Markas UžukauskasPr 1-0/3R

JKM, 2011 m.

Apie saveAš esu Markas Užukauskas.Mokausi P.Mašioto mokykloje, 4c klasėje, lankau

krepšinį.Gyvenu Kaune. Mano artimiausias žmogus yra mama, nes ji yra gera,

o tėtis kartais bara, bet vis tiek geras.Man labiausiai patinka dirbti su kompiuteriais, o

nelabai patinka, kai mane brolis muša.Gal aš kitoks, kad gyvenu kotedže ir turiu didelį

kiemą.Atėjau į JKM, kad išmokčiau dirbti kompiuteriu. Ir tai

man labai patinka!

Mozaika. Piešiau programa Paint

Ruduo. Irgi piešiau programa Paint

Ruduo. Piešiau pieštukais

Vaizdai iš interneto. Naudojausi paieškos sistema

Darbo PK pagrindų užsiėmimuoseAš sužinojau kaip formatuot tekstą su

Notepat. Mokiausi keisti foną ir naudotis Ms PowerPoint, piešti piešinius ir daryti mozaikas Programa Paint.

Man labiausiai patiko piešti, rašyti tekstą ir tą tekstą atsiųsti mokytojai naudojantis JKM elektroniniu paštu.

Ateityje norėčiau toliau eiti į Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą, nes ji labai labai patiko.

Kūrybiškumo ugdymo užsiėmimų metuSukūriau asmeninį simbolį - savo piešinį apie rudenį, nes

išsirinkau geltoną spalvą ir nupiešiau klevo lapą.Apibūdinant skirtingas melodijas lengviau sugalvoti jas

atitinkančius simbolius.Atlikdamas apklausą apie vaisių spalvas pastebėjau, kad

mėlyniausiu vaisiumi laikoma slyva, o raudoniausias vaisius – obuolys.

Įvertindamas savo kūrybiškumą supratau,kad man lengviau kurti vaizdais nei žodžiais.

Šiuose užsiėmimuose galėjau laisvai piešti, išmokau pavaidinti daiktus.

Supratau, kad man labai įdomu daryti apklausas.Pastebėjau, kad atlikti bendras užduotis su kitais komandos

nariais buvo įdomu.Sunkiausia buvo traukiant korteles sukurti istoriją.Džiaugiuosi savo pastebėjimais ir mintimis.

Istorija apie klevo lapą.Istorija apie klevo lapą.Gyveno kartą linksmas klevo lapas. Jis

buvo geltonos spalvos. Klevo lapas norėjo susirasti savo tėvus.

Vieną dieną buvo stiprus vėjas ir nupūtė klevo lapą nežinia kur. Baigiant vėjui pūsti, jis pagaliau nutūpė ant kelio. Ten buvo daugybė nukritusių lapų. Už jo staiga atsistojo kažkokie lapai ir jo paklausė: “Ar norėtum būti mūsų vaiku?” Klevo lapas iškart atsakė: „Taip!“

Nuo tos dienos jie gyveno ilgai ir laimingai!