Click here to load reader

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS - VILNIUS TECH

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS - VILNIUS TECH

Microsoft Word - Metodiniai bak.09 po Vyskupaicio siunt po ved pastTRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
Daiva Griškeviien, Jonas Lazauskas
Leidinyje išdstyti bendrieji bakalauro baigiamojo darbo rengimo reikalavimai bei etapai ir terminai, pateikta baigiamojo darbo paskirtis, struktra, aprašyta gynimo procedra.
Metodikos nurodymai skirti Transporto ininerins ekonomikos ir vadybos studij programos bakalaurams ir studij vadovams. Leidin rekomendavo Transporto ininerijos fakulteto studij komitetas Recenzentai: VGTU leidyklos „Technika“ mokomosios metodins literatros knyga ISBN © Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2010
© Andrius Vyskupaitis, 2010 © Aidas Vasilis Vasiliauskas, 2010
© Ramnas Palšaitis, 2010 © Darius Bazaras, 2010
© Daiva Griškeviien, 2010 © Jonas Lazauskas, 2010
3
TURINYS 1. Baigiamojo darbo paskirtis ............................................................ 4 2. Baigiamojo darbo temos pasirinkimas ir tvirtinimas .................... 5 3. Baigiamojo darbo struktra ........................................................... 6 4. Rekomenduojama darbo rengimo metodika ................................ 10 5. Baigiamj darb forminimas .................................................... 13 6. Baigiamj darb tikrinimas ir j gynimas ................................. 15 7. Esmins bakalauro baigiamojo darbo klaidos ............................. 16 Priedai ............................................................................................... 19
4
Darbas turi bti skiriamas praktinms transporto sistemos ar jos sudtini dali problemoms sprsti. Tikslinga orientuotis tai, kad tyrimo objektas bt susijs su Lietuvos transporto sistema ar verslu, logistika, transporto paslaugomis.
Bakalaurai savo baigiamajame darbe privalo kvalifikuotai išanalizuoti literatr ir kitus informacijos šaltinius nagrinjama tema. Btina pateikti išsami darbo objekto veiklos analiz. Jei mon dirba šalies viduje, pakanka atlikti SSGG analiz, jei viduje ir usienyje, btina papildomai atlikti PEST analiz.
Atlikus analiz reikia suformuluoti problem. Vliau taikant inomus teorinius finansins, statistins analizs bei prognozavimo metodus, kitus inomus sprendimo bdus, pasilyti ir praktiškai darbe pritaikyti paangi praktikos ir mokslo patirt sprendiant iškelt problem.
5
1. Atsivelgdamas 1-jame skyriuje išdstytus reikalavimus kiekvienas studentas, vertindamas savo objektyvias ir subjektyvias galimybes, suinteresuotum, pomg, galimyb gauti ir surinkti statistin mediag, savarankiškai pasirenka darbo tem ir derina j su darbo vadovu. Baigiamojo darbo vadov kiekvienam studentui katedra skiria iki rugsjo 30 d.
Tem pavadinimai neturi sutapti su dviej ankstesnij met baigiamj darb temomis.
2. Pasirink ir su baigiamojo darbo vadovais suderin baigiamj darb temas studentai pateikia katedrai. Pateiktos temos svarstomos katedros posdyje. Joms pritarus, studentai gali pradti rengti baigiamj darb.∗
3. Surinkus pradin informacij ir išanalizavus pradinius duomenis, gali paaiškti, kad pasirinkt tem tikslinga koreguoti, t. y. keisti tyrimo objekt, darb apimt, kai kuriuos darbo skyrius, papildyti darb naujais skyriais ir kt. Tokiais atvejais patikslinimai aptariami su darbo vadovu. Patikslint temos pavadinim darbo vadovas turi pateikti katedrai.
4. Bakalaur baigiamj darb temas Transporto ininerijos fakulteto dekanas tvirtina sakymu.
5. Patvirtinus baigiamj darb temas, j keisti negalima (turi išlikti tikslus, dekano sakymu patvirtintas, pavadinimas).
∗ Konkrets terminai nurodyti katedros internetinje svetainje.
6
Eil. Nr. Skyriai, poskyriai
Apimtis puslapiais
1. Antraštinis lapas 2 2. Uduotis 1 3. Anotacija lietuvi ir usienio kalbomis 2 4. Turinys 1−2 5. Paveiksl ir lenteli srašai 1 6. Santrumpos 1 7. vadas 1−2 8. Analitin dalis
8.1. Praktini darb, literatros šaltini nagrinjama tema apvalga ir analiz
4−5
8.2. Esamos padties analiz pagal konkrei tem. 15-20 8.3. Darbo tikslo ir udavini formulavimas 1−2 9. Projektin dalis
9.1. Metodikos parinkimas praktiniam udaviniui sprsti 3−4 9.2.
Praktinio udavini sprendimo alternatyvi variant parinkimas
3−4
10−15
10. Išvados 1−2 11. Silymai 1 12. Literatros srašas 1−2
Iš viso: 50−−−−65 13. Priedai
14. Grafin dalis (gynimui) Min.10 skaidri
7
Pirmasis antraštinis lapas∗. Antrasis antraštinis lapas . Šiame lape yra pateiktos eiluts su
konsultant pavardmis. Jei konsultant nra, šios eiluts nebtinos. Uduotis. Pasirinkus ir suderinus su vadovu baigiamojo darbo
tem, studentas iš vadovo gauna katedros vedjo patvirtint uduot. Uduotyje nurodomi nagrintini klausimai.
Anotacija. Tai trumpi duomenys apie baigiamj darb. Anotacijoje pateikiamas darbo tikslas ir udaviniai, aprašomi
tyrim metodai, pagrindiniai rezultatai. Anotacija turi bti parengta lietuvi ir angl kalbomis.
Turinys. Jame vardijami baigiamojo darbo skyriai ir poskyriai, nurodomi skyri ir poskyri pradios lap numeriai. Turinys pradedamas „Paveiksl ir lenteli srašai“ bei „Santrumpos“ ir baigiamas darbo pried srašu.
Paveiksl ir lenteli srašai. Srašuose nurodomi paveiksl ar lenteli numeriai, pavadinimai ir puslapiai.
Santrumpos. Pateikiamos baigiamajame darbe naudojamos santrumpos ir j paaiškinimai. Tarptautini organizacij arba dokument santrumpos gali bti skliausteliuose papildomai perrašytos originalo kalba, bet btinai paaiškintos lietuviškai.
vadas. Glaustai ir dalykiškai aptariamas pasirinktos temos aktualumas. Iškeliama problema. Trumpai aptariamas tyrimo
objektas, darbo tikslas, udaviniai, naujumas bei jo praktin vert. Analitin dalis. Tai svarbi bakalauro baigiamojo darbo dalis.
Šioje dalyje pagrindiamas baigiamojo darbo temos pasirinkimas. Suformuluojamas darbo tikslas, vardinti sprstini udaviniai.
Analitinje dalyje pateikiama praktini darb sprendiant konkreius udavinius apvalga bei literatros nagrinjamais klausimais analiz.
Darbe pasirinktais metodais analizuojama konkreios firmos, kio subjekto ar reiškinio kin, ekonomin, finansin ir organizacin vadybin veikla. Esant galimybei, rekomenduojama panaudoti bent 3−4 retrospektyvini met statistinius duomenis. Tai
∗ Antraštini lap ir anotacij lietuvi ir angl kalbomis pavyzdi galima
rasti Transporto vadybos katedros internetinje svetainje.
8
Analitinje dalyje btinos nuorodos naudotus literatros šaltinius. (Po iš literatros šaltinio pateikiamo teiginio, nurodoma naudoto literatros šaltinio autoriaus pavard, leidimo metai, cituojami puslapiai (cituojam puslapi galima nenurodyti) paprastuose skliaustuose. Citatos pateikiamos kabutse, nurodant literatros šaltinio numer ir puslap.)
Analitin dalis iliustruojama schemomis, grafikais, diagramo- mis. Rekomenduojama analitins darbo dalies apimtis – 20–25 puslapiai.
Projektin dalis. Ji turi bti login analitins dalies tsa. Šioje dalyje, remiantis analitins dalies rezultatais, studentas pateikia ir pagrindia konkreius problemos sprendimo bdus. Jei yra alternatyvi sprendim, tai kiekvienas j išnagrinjamas, ekonomiškai vertinamas ir parenkamas racionalus variantas. Turi bti atsivelgiama paangiausi ms šalies ir usienio patirt. Nurodant bdus, kaip greiiau gyvendinti silymus, rekomenduojama stengtis daugiau naudoti ekonominius- matematinius metodus, informacini program paketus. Pabaigoje pateikiamas bendras ekonominis sprendim vertinimas ir efektyvumo skaiiavimas.
Projektin dalis taip pat iliustruojama schemomis, grafikais, diagramomis.
Išvados ir silymai. Jose turi atsispindti tai, kas konkreiai padaryta darbe, turi bti nurodyti analizs metu nustatyti privalumai ir trkumai, j šalinimo priemons ir perspektyvos. Išvados ir silymai formuluojami remiantis darbo metu gautais rezultatais. Btina vengti tušiaodiavimo ir su turiniu nesusijusi samprotavim. Išvados ir silymai darbe turi bti pateikti atskirai. Jie turi bti esminiai, konkrets ir trumpi. Išvados ir silymai numeruojami.
9
Darbo pabaigoje po išvad ir silym turi bti baigiamojo darbo autoriaus parašas.
Rekomenduojama projektins dalies apimtis – 15–20 puslapi. Literatra. Reikalavimai literatros srašui pateikiami 6-ajame
priede. Priedai. Baigiamojo darbo priedai − tai papildoma mediaga,
glaudiai susijusi su nagrinjama tema, surinkta autoriaus ir naudota darbe. Prieduose taip pat pateikiama autoriaus parašytos ir darbe naudotos programos, didesns apimties skaiiavimai bei iliustracijos ir kt. Pagrindiniame tekste turi bti nuorodos atitinkam pried. Darbuose priedai nuo aiškinamojo rašto atskiriami lapu su urašu „PRIEDAI“ lapo centre. Prieduose btina pateikti autoriaus skelbt straipsni (jei jie yra) kopijos. Kiekvienas priedas pradedamas nauju puslapiu. Viršutiniame dešiniajame kampe didiosiomis raidmis urašoma: Nr. priedas. Priedo pavadinimas urašomas emiau didiosiomis raidmis. Kai pried yra daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabiškais skaitmenimis. Pavyzdiui: 1 priedas, 2 priedas ir t. t.
10
Bakalauro baigiamojo darbo rengimo login schema pateikta 1 pav.
Darbas bei jo pristatymas pagal struktr turi turti dvi aiškias dalis: analitin ir projektin.
Pirmojoje dalyje turi bti analizuojama konkreti mon arba kitas konkretus tyrimo-analizs objektas, pritaikant turim teorini ini patirt atpainti procesus bei problemas, taiau šioje dalyje „neperrašant“ vadovli. Šioje dalyje taip pat turi bti vardijama problema bei jos prieastys.
Darbas yra pradedamas nuo atitinkam prielaid formulavimo. Prielaidomis autorius vardija problemos šaltinius bei j keitimo, siekiant išsprsti problemas, galimybes ir bdus, pvz., „darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo mons darbuotoj skatinimo sistemos, kuri yra keistina, nes našumas, lyginant su kitomis monmis, nra didelis“. Analitinje dalyje autorius turi susieti tarpusavyje tris esminius dalykus – vardyt problemos atsiradimo šaltin (konkretus, projektuotinas bei keistinas objektas), vardyti problem, kuri šis objektas sukuria, bei parodyti, kad ši problema yra aktuali ir ji kuria esam padt, kuri, autoriaus nuomone, turi bti pakeista.
Antrojoje, projektinje, dalyje turi bti pateikiamas paties autoriaus sukurtas problemos atsiradimo šaltini, t. y. konkrei objekt ar proces, dl kuri atsiranda problem (tai reikia rodyti pirmojoje dalyje) keitimo ar šalinimo projektas (-ai).
Projektin dalis prasideda vardijant nagrinjamo objekto, problemos šaltinio keitimo priemones, kitaip tariant − problem sprendimo variant aprašymu. Atsivelgiant darbo sudtingum, gali bti aprašyti keli udavini sprendimo variantai, kuriais bus sukurtas naujas pakeistas objektas neturintis nagrinto objekto trkum. Pvz., nagrinjant moni konkurencin pranašum rinkoje, buvo nustatyta, kad mons konkurencingumas priklauso nuo mons darbo našumo. Darbo našumas tiesiogiai yra veikiamas darbuotoj motyv sistemos, kuri yra netinkama, nes joje vyrauja nematerialaus
11
motyvavimo formos, todl jas reikia papildyti efektyviomis materiali motyv formomis. Šis pakeitimas sukurs nauj problemin lauk, kuriame neliks esam problem bei sukurs nauj aplink, kuri autorius turi vertinti ir rodyti, kaip jo silomi pakeitimai bei sukurtas rezultatas j paveiks. Darbo kokybs nemenkina autoriaus pastabos, kad gali atsirasti nauj problem, bei j poveikio bei dydio vertinimas.
Šioje dalyje btina akcentuoti autoriaus asmenin indl. Antrojoje dalyje taip pat turi bti pateikiama autoriaus sukurto projekto aprobavimas – projekto naudingumo finansinis ar vadybinis rodymas bei pateikiamas bendrasis jo realizavimo padarini naudingumas.
Analizuojant esam padt bei rengiant veiklos tobulinimo projektus darbe btina panaudoti statistins analizs, prognozavimo ar kitus inomus metodus, tinkanius darbo problemai sprsti.
Darbas ir jo pristatymas baigiamas išvadomis ir silymais. Išvados ir silymai yra susij su darbo eiga. Išvados turi
lakoniškai apibendrinti teorins dalies analizs svarbiausius rezultatus, silymai turi bti logiškai susij su keitimo procesais, kurie, kaip pavyzdys, yra paymti 1 pav. A, B, C raidmis.
1 pav. Bakalauro baigiamojo darbo rengimo login schema
12
Problema, probleminis laukas
Pakits probleminis laukas
Baigiamojo darbo kokyb ir jo vertinimas nemaai priklauso nuo jo forminimo. Daug dmesio reikia skirti kalbos ir rašto kultrai, darbo dokumentiškumui, grafikams ir kitai vaizdinei mediagai forminti, literatros srašui sudaryti ir darbui rišti.
Tekstas rašomas A4 formato balto neliniuoto popieriaus lapo vienoje pusje. Intervalas − 1,5, parašts: kairje − 30 mm, dešinje − 10 mm, viršutin − 20 mm, apatin − 20 mm.
Tam tikrais atvejais iliustracijos ir lentels A4 formato lapuose gali bti pateiktos išilgai lapo, taiau pats lapas aplank segamas tik vertikaliai.
Teksto pastraip pirmosios eiluts spausdinamos vienodu ne didesniu kaip 22 mm atstumu nuo kairiosios parašts.
Tekstas skirstomas skyrius, poskyrius, jei btina, ir skyrelius. Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Numeris nuo skyriaus antrašts atskiriamas tašku.
Poskyriai skyriaus viduje numeruojami dviem arabiškais skaitmenimis, kuri pirmasis reiškia skyriaus numer, o antrasis − to skyriaus poskyrio numer. Jie vienas nuo kito ir poskyrio antrašts atskiriami taškais.
Jei tekstas dar skirstomas ir skyrelius, tai numeravimo principas išlieka tas pats. Treiasis arabiškas skaiius reiškia skyrelio numer.
Skyriaus pavadinimas rašomas didiosiomis raidmis ir simetriškai išdstomas per lapo plot. Poskyri ir skyreli pavadinimai rašomi maosiomis raidmis ir simetriškai išdstomi per lapo plot.
Norint patogiau išdstyti ir akivaizdiau palyginti rodiklius ar kitus skaitinius duomenis, juos galima surašyti lentel, o ekspe- rimentinius ar teorini skaiiavim duomenis arba algoritmus galima pateikti paveiksluose. Aiškinamajame rašte pateikt lenteli, paveiksl, formuli numeracija yra ištisin.
14
Briniuose, schemose bei tekste miest, valstybi ir kiti pavadinimai rašomi lietuviškai.
Išsams darbo forminimo reikalavimai pateikti metodinje priemonje: P. Gerdinas, V. Plakys. Bendrieji akademiniai darb forminimo reikalavimai. Vilnius: Technika“. 2005. 76 p.
15
Pirmasis baigiamj darb tikrinimas katedroje vyksta vasario– kovo mnesiais. Atsiskaitymui pateikiama analitin dalis bei projektins dalies gairs.
Antrj baigiamojo darbo tikrinim katedra organizuoja gegus mnesio pradioje. Tam laikui turi bti iš esms parengtas visas baigiamasis darbas.
Treiasis tikrinimas vyksta gegus mnesio viduryje tik atsiliekantiems nuo grafiko studentams.
Prieš mnes, kai prasideda viešas darb gynimas, sudaromi bakalaur laipsnio suteikimo komisijos posdi grafikai, kuriuose nustatomi kiekvien dien darbus ginani student srašai, ir, kai juos patvirtina Rektorius, katedra paskelbia juos viešai.
Recenzuoti baigiamieji darbai katedros vedjui teikiami rišti, pasirašyti vadovo, su vadovo parašytu atsiliepimu 10 d. iki gynimo.
Bakalauras ubaigt baigiamj darb gynimo dien pateikia Bakalauro laipsnio suteikimo komisijai (BLSK).
Ginant baigiamj darb, bakalauras savo kalboje (7−8 min.) turi trumpai ir konkreiai išdstyti, koks udavinys jam buvo iškeltas, kaip jis j išsprend, kas sprendimuose nauja, originalu. Bakalauro kalbos santrauka turi atitikti jo darbo turin. Savo pristatym bakalauras iliustruoja skaidrmis.
Baigiamieji darbai ir j gynimas vertinami udarame BLSK posdyje. vertinimai viešai skelbiami kiekvieno BLSK posdio pabaigoje.
Esant btinybei bei atsivelgiant objektyvias aplinkybes, baigiamj darb tikrinimo tvarka gali bti koreguojama katedros vedjo potvarkiu.
Tiksli tikrinim data skelbiama katedros skelbim lentoje bei katedros internetinje svetainje.
16
Daniausiai pasitaikanias bakalauro baigiamojo darbo klaidas galima priskirti prie turinio, forminimo bei projektini klaid grupi. Darbas laikomas neskmingu, jei jame bus ši esmini klaid:
• nra aiškiai suformuluotas darbo tikslas – tai daniausiai pasitaikanti klaida. Darbo tikslas turi bti formuluojamas aiškiai, tiksliai, vengiant dviprasmybi bei neapibrtum. Blogai, tiksliau, neaiškiai suformuluotas darbo tikslas neleidia autoriui susitelkti ties esmine darbo tema, atsiranda daug nereikaling aprašomojo pobdio teksto intarp, darbas tampa deklaratyvus;
• darbas neatitinka temos – klaida, kuri parodo kelet problemini darbo rengimo aspekt: arba darbas buvo „perrašytas“ pagal turim pavyzd, kurio tema nra analogiška darbo temai, arba darbo turinys buvo pakeistas darbo rengimo metu. Siekiant išvengti tokios klaidos, btina sekti darbo rengimo eig ir j derinti prie esamos temos. Prireikus ir atsivelgiant galiojanius terminus, btina tem koreguoti;
• nra elementaraus svok suvokimo – tai atskleidia autoriaus nekompetentingum. Svokos, apibrimai turi bti naudojami aiškiai suvokiant j prasm bei esm ir tinkamum konteksto atvilgiu. Netikslus svok naudojimas menkina darbo kokyb ir darbas negali bti pripaintas kaip tinkamai parengtas;
• darbo udaviniai neatitinka darbo tikslo – daniausiai pasitaikanti klaida, rodanti autoriaus nesugebjim susitelkti ties nagrinjama problema bei jos sprendim paieška. Analogiška klaida – darbe pateikti keli tikslai. Btina akcentuoti, kad darbas turi turti vien aiškiai suformuluot tiksl, kuris turi atsakyti klausim „ko siekiama darbu?“, šalia turi bti pateikiami darbo udaviniai, logiškai ir glaudiai susij su darbo tikslu ir atsakantys klausim „k konkreiai reikia padaryti, gyvendinant darbo tiksl?“;
• nra aiškiai suvokta sprendiamoji problema – klaida, rodanti nesugebjim formuluoti ir vardyti darbo problemos esm.
17
Nesugebant formuluoti problemos bei jos sprendimo sistemos, gaunamas aprašomojo pobdio darbas, kuris nra kokybiškas ir negali bti pripastamas tinkamai parengtu;
• nra vardintas darbo eksperimento-tyrimo objektas. Atliekant projektavimo darbus, btina vardyti konkret keitimo objekt – reiškin, proces, daikt, mechanizm ir pan. Nesugebant vardyti keitimo objekto, darbas yra deklaratyvus, aprašomojo pobdio;
• nra siloma konkreios problemos sprendimo sistemos. Ši klaida rodo, kad autorius nra suformulavs ir visiškai formins darbo praktins-projektins dalies. Darbas negali bti vertinamas kaip iki galo atliktas;
• nra pateiktas darbo rezultat aprobavimas (vertinimas). Pasiektus rezultatus btina aprobuoti, rodyti j reikšmingum bei vertinti juos pagal kokybinius ir kiekybinius kriterijus. Šis vertinimas btinas, norint rodyti rezultat kokyb bei atlikto darbo aktualum ir reikšm;
• darbas parašytas nerišliai – mintys padrikos, naudojami skirtingi rašymo stiliai, nra atskir darbo dali loginio ryšio. Visi šie argumentai rodo, kad darbas nra pakankamai kokybiškas, j sunku suvokti, jis nra „vientisas“;
• nesilaikoma formalij darbo rengimo reikalavim. Visi šie reikalavimai privalo atsispindti darbo turinyje. Nesant reikiam darbo dali ar netinkamai jas forminus – darbo kokyb nra patenkinama ir darbas negali bti skaitytas;
• nra atskirtos išvados nuo silym. Darbo išvados turi atspindti apibendrinimus, kuriuos galima padaryti vertinant teorins-analitins dalies gautus rezultatus. Silymai turi bti tiesiogiai susij su projektine veikla bei autoriaus silomais pakeitimais;
• teorin dalis nra atskirta nuo praktins dalies – tai dana klaida, susijusi su autoriaus nesugebjimu darbe atsieti analiz nuo sintezs;
• nekonkreios išvados ir silymai – dana ir turinio, ir apipavidalinimo klaida;
18
• nra aiškiai suformuluoto vado. Darbo vade btina sutelktai pristatyti svarbiausius darbo elementus – nagrinjamas problemas ir j aktualum, darbo tiksl, udavinius bei kitus elementus pamintus 1 skyriuje. Problema yra ta, kad daugelis autori nesugeba sutelktai pristatyti savo darbo vade. vadas turi bti ne tuši deklaracij rinkinys, o glausta viso darbo santrauka.
• palikta gramatini klaid. Šiurkšti darbo forminimo klaida, dl kurios darbas negali bti vertinamas daugiau nei „gerai“;
• yra teksto tvarkymo klaid: − kablelis, taškas, dvitaškis, kabliataškis dedami iškart po
odio ir tik po to daromas tarpelis; − tarpeliu atskiriama skaiius ir jo dimensija, pvz., „4 m“,
„2008 m.“, „3 %“ ir t. t.; tarpeliu atskiriami šimtai, tkstaniai ir t. t., pvz., „4 304 050“. Šiuo atveju geriausiai dti fiksuot tarpel (Shift+Ctrl+tarpas);
− negalima skaiiaus palikti vienoje eilutje, o jo dimensij kelti kit eilut;
− kabuts tekste dedamos taip „“; − taškas nededamas po trumpinim „m“ (metras), „km“
(kilometras), „Lt“ (litas), „g“ (gramas) ir t. t.; taškas dedamas po trumpinim „d.“ (diena), „g.“ (gatv), „e.“ (era) ir t. t.
− trumpas brkšnelis be tarpeli „-“ dedamas, kai skiriami du gretutins reikšms odiai, pvz., „socialinis-eko- nominis“, „materialinis-techninis“, „transporto-ekspedici- ns“ ir t. t.
− ilgas brkšnys „–“ (Ctrl+-) su tarpais dedamas, kai praleistas odis „yra“, pvz., „Transportas – kio šaka...“, „Šios knygos tikslas – supaindinti...“; ilgas brkšnys be tarpeli dedamas, kai ymimas atstumas arba laikas nuo – iki, pvz., „1990–2000 metai“, „per dien teko nuvaiuoti 500–700 km“;
− daugybos enklas yra „ד (Alt+0215), o ne x.
19
20
21
Keleivinis transportas, 2005
1 pav. Keleivinio transporto struktra Toliau pateikiama silomos pardavimo organizavimo sistemos
privalum ir trkum lentel. 1 lentel. Transporto sistemos esami privalumai ir trkumai
PRIVALUMAI TRKUMAI
Iš 1 lentels matome, jog siloma pardavim sistema turi daug daugiau pranašum nei trkum.
Pardavim organizavimo sistemos tiktin efektyvum galima vertinti šia formule:
S
24
6 priedas LITERATROS SRAŠO SUDARYMO REIKALAVIMAI MONOGRAFIJ, RINKINI APRAŠYMAS Apraš sudaro šie pagrindiniai elementai: Autoriaus (-i) pavard ir inicialas (btina). Jeigu autori yra trys,
rašomos vis pavards, jeigu daugiau – gali bti pirmo autoriaus pavard, po to rašoma et al. Po pavards prieš inicial rašomas kablelis, po kiekvieno asmenvardio – kabliataškis, prieš sutrumpinim et al. – kablelis.
Išleidimo data (btina). Rašoma kaip šaltinyje, po datos dedamas taškas. Jei tas pats autorius tais paiais metais paskelb daugiau nei vien cituojam ar nurodom šaltin, prie leidimo met reikia rašyti raides a, b, c, …
Antrašt (btina). Rašoma leidinio originalo kalba kursyvu. Leidini rus ar kita kalba po originalaus pavadinimo lautiniuose skliaustuose rašomas vertimas lietuvi kalb. Antrašts kin ar panašia kalba transliteruojami (lotyninami) naudojantis tarptautiniais transliteravimo standartais. Didij raidi rašyba turi atitikti dokumento kalboje, kuria pateikiama nuoroda, nusistovjusi praktik. Leidinyje turi bti išlaikyta vienoda rašyba. Pvz.: visi odiai pavadinimuose angl kalba rašomi iš didij raidi arba visi iš maj.
Paantrašt (nebtina). Laida (btina). Pvz.: 5-oji laida. 3-ioji pataisyta ir papildyta laida. Išleidimo vieta (btina). Miestas, kuriame buvo išspausdinta knyga,
rašomas originalo kalba kaip šaltinyje. Jeigu knyga išleista keliose vietose, rašoma pirmoji arba visos kaip šaltinyje. Prieš leidyklos pavadinim rašomas dvitaškis, jeigu leidjas šaltinyje nenurodytas – kablelis.
Išleidusi leidykla (nebtina). Apimtis (nebtina). Apimtis gali bti nurodyta puslapi, lap, skili
ir pan. skaiiumi. Standartinis numeris (ISBN). Neprivalomas aprašant dokumento
dal, straipsnius serialiniuose leidiniuose. Po jo dedamas taškas.
25
PAVYZDIAI:
Depressed Regions of the Country: Summary of Doctoral Dissertation. Vilnius Gediminas Technical University. Vilnius: Technika. 24 p.
Fiedler, K.; Schlorke, W. 1975. Grundlagen der Bautechnologie. Berlin: VEB Verlag für Bauwesen. 255 S.
Kazragis, A.; Gailius, A. 2006. Kompozicins mediagos ir dirbiniai
su gamtiniais organiniais upildais [Composite materials and product containing natural organic aggregates]. Vilnius: Technika. 184 p. ISBN 9955-28-060-3.
Lominadze, D. G. 1981. Cyclotron Waves in Plazma. Translated by A. N. Dellis. 1st ed. Oxford: Pergamon Press. 206 p. ISBN 0-08- 021680-3.
Long, E. R. and Morgan, L. G. 1991. The Potential for Biological
Effects of Sediment-sorbed Contaminants Tested in the National
Status and Trends Program. NOS OMA 52. NATIONAL Oceanic and Atmospheric administration, Seattle, WA.
Vitkus, E. 2004a. Kontemplationen. Mainburg: Holzwege Verlag.
, . 1979. [Leman, E. Statistini hipotezi tikrinimas]. : . 408 .
STRAIPSNI IŠ KNYG, MOKSLO DARB RINKINI, KONFERENCIJ MEDIAG APRAŠYMAS Apraš sudaro šie pagrindiniai elementai: Autoriaus (-i) pavard ir inicialas (btina). Jeigu autori yra trys,
rašomos vis pavards, jeigu daugiau – gali bti pirmo autoriaus pavard, po to rašoma et al. Po pavards prieš inicial rašomas kablelis, po kiekvieno asmenvardio – kabliataškis, prieš sutrumpinim et al. – kablelis;
Išleidimo data (btina). Rašoma kaip šaltinyje, po datos dedamas taškas. Jei tas pats autorius tais paiais metais paskelb daugiau
26
nei vien cituojam ar nurodom šaltin, prie leidimo met reikia rašyti raides a, b, c, …
Antrašt (btina). Rašoma straipsnio originalo kalba. Didij raidi rašyba turi atitikti dokumento kalboje, kuria pateikiama nuoroda, nusistovjusi praktik. Leidinyje turi bti išlaikyta vienoda rašyba. Pvz.: visi odiai pavadinimuose angl kalba rašomi iš didij raidi arba visi iš maj. Prieš šaltin, kuriame išspausdintas straipsnis, po kablelio rašoma „iš“ arba „in“ tiesiu šriftu).
Leidinio, kuriame išspausdintas straipsnis, antrašt (btina). Rašoma kursyvu.
Išleidimo vieta (btina). Miestas, kuriame buvo išspausdinta knyga, rašomas originalo kalba kaip šaltinyje. Jeigu knyga išleista keliose vietose,…