Skaut³ Aidas, ruduo'10

  • View
    226

  • Download
    4

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Lietuvos skautijos ketvirtinis el. žurnalas

Text of Skaut³ Aidas, ruduo'10

  • SKAUT AIDAS RUDUO

    Skaut aid leidia Lietuvos skautija. urnalas ieina kart ketvirt.

    Krybinis kolektyvas Mums ne vis vien,

    arba nuobodiau redakcija:

    Vyr. redaktor: Jor Astrauskait (skautu.aidas@gmail.com)

    Maketavo: Jurgis MalinauskasKalbos redaktor: Giedr Zurbait

    Autoriai: Indr Beganskait,

    Greta Bingelyt,Gerd Kvedarait,

    Laima Dagyt, Graina Kaergyt,

    Dalia Navickait, Vytautas Ruktel, Vytenis imokaitis,

    Dainius Urbonaviius.

    2 SKAUT AIDAS

  • TURINYS5 Numerio sveias8 Ugdymas meile vietoje baims 10 Betliejaus Taikos Ugnis11 Sporto mug13 Tikrj arij emje18 Lietuvikosios skautijos istorija19 Ginai20 Sisteminis poiris ar istorijos pagrindimas22 Goroskopai21 Naujas kaklaraitis Lietuvos skautijoje23 K daryti, jei sulauei broliui rank

    32010 RUDUO

  • 4 SKAUT AIDAS

    REDAKCIJOS SKILTIS

    O tu pavilpauki, bernioke!

    Tyia ar netyia, Skaut aidas pradeda dar vienerius gyvavimo metus. Kankinsim jus ilgesniais nei 140 simboli straipsniais ir mesim tinklus bandydami sudominti tuo skauta-vimu, kuris slepiasi u mazg riimo ir lau krenimo. Stengsims padti gilinti skauta-mokslio gdius ir pasilyti domi usimim sueigoms. Tik nesutarm, kas geriausiai mokt prikurti tiek laik, kad bt i ko skaitytoj laik skilt daryti, tad tokios nebus,

    nors man atrodo, kad be tokios skilties ymiai smunka bet kokio urnalo kokyb.

    Viso krybinio kolektyvo Kam ne vis vien vardu raginu Tave ne tik skaityti, bet ir pasirpinti, kad kiti skaityt. Palik atspausdint urnal savo vieneto bkle, per draugovs

    sueig papasakok apie perskaityt straipsn, o skilties nariams atsisk nuorod Skaut aido elektronin versij. Juk kuo daugiau skaitani, tuo smagiau.

    Pairkim, kas gausis. Neinau, kaip Tau, bet man labai smalsu!

    Skaitykim,

    Jor

    PRENUMERUOK SKAUT AID!!!

    Skaut aidas tampa dar labiau pasiekiamu. Jei nedanai apsilankai skauta-tinkyje ir neseki skautijos naujien veidaknygje menka bda. Nuo iol

    Skaut aidas pats pas tave ateis. Tiesiai pato dut. Brktelk laikel el. p. skautu.aidas@gmail.com ir bsi trauktas prenumeratori sraus.

    Jei sutinki apsimokti spausdinimo, susegimo ir siuntimo ilaidas, gali gauti ir popierin versij tiesiai namus. Tik prie tai prisimink 6 skauto priesak ir pagalvok apie spariai nykstanius atogra mikus. Gal geriau skaityti

    elektronin versij?

  • Pasirinkdama mokytis ispan kalbos, n netariau, kad ne tik tursiu galimyb ini semtis i vieno geriausi ir viesiausi iki iol sutikt dstytoj, bet ir gausiu prog daugiau suinoti apie lietuvik ir ne visai lietuvik skautavim Lotyn Amerikoje. Algimantas Dug-nas augo ieivi i Lietuvos eimoje Venesuelo-je, o bdamas deimties ivyko mokytis Europ Italijoje kurt kunig saleziei mokykl lietuvi emigrant vaikams. Ten ir prasidjo pir-moji rimtesn jo paintis su skautikja idja...

    Papasakokite, kaip pradjote skautauti?

    Pirm kart su skautais susidriau dar bdamas visai maas Venesueloje: matydavau kitus vaikus, pasipuousius skautikomis unifor-momis jau tada tai avdavo. Dar nuostabiau bdavo, kai lietuvi bendruomens kapelionas kun. Antanas Perkumas vietoj kunigo sutanos apsi-rengdavo skautik uniform. Kai buvau deimties, mane isiunt mokytis iaurs Italij. Ten kunigai salezieiai buvo atidar mokymo staig tremtini vaikams. Ms buvo susirink i koki trisdeimties ali, visi lietuvi kilms. Toje mokykloje susidar dvi didels grups ateitinink ir skaut. Tai buvo apie 19621964 metus. Atostogas mes leisdavome Alpi kalnuose. Man labai patiko kopti kalnus, taip pat skautikos idjos bei veikla, taigi prisijungiau skautauti prie ital kaln skaut. Ir nors skautavau vos dvejus metus, per t laik jome ne vien didel yg.

    O kokie tada bdavo skautiki ygiai ir stovyklos?

    Nemanau, kad stovyklos ir ygiai tais laikais ir dabar labai skiriasi juk visada vadovaujamasi to-mis paiomis taisyklmis. Pavyzdiui, a galiu lyginti

    tuometinius Italijos skautus ir skautus Venesue-loje viskas labai panau. Skautai visada bdavo linksmi, Venesueloje gal iek tiek labiau idyk, nes pietieiams sunkiau laikytis geleins drausms. Skautamokslio poreikis, inoma, skyrsi dl gam-tos slyg. Italijoje skautams pirmiausia reikdavo imokti teisingai kvpuoti, nes kopiant kaln retja oras. Vliau reikdavo mokytis, kaip teisingai sustatyti palapines aplink lau tekdavo statyti glaudiu ratu, kad vis nakt bt patogu kurstyti lau, nes 23 tkst. metr auktyje naktimis smark-iai nukrenta temperatra. O Venesueloje bdavo jau kitaip: ten reikdavo gintis nuo pavojing uod, musi, vor, vairi kitoki vabzdi, skorpion ir ypa gyvai. Vienos pirmj skautik pamok naujokams bdavo imokti naudoti tinkamus kre-mus nuo pavojing vabzdi. Taip pat reikdavo mokti pastatyti palapin taip, kad gyvat negalt po ja palsti, taigi tekdavo iekoti dideli akmen ir jais kamyti palapini onus. O kalnuose daug svar-biau bdavo apsiginti nuo alio, mokti taip su-kurti lau ir sustatyti palapines, kad nakt puiant stipriam vjui jos neusidegt. Skirtingos bdavo ir aprangos kalnus reikdavo lipti su ilgomis kelnmis, o Lotyn Amerikoje ygius eiti su ortais. ia taip pat reikdavo saugotis kaitrios sauls, todl kepur bdavo privalomas skauto atribu-tas. inoma, skyrsi ir dainos. Man visada vienas spdingiausi dalyk bdavo lipant kaln dainu-oti. Einant pro maus kaln kaimelius, mus visada graiai priimdavo, nes jau i tolo igirsdavo dainu-ojant. Vietiniai mons susiburdavo vienintelje kaimo gatvelje ir mums einant pro al plodavo, dalindavosi duona ir kitaip sveikindavo.

    Man visada sunkiausia bdavo riti mazgus. Daug geriau sekdavosi, pavyzdiui, kurti lau. Aiku, einant kalnus geras mazg imanymas visa-da praveria, bet viskas dar priklauso nuo marruto.

    Algimantas Dugnas apie pietietik skautavimAlgimantas Dugnas apie pietietik skautavim

    52010 RUDUO

    Numerio sveias

  • Nors kaln skautai buvo lyg ir susieti su alpinizmu, bet labai sudtingomis trasomis mes neidavome. ygius eidavo labai skirtingo amiaus broliai nuo 8 iki 16 met, tad maiesiems sudtingesni marrutai galjo bti per sunks. Tokie ygiai ypa mokydavo pagalbos artimui, nes vyresnieji visada paddavo maesniesiems. Tarkim, vyresnieji nedavo ku-prines, o maesnieji kak lengvesnio.

    Ar broliai ir sess skautaudavo kartu?

    Italijoje berniukai ir mergaits skautauda-vo atskirai. O kai grau Venesuel, broli ir sesi skautavimas jau buvo sujungtas. inoma, stovyk-lose jie gyvendavo atskirai, taiau nepraleisdavo progos vieni kitus paerzinti ar ikrsti idaig. Tai jau buvo normalu.

    O kokia veikla vykdavo tarp ygi ir stovykl?

    Vykdavo aidimai, mokydavoms vairi karini dalyk. Be abejo, daug dainuodavome, kai kurie burdavosi skautik teatr kas k imokdavo, tas ir su kitais pasidalindavo. Netgi tie, kurie gro-jo kokiais nors instrumentais, atsinedavo juos ir mokydavo groti kitus. Daug domios veiklos bdavo organizuojama gamtoje. Kai ukopdavom koki 3000 metr aukt, rinkdavom ir mokydavoms atpainti akmenis. Visi isiskirst kiaur dien rink-davom akmenis, o vliau turdavom uduotis juos rasti kataloge ir surayti pavadinimus. Kai ikylaudavom prie miko, gaudavom uduot rinkti ir painti medi lapus. Taigi, kaip ir mok B.P. vis-kas per gamt. Daniausiai uduotis atlikdavom, gdius tvirtindavom ir kit veikl vykdm btent gamtoje. Taip daug imokdavome: pavyzdiui, Venesueloje skautams svarbu painti oles, nes kai kurios j pjauna atriai kaip peilis.

    O kaip skautaujant su ital skautais buvo ugdo-mas Js asmeninis pilietikumas? Juk skautikas Tvynei ten turjo reikti Italijai?

    Italijoje i pradi veik lietuvika skaut grupel, o vliau jie m vis daniau jungtis prie vietini skaut veiklos. Tai daugiausiai vyko dl noro pasikeisti kultrine patirtimi. Taip italai pramok-davo lietuvik dain, o lietuviai italik aidim. Prisijungti prie ital masino ir j organizuojamos didels stovyklos, kuriose dalyvaudavo daug svei i kit Europos ali. Indlis, kur kiekviena valstyb nedavo tokias stovyklas buvo labai graus: vaikai

    noriai keisdavosi skautavimo patirtimi, dainomis, pasisveikinimais, aidimais ir pan.

    Kalbant apie Venesuel, i pradi ten gyva-vo ir skautai lietuviai, taiau alies valdia primygti-nai ragino imigrant skaut bendruomenes jungtis prie vietini. Kadangi lietuviai prisijungti nesutiko, j veikla sustojo. O metams bgant, kas galjo, ivyko i Lotyn Amerikos kitur. Venesuelos lietuvi skaut veikla nutrko tiek dl valdios spaudimo, tiek dl sunkios tuometins lietuvi ekonomins padties, nes skautai visgi reikalavo iek tiek ilaid.

    Kai grote Venesuel, taip pat skautavote?

    Ne, aktyviai nebeskautavau. Taiau vienoje Venesuelos parapijoje dirbau kaip savanoris, tad tekdavo susidurti su skautais. Parapija jiems leido naudotis patalpomis, o skautai paddavo savano-riaudami parapijos ikilmse. Skautika uniforma buvo kakas ypatinga, nes mons labai gerb i organizacij. Net jei pats maiausias skautukas per ikilmes ateidavo ir pasakydavo, kad tam tikroje vietoje negalima stovti, visi klusniai pasitraukdavo.

    Noriau pastebti, kad Venesueloje, skautai labai aktyviai reikiasi visuomenje. Pavyzdiui, savaitgaliais Venesueloje visame mieste gali stebti skautus, kurie tiesiog ygiuoja, lanko muziejus arba susirink kokioje nors aiktje dainuoja. Be abejons, dauguma skaut vienet susieti su viena ar kita parapija, tad jei vyksta didels religins ar panaios vents pasipuo uniformomis skautai visada jose dalyvauja.

    Venesueloje skautai turi pranaum prie vairius meninius brelius, nes j pasirinkimas maas, o ir veikla tinkamai neivystyta. Taip pat skautai ten labai reklamuojasi per laikraius, radij, taip pat daug prisideda katalikikos parapijos ir mokyklos, kur skautai ateina pristatyti savo veiklos. Taigi Venesueloje skautai veikia labai plaiai. Galima sakyti, kad dauguma alies jaunuoli savaitgaliais vienaip ar kitaip prisideda prie skautiko