Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 14 (1245) • 2012 m. balandžio 20 d.

Visuomenė

Garliava ir marsiečiai

Pragmatiška Lietuvos politika virsta visišku fi asko. Ją pakeitė dainomis, mitingais ir maldomis paspalvinta kriminalinė kronika. Stiprėja įspūdis, kad Lietuvą valdo ne įstatymas ir net ne prezidentė, bet gandų ir kurstytojų įkaitinta minia.

4-6 psl.

Verslas

Labai draugiški konkurentaiPenki litai už litrą benzino ir aštuoni litai už 10 kiaušinių lietuvius vėl sutelkė diskusijai apie kainas: ar kainos Lietuvoje kyla, nes jos vejasi senąsias ES šalis, ar todėl, kad pas mus per mažai konkurencijos?

8-9 psl.

Vilnius

Vieni mero A.Zuoko metai

Balandžio 19-ąją sukako lygiai metai, kai sostinės vadovu jau trečią kartą tapo Artūras Zuokas. Nors meras energingas, tačiau jo darbų sąrašas trumpokas: pažadai, pažadai ir šiek tiek statybų.

18 psl.

Kiaušinių karasVieni turtingiausių Lietuvos verslininkų V.Matijošaitis ir

T.Barštys iki šiol gyveno taikiai, bet staiga mirtinai susipyko dėl prasiskolinusio „Vievio paukštyno“. Kodėl?

115–16 pssll..Dovilė Jablonskaitė

V.V.MaMatitijojošašaičičioio T.T BaBBaršrščičiooo

Kultūra

Būti balete, gyventi baletuBuvusi balerina, dabar baleto pedagogė Elena Juodišienė pasitinka dvi sukaktis: jos įkurtam klasikinio ir modernaus šokio kolektyvui „Polėkis“ – 45-eri, pačiai vadovei – 80. „Prieš 60 metų pirmą kartą įžengiau į Operos ir baleto teatrą. Tuomet pasakiau: „Norėčiau iš čia išeiti kojomis į priekį. Negi mano noras išsipildys?“ – nusijuokė E.Juodišienė.

30–31 psl.Sportas

Lietuviško sporto litaiProfesionalus sportas – milžiniški pinigai. Ar taip yra ir Lietuvoje? Mūsų šalyje iš savo talento turtus gali krautis tik krepšininkai. Futbolininkams uždarbio užtenka tik pragyventi, o kitų komandinių sporto šakų atstovai uždirba tiek pat ar net mažiau nei varguoliai – per mėnesį gauna vos po 700 Lt.

29 psl.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.2 | Politika

Naujasis FNTT vadovas K.Jucevičius supainiojo interesus. Ką su juo daryti?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

ReklamaTel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.ltPlatinimasplatinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės žmogus –

K.Jucevičius

„F & L“ production

Kovo 19 d. į FNTT vadovo pareigas laikinai paskirtas K.Jucevičius taip norėjo nuolat trinti šią šiltą kėdę, jog surai-tė parašą ant Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) skirto rašto, kad yra patikimas žmogus ir tinka vadovauti FNTT.

Nei STT, nei tuometiniam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui nepasirodė svarbu, kad K.Jucevičius pats nustatė savo patikimumą, todėl jis buvo paskirtas į postą. Bet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesuprato humoro ir šią savaitę nusprendė, kad K.Jucevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus. FNTT vadovas

nenori apleisti išsvajoto posto – laukia, ką nuspręs naujasis vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.

K.Jucevičius tinkamas eiti

K.Jucevičiaus pareigas.

Pasirašo K.Jucevičius

15min.lt apklausa

Atleisti jį iš pareigų ir grąžinti į postą

Vitalijų Gailių (2667) 35 proc.

Palikti jį ramybėje, nes nusižengimas

menkas (1016) 13 proc.

Atleisti iš pareigų ir skelbti naują FNTT

vadovo konkursą (2172) 28 proc.

Pasinaudoti proga ir išformuoti FNTT

(1777) 23 proc.Apklausoje dalyvavo 7632 žmonės

Krepšinis – mūsų ar jau rusų?Lietuvoje dar galioja įstatymas, draudžiantis stoti į posovietines sąjungas? Taip, bet, regis, jau tik teo-riškai. Du Lietuvos subjektai – Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubai – prak-tiškai sėdo ant posovietinės VTB Jungtinės krep-šinio lygos adatos.

Krepšinis – dar mūsų, bet šiek tiek jau ir rusų. VTB Jungtinė lyga buvo įkurta tiesiogiai dalyvaujant to-kiems Kremliaus veikėjams, kaip buvęs KGB gene-rolas, Rusijos vicepremjeras S.Ivanovas. Kremlius garantavo pinigus, o toliau jau, kaip tame rusiška-me fi lme, – tik rankų miklumas, ir jokios apgaulės.

Iš pradžių užkibo „Žalgiris“, po to prieš pagun-dą neatsilaikė ir „Lietuvos rytas“. Tačiau kol bent vienas kelialapis į Eurolygą buvo skirstomas LKL, Lietuvos krepšinio laisvė dar egzistavo. Bet rusų armijos yra tokios, kad kelio vidury jos nesustoja.

Kad Lietuvos krepšinio klubai ištirptų Rusijos įkurtoje krepšinio kūdroje, reikėjo, kad rusai nupirk-tų dar ir Eurolygos šefą J.Bertomeu. Ispaniją apė-musi krizė rusams pasisuko pačiu laiku. Papurkš-tavęs Eurolygos idalgas sulaužė savo ietį. Nuo šiol Lietuva antrojo Eurolygos kelialapio likimą spręs jau ne Vilniuje ir Kaune, o Rusijos taigoje ir stepėse.

Prieš 22 metus Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Sta-tyba“ vidury SSRS čempionato išdidžiai paliko oku-pantų pirmenybes ir išėjo į visišką nežinią – niekas nežinojo, kada išlįsim iš už geležinės uždangos ir apskritai, ar išlįsim. 2012 metais du Lietuvos klubai, buduliškai postringaudami apie stiprių varžovų sto-ką Lietuvoje, laisva valia ir nuleista gal-va sugrįžo ten, iš kur pakelta galva išėjo 1990-ųjų pavasarį.

Politiškai neko-rektiška dabar tai net priminti. Du ge-riausi mūsų krepši-nio klubai kaip ožkos pririštos prie Rusijos krepšinio kolchozo. Ar gali būti didesnis absurdas?

Sunku tuo patikėti, bet Chimkuose sukurptą pro-jektą laimino ir „Žalgirio“, ir „Lietuvos ryto“ klubų vadovai. Dėl V.Romanovo iliuzijų nekyla. Bet „Lie-tuvos rytas“? Ar galima buvo tai įsivaizduoti, tar-kim, R.Pakso apkaltos metu, kai J.Borisovas lipo vi-siems ant galvų? „Strekoza“ planas daro stebuklus.

Tolesnę įvykių seką nuspėti nesunku. VTB Jung-tinė lyga tampa įprastu čempionatu su varžybomis keliais ratais ir atkrintamosiomis. „Žalgiris“ ir „Lie-tuvos rytas“, skųsdamiesi varžybų gausa, iš pradžių palieka BBL, o po to ir LKL. Juk nelaikysime daly-vavimu nacionalinėse pirmenybėse jų pasirody-mo tik nuo atkrintamųjų varžybų. LKL ir Lietuvos krepšinis merdi. Mums šviečia tik VTB!

Privatūs klubai ką nori, tą daro? Bet „Žalgiris“, o nuo šių metų jau ir „Lietuvos rytas“ yra dosniai šelpiami miestų savivaldybių pinigais. Vadinasi, už mokesčių mokėtojų milijonus – atgal į Kremliaus glėbį. Krepšinis 1988 m. padėjo Lietuvai pakilti į kovą už laisvę, krepšinis Lietuvą pradeda kišti at-gal į Rytų erdvę?

Prieš dešimt metų, net prieš penkerius Seimas būtų skubos tvarka jau apsvarstęs tokį bepreceden-tį jungimąsi į posovietinę erdvę. Dabar tai niekam, išskyrus konservatorę (buvusią muzikologę, apie pikenrolą gal nė negirdėjusią) V.Aleknaitę-Abrami-kienę, niekam neberūpi. Antrosios religijos bažny-čia – eretikų rankose?

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

„Strekoza“ planas daro stebuklus.

Pasitikėjimą praradusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT)

vadovą Vitalijų Gailių pakeitęs Kęstutis Jucevičius prisidirbo jau pačią pirmąją

vadovavimo dieną.

in • 2012 m. babaalalalandndžio 20 d.

kl j d l ž ė

23 proc.

28 proc.

35 proc.

13 proc.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Kodėl dešinieji remia „rubikoninį“ verslą?Iš karto noriu pasakyti, kad apie atliekų tvarkymą išmanau nedaug. Mano žinios šioje srityje iš esmės apsiriboja tuo, kad nustatytą dieną išvežu šiukšlių konteinerį už vartų, o po to, kai jis jau būna tuš-čias, – parsivežu atgal į kiemą. Dar žinau, kad kas ketvirtį gaunu sąskaitą iš bendrovės, kuri tas mano šiukšles surenka.

Būtent dėl šios aplinkybės tikriausiai ir atkrei-piau dėmesį į pastarosiomis savaitėmis vykusias diskusijas dėl Seime priimtų Atliekų tvarkymo įsta-tymo pataisų. Kaip žinoma, tas pataisas prezidentė D.Grybauskaitė vetavo ir su savo pasiūlymais grą-žino Seimui, kuris juos priėmė.

Labiausiai mano dėmesį patraukė prezidentės mo-tyvai: pasak D.Grybauskaitės, jei būtų įsigaliojusios jos vetuotos Seimo priimtos pataisos, atliekų tvar-kymo srityje būtų sukurtas „rubikoninis“ variantas, atveriantis kelią monopolininkams piktnaudžiauti kainomis už atliekų tvarkymą.

Kadangi „rubikoniniai“ įstatymai man nepatinka, pasidarė smalsu, o kas už šio įstatymo stovi. Paaiš-kėjo, kad „rubikoninės“ Atliekų tvarkymo įstaty-mo pataisos buvo priimtos iš esmės konservatorių pastangomis. Iš 57 Seimo narių, balsavusių už šias pataisas, 32 buvo konservatoriai.

Prisipažinsiu – nustebau, nes jei A.Zuokienės ar Ž.Šilgalio balsai už „rubikoninį“ įstatymą kaip ir ne-stebintų, tai, pavyzdžiui, apie konservatorių frak-cijos seniūną J.Razmą ar krašto apsaugos ministrę R.Juknevičienę niekada net nebūčiau pagalvojęs kaip apie „rubikoninio“ verslo rėmėjus.

Bet prezidentė juk turbūt nemeluoja? Tai lyg ir patvirtina faktas, kad jai vetavus įstatymą ir patei-kus savo pataisas, aplinkos ministras G.Kazlauskas iškart paragino Seimą toms pataisoms pritarti. „Įsi-klausyti“ į prezidentės siūlymus paragino ir Seimo pirmininkė I.Degutienė. Šiek tiek keista, nes Seime balsuojant dėl Atliekų tvarkymo įstatymo Seimo pirmininkė „rubikoninėms“ pataisoms nesiprieši-no – ji susilaikė.

Prezidentės veto ir jos siūlomoms pataisoms pri-tarė ir Vyriausybė – tai lyg ir turėtų būti geriausias įrodymas, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos iš tiesų buvo „rubikoninės“. Natūralu, kad Vyriau-sybė, kurioje dauguma ministrų – konservatoriai ir kuriai vadovauja šios partijos pirmininkas, niekaip negali remti „rubikoninių“ pataisų.

Tačiau jei taip, tai, kaip pasakytų A.Valinskas, tada... jau visiškai neaišku. Juk Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos Seime priimtos daugiausia kon-servatorių balsais. Kaip čia dabar taip: Seime konser-vatoriai balsuoja už „rubikonines“ pataisas ir už tai, kad gyventojai už šiukšlių išvežimą mokėtų 60 proc. daugiau, o Vyriausybėje tos pačios partijos atstovai jau balsuoja prieš? Čia toks darbo pasidalijimas ar bandymas vaidinti „gerą“ ir „blogą“ policininką?

Šiaip jau gal ir būtų juokinga, tik juoktis nelabai norisi. Nes iš esmės ši situacija parodo, kokios ap-gailėtinos būklės yra įstatymų leidybos procesas Lietuvoje. Gerai dar, jei tos „rubikoninės“ patai-sos Seime buvo priimtos per kvailumą ar tiesiog dėl to, kad Seimo nariai balsavo neskaitę įstatymo. Daug blogiau, jei balsuodami jie žinojo, kam tokių pataisų reikia.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Apie konservatorių frakcijos seniūną J.Razmą ar ministrę R.Juknevičienę niekada net nebūčiau pagalvojęs kaip apie „rubikoninio“ verslo rėmėjus.

Politika | 3

Seimas nepasileisVasarą Seimo rinkimų nebus – parlamente

neužteko balsų paskelbti pirmalaikius rinki-

mus, nors juos skelbti siūlė pati Seimo pirmi-

ninkė Irena Degutienė. Šio Seimo paleidimo

ir pirmalaikių rinkimų idėją palaikė didžioji da-

lis opozicinių socialdemokratų, „tvarkiečių“,

„darbiečių“, net keletas valdančiųjų konserva-

torių, bet didžioji dalis valdančiųjų buvo prieš.

Viliotinis į kariuomenęVyriausybė patvirtino, kad privalomąją pradinę

karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius

mokymus baigusiems asmenims kompensuos

50 proc. sumokėtos studijų kainos. Į tokias

kompensacijas galės pretenduoti karo tarnybą

po 2011 m. rugsėjo 1 d. atlikę asmenys. Numa-

toma, kad pirmosios kompensacijos būtų iš-

mokamos 2013 m. pradžioje.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Iš avarijos vietos pabėgusio parlamentaro Vinco Babiliaus pavyzdys parodė, kad košės prisivirę veikėjai drąsiai gali ieškoti pagalbos pas medikus.

Šią savaitę parlamentas sutiko, kad būtų suvaržyta Seimo Liberalų ir centro są-jungos frakcijoje dirbančio V.Babiliaus laisvė, tad jam teks atsakyti už kovo viduryje padarytą avariją. Tačiau nie-kas nebepatikrins liudininkų teiginių, kad už skverno užsikišęs nukritusį vi-sureigio „VW Touareg“ valstybinį nu-merį, V.Babilius iš įvykio vietos paspru-ko įkaušęs.

Pasklidus žiniai apie įvykį, sosti-nės policininkai skėsčiojo rankomis aiškindami, jog neturėjo galimybės patikrinti, ar tautos išrinktasis buvo blaivus. O Santariškių klinikų, kurio-se prieglobstį rado V.Babilius, atstovai gynėsi negalintys viešinti duomenų apie pacientą.

Pasiskelbęs sunkiu ligoniu, negalin-čiu išgerti nė lašo svaigalų, V.Babilius uždraudė Santariškių klinikoms teikti bet kokią informaciją apie jo sveikatą. Taip ir liko neaišku, dėl kokių sveikatos problemų Seimo narys gulėjo kliniko-se ir ar apskritai buvo blogai pasijutęs.

Į viešai keltus klausimus, ar medi-kai netapo nusikaltimo dangstytojais, niekas neatsakė. Tikriausiai taip ir liks, nes ieškoti teisybės paprasčiausiai nėra kam.

Nagrinėja tik skundus Kiekviena gydymo įstaiga turi komisiją arba skyrių, kuris nagrinėja, ar medikai tinkamai atliko savo pareigą. Santariš-kių klinikose tokius klausimus spren-džia Medicininio audito skyrius.

Jo vadovė Česlova Špūrienė „15min“ teigė, kad aiškintis, kokiomis aplinky-bėmis V.Babilius atsidūrė Santariškėse –ne jos reikalas.

„Pagal mūsų procedūras, mes tiria-me atvejus, dėl kurių yra skundas. Jei-gu bus skundas, darysime“, – teigė ji. Anot Č.Špūrienės, skundą turi pateikti pacientas arba jo atstovai.

Paklausta, kaip elgiamasi tokiais atve-jais, kai pacientui naudinga ligoninėje pasislėpti nuo problemų, pašnekovė nukirto: „Jūs galite skųstis teisėsaugos institucijoms ar dar kur nors. Mes tiria-me tik tuos atvejus, kurie susiję su svei-katos paslauga.“ Sveikatos apsaugos mi-nisterijos įsteigtas Bioetikos komitetas

tokių kaip V.Babiliaus atvejų taip pat nenagrinėja.

Pasakytų, jei galėtų „Negalime komentuoti detalių apie V.Babilių. Esame surišti“, – kalbėda-ma su „15min“ ne sykį pakartojo San-tariškių klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė.

Ji pabrėžė, kad, jeigu žmogus krei-piasi į medikus, šie nesiaiškina, ką jis veikė prieš tai.

„Gydytojas analizuoja būklę, dėl ku-rios žmogus kreipėsi. Ne ligoninės prio-ritetas aiškintis, kuo žmogus užsiėmė prieš penkias valandas ar penkias mi-nutes, – aiškino ji. – Mielai pasakyčiau, ką įmanoma pasakyti, kiek įmanoma

medikus reabilituoti, nes kažkodėl ant medikų krenta atsakomybė. Tikrai me-dikai pasakytų, jei galėtų. Nėra tokio leidimo, yra pacientų teisės ir viskas. Jeigu teisinės institucijos pareikalaus, mes negalėsime tylėti, turėsime visą informaciją pateikti.“

Mėgsta viskį, ne brendį Santariškių Terapiniame skyriuje pa-gulėjęs V.Babilius ginasi negalėjęs būti

neblaivus, nes sunkiai serga, todėl ne-gali vartoti alkoholio. Bet sugrįžęs į dar-bą politikas buvo sutiktas pašaipiomis šypsenomis.

Bet V.Babiliui pašaipos – kaip vanduo nuo žąsies. Jis parlamente atsisakė pa-aiškinti savo poelgį ir toliau elgėsi kaip įpratęs. Šį neva sunkiai sergantį politi-ką portalo 15min.lt skaitytojai praėjusį savaitgalį užfi ksavo 4 valandą ryto sto-viniuojantį prie vieno sostinės klubų.

„15min“ pavardės nenorėjusi skelbti moteris paliudijo pernai gruodį su „me-tus alkoholio nevartojančiu“ parlamen-taru dalyvavusi vakarėlyje, kuriame šis nesibaidė taurelės. „Tiesa, jis man sakė negeriantis brendžio, o labiau mėgstan-tis viskį“, – prisiminė ji.

„Visa tai nerimta“ Pokalbyje su „15min“ V.Babilius į tokius liudijimus numojo ranka. „Tegu jie ir to-liau plepa, Jėzus Marija. Ne, baikite tas insinuacijas, parašėt, kad naktį kažkur buvau, dabar sakot, kad aš gruodį kaž-kur baliavojau. Tokių liudininkų aš galiu rasti penkiolika, kurie mane matė kitur. Nerimta čia, sakyčiau“, – aiškino jis.

Paklaustas, ką mano apie 15min.lt pu-blikuotas nuotraukas, kuriose jis liudi-ninkų paryčiais užfi ksuotas prie nak-tinio klubo, V.Babilius klausė, ar tikrai buvo nufotografuotas 4 valandą ryto. „Ar 4 valanda buvo? Liudininkai sakė? Tuos liudininkus girdykite kavute ir dar šnekinkit, po penkto puodelio jie paliudys, kad aš 7 valandą ryto ten bu-vau. Nerimta čia viskas“, – kalbėjo jis.

Paprašytas įvardyti ligą, kuria ser-ga, Seimo narys pyktelėjo: „Kad jūs pa-rašytumėt ant visos Lietuvos? Na, dar gražiau“.

Jūra iki kelių

Į viešai keltus klausimus, ar medikai netapo nusikaltimo dangstytojais, niekas neatsakė.

V.Babilius nieko

neaiškina nei

visuomenei, nei

savo kolegoms.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.4 | Visuomenė

Aleksandras Žibasredakcija@15min.lt

Pagrindiniame politinio karo lauke be gailes-čio kapojasi mūsų laikų amazonės, o politiš-kai iškastruoti vyrai Seime kažką svaičioja apie teisingą šeimos politiką ir netradicines orientacijas arba aiškinasi, kas įkliuvo į žyd-raakių, KGB ar marsiečių pinkles.

Stiprėja įspūdis, kad Lietuvą valdo ne įsta-tymas ir net ne prezidentė, bet gandų ir kurstytojų įkaitinta minia. Kol Seimo komi-sijos tyrė gandus, Turniškių pušyne ieško-damos CŽV agentų ir jų kankinamų kalinių, kol „valė“ valstybės tarnybą nuo užsimas-kavusių valstybininkų ir tyrė naujų kėdėms tinkamų užpakalių lojalumą, valdžios trau-kinys nejučia atvažiavo į priešpaskutinę rinkimų stotelę. Ir, nuvažiavęs nuo bėgių, sustojo Garliavoje, bejėgiškai atsimušęs į Kedžių šeimos tvorą.

Pasirodo, kad teisėtos valdžios atstovams ją įveikti sunkiau negu paties Henriko Dak-taro tvirtovę.

Garliava tapo alternatyviu valdžios centru, kuriame išbandomas dar vienas valstybės griovimo scenarijus. Arba – baigiamoji „Stre-koza“ strategijos dalis, pagal kurią Lietuvos politi-nėje scenoje jau

buvo išprovokuotas ir suvaidintas ne vienas „teisybės ieškotojų“ spektaklis.

„Miško brolių“ farsass Susipriešinusių politikų gerbėjų minia buvo ir yra svarbus politinio veiksmo dalyvis. Ne-trukus po Nepriklausomybės atkūrimo stai-gūs ir radikalūs socialiniai pokyčiai užkaitino ir politines aistras, atvedusias į 1992 me-tų „parlamentinę rezistenciją“. Ji pasibaigė pirmalaikiais rinkimais.

Maištininkai, negalėję susitaikyti su „bai-sia neteisybe“ – buvusių politinių oponen-

tų įvykdyta Seimo „oku-pacija“ ir savo idėjinio vado pralaimėjimu prezidento rinkimuo-se, su ginklais išėjo į mišką. Bandymas iš-

provokuoti naują

„miško brolių“ žygį tuomet baigėsi ne tra-gedija, bet farsu. Bekompromisei kovai pasi-ryžusiems savanoriams teko sudėti ginklus ir grįžti namo. Politiniam elitui vis dėlto pa-kako sveiko proto abiejuose pusrutuliuose, kad įveiktų partines ir asmenines lyderių ambicijas.

„Sugyventiniai“ politikoje – tik trumpam Buvusiam kompartijos lyderiui Algirdui Brazauskui dar vis laikant vadžias prezi-dentūroje, posąjūdiniams konservatoriams pavyko perimti daugumą Seime ir Vyriau-sybėje. Tačiau net ir šie vienas kito neken-čiantys „sugyventiniai“, tautos valia atsi-dūrę valdžioje, sugebėjo sutvirtinti trapios Lietuvos valstybės politinius ir ekonominius pagrindus – referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, pradėta visų par-lamentinių partijų užnugarį turinti diploma-tinė kova dėl narystės NATO ir ES, Būtingės naftos terminalo statyba ir ryžtingai libera-lizuota sovietinė ekonomika.

Vis dėlto konservatorių „beretės“ ir „valstybės laikraštis“ sugebėjo apkartinti A.Brazauskui prezidentinę valdžią. Nors ir ašarodamas, jis buvo priverstas antrą kartą nebekandidatuoti prezidento rinkimuose. Iš esmės tai galima laikyti didžiausia Vytauto Landsbergio pergale.

Nuo savų prokurorų prie linčo teismų Baimė prarasti autoritetą ar net politinę val-džią dėl teisėsaugos veiksmų ir dėl to pra-laimėti rinkimus skatino politikus naudoti gerai žinomą sovietinio režimo praktiką –policiją, prokuratūrą, teismus pajungti val-džios valiai.

Pirmos tokio recidyvo apraiškos buvo pre-zidento A.Brazausko pasipiktinimas gavus generalinio prokuroro šaukimą liudyti Sau-sio 13-osios byloje ir V.Landsbergio vado-vaujamos Tėvynės sąjungos bandymai bet kuria kaina išlaikyti savo „kišeninį proku-rorą“ bei reikalauti ne teisinių, bet politinių sprendimų rezonansinėse bylose. Paplito praktika vieną ar kitą neparankų politiką pir-miausia nuteisti su žiniasklaidos pagalba ati-tinkamai nuteiktos visuomenės vardu, o poto – jau tik formaliai „apiforminti“ politi-nei daugumai priimtiną sprendimą teisme.

Turbūt geriausias tokio manipuliavimo visuomenės nuomone pavyzdys – pirmo-sios Lietuvos Vyriausybės vadovės Kazimie-ros Prunskienės bendradarbiavimo su KGB byla, prasidėjusi nuo „atsitiktinai“ traukiny-je rasto popierėlio, paskelbto tuomečiame Sąjūdžio dienraštyje. Premjerės kaltės ar

nekaltumo klausimą sprendė teismai. Ta-čiau kaip! Turbūt demokratinėse šalyse, kur ne tik deklaruojami teisinės valstybės prin-cipai, bet ir jų laikomasi politinėje ir teisinėje praktikoje, nerastume tokio atvejo, kai vie-noje ir toje pačioje byloje, priklausomai nuo politinės konjunktūros, tie patys teismai ke-lis kartus priimtų skirtingus sprendimus –pripažintų kaltę arba išteisintų.

Galią ir valią spręsti, kas yra teisinga, murkdant teismų ir kitų valstybės institu-cijų autoritetą, vis labiau ėmė uzurpuoti politikai ar apsiskelbę niekad neklystan-čiais teisuoliais tautos vadai. O tokiais „fi u-reriais“, kaip rodo ne tik Lietuvos patirtis, bet ir liūdnos kitų šalių istorijos, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti bet kas.

Dažnai – savo genialumą pervertinę ma-dingų sąmokslo teorijų kūrėjai, neradę sau vietos visuomenėje. Ir tuomet nuo „kiše-ninių prokurorų“ iki tautos valia prisiden-giant vykdomų linčo teismų lieka tik vie-nas žingsnis.

Kaip Lietuvą užvaldė Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių sulipdytos koalicijos deklaruota pragmatiška Lietuvos politika virsta visišku fi asko. Viešajame gyvenime nebeliko jokios realios politikos – tik dainomis, mitingais ir maldomis paspalvinta kriminalinė kronika.

Iš esmės už D.Grybauskaitę balsavę rinkėjai balsavo už tą patį V.Šustausko, R.Pakso ir V.Uspaskicho pažadą sugriauti korumpuotą valdžios sistemą.

Rebusas:

ar I.Degutienė

(dešinėje) ryšis

bandyti pakeisti

D.Grybauskaitę?

BFL nuotr. Užsk. Nr. 304723

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Visuomenė | 5

Garliava ir marsiečiai

Anarchija – diktatūros motinaDemokratinių rinkimų keliu konservato-riai taip ir nesugebėjo pasistatyti partinės valdžios piramidės su savu prezidentu viršūnėje.

Todėl pirmosios prezidento Valdo Adam-kaus kadencijos metu nuolat vyko bandy-mai sutelkti visas realias galias vienos ar kitos Seimo partijos rankose ir įtikinti tau-tą, kad ji vėl išsirinko „ne tą“.

V.Adamkui taip pat teko išgyventi ne tik V.Landsbergio valdomo Seimo ir Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės rezistenciją, Rusijos krizę ir jos išprovokuotą minios apsiaustį. Teko atlaikyti „ubagų žygius“, Grūto parko vertų personažų mitingus S.Daukanto aikš-tėje su grasinimais susideginti ar susprog-dinti prezidentūrą, kelių blokadas, bankru-tavusių įmonių darbininkų bado streikus.

Naujieji liaudies gynėjai, paskelbę inkvi-zicijos laikus primenantį karą visuomenės elitui ir konstitucinės valdžios sistemai, pa-sodino į Kauno mero postą „ubagų karalių“

Vytautą Šustauską, o „širdžių premjeru“ tapo tuomet dar konservatorius Rolandas Paksas. Būtent R.Pakso „dangun ėjimo“ me-tais įsigalėjusios manipuliavimo visuome-nės nuomone technologijos pavertė ne tik rinkimų kampaniją, bet ir porinkiminę po-litiką savotišku mitologinių būtybių karo lauku su pagoniškomis apeigomis ir aukas pergalingo vado garbei atnašaujančia minia.

Tuomet neišsipildžiusi, tačiau taip ir nesu-žlugusi kartu su R.Pakso prezidentine karjera

„tvarkos ir teisingumo“ iliuzija liko amžinai gyva Marijos žemėje. Ši iliuzija iškėlė į val-džios viršūnę prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriai faktiškai rinkimuose nereikėjo kovoti su partijų iškeltais kandidatais, jų ideologi-nėmis, politinėmis ar etinėmis nuostatomis.

Iš esmės už D.Grybauskaitę balsavę rinkė-jai balsavo už tą patį V.Šustausko, R.Pakso ir Viktoro Uspaskicho pažadą sugriauti korum-puotą valdžios sistemą, nors toje sistemoje įsitaisę „kovotojai“ su sistema ir susikrovė savo pirmuosius milijonus.

Todėl turbūt nereikia stebėtis ir naujiena, kad, pavyzdžiui, buvusio K.Prunskienės Vyriausybės kultūros ir švietimo ministro, buvusio prezidento V.Adamkaus patarėjo Dariaus Kuolio sukurtą „Pilietinės visuome-nės“ institutą taip pat dosniai fi nansuoja ta pati valdžios sistema, kuriai šis visuomenės veikėjas skelbia kovą, – Švietimo ir mokslo ministerija nukreipė buvusiam ministrui gerą gyvenimą užtikrinantį ES fi nansinės paramos srautą.

O kas suskaičiuos, kas dar ir kokiems „pi-liečiams“, turintiems nepaperkamų kovo-tojų su korupcine sistema ir nuskriaustųjų gynėjų įvaizdį, sumoka už šią neva nesava-naudišką veiklą?

Juk tokie „Pilietinės visuomenės“ ir pa-našūs į juos institutai, imituojantys nepri-klausomas nuo valstybinės valdžios struk-tūras, neprivalo atsiskaityti nei piliečiams, nei Valstybės kontrolei ar kitoms įstaigoms apie savo fi nansavimo šaltinius. Tik pagal jų veiklą ir fi nansavimo šaltinius galima spėti, kokių partijų ar kitokių grupuočių „fi lialais“ yra šie pseudopolitiniai dariniai.

Partijos, prarandančios visuomenėje pa-sitikėjimą, o taip pat – ir tikimybę laimėti būsimus rinkimus, tokius „nepolitinius“ sambūrius panaudoja kaip savo „smogia-muosius būrius“ politiniams oponentams triuškinti, sutelkti didesnę ar mažesnę mi-nią į triukšmingas ir emocijas uždegančias akcijas, galinčias patraukti žiniasklaidos dėmesį ir nutekinti fi nansinius srautus par-tijų kasose nefi gūruojančiai savireklamai.

Tokia imitacinė politika, gerai įvaldyta kaimyninėje „valdomos demokratijos“ ša-lyje, nūnai plačiai praktikuojama ir Lietuvo-je. Juokinga, tačiau net savo atributiką šie tariamai pilietinės, o iš esmės – bolševiki-nės anarchijos, vedančios į totalią valdžios uzurpatorių diktatūrą, šaukliai nusižiūrėjo nuo Smolnį šturmavusių matrosų ir jų val-džios perėmėjų Rusijoje.

Skirtumas nebent toks, kad Rusijoje dabar vieni mitinguoja su šv. Georgijaus kaspinais,

kiti pasirinko baltą spalvą. Lietuviškojo Levo Trockio vedama į mūšį „pažemintųjų ir nu-skriaustųjų“ minia protesto ženklan kabina prie prezidentūros žalius kaspinus.

Kuo gi nusikalto prezidentė, kurią dabar ima negailestingai pliekti dar neseniai su-tartinai garbinę tie patys politikai, visuo-menės veikėjai ir verslo grupių išlaikoma žiniasklaida?

Kodėl žlunga V.Landsbergio ir D.Grybauskaitės paktas? Dauguma rinkėjų, paveikti susivieniju-sių prieš V.Adamkų politinių grupuo-čių inspiruojamos propagandos, balsavo už viltį ir tikėjimą, kad prezidente tapusi D.Grybauskaitė „padarys tvarką“, nepaisant to, kokia partija vyraus Seime. Juk partijo-mis, kaip rodo apklausos, Lietuvoje jau be-veik niekas nebepasitiki.

Natūralu, kad jei nepasitiki partijomis, tai nepasitiki ir Seimu bei jokia Vyriausy-be, sudaroma partinio delegavimo į valdžią pagrindu.

Valstybė nepajėgi

suvaldyti kirpėjos

A.Skučienės.

BFL nuotr.

Stiprėja įspūdis, kad Lietuvą valdo ne įstatymas ir net ne prezidentė, bet gandų ir kurstytojų įkaitinta minia.

Bendražygiai jau paaukojo premjero

A.Kubiliaus galvą miniai. BFL nuotr.

Nukelta į 6 psl. >>>

15min • 2012 m. balandžio 20 d.6 | Visuomenė

Būtent todėl partijomis nusivylusios vers-lo grupės, o taip pat ir pačios partijos ėmė kurti „šešėlinę“ visuomenės valdymo siste-mą – tariamai nepolitinius judėjimus, „pilie-čių santalkas“ ir kitas struktūras, su kurių pagalba tikėjosi užsitikrinti bet kokią para-mą savo tikslams, o ateityje galėtų „pasida-lyti“ ir valdžia. Tačiau valdančiajai koalici-jai ir jos suformuotai Vyriausybei, norinčiai išsilaikyti valdžioje bent jau iki kadencijos pabaigos, neišvengiamai reikėjo preziden-tinio stogo. Tokią apsaugą tarsi ant lyno ba-lansuojančiai A.Kubiliaus Vyriausybei ir su-teikė prezidentė.

Margame ir pagal sunkiai suvokiamus po-žymius fragmentuotame politiniame fone Geležinės magnolijos juodu diržu autorite-tas atrodė neginčijamas, o politinio manev-ro galimybės – beveik neribotos.

Todėl prezidentė be didelio vargo ir par-lamentinių partijų pasipriešinimo galėjo pa-skirti visus sau tinkamus teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovus. Prezidentė net išsireikalavo nepartinės, bet sau lojalios profesionalės į fi nansų ministro postą. Beje, taip ji pakartojo prezidento V.Adamkus ma-nevrą, kai jis privertė premjerą A.Brazauską atsivesti į šį postą ne partijos deleguotą Zi-gmantą Balčytį, o nepartinę D.Grybauskaitę.

Tačiau daugiau jokių pretenzijų dėl realiai vykdomos Vyriausybės politikos preziden-tė nereiškė, pabrėžtinai demonstruodama, kad ji nesikiša į Seimo ir Vyriausybės reika-lus, t.y. realią politiką. Net Lietuvos užsienio politiką ji iš esmės paliko užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nuo-žiūrai, kai nepavykę diploma-tiniai viražai Rusijos ir Bal-tarusijos pusėn neatnešė jokių apčiuopiamų rezulta-tų. Beje, net ir tas nesėkmes Rytų fronte prezidentė dabar gali nurašyti buvusiam užsie-nio reikalų ministrui Vygau-dui Ušackui.

Tokia padėtis ilgai tenkino tiek konservatorius, tiek pre-zidentę. Tačiau dabar padėtis tokia, kad valdančiosios dau-gumos ir prezidentės, ar bent V.Landsbergio partijos ir D.Grybauskaitės politinis pak-tas jau faktiškai anuliuotas. Prezidentė vardan savo šven-tos ramybės gal ir norėtų išlaikyti taikų sambūvį iki pat Seimo rinkimų, tačiau

ji negali visiškai ignoruoti susiklosčiusios realybės. O politinė realybė tokia, kad kon-servatoriai neturi šansų laimėti ne tik Sei-mo, bet ir nenumaldomai artėjančius pre-zidento rinkimus.

Kas taps „vilties“ prezidente? Dabar, kai prezidentė iš geidžiamos konser-vatorių politinės „nuotakos“ tampa tik vos pakenčiama sugyventine, konservatorių politinė ateitis tampa labai miglota. Fak-tiškai lieka tik atsarginis variantas – užsiti-

krinus Darbo partijos paramą, išrink-ti Ireną Degutienę prezidente vietoj

D.Grybauskaitės, kad Tėvynės są-junga–Lietuvos krikščionys demok-

ratai išlaikytų įtaką net ir po pra-laimėtų Seimo rinkimų.

Tuomet ir V.Landsbergiui nereiktų veržtis į preziden-

tūrą pro užpakalines duris, kai prireiks nurodyti,

kurioje Lietuvos vietoje jau išsilaipino marsiečiai.

Bėda ta, kad „Snoro“ banko katastrofa sudegino ne tik paskutinius pasitikėjimo valdžia likučius, bet kartu su Seimo pirmi-ninkės I.Degutienės autoritetu sudegino pa-skutinę konservatorių viltį sėkmingai pasi-rodyti jei ne Seimo, tai bent jau prezidento rinkimuose. Norint išplauti netikėtai užtiš-kusias dėmes ant dailiai puoselėjamo būsi-mosios konservatorių „vilties“ prezidentės veido, dabar reiks daug padirbėti. Preziden-tė, atrodo, šiuo atveju nelinkusi teptis rankų skalbdama svetimus marškinius.

Tačiau partijų problema yra ir ta, kad ne Seimo komisijos, bet patys rinkėjai ieškos ir suras „Snoro“ žlugimo, žudančių sąskai-tų už šildymą, benziną, didėjančių maisto kainų, nedarbo, emigracijos bei visų kitų Lietuvos nelaimių kaltininkus. Ir balsuoda-mi gali nubausti taip, kad vieno premjero –A.Kubiliaus – galvos bus per maža. Beje,

savo nominalaus lyderio galvą konserva-toriai, atrodo, jau seniai paaukojo miniai.

Kad ir koks svarbus yra premjero postas, tačiau kai Lietuvą valdo tokios galingos moterys kaip D.Grybauskaitė, I.Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevi-čienė, fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė, galinčios ir mokančios bet kada premjerą „pastatyti į vietą“, premjeras gali rinkimų kampaniją ramiai iškeisti į žygį dviračiais su žmona.

Šiam iškilių politiką „darančių“ mote-rų pulkui A.Kubilius tinka tik į politinius juodadarbius. Savo politinę karjerą parti-jos lyderio, premjero ar prezidento poste jis ramiai gali atidėti iki tol, kol ateis lai-kas įgyvendinti politinę viziją apie 2030-ųjų Lietuvą.

Todėl ne paslaptis, kodėl nė viena iš svei-ko proto politinių lyderių nedrįsta pakovo-ti prieš įsisiautėjusią Garliavą. Prezidentė negali todėl, kad nesusikurtų sau dar vieno priešininko – aršios violetinės armijos. Juk profesionalaus prezidentūros šturmų orga-nizatoriaus D.Kuolio armija – jau už vartų.

Konservatoriai prieš Garliavą negali kovo-ti vien todėl, kad iš dalies drauge su savo re-voliuciniais šaukliais kovodami propagan-dinius karus prieš mitologinius „pedofi lų“, teisėjų, valstybininkų klanus patys ir sukūrė šį fenomeną. Juk jei Pakaunė šiandien bal-suoja net ne už „sisteminius“ konservato-rius, o už kirpėją Audronę Skučienę ir tei-sėją Neringą Venckienę, tai ką gali žinoti, už ką ryt balsuos paskutinė konservatorių tvirtovė – Kaunas?

Tad pragmatiškai renkantis, konservato-riams rinkimuose geriau kariauti ne prieš N.Venckienės armiją, o kartu su ja. Gali būti, kad tokio aljanso tikslas – priversti D.Grybauskaitę savanoriškai atsisakyti ant-rą kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. Juk jei prezidentė nebegali suvaldyti Gar-liavos, tai kas patikės, kad ji gali suvaldyti Lietuvą? Gal tuomet visiems, ieškantiems „vilties“ prezidentės, nieko kito neliks, kaip investuoti tiesiog į N.Venckienę? Juk prieš Garliavą savo bejėgystę prisipažįsta net pats Katalikų bažnyčios hierarchas. Ar minios keliamą chaosą, politinę sumaištį ir propa-gandines atakas atlaikys prezidentė?

D.Kuolio, V.Uspaskicho ir R.Pakso ger-bėjų santalkos jau kyla į rinkiminį karą, kuriame vienu balsu šaukia ir konserva-toriai, ir Garliava, ir marsiečiai. Tuo tarpu kiti piliečiai bent kol kas balsuoja kojomis –emigruodami iš Lietuvos, nes jie čia iš tik-rųjų „ne prie ko“. Negi kojomis balsuos ir D.Grybauskaitė?

Atkelta iš 5 psl.>>>

Tuomet ir V.Landsbergiui nereiktų veržtis į prezidentūrą pro užpakalines duris, kai prireiks nurodyti, kurioje Lietuvos vietoje jau išsilaipino marsiečiai.

Juokai juokais, bet

Lietuvos politiniame

gyvenime vis daugiau

lemia marsiečiai.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Savaitės interviu | 7

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Mažas – nebūtinai nepastebimas už Lietuvos ribų. Kauniečio verslininko Vlado Lašo veikla šiemet įvertinta tarptautine verslo Taikos premija. Nobelio premijos laureatų teigimu, tai yra aukščiausias asmeninis verslininkų apdovanojimas pasaulyje.

Premija septyniems žmonėms kasmet ski-riama už verslo sėkmę, neatsiejamą nuo so-cialinės atsakomybės ir socialinio solidaru-mo principų. Konkursui, kurį trečią kartą organizavo Nobelio taikos premijos laurea-tų įkurtas Verslo taikos fondas ir Tarptau-tiniai prekybos rūmai, buvo pateikta 90 kandidatų iš 60 valstybių. Kartu su lietuviu verslo Taikos premiją gavo Egipto, Indijos, Argentinos, JAV, Tanzanijos ir Bangladešo verslininkai. Premijų įteikimo ceremonija įvyks gegužės 7 d. Osle (Norvegija).

Iki šiol šį garbingą įvertinimą yra gavę vi-same pasaulyje žinomų kompanijų „Ikea“, „Tata“, „General Electric“ vadovai. Dabar tarp jų įsiterpė ir prieš dvidešimt metų įkurtos siuntų tarnybos „Skubios siun-tos“ vadovas.

– Esate pirmasis Lietuvos verslininkas, su-laukęs tokio pasaulinio savo veiklos pripa-žinimo. Kokie jausmai užplūdo? – paklausė savaitraštis „15min“ V.Lašo.

– Labai malonu, labai netikėta. Atrodo, kad tokie dalykai nelabai įmanomi, kad nelabai pastebima, kas vyksta Lietuvoje, kad yra žymiai reikšmingesnių pasaulyje, bet, pasirodo, sukaupus jėgas pabandyti verta. Dabar galiu įsivaizduoti, kaip jau-čiasi sportininkas, iškovojęs sau ir Lietuvai olimpinį medalį. Šitas įvertinimas – puikių bendradarbių, kolegų komandų, kurių na-riu esu, įvertinimas.

– Kaip iš mokslo atėjote į verslą?– Atkuriant valstybę kažkaip reikėjo iš-

siveržti iš sovietinio pašto, kad galėčiau į užsienio konferencijas kažką išsiųsti, kaž-ką gauti laiku, o ne po pusės metų. Prikal-binau kelis draugus ir išsiuntėme dvylika siuntų pasaulio lietuvių bendruomenėms su kovo 13-osios laikraščiais, kuriuose buvo išspausdintas Kovo 11-osios Nepriklauso-mybės Aktas. Tai buvo simbolinė pradžia per tuo metu vienintelį kelią – Šeremetje-vo oro uostą (Maskvoje, – red. past.). Vėliau radome greitesnius kelius per Suomiją, po to – per Vokietiją. Nuo ofi cialaus kontrakto sudarymo su UPS šiemet sueina 21 metai.

– Tačiau to, turbūt, maža gauti verslo Tai-kos premiją?

– Vien tik verslas gal ir neatkreiptų dė-mesio, bet su kolegomis stengiamės vis-ką daryti kūrybiškai, su užsidegimu. Tai, kuo užsiėmėme universitete, dabar su Vy-tautu Jokužiu ir kitais tęsiame bendrovėje „Elinta“ (pramonės automatizavimo spren-dimai, elektromobiliai, – red. past.).

Prieš keletą metų Kalifornijoje suti-kau Richardą Bransoną (vienas garsiau-sių britų verslininkų, milijardierius, vers-lo grupės „Virgin Group“ įkūrėjas, – red. past.). Šis susitikimas išsivystė į gražų

bendradarbiavimą įkuriant ne pelno sie-kiančią organizaciją „Carbon War Room“, kurios siekis – naujas technologijas, fi nan-sus pajungti resursus tausojančio, taupiai energiją naudojančio pelningo ir ilgalaikio verslo skatinimui ir kūrimui.

Premijų skyrimo komitetui ši mano veik-la įstrigo. Komitetas pastebėjo ir kitas veiklas. Dalyvauju ir stengiuosi pritraukti daugiau besidominčių į konferenciją TED (nuo 1984 metų vykstančio renginio šūkis – „idėjos, kurias verta skleisti“, – red. past.), kurios nariu ir vienu rėmėjų esu. Su bri-tais esame įsteigę svarbų ne tik Didžiajai Britanijai ar Lietuvai, bet ir visam Europos regionui startuojančio jauno verslo greitin-tuvą „Springboard“. Prieš porą metų Kau-ne ir Vilniuje surengti „Startup weekend“, „Startup monthly Vilnius“. Juos surengė veiklus jaunimas.

– Kuo konkrečiai užsiima „Carbon War Room“?

– Didžiąja dalimi pokyčių nėra dėl to, kad netikime, jog jie gali būti. Tačiau įtraukus jaunus žmones su ambicingomis, inovaty-viomis idėjomis, pavyzdžiui, energetikos srityje, galima padaryti tai, kas kompiute-rijoje įvyko prieš 20 metų. Pasaulyje buvo jaunų žmonių – Billas Gatesas ar Steve‘as Jobsas, kurie kompiuterijoje pakeitė viską.

Naujos galimybės yra susijusios su ener-gija, gamtos resursais. Klimato kaitos prob-lemą matome kaip didžiausią mūsų laikų galimybę ateiti efektyvesnėms, geresnėms technologijoms. Iš klimato kaitos galime

kurti vertę, turtą, tik reikia teisingai pa-naudoti tuos dalykus, kuriuos jau turime.

Mes ieškome kliūčių, kurios trukdo pa-naudoti esamas technologijas CO2 mažin-ti, ir lengviausių būdų, kaip jas pašalinti. Dažnai fi nansai nueina ne ta kryptimi, nes investuojama į tradicines, seniai nusisto-vėjusias, sritis, nematant, kad jos sparčiai keičiasi. Prisiminkime „Ekrano“ pavyzdį, kurio vadovai tikėjo, kad kineskopai dar 10 metų bus paklausūs, tačiau per porą metų įmonė bankrutavo.

– Bet jums rūpi pokyčiai ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Ką ten matote?

– Džiaugiuosi, kad mūsų kompanijoje („Skubios siuntos“, – red. past.) išaugo ke-letas gerų vadovų, kuriems esu perdavęs vadovavimą. O aš ieškau sričių, kuriose būtų galima padėti pagrindus tolimesnėms veikloms. Su bendraminčiais pradėjome žiūrėti į kosmosą. Paskaičiuota, kad jau dabar siuntų srityje vienas orbitinis skry-dis būtų naudingas, sujungiant tolimiau-sius pasaulio kampelius.

Yra Lietuvoje ir protų, ir rankų, kurios gali dalyvauti labai vertingose kosminėse programose. Juk kilogramo kosminio pro-dukto ir automobilio ar elektronikos prie-taiso vertės labai skiriasi. Mums geriau da-lyvauti ypač vertinguose projektuose. Be abejo, reikia prisiimti ir daug rizikos, nes kartais gali ir nepasisekti.

– Kaip veikia „Skubiose siuntose“ įdiegta sistema „Pasiskirk sau atlyginimą pats“?

– Tai nėra kasdienė sistema. Pirmą kartą ją pritaikėme dar prieš ekonominį nuosmu-kį. Matėme, kad verslas auga ir atlyginimai turi augti. Aš kolegoms pasiūliau – gal ne ieškome fi rmos, kuri atliktų analizę, kiek konkretus darbuotojas turi uždirbti Lie-tuvoje, o leidžiame jiems patiems įvertin-ti savo darbą. Darbuotojai turėjo atsakyti į penkis klausimas, vienas jų – norimas atlyginimas.

Laiške trumpai išdėsčiau ir mūsų istori-ją, atlyginimų pokyčius. Įdomu prisiminti, kad prieš 20 metų visai normalus atlygini-mas buvo 50 JAV dolerių.

Premjerui esu siūlęs – gal pasiruoškime kaip piliečiai, kaip vadovai, kaip institu-cijos penkerius metus patys sau pasiskirti mokesčius.

Juk mokesčiai yra gėris, kurį kiekvienas norime gauti iš valstybės. Jei jie panau-dojami efektyviai, kiekvienas norės tame dalyvauti. Nors tai atrodo utopiška, bet, susidėliojus kai kurias taisykles, yra pa-siekiama. Tačiau, kaip ir su atlyginimais, negali sau pasiskirti to, ko nėra.

Pasaulio verslo čempionas

Iš klimato kaitos galime kurti vertę, turtą, tik reikia teisingai panaudoti tuos dalykus, kuriuos jau turime.

Gimė: 1956 m. Kaune;

Išsilavinimas: technikos mokslų daktaras;

Veikla: „Skubios siuntos“, „Elinta“, „Elinvision“,

TED, „Carbon War Room“, „Springboard“,

aukštųjų mokyklų patarėjas, įvairių verslo

organizacijų valdybos narys;

Šeima: žmona Audronė, dukra Dalia (27 m.),

sūnus Vaidotas (23 m.), įdukra

Vaida (9 m.), įsūnis Paulius (10 m.);

Pomėgiai: keliavimas, bėgiojimas, dviračiai.

Šūkis, pasiskolintas iš „Volvo“: „Kiekvienas lašas svarbus!“

V.Lašo dosjėVerslininko V.Lašo

pastangos įvertintos

tarptautine verslo

Taikos premija.

E.Ovčarenko nuotr.

„Carbon War Room“ įkūrėjai:

(iš kairės) Strive Masiyiwa, Vladas Lašas,

José María Figueresas, Richardas Bransonas.

S.Studerio nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.8 | Verslas

Išblaškyti liberalaiLiberalių partijų laukui priskiriamos trys partijos: Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei ju-dėjimas „Taip“. Visos kažkada atsiskyrusios nuo vienos partijos. Tačiau šiandien kalbėti apie galimą šių partijų buvimą kartu (aljansą, koaliciją ar susi-liejimą) sunku, o kartais ir beprasmiška.

Priežastys įvairios – asmeniniai lyderių ir narių nesutarimai, grupinės interesų pretenzijos kitai grupei, nauji organizaciniai dariniai, kurie jau ne-priima galimybės persiformuoti į kitokius. Žodžiu, liberalai suskaldyti ir supriešinti.

Tokia padėtis naudinga daug kam. Išblaškytas li-beralų rinkėjas ima vengti dalyvavimo rinkimuose, renkasi ne liberalų partiją, o tą, kuri gali laimėti. Iš-blaškytos liberalų gretos tampa lengvu, nesunkiai įtraukiamu partneriu valdančiojoje daugumoje, kur dominuojančiai konservatorių frakcijai daug lengviau derėtis atskirai ir daryti įtaką dviem ne-didelėms frakcijoms, o būtų sudėtinga nepaisyti didelės liberalų frakcijos. Bet yra, kaip yra.

Visos liberalų pajėgos rengiasi rinkimams, bet jų galimybės skirtingos.

Liberalų sąjūdis dar prieš savaitę atrodė solidi ir ramiai einanti į rinkimus jėga, kurios pagrindinė įvaizdžio dalis buvo nesikišti į rizikingus ginčus koalicijoje (prisiminkime, kaip tyliai ir beveik ne-pastebimai elgėsi Liberalų sąjūdis per skandalą su FNTT valdininkais).

Toks nuoseklus ir tvarkingas ėjimas į rinkimus nežadėjo daug balsų, tačiau leido išsaugoti esamus ir gal net surinkti šiek tiek atkritusių nuo dešinės ir kairės nedideliame liberalų politiniame spekt-re. Tačiau nuosaiki Liberalų sąjūdžio rinkimų tak-tika sulūžo per vieną dieną, kai į viešumą iškilo G.Steponavičiaus nuotykiai su sekseksperte.

Nemanau, kad verta moralizuoti šio skandalo da-lyvius. Geriausia būtų leisti pačiam G.Steponavičiui sureguliuoti savo asmeninius santykius. Tačiau kai skandalas kliudo visos partijos rinkimų strategiją, vieno asmens atvejis tampa visos partijos problema.

Partija ėmėsi energingai ginti vieną savo lyde-rių, kaltinti kitą pusę. Gal ir reikia taip elgtis parti-jos nariams, tačiau rinkimų kovoje teks keisti savo strategijas, nes dabar solidumo ir rimties vaizdinys išsikreipia, tampa netikras.

Konservatoriai neužmiršo Liberalų sąjūdžio įžei-dimo apie vienintelę sveiko proto dešiniąją parti-ją, todėl atseikės Liberalų sąjūdžiui su kaupu. Kiti liberalai irgi primins visuomenei apie nusidėjėlius ir neleis šiam skandalui užgesti.

Judėjimas „Taip“ vis labiau grimzta į Vilniaus miesto ūkines problemas, kurios vietoj konstrukty-vaus pavyzdžio virsta fi nansinių skandalų virtine. Jei A.Zuokui pasiseks atsiriboti nuo Gedimino pros-pekto rekonstrukcijos machinacijų, jam bus pateik-ti kiti kriminaliniai miesto ūkio rebusai. A.Zuoko laukia sudėtingos kovos dėl išlikimo.

Manyčiau, kad jam būtų tikslinga ne siekti lai-mėti rinkimus į Seimą, o sutvarkyti savo užnugarį, sutvirtinti lyderio įvaizdį ir sutelkti „Taip“ kitiems rinkimams. Bet tam reikalingi dideli ištekliai.

Lieka nusistebėti, kad Liberalų ir centro sąjunga, demonstruodama principus ir nevengdama konfl ik-tų dėl savo įsitikinimų net su koalicijos partneriais, parodė save ne tik gyvybinga, bet ir verta politinio prizo – gyventojų palankumo.

Komentarasras

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Nuosaiki Liberalų sąjūdžio rinkimų taktika sulūžo per vieną dieną, kai į viešumą iškilo G.Steponavičiaus nuotykiai su sekseksperte.

Violeta Bagdanavičiūtėredakcija@15min.lt

Šios srities profesionalai užtikrina, kad Lietuva dėl savo mažumo niekada ne-pasieks, kad jos rinkoje konkurenci-ja veiktų tobulai, tačiau rinka gali ke-liauti efektyvios konkurencijos link. Lieka išsiaiškinti, ar yra norinčių, kad taip būtų?

Konkurentai nekonkuruojaMoterims skirtuose žurnaluose jau ku-ris laikas akį rėžia kosmetikos reklamos, kuriose po trumpojo aprašo pateikiama kaina, o iš karto po ja – „ieškokite salo-nuose „Douglas“, „Kristiana“, „Sarma“.

„Kristiana“ ir „Douglas“ – didžiausi mažmeninės prekybos tinklai Lietuvo-je. Todėl kai 2007-aisiais didžiausias Europos parfumerijos ir kosmetikos prekybos tinklas „Douglas Holding“ įkėlė koją į Lietuvą, įsigydamas „Baltic Cosmetic Holding“, kuriam priklausė kosmetikos ir parfumerijos parduotu-vių tinklas „Sarma“, daugeliui džiaugs-mas liejosi per kraštus: atėjo stiprus konkurentas, kuris turėtų paspausti beveik tuščioje rinkoje dirbusios „Kris-tianos“ kainas.

Tačiau netrukus džiūgautojai turė-jo nusiraminti. Paaiškėjo, kad nema-žai prekių yra iš to paties sandėlio –

naujasis rinkos žaidėjas dalį produkci-jos perka iš kosmetikos ir parfumerijos importuotojos „Fragrances Internatio-nal“, kuri priklauso tam pačiam savi-ninkui kaip ir „Kristiana“.

„Bendros reklamos nedarome, o lo-gotipai gali atsirasti viename makete, kai tiekėjai nurodo, kur galima įsigyti tam tikrų prekių“, – tokią sinergiją aiš-kina „Douglas LT“ rinkodaros projektų vadovė Jurga Kulickaitė. Ji pripažįsta, kad „Douglas“ nesistengia su „Kristia-na“ konkuruoti kainomis ir džiaugiasi, kad pastaroji – taip pat ne.

Didmenininkai, jos teigimu, jokių sąlygų kainoms nekelia, tačiau jie gali pateikti rekomenduojamą kainą.

Geras pavyzdys – mobilusis ryšys„Jeigu klausiate, ar du konkurentai rinkoje jau yra tikroji konkurencija, tai atsakymas paprastas – jeigu tie du konkurentai yra nusiteikę konkuruoti, tai tokia konkurencija gali būti efekty-vi“, – užtikrina buvęs Konkurencijos tarybos pirmininkas, advokatų kon-toros „Glimstedt“ konkurencijos pa-tarėju dirbantis Rimantas Stanikūnas.

Vienas ryškiausių pavyzdžių Lie-tuvoje – mobiliųjų telekomunika-cijų rinka. Lietuviai, palyginti su kitomis šalimis, už mobiliojo ry-šio paslaugas moka pakankamai

mažai ir gauna kokybiškas paslaugas. „Lietuva dabar turi mažiausias judrio-jo ryšio paslaugų kainas Europoje“, –tvirtina „Bitės“ generalinio direkto-riaus pavaduotojas klientams Chrisas Robbinsas.

Priežastis – visi operatoriai siūlo tą pačią prekę ir paslaugas per tuos pa-čius tinklus ir tose pačiose judriojo

Ko Lietuvai trūksta iki tobulos konkurencijos?

Labai draugiški

Mažmeninės prekybos maisto produk-

tais rinkoje, skirtingai nei dujų sektoriu-

je, jau dabar turime keturis didžiuosius

prekybos tinklus, tačiau dėl to maisto

kainos nemažėja.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevi-

čius neseniai išpoškino, kad Lietuvo-

je kiaušiniai brangsta todėl, kad nėra

mažų kainų prekybos tinklo „Lidl“, o pie-

no ir mėsos gaminių kainos auga dėl to,

kad didieji prekybos tinklai tarpusavyje

nekonkuruoja. O šie dėl kylančių kainų

kaltina gamintojus.

„Lenkijoje daugelis maisto produktų

mažmeninėje prekyboje kainuoja tiek,

kiek Lietuvoje didmenomis. Be to, net

tai, kas Lietuvoje vadinama „pigu“, ne-

prilygsta lenkiškoms kainoms“, – argu-

mentuoja prekybininkai.

Kylančios kainos vidaus rinkoje visada

skatina importą. Todėl jau netrukus gali

nutikti taip, kad į Lenkiją apsipirkti va-

žinės ne tik žmonės, bet ir patys preky-

bos tinklai – dalį maisto produktų jie tie-

siog importuos.

Lenkijoje seniai jau veikia tokie tarp-

tautinio kalibro žaidėjai, kaip „Carefour“,

„Metro“, „Lidl“, „Tesco“, „Kaufl and“. Len-

kai taip pat turi sėkmingą mažmeni-

nės prekybos tinklą „Biedronka“, kuris

šiomis dienomis atidaro 2000-ąją savo

parduotuvę Lenkijoje. Vien šio tinklo

parduotuvių skaičius rodo, kad jis vilioja

pirkėjus mažesnėmis kainomis.

„Biedronka“ atstovai neseniai lankėsi

Lietuvoje, o į namus išsivežė šūsnį in-

formacijos apie mūsų mažmeninės pre-

kybos rinką ir konkurencinę aplinką.

Vokiečiai nuolat pabrėžia, kad jų šaly-

je maisto prekės yra vienos pigiausių

Europoje.

Hanoveryje vien mažų kainų prekybos

tinklų yra daugiau nei didžiųjų Lietu-

voje: tai – „Aldi“, „Lidl“, „Penny“, „Netto“,

„Norma“. Vokiečiai žino, kad šiose par-

duotuvėse visada ras pigių prekių, par-

duodamų tiesiog iš kartoninių dėžių ir

ne su gamintojo prekės ženklais.

Pigesnių savaitės prekių sąrašas čia

skelbiamas jau savaitgalį, todėl pirkėjai

iš anksto žino, kur ir ką pigiau galės tą

savaitę pirkti. Kainas ir pasiūlymus pre-

kybos tinklai skelbia ir nemokamuose

savaitraščiuose. Jaunimas seka žurna-

lus, susijusius su mažmenine prekyba,

ir iš jų karposi kuponus, taip pat sutei-

kiančius nuolaidas maisto produktams.

Lenkų ir vokiečių rojus

Penki litai už litrą benzino ir aštuoni litai už 10 kiaušinių neišmatuojamos kantrybės lietuvius vėl sutelkė diskusijai apie kainas: ar kainos Lietuvoje kyla, nes jos vejasi senąsias ES šalis, ar todėl, kad pas mus per mažai konkurencijos?

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Verslas | 9

ryšio veikimo zonose. O prekių rinkoje, Ch.Robbinso teigimu, konkurencija yra agresyvi, ir kainos krenta žemyn.

Perdėtas optimizmas?Pasak D.Stanikūno, viskas priklauso tik nuo rinkos dalyvių: ar jie nori, ar nenori konku-ruoti. Taip yra ir dujų rinkoje, kai vieninte-lei dujų tiekėjai „Gazprom“ už dujas moka-me vieną didžiausių kainų Europoje, todėl kasmet, palyginti net ir su Latvija bei Esti-ja, už dujas permokame 400–500 mln. Lt.

Energetikos ministras Arvydas Sekmo-kas už šildymą neišgalinčius susimokėti lietuvius ramina, kad padėtis iš esmės ims keistis, kai dujų rinkoje atsiras antrasis vei-kėjas – Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Dujos, anot ministro, turėtų atpigti trečdaliu.

Lietuva per metus sunaudoja apie 3 mlrd. kub.m rusiškų dujų. Žadama, kad per SGD terminalą bus tiekiama ne mažiau kaip

25 proc. šaliai reikalingų dujų. Taigi, dujų rinkoje po poros metų turėsime jau du žai-dėjus, tačiau jau dabar aišku, kad pagal planuojamus tiekti dujų kiekius jie nebus lygiaverčiai.

„SGD terminalas yra reikalingas tam, kad darytų spaudimą „Lietuvos dujoms“, ku-rios, atsiradus konkurencijai, negalės didin-ti dujų kainų. Tačiau šis spaudimas nebus labai jau didelis, nes SGD terminalas ne-galės aprūpinti dujomis visos Lietuvos“, –pastebi D.Stanikūnas.

Todėl, pavyzdžiui, „Lietuvos dujos“ ir toliau gali išlikti šios rinkos lyderiu. D.Stanikūnas mano, kad tikėtis, jog per SGD tiekiamų dujų kaina bus iš esmės ma-žesnė, būtų klaida, nes terminalo niekas nesiruošia dotuoti.

Vilniaus universiteto politologijos lek-torius Romas Švedas į SGD termino projek-tą ragina žvelgti „plačiau ir strategiškiau“. Jis aiškina, kad terminalas ir siekis atskir-ti magistralinius dujotiekius nuo tiekimo veiklos yra ledą laužiančios iniciatyvos: „Konkurencija bus tik tada, kai trijų Balti-jos šalių dujų sistemoje atsiras alternaty-vios kilmės dujų. Kai kas svarsto, kad pir-mieji dujų projektai gali būti ekonomiškai neatsiperkantys. Tačiau, kol nebus naujų projektų, nebus dujų rinkos.“

Ligos priežastis – oligopolija„Lietuva, kurioje yra 3 mln. gyventojų, turi mažą vartojimo rinką, o joje – tik keletą ga-mintojų. Dėl to čia neateina kiti gamintojai arba paslaugų teikėjai – jiems čia tiesiog per ankšta. Tokioje erdvėje atsiranda didelė tikimybė, kad kai yra mažai konkurentų, jie gali susitarti“, – aiškina D.Stanikūnas.

Pavyzdžiui, keturi didžiausi mažmeni-nės prekybos tinklai Lietuvoje užima apie 80 proc. mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos. Tokia statistika yra ir Skandinavijoje bei kitose Europos šalyse.

Lietuvoje mažos konkurencijos prob-lemą paaštrina ir tai, kad didžiųjų tinklų plėtros metais jiems buvo leista kurtis miestų centruose. O šie, gaudami dides-nes nuolaidas iš tiekėjų, sugebėjo išstum-ti smulkias maisto prekių parduotuves.

Todėl daugelyje pasaulio šalių didieji pre-kybos centrai yra už miestų ribų. Kita ver-tus, D.Stanikūno teigimu, to paties pro-dukto kaina prekybos tinkluose negali smarkiai skirtis, nes jo savikaina yra ta pati, o antkainiai – panašūs: „Yra labai sun-ku įrodyti, kada rinkos dalyvių veiksmai yra suderinti arba sudarytas kartelinis su-sitarimas, o kada kainų augimą lemia vadi-namieji paraleliniai veiksmai. Pavyzdžiui, rinkos lyderis pakėlė kainą, tai jam iš pa-skos seka ir kiti.“

Jis sako, kad nereikia tikėtis, jog mažo-je rinkoje turėsime tobulą konkurenciją. Iš esmės Lietuvos rinka yra oligopolinė ir Konkurencijos tarybos priedermė yra rū-pintis, kad ta oligopolinė rinka nelinktų link susitarimų ir konkurencijos įstaty-mų pažeidimų.

„Konkurencijos teorijoje egzistuoja to-kia samprata, kaip tobula konkurencija. Jai būtini trys elementai – rinka turi būti di-delė, joje turi būti daug gamintojų ir daug vartotojų“, – primena D.Stanikūnas. Be to, tokioje rinkoje turi būti visiškai laisvas ke-lias importuojamai konkurencijai. Ir, žino-ma, tokia rinka turi būti skaidri.

„Efektyvią konkurenciją pasiekti gali-ma, tačiau tam reikia nemažai laiko, be to, visi valdžios bei konkurencijos politikos formuotojai šį darbą turi dirbti kartu“, –apibendrina D.Stanikūnas.

konkurentai

Mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje jau dabar turime 4 didžiuosius prekybos tinklus, tačiau dėl to maisto kainos nemažėja.

„Douglas“ ir

„Kristiana“ –

konkurentai, bet

kainomis nesivaržo,

nes daug prekių

perka iš to paties

tiekėjo.

BFL nuotr.

R.Stanikūnas:

„Tobulos konkurencijos Lietuvoje tikrai nėra, tačiau esama konkurencija juda efektyvumo link.“

15min • 2012 m. balandžio 20 d.10 | Pasaulis

Pirmadienį Norvegijoje prasidėjo svarbiausias teismas šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo. Prieš jį stojo 77 žmonių nužudymu kaltinamas ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas.Antradienį 33-ejų kaltinamasis pirmą sykį teismui davė parodymus. Jis pripažino pra-ėjusių metų liepos 22-ąją detonavęs sprog-menų prikrautą automobilį prie vyriausy-binių pastatų Oslo centre. Viename iš jų įsikūręs Darbo partijos vadovo premjero Jenso Stoltenbergo biuras. Sprogimas nu-sinešė aštuonių žmonių gyvybes.

Vėliau A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, esančią netoli Oslo. Persirengęs poli-cininku, jis ilgiau nei valandą šaudė į šim-tus žmonių, susirinkusių į valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą. Utiojoje vyras nušovė 69 žmones, daugiau-sia paauglius, įstrigusius nedidelėje širdies pavidalo ežero saloje, skalaujamoje ledi-nio vandens. Šis išpuolis tapo didžiausio-mis kada nors vieno ginkluoto užpuoliko įvykdytomis žudynėmis.

Teisme A.B.Breivikas ne tik nesigailėjo to, ką padarė, bet ir pažymėjo, kad, jei ga-lėtų, viską pakartotų iš naujo. Pareiškęs, kad savo veiksmais gynė Norvegiją, vyras prašė teismo būti išteisintas.

„Stoviu čia kaip Europos ir Norvegijos pasipriešinimo judėjimo atstovas, – teisme kalbėjo A.B.Breivikas. – Įvykdžiau patį įspū-dingiausią ir sudėtingiausią išpuolį Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.“

Šokiruojantis mandagumasAtvesdintas į teismo salę A.B.Breivikas šyp-sodavosi ir demonstruodavo ultradešiniųjų aktyvistų pasisveikinimo ženklą – į priekį ištiestą kumštį. Tiesa, vėliau jis atsižvelgė į nukentėjusiųjų atstovų skundus ir nusto-jo tiesti kumštį.

Ne vieną užsienio žurnalistą pribloškė norvegiškas mandagumas: nepaisydami žiaurių A.B.Breiviko nusikaltimų, kaltintojai ir teismo paskirti psichiatrai rikiuodavosi į eilę paspausti jam rankos, šypsojosi. Vienas psichiatras net nusilenkė.

Daug kam neįprastas pasirodė ir norve-giškas šaltumas: pirmąją teismo proceso dieną prokurorė nė nevirptelėjo skaitydama ilgą žuvusiųjų sąrašą su tokiomis ryškiomis detalėmis, kad norvegų transliuotojai kai kurias jų turėjo cenzūruoti. A.B.Breivikas abejingai klausėsi, vis pasitikrindamas ant jo stalo gulintį kaltinamąjį aktą – šiurpų žmog-žudysčių sąrašą.

Kone vienintelė į paviršių prasiveržusi emocija buvo A.B.Breiviko ašaros, kurias jis tramdė žiūrėdamas teismo salėje rodomą jo paties internete paskelbtą propagandinį fi lmą su viduramžių kryžininkų vaizdais ir fone skambančia muzika.

„Labai jaudinantis fi lmas, – apibūdino jis. – Galvojau, kad mano šalis ir mano rasė, (kad) jos miršta.“

Iki pat tos akimirkos A.B.Breivikas abe-jingai sėdėjo ir klausėsi prokurorės kaltini-mų dėl dešimčių šūvių į galvas.

Kultūrinis karasNors ir prisiėmė atsakomybę už išpuolius, baudžiamosios kaltės A.B.Breivikas nepri-pažįsta. Savo veiksmus jis laiko „žiauriais, bet būtinais“ ir tvirtina veikęs vienas, gin-damasis nuo „valstybės išdavikų“, atvėrusių Norvegiją multikultūralizmui ir sudariusių sąlygas „musulmonų invazijai“ į Europą. „Šie veiksmai grįsti gerumu, ne blogiu“, –

apie išpuolius kalbėjo A.B.Breivikas, pri-durdamas, kad sušvelnino savo retoriką atsižvelgdamas į išpuolių aukas.

Išpuolius A.B.Breivikas vadino „prevenci-niais“, kuriais siekta išvengti kultūrinio karo Europoje. „Liepos 22-osios atakos buvo pre-vencinės atakos. Veikiau gindamasis vardan savo žmonių, savo miesto, savo šalies“, –per ilgiau nei valandą trukusią kalbą sakė kaltinamasis.

Pasak A.B.Breiviko, Vakarų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo palaipsniui įsigalėjo „marksistai ir multikultūralistai“, nes šiose šalyse nebuvo lyderių „antikomunistų“, to-kių kaip JAV senatorius Josephas McCarthy.

Šis konservatyvus senatorius įgijo di-delę įtaką savo šalyje praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje, skelbdamas sensacingus, tačiau neįrodytus kaltinimus dėl komunistų skverbimosi į aukščiausius JAV valdžios sluoksnius. „Tačiau netgi J.McCarthy buvo pernelyg nuosaikus“, –pareiškė A.B.Breivikas.

„Gimiau kalėjime“Pasak kaltinamojo, Oslas tapo „multikultū-riniu pragaru“, o „krikščionys mūsų dieno-mis yra persekiojama mažuma“. Jis, primi-nęs išpuolius Madride, Londone ir Tulūzoje, pridūrė, kad „musulmonų liejamo kraujo upės“ dabar teka Europos miestuose. „Mul-tikultūralizmas yra savęs griovimo ideolo-gija“, – aiškino A.B.Breivikas, reikšdamas panieką liberaliai Norvegijos imigracijos politikai.

Darbo partijos jaunimo organizaciją AUF jis prilygino nacistiniam Hitlerjugendui, o ją taikiniu pasirinko dėl to, kad „daugu-ma AUF narių yra naivūs ir indoktrinuoti“.

„Jie buvo ne nekalti vaikai, o politikos akty-vistai“, – pažymėjo ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas. Tuo metu aukų artimieji ne-patikliai purtė galvas ir nekantravo, kad ši kalba būtų baigta.

Kaltinamasis perspėjo, kad Europa žengia į pilietinį karą tarp „nacionalistų ir interna-cionalistų“, taip pat gyrė kitų Senajame že-myne įvykdytų ultradešiniųjų ekstremistų išpuolių autorius bei Pietų Korėjos ir Japo-nijos modelį.

„Manęs negąsdina perspektyva visą savo gyvenimą praleisti kalėjime, – kalbė-jo A.B.Breivikas. – Gimiau kalėjime, kuria-me negalėjau išreikšti savo įsitikinimų. Šis kalėjimas vadinasi Norvegija.“

Belangė arba klinikaA.B.Breiviko parodymai taps svarbiau-siu veiksniu, nulemsiančiu teisėjų kolegi-jos sprendimą, ar jis yra pakaltinamas, ar nepakaltinamas.

Vyras kaltinamas įvykdęs „teroro aktų“, už kuriuos jam gresia iki 21 metų kalėjimo. Šis nuosprendis gali būti neribotą laiką pra-tęstas, jei nuteistasis būtų pripažintas tebe-keliančiu grėsmę visuomenei. Jis taip pat gali būti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kli-niką – galbūt visam gyvenimui.

Teismo nurodymu buvo atliktos dvi A.B.Breiviko psichikos ekspertizės. Jų iš-vados kardinaliai skiriasi. Pirmosios eks-pertizės ataskaitoje, paskelbtoje praėjusių metų lapkritį, teigiama, kad A.B.Breivikas serga paranoidine šizofrenija ir kad atlik-damas nusikaltimą jis buvo psichiškai ne-sveikas. Antrosios ekspertizės ataskaitoje, paskelbtoje šių metų kovą, daroma išvada, kad įvykdydamas išpuolius kaltinamasis buvo sveiko proto ir nerodė jokių psicho-zės ženklų.

A.B.Breivikas nori būti pripažintas sveiko proto ir atsakingu už savo veiksmus, kad jo antiislamiška ideologija, išdėstyta 1,5 tūkst. puslapių manifeste, būtų vertinama rimtai, o ne kaip pamišėlio kliedesiai. Jis yra sakęs, kad teismo sprendimas pasiųsti jį į psichiat-rijos kliniką būtų „blogesnis nei mirtis“.

BBC, CNN, „15min“ ir BNS inf.

Norvegijoje prasidėjo amžiaus teismo procesas

A.B.Breivikas: „Viską pakartočiau“ Pasiruošimas A.B.Breiviko teismui pra-

sidėjo tą pačią akimirką, kai jis praėjusių

metų liepos 22 d. buvo suimtas Utiojos

saloje. Oslo apygardos teisme pastatyta

nauja salė, atnaujinti du teismo aukštai,

skirti iš viso pasaulio atvykusiems žiniask-

laidos atstovams ir nukentėjusiesiems,

dalyvaujantiems teismo posėdžiuose.

Teismo prezidentas Geiras Engebretse-

nas skaičiuoja, kad šalį ir pasaulį sukrė-

tusio teroristo teismas kainuos apie 12,1

mln. eurų (41,8 mln. Lt). Manoma, kad to-

mis dienomis, kai vyksta A.B.Breiviko by-

los svarstymas, į teismo pastatą suplūsta

apie 1–1,4 tūkst. žmonių. Teismo salėje

įrengta 190 vietų, rezervuotų tragedijos

aukoms ir žiniasklaidos atstovams.

Norvegijos teismuose fi lmuoti draudžia-

ma. Tačiau ši byla laikoma ypatinga, todėl

tai daryti leista. Maždaug 2,5 tūkst. žmo-

nių 18-oje teismų visoje šalyje gali tiesio-

giai sekti internetu transliuojamus teismo

posėdžius. Teismas uždraudė tiesiogiai

transliuoti tik A.B.Breiviko duodamus pa-

rodymus ir liudininkų pasisakymus.

Teismo kaina – 12 mln. eurų

• Per bombos sprogimą prie

vyriausybinių pastatų Osle aštuoni

žmonės žuvo, 209 buvo sužeisti.

• Utiojos saloje A.B.Breivikas mirtinai

sušaudė 69 asmenis. Iš jų 34-iems

buvo 14–17 metų. 33 žmonės per

siautėjimą buvo sužeisti.

• Iš viso išpuoliai palietė apie 900

asmenų.

• Kilus pasipiktinimo bangai dėl

neprofesionalios policijos pareigūnų

reakcijos į teroristinius išpuolius,

atsistatydino teisingumo ministras

Knutas Storbergetas ir Norvegijos

vidaus saugumo agentūros (PST)

vadovė Janne Kristiansen.

• Šių metų kovą policijos, PST atstovai

ir premjeras Jensas Stoltenbergas

ofi cialiai atsiprašė išpuolių aukų ir

jų artimųjų už tai, kad nesutrukdė

A.B.Breivikui žudyti.

Išpuolio pasekmėsKaltintojai ir teismo paskirti psichiatrai rikiuodavosi į eilę paspausti jam rankos, šypsojosi.

Su A.B.Breiviku teisme

elgiamasi kaip su padoriu

visuomenės nariu.

„NTB Scanpix“ nuotr.

Degalų pigimo prošvaistėsBenzino kainai Lietuvos degalinėse perkopus psi-chologiškai jautrią 5 Lt už litrą ribą, pasaulinėje naftos rinkoje sulaukta viltingų ženklų. Praėjusią savaitę pasirodžiusi kovo mėnesio Tarptautinės energetikos agentūros ataskaita skelbia, kad pir-mą kartą nuo 2009 metų pradžios naftos pasiūla viršijo paklausą.

Pasak šio įtakingo tarptautinio naftos rinkos ser-gėtojo, atoslūgį iš esmės lemia sumažėjusi geopoli-tinė įtampa – bene pagrindinė aukštų naftos kainų kaltininkė pastaraisiais metais. Įsiplieskusias aistras rinkoje taip pat slopina JAV bei jos sąjungininkių siunčiami signalai apie tai, kad jos gali vartojimui vienu metu atverti strateginius naftos rezervus.

Kita gera žinia „juodojo aukso“ rinkos žaidėjams atėjo iš Stambulo, kur praėjusį savaitgalį net dešimt valandų posėdžiavo Irano ir šešių didžiųjų pasaulio valstybių vadovai. Sužibo viltis, kad karinio konf-likto gali būti išvengta.

Kad ir kaip norėtųsi, vieną mėnesį fi ksuoto pa-siūlos perviršio ir pirmųjų kregždžių sprendžiant konfl iktą su Iranu nepakanka naftos pigimo pra-džiai skelbti.

Iranas tebegrasina sunkiai įveikiamu ginklu – ga-limybe uždaryti Ormūzo sąsiaurį, per kurį pasau-lį pasiekia apie penktadalis jam tiekiamos naftos. Laisvų naftos gavybos pajėgumų nėra tiek daug, kad sutrikimas bet kurioje naftą tiekiančioje šaly-je praslystų pro rinkos dalyvių ausis. Galų gale ir pasaulio centriniai bankai neskuba užsukti pigių pinigų čiaupų, kurie netiesiogiai neleidžia naftos kainoms judėti žemyn.

Menka paguoda Lietuvos degalų vartotojams ir vietinių valdžios „mesijų“ sprendimas pradė-ti svarstyti siūlymą sumažinti benzino akcizą iki minimalios ES leidžiamos ribos. Šiuo metu degalų pardavėjų antkainis yra susitraukęs iki seniai regėto lygio, todėl naivu būtų tikėtis, kad jie puls nurėžti mažmenines benzino kainas visa sumažinto akcizo apimtimi. Jeigu benzinas dėl mažesnio akcizo kiek ir atpigtų, tai būtų vienkartinis kainos sumažėjimas.

Viešai trimituodami siekį apsaugoti tautiečius nuo astronomiškai aukštų pasaulinių naftos kainų, kurių kontroliuoti negali, valdžios „protai“ kažko-dėl pamiršo, jog akcizas – absoliutaus dydžio, o ne procentinio tarifo mokestis (pagal naująjį įstatymo projektą, akcizas benzinui turėtų būti mažinamas nuo 1 500 Lt iki 1 240 Lt už 1 000 litrų). Tai reiš-kia, kad sumažinus akcizą, benzino kaina mūsų degalinėse jautriau reaguotų į pasaulinės naftos rinkos pokyčius.

Viltis sulaukti pigesnių degalų galutinai sugniuž-dė Europos komisaro A.Šemetos užmojai apmokes-tinti juos pagal išmetamų teršalų kiekį. Įgyvendinus šį siūlymą, ne tik Lietuvai, bet ir visam braškančiam senojo žemyno ūkiui tektų sukti galvą, kaip atlai-kyti gerokai pabrangusių degalų šoką.

Gaila, kad botagu, o ne skatinamosiomis prie-monėmis eurokomisaras iš Lietuvos verčia mus susimąstyti apie investicijas į degalus taupančius automobilius, persėdimą ant dviračio ar į viešąjį transportą, ar tiesiog kelionę pėsčiomis.

Daugelis tai jau greičiausiai padarėme ir be Briu-selio veikėjų raginimų. Juk degalai brangsta jau se-niai, o pigimo prošvaistės ir lieka tik prošvaistėmis.

Komentaras

Algė Budrytėredakcija@15min.lt

Iranas tebegrasina sunkiai įveikiamu ginklu – galimybe uždaryti Ormūzo sąsiaurį, per kurį pasaulį pasiekia apie penktadalis jam tiekiamos naftos.

Tyrimas | 15

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

„Kauno grūdams“ užginčijus 23 mln. Lt „Swedbank“ skolos pardavimą „Vi-čiūnų“ grupės įmonei, apribotos visos jos, kaip didžiausio paukštyno kredi-toriaus, teisės. V.Matijošaitis įsitikinęs, kad T.Barštys suklaidino teismą, tad jo sprendimą tikrai skųs.

„Daugybę laiko Lietuva buvo aiš-kiai padalyta. T.Barštys buvo grūdas, V.Matijošaitis – krabas. Krabas grūdo nevalgo, grūdui krabas netrukdo. O da-bar – karas. Mačiau gyvenime visko: kai vyrai pykstasi dėl bobų, kai vyrai pešasi dėl alaus „bambalio“, net mačiau, kaip vyrai nesutaria dėl neparodyto posū-kio sankryžoje, na, bet kad peštųsi dėl kiaušinių...“ – humoro laidoje „Dviračio šou“ stebėjosi Sūrskis.

Taikliau vargu ar pasakysi. Dvie-jų kauniečių verslininkų interesai dėl „Vievio paukštyno“ susikirto taip, kad jie tapo didžiausiais priešais, nors iki tol išsiteko ir Kaune, ir Lietuvoje.

Viešoje erdvėje pasisvaidę žaibais, vy-rai jau buvo kiek nuleidę garą, tačiau ži-balo į ugnį šliūkštelėjo Vilniaus apygar-dos teismas, pirmadienį priėmęs nutartį stabdyti „Vievio paukštyno“ 23 mln. Lt skolos pardavimo sandorį „Vičiūnų“ grupės bendrovei „Vichiunai Nordic AS“, kuri skolą įsigijo iš „Swedbank“.

Po grasinimų nebendravo „Keistas šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas, nes būtent tas pats teis-mas jau yra pripažinęs sandorį teisėtu ir leidęs jį užbaigti. Tada pono T.Barščio prašymas sustabdyti sandorį nebuvo patenkintas, nes teismas suprato, kad yra klaidinamas. O dabar tas pats teis-mas priima kitokį sprendimą. Matyt, kitas teisėjas yra klaidinamas T.Barščio. Aš tuo esu įsitikinęs. Tie patys meto-dai taikomi ir teismams, ir visuomenei klaidinti“, – „15min“ tikino „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas V.Matijošaitis.

Jis neabejoja, kad teismui buvo pateik-ta ne visa, bet iškraipyta ir pagražinta

informacija. „Manau, tai neteisėta – vi-siškai neteisėta – ir mūsų advokatai šį sprendimą tikrai skųs. Normalioje vals-tybėje visi turi vadovautis teisės ak-tais, o ne banditų metodais“, – piktino-si V.Matijošaitis, prisiminęs, kad sausio 26-osios vakare T.Barštys esą grasino jį užkasti, sužlugdyti verslą, nepalikti ramybėje šeimos narių, jei neatsisakys planų investuoti į „Vievio paukštyną“.

Nuo to laiko V.Matijošaitis su T.Barščiu esą nebendravo jokiomis for-momis – nei telefonu, nei gyvai, nei per tarpininkus, nors abu dirba Kauno mies-to taryboje.

T.Barštys su niekuo nekariauja?Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, skolas įsigijusi „Vichiunai Nordic AS“ nebegalės dalyvauti kredito-rių susirinkimuose, balsuoti ir naudotis visomis kitomis turtinėmis bei netur-tinėmis kreditoriaus teisėmis ir tokiu būdu negalės daryti įtakos paukštyno veiklai.

Šioje situacijoje V.Matijošaitis prisi-pažino esąs beteisis, nors paukštyno skolas įsigijo už 26 mln. Lt.

„Ne tik mes, bet ir kiti kreditoriai yra beteisiai. Nesiskaitoma su jų reikalavi-mais, nors kreditorių interesus turėtų ginti teismo paskirtas bankroto admini-stratorius. Noriu priminti, kad jo parei-ga tenkinti kreditorių, o ne kurio nors vieno akcininko, paukštyną nusipir-kusio už litą, reikalavimus“, – atkreipė dėmesį V.Matijošaitis.

Tuo metu T.Barštys tikina, kad „Kau-no grūdai“ ir kiti „Vievio paukštyno“ akcininkai, valdantys 54 proc. bend-rovės akcijų, susitarė apsaugoti įmonę nuo sužlugdymo, padėti jai atsiskaityti su kreditoriais ir toliau plėtoti paukš-tyno veiklą.

„Kauno grūdai“ teigia jau pradėję derybas dėl skolų grąžinimo su „Vievio paukštyno“ kreditoriais. Derybose esą jau dalyvauja apie 50 įvairaus dydžio kreditorių. Balandžio 27 d. šaukiamas „Vievio paukštyno“ akcininkų susirin-kimas, kuriame bus siekiama nutraukti įmonės bankroto procedūrą.

„Mes pasirengę derėtis su visais kreditoriais ir pasiekti, kad „Vievio paukštynui“ bankroto byla būtų nu-traukta. Įmonė gali dirbti ir mes, kaip akcininkai, padarysime viską, kad ji nežlugtų“, – sakė „KG Group“, kuriai priklauso „Kauno grūdai“, vadovas T.Barštys.

Jis užtikrino, kad su niekuo, taip pat ir su V.Matijošaičiu, nekariauja-ma: „Tiesiog tęsiasi du procesai – vie-nas paukštyne, kitas teismuose. Ir vie-nur, ir kitur tikimės pasiekti teigiamą rezultatą. Mes nekariaujame. Mes užti-kriname „Vievio paukštynui“ pajamas ir padedame išsaugoti darbą 350 žmo-nių. Patikėkite, tai kur kas sudėtin-giau nei medžioti leopardus Zimbab-vėje“, – pasišaipė iš savo priešinin-ko V.Matijošaičio pomėgio medžioti T.Barštys.

T.Barštys prieš V.Matijošaitį

Milijonierių mūšis dėl kiaušinio

Dviejų Kauno verslo magnatų Tautvydo Barščio ir Visvaldo Matijošaičio peštynėse – naujas posūkis. Teismas suabejojo „Vievio paukštyno“, dėl kurio grumiasi verslininkai, skolų perėmimo teisėtumu.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

„Esame įsitikinę, kad „Swedbank“

skolos perleidimas „Vichiunai

Nordic AS“ yra teisėtas ir galiojantis,

o „Kauno grūdų“ pretenzijos nepa-

grįstos. Todėl pritaikytų laikinųjų

apsaugos priemonių pagrįstumas

kelia abejonių.“

Bankas neapsigalvojo

Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ atstovas spaudai

V.Matijošaitis:

„Normalioje valstybėje visi turi vadovautis teisės aktais, o ne banditų metodais.“

T.Barštys:

„Tai kur kas sudėtingiau nei medžioti leopardus Zimbabvėje.“

Nukelta į 16 psl. >>>

Bankrutuojantis „Vievio

paukštynas“ staiga tapo

geidžiama preke.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Iš kiaušinių verslo nesitrauksT.Barštys kovai su V.Matijošaičiu pasitel-kė vieną didžiausių šalies viešųjų ryšių agentūrų.

Ši tuoj pat ėmė skelbti geras žinias: „Vie-vio paukštynas“, kuriam šiuo metu iškel-ta bankroto byla, nepaisant esamo sta-tuso dirba sėkmingai ir per pirmuosius tris šių metų mėnesius iš ūkinės veik-los gavo 13,8 mln. Lt pajamų, o jo veik-los ir administravimo išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 12,3 mln. Lt. Kitaip ta-riant, bankrutuojančios įmonės paja-mos iš parduodamų paslaugų 1,5 mln. Ltviršijo sąnaudas.

„Vievio paukštyno“ gelbėjimo procesą „Kauno grūdai“ pradėjo dar praėjusių metų pavasarį, kai įmonė iš tiesų merdėjo tikrąja to žodžio prasme, nors jai net nebuvo iš-kelta jokia bankroto byla. Kai paukštyno veikla stabilizavosi, atsirado ir bankroto byla, ir nauji didieji kreditoriai, kurie iš-kart pareiškė kažkokias pretenzijas. Kiek aš suprantu bankroto įstatymus, savo dalies „Vičiūnai“ galėtų tikėtis tuomet, kai bank-rutavusios įmonės turtas bus parduodamas iš varžytinių. Kiaušinius deda vištos dede-klės, o daugiau nei 80 proc. Vievyje esan-čių vištų priklauso „Kauno grūdams“, –aiškino T.Barštys.

„Ponas T.Barštys galėtų paskelbti, kad mėnesį prieš tai, kai „Vievio paukštyne“ atsirado „Vičiūnai“, bendrovės nuosto-liai siekė 26 mln. Lt. Todėl nežinau, ar teisinga kalbėti apie vieno mėnesio skai-čius, kažkokias pajamas, kurių negauna nė vienas kreditorius. Tai kodėl nei pats T.Barštys, nei mes, kaip kreditoriai, ne-tvirtinome fi nansinės įmonės ataskaitos

per kreditorių susirinkimą?“ – oponentui atkirto V.Matijošaitis.

Jis patikino, kad iš kiaušinių verslo trauk-tis neketina: „Šį verslą nagrinėjame jau dvejus metus, esame pasidarę modernius projektus ir matome perspektyvą, kad šitą produktą galima parduoti ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir visoje Europoje, Japonijoje, Azijoje, net Afrikoje.“

„Vievio paukštynas“ įkurtas 1967 m.

Šiuo metu tai yra didžiausias paukšty-

nas Lietuvoje, renkantis per 300 mln.

kiaušinių per metus.

„Vievio paukštyne“ laikoma maždaug

1 mln. vištų dedeklių. 80 proc. paukš-

čių nuosavybės teise priklauso „Kau-

no grūdams“, likusius 20 proc. paukš-

čių „Kauno grūdai“ nuomojasi iš „Vievio

paukštyno“.

Be pagrindinės

specializacijos,

„Vievio paukšty-

nas“ turi moder-

nų lesalų ga-

mybos cechą,

paukščių sker-

dyklą, paukštie-

nos perdirbimo

cechą, kuriame

gaminami paukš-

tienos gaminiai bei pusgaminiai, taip

pat paukštyne gaminami kiaušinių mil-

teliai, kepami „Vievio šakočiai“.

Paukštynas parduoda ne tik kiaušinius

ir paukštienos gaminius, bet ir dedeklių

vienadienes ir paaugintas vištaites, vie-

nadienius broilerių viščiukus bei jiems

skirtus lesalus.

„Vievio paukštynas“

Savaitraštis „15min“ primena, kad konfl iktas

tarp verslininkų kilo, kai „Vičiūnai“ perpirko

„Vievio paukštyno“ kreditorinius įsipareigoji-

mus bankui „Swedbank“.

Skelbiama, kad „Vievio paukštyno“ skolos

kreditoriams siekė bemaž 54 mln. Lt. „Kauno

grūdai” pernai už 1 litą įsigijo 24 proc. tuo-

met dar mėginusio kapstytis iš fi nansinių

bėdų paukštyno akcijų ir tapo jo operatoriu-

mi. Šiuo metu „Kauno grūdai“ skelbia, kad

veikia 54 proc. „Vievio paukštyno“ akcijų dalį

valdančių akcininkų vardu.

Daugiausia – 23 mln. Lt – paukštynas buvo

skolingas bankui „Swedbank“. Skolas ban-

kui ir jo grupės įmonėms perpirko „Vičiūnų”

grupė. Kovo 14 d. „Swedbank“, „Swedbank

lizingas“ ir „Swedbank autoparko valdymas“

pasirašė šioms įmonėms priklausiusių teisių

į „Vievio paukštyno“ skolų pardavimo sutartį

su bendrove „Vichiunai Nordic AS“.

Bankas tikina, kad iki tol ne kartą aptarė įsi-

pareigojimų teisės įsigijimą su „Kauno grū-

dais“, bet jų siūloma kaina neatitiko „Swed-

bank“ lūkesčių.

Pasak „Swedbank“, „Vievio paukštyno“ sko-

los pardavimo sutartis su „Vičiūnų“ grupe

pasirašyta atlikus suinteresuotų ūkio sub-

jektų apklausą, kurioje dalyvauti ir nuo vasa-

rio 29 iki kovo 7 d. pateikti savo pasiūlymus

pirkti skolą buvo pakviestos penkios Lietu-

vos verslo įmonės – taip pat ir „Kauno grū-

dai“. Sutartis dėl įsigijimo pasirašyta su da-

lyviu, kuris pasiūlė didžiausią kainą ir atitiko

kitus keltus reikalavimus.

„Swedbank“ atsisakė priimti bendrovės

„Kauno grūdai“ be pagrindo pervestas pi-

nigines lėšas ir jas grąžino atgal mokėtojui,

nes priešingi veiksmai diskriminuotų ir pa-

žeistų „Swedbank“ grupės įmonių bei kitų

skolos pardavimo proceso dalyvių teises ir

teisėtus lūkesčius. Be to, „Swedbank“ įsitiki-

nimu, reikalavimo teisė yra turtas, o teisinė-

je valstybėje negalima prievarta versti per-

leisti turto prieš savininko valią ir jam kitos

šalies primestomis sąlygomis“, –

banko poziciją pristatė atstovas spaudai

S.Abraškevičius. Tačiau T.Barštys viską mato

kitaip. Anot jo, „Kauno grūdai“ 23 mln. Lt dy-

džio „Vievio paukštyno“ skolą „Swedbank“

apmokėjo dar šių metų kovo 2 d. Kovo 5 d. –

kitą darbo dieną – „Swedbank“ patvirtino

„Vievio paukštyno“ prievolės pabaigą, vadi-

nasi, patvirtino, kad skola bankui yra grą-

žinta. „Kitą dieną – kovo 6 d. – „Swedbank“

staiga apsigalvojo ir pervedė užskaitytus

pinigus atgal „Kauno grūdams“. Nuo to laiko

ši suma saugoma notaro depozitinėje sąs-

kaitoje, nes mes manome, kad skolą bankui

esame grąžinę“, – sakė T.Barštys.

„Kauno grūdai“ teismo prašo „Vievio paukš-

tyno“ skolų įsigijimo sandorį pripažinti nega-

liojančiu ir pritaikyti restituciją, pagal kurią

„Swedbank“ turėtų grąžinti „Vichiunai Nordic

AS“ visą už „Vievio paukštyno“ skolos parda-

vimą gautą sumą – 26 mln. Lt. Teismo taip

pat prašoma pripažinti, kad teisės į „Vievio

paukštyno“ skolos perėmimą regreso tvarka

pagal įstatymus perėjo kitam „Vievio paukš-

tyno“ kreditoriui ir akcininkui – bendrovei

„Kauno grūdai“.

Pinigus pervedė post factum? >>> Atkelta iš 15 psl.

16 | Tyrimas

V.Matijošaitis (kairėje) piktinasi, kad

T.Barštys įtikino teismą jį, didžiausią

kreditorių, paversti beteisiu.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Vilnius | 17

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus savivaldybės darbuotojai, trečia-dienio pavakarę paprašę žmonių pranešti apie vietas, kur panaudotos senosios rau-donojo granito ir juodojo bazalto plytelės iš Gedimino prospekto, jau ketvirtadienį iš pasitenkinimo trynė rankas. Akyli žmo-nės nurodė bent keturias vietas, kur tokios trinkelės gali būti paklotos.

Teko nusiviltiTaisyklė, kad lietuviai mėgsta skųsti savo kaimynus, pasitvirtino. Pirmasis patikrini-mas šalia Rotušės aikštės pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje buvo betikslis – lauko kavinė išklota paprasčiausiomis betoninė-mis plytelėmis.

Nusivylimas savivaldybės tikrintojų lau-kė ir Trakų rajone, kur neva turėjo būti šio-mis plytelėmis išgrįstas sodybos kiemas, ir vienoje sostinės sodų bendrijų.

Tik šalia Vievio esančios užeigos „Ke-turios sostinės“ kieme sudėtos nelygios, vietomis nuskilusiais kraštais trinkelės tik-rintojams pasirodė lygiai tokios pačios kaip kadaise buvusios Gedimino prospek-te. „Matosi, kad trinkelės yra analogiškos,

kaip buvo Gedimino prospekte. Norėjau pažiūrėti, kada pastatyta užeiga, bet tai parašyta ant jos fasado – 2006-ieji. Tuomet kaip tik buvo pats Gedimino prospekto re-konstrukcijos įkarštis“, – pastebėjo Vilniaus

savivaldybės Miesto ūkio ir transporto de-partamento atstovas Gintautas Niaura.

Mano radę apie 600 kv.mApėjęs kiemą G.Niaura suskaičiavo, kad yra paklota apie 600 kv.m trinkelių. Tačiau pareikšti pretenzijų užeigos šeimininkams Vilniaus savivaldybė negali – tai jau yra ne sostinės teritorijoje esanti įstaiga. Jei-gu būtų rasta trinkelių mieste, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai galėtų sura-šyti faktinių duomenų patikrinimo aktą.

Kaltininkų ieškoti bet kokiu atveju teks teisėsaugai. Vienas kv.m senųjų plytelių buvo įvertintas apie 200 Lt, tačiau visiems norintiems jos nebuvo pardavinėtos. „Tik su miesto valdžios žinia. Tarkim, yra įsi-gijusi Bernardinų bažnyčia, tai ten viskas sutvarkyta, turime visus dokumentus“, – aiškino G.Niaura.

Trinkelių likučiai sudėti Troleibusų parko teritorijoje Viršuliškėse. Ten dar yra apie 1,2 tūkst. kv.m sveikų ir apie 300 kv.m su-skilinėjusių plytelių.

Trinkelių detektyvas atvedė į Vievį

G.Niaura:

„Užeiga pastatyta 2006-aisiais. Tuomet kaip tik buvo pats Gedimino prospekto rekonstrukcijos įkarštis.“

Vilniaus savivaldybę pasiekė pirmieji pranešimai, kur galėtų būti senųjų Gedimino prospekto trinkelių. Tiesa, dauguma jų pasirodė klaidingi. Bet labai panašių trinkelių rasta užeigos „Keturios sostinės“ Vievyje kieme.

Apie įtartinas trinkeles

užeigos „Keturios

sostinės“ kieme

Vilniaus savivaldybės

sekliams pranešė

anonimas.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Violeta Grigaliūnaitėv.grigaliunaite@15min.lt

Balandžio 19-ąją sukako lygiai metai, kai sostinės vadovu jau trečią kartą tapo Artūras Zuokas. Nors meras energingas, tačiau ką jis realiai nuveikė, įvardyti sunkoka. Vos atsisėdęs į mero kėdę A.Zuokas puo-lė tikrinti, kas padaryta, kol jis ketverius metus nebuvo sostinės dangoraižio šeimi-ninkas. Daugeliui savivaldybės darbuotojų pirmiausia įvedė 12 valandų darbo dieną, jiems teko papildomai darbuotis nemo-kamai. Tai turėjo būti jų geranoriškumo gestas ir pagalba naujiesiems miesto va-dovams kuo greičiau išsiaiškinti miesto problemas.

Tačiau vos įsibėgėjusį A.Zuoką pakir-to liga – tiesiai iš darbo vietos jis pateko į Santariškių klinikų reanimaciją.

Iš nesąmonių skyrelio Birželio vidury vilniečiai sulaukė pirmos geros žinios – sostinės gatvėse pinga auto-mobilių stovėjimas. A.Zuoko iniciatyva, Mėlynoji rinkliavos už automobilių stovė-jimą zona, kurioje palikti valandai auto-mobilį kainuoja 6 Lt, liko tik Vokiečių, Di-džiojoje, Aušros Vartų (iki Bazilijonų g.) ir Šventaragio gatvėse. Miesto centre grįžta prie 3 Lt už valandą mokesčio.

Tuo mero susirūpinimas automobilių statymo problemomis nesibaigė. Vaizdas, kaip rugpjūčio pradžioje A.Zuokas šarvuo-čiu sutraiško ant dviračių tako Gedimino prospekte stovintį „Mersedesą“, interne-tinėje erdvėje apskriejo visą pasaulį. Vieni merą gyrė už puikų viešųjų ryšių išmany-mą, kiti šaipėsi, kad su tokiu fi lmuotu vaiz-deliu Vilnius pateko į pasaulio žinių laidų „nesąmonių“ skyrelį.

Vos miestiečiai primiršo šarvuotį, A.Zuokas trinktelėjo utopinę idėją – pirkti vieną iš Graikijai priklausančių Vidurže-mio jūros salų ir ten steigti 22-ąją sostinės seniūniją.

Vis dėlto skolose skendintis Vilnius salos taip ir neįsigijo. O ir mintis ten steigti seniū-niją jau ne tokia patraukli, nes A.Zuokas ak-tyviai nusiteikęs panaikinti ir beveik visas dabar esančias sostinės seniūnijas.

Mikroautobusai ir taksiPraeitos A.Zuoko, kaip sostinės mero,

kadencijos buvo pažymėtos naujų statybų vajumi. Grįžęs į valdžią jis vėl gali tuo pasi-girti. A.Zuokas pradėjo II etapo vakarinio aplinkkelio statybas, dalyvavo pradedant griauti Konstitucijos prospekte stovėjusius viešbučio „Sputnikas“ griaučius. Tačiau tai ilgalaikiai projektai, kurie greičiausia vyk-tų prie miesto vairo būnant ir kitam merui.

Pulta pertvarkyti transporto sistemą. Tie-sa, šios permainos sulaukė daugiausia nei-giamų miestiečių atsiliepimų, nes nuo kovo nebeliko keturių populiarių mikroautobusų maršrutų – 2, 4 ir 62.

Kritika žeriama ir municipalinės taksi įmonės steigimui. Esą tai biudžeto pinigų švaistymas, neteisingų konkurencijos są-lygų sudarymas ir visiškai ne savivaldos funkcija. Tačiau meras laikosi savo ir šiuo metu jau veikia bendra taksi dispečerinė.

Ore tebesklando ir Vilniaus oro linijų idė-ja. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ vasarį pasidžiaugęs, kad Lietuvoje bus stei-giama nauja oro bendrovė „airLITUANICA“, nuo konkretesnių komentarų A.Zuokas kol kas susilaiko.

18 | Vilnius

Vieneri mero A.Zuoko metai

Pažadai, pažadai ir šiek tiek statybų

„Tikrai jau metai prabėgo? Aš „apakęs“!

Net nepastebėjau, gerai, kad priminėte.

Metai buvo greiti, sudėtingi ir nelengvi,

bet optimizmo tikrai turime ir kai ką pa-

siūlysime, kad miestas būtų kitoks ir kad

miestiečiai didžiuotųsi, jog gyvena Vil-

niuje. Problema ta, kad praeitoje kaden-

cijoje buvo mažai skiriama dėmesio pro-

jektavimui ir planavimui. Todėl mums

reikalingas tas laikotarpis – metai, o

gal ir daugiau, kad galėtume paruošti

projektus, kuriuos norime įgyvendinti.

Tam tikrus realesnius darbus, veiksmus

miestiečiai pamatys jau šių metų vasa-

rą, kitais metais.“

„Aš dar tebegyvenu A.Zuoko praeitos

kadencijos meravimu, kur labai didelis

dėmesys buvo skirtas paveldui. Vienas

iš jo fantastiškų projektų buvo Vilniaus

medinių namų restauravimas. Šitas pro-

jektas buvo įpusėtas, kai jam teko palikti

postą. Kadangi dabar jis vėl grįžo, aš labai

viliuosi tęstinumo. Kalbėjome, žadėjo.

Labai didelį dėmesį A.Zuokas skyrė ir

senųjų Vilniaus kapinių restauravimui –

Bernardinų, kitų. Man nesvarbu, ką me-

ras daro kitais klausimais, aš žiūriu į pa-

veldą ir man atrodo, kad jis yra pakanka-

mai inteligentiškas ir supranta Vilniaus

miesto paveldo svarbą.“

„Žinau, kad A.Zuokas pervažiavo šarvuo-

čiu mašiną. Gera akcija, man patinka, pri-

tariu, tik nežinau, kas iš to mums. Viskas

yra kaip garas ant švilpuko. O rimtesnių

permainų tai ir nematau, matau tik, kad

asfaltas visur per daug duobėtas. Man

trūksta sąmoningų veiksmų. Tarkime, ką

reiškia Tautos namai vietoj Profsąjun-

gų rūmų? Tuo metu, kai Vilniuje gyve-

no 2 proc. lietuvių, Tautos namai buvo

prasmingi. O ką reiškia tokie namai, kai

Vilnius yra Lietuvos sostinė, visos insti-

tucijos čia yra Tautos namai? Tai idėjinis

„bardakas“. Kur ta taryba, kuri turi stra-

teguoti tokius dalykus? Jos nėra.“

Realūs darbai – vasarą Žiūri tik į paveldą „Kaip garas ant švilpuko“

Artūras Zuokas, Vilniaus meras

Gražina Drėmaitė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė

Alfredas Bumblauskas, istorikas

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Renginiai Vilniuje | 27

Režisierius A.Latėnas: „Pastokime normaliai“Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Jaunimo teatre – premjera. Balandžio 20, 21 ir 22 d. čia bus rodomas režisieriaus Algirdo Latėno (nuotr.)spektaklis „Slaptoji dviratininkų draugija“. Kalbėdamas apie šį spektaklį A.Latėnas ne-slepia šypsenos. Kurioziška pjese, kurioje vienos šeimos nariai pastoja, o be jų, sce-noje dar pasirodo Leninas, Stalinas, Sniego žmogus ir kultūros ministras, režisierius nori žiūrovus paskatinti atsigręžti į žmogų.

– Kodėl scenos šviesą šiuolaikinio rusų dramaturgo Olego Bogajevo kuriozinė pje-sė išvysta būtent dabar? – „15min“ paklau-sė A.Latėno.

– Šią pjesę turėjau nuo jos parašymo, ta-čiau tik po aštuonerių metų ji pati įsiprašė į šiuos laikus. Norėjau šia šmaikščia, fan-tazijos pilna pjese su žiūrovais pašnekėti apie mūsų šalį, mūsų žmones, apie tai, kas dabar vyksta – kad kiekvienas atsimintų, jog reikia atsisukti į žmogų. Juk toks pa-prastas dalykas, kaip moters aprengimas paltu, pasirodo, yra labai svarbus.

– Pasitelkdami absurdą, skatinsite žmo-nes susimąstyti?

– Prisimenu, kai pats skaičiau pjesę: namo grįžta trylikametė dukra ir staiga prisipažįsta, kad ji nėščia. Na, šiais laikais

tai nestebina. Bet, kai jos paklausia, nuo ko ji laukiasi, dukra atsako: „Nuo interneto.“ Čia jau iš karto suklūsti. Nuo to prasideda visa plejada: laukiasi ir močiutė, ir senelis, ir tėvas... Tai įdomu. Ši pjesė yra tik primi-nimas, koks absurdas dabar vyksta, kas nuo ko nėščias ir kokie dviratininkai mus slap-čia valdo. Tačiau kartu joje skamba ir ragi-nimas nesuskilti, likti žmonėmis ir neleisti mūsų „apnėštinti“. Pastokime normaliai.

– Ar absurdas tinkamas būdas kovoti su šių laikų problemomis?

– Žanrai ir priemonės ne taip svarbu. Jei žmogus pajunta bent dalelę tiesos, atei-nančios nuo scenos, jis jos nori, nes aplink tiek daug į gražius popieriukus įvyniotos vadinamosios tiesos. Norėtųsi, kad teatre ta tiesa išliktų.

Balandžio 20 d., penktadienis

19 val. – Vilniaus planetariumas Koncertų ciklas „Bardai tarp žvaigždžių“. Šįkart koncertuos bardas, aktorius ir režisierius Aidas Giniotis. Skambės dainos iš „Keistuolių teatro“ spektaklių, autorinės baladės bei šlageriai. Bilietai – 33 Lt.

19 val. – Menų spaustuvė Po pertraukos į Lietuvos teatro scenas sugrįžta populiarusis teatro „Cezario grupė“ spektaklis „Arabiška naktis“ pagal vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelpfennigo pjesę. Bilietai – 40 Lt.

22 val. – klubas „Gorky“ Prasideda elektroninės muzikos ir renginių ciklas „Now“. Pirmasis svečias – uk bass stiliaus kūrėjas iš Suomijos Gremino.

Balandžio 21 d., šeštadienis

18 val. – Šv. Jonų bažnyčia Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ pristatys naujausią savo programą – rusų religinės muzikos šedevrus.Bilietai – 10, 15 Lt.

19 val. – Nacionalinė fi lharmonija Koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jaunosios kartos pianistas Rokas Valuntonis. Prie dirigento pulto stos prancūzų maestro Olivier Grangeanas. Bilietai – 20, 30, 50 Lt.

„Arabiška naktis“ Balandžio 20 d. „Pro musica“ Balandžio 21 d. „Spiritual front“ Balandžio 21 d.

K.V

an

ag

o/B

FL

nu

otr

.

20 val. – klubas „Propaganda“ (V.M.Putino g. 5) Koncertuos italų grupė „Spiritual front“. Kartu su jais pasirodys ir Lietuvos gotikinės roko scenos veteranai – grupė „Mano juodoji sesuo“. Bilietai – 35 Lt.

22 val. – baras „Marsas“ (Trakų g. 10) Pirmasis hip hopo grupės „Repo seniai“ akustinis koncertas. „Repo seniai“ – tai profesionalių muzikantų Vytauto Rasimavičiaus ir Jono Narbuto grupė. Įėjimas – laisvas.

Balandžio 22 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė fi lharmonija Teatralizuotas koncertas šeimai „Pavasario balsai“. Koncertuos Šiaulių muzikai: jaunieji smuikininkai, pianistai, akordeonininkai, kamerinis orkestras „Mezzo“ ir kt.Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

13 val. – Prezidentūros rūmų kiemelis Bus galima išbandyti savo vikrumą, taiklumą, jėgas sportinių ir liaudies žaidimų rungtyse. Kaip įveikti varžovą žaidžiant lietuvišką ritinį „ripką“, aplenkti kitus čiuožiant „vasaros slidėmis“ ar einant su kojūkais, mokys ir patars šventėje dalyvaujantys sporto bei etnokultūros specialistai.

Balandžio 23 d., pirmadienis

18 val. – Lietuvos teatro sąjunga (Teatro g. 8)Teatro ir kino aktorės Reginos Arbačiauskaitės kūrybos vakaras. Jo metu žinoma aktorė pristatys monospektaklį pagal Roko Flicko istorinius monologus apie Lietuvos moteris „Karalienė Morta“. Spektaklio režisierius – Algimantas Armonas, kompozitorius – Gintaras Kizevičius.Įėjimas – laisvas.

Balandžio 25 d., trečiadienis

17.30 val. – Rašytojų klubas Viktoro Gerulaičio prozos knygos „Noveletės“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorius, kompozitorius Algirdas Martinaitis, rašytojas Andrius Jakučiūnas.

18 val. – Taikomosios dailės muziejus Kamerinės muzikos koncertas. Ansamblis „Musica humana“ ir jo meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda kviečia W.A.Mozarto takais pakeliauti po Prahą.Bilietai – 20 Lt.

Balandžio 26 d., ketvirtadienis

15 val. – Rašytojų klubas Leidinio, skirto „Varpų“ 70-mečiui („Varpai: istorija, autoriai, akcentai“) ir literatūros almanacho „Varpai–2012“ sutiktuvės.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

De jure – neleidžiama, de facto – vyksta. Atšilus orams, kaip ir kasmet, „britvininkai“ ketvirtadienio vakarais vėl rinksis Karaliaus Mindaugo prospekte esančioje „Lukoil“ degalinėje ir plačioje gatvėje demonstruos pavojingus triukus.

Tai paaiškėjo po eilinių bevaisių miesto valdžios, policijos ir motociklininkų susi-tikimų praėjusią ir šią savaitę. Pareigūnų inicijuotame pokalbyje buvo apsikeista nuomonėmis, o Eismo saugumo komisijoje nuspręsta rekomenduoti miesto teritorijų planavimo specialistams, kartu su savival-dybės administracija, paieškoti vietų Kau-ne, kuriose galėtų rinktis ir važinėti adre-nalino fanatikai. Tuo viskas ir pasibaigė.

Vieni kitų negirdiSavivaldybės atstovai sako, kad miesto gat-vės – ne vieta pramogoms ir negalima vie-nai transporto priemonei daryti išimčių. Motociklininkai to neginčija, tačiau pra-šo Kauno valdžios tuomet paruošti kitą jiems tinkamą trasą, kuri pločiu ir dangos kokybe būtų panaši į Karaliaus Mindaugo prospektą.

Miestas siūlo ne vieną variantą – Kačer-ginės „Nemuno žiedo“ trasą, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, „Žalgirio“ arenos

pirmojo aukšto aikštelę, aikštelę prie IX forto. Tačiau nė vienas šių variantų moto-ciklininkams netinka. Lieka tik Karaliaus Mindaugo prospektas.

Todėl vienas iš greičio mėgėjų siūlymų buvo vieną vakarą per savaitę kelioms va-landos uždaryti prospekto atkarpą ir ją skir-ti tik „britvininkams“, o eismą esą būtų ga-lima nukreipti Kaunakiemio gatve.

Kategoriškai prieš Eismo saugumo komisijos narys, buvęs ilgametis Kauno kelių policijos vadovas Gediminas Žemaitis kategoriškai prieš tokį siūlymą: „Nepradėkime motociklininkams gatvėse aikštelių daryti, yra sportinė vieta „Nemuno žiedas“. Po to užsimuš gatvėje, Eismo komisijai kaltę suvers.“

„Gatvės neskirtos lenktynėms, pra-mogoms. Negali būti išskiriami nei

motociklininkai, nei aviatoriai. Turi būti rasta tam skirta vieta, kurią galėtų įsirengti patys motociklininkai“, – pritarė komisijos pirmininkas Vytas Bancevičius.

„Nemuno žiedas“ – netinkamasTačiau greitį ir pavojingus triukus pamėgę kauniečiai tikina, jog „Nemuno žiedas“ yra netinkamas sportui.

„Nemuno žiedo“ būklė tragiška, ten šian-dien neįmanoma važiuoti, kaip ir Bras-tos gatve. Ten treniruodamiesi rizikuo-jame savo sveikata, nes trasoje – didelės

duobės“, – aiškino motociklininkų atsto-vas Artūras Zadorožnis.

Jam pritarė ir klubo „Navas Racing Club“ direktorius Linas Navickas, prisiminęs prieš penkerius metus vykusį pokalbį su miesto meru Andriumi Kupčinsku: „Kalbėjome, kad Aleksoto aerodrome mums galėtų būti skirta viena juosta, bet iki šiol niekas ne-daroma. Nereikėtų kloti naujos dangos, tik tvarkingai palopyti, įrengti apšvietimą.“

Puikiai tiktų ir sutvarkyta Brastos gatvė, tačiau jos remontas, A.Kupčinsko skaičia-vimu, kainuotų kelis milijonus litų.

„Motociklai – aktuali problema, tačiau yra ir svarbesnių. Mes negalime tvarkyti Brastos gatvės ir įrengti uždaros trasos, kai nėra pakankamai pinigų net miesto gatvių duobių remontui“, – aiškino meras. Kauno vadovas motociklininkams siūlė patiems ieškotis pinigų tinkamų vietų įrengimui.

18 | Kaunas

Adrenalino fanatikai nori privilegijųG.Žemaitis:

„Nepradėkime motociklininkams gatvėse aikštelių daryti. Po to užsimuš, Eismo komisijai kaltę suvers.“

Patyrę motociklininkai, važinėjantys dešimt

ir daugiau metų, neslepia – garantuoti už

visus dviratę transporto priemonę įsigiju-

sius žmones jie negali. Sudrausmina, jei pa-

mato važiuojantį be apsaugos priemonių,

kviečia atvykti į „Nemuno žiede“ vykstan-

čius mokymus, tačiau rizika, kad savo vaira-

vimo įgūdžius pervertinęs jaunuolis iškrės

kvailystę, yra nemaža.

„Mes, kaip klubas, stengiamės kviesti jau-

nus žmones treniruotis, nes gatvėje iš-

mokti vairuoti „britvą“ neįmanoma. Taip

pat prašome vairuotojų būti atidesniais

ir labiau kreipti dėmesį į gatvėje ne visa-

da pastebimus motociklininkus“, – sakė

L.Navickas. Jo teigimu, per penkerius me-

tus, kai „britivininkai“ pradėjo rinktis Kara-

liaus Mindaugo prospekte, įvyko tik keli su-

sidūrimai su automobiliais.

Ofi cialus motociklų sezono atidarymas

vyksta kiekvienų metų pirmąjį gegužės

šeštadienį. Ketvirtadienio vakarais, jei

oras šiltas, prospekte susirenka apie 100

motociklininkų.

Gatvėje vairuoti neišmoksta

„Britvininkai“ ketvirtadienio vakarais tradiciškai renkasi

Karaliaus Mindaugo prospekte įsikūrusioje degalinėje. E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Kaunas | 27

Skelbimai

Šarūnas Bulotas.bulota@15min.lt

Didžiausia iki šiol tokia paroda Lietuvos aviacijos muziejuje (LAM) atidaryta siekiant pažymėti prieš 25 metus įsikūrusio stendi-nio modeliavimo klubo „Sparnai 72“ jubi-liejų. Iki gegužės 31 d. veiksiančios parodos eksponatai atspindi beveik visą aviacijos is-toriją nuo XX a. pradžios iki dabar. Lėktuvus paskolino Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Pane-vėžio, Mažeikių, Ukmergės modeliuotojai.

LAM direktorius Remigijus Jankauskas džiaugėsi klubo narių entuziazmu ir pagal-ba muziejui, daug istorinių žinių sukaupę žmonės kartais net pabūna gidais. Daugiau-sia modelių parodai – apie 200 – paskolino tėvas ir sūnus Žymantas ir Šarūnas Valio-niai. Išskirtinis eksponatas – Dariaus Luko-ševičiaus sukurtas ir tiražuojamas Jurgio Kairio lėktuvo SU-31 modelis, kuriuo pilo-tas praskrido po pėsčiųjų tiltu, vedančiu į Nemuno salą.

R.Jankauskas atkreipė dėmesį į grei-čiausią pasaulio lėktuvą „Lockheed SR-71“

(„Blackbird“), gamintą nuo 1964 m. iki 1988 m. Jis išvystydavo 3,8 tūkst. km per valandą greitį. „Lietuvą per dvi minutes perskristų“, – suskaičiavo LAM vadovas.

Stendinio modeliavimo „bumas“ Lietu-voje siejamas su FROG formų atsiradimu Sovietų Sąjungoje 1976 m. Iki pirmųjų sten-dinių modelių parodų Lietuvoje reikėjo dar viso dešimtmečio.

Lyderiavo entuziastai iš Kauno, 1986 m. surengę pirmąją modelių parodą Kauno ši-luminių tinklų salėje.

Klubą „Sparnai 72“ 1987 m. prie tuome-tinių Kauno profsąjungų kultūros rūmų įkūrė stendinio lėktuvų modeliavimo en-tuziastai. Skaičius klubo pavadinime reiš-kia, kad jo narių konstruojami stendiniai orlaivių modeliai, lyginant su tikraisiais jų prototipais, sumažinti 72 kartus.

Nuo savo susikūrimo klubas surengė ne-mažai modelių parodų ir konkursų. Šiuo metu „Sparnai 72“ bendradarbiauja su Lie-tuvos aviacijos muziejumi, klubo veikloje aktyviai dalyvauja 14 narių, palaikomi ry-šiai ir su bičiuliais iš kitų Lietuvos miestų.

Muziejuje – visa aviacijos istorijaLėktuvas, kuriuo mirti skrisdavo japonų kamikadzės, pirmoji ir antroji „Lituanica“, sraigtasparniai, greičiausias pasaulyje lėktuvas – tai tik keli iš 700 Lietuvos aviacijos muziejuje eksponuojamų 1:72 mastelio lėktuvų modelių.

Parodoje – net 700

lėktuvų modelių.

E.Ovčarenko nuotr.

R.Jankausko rankose –

greičiausio pasaulio lėktuvo,

išvystančio 3,8 tūkst. km

per valandą greitį, modelis.

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Sportas | 29

Nerijus Kesminasredakcija@15min.lt

Profesionalus sportas – milžiniški pinigai. Ši aksioma žinoma visame pasaulyje. Ar ji galioja Lietuvoje? Atsakymas „taip“ – tik kalbant apie krepšinį.

Be krepšininkų, pragyventi iš to, ką gauna už savo talentą, tarp komandinių sportų šakų atstovų Lietuvoje gali nebent kelių stipriausių ir turtingiausių futbolo koman-dų žaidėjai. Apie pinigus sporto pasaulyje ne visada kalbama noriai, bet daugelį da-lykų, nors ir su nedidele paklaida, bandyti įvertinti galima.

Krepšininkų milijonaiKauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Rober-tas Javtokas per sezoną uždirba per mili-joną JAV dolerių. Jo komandos draugas Paulius Jankūnas – beveik pusę milijono eurų, dar vienas „Žalgirio“ krepšininkas Mantas Kalnietis – 250 tūkst. eurų. Tokia yra spindinti lietuviško komandinio spor-to algų piramidės viršūnė.

Bet krepšinis krepšiniui nelygu. Net ar-šiausio kauniečių konkurento Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderių uždarbiai – daug kuklesni. Geriausiai apmokamų šios ko-mandos žaidėjų – Renaldo Seibučio, Jono Valančiūno – algos prilygsta tik tam, ką uždirba M.Kalnietis. Kita vertus, ir šios sumos yra kosminės bendroje lietuviško sporto fi nansinėje mozaikoje.

LKL klubus pagal krepšininkų algų biu-džetus galima dalyti į tris kategorijas. Pir-moji – „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Ant-roji – komandos, tradiciškai kovojančios dėl šalies čempionato bronzos: „Šiauliai“, Utenos „Juventus“, Prienų „Rūdupis“, nuo šio sezono – ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Trečioji kategorija – visi kiti.

Pretendentų į LKL bronzą situacija – ne-vienoda. Ofi cialių biudžetų skaičiai ne visa-da objektyviai atspindi piniginių jėgų san-tykį: vieni statosi arenas, kiti jas jau turi, vieni ieško žaidėjų rinkoje ir visą fi nansinę atsakomybę už jų kontraktus prisiima sau, kiti sudaro sutartis su stipriausiais Lietuvos klubais bei nuomojasi jų krepšininkus, šių

žaidėjų algų naštą dalydamiesi taip, kaip sutaria tarpusavyje.

Praėjusį sezoną kalbėta, kad „Rūdu-pio“ lyderio Ado Juškevičiaus alga buvo 50 tūkst. eurų. 70 proc. šios sumos mokėjo „Žalgiris“. Prienų ir Kauno klubų bendra-darbiavimas išliko ir šį sezoną. „Lietuvos rytas“ atrado panašų santykį su „Pieno žvaigždėmis“ – į Pasvalį prieš komandos debiutinį sezoną LKL čempionate persikėlė būrys buvusios dukterinės sostinės klubo komandos „Perlas“ žaidėjų ir treneris Ro-bertas Štelmaheris.

Kalbama, kad šį sezoną Prienuose ir Pas-valyje komandų lyderių uždarbiai siekia po 12–15 tūkst. Lt per mėnesį. Panašiai kaip ir „Šiauliuose“. Brangiausias šios komandos krepšininkas amerikietis Denzelas Bow-lesas sezonui įsibėgėjus į Filipinus persikėlė už 20 tūkst. JAV dolerių mė-nesio atlygį. Šiauliuose jis uždirbo kelis kartus mažiau, todėl atsakyti į klausimą, koks buvo krepšininko uždarbis Lietuvoje, lengvai gali padėti paprasčiausia skaičiuoklė.

Utenoje krepšininkai uždirba šiek tiek mažiau nei Prienuose, Pasvalyje ar Šiauliuose. Sako, ge-riausiems per mėnesį mokama 8–10 tūkst. Lt.

Apatinėje LKL turnyro lentelės dalyje honorarai dar kuklesni. Daugumos komandų fi nansinės ga-limybės – maždaug vie-nodos. Klubai savo lyde-riams pajėgia mokėti iki 7 tūkst. Lt per mėnesį, o tie, kurie daugiau lai-ko praleidžia ant suolo, per tą patį laikotarpį gauna 2 ar 3 tūkst. Lt.

Tačiau net ir tai yra sumos, kurių dau-gelis Lietuvoje rungtyniaujančių futboli-ninkų gali tik pavydėti.

Futbolininkų tūkstančiaiPraėjo laikai, kai „Kaunas“, jei tikėtume buvusio Lietuvos futbolo federacijos pre-zidento Liutauro Vara-navičiaus kažkada išsakytu teiginiu, sugebėjo įsiskolin-ti milijoną litų le-gionieriams, kurių ne vienas arba trynė atsarginių suolo kraštą, arba žaidė „Šilutėje“. Tada ir Vilniaus „Vė-tra“ savo žvaigždėms mokėjo per 20 tūkst. Lt per mėnesį, o FC „Vilnius“ talentingiau-siems komandos brazilams atseikėdavo nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Tuomet net vidu-tinis stiprios komandos futbolininkas ga-lėjo tikėtis 7 tūkst. mėnesio algos. Dabar viskas daug kukliau.

Skaičiuoti svetimus pinigus kalbant apie futbolą Lietuvoje sunkiau nei vertinant krepšininkų kontraktus. Daugelis A lygos klubų taiko fi nansinio skatinimo sistemą,

kurios esmė tokia: laimi ir žaidi – uždirbi, pralai-

mi ir sėdi ant suolo – pats kaltas.

Ofi cialių lygos žaidėjų algų reitinge, kaip teigiama, pirmauja Marijampolės „Sūdu-vos“ brazilas Rafaelis Ledesma, kuriam kiekvieną mėnesį mokami 10 tūkst. garan-tuotų litų. Bet pagal pajamas, priklausomai nuo premijų, jį gali aplenkti kitos čempio-nato žvaigždės. Tarkime, patyrę „Ekrano“ futbolininkai Mantas Savėnas, pastaruo-sius keletą metų Rusijoje uždirbdavęs po 20 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, ar Andrius Velička, kurį „Glasgow Rangers“ dar visai neseniai pirko už milijoną svarų sterlingų. Arba toje pačioje komandoje žaidžiantis Lietuvos rinktinės futbolininkas Ramūnas Radavičius.

„Ekrano“ fi nansiniai pajėgumai lieka di-džiausi lietuviško futbolo pasaulyje. Bet ir „Sūduva“, ir „Žalgiris“ šį sezoną stipriau-siems savo legionieriams yra pajėgūs pa-siūlyti po 10 tūkst. Lt per mėnesį. Žemuti-nė algų riba šiuose klubuose – 4 tūkst. Lt.

Artimiausia lyderių konkurentė – Pakruojo „Kruoja“, kurios futbolininkai,

teigiama, gali pretenduoti į 5–7 tūkst. Lt mėnesio pajamas. Geriausiai apmokamas žaidėjas ne iš lyderių trejeto – „Šiaulių“ žvaigždė Artūras Rimkevičius, kurį klubas išlaikė pasiūlęs maždaug 7 tūkst. Lt algą.

Kiti A lygos čempionato dalyviai savo futbolininkams siūlo kuklesnes galimy-bes. „Reo“, Alytaus „Dainavoje“, Tauragės „Taure“, Gargždų „Bangoje“ 2 tūkst. Lt per mėnesį yra solidi alga, 3 tūkst. – prašmatni.

Visų kitų vargaiVis dėlto profesionaliai žaisti futbolą Lie-tuvoje nėra taip sunku, kaip būti ranki-ninku, regbininku, tinklininku ar ledo ritulininku. Jei kas nors šių sporto šakų atstovams pasiūlytų porą tūkstančių litų per mėnesį, jie, reikia manyti, pasijustų

tarsi patekę į rojų.Vilniaus „Baltica“, rungtyniau-

jančios Žemyno ledo ritulio lygos (KHL) kuruojamame MHL jauni-mo komandų turnyre, geriausi žaidėjai uždirba 900 eurų per mė-

nesį. Bet šis standartas – ne lietuviams. Mūsų šalies at-stovai, pasirašę kontraktus su klubu, gauna po 300–400 eurų.

Šalies rankinio lygos čempio-nas Klaipėdos „Dragūnas“, kuriam prieš

keletą metų konkurentai

iš Vilniaus galėjo tik pavy-dėti, kai uostamiesčio atsto-

vai persiviliojo iš sostinės šalies rink-tinės vartininką, pasiūlę jam 1500 Lt per mėnesį, dabar savo žaidėjams išgali mo-kėti vos po 700 Lt.

Kita vertus, „Dragūno“ žaidėjams žada-mos solidžios premijos, jei jie apgins čem-pionų titulą. Išdalijus šias premijas per visą sezoną, stipriausio šalies rankinio klubo žaidėjai uždirbtų maždaug po tūkstantį litų per mėnesį.

Rankininkai ar ledo ritulininkai gali tik pavydėti krepšininkams, kurie net žaisda-mi antrajame pagal pajėgumą šalies čem-pionate – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) – uždirba keliskart daugiau. Labiau-siai patyrusių NKL žaidėjų pasirašomi kon-traktai ir LKL gėdos nepadarytų. Jų vertė –4 ar 5 tūkst. Lt per mėnesį.

Kol kas situacija Lietuvoje tokia: jei no-rite leisti vaiką į komandinio sporto treni-ruotes ir tikitės, kad jam ateityje tai taps pa-jamų šaltiniu, rinkitės krepšinį. Blogiausiu atveju – futbolą. Jei mėgstate kitus žaidi-mus, laukite, kol valstybės požiūris į sportą iš esmės pasikeis.

Lietuviško sporto litai

700Tiek litų per mėnesį uždirba šalies rankinio čempionų „Dragūno“ ekipos narys.

Skaičius

t

j

žn

MMMMMM

l

k

1 tiek JAV dolerių per metus uždirba „Žalgirio“ krepšinio klubo vidurio puolėjas Robertas Javtokas.

Skaičius

mln.

ii

E.Šemioto („Scanpix“) nuotr.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.30 | Kultūra

Demonų įkaitai

Siužetas ir kontekstas Neabejoju, tokią pradžią esate matę dešimtis kar-tų, jeigu mėgstate siaubo fi lmus apie savaitgalio paauglių iškylą.

Siužeto ideologinė ašis – ne visai natūralios at-rankos triumfas. Mes susipažįstame su dviem mer-ginomis ir trim vaikinais, išsiruošusiais į nuošalią miško trobelę. Tačiau jau pačioje pradžioje vyksta kažkas keisto: atrodo, jog kažkokia, gal net vyriau-sybinė, organizacija specialiai niekuo dėtus jaunuo-lius įvilioja į puikiai paspęstus siaubo spąstus, kur juos vieną po kito ima galabyti zombių šeimynėlė (nors yra ir kitų pasirinkimų iš turtingo siaubo fi l-mų pabaisų asortimento).

Kokia čia velniava ar bepročių realybės šou? Koks šio sadistinio žaidimo tikslas? Tiesa anksčiau ar vė-liau ims aiškėti ir ji bus laaaabai nemaloni.

Išvados Kiekvieno ambicingo režisieriaus ar scenarijaus au-toriaus svajonė – nustebinti žiūrovus originaliomis idėjomis ar netikėtu tradicinės temos pateikimu. Kinomanai tiesiog dievina, kai juos fi lmo autoriai sugeba apgauti. Kas gali būti geriau už malonų siurprizą gyvenime arba kine?

Filmas „Namas girios glūdumoj“ – labai neblo-gas mėginimas sujungti tradicinį kruvinų sker-dynių siužetą su mistine mitologine tema. Nieko nuostabaus, kad tai sugalvojo tie patys vyrukai, sukūrę fantastinę juostą „Operacija „Monstras“. Išradingumo jiems anaiptol netrūksta. Jie drąsiai generuoja idėjas, nebijo pasiūlyti iš pažiūros ab-surdiškų siužeto posūkių, kuriais lengviau patikėti, kai visi komponentai profesionaliai suklijuojami į vieną didelį šou. Šiek tiek ironišką, skirtą, be abejo, užkietėjusiems siaubo žanro mėgėjams, kuriems autoriai nuolat pametėja tradicinių užuominų, kar-tu šelmiškai pamerkdami akį: „Matote, iš pažiūros atrodo kaip tradicinis patiekalas, bet mes pajuo-kausime, pridėdami į jį dar nebandytų prieskonių.“

Aukštos natos, deja, nepavyko išlaikyti iki pa-baigos. Ironiška, bet „Namą girios glūdumoj“ kiek sugadino taip smagiai viso fi lmo metu ironiškai naudotos klišės (norėjosi dar labiau beprotiško fi nalo). Tačiau apskritai fi lmą už originalumą ir spartų veiksmo tempą būtina pagirti. Postmoder-nizmas ir copy-paste kultūra valdo!

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

„Namas girios glūdumoj“ („The Cabin In the Woods“)

JAV, 2012 m., 95 min.

Rež. Drew Goddardas.

Vaidina: Kristen Connolly,

Chrisas Hemsworthas,

Richardas Jenkinsas.

Įvertinimas

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Buvusi balerina, dabar baleto pedagogė Elena Juodišienė pasitinka dvi sukaktis: jos įkurtam klasikinio ir modernaus šokio kolektyvui „Polėkis“ – 45-eri, pačiai vadovei – 80.

„Nugaros, nugaros! Nora, nesikūprink. Lukrecija, pasitempk, žiūrėk petukus. Martynute, per aukštai rankytę „išimi“. Kakliukai, mergaitės!“ – Lietuvos nacio-nalinio operos ir baleto (LNOBT) repe-ticijų salėje skamba reiklus, bet šiltas buvusios balerinos, klasikinio ir mo-dernaus šokio kolektyvo „Polėkis“ įkū-rėjos ir vadovės E.Juodišienės balsas.

Nors viso labo mankštinamasi prie sienelės, pro budrią mokytojos akį neprasprūsta nė vienas auklėtinių judesys. Reikalaujama preciziško ju-desių tikslumo – juk iki jubiliejinio 45 metų „Polėkio“ koncerto liko vos kelios dienos. Sekmadienį, LNOBT sce-noje karaliaus balerinos mėgėjos – ne-profesionalios, bet baletui visa širdimi atsidavusios šokėjos.

Dar po poros savaičių, gegužės 9-ąją, garbingą sukaktį švęs ir pati kolektyvo vadovė – tądien E.Juodišienei sueis 80.

„1952 m. atvykau į Vilnių ir pirmą kartą įžengiau į Operos ir baleto teat-rą. Anuomečiam direktoriui paklausus, ką veiksiu, pasakiau: „Norėčiau iš čia išeiti kojomis į priekį. Negi mano no-ras išsipildys?“ – energingai nusijuokė E.Juodišienė.

Pažintis su baletu – kino teatre Baletas – visas E.Juodišienės gyveni-mas. „Niekada nieko kito nenorėjau –tik būti balete, su baletu“, – atvirai pri-sipažino moteris, mokytis šokti pradė-jusi nuo septynerių.

Pirmasis jos susitikimas su baletu įvyko kino salėje, žiūrint „Sniego kara-lienę“. „Po seanso mamai pareiškiau,

kad būsiu balerina. Nuo to laiko išgir-dusi muziką mintyse kurdavau baleto miniatiūras“, – į tolimus praeities lai-kus nusikėlė ponia Elena.

Užsidegimas šokti neišblėso, todėl būdama pirmoje klasėje pradėjo lan-kyti Vaclovo Germanavičiaus Kaune atidarytą baleto studiją. Po to – mokslai pas Bronių Kelbauską. 1948 m. Operos ir baleto teatrui persikėlus į Vilnių, ba-letmeisteris irgi išvyko į sostinę. Elena pasiliko Kauno muzikinio teatro bale-to trupėje.

„1953 m. pas mus atvyko tuometis Lietuvos operos ir baleto teatro vyriau-siasis baletmeisterisMichailas Moiseje-vas – jis rinko balerinas Lie-tuvos dienų

Maskvoje pasirodymui. Patekau tarp laimingųjų. Po to man ir atsivėrė ke-liai į Vilnių“, – pasakojo E.Juodišienė.

Šiandienių standartų neatitiktųE.Juodišienė save vertina objektyviai –primabalerina niekada nebuvo: „Tačiau man niekada nebuvo svarbu atlikti soli-nius numerius. Tiesiog norėjau būti sce-noje: ar kiškutis, ar zuikutis, ar senė – man tik duok. Visus vaidmenis atlik-davau įsijautusi, iš širdies.“

Vertinant pagal šiuolaikinius standar-tus, apie baletą profesionalioje scenoje ji tegalėtų pasvajoti. „Tegul nesupyksta mano kartos žmonės, tačiau „Polėkio“

šokėjos šiandien šoka taip, kaip mes kadaise, kai vadinomės tikromis

balerinomis. Dabar baletas daug aukštesnio meistriškumo ly-gio: balerinos grakščios, jų technika – kur kas profesio-nalesnė. Mano kojos būtų ir per trumpos, ir per stam-bios. Su tokiais duomenimis,

kuriuos turėjau, nepatekčiau į jokią baleto mokyklą. Anuo-

met mane priėmė, nes buvau lanksti: tiltelis, špagatas pavykdavo

be problemų“, – lygino E.Juodišienė.Baletą ji šoko 25 metus. Į pensiją pa-

sitraukė sulaukusi 40-ties: „Psicholo-giškai buvo labai sunku. Tiesą sakant, tada jaučiausi daug senesnė nei dabar. Jei neturėčiau savo kolektyvo, turbūt būčiau kaip tos močiutės, kurios sėdi Vingio parke ant suoliuko ir gyvena pri-siminimais. Aš dar pro langą nežiūriu – neturiu tam laiko! Kartais pagalvoju: gal esu vampyras, siurbiantis jaunų žmo-nių energiją? Ką gali žinoti!“

Tramplinas į didžiąją scenąŠokio kolektyvą „Polėkis“ E.Juodišienė subūrė atsitiktinai. Anuomečiuo-se Statybininkų rūmuose su keliomis

Būti balete,

Dėl baleto E.Juodišienė paaukojo net

santuoką. „Jis buvo inžinierius, aš –

balerina. Anyta iškėlė sąlygą: arba

metu baletą ir einu studijuoti me-

dicinos, arba Vytas su manimi skir-

sis. Ji buvo senų pažiūrų: visos baleri-

nos, anot jos, atsiprašant, prostitutos.

Sako, kiekvienas vyras grabinėja už

užpakalio – su kuo tu čia gyveni?

Pasilinksminti galima, bet žmona

balerina – jokiu būdu“, – prisiminė

E.Juodišienė, su pirmuoju vyru san-

tuokoje išgyvenusi šešerius metus.

Su antruoju vyru balerina susipažino

LNOBT. Jis buvo antro smuiko koncert-

meisteris. Laisvalaikiu – fotografas

mėgėjas.

„Kartą nufotografavo mane ir pasi-

teiravo, gal norėčiau vakare kur nors

pasėdėti. Taip viskas ir prasidėjo:

mus daug kas siejo, valandų valandas

kalbėdavomės

apie muziką.

Kai man reikė-

davo muzikos

statyti šokiams, jis

padėdavo išsirinkti“, –

maloniais prisiminimais

apie anapilin jau išėjusį vyrą dalijosi

E.Juodišienė.

Sutuoktiniai ne kartą diskutavo apie

tai, kad daugelis baletmeisterių, sta-

tydami baletus, negalvoja apie muzi-

ką, jos negirdi. Užtat abu sutarė, kad

choreografas Jurijus Smoriginas bene

vienintelis giliai ir tiksliai supina muzi-

ką su judesiu.

„Pasikviečiau jį į „Polėkį“, pradėjome

bendradarbiauti: taip šalia klasiki-

nių pastatymų repertuare atsirado ir

šiuolaikinė choreografi ja“, – pasakojo

E.Juodišienė.

Pirma santuoka žlugo dėl mito

meisterisiseje-

nkoe-

ų

mano kartšokėjo

kadba

a

kį j

melankst

be probles, jis

inkti“, –

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Kultūra | 31

šokėjomis dirbo garsi baleto artistė Geno-vaitė Sabaliauskaitė. „Vieną dieną jai, matyt, trūko kantrybė auklėti mėgėjus ir ji merginas paliko. Jos atbėgo pas mane ir paklausė, ar nenorėčiau jų perimti. Sutikau“, – papildo-mas pareigas prisiėmė ponia Elena.

Taip 1967 m. gimė „Polėkis“, sudarytas vos iš septynių šokėjų. Šiandien kolektyve šoka 85 įvairaus amžiaus merginos. Kūrybinga atmosfera ansamblyje užaugino ne vieną talentingą modernaus ir klasikinio šokio ly-derę: Birutę Banevičiūtę, kurios originalias kompozicijas vis dažniau matome šiuolai-kinio šokio projektuose, Indrę Pačėsaitę – modernaus šokio pedagogę ir choreografę, Sigutę Mikalauskaitę – talentingą šokėją ir mokytoją. Tarp E.Juodišienės auklėtinių – ir klasikinio šokio puošmena vadinama Elena Malikėnienė, ir Asta Bazevičiūtė, šiuo metu šokanti Nyderlandų nacionaliniame balete. Sąraše – ir kylanti žvaigždė Grytė Dirmaitė.

Lietuvos baleto primabalerina Loreta Bar-tusevičiūtė-Noreikienė savo kelią irgi pra-dėjo „Polėkio“ kolektyve. „Polėkio“ šokėjos dalyvauja ne viename LNOBT spektaklio pastatyme – ir operos, ir baleto. Stebėdami masines scenas žiūrovai net neįtaria, kad jose šoka ir neprofesionalios balerinos“, – mirktelėjo E.Juodišienė.

Dievo prašo tik sveikatosNetrukus 80-metį švęsianti E.Juodišienė

tiesiog žydi: vis dar smulki, pasitempusi –

tikras energijos vulkanas. „Apie savo metus negalvoju. Jei nežiūrėčiau į tą blogai rodantį veidrodį (anksčiau vaizdas jame buvo kur kas geresnis), savo amžiaus visai nejausčiau. Galiu dirbti, suktis kaip vijurkas. Tiesa, turiu negerą įprotį – net į kitą gatvės pusę važiuo-čiau mašina. Bet judėjimo man netrūksta: per treniruotes prisišokinėju, prisitrypčio-ju“, – kalbėjo E.Juodišienė.

Ko ji sau palinkėtų artėjančio jubiliejaus proga?

„Maždaug prieš penkerius metus paskam-bino man buvusi, dabar jau šviesaus atmini-mo, kolegė ir klausia: „O tu dar dirbi teatre?“ Sakau: „Dar dirbu“. Ji: „Na, žinai, anekdo-tas!“ Žmonės juoksis perskaitę, bet norėčiau, kad „Polėkio“ kolektyvas dar ilgai kartu su manimi gyvuotų. Prašau Dievo sveikatos, kad galėčiau kiek galima ilgiau prasmingai gyventi, o ne ligų susukta laukti paskuti-niosios“, – didžiausią troškimą atskleidė E.Juodišienė.

gyventi baletu

Netrukus 80-metį

švęsianti E.Juodišienė

tiesiog žydi: vis dar

smulki, pasitempusi –

tikras energijos

vulkanas.

J.Kalinsko nuotr.

Jei neturėčiau savo kolektyvo, turbūt būčiau kaip tos močiutės, kurios sėdi Vingio parke ant suoliuko ir gyvena prisiminimais.

15min • Teminiai puslapiai32 | Metas mokytis

Jurgita Lapienytėj.lapienyte@15min.lt

Iš Druskininkų kilusiai Monikai derinti stu-dijas ir darbą pavyksta sunkiai.

Praėjusį rudenį ji pasirinko laipsnio ne-suteikiančias pedagogikos studijas, kurias sudaro keturios savaitės paskaitų per me-tus ir penkis mėnesius trunkanti praktika.

Paskaitų laiką suderinti su darbu pavy-ko nesunkiai, tačiau praktikos merginai teko atsisakyti.

Darbdaviai skeptiški„Praktikos metu reikia stebėti pamokas. Bandžiau derinti darbą su praktika. Gal-vojau, kad pavyks, galėsiu kelis kartus į darbą tiesiog vėliau ateiti ir ilgiau padirbti. Tačiau kelis kartus nepavyko, nes turėjau darbe reikalų ir supratau, kad sunkiai sek-sis suderinti studijas ir darbą. O toje mo-kykloje, kur turėjau atlikti praktiką, mane priėmė geranoriškai. Sakė, jei artimiausius metus neketini dėstyti, tai gali tų pamokų nelankyti. Jie tikino ne vieną tokį studentą

turėję“, – pasakojo projektų vadove dirban-ti druskininkietė.

Monika dirbti pradėjo dar studijuodama trečiame psichologijos bakalauro kurse. Ir tuomet darbdavio požiūris į merginos mokslus buvo skeptiškas.

„Vis klausdavo, ar į visas paskaitas man reikia eiti, aiškindavo, kad jo laikais taip ne-būdavo. Netiesiogiai leisdavo suprasti, kad paskaitos trukdo darbui ir pradėjau natū-raliai paskaitų vengti“, – pasakojo Monika. Mergina svarstė, kad darbdavys skeptiškai

Kaip suderinti studijas ir darbą

Mokslo šaknys brangiosDaugelis studentų pradeda dirbti dar studijuodami. Universitetai dėl to pirštu negrūmoja – vien mokytis daugeliui yra prabanga. Kiek sunkiau studentams sekasi sutarti su darbdaviais, kurie ne visada nori išleisti savo darbuotojus į paskaitas.

jos studijas vertino todėl, kad ji pasirinko su darbinėmis pareigomis beveik nesusijusius mokslus. Jei studijos padeda geriau atlikti darbą, darbdavio požiūris būna visai kitoks.

„Nemažai mūsų darbuotojų studijuoja Baltijos vadybos institute, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, – sakė „Danske“ banko Personalo tarnybos direktorė Jūratė Dacienė. – Savo darbuotojams apmokame apie 80 proc. studijų kainos. Žinoma, ap-mokame tik nusipelniusių žmonių moks-lus, tų, kurie ilgai dirba organizacijoje, yra vadovai, daugiau pasiekę. Tai – tik mūsų talentams.“

Dėstytojai atlaidūsVilnietė Akvilė paskaitas su darbu suderi-na lengvai. Neakivaizdžiai studijuodama žurnalistikos penktame kurse ji randa laiko ir viešųjų ryšių atstovės pareigoms. Tiesa, vienai ūkininkų asociacijai mergina paski-ria vos dvi dienas per savaitę.

„Prieš tai ilgą laiką dirbau padavėja, bet net ir tada dažniausiai pavykdavo suside-rinti su tomis dviem savaitėmis paskaitų, darbdavys visada išleisdavo mokslo atosto-gų. Su priešišku dėstytojų požiūriu niekada neteko susidurti nei man, nei, greičiausiai, ir mano bendramoksliams. Dėstytojai nė vienam nesakė, kad dirbti yra blogai, netgi atlaidžiau žiūrėdavo į dirbančius žmones –leisdavo prasitęsti darbų terminus“, –pasakojo Akvilė.

Tiesa, ji gyvena su tėvais, todėl išlaidos būstui ir maistui nedidelės. Tačiau, jei rei-kėtų gyventi savarankiškai, Akvilės uždir-bamų pinigų tam neužtektų.

Vien mokytis nėra sąlygų Vilniaus universiteto Tarptautinių santy-kių ir politikos mokslų instituto direkto-riaus pavaduotoja studijoms dr. Margarita Šešelgytė pasakojo, kad studentai dažnai

pradeda dirbti jau nuo paskutinio baka-lauro kurso. „Ar tai gerai, ar blogai, sun-ku vertinti. Vis dėlto Lietuvoje yra tokia situacija, kad žmogus, sulaukęs tam tikro amžiaus, turi įsitvirtinti, iš kažko gyventi, o mes nesudarome sąlygų vien tik moky-tis“, – pastebėjo M.Šešelgytė.

Jos teigimu, pastaruoju metu tiek insti-tute, tiek visame Vilniaus universitete, pas-kaitų lankomumas yra sumažėjęs. Tačiau, anot M.Šešelgytės, tą lemia ne tik studentų darbai, bet ir motyvacijos trūkumas.

15min • Teminiai puslapiai

J.Dacienė:

„Savo darbuotojams apmokame apie 80 proc. studijų kainos. Žinoma, apmokame tik nusipelniusių žmonių mokslus. Tai – tik mūsų talentams.“

J.Kalinsko nuotr.

Vien tik mokytis – prabanga,

todėl nemažai studentų

priversti ir dirbti. „15min“ nuotr.

34 | Metas mokytis

Giedrius Židonis

Pačioje kovo pradžioje Kauno technologijos universitete duris atvėrusiame Jaunojo verslo vystymo skyriuje „StartupSpace“, įsikūrusiame KTU studentų miestelyje, jau vyksta intensyvi veikla.

Idėjų ir ambicijų turintys jauni žmonės dalijasi žiniomis ir įkvėpimu, brandina su-manymus ir kuria aukštos kokybės nau-jomis technologijomis bei inovacijomis grįstus produktus, kuria planus, kaip ino-vatyvias idėjas komercinti ir realizuoti ne tik Europos, bet ir JAV rinkose.

„Nuo vaikystės svajojome kurti kompiu-terinius žaidimus. Šiandien turime įmonę, kurios pagrindinė veikla yra kompiuterinių žaidimų kūrimas. Dirbti sau ir kiekvieną dieną daryti tai, kas patinka, turbūt yra didžiausia priežastis imtis savo verslo“, – sakė KTU „StartupSpace“ įsikūrusios UAB „Edukacinės sistemos“ direktorius, KTU Informatikos fakulteto absolventas Man-tas Kavaliauskas.

Jiems apdovanojimus pelnęs produk-tas – virtualus mokomasis pasaulis 6–12 metų vaikams „TropicMind.com“ (lietu-viška versija – www.mokinukai.lt). „Šiuo metu dirbame ir stengiamės savo vers-lą paversti pasauliniu verslu. Netolimoje ateityje planuojame pristatyti savo pro-duktą JAV rinkoje. Tikimės, kad mūsų kū-ryba sudomins amerikiečius ir pritrauksi-me daug klientų“, – į ateitį optimistiškai žvelgia vaikinas.

Dalyvaujant balandžio 13–15 dienomis įvykusiame „Startup Monthly Vilnius“ –3 dienų trukmės tarptautinėje konferen-cijoje, kurioje buvo pakviesti dalyvauti perspektyviausi Pabaltijo ir Skandina-vijos šalių naujų technologinių verslų (startupų) kūrėjai, plėtotojai bei potencia-lūs investuotojai, M.Kavaliausko koman-da užėmė antrą vietą ir kartu su pirmos bei antros vietos laimėtojais pelnė pagrin-dinį prizą – devynių savaičių mokymus Silicio slėnyje Kalifornijoje, JAV. Progra-mos pabaigoje komandos turės galimy-bę pristatyti savo verslus tarptautiniams investuotojams.

KTU Informatikos fakulteto studentas Liudas Ubarevičius teigia, kad fakultete skatinami įvairūs inovaciniai sumanymai, buvo sugalvota sukurti skraidyklę, kuri būtų valdoma įvairiausiais būdais. „Viską kūrėme dviese, dar talkino du dizaineriai, viso to rezultatas – skraidyklė, nesunkiai „suprantanti“ judesių komandas, kiek sunkiau – balsu, mintimis perduodamų komandų sistema dar tik tobulinama“, – pasakojo skraidyklės kūrėjas. Liudas ti-kisi, kad įgytą patirtį kuriant skraidyklę pavyks pritaikyti ir kitose srityse, pavyz-džiui, padės sukurti judesiu valdomus reklamos ekranus. „Kiekvienas turime savus įkvėpimo šaltinius ir visi kartu sie-kiame bendro tikslo. „StartupSpace“ su-teikia erdvę kūrybingam darbui ir tobulė-jimui tarp bendraminčių, supažindina su įdomiomis ir įkvepiančiomis asmenybė-mis. Ateityje norime toliau kurti ir daryti tai, kas mums patinka“, – sakė Liudas.

„CrazyImp Studio“ yra mobiliuosius žaidimus kurianti studija, artimiausiu metu rinkai ketinanti pristatyti žaidimus „SoulMaster“ ir „Monsters Dale“. Kaip teigia studijos atstovas KTU Informatikos fakulteto studentas Aurimas Slapšys, jau-nam verslui „StartupSpace“ yra tikra pa-saka. „Gauname patalpas, internetą, semi-narus, bendraminčių krūvą – ko daugiau reikia? – džiaugėsi žaidimų kūrėjas. „Cra-zyImp“ išvertus iš anglų kalbos reiškia pa-šėlusį velniūkštį / nutrūktgalvį. Aurimui tai primena apie jausmą, kuomet įvykdai tai, ką kiti laikė neįmanomu. „Norime tap-ti kokybiškų, smagių žaidimų studija, kuri neštų šią idėją“, – studijos ateities viziją piešė KTU studentas Aurimas.

Galimybė paskatinti studentus gene-ruoti inovatyvias idėjas ir kurti savo vers-lą atsirado vasarį Kauno technologijos ir Aalto (Suomija) universitetams pasira-šius memorandumą. Per pusantro mė-nesio „StartupSpace“ jau spėjo dalyvius pakviesti į kelius Kaune vykusius tarp-tautinius renginius, skyriaus darbuoto-jai konsultavo daugiau nei 20 komandų.

„Kiekvieną savaitę „StartupSpace“ centre organizuojami mažesni renginiai-susitikimai, kurie skirti žmonėms, no-rintiems domėtis, plėsti žinias ar gauti naudingų patarimų. Tik ką įvyko Lietu-vos žaidimų kūrėjų susitikimas, artimiau-siu metu kviesime į renginius su daug pasiekusiais savo sričių profesionalais –siekiame, kad Lietuvos startupų bendruo-menė domėtųsi, bendrautų ir kurtų kar-tu“, – sakė „StartupSpace vadovas Justi-nas Katkus.

15min • Teminiai puslapiai

KTU studentai ir absolventai įgyvendina didžiausias svajones

A.Slapšys

M.Kavaliauskas

Daugiau apie

universitetą sužinosite

nuskaitę šį kodą

www.ktu.lt

15min • Teminiai puslapiai

Matas Noreikaredakcija@15min.lt

Technologijos sparčiai keičia mūsų gyvenimą – gali būti, kad šiuo metu populiarios profesijos po 5 metų išnyks ir jų vietą užims kitos. Turbūt iki šiol klausimas, kur stoti, dar niekada nebuvo tiek susijęs su ateities spėjimu. Žinoma, mažiausia rizika rinktis specia-lybę, kuri negarantuoja konkrečios profe-sijos, tačiau suteikia plačiai taikomus ge-bėjimus – bendrauti, ieškoti informacijos, vadovauti, kritiškai mąstyti. Galima žiūrėti ir iš kitos pusės – galbūt ne tiek svarbus ge-ras specialybės pasirinkimas, kiek svarbus mokėjimas prisitaikyti prie vis sparčiau be-sikeičiančių sąlygų.

Prognozuoti sudėtingaAurelijus Katkevičius, žurnalo „Verslo kla-sė“ redaktorius, taikliai pastebi: „10 popu-liariausių 2010-ųjų profesijų 2004 metais neegzistavo. Tarp jų – biomedicinos in-žinierius, tinklų sistemų ir duomenų ko-munikacijos analitikas, kasdienis sveika-tos patarėjas.“

Klausimas, koks išsilavinimas yra pers-pektyvus, kokios specialybės bus reika-lingos ateityje, yra labai svarbus, tačiau atsakymas sunkiai surandamas, nes prog-nozės gali nepasitvirtinti. Ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazut-ka primena šių dienų patirtį: „Prieš keletą metų labai suaktyvėjo stojimas į statybos inžineriją, kadangi buvo statybų bumas. Šiuo metu tie žmonės, kurie įstojo ten, stu-dijų dar nebaigė, o šitame sektoriuje viskas jau apsivertė.“

Kita vertus, analizuojant tam tikrus ženk-lus, kurie leidžia spėti vienos ar kitos sri-ties būsimą paklausą, galima pasidaryti vertingų išvadų. Pavyzdžiui, jau dabar Va-karų Europoje susiduriama su visuome-nės sveikatos ir senėjimo problemomis. Tad tikėtina, kad slaugos specialistų, die-tologų ir psichologų poreikis augs. Tiesa, čia R.Lazutka mato kitą problemą: „Senų žmonių daugėja ir reikės juos prižiūrėti, bet svarbu taip pat ir tai, kokios bus algos. Kiek tie žmonės galės už paslaugas mokė-ti ir ar iš viso galės, o jei ne – ar valstybė fi -nansuos, ar daug tam skirs pinigų?“ Pasak ekonomisto, šiuo atveju paklausa dar ne-užtikrina gausių pajamų.

Ateitis priklauso internetui„Omnitel“ prezidento Antano Zabulio tei-gimu, ateityje reikės vis daugiau mobiliųjų technologijų specialistų. „Mobiliųjų prog-ramų rinka – milijardinė industrija, nors prieš gerus ketverius metus buvo žinoma tik pavieniams entuziastams“, – spartų sri-ties augimą akcentuoja telekomunikacijų bendrovės vadovas.

Informacijos ir technologijų gausa jau dabar yra didelė problema, reikalaujanti ją suvaldyti galinčių specialistų. Ateityje tai gali kelti dar didesnių rūpesčių.

A.Katkevičius kaip perspektyvias įvar-dija visas profesijas, kurios susijusios su virtualia erdve: „Reikės visko, pradedant nuo tinklų analitiko iki „duomenų kasė-jo“ ir jų interpretatoriaus. Kintant žmo-gaus ir kompiuterio bendravimo sąsajoms taip pat sparčiai turėtų augti lingvistikos

specialistų ir atitinkamos pakraipos psi-chologų poreikis.“

Kita vertus, anot jo, stiprėjant tinklams ir tiesioginiams ryšiams tarp žmonių, turėtų mažėti tarpininkų vaidmuo: „Numatau at-slenkant blogus laikus visokių rūšių vady-bininkams, įskaitant, pavyzdžiui, leidėjus –jie turi labai pasistengti tiksliai nusistatyti savo nišą“, – perspėja A.Katkevičius.

Tinklaraštininkas Džiugas Paršonis mato dar vieną su interneto plėtra susijusį pokytį:

„Sumažės darbo vietų prekybos sektoriuje, kadangi vis didesnę dalį užims elektroninės prekybos sistemos. Žinoma, galbūt logisti-kos srityje darbų padaugės, bet tiesioginės prekybos sferoje turėtų sumažėti.“

D.Paršonis taip pat teigia, kad po kele-rių metų gali labai praversti žinios ir suge-bėjimai energetikos srityje, nes Lietuvoje ateinančiais metais bus vykdomi stambūs projektai – Visagino atominės elektrinės, suskystintų dujų terminalo statyba ir kiti.

Metas mokytis | 35

Kokių darbuotojų reikės 2017-aisiais?

Informacijos ir technologijų gausa jau dabar yra didelė problema, reikalaujanti ją suvaldyti galinčių specialistų. Ateityje tai gali kelti dar didesnių rūpesčių.

Nesutrumpintą straipsnį

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/s212276

15min • 2012 m. balandžio 20 d. Virtuvė | 37

Pavasarį švieži pomidorai nepasižymi ypatingu skoniu, todėl šiuo metų laiku tinkamesnis produktas eksperimentams virtuvėje – kvapūs ir sultingi savos gamybos ar pirktiniai konservuoti pomidorai.

Konservuoti pomidorai – vienas iš uni-versaliausių produktų, naudojamų dau-gybės pasaulio šalių virtuvėse. Tokiomis savo sultyse konservuotomis daržovėmis drąsiai galima keisti bet kokį pirktinį krak-molu sutirštintą pomidorų padažą, jas tinka naudoti ruošiant įvairius šaltus bei karštus valgius, gėrimus.

Pikantiškame marinate konservuoti po-midorai itin dera su įvairių rūšių mėsos kepsniais (ypač keptais ant grotelių), vy-tinta mėsa, fermentiniais sūriais. Konser-vuotais pomidorais tinka gardinti daržovių troškinius, mėsos bei pyragėlių įdarus, pa-skaninti picą, makaronų valgius, karštus sumuštinius, mėsos, makaronų bei dar-žovių apkepus.

Puslapį pristatosavaitraštis moterims

Konservuoti pomidorai

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kon-

servuotuose pomidoruose esantį an-

tioksidantą likopeną (nuotr.) žmogaus

organizmas per skrandžio gleivinę įsisa-

vina gerokai lengviau nei esantį švie-

žiuose pomidoruose.

Verta žinoti

Šaltas padažasKeptuvėje įkaitintame aliejuje pakepinkite

2–3 šaukštus smulkintų svogūnų. Sukrėskite

200 g savo sultyse konservuotų pomidorų

be odelių, įdėkite trinto česnako, pagal

skonį įberkite rudojo cukraus, druskos bei

maltų juodųjų pipirų, išmaišykite ir uždengę

apie 10 min. pakaitinkite. Į atvėsusią masę

įmaišykite virtų krevečių, smulkintų salierų

lapkočių arba juodųjų alyvuogių.

Pikantiška sriuba Puode su storu dugnu pakepinkite porą

smulkintų česnako skiltelių. Sukrėskite

skardinę savo sultyse konservuotų

pomidorų be odelių, pagal skonį įberkite

druskos bei maltų juodųjų pipirų ir virkite

apie 10 min. Nedideliame kiekyje šalto

vandens ištirpinkite šaukštelį krakmolo,

įmaišykite į sriubą ir dar porą minučių

pakaitinkite. Pagardinkite parmezanu bei

baziliko lapeliais.

Drebučiai Dvi skardines savo sultyse konservuotų

pomidorų be odelių pertrinkite per sietelį,

sukrėskite į puodą ir pakaitinkite iki virimo.

Pagal skonį pasūdykite, įberkite maltų

juodųjų pipirų. Kai tyrė atvės, įmaišykite

nedideliame kiekyje vėsaus vandens

išbrinkintą, paskui karšto vandens vonelėje

ištirpintą želatiną (litrui tyrės imkite

maždaug 50 g). Gautą masę supilstykite

į dekoratyvius serviravimo indelius ir

pastatykite į šaldytuvą, kad sustingtų.

Tiekiant ant kiekvieno drebučio uždėkite po

kelis mocarelos griežinėlius.

Trys pasiūlymai, ką pasigaminti iš konservuotų pomidorų:

kkararštštusus

uuototii popo--mmėsėsosos

iųių),), vvy-y-KKononseser-r-aaržržovoviųiųrrusus, , papa--kkararštštusus

bbeiei ddarar--

titiokoksiidadantntąą likokopepenąną (n(nuouotrtrtttttt .).))) žmžmžmmmmmmogogauaus s

ororgaganinizmzmasas pperer sskrkranandždžioio gglelell ivivininęęę įsįsį isisa-a-

vivinana ggererokokaiai llenengvgviaiau u neneii eseseee anananananananaaaa tįtįtttįttįįį ššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššššvivivvvivivvivvvvvvvvvvvvvvv e-e-

žižiuououuouuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuuu sese ppomomoo ididororuouosese.

aaiii kkkąą pppaasssiigggaammiiinnnttii

15min • 2012 m. balandžio 20 d.38 | Sveikata

Dovilė Jablonskaitėd.jablonskaite@15min.lt

Kaip nokstančio banano žievę padengia įvairaus dydžio juodos akutės, taip ir saulės voniomis mėgstančio lepintis žmogaus odoje atsiranda pigmentinių dėmių. Kartais jos įspėja apie grėsmingą ligą, tačiau pavojaus varpus išgirsta ne visi. „Žiūrite, bet nematote“ – toks šiųmetis ge-gužės 7 d. vyksiančios Euromelanomos dienos akcijos šūkis. „Žmonės, žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Pavasarį, kai dau-gelio mintys jau sukasi apie poilsį ir atos-togas, dermatologai skelbia aliarmą – susi-rūpinkite savo sveikata! Jeigu aptikote ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą“, – ragino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Dermatovenerologinio centro di-rektorė, Euromelanomos komiteto koordi-natorė, Lietuvos dermatovenerologų drau-gijos prezidentė doc. dr. Matilda Bylaitė.

Nustatė dešimtis vėžio atvejų Euromelanomos dienos Lietuvoje vyks jau penktus metus iš eilės. Šiemet prie labda-ringos akcijos sutiko prisijungti apie 40 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų viso-je šalyje.

Gegužės 7-ąją akcijoje neatlygintinai da-lyvausiantys gydytojai dermatologai įver-tins pacientų odą, matomus pigmentinius apgamus ir kitus į odos vėžį panašius da-rinius. Įtarus odos vėžį ar melanomą, pa-cientui bus pasiūlyta atlikti papildomus tyrimus.

Iš viso per ketverius metus Lietuvoje buvo patikrinti 4894 žmonės, apie 20 jų įtarta odos melanoma, apie 150 – odos vė-žys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 400 pasitikrinusiųjų aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti.

Akylumo prašo ir kirpėjų Per pastarąjį dešimtmetį odos vėžys visuo-menėje sparčiai plinta – jo atvejų išaugo

kone du kartus. Todėl šiemet dermatolo-gai prašo pagalbos.

„Prašome pagalbos visų, teikiančių gro-žio paslaugas: visažistų, kosmetologų, ma-sažuotojų, kirpėjų. Pastebėję įtartiną apga-mą ar odos darinį kliento odoje, patarkite jam pasitikrinti pas specialistą“, – kvietė M.Bylaitė.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje labai daug uždelstų melanomos atvejų ap-tinkama pacientų galvoje ir veide.

„Žiūrėdami į veidrodį turėtume matyti tai, kas akivaizdu, ir pasidaryti tam tikras iš-vadas. Deja... – atsiduso viceministrė. – Sta-tistika rodo, kad vis dažniau diagnozuojama

antros ar vadinamosios nežinomos stadijos melanomos atvejų. Pirmoje stadijoje liga aptinkama vis rečiau.“

Melanomą diagnozavus anksti, net 97 proc.pacientų pasveiksta. Pati melanoma sudaro tik 11 proc. visų odos vėžių, tačiau dėl jos miršta net 75 proc. ligonių. Tai – rečiausiai pasitaikantis, bet labai piktas vėžys dėl grei-tos išplitimo rizikos.

Liga tūno net tarpupirščiuoseOdos vėžys – neskausmingas susirgimas. Liga gali prasidėti nuo iš pirmo žvilgsnio visai nekaltos rausvos, galbūt pleiskano-jančios dėmelės. Kartais – nuo spuogelio ar šašo.

„Oda gali pašlapiuoti, gali susidaryti pū-linėlis. Į tokius dalykus žmonės nekreipia dėmesio. Tačiau reikia žinoti, kad joks odos susirgimas, taip pat ir spuogas, negali būti visą laiką. Jei jis nesugyja ir neišnyksta per kelias savaites, reikia susimąstyti“, – pa-tarė VUL SK dermatovenerologė dr. Rūta Gancevičienė.

Odos vėžio darinys gali atsirasti bet ku-rioje kūno vietoje: ant rankos, kojos, veido, paausiuose ar tarpupirščiuose. „Net pažas-tyje, kur, atrodytų, saulės patenka mažai. Tačiau vienam pacientui bazinių ląstelių karcinomą radau būtent ten“, – pasakojo R.Gancevičienė.

Didesnę riziką susirgti odos vėžiu turi žmonės, vyresni nei 50 metų. Dažniau – moterys. Iki tokio amžiaus jų oda jau yra sukaupusi svarią spindulių dozę. O saulės spinduliai pasižymi savybe akumuliuotis ir tik po kurio laiko atsiskleisti. Todėl sa-koma, kad oda turi atmintį.

Nuo bėdų apsaugos saikas Norint išvengti odos ligų, svarbiausia riboti lepinimosi saulės voniomis laiką. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir veneros ligų klini-kų dermatovenerologė doc. dr. Daiva Ja-saitienė rekomendavo vengti saulės, kai ji intensyviausia – vasarą, nuo 12 iki 16 val.

Stiprus nudegimas iki pūslelių ar skaus-mo, išliekantis bent dvi dienas, laikomas pavojingu.„Nepamirškite apsauginio kre-mo nuo saulės, turinčio platų spektrą – ne mažiau nei 15 SPF, geriausia – su 30 SPF ženkliuku, saugantį tiek nuo A, tiek nuo B spindulių. Tepti kartotinai – bent kas dvi valandas, ypač po maudynių. Nepamirškite savęs, sutuoktinio ir ypač vaikų“, – prašė dermatovenerologė.

Gydytojai dermatologai ragina vengti so-liariumų ir deginimosi kabinų.

Apgamai: žiūrime, bet nematome

Odos vėžys gali prasidėti nuo iš pirmo

žvilgsnio visai nekaltos rausvos, galbūt

pleiskanojančios dėmelės.

J.Kalinsko nuotr.

Euromelanomos komiteto narys, gydytojas onko-

dermatologas, lazerinės medicinos specialistas

Viktoras Sidorovas (nuotr.) papasakojo, kaip ap-

tikti melanomą, vadovaujantis ABCDE metodu.

„Visi žmogaus apgamai turi būti panašūs vieni į ki-

tus – forma, spalva, dydžiu. Todėl tyrinėdami savo

kūno dėmių žemėlapį turite atsakyti į kelis klau-

simas: A – ar dėmė asimetriška, B – ar ji nelygiais

kraštais, C – ar ji kelių atspalvių, D – ar diametras

didesnis nei 6 mm, E – ar yra augimo evoliucija? Jei

bent vienas iš šių kriterijų yra, apgamą reikia pa-

rodyti gydytojui“, – aiškino V.Sidorovas ir atkreipė

dėmesį, kad kiekvienas žmogus kartą per metus

turėtų profi laktiškai pasitikrinti apgamus.

Ankstyvoji melanomos diagnostika lemia pacien-

to išgyvenamumą. Pirmoje stadijoje užčiuopta liga

išgydoma beveik iki 100 proc. Pavėlavus šansai pa-

sveikti smarkiai mažėja ir siekia 30, kartais –

vos 10 proc.

Žmonių, pageidaujančių profi laktiškai pa-

sitikrinti Euromelanomos dienos akcijos

metu, išankstinė registracija vyks telefo-

nu koordinaciniame centre gegužės

2–3 d. nuo 9 iki 16 val. tel.: 8-800 7 09 01;

8-800 7 09 02. Euromelanomos akcijoje

dalyvaujančių įstaigų sąrašas skelbiamas

portale 15min.lt.

ABCDE metodas

Registracija

15min • 2012 m. balandžio 20 d. IT kodas | 39

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Lietuviai vangiai reaguoja į technologijų naujoves ir dažniausiai perka laiko patikrintus (kitaip sakant, atpigusius) daiktus. Taip mūsų šalies pirkėjus apibūdina ne tik rinkos tyrimų bendrovės, bet ir vietiniai prekeiviai. Technikos prekybos kelrodės žvaigždės pasaulyje yra Japonija, Pietų Korėja, JAV ir Vakarų Europos šalys. Jų gyventojai pap-rastai pirmieji skuba įsigyti pačius naujau-sius produktus, yra linkę išbandyti naujas technologijas ir negaili pinigų šviežienoms.

Planšetinių kompiuterių bumas Tai, ką šiandien perka Vakaruose, lietuvius sudomins po metų-dvejų, teigia tarptau-tinės rinkos tyrimų bendrovės „GfK Re-tail and Technology“ vadovas vartoto-jų elektronikai Jurgenas Boyny. Europos rinkos tendencijas jis pristatė Kroatijoje vykusiame renginyje „IFA Global Press Conference“.

„Centrinės ir Rytų Europos valstybės at-silieka maždaug 12–15 mėnesių nuo Vaka-rų Europos šalių. Rusija ar Ukraina vėluoja

maždaug 20 mėnesių, o Indija – apie trejus metus“, – skaičiavo J.Boyny.

Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje planšetinių kompiuterių bumas kilo dar 2010-aisiais. Pernai pardavimas vis dar augo, bet nebe taip smarkiai. Vakarų Europa planšetes at-rado pernai, o mūsų regione jomis dar tik pradedama domėtis. „Jei Vakarų Europoje pradedami pirkti plačiaekraniai televizoriai (kurių įstrižainė yra daugiau nei 50 colių – aut. past.), tai jūsų regione juos pirks po poros metų. Tas pats galioja ir kitoms rin-kos atšakoms“, – pastebėjo J.Boyny.

Perka tai, kas patikrintaŠalies prekeiviai pritariamai linksi: daž-niausiai perkami laiko patikrinti, rinkoje įsitvirtinę modeliai, kai jie atpinga.

Todėl prekybininkai orientuojasi bent į pusmetį ar metus pasaulinėje rinkoje esančius žinomų gamintojų produktus –mažai žinomų bendrovių produkcija pirkėjus gali sudominti nebent pasiūlius žemą kainą.

„Lietuviai labiau orientuojasi į mažesnio ar vidutinio kainų lygio prekes, mat aukš-to kainų lygio prekės, kokios dažniausiai

būna technikos naujovės, jiems dar sun-kiai įkandamos. Tad intensyvesnė prekyba juntama tik gerokai sumažinus šių prekių kainą, o ir pasiskirstymas tarp produktų, kurie rinkoje yra iki pusės metų ir daugiau nei pusė metų, yra panašus“, – sakė inter-netinės parduotuvės Pigu.lt direktorius Dainius Liulys.

Labiausiai jaučiamas naujo pobūdžio produktų – išmaniųjų telefonų, planšeti-nių kompiuterių – vėlavimas.

„Pasaulis tapo plokščias ir tai, kas priei-nama Amerikoje, beveik tuo pačiu metu tampa prieinama Lietuvoje – dažniausiai tai priklauso ne nuo parduotuvės, o nuo platintojų operatyvumo. Skiriasi tik rin-kų dydžiai ir ekosistemos aplinkybės, kas natūraliai turi įtakos ir asortimento gausai bei pardavimų kiekiams“, – teigė „Elektro-markt“ prekybos tinklo valdybos pirminin-kas Ruslan Kovaliov.

Naujovės įperkamos po metų D.Liulys:

„Vakaruose naujų produktų laukiama kartais net skaičiuojant savaites, dienas ar valandas iki jų pasirodymo.“

Lietuviai dažniausiai perka tai,

kas laiko patikrinta, rinkoje

įsitvirtinę ir jau atpigę.

BFL nuotr.

15min • 2012 m. balandžio 20 d.40 | Skelbimai

HHHHHHHHHHHHUUUUUUUUUMMMMMMMMMMMMMAAAAAAAAAAANNNNNNNNNNNAAAAAAAAAAAAAAAHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHHUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUUMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMMAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAANNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNNAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Ramūnas Fetingisr.fetingis@15min.lt

Ferdinandas Aleksanderis Porsche buvo išmestas iš dizaino mokyklos, nes neturėjo talento. Bet jam užteko talento sukurti 911, 904 ir kitus legendiniais tapusius „Porsche“ automobilių modelius.

Šiemet šį pasaulį palikęs Ferdinandas Alek-sanderis Porsche (1935–2012) buvo vyriau-siasis Ferry Porsche sūnus ir Ferdinando Porsche anūkas. Iki pat paskutinės savo gy-venimo dienos jis buvo „Porsche“ kompa-nijos stebėtojų tarybos garbės pirmininkas.

Jo gyvenimas nuo pat gimimo sukosi aplink automobilius. Didžiąją savo vai-kystės dalį jis praleido senelio automobi-lių dirbtuvėse Štutgarte. 1943 metais šeima kartu su visa įmone persikėlė į Austriją, kur Ferdinandas jaunesnysis pradėjo eiti į mokyklą. Po septynerių metų šeima grįžo į Štutgartą. Nors jo tėvas ir senelis buvo inži-nieriai, Ferdinandas Ulmo dizaino mokyk-loje ėmė studijuoti pramoninį dizainą. Jis norėjo kurti automobilių išvaizdą. Deja, po trejų metų egzaminų komisija išmetė šį stu-dentą iš mokyklos, nes suabejojo jo talentu.

1958 metais F.A., kaip jį vadino mokyk-los draugai, pradėjo dirbti šeimos įmonėje dizaino skyriuje. 1962 metais jis tapo „Pors-che“ dizaino padalinio vadovu.

„Porsche 911“ – sunki pradžia356 „Porsche“ modelis jau buvo pradėjęs senti, tad Ferdinandas jaunesnysis apsiė-mė sukurti kažką modernesnio. Jis jau po metų iš plastilino nulipdė pirmojo „Pors-che 911“ prototipo modelį. Tada mažai kas galėjo numatyti, kad šis modelis taps tikra sportinių automobilių ikona. Tėvui Ferry Porsche automobilio formos patiko, tačiau jis norėjo komfortiškesnio automobilio – il-gesnės bazės, didesnės bagažinės. Tėvas ir sūnus susiginčijo, bet sūnus pasirodė ne iš kelmo spirtas. Vyresniajam Porsche neži-nant automobilio brėžiniai tyliai buvo per-nešti į kitapus gatvės įsikūrusią automobi-lių dizaino įmonę „Reutter“, kur ir buvo sukurtas pirmas 911, debiutavęs 1963 metų Frankfurto automobilių parodoje. Sėkmė buvo stulbinama, tad tėvui teko sukandus dantis nurimti.

Pirmos kartos 911 gamyba prasidėjo po metų – 1964-aisiais. Praėjusiais metais de-biutavo jau septintoji „Porsche 911“ karta, kuri dizaino prasme nedaug kuo skiriasi nuo savo pirmtako.

Ferdinandas Aleksanderis buvo apdova-notas daugeliu prestižinių prizų už „Pors-che 911“ dizainą. 1999 metais Austrijos pre-zidentas suteikė F.A.Porsche profesoriaus titulą.

Kūrė ne tik automobiliusF.A.Porsche kūrė ne tik gatvėms skirtus au-tomobilius. Jis puikiai žinomas ir automo-bilių sporto pasaulyje. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Ferdinandas Alek-sanderis sukūrė visą gamą puikių sportinių modelių. Jo darbų sąraše – „Porsche Type 804“, kuris kovėsi F-1 trasose, bei „Porsche 904 GTS“, dar ir dabar laikomas vienu gra-žiausių visų laikų lenktynėms skirtu auto-mobiliu. Ferdinandas Aleksanderis sakė, kad „Porsche 904“ – jo mylimiausias kūdikis ir pats geriausias kūrinys. „Į šį darbą nie-kas nesikišo, šio automobilio išvaizdą kū-riau vienas pats“, – vėliau sakė F.A.Porsche.

1972 metais, kai „Porsche“ kompanija tapo atvira akcine bendrove, šeima tie-siogiai nebevadovavo įmonei. Tačiau F.A.Porsche nesėdėjo be darbo – jis grįžo į savo pamėgtą Celio prie Zė miestelį Aus-trijoje ir ten įkūrė „Porsche Design Studio“: įmonę, kuri ėmė kurti įvairius išskirtinio dizaino aksesuarus vyrams, pradedant lai-krodžiais ir baigiant akiniais, rašikliais ar baldais. Šiuos daiktus vėliau labai pamėgo kopijuotojai – nuplagijuotų akinių rėmelių ar rašiklių galima rasti daugelyje turgų už kelis JAV dolerius.

F.A.Porsche sakė: „Produkto dizainas neturi rėkti, pirmiausia šis daiktas turi būti funkcionalus ir patogiai naudojamas, o jo forma neturi kreipti dėmesio nuo jo funkcijos.“

Nors daugelio aksesuarų dizainą kūrė kiti, Ferdinandas niekam neleido kurti su transportu susijusių produktų – jis yra su-kūręs keletą metro traukinių, dviračių, mo-tociklą ir net lenktyninę motorinę valtį. F.A.Porsche taip pat yra pirmojo hibridi-nio automobilio, varomo tiek elektra, tiek benzinu, kūrėjas.

Gazas.lt | 41

„Porsche“ be jo – niekas

F.A.Porsche kūrė ne tik gatvėms skirtus automobilius. Jis puikiai žinomas ir automobilių sporto pasaulyje.

Net pasitraukęs iš „Porsche AG“ koncer-

no veiklos, Ferdinandas Aleksanderis visą

laiką buvo šios kompanijos stebėtojų ta-

rybos narys bei tardavo lemiamą žodį ku-

riant kiekvieną naujos kartos 911 mode-

lį. Būtent jis 1990–1993 m., kai „Porsche“

koncernas išgyveno pačius sunkiausius

laikus, buvo stebėtojų tarybos pirminin-

kas ir beveik vien jo pastangomis kompa-

nija vėl atsistojo ant kojų.

2005 metais F.A.Porsche pasitraukė iš

stebėtojų tarybos, užleidęs šias pareigas

savo sūnui Oliveriui, tačiau jam buvo su-

teiktos garbės pirmininko pareigos, kurias

ėjo ir jo tėvas. F.A.Porsche priklausė 13

proc. „Porsche“ koncerno akcijų.

F.A.Porsche mirė 2012 m. balandžio 5 d.

Zalcburge. Jam buvo 76-eri.

Lemiamas žodis

Ferdinandas Aleksanderis Porsche prie

„Porsche 911 Carrera 2 3,6 Coupe“ (1992 m.)Kompanijos „Porsche“ nuotr.

Ferry Porsche apžiūri savo sūnaus

kuriamą naują modelį (1959 m.)

15min • 2012 m. balandžio 20 d.42 | Laisvalaikis

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Matas. Karalius. Simonas. Usnis. Ras. Balažin. Vartai. Italas. Keksas.

Ša. Kranas. Parteris. Aidi. Pirtis. Laur. Ledas. Lėkti. Ksenonas. Kinais.

Aga. Ratai. Nain. Artimas. Pataisyk. Altas. Garais. Su.

Kibiras. Gal. Amatai. Kart. Rolandas. Ta. Kanalai. Eris. Lažas. Nam.

Eisis. Plotas. Pienas. Esu. Kardai. Svertas. Pa. Naktis. Dar. Dirses. Ta.

Star. Linai. Asilėnais. Turi. Sakais. Utinys. Sąsiauris. Ku.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Pažymėtuose langeliuose: ŽIRNIAI

Avinai ilsėsis ant savo ankstesnių laimė-jimų laurų ir beveik neskirs dėmesio ki-tiems reikalams. Astrologas pataria jums grįžti į realybę ir imtis darbo kol nevėlu.

Jaučiams reikėtų nekreipti dėmesio į gandus ir tvirtai žengti į sėkmę erškėčiais klotu keliu. Vadovybė gali netikėtai atmes-ti jūsų dalykinius pasiūlymus.

Dvyniai įstengs užsitikrinti fi nansinę sėkmę. Bet prieš tai teks įveikti nemažai sunkumų ir netgi patirti laikinų nesėkmių verslo srityje. Nepasikliaukite kitais.

Vėžys gali susidurti su fi nansinėmis prob-lemomis. Jeigu nerasite pinigų, geriau at-sisakykite savo sumanymų. Tik nemany-kite, kad viskas klostosi blogai.

Liūtai pademonstruos lyderio bruožus, padės aplinkiniams rasti išeitį iš keblios padėties. Sėkmė kitą savaitę lydės tuos, kurių darbas susijęs su turizmo verslu.

Mergelės gali pasiekti fi nansinių laimė-jimų. Valstybės tarnautojams žadama sė-kmė artimiausioje ateityje ir aukštesnis postas, kurio jau seniai tikitės.

Svarstyklių laukia nepalanki savaitė. Galite turėti nemalonumų darbe ir suga-dinti santykius su kolegomis. Asmeni-niame gyvenime laukia džiugūs įvykiai.

Skorpionams pelno duos jau seniai rea-lizuojama sutartis arba anksčiau sudary-tas sandoris. Vadovybė dabar jus stebi ir rengia įsakymą dėl jūsų paaukštinimo.

Šauliai turėtų rimtai pasirūpinti savo sveikata. Praleiskite kelias dienas ne dar-be, o kur nors kitur. Ta pačia proga galėsite išspręsti ir asmeninius klausimus.

Ožiaragiams savaitė bus sėkminga fi -nansiniu požiūriu. Tik reikia neskubėti ir viską iš anksto gerai apgalvoti. Šio pa-tarimo ypač turėtų paisyti tarnautojai.

Vandeniai dalyvaus svarbiame susirin-kime, kurio sprendimai turės tiesioginės įtakos jų reikalams. Asmeniniame gyve-nime gali užsimegzti įdomi intriga.

Žuvys padidins savo pajamas, įgyven-dins visus sumanymus ir apskritai gana gerai praleis kitą savaitę. Verslininkai su-darys naudingų sandorių.

Horoskopai Kryžiažodis

Anekdotai 6 3 7

2 9 3 8 1 5

8 7 4

4 1 7

1 6 7 9 3 8

9 4 5

5 4 3

4 8 9 7 2 6

9 2 6

5 6 1 3

4 5

5 6 9

2 3 5

6 9

1 2 8

4 6 3

8 7

2 1 7 4

7 8 4

9 6

4 7

2 3 5 1

7 2 8 4

8 7 6 2

7 9

5 4

6 1 5

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį bus lietinga, bet gana šilta – temperatūra kils iki 10–13 laipsnių

šilumos. Šeštadienį lietaus tikimybė maža, naktį oras vės iki 2–7, dieną sušils

iki 14–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį prognozuojamas trumpas lietus, bus

15–17 šilumos. Kitą savaitę šiluma turėtų išsilaikyti.

04-21 d.

5 / 17 4 / 18 5 / 14 4 / 16

04-22 d.

7 / 16 6 / 17 5 / 15 4 / 15

04-21 d.

5 / 18 5 / 18 4 / 19 4 / 19

04-22 d.

6 / 17 6 / 17 6 / 16 6 / 16

Vilnius

Kaunas

Alytus

Panevėžys

Utena

Šiauliai

Klaipėda

13

12

12

12

12

12

10

VėjasPietvakarių

4-10 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 22

Berlynas 18

Londonas 12

Madridas 17

Maskva 21

Minskas 10

Oslas 7

Paryžius 14

Praha 14

Ryga 13

Roma 17

Stokholmas 9

Talinas 10

Varšuva 11

Vil i

Utena

Panevėžys

Šiauliai

Kaunas

Al t

12

Klaipėda

SunkusVidutinisLengvas

sudo

ku

Šeimyninis barnis:– Visos tavo draugės yra baisios!– O tavo visi draugai geria!– Tai todėl, kad visos tavo draugės yra baisios!

Darbo su tekinimo staklėmis saugos taisykles žinau kaip visus 3 savo pirštus.

– Užeik. Jauskis kaip namie ir gal ten kampe prasiurbliuok.