Gyvenimas

Puvočių močiutės – kino žvaigždėsPenkios garbaus amžiaus, bet energingos dzūkės beveik mėnesį jautėsi kino žvaigždėmis – jų pasakojimus ir dainas įamžino iš JAV su komanda atvykusi lietuvių kilmės režisierė Aldona Watts. Dokumentiniame fi lme ji ne tik pristatys lietuvių liaudies dainų tradiciją, bet ir parodys kiekvienos šių dainuojančių kaimo moterų kasdienybę.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 33 (1264) • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Politika

Lietuvą saugo akli radarai?

Nedideliam švedų lėktuvui praskridus virš Baltarusijos ir ten pribarsčius pliušinių meškiukų, paaiškėjo nemalonus dalykas: iš Lietuvos svetimas lėktuvas išskrido nepastebėtas. Kodėl? Todėl, kad brangūs radarai nieko nemato.

3 psl.

Tyrimas

Konservatoriai irgi žmonės

Moralia partija save laikantys konservatoriai rinkėjus gundo plagiatu –kaip du vandens lašai į populiariausią žurnalą „Žmonės“ panašiu leidiniu. Šio sumanymo autorius M.Adomėnas didžiuojasi, kad rinkėjams partijos kandidatus pristato per bulvarinę prizmę.

4-5 psl.

Specialus priedas

„15 valandų“ su A.MarčėnuŠįkart 15 valandų praleidome su vienu žymiausių dabarties poetų Aidu Marčėnu, kuris, perskaitęs šį apibūdinimą, tik ironiškai nusišypsotų.

24–25 psl.

Kasmet į mokyklas ateina

vis mažiau vaikų.

Mokyklos miršta

Lietuvos švietimo sistemos perspektyvos: 300 uždarytų mokyklų, 5000 atleistų pedagogų.

8–9 psl.

Dovilė Jablonskaitė

K.V

an

ag

o/B

FL

nu

otr

.

BF

L n

uo

tr.

I.G

elū

no

nu

otr

.B

FL

nu

otr

.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.2 | Politika

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

„F & L“ production

Po kiek makaronai?Su kuo ir kaip partijos eina į rinkimus? Išrankumo nedaug. Tinka viskas. Didieji vizionieriai, moralis-tai, krikščioniškų vertybių skleidėjai ir didieji ko-votojai su vagimis į naują Seimo kadenciją pakilo su pavogta vėliava – „Žmonių“ žurnalo plagiatu, išleistu 140 tūkst. tiražu ir padalytu tautai už dyką.

Kadencijos pradžioje naktiniu mokesčių pervers-mu pavogę iš lietuviško spausdinto žodžio išgyveni-mo galimybę, konservatoriai į naująją eina su atvira intelektinės nuosavybės vagyste iš spaudos. Simbo-liška. Kaip ir tai, kad tiek metų mokę leidėjus, kokia rimta turi būti spauda, konservatoriai patys ėmė ir niekieno neverčiami griuvo į bulvarinio skaitalo balą. Kad tik išrinktų. Verkia ir Platonas, ir Dekalogas.

Ar bent vienas jų šalininkas pasipiktino, pasakė, kad konservatoriams ir dar per brūkšnelį krikščio-nims demokratams vogti ir bulvarėti nedera?

Čia Lietuva, čia saviškis saviškį gina net jei tas žmogų ar geležinkelio tiltą susprogdino. Todėl rin-kėjams suvienyti čia tinka ir vogti makaronai.

Kaip ir pirkti diplomai, netikros ašaros ir atviras melas. Kėdainių kniaziaus partija žada minimalią algą padidinti iki 1600 Lt. Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau tikinčių, kad diplomą Maskvoje nusipirkęs suvirintojas įvykdys pažadą.

Tuo metu, kai daugumoje pramonės įmonių mini-malią algą gauna nebent valytojos, paties Pažaduko fabrikuose dauguma žmonių dirba vos už 800 Lt. Kodėl neparodė pavyzdžio Lietuvai? Ar tie irgi juo tiki? Ko gero. Štai koks stiprus yra lietuvio tikėjimas prieš rinkimus, kad Mesijas ateis. Toks stiprus, kad nėra reikalo net naujų makaronų kabinti. Tinka ir į laikraščio skiautę įvyniota užpernykštė mišrainė, kurioje malėsi skaičiai 11, 111 ir 1011.

Sveikas protas nėra stipriausia rinkėjo vieta, tikisi pavargęs nuo kurčnebylio gyvenimo Briuselyje pa-šalintas prezidentas. Ir iškiša į televiziją pelėsiais ir kerpėmis apaugusį fi lmą apie save kaip neteisingu-mo ir klano auką. Tautai pagraudenti.

Juokas per visą pilvą. Dūsaujantį pašalintąjį tame fi lme kalbina dūsaujantis anuometis garbintojas, o dabar žudiko garbinimo partijos pirmojo dešim-tuko kandidatas, kurio violetinė kariauna tautos jausmų nebejaudinančiam pašalintajam neatiduos teisingumo ir kovos su klanu monopolio už jokius J.Borisovo pinigus.

Gal ir gerai, kad sveikas protas nėra stipriausia rinkėjo vieta. Nes jei rinkėjas pradėtų mąstyti, kur ir su kuo eina, tarkim, liberalcentristai, su galva rin-kėjui būtų negerai. Vieną dieną suknele pasidabinęs A.Valinskas agituoja šilutiškius už tai, kad jį išrinktų į Seimą, o jau kitą, tik persirengęs smokingu, – už naują BTV sezoną.

Jei spręsime iš kandidato aprangos kodo, televi-zija – daug svarbesnis projektas už Seimą.

Net ir į rajoninę televiziją su Vincuku, kuris paša-pęs taranavo studento automobilį, o po to dar aprėkė jį, kad su tokia prasta gelda vargšas važinėja, ne tik A.Valinskas – niekas neitų. Į Seimą eina. Simboliška. Televizoriaus vergų ausims reikia bent jau prekinę išvaizdą turinčių spagečių. Politiškai kurčioms au-sims tinka ir supeliję makaronai.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Jei spręsime iš aprangos kodo, televizija – daug svarbesnis projektas už Seimą.

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Vyriausybė už daugiabučių renovacijai skirtus 140 mln. litų pirks tris sraigtasparnius. Kaip tai vertinate?

15min.lt apklausa

Vyriausybė pripažįsta, kad daugia-

bučių renovacija – žlugęs reikalas

(2167) 12 proc.

Geriau jau turėti sraigtasparnius,

nei grąžinti Briuseliui nepanaudotus

pinigus (2935) 16 proc.

Audra vandens stiklinėje,

sukelta dėl noro įtikti rinkėjams

(949) 5 proc.

Šis sprendimas rodo, kad

Vyriausybė nesupranta žmonių

problemų (12357) 67 proc.

Savaitės pilotai –

Andrius ir Rasa

Premjeras Andrius Kubilius ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė mūru stoja už Vyriausybės sprendimą namų renovacijai skirtus pinigus išleisti paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniams pirkti.

Išties, ekonominė nauda akivaizdi: kam renovuoti viską iš eilės, juk kur kas pigiau surasti ir išgelbėti vieną kitą pilietį iš nerenovuotino namo.

Apklausoje

dalyvavo

18408

žmonės

12PROC.

67PROC.

16PROC.

5PROC.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d. Politika | 3

Lauryna Vireliūnaitėl.vireliunaite@15min.lt

Nedideliam švedų lėktuvui praskridus virš Baltarusijos ir ten pribarsčius pliušinių meškiukų, paaiškėjo nemalonus dalykas: iš Lietuvos svetimas lėktuvas išskrido nepastebėtas. Kodėl?

Buvęs Karinių oro pajėgų (KOP) vadas pul-kininkas Jonas Marcinkus tikina, kad to-kie incidentai stebinti nebeturėtų, nes Lie-tuvos oro erdvę stebi niekam tikę radarai. „Mažo lėktuvėlio lakūnai eilinį kartą parodė, kad Lietuva bejėgė kontroliuoti savo oro er-dvę. Apsirūpinant technika šimtai milijonų litų buvo išmesti į balą“, – „15min“ pareiškė J.Marcinkus.

Anot J.Marcinkaus, Lietuvos oro erdvės kontrolė vykdoma dviejų tipų radarais: vieni mena sovietų laikus, o 2004-aisiais įsigyta technika iki šiol deramai neveikia ir tinka nebent paukščiams lizdus sukti.

Lietuvos kariuomenės KOP vado parei-gų jis neteko 2005-ųjų rugsėjį. Lietuvos te-ritorijoje sudužus Rusijos karinių oro pajė-gų lėktuvui Su-27, J.Marcinkus apie tyrimą atviravo su aukštu rusų generolu.

Pirko neišbandytą techniką? J.Marcinkaus teigimu, Lietuvos oro erdvę stebintys radarai 2004-aisiais buvo perkami

paskelbus viešąjį konkursą: „Tačiau, kaip beveik visada Lietuvoje, jį laimėjo tas kon-cernas, kuris turėjo laimėti. Ir niekas ne-kreipė dėmesio, kad radarai yra eksperi-mentiniai, kad niekur kitur pasaulyje jie nenaudojami, kad nėra nei jų suderinamu-mo su NATO standartine įranga, nei jų ap-tarnavimo praktikos.“

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią techniką pirko iš koncerno „European air defence system“, gaminančio karinę produkciją.

J.Marcinkaus teigimu, jau po metų, 2005-aisiais, tapo aišku, kad bus proble-mų. Tuomet kilo skandalas, kai Lietuvos teritorijoje nukrito rusų naikintuvas Su-27.

„Visuomenei buvo sakoma, kad jis mūsų teritorijoje tebuvo 3 minutes, tačiau iš tie-sų naikintuvas nukrito Lietuvoje praleidęs visą pusvalandį. Lietuvos radarai jo nematė, apie naikintuvą mūsiškiams pranešė Balta-rusijos karinių oro pajėgų budėtojas“, – tei-gė pašnekovas. Anot jo, po rusų naikintuvo

pasiskraidymo Vyriausybė buvo nutarusi, kad reikia naujų radarų, bet pasirodė, jog tai – per brangu.

Pašnekovas priminė, kad lietuviams teko raudonuoti ir 2011-aisiais, mūsų oro erdvę pažeidus trims vokiečių verslininkų lėktu-vams: „Jie buvo pastebėti tik įskridę į Latvi-jos oro erdvę. Vėliau paaiškėjo, kad jie įskrido iš Lenkijos, perskrido visą Lietuvą iki Latvi-jos ir niekas jų nepastebėjo.“

J.Marcinkus pasakojo, kad Lietuva buvo

sulaukusi estų pasiūlymo kartu įsigyti oro erdvės stebėjimui skirtus radarus, tačiau mūsų politikai pasiūlymą atmetė, teigdami,

kad šia technika apsirūpins pigiau: „Dabar Estijos ir Lietuvos oro erdvės kontroliavi-mo technika skiriasi kaip diena ir naktis. Nežinau, ar kada nors pasieksime estų lygį.“

KAM: viskas yra geraiKAM tikina, kad 2004-aisiais įsigytų rada-rų techninės galimybės atitinka visus NATO keliamus reikalavimus. Ministerijos atstovų „15min“ atsiųstame atsakyme tvirtinama, kad technika yra suderinta ir integruota į NATO oro erdvės stebėjimo sistemą.

„Su gamintojais Lietuvos kariuomenė yra pasirašiusi logistinio aprūpinimo sutartį, pa-gal kurią gamintojai operatyviai tiekia rada-rams atsargines dalis. Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos (OESKV) specialistai prireikus šalina pasitaikančius gedimus“, –rašoma atsakyme.

Lietuva naudoja keletą radarų, įsigy-tų 1997 metais iš Lenkijos. Po 2005-aisiais skandalą sukėlusio rusų Su-27 pasiskraidy-mo Lietuva užsakė NATO atlikti oro erdvės stebėjimo studiją, o po jos nuspręsta įsigyti daugiau radarų.

Naujų radarų teks palaukti Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gyny-bos komiteto pirmininko Arvydo Anušaus-ko, naujus radarus Lietuva sau galės leisti po penkerių metų.

„Aš esu anksčiau girdėjęs, kad buvo prob-lemų dėl kokybės. Tačiau noriu pabrėžti, kad Lietuva yra suplanavusi ir ateityje vyk-dys naujos technikos, kuri užtikrins geresnį oro erdvės stebėjimą, pirkimus. Tačiau dabar tam galimybių nėra“, – sakė konservatorius.

Lietuvos radarai – akli?

J.Marcinkus:

„Kas iš to, kad radarai stovi, jei jie – akli.“

Teigiama, kad

Lietuvos oro

erdvę stebintys

radarai nepastebi

net naikintuvų.

T.Lukšio/BFL nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Dūstu iš pavydoDidžiausia valdančiosios koalicijos partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai šią savai-tę rinkėjams pasiuntė dvi gražiai įpakuotas progra-mines žinias: „200 darbų“ ir „Duskit pavyduoliai“.

Bent jau mano atveju tikslas pasiektas. Aš tikrai dūstu iš pavydo: TS-LKD cinizmas bandant kvailin-ti rinkėjus man užima kvapą ir pašiaušia plaukus, kurių ant galvos belikę vos vienas kitas.

Galbūt aš šiek tiek nenormalus – priklausau tai kategorijai rinkėjų, kuriems neįdomu, kaip politi-kai šoka, dainuoja, raugia agurkus ar kepa duoną. Man įdomiau, ką jie veikia, kaip jie mąsto (jei išvis sugeba), ką jie planuoja.

Todėl atsiverčiau TS-LKD „200 darbų“ ir baks-telėjau pirštu ant pirmo pasitaikiusio: „Užtikrin-tos geresnės sąlygos auginti vaikus“. Skaitau: 28 nauji darželiai, 9430 daugiau ugdomų vaikų, 194,1 mln. Lt ikimokyklinio ugdymo krepšeliui. Ir dar: „Rūpindamiesi stipriomis šeimomis sudarė-me gerokai palankesnes sąlygas auginti vaikus.“

Gražu, ar ne? Taip, bet tik tada, jei rūpi rauginti agurkai ar gražiai sušukuotas šunelis.

Pirmiausia todėl, kad vargu, ar konservatoriai patys asmeniškai kaip nors prisidėjo prie to, kad Lietuvoje padaugėjo ikimokyklinio amžiaus vai-kų (vien jau todėl, kad daugumos konservatorių amžius jau ne reprodukcinis).

Antra, (TS-LKD ir pati to neslepia, tiesa, kiek ma-žesnėmis raidėmis) kad visi tie 28 nauji darželiai yra privatūs. Palankesnės sąlygos šeimai ir vaikui? Tikriausiai taip. Kitas klausimas, kokia dalis Lie-tuvos šeimų gali sau tai leisti? O ką daryti tiems, kurie negali?

Atsakymų galima paieškoti Statistikos depar-tamente, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus šių metų pažymoje apie ikimokyklinių įstaigų būklę bei Europos lyčių lygybės instituto naujausioje ataskaitoje.

Pastarojoje nurodoma, kad Lietuvoje galimybę lankyti vaikų priežiūros institucijas turi tik apie 10 proc. jaunesnių nei 3 metai vaikų, kai ES vidurkis yra 27 proc., o, pavyzdžiui, Švedijoje, siekia 73 proc.

Gali būti, kad užsieniečiai ką nors blogai skai-čiuoja, tad paskaitykime, ką rašo saviškiai – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Cituoju: „Vaikų ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų nei realiai yra vietų“, „grupėse yra daugiau vaikų nei tai leidžia higienos normos reikalavimai (TS-LKD giriasi juos „supaprastinusi“), „šaltos grupės, ne-sandarūs, neatsidarantys langai, pasenusi elektros instaliacija ir vandentiekio sistemos kelia pavojų tiek vaikų, tiek ir darbuotojų gyvybei.“

Gal kontrolierius šališkas? Tada pažiūrėkim sau-sus Statistikos departamento skaičius.

Nepatingėjau suskaičiuoti: 1–6 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje nuo 2008 iki 2012 metų padidėjo beveik 13 000. Tuo tarpu ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius 2008–2012 metais suma-žėjo nuo 654 iki 647 (įskaičiuojant tuos 28 atidary-tus privačius vaikų darželius), o vietų jose skaičius per ketverius metus ūgtelėjo vos 2500.

Gerokai palankesnės sąlygos auginti vaikus? Atsakymą pateikia tas pats Statistikos departa-

mentas: skurdo rizikos lygis namų ūkiuose su vai-kais 2008 m. buvo 28 proc., 2010 m. – 37,4 proc. (vėlesnių duomenų nėra). Šeimose, kuriose yra du suaugę ir du vaikai, šie skaičiai buvo atitinkamai 19,6 ir 38,7 proc.

TS-LKD klausia: „Ar reikia tęsti šį darbą?“Negaliu atsakyti. Dūstu iš pavydo.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Gražu, bet tik tada, jei rūpi rauginti agurkai ar gražiai sušukuotas šunelis.

4 | Tyrimas

Mantas Adomėnas jau ne pirmą kartą savo atstovaujamą konservatorių partiją pastato į nepatogią padėtį.

Šis politikas vos neprarado Seimo na-rio kėdės, nes tapęs parlamentaru vis dar vadovavo Demokratinės politikos institutui (DPI), kuris buvo įsivėlęs į teisėsaugą sudominusį aukštųjų mo-kyklų reitingavimo sistemos skandalą.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skelbtą aukštųjų mokyklų reitin-gavimo metodikos sukūrimo konkur-są 2009 metais laimėjęs parlamentaro konservatoriaus M.Adomėno įsteigtas DPI neturėjo konkurentų, nes vienin-telis atitiko konkurso sąlygas. ŠMM už šį darbą DPI per dvejus su puse metų ketino sumokėti 2,5 mln. Lt.

Pristatant DPI sukurtą aukštųjų mo-kyklų reitingavimo sistemą buvo pabrė-žiama, kad šios sistemos iniciatorius yra M.Adomėnas, o reitingą DPI sudarė drauge su tyrimų internetu kompanija „Macroscope“.

Tuo itin pasipiktino savaitinis žur-nalas „Veidas“, jau trylika metų su-darinėjantis ir skelbiantis aukštųjų mokyklų reitingus. „Veido“ žurnalas tvirtino, kad reitingavimo sistemos,

kurią esą inicijavo M.Adomėnas, o su-darė jo įsteigtas DPI, viena autorių yra „Veido“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. „Veido“ žurnalas atskleidė, kad DPI aukštąsias mokyklas ketina reitinguoti 60 kartų brangiau nei žurnalas.

Abejonės dėl reitingavimo sistemos autorystės bei kainos už ją pagrįstumo virto politiniu skandalu.

Šiuo konkursu viešai suabejojo ir pre-zidentė Dalia Grybauskaitė. Anot vals-tybės vadovės patarėjos Virginijos Bū-dienės, prezidentė atidžiai stebėjo šį konkursą. „Prezidentė manytų, kad labai blogai, jeigu grupė draugų politi-kų pasidalytų pinigus tarpusavyje“, –

sakė V.Būdienė ir pabrėžė, kad tokio fakto dar niekas neįrodė. Todėl, jos ma-nymu, geriausiai abejones išsklaidytų etikos sergėtojai arba surengtas naujas konkursas.

Konkurso rezultatais buvo susidomė-jusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau ikiteisminio tyrimo nusprendė nepradėti.

Vis dėlto ŠMM nusprendė nutrauk-ti skandalingąjį konkursą ir šių metų gegužę DPI vietoj 2,5 mln. Lt sumokė-jo tik 138 tūkst. Lt už 2010 metais at-liktus darbus.

Šis skandalas pakenkė M.Adomėno politinei karjerai. Seimo opozicija dėl to, kad išrinktas Seimo nariu politikas kurį laiką dar neatsisakė ir DPI pre-zidento bei valdybos nario pareigų, M.Adomėnui grasino apkalta, jo veik-la domėjosi STT, Generalinė prokura-tūra, barė Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Nemalonumai nepraėjo be pėdsa-kų. Per praėjusius Seimo rinkimus Vil-niaus Senamiesčio rinkimų apygardoje netikėtai įveikęs Artūrą Zuoką, šiemet M.Adomėnas atsisakė varžytis vien-mandatėje apygardoje. Parlamento rinkimuose jis dalyvauja tik daugia-mandatėje apygardoje. Bendrame kon-servatorių sąraše M.Adomėnas yra tik 15-tas, tad į Seimą gali ir nepatekti.

„15min“ inf.

Konservatoriai į šiuos Seimo rinkimus eina tarsi idėjų stokojantys populistai: partija rinkėjus gundo nemokamu žurnalu „Žmonių istorijos“, kuriame svarbiausi jos kandidatai pasakoja ne apie valstybės valdymą, o kaip kepa, verda ir myli šunis.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Bulvariniu taku pasukę konservatoriai idėjų toli neieškojo: žurnalo pavadini-mą, išvaizdą ir turinį nukopijavo nuo populiariausio žurnalo „Žmonės“.

Nors prie širdies dėkŽurnalas „Žmonių istorijos“ kartu su keliais laikraščiais buvo išplatintas sa-vaitgalį. Jo viršelyje puikuojasi parla-mentarė Agnė Bilotaitė. „Kiekvieną die-ną pradedu nuo puodelio vandens su citrinos sultimis. Išspaudžiu pusę cit-rinos. Tai – puikus vitaminų šaltinis. Be to, labai mėgstu kontrastinį dušą“, –rinkėjams dėsto jaunoji politikė.

Premjeras Andrius Kubilius pasakoja apie dviračių žygius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė giriasi, kaip rūpinasi šeima, Dainius Kreivys, kurį „Žmonių istorijos“ pristato kaip stilingiausią Lie-tuvos politiką, žurnalo puslapiuose da-lijasi planais įkopti į Barre des Ecrins kalną, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė kalba apie savo užaugin-tas sodo ir daržo gėrybes ir moko raugti agurkus, parlamentarai Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Emanuelis Zingeris pa-sakoja, kaip myli šuniukus.

Neseniai į Tėvy-nės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją įstojęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Artūras Listavičius dalijasi sukre-čiančia istorija, kaip va-žiuodamas iš susitikimo su rinkėjais skurdžiame Akmenės rajone apgadino savo prabangaus automo-bilio „Porsche Panamera“ dugną. „Išrinktas į Seimą pasistengsiu, kad duobėtų kelių Akmenės rajone ne-beliktų“, – žada politikas.

Tekstas apie A.Listavi-čiaus problemas su auto-mobiliu – ne vienintelis kreivo šypsnio vertas pokš-tas konservatorių žurnale. Telefonu nufotografavus ant viršelio skelbiamą brūkšninį kodą, pasirodo už konserva-torius agituojančio apžvalgininko And-riaus Užkalnio frazė „Duskit pavidolei“.

Sutapimai šokiravoKonservatorių reklama paliko be žado populiariausio žurnalo „Žmonės“ lei-dėjus. Jo vyriausioji redaktorė Daina

Žemaitytė „15min“ teigė, kad ją nustebino abiejų leidinių panašumas.

„Riba tarp panašumo, atsitiktinių su-tapimų ir plagiato yra labai neaiški, to-dėl kreipėmės į teisininkus ir laukiame jų įvertinimo“, – sakė ji.

Anot D.Žemaitytės, konservatorių žurnalo viršelyje esančių anonsų šriftas –lygiai toks pat, kokį naudoja žurnalas „Žmonės“, vienodas abiejų leidinių vir-šelio išdėstymas.

Labai brangių reitingų šleifas

Moralia ir atsakinga save laikanti partija

reklamuojasi plagiatu Konservatoriai

Mantas Adomėnas BFL nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

„Atsivertus leidinį aiškiai matyti, kad jo struktūra labai panaši, „Žmonių istorijos“ taip pat prasideda nuo mažų žinučių, iškart

po jų publikuojama viršelio tema. Be to, jame radome net 4 rubrikų pavadinimus, kokios yra žurnale „Žmonės“, tai – „Mar-gas pasaulis“, „Viršelio istorija“, „Olimpas“ bei „Skanaus“. Manau, jog sutapimų yra per daug, kad galėtume juos vertinti kaip atsitiktinius“, – teigė vyriausioji redaktorė.

„Man kelia nuostabą, kad konservato-riai, deklaruojantys amžinas ir pamatines vertybes, nusprendė pasinaudoti lengvai

bulvarinės pakraipos žurnalo populiarumu. Be to, gerbdami žmonių teisę į nuosavybę, jie turėtų gerbti ir intelektinę nuosavybę. Populiarumo siekėme ilgu ir sunkiu darbu, ir jei juo bandoma pasinaudoti sąmonin-gai, tai – pasikėsinimas į mūsų intelektinę nuosavybę“, – pabrėžė D.Žemaitytė.

Stengėsi nebūti panašūs?„Žmonių istorijų“ vyriausiuoju redakto-riumi pristatomas TS-LKD rinkimų štabo vadovo pavaduotojas Mantas Adomėnas atmeta priekaištus, esą rengdami „Žmonių istorijas“ konservatoriai įkvėpimo ieškojo vartydami žurnalą „Žmonės“.

Jis „15min“ aiškino, kad pirminis jų lei-dinio variantas buvo panašesnis į popu-liarųjį žurnalą, tačiau galiausiai tie pana-šumai buvo panaikinti.

„Mes labai stengėmės, kad mūsų leidinys nebūtų panašus į „Žmones“. Mūsų leidinio

pavadinimas užsimena, kad jame kalba-ma apie žmones, tiesiog nesugalvojome jokio kito pavadinimo. Konsultavomės, kad nebūtų autorinių teisių pažeidimo“, –sakė politikas.

Paklaustas, kodėl „Žmonių istorijose“ yra net 4 rubrikos, kokias turi ir žurnalas „Žmonės“, M.Adomėnas teigė, kad, pa-vyzdžiui, frazė „Margas pasaulis“ ar žo-dis „Skanaus“ nėra „Žmonių“ nuosavybė.

„Šios frazės lietuvių kalboje yra idio-minės. Galima buvo „Margą pasaulį“ pa-vadinti „Įvairenybėmis“, tačiau ganėtinai beviltiškai skamba. O kalbant apie rubri-ką „Olimpas“, tai čia toks pasąmonin-gas dalykas, kai kalbi apie partijos lyde-rius, šis žodis savaime prilimpa“, – teigė konservatorius.

M.Adomėnas teigė, kad iki rinkimų pla-nuojama išleisti dar vieną „Žmonių isto-rijų“ numerį.

Tyrimas | 5

irgi žmonės Vytautas Dumbliauskas, politologas

„Privataus gyvenimo nušvietimas dabar

labai madingas, tai rodo žurnalo „Žmo-

nės“ tiražas. Rinkėjai balsuoja ne racio-

naliai, o vadovaudamiesi emocijomis. Jie

mieliau žiūrės į A.Bilotaitės nuotrauką,

nei skaitys partijos programą.

Nenoriu spėlioti, ar tokia reklama pridės

konservatoriams balsų. Tačiau jeigu pa-

aiškėtų, kad „Žmonių istorijos“ yra žur-

nalo „Žmonės“ plagiatas, reklama virstų

antireklama. TS-LKD yra viena rimčiau-

sių partijų. Jeigu „Žmonių“ leidėjai pa-

duos juos į teismą ir įrodys, kad buvo

plagiatas, bus negerai.“

Reklama ar antireklama?

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų

partijos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306117

Užsk. Nr. 306141

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.6 | Švietimas

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Į mokyklas moksleivius sukviesiantis skambutis žymės naujų mokslo metų pradžią. Tai, kad šie metai išskirtiniai, ypač justi tautinių mažumų mokyklose. Dvyliktokai jau dabar su nerimu susimąsto apie pavasarį laukiančią baigiamųjų bran-dos egzaminų sesiją, mat 2013 metais vi-durinio ugdymo programą baigę visi šalies abiturientai laikys vienodo turinio lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

„Man atrodo, kad gerai išlaikyti tokį eg-zaminą – neįmanoma“, – liūdnai konstata-vo Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos direktorė Irena Volska. Jos vadovaujamą mokyklą lanko 695 mokiniai. Iš jų 53 – abi-turientai. Būtent dėl šių auklėtinių ateities I.Volska labiausiai nuogąstauja. Tai – pir-moji laida, laikysianti suvienodintą daug aistrų sukėlusį lietuvių kalbos ir literatū-ros egzaminą.

Paminti tėvų lūkesčiaiI.Volskai vis dar nesuvokiama, kodėl pakei-timus užsimota įgyvendinti taip greitai. Ko-dėl pertvarkai skirti vos dveji metai. Kodėl

į naujos programos girnas pateko jau vie-nuoliktų klasių moksleiviai, o ne, tarkime, penktokai. „Mes ne prieš pačią reformą. Mes už tai, kad būtų duota daugiau laiko persiorientuoti ir geriau pasiruošti. Galų gale tėvai, leisdami vaikus į lenkišką mo-kyklą, turėjo teisę žinoti, ko tikėtis. Juk jie turėjo tam tikrų lūkesčių ir tikrai nesitikėjo, kad žaidimo taisyklės bus pakeistos jam jau įsibėgėjus“, – svarstė I.Volska.

Ji atkreipė dėmesį, kad šių metų abiturien-tų jėgos išlaikyti suvienodintą egzaminą nėra lygios: vieni nuo pradinių klasių mo-kėsi lietuvių kalbą kaip gimtąją, kiti – tik kaip valstybinę, turėdami vos kelias savai-tines kalbos pamokas. Literatūros kursas iki vienuoliktos klasės buvo visai kitoks nei lietuvių mokyklose.

„Vadovėliai, programos buvo visai skirtin-gi. Nesuprantu, kodėl taip staiga susirūpin-ta, kad lenkų mokyklų moksleiviai prastai kalba lietuviškai. Kur valdžia žiūrėjo visus šiuos dvidešimt metų? Juk ne mes patys ka-daise padalijome programas į lietuvių gim-tąją ir valstybinę kalbą. Todėl mes mokėmės lenkų literatūrą, o dabar per dvejus metus turime išeiti kursą, kurį lietuviškas mokyk-las lankantys vaikai išklauso per aštuone-rius – apimtis per didelė“, – sakė I.Volska.

Abejoja rezultatų objektyvumuEgzaminų vertinimo kriterijai, kai tauti-nių mažumų mokyklų abiturientai galės

padaryti daugiau klaidų už lietuvių mo-kyklą lankiusius vaikus, lygiateisiškumu irgi nekvepia.

„Jei mums bus taikomos nuolaidos, skir-tingi vertinimo kriterijai, vaikai iš lietuviškų mokyklų jaus nuoskaudą. Apie kokį egza-mino suvienodinimą kalbame, jei vertini-mo kriterijai skirtingi? Vadinasi, nei vienų, nei kitų galimybės nebus lygios. Nelygios sąlygos – nelygi ir konkurencija“, – įsitiki-nusi Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazi-jos direktorė.

Jos manymu, būtų teisingiausia, jei pa-gal naują programą būtų pradėję moky-tis pirmokai ar penktokai, o suvienodintas

egzaminas organizuojamas tik tada, kai jie taps dvyliktokais.

Bandomojo egzamino, kurį dar vienuo-liktokais buvę moksleiviai laikė balandį, rezultatų vis dar nėra.

„Neaišku, kaip mums sekėsi, lituanis-tai nežino, kaip dirbti toliau, į ką atkreipti dėmesį. Be to, net jei galų gale bandomo-jo egzamino rezultatus gausime, ar jie bus objektyvūs?“

Per vasarą primiršta kalbą Absoliučią daugumą Šalčininkų rajono Ja-šiūnų „Aušros“ vidurinės mokyklos moks-leivių sudaro lenkų tautybės vaikai, tačiau

Mokinių išbandymas Šalčininkų Jano Sniadeckio

gimnazijos direktorė

I.Volska nesipriešina

permainoms, bet

nesupranta, kodėl taip

skubama.

L.Balandžio nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d. Švietimas | 7

lietuvių kalbamokykloje dirbama pagal lietuvišką ugdy-mo programą.

Nepaisant to, suvienodinto lietuvių kal-bos ir literatūros egzamino ir čia laukiama su nerimu.

„Šis rajonas – specifi nis. Mūsų auklėtinių aplinka daugiakalbė. Pusę dienos mokyklo-je jie kalba valstybine kalba, o namie, gat-vėje, šeimoje, draugų aplinkoje, pagaliau, parduotuvėje – gimtąja lenkiškai. Todėl po vasaros atostogų vaikai sunkiai prakalba lietuviškai, nes per tris mėnesius jau būna primiršę“, – pasakojo „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Paltanavičienė.

Mokyklą lanko 212 mokinių. Kitąmet ją baigs 14 abiturientų. „Nagrinėti lietuvių li-teratūros kūrinius sudėtinga, todėl manau, kad nesame lygiaverčiai vienodai gerai at-likti egzamino užduotis.“

Tiesa, ji neslėpė, kad viena „Aušros“ vi-durinės mokyklos auklėtinė prieš kelerius metus įstojo studijuoti lietuvių kalbos, nors jos tėvai visai nekalba lietuviškai.

„Vaikai labai stengiasi, nes žino, kad ki-taip nieko nepasieks. Kai kurie vis dažniau renkasi lietuviškas televizijos laidas, kny-gas. Tačiau ne visi yra gabūs kalboms. La-bai nesinorėtų prasčiau lietuvių kalbą įval-džiusius auklėtinius pastūmėti į atskirtį: susikirs per egzaminą, nepateks į univer-sitetą – emigruos“, – susirūpinimo neslėpė D.Paltanavičienė.

Mokosi iš tų pačių vadovėliųŠvietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pabrėžė, kad praėjusių metų liepą patvirtinta Lietuvių kalbos ir literatūros vi-duriniojo ugdymo programa buvo nauja ne tik tautinių mažumų, o visoms Lietuvos mokykloms.

„Ji nauja absoliučiai visiems šalies mo-kytojams, nes pirmą kartą per dvidešimt nepriklausomybės metų atsigręžta į daugia-kultūrę Lietuvą, kuri buvo LDK laikais, at-skleidžiamas Lietuvos paveldas tautiniame

kontekste, įtraukti Lietuvos teritorijoje gy-venę rašytojai, poetai, kūrę ne lietuvių kal-ba. Tai – lūžis pirmiausia lietuviškose mo-kyklose“, – pastebėjo viceministras.

Rašinys viską parodysVisi šių metų abiturientai laikys suvienodin-tą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jį sudarys tik viena dalis – rašinys: valstybinio brandos egzamino – 500–600 žodžių, mokyk-linio – 350–400 žodžių. Valstybinis bran-dos egzaminas truks 4 valandas. Egzaminų metu abiturientams bus leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pag-rindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vy-riausioji specialistė Nida Poderienė teigė, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra orientuotas į sėkmę, nesiekiant gaudy-ti, ko mokinys nemoka.

„Rašiniui bus galima rinktis vieną iš ke-turių temų, prie temos – vieną iš trijų auto-rių. Nebus teksto suvokimo ar kalbos var-tojimo užduočių: iš rašinio matyti realus vaiko raštingumas. Svarbiausia vertinant –turinys: pristatyti savo idėjas, nuosekliai dėstyti mintis, požiūrį vienu ar kitu klausi-mu. Rašinyje svarbu pademonstruoti savo brandą, kultūrinį akiratį, formuluojant tei-ginius, juos argumentuojant ir pateikiant išvadas. Suabejojus dėl rašybos, ją galima pasitikrinti žodyne“, – kalbėjo N.Poderienė.

Pastangos apsaugoti nuo izoliacijosPereinamuoju aštuonerių metų laikotarpiu rašinio raiškos ir raštingumo vertinimo nor-mos bus nustatytos atsižvelgiant į kas me-tus vykdomo egzamino rezultatus. Šiemet jos bus nustatytos pagal pavasarį vykusio bandomojo egzamino rezultatus, patvirtin-tos ir skelbiamos iki lapkričio 15 dienos, ki-taip tariant, iš anksto – ne egzamino metu su užduotimi, kaip iki šiol.

„Objektyviai suvokiame, kad vaikui, kurio šeimoje kalbama nelietuviškai, sunkiau su-sidoroti su rašyba. Todėl ir nustatome skir-tingas vertinimo normas – tautinių mažu-mų mokyklų vaikai galės padaryti daugiau klaidų“, – sakė V.Bacys.

D.Paltanavičienė:

„Labai nesinorėtų prasčiau lietuvių kalbą įvaldžiusius auklėtinius pastūmėti į atskirtį.“

• 2011–2012 m. Lietuvoje veikė 55 mo-

kyklos lenkų mokomąja kalba, 36 – rusų

mokomąja kalba, 1 – baltarusių mo-

komąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose

yra klasių skirtingomis mokomosiomis

kalbomis.

• 15 552 mokiniai mokėsi rusų,

12 895 – lenkų, 181 – baltarusių moko-

mąja kalba.

• Veikia 2 mokyklos, kur mokoma tauti-

nės mažumos kalbos kaip dalyko, svar-

bi vieta ugdomojoje veikloje skiriama

etnokultūros ugdymui. Tai – Vilniaus

Šolom Aleichemo vidurinė mokykla ir

vokiečių Hermano Zudermano gimnazi-

ja Klaipėdoje.

Skaičiai

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.8 | Švietimas

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Lietuvos švietimo sistemos perspektyvos: 300 uždarytų mokyklų, 5000 atleistų pedagogų. Švietimo darbuotojų profsąjungos nuogąstauja dėl tautos inteligentijos emigracijos. Švietimo ir mokslo ministras atšauna: mokytojai – ne būsimi bedarbiai, o pensininkai. Dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus ir retinamo mokyklų tinklo šiais mokslo metais maždaug tūkstantis mokytojų liks be darbo.

Rugsėjo 1-osios skambutis į darbą nepakvies ir devynerius metus Šiaulių Dubijos pagrindinėje mokykloje fi zikos mokytoju dirbusio Vadimo Kamrazerio.

Uždarant mokyklą išsaugoti darbo vietos vyrui nepadėjo nei 20 metų pe-dagoginio darbo patirtis, nei žinomu-mas visuomenėje. V.Kamrazeris – ne tik fi zikas, bet ir legendinėse grupėse „Vairas“ bei „Vizitas“ grojęs muzikan-tas, kompozitorius. Be to, populiarios Šiaulių dramos teatro ir televizijos se-rialo „Moterys meluoja geriau“ aktorės Jūratės Budriūnaitės-Kamrazer vyras.

Nuo šio rug sė jo Du bi jos mo kyk la yra pri jun gia ma prie Sal du vės pro gim na-zi jos. Tik da lis iš 285 Du bi jos mo ki nių pa si rin ko Sal du vės pro gim na zi ją, li ku-sie ji pa skli s po ki tas mo kyk las.

Dar bas Sal du vės pro gim na zi jo je buvo pa siū ly tas 16 Du bi jos mo kyk los mo ky to jų, vie na mo ky to ja išėjo į „Ju-ven tos“ pro gim na zi ją, li ku sie ji 23 mo-ky to jai ne teko dar bo ir gavo išei ti nes kompensacijas.

V.Kamrazeris – vienas iš jų. „Saldu-vės“ progimnazijos direktorė pasiūlė trijų valandų per savaitę krūvį – šešta-dalį etato. Man tai – lyg pasityčiojimas, bet gal tikrai visai nėra darbo“, – svarstė 54 metų vyras.

Išeitis – universalumas Apie tai, kad tikriausiai taps nereika-lingas, V.Kamrazeris ofi cialiai sužino-jo praėjusių mokslo metų pradžioje.

„Dairiausi darbų, tačiau iš esmės su-vokiau, kad fi zikui Šiauliuose gauti visą darbo krūvį vienoje mokykloje – neįma-noma“, – darbo rinkos realijas nušvietė pašnekovas.

Be to, darbo paieškoms sukliudė ir užgriuvusios sveikatos problemos – sausį šiauliečiui atlikta rimta opera-cija, po kurios daugiau nei pusmetį jis buvo nedarbingas.

„Operacijos metu buvo pajudinti pe-ties nervai, tai atsiliepė visai rankai, pirštams, o muzikantui tai – didžiulė bėda. Tačiau dabar jau viskas gerai. Tie-są sakant, esant tokioms aplinkybėms, vis dar galėčiau naudotis socialinėmis garantijomis, tačiau uždariau biuletenį –subrendusiam vyrui, auginančiam 9 mėnesių dukrytę, nedirbti nesolidu“, –prisipažino V.Kamrazeris.

Jis neneigia, kad, palyginti su be-darbiais likusiais kolegomis, jo padėtis nėra tragiška: „Mane gelbsti universa-lumas: galiu vesti ir muzikos pamokas,

užsiėmimus būreliuose. 7 valandas per savaitę dirbu muzikos mokytoju Šiau-lių Jaunimo mokykloje, todėl kol kas užsitikrinu bent minimalias pajamas.“

Pagalba ar tušti plepalaiĮ gyvenimą V.Kamrazeris stengiasi žvelgti optimistiškai, tačiau neslepia, kad darbo netekusiems pedagogams – sunkūs laikai. Jie atsiduria aklavietėje.

Politikų kalbas apie pedagogų persi-kvalifi kavimą šiaulietis vadina absurdu.

„Tegul pademonstruoja savo pavyz-džiu, kaip 54-erių persikvalifi kuoti iš mokytojo į kažką. Užsiiminėti dema-gogija galima, bet tegul pabando ir įro-do, kad tai įmanoma. Politikai atsisėda

į patogų postą ir ima postringauti nesą-mones. Ar jie žino, kad Dubijos mokyk-los kūno kultūros mokytojas rado rėmė-jų, kurie padėjo suremontuoti sporto salę? Žmogus tam paaukojo visą vasarą, o rudenį išgirdo, kad mokyklą uždarys. Tai – absoliutus žmogaus negerbimas“, –piktinosi V.Kamrazeris.

Švietimo vadyba, anot jo, niekinė: „Aš niekaip nesugebu įžiūrėti tos mo-kyklų uždarymo ekonomijos. Juk po to – išeitinės kompensacijos, darbo bir-žos išmokos, pašalpos, pagaliau, „susi-veiktas“ nedarbingumas. Po velnių, juk žmonės taip daro – tai vieša paslaptis.“

Elgesį su Šiaulių miesto pedagogais Šiaulių profesinių sąjungų susivieniji-mo vadovė Rasa Jasmontienė pavadino vietos valdžios aklumu ir nerangumu.

„Visos kalbos apie pagalbą – tuš-ti plepalai, melas. Niekam nerūpi tų žmonių ateitis, įsidarbinimo perspek-tyvos. Jie paliekami likimo valiai“, – teigė R.Jasmontienė.

Ne strategija, o chaosas Švietimo ir mokslo ministerijos skaičia-vimais, per artimiausius keletą metų šalyje bus uždaryta apie 300 mokyklų. Pedagogų gretas turėtų palikti maž-daug 5000 žmonių.

Kas nutiks su tokia bedarbių armi-ja? „Problemą būtų galima spręsti ma-žinant mokinių skaičių klasėse – taip atsirastų daugiau klasių komplektų ir galimybė mokytojams užtikrinti tam tikrą darbo krūvį. Tačiau šio siūly-mo net nenorima girdėti – emigraci-jai pasmerkiami aukštos kvalifi kaci-jos specialistai, inteligentija“, – sakė Vilniaus Švietimo darbuotojų profesi-nės sąjungos susivienijimo pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

Švietimo sistemoje ji pasigenda aiš-kios strategijos – esą viskas daroma pripuolamai.

Nors pripažįstama, kad mokytojų gretos pernelyg gausios ir artimiau-siu metu tūkstančiai jų neteks darbo, Užsk. Nr. 306078

Rugsėjo 1-oji: ne šventė,

V.Bacys:

„Abejoju, ar atsirastų tėvas, kuris sakytų, kad dėl to, jog būtų išsaugota darbo vieta mokytojui, jo vaikas gali neišmokti užsienio kalbos.“

Po 20 metų kaip fi zikas

tapęs nebereikalingas,

V.Kamrazeris

bandys išgyventi

muzikuodamas.

S.Jankausko (žurnalas

„Žmonės“ ) nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d. Švietimas | 9

Milijardas už nusirašinėjimą„Samsung“ gavo per dantis, o „Apple“ tapo vertin-giausia pasaulio kompanija. JAV prisiekusiųjų teis-mas nurodė korėjiečiams sumokėti 1 milijardą JAV dolerių (suapvalinta teisybė!) Steve‘o Jobso sukurtai prakąsto obuolio imperijai.

Pasaulis, atrodo, apsivertė aukštyn kojom: Azija, tradicinė inovacijų lyderė, teisiniais šunkeliais ve-jasi „Apple“ paleistą technologijų progreso raketą. Į teismo sprendimą atitinkamai sureagavo ir rinka –„Samsung“ akcininkai iš karto neteko 12.5 mlrd. JAV dolerių vertės , o „Apple“ buvo apdovanota 16 mlrd. JAV dolerių prieaugiu.

Pinigais aptekusios ir geriausiais patentų teisi-ninkais ginkluotos pasaulinės technologijų lyde-rės be gailesčio kalasi principiniuose intelektinės nuosavybės ginčuose įvairiose pasaulio šalyse. Šiek tiek pasigilinus į tos kovos niuansus, neapleidžia jausmas, kad pasaulio galingiausios kompanijos perlenkia lazdą teismo salėse vietoj to, kad dar la-biau atsiduotų progreso kūrimui laboratorijose ir dizaino studijose.

Kur baigiasi „trendo“ – technologijų, dizaino, ma-dos – sekimas ir prasideda neteisėtas intelektinės nuosavybės kopijavimas? Kaip dabar paaiškėjo, tai yra milijardo vertės klausimas! Nepaisant teisme įrodytos teisybės, ar nesikerta su sveiku protu pa-tentas, pvz., gaminio formai – stačiakampiui „suap-valintais kampais“? O ar sutiktumėte, kad prisilieti-mas (prie ekrano) yra „nulinio ilgio prabraukimas“? Tiesa, kaip kad dažnai esti, tikriausiai slypi kažkur per vidurį, ką ir pripažino prisiekusieji, priteisę iš „Samsung“ 1 milijardą vietoj „Apple“ prašytų 2,7 mlrd. JAV dolerių.

Kitas klausimas: vienas milijardas už nusiraši-nėjimą – daug ar mažai? Jei „Samsung“ tarp išma-niųjų įrenginių lyderių įsiveržė kopijuodama „Ap-ple“, tai už milijardą įsigyti ketvirtį 220 mlrd. JAV dolerių vertinamos pasaulinės rinkos buvo tikrai puikus sandoris.

Kai aš buvau mažas, „Samsung“ buvo keistos re-putacijos šalies vidutiniškų „magių“ gamintojas. Prieš penkerius metus „Samsung“ dalis pasaulinėje išmaniųjų įrenginių rinkoje atrodė kaip 5 proc. kir-minėlis, palyginti su tuometiniais lyderiais. „Black-berry“, pamenat tokią? Gal net turite? Matyti neil-gam, nes kadaise tarp lyderių buvusi gamintoja RIM nyksta iš technologijų žemėlapio. O kaimynų suomių pasididžiavimas „Nokia“ su 52 proc. rinkos dalimi 2007 m.? Dabar skandinavų kompanija iš pasaulinio lyderio nusirito į trupinius renkantį nišinį žaidėją. Bet kuri iš šių buvusių ikonų čia ir dabar sumokėtų milijardą, kad galėtų atsiriekti „Samsung“ skanau-jamą ketvirtį išmaniųjų įrenginių blyno!

Na, ir pats svarbiausias klausimas yra visos „neo-buolinės“ išmaniųjų rinkos ateitis. Daugybė naujau-sių kitų gamintojų įrenginių yra panašūs į „Apple“. Jei pastaroji, pasinaudodama šviežiu jai palankiu teisiniu precedentu, agresyviai (ir sėkmingai) byli-nėsis dėl jų visų uždraudimo, mūsų pasaulis ilgai-niui pavirs į vieną didelį obuolį. Kaip ilgalaikis (ir patenkintas) „Apple“ produktų vartotojas, aš nie-ko prieš, bet taip pat akivaizdu, kad sumažėsian-ti konkurencija ilgainiui atsisuks prieš vartotojus. Naudojant vaisių analogiją, jei kriaušių derlius ne-užderėtų, obuoliai labai pabrangtų, be to, dėl didžiu-lės paklausos valgytume ir prastesnius, nes vis tiek nebūtų pasirinkimo.

Komentaras

Daumantas Mikučionisredakcija@15min.lt

Pats svarbiausias klausimas yra visos „neobuolinės“ išmaniųjų rinkos ateitis.

nesiimama iš esmės spręsti pedagogų pertekliaus problemos.

„Ar iš tikrųjų Lietuvos edukologijos universitete reikia tiek programų? Ar verta rengti naujus pedagogus ir leisti juos į gatvę – juk tai pinigų švaistymas. Užsienyje priimta keleriems metams stabdyti programas, kai juntamas pagal jas rengiamų specialistų perteklius“, – atkreipė dėmesį R.Osipavičiūtė.

Anot Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko Audriaus Jurge-levičiaus, ekspertai, pedagogai, profsą-jungos siūlo mokytojus, kurie netenka darbo mokykloje, paversti suaugusių-jų mokytojais – andragogais: „Suaugu-siųjų švietimo aprėptis Lietuvoje yra katastrofi škai maža, Europos Komi-sija Lietuvai dėl to teikia labai daug priekaištų.“

Taupo, bet nežino, kam?Švietimo ir mokslo ministerijos pa-stangos dalį darbo netekusių pedago-gų perkvalifi kuoti į ikimokyklinių ug-dymo įstaigų auklėtojus ar pradinių klasių mokytojus problemų iš esmės

neišspręs. Laisvų darbo vietų nefor-malaus ugdymo ar kultūros įstaigose esą irgi nėra – darbuotojų skaičius ma-žinamas ir ten.

„Kiekviena šeima, taupydama pini-gus, žino, kur juos panaudos. Tuo metu valstybė taupo atleisdama mokytojus, ir neaišku, kam tie sutaupyti pinigai bus panaudoti. Juk nedarbas – ne vien žmogaus, esančio darbo rinkoje, prob-lema“, – konstatavo R.Osipavičiūtė.

Ragina pripažinti faktusŠvietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ketvirtadienį pažymėjo, kad nebūtinai visi krūvio mokyklose ne-tenkantys pedagogai taps bedarbiais –kai kurie išeis į pensiją.

„Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, daugiau kaip 1,1 tūkst. mokytojų pra-ėjusiais metais jau buvo sulaukę 65 metų“, – teigė G.Steponavičius.

„Baikime manipuliuoti ir pripažin-kime statistiką kaip objektyvią tiesą: 3600 mokytojų 2017 metais bus pen-sininkai“, – antrino viceministras Vai-das Bacys.

Jis ragino nemistifi kuoti pedagogo profesijos ir jausti atsakomybę ne tik prieš mokytojus, bet ir prieš vaikus.

„Ar normalu, kai vaikai mokomi jungtinėse klasėse, kai chemiją, fi zi-ką ar biologiją kartu mokosi 7–8 kla-sių moksleiviai? Negi nenorime, kad užsienio kalbą dėstytų tie, kurie yra ją baigę aukštosiose mokyklose? Per-kvalifi kavimas yra socialiai teisingas suaugusio žmogaus atžvilgiu, bet ar jis visuomet teisingas vaiko atžvilgiu? Abejoju, ar atsirastų tėvas, kuris sa-kytų, kad dėl to, jog būtų išsaugota darbo vieta mokytojui, jo vaikas gali neišmokti užsienio kalbos“, – svars-tė V.Bacys.

Jis atkreipė dėmesį, kad mokytojai, kaip ir bet kurių kitų profesijų žmo-nės, neturėtų bijoti permainų: „Juk ir jie gali pakeisti gyvenamąją vietą ir pradėti mąstyti, kokių paslaugų reikia aplinkiniams gyventojams, vienam ar kitam kaimui. Tam ir kuriami daugia-funkciai centrai.“

V.Bacys akcentavo, kad ministerija sumažino į Lietuvos edukologijos uni-versitetą priimamų studentų skaičių, tačiau dvigubai padidino fi nansavimą vieno mokytojo rengimui.

„Bėda ta, kad jauni mokytojai, pa-baigę aukštąsias mokyklas Vilniuje, nenori grįžti į provinciją“, – apgailes-tavo V.Bacys.

Praėjusiais mokslo metais iš viso dir-bo apie 27 tūkst. mokytojų. Šiemet laukiama iki 20 tūkst. mokinių ma-žiau nei pernai, kai mokėsi 387 tūkst. moksleivių.

o atviras nervas 2005–2006 m. – 535 999

2006–2007 m. – 511 306

2007–2008 m. – 485 879

2008–2009 m. – 460 104

2009–2010 m. – 435 809

2010–2011 m. – 410 435

2011–2012 m. – 387 227

Mokinių skaičiaus kaita

2005–2006 m. – 44 083

2006–2007 m. – 43 331

2007–2008 m. – 42 267

2008–2009 m. – 40 745

2009–2010 m. – 39 328

2010–2011 m. – 37 560

2011–2012 m. – 36 823

Mokytojų skaičiaus kaita

Jaunesni nei 25 m. – 434

25–29 m. – 1675

30–34 m. – 2704

35–39 m. – 4082

40–44 m. – 5827

45–49 m. – 6188

50–54 m. – 7254

55–59 m. – 5046

60–64 m. – 2506

Vyresni nei 65 m. – 1107

Mokytojai pagal amžių

Šiemet laukiama iki

20 tūkst. mokinių

mažiau nei pernai.

A.Ufarto / BFL nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.10 | Savaitės interviu

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Kodėl Lietuva tik dabar pereina prie skaitmeninės televizijos (TV) ir ar spėjo tam pasirengti? Kodėl šalies keliuose tiek daug provėžų, keliančių pavojų eismo dalyvių saugumui? Ką galvoti apie planus įkurti valstybinių įmonių valdymo koordinacinį centrą?Aktualiausius klausimus, baigiantis ketve-rių metų kadencijai, savaitraštis „15min“ uždavė susisiekimo ministrui – 37-erių li-beralų lyderiui Eligijui Masiuliui.

– Lietuva – paskutinė iš Baltijos šalių ir vie-na iš paskutiniųjų ES – įsiveda skaitmeninę televiziją. Techninių kliūčių tam padaryti kad ir porą metų anksčiau nebuvo. Kodėl taip susivėlinome?

– Tai lėmė keletas dalykų. Pirma – ES, nustatydama galutinį rekomendacinį ter-miną, įvardijo 2012-ųjų pabaigą. Sprendi-mą išjungti analoginę TV 2012 metų spalio 29-ąją priėmė ankstesnė Vyriausybė. Nau-jajai Vyriausybei atėjus ilgai diskutavome, bet vis dėlto nusprendėme palikti tą datą.

Pirmiausia bandėme susitarti su visais rinkos dalyviais, pasirašyti susitarimo pak-tą. Bet jų požiūriai labai išsiskyrė. Analo-ginės rinkos lyderiai norėjo kiek įmanoma ilgiau lyderystę išlaikyti, nes įvedus skait-meninę TV atsiranda didesnė pasiūla, todėl akivaizdu, kad rinka gali kažkiek keistis.

Antra – Latvijoje skaitmeninės TV įve-dimas buvo labai nesklandus ir patyrė ne-mažą fi asko. Lietuva pasirinko gal šiek tiek socialiai atsakingesnį modelį, skirta lėšų viešinimo kampanijai, kompensacijoms iki 100 Lt socialiai pažeidžiamam visuo-menės sluoksniui.

Mūsų perėjimas ilgesnis, bet, manau, jis bus sklandesnis.

Aišku, jau identifi kuojame tam tikras problemas. Pagrindinė – kai Seimas pakei-tė įstatymus, suteikdamas nacionaliniam transliuotojui du skaitmeninius kanalus ir teisę pačiam operuoti. Šiandien, mūsų ži-niomis, nacionalinis transliuotojas dar nėra pasiruošęs sklandžiai pereiti prie skaitme-ninės TV. Skambiname pavojaus varpais ir sakome, jog per likusį laiką reikia maksi-maliai viską padaryti, kad išjungimo dieną neatsitiktų taip, jog dalis Lietuvos žmonių negalės matyti LRT.

– Ar tiesa, kad tokiam vėlam perėjimui prie skaitmeninės TV įtakos turėjo konkre-čios televizijos – LNK ir TV3, kurios nenori prarasti didelės auditorijos dalies, kai žmo-nės turės galimybę žiūrėti nišines televizijas ir laidas? Taip nutiko Estijoje: perėjus prie skaitmeninės TV, trijų didžiausių TV kanalų žiūrimumas krito ketvirtadaliu.

– Aš nenoriu vardyti jokių konkrečių tele-vizijų. Tik noriu pasakyti, kad susodinome visus iki vieno rinkos dalyvius ir tikrai no-rėjome, kad būtų sprendžiama civilizuotai ir žiniasklaida pati susitartų. Nepavyko su-sitarti, o Susisiekimo ministerija nenorėjo palaikyti nei vienos, nei kitos pusės, todėl palikome tokią datą, kokia ir buvo paskirta.

– Nuo televizijos persikelkime į kitą aktua-liją – Lietuvos kelius: kodėl juose tiek daug provėžų? Kitose šalyse, tarkim, Vakarų, iš dalies ir Vidurio Europoje, ir sunkiasvorių transporto priemonių daugiau pravažiuo-ja, ir didesniu greičiu, tačiau problemų dėl provėžų nėra arba jos minimalios.

– Pažiūrėkime į Latvijos, Lenkijos kelius. Nemanau, kad Lietuvos provėžos didesnės nei kitų valstybių. Provėžų šalyje dažniau-siai atsiranda tuose keliuose, kurie buvo tiesti prieš 8–10 metų. Ten, kur intensyviau-sias eismas, kur yra tranzitiniai keliai. Tuo metu, matyt, dangos kietumas, jos pamatas nebuvo paskaičiuoti būsimoms apkrovoms.

Dabartiniuose visuose aukščiausios pra-bos keliuose keliame jau žymiai aukštes-nius reikalavimus. Tai kainuoja brangiau, bet kur prieš porą trejetą metų yra nutiesti nauji keliai ar rekonstruotos atkarpos, ko-kybiniai parametrai yra lygiai tokie patys kaip ir Vakarų Europoje.

– Tai gal buvo pasirinkta netinkama kelio dangos technologija?

– Ne tiek technologija, kiek buvo sten-giamasi pigiau padaryti ir nebuvo pakan-kamai aukštai pakelti kokybiniai paramet-rai. Be to, yra garantiniai laikotarpiai: jeigu nesibaigus garantijai atsirado provėža, ran-govas iš savo pinigų turi ištaisyti tą defektą.

Ankstesnėje Lietuvos automobilių kelių di-rekcijos praktikoje, dar iki man ateinant, re-tai tai buvo daroma. Dabar nustatyti labai aiškūs rangovų sutartiniai įsipareigojimai.

Pačiam tenka irgi daug važinėti – galbūt yra tų ruožų, kur seniai tiesti keliai ir tikrai reikėtų juos rekonstruoti, bet tai susiję ir su fi nansinėmis galimybėmis: negali iš karto sutvarkyti, nes brangiai kainuoja.

– Ar pagrindiniai provėžų kaltininkai –vilkikai?

– Be jokios abejonės, ypač vasarą, kai ke-lio danga įšyla, ji tampa minkštesnė. Lietu-voje yra nustatyta riba, kiek galima mak-simaliai vežti, – 40 tonų. O pas mus opi viršsvorio problema.

Valstybinė kelių transporto inspekcija maksimaliai bando kontroliuoti, kad to nebūtų, bet akivaizdu, kad visų nesukon-troliuosi, todėl esame nusprendę įdiegti intelektualines transporto sistemos prie-mones – elektronines svarstykles. Jos kitais metais bus pradėtos diegti pagrindiniuose magistraliniuose keliuose, kur yra didžiau-si tranzitiniai srautai. Su per sunkiu krovi-niu pravažiavusių automobilių bus fi ksuo-jamas viršsvoris ir iškart fotografuojamas numeris. Tos priemonės, mano galva, la-bai sumažins piktnaudžiavimą viršsvoriu.

– O kokia jūsų nuomonė apie planus įkur-ti valstybinių įmonių valdymo koordinacinį centrą? Taip pat – apie ankstesnį Ūkio minis-terijos siūlymą įsteigti kontroliuojančią ben-drovę „Visuomis Holding Company“, kurios būtinumo pagrįsti taip ir nepavyko?

– Mano nuomonė tokia, kad daugelis da-lykų, siūlomų ir „Visuomyje“, ir šiuolaiki-nės vadybos principų, yra tikrai labai geri, ir permainų valstybinių įmonių valdyme reikia. Sakykime, ateitų ekspertai iš vers-lo (kalbu apie standartizuotą ataskaitų tei-kimą, rodiklių nustatymą, veikimą ir t.t.).

Tačiau tam nebūtina visko centralizuoti.

Pavyzdžiui, fi asko patyrė sprendimas per Turto banką atnaujinti valstybinį nekilno-jamąjį turtą.

Pakankamai centralizuotoje struktūro-je labai ilgas sprendimų priėmimo mecha-nizmas. Svarbu turinys, o ne forma, kaip tai bus daroma.

Mes savo sektoriaus įmonėms ir be tų metodikų keliame aukštus tikslus. Kalbant apie tą patį Lietuvos paštą – jau seniai esa-me nustatę visus šiuolaikinės įmonės kri-terijus taip, kad Lietuvos pašto akcijos ga-lėtų būti kotiruojamos biržoje. Tie dalykai turėtų būti daromi, matyt, ir su kitomis valstybinėmis įmonėmis.

– Valstybės įmones perduoti į holdingo „Visuomis“ struktūrą patarė švedų eksper-tai. Taip išeina, kad nederėtų sekti švedų pavyzdžiu?

– Modelių yra pačių įvairiausių: yra Šve-dijos, yra Kanados modeliai, bet nebūtinai reikia viską aklai kopijuoti. Manau, reikia pasiimti geriausius dalykus iš Vakarų patir-ties ir tiesiog nustatyti vieningus valstybi-nių įmonių valdymo kriterijus visoms įmo-nėms, reikalauti, kad kiekvienas ministras, kuris yra atsakingas už to sektoriaus įmo-nes, vykdytų juos.

Susisiekimo ministras E.Masiulis aiškina, kodėl Lietuva vėliau nei Estija ir Latvija pereina prie skaitmeninės televizijos

E.Masiulis viliasi,

kad Lietuvoje

perėjimas prie

skaitmeninės TV

bus sklandesnis

nei Latvijoje.

I.Gelūno nuotr.

Skambiname pavojaus varpais, kad išjungimo dieną neatsitiktų taip, jog dalis Lietuvos žmonių negalės matyti LRT.

Susitarti su visais – neįmanoma

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d. Sportas | 11

Aurimas Tamulionisa.tamulionis@15min.lt

Lietuvos krepšinio pilvas gurgia. Medalių badą kenčiančiai rinktinei reikia naujo vado.

Taip mano Lietuvos krepšinio išminčiai Vla-das Garastas ir Sergejus Jovaiša, pritarda-mi posakiui, kad nauja šluota visada ge-riau šluoja.

Juolab kad rinktinė – ant kartų kaitos slenksčio. Po olimpiados „sudie“ tarė ilga-mečiai pergalių kalviai Šarūnas Jasikevi-čius, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas. 30-metį peržengę yra ir Robertas Javtokas, Simas Jasaitis, broliai Darjušas bei Kšyšto-fas Lavrinovičiai.

Rezultatų kreivė – žemynPastaruosius trejus metus rinktinės likimas priklausė nuo Kęstučio Kemzūros spren-dimų. Kaip ir įprasta Lietuvos treneriams, startas buvo labai daug žadantis.

Pusę senbuvių praradusi rinktinė pakerėjo veržliu žaidimu ir padarė tai, ko nepavyko jokiai kitai kartai. Jauna ir pergalių ištroškusi komanda iškovojo pasaulio čempionato me-dalius – bronzą.

Atrodė, kad K.Kemzūros ir rinktinės lau-kia šviesi ateitis, tačiau užteko į pasiteisinu-sį pergalių receptą įmaišyti daugiau patirties ir pyragas apkarto. Europos čempionate na-muose – nepateisinamas pralaimėjimas ket-virtfi nalyje Makedonijai, o Londono olimpia-doje – nuvilianti aštunta vieta.

Sprendimas – po mėnesioK.Kemzūros sutartis baigėsi. Tačiau Lietuvos krepšinio federacija niekur neskuba. Suteikti dar vieną šansą K.Kemzūrai ar atsakomybę rikiuoti naujos rinktinės gretas 2013 metų Europos krepšinio čempionate Slovėnijoje patikėti naujam treneriui?

Tai nuspręsti federacija ir prezidentas Ar-vydas Sabonis žada tik po mėnesio – rugsė-jo pabaigoje. Verdikto laukia ir K.Kemzūra. „Pirmiausia turi būti federacijos sprendimas, o mano – vėliau“, – šią savaitę dar kartą pa-kartojo treneris.

Po Londono olimpiados jis teigė „supra-siąs, jei federacija nenorės su juo pratęsti sutarties, ir pagalvosiąs, jei norės“.

Siūlo permainas„Būtų išmintingiausia, jei K.Kemzūra pada-rytų pauzę. Manau, kad tikėtų rezultatų ne-sulaukė ir jis pats“, – siūlė S.Jovaiša.

Jam pritarė ir V.Garastas: „K.Kemzūra pui-kiai pradėjo. Buvo užlipęs treneris ant gero motociklo, kuris tempė į priekį. Reikėjo tą iš-saugoti. Bet vėliau tempė ne į priekį, o atgal.“

„Olimpiadoje man nepatiko pilkas, mo-notoniškas žaidimas, trūko agresyvumo, ugnies, greičio. Jausmas toks, lyg žaistų ve-teranai prieš 40 metų. Treneris turi galvoti, kokius žaidėjus turi, kaip sukurti žaidimą, kad neatrodytų, jog komanda lyg iš paplū-dimio atėjusi. Turi matyti komandos brai-žą, o šito nebuvo“, – kritiką žarstė Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas. „K.Kemzūra buvo liberalus. Kažkur jo me-todai suveikė teigiamai, tačiau paskutiniai du rinktinės sezonai nebuvo tokie, kokių laukėme“, – pridūrė S.Jovaiša.

Trys kandidataiKas galėtų pakeisti K.Kemzūrą? „Yra Lietu-voje gerų trenerių. Tiesa, nedaug. Jonas Kaz-lauskas, Rimas Kurtinaitis, Tomas Pačėsas... Nors jie irgi ne viską laimi, bet pagal kokybę visi gali būti priimtini“, – vardijo S.Jovaiša.

V.Garastas buvo tikslesnis: „Norint prikel-ti Lietuvos krepšinį reikia patyrusio trene-rio, koks yra J.Kazlauskas. Kiti kandidatai? Deja, sudėtinga.“

Tačiau prieš idėją kviesti užsienietį abu ekspertai stojo piestu. „Jokiu būdu! Užsie-niečiui reikia laiko priprasti ir jų būna vi-sokių. Jei amerikietis Davidas Blattas Rusi-jos rinktinei tinka, tai italas Sergio Scariolo Ispanijai – ne. Tik turėdami gerų žaidėjų būrį ispanai užima aukštas vietas“, – tei-gė S.Jovaiša.

„Anksčiau sakydavau, kad tik per mano lavoną rinktinės treneriu dirbtų užsienietis.

Čia būtų didžiausia gėda Lietuvai“, – žodžių į vatą nevyniojo V.Garastas.

„Jei nė vienas iš tų trijų (J.Kazlauskas, R.Kurtinaitis, T.Pačėsas, – aut. past.) ne-panorėtų treniruoti rinktinės, manau, Lie-tuvoje rastume ir daugiau variantų. Yra Ramūnas Butautas, bet jo nervų ląstelės turbūt dar neatsistačiusios po nesėkmės 2009-ųjų Europos čempionate. Valdema-ras Chomičius gal ne, nes jau dabar buvo prie rinktinės. Ateities treneriai – Saulius Štombergas, Kazys Maksvytis ir t.t. Manau, kad trenerių mums niekada nepritrūks“, – vylėsi S.Jovaiša.

Gaujai reikia naujo vado

Amžius: 57 metai

Klubas: neturi

Lietuvos rinktinėje: 1997–2001 m.

1997 m. EČ – 6 vieta

1998 m. PČ – 7 vieta

1999 m. EČ – 5 vieta

2000 m. OŽ – bronza

2001 m. EČ – 12 vieta

Trenerio karjeros laimėjimai:Eurolygos čempionas (1999 m.), vicečempio-

nas (2012 m.)

Saportos taurė (1998 m.)

6 kartus Lietuvos čempionas (1995–1999 m., 2002 m.)

Dukart Rusijos čempionas (2011, 2012 m.)

EČ bronza su Graikijos rinktine (2009 m.)

Amžius: 52 metai

Klubas: Maskvos srities „Chimki“ (Rusija)

Lietuvos rinktinėje: 2007–2009 m. treneris asistentas

2007 m. EČ – bronza

2008 m. OŽ – 4 vieta

2009 m. EČ – 11 vieta

Trenerio karjeros laimėjimai:Europos taurė (2009 ir 2012 m.)

Dukart Lietuvos čempionas (2009 ir 2010 m.)

VTB jungtinės lygos čempionas (2011 m.)

Amžius: 40 metų

Klubas: neturi

Lietuvos rinktinėje: nedirboTrenerio karjeros laimėjimai:5 kartus Lenkijos čempionas (2007–2011 m.)

Kandidatų darbaiJonas Kazlauskas

Rimas Kurtinaitis

Tomas Pačėsas

Nuo pasaulio čempionato

bronzos 2010 metais

pradėjęs K.Kemzūra

vėliau slydo žemyn.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d. Sveikata | 13

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Dėl didžiulių investicijų, negarantuoto pelno ir sudėtingų procedūrų sukuriama vis mažiau ir ne pačių reikalingiausių naujų vaistų.

Biotechnologijų instituto Biotermodina-mikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedė-jas dr. Daumantas Matulis sako, kad vais-tų kūrimo srityje reikia radikalių pokyčių, kitaip galime prieiti aklavietę.

D.Matulis rugsėjo viduryje dalyvaus di-džiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje gy-vybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics 2012“, kuri pirmąkart vyks Lietuvo-je. Renginyje jis kalbės sekcijoje „Tyrimai kaip pramonės katalizatorius“. Ta proga mokslininkas davė interviu savaitraščiui „15min“.

– Kokia dabar farmacinių tyrimų padė-tis Lietuvoje?

– Žiūrint, su kuo lyginti. Jei su Šveicari-ja, kur veikia daugybė kompanijų, esame nykštukai. Tiek įprastų cheminių, tiek bio-farmacinių vaistų jie turi nepalyginamai daugiau už mus. Lietuvoje tyrimai tik pra-dedami. Bet jų yra, kaip ir augančio lygio laboratorijų.

– Bet, pavyzdžiui, Kaune vaistai buvo ku-riami dar sovietmečiu. Vadinasi, ši sritis kū-dikystę jau išaugo?

– Tarp vaistus gaminančių įmonių galima paminėti kompaniją „Sicor Biotech“, kuri gamina biologinius, baltyminius vaistus. Cheminius vaistus gamina „Sanitas“ Kau-ne. Nemažai mažesnių grupių, kurios sten-giasi tame versle dalyvauti, net ir Klaipėdo-je pastebimi tam tikri žingsniai. Vykdomi ir naujai pasauly-je kuriamų vaistų klini-kiniai tyrimai. Tačiau mūsų pajėgumai dar labai fragmen-tiški ir nedideli.

Vaisto sukūri-mo kaina dabar iškilusi iki kelių ar dešimties mili-jardų JAV dolerių. Tai gali padaryti tik didelės kompa-nijos, kurios suge-ba atlikti visapu-siškus saugumo ir efektyvumo tyri-mus. Turi įrody-ti ir toksikolo-

giškai, ir farmakokinetiškai (ištirti vaisto veikimo procesą, – aut. past.), patikrinti visus pašalinius poveikius, kad jie būtų pakankamai nedideli.

– Ar mūsų mokslininkai pajėgūs sukurti vaistą, kuris sukeltų medicinoje bent mažą revoliuciją?

– Įmanoma. Mes stengiamės ir vėžiui, ir kitoms ligoms pritaikyti savo technologi-jas, dirbame su abiem.

Bet laboratorija turi pajėgumų tik viename iš vaisto kūrimo kompo-

nentų – vaisto ir jo atakuojamo žmogaus baltymo sąveikos

energijų matavimuose. Tą energiją matuojame

eksperimentiškai ir ban-dome suprasti principą, kaip sukurti efektyves-nius vaistus.

Vaistų kūrimas – aklavietėje?

Dr. D.Matulis primena, kad per metus pasaulyje sukuriama tik kelios dešimtys naujų vaistų

D.Matulis pataria atsargiai

vartoti vaistus: „Vaistai yra

sudėtingi. Nesuprasi

visko, ką jie daro.“

I.Gelūno nuotr.

Rugsėjo 12–14 d. Vilniuje vyks pirmo-

ji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šaly-

se tarptautinė gyvybės mokslų konfe-

rencija „Life Sciences Baltics 2012“. Joje

mokslo ir verslo atstovai ieškos bend-

radarbiavimo galimybių, dalysis idėjo-

mis, artimiau susipažins su Baltijos šalių

pagrindiniais pasiekimais bei potencialu

gyvybės mokslų sektoriuje. Renginyje

laukiama maždaug 400 ekspertų iš viso

pasaulio.

Tris dienas vyks sesijos bei seminarai,

kuriuos ves tarptautinio pripažinimo

sulaukę gyvybės mokslų specialistai,

vyks Baltijos šalių gyvybės mokslų sek-

torių pristatanti paroda ir tarptautinis

partnerystės renginys, kuriame forumo

dalyviai galės užmegzti ryšius su kole-

gomis iš kitų šalių. Žadamos ekskursijos

į Lietuvos įmones ir tyrimo centrus, o

Vilniaus universitetas surengs tarptau-

tinę gyvybės mokslų studentų konfe-

renciją „The Coins”, kurioje laukiama iki

200 dalyvių. Konferenciją organizuoja

VšĮ „Versli Lietuva“, strateginis

partneris – Ūkio ministerija.

Tarptautiniame forume – mokslo ir verslo dialogas

Nukelta į 14 psl. >>>

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.14 | Sveikata

Geradariai praskaidrins Rugsėjo 1-osios šventęRugsėjo 1-oji – ypatinga diena dauge-liui Lietuvos šeimų. Tądien vėl prasive-ria mokyklų ir universitetų durys, į vai-kų darželius gausiu būriu grįžta patys mažiausieji. Jau ketvirtus metus iš ei-lės sunkiau besiverčiančioms šeimoms paruošti savo atžalas mokyklai gelbsti akcijos „Būk pirmūnas“ organizatoriai.

Šių metų rugpjūtį vykusi akcija „Būk pir-mūnas“, palyginti su ankstesniais metais, stip-riai išaugo – per 3 dienas paaukota mokykli-nių prekių maždaug už 100 tūkst. Lt. Nuo pat šios gražios iniciatyvos pradžios ją palaikantis prekybos tinklas „Maxima“ šiemet ne tik tra-diciškai įkurdino akcijos taškus savo parduo-tuvėse, bet ir dovanojo 400 mokyklinių kupri-nių, kurių bendra vertė – 20 tūkst. Lt. Apie šią socialinę akciją kalbėjomės su vienu iš jos ini-ciatorių Ramūnu Buroku.

– Lietuvoje veikia nemažai labdaros or-ganizacijų, paramos akcijų irgi netrūksta, tad kaip gimė socialinės akcijos „Būk pirmūnas“ idėja, kam ji skirta?

– Ši akcija gimė iš bendravimo su žmonė-mis, kurie savo darbe kasdien susiduria su var-gingai besiverčiančiomis šeimomis – savivaldy-bių socialinės rūpybos skyrių specialistais, socia-liniais darbuotojais. Juk paruošti vaiką mokyklai nemažai atsieina net ir vidutines pajamas gau-nančioms šeimoms, o ką jau kalbėti apie tas, kurios stokoja elementarių daiktų. Taigi, užsi-krėtę geru akcijos „Maisto bankas“ pavyzdžiu, nutarėme pakviesti žmones prekybos cent-ruose nupirkti ar iš namų atnešti nebenau-dojamų, tačiau dar gerų mokyklinių reikme-nų ir perduoti juos mūsų akcijos savanoriams.

– Šiemet akcija vyko jau ketvirtą kartą, kaip ji keitėsi metai iš metų?

– Akcija startavo 2009-aisiais, galima sa-kyti, kad jos centras tais metais buvo Mari-jampolė, kur ji ir buvo sumanyta. Jau pirmai-siais metais prisijungė dar 5 miestai, o preky-bos tinklas „Maxima“ iškart sutiko, kad šiuose miestuose veikiančiose jų parduotuvėse sava-noriai galėtų dalyti informacines skrajutes bei surinkti paaukotus daiktus. Kiekvienais metais akcija vis labiau augo ir šiais metais džiaugia-mės jau 17-os miestų dalyvavimu – akcija vy-ko 26-iose parduotuvėse, iš viso surinkta daik-tų maždaug už 100 tūkst. litų.

– Kokiu būdu ir kada paaukoti daiktai pa-siekia tuos, kam jie skirti?

– Kiekvienais metais apie tai, kam reikėtų skirti gautuosius mokyklinius reikmenis, kon-sultuojamės su socialinės rūpybos skyriais – jie rekomenduoja šeimas, kurioms ši pagalba reikalingiausia.

Paprastai dauguma šių šeimų būna įtrauk-tos į socialinės rizikos sąrašus, tačiau maždaug penktadalis paramos gavėjų jokiuose sąrašuo-se nefigūruoja. Tai šeimos, kurios, nepaisant pastangų, vis tiek sunkiai verčiasi. Šiemet su-rinktus daiktus paskirstysime Šalčininkų, Ma-rijampolės, Trakų, Kybartų, Anykščių, Lentva-

rio, Vilkaviškio ir Lazdijų sunkiau besiverčian-čioms šeimoms. Visi daiktai vaikus pasiekė dar iki rugsėjo 1-osios, taigi, ši graži šventė jiems bus dar šviesesnė.

– Kokie daiktai dažniausiai aukojami ir kas tie aukotojai?

– Nuo pat pirmųjų metų pastebėjome, kad dažniausiai aukoja jaunos šeimos arba se-nyvo amžiaus žmonės. Skrajutėse, kurias dali-jame parduotuvėse, būname nurodę rekomen-duojamų aukoti daiktų sąrašą, tačiau dažniau-siai tai būna sąsiuviniai ir pieštukai – smulkios, tačiau reikalingos priemonės. O štai paaukoti mokyklinę kuprinę ryžtasi retas žmogus, nes tai santykinai brangus pirkinys, tad džiaugia-mės, kad šiais metais „Maxima“ padovanojo net 400 šių taip reikalingų daiktų.

Skaičiai

PARAMA

– 2009-aisiais akcijoje „Būk pirmūnas“ dalyvavo 6 miestai, surinkta daiktų maždaug už 30 tūkst. Lt.

– 2010 metais akcija įtraukė jau 9 miestus, jos metu paaukota mokyklinių priemonių už 50 tūkst. Lt.

– 2011 metais akcijoje dalyvavo 11 miestų, jos metu surinkta daiktų maždaug už 50 tūkst. Lt.

– Šiemet akcija „Būk pirmūnas“ tapo nacionaline, į ją įsitraukė 17 miestų, per 3 akcijos dienas surinkta mokyklinių prekių maždaug už 100 tūkst. Lt. Šiais metais akcijos globėju tapo Prezidentas Valdas Adamkus.

Vienam iš akcijos iniciatorių R.Burokui „Maximos“ dovanotas kuprines perdavė Įvaizdžio ir komuni-kacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

– Kiek laiko praeina nuo tos akimirkos, kai mokslininkai manosi sukūrę naują vais-tą, iki dienos, kai jį galima pradėti skirti ligoniams?

– Patentas, jį pateikus, galioja maždaug 20 metų, kol vaistas tampa generiniu –kai prarandi išskirtines teises jį gaminti ir gauti pelną. Bet vaisto sukūrimas užtrun-ka mažiausiai 10 metų.

Nuo maždaug 2000-ųjų procesas ir pail-gėjo, ir pabrango nuo vieno iki 10 milijar-dų JAV dolerių, o sukurtų vaistų sumažėjo. Per metus pasaulyje sukuriama tik kelios dešimtys naujų vaistų.

Iš esmės tik pertvarkomi seni vaistai. Dėl sumažėjusių pelnų, sudėtingesnės situaci-jos kompanijoms net neapsimoka ieškoti tų vaistų, kurių labiausiai reikėtų. Labai svarbi tampa viešųjų pinigų parama. Kaip su skolų krize turėjo kažkas įvykti, taip ir vaistų kūrime turi kažkas keistis. Jei nebus atrasti nauji mechanizmai, naujų vaistų sukūrimas gali visai sulėtėti.

– Kodėl šis procesas stringa?– Yra per daug reguliavimo, taisyklių iš

valstybių pusės, jos itin nori būti garantuo-tos dėl saugumo. Dabar reikia įrodyti, kad vaistas vienodai efektyvus tūkstančiams žmonių. Įsivaizduojame, kad ateityje me-dicina bus individualizuota. Mane vaistas veikia, o tavęs – ne ar atvirkščiai.

10 milijardų už tau sukurtą vaistą ne-sumokėsi, vadinasi, jų kūrimo kaštai turi kristi. Bet uždavinys yra daug sudėtinges-nis nei gali atrodyti.

– Kurie kuriami vaistai šiuo metu aktua-liausi? Dažniausiai kalbama apie tokias li-gas, kaip vėžys ar AIDS, bet gal yra dar rei-kalingesnių vaistų?

– Labai aiškus pasiskirstymas – daugiau dėmesio tenka ligoms, atakuojančioms tur-tingas valstybes. Sakykime, maliarija visiš-kai apleista, kompanijos nė trupučio nenori ten investuoti. Bet yra paramos fondų, kar-tais remia valstybė. Yra mokslininkų, kurie domisi ir stengiasi.

Su antibiotikais panašiai. Per keletą metų atsiranda pripratimas, todėl vaistas tampa nebeefektyvus. Kompanijos atsisako kur-ti naujus antibiotikus, o mes kasame sau duobę, nes tų vaistų labai reikės.

– Ar Lietuvos mokslininkus ir vaistų ga-mintojus pasiekia daugiau užsakymų iš už-sienio, ar jų apskritai yra?

– Nors Lietuvos mokslininkų pajėgumai

nedideli, gauname vis daugiau užsakymų. Yra šaunių pavyzdžių: biovaistų gamintojas „Sicor Biotech“, neseniai „Thermo Fisher“ padaliniu tapęs „Fermentas“. Komerciniai moksliniai tyrimai yra rizikinga ir ne tokia pelninga veikla. Naujų išradimų Lietuvoje visai mažai.

– Kodėl? Dėl pinigų stokos, baimės pradė-

ti, o gal specialistų per mažai?– Specialistų yra ir labai gerų. Tačiau skai-

čiais labai atsiliekame. Suomijoje mokslo fi nansavimas yra didesnis 10 ar 30 kartų. Geriausi Suomijos specialistai nėra stebu-klingai geresni, bet pažiūri į kompanijų, privačių iniciatyvų skaičių…

Matyti, kad mūsų žmonės save užspau-dę ir kiti juos užspaudę. Nėra specialaus kenkimo, tiesiog objektyviai negali išaugti.

– Kokios perspektyvos plėtoti bendradar-

biavimą su verslu?– Pastebiu vis daugiau institute kylan-

čių bendradarbiavimo su verslu iniciaty-vų. Esame atviri, bet to verslo Lietuvoje dar mažai.

– O valstybės parama? Juk tai gali ne tik pagerinti šalies įvaizdį, bet ir sustiprinti ūkį.

– Amerikoje 3 proc. bendrojo vidaus pro-dukto skiriama mokslui – 2 proc. ateina iš privačių žmonių, tik 1 proc. – iš valdžios. Europoje tie skaičiai yra atitinkamai procen-tas ir procentas. Pas mus mažiau nei pro-centas iš valdžios ir mažiau nei 0,2 proc. –iš verslo.

Kai verslas išaugs ir sustiprės, bus kur kas lengviau. Kai kurios Ūkio ministerijos ir agentūros MITA pastangos į tai ir sėkmin-gai nukreiptos.

>>> Atkelta iš 13 psl.

Gimė Vilniuje 1970-aisiais. Baigė biochemiją Vilniaus universitete ir iškart išvyko moky-

tis į JAV, kur 1998 m. Minesotos universitete apgynė disertaciją „Anijoninių sulfonatų li-

gandų jungimasis su baltymais bei poveikis baltymų struktūrai ir stabilumui“.

Iki 2001 m. pabaigos buvo to paties universiteto mokslininkas stažuotojas, vėliau dirbo

„3-Dimensional Pharmaceuticals“ (kurią 2002-aisiais įsigijo „Johnson&Johnson“) vaistų

kūrimo, paieškos ir vaistų energetikos srityje. Gyvendamas JAV metus vadovavo Lietu-

vių bendruomenės Filadelfi jos apylinkei.

Grįžęs į Vilnių, 2005 m. įkūrė Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratoriją

Biotechnologijų institute, jai vadovauja ir dėsto Vilniaus universitete.

Gavo apie 10 stipendijų tyrimams Lietuvoje ir Europoje, užpatentavo dvi medžiagas,

tarptautiniuose mokslo žurnaluose yra išspausdinęs per 40 mokslinių publikacijų bio-

chemijos ir biofi zikos temomis.

Atstovauja Lietuvai Baltijos jūros ir Šiaurės šalių regiono sveikatos ir gyvybės mokslų

organizacijoje „ScanBalt“, aktyviai dalyvauja kuriant ir plėtojant biotechnologijų įmones

Lietuvoje.

D.Matulio dosjė

Vaisto sukūrimo kaina dabar iškilusi iki kelių ar dešimties milijardų JAV dolerių. Tai gali padaryti tik didelės kompanijos.

GENERALINIS RĖMĖJAS:

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

INFORMACINIAI RĖMĖJAI:RĖMĖJAI:

Restoranas „Vapiano“ maratono bei pusmaratonio distancijų bėgikams

dovanoja nemokamą Vapiano pasta party kuponą makaronams, o visiems

Danske Banko Vilniaus maratono dalyviams, restorane parodžius

bėgimo numerį - MAKARONUS TIK UŽ 9,9 LT.

DANSKE BANKO VILNIAUS MARATONO

DANSKE BANKO VILNIAUS MARATONO INFORMACINIS BUKLETAS DALYVIAMS

SVEIKI!

MARATONO istorija

ARBA KUR IŠ TIKRO

BĖGO FILIPIDAS?

500 lt kiekvieną mėnesį

visus metus Danske banko Vilniaus maratono

dalyviams mūsų draugo Europos PC dovana - viena moteris, vienas vyras ir viena šeima visus metus kiekvieną

mėnesį galės išleist po 500 lt pirkiniams Europos PC

50 lt klasikinio maratono

dalyviamsKiekvienam pasirinkusiam bėgti visa maratoną 42 km 195 m EUROPOS

PC dovanoją 50 litų kuponą pirkiniams Europos PC parduotuvėse.

Tradicinė, visiems žino-ma maratono versija apie narsų karį Filipidą, po mūšio atbėgusį iš Maratono lauko į Atėnus, surikusį „Nenikeka-men!“ („Mes nugalėjome!“) ir kritusį nuo mirtino išseki-

mo, pasirodo, nėra pa-grįsta jokiais istoriniais duomenimis. Herodo-tas, kurio dėka istori-jos mokslas žino šitiek detalių apie patį mūšį, nieko apie tai neužsi-

mena. Paprasta logika nelei-džia aklai tikėti, kad graikai apie 40 km nuotoliui įveikti kalvota vietove pasiuntė ne raitelį, o bėgiką.

Pirmąsyk dramatišką Filipido bėgimo ir mirties

istoriją raštu išdėstė ne metraštininkas, o... poetas Robertas Browningas savo eilėraštyje „Pheidippides“ 1879 metais, t.y. daugiau negu po 2300 metų nuo aprašomo „fakto“. Gali būti, kad greičiausiai būtent tos eilės įkvėpė XIX a. Olim-pinių žaidynių atgaivinimo iniciatorius, gal net patį Pierrą de Couberteną su-dėlioti populiariąją legendą taip, kad ji tikrai jaudintų.

Danske Banko Vilniaus maratonas spaudžia jums ranką ir mainais už jūsų pažadus nugalėti patiems save -siūlo euforiją, kuri tęsiasi ilgai. Nugalėti save reiškia ne tik stoti prie starto li-nijos maratono dieną, bet ir kasdien ryžtingai autis sportinius batus prieš treniruotę. Danske Banko Vilniaus maratonas jumis didžiuojasi, nes tik tokių kaip jūs – drąsių, ištvermingų, jude-sio laisvę gerbiančių žmonių dėka, pasiekiami rekordai ne tik sporte, bet ir ekonomikoje, po-litikoje, moksle, mene. Bėgti ar stovėti vietoje – štai kur klausimas!

Vilniaus maratonas bėga jau devinti me-tai. Tai didžiausias bėgimo renginys Lietuvoje, pradėtas rengti dar 2004 m. Tąkart Vilniaus maratone dalyvavo daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš viso pasaulio. Nuo to laiko Vilniaus maratonas augo bei plėtėsi ir šie-met Vilniaus maratone planuojama daugiau kaip 4000 dalyvių bei 5000 žiūrovų.

Mes, Danske Banko Vilniaus maratono ren-gėjai, siekiame surengti šventę ir miestui, ir kie-kvienam jūsų asmeniškai. Todėl dėkojame visiems rėmėjams, kurie suteikia galimybę šiam renginiui

įvykti, visiems miestiečiams – už „maratonininkų“ palaikymą, savanoriams – už buvimą kartu ir ati-duotą laiką, sirgaliams – už kiekvieną padrąsinantį šūksnį, o labiausiai – bėgikams, kurie nepabūgsta savo kojomis išmatuoti nuostabaus grožio Vilniaus senamiesčio grindinio.

Linkime, kad jūsų patirtis skriejant Vilniaus gatvėmis būtų nepakartojama ir įsimintų vi-sam gyvenimui. Į visus klausimus, kurie jums gali kilti apie maratoną atsakysime žemiau. Jei prireiktų daugiau informacijos, ieškokite jos www.vilniausmaratonas.lt.

MOKSLEVI, LAIMĖK G&G KONCERTĄ TAVO MOKYKLOJE. SUBURK SAVO KOMANDĄ. DAUGIAU INFO WWW.VILNIAUSMARATONAS.LT

PASTA PARTY*

*daugiau informacijos restorane „Vapiano“

E272

E272

E272

E272

E272

E272

An

tak

a ln

io g

.

Ma

i ro

ni o

g.

Maironio g.

Vil

nia

us

g.

T. Kosciuškos g.

Ola

ndų

g.

A. Goštauto

g.

M. Daukšos g.

Geleži

nio

Vilk

o g.

Gele

žinio

Vilko g.

Gel

ežin

io V

ilko

g.

Geleži

nio V

i lko

g.

Min

dau

go g

.

Min

daugo g

.

Latgalių g.

Subačiaus g.

P. V

ileiš

io g.

Rūd

ninkų

g.

Žvejų g.

Sporto g.

Vas

ario

16

-osi

os

g.

A.

Jakš

to g

.

A. G

ošta

uto

g.

A.

Goš

tau

to g.

J. Basanavičiaus g.

J. Basanavičiaus g.

Py

limo

g.

Pylimo

g.

A. Mickevičiaus g.

Upės

g.Upės g.

Upės g.

Konstitucijos pr.

Konstitucijos pr.

Gie

dra

ičių

g.

J. Jasinskio g.

Gedimino pr.

Kal

vari

jų g.

Kal

vari

jų g

.

Subačiaus g.

Drujos g.

Kęstu

čio g.

Kęstu

čio g.

S. Konarskio

g.

Liepyno g.

Švitrigailos

g.

Švitrigailos g

.

Užupio g.

Suki

lėlių

g.

Polocko g.

A. Juozapavičiaus g.

Naugarduko g.

Pušų g.

Lvovo g.

Lvovo g.

Gedimino pr.

Rin

ktinės g

.

Sėlių g.

Sėlių g.

Pili

es g

.

Šeimyniškių g.

Šeimyniškių g.

Biru

tės g.

Birutės

g.

Liubarto g.

K. Kalinausko g.

Kazliškių g.

J. Tu

mo-

Vaižg

anto

g.

Šv. Ignoto g.

Vyten

io g.

Lukiškių g.

Krivių

g.

Kri

vių

g.

Pamėnkalnio g.

Liejyklos g.

Žirmūnų

g.

Tilto g

.

Krokuvos g.

Pakalnės g.

Latvių g.

Filare

tų g.

Kranto g.

Latvių g.

Ag

uonų

g.

Trakų g.

Šv.

Ka

zimiero g.

Joga

ilo

s g

.

Šaltinių g.

M. K. Paco g.

Vyt

au

to g

.

Vokiečių

g.

Aukštaičių g.

Olimpiečių

g.

Olimpi

ečių

g.

T. Narbuto g.

T. Narbuto g.

Traidenio g.

Muitinės

g.

J. I. Kraševskio g.

Sava

norių

pr.

Sava

norių

pr.

Paupio g.

Paupio g.

Rin

kti

nės

g.

Treniotos g.

Krokuvos g.

Tuskulėnų g.

Žygimantų g.

Totorių

g.

Didži

oji g

.

Rotu

šės

a.

Bo

kšto g.K

. D

on

elaiči

o g

.

Saka

lų g.

Z.

Sierakausko g.

Vyt

au

to g

.

Tau

ro g

.

Vilniau

s

g.

Ma

lon

ioji

g.

Ark

lių

g.

Gynėjų

g.

Un

ive r

site

to g

.

Sluškų

g.

V. K

ud

irko

s g

.

S. Konarsk

io g.

T. Ševčenkos g.

T. Ševčenkos g.

S. Moniuškos g.

Salto

nišk

ių g

.

A. Vivulskio g.

Lenktoji g.

Alg

irdo g.

Alg

irdo g.

Vykinto g.

D. Poškos g.

Vingrių

g.

A3

A2

A2

A3

A1

A1

A1

101

102

102

103

Vilnius

Žvėrynas

Senamiestis

Užupis

Naujamiestis

Piromontas

Skansenas

Gediminokalnas

Pavilniųregioninis

parkas

Vilniaus piliųvalstybinis

kultūrinis rezervatas

NERIS

NER

IS

NERIS

NER

IS

Vilnia

WC

WC

E272

E272

E272

E272

E272

E272

An

tak

a ln

io g

.

Ma

i ro

ni o

g.

Maironio g.

Vil

nia

us

g.

T. Kosciuškos g.

Ola

ndų

g.

A. Goštauto

g.

M. Daukšos g.

Geleži

nio

Vilk

o g.

Gele

žinio

Vilko g.

Gel

ežin

io V

ilko

g.

Geleži

nio V

i lko

g.

Min

dau

go g

.

Min

daugo g

.

Latgalių g.

Subačiaus g.

P. V

ileiš

io g.

Rūd

ninkų

g.

Žvejų g.

Sporto g.

Vas

ario

16

-osi

os

g.

A.

Jakš

to g

.

A. G

ošta

uto

g.

A.

Goš

tau

to g.

J. Basanavičiaus g.

J. Basanavičiaus g.

Py

limo

g.

Pylimo

g.

A. Mickevičiaus g.

Upės

g.Upės g.

Upės g.

Konstitucijos pr.

Konstitucijos pr.

Gie

dra

ičių

g.

J. Jasinskio g.

Gedimino pr.

Kal

vari

jų g.

Kal

vari

jų g

.

Subačiaus g.

Drujos g.

Kęstu

čio g.

Kęstu

čio g.

S. Konarskio

g.

Liepyno g.

Švitrigailos

g.

Švitrigailos g

.

Užupio g.

Suki

lėlių

g.

Polocko g.

A. Juozapavičiaus g.

Naugarduko g.

Pušų g.

Lvovo g.

Lvovo g.

Gedimino pr.

Rin

ktinės g

.

Sėlių g.

Sėlių g.

Pili

es g

.

Šeimyniškių g.

Šeimyniškių g.

Biru

tės g.

Birutės

g.

Liubarto g.

K. Kalinausko g.

Kazliškių g.

J. Tu

mo-

Vaižg

anto

g.

Šv. Ignoto g.

Vyten

io g.

Lukiškių g.

Krivių

g.

Kri

vių

g.

Pamėnkalnio g.

Liejyklos g.

Žirmūnų

g.

Tilto g

.

Krokuvos g.

Pakalnės g.

Latvių g.

Filare

tų g.

Kranto g.

Latvių g.

Ag

uonų

g.

Trakų g.

Šv.

Ka

zimiero g.

Joga

ilo

s g

.

Šaltinių g.

M. K. Paco g.

Vyt

au

to g

.

Vokiečių

g.

Aukštaičių g.

Olimpiečių

g.

Olimpi

ečių

g.

T. Narbuto g.

T. Narbuto g.

Traidenio g.

Muitinės

g.

J. I. Kraševskio g.

Sava

norių

pr.

Sava

norių

pr.

Paupio g.

Paupio g.

Rin

kti

nės

g.

Treniotos g.

Krokuvos g.

Tuskulėnų g.

Žygimantų g.

Totorių

g.

Didži

oji g

.

Rotu

šės

a.

Bo

kšto g.K

. D

on

elaiči

o g

.

Saka

lų g.

Z.

Sierakausko g.

Vyt

au

to g

.

Tau

ro g

.

Vilniau

s

g.

Ma

lon

ioji

g.

Ark

lių

g.

Gynėjų

g.

Un

ive r

site

to g

.

Sluškų

g.

V. K

ud

irko

s g

.

S. Konarsk

io g.

T. Ševčenkos g.

T. Ševčenkos g.

S. Moniuškos g.

Salto

nišk

ių g

.

A. Vivulskio g.

Lenktoji g.

Alg

irdo g.

Alg

irdo g.

Vykinto g.

D. Poškos g.

Vingrių

g.

A3

A2

A2

A3

A1

A1

A1

101

102

102

103

Vilnius

Žvėrynas

Senamiestis

Užupis

Naujamiestis

Piromontas

Skansenas

Gediminokalnas

Pavilniųregioninis

parkas

Vilniaus piliųvalstybinis

kultūrinis rezervatas

NERIS

NER

IS

NERIS

NER

IS

Vilnia

WC

WC

WC

WC

WC

VANDUO

ATSIGAIVINIMAS

WC

DUŠAS

MAISTAS

REGISTRACIJA

GEMMA MASAŽO ZONA

AKTYVIOSZONOS

VILNIAUS

MARATONO 2012 TRASA

BĖKIME UŽ KIEKVIENĄ VAIKĄ UNICEF VAIKŲ BĖGIMETRASOS IR NUOTOLIAI

Renginyje dalyviai varžysis penkiose skirtingose distancijose: mara-tono (42, 195 km), pusmaratonio (21, 098 km), ketvirtyje maratono (10, 549 km), Lietuvos pašto estafetėje ( 4 dalyviai po 10,549 km), RIMI šeimos bėgime (4,2 km). Bėgikai pasirinktas distancijas pradės ir baigs Vil-niaus Katedros aikštėje.

TARPTAUTINIO VILNIAUS MARATONO ISTORIJA

DALYVIO PAKETAS2004 m. rugsėjo 11 d. 42 kilo-

metrai 195 metrai Vilniaus gatvė-mis atvertė dar vieną puslapį miesto istorijoje.

Pirmojo tarptautinio Vilniaus maratono trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš 10 pasaulio šalių. Nuo 2006 metų renginio organizatoriai į renginio programą įtraukė pusės maratono bėgimo rungtį.

MARATONAS – 42, 195 km. Maratoną gali bėgti renginio dieną ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. Maratono distancijos įveikimo laikas yra limituotas, šią trasą turite įveikti greičiau, kaip per 5:30 h. Maratono starto laikas 9:30 val. Kate-dros akštėje. Rungties dalyviai turės įveikti keturis trasos ratus.

PUSMARATONIS - 21, 98 km. Šioje distancijoje startuoti gali ne jaunesni kaip 16m. asmenys. Trasą turite įveikti greičiau nei per 3 h. Startas 9:30val., kiekvienas dalyvis turės nubėgti du ratus.

KETVIRTIS MARATONO – 10, 549 km. Starto laikas – 9:30val. Šioje rungtyje laiko limito ir amžiaus apribojimų nėra.

LIETUVOS PAŠTO ESTAFETĖ – 4 X 10, 549 km. Šioje rungtyje gali dalyvauti tik komandos, sudarytos iš 4 as-menų. Kiekvienas komandos narys vienas po kito turės nu-bėgti po vieną trasos ratą, ir taip visa komanda kartu įveiks maratono distanciją – 42, 195 km. Startas – 9:30 val.

RIMI ŠEIMOS BĖGIMAS – 4,2 km.

Rungties starto laikas 14:30, laiko limitas – 1 h.

ATSIĖMIMAS. Visi užsiregistravę ir sumokėję registracijos mokestį daly-viai, savo Danske Banko Vilniaus maratono bėgimo paketą galės atsiimti rugpjūčio 7 -8 dienomis nuo 9:00 val. iki 19:00 val. PC „Europa“ antrame aukšte, „kabančiuose burbuluose“. Atsiimant paketą, būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Dalyviai, nespėję atsiimti paketo nurodytomis dienomis, tai galės padaryti renginio dieną Gedimino pr. organizatorių palapinėje. Ma-ratono, pusmaratonio, komandi-nės estafetės numerėliai dalinami nuo 7:00 iki 8:30 val. Mini ma-ratono nuo 7:00 iki 13:00 val.

• Bėgimonumerėlis;

• Laikomatavimoelektroninėmi-kroschema;

• 4žiogeliai;

• Lipdukasdaiktųsaugojimuiren-giniometu;

• Marškinėliai(bėgantiemsmara-toną arba nusipirkusiems iš or-ganizatorių).

INSTRUKCIJA1 Bėgimo numerėlis. Bėgimo metu,

kiekvienas dalyvis privalo būti pri-sisegęs (žiogeliai kiekvieno dalyvio pakete) savo bėgimo numerėlį ant marškinėlių priekio. Perduoti savo numerėlį kitam žmogui – griežtai draudžiama.

3 Daiktų saugojimo lipdukas. Ren-ginio metu visi pageidaujantys dalyviai savo daiktus galės palikti organizatoriams. Daiktai priima-mi saugojimui tik su užklijuotais lipdukais (rasite dalyvio pakete) ir tik sportiniame krepšyje.

3 Marškinėliai. Kiekvienam maratono dalyviui atsiimant dalyvio paketą bus įteikti firminiai adidas marški-nėliai. Tie, kurie marškinėlius įsigijo iš organizatorių, juos taip pat galės atsiimti kartu su dalyvio paketu.

2 Laiko matavimo elektroninė mikros-chema. Ji privalo būti pritvirtinta prie bato, batų raištelį perveriant per mi-kroschemoje esančias kilpas. Ši mikros-chema pradės matuoti jūsų laiką kirtus starto liniją ir nustos kirtus finišą liniją. Mikroschema yra vienkartinė, tad po renginio grąžinti jos organizatoriams ne-reikia. Pametus mikroschemą, dalyvio laikas nebebus skaičiuojamas ir jis nebus įtrauktas į varžybų protokolą. UŽ PALIKTUS VERTINGUS DAIKTUS ORGANIZATORIAI NEATSAKO.

BĖGIMO STARTAS: 2012 m. rugsėjo 9 d. 14:30 val.

VIETA: Katedros aikštė.

Registruokis nemokamai iki rugsėjo 7 d. www.unicef.lt

Bėgimas 2 - 12 metų vaikams

Melyna: C= 100 M= 60 Y= 40 K= 0Raudona: C= 20 M= 100 Y= 100 K= 10

©

2007-aisiais į 4-tą kartą su-rengtą šventę atvyko du profesi-onalūs bėgikai iš Kenijos. Vienas jų, Richard Rotich, nugalėjo, ma-ratono distanciją įveikęs per 2 val. 21 min. 15 sek. ir taip pagerinęs Vilniaus Tarptautinio maratono re-kordą. 2008-aisiais Diana Maciu-šonytė Lobačevskė pagerino trasos moterų rekordą, nubėgusi marato-ną per 2 val. 45 min. 31 sek.

Visi dalyviai bėgime dalyvauja laisva valia, niekieno neverčiami ir prisiima visą su dalyvavimu bėgime susijusią (tame tarpe su įvairiais svei-katos sutrikimais ir pan.) riziką bei

Dalyvių patogumui trasoje kas 5 km bus įrengtos vandens bei maiti-nimo stotelės, kuriose bus pateikia-mas vanduo, izotoniniai gėrimai bei

INFORMACIJA

SVARBI INFORMACIJA

vaisiai. Finišo zonoje įrengti tuale-tai, dušai. Viso renginio metu budės kvalifikuoti gydytojai, o nubėgusieji maratoną po finišo galės pasimė-gauti atpalaiduojančiu masažu.

įsipareigoja dėl to nereikšti maratono organizatoriams jokių pretenzijų.

Kilus klausimams ar neaišku-mams, susisiekti su mumis galite info@vilniausmaratonas.lt

E272

E272

E272

E272

E272

E272

An

tak

a ln

io g

.

Ma

i ro

ni o

g.

Maironio g.

Vil

nia

us

g.

T. Kosciuškos g.

Ola

ndų

g.

A. Goštauto

g.

M. Daukšos g.

Geleži

nio

Vilk

o g.

Gele

žinio

Vilko g.

Gel

ežin

io V

ilko

g.

Geleži

nio V

i lko

g.

Min

dau

go g

.

Min

daugo g

.

Latgalių g.

Subačiaus g.

P. V

ileiš

io g.

Rūd

ninkų

g.

Žvejų g.

Sporto g.

Vas

ario

16

-osi

os

g.

A.

Jakš

to g

.

A. G

ošta

uto

g.

A.

Goš

tau

to g.

J. Basanavičiaus g.

J. Basanavičiaus g.

Py

limo

g.

Pylimo

g.

A. Mickevičiaus g.

Upės

g.Upės g.

Upės g.

Konstitucijos pr.

Konstitucijos pr.

Gie

dra

ičių

g.

J. Jasinskio g.

Gedimino pr.

Kal

vari

jų g.

Kal

vari

jų g

.

Subačiaus g.

Drujos g.

Kęstu

čio g.

Kęstu

čio g.

S. Konarskio

g.

Liepyno g.

Švitrigailos

g.

Švitrigailos g

.

Užupio g.

Suki

lėlių

g.

Polocko g.

A. Juozapavičiaus g.

Naugarduko g.

Pušų g.

Lvovo g.

Lvovo g.

Gedimino pr.

Rin

ktinės g

.

Sėlių g.

Sėlių g.

Pili

es g

.

Šeimyniškių g.

Šeimyniškių g.

Biru

tės g.

Birutės

g.

Liubarto g.

K. Kalinausko g.

Kazliškių g.

J. Tu

mo-

Vaižg

anto

g.

Šv. Ignoto g.

Vyten

io g.

Lukiškių g.

Krivių

g.

Kri

vių

g.

Pamėnkalnio g.

Liejyklos g.

Žirmūnų

g.

Tilto g

.

Krokuvos g.

Pakalnės g.

Latvių g.

Filare

tų g.

Kranto g.

Latvių g.

Ag

uonų

g.

Trakų g.Š

v. Ka

zimiero g.

Joga

ilo

s g

.

Šaltinių g.

M. K. Paco g.

Vyt

au

to g

.

Vokiečių

g.

Aukštaičių g.

Olimpiečių

g.

Olimpi

ečių

g.

T. Narbuto g.

T. Narbuto g.

Traidenio g.

Muitinės

g.

J. I. Kraševskio g.

Sava

norių

pr.

Sava

norių

pr.

Paupio g.

Paupio g.

Rin

kti

nės

g.

Treniotos g.

Krokuvos g.

Tuskulėnų g.

Žygimantų g.

Totorių

g.

Didži

oji g

.

Rotu

šės

a.

Bo

kšto g.K

. D

on

elaiči

o g

.

Saka

lų g.

Z.

Sierakausko g.

Vyt

au

to g

.

Tau

ro g

.

Vilniau

s

g.

Ma

lon

ioji

g.

Ark

lių

g.

Gynėjų

g.

Un

ive r

site

to g

.

Sluškų

g.

V. K

ud

irko

s g

.

S. Konarsk

io g.

T. Ševčenkos g.

T. Ševčenkos g.

S. Moniuškos g.

Salto

nišk

ių g

.

A. Vivulskio g.

Lenktoji g.

Alg

irdo g.

Alg

irdo g.

Vykinto g.

D. Poškos g.

Vingrių

g.

A3

A2

A2

A3

A1

A1

A1

101

102

102

103

Vilnius

Žvėrynas

Senamiestis

Užupis

Naujamiestis

Piromontas

Skansenas

Gediminokalnas

Pavilniųregioninis

parkas

Vilniaus piliųvalstybinis

kultūrinis rezervatas

NERIS

NER

IS

NERIS

NER

IS

Vilnia

WC

WC

E272

E272

E272

E272

E272

E272

An

tak

a ln

io g

.

Ma

i ro

ni o

g.

Maironio g.

Vil

nia

us

g.

T. Kosciuškos g.

Ola

ndų

g.

A. Goštauto

g.

M. Daukšos g.

Geleži

nio

Vilk

o g.

Gele

žinio

Vilko g.

Gel

ežin

io V

ilko

g.

Geleži

nio V

i lko

g.

Min

dau

go g

.

Min

daugo g

.

Latgalių g.

Subačiaus g.

P. V

ileiš

io g.

Rūd

ninkų

g.

Žvejų g.

Sporto g.

Vas

ario

16

-osi

os

g.

A.

Jakš

to g

.

A. G

ošta

uto

g.

A.

Goš

tau

to g.

J. Basanavičiaus g.

J. Basanavičiaus g.

Py

limo

g.

Pylimo

g.

A. Mickevičiaus g.

Upės

g.Upės g.

Upės g.

Konstitucijos pr.

Konstitucijos pr.

Gie

dra

ičių

g.

J. Jasinskio g.

Gedimino pr.

Kal

vari

jų g.

Kal

vari

jų g

.

Subačiaus g.

Drujos g.

Kęstu

čio g.

Kęstu

čio g.

S. Konarskio

g.

Liepyno g.

Švitrigailos

g.

Švitrigailos g

.

Užupio g.

Suki

lėlių

g.

Polocko g.

A. Juozapavičiaus g.

Naugarduko g.

Pušų g.

Lvovo g.

Lvovo g.

Gedimino pr.

Rin

ktinės g

.

Sėlių g.

Sėlių g.

Pili

es g

.

Šeimyniškių g.

Šeimyniškių g.

Biru

tės g.

Birutės

g.

Liubarto g.

K. Kalinausko g.

Kazliškių g.

J. Tu

mo-

Vaižg

anto

g.

Šv. Ignoto g.

Vyten

io g.

Lukiškių g.

Krivių

g.

Kri

vių

g.

Pamėnkalnio g.

Liejyklos g.

Žirmūnų

g.

Tilto g

.

Krokuvos g.

Pakalnės g.

Latvių g.

Filare

tų g.

Kranto g.

Latvių g.

Ag

uonų

g.

Trakų g.

Šv.

Ka

zimiero g.

Joga

ilo

s g

.

Šaltinių g.

M. K. Paco g.

Vyt

au

to g

.

Vokiečių

g.

Aukštaičių g.

Olimpiečių

g.

Olimpi

ečių

g.

T. Narbuto g.

T. Narbuto g.

Traidenio g.

Muitinės

g.

J. I. Kraševskio g.

Sava

norių

pr.

Sava

norių

pr.

Paupio g.

Paupio g.

Rin

kti

nės

g.

Treniotos g.

Krokuvos g.

Tuskulėnų g.

Žygimantų g.

Totorių

g.

Didži

oji g

.

Rotu

šės

a.

Bo

kšto g.K

. D

on

elaiči

o g

.

Saka

lų g.

Z.

Sierakausko g.

Vyt

au

to g

.

Tau

ro g

.

Vilniau

s

g.

Ma

lon

ioji

g.

Ark

lių

g.

Gynėjų

g.

Un

ive r

site

to g

.

Sluškų

g.

V. K

ud

irko

s g

.

S. Konarsk

io g.

T. Ševčenkos g.

T. Ševčenkos g.

S. Moniuškos g.

Salto

nišk

ių g

.

A. Vivulskio g.

Lenktoji g.

Alg

irdo g.

Alg

irdo g.

Vykinto g.

D. Poškos g.

Vingrių

g.

A3

A2

A2

A3

A1

A1

A1

101

102

102

103

Vilnius

Žvėrynas

Senamiestis

Užupis

Naujamiestis

Piromontas

Skansenas

Gediminokalnas

Pavilniųregioninis

parkas

Vilniaus piliųvalstybinis

kultūrinis rezervatas

NERIS

NER

IS

NERIS

NER

IS

Vilnia

WC

WC

WC

WC

WC

VANDUO

ATSIGAIVINIMAS

WC

DUŠAS

MAISTAS

REGISTRACIJA

GEMMA MASAŽO ZONA

AKTYVIOSZONOS

VILNIAUS

MARATONO 2012 TRASA

BĖKIME UŽ KIEKVIENĄ VAIKĄ UNICEF VAIKŲ BĖGIMETRASOS IR NUOTOLIAI

Renginyje dalyviai varžysis penkiose skirtingose distancijose: mara-tono (42, 195 km), pusmaratonio (21, 098 km), ketvirtyje maratono (10, 549 km), Lietuvos pašto estafetėje ( 4 dalyviai po 10,549 km), RIMI šeimos bėgime (4,2 km). Bėgikai pasirinktas distancijas pradės ir baigs Vil-niaus Katedros aikštėje.

TARPTAUTINIO VILNIAUS MARATONO ISTORIJA

DALYVIO PAKETAS2004 m. rugsėjo 11 d. 42 kilo-

metrai 195 metrai Vilniaus gatvė-mis atvertė dar vieną puslapį miesto istorijoje.

Pirmojo tarptautinio Vilniaus maratono trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš 10 pasaulio šalių. Nuo 2006 metų renginio organizatoriai į renginio programą įtraukė pusės maratono bėgimo rungtį.

MARATONAS – 42, 195 km. Maratoną gali bėgti renginio dieną ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. Maratono distancijos įveikimo laikas yra limituotas, šią trasą turite įveikti greičiau, kaip per 5:30 h. Maratono starto laikas 9:30 val. Kate-dros akštėje. Rungties dalyviai turės įveikti keturis trasos ratus.

PUSMARATONIS - 21, 98 km. Šioje distancijoje startuoti gali ne jaunesni kaip 16m. asmenys. Trasą turite įveikti greičiau nei per 3 h. Startas 9:30val., kiekvienas dalyvis turės nubėgti du ratus.

KETVIRTIS MARATONO – 10, 549 km. Starto laikas – 9:30val. Šioje rungtyje laiko limito ir amžiaus apribojimų nėra.

LIETUVOS PAŠTO ESTAFETĖ – 4 X 10, 549 km. Šioje rungtyje gali dalyvauti tik komandos, sudarytos iš 4 as-menų. Kiekvienas komandos narys vienas po kito turės nu-bėgti po vieną trasos ratą, ir taip visa komanda kartu įveiks maratono distanciją – 42, 195 km. Startas – 9:30 val.

RIMI ŠEIMOS BĖGIMAS – 4,2 km.

Rungties starto laikas 14:30, laiko limitas – 1 h.

ATSIĖMIMAS. Visi užsiregistravę ir sumokėję registracijos mokestį daly-viai, savo Danske Banko Vilniaus maratono bėgimo paketą galės atsiimti rugpjūčio 7 -8 dienomis nuo 9:00 val. iki 19:00 val. PC „Europa“ antrame aukšte, „kabančiuose burbuluose“. Atsiimant paketą, būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Dalyviai, nespėję atsiimti paketo nurodytomis dienomis, tai galės padaryti renginio dieną Gedimino pr. organizatorių palapinėje. Ma-ratono, pusmaratonio, komandi-nės estafetės numerėliai dalinami nuo 7:00 iki 8:30 val. Mini ma-ratono nuo 7:00 iki 13:00 val.

• Bėgimonumerėlis;

• Laikomatavimoelektroninėmi-kroschema;

• 4žiogeliai;

• Lipdukasdaiktųsaugojimuiren-giniometu;

• Marškinėliai(bėgantiemsmara-toną arba nusipirkusiems iš or-ganizatorių).

INSTRUKCIJA1 Bėgimo numerėlis. Bėgimo metu,

kiekvienas dalyvis privalo būti pri-sisegęs (žiogeliai kiekvieno dalyvio pakete) savo bėgimo numerėlį ant marškinėlių priekio. Perduoti savo numerėlį kitam žmogui – griežtai draudžiama.

3 Daiktų saugojimo lipdukas. Ren-ginio metu visi pageidaujantys dalyviai savo daiktus galės palikti organizatoriams. Daiktai priima-mi saugojimui tik su užklijuotais lipdukais (rasite dalyvio pakete) ir tik sportiniame krepšyje.

3 Marškinėliai. Kiekvienam maratono dalyviui atsiimant dalyvio paketą bus įteikti firminiai adidas marški-nėliai. Tie, kurie marškinėlius įsigijo iš organizatorių, juos taip pat galės atsiimti kartu su dalyvio paketu.

2 Laiko matavimo elektroninė mikros-chema. Ji privalo būti pritvirtinta prie bato, batų raištelį perveriant per mi-kroschemoje esančias kilpas. Ši mikros-chema pradės matuoti jūsų laiką kirtus starto liniją ir nustos kirtus finišą liniją. Mikroschema yra vienkartinė, tad po renginio grąžinti jos organizatoriams ne-reikia. Pametus mikroschemą, dalyvio laikas nebebus skaičiuojamas ir jis nebus įtrauktas į varžybų protokolą. UŽ PALIKTUS VERTINGUS DAIKTUS ORGANIZATORIAI NEATSAKO.

BĖGIMO STARTAS: 2012 m. rugsėjo 9 d. 14:30 val.

VIETA: Katedros aikštė.

Registruokis nemokamai iki rugsėjo 7 d. www.unicef.lt

Bėgimas 2 - 12 metų vaikams

Melyna: C= 100 M= 60 Y= 40 K= 0Raudona: C= 20 M= 100 Y= 100 K= 10

©

2007-aisiais į 4-tą kartą su-rengtą šventę atvyko du profesi-onalūs bėgikai iš Kenijos. Vienas jų, Richard Rotich, nugalėjo, ma-ratono distanciją įveikęs per 2 val. 21 min. 15 sek. ir taip pagerinęs Vilniaus Tarptautinio maratono re-kordą. 2008-aisiais Diana Maciu-šonytė Lobačevskė pagerino trasos moterų rekordą, nubėgusi marato-ną per 2 val. 45 min. 31 sek.

Visi dalyviai bėgime dalyvauja laisva valia, niekieno neverčiami ir prisiima visą su dalyvavimu bėgime susijusią (tame tarpe su įvairiais svei-katos sutrikimais ir pan.) riziką bei

Dalyvių patogumui trasoje kas 5 km bus įrengtos vandens bei maiti-nimo stotelės, kuriose bus pateikia-mas vanduo, izotoniniai gėrimai bei

INFORMACIJA

SVARBI INFORMACIJA

vaisiai. Finišo zonoje įrengti tuale-tai, dušai. Viso renginio metu budės kvalifikuoti gydytojai, o nubėgusieji maratoną po finišo galės pasimė-gauti atpalaiduojančiu masažu.

įsipareigoja dėl to nereikšti maratono organizatoriams jokių pretenzijų.

Kilus klausimams ar neaišku-mams, susisiekti su mumis galite info@vilniausmaratonas.lt

GENERALINIS RĖMĖJAS:

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:

INFORMACINIAI RĖMĖJAI:RĖMĖJAI:

Restoranas „Vapiano“ maratono bei pusmaratonio distancijų bėgikams

dovanoja nemokamą Vapiano pasta party kuponą makaronams, o visiems

Danske Banko Vilniaus maratono dalyviams, restorane parodžius

bėgimo numerį - MAKARONUS TIK UŽ 9,9 LT.

DANSKE BANKO VILNIAUS MARATONO

DANSKE BANKO VILNIAUS MARATONO INFORMACINIS BUKLETAS DALYVIAMS

SVEIKI!

MARATONO istorija

ARBA KUR IŠ TIKRO

BĖGO FILIPIDAS?

500 lt kiekvieną mėnesį

visus metus Danske banko Vilniaus maratono

dalyviams mūsų draugo Europos PC dovana - viena moteris, vienas vyras ir viena šeima visus metus kiekvieną

mėnesį galės išleist po 500 lt pirkiniams Europos PC

50 lt klasikinio maratono

dalyviamsKiekvienam pasirinkusiam bėgti visa maratoną 42 km 195 m EUROPOS

PC dovanoją 50 litų kuponą pirkiniams Europos PC parduotuvėse.

Tradicinė, visiems žino-ma maratono versija apie narsų karį Filipidą, po mūšio atbėgusį iš Maratono lauko į Atėnus, surikusį „Nenikeka-men!“ („Mes nugalėjome!“) ir kritusį nuo mirtino išseki-

mo, pasirodo, nėra pa-grįsta jokiais istoriniais duomenimis. Herodo-tas, kurio dėka istori-jos mokslas žino šitiek detalių apie patį mūšį, nieko apie tai neužsi-

mena. Paprasta logika nelei-džia aklai tikėti, kad graikai apie 40 km nuotoliui įveikti kalvota vietove pasiuntė ne raitelį, o bėgiką.

Pirmąsyk dramatišką Filipido bėgimo ir mirties

istoriją raštu išdėstė ne metraštininkas, o... poetas Robertas Browningas savo eilėraštyje „Pheidippides“ 1879 metais, t.y. daugiau negu po 2300 metų nuo aprašomo „fakto“. Gali būti, kad greičiausiai būtent tos eilės įkvėpė XIX a. Olim-pinių žaidynių atgaivinimo iniciatorius, gal net patį Pierrą de Couberteną su-dėlioti populiariąją legendą taip, kad ji tikrai jaudintų.

Danske Banko Vilniaus maratonas spaudžia jums ranką ir mainais už jūsų pažadus nugalėti patiems save -siūlo euforiją, kuri tęsiasi ilgai. Nugalėti save reiškia ne tik stoti prie starto li-nijos maratono dieną, bet ir kasdien ryžtingai autis sportinius batus prieš treniruotę. Danske Banko Vilniaus maratonas jumis didžiuojasi, nes tik tokių kaip jūs – drąsių, ištvermingų, jude-sio laisvę gerbiančių žmonių dėka, pasiekiami rekordai ne tik sporte, bet ir ekonomikoje, po-litikoje, moksle, mene. Bėgti ar stovėti vietoje – štai kur klausimas!

Vilniaus maratonas bėga jau devinti me-tai. Tai didžiausias bėgimo renginys Lietuvoje, pradėtas rengti dar 2004 m. Tąkart Vilniaus maratone dalyvavo daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš viso pasaulio. Nuo to laiko Vilniaus maratonas augo bei plėtėsi ir šie-met Vilniaus maratone planuojama daugiau kaip 4000 dalyvių bei 5000 žiūrovų.

Mes, Danske Banko Vilniaus maratono ren-gėjai, siekiame surengti šventę ir miestui, ir kie-kvienam jūsų asmeniškai. Todėl dėkojame visiems rėmėjams, kurie suteikia galimybę šiam renginiui

įvykti, visiems miestiečiams – už „maratonininkų“ palaikymą, savanoriams – už buvimą kartu ir ati-duotą laiką, sirgaliams – už kiekvieną padrąsinantį šūksnį, o labiausiai – bėgikams, kurie nepabūgsta savo kojomis išmatuoti nuostabaus grožio Vilniaus senamiesčio grindinio.

Linkime, kad jūsų patirtis skriejant Vilniaus gatvėmis būtų nepakartojama ir įsimintų vi-sam gyvenimui. Į visus klausimus, kurie jums gali kilti apie maratoną atsakysime žemiau. Jei prireiktų daugiau informacijos, ieškokite jos www.vilniausmaratonas.lt.

MOKSLEVI, LAIMĖK G&G KONCERTĄ TAVO MOKYKLOJE. SUBURK SAVO KOMANDĄ. DAUGIAU INFO WWW.VILNIAUSMARATONAS.LT

PASTA PARTY*

*daugiau informacijos restorane „Vapiano“

Nr. 13 2012 m. rugpjūtis

SPECIALUS

SAVAITRAŠČIO

„15MIN“ PRIEDAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

„Nuolatinė tikro poeto būsena – supratimas, kad esi nieko

nepadaręs ir nieko vertas. Tačiau būna akimirkų, kai esi

laimingas. Tai susiję su kūryba, su tuo, ką kuri dabar.

Dėl tokių akimirkų ir verta kurti. Kažkur esu užsirašęs tokį sakinį:

„Kurti – štai kur prasmė. Sukurti – štai kur beprasmybė.“ Ir nors

suprantu, kad nieko gero iš viso to nebus, vis tiek stengiuosi ir

darau tai, ką turbūt privalau daryti.“

Aidas Marčėnas

LEIDINIO PARTNERIAI

J.KAL

INSK

O NU

OTR.

Pradėkime nuo oficialių raštų. 1993-iaisiais, stodamas į Rašytojų sąjungą, Aidas Marčėnas pateikė tokią savo biografiją:

„Gimiau 1960 metais rugsėjo 24 dieną Kaune. Augau žiemą Kaune, vasarą Maišymuose, nuo 1964 metų gyvenu Vilniuje. Pradėjau ir baigiau Vilniaus 22-ą vidurinę mokyklą, makalavausi Klaipėdos ir

Vilniaus konservatorijose. Nuo 1982 metų galutinai apsisprendžiau tapti poetu, ir tada mano gyvenimas pasibaigė.“

Rašytojų sąjungos valdybai poetas yra parašęs ir tokį raštą, 1994-aisiais publikuotą savaitraštyje „Literatūra ir menas“: „Prašau man dabar išmokėti pinigus, kuriuos Rašytojų sąjunga vis vien turėtų

išleisti mano karstui bei būsimoms laidotuvėms, nes po mirties susideginsiu ir išsibarstysiu po Lietuvą. O dabar noriu valgyti.“

Tačiau abiejų raštų egzistavimą prieš kokius penkerius metus paneigė jaunas pankas Lukas, kuris man pasakė, kad tokio poeto

nėra. Tąkart viename sostinės rūsių skaitėme poeziją. „Sveiki, atsinešiau Marčėną“, – ištariau ir buvau bepradedąs

skaityti, bet iš už kampo išgirdau kikenimą. „Gal Mačernį?“ – visiems girdint sušuko Lukas.

Tą naktį su juo šiaip taip sutarėme, kad yra ir Mačernis, ir Marčėnas, o pastarojo eilėraščio eilutė „juk mirs visi! bet aš vis tiek labiausiai“ Lukui pasirodė „nieko“. Susitikus po metų, Lukas prisiminė šią eilutę.

Tiesa, ji neišvengė interpretacijos ir iš jo lūpų suskambo taip: „Aš labai numirsiu.“

Aidas Marčėnas – vienas populiariausių ir produktyviausių dabarties poetų, keliolikos knygų autorius. Jis yra apdovanotas visomis pagrindinėmis literatūros premijomis – Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus, „Poezijos pavasario“, Jotvingių. 2005-aisiais

už „klasikinių vertybių ir šiuolaikiškumo dermę“ poetas įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Man jo poezija reiškia šiek tiek daugiau nei „nieko“. Bet, Lukai, čia viskas skirta tau.

Mindaugas Nastaravičius

Šifruojant pašnekovo žodžius, skaitytojui kartais taip pat norima pranešti, ką tas pašnekovas daro. Pavyzdžiui, šypsosi, nutyla, susimąsto. Ypač įdomu įsivaizduoti žodį susimąsto. Skaitant šį tekstą, skaitytojui teks pačiam spręsti, kada pašnekovas šypsosi, o kada – nebe. Be abejo, susimąstymų irgi bus.

IŠ KNYGOS „ŠULINYS“, 1988:

Aidas Marčėnas yra dirbęs tokius darbus (pateikiama ne pagal svarbą ir atlyginimo dydį): sargu autoservise, apšvietėju Operos ir baleto teatre, gaisrininku Akademiniame dramos teatre, knygų pakuotoju. Be šių patirčių, jis yra sodinęs ir kirtęs medžius, traukiniais lydėjęs karves į Aziją, taip pat dirbęs kūriku Vilniaus universiteto Botanikos sode. Ką veikė kūrikas? „Vasarą „dirbau“ lauko darbininku, sukasdavau lysves, o žiemą kas 40 minučių reikėdavo perjungti katilo kompresorių. Budėdavau visą parą, o tada – trys laisvos.“ Dirbdamas Botanikos sode jis parašė knygą „Angelas“.

– O leisdavote kokiam poetui už jus perjungti tą kompresorių? Vis tiek ateidavo naktį bičiuliai aplankyti.

– Poetai turėjo kitų reikalų. Jiems buvo aktualiau, kaip savo panai nuskinti vienintelę visoje Lietuvoje pražydusią orchidėją. Tekdavo kautis su tais poetais.

– Kas tie poetai?

– Vienų jau nebėra, kiti – žymūs.

IŠ KNYGOS „ANGELAS“, 1991:

„Nusprendžiau nebesigėdyti, kad esu poetas.“ Klausiu, kada viskas prasidėjo? Ar pasakė, ar pats suprato? „Poetu tikriausiai buvau visada, bet „pasidariau“ tada, kai mane įvertino artimiausi draugai iš Gorkynės – dabartinės Pilies gatvės, kuri jaunystės metais buvo labai svarbi poetaujančiųjų gyvenimui ir išgyvenimui. Vėliau, nuvildami Gorkynės bičiulius, įvertino

ir didieji. Mano didieji, lengvai ir sunkiai mylimiausi: Jonas Strielkūnas, Sigitas Geda. Labai daug reiškė būti pripažintam Tomo Venclovos, Vytauto Bložės, Marcelijaus Martinaičio, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno ar Juozo Erlicko. Nepavyks nutylėti jauno ir aršaus Sigito Parulskio. Ankstyvąsias knygeles yra recenzavusios net lietuvių poezijos klasikės – Judita Vaičiūnaitė, Onė Baliukonytė. Rimtų dalykų nerimtai mokė Edmondas Kelmickas. O rimčiausi mokytojai buvo ir yra T.Venclova bei S.Geda. Vienas – beprotiškai racionalus, kitas – beprotiškai iracionalus. Vis stebiuosi, kaip jiedu gražiai mano sąmonėje sutaria.“

IŠ KNYGOS „DULKĖS“, 1993:

Aido Marčėno knygų redaktorius Valentinas Sventickas 2008-aisiais parašė monografinę studiją „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“. Pirmame knygos puslapyje literatūros kritikas klausia, „kas yra Aidas?“ Ir atsako: „Tokiu vardu pavadintas žmogus, tapęs poetu ir tą savo vardą įprasminęs.“ Valentinas Sventickas rašo apie tai, kad Aidas Marčėnas yra puikiai įvaldęs ir klasikines, ir šiuolaikines poezijos formas. Taip pat jis rašo apie kelnes: „1994-aisiais, pakviestas skaityti Nacionalinio dramos teatro scenoje, Rašytojų sąjungos pirmininkui pasakė neturįs tinkamų kelnių. Pirmininkui teko pasirūpinti.“

IŠ KNYGOS „METAI BE ŽIOGO“, 1994:

– O kaip jūsų tėvai žiūrėjo į sūnų poetą?

– Labai sudėtingas šitas klausimas... Mama Eglė, muzikologė, priėmė lengviau. Jai buvo svarbiausia, kad sūnus kažką veikia – ne tik valkatauja, bet ir rašinėja. Mama labai daug prisidėjo – pavyzdžiui, darbe perspausdindavo mano eilėraščius mašinėle. Tačiau tai nereiškia, kad ji tikėjo, jog esu kažko vertas poetas. Apie tai jai pasakė draugės. Ir dabar mamai atrodo (labai teisingai), kad būti žmogumi yra didesnė vertybė nei būti poetu. Su šviesaus atminimo tėvu Vaidotu buvo sunkiau.

– Kodėl?

– Ir šitas klausimas – sudėtingas... Tėvas – mažų mažiausiai inžinieriumi mane matęs technokratas, baigęs tiksliuosius mokslus, dėstęs Kornelijui Plateliui. Apie kūrybą jis sakydavo paprastai: jeigu žmogus nori, tegul rašo, bet būtų geriau, kad negertų ir susitvarkytų šeimyninį gyvenimą. Jam, Lietuvos karininko vaikui, buvo svarbūs įvertinimai, antpečiai, tad tėvo akyse išsipildžiau tik gavęs Nacionalinę premiją.

IŠ KNYGOS „VARGŠAS JORIKAS“, 1998:

2001-ieji. Lietuvos televizijos laida „Kultūros spąstai“. Joje pristatoma Aido Marčėno knyga „Dėvėti“. Laidą vedantis rašytojas Marius Ivaškevičius paklausia, kaip reikėtų skaityti šio rinkinio pavadinimą – ar tai bendratis, ar būdvardžio daugiskaita? Poetas atsako: „Taip, kaip tau patinka.“ O man patiko laidos metu išsakyta poeto, rašytojo Sigito Parulskio nuomonė: „Aidas yra vienas iš tų paskutinių mohikanų, kurie archajiška forma stengiasi priešintis realybės netobulumui. Jis iš visos tos komandos yra ryškiausias, jeigu kalbėsime apie Aidą kaip apie postsovietinio laikmečio ženklą. Čia – kaip su kosmonautais: ruošia – daug, bet į kosmosą skrenda vienas. Aidas yra mūsų poezijos Gagarinas.“

IŠ KNYGOS „DĖVĖTI“, 2001:

– Gavęs Nacionalinę pagalvojau ir iki šiol taip manau: jeigu jau ir aš esu geras poetas, tuomet prasti reikalai su mūsų poezija.

– Bet pats atsistojęs gatvėje neklykiate, kad esate geras.

– Buvo laikai, kai sakiau, kad esu genijus. Bet tai yra tam tikra „bendravimo“ forma. Iš to, kaip reaguoja aplinkiniai, apie juos galima nemažai sužinoti. Žinoma, ir apie save.

– O jeigu rimtai.

– Jeigu rimtai, be įsivaizdavimo, kad esi išskirtinis – ne geresnis, ne blogesnis, o tiesiog kitoks, galintis pamatyti, išgirsti, pajusti kažką savitai, kažką, ko nemato ir negirdi kiti – turbūt nieko nesukursi. Suvoki šią ribinę situaciją? Kažkas tai gali pavadinti didybės manija, bet štai dabar aš sėdžiu ir žiūriu į šitas ramunes ant stalo. Niekas kitas pasaulyje šiuo metu lygiai taip pat į jas nežiūri. Kaip ir niekas kitas neišgyvena tavo žvilgsnio į mane.

– Bet tai dar nėra poezija.

– Poetas visa tai gali pakelti į aukštesnį, poetinį, lygmenį, iš asmeniškumo padaryti universaliją. Paradoksas, bet tuomet mane supranta dar mažiau žmonių. Bet su tais, kurie supranta, pasikalbame iš tikrųjų. Eilėraštyje mes, gyvieji ir mirusieji, vieni kitus matome, girdime ir užjaučiame.

IŠ KNYGOS „PASAULIAI“, 2005:

Kada nors turėtų pasirodyti „Sakiniai“, antra Aido Marčėno prozos knyga. Pirmąją – prieš ketverius metus išleistą kritinių straipsnių, esė ir pokalbių rinktinę „Būtieji kartiniai“ – autorius pradeda tokiu sakiniu: „Du tūkstančiai septintųjų metų šaltą vasario dieną, dalį bibliotekos iš Vilniaus pergabenus į Palangą, bogindamas į palėpę trečiajame namo aukšte septynioliktą pilną nelabai kam reikalingų knygų lentyną, supratau: knyga yra nuostabus, vienas didžiausių žmonijos išradimų. Vienas idiotiškiausių žmonijos išradimų – knygos.“ Kad ir kaip ten bebūtų, šioje knygoje žvilgsnis nukreiptas į poeziją, kontekstus, žmones, tradicinės ir moderniosios poezijos santykį. Žiūrėdamas į tas ramunes, klausiu, ar rimuoti – atgyvena? Poetas atsako: „Vienam gali rūpėti tik klasikinės formos, kitas sako, kad visa tai – atgyvena, kad jis – avangardistas. Tačiau juos abu į tikrą poeziją išneš ne formos, ne stiliai, ne temos, o talentas. Kiekvienoje kartoje atsiranda talentų, kurie, besikapanodami kalbos okeane, pagaunami likimo bangos ir išnešami į neišvengiamybę.“

IŠ KNYGOS „ŠOKIAI“, 2008:

Sugrįžtame prie Aido Marčėno mamos nuomonės, kad būti žmogumi yra didesnė vertybė nei būti poetu. Klausiu, kur ir kaip atsiranda nesutarimas, nesutapimas tarp vieno ir kito. „Rašau prozos knygą, kuri turi tokį prierašą: „Subalansuota poetams, bet tinka ir žmonėms.“ Tačiau dabar galvoju, kad yra ir kitas, šiek tiek teisingesnis, požiūris. Galbūt poetui būti poetu ir yra vienintelis tikras būdas būti žmogumi.“

IŠ KNYGOS „DIEVŲ TAUPYKLĖ“, 2009:

Aidas Marčėnas prisiminė viename eilėraščių rašęs: „Myliu Vilnių, nes jis/ išskaptuoja iš stuobrio poetą.“ Dabar jam atrodo, kad tą patį galima pasakyti ir apie žmogų: „Rašydamas poeziją, tu visų pirma susiduri su asmenybės problema – su žmogaus demonais ir angelais, kurie jį lydi visą gyvenimą. Tokia yra šio gyvenimo dramaturgija. Pirmame veiksme žodį „poetas“ ištardavau ir kaip pasiteisinimą – „esu poetas, galiu sau tą ir tą leisti“. Antrąjį veiksmą praleidau bufete. Trečiame veiksme galvoju kitaip. Anksčiau ar vėliau supranti, kad būti poetu ir yra būti žmogumi, nors į žmogiškąjį lygmenį tave galbūt iškelia ne tavo gyvenimas, o tavo kūryba.“

IŠ KNYGOS „IŠTRUPĖJUSIOS ERDVĖS“, 2012:

Pirmasis jūsų čia skaitytas eilėraštis iš pirmosios Aido Marčėno knygos – apie nupjautą klevą. Šių metų gegužės 3-iąją, poetui atėjus į Rašytojų sąjungos leidyklą pasiimti naujausios knygos „Ištrupėjusios erdvės“, tuo pat metu buvo pjaunamas čia augęs klevas. Poetas ištarė: „Štai iš ko gaminamos poezijos knygos.“ Tą klevą supjaustė ir išvežė. Sakykim, sutapimas. Sakykim, niekas tame kleve nesislėpė.

„POETUI BŪTI POETU – BŪDAS BŪTI ŽMOGUMI“

J.KALINSKO NUOTR.

Šifruojant pašnekovo žodžius, skaitytojui kartais taip pat norima pranešti, ką tas pašnekovas daro. Pavyzdžiui, šypsosi, nutyla, susimąsto. Ypač įdomu įsivaizduoti žodį susimąsto. Skaitant šį tekstą, skaitytojui teks pačiam spręsti, kada pašnekovas šypsosi, o kada – nebe. Be abejo, susimąstymų irgi bus.

IŠ KNYGOS „ŠULINYS“, 1988:

Aidas Marčėnas yra dirbęs tokius darbus (pateikiama ne pagal svarbą ir atlyginimo dydį): sargu autoservise, apšvietėju Operos ir baleto teatre, gaisrininku Akademiniame dramos teatre, knygų pakuotoju. Be šių patirčių, jis yra sodinęs ir kirtęs medžius, traukiniais lydėjęs karves į Aziją, taip pat dirbęs kūriku Vilniaus universiteto Botanikos sode. Ką veikė kūrikas? „Vasarą „dirbau“ lauko darbininku, sukasdavau lysves, o žiemą kas 40 minučių reikėdavo perjungti katilo kompresorių. Budėdavau visą parą, o tada – trys laisvos.“ Dirbdamas Botanikos sode jis parašė knygą „Angelas“.

– O leisdavote kokiam poetui už jus perjungti tą kompresorių? Vis tiek ateidavo naktį bičiuliai aplankyti.

– Poetai turėjo kitų reikalų. Jiems buvo aktualiau, kaip savo panai nuskinti vienintelę visoje Lietuvoje pražydusią orchidėją. Tekdavo kautis su tais poetais.

– Kas tie poetai?

– Vienų jau nebėra, kiti – žymūs.

IŠ KNYGOS „ANGELAS“, 1991:

„Nusprendžiau nebesigėdyti, kad esu poetas.“ Klausiu, kada viskas prasidėjo? Ar pasakė, ar pats suprato? „Poetu tikriausiai buvau visada, bet „pasidariau“ tada, kai mane įvertino artimiausi draugai iš Gorkynės – dabartinės Pilies gatvės, kuri jaunystės metais buvo labai svarbi poetaujančiųjų gyvenimui ir išgyvenimui. Vėliau, nuvildami Gorkynės bičiulius, įvertino

ir didieji. Mano didieji, lengvai ir sunkiai mylimiausi: Jonas Strielkūnas, Sigitas Geda. Labai daug reiškė būti pripažintam Tomo Venclovos, Vytauto Bložės, Marcelijaus Martinaičio, Donaldo Kajoko, Antano A. Jonyno ar Juozo Erlicko. Nepavyks nutylėti jauno ir aršaus Sigito Parulskio. Ankstyvąsias knygeles yra recenzavusios net lietuvių poezijos klasikės – Judita Vaičiūnaitė, Onė Baliukonytė. Rimtų dalykų nerimtai mokė Edmondas Kelmickas. O rimčiausi mokytojai buvo ir yra T.Venclova bei S.Geda. Vienas – beprotiškai racionalus, kitas – beprotiškai iracionalus. Vis stebiuosi, kaip jiedu gražiai mano sąmonėje sutaria.“

IŠ KNYGOS „DULKĖS“, 1993:

Aido Marčėno knygų redaktorius Valentinas Sventickas 2008-aisiais parašė monografinę studiją „Šitas Aidas, šitas Marčėnas“. Pirmame knygos puslapyje literatūros kritikas klausia, „kas yra Aidas?“ Ir atsako: „Tokiu vardu pavadintas žmogus, tapęs poetu ir tą savo vardą įprasminęs.“ Valentinas Sventickas rašo apie tai, kad Aidas Marčėnas yra puikiai įvaldęs ir klasikines, ir šiuolaikines poezijos formas. Taip pat jis rašo apie kelnes: „1994-aisiais, pakviestas skaityti Nacionalinio dramos teatro scenoje, Rašytojų sąjungos pirmininkui pasakė neturįs tinkamų kelnių. Pirmininkui teko pasirūpinti.“

IŠ KNYGOS „METAI BE ŽIOGO“, 1994:

– O kaip jūsų tėvai žiūrėjo į sūnų poetą?

– Labai sudėtingas šitas klausimas... Mama Eglė, muzikologė, priėmė lengviau. Jai buvo svarbiausia, kad sūnus kažką veikia – ne tik valkatauja, bet ir rašinėja. Mama labai daug prisidėjo – pavyzdžiui, darbe perspausdindavo mano eilėraščius mašinėle. Tačiau tai nereiškia, kad ji tikėjo, jog esu kažko vertas poetas. Apie tai jai pasakė draugės. Ir dabar mamai atrodo (labai teisingai), kad būti žmogumi yra didesnė vertybė nei būti poetu. Su šviesaus atminimo tėvu Vaidotu buvo sunkiau.

– Kodėl?

– Ir šitas klausimas – sudėtingas... Tėvas – mažų mažiausiai inžinieriumi mane matęs technokratas, baigęs tiksliuosius mokslus, dėstęs Kornelijui Plateliui. Apie kūrybą jis sakydavo paprastai: jeigu žmogus nori, tegul rašo, bet būtų geriau, kad negertų ir susitvarkytų šeimyninį gyvenimą. Jam, Lietuvos karininko vaikui, buvo svarbūs įvertinimai, antpečiai, tad tėvo akyse išsipildžiau tik gavęs Nacionalinę premiją.

IŠ KNYGOS „VARGŠAS JORIKAS“, 1998:

2001-ieji. Lietuvos televizijos laida „Kultūros spąstai“. Joje pristatoma Aido Marčėno knyga „Dėvėti“. Laidą vedantis rašytojas Marius Ivaškevičius paklausia, kaip reikėtų skaityti šio rinkinio pavadinimą – ar tai bendratis, ar būdvardžio daugiskaita? Poetas atsako: „Taip, kaip tau patinka.“ O man patiko laidos metu išsakyta poeto, rašytojo Sigito Parulskio nuomonė: „Aidas yra vienas iš tų paskutinių mohikanų, kurie archajiška forma stengiasi priešintis realybės netobulumui. Jis iš visos tos komandos yra ryškiausias, jeigu kalbėsime apie Aidą kaip apie postsovietinio laikmečio ženklą. Čia – kaip su kosmonautais: ruošia – daug, bet į kosmosą skrenda vienas. Aidas yra mūsų poezijos Gagarinas.“

IŠ KNYGOS „DĖVĖTI“, 2001:

– Gavęs Nacionalinę pagalvojau ir iki šiol taip manau: jeigu jau ir aš esu geras poetas, tuomet prasti reikalai su mūsų poezija.

– Bet pats atsistojęs gatvėje neklykiate, kad esate geras.

– Buvo laikai, kai sakiau, kad esu genijus. Bet tai yra tam tikra „bendravimo“ forma. Iš to, kaip reaguoja aplinkiniai, apie juos galima nemažai sužinoti. Žinoma, ir apie save.

– O jeigu rimtai.

– Jeigu rimtai, be įsivaizdavimo, kad esi išskirtinis – ne geresnis, ne blogesnis, o tiesiog kitoks, galintis pamatyti, išgirsti, pajusti kažką savitai, kažką, ko nemato ir negirdi kiti – turbūt nieko nesukursi. Suvoki šią ribinę situaciją? Kažkas tai gali pavadinti didybės manija, bet štai dabar aš sėdžiu ir žiūriu į šitas ramunes ant stalo. Niekas kitas pasaulyje šiuo metu lygiai taip pat į jas nežiūri. Kaip ir niekas kitas neišgyvena tavo žvilgsnio į mane.

– Bet tai dar nėra poezija.

– Poetas visa tai gali pakelti į aukštesnį, poetinį, lygmenį, iš asmeniškumo padaryti universaliją. Paradoksas, bet tuomet mane supranta dar mažiau žmonių. Bet su tais, kurie supranta, pasikalbame iš tikrųjų. Eilėraštyje mes, gyvieji ir mirusieji, vieni kitus matome, girdime ir užjaučiame.

IŠ KNYGOS „PASAULIAI“, 2005:

Kada nors turėtų pasirodyti „Sakiniai“, antra Aido Marčėno prozos knyga. Pirmąją – prieš ketverius metus išleistą kritinių straipsnių, esė ir pokalbių rinktinę „Būtieji kartiniai“ – autorius pradeda tokiu sakiniu: „Du tūkstančiai septintųjų metų šaltą vasario dieną, dalį bibliotekos iš Vilniaus pergabenus į Palangą, bogindamas į palėpę trečiajame namo aukšte septynioliktą pilną nelabai kam reikalingų knygų lentyną, supratau: knyga yra nuostabus, vienas didžiausių žmonijos išradimų. Vienas idiotiškiausių žmonijos išradimų – knygos.“ Kad ir kaip ten bebūtų, šioje knygoje žvilgsnis nukreiptas į poeziją, kontekstus, žmones, tradicinės ir moderniosios poezijos santykį. Žiūrėdamas į tas ramunes, klausiu, ar rimuoti – atgyvena? Poetas atsako: „Vienam gali rūpėti tik klasikinės formos, kitas sako, kad visa tai – atgyvena, kad jis – avangardistas. Tačiau juos abu į tikrą poeziją išneš ne formos, ne stiliai, ne temos, o talentas. Kiekvienoje kartoje atsiranda talentų, kurie, besikapanodami kalbos okeane, pagaunami likimo bangos ir išnešami į neišvengiamybę.“

IŠ KNYGOS „ŠOKIAI“, 2008:

Sugrįžtame prie Aido Marčėno mamos nuomonės, kad būti žmogumi yra didesnė vertybė nei būti poetu. Klausiu, kur ir kaip atsiranda nesutarimas, nesutapimas tarp vieno ir kito. „Rašau prozos knygą, kuri turi tokį prierašą: „Subalansuota poetams, bet tinka ir žmonėms.“ Tačiau dabar galvoju, kad yra ir kitas, šiek tiek teisingesnis, požiūris. Galbūt poetui būti poetu ir yra vienintelis tikras būdas būti žmogumi.“

IŠ KNYGOS „DIEVŲ TAUPYKLĖ“, 2009:

Aidas Marčėnas prisiminė viename eilėraščių rašęs: „Myliu Vilnių, nes jis/ išskaptuoja iš stuobrio poetą.“ Dabar jam atrodo, kad tą patį galima pasakyti ir apie žmogų: „Rašydamas poeziją, tu visų pirma susiduri su asmenybės problema – su žmogaus demonais ir angelais, kurie jį lydi visą gyvenimą. Tokia yra šio gyvenimo dramaturgija. Pirmame veiksme žodį „poetas“ ištardavau ir kaip pasiteisinimą – „esu poetas, galiu sau tą ir tą leisti“. Antrąjį veiksmą praleidau bufete. Trečiame veiksme galvoju kitaip. Anksčiau ar vėliau supranti, kad būti poetu ir yra būti žmogumi, nors į žmogiškąjį lygmenį tave galbūt iškelia ne tavo gyvenimas, o tavo kūryba.“

IŠ KNYGOS „IŠTRUPĖJUSIOS ERDVĖS“, 2012:

Pirmasis jūsų čia skaitytas eilėraštis iš pirmosios Aido Marčėno knygos – apie nupjautą klevą. Šių metų gegužės 3-iąją, poetui atėjus į Rašytojų sąjungos leidyklą pasiimti naujausios knygos „Ištrupėjusios erdvės“, tuo pat metu buvo pjaunamas čia augęs klevas. Poetas ištarė: „Štai iš ko gaminamos poezijos knygos.“ Tą klevą supjaustė ir išvežė. Sakykim, sutapimas. Sakykim, niekas tame kleve nesislėpė.

„POETUI BŪTI POETU – BŪDAS BŪTI ŽMOGUMI“

J.KALINSKO NUOTR.

Literatūros kritikas

Valentinas SVENTICKAS:

„Kas visų pirma ateina į galvą, prisimenant Aido Marčėno poezijos skaitymo įspūdžius? Ritmai, intonacijos, kalbos melodija. Ritmą lemia žmogaus širdies plakimas, alsavimas, eigastis, „smegenų girgždėjimas“ (A.Marčėno žodžiai). Pasakyk taip, kad būtum tarp visų ir kartu vienas, atpažįstamas. Marčėnas – Aidas – visgi yra atpažįstamas. Jis turi Dievo dovaną savitai jungti gyvenimo konkretybes, bendrinantį mąstymą ir asmeniškus vaizdinius, kurie vadinami poezijos paslaptimi. Ir tos jungtys laisvos, patrauklios, šiaip žmogui nė už ką nenuspėjamos. Gebėjimas sutelkti į vieną posmą tiesą, klejojimą, šnabždesį, kirtį – tai įspūdinga.“

Literatūrologė dr.

Donata MITAITĖ:„Aido Marčėno kūryba jau keletas metų yra įtraukta į mokyklų programas, taigi poetas tarsi oficialiai įrašytas į lietuvių literatūros klasikus (jis pats, aišku, ironiškai nusišieptų, išgirdęs šitą frazę…). Rimtai kalbant, tai solidus plataus spektro poetas, meistriškai įvaldęs ir tradicinę silabotoniką, ir verlibrą, o naujausioje knygoje – ir japoniškąjį penkiaeilį. A.Marčėno eilėraščiuose dera rimta ir nelabai rimta intonacija, iš šypsenos gebama pereiti į elegiją ir atvirkščiai, jam nėra nepoetiškų temų ar nepoetiškų žodžių. Jis ironiškas, bet ne ciniškas, jausmingas, bet ne sentimentalus, filosofiškas, bet ne pernelyg sofistikuotas. Galima jį pavadinti ir Vilniaus poetu, tačiau ne to Vilniaus, kuris spindi turistų atvirukuose, o kiek apšiurusio, apgriuvusio, padūmavusio, bet tikro miesto ir tikros istorijos poetu. Jei A.Marčėnas ima kalbėti apie kolegų knygas ar apskritai apie literatūrą, reikia įdėmiai klausyti: tik iš pradžių atrodo, kad jis tiesiog plepa. Į savo „plepėjimą“ A.Marčėnas įpina tokių gilių įžvalgų, kokių, be jo, tikriausiai niekas kitas ir nepasakytų.“

Poetas

Rimvydas STANKEVIČIUS:„Apmaudu, bet paprastai visą poeto vertę ir spektrą pamatome tik po jo mirties. Netgi dar vėliau – po nuoseklaus kitų žmonių – jo darbų sistemintojų, analitikų, reziumuotojų – triūso. Maironis taip pat išėjo iki galo nežinodamas, kas esąs lietuvių literatūrai, lietuvių kalbos raidai ir Lietuvos valstybei. Neabejoju, taip nutiks ir su Aidu Marčėnu. Jau ir iš šiandienos taško žvelgiant atgal, akivaizdu, kad drauge su A.Marčėno augimu lietuvių poezijoje, augo ir pati lietuvių poezija, įsisavindama A.Marčėno naujus užkariautus plotus, it būtų turėjus juos per amžius. Kalbu ne tik apie jo įelektrintus poetinius semantinius laukus, bet ir apie formos meistrystę – nemaža A.Marčėno sudaigintų dalykų šiandien jaunesniems (ypač – rimuojantiems) poetams jau virtę nerašytomis taisyklėmis, dėsniais, o jų nepaisymas – poetinėmis klaidomis. Didžiajai daliai Lietuvos poetų nepatiks tai, ką dabar pasakysiu, bet pats esu tvirtai įsitikinęs – Aidas Marčėnas yra ašinė nūdienos lietuvių poezijos asmenybė.“

Š.MA

ŽEIKO

S/BF

L NUO

TR.

A.UF

ARTO

/BFL

NUO

TR.

K.VA

NAGO

/BFL

NUO

TR.

J.KAL

INSK

O NU

OTR.

Rašytojas

Alvydas ŠLEPIKAS:„Aidas Marčėnas – tinginys ir perfekcionistas, ko gero, nieko daugiau neveikiantis gyvenime, tik besišnekantis su mūzomis. Jis turi puikų humoro jausmą, kas labiau būdinga mūsų prozininkams, todėl yra nepaprastai geras pašnekovas. Pradėjęs kaip hipis, gatvės bardas, minezingeris, bohemos dainius, kuriam buvo sakoma – rašyk verlibrus, nes rimuoti eilėraščiai ne tau, ir kaip tik todėl tobulai įvaldęs klasikines poezijos formas, dabar yra pripažintas literatūros autoritetas. Aidas yra vienas iš nedaugelio, kuriam paklūsta net sonetų vainikai ir, jo parašyti, neatrodo nei dirbtiniai, nei plastmasiniai. Pastarosiose poeto knygose kalba tiksi ir gaudžia, aidi ir skimbčioja tarsi pati savaime susipilstydama į įvairiausias formas, tarsi vien panorėjęs A.Marčėnas gali sukurti sonetą, tanką ar kokį rondo. Be to, Aidas yra bene aiškiausiai ir trumpiausiai įvardijęs dabarties žmogaus pasimetimą, padėtį, jauseną mūsų vis siaurėjančiame pasaulyje: „...netikiu, kad tikiu.“

Tik privačiai grojanti roko grupė „Wilniaus Cailiai“ (WC): iš kairės – Liudvikas Jakimavičius, Aidas Marčėnas, Alvydas Šlepikas ir Herkus Kunčius. Per vidurį – kompozitorius, džiazo pianistas Tomas Kutavičius, kuris po „džemo“ su WC buvo laimingas. Deja. Netrukus A.Marčėnas ir H.Kunčius įkūrė grupę „Slankiojančios Sistemos“ (SS).

Marčėnas ir Aidas. Rask 13 skirtumų. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

Aidas Marčėnas Venecijoje susitiko su poetu ir dainininku Leonardu Cohenu. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

„Su pogimtadienine mišrainės lėkšte“. ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.ugpjūčio 31 d.24 | Gyvenimas

-

---

-

-

-

--

-

-

--

-

-

8 800 200 12.

Puvočių kaime gyvenančios penkios garbaus amžiaus, bet energingos dzūkės beveik mėnesį jautėsi kino žvaigždėmis – jų pasakojimus ir dainas įamžino iš JAV su komanda atvykusi lietuvių kilmės režisierė Aldona Watts.

Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

„Šiandien turime fi lmuoti interviu su vy-riausiąja močiute – 84 metų Pranute, bet ryte atsikėlusi anūkė jos namuose nebera-do... Tikriausiai išėjo į mišką grybauti“, –

šyptelėjo dokumentinę juostą apie lie-tuvių liaudies dainų paveldą saugan-čias garbaus amžiaus dzūkes sukanti 25 metų A.Watts.

Po beveik mėnesio fi lmavimo darbų kū-rėjų komandos jau nebestebina Dainavos

močiučių staigmenos ir energija – „ameri-konai“, kaip juos vadina vietos gyventojai, beveik visą režisavimą perleido būsimos dokumentinės juostos herojėms.

„Prieš atvykdama į Puvočius, turė-jau aiškų planą, ką ir kaip noriu nufi l-muoti. Įsivaizdavau, kad močiutės ra-miai sėdės namuose, klusniai vykdys mano prašymus, viskas vyks lėtai ir surežisuotai.

Tačiau po pirmųjų dienų šoko su-pratau, kad močiutės turi savo darbų grafi kus, nenusėdi vietoje ir pačios yra režisierės, todėl daugiau dalykų užfi k-

savome kaip norėjo jos, o ne aš, – šypsoda-masi pasakojo smulkutė režisierė. – Tai bus beveik veiksmo fi lmas – nesitikėjau, kad

Puvočių močiutės –

fi lmo apie save režisierės

Prieš 20 metų Puvočių kaimo moterys

susibūrė į ansamblį, su kuriuo

gastroliavo ir Lietuvoje, ir Vokietijoje.

I.Gelūno nuotr.

Užsk. Nr. 305999

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

„ P i r -m i a u s i a

kvietėm ir v yr us, bet

jie nelabai mo-kėjo dainuot, tai

mes juos atmetėm ir nusprendėm dai-

nuot vienos – visur va-žiavom, visur dainavom.

Net Vokietijoje du kartus buvom. Mes, dzūkės, labai

jiems patikom, laikraščiuose buvo mūsų nuotraukų, – nuo-

širdžiai didžiavosi P.Barysienė. – Iš pradžių mūsų buvo vienuolika,

dabar liko penkios. Nors kai kurios jau ir su lazdukėm vaikšto, bet vis tiek dai-

nuojam. Man draugės paskambina ir sako: „Renkis, Prane, jau einam dainuot.“ Žmo-gus turi judėt, linksmintis, negali apsilaist rankom ir sėdėt.“

Paklausta, ar džiaugiasi sulaukusi kino kūrėjų dėmesio, močiutė neslėpė nekant-riai laukianti fi lmo premjeros.

„Žinoma, labai malonu. Gal kada ir mes pažiūrėsim tą fi lmą, jei nenumirsim“, – nu-sišypsojo dainininkė ir sėdo prieš kame-rą pasakoti savo ir okupacijų nukankinto kaimo istoriją.

Filme – ir bunkeris, ir partizanų dainosRežisierė A.Watts būsimame fi lme sieks ne tik pristatyti lietuvių liaudies dainų tra-diciją, bet ir parodyti kiekvienos šių dai-nuojančių kaimo moterų kasdienybę, iš-klausyti jų istorijas, pakalbinti kitus kaimo gyventojus.

„Mes sekiojome su kamera paskui visas močiutes, ėjome apžiūrėti kiaulių, vištų, kėlėmės anksti grybauti, susipažinome su jų šeimos nariais. Užfi ksavome ir dau-gelį Puvočių kaimo gyventojų bei netolie-se esančių kaimų atstovų, kurie kaip nors susiję su močiutėmis, – kūrybinį procesą atskleidė fi lmo kūrėja. – Aplankėme ir gre-timame kaime gyvenantį vieną paskutinių dar gyvų partizanų Juozą Jakavonį–Tigrą. Pakvietęs į šalia namų esantį restauruotą bunkerį, jis mums padainavo daug parti-zanų dainų. Buvo be galo įdomu.“

Svajoja sugrįžti VėlinėmsPavieniais lietuviškais žodžiais su močiu-tėmis bendraujanti A.Watts džiaugėsi per mėnesį sukaupusi ir nufi lmavusi gausybę vertingos medžiagos.

„Močiutėms labai patiko fi lmuotis – jos tiesiog gimusios būti atlikėjomis. Dėl metų naštos ir prastėjančios sveikatos dabar joms sunkiau gastroliuoti, todėl galimybė mums pasipasakoti ir padainuoti joms suteikė daug laimės“, – matydama šviečiančias dzūkių akis, džiaugėsi jauna menininkė.

Grįžusi į Niujorką, A.Watts vėl pasiryžusi ieškoti fi lmo rėmėjų, nes labai norėtų su-grįžti į Puvočius vėlyvą rudenį ar žiemą.

„Mus labai sudomino šių vietovių Vė-linių tradicijos. Man regis, jos labai tiktų fi lmui, – prasitarė kūrėja. – Mums reikės papildomų pinigų, bet aš jaučiu, kad tik dabar galiu tai daryti.“

Vyrai nemokėjo

dainuoti Būsimo fi lmo he-

rojė pasakojo, kad iš savo močiučių iš-

moktas dainas dai-nuoja nuo vaikystės,

o prieš dvidešimt metų Puvočių kaimo moterys su-

sibūrė į ansamblį, su kuriuo daug gastroliavo ne tik Lietu-

voje, bet ir Vokietijoje.

„Čia ne grybai, čia – lepeškos,“ –apie voveraites sako aistringa grybautoja Pranutė.

sulaukusi ko-l e g ų s k a m -

bučio, džiugiai pranešė A.Watts ir

fi lmavimo komanda jau netrukus stovėjo

prie grybautojos namų durų.„Čia ne grybai, čia – le-

peškos. Bet jau yra ir vokietu-kų, – pasveikinta su sėkmingu

grybų laimikiu kuklinosi 84-erių Pranė Barysienė. – Labai myliu gry-

bauc. Žinau vietas ir man rūpi nueit pagrybauc, bet šiemet tik penki kartai

buvau...“Išgirdusi, kad šiandien reikės kalbėti į

kamerą, vyriausia, bet pati stipriausia ir aktyviausia močiutė mikliai susišukavo, pasitaisė palaidinę ir kantriai laukė, kol komanda pasirengs fi lmavimui.

jaudinosi, – išdavė A.Watts. – Jos labai palai-kė mane, meldėsi ir sirgo už būsimą fi lmą.“

Maldos buvo išklausytos – būsimu fi l-mu patikėję rėmėjai paaukojo daugiau nei 12 tūkst. JAV dolerių (neatskai-čius mokesčių) ir lietuvių kilmės režisierė kartu su broliu, garso re-žisieriumi Julianu bei bendra-moksliu operatoriumi Matt-hew Shorr šią vasarą atvyko fi lmuoti į Lietuvą.

„Labai myliu grybauc“„Pranutė atsira-do! Su pilnu ki-biru voverai-čių parėjo iš miško“, –

močiutės bus tokios gyvybingos, aktyvios ir energingos. Dažnai klausdavau, gal jos jau pavargo, gal nori pailsėti, gal atidėti fi lma-vimą rytojui. Bet jos visada tik numodavo ranka ir nusifi lmavusios dar bėgdavo ruo-šos darbų pabaigti.“

Laukė septynerius metus San Franciske gimusi ir augusi lietuvių išei-vių anūkė Puvočiuose pirmą kartą apsilan-kė prieš septynerius metus. Tuomet šeimos draugai sumanė užjūrio svečiams surengti neįprastą koncertą – pakvietė padainuoti šio kaimo močiutes. Savo dainomis ir chariz-ma jos tiesiog pakerėjo A.Watts.

„Jos buvo nuostabios! Mes su broliu jomis susižavėjome ir nuo to laiko aš svajojau čia grįžti ir sukurti apie jas fi lmą“, – pasakojo režisierė, apgailestaudama, kad tada dar buvo per jauna įgyvendinti savo sumany-mą. O kai tokia galimybė pagaliau atsirado, šešios iš vienuolikos dainuojančių Puvočių močiučių jau buvo iškeliavusios Anapilin.

Skolinta kamera – į rėmėjų širdisPraėjusią vasarą A.Watts dar kartą atvyko į Dzūkiją ir skolinta kamera mėgėjiškai nufi lmavo žaviąsias Puvočių daininin-kes. Grįžusi į JAV, ambicinga režisierė savo projekto idėją paskelbė inter-neto portale Kickstarter.com, pra-šydama visų norinčių ir galinčių paremti būsimą fi lmą.

„Mums padedantis Ignas, kurio šeimos sodyboje Dzūkijoje gyvenome viso fi lmavimo metu, pasakojo, kad mo-čiutės intensyviai sekė interne-te filmui ren-kamas lė-šas ir labai

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

„ P i r -m i a u s i a

kvietėm ir v yr us, bet

jie nelabai mo-kėjo dainuot, tai

mes juos atmetėm ir nusprendėm dai-

nuot vienos – visur va-žiavom, visur dainavom.

Net Vokietijoje du kartus buvom. Mes, dzūkės, labai

jiems patikom, laikraščiuose buvo mūsų nuotraukų, – nuo-

širdžiai didžiavosi P.Barysienė. – Iš pradžių mūsų buvo vienuolika,

dabar liko penkios. Nors kai kurios jau ir su lazdukėm vaikšto, bet vis tiek dai-

nuojam. Man draugės paskambina ir sako: „Renkis, Prane, jau einam dainuot.“ Žmo-gus turi judėt, linksmintis, negali apsilaistrankom ir sėdėt.“

Paklausta, ar džiaugiasi sulaukusi kino kūrėjų dėmesio, močiutė neslėpė nekant-riai laukianti fi lmo premjeros.

„Žinoma, labai malonu. Gal kada ir mes pažiūrėsim tą fi lmą, jei nenumirsim“, – nu-sišypsojo dainininkė ir sėdo prieš kame-rą pasakoti savo ir okupacijų nukankinto kaimo istoriją.

Filme – ir bunkeris,ir partizanų dainosRežisierė A.Watts būsimame fi lme sieks netik pristatyti lietuvių liaudies dainų tra-diciją, bet ir parodyti kiekvienos šių dai-nuojančių kaimo moterų kasdienybę, iš-klausyti jų istorijas, pakalbinti kitus kaimo gyventojus.

„Mes sekiojome su kamera paskui visas močiutes, ėjome apžiūrėti kiaulių, vištų,kėlėmės anksti grybauti, susipažinome su jų šeimos nariais. Užfi ksavome ir dau-gelį Puvočių kaimo gyventojų bei netolie-se esančių kaimų atstovų, kurie kaip norssusiję su močiutėmis, – kūrybinį procesą atskleidė fi lmo kūrėja. – Aplankėme ir gre-timame kaime gyvenantį vieną paskutiniųdar gyvų partizanų Juozą Jakavonį–Tigrą. Pakvietęs į šalia namų esantį restauruotą bunkerį, jis mums padainavo daug parti-zanų dainų. Buvo be galo įdomu.“

Svajoja sugrįžti VėlinėmsPavieniais lietuviškais žodžiais su močiu-tėmis bendraujanti A.Watts džiaugėsi per mėnesį sukaupusi ir nufi lmavusi gausybę vertingos medžiagos.

„Močiutėms labai patiko fi lmuotis – jos tiesiog gimusios būti atlikėjomis. Dėl metųnaštos ir prastėjančios sveikatos dabar joms sunkiau gastroliuoti, todėl galimybė mumspasipasakoti ir padainuoti joms suteikė daug laimės“, – matydama šviečiančias dzūkių akis, džiaugėsi jauna menininkė.

Grįžusi į Niujorką, A.Watts vėl pasiryžusi ieškoti fi lmo rėmėjų, nes labai norėtų su-grįžti į Puvočius vėlyvą rudenį ar žiemą.

„Mus labai sudomino šių vietovių Vė-linių tradicijos. Man regis, jos labai tiktų fi lmui, – prasitarė kūrėja. – Mums reikėspapildomų pinigų, bet aš jaučiu, kad tik dabar galiu tai daryti.“

Vyrai nemokėjo

dainuoti Būsimo fi lmo he-

rojė pasakojo, kad iš savo močiučių iš-

moktas dainas dai-nuoja nuo vaikystės,

o prieš dvidešimt metų Puvočių kaimo moterys su-

sibūrė į ansamblį, su kuriuo daug gastroliavo ne tik Lietu-

voje, bet ir Vokietijoje.

„Čia ne grybai, čia – lepeškos,“ –apie voveraites sakoaistringa grybautoja Pranutė.

sulaukusi ko-l e g ų s k a m -

bučio, džiugiaipranešė A.Watts ir

fi lmavimo komandajau netrukus stovėjo

prie grybautojos namųdurų.„Čia ne grybai, čia – le-

peškos. Bet jau yra ir vokietu-kų, – pasveikinta su sėkmingu

grybų laimikiu kuklinosi 84-eriųPranė Barysienė. – Labai myliu gry-

bauc. Žinau vietas ir man rūpi nueitpagrybauc, bet šiemet tik penki kartai

buvau...“Išgirdusi, kad šiandien reikės kalbėti į

kamerą, vyriausia, bet pati stipriausia iraktyviausia močiutė mikliai susišukavo,pasitaisė palaidinę ir kantriai laukė, kolkomanda pasirengs fi lmavimui.

jaudinosi, – išdavė A.Watts. – Jos labai palai-kė mane, meldėsi ir sirgo už būsimą fi lmą.“

Maldos buvo išklausytos – būsimu fi l-mu patikėję rėmėjai paaukojo daugiau nei 12 tūkst. JAV dolerių (neatskai-čius mokesčių) ir lietuvių kilmės režisierė kartu su broliu, garso re-žisieriumi Julianu bei bendra-moksliu operatoriumi Matt-hew Shorr šią vasarą atvykofi lmuoti į Lietuvą.

„Labai myliu grybauc“„Pranutė atsira-do! Su pilnu ki-biru voverai-čių parėjo iš miško“, –

močiutės bus tokios gyvybingos, aktyvios ir energingos. Dažnai klausdavau, gal jos jau pavargo, gal nori pailsėti, gal atidėti fi lma-vimą rytojui. Bet jos visada tik numodavo ranka ir nusifi lmavusios dar bėgdavo ruo-šos darbų pabaigti.“

Laukė septynerius metusSan Franciske gimusi ir augusi lietuvių išei-vių anūkė Puvočiuose pirmą kartą apsilan-kė prieš septynerius metus. Tuomet šeimos draugai sumanė užjūrio svečiams surengti neįprastą koncertą – pakvietė padainuoti šio kaimo močiutes. Savo dainomis ir chariz-ma jos tiesiog pakerėjo A.Watts.

„Jos buvo nuostabios! Mes su broliu jomis susižavėjome ir nuo to laiko aš svajojau čia grįžti ir sukurti apie jas fi lmą“, – pasakojo režisierė, apgailestaudama, kad tada dar buvo per jauna įgyvendinti savo sumany-mą. O kai tokia galimybė pagaliau atsirado, šešios iš vienuolikos dainuojančių Puvočių močiučių jau buvo iškeliavusios Anapilin.

Skolinta kamera – į rėmėjų širdisPraėjusią vasarą A.Watts dar kartą atvyko į Dzūkiją ir skolinta kamera mėgėjiškainufi lmavo žaviąsias Puvočių daininin-kes. Grįžusi į JAV, ambicinga režisierė savo projekto idėją paskelbė inter-neto portaleKickstarter.com, pra-šydama visų norinčių ir galinčiųparemti būsimą fi lmą.

„Mums padedantis Ignas,kurio šeimos sodybojeDzūkijoje gyvenomeviso fi lmavimo metu, pasakojo, kad mo-čiutės intensyviaisekė interne-te filmui ren-kamas lė-šas ir labai

Gyvenimas | 25

84-erių P.Barysienę ir 25-erių

A.Watts skiria ne tik amžius, bet

ir kalbos barjeras. Nepaisant to,

bendrauti joms sekasi puikiai.

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Liepos mėnesį suėjo pusė šimto metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis kompiuteris. O kokios buvo kitos svarbios datos Lietuvos informacinių technologijų istorijoje? Viena jų – įsiliejimas į tarptautinį interneto tinklą.

Nuo technikos pašalpos laukiančios našlai-tės iki pasaulio interneto lyderės – tokį kelią per 21 metus nušuoliavo Lietuva.

Nepriklausomybės ryšysIki nepriklausomybės atgavimo vieninte-lis kelias į internetą vedė pro Maskvą, bet 1990 m., rusams pradėjus reikalauti mokėti už ryšį užsienio valiuta, jo buvo atsisakyta.

Lietuvos interneto gimimo diena gali-ma vadinti 1991 m. spalio 10-ąją. Tądien ant Seimo buvo įrengta palydovinio ryšio įranga, suteikusi ne per Maskvą einantį ryšį su pasaulio kompiuterių tinklais. Taip Lie-tuva pirmą kartą savarankiškai prisijungė prie pasaulinio žiniatinklio.

Norvegijos padovanota įranga leido nau-dotis 64 kilobitų per sekundę (Kbps) spar-tos ryšiu, kuriame, be telefoninių, buvo ir 9,6 Kbps kompiuterinių duomenų perda-vimo kanalas.

Tais pačiais metais įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Vienas pagrindinių jo tiks-lų buvo sujungti Lietuvos universitetus ir mokslo institucijas į vieną tinklą.

„Iki tol Vilnius buvo sujungtas tik su Ryga, Talinu, Maskva ir toliau iki Vladi-vostoko. Po 1991 m. pradėtas kurti Lietuvos tinklas, prisijungė įvairios Lietuvos institu-cijos. Viskas vyko labai greitai“, – pasakojo „Litnet“ įkūrėjas, prof. Laimutis Telksnys, tebedirbantis Matematikos ir informati-kos institute (MII). Jam šiuo metu – 82-eji.

Skandalas dėl norvegų kompiuteriųPirmieji į tinklą įsiliejo MII, Kauno technolo-gijos universitetas ir Vilniaus universitetas.

1993 m. el. paštu bei kitomis paslaugomis jau naudojosi 6 universitetai, 11 institutų, per 60 vyriausybinių ir ne pelno organi-zacijų; tarptautinio ryšio kanalas išplės-tas iki 64 Kbps.

Tiesa, šį tinklą sudarė atgyvenę „Norsk Data“ kompiuteriai, kurie nepalaikė dalies interneto paslaugų, turėjo specifi nę archi-tektūrą ir programinę įrangą.

L.Telksnys dabar jau su šypsena pri-simena, kad dėl to net buvo kilęs dip-lomatinis skandalas: „Norvegai turėjo mašinas, kurios tuo metu buvo pakanka-mai modernios, bet nebuvo pritaikytos prie naujausių interneto galimybių. Ir jie

sugalvojo tuos kompiuterius iškišti Lietu-vai. Aš jiems ir pasakiau – ačiū, kad dova-nojate kompiuterius, bet užkišti Lietuvą ši-tais pasenusiais įrenginiais, tai atsiprašau. Skandalas kilo net diplomatiniu lygmeniu. Bet atsilaikiau.“

1993 m. pabaigoje į Lietuvą atkeliavo pir-mieji „Cisco“ maršrutizatoriai ir kita įranga, palaikanti „TCP/IP“ protokolą. Tuomet pra-sidėjo naujas „Litnet“ etapas: įrengti nauji tarpmiestiniai skaitmeninio ryšio kanalai, o 1994 m. įrengtas ir atskiras „TCP/IP“ ryšio kanalas į Norvegiją.

Tinklalapių eros pradžiaMaždaug tuo pat metu pradėta gal-voti ir apie lietuviškas interneto svetaines, pradėti ruošti interne-to serveriai.

Pirmoji svetainė su lietuvišku do-menu „.lt“ užregistruota 1993 m. vasario 26 d. Tai – MII tinklalapis. Jį užregistravo instituto Kompiuterių tinklų laboratorijos vedėjas Ro-maldas Jonušas.

„Nelabai atsimenu, kaip ten reikėjo daryti.

Gal kokį el. laišką reikėjo nusiųsti ar pa-skambinti telefonu. Kitokių „mandrų“ priemonių tais laikais nebuvo, – pasakojo R.Jonušas. – Aš to nesureikšminu, natū-raliai viskas išėjo. Tiesiog buvo projektas, kuriame dalyvavo devynios šalys, paleis-ti po vieną interneto svetainę. Todėl ir užregistravome.“

Kadangi dar nebuvo interneto svetai-nių redaktorių, jos buvo kuriamos nau-

dojant tekstų redagavimo prog-ramas. MII adresu pirmasis

lietuviškas tinklalapis die-nos šviesą išvydo 1995 m. Jis buvo pavadintas

„Lithuanian home page“ (liet. Lietuvos pagrindinis puslapis), svetainėje buvo pateikiama pagrindinė informacija apie mūsų šalį.

Internetinė tinklalapių registravimo for-ma buvo sukurta 1999 m., o dar po metų „.lt“ subdomenus leista registruoti ir fi zi-niams asmenims. Domreg.lt duomenimis, šiuo metu įkurtų „.lt“ subdomenų skaičius yra beveik 150 tūkst.

Varį keičia šviesolaidisŽengiant į naują tūkstantmetį nepraktiškas telefono linijas pradėta keisti optiniais ka-beliais. Optinių ryšių plėtra padidino tinklo galimybes ir leido pasiekti 100–1000 mega-bito per sekundę (Mbps) spartas tarp insti-tucijų. Tiesa, ryšys su užsieniu dar nebuvo įspūdingas. Lygiai prieš 10 metų duomenų perdavimo sparta iš „Litnet“ į globalų in-ternetą siekė 77 Mbps. Palyginimui, dabar interneto tiekėjai vienam vartotojui gali pasiūlyti iki 300 Mbps duomenų perdavi-mo spartą užsienyje.

Svarbus postūmis interneto plėtrai buvo 2004 m. pradėtas kaimiškų vietovių tinklo projektas RAIN.

26 | IT kodas

Lietuvos interneto pamatai

Pirmasis lietuviškas tinklalapis

Pirmąją svetainę

su lietuvišku

domenu „.lt“

1993 m.

užregistravo

R.Jonušas.

I.Gelūno nuotr.

L.Telksnys:

„1992 m. pradžioje vienas norvegas į Lietuvą atsivežė skaitmeninį fotoaparatą.

Grįžęs į Oslą mums atsiuntė nuotraukas. Viena nuotrauka keliavo pusvalandį.“

Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su „Kempinski Hotel Cathedral Square“ viešbu-čio vadovu Noeliu Attardu. Aukščiausios kla-sės viešbutis su 96 penkių žvaigždučių kam-bariais bus atidarytas Vilniuje kitą savaitę.

„Investicijos grįžta į Vilnių ir šio svarbaus pa-saulinio vardo atėjimas į Lietuvos sostinę paska-tins kitų garsių vardų susidomėjimą. „Kempins-ki“ viešbutis sukurs mažiausiai 65 naujas darbo vietas“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

„Kempinski Hotel Cathedral Square“ vadovas Noelis Attardas teigė nekantriai laukiantis viešbu-čio atidarymo ir galimybės pasiūlyti miesto sve-čiams aukštos klasės paslaugas.

„Esu nustebęs ir kartu džiaugiuosi tuo, kaip profesionaliai dirba lietuviai. Naujausiuose mūsų viešbučio tinklo kataloguose jau puikuojasi ir Vil-niaus viešbučio aprašymas, tampame vieni iš ne-daugelio, siūlančių penkių žvaigždučių kambarius regione“, – sakė N.Attardas.

Sostinės taryba praeitais metais priėmė spren-dimą, kuriuo Vilniuje taikomas mažesnis nekilno-jamojo turto (NT) mokestis mieste veikiantiems viešbučiams ir kavinėms. NT mokestis sumažėjo nuo 0,8 iki 0,5 proc.

VILNIAUS PULSAS

„Kempinski“ Vilniaus viešbutyje bus 96 aukščiausios klasės kambariai

„Apsaugok mane“Rengdamasi naujiems mokslo metams ir siekdama užtikrinti saugumą miesto gatvėse, Vilniaus miesto savivaldybė geltonu įspėjamuoju ženklu „Apsaugok mane“ paženklino 241 perėją – iš viso 678 trikampiai ženklai.

Taip pat 59 perėjo-se pastatyti 238 gel-toni įspėjamieji skydai „Pėsčiųjų perėja“, 109 įspėjamosios priemo-nės (stulpeliai) įrengtos saugumo salelėse Vil-niaus miesto gatvėse ir pavojingose gatvių vietose, 27 dirbtiniai greičio mažinimo kalne-liai – perėjose ir pavojingose gatvių vietose.

Mieste atsirado ir 5 papildomos saugumo salelės, 4 greičio rodymo ženklai, 4 visiškai naujos perėjos.

„Šiais metais į mokyklą pradės eiti apie 5100 pirmokėlių. Iš viso pradinių klasių moks-leivių miesto gatvėse bus apie 20 tūkstan-čių. Visi turime prisidėti prie to, kad jie sau-giai pasiektų mokyklą ir saugiai grįžtų į na-mus. Vairuotojai, pėstieji turi būti budrūs ir užtikrinti saugumą miesto gatvėse. Jau try-liktus metus vyksiančios akcijos „Apsaugok mane“ akcentu taps ir didžiuliai judantys po-licijos pareigūnų atvaizdai“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Užsk. Nr. 303388

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.28 | Skelbimai

KAUNAS

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d. Skelbimai | 29

VILNIUS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.30 | Laisvalaikis

Avinai, kurie užsiima verslu, su savo gi-minaičiais gali atidaryti bendrą įmonę. Valstybės tarnautojams bus patikėta at-sakinga užduotis.

Jaučiai turėtų kitaip pažvelgti į savo dar-bą. Tai jums padės pasiekti laimėjimų. Fi-nansiniai reikalai klostysis puikiai – lau-kite žinių apie pajamų augimą.

Dvynių laukia netikėta finansinė sėkmė. Fortūna jums nusišypsos, jeigu nekreip-site dėmesio į aplinkinių pesimizmą. Tie, kuriems per 30, netrukus atšoks vestuves.

Vėžių laukia gera savaitė. Išspręsite prob-lemas, kurios dažnai pridarydavo nema-lonumų. Galite sutikti žmogų, kuris pa-darys jums teigiamą poveikį.

Liūtai turėtų atsargiai bendrauti su ap-linkiniais. Daugelis nori duoti jums vertin-gų patarimų, bet ne visi jie bus naudingi. Finansiniu požiūriu laukia gera savaitė.

Mergelės darbe įveiks visus sunkumus. Verslą išplės maisto prekes gaminančių kompanijų vadovai. Ilgai dėl menkniekių pykęsi ir kivirčijęsi įsimylėjėliai susitaikys.

Svarstyklės atsiduos karjerai. Labiau-siai seksis talentingiems ir iniciatyviems. Vieniši žmonės turės progą pasimėgauti romantiškais nuotykiais.

Skorpionams kitą savaitę ramybės ne-duos nauji verslo planai ir idėjos. Būsite priversti daug keliauti. Sėkmė lydės spor-tininkus ir studentus.

Šauliai artimiausiu metu negalės pasi-girti savo pajamomis. Tačiau susitikimas su vienu asmeniu gali duoti pradžią vai-singam bendradarbiavimui.

Ožiaragiai kitą savaitę turės pasirinkti savo gyvenimo kelią. Veikite savarankiš-kai ir nepasikliaukite tais, kurie daug žada. Seksis kūrybiškos prigimties žmonėms.

Vandeniai gali ruoštis paaukštinimui tarnyboje. Prie to prisidės susitikimas su įtakingu asmeniu. Santykiai su juo bus rimti ir nuoširdūs.

Žuvims reikėtų atidžiau kontroliuo-ti savo išlaidas. Pirmiausia tiems, kurie užsiima šeimos verslu. Santykiai su arti-maisiais nežada nieko gero.

Horoskopai Vertikaliai:

Horizontaliai:

Archaras. Bilbao. Europa. „Lenor“. FI. Itris.

Yris. EK. Kima. Ietis. Vis. Ena.

Buria. Tona. Obė. Dotis.

Milas. Košas. Saras. Naganas.

Šonas. Aradas. Bilis. Do. Anat.

„Persil“. Juk. Ežia. Agama. Samara.

Ikebana. Cetinė. Arai. Churma.

Gana. Aria. Kada. Iros. Donata. Ap. Bošas. Saliutas.

Pa. Eris. Em. Lytis. Bra. Beria.

Šis. Einis. Solis. Los. Manila. Br. Tiras. Volas. Ja. Kofeinas. Dur.

Isas. Moka.

Pažymėtuose langeliuose: TRAKTORISTAS.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d. Laisvalaikis | 31

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį žymesnio lietaus nenumatoma, oras šiltės – bus apie 22 laipsnius

šilumos. Šeštadienį daugelyje rajonų trumpai palis, bus 19–24 laipsniai

šilumos. Sekmadienį išsilaikys panašūs orai, šils iki 18–21 laipsnio.

Kitos savaitės pradžioje didesnių orų permainų neprognozuojama.  

09-01 d.

11 / 23 12 / 22 14 / 20 13 / 21

09-02 d.

15 / 20 15 / 21 16 / 18 15 / 20

09-01 d.

12 / 22 12 / 22 12 / 22 12 / 22

09-02 d.

14 / 19 14 / 19 15 / 21 15 / 21

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

21

21

21

22

Kaunas

22

Alytus

22

Klaipėda

22

VėjasPietryčių

4–8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 33

Berlynas 18

Londonas 18

Madridas 28

Maskva 15

Minskas 20

Oslas 16

Paryžius 20

Praha 17

Ryga 22

Roma 29

Stokholmas 17

Talinas 19

Varšuva 2522Marijampolė

P ėž

Vil i

22

22

Ut

Kaunas

Ši li i

Kl i ėd

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.32 | Gimtadienis

Mums jau septyneri!Tomas Balžekast.balzekas@15min.lt

Mielieji mūsų skaitytojai, mes augame, keičiamės, ieškome ir tobulėjame kartu su Jumis. Nuo 2005-ųjų buvome Vilniaus dienraščiu, po to – ir Kauno bei Klaipėdos. Vėliau laikraštį pradėjome leisti tris kartus per savaitę. O nuo šių metų pradžios esame solidus savaitraštis, pasiekiantis devynis didžiau-sius Lietuvos miestus. Tikrai keisimės, tobulėsime, augsime ir toliau.

2008 metų rudenį startavo ir naujienų portalas 15min.lt. Į Lietuvos interneto rinką atnešęs daugybę naujovių, šiuo metu jis tvirtai stovi antroje pagal populiarumą interneto portalų vietoje.

Nuo 2006-ųjų mes priklausome Norvegi-jos žiniasklaidos bendrovei „Schibsted Media Group“. Lietuvoje mūsų grupei taip pat priklauso žurnalai „Žmonės“, „Laima“, „Ji“, „Edita“, portalai plius.lt, autoplius.lt, domoplius.lt.

Džiaugiamės būdami stiprios žiniasklaidos įmonės dalimi, nes tai garantuoja mūsų nešališkumą, leidžia mums išlaikyti aukštus etikos ir verslo standartus – mes nesivaikome pinigų, apgaudinėdami savo skaitytojus su paslėptu, nu-pirktu turiniu.

Aš, būdamas vienu iš „15min“ įkūrėjų ir vado-vas, noriu padėkoti visų pirma savo komandai, be kurios nebūčiau sukūręs „15min“ – tokios ži-niasklaidos įmonės, kokią Jūs šiandien pažįstate. Mūsų komandoje – daugiau nei 100 žmonių, kurie nuoširdžiai dirba, kad mes visi turėtume „15min“. Tai yra labai geri, darbštūs ir sąžiningi žmonės.

Ačiū Jums, skaitytojai, kad mumis pasitikite ir paimdami mūsų leidinį ar atsiversdami interneto portalą, mums sakote: „15min“, mums jūsų reikia.“ Jūsų pasitikėjimas yra pagrindinis mūsų įkvėpėjas ir degalai mūsų varikliui.

Tikiu, kad šis pasitikėjimas tęsis ilgai ir pažadu, kad mano komanda ir toliau dirbs labai nuoširdžiai, kad Jūs turėtumėte savo „15min“. Kaip visada – nemokamai, greitai ir patogiai.

Jūsų pasitikėjimas yra pagrindinis mūsų įkvėpėjas ir degalai mūsų varikliui.

2005-ųjų rugsėjo 1-ąją išėjo pirmasis „15min“ numeris. Akimirkos iš septynerių mūsų gyvenimo metų.