Gyvenimas

Aukščiausių kalnų užkariautoja Himalajuose stūksančio Manaslu kalno (8156 m) smaigalyje vietos yra tik vienam žmogui. Kiti turi laukti eilėje, kol anksčiau viršūnę pasiekęs alpinistas užleis vietą. Ankstų spalio 1-osios rytą pirmoji į viršūnę įkopė ir kitus į eilę rikiuotis privertė lietuvė Edita Nichols – vienintelė Lietuvos moteris, du kartus įkopusi į 8 km aukščio kalnus.

IT kodas

Pirkimas internetu: lietuvius dar reikia šviesti „Net minimalų kompiuterinį raštingumą turintys žmonės po parduotuves nebesiblaško ir nebeieško, kur pigiausia“, – pastebi Arūnas Kumpis. Lietuvoje jam pirmajam į galvą šovė mintis sukurti prekių kainų palyginimo portalą. Panašių dabar dygsta kaip grybų po lietaus. Bet konkurencija A.Kumpį ne gąsdina, o džiugina.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 40 (1271) • 2012 m. spalio 19 d.

Politika

Rinkimų pusiaukelėSeimo rinkimų pirmojo turo analizė: komentarai, laimėtojai, pralaimėtojai ir netikėti skaičiai.

2, 4–8 psl.

Savaitės interviu

Nauja LTOK šluota

Sporto padangės atstovams tenka keisti įprotį – vietoj kreipinio „LTOK prezidentas“ visi sakys „LTOK prezidentė“. Jau šiomis dienomis „nauja šluota“ LTOK būstinėje Daina Gudzinevičiūtė daro savo tvarką – vyksta vidaus remonto darbai, o prezidentė bando susigaudyti ją užgriuvusiuose darbuose.

12–13 psl.

Reportažas

Gamtos ir istorijos sankirta

Važiuojant nuo Vilniaus Molėtų kryptimi, kelio ženklas nurodo posūkį į Dubingius – romantikus ir istorijos mylėtojus itin viliojantį miestelį, besidriekiantį Asvejos ežero pusiasalyje. Daugiausia dėmesio jis sulaukia dėl čia gyvenusios Radvilų giminės. 27 psl.

28–29 psl.22–23 psl.

Krizės pakirsti

T.L

uk

šio

/BF

L n

uo

tr.

L.Balandžio nuotr.

I.Gelūno nuotr. Asmeninio archyvo nuotr.

Sunkmetį be didelių bėdų išgyveno varguoliai ir turtuoliai,

o vidurinioji klasė prarado pagrindą po kojomis.

Per krizę net žvaigždės

televizijos laidose ėmė

pratintis prie varguolių

gyvenimo (nuotraukoje –

Arūnas Valinskas).

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Dovilė Jablonskaitė 8–10 psl.

15min • 2012 m. spalio 19 d.2 | Sukaktis

Kokie V.Landsbergio nuopelnai Lietuvai didžiausi?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

Rimo Valeikio pieš.

15min.lt apklausa

Jis yra svarbiausias nepriklausomybę

atgavusios Lietuvos kūrėjas

(8353) 32 proc.

Jis atvėrė Lietuvai ir pasauliui

M.K.Čiurlionio kūrybą

(1075) 4 proc.

V.Landsbergis su a.a.

A.Brazausku buvo šalies

varikliai (3515) 14 proc.

Jo klaidos užgožia visus

padarytus gerus darbus

(12896) 50 proc.

Valdžios dalybosNaivūs yra tie, kurie mano, kad V.Uspaskichas, so-cialdemokratai bei paksininkai jau pasidalijo val-džią, ir antrasis rinkimų turas tėra formalumas. So-cialdemokratai ir paksininkai taip ir galvoja. Bet jie gali likti su ilga nosimi. Nes senosios valdžios hibri-das su V.Uspaskichu – neatmestinas. Neįtikėtina?

Bet V.Uspaskichas pareiškė, jog derybos dėl val-džios vyks pagal formulę 3+1, kur „1“ yra Liberalų sąjūdis. E.Masiulis tai patvirtino ir pridūrė, kad li-beralai į valdžią eis tik su konservatoriais.

Ne įrodymas? Be abejo, ne. Tik kažkodėl A.Kubi-lius su V.Uspaskichu bendrauja taikiai, užtat kaip raunasi su socialdemokratais!

V.Uspaskichui iki antrojo turo naudingiau vaiz-duoti, kad jis dedasi su socialdemokratais. Jeigu jis imtų aiškinti, kad dėsis su konservatoriais, „darbie-čių“ rinkėjai gali to ir nesuprasti. Lygiai kaip ir kon-servatorių rinkėjai. O kas norės prarasti mandatų?

Bet po rinkimų viskas gali apsiversti. V.Uspaski-chui, kuriam po kaklu kybo Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, daug naudingiau dėtis su konser-vatoriais, nei su socialdemokratais, nes visi, kurie eina su konservatoriais, automatiškai tampa dorais patriotais. Ir priešingai, visi konservatorių oponen-tai apšaukiami tautos priešais ir Rusijos agentais.

Ar reikia aiškinti, kad V.Uspaskichui naudingiau tapti „patriotu“ nei „agentu“? Bet kuriuo atveju V.Uspaskichas, palyginti su 2004-aisiais, kai jį maus-tė socialdemokratų derybininkai, dabar yra padė-ties šeimininkas. Dabar renkasi jis.

Yra dar vienas veiksnys, kodėl V.Uspaskichas gali susimesti su konservatoriais. Tai eiline rinkimų agi-tatore virtusi prezidentė. Tiesa, ji agitavo balsuoti ir prieš socialdemokratus, ir prieš „darbiečius“. Bet kadangi tauta įžūliai nepaklausė D.Grybauskaitės, jos honoro žaizdoms patepti tiktų ir tai, kad bent viena iš dviejų šių partijų būtų išspirta iš valdžios dalybų.

Taigi konservatoriai laimi kuo daugiau dvikovų antrajame ture, tampa rinkimų „laimėtojais“ ir pre-zidentė gali formaliai siūlyti sudaryti Vyriausybę tam pačiam „istoriniam“ premjerui A.Kubiliui. O jau šis formulę 3+1 paverčia 2+1, kur 1 – Darbo partija.

Ar gali taip lošti prezidentė? Dar ir kaip. Ką ji sakė po referendumo? Padėkojo tautai? Ne, trenkė jai šlapia mazgote, pareikšdama, kad tie, kurie balsa-vo „prieš“, sudaro tik trečdalį registruotų rinkėjų. Tai, kad balsavusieji „už“ tesudaro šeštadalį, „pa-miršo“. Regis, per trejus metus prezidento poste bet kas turėtų išmokti pralaimėti, bet partškolos do-centus patys žinote iš tautosakos, kas gali ištiesinti.

Kaip, beje, ir A.Butkevičių, kuris per kelias va-landas keliskart pakeitė nuomonę dėl atominės. Tačiau kas, jei ne socialdemokratai, rėkė, jog būti-na atsiklausti tautos? Kas, jei ne jie primetė tą refe-rendumą? Ir ką? Atsiklausė tautos nuomonės, gavo aiškų jos „Ne!“ ir išmetė atsakymą į šiukšlių dėžę. Iš baimės, kad prezidentė, kuriai trūks plyš reikia atominės, gali jo į premjerus nepasiūlyti.

Tokiai partijai užtrenkti prieš pat nosį valdžios duris būtų sveika. Net žinant, kad kiti, kurie susė-do už tų durų, ne geresni.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

V.Uspaskichui iki antrojo rinkimų turo naudingiau vaizduoti, kad jis dedasi su socialdemokratais.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

V.LandsbergisSavaitės jubiliatas

Ketvirtadienį, spalio 18-ąją, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos architektui ir pirmajam jos vadovui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Vytautui Landsbergiui sukako 80 metų.

Profesorius jubiliejaus proga sulaukė daugybės sveikinimų, tačiau originaliausią dovaną įteikė Lietuvos rinkėjai, po Seimo rinkimų atėmę iš jo konservatorių valdžios vairą ir atidavę jį didžiausiam priešui – Viktoro Uspaskicho Darbo partijai.

Apklausoje

dalyvavo

25812žmonių

4PROC.

14PROC.

50PROC.

32PROC.

15min • 2012 m. spalio 19 d. Sukaktis | 3

--

-

-

-

-

--

--

-

-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

---

-

-

-

EUROPOS REGIONINĖSPLĖTROS FONDAS

Užsk. Nr. 306670

Laisvę:„Mes atgavom ne tiktai laisvę, bet ir prisi-ėmėm atsakomybę. Čia yra mūsų silpno-ji vieta šiandien, nes daug žmonių tiesiog naudojasi.“

Valstybės pamatą:„Motinos išlaikė Lietuvą, jų ginklas buvo meilė ir žinojimas, kad reikia gyventi.“

Ekonomiką:„Didžioji tarptautinė fi nansų krizė – tai pir-miausia ir iš esmės sąžiningumo krizė. Ir iš čia griuvo fi nansų sistemos. Bankai ir vy-riausybės veikė nesąžiningai, apgaudinė-jo, sukčiavo...“

Lietuvos priešus:„Kuo daugiau sumaišties Lietuvoje, tuo geriau marsiečiams.“

Rusiją:„Rusijoje nekyla grėsmė demokratijai, nes ten demokratijos nėra. Negali kilti grėsmė tam, ko nėra.“

Istoriją:„Visada bandau pabrėžti faktų istoriją. Nors mums brukamos interpretacijos. Dabar tai vadinama „naratyvais“, „pasakojimais“.“

Šachmatus:„Jie yra mąstymo (tad ir idėjų), gebėjimų varžybų (arba kovos), paties gyvenimo mo-delis. Treniruoklis. Po jo protas geriau vei-kia, gali eiti į gyvenimą.“

Politiką:„Politika – ne žaidimas. (Juolab ne verslas). <…> Skirtumas nuo šachmatų ir tas, kad kai prieini prie politinės „lentos“, tenka ne pra-dėti, o įsijungti, nes veiksmas („žaidimas“, kova, kūryba) jau vyksta.“

Požiūrį į Lietuvą Europoje:„Užtenka Gražuliui registruoti kokią nesą-monę, ir kitą dieną visa Lietuva kalta. Ko-kia ji baisi valstybė, kad gimsta tokie su-manymai. Gimsta. Yra smegenų, kuriose gali gimti bet kas.“

A.Brazauską ir save:„Mes stovėjome tose pačiose, tačiau nela-bai glaudžiose barikadose. Ir kai kas stovėjo pirmose eilėse, o kai kas – gale.“

Literatūrą:„Man patinka literatūra, kuri trumpai pa-sako daug ir kuri nesistengia pasakyti vis-ko, bet paliečia beveik viską.“

M.K.Čiurlionį:„Gyvenimas turi būti didelis. Kaip mums neprarasti didelio gyvenimo? Pasižiūrėkim į Čiurlionio kūrybą.“

Krepšinį:„Jau seniai bebuvau krepšinio varžybose. Rungtynes stebiu televizoriaus ekrane. Jei varžybos įtemptos, tampu labai azartiškas, nerimauju.“

Savo padėtį:„Nesu joks viršininkas. Tačiau jų klausyda-masis žinau, ką viršininkai galvoja.“

Savo nuodėmes:„Aš labai dažnai klystu – ir istoriškai, ir ki-taip, gal ir dabar.“

Dievą:„Dievas yra labai didelis, nelyginant visa, kas yra visose erdvėse. Jis geros valios, nes kitaip nieko nebūtų. Bet svarbiausia, kad

Jo būtų vidinėje žmogaus erdvėje. O yra ir kitas Jo pavidalas, lietuviškas. Tai Die-vulis, geros širdies ir supratingas, pas kurį nueisime.“

V.Landsbergis apie…Gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune archi-

tekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio

ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-

Landsbergienės šeimoje.

Baigė Vilniaus konservatoriją.

V.Landsbergis – politikas, meno, muzi-

kos ir kultūros istorikas, išleidęs apie

30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai

gvildeno Mikalojaus Konstantino Čiur-

lionio kūrybą, o vėlesniais metais –

Lietuvos ir tarptautinius politinius

klausimus.

V.Landsbergis buvo vienas aktyviausių

Lietuvos Sąjūdžio veikėjų, jo vadovas.

1990 m. kovo 11 d. V.Landsbergis buvo

išrinktas Lietuvos Respublikos Aukš-

čiausiosios Tarybos pirmininku, vadova-

vo parlamento sesijai, kurioje tą dieną

paskelbta atkuriama Lietuvos Respubli-

kos nepriklausomybė.

V.Landsbergis tapo pirmuoju atkurtos

Lietuvos vadovu, vėliau vadovavo Sei-

mui, o nuo 2004 m. yra Europos Par-

lamento narys. Už savo politinę bei vi-

suomeninę veiklą jis įvertintas daugybe

premijų bei apdovanojimų.

V.Landsbergis su žmona Gražina užau-

gino dvi dukras ir sūnų, sulaukė dešimt

vaikaičių ir keturių provaikaičių.

Biografi jos štrichai

landsbergis.lt nuotr. BFL nuotr.

15min • 2012 m. spalio 19 d.4 | Rinkimai 2012 15min • 2012 m. spalio 19 d.1. Naujamiesčio2. Senamiesčio 3. Antakalnio4. Žirmūnų 5. Fabijoniškių 6. Šeškinės 7. Justiniškių 8. Karoliniškių 9. Lazdynų 10. Naujosios Vilnios 11. Šilainių 12. Aleksoto - Vilijampolės 13. Centro 14. Žaliakalnio 15. Kalniečių 16. Dainavos 17. Pramonės18. Panemunės 19. Danės 20. Baltijos 21. Marių 22. Pajūrio 23. Aušros 24. Saulės 25. Dainų 26. Nevėžio 27. Vakarinė 28. Aukštaitijos 29. Marijampolės 30. Alytaus 31. Gargždų 32. Šilutės - Pagėgių 33. Šilalės - Šilutės 34. Tauragės 35. Plungės - Rietavo 36. Kretingos 37. Skuodo - Mažeikių 38. Mažeikių 39. Akmenės - Joniškio40. Telšių 41. Kelmės 42. Raseinių 43. Kėdainių 44. Radviliškio 45. Šiaulių kaimiškoji46. Pakruojo - Joniškio47. Pasvalio - Panevėžio48. Biržų - Kupiškio 49. Anykščių - Kupiškio50. Rokiškio 51. Utenos 52. Zarasų - Visagino53. Ignalinos - Švenčionių54. Molėtų - Švenčionių55. Širvintų - Vilniaus56. Vilniaus - Šalčininkų57. Vilniaus - Trakų 58. Trakų - Elektrėnų59. Kaišiadorių - Elektrėnų60. Jonavos 61. Ukmergės 62. Jurbarko 63. Suvalkijos 64. Šakių 65. Kauno - Kėdainių66. Kauno kaimiškoji67. Prienų - Birštono68. Vilkaviškio 69. Dzūkijos 70. Varėnos - Eišiškių71. Lazdijų - Druskininkų

27,16 %24,53 %25,48 %22,63 %22,08 %17,89 %19,58 %21,01 %18,92 %22,93 %19,49 %20,30 %24,60 %24,81 %20,83 %18,53 %19,47 %19,06 %20,31 %17,62 %19,69 %16,61 %29,78 %24,45 %28,83 %20,63 %20,96 %25,27 %28,67 %25,00 %18,73 %24,22 %26,54 %28,61 %22,80 %21,42 %21,37 %22,24 %29,75 %29,24 %22,47 %27,39 %46,37 %27,35 %24,02 %24,42 %26,88 %24,62 %26,78 %26,38 %28,50 %25,49 %31,51 %25,43 %29,50 %64,32 %36,20 %28,37 %25,72 %28,70 %29,39 %27,60 %25,00 %22,98 %29,76 %19,19 %23,83 %52,78 %27,78 %22,84 %29,36 %

Proc. Daugiamandatė apygarda

Apylinkių skaičius 2017 Apygardų skaičius 71 Mandatų skaičius 70Mandatų skirstymo kvota 16081

1 2 3Darbo partija 19,84 17 Lietuvos socialdemokratų partija 18,38 15 Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai 15,05 13 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8,56 7 „Drąsos kelias“ politinė partija 7,97 7 Partija „Tvarka ir teisingumas“ 7,31 6 Lietuvos lenkų rinkimų akcija 5,84 5 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 3,88 0 Liberalų ir centro sąjunga 2,07 0 Politinė partija „Sąjunga Taip“ 1,76 0 Krikščionių partija 1,21 0 Socialistinis liaudies frontas 1,20 0 Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ 0,94 0 Partija „Jaunoji Lietuva“ 0,63 0 Demokratinė darbo ir vienybės partija 0,32 0 Emigrantų partija 0,29 0 Respublikonų partija 0,27 0 Lietuvos žmonių partija 0,25 0

1 – Partija, koalicija, 2 – Gautų balsų skaičius proc. nuo dalyvavusių rinkėjų, 3 – Mandatų skaičius

ApylinkėsRezultatai daugiamandatėje apygardoje

Darbo partija (DP) Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Žymėjimas:

>>>

Naujo Seimo kontūrai

Pagal gautus iš apylinkių duomenis:

rinkėjų sąraše įrašyta rinkėjų – 2 584 481 rinkimuose dalyvavo – 1 366 029 (52,86 proc.) negaliojančių biuletenių – 57 799 (4,23 proc.) galiojančių biuletenių – 1 308 230 (95,77 proc. )5 proc. dalyvavusių rinkėjų sudaro – 68 302 rinkimų barjeras – 7 proc. – 95 623

Kita statistika

Rezultatai daugiamandatėje apygardoje: pateikiamos laimėjusios partijos bei jų surinktas balsų skaičius (proc. nuo paduoto balsų skaičiaus)

V.Uspaskichas:

„Aš būčiau geriausias premjeras, bet priklausys nuo prezidentės“

15min • 2012 m. spalio 19 d. Rinkimai 2012 | 5

Darbo partija

1 Viktor USPASKICH

2 Loreta GRAUŽINIENĖ

3 Vytautas GAPŠYS

4 Artūras PAULAUSKAS

5 Virginija BALTRAITIENĖ *

6 Kęstutis DAUKŠYS

7 Dangutė MIKUTIENĖ

8 Saulius BUCEVIČIUS

9 Viktoras FIODOROVAS

10 Živilė PINSKUVIENĖ

11 Valdas SKARBALIUS

12 Vydas GEDVILAS

13 Valentinas BUKAUSKAS

14 Vitalija VONŽUTAITĖ

15 Šarūnas BIRUTIS

16 Jonas KONDROTAS

17 Jolanta GAUDUTIENĖ

18 Darius ULICKAS

* jau išrinkta vienmandatėje apygardoje

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

1 Eligijus MASIULIS

2 Remigijus ŠIMAŠIUS

3 Eugenijus GENTVILAS

4 Gintaras STEPONAVIČIUS

5 Petras AUŠTREVIČIUS

6 Kęstutis GLAVECKAS

7 Algis KAŠĖTA

„Drąsos kelias“

1 Neringa VENCKIENĖ

2 Jonas VARKALA

3 Aurelija STANCIKIENĖ

4 Algirdas Vaclovas PATACKAS

5 Vytautas Antanas MATULEVIČIUS

6 Povilas GYLYS

7 Valdas VASILIAUSKAS

Lietuvos socialdemokratų partija

1 Algirdas BUTKEVIČIUS *

2 Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

3 Juozas OLEKAS

4 Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS

5 Zigmantas BALČYTIS

6 Algirdas SYSAS

7 Birutė VĖSAITĖ

8 Algimantas SALAMAKINAS

9 Gediminas KIRKILAS

10 Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ

11 Milda PETRAUSKIENĖ

12 Julius SABATAUSKAS

13 Edvardas ŽAKARIS

14 Juras POŽELA

15 Irena ŠIAULIENĖ

16 Valerijus SIMULIK

* jau išrinktas vienmandatėje apygardoje

Tėvynės sąjunga– Lietuvos krikščionys demokratai

1 Andrius KUBILIUS

2 Irena DEGUTIENĖ

3 Rasa JUKNEVIČIENĖ

4 Agnė BILOTAITĖ

5 Jurgis RAZMA

6 Kęstutis MASIULIS

7 Arvydas ANUŠAUSKAS

8 Audronius AŽUBALIS

9 Vytautas JUOZAPAITIS

10 Kazys STARKEVIČIUS

11 Dainius KREIVYS

12 Paulius SAUDARGAS

13 Rimantas Jonas DAGYS

Partija „Tvarka ir teisingumas“

1 Valentinas MAZURONIS

2 Julius VESELKA

3 Petras GRAŽULIS

4 Andrius MAZURONIS

5 Kęstas KOMSKIS

6 Remigijus ŽEMAITAITIS

Lietuvos lenkų rinkimų akcija

1 Valdemar TOMAŠEVSKI

2 Vanda KRAVČIONOK

3 Juzef KVETKOVSKIJ

4 Michal MACKEVIČ

5 Zdzislav PALEVIČ

Daugiamandatėje apygardoje išrinkti Seimo nariai

2012 m. spalio 14 d.

Lietuvos Respublikos Seimo

rinkimuose dalyvaujančio

kandidato portretas: 47 metų

vyras, lietuvis, įgijęs aukštąjį

išsilavinimą, deklaravęs turto už

551 765 Lt, keliantis savo kandidatūrą

vienmandatėje ir daugiamandatėje

apygardose, rinkimuose kandidatuojantis

ne pirmą kartą. Šiemet patekti į Seimą

siekė 1 927 išsikėlę ar partijų iškelti

Lietuvos piliečiai.

Daugiausia kartų įvairiuose rinkimuose

(t. y. Seimo, Prezidento, savivaldybių ta-

rybų, rinkimuose į Europos Parlamentą)

kandidatavęs kandidatas yra LLRA lyderis

Valdemar Toma-

ševski – net 17 kartų;

antra ir trečia vieto-

mis dalijasi liberalas

Eugenijus Gentvilas ir libe-

ralcentristas Artūras Melianas –

po 15 kartų. Penki kandidatai kandidatavo

po 13, dešimt kandidatų po 12, dvidešimt

du kandidatai po 11 kartų. 586 kandidatai

kandidatavo pirmą kartą.

Tarp kandidatų į Seimą šiemet buvo127

šios kadencijos Seimo nariai, 218 buvusių

Seimo narių, 400 savivaldybės tarybos na-

rių, 525 buvę savivaldybės tarybos nariai,

4 Europos Parlamento nariai ir 3 buvę Eu-

ropos Parlamento nariai.

Seimo rinkimuose kandida-

tavo: vienmandatėse apy-

gardose – 279 moterys ir

699 vyrai; daugiamandatėje

apygardoje – 599 moterys ir

1 273 vyrai.

Šiemet vyriausia rinkimų kandidatė buvo

Marijona Šiurnienė, iškelta Socialistinio

liaudies fronto, gimusi 1928 m. liepos 16 d.

Rinkimų dieną ji buvo sulaukusi 84 metų 2

mėnesių ir 28 dienų.

Jauniausioji kandidatė – Anželika Zenovič,

iškelta Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, gi-

musi 1987 m. rugsėjo 30 d. Rinkimų dieną

ji buvo sulaukusi 25 metų ir 14 dienų.

Kas eina į Seimą?

už

m

Eu

ralcen

e-

as

6

apy

1 273

Marijona Šiurnienė Anželika Zenovič

Rinkėjai nepataria valdžiai statyti naują

Visagino atominę elektrinę.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

negalutiniai duomenys rodo, kad nau-

jos AE statybos šalininkų yra beveik

perpus mažiau nei priešininkų. Naujos

AE statybai pritarė 34,05 proc.,

arba 459,2 tūkst. gyventojų,

o nepritarė – 62,71 proc., arba

845,9 tūkst. žmonių.

Referendume savo pozici-

ją dėl didžiausio energeti-

kos objekto statybos išreikš-

ti savo poziciją atėjo 52,48

proc., arba 1,348 mln. balso

teisę turinčių šalies gyventojų. Re-

ferendumas laikomas įvykusiu. Jis yra

patariamasis.

Į antrąjį turą vienmandatėse apygar-

dose daugiausiai išėjo Darbo partijos ir

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių

demokratų (TS-LKD) kandidatų.

Antrajame ture dėl Seimo nario manda-

to varžysis 36 Darbo partijos ir 35 kon-

servatorių kandidatai. Į antrąjį turą taip

pat pateko 27 socialdemokratai, devyni

„Drąsos kelio“ partijos kandidatai, aš-

tuoni partijos „Tvarka ir teisingumas“

atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus,

keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai,

trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun-

gos atstovai, du Liberalų ir centro sąjun-

gos atstovai.

Tarp pirmaujančiųjų apygardose

pirmajame ture daugiausiai –

konservatorių (23), socialdemokratai

pirmi 18 apygardų, „darbiečiai“ –

13 apygardų, į šiuos skaičius įtraukti ir

jau pirmajame ture išrinkti kandidatai.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandi-

datai pirmauja penkiose apygardose,

Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos lenkų

rinkimų akcijos atstovai – keturiose,

„valstiečiai“ ir savarankiški kandidatai –

dviejose apygardose.

Apie bendrą koaliciją kalbantys Darbo

partija ir socialdemokratai tarpusavyje

rungsis 12 apygardų. TS-LKD antrame

rinkimų ture varžysis su 11 Darbo parti-

jos, 9 „Drąsos kelio“, 7 LSDP ir 3 „Tvarkos

ir teisingumo“ atstovais. Valdančiųjų

TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio kandidatai

susiduria tik dviejose apygardose.

2008 metais antrajame rinkimų ture

TS-LKD laimėjo 27-iose apygardose.

Naujos atominės nereikia?

Kas prieš ką?

AE sta

arb

o

t

pro

t i t

111111777777777 777

111555 1113333 666

5

ma

nd

atų

m

an

da

tai

ma

nd

ata

i m

an

da

tų

ma

nd

atų

m

an

da

tai

ma

nd

ata

i

Į sąrašą daugiamandatėje apygardoje neįtrauktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Vilniaus Šalčininkų rinkimų apygardoje Leonard Talmont išrinktas Seimo nariu jau pirmame ture.

Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) Politinė partija „Drąsos kelias“ (DK) Partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) 6-7 psl. >>>

I.G

elū

no

nu

otr

.

L

D

(

r

k

15min • 2012 m. spalio 19 d.6 | Rinkimai 2012Na

ujam

iesč

io (N

r.1)

Irena DEGUTIENĖ 36,65 proc.

Neringa VENCKIENĖ 14,22 proc.

Dabartiniai Seimo nariai A.Lydeka (LS) ir V.Bogušis (LiCS) užėmė 6

ir 7 vietas.

TS-L

KD DK

Šila

inių

(Nr.1

1)

Mar

ių (N

r.21)

Ga

rgžd

ų (N

r.31)

Ke

lmės

(Nr.4

1)

Zara

sų–V

isag

ino

(Nr.5

2)

Suva

lkijo

s (Nr

.63)

Šaki

ų (N

r.64)

Širv

intų

–Viln

iaus

(Nr.5

5)

Viln

iaus

–Tra

kų (N

r.57)

Igna

linos

–Šve

nčio

nių

(Nr.5

3)

Kaun

o–Kė

dain

ių (N

r.65)

Prie

nų–B

iršto

no (N

r.67)

Kaun

o ka

imiš

koji (

Nr.6

6)

Mol

ėtų–

Šven

čion

ių (N

r.54)

Rase

inių

(Nr.4

2)

Radv

ilišk

io (N

r.44)

Šiau

lių ka

imiš

koji (

Nr.4

5)

Pakr

uojo

–Jon

iški

o (N

r.46)

Šila

lės–

Šilu

tės (

Nr.3

3)

Taur

agės

(Nr.3

4)

Plun

gės–

Riet

avo

(Nr.3

5)

Šilu

tės–

Pagė

gių

(Nr.3

2)

Pajū

rio (N

r.22)

Aušr

os (N

r.23)

Saul

ės (N

r.24)

Dain

ų (N

r.25)

Alek

soto

–Vili

jam

polė

s (Nr

.12)

Cent

ro (N

r.13)

Žalia

kaln

io (N

r.14)

Kaln

ieči

ų (N

r.15)

Rimantas Jonas DAGYS

21,09 proc.

Eligijus MASIULIS

27,22 proc.

Petras GRAŽULIS

29,50 proc.

Alma MONKAUSKAITĖ

22,22 proc.

Algimantas DUMBRAVA

28,82 proc.

Juozas OLEKAS

25,21 proc.

Mindaugas BASTYS

23,68 proc.

Rita TAMAŠUNIENĖ

29,85 proc.

Jaroslav NARKEVIČ

35,09 proc.

Šarūnas BIRUTIS

29,94 proc.

Vydas GEDVILAS

28,72 proc.

Andrius PALIONIS

31,34 proc.

Donatas JANKAUSKAS 20,77 proc.

Petras ČIMBARAS

22,21 proc.

Edmundas JONYLA

29,07 proc.

Algimantas SALAMAKINAS

30,75 proc.

Rima BAŠKIENĖ

29,95 proc.

Vitalijus GAILIUS

29,31 proc.

Remigijus ŽEMAITAITIS 44,25 proc.

Darius PETROŠIUS

29,76 proc.

Jurgis RAZMA

28,40 proc.

Kęstas KOMSKIS

27,26 proc.

Pranas ŽEIMYS

16,42 proc.

Edvardas ŽAKARIS

42,98 proc.

Arvydas MOCKUS

16,34 proc.

Valerijus SIMULIK

33,54 proc.

Rytas KUPČINSKAS 23,19 proc.

Vincė Vaidevutė MARGEVIČIENĖ

20,39 proc.

Rasa JUKNEVIČIENĖ

26,48 proc.

Arimantas DUMČIUS

24,30 proc.

Saulius GIRDAUSKAS 15,70 proc.

Birutė BOREIKINA 12,76 proc.

Agnė BILOTAITĖ 28,04 proc.

Izidorius ŠIMKUS 17,95 proc.

Rimvydas PODOLSKIS 17,25 proc.

Algimanta PABEDINSKIENĖ 17,70 proc.

Algirdas KLIMAITIS 18,83 proc.

Živilė PINSKUVIENĖ 20,36 proc.

Mingailė BINKAUSKAITĖ 17,59 proc.

Vilius CIBULSKAS 15,88 proc.

Raminta POPOVIENĖ 15,64 proc.

Alvydas VAICEKAUSKAS 12,26 proc.

Audronė SKUČIENĖ 18,33 proc.

Valentinas STUNDYS 20,88 proc.

Darius ULICKAS 24,32 proc.

Zita ŽVIKIENĖ 19,72 proc.

Linas ANDRULIS 23,25 proc.

Stasys TUMĖNAS 13,65 proc.

Jonas GUDAUSKAS 18,77 proc.

Stasys ŠEDBARAS 14,54 proc.

Mindaugas JURČIUS 15,95 proc.

Artūras SKARDŽIUS 14,53 proc.

Genoveita KRASAUSKIENĖ 14,44 proc.

Mindaugas KIESAS 11,19 proc.

Danguolė MARTINKIENĖ 14,91 proc.

Valentinas MAZURONIS 14,33 proc.

Sigytas KLIMAS 14,49 proc.

Gintaras DRUČKUS 17,29 proc.

Algirdas Vaclovas PATACKAS 18,67 proc.

Zenonas ŽYMANČIUS 12,51 proc.

Trečia liko Seimo narė B.Vėsaitė (LSDP).

Trečias liko verslininkas A.Michailovas (LLRA).

Penktas liko buvęs Seimo narys, Žemaičių partijos vadovas

E.Skarbalius (DK).

Penktas liko Seimo narys K.Masiulis (TS-LKD).

Trečias liko Zarasų sporto centro direktorius N.Gusevas (LSDP), ketvirta – Visagino

savivaldybės merė D.Štraupaitė (LiCS), šeštas – Seimo narys R.Žilinskas (TS-LKD).

Trečias liko žemės ūkio viceministras M.Kuklierius (TS-LKD),

penkta – televizijos prodiuserė J.Milušauskienė (DK).

Trečia liko Šakių rajono savivaldybės vicemerė R.Rauktienė (LVŽS), ketvirtas – buvęs Seimo narys G.Kniukšta (DP),

septinta – Seimo narė O.Valiukevičiūtė (TT).

Trečia liko aktorė V.Podolskaitė (TS-LKD), ketvirtas – buvęs Seimo narys

J.Budrevičius (LSDP).

Trečias liko Seimo pirmininkės patarėjas L.Kasčiūnas (TS-LKD), penktas –

buvęs Seimo narys A.Poplavski (TT).

Trečia liko Ignalinos kultūros ir sporto centro specialistė M.Lukaševičienė (LVŽS),

šeštas – buvęs Seimo narys K.Trapikas (LiCS).

Trečias liko Seimo narys J.Urbanavičius (TS-LKD), septinta – estrados dainininkė

L.Kazlauskienė (TT).

Trečias liko buvęs Seimo narys V.Kamblevičius (TT),

penktas – buvęs krepšininkas S.Jovaiša (TS-LKD).

Trečias liko Kauno miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Nesteckis

(LSDP), ketvirtas – Kauno rajono vicemeras A. Makarevičius (DP).

Trečias liko Molėtų ligoninės chirurgas S.Bajerčius (LSDP), dešimta – Seimo narė Z.Užlytė („Taip“).

Trečia liko Raseinių mero R.Ačo žmona V.Ačienė (išsikėlė pati),

penkta – poetė E.Drungytė (DK).

Trečias liko dainininkas V.Juozapaitis (TS-LKD).

Trečia liko verslininkė I.Venciuvienė (DP), šeštas – verslo asociacijos „Jupoja“

direktorius V.Japertas (TT).

Trečias liko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius V.Jukna (DP),

septintas – buvęs Pakruojo rajono savivaldybės meras S.Gegieckas („Taip“).

Trečias liko buvęs Šilalės rajono savivaldybės meras A.Ežerskis (LSDP), vienuolikta – buvusi europarlamentarė

D.Budreikaitė („Taip“).

Trečias liko verslininkas V.Globys (DP), septintas –

Seimo narys E.Klumbys (TT).

Trečias liko Vilniaus universiteto prorektorius R.Vaitkus (LSDP), ketvirtas –

sveikatos apsaugos viceministras A.Klišonis (LiCS).

Penktas liko penkiakovininkas E.Krungolcas (TS-LKD), aštuntas – Seimo

narys A.Valinskas (LiCS).

Penktas liko apžvalgininkas T.Viluckas (DK), šeštas –

buvęs vidaus reikalų ministras R.Palaitis (LiCS).

Trečias liko Seimo narys E.Vareikis (TS-LKD).

Trečia liko Šiaulių vicemerė D.Matonienė (TT), šeštas ir septintas patys save išsikėlę Seimo nariai A.Šedžius ir E. Lementauskas,

o aštuntas – Seimo narys L.Dinius (LS).

Šachmatininkė V.Čmilytė (LS)

liko šešta.

Trečia liko Kauno miesto savivaldybės tarybos narė O.Balžekienė (LS),

septintas – „Žalgirio“ klubo sporto direktorius V.Masalskis (LŽP).

Trečias liko buvęs Kauno meras R.Mikaitis (LS), ketvirtas – Seimo narys

M.Zasčiurinskas (DP), dešimta – Lietuvos žmonių partijos vadovė J. Šimanauskienė.

Penkta liko Seimo narė D.Teišerskytė (LS), septinta – Kauno miesto savivaldybės

tarybos narė A.Ručienė (TT).

Trečias liko Kauno vicemeras, partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis S.Buškevičius,

penkta – Kauno vicemerė O.Leiputė (LSDP), dešimtas – radikalas V.Šustauskas.

TS-L

KDLS

TTLS

DPTT

LSDP

LSDP

LLRA

LLRADP

DP

IŠSI

KĖLĖ

PAT

S

TS-L

KD

DP

LSDP

LSDP

LVŽS LS

TT LSDP

TS-L

KD

TTLS LS

DP

LSDP

LSDP

TS-L

KD

TS-L

KD

TS-L

KD

TS-L

KDDPDP

TS-LKDLVŽS

DPDP

TS-LKD

DP DP

LSDP

LSDP

LSDP

DK

TS-LKD

DP DP

LSDP

IŠSIKĖLĖ PATS

TS-LKD

TS-LKD

DP

LSDPDP DP DP TT

DP DK DK DK

Sena

mie

sčio

(Nr.2

)

Anta

kaln

io (N

r.3)

Žirm

ūnų

(Nr.4

)

Fabi

joni

škių

(Nr.5

)

Arvydas ANUŠAUSKAS

22,23 proc.

Andrius KUBILIUS

30,22 proc.

Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS

20,11 proc.

Dainius KREIVYS

18,18 proc.

Petras AUŠTREVIČIUS 15,69 proc.

Aurelija STANCIKIENĖ 11,05 proc.

Vilija ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ 17,62 proc.

Artūras PAULAUSKAS 17,09 proc.

Trečia liko Seimo narė A.Zuokienė („Taip“), ketvirta – Seimo narė M.A.Pavilionienė

(LSDP), septintas – Seimo narys G.Songaila (TS).

Trečias liko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys J.Požela (LSDP). Jis viešai

agituoja balsuoti už A.Kubilių.

Seimo pirmininko pavaduotojas, LiCS lyderis A.Čaplikas liko šeštas.

Seimo nariai D.Kuodytė (LS) liko trečia, Ž.Šilgalis („Taip“) – penktas, sveikatos apsaugos ministras R.Šukys (LiCS) –

septintas, D.A.Barakauskas (TT) – devintas.TS

-LKD

TS-L

KD

LSDP

TS-L

KDLS DK

TS-LKD

DPVIENMANDATĖS APYGARDOS. II TURAS

PAAIŠKINIMAI: rinkimų apygarda, partija, kandidatas, pirmame ture gautų balsų skaičius (procentas nuo dalyvavusių rinkėjų)

SEIMO NARĖ

SEIMO NARYS

SEIMO NARYS

SEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARĖ

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYSSEIMO NARYSSEIMO NARĖ

SEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARĖ SEIMO NARĖ SEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYSSEIMO NARYS SEIMO NARĖ SEIMO NARĖ

DP – Darbo partija, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, LS – Liberalų Sąjūdis, DK – „Drąsos kelias“, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjunga, LiCS – Liberalų ir centro sąjunga, „Taip“ – „Sąjunga Taip“, KP – Krikščionių partija, LŽP – Lietuvos žmonių partija, TS - Tautininkų sąjunga.

15min • 2012 m. spalio 19 d. Rinkimai 2012 | 7Tr

akų–

Elek

trėn

ų (N

r.58)

Dz

ūkijo

s (Nr

.69)

Lazd

ijų–D

rusk

inin

kų (N

r.71)

Kėda

inių

(Nr.4

3)

Viln

iaus

–Šal

čini

nkų

(Nr.5

6)

Vilk

aviš

kio

(Nr.6

8)

Varė

nos–

Eiši

škių

(Nr.7

0)

Pasv

alio

- Pa

nevė

žio

(Nr.4

7)

Anyk

ščių

–Kup

iški

o (N

r.49)

Uten

os (N

r.51)

Birž

ų–Ku

pišk

io (N

r.48)

Ka

išia

dorių

–Ele

ktrė

nų (N

r.59)

Jona

vos (

Nr.6

0)

Jurb

arko

(Nr.6

2)

Ukm

ergė

s (Nr

.61)

Ro

kišk

io (N

r.50)

Kret

ingo

s (Nr

.36)

Skuo

do–M

ažei

kių

(Nr.3

7)

Maž

eiki

ų (N

r.38)

Akm

enės

–Jon

iški

o (N

r.39)

Telš

ių (N

r.40)

Nevė

žio

(Nr.2

6)

Aukš

taiti

jos (

Nr.2

8)

Mar

ijam

polė

s (Nr

.29)

Alyt

aus (

Nr.3

0)

Vaka

rinė

(Nr.2

7)

Dain

avos

(Nr.1

6)

Pram

onės

(Nr.1

7)

Pane

mun

ės (N

r.18)

Danė

s (Nr

.19)

Balti

jos (

Nr.2

0)

Dangutė MIKUTIENĖ

27,96 proc.

Raimundas MARKAUSKAS

21,27 proc.

Kristina MIŠKINIENĖ

33,33 proc.

Algis KAŠĖTA

22,45 proc.

Antanas MATULAS

35,01 proc.

Ričardas SARGŪNAS

19,26 proc.

Milda PETRAUSKIENĖ

26,80 proc.

Aleksandras ZELTINIS

17,16 proc.

Bronius BRADAUSKAS

30,70 proc.

Rimantas SINKEVIČIUS 28,02 proc.

Bronius PAUŽA

31,11 proc.

Loreta GRAUŽINIENĖ

22,78 proc.

Vytautas SAULIS

26,41 proc.

Vaidotas BACEVIČIUS

17,98 proc.

Audronė PITRĖNIENĖ 19,45 proc.

Kęstutis BARTKEVIČIUS

17,60 proc.

Saulius BUCEVIČIUS 32,35 proc.

Valentinas BUKAUSKAS 37,16 proc.

Julius DAUTARTAS 17,89 proc.

Rimantas TROTA

18,37 proc.

Albinas MITRULEVIČIUS

25,19 proc.

Kęstutis DAUKŠYS

26,73 proc.

Povilas URBŠYS

31,00 proc.

Kazimieras KUZMINSKAS 16,94 proc.

Kazys STARKEVIČIUS

27,05 proc.

Vida Marija ČIGRIEJIENĖ

22,17 proc.

Naglis PUTEIKIS

26,64 proc.

Artūras ŠULCAS

14,77 proc.

Jonas LIESYS 13,39 proc.

Gediminas KRASAUSKAS 19,14 proc.

Vaidas ŠALAŠEVIČIUS 14,34 proc.

Zdzislav PALEVIČ 22,17 proc.

Vytautas LIEPA 18,85 proc.

Jonas ŠIMĖNAS 13,35 proc.

Edmundas PUPINIS 25,28 proc.

Ritas VAIGINAS 17,10 proc.

Stanislovas TOMAS 16,11 proc.

Saulius JAKIMAVIČIUS 21,67 proc.

Robertas Raimun- das IŠGANAITIS 13,81 proc.

Julius VESELKA 19,81 proc.

Aloyzas JOČYS 20,22 proc.

Jolita VAICKIENĖ 17,36 proc.

Gediminas ANUŽIS 17,22 proc.

Laima NAGIENĖ 14,87 proc.

Zofija PAULIKIENĖ 15,95 proc.

Vytautas KLEIVA 15,18 proc.

Petras NARKEVIČIUS 17,04 proc.

Domas PETRULIS 17,94 proc.

Arvydas VIDŽIŪNAS 16,67 proc.

Julius SABATAUSKAS 22,57 proc.

Alfonsas PETRAUSKAS 12,14 proc.

Saulius STOMA 16,89 proc.

Dainius DANILEVIČIUS 16,94 proc.

Jonas VARKALA 19,45 proc.

Rimantas TARAŠKEVIČIUS 16,32 proc.

Raimundas PALIUKAS 14,26 proc.

Trečias liko Vilniaus vicemeras J.Kaminski (LLRA), šeštas – verslininkas, kovotojas

prieš Kazokiškių sąvartyną D.Dambrauskas (TT).

Trečias liko buvęs Seimo narys V.Baravykas (LSDP), ketvirtas –

Seimo narys A.Nedzinskas (LiCS).

Trečias liko Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

A.Bacevičius (DP).

Trečias liko buvęs Seimo narys G.Jakavonis (DP), šeštas – premjero patarėjas

L.Kazlavickas (TS-LKD), keturioliktas – Seimo narys V.Kurpuvesas („Taip“).

Trečias liko buvęs Seimo narys A.Pulokas (LSDP), septintas – buvęs Seimo narys

R.A.Sedlickas (LS), aštuntas – vidaus reikalų viceministras M.Ladiga (LiCS).

Trečias liko buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas K.Tubis (LS), ketvirtas – Seimo narys

V.Galvonas (TT).

Septintas liko buvęs Seimo narys A.Matulevičius („Už Lietuvą Lietuvoje“),

devintas – Vilniaus dailės akademijos prorektorius A.Šaltenis (KP).

Trečia liko kultūros namų meno vadovė N.Šatienė (LVŽS), aštuntas – galiūnas

Ž.Savickas („Taip“), devintas – turtingiausias Seimo narys V.Valkiūnas.

Trečias liko verslininkas R.Kartenis (TS-LKD), dešimta – Demokratinės darbo ir

vienybės partijos pirmininkė, prezidento Algirdo Brazausko našlė K.Brazauskienė.

Trečias liko Jonavos rajono savivaldybės vicemeras V.Venckūnas (TS-LKD).

Trečias liko buvęs Seimo narys S.Lapėnas (LiCS), ketvirtas – premjero patarėjas V.Valentinavičius (TS-LKD), penktas –

Seimo narys A.Mazuronis (TT).

Trečias liko europarlamentaro Z.Balčyčio padėjėjas A.Dudėnas (LSDP).

Trečias liko Seimo narys A.Kazulėnas (TS-LKD), ketvirtas – Rokiškio savivaldybės

rajono vicemeras E.Vilimas (TT).

Trečias liko Seimo narys D.Budrys (LSDP), aštuntas – Lietuvos sveikuolių sąjungos

prezidentas D.Kepenis (LVŽS).

Ketvirta liko buvusi Seimo narė A.Staponkienė (TT).

Trečias liko buvęs Seimo narys R.Venclovas (DP), penktas –

Seimo narys S.Giedraitis (išsikėlė pats).

Šeštas liko koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas A.Listavičius (TS-LKD).

Ketvirtas liko ekspremjeras, Krikščionių partijos lyderis

G.Vagnorius.

Trečia liko Panevėžio miesto tarybos narė G.Umbrasienė (LVŽS),

o skandalais pagarsėjęs Seimo narys V.Babilius (LiCS) – dvyliktas.

Trečias liko Seimo narys P.Luomanas (TS-LKD), dešimtas – aplinkos ministras

G.Kazlauskas (LiCS).

Septintas liko Seimo narys J.Ramonas (DK).

Trečia liko Seimo narė A.Ramanauskienė-Skokauskienė (TS-LKD), ketvirtas – buvęs

VSD pareigūnas L.Petronis (DK).

Trečias liko buvęs Panevėžio meras P.Vadopolas (LSDP), septintas – korupcija

įtariamas Seimo narys V.Matuzas (TS-LKD), ketvirtas – Panevėžio meras V.Satkevičius .

Ketvirta liko buvusi Seimo narė V.Boreikienė (LSDP), penktas –

Seimo pirmininko pavaduotojas E.Tamašauskas (LS).

Penktas liko Kauno miesto savivaldybės tarybos narys humoristas A.Orlauskas

(TT), šeštas – Kauno miesto valstybinės filharmonijos vadovas J.Krėpšta (LS).

Penktas liko buvęs Kauno vicemeras P.Mačiulis („Taip“), septintas – Seimo narys R.A.Ručys (TT).

Ketvirtas liko Klaipėdos vicemeras B.Šimkus (DP), penktas – buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius

A.Každailevičius (LSDP).

Trečias liko Seimo narys E.Jurkevičius (TS-LKD), penkta – Seimo narė I.Šiaulienė

(LSDP), aštuntas – Seimo narys A.Burba (LiCS).

DPDP LS

DP

DP LLRA

LSDPLS

TS-L

KD

DP LSDP

LSDP

LSDP

LSDP

LSDPDP

LSDP

TS-L

KD

DP TT DP DP

TS-L

KD

DP LSDP DP

IŠSI

KĖLĖ

PAT

S

TS-L

KD

TS-L

KD

TS-L

KD

TS-L

KD

LSLiCS

TS-LKD

TS-LKD

LLRA

DP

TS-LKD

TS-LKD

DPDP DP DPTT

DP

TT

TS-LKD

LSDP

LSDP

LSDP

DP

LSDP

TS-LKD

LSDP

DP

DK DK DK

LiCS

DPŠe

škin

ės (N

r.6)

Just

iniš

kių

(Nr.7

)

Karo

liniš

kių

(Nr.8

)

Lazd

ynų

(Nr.9

)

Nauj

osio

s Viln

ios (

Nr.1

0)

Audronius AŽUBALIS

19,74 proc.

Paulius SAUDARGAS 18,09 proc.

Danutė BEKINTIENĖ 18,79 proc.

Algis STRELČIŪNAS 20,89 proc.

Tadeuš ANDŽEJEVSKI 19,83 proc.

Zbigniev MACIEJEVSKI 14,75 proc.

Sofija MATAREVIČ 13,18 proc.

Linas BALSYS 14,52 proc.

Gintaras STEPONAVIČIUS 16,18 proc.

Sergej URSUL 13,14 proc.

Trečias liko Seimo narys A.Sysas (LSDP), aštuntas – Seimo Antikorupcijos komisijos

pirmininkas L.Kernagis („Taip“).

Trečias liko Seimo narys G.Kirkilas (LSDP), dešimtas – Seimo narys G.Navaitis („Už

Lietuvą Lietuvoje“).

Šeštas liko verslininkas S.Brundza (DK), devintas – Seimo narys

A.Petkus (TT).

Ketvirtas liko Vilniaus vicemeras J.Pinskus (DP), penktas – Vilniaus vicemeras

R.Adomavičius (LSDP), Seimo nariai K.Uoka (TS) - devintas, V.Žiemelis (KP) - dvyliktas.

Trečias liko „Fronto“ lyderis A.Paleckis, ketvirtas – vidaus reikalų ministras Seimo narys A.Melianas (LiCS), penktas – Seimo

narys E.Zingeris (TS-LKD).

TS-L

KD

TS-L

KD

TS-L

KD

TS-L

KD

LLRA

LLRA

LLRA

IŠSIKĖLĖ PATS

LS DPPASTABA. Pateikiami duomenys yra išankstiniai.

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYSSEIMO NARĖ

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYS

SEIMO NARYS

SEIM

O NA

RĖ

SEIM

O NA

RYS

SEIM

O NA

RYS

SEIMO NARIAI, IŠRINKTI PO PIRMOJO TURO

SEIMO NARĖ SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYSSEIMO NARĖ SEIMO NARYSSEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARYSSEIMO NARYS SEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARĖ SEIMO NARYSSEIMO NARYS

SEIMO NARYS SEIMO NARYS SEIMO NARĖ SEIMO NARYS

Virginija BALTRAITIENĖ 54,70 proc. V.Baltraitienė jau pirmame ture perrinkta Seimo nare. Antras liko verslininkas S.Grinkevičius (LiCS).

Leonard TALMONT 61,21 proc. L.Talmont Seimo nariu perrinktas jau pirmame ture. Antra liko verslininkė V.Filipovičienė (DP).

Algirdas BUTKEVIČIUS 66,03 proc.LSDP pirmininkas A.Butkevičius Seimo nariu perrinktas jau pirmame ture.

DP – Darbo partija, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, LS – Liberalų Sąjūdis, DK – „Drąsos kelias“, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjunga, LiCS – Liberalų ir centro sąjunga, „Taip“ – „Sąjunga Taip“, KP – Krikščionių partija, LŽP – Lietuvos žmonių partija, TS - Tautininkų sąjunga.

15min • 2012 m. spalio 19 d.8 | Visuomenė

Koaliciją lems prezidentė?Aktyvus prezidentės D.Grybauskaitės įsitraukimas į agitacinę kampaniją už konservatorius dar ilgai bus analizuojamas. Politologai dar turės išsiaiškin-ti, kiek daug balsų bei balsuotojų persiskirstymą nulėmė atviras ir įtaigus prezidentės kvietimas už vienus nebalsuoti, o už kitus balsuoti.

Teks padirbėti ir teisininkams, aiškinantis, kiek buvo nutolta nuo konstitucinės distancijos tarp prezidento ir partijų, nes, pilietiškai žvelgiant, ir prezidentas gali ar privalo turėti savo politinę nuostatą. Bet ar tos nuostatos deklaravimas, ją skelbiant kone liepiamąja nuosaka, nėra prezi-dentinių galių ir autoriteto naudojimas vienos partijos interesams?

Bet kuriuo atveju nedemokratiškumo akcentų čia yra daugiau nei pilietinės laisvės.

Antrojo turo metu prezidentė mums dar gali parodyti, kad jos požiūris turėtų būti traktuoja-mas ne kaip asmens pozicija, bet kaip konkre-taus politinio autoriteto nurodymas balsuoti pa-gal D.Grybauskaitės komandą.

Visa tai sukelia prielaidas, kad valdančiosios daugumos klausimas nebus sprendžiamas vien tik formalios daugumos apskaičiavimo būdu. Tie, kurie surinks daugiausia vietų Seime, dar turi už-sitikrinti prezidentės garantijas.

Na, o čia mes jau nesunkiai nuspėjame, kaip pilietiškai paprastai prezidentė renkasi tik vieną partiją. Jei kas iš kairėje esančių politikų mano, kad galima užsitarnauti palankumą skelbiant pre-zidentei artimas vidaus fi nansų bei ūkio valdymo politikos tiesas, tai labai klysta.

Prezidentei artimos tiesos glūdi už ekonomikos ribų, jos jau seniai susakytos ir patvirtintos kitų ir kitur. Todėl po pirmojo rinkimų turo pirmaujantys „darbiečiai“ ir socialdemokratai turi rimtai svars-tyti ne valdančiosios daugumos galimybes, o savo visai realaus buvimo opozicijoje perspektyvas.

Opozicija šiuo atveju įmanoma ne tik kaip bu-vimas už Vyriausybę formuojančių partijų grupės ribų, ja gali tapti net tikėtina trijų ar keturių (kartu su lenkais) partijų aritmetinė dauguma.

Net suformavę realią daugumą Seime, kairieji turės santykį su kita didelę įtaką turinčia jėga – konservatorių, liberalų bei prezidentės aljansu.

Toks dešiniųjų partijų ir prezidentės politinis dalinys nėra iliuzija (tą mes pamatėme per pir-mąjį rinkimų turą), todėl politinių prezidentės ir opozicijos svertų bei viešosios nuomonės svorio galia lems tokią įtampą Seime bei visame politi-kos lauke, kad kalbos apie formalią Seimo daugu-mą gali tapti tik beletristika, palyginti su galimais konfl iktais ateityje.

Kairieji turi rengtis ne tik galimam valdymui, bet ir galimiems politiniams konfl iktams su preziden-tine dešiniųjų koalicija. Ar jie turi tokių konfl ik-tų valdymo strategiją? Ar kairiųjų koalicija turės valios atsilaikyti prieš prezidentinį bloką? Atlai-kyti politinio autoriteto ir viešosios nuomonės spaudimą?

Tai klausimai, kurie turi kelti galvos skausmą pirmaujančių partijų strategams.

Bet rinkimų kampanija dar vyksta, todėl rinkė-jai turi galimybę įvertinti visų savo lūkesčių ir ga-limų politinių junginių suderinamumo galimybes ir balsuoti visuotinai bei laisvai. O vis dėlto kiek daug šiame žodyje abejonių.

Komentarass

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Tie, kurie surinks daugiausia vietų Seime, dar turi užsitikrinti prezidentės garantijas. Būsto netektys, skolų kilpa, apverktinas pragyvenimo

lygis, žlugę verslai, sudaužyti likimai, iširusios šeimos, emigracija – visiems žinomos ekonominės krizės pasekmės. Jos galutinai pakirto visuomenės stuburą ir valstybės stabilumo garantą – viduriniąją klasę.

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Prieš ketverius metus šalį apskriejo ži-nia, kad ką tik pompastiškai atidarytų „Vilniaus vartų“ parduotuvių ir ofi sų savininkė bendrovė „Ranga IV“ tapo nemoki. Netrukus šalį pradėjusi val-dyti Andriaus Kubiliaus Vyriausybė vi-suomenei pranešė šokiruojančią žinią: krizė, kurią uoliai dangstė ankstesnė valdžia, vis dėlto smogė ir Lietuvai.

Smūgio jėgą iliustruoja tie patys „Vil-niaus vartai“. Prabangios parduotuvės užrakintos, jose stypso tik nuogi ma-nekenai, o vienoje patalpoje įsikūrė... benamiai, į prabangias erdves susitem-pę savo varganą mantą.

Po svaiginančio ekonominio pakili-mo sekė sunkios pagirios: skurdas, re-kordines aukštumas pasiekęs nedarbas, socialinės atskirties praraja, bankrotai, už nesuvokiamo dydžio sumas įsigy-to būsto netektys, varžytinių bumas, skolų našta, emigracijos protrūkis ir kitos bėdos.

Tik turtingi arba vargšaiTauta smarkiai nukraujavo, tačiau iš-liko. Atrodo, jau pradedame atsitiesti. Jei vėl tikėtume politikų ir bankų at-stovų kalbomis, antroji krizės banga, kuria nuolat graso įkaitusi atmosfera euro zonoje, Lietuvą aplenks, o jei ir palies – ne taip skaudžiai, kaip prieš ketverius metus.

Tačiau ar nenutiks taip, kad iš opo-zicinių partijų suformuota nauja

vyriausybė galiausiai pareikš – jau gyve-name antrosios krizės akivaizdoje? Da-bartinę padėtį ekonomistai jau ne kartą yra pavadinę „permanentine krize“.

„Nemanau, kad socialdemokratai ras suveltą biudžetą, nes nematau nusi-kalbėjimų fi nansų ministrės Ingridos Šimonytės galvoje ir kalboje. Padėtis ims prastėti, jei ji blogės pasaulyje. O taip atsitiks, jei didžiosios valstybės ne-siims rimtai skatinti savo ekonomikos ir nesielgs taip, kaip siūlo ekonomis-tas Paulas Krugmanas“, – savaitraščiui „15min“ sakė P.Krugmano knygą „Įvei-kime ekonominę depresiją!“ išvertusi ekonomistė Aušra Maldeikienė.

2008 metų Nobelio ekonomikos pre-mijos laureatas įsitikinęs, kad griež-tas taupymas, kurį pasitelkia įvai-rių šalių vyriausybės, tik gilina krizę. P.Krugmanas pirmiausia remia ekono-miką skatinančią politiką, orientuotą į naujų darbo vietų kūrimą.

„Tuo metu Lietuvoje rūpinamasi ato-mine elektrine, idiotiški pranašauto-jai per televizorių aiškina, kad ji nieko nekainuos ir dar duos pinigų. Tačiau visai nekalbama apie socialinę krizės kainą, apie žmones, – atkreipė dėmesį A.Maldeikienė ir pabrėžė, kad vienas skaudžiausių ekonominio nuosmukio padarinių – viduriniosios klasės išnai-kinimas. – Pas mus kuriama vergų vi-suomenė. Vidurinysis sluoksnis suny-ko, liko tik mažutis gabalėlis, kuris arba turi dideles pajamas, arba įvairias po-litiškai angažuotas, nomenklatūrines privilegijas: juk Seimo narių į šiaip ligo-nines niekas neguldo, jie visada gauna kelialapį į Santariškes.“

Savaitraštis „15min“ į fi nansų krizę nutarė pažvelgti per viduriniosios kla-sės prizmę, juk sakoma, kad būtent ji yra visuomenės politinio, ekonominio ir socialinio stabilumo garantas.

VMI atliktos analizės duomenys

parodė, kad 2011 m. verslo įmonėse

dirbo 64 546 darbuotojai, kurių

atlyginimas buvo lygiai 800 Lt

(7,7 proc. visų dirbančiųjų verslo

įmonėse), o iki 800 Lt darbo

užmokestį gavo 220 393 gyventojai

(26,4 proc.). Gyventojai, gaunantys

800 Lt arba mažiau 2011 m. sudarė

34,1 proc. visų gyventojų, dirbančių

verslo įmonėse.

Draudėjų, užsiimančių verslu, darbuotojų skaičius pagal atly-ginimų grupes (2011 m., vnt.):

iki 400 Lt 101 147400–600 Lt 77 556600 Lt 4 278600–700 Lt 16 925700 Lt 1 220700–800 Lt 19 267800 Lt 64 549800–1200 Lt 153 7051200–2200 Lt 208 2502200–3500 Lt 112 050nuo 3500 Lt 75 776

Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija

Trečdalis uždirba iki 800 Lt

Krizės auka – vidurinioji klasėLietuvoje galima labai greitai iš pasiturinčiojo tapti vargšu

Prieš ketverius metus

pompastiškai atridaryti

„Vilniaus vartai“

simbolizavo klestėjimą.

Dabar juose – tuščia,

tad vietoj prabangių

parduotuvių kuriasi

benamiai.

BFL, J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. spalio 19 d. Visuomenė | 9

Išlipo, bet krito atgalKas yra vidurinioji klasė Lietuvoje, aiškiai negali atsakyti ne tik progresinių mokes-čių šaukliai, bet ir mokslininkai – socio-logai, ekonomistai.

Įprasta manyti, kad viduriniajai klasei žmonės dažnai priskiriami pagal pajamų ir išlaidų santykį. Tačiau sociologai sako, kad apibrėždami viduriniąją klasę turėtu-me vadovautis ne tiek ekonominiu matu, bet ir kitais veiksniais: išsilavinimu, ver-tybėmis, socialiniais ryšiais ir pan.

Tačiau ir vieni, ir kiti sutaria – krizė su-davė stiprų smūgį Lietuvoje dar tik besi-formuojančiai viduriniajai klasei.

„Analizuojant statistinius duomenis matyti, kad pagal gaunamas pajamas la-biausiai nukentėjo būtent tas vidurėlis. Mažiausias pajamas gaunantieji ir iki kri-zės, ir per ją, ir po jos gauna tokias ma-žas pajamas, kad kaip nors smarkiai su-mažėti jos tiesiog negali. Turtingiausiųjų galbūt daugiausiai kito turto vertė, pa-vyzdžiui, nekilnojamojo turto, akcijų, ta-čiau pajamos, net ir sumažėjusios, ne-vertė smarkiai keisti įprasto gyvenimo būdo. Tuo metu tie, kurie ką tik išsiropš-tė iš žemesnių pajamų grupės, vėl skaus-mingai buvo nublokšti atgal“, – aiškino SEB banko šeimos fi nansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tiesa, pastaruoju metu pastebima ten-dencija, kad padėtis bent iš dalies taisosi. Tie, kurie anksčiau, net ir nesumažėjus pajamoms ar joms esant pakankamoms, užtraukė savo pinigines ir nusprendė ver-čiau pataupyti, palaukti, ar nebus blogiau, šiemet jas atvėrė plačiau ir drąsiau. Tačiau vadinamųjų mokių pirkėjų gretos dėl to

neišsipūtė: dėl konkurencijos atlyginimai ir toliau auga tiems, kurie ir taip uždirba ne prasčiausiai, o vidutinis darbo užmo-kestis – realusis apskaičiuojamas, įverti-nus infl iaciją – vis dar smunka.

Trečdalis – „mokūs vartotojai“Viduriniąją klasę J.Varanauskienė mėgsta apibūdinti amerikietiška buitine analogi-ja: jei darbo kombinezoną vilkite šiokia-dieniais ir dažote svetimą namą, norėda-mi uždirbti – priklausote darbo klasei. Jei darbo kombinezoną vilkite savaitgaliais ir dažote savo namą, norėdami sutaupyti –priklausote viduriniajai.

Pagal seną britišką požiūrį klasės nusta-tomos atsižvelgiant į keletą kriterijų – pa-jamas, turimą nuosavybę, išsilavinimą, profesiją ar užsiėmimą.

„Bet dabar viskas taip susimaišę... O kaip rašytojas, kuris kuria laisvu metu, nors dirba apsaugininku, kroviku ar kitą fi zinį darbą? Arba statybininkas, kurio pajamos kelis kartus didesnės nei humanitarinių

mokslų profesoriaus?“ – retoriškai klausė SEB banko ekspertė.

Tačiau kalbant apie ekonominius-fi nan-sinius rodiklius, vertėtų nutolti nuo klasi-kinio viduriniosios klasės atstovo apibrėži-mo ir atsigręžti į „mokų vartotoją-pirkėją“ ar „mokių pirkėjų“ grupę.

„Mokus vartotojas“ yra tas, kuriam lieka pinigų pirkti ne vien pirmo būti-numo daiktų: pagrindinių maisto pro-duktų, susimokėti už būsto komunalines paslaugas, bet ir išvykti atostogų, aplan-kyti kultūrinį renginį, esant reikalui gy-dyti, o ne šalinti dantis. Tai tie žmonės, kurių gaunamos pajamos yra pakanka-mos, kad panorėję jie galėtų pasiskolinti iš bankų, o ne lombardų ar kitų panašių įstaigų“, – kalbėjo J.Varanauskienė. To-kios pajamos, jos manymu, prasideda nuo 1 tūkst. Lt žmogui.

Konkretų pajamų ar išlaidų santykį įvardyti sunku. Kalbant populiariai, jei neskurstant, bet ir per daug neišlaidau-jant, mėnesio gale lieka šiek tiek neišleistų

pinigų, jau būtų galima save priskirti „mo-kių pirkėjų“ grupei.

„Mano nuomone, šiandien ši grupė suda-ro maždaug trečdalį visuomenės“, – skai-čiavo J.Varanauskienė.

Vergų visuomenės mentalitetasDar prieš krizę atliktas tyrimas parodė, kad viduriniajai klasei save priskyrė daugiau nei 50 proc. respondentų.

„Mes jaučiamės vidutiniokais, kai ga-lime gyventi taip, kaip dauguma, esanti šalia. Tačiau vidutiniokas Akmenėje, ko gero, nebesijaus vidutinioku, apsilankęs Vilniuje“, – svarstė J.Varanauskienė ir pa-siūlė remtis labiau apčiuopiamu kriteriju-mi, tarkime, tūkstančio litų pajamomis.

Darbo užmokesčio statistika rodo, kad pusė dirbančiųjų gauna mažiau nei 1,7 tūkst. Lt iki mokesčių.

„Po jų jau turėtume maždaug tą ribinę sumą. Tačiau vienas dirbantis gali išlaikyti kelis nedirbančius, tuomet vienam žmogui tokiame namų ūkyje jau tenka mažiau pa-jamų nei reikėtų“, – atkreipė dėmesį SEB banko ekspertė.

Tuo metu A.Maldeikienei atrodo absur-diška, kai žmonės, gaunantys vidutinę algą, jau jaučiasi viduriniąja klase. „2 tūkst. Lt –tai ne prabangos, o išgyvenimo pajamos. Viduriniajai klasei priskirčiau tą namų ūkį, kurio mėnesinės pajamos siekia 7–8 tūkst. Lt. Dar vienas svarbus momen-tas – ar šeima jaučiasi saugiai su tokiomis pajamomis. Jei turi didesnę paskolą, tai ir ši suma gali būti palyginti menka“, – kal-bėjo A.Maldeikienė.

Nukelta į 10 psl. >>>

R.Lazutka:

„Viduriniosios klasės atstovui nueiti į operos teatrą neturėtų būti fi nansinė problema. Tačiau tie, kurie Lietuvoje uždirba vidutinį atlyginimą, sunkiai gali tai sau leisti.“

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Viduriniajai klasei priklausantis žmogus, jos nuomone, turėtų save gerbti ir drąsiai neiti į darbą, kai serga: „Tačiau pas mus įsišaknijęs vergų visuomenės mentalite-tas: turi dirbti, nes poilsis – nusikaltimas. Be to, žmonės tiesiog bijo sirgti, nes praras pajamas ar net darbą. Todėl jokių viduri-niosios klasės, kaip visuomenės stuburo ir demokratijos garanto, parametrų neatitin-kame. O turtingesnė klasė darosi be galo agresyvi ir labai nekultūringa.“

Būstas – vienintelis turtasVidurinioji klasė Vakarų visuomenėje formavosi ilgą laiką. Jos susikūrimą lėmė darbas ir didėjančios pajamos iš jo, išsila-vinimas ir turtas – nuosavybė. Analitikų teigimu, kad susiformuotų pajėgi viduri-nioji klasė, būtinas 10–15 metų stabilus lai-kotarpis. Taip pat reikalinga gerai išvystyta fi nansų rinka: patrauklios paskolų, ypač il-galaikių, ir ilgalaikio investavimo sąlygos. Skolintos lėšos turėtų būti skiriamos turtui kaupti ir didesnėms pajamoms uždirbti – verslui pradėti ar plėsti, išsilavinimui įgyti.

Didžioji dalis Lietuvos žmonių išsilavi-nę, turi nuosavybę – būstą, kuriame gyve-na, tačiau tai dažniausiai ir yra vienintelis jų turtas. Lietuvos vidurinioji klasė labai priklausoma nuo būsimų pajamų, todėl yra labai pažeidžiama. Čia greitai iš pasi-turinčiojo galima tapti vargšu.

Tuo metu priklausyti viduriniajai klasei reiškia tam tikrą ekonominę nepriklauso-mybę, turtą ir perkamąją galią, leidžian-čius užtikrinti ir išlaikyti pageidaujamą gyvenimo kokybę: turiningą laisvalaikį, atostogas, keliones į užsienį.

Sociologas, ekonomistas Romas Lazut-ka priminė termino viduriniajai klasei api-brėžti istoriją. „Kai formavosi kapitalistinė visuomenė, buvo fabrikantai ir darbininkai, o modernioje visuomenėje atsirado vidu-rinioji klasė: tai specialistai, verslininkai, savarankiškai dirbantys žmonės, advoka-tai, informacinių technologijų specialistai, gydytojai, mokytojai ir pan. Tai išsilavinę, samdomi darbuotojai, puikiai gyvenantys iš savo darbo, nes kvalifi kacija užtikrina jiems aukštesnes pajamas. Be to, jų gy-venimo būdas ir poreikiai yra kitokie nei darbininko.“

Valstybės misija – netrukdytiPagal išsilavinimą didelę dalį Lietuvos gy-ventojų būtų galima priskirti viduriniajai klasei, tačiau pragyvenimo lygis klasifi ka-ciją komplikuoja.

„Jų uždarbis gana menkas, o gyvenimas palyginti skurdus. Viduriniosios klasės at-stovui nueiti į operos teatrą neturėtų būti

fi nansinė problema. Tam nereikėtų taupyti –tiesiog sugalvoji, nueini į kasą ir nusiper-ki bilietą. Žmogus neturėtų būti priverstas taupyti laisvalaikiui – pietums kavinėje su šeima savaitgalį, apsilankymui kine. Tačiau tie, kurie Lietuvoje uždirba vidutinį atly-ginimą, sunkiai gali tai sau leisti“, – kons-tatavo R.Lazutka.

Tačiau, anot jo, viduriniajai klasei svar-bu ne tik pajamos, bet ir darbo pobūdis: „Kvalifi kuotas santechnikas gali gauti pui-kų atlyginimą, tačiau jo darbas iš esmės paprastas, nekūrybiškas, neturi įdomaus turinio. Jei ūkininkas samdo darbuotojus ir tik organizuoja darbo procesą, jis yra va-dybininkas, todėl jį būtų galima priskirti vi-duriniajai klasei. Tačiau jei jis pats sėdi prie traktoriaus vairo ir vežioja pašarus, tai jis daugiau darbininkas. Darbas turi suteikti progą tobulėti profesinėje srityje, privers-ti domėtis.“

Ekonominės krizės metu atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų dar labiau padidėjo. Visuomenės dalis, kurios pajamos buvo vidutinės, nukentėjo bene labiausiai.

Tačiau R.Lazutka nemano, kad valstybė turėtų imtis kokių nors specialių veiksmų viduriniajai klasei stiprinti.

„Valstybė turi pirmiau rūpintis tais, kurie priklauso žemesniajai klasei. Kad formuotų-si vidurinioji klasė, tereikia palaikyti bend-rą tvarką, užtikrinti, kad nebūtų korupci-jos, monopolinių rinkų, kad būtų galima skaidriai užsiimti savo verslu ar profesine veikla, kad nebūtų klanų, kad talentingi

žmonės galėtų kopti karjeros laiptais ir t.t. Jei šalies ekonomika būtų stabili, be nuo-puolių, kokius išgyvenome, vidurinioji kla-sė turėtų prasigyventi ir sustiprėti savai-me“, – neabejojo R.Lazutka.

Pakirto protų nutekėjimasSociologas Arvydas Virgilijus Matulionis laikosi kitos nuostatos. Jis įsitikinęs, kad, jei politikai į valdžią eitų spręsti visuome-nės, o ne asmeninių problemų, vidurinioji klasė atsirastų greičiau.

Jis primena, kad ypač smarkiai viduri-niąją klasę apkarpė emigracija – išvažiavo aktyvūs, išsilavinę šalies gyventojai.

„Iš pradžių išvyko tie, kurie neturi jokio išsimokslinimo. Po to sparnus pakėlė kvali-fi kuoti darbuotojai – medikai, informacinių technologijų specialistai. Emigracija suda-vė didžiulį smūgį viduriniosios klasės pag-rindams“, – apibendrino A.V.Matulionis.

Antras viduriniosios klasės žlugdymo įrankis – šlubuojanti švietimo sistema.

„Nuolat sapaliojama apie švietimo koky-bę, tačiau mokinio krepšelis jokios kokybės neduoda. Vietoje to, kad būtų išnaudojama demografi nė krizė, kai klasėje nedaug vai-kų, mes uždarinėjame mokyklas. Juk mažo-je klasėje su geru mokytoju galima pasiekti labai daug: ne brukti žinias, o padėti vaikui susigaudyti pasaulyje ir žmogiškuosiuose santykiuose, ugdyti socialinį ir žmogišką-jį kapitalą. Kad tas vaikas, pabaigęs moks-lus, gautų darbą ir sugebėtų įeiti į rinką. Jei nėra darbo, kad pats susikurtų darbo

vietą“, – problemas vardijo A.V.Matulionis. Jo manymu, viduriniajai klasei gali pri-

klausyti ir statybininkas: „Jei jis yra aukš-čiausios klasės darbininkas, turintis savo vertybių pasaulį, profesinės garbės suvo-kimą, atsakomybės jausmą. Visuomenė vystosi, todėl apibūdinant klasę reikia kal-bėti ne tik apie tos didelės socialinės gru-pės ekonominį, bet ir socialinį, žmogiškąjį, kultūrinį kapitalą.“

A.V.Matulionis priminė, kad pokomu-nistinėse šalyse dažnai klesti šešėlinė eko-nomika, atlyginimai dažnai mokami „vo-keliuose“, o siekiant išvengti mokesčių, nenurodomos tikrosios pajamos, kurias netiksliai deklaruoja net aukščiausi šalies pareigūnai. Todėl apibrėžiant klasę kur kas svarbiau akcentuoti kultūrinį aspektą ir gyvenimo būdo ypatumus.

„Nepaisant skirtingų kriterijų, visi suta-ria, kad kuo daugiau visuomenėje viduri-niosios klasės atstovų, tuo didesnis jos so-cialinis potencialas ir stabilumas. Buvome valstiečių visuomenė, todėl suformuoti aukštesnę klasę reikia laiko. Kiekvienas laikmetis kai ką duoda, kai ką atima. Šiuo atveju krizė susilpnino mūsų viduriniosios klasės pamatus. Tačiau jei po 100 metų sė-dėsime ir jūs būsite geltona, o aš juodas, bet kalbėsime lietuviškai, tai Lietuvos ir vidu-riniosios klasės perspektyva bus šviesi. Jei šnekėsime čiau čiau kalba, tai perspektyva liūdnesnė“, – prognozavo A.V.Matulionis.

10 | Visuomenė

HHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAANNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAANNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

J.Varanauskienė:

„Analizuojant statistinius duomenis matyti, kad pagal gaunamas pajamas labiausiai nukentėjo būtent tas vidurėlis.“

Vidurinioji klasė paprastai būna di-

džiausia vartotojų skaičiumi. Stiprios ir

didelės viduriniosios klasės pageidau-

ja verslininkai: maisto, drabužių, buities

prekių gamintojai ir pardavėjai, teleko-

munikacijų, fi nansinių paslaugų teikėjai.

Lietuvoje namų ūkių vartojimo išlai-

dos kasmet didėja po 10–15 proc.: ne

tik dėl kylančių kainų, bet ir dėl augan-

čių poreikių – tai jau rodo augančią gy-

ventojų perkamąją galią. Tačiau, re-

miantis statistiniais duomenimis, tik 20

proc. namų ūkių išlaidos maistui suda-

rė mažiau negu trečdalį visų išlaidų. Tik

tiek gyventojų galėtų būti priskiriami

viduriniajai klasei pagal vakarietiškus

standartus.

Tačiau gal iš šalies matyti geriau? Tokių

tarptautinių prekės ženklų kaip „Ikea“ ar

„H&M“ ketinimai įsikurti Lietuvoje rodo,

kad perkamoji šalies gyventojų galia

auga, o vidurinysis sluoksnis tvirtėja.

2011 m. šalies ūkyje dirbo 1 mln. 371

tūkst. gyventojų. Jų skaičius, palyginti su

2010 m., padidėjo 27,2 tūkst., arba 2 proc.

Darbo jėgai priskiriamų asmenų 2011 m.

buvo 1619,7 tūkst., per metus tokių as-

menų skaičius sumažėjo 15,1 tūkst.

2011 m. nedarbo lygis šalyje sudarė 15,4

proc. ir buvo 2,4 proc. punkto mažesnis

nei 2010 m.

2011 m. bedarbių skaičius siekė 248,8

tūkst. ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo

42,3 tūkst. (14,5 proc.). Ilgalaikio nedar-

bo lygis 2011 m. sudarė 8 proc. ir buvo

0,6 proc. punkto didesnis nei 2010 m. Kas

antras bedarbis buvo ilgalaikis, tai yra ieš-

kojęs darbo vienus metus ar ilgiau.

Jaunimo (15−24 metų amžiaus asmenų)

nedarbo lygis 2011 m., palyginti su 2010

m., sumažėjo 2,2 procentinio punkto ir su-

darė 32,9 proc. 2011 m., kaip ir 2010 m.,

kas dešimtas 15−24 metų amžiaus asmuo

buvo bedarbis.

2011 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mo-

kesčių) darbo užmokestis, įskaitant indi-

vidualiąsias įmones, palyginti su 2010 m.

padidėjo 2,7 proc. arba 54 litais, ir sudarė

2042 litus (palyginti su 2008 m., jis ma-

žesnis 5,1 proc.). Vidutinis mėnesinis neto

(atskaičius mokesčius) darbo užmokestis

2011 m. sudarė 1592 litus ir, palyginti su

ankstesniais metais, padidėjo 2,5 proc.,

arba 39 litais. Tačiau atsižvelgus į infl ia-

ciją, realusis darbo užmokestis 2011 m.

sumažėjo 1,5 proc., t. y. kainų lygis 2011 m.

didėjo sparčiau nei darbo užmokestis.

Tyrimai rodo, kad dažniausia skurdo prie-

žastis yra nedarbas. Tačiau užimtumas

ir gaunamos darbo pajamos ne visada

padeda išvengti skurdo rizikos. 2010 m.

iš užimtų asmenų skurdo rizikoje gyve-

no 12,3 proc. Asmenų, gyvenančių labai

mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose,

dalis siekė 9,2 proc., iš jų kiek daugiau nei

pusė gyveno skurdo rizikoje.

Pagrindiniai rodikliai gyvenimo kokybei

vertinti švietimo srityje – gyventojų pa-

siskirstymas pagal išsilavinimo lygį, mo-

kymosi visą gyvenimą lygis ir anksti nu-

stojusio mokytis jaunimo dalis. 2011 m.

aukščiausią išsilavinimą (t. y. aukštesnį-

jį ar aukštąjį) turėjo 34 proc. 25–64 metų

amžiaus šalies gyventojų, arba kas trečias

šios amžiaus grupės gyventojas. Kasmet

mažėja 25–64 metų amžiaus gyventojų,

turinčių žemesnį išsilavinimą, dalis

(2011 m. – 7,1 proc., 2010 m. – 8 proc.).

2010 m. būsto išlaikymui gyventojai skyrė

14,6 proc. disponuojamųjų pajamų. Paly-

ginti su 2009 m. būstui išlaikyti skiriama

disponuojamųjų pajamų dalis padidėjo

2,3 proc. punkto, o palyginti su 2007 m. –

2 proc. punktais. Būsto išlaikymas

40 proc. namų ūkių buvo labai didelė naš-

ta, 10 proc. – nebuvo našta (2007 m. –

atitinkamai 27 ir 20 proc.).

Šaltinis: Statistikos departamentas

Mato perspektyvą

Lėtas augimas>>> Atkelta iš 9 psl.

15min • 2012 m. spalio 19 d.12 | Savaitės interviu

Modestas Krukauskas m.krukauskas@15min.lt

Sporto padangės atstovams tenka keisti įprotį – vietoj kreipinio „LTOK prezidentas“ iki 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiados visi sakys „LTOK prezidentė“.

Lietuvos tautiniam olimpiniam komite-tui ateinančius ketverius metus vadovaus Sidnėjaus olimpinė čempionė 46-erių šau-lė Daina Gudzinevičiūtė.

Ji spalio 12 dieną vykusiuose LTOK pre-zidento rinkimuose įveikė dukart olimpinį čempioną 40-metį disko metiką Virgilijų Alekną. Už D.Gudzinevičiūtę balsavo 57 delegatai, o už V.Alekną – 43.

Iškart po rinkimų apie sportinės karjeros pabaigą pareiškusi D.Gudzinevičiūtė LTOK vadovo poste pakeitė nuo pat Komiteto at-kūrimo pradžios 1988 metais jam vadova-vusį 61-erių Artūrą Poviliūną. Jis nuo olim-pinio judėjimo dar neatitols – tapo LTOK garbės prezidentu.

Jau šiomis dienomis „nauja šluota“ LTOK būstinėje daro savo tvarką – vyksta vidaus

remonto darbai, o prezidentė bando susi-gaudyti ją užgriuvusiuose darbuose.

„Darbų nemažai. Net ir juokingų. Bu-vęs prezidentas A.Poviliūnas renkasi iš kabineto daiktus, nuo sienų nusikabina nuotraukas. Sienose lieka vinys ir buvusių

rėmelių kontūrai. Reikia ir tai sutvarkyti. Jau pirmadienį A.Poviliūnas išeina, tad nuo tos dienos visuose darbuose susigau-dyti turėsiu pati“, – interviu savaitraščiui „15min“ sakė D.Gudzinevičiūtė.

– Prieš LTOK vadovo rinkimus oponen-tai jums prikabino senosios sporto nomen-klatūros statytinės etiketę. Kaip bandysite jos kratytis?

– Aš negaliu atsakyti už kieno nors pra-simanymus ar priekaištus. Tie, kas bando mane vadinti nomenklatūrininke, turėtų tarptautinių žodžių žodyne pasižiūrėti jo reikšmę – nesu gaminio reikšmė, buhalte-rijos ar kitas sąrašas...

Aš dirbsiu savo darbą ir bandysiu įrody-ti, jog visa tai yra prasimanymai. Žinote, apie tą etiketę galiu pasakyti – tik tiek ir sugalvojo... Vadinasi, nebuvo prie ko pri-sikabinti (juokiasi).

– Naujai Vyriausybei įsivažiuoti duodama 100 dienų. Per tą laiką stengiamasi nekri-tikuoti Ministrų kabineto. Kiek dienų pa-siūlysite nekritikuoti naują LTOK valdžią?

– Manau, mes galimos opozicijos atsto-vų stebimi nuo pat pirmosios išrinkimo minutės ir niekas 100 dienų laikotarpio mums neduos.

Todėl jau pradedame dirbti: reikia iš-spręsti daug aistrų sukėlusio Lietuvos

olimpinio fondo pertvarkymo klausimą, narystės Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo veikloje niuansus, LTOK direkto-rato pertvarką. Galvoju, jei jau šiandien nepajudinsime LTOK traukinio, rytoj bū-sime plakami.

„LTOK – ne saldainių fabrikas“Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė:

LTOK prezidento rinkimuose

D.Gudzinevičiūtei pralaimėjęs ir

sportinę karjerą baigęs V.Alekna

nėra bedarbis. Jis nuo 2011 m. dirba

vidaus reikalų ministro patarėju sporto

klausimais. Tačiau po Seimo rinkimų

ministerijų vadovai keisis.

„Manau, kad praėjusį sekmadienį vykę

Seimo rinkimai ir naujasis Ministrų

kabinetas neturės didelės įtakos

mano tiesioginiam darbui. Mano

pareigos nėra politinio pasitikėjimo,

todėl nesvarbu, kokia partija kuruos

Vidaus reikalų ministeriją ir kokios

partijos atstovas užims ministro kėdę.

Aš tikiuosi ir toliau dirbti patarėju

sporto klausimais. Tačiau jei naujam

ministrui nereiks mano pagalbos, tikrai

nesilaikysiu posto, išeisiu“, –

sakė V.Alekna.

Liks dirbti patarėju„Nujaučiu, kad tie ketveri metai tikrai turėtų prabėgti kaip viena diena. Darbų – kalnai...“

Dažnam, svajojančiam prašnekti angliškai, kalbų mokymasis siejasi su nuobodžiu kalimu auditorijoje, o jau pasiryžusiems – neretai pritrūksta pinigų ar laiko lankyti kalbų kursus. Pastariesiems rugsėjo mėnesį Lietuvoje pristatyta naujovė – šiuolaikiškas nuotolinis anglų kalbos mokymo modelis – leis mokytis pasirinktoje vietoje ir norimu tempu.

„Kai lankyti tradicinius kursus nėra galimybės, alternatyva tampa nuotoliniai kursai. Tačiau dauguma juos siūlančių bendrovių apsiriboja tik mokymu internetu, o kalbėjimo įgūdžių lavinimui sąlygos nesudaromos. Besimokantysis lyg ir įgy-ja reikiamas kalbos žinias, tačiau jam sudėtinga reikšti mintis žodžiu ir suprasti, ką kalba kiti“, – kalbų mokymosi subtilybes aiškino anglų kal-bos dėstytojas–ekspertas Andrejus Račkovskis. Siekiant užpildyti šias spragas, kalbų mokymo įmonės, VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ ir VšĮ „Raidos kryptys“, sukūrė efektyvų kalbos mo-kymo modelį „Kalbis“.

Konsultavimas – ir internetu, ir gyvai Nauji mokymai pasižymi trijų komponentų sistema. Pirma, savarankiškas mokymasis vyksta internete, naudojant pasaulyje pripa-žintą „Cambridge University Press“ nuotolinio mokymo medžiagą. Tam, kad kursų dalyvių en-tuziazmas „netyčia“ nenusloptų, jiems nuolat padeda „Kalbio“ dėstytojai. „Moderatoriai yra tarsi budintieji: konsultuoja, primena apie bū-tinas atlikti užduotis. Tokiu būdu mokymo da-lyviai gauna kvalifikuotą pagalbą tada, kai jos prireikia“, – sakė A.Račkovskis.

Anot jo, bene pagrindinė mokymosi ypaty-bė - kursų metu neformaliose vietose reguliariai vykstantys „Kalbio klubo“ susitikimai. „Nesvarbu, ar tai kavinė, darbovietė, parkas ar biblioteka – jei tik grupė kartu nutaria angliškai kalbėtis konkre-

čioje vietoje, dėstytojai palaiko jiems kompaniją, pataria, konsultuoja“,- šypsojosi A. Račkovskis.

Smagu ir naudingaVasaros mėnesiais bandomieji „Kalbio“ mokymai vyko Lietuvos bibliotekose. Bibliotekininkystės ekspertė Rūta Juzėnienė teigia, kad toks moky-mosi būdas patrauklus dėl laiko taupymo ir pagal-bos besimokantiems.

„Daugelis mokymo dalyvių – labai užimti arba atokiau nuo miesto gyvenantys žmonės. Mokyma-sis internetu su nuolatine dėstytojo pagalba jiems yra tiesiog idealus pasirinkimas. Be to, kelis kartus per mėnesį atvykti į „Kalbio klubą“, sutikti ben-draminčius ir būti apsuptam angliškai kalbančių yra ne tik malonu, bet ir būtina norint suprasti ir sekti naujausią informacijos srautą, kuris papras-tai pateikiamas anglų kalba“, - pažymėjo biblio- tekininkė, ne vienam suinteresuotam patarianti išbandyti naująjį mokymų modelį.

MOKYTIS ANGLŲ KALBOS – Į BIBLIOTEKĄ, KAVINĘ AR PARKĄ

A.Račkovskis

15min • 2012 m. spalio 19 d. Savaitės interviu | 13

– Viename iš interviu teigėte, kad jums pabodo „ketverių metų“ gyvenimo ciklai – nuo olimpiados iki olimpiados. Bet pati save įstūmėte į tokią pačią upę – LTOK prezidento rinkimai vyksta kas ketveri metai.

– Vadinasi, nuo to niekada nepabėgsiu (juokiasi). Jei rimtai, kai buvau olimpiete, man svarbiausia buvo pasirengti pagrin-diniam startui – žaidynėms. LTOK veikla turi kur kas daugiau „spalvų“: olimpiada bus tik galutinis didelio darbo taškas, o kur kas svarbiau visas kasdienis procesas. Jau dabar pradedame galvoti apie 2016 metų Rio de Žaneido žaidynes ir nujaučiu, kad tie ketveri metai tikrai turėtų prabėgti kaip viena diena. Darbų – kalnai...

– Per pastaruosius penketą metų šalies sporto veidas tapo itin „iškreiptas“ – vieno-je pusėje sveikas ir įmitęs visagalis krepši-nis, kitoje – sergantis ir pinigų nepritekliaus

kamuojamas likęs sportas. Ar bandysite šią sporto veido „ligą“ gydyti?

– Pastarųjų metų visų įmanomų švenčių ir pergalių euforija tapo pagrindine prieš-prieša tarp krepšinio ir kitų sporto šakų.

Reikia pripažinti, kad daugiausiai nau-dos iš čempionatų, olimpiadų ir turnyrų „išspaudė“ krepšinis.

Todėl man tikrai nesmagu girdėti iš ša-lies ministro pirmininko lūpų žodžius, kad Europos krepšinio čempionatui prista-tėme arenų ir negalime kaskart kitiems renginiams skirti tiek pinigų. Net ir vis nebaigiamam Druskininkų olimpiniam sporto centrui.

Pristatėme mes tų pastatų – ir ką? Jie yra multifunkciai – arba krepšiniui, arba pra-moginiams reginiams. Aš nesakau, kad jų neturėtų būti, tačiau pastaruoju metu tos arenos tarnauja tik pramogai, savivaldy-bėms kainuoja nemažus pinigus, o lėšos,

kurios turėjo būti skirtos kitų sporto šakų plėtrai, o ne salių statybai, lieka tik teorija.

Nėra blogai, kad krepšinis yra išsikovo-jęs pagarbą. Blogai, kad krepšinis nustelbia kitas sporto šakas. Būtent nuo to ir reikia pradėti – pabandyti nustelbtas sporto ša-kas kilstelėti arčiau krepšinio.

– Ar verta kalbėti ir pasakyti visą tiesą apie buvusius LTOK prezidento rinkimus?

– Nelinkusi kapstytis toje netolimoje gan-dų ir apkalbų rinkimų istorijoje, nes Lietu-vos tautinio olimpinio komiteto įvaizdis per tas kelias savaites buvo labai sugadin-tas. LTOK buvo kaip reikiant apdrabstytas purvais, todėl atėjo laikas ne tęsti purvo mėtymą į kitą barikadų pusę, o įrodyti, kad ši organizacija yra verta tik pagarbos.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nėra saldainių fabrikas – saldumynų ne-prisivogsi, į kišenes nesusidėsi ir pro sargą

neišsineši. LTOK tikrina revizijos, mokesčių inspekcijos – na, nėra Olimpiniame komi-tete vagių, nėra...

– Vienas iš didžiausių priekaištų LTOK veiklai – direktorato ir buvusio Olimpinio komiteto prezidento A.Poviliūno algos. Koks bus jūsų darbo užmokestis?

– Galiu garantuoti, kad alga nieko nešo-kiruos. Jos dydį nustatys LTOK Vykdoma-sis komitetas.

Kartu su nauja Lietuvos tautinio

olimpinio komiteto (LTOK) prezidente

Daina Gudzinevičiūte ketverių metų

kadencijai praėjusį penktadienį išrinkti:

viceprezidentais – Romualdas Bakutis,

Algis Vasiliauskas ir Arvydas Juozaitis,

generaliniu sekretoriumi – Valentinas

Paketūras bei iždininkas Rimgaudas

Balaiša.

Į LTOK Vykdomąjį komitetą išrinkti:

Lietuvos savivaldybių sporto padalinių

vadovų asociacijos pirmininkas Albinas

Grabnickas, Lietuvos olimpiečių

asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė,

Šiuolaikinės penkiakovės federacijos

generalinis sekretorius Viačeslavas

Kalininas, Žolės riedulio federacijos

prezidentas Leonardas Čaikauskas,

Čiuožimo federacijos prezidentė

Lilija Vanagienė, sporto draugijos

„Žalgiris“ prezidentas Vytas Nėnius ir

Žirginio sporto federacijos prezidentas

Gediminas Gutkauskas.

Trylika LTOK vadovų

-

--

-

-

-

-

-

--

-

-

-

-

--

--

-

-

Už

sk

. Nr.

30

66

36

D.Gudzinevičiūtės komanda. A.Pliadžio nuotr.

ANTRADIENIS SENJORŲ DIENA nuolaida prekėms* suIKI kortelėmis SENJORAMS

*Nuolaida netaikoma tabako gaminiams, alkoholiniams gėrimams, loterijų bilietams, mobiliųjų telefonų sąskaitų papildymams, akcijos ir išpardavimo prekėms. Nuolaidos nesumuojamos.

-10%ANTTTRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRAD

savo mylimiems pirkėjams pristatomeKIEKVIENĄ TREČIADIENĮ

NAUJŲ AKCIJOS PREKIŲ!600PER17

TREČIADIENISSPALIO

18KETVIRTADIENISSPALIO

19PENKTADIENISSPALIO

20ŠEŠTADIENISSPALIO

21SEKMADIENISSPALIO

22PIRMADIENISSPALIO

23ANTRADIENISSPALIO

KALENDORIUS

SAVAITĖLĖ

Pasiūlymas galioja ir

1999-50%

3999

DIENOSPREKĖ

Viskis GRANT’S, 0,5 l, Jungtinė Karalystė, 39,98 Lt/l

Visiems fermentiniams sūriams

Nuolaida netaikoma akcijos ir išpardavimo prekėms. Nuolaida netaikoma CENTO ženklu pažymėtoms prekėms. Prekių kiekis ribotas.

Prekių kiekis ribotas.

DIENOSPREKĖ

30%NUOLAIDA

DIDŽIAUSIA 20-OJO „IKI“GIMTADIENIO DOVANA KIEKVIENĄ ŠEŠTADIENĮ!

Pasiūlymas galioja ir

Pasiūlymas galioja ir

Visoms plaukų priežiūros ir šukuosenų formavimo priemonėms

Nuolaida netaikoma akcijos ir išpardavimo prekėms. Nuolaida netaikoma CENTO ženklu pažymėtoms prekėms. Prekių kiekis ribotas.

Nuolaida netaikoma akcijos ir išpardavimo prekėms. Nuolaida netaikoma CENTO ženklu pažymėtoms prekėms. Prekių kiekis ribotas.

DIENOSPREKĖ

40%NUOLAIDA

DIENOSPREKĖ

20%NUOLAIDA ikoma akcijos ir išpardavimo prekė

Pasiūlymas galigalioja ioja irr

S

%

priemonėms

RŲ DIE

ėms. s prekėms.

kėmsVisai mėsai (šviežiai, keptai, šaldytai, marinuotai)

Nuolaidataikoma su:

15min • 2012 m. spalio 19 d.

Neiškraipytas futbolo veidrodisOfi cialūs 2012-ieji Lietuvos futbolo rinktinei bai-gėsi. Į pasaulio čempionato atranką lietuviai grįš kitų metų pavasarį. Atėjo ruduo, kai galima skai-čiuoti pirmuosius trenerio Csabos Laszlo viščiukus.

Vengro vadovaujami lietuviai – pagaliau! – įvei-kė Lichtenšteiną, namuose sužaidė lygiosiomis su slovakais, buvo priversti besąlygiškai kapituliuoti Graikijoje, o bosniams priešinosi tik 30 minučių.

Kaip vertinti šiuos rezultatus? Ramiai – jie yra veidrodinis dabartinio rinktinės lygio atspindys. Veidrodžio paviršius šįkart lygus, o ne iškreiptas – į tokį žiūrėdami dažnai pradėdavome rėkauti apie istorinius šansus.

Aišku, nepatenkintų balsų choras ošia. Vieni sako, kad nėra žaidimo. Netiesa – yra, bet tik toks, koks įmanomas. Jei norite grožio ir pergalių, sirkite už Ispaniją.

Kiti įtikinėja, kad futbolas Lietuvai neįdomus ir nereikalingas. Irgi netiesa. Jeigu jis neįdomus ir ne-reikalingas jums asmeniškai, žiūrėkite per televi-ziją krepšinio VTB lygą arba važiuokite į Panevėžį stebėti dviračių treko čempionato.

Treti reikalauja naujo – geriausia savo, lietuvio –trenerio. Jeigu paklaustumėte žaidėjų, jie vienu balsu pareikš, kad geriausias visų laikų rinktinės vairininkas buvo portugalas Jose Couceiro. Tačiau tokio kalibro strategai – ne Lietuvos nosiai. Nebent Futbolo federacija ryžtųsi pasiūlyti kontraktą su še-šiais nuliais. O kalbant apie savus trenerius – nie-ko neįžeidžiant, priminkite atvejį, kai kuris nors jų būtų pažėręs futbolo išminties stebuklų. Nelabai kas ateina į galvą? Suprantama.

Aišku, Cs.Laszlo galima kelti klausimų. Kodėl Graikijoje rinktinė žaidė su dviem puolėjais, aikš-tės viduryje graikams prie kokybinės persvaros pri-dėdama dar ir kiekybinę? Kodėl su slovakais rung-tyniaujant vienuolika prieš dešimt buvo pakeistas vienas pavojingiausių puolamųjų ginklų Edgaras Česnauskis? Tada atrodė, kad dėl traumos, bet šią teoriją paneigė pats E.Česnauskis.

Trenerio, o kartu ir šalies futbolo vadovų, gali-ma būtų klausti, kodėl jaunimo rinktinės lyderiai, užuot vykę į Lichtenšteiną ir Bosniją, žaidė pusiau draugiškame turnyre Estijoje? Taip, nedaug ten tų vyrų rinktinės vertų lyderių, bet, tarkime, Tadas Eliošius kažin ar būtų pakenkęs, kai žaisti negalėjo broliai Česnauskiai ir Saulius Mikoliūnas.

Žaidėjams klausimų nedaug. Nereikia šaudyti į pianistą – jis groja, kaip moka. Paklausti galima nebent vieno dalyko: kurių galų prisirenkama tiek kortelių – ne visada logiškų ir motyvuotų? Mes ne vokiečiai ir ne italai, mūsų dėl kortelių kiekvieną kartą laukia skausmingas spragų lopymo procesas.

Artėja žiema – namų darbų ruošimo metas Cs.Laszlo ir jo štabui. Galima prognozuoti, kad pavasarį žaidimo kokybė, o kartu ir rezultatai, jei ir šoktels aukštyn, tas šuolis nebus septynmylis. Tiesiog dabartinė lietuviško futbolo tikrovė tokia –esame stipresni už Lichtenšteiną, namuose galime įkąsti bet kuriam favoritui, bet ne daugiau.

Realiausias variantas – dėl ketvirtos vietos grupė-je Lietuva kovos su Latvija. Jei pavyktų pasigalynėti su Slovakija dėl trečiosios pozicijos, savo koman-dą galėtume girti ir ja didžiuotis. Viskas paprasta: istorinių šansų metas – praeityje, o didžiosios Lie-tuvos futbolo pergalės, tikėkimės, ateityje. Bet ne artimiausioje.

Komentaras

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Žaidėjams klausimų nedaug. Nereikia šaudyti į pianistą – jis groja, kaip moka.

16 | Sportas

Lietuvos futbolo rinktinės ruduo

Turnyro lentelė

1. Bosnija ir Hercegovina 4 3 1 0 15:2 102. Graikija 4 3 1 0 5:1 103. Slovakija 4 2 1 1 5:3 74. Lietuva 4 1 1 2 3:6 45. Latvija 4 1 0 3 5:8 36. Lichtenšteinas 4 0 0 4 1:14 0.

Vieta, komanda, rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai

Po graikų pirties Lietuvos spa-

lio 12 d. laukė Lichtenšteinas,

pernai varęs mūsų futbolinin-

kus į neviltį. Lietuviai Lichtenš-

teine pralaimėjo 0:2, o namie

nesugebėjo atsirevanšuo-

ti – 0:0. Šįkart vyrai susikau-

pė ir nugalėjo 2:0. Abu įvarčius

puikiais smūgiais antrajame

kėlinyje įmušė Edgaras Čes-

nauskis. Varžovai įmušti netu-

rėjo jokių šansų, bet ir mūsiš-

kiai daugiau realių galimybių

neturėjo.

Po lygiųjų su slovakais lietuviai į Graikiją išvyko bent jau

nepralaimėti. Bet rugsėjo 11 d. vakarą aikštėje jau buvo

ne ta Lietuvos rinktinė – be ugnelės, noro kovoti dėl kiek-

vieno kamuolio, azarto. Graikai pirmajame kėlinyje nuolat

grasino Žydrūno Karčemarsko vartams, bet prisitaikė tik

antrajame. Iš pradžių Sotiris Ninis technišku judesiu iš-

maudė du mūsų gynėjus ir pasiuntė kamuolį į vartus, o ne-

trukus Kostas Mitroglu baudos aikštelėje sužaidė „siene-

lę“ ir įsūdė antrą įvartį. Jokių šansų – 0:2.

Rugsėjo 7 d. Vilniuje vykusios Lietuvos ir Slovakijos rink-

tinių rungtynės įkvėpė vilties, kad mūsiškiai gali šio to pa-

siekti. Ypač po Mariaus Žaliūko įvarčio galva.

Slovakai, nors ir turėjo aikštėje nemažai žvaigždžių, tačiau

neblizgėjo. Vis dėlto žaisdami vidutiniškai jie sugebėjo iš-

lyginti rezultatą (įmušė Marekas Sapara), o antrajame kėli-

nyje, praradę vieną žaidėją, – apsiginti nuo vangokų lietu-

vių atakų. Lygiosios – 1:1.

Spalio 16 d. laukė grupės lyderė Bos-

nija ir Hercegovina. Nusilpę lietuviai

(negalėjo žaisti broliai Česnauskiai ir

Saulius Mikoliūnas) pradėjo neįtikė-

tinai drąsiai – ryžtingai stabdė var-

žovų atakas ir patys drąsiai veržė-

si į priekį. Bosniai greitai atsitokėjo

ir jau pirmajame kėlinyje įmušė tris

puikius įvarčius – pasižymėjo Veda-

das Ibiševičius, Edinas Džeko ir Mira-

lemas Pjaničius. Antrajame kėlinyje

lietuviai dar bandė kovoti, bet buvo

per lėti ir ne tokie techniški, kad su-

gebėtų pakovoti dėl pergalės. Nieko

nepadarysi – 0:3.

G grupėKerštas

Smūgis Viltis

Realybė

ės,

Prieš 2014 metų Pasaulio čempionato atrankos varžybų pradžią buvo daug kalbėta, kad šį kartą Lietuvos futbolo rinktinė turi istorinį šansą prasibrauti į pasaulio čempionatą Brazilijoje, nes mūsų grupėje nėra neįveikiamų varžovų. Tačiau ir

pabrėžta, kad lietuviai gali pralaimėti bet kuriai grupės komandai.

BFL nuotr. AFP nuotr.

„Reuters“ nuotr.

Konstituciniame Teisme (KT) priimtas prašymas ištirti, ar įstatymai, numatan-tys, kad Vilniaus biudžetui skiriama 40 proc. mieste sumokamo gyventojų paja-mų mokesčio (GPM), o beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio, atitinka Konstituciją.

Į KT, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, nusprendė kreiptis Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Primename, kad VAAT atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT ir atsižvelgė į Vilniaus savivaldybės argu-mentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos.

„Tai, kad ieškinį nagrinės ir KT, reiškia, kad mūsų argumentai dėl miestui daromos žalos ir nepakankamo pagrindinių sričių finansavimo yra pagrįsti. Vilnius ilgą laiką Vy-riausybės ir Seimo sprendimais buvo miestas-donoras, dėl ko sostinės skola per 2007–2011 m. padidėjo 500 mln. Lt“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. nuo mieste su-mokamo GPM, o beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t.y. 100 proc. Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finan-savimo. „Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos vals-tybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės fi-nansavimo“, – sakė Vilniaus meras A.Zuokas.

Tą patvirtino ir Teismas, nurodydamas, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldy-bės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio atliekamas kitų savivaldybių paja-mų sulyginimas, labai varžo Vilniaus miesto savivaldybės teises ir blogina pačios savi-valdybės „donorės“ finansinę padėtį.

VAAT taip pat argumentavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sektoriaus skolą, todėl itin sunki sostinės finansinė padėtis turės įtakos visos valsty-bės ekonomikos tvarumui.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vy-riausybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM dalis ir atlygintas 939 mln. Lt nuostolis.

Europos vietos ir regionų valdžių kongresas 2012 m. kovo 21 d. rekomendacijoje „Vietos ir regionų demokratija Lietuvoje“ pasisakė: „Dar vienas aspektas, kuriuo Vil-niaus traktavimas pagal tą patį įstatymą kaip ir kitas savivaldybes yra neteisingas, yra tai, kad netgi pagal formaliai mažesnį koeficientą, kuris yra nustatytas Vilniui, jis turėtų gauti 40 proc. jo surinktų mokesčių. Tačiau 2010 m. Vilnius gavo tik 21 proc., kadangi GPM paskirstymas atliekamas pagal gyventojo deklaruotą adresą.“

VILNIAUS PULSAS

Konstitucinis Teismas nagrinės, kodėl iš visų miestų Vilniui skiriama mažiausiai GPM

Už

sk

. Nr.

30

33

95

15min • 2012 m. spalio 19 d.22 | IT kodas

Rojus

-

--

----

---

-----

-

--

--

--

---

--

------

-

-

www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija

Šiemet suderinta 3 kartus daugiau renovacijos investicijų projektų

2011 m. spalio 1 d.

2012 m. spalio 1 d.

350

300

250

200

150

100

50

0

56

„Net minimalų kompiuterinį raštingumą turintys žmonės po parduotuves nebesiblaško ir nebeieško, kur pigiausia“, – pastebi su interneto projektais penkiolika metų dirbantis Arūnas Kumpis.

Asta Cibienėa.cibiene@15min.lt

Lietuvoje jam pirmajam į galvą šovė mintis sukurti prekių kainų palyginimo portalą.

Panašių dabar dygsta kaip grybų po lie-taus. Bet konkurencija šešerius metus vei-kiančio portalo kainos.lt vadovą 47 metų A.Kumpį ne gąsdina, o džiugina.

„Teigiama šio reiškinio pusė – kuo dau-giau tokių portalų, tuo labiau šviečiami

žmonės, kad yra galimybė vienoje vieto-je gauti visą informaciją apie prekes ir jų kainas. Bet tokiai mažai rinkai kaip Lietuva ilgainiui pakaks trijų tokios rinkos žaidė-jų. Kiti paprasčiausiai neišgyvens“, – įsiti-kinęs A.Kumpis.

Pardavėjų ir pirkėjų susitikimo vieta– Kokia prekių kainų palyginimo porta-

lo esmė? Kuo jis skiriasi nuo internetinės parduotuvės?

– Prekių kainų palyginimo portalas – tai vieta, kurioje virtualiai susitinka pardavėjai ir pirkėjai. Pas mus skelbiasi 30–50 interne-tinių parduotuvių, jos pristato daugiau nei 200 tūkst. prekių. Interneto tyrimų bend-rovės „gemiusAudience“ duomenimis, tu-rime apie 100 tūkst. unikalių vartotojų per mėnesį. Pirkėjai gali rinktis iš 19 prekių ka-tegorijų (ne tik buitinės technikos, elektro-nikos, bet ir maisto, drabužių, parfumerijos ir kt.) ir čia pat gauti visą informaciją, kas,

„Lietuvius dar reikia šviesti“ Prekių kainų palyginimo portalo vadovas A.Kumpis apie pirkimą internetu:

Užsk. Nr. 306546

15min • 2012 m. spalio 19 d.

kur ir už kiek parduodama. Kitaip tariant, neišeinant iš namų palyginti tos pačios pre-kės kainas skirtingose parduotuvėse.

Pirkėjas taip pat gali reitinguoti parda-vėjus, rašyti apie juos ir jų prekes atsiliepi-mus, paskaityti specialistų patarimų, kurie plačiau aptaria tam tikrus niuansus, pavyz-džiui, ką reikia žinoti, renkantis skalbinių džiovyklę ir pan.

Taip pat mes turime aplikaciją išmanie-siems telefonams. Parsisiuntus ją iš mūsų portalo, parduotuvėje tereikia telefonu nu-skenuoti prekės brūkšninį kodą ir kainų paieška atliekama automatiškai.

Daug kas galvoja, kad mes patys parda-vinėjame prekes. Bet iš tiesų prekyba ne-užsiimame. Nesame susisaistę nė su vienu pardavėju, nes tai prieštarauja mūsų fi lo-sofi jai – negalime tuo pačiu metu pateikti nepriklausomą informaciją apie kainas ir atstovauti kažkokiam pardavėjui. Tiesa, kartais mes nurodome, kad kainos.lt vieną ar kitą pardavėją rekomenduoja.

Tada jo pasiūlymą iškeliame aukščiau, paryškiname. Tokiu būdu vartotojui aiš-kiai nurodoma, kad tai yra reklama. Viską darome atvirai.

Į tradicinę parduotuvę – tik pasižvalgyti– Tradicinės parduotuvės keliasi į inter-

netinę erdvę. Kaip šis procesas vyksta pas mus ir kaip Vakaruose?

– Vakaruose stebima tendencija, kad var-totojai į tradicinę parduotuvę dabar vyksta neturėdami jokių ketinimų ten pirkti. Prekę jau išsirinko internetinėje parduotuvėje, o dabar važiuoja pažiūrėti, kaip ji atrodo rea-liai. Todėl pardavėjai tradicinėje parduo-tuvėje mažina kainas, jos patalpas naudo-ja ne pardavimams, o prekių pristatymui.

Lietuvoje situacija kiek kitokia. Tradici-nės parduotuvės atsidaro savo internetines parduotuves, bet dažnai nutyli, kad ten tą pačią prekę galima įsigyti pigiau. Man tai neatrodo sąžininga.

Akivaizdu, kad pardavėjai nenori mažin-ti antkainių. Kitaip sakant, parduotuvėje laukiama tokių pirkėjų, kurie, neturėda-mi informacijos, užkimba ant kabliuko. Žinoma, parduotuvėje jus pakonsultuos, bet tikrai nepasakys, kur tą pačią prekę galima įsigyti pigiau.

Vakaruose perėjimas iš realios tradicinės parduotuvės į internetinę vyko korektiš-kiau. Pavyzdžiui, didžiausias JAV knygų

prekybos tinklas „Barnes&Noble“ ilgai ne-kūrė savo internetinės parduotuvės, nes nenorėjo mažinti antkainių. Bet užtat to-kias parduotuves kūrė kiti.

Kai atsikvošėta, kad su tuo neįmano-ma kovoti – knygos internete vis vien kainuos pigiau, tik jas pardavinės ne „Barnes&Noble“, o kiti – pagaliau įsteigta ir šio knygų prekybos tinklo internetinė parduotuvė.

Tuo pačiu metu knygynuose iškabinti skelbimai: „Pirkite internetu, nes taip pi-giau.“ Ne vedžiojo savo pirkėjus už nosies, o tiesiai šviesiai jiems pasakė.

– Tačiau nemažai žmonių vengia pirkti in-ternetu, bijodami tapti sukčių auka.

– Taip, saugumo problema egzistuoja.

Bet jeigu nenori pirkti internetu, tai prie-žasčių visada surasi. Didžiausia garanti-ja, kad viskas bus gerai, – pirkti iš žinomų parduotuvių. Jeigu internetinė parduotuvė egzistuoja bent metus, tai tam tikras ženk-las, kad ji patikima.

Tačiau pastebėta, kad labiau sukčiauja ne pardavėjai, o pirkėjai – perka naudoda-miesi ne savo banko kortelių duomenimis.

Dalis Vakarų Europos internetinių par-duotuvių iki šiol nepriima užsakymų iš kai kurių Rytų Europos šalių, pavyzdžiui, Rumunijos, Bulgarijos. Lietuva taip pat kadaise buvo tame sąraše.

Su tuo teko susidurti ir man, kai maždaug prieš penkerius metus užsisakinėjau žur-nalą „The Economist“. Suvedžiau kortelės duomenis ir gavau atsakymą: „Prašome mums paskambinti ir susitarti dėl būdų priimti užsakymą.“ Telefonu padiktavau savo kortelės duomenis ir tik tada prenu-merata patvirtinta.

Prieš porą metų portale kainos.lt skel-bėsi viena prancūzų internetinė parduo-tuvė, kuri iš Lietuvos pirkėjų prašydavo paso kopijos. Pats iš jų pirkau fotoaparatą ir turėjau paklusti šiam reikalavimui. Dar diskutavau su jais, kad prekių užsakymo sistema – pernelyg komplikuota. Prancū-zai tik atsiprašė, kad nieko negali padaryti – tokia jų politika Rytų Europos atžvilgiu.

– Gana efektyvi apsisaugojimo nuo inter-netinių sukčių priemonė – vartotojų atsilie-pimai apie pardavėjus ir jų prekes. Kodėl lietuviai juos dar nenoriai rašo?

– Žmonių aktyvumas ir noras pagelbėti kitiems – visuomenės, kuri gyvena taikiai, požymis. Pas mus dar vyksta karas visų prieš visus. Vieni į kitus žiūrime nepatik-liai, vis galvojame, kad mus būtinai apgaus. Todėl atsiliepimų apie pirkėjus bei prekes ir neskubame rašyti.

Kad vartotojai paliktų savo atsiliepimus, Vakaruose šia kryptimi daug dirbama. Štai pavyzdys iš mano patirties. Berlyno ma-ratonui iš Anglijos interneto parduotuvės pirkau sportinius batelius (beje, su prista-tymu kainavo šimtą litų pigiau, nei pigiausi tokie patys bateliai Lietuvoje).

Teko kelis kartus susirašyti su pardavėju, nes mane spaudė laikas – maratonas artėjo.

Pardavėjas – malonus žmogus: prekę turėjo išsiųsti po trijų dienų, bet padarė tą iš karto. Po to sulaukiau trijų priminimų, kad para-šyčiau atsiliepimą tiek apie pardavėją, tiek apie prekę. Na, kaip gi neparašysi?

Naudojamos ir kitos priemonės, pavyz-džiui, kitam pirkiniui taikomos nuolaidos. Visa tai skatina pirkėjus reitinguoti parda-vėjus, vertinti jų prekes, o atsiliepimai ne tik padeda kitiems vartotojams, bet ir didi-na internetinių parduotuvių lankomumą.

Kainų skirtumai mažėja – Internetinėse parduotuvėse siūlomų pre-

kių kainas stebite šešerius metus. Kaip jos keitėsi bėgant laikui?

– Kai tik pradėjome savo veiklą ir paly-ginome skirtingų pardavėjų tų pačių pre-kių kainas, buvome šokiruoti. Jos skyrėsi šimtais procentų, tūkstančiais litų. Pavyz-džiui, tas pats skaitmeninio fotoaparato modelis vienur kainavo10 tūkst. Lt, kitur –net 15 tūkst. Lt.

Dabar apie tokius didelius skirtumus negali būti nė kalbos. Kainos dažniau-siai skiriasi keliais procentais, keliomis dešimtimis, kartais – keliais šimtais litų.

Kai kuriems vartotojams šie skirtumai nereikšmingi – jų apsisprendimui dau-giau įtakos turi prekės ženklo žinomu-mas, pristatymo sąlygos, įsipareigojimų vykdymas, grąžinimo sąlygos, pardavėjo patikimumas ir kt.

– O kas turi įtakos jūsų paties apsispren-dimui ir ar visada nusiperkate greitai, ge-rai ir pigiai?

– Geriausias mano pirkinys – laikrodis iš JAV internetinės parduotuvės. Juo džiau-giuosi jau antrus metus ir negaliu atsidžiau-ti. Laikrodis susisiekia su palydovais, nu-stato tavo buvimo vietą, paskaičiuoja, kiek nubėgi ir kokiu greičiu, skaičiuoja pulsą, sudegintas kalorijas. Kadangi esu marato-nininkas ir tenka bėgioti didelius atstumus, tas laikrodis man labai praverčia.

Išsirinkau jį internete atlikęs nemažą tyri-mą – skaičiau pirkėjų atsiliepimus, tarp jų –profesionalių sportininkų. Teko sugaišti nemažai laiko, bet tai pasiteisino. Ne veltui sakoma: jei perki greitai, neskirdamas tam laiko ir dėmesio, didelė tikimybė, kad pa-našų daiktą greitai teks pirkti antrą kartą.

IT kodas | 23

Vakaruose stebima tendencija, kad vartotojai į tradicinę parduotuvę dabar vyksta neturėdami jokių ketinimų ten pirkti.

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

A.Kumpiui pirmajam

Lietuvoje kilo mintis sukurti

prekių kainų palyginimo

portalą.

I.Gelūno nuotr.

2012 m. spalio 19 d. | DU RATAI

Dviračių pasirinkimas šiais laikais toks, apie kokį prieš porą dešimtmečių buvo galima tik pasvajoti. Tačiau didėjant pasirinkimui, daugėja ir klausimų perkant dviratį. Kaip išsirinkti ir tinkantį, ir patinkantį dviratį sau-giam važinėjimui mieste ir užmiestyje už protingą kainą?

„Juokaujame, kad visų dviračių ratai apvalūs – sukasi, tačiau kalbant rimtai, rinkdamiesi dviratį žinokite savo prioritetus – nuspręskite, kur juo važinėsite“, – pataria dviračių parduotuvės „Umarai“ pardavimų vadovas Dai-nius Zarauskas.

Mieste – miesto dviračiaiJo teigimu, laisvalaikiu mėgstantiems greičiau pamin-

ti pedalus ir pralėkti asfaltuotais keliais, labiausiai tiks plento dviračiai. Besidairantiems transporto priemonės kelionėms į darbą ir savaitgalio pasivažinėjimams parke geriausia rinktis vadinamąjį miesto dviratį. Tokiais dvi-račiais važinėdami greičiausiai neišvengsite ir prastesnio oro, todėl jie turi būti su purvasargiais, grandinės apsau-ga, priekiniu ir galiniu žibintais.

Prie klasikinių miesto dviračių priskiriami ir pastaruo-ju metu populiarūs fiksuotos pavaros dviračiai. Pasak D.Zarausko, tai – puikus variantas pasivažinėjimams po miestą. Esą tokie dviračiai gana nebrangūs, lengvi, ta-čiau skirti patyrusiems dviratininkams. „Jie daromi iš trekinio dviračio, sėdėsena nėra aukšta, bet valdymui reikia daugiau jėgos“, – sako D.Zarauskas. Paprastai to-kio dviračio balnas ir vairas vienodame aukštyje, žmogus važiuoja pasviręs 45 laipsnių kampu. Pasak pašnekovo, tokia sėdėsena yra patogi ant fiksuotos pavaros dvira-čio. Jei vairas pakeliamas aukščiau nei sėdynė, žmogus sėdi stačiai. „Tai daugiau pasivažinėjimui skirta sėdėse-na. Kuo daugiau žmogus taip važiuoja, tuo mažiau nori taip sėdėti, nes pasipriešinimas didesnis. Mieste reikia daugiau manevringumo, turėti galimybę staigiai susto-ti atsiradus kliūčiai“, – aiškina D.Zarauskas ir juokauja, kad taip sėdėdamas vargu ar užminsi į Šeškinės kalną. Todėl jis pataria net pradėjus važinėti stačiai, kas mėnesį vairą po 1-2 cm nuleisti. Ilgainiui pasieksite patogiausią 45 laipsnių sėdėseną.

Elektriniai dviračiai nepopuliarūs „Sulankstomi nedideli dviračiai – smagūs, patogūs, tin-

ka kelionėms, nes lengvai telpa į automobilį“, – privalu-mus vardija D.Zarauskas. Tačiau yra ir trūkumų: keliose vietose esančios sulankstomo dviračio jungtys mažina

jo stabilumą. Ir dar: maži ratai, palyginti su dideliais, il-gesnėms kelionėms nėra labai patogūs.

Kitose šalyse pamėgti elektriniai dviračiai – pas mus dar retenybė. „Elektriniai dviračiai kainuoja 1500 eurų ir daugiau. Tie, kam jie skirti, Lietuvoje negali arba dar ne-pasiruošę tiek pinigų išleisti“, – atvirai sako D.Zarauskas. Anot jo, priežastis, kodėl elektrinius dviračius pamėgo Austrijos ar Vokietijos gyventojai, paprasta: gilesnės va-žinėjimo dviračiais tradicijos. „Jei žmonės visą gyvenimą važinėjo dviračiu, jie ir sulaukę 70 metų nori patogiai ant dviračio jaustis, be didesnių pastangų pasivažinėti kal-nuose ar nuvažiuotų prie už 20 kilometrų esančio eže-ro“, – sako pašnekovas.

D.Zarauskas pastebi, kad elektrinį dviratį valdyti ne taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgnio.

„Jis gana sunkus, šiek tiek didesnis nei paprastas, to-dėl sunkiai telpa į liftą. Be to, greičiau važiuojant reikia numatyti didesnį atstumą į priekį, nes tiek sustoti, tiek valdyti tokį dviratį sunkiau. Ypač jei žmogus nepatyręs. O apsaugų dviratyje turime mažiau nei automobilyje“, – aiškina jis.

Mėgstantiems važinėti miškais ir bekele, D.Zarauskas pataria įsigyti manevringą, prasčiausius keliukus įvei-kiantį kalnų dviratį. „Tokie dviračiai buvo itin perkami prieš keletą metų, bet važinėti vien tik mieste jie nėra itin patogūs“, – sako D.Zarauskas, tačiau pabrėžia, kad ant tokio dviračio sėdima palinkus į priekį 45 laipsnius ar dar daugiau, o tai laikoma sveikiausia sėdėsena.

Brangsta kasmetYpač svarbus kriterijus renkantis patogų dviratį – rėmo

aukštis. „Kad patogiai jaustumėtės nulipdami nuo dvi-račio, rėmo aukštį pasirinkite pagal save. Priimta, kad apžergus dvirtį, tarp tarpkojo ir rėmo turi būti 10-15 cm. Moterims rėmas gali būti išvis žemas“, – sako D.Zarauskas. Neradus sau tinkamo dviračio rėmo, jis pataria neskubėti pirkti bet ko, o užsakius parduotuvėje reikiamą, geriau savaitę kitą palaukti. Pašnekovas rekomenduoja susilai-kyti nuo siurprizų ir nepirkti dviračio kitam žmogui šiam nedalyvaujant. „Nebent labai gerai pažįstate žmogų ar norite jam nupirkti naujesnį, geresnį dviratį. Geriau nu-pirkti dovanų kuponą ir leisti išsirinkti tai, kas jam labiau patinka. Be techninių savybių, yra ir dizainas. Dviratis turi patikti“, – įsitikinęs D.Zarauskas.

Turi patikti ir dviračio kaina. O ji, anot prekybos va-dovo, kiekvienais metais nenuilstamai auga. „Viskas pasaulyje brangsta: kartonas, guma, aliuminis, naftos produktai, kelionės iš gamyklos iki pardavėjo“, – vardija D.Zarauskas. Jis prisimena, kad 1996 metais, kai tik įmo-nė pradėjo veiklą, gerą dviratį buvo galima nusipirkti už 800–1200 litų. Dabar toks kainuoja apie 2000 litų.

Tačiau pirmajam dviračiui galima išleisti ir šiek tiek mažiau – apie 1200 litų. „Kai renkiesi pirmą dviratį, at-rodo, kad jis turi būti labai paprastas, neviršyti tam tik-ros kainos, o paskui, kai imi važinėti, gilintis ir daugiau suprasti, ta suma ima augti“, – šypsosi D.Zarauskas. Jis primena, kad norint lengvo tvirto dviračio, reiks daugiau ir sumokėti, mat kuo dviratis lengvesnis, tuo jo gamybai naudojamos medžiagos brangesnės.

Renkamės dviratį: gražų, pigų ar patogų?

Miesto ir turistiniai dviračiaiTai – patogiam kasdieniam važinėjimui skirti dviračiai. Pagrindinis skiriamasis klasikinio miesto dviračio bruo-žas – ant jo sėdima tiesiai. Rėmo konstrukcija patogi, pats dviratis gana sunkus. Miesto dviračiai paprastai kom-plektuojami kartu su visomis apsaugos priemonėmis: purvasargiais, atšvaitais, žibintais, bagažine, grandinės apsaugomis, prie jo patogu tvirtinti krepšius daiktams susidėti. Prie klasikinių miesto dviračių priskiriami ir šiuo metu itin populiarūs vienos pavaros dviračiai, liau-dyje vadinami „fiksais“, taip pat – sulankstomi dvira-čiai su mažais ratais. Turistiniai dviračiai, kaip ir miesto, labiausiai pritaikyti važinėti tvirta kelio danga. Dėl gana ilgo korpuso jie yra stabilesni, tačiau mažiau manevringi. Pritaikyti vežti didesnius krepšius.

Kalnų dviračiai (MTB)Šie dviračiai – platesnėmis, grublėtomis padangomis, tvirtais ratlankiais, storais, tvirtais rėmais, todėl idealiai tinka važiuoti bekele, nelygiais miško keliukais. Dvira-tyje esanti amortizacija suteikia stabilumo ir patogumo važiuojant nelygiu gruntu. Šių dviračių vairas gana že-mas, todėl sėdima palinkus į priekį.

Hibridiniai (kroso) dviračiai Puikiai tinka ir į darbą, ir ilgesnėms kelionėms plentu ar bekele. Ratai gana dideli – 28 colių, padangos kur kas siauresnės nei kalnų dviračių. Daugiau važinėjantiems lygia kelio danga, patariama rinktis modelį su standžia priekine šake – minti bus lengviau. Amortizuojanti prie-kinė šakė suteiks galimybę patogiai važiuoti duobėta kelio danga, miško keliukais. Hibridiniai dviračiai, kaip ir miesto, gali būti kompektuojami su grandinės apsau-gomis, purvasargiais, bagažine.

Plento dviračiai Kaip sufleruoja pavadinimas, tokie dviračiai skirti treni-ruotėms, greitam važiavimui plentu. Šių dviračių rėmai labai lengvi ir tvirti, padangos siauros. Vairas – išries-tas, tai suteikia galimybę dviratininkui išlaikyti itin ae-rodinamišką sėdėseną. Pavaros integruotos į stabdžių rankenėles. Mažinant dviračio svorį, komplektuojamas be apsaugų, purvasargių, žibintų.

BMX dviračiaiTarp paauglių ypač populiarūs dviračiai. Jiems būdingas mažas tvirtas rėmas, labai platūs ratai, vairas išriestas į viršų. Kai kurie modeliai neturi balnelio, vairuotojas dviratį valdo stovėdamas ant pedalų. Skirti atlikti akrobatinius triukus, važiuoti per rampas, tiltelius, nuvirtusius medžius ir pan. Dėl ypatingos vai-ro kolonėlės konstrukcijos priekinis ratas gali apsisukti aplink 360 laipsnių.

Keletas pagrindinių dviračių tipų

BFL nuotr.

2012 m. spalio 19 d. | DU RATAI

Belgijos dviračių komandai „An Post-Sean Kelly“ šiuo metu atstovaujantis daugkartinis Lietuvos čempionas džiaugiasi savo pasiekimais, atskleidžia, kuo žavus dvi-račių sportas, ir pataria, kaip saugiai važiuoti.

Profesionalus sportininkas džiaugiasi, kad dviračių kultūra Lietuvoje pamažu auga, tačiau prisipažįsta, kad treniruodamasis užsienyje jaučiasi saugiau nei gimto-joje šalyje.

– Kodėl pasirinkote dviračių sportą?– Iš pradžių bandžiau žaisti krepšinį, paskui rankinį –

neužkabino. Kartą ieškodamas sportininkų į mokyklą atėjo treneris K.Norvaišas ir pakvietė. Nuėjau, pradėjau treniruotis, gerai sekėsi ir pasilikau.

– Esate universalus dviratininkas. Dalyvaujate ne tik plento, bet ir kalnų dviračių varžybose, treke. Kas labiausiai prie širdies?

– Dabar pirmenybę atiduodu plentui. Kalnų dviračiais daugiausia važiuoju savo malonumui, pasibaigus sezo-nui. Man ir trekas aktualu, bet visa tai daugiau paįvairi-nimui, tam, kad įgaučiau naujų techninių įgūdžių. Aišku, kalnų dviračių lenktynėse arba treke yra daugiau veiks-mo, o plentu ką – važiuoji tuos 200 km ir lauki finiško. Be abejo, važiuodamas galvoji, kaip geriau atikti koman-dos nurodymus, stengiesi išsaugoti daugiau sveikatos, bandai pabėgti.

– Kur treniruojatės būdamas Lietuvoje? – Lietuvoje važiuojame keliais, nes dviračių takais spor-

tininkams važiuoti neišeina. Tarkim, dabar Panevėžyje

ruošiamės treko varžyboms, bandėme važiuoti takais – neįmanoma. Tokiais prastais takais nebent turistai savo malonumui gali važiuoti, bet ne plentininkai. Gerai, kad mūsų policininkai pakankamai supratingi – neskuba baus-ti, jei mato, kad keliu važiuoja sportininkai.

Belgijoje, tarkime, visuomet važiuojame tik dviračių takais, ten jie geri, o plentu važiuoti apskritai negalima. Atvažiavo belgas į svečius, stebisi, kaip mes treniruoja-mės. Sakau, išvažiuojame į kelią ir treniruojamės. Jam tai atrodo pavojinga. Sutinku, bet ką darysi.

Važinėti savo malonumui pas mus irgi trūksta sąlygų. Kartais su drauge išvažiuojame pasivažinėti, pavyzdžiui, Klaipėdoje. Tai ženklas ant tako pastatytas, tai žmonės eina – maišalynė.

– Ar mūsų automobilių vairuotojai draugiški dviratininkams? Važiuodamas jaučiatės saugus?

– Lietuvoje visokių vairuotojų pasitaiko. Žinoma, sten-giesi važiuoti atsargiai, bet ką čia prisisaugosi...

Labai gerai, kad pas mus yra priimta, kad, tarkime, per vaikų treniruotes paskui grupę atomobiliu važiuoja tre-neris. Bet vis tiek būna visokių nelaimių – aplenkia ma-šina, įvažiuoja į grupę. Argi vairuotojai nemato?

– Kaip, jūsų nuomone, reiktų populiarinti dviračių kul-tūrą Lietuvoje?

– Belgijoje žmonės kokius 30 kilometrų į darbą dvira-čiu važiuoja, pas mus nevažiuoja, nes nėra sąlygų. Ta-čiau reikia, kad ir patys žmonės suprastų dviračių nau-dą. Žinoma, jau einama į priekį: organizuojami įvairūs renginiai, maratonai, studentai į universitetus mina su dviračiais. Manau, kad dviračių kultūra vis tiek kada nors pas mus išaugs.

– Ar galite, kaip profesionalas, mėgėjams patarti, kaip saugiai važinėti, galbūt net išvengti sunkių traumų?

– Pirmiausia reikia pasirūpinti apsauga. Nors mums

dar toli iki kitų šalių, matau, kad važiuojančių su šal-mais Lietuvoje daugėja. Šalmas reikalingas. Jei nukrisi, galbūt lūš ranka ar koja, bet svarbiausia – išsaugosi galvą.

Reikia prižiūrėti, kad ir pats dviratis būtų tvarkingas, stabdžiai gerai veiktų, būtina taisyklingai sėdėti, pasirū-pinti, kad vakare kely būtum matomas. Ir su ausinukais nevažinėti, kaip pas mus mėgsta. Klausydamas muzikos negirdi aplinkos, pypsinčio automobilio.

Reikia pasakyti, kad pas mus ir patys dviratininkai kar-tais per daug „mandri“.

– Kuo žavus dviračių sportas? Kokie jo pranašumai, lyginant su kitomis sporto šakomis?

– Dviračiai – savotiškas sportas, reikalaujantis daug sveikatos ir ištvermės. Jei pasieki aukštesnį lygį, rei-kia susitaikyti su tuo, kad didžiąją laiko dalį gyvensi ne Lietuvoje. Tikrai didelis privalumas tas, kad daug laiko praleidi gamtoje. Kiekviena sporto šaka turi savo pliu-sų ir minusų.

Be to, turi nuolatos sekti savo svorį, prisižiūrėti mitybą, nevalgyti bet ko. Kai ruošiesi varžyboms, iš viso daug ko atsisakai. Bet po sunkios treniruotės gali sau leisti ir kokį nors skanėstą suvalgyti. Pasibaigus sezonui ir žemaičių blynų, ir kugelio, ir cepelinų pavalgau – visko, ką mėgs-tu ir ko pasiilgstu. Tačiau per žiemą priaugti kilogramai greitai nedingsta. Jei priaugi 2–3 kilogramus, po to du ar tris mėnesius bandai jų atsikratyti.

– Koks buvo pirmasis jūsų dviratis? Apie kokį svajojate dabar?

– Man atrodo, kad pirmas gyvenime buvo tėvo nu-pirktas „Školnik“. Stadione juo išmokė mane važinėti. Pradėjęs sportuoti iš trenerio Kęstučio Norvaišo gavau labai seną „Start Sosse“. Tuomet man buvo gal 12 metų.

Žinoma, sportininkas visuomet nori sėdėti ant kuo ge-riausio dviračio. Toks jau tikrai geras dviratis, kuriuo no-rėčiau važiuoti, kainuoja apie 10 tūkst. eurų.

– Ar tarp dviratininkų turite savo autoritetą? – Visuomet autoritetu buvo Lance‘as Armstrongas, bet

dabar, kai dėl dopingo skandalo iš jo atėmė visus titulus... Dabar kaip autoritetą tikriausiai įvardinčiau savo Belgijos komandos vadybininką dviratininką Seaną Kelly.

G.Bagdonas: „Ilgai dirbant svajonės pildosi“

26-erių dviratininkas Gediminas Bagdonas – viena ryškiausių dviračių sporto

žvaigždžių Lietuvoje.

• Važinėkite techniškai tvarkingu dviračiu;

• Dėvėkite šalmą – jis išsaugos jūsų galvą;

• Pasirūpinkite, kad vakare kelyje būtumėt matomi;

• Važiuodami dviračiu neklausykite ausinuko – muzika blaško dėmesį ir slopina aplinkinius garsus, pvz., pypiančio automobilio signalą;

• Važiuokite tvarkingai: taisyklingai sėdėkite, laikykitės taisyklių.

G.Bagdono patarimaiBFL nuotr.

BFL nuotr.

2012 m. spalio 19 d. | DU RATAI

Nyderlandai, Danija, Vokietija – valstybės, kuriose žmonės kasdienėms kelionėms renkasi dviračius.

Kaip šioms šalims ir atskiriems miestams pavyko išpo-puliarinti dviračius? Kokios sąlygos būtinos, kad žmonės važiuodami dviračiu jaustųsi saugūs?

Nereikia manyti, kad vienų šalių gyventojai iš principo skiriasi nuo kitų. Ne. Dviratį vietoj automobilio Nyderlandų ar Danijos gyventojai renkasi, nes taip praktiškiau: pigiau, greičiau, patogiau. Tai galima pasiekti plečiant kokybišką dviračių takų tinklą, užtikrinant važiuojančių dviratininkų ir paliktų dviračių saugumą.

Tačiau norint dviratį paversti itin populiaria transporto priemone reikia keisti ir žmonių požiūrį. Važiuodami dviračiu jie turi jaustis saugantys savo sveikatą, tausojantys gamtą, ir esantys madingi, nes minti dviratį – „kieta“.

Valdžia galvojo apie dviratininkus Žvelgiant į Europos šalių dviratininkų statistiką aiškiai

išsiskiria dvi šalys, kur dviračių populiarumas žymiai di-desnis – tai Nyderlandai ir Danija. Šiose valstybėse žmo-nės dviračius renkasi 26 ir 19 proc. visų savo kelionių.

Trečioje vietoje pagal pomėgį važiuoti dviračiu rikiuojasi viena didžiųjų Europos valstybių – Vokietija. Imant bendrais skaičiais, čia dviračius renkasi žymiai mažiau žmonių, jie sudaro tik 10 proc. keliautojų. Galbūt bendrą skaičių žemyn numuša šalies dydis ir dideli atstumai tarp miestų, nes pa-čiuose miestuose dviračiai – labai populiarūs. Tarkime, Brė-mene dviratį kaip susisiekimo priemonę naudoja 23 proc. gyventojų, o tai – dviračių sostine vadinamos Kopenhagos vertas rezultatas.

Statistika rodo, kad Nyderlanduose dviratę transporto priemonę renkasi vienodai vyrų ir moterų, jais važinėja tiek turtingi, tiek mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Pažy-mėtina ir tai, kad Nyderlandų gyventojai, danai ir vokiečiai važinėjimo dviračiu neatsisako net senatvėje.

Galima bandyti pomėgį minti pedalus paaiškinti šių šalių gamtinėmis sąlygomis: gana lygus reljefas, šiltos žiemos. Tačiau suabejoti, kad tai lemia vien šios priežastys, verčia ankstesnių metų skaičiai. Pasirodo, kad šių šalių gyventojai dviračius pamėgo septintajame dešimtmetyje ir tai įvyko ne be valdžios pastangų.

Kol vienos šalys, nusprendusios lengvinti gyvenimą auto-mobilių vairuotojams, platino kelius ir kūrė stovėjimo aikš-teles, Nyderlandai, Danija ir Vokietija rinkosi kitą būdą, au-tomobiliams įvesdamos vis daugiau apribojimų. O miestus planavo patogius žmonėms, o ne automobiliams.

Pribloškiantys Nyderlandai Nyderlandai – išskirtinė valstybė Europoje. Keliones

dviračiais čia renkasi ketvirtadalis žmonių, o kai kuriuo-se miestuose tokių gyventojų dalis siekia beveik 60 proc. Galima spėti, kad artimiausiu metu šie rezultatai tik di-dės, nes auga dviračius mėgstanti karta. Didelė dalis 10–16

metų vaikų į mokyklą atvažiuoja dviračiais, nemažai jų į vieną pusę įveikia per 15 kilometrų. Tai išties pribloš-kiantis skaičius.

Be abejo, vaikai į gatves neišleidžiami nepasiruošę. Jiems rengiamos specialios pamokos, kurios ne tik išmoko saugiai važiuoti dviračiu, bet ir praverčia vėliau persėdus prie au-tomobilio vairo – jie turi daugiau pagarbos ir supratingumo dviratininkams ir pėstiesiems.

Itin didelis dėmesys populiarinant važinėjimą dviračiais Nyderlanduose skiriamas dviratininkų saugumui užtikrinti. Šalies miestai, kurie negali pasigirti išskirtiniu dviratininkų skaičiumi, skiria lėšų įrengti dviračių takams, kad jie būtų kiek įmanoma labiau atskirti nuo automobilių eismo. Kai kurios gatvės net atimamos iš automobilių ir jose pirmeny-bė suteikiama dviratininkams. Tyrimų duomenimis, būtent tokie atskirti dviračių takai turi vieną didžiausių poveikių žmogui apsisprendžiant, ar važiuoti į miestą dviračiu.

Šalies dviračių transportu besirūpinantys specialistai pa-brėžia ir dviračių laikymo infrastruktūros svarbą. Jei gyven-tojas mašiną gali pasistatyti prie namo durų, o dviratį turi laikyti sandėliuke arba bute penktame aukšte, jam kur kas patraukliau bus sėsti į automobilį, o ne ant dviračio sėdy-nės. Saugaus dviračio pastatymo klausimas svarbus ir pa-siekus kelionės tikslą – kur jį palikti nesibaiminant vagių?

Nyderlandų dviračių sostine galima pavadinti Groningeno miestą. Čia dviračius vietoje kitų transporto priemonių ren-kasi beveik 60 proc. gyventojų. Pirmoji saugoma dviračių aikštelė mieste buvo įrengta 1982 metais. Dabar saugomų aikštelių pagal gyventojų skaičių Klaipėdą primenančiame mieste – apie 30. Liūdna, bet šiuo klausimu Lietuvoje atsi-liekama trimis dešimtmečiais.

Danijoje takų vis daugėjaPanašiai pagal šių transporto priemonių populiarumą

atsiliekame ir nuo Danijos. Šią dviratę transporto prie-monę populiarinančios organizacijos „Danijos dviračių

ambasada“ puslapyje rašoma, kad dviračių populiarumo lūžis jų šalyje įvyko 8 ir 9 dešimtmečiuose, pradėjus ryš-kėti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių interesų konfliktams.

Vienas iš konfliktinių situacijų pavyzdžių – Kopenhagos noras nutiesti kelią pro ežerus tarp senosios miesto dalies ir naujai įsikūrusių priemiesčių. Šie ežerai buvo ir yra po-puliari vieta tarp poilsiaujančių Danijos sostinės gyvento-jų. Kilo protestų banga ir palengva visiems tapo aišku, kad naują miestų transporto infrastruktūrą reikia planuoti ran-dant vietos visoms transporto priemonėms: tiek automobi-liams, tiek dviračiams, tiek viešajam transportui. Tuo metu greta kelių pradėti tiesti dviračių takai, kurių tinklas iki šiol auga. Kopenhagoje šiuo metu yra 390 kilometrų dviračių takų, visoje Danijoje – apie 12 tūkst. kilometrų. Tai šiek tiek mažiau, nei Lietuvoje yra asfaltuotų kelių.

„Kurdami tinkamą infrastruktūrą dviratį galima pada-ryti ne tik sveiku ir greitu keliavimo būdu, bet ir saugiu bei teikiančiu malonumą“, – tokį patarimą davė transporto ministras Henrikas Damas Kristensenas populiarinti dvi-račius bandančiai Didžiajai Britanijai.

Anglija bando pasivytiDviračių valstybės patarimai Didžiajai Britanijai turėtų

praversti, nes ši šalis rimtai užsidegusi pakilti nuo dvirati-ninkų atsilikėlės dugno. Kol kas rezultatais džiaugiamasi: skelbiama, kad nuo 2008 metų reguliarių dviratininkų sa-loje padaugėjo milijonu.

Duoklę reikia atiduoti tiek valdžiai, tiek privačioms inicia-tyvoms. Nuo 1999 metų įsigaliojo mokesčių lengvata į darbą dviračiais važiuojantiems žmonėms. Jungtinėje Karalystėje darbuotojui suteikiamos privilegijos, pavyzdžiui, apmokė-tos kelionės į darbą apmokestinamos. Tačiau tai negalioja „žaliajam“ transportui, t.y. dviračiams. Tad darbdavys gali padėti darbuotojams įsigyti dviračius, saugiam važiavimui reikalingus aksesuarus, įrengti biure dviračio laikymo vietas.

Didžiojoje Britanijoje vykdomos įvairios važiavimo dvi-račiais socialinės programos. Žmonės skatinami jungtis į klubus bei važinėti drauge, yra kuriamos atskiros grupės moterims dviratininkėms. Ištraukti dviračius iš sandėliukų paskatino ir masiniai važiavimo dviračiais renginiai, kuomet dviratininkų kolonai paskiriama policijos palyda ar net au-tomobilių eismui visiškai užtveriamos gatvės.

Prieš penkerius metus pradėta vykdyti vaikų mokymo saugiai važiuoti programa „Bikeability“. Pirmieji moky-mai prasideda, kai vaikas išmoksta važiuoti dviračiu – 5 ar 6 metų. Sulaukę 10 metų, jie pradedami mokyti, kaip sau-giai nuvažiuoti į mokyklą ramiais keliais.

Lipti ant dviračių skatina ir puikūs Didžiosios Britani-jos sportininkų pasiekimai. Dviratininkai šioje šalyje tapo žvaigždėmis bei puikiais pavyzdžiais augančiai kartai, o gal net ir jų tėvams. Šią vasarą pirmą kartą prestižines „Tour de France“ lenktynes laimėjo britas – Bradley Wigginsas. Jam buvo suteikta garbė varpo dūžiais pradėti Londono olimpi-nių žaidynių atidarymą.

Beje, profesionalų sportą remia ta pati bendrovė, kuri aktyviai prisideda ir prie eilinių britų skatinimo važiuoti dviračiais.

Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Dviračių šalių patirtis: saugu, patogu ir madinga

15min • 2012 m. spalio 19 d. Reportažas | 27

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Važiuojant nuo Vilniaus Molėtų kryptimi, kelio ženklas nurodo posūkį į Dubingius – romantikus ir istorijos mylėtojus itin viliojantį miestelį, besidriekiantį ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero pusiasalyje.

Rudens rūku apgaubtas ežeras ir medžių lapų margumynas visu grožiu atsiveria nuo istorinės Dubingių piliavietės, dar vadina-mos pilies kalnu. Aplink piliavietę veda 1600 m pažintinis pėsčiųjų takas.

Daugiausia lankytojų dėmesio vietovė sulaukia dėl čia gyvenusios didikų Radvi-lų giminės, romantikus vilioja nuo kalno atsiveriantys gamtos peizažai, o istorijos mylėtojus – archeologinių tyrinėjimų ra-diniai: nuo 2003 m. piliavietėje vykdyti kasinėjimai, kurių metu buvo ištirta bu-vusi bažnyčia, rastos ir atidengtos buvusių Radvilų rūmų liekanos. Tačiau didžiausias lobis – 2004 m. aptikti garbingos ir ypač Lietuvos istorijai nusipelniusios Radvilų giminės palaikai.

Reikia tartis iš ankstoRašytiniuose šaltiniuose Dubingių pilis mi-nima nuo XIII a. Tikriausiai XIV a. pirmoje pusėje buvo pastatyta medinė pilis, kelią į Vilnių saugojusi nuo Livonijos ordino puo-limų. 1412–1413 m. Lietuvos kunigaikštis

Vytautas Didysis pastatė naują pilį, o prieš 1430 m. pilies kieme ir medinę šv. Dvasios vardo katalikų bažnyčią. Jos buvimą šian-dien primena kelios medinės plokštės kal-vos viršuje.

Po Vytauto mirties piliavietę valdė di-džiojo Lietuvos kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio vietininkai. Kaip ir kada Dubin-giai atiteko Radvilų giminei, tiksliai nėra ži-noma, tačiau spėjama, kad tai galėjo įvykti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro valdymo laikais. Dubingių piliavietėje te-bėra išlikę XVI–XVII amžiaus buvusių Ra-dvilų rūmų ir evangelikų reformatų baž-nyčios griuvėsiai.

Vytauto laikų pilies rūsių ir Radvilų pries-tato griuvėsius nuo žalingo aplinkos po-veikio šiandien saugo specialiai pastatytas namas. Įeiti į vidų ir apžiūrėti kultūros ver-tybes kol kas galima tik iš anksto susitarus.

Su taure – į kaktą Ekskursijos metu gidai atskleidžia rūmų paslaptis. „Vytauto laikais tai buvo dvie-jų aukštų rūmai su rūsiais. Viename jų laikytos alaus ir maisto atsargos, kitame buvo iždinė. Po Jonušo Radvilos mirties sudarytame sąraše minima, kad be mo-netų čia buvo saugoma ir 130 brangakme-nių“, – pasakojo Asvejos regioninio par-ko lankytojų centro administratorė Rūta Dirmienė.

Svarbiausias Vytauto Didžiojo laikų ar-cheologinis radinys – kaulinė šachmatų fi gūrėlė. „Tokios buvo rastos tik trijose Lietuvos vietose – Vilniuje, Trakuose ir Dubingiuose“, – pasigyrė R.Dirmienė.

Be to, buvo atkasta stiklinė taurė be ko-jelės. Pagal tuomečius papročius svečias,

išgėręs į šeimininko sveikatą, turėjo taurę sudaužyti. „Dar geriau pagarbą išreikšti po tosto taurę sudaužant sau į kaktą“, – pasakojo gidė.

Palaikai rasti dėžėje Žinoma, kad Dubingių piliavietėje stovė-jo trys bažnyčios – Vytauto funduota ka-talikų ir dvi evangelikų reformatų, kurias fundavo Mikalojus Radvila Rudasis bei Jo-nušas Radvila.

Po tyrinėjimų atidengtas visas trečio-sios renesansinės bažnyčios pamatų pe-rimetras, tyrinėti sienų, apsidės ir bokšto pamatai. Visas bažnyčios perimetras yra užkonservuotas ir pritaikytas lankymui.

Bažnyčios viduje, prie pat apsidės, 2004 m.buvo aptikta Radvilų giminės kapavietė. Centrinėje bažnyčios dalyje, po buvusiu „Dievo stalu“, žemėje buvo užkasti į spe-cialiai suręstą dėžę sudėti aštuonių asme-nų palaidojimai.

„Karo metu bažnyčia smarkiai nukentėjo, o Radvilų palaikai buvo išniekinti. Tuome-tis seniūnaitis, žinojęs apie palaidojimus, kaulus surinko, sudėjo į dėžę ir pakišo po buvusiu „Dievo stalu“, – sakė R.Dirmienė.

Kadangi šiame kape nerasta jokių įkapių, leidžiančių tiksliau datuoti ar identifi kuoti individus, asmenų tapatybę tebuvo galima patvirtinti ar paneigti antropologiniais, is-toriniais, menotyriniais tyrimais.

Gamtos ir istorijos sankirtaDubingiuose, piliakalnio papėdėje,

stovėjusi katalikų bažnyčia degė du

kartus – 1954 ir 1958 metais. Maldos

namai nebuvo atstatyti. Tačiau Šv.Jurgio

Kankinio bažnyčios statybos darbai pra-

dėti spalio 13 d. – pašventintas kertinis

akmuo, įmūryta laiko kapsulė su inicia-

torių, mecenatų ir vykdytojų pasirašytu

raštu. Jei statybos vyks sklandžiai, nau-

joji bažnyčia iškils per metus.

Nauja bažnyčia

Tiltas per Asvejos ežerą – tai pirmas

medinis tiltas per ežerą Lietuvoje. Tiltas

buvęs jau Viduramžiais – jo poliai rasti

12 m gylyje. Šiandienis tiltas pastatytas

1934 metais prezidento Antano Sme-

tonos įsakymu. 1938 metais ant Dubin-

gių piliakalnio iškilo A.Smetonai skirta

rezidencija, tačiau prezidentas į ją taip ir

neįkėlė kojos. Šiandien vasarnamio vie-

toje likę tik žole užžėlę laiptai.

Tiltas per ežerą

Aplink piliavietę veda 1600 m

pažintinis pėsčiųjų takas.

L.Balandžio nuotr.

Nuo 2003 metų piliavietėje

vykdyti kasinėjimai, kurių

metu atidengtos buvusių

Vytauto Didžiojo ir Radvilų

rūmų liekanos.

15min • 2012 m. spalio 19 d.28 | Gyvenimas

Himalajuose stūksančio Manaslu kalno (8156 m) smaigalyje vietos yra tik vienam žmogui. Kiti turi laukti eilėje, kol anksčiau viršūnę pasiekęs alpinistas užleis vietą. Ankstų spalio 1-osios rytą pirmoji į viršūnę įkopė ir kitus į eilę rikiuotis privertė lietuvė Edita Nichols.

Andrius Vaitkevičiusa.vaitkevicius@15min.lt

7.50 val. vietos laiku ji Manaslu viršūnė-je išskleidė lietuvišką trispalvę. „Tai buvo nepaprastas jausmas!“ – prisimena Edita. Buvo praėjusi vos savaitė po to, kai milži-niška sniego lavina ant šio kalno pražudė ki-tus viršukalnę pasiekti mėginusius žmones.

„Ekspedicija į Manaslu buvo mano pa-siruošimo kitais metais kopti į Everestą (8848 m) dalis. Kai tik šiek tiek atsigausiu, vėl pradėsiu kasdien bėgioti, grįšiu prie jogos užsiėmimų ir, žinoma, savaitgaliais leisiuosi į žygius pėsčiomis, kad ir kur be-būčiau“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo ką tik iš kalnų į darbą Romoje (Italija) grį-žusi E.Nichols.

Iš Lietuvos ji išvyko prieš 16 metų ir nuo-lat kraustėsi iš vienos šalies į kitą. Gyve-no Prancūzijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje. Persikrausčiusi į Romą, pradėjo dirbti JT Pasaulio maisto programoje ir dalyvavo humanitarinėse misijose Haityje bei Nige-ryje (Afrika). Pastaruoju metu Edita gyve-na Šveicarijoje.

Pradėjo nuo Kilimandžaro„Mano alpinistinių žygių pradžia buvo Ki-limandžaras (Tanzanija). Nuo tada prasi-dėjo svarbus gyvenimo etapas. Iškeliavau į Himalajus, kur leidausi į žygius pėsčiomis ir kopiau į kai kurias viršūnes, įskaitant ir Mera Peak“, – pasakoja Edita.

Kilimandžaro kalno (5895 m) viršūnę E.Nichols pasiekė 2010 m. Kitais metais ji įkopė į kelias viršūnes Nepale, Monblaną (4810 m) Alpėse. Tais pačiais metais įkopė į šeštą pagal aukštį pasaulio viršukalnę Cho Oyu (8201 m) Himalajuose ir tapo pirmąja lietuve moterimi, įveikusia aštuonis tūks-tančius metrų virš jūros lygio iškilusį kalną.

Šiemet Edita jau kopė į kalnus Argentino-je. O rudens pradžioje ji vėl išvyko į Hima-lajus. Moters tikslas buvo Manaslu viršūnė Nepale. Tai aštuntas pagal aukštį pasaulio kalnas. Dėl dažnų lavinų ir pavojingų plyšių jis patenka į pavojingiausiųjų ketvertuką.

Šią reputaciją Manaslu patvirtino anks-tų rugsėjo 23-iosios rytą. Kalno šlaitu nu-slinkusi milžiniška sniego lavina užgriuvo netoli viršūnės buvusią alpinistų stovyklą ir ją nušlavė nuo žemės paviršiaus. Žuvo mažiausiai 12 žmonių, dalis alpinistų buvo sužeista.

Tragedijos vietoje – tyla ir ašaros Į Manaslu viršūnę Edita kopė su tarptauti-ne komanda. Ją sudarė žmonės iš įvairiau-sių pasaulio kampelių – Kanados, Kinijos,

Danijos, Lietuvos, Nepalo, Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos. Komandai vadovavo britas Philas Cramptonas.

Kalno šlaitu nuslinkus lavinai, lietuvės komanda buvo antroje stovykloje, šiek tiek žemiau tragedijos vietos. Tačiau visą griau-nančios stichijos jėgą teko pajusti ir Editai. Milžiniška sniego masė smogė ir jos sto-vyklos palapinėms.

„Bandėme susilaikyti, bet mus nešė že-myn. Viskas įvyko taip greitai, kad panikai nebeliko laiko. Maniau, kad mus užvers sniegas. Laimei, viskas baigėsi ir mes ga-liausiai galėjome išsikapstyti iš savo pala-pinės“, – praėjus dienai po nelaimės pa-sakojo lietuvė.

Niekas iš Editos grupės rimčiau nenuken-tėjo. Tačiau aukščiau esančioje stovykloje įvykusios tragedijos mastai visus labai su-krėtė. Alpinistai savo akimis stebėjo, kaip vienas kitą keisdami gelbėtojų sraigtaspar-niai išgabena žuvusiųjų kūnus.

Sukrėsti nelaimės penki žmonės iš Edi-tos grupės atsisakė tęsti žygį ir susirinkę daiktus išvyko namo. Didesnė grupės dalis, taip pat ir Edita, nusprendė kopti toliau.

Pakeliui į viršūnę komandai teko eiti pro tragedijos vietą. „Tuo metu negalėjau ištar-ti nė žodžio. Mačiau nuolaužas, palapinių dalis, kitus išmėtytus daiktus. Nugara bė-giojo šiurpuliukai, dalis alpinistų verkė“, –pasakojo E.Nichols.

Sunkumus atperka vaizdai Baimė, skausmas, šaltis, vis mažėjantis deguonies kiekis ore – tai tik dalis sunku-mų, su kuriais teko susidurti lietuvei. Ta-čiau visa tai verta iškęsti dėl vaizdų, atsi-veriančių aplink.

„Jūs galite išvysti tai, ko dauguma žmo-nių niekada gyvenime nepamatys. Jūs tam-pate kalnų dalimi“, – sako Edita.

Manaslu viršūnę Edita pasiekė naudoda-ma deguonies balionus. Ji teigia, kad tai ne

Vienintelė Lietuvos moteris, du kartus įkopusi į 8 km

„Gyvenimas be

Baimė, skausmas, šaltis, vis mažėjantis deguonies kiekis ore. Tačiau visa tai verta iškęsti dėl vaizdų, atsiveriančių aplink.

Nepalo vaikai prie

E.Nichols lipte lipdavo.

Kevino Harriso nuotr.

Manaslu kalnas pagal

aukštį pasaulyje aštuntas

ir labai pavojingas.

E.Nichols nuotr.

15min • 2012 m. spalio 19 d.

sėkmė. Tačiau vien sėkmės neuž-

tektų. Svarbiausia – rimtas pasiruošimas. „Iš pradžių kopdavau

tik į žemesnius kalnus. Da-rydavau tik tai, ką tikrai ži-

nojau galinti padaryti. Tą patį principą naudoju ir siekdama

kitų svarbių tikslų. Negali žmogus vieną rytą atsi-

budęs staiga nuspręsti daryti kažką neįmanomo ir pavojingo. Turite eiti

mažais žingsneliais, kiekvieną dieną da-rydamas pažangą, – sako lietuvė. – Laikau-si nuomonės, kad kopti į viršų galiu tik tada, kai jaučiu, jog tai yra saugu. Grįž-čiau atgal, jei sąlygos taptų pavojingos,

susižaločiau fi ziškai ar staiga pasijusčiau blogai. Nuolat prisimenu mano mėgsta-miausio alpinisto Edo Viesturso citatą: „Pasiekti viršūnę nėra privaloma, tačiau nusileisti visada būtina.“

Edita sako, kad visos jos kelionės kai-nuoja – pinigų, psichologinio pasiruoši-mo, fizinės būklės. Ji neslepia, kad tai turi įtakos ir santykiams su šeima, drau-gais ar partneriais. Nors dauguma mo-terį palaiko, tačiau kartais ji sulaukia

klausimų, kodėl ji tai daro. Moteris sako matanti, kad šie žmonės nesupranta, ko-dėl ji leidžiasi į nuotykių ir pavojų kupi-nas ekspedicijas.

„Pavojai kalnuose yra dalis jų patrau-klumo ir dalis jų žavesio. Gyvenimas būtų labai nuobodus, jei mes nesusidurtume su bent mažiausia rizikos dalelyte, – sako E.Nichols. – Savo žygiais noriu įkvėpti ki-tus žmones, ypač moteris. Kasdienė bui-ties rutina man būtų sunkiai pakeliama. Manau, kad kitus žmones ji irgi gniuždo. Gyvenimas kartais būna sunkus. Bet aš stengiuosi nenukrypti nuo išsikeltų tiks-lų. Dalis žmonių gali jums trukdyti, gali jus atkalbinėti. Neklausykite jų. Koncentruo-kitės į tai, kas yra svarbu jums, ką jaučiatės galintys pasiekti.“

tik palengvino kvėpavimą, bet ir garantavo normalią kraujo apytaką, saugojo nuo ga-limų nušalimų ir aukštumų ligos.

„Neturiu ko slėpti – norėjau savo kojo-mis pasiekti viršūnę ir aš tai padariau. Jei kas nors nusprendė nenaudoti deguonies balionų, tai yra jų pasirinkimas. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad toks pasirinki-mas padidina galimybę nukentėti. Tie, kurie kopė be deguonies balionų yra stiprūs alpinistai. Jie gali didžiuo-tis savo pasiekimu“, – sakė Edita.

Vien sėkmės neužtektų Nors į kalnus kopti pradėjo vos prieš kelerius metus, Edita jau pasiekė neį-tikėtinų rezultatų. Ji pati pripažįsta, kad alpinizme yra vi-siška naujokė. Moteris svars-to, kad iš dalies jai padeda

Gyvenimas | 29

aukščio kalnus, E.Nichols:

rizikos – nuobodus“Manaslu viršūnėje E.Nichols skubėjo

išskleisti lietuvišką trispalvę.

E.Nichols nuotr.

Į kalnus kopti

pradėjusi vos prieš

kelerius metus,

E.NIchols jau pasiekė

neįtikėtinų rezultatų.

Ole Mose Nielseno nuotr.

Daugiau kelionių

įspūdžių rasite

nuskaitę šį kodą

„Pasaulis kišenėje“

15min • 2012 m. spalio 19 d.30 | Gazas.lt

• Apdraustiesiems arba apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones gali skirti šeimos gydytojai ar specialistai, dirbantys sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose.

• Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto gali būti kompensuojami tik tie vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, kurie yra įrašyti į patvirtintus jų sąrašus.

• Kompensuojama gali būti 50, 80, 90 ir 100 proc. vaisto bazinės kainos. • Per pirmąjį 2012 m. pusmetį kompensuojamiems vaistams ir medicinos

pagalbos priemonėms įsigyti buvo išrašyta kiek daugiau nei 6 mln. receptų, o jų kompensavimui išleista apie 331 mln. Lt.

• Vieno recepto vidutinė priemoka – apie 13 Lt.• Kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartoja daugiau kaip 1 mln.

pacientų. Daugiausia, net 75 proc. iš jų – pensinio amžiaus moterys ir 66 proc. pensinio amžiaus vyrų. Kompensuojamųjų vaistų reikia maždaug 28 proc. vaikų, 19 proc. darbingo amžiaus moterų bei 16 proc. vyrų.

• Per pirmąjį 2012 m. pusmetį daugiausiai PSDF biudžeto lėšų buvo išleista vaistams hipertenzijai (68 mln. Lt), cukriniam diabetui (44,3 mln. Lt), astmai (16,3 mln. Lt), šizofrenijai (13,1 mln. Lt), išsėtinei sklerozei (12,8 mln. Lt), priešinės liaukos piktybiniams navikams (10,5 mln. Lt), glaukomai (9,6 mln. Lt) ir lėtiniam virusiniam hepatitui B ir C (8,4 mln. Lt) gydyti.

• Vaistus, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati, gamina įvairūs gamintojai, suteikdami jiems skirtingus pavadinimus. Skirtingų gamintojų vaistų kainos skirtingos, tačiau iš analogiškų vaistų galima pasirinkti tą, kurio priemoka mažesnė. Visą reikiamą informaciją turi suteikti vaistą skiriantis gydytojas arba vaistininkas.

• Vaistinėse įrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamų vaistų (ne tik kompensuojamųjų) pagal tam tikrą bendrinį pavadinimą sąrašą. Monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o sąrašo apačioje rikiuojasi brangesnieji.

• Vaistinėse būtinų turėti pigiausių kompensuojamųjų vaistų sąraše – 55 pavadinimų vaistai.

KKKKKKKKKKOOOOOOOOMMMMMMMMPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPPEEEEEEEEEEEEENNNNNNNNSSSSSSUUUUOOOOOOOOOJJJJJJAAAAAAAAMMMMMMMIIIIIIIEEEEEEJJJJJJJJJIIIIII VVVVVVVVVAAAAAAIIIIIISSSSSSSTTTTTTTTAAAAAAAAAIIIII:::::::: AAAAAAARRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRRR ŽŽŽŽŽŽŽŽIIIIIIINNNNNNNNNNNNOOOOOOOTTTTTTTEEEEEE,,, KKKKKKKKKAAAAAADDDDDD............

APIE PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ (PSD)

Visa tai ir dar daugiau – www.vlk.lt rubrikoje „Žinoti sveika“ Valstybinė ligonių kasa

Ramūnas Fetingisredakcija@15min.lt

Lietuvos gatvėse dominuoja naudoti „Volkswagen“, „Audi“, „Opel“ ir BMW automobiliai. Bet naujų automobilių pirkėjai renkasi visai ne juos. Kažkuria prasme dėl to esame unikalūs Europoje.

Paryžiaus automobilių parodoje pakalbin-tas „Nissan Nordic Europe“ (toliau – NNE) generalinis direktorius Jacekas Gorskis, kal-bėdamas apie Lietuvą, neslėpė šypsenos.

„Nissan“ sėkmė„Lietuviai yra išskirtiniai. Pernai jūsų šalyje užėmėme net 13 proc. naujų automobilių rinkos. Tai didžiausia kada nors pasiekta rinkos dalis jūsų šalyje ir didžiausia visoje Europoje. Džiaugiuosi, kad jūsų šalies pir-kėjai mus vertina“, – savaitraščiui „15min“ sakė J.Gorskis.

Iš pirmo žvilgsnio šis faktas glumina, nes „Nissan“ savo modelių gamoje neturi tra-dicinių automobilių modelių – nėra viduti-nės klasės sedanų, tokių kaip „Volkswagen Passat“ ar kompaktinės klasės hečbekų, tokių kaip „Golf“.

Tačiau japonai paviliojo daugumą vadi-namųjų nišinių automobilių pirkėjų. Mat populiariausi šios markės automobiliai Lietuvoje – „Juke“ ir „Qashqai“, nedideli krosoveriai.

J.Gorskiui pritaria ir NNE komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plu-kys: „Ne tik lietuviai perka „Nissan“. Pa-gal devynių šių metų mėnesių duomenis,

Lietuva nebėra

J.Gorskis:

„Džiaugiuosi, kad jūsų šalies pirkėjai mus vertina.“

Donatas JANKUS

--

-

-

-

--

-

-

-

-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

15min • 2012 m. spalio 19 d. Gazas.lt | 31

vokiškų automobilių šalisperkamiausiu automobiliu Latvijoje tapo „Juke“, vos šešiais vienetais aplenkęs tra-dicinį „Golf“.

„Juke“ modelius Europoje dažniausiai renkasi vyrai (70 proc. visų pirkėjų), o Bal-tijos šalyse atvirkščiai – du trečdaliai šio stilingo automobilio pirkėjų yra moterys.

Kas lemia tokį lietuvių pasirinkimą? Tikėtina, kad lietuviams patiko agresy-vi kai kurių automobilių pardavėjų kai-nų politika.

„Nissan“ net kelis kartus skelbė kvapą gniaužiančias kampanijas, kai naują au-tomobilį galima buvo nusipirkti su PVM dydžio nuolaida, arba nuolaida, kuri sutei-kiama atsižvelgiant į mėnesio dieną. Atė-jus paskutinę mėnesio dieną automobilius buvo galima įsigyti beveik trečdaliu pigiau. Tiesa, kai nuolaidos baigėsi, lietuvių meilė „Nissan“ automobiliams taip pat ėmė blės-ti. Šiemt „Nissan“ automobilių pardavimai gerokai krito. Tačiau kompanijos vadovas J.Gorskis nusiteikęs jau 2014 metais susi-grąžinti turėtą rinkos dalį, nes bus atnau-jinti visi pagrindiniai „Nissan“ modeliai.

„Subaru“ įtiko kainaDar viena Lietuvos automobilių rinkos keis-tenybė – „Subaru“. Europoje šis japonų ga-mintojas užima tokią mažą rinkos dalį, kad pardavimų ataskaitose slepiasi po žodžiais „Kiti“. „Subaru“ Europoje užima mažiau nei 0,5 proc. naujų automobilių rinkos. Lie-tuvoje – kelis kartus daugiau. 2010 metais

„Subaru“ Lietuvoje užėmė daugiau kaip 6 proc. naujų automobilių rinkos – tai buvo šeštas rezultatas! Šįmet „Subaru“ paklau-sa sumažėjo, tačiau šio gamintojo automo-biliai išlieka populiariausiųjų dešimtuke.

Panašaus populiarumo šie automobi-liai sulaukia tik Šveicarijoje, kur kalnuoto-se vietovėse dažnai galima sulaukti snie-go. Niekur kitur Europoje jie nėra taip graibstomi.

„Paieškokite visais ratais varomo vidu-tinės klasės sedano. Pigiau negu „Legacy“ tikrai nieko nerasite, – populiarumo prie-žastį nurodo „Vilniaus Subaru centro“ di-rektorius Vykintas Kezys. – Tie pirkėjai, ku-riems svarbiau ne prestižas, o patikimumas ir tai, kaip žiemą nuvažiuoti iš užmiesčio

namų į darbą laiku, renkasi mūsų parduo-damus automobilius.“

Iš tiesų, jeigu pirkėjas ieško vidutinės klasės sedano su visais varančiaisiais ra-tais, tai pigiausias „Passat“ kainuoja nuo šimto tūkstančių litų. „Legacy“ galima įsi-gyti penktadaliu pigiau.

Tai dar vienas agresyvios kainų politikos rezultatas, kuris per dešimtmetį suforma-vo lietuvių įpročius. Net antrinėje rinkoje „Subaru“ modeliai neužsistovi – jie greit išparduodami.

„Subaru“ ar „Nissan“ greičiau išimtys

iš taisyklės, nes Lietuvos rinkoje,

kaip ir Europoje, vis dar dominuoja

„Volkswagen“ ir „Toyota“ automobiliai.

Šiemet „Volkswagen“ per devynis

mėnesius pardavė 1824 naujus

automobilius ir užėmė beveik

penktadalį rinkos (18 proc.). Tai

triuškinantis pranašumas prieš

konkurentus.

Antroje vietoje beveik dvigubai atsilikęs

dar vienas tradicinis lyderis ne tik

Lietuvos, bet ir pasaulio rinkose –

„Toyota“. Per devynis šių metų

mėnesius šiems automobiliams atiteko

dešimtadalis rinkos.

Tradiciniai lyderiai

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

Baltijos šalyse

„Nissan Juke“

netikėtai

tapo vienu

populiariausių

automobilių.

AFP nuotr.

15min • 2012 m. spalio 19 d.32 | Skelbimai

KAUNAS

VILNIUS

15min • 2012 m. spalio 19 d. Skelbimai | 33

NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. spalio 19 d.34 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Obojus. Konakas.

Vata. Nomas. LTV.

Diena. Poras. Tau.

Matrona. Las.

Uosis. Gi. Vis. Ktas.

Kutas. Karatas.

Lato. Palotašas.

Lapas. Samanas.

Mikas. Ar. Rait.

Sotus. Psg. Kra.

Sangakus. Rita.

Mitas. Atas.

Donas.

Monolitas. RM.

Noras. Larai.

Amas. Koma.

Ikas. Pataisa. AS.

Garantas. Aša.

Lauktas. Ga.

Batuotas. Sat.

„Sas“. Moka. Mis.

Litus. Uodas.

Lakus. It. Kapas.

Vermutas. Ro. Ano.

Tos. PIN. Štanga.

Asta. Aisbergas.

Pažymėtuose langeliuose:

KEPTI OBUOLIAI.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

Avinas. Norintiesiems pereiti į kitą lygį paprastai tenka patirti išbandymų ir išgyventi išlikimo laikotarpį. Neabejokite savo sėkme net niūriausiomis akimirkomis.

Jautis. Turite į ką atsiremti sunkiomis kaip akmuo akimirkomis. Tai yra dovana, kurią gaunate nepaisant to, ar džiaugiatės ja, ar ne. Ar be to būtumėte laimingesni?

Dvyniai. Lengvumo jausmas nyksta ir netrukus galite nerasti tikrojo savęs tarp rūpesčių. Stabtelėkite ir paklausykite, ką kalba spalio vėjai ir lietūs.

Vėžys. Netrukus ateis laikas švęsti, kurti ir mylėti. Rasite tokių, kurie sušildys jūsų jautrią sielą vėstant rudens orams ir nuspalvins jūsų dienas įvairiomis spalvomis.

Liūtas. Jausite savo šaknis ir ryšį su tais, kurių dėka esate čia. Jei šis ryšys kasdien vis stiprės, galėsite savo namus paversti vieta, kurioje nurimsta visos audros.

Mergelė. Bendrauti jums bus taip pat svarbu, kaip ir kvėpuoti. O matydami susižavėjimą kitų akyse tuo metu, kai kalbėsite, įgausite pasitikėjimo ir stiprybės.

Svarstyklės. Suprantate, kad negalite ir nenorite eiti tuščiomis. Šį saviraiškos laikotarpį keičia dienos, kurių metu bandysite suprasti, ką turite ir ką norėtumėte turėti.

Skorpionas. Greitėjantis tempas ir ryškėjantys ateities kontūrai verčia jus ieškoti sau tinkamos vietos. Įgaunate vis daugiau jėgų ir galimybių.

Šaulys. Galite palaukti? Palaukite. Galite patylėti? Patylėkite. Galite pabūti kuklūs? Pabūkite. Viskas, ko jums reikia, ateis savo laiku – nei anksčiau, nei vėliau.

Ožiaragis. Dideli tikslai, kurie vakar gimė jūsų galvoje, išsirikiavę laukia savo eilės. Svarbu veržiantis į priekį nesupainioti teisingos ir tvarkingos jų eigos.

Vandenis. Vis svarbiau taps tai, ką apie jus galvoja kiti. Rungsitės su kitais dėl vietos po saule, bet galiausiai suprasite, kad kovojate patys su savimi.

Žuvys. Pasižvalgykite po tolesnes apylinkes. Ten rasite tai, kas padrąsins jus žengti dar toliau į nepažintus labirintus. Painiava – tik jūsų galvoje, o prieš akis – tiesus kelias.

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

15min • 2012 m. spalio 19 d. Laisvalaikis | 35

„Samsung“ kompanijos darbuotojams jau kurį laiką viešose vietose draudžiama valgyti obuolius.

Ant kailinių parduotuvės vitrinos:„Gerbiamos moterys, prašome taip giliai nedūsauti. Labai rasoja langai.“

Anekdotai

SunkusLengvas

Sudo

ku

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienSavaitės pabaiga bus saulėta ir šilta. Naktimis bus 3–8 laipsniai šilumos,

vietomis numatomos šalnos iki 3 laipsnių šalčio. Dienomis oras sušils iki

13–17 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje prognozuojami kiek vėsesni,

tačiau vis dar be lietaus orai.  

10-20 d.

4 / 15 5 / 16 7 / 15 6 / 15

10-21 d.

4 / 15 6 / 15 8 / 14 6 / 14

10-20 d.

5 / 15 5 / 15 5 / 16 5 / 16

10-21 d.

5 / 14 5 / 14 6 / 15 6 / 15

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

15

15

15

16

Kaunas

15

Alytus

15

Klaipėda

14

VėjasPietų

2–6 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė 15Marijampolė

enna

5

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei

simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo

būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

15

15

Jeigu jūsų mergina staiga nei iš šio, nei iš to pradėjo ant jūsų piktai šnypšti – būtinai patikrinkite, ar ji kartais ne guminė.

Optimizmo priepuolis po rinkimų:– Gal dabar bent agurkai atpigs?

Jei vaikinas po pirmojo pasimatymo įsidėmi jūsų akių spalvą, susirūpinkite dėl mažokos krūtinės.

Vaiduokliai sėdėdami prie laužo pasakoja baisias istorijas apie Chucką Norrisą.

Skaitmeninė TV – naujos kokybės eraPo dešimties dienų, spalio 29-ąją, Lietuvoje bus išjungta analoginė antžeminė televizija, nemokamai matoma su įprasta antena. Ją pakeis skaitmeninė antžeminė arba kitos mokamos skaitmeninės televizijos rūšys.

Skaitmeninė TV leis mėgautis tokia vaizdo ir garso kokybe, kokių nesuteikdavo analoginė antžeminė TV. Tad lieka pasiruošti naujajai TV erai ir naudotis jos tei-kiamais patogumais.

Kuo skiriasi skaitmeninė ir analoginė TVSkaitmeninė televizija yra tokia TV rūšis, kai vaizdas

ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu  si-gnalu. Skaitmeninis signalas yra kur kas atsparesnis įvai-riems trukdžiams bei atspindžiams, todėl skaitmeninė TV leidžia mėgautis gera vaizdo ir garso kokybe, matyti daugiau TV programų.

Jei iki šiol žiūrite nemokamą antžeminę analoginę te-leviziją naudodamiesi kolektyvine, kambario ar lauko antena ir nesate pasiruošęs perėjimui prie skaitmeninės TV, t. y., jei neturite įrangos, galinčios priimti skaitmeninį signalą, po spalio 29 d. televizoriaus ekrane vietoj mėgs-tamų televizijos laidų matysite tik “sniegą”. Tokiu atveju pats metas pasirūpinti reikalinga TV įranga.

Jei esate mokamų skaitmeninės kabelinės, palydo-vinės, per interneto protokolo tinklus perduodamos ar mikrobangų daugiakanalės televizijos paslaugų tiekė-jų klientas, galite niekuo nesirūpinti – po spalio 29 d. ir toliau matysite iki šiol matomas televizijos programas.

Kokios įrangos prireiks?Dėl papildomos įrangos įsigijimo susirūpinti turėtų

gyventojai, žiūrintys analoginę antžeminę televizija. Te-levizoriai yra skirstomi į kelis tipus, tačiau tik tie iš jų, kuriuose sumontuoti skaitmeniniai imtuvai, leidžia be papildomų priedėlių žiūrėti skaitmeninę televiziją. Pir-mieji televizoriai, skirti priimti skaitmeninio formato signalus, pradėti gaminti 1996 m., todėl iki tol pagamin-ti televizoriai skirti tik analoginei televizijai. Tačiau net jei jūsų televizorius pirktas prieš kelerius metus, tai dar

negarantuoja, kad per jį galėsite žiūrėti skaitmeninę tele-viziją. Norėdami matyti nemokamą skaitmeninę antžemi-nę televiziją, turite turėti televizorių su jame įmontuotu DVB-T MPEG-4 imtuvu (ši informacija būti nurodyta ant paties televizoriaus arba jo techniniame pase). Jei jūsų

televizorius neturi šio imtuvo, tai dar nereiškia, kad teks jį pakeisti nauju – pakaks įsigyti jūsų turimam aparatui tinkamą priedėlį, ir, jei neturite, decimetrinę anteną.

Skiriamos kompensacijosLietuva pasirinko socialiai atsakingą perėjimo prie

skaitmeninės TV modelį, kuriame skirta lėšų kompen-sacijoms socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui.

Vienkartinę kompensaciją galės gauti mažas pajamas gaunantys  bendrai gyvenantys arba vieni gyvenantys asmenys, jeigu jų vidutinės pajamos vienam asmeniui sudaro ne daugiau nei 525 Lt. Prašymai dėl išlaidų, skirtų skaitmeninės televizijos priėmimo įrangai įsigyti kom-pensavimo priimami iki 2012 lapkričio 20 d. Dėl jos rei-kia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savival-dybės administraciją. Jeigu tokios vietos nėra, tuomet asmuo turėtų kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje yra apskaitytas, administraciją. Gyventojams, pateiku-siems reikiamus dokumentus, bus kompensuojama ne daugiau kaip 100 Lt skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos įsigijimo išlaidų. Jurga Vaičiūtė

Visa su skaitmenine televizija susijusi informacija teikiama nemokamu, visą parą veikiančiu telefonu 8 800 00150. Jis veiks iki lapkričio 30 d.

EUROPOS REGIONINĖSPLĖTROS FONDAS

• Gera vaizdo kokybė.

• Geresnė garso kokybė. 

• Daugiau kanalų.

• Kalbų ir subtitrų pasirinkimas.

• Elektroninis programų gidas (EPG). 

• Laidų įsirašymas. 

• Radijo kanalai. Skaitmeninė televizija

suteikia galimybę klausytis radijo stočių

iš viso pasaulio.

• Pauzė. Šiuolaikinės technologijos

suteikia galimybę sustabdyti net ir

tiesiogiai transliuojamas TV laidas ir jų

žiūrėjimą pratęsti norimu metu.

PRIVALUMAI

Užsk. Nr. 306692

Užsk. N

r.

30

66

93