balerina

Europos vicečempionai J.Romankova ir J.Kučinskas – neįprasta šokėjų pora. Ji – balerina, jis – ne tik verslininkas, bet ir būsimasis fi losofi jos mokslų daktaras.

16-17 psl.

A.K

rip

ait

ės

nu

otr

.A

sm

en

inio

arc

hy

vo

nu

otr

.

Medikų klaidos kaina

Raisa Plotnikova dešimt

metų mynė teismų

slenksčius, bandydama

įrodyti, kad jos sesuo mirė

dėl medikų aplaidumo.

Ne tik neįrodė, bet dar

liko skolinga gydymo

įstaigoms.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 26 d.2 | Politika

Kaip vertinate Seimo narės N.Venckienės elgesį?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusVyr. red. 1-asis pavaduotojasr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėVyr. redaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Seimo narė N.Venckienė

susipyko su protu

(5962) 14 proc.

Ji elgiasi nesolidžiai ir

kompromituoja Seimo nario vardą

(4113) 10 proc.

N.Venckienė turi teisę gintis

taip, kaip jai atrodo teisinga

(17129) 42 proc.

N.Venckienė išsigando,

kad teks už viską atsakyti

(13981) 34 proc.

V.Landsbergis nokdaune?Pedofi lų gaudytojai paskelbė, kad N.Venckienė ne tai pogrindy pakaunėje, ne tai prie Razlivo ežero šalia Velingtono dėlioja silpnas tiltų, telefono ir interneto paėmimo kortas. V.Landsbergis, kuris jos niekada negynė, faktiškai prakišo partijos lyderio rinkimus A.Kubiliui. Kuris, anot Patriarcho, savo nejautrumu kovoje dėl mergaitės pakišo partiją.

Beveik pusė konservatorių manė kitaip. V.Landsbergis nokdaune? Taip. Jei laikysimės Anykščių konservatorių nuos-

tatos, kad įkopus į devintą dešimtį noras vadovau-ti didžiausiai opozicinei partijai yra kiek neade-kvatus. Ten už A.Kubilių balsavo 136 partiniai. Už V.Landsbergį – 28. Bet Patriarchas laimėjo miestuose.

Vadinasi, ne nokdaunas. Net jei su Patriarchu kovotume jo citatomis: „Antroji vieta yra tariama pergalė, dėl kurios apsigaudinėjame.“ Ar galima tada sakyti, kad laimėjo A.Kubilius ir adekvatumas?

Net jei A.Kubilius laimės, o panašu, kad taip ir bus, tai bus tik asmeninė jo pergalė. Šių rinkimų baigties negalima pavadinti Patriarcho žiema. Bet ir A.Kubiliaus pergalė netaps konservatorių pavasariu.

Be abejo, A.Kubilius – rimčiau nei V.Landsbergis. Ne tik ir ne tiek dėl amžiaus. A.Kubilius gali būti bent jau premjeru. V.Landsbergis – tik Seimo pirmininku, kuriuo gali būti net V.Gedvilas. Visas fokusas tas, kad nė vienas iš jų neturi nė teorinių šansų laimėti prezidento rinkimus. Net surinkti 20 proc. balsų bet kuriam konservatorių vadui – misija neįmanoma.

Nors konservatoriai lyderio rinkimais parodė pa-vyzdį kitoms partijoms, konservatorių fronte – nieko naujo. Įrodymas – bendra abiejų fi nalininkų malda už kandidatę į prezidentus. Kuri su konservatizmu ir net politika turi tiek pat bendro, kiek prie Darbo partijos „prijungti“ leiboristai – narių.

Net jei bala nematė to konservatizmo, kurio ir dauguma konservatorių neraukia, jei lieka tik nuogas išskaičiavimas, jog geriau nei nieko – turė-ti D.Grybauskaitę, kuri bent V.Landsbergio klauso, vis tiek klausytis V.Landsbergio ir A.Kubiliaus du-eto ištikimybės priesaikų šįkart buvo kiek nejauku.

Kodėl? V.Landsbergis tarkavo A.Kubilių už artimo meilės stygių. Gražūs ir teisingi žodžiai. Nuodėmė nesutikti. Žmogus ne vien krizės suvaldymu gyvas.

Klausantis, kaip vienas per kitą abu jie prisiekinė-jo ištikimybę prezidentei, iš atminties išnyra prieš Seimo rinkimus išplatintas įrašas su I.Degutienės kalba, kad visų jos pokalbių slapta klausomasi, pju-domi bendražygiai. A.Kubiliaus pavaduotoja tada visiems leido suprasti, jog tai – prezidentės darbas.

Jokio tyrimo. Bet ir I.Degutienė neatsiėmė savo žodžių. Tai ar viskas čia gerai su artimo meile? Tiek to dėl A.Kubiliaus – jis nejautrus, arogantiškas. Bet V.Landsbergis? Kodėl jis liko toks pat nejautrus bendražygės skundui? Panašu, kad abu jie, o ypač V.Landsbergis, pasiuntė save į moralinį nokdauną. Kuris prilygtų nokautui. Jei tai būtų ne Lietuva.

Kur apie artimo meilę galima kalbėti atsietai nuo artimo. Kur galima šmeižti savo artimą ir už tai gauti Seimo mandatą. Kur gali spjauti į rinkėjus ir pogrin-dy prie kokio Razlivo narplioti pačios suregztą są-mokslo teoriją. Moralinis reliatyvumas leidžia viską.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Konservatorių fronte – nieko naujo.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės pabėgėlė

Dangus griūva

Rimo Valeikio pieš.

Seime neliečiamybę praradusi teta

Neringa taip išsigando, kad net

pati nežino, kur pasislėpė.

Apklausoje

dalyvavo

41185

žmonės

14PROC.34

PROC.

42PROC.

10PROC.

15min • 2013 m. balandžio 26 d. Visuomenė | 3

Paulius Grinkevičiusp.grinkevicius@15min.lt

10 000 – tiek žmonių Lietuvoje gauna pensijas, kurių pavadinti pensijomis neapsiverčia liežuvis.

Kiek mažiau nei 15 litų per dieną, arba 445 litai per mėnesį. Už tokią pinigų sumą kas mėnesį išgyvena 62 metų amžiaus vilnietė Liudmila Žiogienė. Iš šios sumos šimtą litų ji kas mėnesį moka bankui už kadaise pa-imtą paskolą butui, kuriame gyvena jos 85 metų mama. Išlaidoms lieka vos 350 litų.

„Klausiate, kaip galima pragyventi iš to-kios pensijos? Aš, gaudama tokias pajamas, negaliu savęs gerbti ar tenkinti kokių nors savo ambicijų. Apskritai, apie kokių am-bicijų tenkinimą galima kalbėti? Neįma-noma, nerealu už tokius pinigus gyven-ti“, – skundžiasi pašnekovė. Klausiama, ką perka už savo mažytę pensiją, L.Žiogienė taip ir neatsakė.

Vis dėlto, pamatęs moterį gatvėje, ne-pasakytum, kad ji gyvena skurdžiai. Ponia Liudmila vilki gerais drabužiais, atrodo jau-nesnė nei įrašyta pase, pasidažiusi, tvar-kinga, o pasakodama apie savo varganas pajamas stengiasi atrodyti ori ir šypsosi.

L.Žiogienė nėra statistinė varguolė. Ji nėra vieniša, turi vaikų, kurių nereikia iš-laikyti, ir dar neišbarstė visų ankstesnio gero gyvenimo likučių.

Išgyventi padeda vaikaiMoteris skundžiasi, kad jos senatvės pen-sija yra nepelnytai maža. Kadaise dirbusi Švietimo ministerijoje ji 1988 metais aštuo-neriems metams išėjo motinystės atostogų. Motinystės atostogos yra įskaičiuojamos į darbo stažą.

Pagal tuo metu galiojusius įstatymus motinai galėjo būti suteiktos vaiko prie-žiūros atostogos iki jam sueis aštuoneri. Tačiau 1995 metais pasikeitus įstatymams į stažą įtraukiamos atostogos tik iki tol, kol vaikui sueis treji. Todėl dabar yra ne-mažai moterų, kurios gauna mažesnę, nei tikėjosi, pensiją. L.Žiogienei taip pat pri-trūko kelerių metų stažo, kad jos pensija būtų didesnė.

Beveik dvigubai mažesnę nei vidutinė pensiją gaunančiai moteriai išgyventi pa-deda trys vaikai – maitina sūnus kulinaras, o JAV gyvenanti dukra neseniai mamai pir-mą kartą persiuntė 800 dolerių, juos pa-šnekovė išleis dantims taisyti. Tačiau gy-venti iš vaikų siunčiamų pinigų nemalonu.

„Pinigų iš vaikų neprašau, jie patys su-pranta, kad man pinigų reikia ir padeda – kitaip neišgyvenčiau“, – sako L.Žiogienė.

Šiuo metu moteris kartais gyvena pas 85 metų motiną, kartais – pas drauges. Di-delis namas, kuriame ji užaugino vaikus, jau nebegyvenamas – vandens nėra, šildy-mas neveikia, remontui reikia daug pinigų. L.Žiogienė su vaikais svarsto, kad namą reikėtų parduoti.

Į Ameriką negrįšL.Žiogienė keletą kartų mėgino kreiptis ir dėl socialinės pašalpos, tačiau jos negavo, nes yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Zujūnuose su dirbančiu sūnumi: „Bet juk tai taip pat neteisinga, mano sūnus nori planuoti savo gyvenimą, kažkada bus jo vestuvės, jis turi pinigų skirti ir sau, kodėl turėtų išlaikyti mane?“

Kalbantis sename jos name Zujūnuose moteris atvirauja – anksčiau niekada nebūtų

pagalvojusi, jog kada nors gyvenime gali tekti pragyventi už 445 litus.

Anksčiau ji pinigų turėjo: ne kartą buvo ėmusis verslo, su drauge keliavo ir dirbo JAV, tačiau vienu metu gyvenimas staiga apsivertė aukštyn kojomis – verslo part-neriai iš Rusijos pasirodė nepatikimi, už-darbiai baigėsi.

Paklausta, kodėl nevažiuoja pas dukrą į JAV, kur gyvenimas būtų lengvesnis, mote-ris sako kartą ten jau gyvenusi ir supratusi, kad jos vieta čia: „Mėgstu jaustis užtikrintai ir justi žemę po kojomis. Nuvažiavusi į JAV supratau, kad Amerika – ne man.“

Visų varguolių nesuskaičiuoja Kiek Lietuvoje gyvena tokių žmonių, kurie gauna panašią pensiją kaip L.Žiogienės? „Sodra“ tokių duomenų neturi. Pasak M.Ži-lionio, suskaičiuoti, kiek žmonių gauna

pensijas iki tam tikros sumos, ne taip pap-rasta: tuomet reikia skaičiuoti ir tuos, ku-rie gauna įvairių rūšių – netekto darbingu-mo, invalidumo – pensijas, o informaciją reikėtų surinkti iš skirtingų duomenų šaltinių.

Be to, žmogaus pajamos neretai yra di-desnės nei pensija. Be pensijos, galima dar gauti socialinę pašalpą ar kitų pajamų,

o informaciją apie jas kaupia ne „Sodra“, o kitos institucijos.

Pagal įstatymus senatvės pensija priklau-so nuo žmogaus dirbtų metų skaičiaus ir su-sideda iš bazinės pensijos, kuri siekia 360 litų. Bazinės pensijos dydis pastarąjį kartą didintas prieš penkerius metus.

Tačiau bazinę pensiją gauna ne visi. „Jei žmogus neturi minimalaus 15 metų darbo stažo, „Sodra“ jam nemoka jokių pinigų ir apie jį nekaupia jokių duomenų“, – aiški-na M.Žilionis.

Tuomet pensinio amžiaus žmogus te-gauna šalpos pensiją, kuri siekia 324 li-tus. Apie šalpos pensijas pradėta kalbėti tuomet, kai paaiškėjo, jog kardinolas Au-drys Juozas Bačkis gauna dar mažesnę – 199,27 Lt pensiją.

Savivaldybių administracijų duomeni-mis, pernai šalpos pensijas gavo 9 423 se-natvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys. 36 iš jų – daugiavaikės motinos. Be šalpos pensijos, varguoliams dar priklauso ir kom-pensacijos už šildymą ir karštą vandenį.

Skurdo dieta: 15 litų per dieną

Ekonomistas Romas Lazutka atkrei-

pia dėmesį, kad ateityje žmonių, kurie

gautų šalpos pensijas ar turėtų beveik

minimalų darbo stažą ir turėtų pragy-

venti maždaug už keturis šimtus litų per

mėnesį, tikriausiai daugės.

„Šiuo metu tokių žmonių, kurie neturė-

tų darbo stažo, nėra daug. Jie iš okupa-

cijos laikų yra sukaupę darbo stažą, nes

tuomet buvo visuotinis užimtumas, –

pasakoja R.Lazutka. – Bet tokių žmonių

ateityje tik daugės: nemaža dalis tų, ku-

rie tais laikais buvo jauni ir dar nedirbo,

nedirbo ir nepriklausomybės pradžioje,

nes tuomet smarkiai augo nedarbas. Jie

neturėjo stažo ir nesurinko pensijos.“

Lietuvoje šalpos pen-

sijos ar nedidelį

darbo stažą tu-

rinčių žmonių

pensijos yra vie-

nos mažiausių

Europoje, eko-

nomisto žodžiais

tariant, „ant skur-

do ribos“.

Išmokų gavėjų daugės

BF

L n

uo

tr.

816 litų siekianti vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia Baltijos valstybėse.

Iš kelių šimtų

litų gyvenanti

L.Žiogienė

rengiasi parduoti

buvusio gero

gyvenimo

simbolį – namą.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Atnešim Dievą į namus?Mano senelis Juozas Laurynas, kai jam buvo per 70 metų, neretai iš Pažečių kaimo į Betygalą maž-daug 7 km pėdindavo pėsčias. Išeidavo apie šeštą valandą ryto, kad suspėtų į Mišias, kurios prasi-dėdavo dešimtą.

Tai buvo sovietmečiu, troleibusai, autobusai ir apskritai joks visuomeninis transportas iš Pažečių į Betygalą nevažinėdavo, tačiau tokių kaip mano senelis Mišioms susirinkdavo ne viena dešimtis.

Aš taip niekada ir nesupratau, ko jie visi ten eina, tačiau man vis tiek buvo gražu. Nes žmonės turėjo tikslą ir jo siekė. Tegu tik sekmadieniais.

Bet dar labiau nesuprantu, ką nori pasaky-ti jau buvęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas A.J.Bačkis, teigdamas, jog Vilniuje reikia naujos bažnyčios, nes tikintieji iš Vilniaus Justiniškių ir Pašilaičių, norėdami nuvykti į Mišias, turi važiuoti arba į Laisvės prospektą, arba į Kalvarijas.

Nors esu netikintis, bet tokie A.J.Bačkio teigi-niai mane įžeidžia. Pirmiausia, kaip Juozo Lau-ryno, kuris buvo tikintis, anūką. Nes A.J.Bačkis bando mane įtikinti, kad mano senelio tikėjimas ir noras (kurį aš gerbiau ir gerbiu) pasimatyti ir pasikalbėti su Dievu nėra vertas 15 min. kelionės troleibusu arba autobusu. Galbūt pats A.J.Bačkis į Mišias visada važinėjo septintuoju BMW, bet aš juk iš patirties žinau, kad žmonėms, kurie iš tiesų tikėjo, atstumas ir kelionės laikas iki Dievo buvo nesvarbus.

Bet A.J.Bačkiui mano senelis ir jo tikėjimas, ži-noma, nerūpi ir tikriausiai niekada nerūpėjo. Nes jei kada nors būtų rūpėjęs, tai juk galėjo, pavyz-džiui, ir tada, sovietmečiu, o juo labiau po 1991-ųjų, kai A.J.Bačkis tapo arkivyskupu, pasirūpinti jei ne autobusu, tai bent jau dvikinke, kad surinktų tuos septyniasdešimtmečius ir vyresnius, norin-čius pasimatyti su Dievu. Jie juk būtų susimokėję iš savo varganų pensijų. Nes tikėjo.

Tačiau tų tikinčių niekas nerinko. Nerenka ir šiandien. Renka tik aukas. Ir dar neapmokestina-mas pajamas už atgautą turtą ir žemę. Surinkę nori statyti naujas bažnyčias, kurių dabar niekam, iš-skyrus patį A.J.Bačkį ir kelis šimtus jo jau buvusių pavaldinių, nereikia.

Kai kurie iš karto puls prieštarauti, sakydami, kad Lietuva – Marijos žemė ir kad naujausi sura-šymo duomenys rodo, jog daugiau nei 77 proc. šalies gyventojų priskiria save Romos katalikams.

Tačiau paklauskime, ar tiems vadinamiesiems katalikams reikia naujų bažnyčių. Atsakymas labai aiškus: ne. Tik kiek daugiau nei 18 proc. tų „katali-kų“ savo katalikybę reguliariai įprasmina bažnyčio-se. 60 proc. „katalikų“ bažnyčiose kalbasi su Die-vu tik per laidotuves, vestuves ar krikštynas. Net per Kalėdas, didžiausią katalikų šventę, susitikti su Dievu į bažnyčią eina vos 40 proc. vadinančių save katalikais.

Galime pažiūrėti ir kitaip: per pastaruosius 10 me-tų Vilniuje gyventojų sumažėjo maždaug 20 000.Per tą patį laiką veikiančių bažnyčių Vilniaus vys-kupijoje atsirado šešiomis daugiau, o kunigų skai-čius išaugo penktadaliu. Vis dar maža? Reikia Die-vo kiekviename name ir kiekvienoje laiptinėje?

Nežinau kaip jums, bet man tai panašu į tai, kas vyksta visoje valstybėje: žmonių mažiau, o juos valdančių vis daugėja.

Keista, nes kažkada Bažnyčia saugojo valstybės idėją, o dabar rūpinasi tik savimi ir išsigimsta kar-tu su tuo, kas buvo išsaugota.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Tik kiek daugiau nei 18 proc. tų „katalikų“ savo katalikybę reguliariai įprasmina bažnyčiose.

4 | Tyrimas

Vilnietė Raisa Plotnikova dešimt metų mynė teismų slenksčius, bandydama įrodyti, kad jos sesuo mirė dėl medikų aplaidumo. Ne tik neįrodė, bet dar ir liko skolinga gydymo įstaigoms. „Štai ką reiškia Lietuvoje ieškoti teisybės – jos čia nėra ir nebus. Niekam nerekomenduočiau eiti šiuo keliu“, – nevilties neslėpė moteris.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

63 metų R.Plotnikova įsitikino, kad tie-sos paieškų kelias, kovojant su parei-gų neatliekančiais medikais, yra ilgas, duobėtas ir vedantis į niekur.

Medikai jos seserį Ziną Ivanovą me-tus gydė nuo erozinio gastrito, nors 46 metų moteris sirgo ketvirtos stadijos skrandžio vėžiu.

Gydoma pacientė ne kartą bandė at-kreipti medikų dėmesį, kad jos šeimoje būta mirčių nuo skrandžio, kasos, tie-siosios žarnos vėžio. Tačiau gydytojai apsiribojo medikamentiniu gydymu ir rekomendacijomis problemas spręsti pas psichiatrą.

Per pusantrų metų Z.Ivanovai buvo paskirta 18-os rūšių vaistų: nuo skaus-mo, skrandžio rūgštingumo, ramina-mųjų. Kiekvienas vizitas į polikliniką baigdavosi įrašu apie skrandžio erozijos

paūmėjimą ar antrinę anemiją bei nau-jų vaistų paskyrimu.

Gydytojai rentgenologinio skrandžio tyrimo ligonei neatliko dėl to, kad jis „galbūt nebūtų buvęs informatyvus“ ir kad jie „galbūt nebūtų galėję paste-bėti naviko“. Skrandžio vėžys moteriai buvo diagnozuotas tik tada, kai ji ne-begalėjo vaikščioti, valgyti ir miegoti. Paskutinius šešis gyvenimo mėnesius pacientės kančios buvo slopinamos morfi jumi.

Medikai laikosi išvienZ.Ivanova mirė 2002 metų liepos 22 dieną, palikusi dvylikametį sūnų, kurį augino viena. Sūnėno globos ėmėsi R.Plotnikova.

Praėjus pusmečiui po sesers netek-ties, R.Plotnikova ryžosi ieškoti teisy-bės ir įrodyti medikų aplaidumą.

Pirmiausia kreipėsi į Sveikatos ap-saugos ministeriją. Šioji skundą su si-tuacijos aprašymu perleido tirti tuo-metei Valstybinei medicininio audito inspekcijai.

„Be jos nieko nebūtų pavykę įrodyti. Teismui buvau savo lėšomis užsakiusi gydytojų ekspertizę, tačiau jos išvados buvo ne mūsų naudai – joks medikas nepripažins kito gydytojo kaltės. Infor-macijos apie skrandžio vėžio diagnos-tiką teko ieškoti pačiai. Sėdėjau biblio-tekose, skaičiau mokslinę literatūrą. Dabar galėčiau dirbti gydytoja, tik prak-tikos trūksta“, – kalbėjo R.Plotnikova.

Po laimėto mūšio – nesėkmė kareKantrybė ir užsispyrimas davė vai-sių: beveik septynerius metus bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teis-mas 2009-ųjų birželį konstatavo, kad medikai Z.Ivanovą gydė nepakanka-mai kvalifi kuotai ir rūpestingai, todėl skrandžio vėžys buvo diagnozuotas pavėluotai.

Teismo sprendimu, Vilniaus Ka-roliniškių poliklinika ir Mykolo Mar-cinkevičiaus ligoninė motinos nete-kusiam nepilnamečiui bei jo globėja tapusiai R.Plotnikovai turėjo sumokėti 478 tūkst. litų kompensaciją: 163 tūkst. litų turtinės ir 315 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą.

Tačiau teisėjos Onos Gasiulytės pa-skelbtas sprendimas nebuvo galuti-nis. Medikai savo kaltės nepripažino, Karoliniškių poliklinika ir M.Marcin-kevičiaus ligoninė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą.

Jame bylos nagrinėjimas pakrypo vi-siškai priešinga linkme.

„Viskas buvo prieš mane: apygardos teisme galėjau nušviesti situaciją, pri-statyti dokumentus ir pažymas, o Ape-liaciniame teisme žodis nebuvo suteik-tas – man užčiaupė burną. Galėjau tik pateikti klausimus medikams, kodėl nutiko vienaip ar kitaip, o jie atsakė

Gydytojo kaltės

el. paštu arba atvykite pas mus

• 2012 m. Valstybinė akreditavimo

sveikatos priežiūros veiklai

tarnyba (VASPVT) ištyrusi

96 pacientų (ar jų atstovų)

skundus nustatė 53 pažeidimus

(pasitvirtino 55 proc.

visų tyrimų).

• Dažniausiai pacientai ar jų

atstovai savo skunduose teigia,

kad, jų nuomone, gydytojai

netinkamai tyrė ar gydė, laiku

nepastebėjo ligos, nenukreipė

tolesniam gydymui į aukštesnio

lygio gydymo įstaigą.

• VASPVT gautą paciento ar

jo atstovo skundą privalo

išnagrinėti ne ilgiau kaip per

8 mėnesius.

• Informacijos apie pacientams

iš asmens sveikatos įstaigų

priteistas sumas VASPVT

pateikti negali.

Skundai pasitvirtina

2012 m.

duomenys

Nepasitvirtinę skundai

Pasitvirtinę skundai

45PROC.

55PROC.

Šaltinis: VASPVT

70Tokia dalis gyventojų mano, kad galiojanti žalos sveikatai atlyginimo per teismus sistema neveikia.

Skaičius

proc.

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

D.Grybauskaitė skelbia karą A.ButkevičiuiPer pastarąsias balandžio savaites prezidentė atli-ko keletą veiksmų, kurie turėtų sukelti tam tikrą nerimą daugeliui ją stebinčių ir jos politiką verti-nančių žmonių.

Pirmiausia verta aptarti naują politinį anekdotą: sklinda kalbos apie galimą D.Grybauskaitės išrin-kimą į ES prezidentes.

Noras tapti ES prezidentu, kaip svajonė ar po-litinė fantazija, yra gražus ir nekaltas, bet gando skleidimas apie tai jau yra politinė akcija, skirta konkrečiam tikslui. Bet tikslas čia yra ne ES prezi-dento postas, o labai lietuviškas ir paprastas – ar-tėja Lietuvos prezidento rinkimai.

Visuomenei, kuri D.Grybauskaitės vieningai jau nebepalaiko, turi būti parodyta jos neginčijama persvara prieš visus galimus kandidatus. Gando paskleidimas apie prezidentės kilimą į ES prezi-dentus emociškai suformuoja nuostatą, kad jei jau ji tinka ten, tai Lietuvai tikrai negali būti blogai, ir kas iš kitų pretenduojančių galėtų prilygti tokiam jos vertinimui? Niekas.

Dar nenutilus pasigėrėjimui dėl D.Grybauskaitės išrinkimo ES prezidente, išgirstame A.Kubiliaus ir V.Landsbergio tvirtinimus, kad prezidentė gali būti tikra dėl jų siekio ir toliau ją remti.

Sprendžiami net keli uždaviniai – pagrindiniai kandidatai į konservatorių lyderius deklaruo-ja vienybę remdami prezidentę: ji – jų, jie – jos. Drauge užtvirtinama Tėvynės Sąjungoje silpstanti nuostata, kad prezidentė tinka dešiniesiems. Taip pat signalizuojama visuomenei apie prezidentės nepakeičiamumą.

Pati prezidentė imasi agresyvios ikirinkiminės akcijos. Ką tik ji paaiškino ir parodė, kokiais lėk-tuvais ir kaip taupiai turi skraidyti prezidentai. Su tuo galima sutikti, jei skrydis tėra asmens persikė-limas iš taško A į tašką B, bet jei tas asmuo yra pre-zidentė, akivaizdus ir politinis pamušalas – ji tokiu būdu aktyvina populistinį savo įvaizdžio aspektą. Suprask, kad ji – prieš bet kokį pinigų švaistymą ir už lygias visų piliečių, nepriklausomai nuo statu-so, galimybes.

A.Butkevičiui, ėmusiam samprotauti apie vy-riausybinio lėktuvo poreikį, D.Grybauskaitė atkir-to šiurkščiai ir nekultūringai (taip, kaip mėgsta ir yra įpratę neišprusę, bet emocingi piliečiai) – pa-smerkė kaip lietuvišką plikbajorišką požiūrį į pi-nigų švaistymą.

Tačiau rimčiau pažvelgę, matome, kad šios tau-pumo akcijos metu, pasinaudojant prezidentės sta-tusu, „Wizzair“ buvo suteikta išskirtinė reklama. Ir, kaip tiksliai pasakė Z.Čepaitė: „Ji skrido tuo pa-čiu lėktuvu, bet ne su mumis“, taigi, užmirškime lygybes ir taupumą. Prezidentė tiesiog rado būdą pasireklamuoti ir įkirsti potencialiam konkurentui rinkimuose į prezidentus.

Gali būti, kad toks nekultūringas prezidentės iš-puolis prieš premjerą – tik pradžia. A.Butkevičius turi atsisakyti sklandaus bendradarbiavimo su D.Grybauskaite iliuzijų. Jos tikslas – žūtbūt išlikti Lietuvos prezidente, ir tik ja.

Jei D.Grybauskaitė pralaimės šiuos rinkimus, tai bus vertinama kaip jos politinis fi asko. Todėl ma-tysime vis didėjantį prezidentės spaudimą prem-jerui, kitiems galimiems kandidatams, augantį jos populizmą ir pataikavimą visuomenės emocijoms.

Komentaras

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

A.Butkevičius turi atsisakyti sklandaus bendradarbiavimo su D.Grybauskaite iliuzijų.

Tyrimas | 5

mirtis neįrodo

taip, kaip jiems patogu“, – savaitraš-čiui „15min“ pasakojo R.Plotnikova.

Apeliacinis teismas panaikino že-mesnės instancijos teismo priim-tą R.Plotnikovai palankų sprendimą. Maža to, ieškovams – R.Plotnikovai ir jos sūnėnui – teismas priteisė 10 tūkst.

litų sumą gydymo įstaigų teisinėms iš-laidoms padengti.

Emigravo, nes pilietis čia – niekas R.Plotnikova nenuleido rankų ir su savo advokatu Ramūnu Mikulsku krei-pėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Šis, atsižvelgdamas į tai, kad R.Plot-nikova turi invalidumo pažymėjimą, o jos sūnėnas yra našlaitis, fi nansinius įpareigojimus gydymo įstaigoms suma-žino iki 1,5 tūkst. litų.

„Dešimt metų siekėme įrodyti tiesą, tačiau galiausiai likome kalti ir paty-rėme nuostolių: juk visą tą laiką mo-kėjau teisininkui, turėjau daug įvairių išlaidų. Valstybė nesuinteresuota ginti pacientų ar jų artimųjų“, – konstatavo R.Plotnikova.

Ryžtinga moteris griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi į Strasbūro teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pri-ėmė lietuvės peticiją, tačiau galiausiai nusprendė, kad ji neatitinka Konven-cijos. Tokią žinią iš Strasbūro mote-ris gavo prieš porą mėnesių. Epopė-ja baigėsi.

„Niekam nerekomenduočiau eiti šiuo keliu. Sūnėnas jau dvejus metus gyvena Anglijoje ir sako, kad į Lietu-vą niekada negrįš, nes pilietis čia yra niekas“, – apgailestavo R.Plotnikova.

Klastoja pažymas, perrašo ligos istoriją?Advokatų kontoros „Mikulskas, Baliū-tis, Vasilionokas ir partneriai Law&Suit“ teisininko R.Mikulsko nuomone, Z.Iva-novos byloje buvo pakankamai įrody-mų medikų kaltei pripažinti, ką ir pada-rė pirmosios instancijos teismas.

„Tačiau Apeliacinis teismas nuspren-dė, kad nėra priežastinio ryšio tarp pa-cientės būklės ir medikų veiksmų, nors literatūroje mokslininkai pateikia me-todiką, kaip kovoti su vėžiu, kokiais ty-rimais jį galima apčiuopti ankstyvoje stadijoje. Teisme medikai teigė, kad tai – tik moksliniai pamąstymai, o re-alybėje tai neįmanoma“, – prisiminė R.Mikulskas.

Medikai tvirtina, kad viską daro dėl paciento gerovės. Tačiau praktika by-loja, kad tikrai ne visada padaroma vis-kas, kad būtų išgelbėta gyvybė ar nu-statyta tiksli diagnozė.

„Net tokiais atvejais sudėtinga įro-dyti gydytojų kaltę. Klausimus, kodėl parinko vienokį, o ne kitokį gydymo būdą, kodėl nesikonsultavo su kitais specialistais, matydami, kad paciento būklė negerėja, kodėl nešaukė konsi-liumo, jie atremia argumentu, jog yra kvalifi kuoti profesionalai sakydami: „Darėme viską, ką galėjome“, – kalbė-jo teisininkas.

Nukelta į 6 psl. >>>

Gydytojams ne

visada pavyksta

įveikti mirtį.

AFP/Scanpix nuotr.

Justinas Augustinavičius, M.Marcinkevičiaus ligoninės direktorius

„Kam jūs jaukiate viską iš naujo?

Juk viskas taip smulkiai ištyrinėta –

visų lygių teismai tarė savo žodį,

todėl nėra ką pridurti. Jūs geriau

pasidomėkite, ko tiems žmonėms

trūksta. Gal jie bandė pasipelnyt?

Ką, jie nori gydytojus pribaigt?

Baikit jūs! Dar prieš penkerius

metus jiems buvo pasakyta:

„Nevarkite, nes susimokėsite

pinigus už tuos teismus.“

Taip ir įvyko.“

Neturi ką pridurti

Margarita Batūrienė, Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui

„Žinoma, kad ši skaudi istorija, pra-

sidėjusi dar 2000 metais, nepamirš-

ta. Tačiau norėčiau priminti, kad

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

pažymėjo, jog sprendžiant dėl gydy-

tojo veiksmų neteisėtumo turi būti

vertinama, ar konkrečiomis aplin-

kybėmis gydytojas teikė medici-

nos pagalbą, dėdamas maksimalias

pastangas.

Maksimalių pastangų principas ne-

reiškia, kad gydytojas turi atlikti

visus įmanomus tyrimus ir taikyti

visus įmanomus gydymo metodus,

o reikalauja įvertinimo, ar jis veikė

kaip sąžiningas, atidus, atsargus,

rūpestingas, kvalifi kuotas savo sri-

ties specialistas. Jeigu medikas savo

darbą atliko rūpestingai ir taip, kaip

yra tikimasi iš kvalifi kuoto gydytojo,

bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsa-

komybės gydytojas turi būti atlei-

džiamas ir žala laikoma atsitiktine.

Mano žiniomis, pacientei buvo

atlikti visi įprastiniai tyrimai,

reikalingi diagnozei nustatyti.

Deja, bet šiuo atveju pagal

klinikinius simptomus nebuvo

įmanoma diagnozuoti skrandžio

vėžio pirminėse gydymo stadijose.“

Žala – atsitiktinė

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Anot jo, Lietuvoje gauti objektyvią gydy-tojų išvadą dėl kolegų veiksmų iš esmės neįmanoma – varnas varnui akies neker-ta: „Ligos istorija gali būti pakoreguota, perrašyta, dingsta kai kurie įrašai, tačiau įrodyti, kad tai buvo dokumentų klastoji-mas, sudėtinga. Prieš teismo posėdžius už-kulisiuose medikai pripažįsta, kad yra aki-vaizdi jų kolegų kaltė. Tačiau aiškina, kad teisme to paties patvirtinti negali, nes sėdi toje pačioje barikadų pusėje. Tokiu būdu

bandoma apsidrausti, nes ir jie nėra apsau-goti nuo klaidos. Trūksta nepriklausomų specialistų, ekspertų, kurie nebijotų medi-kų bendruomenės ir nejaustų spaudimo.“

Ekspertų išvadoms – ligoninės spjūvis R.Mikulsko žodžius iliustruoja Kauno kli-nikinės ligoninės, kurioje prieš metus mirė 11 mėnesių kūdikis, pozicija.

Praėjusią savaitę ligoninė paskelbė, kad direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nusprendė, jog mirusio berniuko D.D. mir-ties priežastis nėra per didelė kalio chlo-rido dozė.

Ši išvada visiškai nesutampa su lapkritį pateiktomis medicinos ekspertų išvadomis, kuriose sakoma, kad vaikui buvo suleista kalio. Įtarimai dėl to pateikti ligoninės slau-gytojai Valdarezai Beleškienei.

Kad medikų darbas nebuvo kokybiškas, patvirtina ir tai, jog laikinai ligoninei vado-vavęs Raimundas Kunickas už blogą par-eigų atlikimą papeikimus skyrė Gastro-enterologijos skyriaus vedėjai, gydytojai, vyresniajai slaugytojai. Vėliau akredita-vimo tarnyba skyrių nurodė uždaryti dėl daugybės pažeidimų.

Prokurorai tikina, kad slaugytojos byla jau netrukus keliaus į teismą, jai gresia iki aštuonerių metų nelaisvės. Dėl sūnaus nu-žudymo tėvai ligoninei rengia milijoninį ieškinį.

„Ligoninės išvados tik parodo medikų ir vadovų nežmogiškumą. Jie išvadas paren-gė iš oro, o medicinos ekspertai – iš mano kūdikio kūnelio, todėl teisme ligoninės išvados yra niekinės. Šeši garsūs žmonės padėjo savo parašus po išvada, kad mano kūdikis mirė nuo kalio, nemanau, kad jie

išsižadės savo žodžių. Aš prie karsto vai-keliui pažadėjau, kad kovosiu, kiek reikės, kad įrodyčiau tiesą. Tą ir darysiu“, – kal-bėjo ligoninėje mirusio kūdikio tėvas Egi-dijus Drėzas.

Drėzų šeima žada pateikti ieškinį, ku-riame prašys ne mažiau nei milijono litų žalai atlyginti.

Ilgas kelias iki teismoLietuvoje galioja vadinamoji deliktų siste-ma, kuri reikalauja būtinai įrodyti mediko

kaltę per teismines institucijas. Nukentėjęs žmogus pirmiausia privalo pateikti preten-ziją jį nugydžiusiai įstaigai. Tik gavus jos išvadą galima kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Ten procesas vyksta apie metus. Jei šios komisijos sprendimas netenkina, per mė-nesį galima kreiptis į teismą su ieškiniu.

„Tokia tvarka yra perteklinė, nes gydy-mo įstaiga dažniausiai atmeta kaltinimus, net ir esant akivaizdžių įrodymų. Čia tinka

6 | Tyrimas

>>> Atkelta iš 5 psl.

R.Plotnikova:

„Jie netinkamai gydo, bet viską padaro taip, kad būtų neįmanoma prieš juos laimėti.“ prieš juos laiiaiaimėmėmėėti.

I.G

elū

no

nu

otr

.

„Lietuvos gydytojų sąjungos inicijuotas

civilinės atsakomybės savanoriškasis

draudimas buvo pagrindinis instrumentas,

padėjęs daugumą žalos atvejų išspręsti

taikos sutartimis bei kompensuoti realią

sveikatai padarytą žalą. Pasirašoma

labai daug taikos sutarčių, tik pavieniais

atvejais bylos pasiekia teismą.

Siekdami įteisinti medicinos klaidų

atskleidimo kultūrą, jų registravimo

ir prevencijos sistemą, konsultacinį

gydytojo ir paciento bendravimo modelį,

siūlome pradėti formuoti paciento

saugumo koncepciją medicinos praktikoje

Lietuvoje. Jei žalos pacientų sveikatai

atlyginimo be kaltės modelis būtų

įteisintas vietoje šiuo metu egzistuojančio

ieškinio-teisminio ginčo sprendimo

modelio, gydytojams neliktų tikslo slėpti

nepageidaujamo gydymo efekto.

Mes matome tik tokį kelią, nes šiandien

gydytojas jaučiasi labai nesaugus. Medi-

cina prilyginama aukštos rizikos sričiai,

kaip, pavyzdžiui, alpinizmas, ralis ir pan.,

todėl gydytojai draudžiasi savanoriškuo-

ju civilinės atsakomybės draudimu. Beveik

iš 8 tūkst. Lietuvos gydytojų sąjungos na-

rių yra apsidraudę beveik 6 tūkst. Pradė-

jo draustis net rezidentai, kurie anksčiau

manė, kad jiems to nereikės. Nesidraudžia

tie, kurių specializacija nesusijusi tiesio-

giai su ligoniu.“

Gydytojai jaučiasi nesaugūs

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

tas pats kauniečių pavyzdys: baudžiamoji byla pradėta, ekspertai nustatė, kad vaikui suleista mirtina kalio dozė, o ligoninė pa-reiškia, kad nieko panašaus nėra ir visais įmanomais būdais neigia savo kaltę“, – kal-bėjo R.Mikulskas.

Pagal dabar galiojantį Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, ti-kintis kompensacijos, reikia įrodyti, kad pacientui buvo padaryta žala, gydytojas ėmėsi netinkamų veiksmų, nurodyti prie-žastį, dėl kurios nukentėjo žmogus, ir dar mediko kaltę. Visa tai teismuose vidutiniš-kai užtrunka apie 5–6 metus.

Zdanių istorija tapo pavyzdžiuNet 70 proc. rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ apklausoje, atliktoje 2011 m., da-lyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad galiojanti žalos sveikatai atlyginimo per teismus sistema neveikia, yra sudėtinga ir prieinama ne kiekvienam.

Vis dėlto žmonės, įsitikinę, kad žalą sveikatai patyrė dėl medikų kaltės, įsidrą-sina ir vis dažniau kreipiasi į teismus, pra-šydami priteisti įvairių dydžių kompen-sacijas.

Medicininių bylų Lietuvoje ėmė daugė-ti nuo 2005 m. Tam nemažai įtakos turė-jo plačiai nuskambėjusi dvynukų Zdanių nudeginimo Marijampolės ligoninėje byla (2001 m. gimusių kūdikių nugarytės buvo

nudegintos šildyklėmis – aut. past.). Joje tėvų reikalavimu 2004-aisiais buvo priteista 0,5 mln. litų žalai atlyginti. „Tai buvo aki-vaizdus medikų aplaidumo faktas, tačiau ir

tada bandyta išsisukti nuo atsakomybės“, –pastebėjo R.Mikulskas.

Bendrai konsultacijai dėl medikų pada-rytų klaidų į jo advokatų kontorą per metus

kreipiasi apie 15–20 žmonių. Dažniausiai skundžiamasi dėl pooperacinių gydymo komplikacijų, dėl neteisingo ligos nusta-tymo ar dėl netinkamo gydymo, gimdymo metu patirtų traumų.

„Yra ne vienas atvejis, kai gydymo įs-taigos pacientams yra išmokėjusios 10, 20 ar 30 tūkst. litų pinigines kompensacijas, kad tik nebūtų kreiptasi į teismą. Žmogus pasiima šią simbolinę kompensaciją, ne-norėdamas bylinėtis, nes žino, kad teisy-bę surasti bus sunku“, – sakė advokatas.

Tačiau jis ragina nenuleisti rankų: vie-nas, kitas, dešimtas atvejis padės sufor-muoti teismų praktiką. Visi pamatys, kiek būna mirčių, kiek klaidų. Tada teismams nebeliks galimybės užmerkti akis prieš įrodymus.

„Jei yra nors menkiausias įrodymas, kad nelaimė įvyko dėl medikų kaltės, piniginė žala, neturtinio pobūdžio kompensacija turi būti priteisiama besąlygiškai“, – įsiti-kinęs R.Mikulskas.

Šiandien šalies teisės aktai, Civilinis ko-deksas numato, kad atsakomybė už netin-kamai medikų suteiktas paslaugas tenka gydymo įstaigai kaip juridiniam asmeniui. Jei nustatoma mediko kaltė, žala regreso tvarka išieškoma iš jo algos. Gydytojų są-junga rekomenduoja medikams nuo klai-dų draustis patiems ir įmokas mokėti iš savo kišenės.

Tyrimas | 7

Žemė lietuviui buvo ir tebėra sakralinė vertybė. Galbūt šiandienos žmogui ji jau nebe tokia šventa, kaip buvo prieš šimtmetį ar daugiau, bet tikrai nėra nuvertinta iki eilinės prekės lygio. Tą patvirtina ir jau ne pirmą kartą įsiplieskiančios diskusijos parduoti ar neparduoti žemę užsieniečiams.

Manyčiau, klausimą reiktų formuluoti kiek kitaip: kada leisti parduoti žemę užsieniečiams? Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau jai bus lemta tapti preke, kurią pirkti galės ne tik lietuviai. Bet kada ateis tam tinkamas metas ir kada būsime tam pasiruošę?

Pirmas atsakymo variantas: kai Lietuvos žemdirbiai taps lygiateisiais Europos Sąjungos žemės ūkio politi-kos dalyviais, gaudami tokias pat išmokas, kokias gauna senųjų bendrijos valstybių žemdirbiai. Šiandien mūsų ūkininkams, turintiems akivaizdžiai nevienodas konku-rencines sąlygas, leidus parduoti žemę užsieniečiams, jos būtų dar labiau apsunkintos, nes ir pačią žemę tektų pirkti arba nuomotis už didesnę kainą.

Abejoti tuo, kad atvėrus žemės rinką jos kaina išaugs, beveik neverta, o greito žemės pardavimo užsieniečiams šalininkai to besąlygiškai tikisi. Bet ar turėdami galimy-bę brangiai parduoti žemę svetimšaliams lietuviai ims ir stebuklingai praturtės? Vargu bau.

Tie, kam labai rūpėjo mūsų šalyje žemės nusipirkti ar ją parduoti, tą jau padarė, sumaniai apeidami formalias įstatymų užkardas, nepaisant to, kokia kalba jie kalba ir kurios šalies pilietybę turi.

Tokia situacija primygtinai diktuoja antrą atsakymo į aukščiau užduotą klausimą variantą: žemės pardavimas užsieniečiams gali būti leidžiamas tik tuomet, kai bus sutvarkyta įstatyminė bazė ir sudėti visi racionalūs sau-gikliai, kurie užtikrintų, kad žemės pardavimas nebus tik paprastas komercinis sandoris, galintis turėti anaiptol nenaudingas, o gal net ir žalingas pasekmes Lietuvos žmonėms.

Reikia įvertinti ir tai, kad žemė yra paklausi prekė ir tarp pačių lietuvių. Jų prašymai įsigyti valstybinės žemės jau keletą metų nepriimami, nes pageidaujamas įsigyti žemės plotas jau gerokai didesnis nei laisvas valstybės žemės plotas.

Planuojama, kad nauji prašymai valstybės žemei įsi-gyti bus pradėti priiminėti kitąmet, kai, jei niekas nepa-sikeis, baigsis ir draudimas įsigyti žemę užsieniečiams. Kažin, ar tai atsitiktinis sutapimas.

Iš savo valstybės žemės norintiems įsigyti lietu-viams keliami tam tikri reikalavimai: žemė parduoda-

ma tik ūkininkaujantiems, žemę deklaruojantiems ir buhalterinę apskaitą vedantiems asmenims. O kokie reikalavimai būtų keliami Lietuvoje žemę įsigyti no-rintiems užsieniečiams? Tai ir yra Lietuvos namų dar-bai, kurių buvusioji vyriausybė net nepradėjo daryti, o dabartinei juos gerai atlikti iki kitų metų pavasario jau per mažai laiko. Ir tai dar viena, tegu ir šalutinė priežastis, kodėl draudimas parduoti žemę užsienie-čiams turi būti pratęstas.

Žemė, kol ji neparduota, gali būti stiprus mūsų koziris derybose dėl tiesioginių išmokų. Sutartinius įsipareigo-jimus turi ne tik Lietuva, kuri nuo kitų metų pavasario turėtų atverti žemės rinką užsieniečiams, bet ir Europos Sąjunga, kuri jau nuo šių metų turėjo suvienodinti tie-siogines išmokas tiek ES senbuvių, tiek šalių naujokių žemdirbiams.

Tad tolesnių derybų logika paprasta: jei įsipareigojimų nevykdo viena šalis, yra prielaidos jų nevykdyti ir kitai.

Šia linkme jau suka ir Lenkijos, Vengrijos, Čekijos bei Slovakijos žemdirbiai. Šių šalių žemdirbių organi-zacijos pasirašė ir Europos Parlamentui, Tarybai bei Komisijai nusiuntė bendrą kreipimąsi, reikalaudami, kad būtų pratęstas žemės pardavimo užsieniečiams moratoriumas.

Minėtose šalyse, kurių ūkininkai irgi gauna gero-kai mažesnes nei ES vidurkis tiesiogines išmokas, kaip ir Lietuvoje, žemės pardavimo užsieniečiams draudimas baigs galioti kitąmet. Šių šalių žemdirbiai baiminasi, jog leidus žemę pirkti užsieniečiams, jiems bus dar sunkiau steigti ir plėsti savo ūkius. Nerimas suvienija ūkininkus. Atsakomybė turėtų suvienyti po-litikus.

Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ Lietuvos delegacija

Juozas Imbrasas. Žemė – mūsų koziris. Kol ji neparduota

f

.

Europarlamentaras J.Imbrasas: „Nerimas suvienija ūkininkus. Atsakomybė turi suvienyti politikus.“

„Manau, kad egzistuojanti sistema iš es-

mės yra ydinga ir apsunkina teisybės

paieškas. Todėl Pacientų teisių ir žalos

sveikatai atlyginimo įstatymas turi būti

taisomas.

Ilgi terminai ir biurokratinis mechanizmas

neskatina žmonių pasitikėjimo sveikatos

sistema. Reikalingi sisteminiai pokyčiai,

kurie artimiausiu metu bus pristatyti.

Su iniciatyvine grupe dirbame prie nau-

jos paciento apsaugos koncepcijos, kurią

ketiname pristatyti gegužės pradžioje. Tai

turėtų būti ir įstatymas, ir poįstatyminiai

teisės aktai, ir žalos be kaltės modelis, ku-

ris nereikalautų įrodyti medicinos darbuo-

tojo kaltės, tačiau nukentėjusiam pacien-

tui būtų sumokėta kompensacija.

Nukentėjęs pacientas pagal šį modelį iš

specialaus fondo gautų kompensaciją, tei-

siniu būdu neįrodinėdamas mediko klai-

dos. Manau, šiam modeliui Lietuva jau yra

pribrendusi.

Tada gydytojas nebus įspaustas į kampą ir

nebijos suklysti, juolab kad ne viskas nuo

jo priklauso. Daug kas priklauso nuo svei-

katos sistemos fi nansavimo.

Ligoninėms nukarpomos lėšos, o paslau-

gą suteikti reikia: kaip ji gali būti kokybiš-

ka, jei tu nedisponuoji ištekliais, jei turi

žiūrėti į kvotas brangiems tyrimams,

o ne į realius paciento poreikius?“

Gegužę žada naujovių

Dangutė Mikutienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė

15min • 2013 m. balandžio 26 d.15min • 2013 m. balandžio 26 d.8 | Tyrimas

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Tariamai Lietuvoje veikusio slapto CŽV kalėjimo istorija vėl ištraukta į dienos šviesą. JAV nevyriausybininkai paskelbė ne-abejojantys, kad slaptas kalėjimas veikė, o sklypą jam įgaliojęs nupirkti latvis, paaiškėjo, tebuvo priedanga – varžtelis visą pasaulį apraizgiusiame ofšorinių kompanijų tinkle. Žemę įsi-gijęs lietuvis dar mįslingesnis – atro-do, „gyveno“ tik tais metais, kai rei-kėjo savininko.

Tačiau buvęs Valstybės saugumo de-partamento (VSD) generalinis direkto-rius Mečys Laurinkus galėtų prisiekti, kad tokio kalėjimo Lietuvoje nebuvo, įrodymų, kad Lietuvoje buvo kalina-mi teroristai, nerado nei politikai, nei prokurorai.

Nepaisant to, Lietuvai dar teks aiš-kintis, buvo ar ne pas mus slapta ka-linami teroristai. Palestinietis Zaynas al Abedinas Muhammedas al Husay-nas, žinomas kaip Abu Zubaydah, tvir-tina, kad jis 2005-aisiais atskraidintas iš Maroko į Vilnių, kur buvo kalinamas. Dėl to jis kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Nieko neįrodėPrieš pusketvirtų metų per pasaulį nu-aidėjo žinia, kad Lietuvoje galbūt galėjo veikti slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, o jame taria-mai buvo laikomi teroristai. Šią istoriją priminė prieš kelias dienas Vašingtone paskelbta organizacijos „The Constitu-tion Project“ ataskaita apie JAV elgesį su įtariamais teroristais ir slaptus tar-dymo centrus.

Jos išvada: „Amerikiečių pajėgos daugeliu atvejų griebdavosi smurto ar kitokio žiauraus, nežmoniško ir žemi-nančio elgesio su suimtaisiais.“ CŽV suimtųjų laikymo ir apklausų patalpų (vadinamųjų black sites – angl. juodie-ji statiniai ar vietos, – red. past.) buvo įsteigusi Afganistane ir kai kuriose ki-tose šalyse.

Daugiau nei dvejus metus dirbę ty-rėjai, kurių keletas lankėsi ir Lietuvoje, neabejoja, kad čia buvo įrengtas slaptas

kalėjimas. 2009 metais tuo domėjęsis Seimo Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komitetas (NSGK) nebuvo toks ka-tegoriškas. Parlamentarai pripažino, kad Lietuvoje buvo įrengtos atitinka-mos patalpos ir amerikiečių orlaiviai slapta skraidė į mūsų šalį, tačiau ne-nustatė, ar buvo atgabenami sulaikyti asmenys. Generalinė prokuratūra irgi nerado įrodymų.

NSGK nustatė tik tai, kad buvo įreng-tos patalpos „pagal partnerių pagei-davimus“, bet negalėjo nustatyti, ar suimtieji buvo skraidinami į Lietuvą. Mat pasieniečiai negalėdavo tikrinti lėktuvų. Pagal įstatymus užsienio ša-lių žvalgybos Lietuvoje galėjo veikti tik kontroliuojamos mūsų pareigūnų. Šie tai interpretavo savaip: žinome ir ma-tome, bet nesikišame.

Tyrimas baigėsi beveik niekuo, mat amerikiečiai kategoriškai atsisakė teikti bet kokią informaciją. Patvir-tinti buvus slaptus skrydžius, šaltinių teigimu, padėjo už degalus išrašytos sąskaitos faktūros.

Pirkėjas – iš PanamosIki šiol neišsklaidytos paslaptys CŽV kalėjimą, jei toks veikė, gaubė nuo pat pradžių. Kas slaptam tikslui atidavė jojimo bazę mažiau nei už 20 km nuo Vilniaus esančiuose Antaviliuose? Kas nupirko patalpas ir kokiu būdu jose įsikūrė amerikiečiai?

Jojimo maniežas, žirgynas ir greta veikusi kavinė adresu Antavilių g. 11A priklausė dviem šeimoms. Ši veikla ne-buvo pelninga, todėl šeimininkai nu-sprendė nekilnojamąjį turtą parduo-ti. 2004 metų kovą statinius nupirko ribotos atsakomybės bendrovė „Elite LLC“, registruota Delavere, Panamoje ir Vašingtone, konsultuojanti finan-sų, investicijų ir prekybos klausimais.Užsienio žiniasklaidoje ji buvo

Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse Kauno miesteTuberkuliozė yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų. Trečdalis pasaulio gy-ventojų yra infekuoti šia liga, o 3 mln. žmonių kasmet miršta nuo šios pavojingos infekcijos. Galima teigti, jog dėl šios infekcijos kasmet netenkama Lietuvos populiacijai prilygstančių gyventojų skaičiaus. Apsisaugoti nuo tuberkuliozės užsikrėtimo yra ypa-tingai sudėtinga. Vienas sergantis žmogus per metus užkrečia iki 25 sveikų asmenų. Pagrindinis užsikrėtimo mechanizmas yra oro lašeliniu būdu (kosint, kalbant, čiau-dint, dainuojant). Tuomet ore susidaro smulkūs sekreto lašeliai, turintys mikobak-terijas. Įkvėpus šiuos lašelinius branduolius, tuberkuliozės mikobakterijos patenka į organizmą. Norint apsisaugoti nuo susirgimo tuberkulioze, būtina ankstyva ligos di-agnostika. Taigi paskelbus 2013 metus Lietuvos sveikatingumo metais UAB „Ave vita“ klinika iki š.m. gruodžio 31 d. vykdys programą „Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse“. Šios programos metu bus vykdoma ankstyvoji ligos diagnostika, kurios metu bus atliekami tuberkulino mėginiai ir rentgenologiniai tyrimai. Kviečiame visus Kauno miesto gyventojus aktyviai dalyvauti šioje programoje. Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į UAB „Ave vita“ kliniką.

UAB „AVE VITA“ klinika Kovo 11-osios g. 22, Kaunas. Tel. (8-37) 22 55 77, www.avevitaklinika.lt

Apmokėta iš Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos „Sergamumo tuberkulioze profilaktika visose amžiaus grupėse“ lėšų.

Jei slaptosios tarnybos ką nors daro, pridengia, niekas nerašo tikrų vardų ir pavardžių.

CŽV kalėjimo šmėklos

Antaviliuose

veikiančiame

VSD mokymo centre

rasta įtarimą sukėlusių

patalpų, bet nėra jokių

įrodymų, kad jose kas

nors buvo kalinamas.

A.Ufarto/BFL nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 26 d. Tyrimas | 9

apibūdinta kaip CŽV priedangos bendro-vė. Ją 2003 metų liepą įsteigė ir įgalioji-mus veikti Lietuvoje suteikė Panamoje registruota federalinių mokslinių tyrimų korporacija „Star Group Finance & Hol-dings, Inc.“.

O sklypą beveik tuo pat metu įsigijo Val-das Vitkauskas, įgaliotas šios korporacijos atstovo Stano Gorino. V.Vitkauskui žemė po statiniais priklausė maždaug trejus me-tus, kol juose šeimininkavo amerikiečiai. 2007 metų sausį pastatai ir žemė atiteko Lietuvai, ten buvo įrengtas VSD mokymo centras. Panašiu metu veiklą baigė ir „Eli-te LLC“.

Bendrabutyje niekas nematėViena didžiausių mįslių – ne egzotiškoje vietoje įregistruotos kompanijos, o minėti žmonės. Pavyzdžiui, V.Vitkauskas. Žinoma, kad sklypo pirkėjas gimė 1971 metų rugpjū-čio 9-ąją, jo adresas – Vilnius, V.Grybo g. 39-311, kur įsikūręs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bendrabutis.

Čia budėtojos pasiteiravus gyventojo V.Vitkausko, moteris patikino, kad dabar toks žmogus nebegyvena. Klausimų, kodėl vyras parūpo, budėtojai nekilo – ir anksčiau ne kartą jo čia buvo ieškoma: „Tikrai toks gyveno, bet kaip atrodė, nepamenu.“

2009-aisiais jos kolegė kalbėjo panašiai: vyru domimasi, jam siunčiami laiškai, o jo paties – nė kvapo.

Bendrabučio valdytoja Birutė Cicėnie-nė savaitraščiui „15min“ patvirtino, kad šio vyro ieškota ne sykį. „Dėl tų kalėjimų“, – neslėpė ji. V.Vitkausko vardu ateidavo laiškų – valdytoja spėjo, kad tikriausiai ne asmeniniai, o sąskaitos, bet juos tekdavo grąžinti. Dekla-ruoti gyvenamosios vietos čia neleidžiama. Dalis iš maždaug 300 gyventojų – ne kole-gijos studentai, o nuomininkai, mokantys

didesnį mokestį. B.Cicėnienė patikino, kad išsinuomoti kambarį tik dėl adreso negali-ma – jame reikia išties gyventi.

Patikrinti archyve, kas gyveno bendra-butyje prieš gerą dešimtmetį, valdytoja negalėjo – tikėdamasi būti perkelta į kitą vietą, sutartis su nuomininkais ir kitus do-kumentus ji išmetusi. Kompiuteryje, kurį gavusi tik šiemet, tokios informacijos nėra.

Nėra informacijos, kad V.Vitkauskas Lie-tuvoje būtų turėjęs privalomo registruoti turto, buvęs kokios nors įmonės ar orga-nizacijos vadovas arba savininkas. Vie-nintelė vyro vardu kada nors įregistruota nuosavybė – minėtas sklypas Antaviliuo-se, dabar priklausantis VSD. Nuo 2006-ųjų

pabaigos V.Vitkauskas nebegavo pajamų ir nemokėjo mokesčių.

Slaptųjų tarnybų darbo plonybes išma-nantis „15min“ pašnekovas, prašęs nuty-lėti jo pavardę, teigė, kad vienam ar kitam tikslui sukurti fi ktyvūs asmenys nėra re-tenybė: „Jei slaptosios tarnybos ką nors daro, pridengia, niekas nerašo tikrų var-dų ir pavardžių.“

Įstatymų tai nepažeidžia. Žvalgybos įstatymas leido įslaptinti pareigūnų ta-patybę ir patalpų tarnybinę priklausomy-bę, steigti priedangos juridinius asmenis ir jais naudotis, naudoti tapatybės ir tar-nybinės priklausomybės neatskleidžian-čius dokumentus ir priemones.

Vietoj direktoriaus rado benamįPaslapčių skraistė gaubia ir S.Goriną, kuris nurodė įsigyti sklypą. Gali būti, kad jis yra realus žmogus, ne prisidengęs svetimu var-du, o priešingai – paskolinęs savąjį.

Anuomet buvo skelbiama, kad šis vei-kėjas Rygoje buvo įsteigęs 29 bendroves, kurios buvo jau likviduotos arba likviduo-jamos. Pastarosiomis dienomis S.Gorino pavardė vėl sušmėžavo, tik gerokai įspū-dingesniame kontekste.

Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (International Consortium of Investigative Journalists) prieš porą sa-vaičių pranešė apie pasaulinį fi ktyvių di-rektorių tinklą, kuris padeda ofšorinėse kompanijose paslėpti realius asmenis ir organizacijas. Už 90 dolerių žmonės, daž-nai neturintys net verslininko sugebėjimų, „tampa“ įvairiausių fi rmų ir fi rmelių, ku-rios užsiima ir sukčiavimu biržoje, ir pinigų plovimu, direktoriais. Žurnalistų teigimu, šį triuką – prisidengti užjūryje veikiančio-mis kompanijomis, kurių direktoriai ne-labai nutuokia, ką šios fi rmos veikia – pa-naudojo ir CŽV.

Latvijos piliečiai S.Gorinas ir Erikas Vana-gelis rašinyje vadinami tipiškais fi ktyviais direktoriais. Jie susiję su šimtais kompani-jų visame pasaulyje, dalis kurių gali būti susijusios su „didžiulio masto korupcija“.

Vyrai taip puikiai atliko savo pareigas, kad net kilo klausimų, ar jie apskritai eg-zistuoja. Ukrainos žurnalistė išsiaiškino, kad S.Gorinas tėra draudimo brokeris, o istoriją apie direktoriavimą jis paneigė. E.Vanagelio, kurį viena moteris apibūdi-no kaip gatvėje gyvenantį pusaklį valkatą, ji taip ir nerado.

Savaitraščiui „15min“ pavyko gauti la-tvišką S.Gorino telefono numerį, tačiau jį surinkus paaiškėjo, kad tokio numerio nėra.

1998–2004 m. Valstybės saugumo

departamentui vadovavęs Mečys Laurinkus per tyrimą Seime pripažino

2003-iaisiais klausęs tuomečio

prezidento Rolando Pakso, ar Lietuva

ateityje priimtų terorizmu įtariamų

asmenų, bet pokalbių apie konkrečius

atvejus nebuvo. Šis pareiškė su tuo

nesutikąs.

M.Laurinkus tebesilaiko nuomonės, kad

CŽV kalėjimo paieškos atnešė daugiau

žalos nei naudos. „Reikėjo pagalvoti

prieš to imantis, labiau pasidomėti ir

panagrinėti viduje, nešokant į viešumą.

Galbūt būtų paaiškėję, kad tokio tyrimo

nereikia. Susidarė įspūdis, kad ieškoma

dirbtinai, nes reikia rasti. O kodėl reikia,

taip ir liko neaišku. Aš gi žinau, kad

nieko panašaus nebuvo. Generalinė

prokuratūra padėjo tašką – aiškiai

pasakė, kad kalėjimo nebuvo. Bet

tarptautinė visuomenė, nevyriausybinės

organizacijos, kurios kovoja už žmogaus

teises, įsitikinusios, kad meluojama,

tarsi išsisukinėjama, nenorima tirti.

Visi remiasi Seimo komiteto medžiaga.

Padaryta didžiulė žala. Jei vyrauja toks

įsitikinimas, nors prokuratūra paneigė,

Lietuvai nėra gerai.“

M.Laurinkus: „Nieko panašaus nebuvo“

15min • 2013 m. balandžio 26 d.10 | Verslas

-

-

--

-

-----

--

-

-

-

----

--

--

-

-

-

-----

--

--

--

--

--

-

-

-------

Jau po kelių dienų poilsiautojų traukos centru buvęs žuvies restoranas Juodkrantėje virs tik istorija – išrenkamos paskutinės statinio plytos, netrukus išpurentoje žemėje bus sėjama žolė. Neringos vadovai vis dar turi vilties išsaugoti likusius statinius, kurie pripažinti nelegaliais.

Aurelija Kripaitėa.kripaite@15min.lt

Ištisas vasaras brangus žuvies restoranas, ant marių kranto Juodkrantėje buvo pil-nas lankytojų. Poilsiautojus traukė ne tik patiekalai bei gėrimai, bet ir atsiveriantis nuostabus vaizdas į marias bei Juodkran-tę. Šis pastatas pavaizduotas ne viename Kuršių neriją reklamuojančiame leidinyje. Nė vienas kitas Juodkrantės restoranas ne-galėjo pasigirti tokiu išskirtinumu. Šiemet žuvies restoraną pamėgusiems vasaroto-jams teks ieškotis kitos vietos.

„Gegužės viduryje šioje vietoje jau ža-liuos žolytė“, – savaitraščiui „15min“ sakė griaunamą statinį valdančios bendrovės

„Verslo investicijų projektų centras“ va-dovas Darijus Vilčinskas.

Išardyto restorano liekanos išgabenamos į sąvartyną. Norinčiųjų pasiimti langus ar kitas dalis – neatsirado.

Reikalaus milijonų„Skausminga istorija, niekam šis pasta-tas neužkliuvo, negirdėjau per tuos me-tus blogų žodžių. Užkliuvo tik saugomų teritorijų tarnybai“, – teigė D.Vilčinskas. Jau perdavus naudoti pastatą, paaiškėjo, kad ofi cialiai išduotas statybos leidimas yra negaliojantis.

Verslininkas neįvardijo, kiek kainuos nugriauti restorano pastatą, tik patikino, kad tai bus „daugiau nei dešimtys tūks-tančių litų“.

Jis per teismus ketina reikalauti, kad būtų atlyginta daugiau nei 4 mln. litų žala. Šiuos pinigus tikriausiai teks sumokėti vals-tybei ir Neringos savivaldybei.

Juodkrantėje statybas daugiau nei prieš septynerius metus pradėjęs verslininkas

nebenori ieškoti kaltų, nes žino, kad jų nebesuras.

„Atsakomybė yra kolegiali. Tam, kad būtų gautas leidimas statyboms, reikia nueiti nemažą kelią, surinkti begales pa-rašų, taip pat – ir iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos“, – sakė verslininkas.

Jis teismuose dėl savo turto kovojo keletą metų, bet pralaimėjo. Teismai pripažino statinį nelegaliu ir įpareigojo jį nugriauti.

Praradęs restoraną verslininkas Kuršių nerijoje nesirengia likti. „Naujajame ben-drajame plane apskritai verslui Kuršių ne-rijoje nelieka vietos“, – aiškino jis.

Vasarą Neringa pasitinka

Naujausias verslo žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/pinigai

Netrukus buvusio

populiaraus restorano

Juodkrantėje vietoje

žaliuos pievelė, kuri

mokesčių mokėtojams

kainuos mažiausiai

4 mln. litų.

A.Kripaitės nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 26 d. Verslas | 11

Tiesa, D.Vilčinskas rengia atsisveikini-mo dovaną biurokratams. Jis kviečia me-nininkus sukurti instaliaciją, kurioje būtų atskleistas jo išgyventas absurdas. Ši insta-liacija bus eksponuojama šalia buvusio res-torano. Neringos valdžia šiai idėjai pritaria.

Atstatys sandėliuką?Neringos savivaldybės tarybos nariai ne kartą prašė ir buvusios, ir naujos Vyriau-sybės ieškoti kitų susidariusios problemos sprendimų būdų, įvertinti, ar kompensa-cijos, kurias verslininkams teks mokėti už nugriautus pastatus, nebus našta valsty-bei. Kol kas centrinė valdžia neringiškių balso negirdi.

„Išeitis tikrai yra. Tereikia pakeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Ar esame tokie turtingi, kad galime griauti šitokius pastatus? Kartojau ir kartosiu: kas už tai mokės? Mokėsime mes, mokesčių mokėtojai! Argi Lietuva tai sau gali leisti? Argi nėra kur dėti tų milijonų?“ – retoriš-kai svarstė Neringos meras Darius Jasaitis.

Jis paskaičiavo, kad kompensuoti nuosto-lius visiems nelegaliais pripažintų pastatų savininkams atsieitų beveik pusę tiek, kiek per metus surenkama į Neringos savivaldy-bės biudžetą – 22 mln. Lt.

Anot mero, teismas, įpareigojęs Juod-krantėje pašalinti pastatą nuo marių kranto, nurodė viską palikti taip, kaip buvę iki tol.

„Mažai kas prisimena, bet anksčiau ten stovėjo toks supuvęs žvejų sandėliukas. Tai ir jį reikės grąžinti?“ – nelinksmai šai-pėsi D.Jasaitis.

Iš galbūt 40 neteisėtai UNESCO saugo-moje Kuršių nerijoje pastatytų objektų rei-kalaujama nugriauti penkis. Kitus siūloma tobulinti, kad šie atitiktų tvarkymo planą.

Griauti lengviau nei pakeisti planąAplinkos ministras Valentinas Mazuronis supranta ir Neringos mero, ir verslininkų

nuoskaudas, bet konstatuoja, kad reikia elgtis pagal įstatymus.

„Jei statinius galima pertvarkyti taip, kad jie atitiktų Tvarkymo planą, prilygstantį įstatymui, tada galima ieškoti kompromi-sų. Taip buvo padaryta su Preilos boteliais, tariamasi dar dėl kelių statinių“, – savaitraš-čiui „15min“ sakė ministras.

Anot jo, galimos dvi išeitys. Pirmoji – nu-griauti pastatą.

Kita išeitis – peržiūrėti parko tvarkymo schemą. „Tvarkymo planas buvo priimtas tik prieš metus. Mes negalime imti ir taip greit jį keisti. Žinoma, Vyriausybė gali įpa-reigoti tai daryti. Tačiau, kol galioja dabar-tinis tvarkymo planas, jo neatitinkantys ne-legalūs statiniai turi būti nugriauti“, – teigė aplinkos ministras.

Neringos meras D.Jasaitis pastebėjo, kad ir tie savininkai, kurių nelegaliais vadinti pastatai dabar gali būti galutinai įteisinti, vaikšto susiėmę už galvų. Tam, kad statiniai atitiktų tvarkymo planą, ne vienam prireiks ir didelių investicijų, ir nervų.

„Kai kam reikia pakeisti statinio tūrį. Ką tai reiškia? Vadinasi, reikės perstatyti namą iš naujo“, – pabrėžė D.Jasaitis.

Tikisi greitos baigtiesKą tik Kuršių nerijos nacionalinio parko va-dovės pareigas pradėjusi eiti buvusi Nerin-gos vicemerė Aušra Faser tikisi, kad nelega-lių pastatų epopėja greitai baigsis.

„Kai šie pastatai buvo statomi, aš, kaip neringiškė, buvau pakraupusi. Marios vi-siškai užgriozdintos. Restorano pastatas

Juodkrantėje bent jau buvo įdomaus ar-chitektūrinio sprendimo, jo stogas – šiau-dinis. O kiti namai – dideli ir neišvaizdūs, –teigė naujoji parko vadovė. – Teismai įvertino visas aplinkybes ir jų sprendi-mas yra toks, koks ir turėjo būti. Dabar laukiu, kad sprendimas būtų kuo greičiau įgyvendintas ir mes galėtume džiaugtis vaizdu į marias.“

griaunamais pastatais

D.Jasaitis:

„Ar esame tokie turtingi, kad galime griauti šitokius pastatus? Kas už tai mokės? “

A.K

rip

ait

ės

nu

otr

.

V.Mazuronis:

„Kol galioja dabartinis tvarkymo planas, jo neatitinkantys nelegalūs statiniai turi būti nugriauti.“g

BF

L n

uo

tr.

Jau keletą metų tuščius

stovinčius botelius Preiloje

tikriausiai teks perstatyti.

K.Vanago/BFL nuotr.

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Daugelis futbolo mėgėjų dar atsimena laikus, kai vilkėdamas Vilniaus „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės marškinėlius įvarčius mušė Robertas Fridrikas.

Šį sezoną „SMScredit.lt A lygoje“ rung-tyniauja futbolininkas tokia pat pavarde. Po to, kai Danijoje bankrutavo Odensės „Fyn“ klubas, į tėvynę grįžo R.Fridriko sūnus Mantas. Sutartį su gynėju pasirašė „Šiaulių“ klubas.

– Kaip jautiesi grįžęs į tėvynę? – „15min“ paklausė 24 metų M.Fridriko.

– Visada malonu žaisti savo šalyje, todėl jaučiuosi gerai.

– Kodėl būtent „Šiauliai“?– Turėjau keletą pasiūlymų iš kitų Lietu-

vos klubų, bet šiauliečiai kalbėjo konkre-čiausiai. Be to, gerai pažįstu trenerį Tomą Kančelskį, su kuriuo kažkada kartu žaidžiau „Kauno“ komandoje. Šiuo metu man svar-biausia daug žaisti, išlaikyti gerą formą, o

paskui gal ir vėl atsiras galimybė išvykti į užsienį. Ir pasirengimo laikotarpis, ir sezono pradžia Šiauliuose mane visiškai tenkina.

– Ką pasakytum apie atmosferą „Šiaulių“ komandoje? Kaip joje pritapote jūs, naujo-kai iš Lietuvos ir Kroatijos?

– Esame jauna komanda. Koks ten mūsų amžiaus vidurkis? 21-eri, gal 22-eji. Dau-guma esame panašaus amžiaus ir gerai sutariame tarpusavyje. Žaidėjų neskirs-tome į lietuvius ir kroatus – legionieriai noriai bendrauja su mumis. Esame vie-ninga komanda.

– Ar „Fyn“ bankrotas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios palikai Daniją?

– Taip. Danijoje man patiko. Lygoje, ku-rioje žaidėme, buvome vieni iš lyderių. Mane sirgaliai mėgo – gal todėl, kad buvau vienintelis legionierius. Mieste žmonės pa-žindavo. Žaidėme nedideliame, maždaug 4 tūkstančių vietų stadione, bet žiūrovai į tribūnas rinkdavosi gausiai.

– Tavo tėvas buvo garsus futbolininkas. Ar esi pajutęs, kad tave pirmiausia laiko Roberto Fridriko sūnumi, o tik po to futbo-lininku Mantu Fridriku?

– Vaikystėje gal ir būdavo, bet nekrei-piau į tai dėmesio. Užaugau be tėvo. Tė-tis turi kitą šeimą, tačiau man tai jokia problema. Bendrauju su sese, su tėčiu pa-

siskambiname kartą ar du per savaitę, jis domisi, kaip man sekasi. Niekada neko-pijavau tėčio žaidimo. Į futbolą jis manęs jėga taip pat netempė – pats susidomėjau žaidimu ir kamuolį spardyti pradėjau bū-damas ketverių ar penkerių metų.

– Genai?– Gal ir genai. Juolab kad mano jaunes-

niajam broliui futbolo aikštėje taip pat pui-kiai sekasi.

– Ar prisimeni žaidžiantį tėvą?– Seniausi prisiminimai – dar iš tų laikų,

kai kartu gyvenome Austrijoje. Be to, yra

senų rungtynių įrašų, kuriuos bet kada ga-lima pažiūrėti.

– Žaidi vidurio gynėjo pozicijoje, tavo dar-bas – stabdyti varžovų puolėjus. Jau turėjai progą įvertinti kone visus varžovus. Prieš kuriuos jų buvo sunkiausia žaisti?

– Prieš Kamilį Bilinskį iš „Žalgirio“. Taip pat – prieš „Ekrano“ puolėją Artūrą Rimke-vičių, su kuriuo taip pat esu kartu rungty-niavęs „Kaune“. Šiuos du puolėjus ir no-rėčiau išskirti.

– Geriausi lygos vidurio gynėjai yra...– Man geriausią įspūdį palieka „Žalgirio“

pora Andrius Skerla ir Algis Jankauskas. Di-džiulę patirtį sukaupęs A.Skerla – ne

tik geras žaidėjas, bet ir puikus žmogus.

– Ar yra svajonių ša-lis, kurioje norėtum

žaisti?– Svajonė yra

žaisti Vokietijos Bundeslygoje, bet nemanau, kad dabar tai – realu. Jei turė-čiau galimybę, mielai grįžčiau

į Skandinaviją – Daniją ar Norve-

giją. Ten futbolas populiarus, gera

organizacija, jau-čiamas stabilumas.

14 | Sportas

Tėvo šlovė M.Fridriko neslegia

„Sūduva“ – „Žalgiris“ Balandžio 27 d. 14 val.

Marijampolė, „Arvi“ stadionas.

„Banga“ – „Atlantas“ Balandžio 27 d. 18.30 val.

Gargždai, miesto stadionas.

„Ekranas“ – „Tauras“ Balandžio 28 d. 13 val.

Panevėžys, Futbolo akademijos

stadionas.

„Kruoja“ – „Šiauliai“.Balandžio 28 d. 17 val.

Panevėžys, Futbolo akademijos

stadionas.

9-ojo turo tvarkaraštis:

M.Fridrikas

svajoja žaisti

Vokietijos

Bundeslygoje.

M.Pociaus nuotr.

Futbolas turi būti žaidžiamas lauke. Taip

teigė Vilniaus „Žalgirio“ treneris Marekas

Zubas „SMScredit.lt A lygos“ sezono pra-

džioje, kai komanda persikėlė į LFF stadio-

ną iš universalios arenos „Sportima“ .

Įprasta, kad futbolas žaidžiamas ne tik

lauke, bet ir ant žolės. Tačiau šiemet

Lietuvoje dėl užsitęsusios žiemos tokia

galimybė atsirado tik dabar, pirmojo rato

pabaigoje.

Pirmi ant žolės žengs Marijampolės „Sū-

duvos“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai.

Marijampolės klubas iš maniežo perkelia

savo rungtynes į stadioną.

„Sūduvos“ ir „Žalgirio“ dvikova turėtų

būti labiausiai intriguojanti 9-ajame

„SMScredit.lt A lygos“ čempionato ture

bent jau todėl, kad akis į akį susitiks

praėjusio sezono prizininkai.

„Žalgiris“ lipa ant kulnų lyderiui Klaipė-

dos „Atlantui“, todėl barstyti taškų neno-

rės. Marijampoliečiai jau yra praradę per

daug, kad leistų sau dar kartą kluptelė-

ti namuose. Karščiausią turo dvikovą iš

Marijampolės tiesiogiai rodys LRT televizi-

ja. Tai bus ketvirtoji transliacija šį sezoną.

Įnirtingos kovos galima tikėtis ir Panevėžy-

je, kur susigrums geriau nei buvo progno-

zuojama sezoną pradėję Pakruojo „Kruo-

jos“ ir „Šiaulių“ futbolininkai.

Kitose dvejose rungtynėse viršutinėje tur-

nyro lentelės pusėje esančios komandos

egzaminuos autsaiderius: į svečius pas Pa-

nevėžio „Ekraną“ atvyksta paskutinę vietą

užimantis „Tauras“, o „Atlantas“ rungsis su

septintoje pozicijoje esančia „Banga“.

Futbolas – jau ant žolės

sūnus Mantas. Sutartį su gynėju pasirašė„Šiaulių“ klubas.

– Kaip jautiesi grįžęs į tėvynę? – „15min“paklausė 24 metų M.Fridriko.

– Visada malonu žaisti savo šalyje, todėl jaučiuosi gerai.

– Kodėl būtent „Šiauliai“?– Turėjau keletą pasiūlymų iš kitų Lietu-

vos klubų, bet šiauliečiai kalbėjo konkre-čiausiai. Be to, gerai pažįstu trenerį TomąKančelskį, su kuriuo kažkada kartu žaidžiau „Kauno“ komandoje. Šiuo metu man svar-biausia daug žaisti, išlaikyti gerą formą, o

paskui gal ir vėl atsiras galimybė išvykti į užsienį. Irpasirengimo laikotarpis, ir sezonopradžia Šiauliuose mane visiškai tenkina.

– Ką pasakytum apie atmosferą „Šiaulių“ komandoje? Kaip joje pritapote jūs, naujo-kai iš Lietuvos ir Kroatijos?

– Esame jauna komanda. Koks ten mūsųamžiaus vidurkis? 21-eri, gal 22-eji. Dau-guma esame panašaus amžiaus ir geraisutariame tarpusavyje. Žaidėjų neskirs-tome į lietuvius ir kroatus – legionieriainoriai bendrauja su mumis. Esame vie-ninga komanda.

– Ar „Fyn“ bankrotas buvo pagrindinėpriežastis, dėl kurios palikai Daniją?

– Taip. Danijoje man patiko. Lygoje, ku-

„Sūduva“ – „Žalgiris“ Balandžio 27 d. 14 val.

Marijampolė, „Arvi“ stadionas.

„Banga“ – „Atlantas“ Balandžio 27 d. 18.30 val.

Gargždai, miesto stadionas.

„Ekranas“ – „Tauras“Balandžio 28 d. 13 val.

Panevėžys, Futbolo akademijos

stadionas.

„Kruoja“ – „Šiauliai“.Balandžio 28 d. 17 val.

Panevėžys, Futbolo akademijos

stadionas.

žmogus.

– Ar yra svajoniųlis, kurioje norė

žaisti?– Svajonė

žaisti VokietBundeslygbet nemankad dabar trealu. Jei tučiau galimymielai grįžč

į SkandinavDaniją ar No

giją. Ten futbpopuliarus, g

organizacija, jčiamas stabiluma

Futbolas – jau ant žolės

Pirmas kreditas iki 1000 Lt

NEMOKAMAS. Kiek pasiskolinsi, tiek ir grąžinsi!

Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

Donatas JANKUS

Patyrę aludariai sutaria, kad šiuolaikinės aludarystės aukso laikotarpis – XIX amžius, kai aludariai pagaliau „suvaldė“ ir išmoko tinkamai parinkti vieną svarbiausių alaus sudedamųjų dalių – mieles.

„Mielės – kiekvieno aludario tur-

tas, geriausias draugas. Tyras šaltinio

vanduo sukuria alaus skonio pagrindą,

apyniai suteikia jam kartumo, salyklas

– kūningumo ir saldumo, o mielės – tar-

si orkestro dirigentas. Nuo jų priklauso,

kokio harmoningo skonio ir aromato bus

alus“, – pasakoja Jolanta Strockienė,

UAB „Švyturys - Utenos alus“ Kokybės

užtikrinimo skyriaus vadovė.

Mielės – tai maži mikroorganizmai,

priskiriami grybams. Jos „mėgsta“ sal-

dų miežių salyklo skystį, kuriame gausu

cukraus, iš kurio jos pagamina alkoholį

ir angliarūgštę. Todėl alus yra putotas ir

„su laipsniais“.

Tačiau mielės ilgą laiką buvo ne tik

aludarių draugas, bet ir priešas.

SPROGDINDAVO „BAČKAS“

„Senovinio alaus gardumas šiandien

pernelyg romantizuojamas. Tiesa yra to-

kia, kad šiandieninis alaus mėgėjas var-

giai pasiryžtų jį gerti – jis buvo drumstas,

kiekvieną kartą skyrėsi ir jo skonis. Viena

iš priežasčių – nemokėjimas „dirbti“ su

mielėmis“, – pastebi J. Strockienė.

Mūsų protėviai nežinojo kaip atrodė

mielės nei, tuo labiau, to fakto, kad kar-

tu su jomis berūgstančiame aluje veikia ir

bakterijos. Pastarosios kartu su netinka-

mai „prižiūrimomis“ mielėmis išskirdavo

diacetilą – šalutinę medžiagą, nuo kurios

alus įgydavo nepageidaujamą salsvą,

„sviestuotą“ skonį.

Senieji aludariai bėdų turėjo ne tik su

alaus skoniu. Kadangi jie nemokėdavo

kiekvieną kartą gamindami alų sudaryti

vienodų sąlygų – temperatūros, tinkamos

rūgščių ir šarmų pusiausvyros – tad ir mie-

lės „elgėsi“ kaskart kaip norėjo. Jos ne tik

sugadindavo alų, bet ir susprogdindavo

statinę.

Būtą ir baisesnių įvykių, kaip isto-

riniuose dokumentuose minimas 1814

metų Londono alaus potvynis. Jo kalti-

ninkė – „Meux‘s“ darykla, kurioje dėl ne-

tinkamos fermentacijos sprogo didžiu-

lės statinės su porteriu – 1,5 milijono

litrų alaus banga išsiliejo į gretimas gat-

ves, net pražudydama aštuonis žmones.

SURAUGINDAVO NETYČIA

Nors aludariai neturėjo mikroskopų,

kuriais galėtų matyti mielių mikroorga-

nizmus, jie suvokė, kad kažkas alų įrū-

gina.

Iš pradžių jie tikėjo mistiniais da-

lykais, pavyzdžiui, kad tai šaukštas,

kuriuo maišoma saldi alaus misa. Tik

vėliau paaiškėjo šio šaukšto paslaptis –

ant jo galo būdavo nusėdę mielių mikro-

organizmai.

Paradoksalu, kad net nepažinodami

mielių aludariai išmoko gaminti skirtin-

gas alaus rūšis. Kiekvieną kartą skirtin-

goje aplinkoje fermentuojant ir raugi-

nant alų mielės pačios „parodė“, kad jos

lemia skirtingą alaus skonį ir spalvą.

Iki XV a. senieji aludariai gamino

alų, kuris fermentuojasi 15-20 laipsnių

Celsijaus temperatūroje. Tas alus buvo

panašus į šiandieninį kvietinį alų ir elį.

Lagerio ir pilsnerio alaus „protėvis“, ma-

noma, gimė prieš 500 metų Vokietijos

vienuolynuose.

Tenykščiai vienuoliai pastebėjo, jog

alų surauginus šiltesnėje temperatūroje,

o vėliau palikus šaltesnėje, meilės nusė-

da statinės dugne, o alus tampa gaivaus

skonio ir skaidrus.

Šiandieniniai mokslininkai pateikia

versiją, kad vėsesnėje 4-9 laipsnių tem-

peratūroje aktyvios pilsnerio ir lagerio

mielės atkeliavo kartu su Kolumbo jūri-

ninkais iš Pietų Amerikos.

PASLAPTIS PAGALIAU ATSKLEISTA

Vis dėlto tai, kad alų ir kitus gėri-

mus suraugina grybelių šeimos mikro-

organizmai – mielės, galutinai įrodė tik

prancūzų mokslininkas Lujis Pasteras

XIX amžiuje. Vykdydamas Lilio miesto

bravoro užsakymą jis per mikroskopą

pamatė mielių ląsteles. Nuo to laiko

mielės gavo lotynišką pavadinimą „Sac-

charomyces cerevisiae“, kuris kilo iš ro-

mėnų derlingumo deivės Cereros vardo.

Negana to, Pasteras šalia mielių pa-

stebėjo kitus, mažesnius organizmus

– alaus skoniui kenkiančias ir jį gadinan-

čias bakterijas. Būdas kaip bakterijas

nukenksminti buvo surastas netrukus.

Tai – pasterizacija. Nuo tad alus taip

greitai nesugesdavo ir jį pradėta ekspor-

tuoti į kitus miestus bei viso pasaulio

šalis.

MOKSLININKAI MIELES IŠGRYNINO

Pastero darbus tęsė danų mokslinin-

kas Emilis Kristijanas Hansenas, dirbęs

„Carlsberg“ darykloje. Jis suprato, kad

alaus mieles galima kryžminti tarpusa-

vyje bei išvesti geriausias veisles. Taip

1883 metais Kopenhagoje buvo išskirtos

grynos mielės „Saccharomyces carls-

bergensis“, geriausiai tinkančios lagerio

tipo alui surauginti. Nuo tada pradėtas

kurti Pasaulinis mielių bankas, o šiuolai-

kinė pramoninė aludarystė visiems lai-

kams už nugaros paliko senąją tradicinę

alaus gamybą.

Šiandien, daugiau nei 100 metų pa-

saulio aludariai disponuoja geriausiomis

mielėmis, skirtomis sufermentuoti gai-

vų, lengvai geriamą alų. Šiuolaikinėse

alaus daryklose labai daug pagerinimų

skirta būtent mielių veikimui, kuris da-

bar vadinamas atenuacija.

Viena pažangiausių „Carlsberg“ gru-

pės daryklų visoje Europoje laikoma

Lietuvoje įsikūrusi „Utenos alaus“ dary-

kla. Perėmusi geriausią alaus rauginimo

bei kitų procesų patirtį ji alų verda ne

tik Lietuvos vartotojams, bet ir gamina

tarptautinių prekės ženklų produktus

Skandinavijos bei Šiaurės Europos vals-

tybėms.

PASITIKRINTI – EGZAMINE

Jei smalsu pasitikrinti, kiek žinote ne

tik apie mieles, bet ir apskritai apie alaus

gamybą, yra unikali proga tai padaryti.

Gegužės 17 dieną Lietuvoje pirmą kar-

tą rengiamas Nacionalinis aludarystės

egzaminas. Užduočių sprendimas vyks

internetu, o egzamino laikas ir taisyklės

paskelbtos „Utenos alaus“ interneto

svetainėje www.alausegzaminas.ltPo pirmo etapo bus atrinkti 30 ge-

riausiųjų į praktinę dalį.

Nugalėtojas gaus prizą – galimybę

savo žinias pagilinti Alaus akademijoje

Didžiojoje Britanijoje.

„Pažabotos“ mielės – didžioji aludarių pergalė

15min • 2013 m. balandžio 26 d.16 | Sportas

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Lotynų Amerikos sportinių šokių profesionalų Europos vicečempionai 24-erių Jekaterina Romankova ir 27-erių Justas Kučinskas – neįprasta šokėjų pora. Ji – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina, jis – ne tik verslininkas, bet ir būsimasis fi losofi jos mokslų daktaras. Lotynų Amerikos šokius paįvairinę klasi-kinio baleto judesiais, šokėjai užkariavo publiką, bet dar ne teisėjus – porai niekaip nesiseka užkopti ant aukščiausios pakylos.

Šokiu sudomino profesoriųŽinomas fi losofas Arvydas Šliogeris, iš-girdęs, kad jo doktorantas randa laiko šo-kiams, buvo nuoširdžiai sukrėstas. „Kaip ir dera tikram mąstytojui, jis pradėjo stu-dijuoti šokio istoriją, o vėliau pateikė rimtų teorinių klausimų apie šokį, bale-tą, į kuriuos net nežinojau atsakymų“, – J.Kučinskas neslėpė irgi buvęs nustebintas disertacijos vadovo.

Jo manymu, profesoriui kilę klausimai tik patvirtino, kad ir šokyje, ir dailėje, skulptūroje, poezijoje ar versle žmonės atsiduria ribinėse situacijose bei išban-do save.

Kam daugelį metų sportinius šokius šo-kusiam, ne vieną medalį pelniusiam žmo-gui prireikė mokslų daktaro laipsnio ir dar tokioje neįprastoje srityje? Juolab kad Lon-done baigė šokių režisūros studijas, o dabar koordinuoja „Arvi“ įmonių grupės plėtrą.

„Paklausčiau kitaip – kam daktarui rei-kia dar ir šokti? – šyptelėjo J.Kučinskas. –

Neprisistatau šokėju. Jei nešvaistome lai-ko, galime jį skirti hobiui. Aš visą laiką tai ir dariau.“

Per 10-ąjį gimtadienį Justui kilo keistas noras gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus, kuriuos mintyse nešiojasi iki šiol. Dabar fi losofi ja padeda atskirti tikrus dalykus nuo miražų, nuo visumos judėti prie detalių. Tai padeda versle.

„Negaliu pasakyti, kad jau perpratau ats-kirus verslo procesus – fi nansus, gamybą, – pripažino pašnekovas. – Dirbu tarpinėje grandyje, kuri susijusi su esminiais princi-pais, – žmonėmis, jų santykiais, kompanijos kultūra, ką kuriame ir kuo vadovaudamie-si bendraujame su darbuotojais, klientais, partneriais.“

Klumpakojis nesužavėjoNuo mažens, užgrojus muzikai, Justas da-rydavo keistus judesius, todėl tėvai nuve-dė berniuką į tautinių šokių būrelį. Tėvai buvo šokę liaudies šokius, ten ir susipaži-no. Pramoginiai šokiai, ypač Marijampo-lėje, nebuvo žinomi.

Būrelyje tebuvo du berniukai. Ši popa-mokinė veikla buvo ne prie širdies – bičiu-liai tuo metu žaisdavo futbolą, todėl klum-pakoju menkai susidomėjęs Justas keletą kartų buvo išprašytas už durų. Šokiai jam nelipo, net galvojo juos mesti – kol dešim-tmetis neatsidūrė pramoginių šokių tre-niruotėje pas trenerį Eugenijų Pūką. Ten tvyrojo smagi atmosfera – vadovas mokė-jo užsiimti su vaikais, prie šokio juos vedė per džiaugsmą ir juoką.

Justui ir jo partnerei sekėsi – ėmė važi-nėti į vietos konkursus, tapo pagrindiniais klubo šokėjais. Norą siekti aukštesnio re-zultato pajuto 13-os, kai nacionalinėse – pirmose rimtose – varžybose pora liko pa-skutinė. Suprato, kad nepakanka lygiuotis į saviškius.

Pora perėjo į Kauno sportinių šokių klu-bą „Sūkurys“ ir per trumpą laiką tapo Lie-tuvos jaunimo čempionais.

Tai buvo neįtikėtinas šuolis. Šokėjai ėmė dalyvauti ir suaugusiųjų čempionatuose, bet iki viršūnės niekaip neužkopdavo – ke-turis kartus liko antri. Čempionais vis tap-davo Andrius Kandelis ir Eglė Visockaitė.

Nuo pastarųjų marijampolietis atsilik-davo ir tarptautinėse varžybose.

2006–aisiais Vokietijoje vykusiame pa-saulio Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate šie užėmė 10, o J.Kučinskas su Agne Malinauskaite – 26 vietą.

Partnerę rado baleteDidesnė sėkmė ėmė lankyti gyvenime at-siradus baleto šokėjai J.Romankovai. Ne-daug trūko, kad jų keliai būtų prasilenkę. J.Kučinskas išvažiavo mokytis į Londoną, susitelkė į studijas, pradėjo dirbti „Arvi“, susidomėjo biatlonu ir beveik pamiršo šo-kius. Nors Londone papildomai baigė šiuo-laikinio šokio studijas, galvojo, kad šokiai liks tik pomėgiu, bet netikėtai virto nau-ja karjera.

Vilnietė Jekaterina studijavo Minsko ba-leto koledže, baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklą. 2008-aisiais ji rengėsi šokių „Eu-rovizijai“, o Justas buvo pakviestas kon-sultuoti atlikėjų.

Ant parketo – fi losofas ir balerina J.Romankova ir J.Kučinskas – pora ne tik

ant parketo, bet ir gyvenime.

Asmeninio archyvo nuotr.

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

15min • 2013 m. balandžio 26 d. Sportas | 17

„Pamačiau šokančią Jekateriną ir pama-niau, kad galime sukurti ką nors neįprasta, sujungti du stilius – mano Lotynų Ameri-kos šokius ir jos klasikinį baletą, – prisimi-nė pašnekovas. – Tai buvo lyg vizija, jau regėtas sapnas, déjà vu – šokio elementas, kurį vaizduotėje matydavau save atliekant būtent su tokia mergina.“

Įžūli mintis virto realybe, o Justas su Jekaterina tapo pora ne tik ant parketo, bet ir gyvenime. Jiems pavyko sukurti nematytą derinį.

„Iki šiol niekas nesukūrė tokios kom-binacijos poros, o jei ir sukūrė, nebuvo pasirodę profesionalų varžybose, juo la-biau pasiekęs aukšto rezultato. Galioja mi-tas, kad balerinos dėl skirtingos technikos

negali šokti Lotynų Amerikos šokių – jos visai kitaip juda. Dar vienas mitas – kad turi tuo užsiimti nuo ankstyvos vaikys-tės“, – pasakojo J.Kučinskas.

Šokiui, jo manymu, seniai trūko kažko ypatingo. Tai ypač svarbu Lotynų Ameri-kos šokių profesionalų konkursuose, ku-riuose poros pasirodo po vieną. Jos turi pusketvirtos minutės talentui bei tech-nikai parodyti.

Jekaterinos ir Justino programoje daug fi ziškai sunkių ir ypatingo pasiruošimo rei-kalaujančių elementų, bet galimybė tuo nustebinti publiką motyvuoja. Būna, kad žiūrovams po jų pasirodymų net ištrykšta ašaros. Nuo dar originalesnių pasirodymų sulaiko taisyklės. Teisėjai, Lotynų Ameri-kos šokiuose pamatę baletą, nevertintų, nes tai – ne tas stilius, kad ir kaip gražu būtų.

Kuria nišinį produktą Kai pora supynė klasikinį baletą ir nevaržo-mus Lotynų Amerikos šokius, profesiona-lai juokėsi. Bet pritilo, kai Lietuvos atstovai jau pirmo savo Europos čempionato Lotynų Amerikos profesionalų šokių kategorijoje 2010 m. užėmė antrą vietą. J.Kučinskas šį sidabrą vadina didžiausia pergale, nors vi-cečempionais Vokietijoje vykusiuose čem-pionatuose jie tapo dar dusyk.

Sulaukusi pirmojo pripažinimo, pora laimėjo tarptautines profesionalų Lotynų Amerikos sportinių šokių varžybas Nyder-landuose. Pasaulio čempionatuose jie du-kart užėmė penktą vietą.

„Sunku pasakyti, ar tai – sėkmė, – svars-tė J.Kučinskas. – Daug kas sako, kad seniai galėjome būti pirmi. Bet teisėjus pristab-do faktas, kad Jekaterina nėra iš Lotynų Amerikos šokių pasaulio. Tai, ką mes daro-me, yra netradiciška. Norisi parodyti kažką

naujo, bet girdime: palauk, mes ne to mo-kėme. Kalbant verslo terminais, kuriame nišinį produktą. Tokių, kaip mes, pasaulyje daugiau nėra. Tai – ne arogancija. Mums pa-vyko sukurti sunkiai nukopijuojamą kom-binaciją, nors nebūtinai esame geresni, darbštesni ar protingesni.“

Kaip juos vertina kiti šokėjai, sunku su-prasti – neįprasta dalintis nuomonėmis apie konkurentus, ypač nuoširdžiais ver-tinimais. Kai marijampolietis, nusižengda-mas nerašytoms taisyklėms, prisipažįsta,

kad patiko kitos poros šokio detalė, sulau-kia nuostabos.

Matytus įdomesnius elementus jie pertei-kia kitiems šokėjams seminaruose ir pamo-kose, kurių daugiausia turi Danijoje, Slovė-nijoje, Nyderlanduose ir šiek tiek Lietuvoje.

Nyderlanduose gyvena poros treneris Ru-udas Vermeijis – ne tik žinomas taisyklių lau-žytojas, daugiausia Lotynų Amerikos šokių pasaulio čempionų paruošęs choreografas, bet ir psichoterapeutas.

Jis auklėtinius kartu moko suvaldyti emo-cijas ir išvengti streso per varžybas. „Šokis dažnai kuriamas sėdint, apie jį mąstant ir kalbant. Kai atsiranda vizija, atsistojus nuo kėdės šokis tiesiog įvyksta“, – mokytoją gyrė J.Kučinskas, nors muziką jie pasirenka ir choreografi ją sukuria patys. Šukuosena ir makiažu irgi pasirūpina Jekaterina.

Egzaminus laikė po varžybų„Dalis manęs nori susivelti dredus, užsimes-ti kuprinę ant pečių ir išeiti toli, be plano. Trokštu šiek tiek laisvės, pasipriešinimo, – įsisvajojo J.Kučinskas, prabilęs apie dar vie-ną savo aistrą – jėgos aitvarus. – Vėjas, tu ir aitvaras. Laukinė gamta, kuprinė, lenta. Su-sirenki daiktus ir išeini pakrante…“

J.Kučinskas pripažino, kad skirtingi užsi-ėmimai ir pomėgiai kuo toliau, tuo labiau vienas kitam trukdo. Buvo laikas, kai griež-toje dienotvarkėje sutilpdavo viskas.

Valstybinius egzaminus jis išlaikė pui-kiai, vos grįžęs iš varžybų Blekpule (Di-džioji Britanija). „Dabar taip nebeišeina. Bijau pripažinti, kad senstu, – nusikvatojo. – Kiekviena veikla reikalauja susitelkimo, ne tik fi zinio darbo, bet ir dvasinio, protinio įsigilinimo. Čempionu bet kurioje srityje – darbe, šokiuose, fi losofi joje – galima tapti dvasios pastangomis.“

J.Kučinskas:

„Tokių, kaip mes, pasaulyje daugiau nėra. Tai – ne arogancija. Mums pavyko sukurti sunkiai nukopijuojamą kombinaciją.“

15min • 2013 m. balandžio 26 d.18 | Kultūra

Viktorija Navickaitėv.navickaite@15min.lt

Lietuvos atstovas „Eurovizijos“ dainų konkurse Andrius Pojavis vietos tėvynėje nerado. Lietuviai į jį dėmesį atkreipė tik tuomet, kai dainininkas sugrįžo iš svetur.

29-erių A.Pojavis Italijoje, Milane, gyvena jau trejus metus. Per tą laiką čia susirado žmoną, susilaukė dviejų dukrų, išleido de-biutinį paties kurtų dainų albumą. Darbo neturi – rūpinasi namais ir kuria dainas. Į Lietuvą grįžta atostogauti.

Vis dėlto iki saulėto itališko rojaus teko nemenkai paklajoti.

Bet už viską atlyginta: gruodžio mėnesį pasiekta pergalė nacionalinėje „Eurovizi-jos“ atrankoje buvo netikėta ir didžiajai da-liai konkurso gerbėjų, ir pačiam A.Pojaviui.

Bet trauktis nėra kur – itališkų namų pa-lėpėje parašytą lietuvio dainą „Something“ gegužės 14-ąją išgirs visa Europa.

Airijon – į nežiniąIki nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos apie A.Pojavį mažai kas buvo girdėjęs.

Andrius užaugo Jurbarke. Muzikuoja nuo vaikystės. Prisimena, kaip pirmoje klasėje į rankas paėmė gitarą, kaip tėtis už rankos nuvedė į popchorą „Lakštutė“.

Andrius gitaros iš rankų nepaleido ir dainuoti nenustojo – grojo mokyklos gru-pėje, vėliau kiek rimtesnėje – „Hetero“. 2006-aisiais su ja laimėjo „EuroRock“ konkursą.

Tačiau pergalės pasmaližiavę muzikan-tai kartu ilgai neužsibuvo. „Tiesiog laikas tam nebuvo tinkamas“, – sako A.Pojavis. Grupės nariai pasuko skirtingais keliais, A.Pojavio kelias vedė už jūrų marių – vai-kinas emigravo į Airiją.

A.Pojavis nenoriai pasakoja, ką veikė Ai-rijoje. Matyt, nėra labai kuo girtis. Atsklei-džia tik tiek, kad darbas buvo lengvas ir paprastas. Airijoje jis ir pakeliavo, ir anglų kalbos žinias patobulino.

Tačiau po metų vėl viską metė, susikro-vė lagaminus ir sėdo į lėktuvą – parskri-do namo.

Netikėtas permainas Andrius paaiškina paprastai: „Vieną kartą susikrovus laga-minus ir išsiruošus į nežinią tikriausiai tai

A.Pojavis:

A.Pojavis kol kas

saugo nuo žurnalistų

asmeninį gyvenimą.

J.Kalinsko nuotr.

VIsas „Eurovizijos“

naujienas rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/eurovizija

Šiuolaikinėje nuolat skubančioje visuomenėje pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sveikai gyvensenai, tačiau ar jis pakankamas, kalbant apie vaikus? Siekiant užtikrinti jų sveikatą, svarbu formuoti racionalios mitybos įpročius ne tik šeimoje, bet ir mokykloje bei visuomenėje.

Kaip teigia mitybos specialistė gydytoja dietologė Laura Romeraitė: „Mitybos įpročiai susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje, todėl labai svarbu, kokius įpročius išugdo tėvai. Jei namuose bus gaminamas sveikas maistas, bus vaisių, daržovių, ir nebus pusgaminių, nesveikų desertų, gėrimų, vaikai prie jų nepripras. Pilnaverčiui vaikų augimui bei vystymuisi nepaprastai svarbu, kad maistas būtų kuo įvairesnis, netrūktų kruopų, kitų angliavandenių, būtų gausu daržovių bei vaisių, riebiųjų jūrų žuvų dėl omega 3 riebiųjų rūgščių gausos. Nutukusių mokinių skaičius nepaliaujamai auga dėl nesubalansuotos mitybos, sumažėjusio fizinio aktyvumo, tuo tarpu nutukimas lemia daugelį ligų. Savo vaikus auginkime sveikai – ne vitaminus ir maisto papildus jiems pirkime, o pasistenkime, kad jie valgytų tikrai kokybišką, su meile ruoštą maistą“.

Viena iš sveikos gyvensenos stiprinimo galimybių – VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos vykdoma „Racionalios mitybos įpročių formavimo“ programa, finansuojama Kauno m. savivaldybės administracijos. Programos specialistai įvairias veiklas, skirtas Kauno m. mokiniams, vykdys iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos (Pramonės pr. 31, tel. (8-37) 455 588).

MOKINIŲ RACIONALIOS MITYBOS ĮPROČIŲ FORMAVIMAS – MŪSŲ VISŲ UŽDAVINYS

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

norėsis padaryti ir antrą kartą. Vis dar norėjau patampyti li-kimą už ūsų ir suprasti, kur link jį vesti. Airijoje galėjau likti ir ilgiau – viskas ten se-kėsi gerai.“

Istorijos mokytojo spe-cialybę Vilniuje įgijęs A.Pojavis ryžosi darbui gimti-nėje: įsidarbino mokytoju Skirs-nemunėje. Bet ir ten ilgai netvėrė: po metų darbą metė – ne jam, sako, mokytojauti.

Į Milaną – savaiteiApie savo gyvenimą kuklus ir akimirko-mis drovus A.Pojavis pasakoja nedrąsiai –savo istoriją iš skirtingų detalių klijuoja it dėlionę. „Nuolatos ieškau laimės, jokia čia paslaptis“, – šypsosi paklaustas, ko jam pri-reikė Italijoje.

Į Milaną A.Pojavis išvyko 2010-aisiais, tada ten ketino praleisti savaitę. Ko jam ten reikėjo? Andrius netikėtai gavo vietinės įrašų kompanijos pasiūlymą įrašyti dainos demo versiją. Atskrido, įrašė ir liko. „Štai jau treti metai čia“, – tarsteli vyras.

Milane Andrius rado žmoną. Drauge su Izabellita A.Pojavis jau džiaugiasi dviem dukrelėmis.

Tiems, kurie sako, kad jo gyvenimas vėl apsivertė aukštyn kojomis, Andrius paprieš-tarauja: „Man atrodo, kad jis kaip tik tvirtai atsistojo ant kojų.“

Namuose – gausi šeimyna, širdyje – mei-lė muzikai, o darbo nėra. Iš ko gyvena Ita-lijoje? Nuo šio klausimo Andrius išsisuka: „Išgyventi čia kiek paprasčiau – saulės dau-giau, todėl semiamės energijos iš jos.“

Žvaigždė iš niekurPrabilęs apie jau gegužės viduryje laukian-tį „Eurovizijos“ konkursą Malmėje (Šve-dija), A.Pojavis tikina, kad teisė ir garbė atstovauti Lietuvai – kryptingo jo darbo rezultatas.

Dar prieš nacionalinę „Eurovizijos“ at-ranką, ta pati Milano studija, kuri ir pa-kvietė jį atvykti į Italiją, išleido Andriaus debiutinį albumą „Aštuoni“.

Tačiau tuomet Lietuvoje atlikėjas buvo beveik niekam neįdomus – nei leidybos įmonėms, nei prodiuseriams, nei televizi-jos ar radijo stotims.

„Radijo stotys Lietuvoje mano kūrinių negroja. Tik nacionalinis transliuotojas – LRT – atkreipė dėmesį į mano kūrybą. Esu jiems už tai dėkingas“, – sako A.Pojavis.

Lietuva sugraudinaAndrius šeimą ir laimę rado Italijoje, bet tikina nė akimirkos nesvarstęs galimybės nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje da-lyvauti ne Lietuvoje: „Esu lietuvis, toks ir jaučiuosi. Man gera atstovauti savo gimta-jam kraštui, net jei gyvenu svetur.“

„Linkiu jums labiau vertinti tai, ką turi-te, nes iš šalies daug kas atrodo kitaip“, –per vieną savo koncertų sostinėje gerbė-jams linkėjo dainininkas.

Tada atliko paties rašytą dainą Lietuvai ir susigraudino.

Andrius neišsižada galimybės kada nors sugrįžti gyventi į Lietuvą: „Ir dabar sugrįž-tu dažnai. Noras atvežti Lietuvai daugiau saulės neapleidžia.“

Kultūra | 19

AMŽINAS LAIMĖS IEŠKOTOJAS Iš Vilniaus į Malmę A.Pojavis išvyks ge-

gužės 5 d. Pirmoji jo repeticija „Eurovizi-

jos“ scenoje numatyta gegužės 7 d. 

A.Pojavis pirmajame „Eurovi-

zijos“ pusfi nalyje dainuos

gegužės 14 d. Jis pasiro-

dys dešimtas, tarp Juod-

kalnijos ir Baltarusijos

atstovų. 

Iš viso pirmajame „Eurovizi-

jos“ pusfi nalyje rungsis 16-os

šalių atstovai, dešimt iš jų pateks

į konkurso fi nalą. 

Didysis „Eurovizijos“ fi nalas vyks ge-

gužės 18 d. Atgal į Lietuvą A.Pojavis su

Lietuvos delegacija grįš gegužės 19 d. 

Kaip teigė į „Eurovizijos“ konkursą A.Pojavį

išlydintis Martynas Tyla, kiek kainuos dai-

nininko pasirodymas, dar neaišku. Pasak

prodiuserio, galutinės pasirodymo sąnau-

dos paaiškėja tik praėjus maždaug pusan-

tro mėnesio po „Eurovizijos“.

M.Tyla A.Pojavio pasirodymui šiuo metu

yra surinkęs apie 30 tūkst. litų. Turint tokį

nedidelį biudžetą neaišku, kaip atrodys

dainininko pasirodymas „Eurovizijos“ sce-

noje, mat už kiekvieną specialųjį efektą

reikia mokėti. „Dar niekas nėra aišku. Pa-

aiškės, kai ten nuvyksime – tada ir susėsi-

me viską dėlioti“, – teigė M.Tyla.

M.Tyla neatskleidė, kuo vilkės A.Pojavis:

„Kokia bus Andriaus apranga, nesakysi-

me iki paskutinės minutės. Žmonės matė

jį ir su fraku, ir rokeriškai apsirengusį.

Galutinį variantą pamatysite būtent per

pasirodymą.“

Konkurse skambės ne vieno A.Pojavio

balsas. „Bus pritariantieji vokalistai.

Tik klausimas, ar juos matys žiūrovai“, –

vis dar svarsto M.Tyla.

30 tūkst. litų – viena mažiausių sumų,

skirtų šalies atstovo „Eurovizijoje“

pasirodymui. Pastaraisiais metais Lietu-

vai atstovavę dainininkai turėjo storesnes

pinigines.

„Kiek tiksliai kainavo mano pasirodymas

konkurse, pasakyti sunku, bet labai

gerai atsimenu, kad vien dūmai kainavo

35 tūkst. litų“, – „15min“ pasakojo pernai

Azerbaidžane 14-ą vietą užėmęs Donatas

Montvydas. O juk dar reikėjo mokėti už

kostiumą ir kitas pasirodymo detales.

Evelina Sašenko teigia, kad jos

pasirodymas „Eurovizijoje“ kainavo apie

50 tūkst. litų. Dainininkė dainavo viena,

bet vilkėjo prabangia suknele.

Valstybės paramą 2006 m. pasirodymui

„Eurovizijoje“ buvo gavusi grupė „LT

United“, kuri taip pat gerokai viršijo

A.Pojavio biudžetą.

Anot grupės „šokėjo“ Arnoldo Lukošiaus,

rėmėjai jiems buvo dosnūs:

„Mums davė kostiumus, buvo nupirkti

bilietai. Už viešbutį, maistą ir pragyvenimą

turėjome sumokėti patys. Algirdo

Brazausko fondas mums skyrė 50 tūkst.

litų, o kai patekome į fi nalą, dar 30 tūkst.

skyrė Artūras Zuokas.“

Pradžia – pusfi nalyje

Apverktinas biudžetas

15min • 2013 m. balandžio 26 d.20 | Skelbimai

VILNIUS

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Pietiniame Londone, Kroidono rajone, įsikūrusi lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla „Bitė“ gegužę švęs pirmąjį gimtadienį. Šeštadieninė mokykla, startavusi su 20-čia auklėtinių, per metus išaugo dvigubai – šiandien ją lanko jau 40 lietuviško kraujo turinčių vaikų.

Mokyklos steigėja Virginija Stukaitė-La-niauskienė į Angliją išvyko prieš šešerius metus.

„Niekada nemaniau, kad paliksiu Lietu-vą – tarsi neturėjau tam priežasčių. Vyras dirbo kelių šeimų versle, o aš ėjau vieno Vilniaus prekybos centro direktorės pava-duotojos pareigas – lyg ir nieko netrūko“, –šypsosi moteris.

Atėjo 2006-ieji. Ekonominės prognozės žadėjo aukso kalnus, bankai dosniai žars-tė paskolas, gyvenimo kokybės kreivė kilo į viršų. Tačiau Virginijos vyrui Mariui to neužteko – jam knietėjo išbandyti ką nors naujo.

„Marius nusprendė keisti veiklos sritį ir pagalvojo, kodėl nepamėginus įsitvirtinti Anglijoje? Kaip tik buvo gimusi Saulė, aš – motinystės atostogose, todėl neatsargiai tarstelėjau: bandyk. Taip prasidėjo mūsų kelionė“, – apibendrino pašnekovė.

Sukosi darbų karuselėjeApsiuostyti svetur nusprendusi šeima ne-sitikėjo, kad bus sutikta išskėstomis ran-komis. Tačiau M.Laniauskas greitai rado darbą, po poros mėnesių paskui sutuokti-nį į Londoną išvyko ir Virginija su devynių mėnesių Saule.

Lietuvių literatūrą su etnokultūros spe-cializacija Klaipėdos universitete baigusi moteris savo žinias pasiūlė lietuvių laikraš-čiui „InfoZONA“. Po kelių mėnesių sulaukė skambučio su prašymu parengti straipsnį apie Užgavėnes.

Iniciatyvi moteris ieškojo papildomos veiklos ir 2007 metų rugsėjį įsidarbino Va-karų Londone veikiančioje lituanistinėje mokykloje „Kodėlčius“.

Direktorės pavaduotojos kėdę ji buvo už-ėmusi daugiau nei dvejus metus. Tada nu-sprendė steigti savo lituanistinę mokyklą

Kroidone: „Čia lietuvių bendruomenė ne-maža, o mokyklėlės nebuvo. Pati auginau mažametį vaiką, todėl jaučiau, kad porei-kis tokiai įstaigai yra.“

Britai švenčia dėl smagumoPaskleisti žinią apie lituanistinę etnokul-tūros ir dramos mokyklą Kroidone padėjo

visagalis „Facebook“. Be to, naujiena spar-čiai plito ir iš lūpų į lūpas.

„Tėvai, leidžiantys vaikus į angliškus darželius ir mokyklas, suinteresuoti, kad jie mokytųsi ir lietuvių kalbos: kad ne tik suprastų ar kalbėtų, bet ir mokėtų rašyti bei skaityti. Be to, daugeliui svarbu, kad vaikai susipažintų ir su lietuviškomis tradicijomis.

Mes orientuojamės ne tik į vaikus, bet ir į visą šeimą: nėra taip, kad tėvai at-veda vaiką į mokyklą, palieka ir išeina. Pirmoji pamoka – visada bendra: rauna-me ropę, skaičiuotes skaičiuojame, ky-kavimų pasimokome, ratelių, pasakų be galo, kad vaikai su tėvais namuose galė-tų kartoti“, – mokyklos specifi ką pristatė V.Stukaitė-Laniauskienė.

Ji įsitikino, kad lengviausia sudominti vaikus, atveriant kultūrų skirtumus: „Ne-pristatome lietuvių kaip išskirtinių ir vie-nintelių visame pasaulyje, tačiau per įvai-rius užsiėmimus atkreipiame dėmesį į tai, kad esame išlaikę archajiškų švenčių ir papročių detalių. Juk britai irgi turi blynų dieną, tačiau ją švenčia, kaip patys sako, for fun (dėl smagumo – liet.), neteikdami reikšmės simbolikai.“

Formaliai – karalienei, širdyje – Lietuvai „Bitės“ bendruomenė kartu švenčia ne tik etnografi nes, bet ir valstybines šventes. Kovo 16-ąją ekologines idėjas propaguo-janti mokykla „South Norwood“ parke pa-sodino 105 medžius.

„Dalyvavome projekte ir savivaldybė skyrė 600 svarų plėtoti bei populiarinti ekologines idėjas tarp lietuvių. Dalį šių lėšų atriekėme pirmajam lietuviškam parkui sodinti. Formaliai medžius sodiname Jos Didenybės karalienės jubiliejaus proga, tačiau širdyje paminėjome ir Lietuvos Ne-priklausomybės atkūrimo dieną.

Susirinko apie 60 žmonių. Buvo siau-bingai šalta, baisiai lijo. Medžius paso-dinome per valandą ir visi šlapi iki pa-skutinio siūlo bėgome namo“, – juokėsi V.Stukaitė-Laniauskienė.

Dukra – tikra patriotėLituanistinė šeštadieninė mokykla šiuo metu glaudžiasi patalpose, kuriose darbo dienomis veikia vaikų centras. „Yra moky-klėlių, kurios turi savo patalpas – tokia ir mano svajonė“, – neslėpė „Bitės“ įkūrėja.

Darbo dienomis V.Stukaitė-Laniauskie-nė dirba dviejose britų organizacijose, be-sirūpinančiose neįgaliaisiais ir specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.

„Šeimai, kuri augina tokį vaiką, savival-dybė gali skirti tam tikrą pinigų sumą pa-galbininkui pasamdyti. Mano pareiga išaiš-kinti tėvams tvarką, kaip įdarbinti žmogų, kuris padės prižiūrėti vaiką, kaip atsiskaity-ti su savivaldybe“, – kalbėjo lietuvė.

Dar dalį laiko ji skiria specialiųjų porei-kių turintiems vaikams iki penkerių metų.

Grįžti į Lietuvą, bent kol kas, Laniauskai neplanuoja – jaučiasi įsitvirtinę ir įsilieję į britų visuomeninį gyvenimą.

Saulei birželį sueis septyneri, ji jau lanko mokyklą, todėl nesinorėtų sukelti mergai-tei streso, perkeliant į lietuvišką švietimo sistemą: „Tačiau nesakome, kad niekada negrįšime: labai myliu Lietuvą ir lietuvių kalbą, tai persidavė ir dukrai. Ji – tikra pa-triotė: Saulė piešia Lietuvai piešinius ir jau svajoja, kaip vasarą skris pas senelius.“

Emigrantai | 21

LT197044060007682835

Šeštadieninę mokyklą Londone įkūrusi V.Stukaitė-Laniauskienė:

Saitai su Lietuva nenukirsti „South Norwood“ parke lietuviai

pasodino 105 medžius.

R.Druskytės nuotr.

V.Stukaitė-Laniauskienė:

„Tėvai suinteresuoti, kad vaikai mokytųsi lietuvių kalbos: ne tik suprastų ar kalbėtų, bet ir rašytų bei skaitytų.“

D.J

urk

ien

ės

nu

otr

.

15min • 2013 m. balandžio 26 d.22 | Laisvalaikis

Avinas. Priimsite nelengvus sprendimus, bet nesuprasite, kur link judate – pirmyn ar atgal. Rinkitės tai, kas sukurtų tvirtą pamatą. Ant jo galėsite statyti, ką tik širdis geidžia.

Jautis. Kelionė į išsvajotas viršukalnes nebus lengva. Jos metu turėsite kažko atsisakyti. Būtų paprasčiau, jei atsakysite į klausimą, kas trukdo sužibėti jūsų asmenybei?

Dvyniai. Sunkumai – tai priežastis ne palūžti, o atsikelti. Pakilti kaip feniksui iš pelenų. Argi jus tai gąsdina? Stiprybės semkitės iš savo ryšio su gamta, bet ne žmonių minios.

Vėžys. Tarsitės su draugais dėl vietos po saule. Neskubėkite girti ar teisti jų, girtis patys ar nuvertinti savo nuopelnų. Išlikdami tvirti, netapkite jums nepalankių žaidimų dalyviais.

Liūtas. Nusipelnėte šlovės laurų, jei, negailėdami pastangų, ilgą laiką savo keliu ėjote nuosekliai. Visi sako, kad klydote? Nedvejodami nukreipkite pastangas naudinga linkme.

Mergelė. Manote, kad įstrigote? Gal ir tiesa, bet tai ne priežastis nuleisti rankas. Palikite jums nebenaudingus dalykus praeityje ir su viltimi žvelkite į ateitį.

Svarstyklės. Nepavyks išsaugoti to, kas griūva ir praranda ankstesnes savo galias bei formas. Dairykitės dalykų, leidžiančių išlikti tvirtiems ir patikimiems.

Skorpionas. Nuomonių skirtumai su antrąja puse – gera dingstis rasti teisingą sprendimą. Ar pakankamai stengėtės praeityje, kad jūsų santykiai būtų stabilūs?

Šaulys. Jauskite tvirtą pagrindą po kojomis. Jis padės jums suprasti, ar iš tiesų esate savo vietoje. O gal dėl geresnių sąlygų ateityje turite kažko atsisakyti?

Ožiaragis. Dirbti kūrybinį darbą, esant tokioms sąlygoms, nebus paprasta užduotis. Neieškodami lengvų kelių, raskite būdų realizuoti save. Pajuskite, kas yra jūsų, o kas ne – paleiskite.

Vandenis. Namai ir juose gyvenantieji primins jums jūsų pareigas. Nespurdėkite! Geriau sustokite ir nurimkite. Apribojimuose matykite galimybes.

Žuvys. Planai ims žlugti išvydus netrumpą reikalavimų sąrašą. Nepasiduokite! Puoselėkite geriausius ketinimus. Šypsena lūpose ir giedros mintys padės pamatyti, kas verta jūsų.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Budginaitė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Aurora. Va. Piratas.

Pala. Pirtis. Reto.

Mara. Ietis. Pinas.

Li. Abelis. San. It.

Atelana. Akanai.

Eridė. Ara. Gitana.

Arina. Akim. Lanas.

Saba. „Alita“. Post.

Lasiravimas. Ikrai.

Ainis. Rė. Maistas.

Pi. Asavas.

Kupala. Ilona.

Raritetas. Ola. Erantis.

Kra. Alina. Kt. Badas.

Ra. Pienė. Las. Viela.

Asai. Karti. Eras. Tisa.

Ibiai. Apis. Kanari. IS.

Sara. Ana. Pana. Avis.

Marina. Alisa. Ten.

Kim. Ratai. Gitara.

Sosto. Masės.

MEILĖS LAIVAS.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienŠeštadienį daug kur palis. Naktį vietomis gali griaudėti perkūnija.

Dieną bus 9–14 laipsnių šilumos. Sekmadienį slėgis kils, lis mažiau.

Dieną bus 10–15, pajūryje – 7–9 laipsniai šilumos. Nuo pirmadienio

į Lietuvą pradės plūsti šilti orai.      

04-27 d.

6 / 17 7 / 14 7 / 9 5 / 9

04-28 d.

4 / 14 5 / 12 2 / 8 2 / 11

04-27 d.

6 / 9 6 / 9 7 / 14 7 / 14

04-28 d.

4 / 12 4 / 12 5 / 12 5 / 12

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

17

14

15

13

Kaunas

16

Alytus

16

Klaipėda

10

VėjasPietvakarių

6–8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 26

Berlynas 22

Londonas 13

Madridas 21

Maskva 14

Minskas 20

Oslas 11

Paryžius 14

Praha 24

Ryga 9

Roma 21

Stokholmas 9

Talinas 7

Varšuva 2016Marijampolė

Ar

skai

tei 1

5m

in.lt

?

15min.lt/interviuArkivyskupas Gintaras Grušas:

Dievas visada turi savo planą.

www.15min.lt/s327512

15min.lt/verslasVytauto Šapranausko atvaizdas

toliau naudojamas reklamai.

www.15min.lt/s328379

15min.lt/transportas„Ryanair“ teigimu, Lietuva

netenka 50 mln. litų.

www.15min.lt/s328827

15min.lt/sportas„Lietuvos ryto“ reklamoje –

„Žalgirio“ žaidėjai.

www.15min.lt/s329305

15min • 2013 m. balandžio 26 d.

Rimvydas PetrauskasLDKistorija.lt

Apie pagoniškų laikų Lietuvos moteris žinome nedaug. Mažai žinių išliko net ir apie didžiųjų kunigaikščių žmonas.

Nieko nežinome apie Treniotos, Traide-nio, Vytenio žmonas. Gedimino ir Kęstučio žmonų vardus (Jaunė ir Birutė) perdavė vėlyvi ir ne itin patikimi XVI a. šaltiniai. Jų gyvenimą ir veiklą gaubia šaltinių tyla. Todėl kiek stebina, kad apie pirmojo Lie-tuvos valdovo, karaliaus Mindaugo, žmoną Mortą žinome ne tiek jau mažai.

Nepamiršta karalienėTiesa, apie jos kilmę galima pasakyti tik tiek, kad gimė ji kilmingo kunigaikščio šeimoje. Tai liudija Mortos ir jos sesers prestižinės santuokos: viena ištekėjo už Mindaugo, kita – už Nalšios kunigaikščio Daumanto. Nei Mortai, nei Mindaugui tai nebuvo pirmosios vedybos. Mortos pirma-sis vyras Vismantas žuvo.

Mindaugo vyriausias sūnus Vaišelga gimė ankstesnėje santuokoje. Beje, kalbėti apie santuoką tais laikais yra sudėtinga, nes krikščioniška monogaminė šeima Lietuvoje dar tik pradėjo tvirtintis. Nepaisant to, kad pagonys nebuvo suvaržyti monogaminių įsipareigojimų (bent jau galėjo nesunkiai išsiskirti), vis dėlto valdžios ir turtų pavel-dėjimo tvarka kilmingųjų pasaulyje reika-lavo apsiriboti viena teisėta žmona.

Mylima žmona ir patikima patarėjaMortos ir Mindaugo santuoka buvo dvie-jų subrendusių asmenų santuoka. Šalti-nių užuominos rodo, kad juos siejo glau-dus emocinis ryšys – Mindaugas dalijosi su žmona politinėmis problemomis, tikėjosi jos patarimų, tiesa, ne visuomet jų klau-sė. Santuoką sutvirtino ir sūnų – Ruklio ir Rupeikio – gimimas. Vakarų Europos karū-nacinis ceremonialas numatė karalių karū-navimą, todėl 1253 m. liepą Morta kartu su Mindaugu buvo karūnuota.

Vienintelis šaltinis, atskleidžiantis Mor-tos gyvenimą, yra Vokiečių ordino teritori-joje sukurta Eiliuotoji Livonijos kronika. Ji parašyta praėjus maždaug 40 metų po įvy-kių, tačiau yra palyginti patikimas šaltinis, nes autorius veikiausiai rėmėsi Mindaugo dvare gyvenusio Ordino atstovo liudijimu.

Morta šiame pasakojime kiek tendencin-gai, tačiau autentiškai iškyla kaip aktyvi politinio gyvenimo veikėja. Iki pat XIV a. pabaigos jai tarp didžiųjų kunigaikštienių politiniu aktyvumu prilygs tik antroji Al-girdo žmona – Julijona.

Moterys – naujų idėjų puoselėtojosMorta turėjo aiškią poziciją – ji buvo pro-krikščioniškos (Ordino broliams palankios) grupuotės atstovė. Eiliuotoji Livonijos kro-nika pabrėžė jos nuopelnus krikščionybės sklaidai ir vėliau krikščionių, kurie Lietu-voje vykdė misijas, gelbėjimui.

Tai, kad žinomas tik krikščioniškas Mor-tos vardas, leidžia spėti, kad ji galėjo krikš-

tytis dar prieš Mindaugą. Kitų tautų is-torijos pavyzdžiai iškalbingai byloja apie kilmingų moterų veiklos reikšmę anksty-vojoje christianizacijos fazėje.

Krikščionybės priėmimą daug kur lydėjo pagonio valdovo santuoka su krikščionių šalies princese: Lenkijos karalius Mieško krikštijosi vedęs Čekijos kunigaikštytę,

Vengrijos karalius Steponas – princesę iš Bavarijos. Moterys iš valdovų giminės nu-sipelnė diegiant naują tikėjimą Skandina-vijos valstybėse.

Galbūt išties moterys būdavo labiau pa-gaulios ir atviros naujoms idėjoms, negu politika ir karais gyvenę vyrai? Turbūt toks buvo ir Mortos pasirinkimas.

Paskutinis patarimas – nepasitikėti TreniotaKai Mindaugas pradėjo keisti savo santy-kius su Vokiečių ordinu ir krikščionimis, Morta pamėgino įtikinti vyrą likti su są-jungininkais. Eiliuotoji Livonijos kroni-

ka perteikia kelis spalvingus jos dialogus su Mindau-

gu, apie kuriuos galėjo sužinoti jos nuodėm-klausys Zivertas, ku-ris veikiausiai ir buvo kronikininko informa-cijos šaltinis.

Šiuose pokalbiuose Morta drąsiai kritikavo

krikščionims priešiškos grupuotės lyderio Trenio-

tos veiksmus ir įspėjo apie būsimą Treniotos išdavystę. Jau

prasidėjus Mindaugo kovoms su Ordinu, ji atvirai kritikavo vyrą („jei manęs būtum paklausęs / būtų tau dabar geriausia“), Tre-niotą išvadindama beždžione (diese aff e): „Tu dabar klausai beždžionės / Turiu minty Treniotą / Jis išdavė tave / Savo nuomonę

pakeiski / Paklausyk manęs, tau bus ge-rai.“ Vis dėlto Mortos įtikinėjimai Mindau-go nepalenkė.

Ji tik apgynė Mindaugo dvare gyvenu-sius krikščionis nuo susidorojimo ir padė-jo jiems ramiai grįžti į savo kraštą. Morta mirė septintojo dešimtmečio pradžioje, nesulaukusi tragiškos konfl ikto atomazgos.

Pasak Haličo-Voluinės kronikos, prieš mirtį jį paprašė vyro, kad paimtų į žmonas jos seserį, kunigaikščio Daumanto žmoną, „kad kita mano vaikų neskriaustų“. Žmoną apraudojęs vyras taip ir padarė. Bet 1263 metais buvo nužudytas Mindaugas ir abu jų sūnūs.

Ordino kronika: krikščionė žmona iš ŠvedijosXVI a. Prūsijoje gyvenę vokiečių kroniki-ninkai, negalėdami racionaliai paaiškinti Mortos angažavimosi krikščionybės rei-kalui, sugalvojo fi ktyvią jos kilmės iš Šve-dijos teoriją.

Simonas Grunau, savo kronikoje rašyda-mas apie vieną „piktavalį Žemaitijos kara-lių“ (taip jis vadino Mindaugą), pasakoja, kad to meto „Livonijos krašto magistras Andriejus Štirietis, nerimavęs, kiek toli Mindaugas ketina pulti, ir kadangi buvo jo kaimynas, gerai pagalvojęs nusprendė su juo susipažinti.

Visų pirma, jis jam pripiršo krikščionę moterį iš Švedijos vardu Morta. Ji ir brolis Andriejus išaiškino Mindaugui, kad tapęs krikščionimi, galės būti paskelbtas karaliu-mi. Nudžiugęs Mindaugas sutiko“.

Po kiek laiko kronikininkas leidžia krikš-čioniškai valdovų porai drauge žūti nuo išdavikų rankų.

Šis tariamos Mortos kilmės iš Švedijos siužetas liudija, kad atmintis apie Mor-tą ir jos veiklą krikščionybės labui Ordi-no valstybėje buvo puoselėta bent kelis šimtmečius.

Lietuvoje apie Mortą daugiau rašyti pra-dėta tik XX a. pabaigoje. Švenčiant Mindau-go ir Mortos karūnavimo 750-ąsias metines, 2003 m. įsteigta Karalienės Mortos premi-ja talentingiausiems vaikams už muzikos, dailės ir literatūros pasiekimus. Premija teikiama kasmet liepos 6 dieną.

24 | LDK istorija

Morta – Mindaugo žmona iš Švedijos?

„Mindaugas dalijosi su žmona politinėmis problemomis.“

Taip Mindaugą

ir Mortą nutapė

dailininkė Janina

Malinauskaitė.

Daugiau pasakojimų

apie Lietuvos istoriją

rasite nuskaitę šį kodą

LDKistorija.lt