VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

Žemėtvarkos ir geomatikos institutas

Justė Urbaitienė

Kauno rajono savivaldybės urbanizacijos ypatumai

Magistro baigiamasis darbas

Žemėtvarkos studijų programa, valstybinis kodas 621H91001

Aplinkos inžinerijos studijų kryptis

Vadovė doc. dr Virginija Gurskienė __________ _________

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta doc. dr. Jolanta Valčiukienė _________ _________

(Instituto direktorius) (Parašas) (Data)

Akademija, 2019

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA – 5, 2019 m. gegužės

8 d.)

Pirmininkė dr. Vilma Sudonienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Nariai:

1. Doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė-Neklejonovienė, Vytauto Didžiojo universitetas;

2. Audrius Petkevičius, Advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“;

3. Doc. dr. Donatas Rekus, Vytauto Didžiojo universitetas;

4. Doc. dr. Jolanta Valčiukienė, Vytauto Didžiojo universitetas;

Recenzentas lekt. dr. Marius Aleknavičius __________ _________

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Oponentas prof. dr. Pertras Punys __________ _________

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

3

Urbaitienė Justė. Kauno rajono savivaldybės urbanizacijos ypatumai. Magistrantūros studijų

baigiamasis darbas. Žemėtvarkos studijų programa. Mokslinė vadovė: doc. dr. Virginija

Gurskienė. Žemėtvarkos ir geomatikos institutas, Vandens ūkio ir žemėtvakos fakultetas,

Vytauto Didžiojo universitetas. Akademija, 2019.

Santrauka

Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro 70 psl., 27 paveikslai, 20 lentelių, 69

literatūros šaltiniai, 11 priedų.

PRASMINIAI ŽODŽIAI: darna, užstatytos teritorijos, urbanizacijos plėtra.

Tyrimo objektas: Kauno rajono savivaldybės urbanizuotos teritorijos.

Tyrimo tikslas – apžvelgti urbanizacijos ypatumus Kauno rajono savivaldybės seniūnijose.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti darnios plėtros siekius savivaldybių bendruosiuose planuose.

2. Nustatyti veiksniu, turinčius įtaką užstatytų teritorijų kaitai.

3. Apžvelgti urbanizacijos plėtrą ir užstatytų teritorijų bei gyventojų pasiskirstymą.

4. Atlikti seniūnijų urbanizacijos vertinimą.

Tyrimo metodai: literatūros šaltinių, statistinių duomenų, teritorijų planavimo dokumentų bei

matematinė statistinė analizė ir daugiakriterinė analizė, naudojant Visual PROMETHEE

programą.

Tyrimo rezultatai:

pirmojoje darbo dalyje, atliekant darnios plėtros kiekybinę analizę, apžvelgti Kauno miesto ir

Kauno rajono savivaldybių teritorijų bendrieji planai. Nustatyta, kad Kauno miesto

savivaldybė didžiausią dėmesį skiria urbanizacijai, o rajono savivaldybė – gamtinės aplinkos

apsaugai;

antrojoje darbo dalyje apžvelgiant miestų plėtros tendencijas, pastebima sparti priesmiestinių

urbanizuotų teritorijų plėtra. Didžiausi užstatytų teritorijų plotai yra seniūnijose, kuriose

išsidėstę miestai, bei geriausias rekreacines sąlygas turinčiose seniūnijose;

trečiojoje darbo dalyje analizuoti veiksniai, turintis įtaką užstatytų teritorijų plotų ir gyventojų

pasiskirstymui.

ketvirtojoje darbo dalyje nustatyta, kad brangiausia žemės ūkio paskirties žemė yra

Kačerginės, Užliedžių ir Domeikavos seniūnijose, o patraukliausia seniūnija kurtis –

Raudondvaris, mažiausiai patraukli – Domeikava.

Pagrindinės isvados arba teorinė ir praktinė darbo reiksmė: Kauno rajono savivaldybėje

urbanizacijos plėtrai yra palankios sąlygos, nes per pastaruosius septynerius metus gyventojų

4

skaičiaus padidėjimas atitinka bendrajame plane prognozuotąjį optimistinį variantą. Nustatyta,

kad užstatytų teritorijų plotui didžiausią įtaką turi trys veiksniai: seniūnijos plotas, atstumas

iki regiono centro, žemės rinkos vertė. Urbanizuotų teritorijų plėtrai didžiausias poreikis yra

Karmėlavos, Akademijos, Ringaudų ir Raudondvario seniūnijose, mažiausias – Čekiškės

seniūnijoje.

Tyrimo rezultatai publikuoti: Jaunasis mokslininkas 2019: studentų mokslo darbai.

5

Urbaitienė Justė. Peculiarities of Urbanization of Kaunas District Municipality. Master

Graduation Thesis in the study programme Land Management. Scientific adviser: assoc. prof.

dr. Virginija Gurskienė. Institute of Land Management and Geomatics, Faculty of Water and

Land Management, Vytautas Magnus University. Akademija, 2019.

Summary

Master Graduation Thesis consists of 70 pages of the explanatory text, 27 Figures, 20

tables, 69 references, 11 appendixes.

KEY Words: sustainability, built-up areas, urbanization development.

Research object: Urban areas of Kaunas District Municipality.

Research aim: evaluate the peculiarities of Kaunas district municipality urbanization.

Objectives:

1. Observe and review the set sustainability goals regarding council general plans (i.e.

municipality/elderships)

2. Determine the factors that influence change in built-up areas

3. Observe and review the development of urbanisation in specific areas and the

population spreads in those areas

4. Carry out an evaluation and scoring for urbanisation for the specific local councils (i.e.

municipalities/elderships)

Research methods: analysis of literature sources, statistical and territory planning documents

as well as mathematical statistical analysis and a multicriterial analysis using the Visual

PROMETHEE software.

Research results:

In the first part of the carried-out research whilst carrying out the sustainable

development quantitative analysis that observes Kaunas city and Kaunas city district councils

territory general plans, an observation was made that the city of Kaunas council is assigning

most of their attention and priorities to urbanisation plans, however the smaller district

councils are more focused on nature preservation plans.

The second part of the research that reviews the city development trends observed a rapid

growth in smaller suburb urbanised areas. The largest built up areas are in the suburb council

regions where the cities are deployed, which also included local councils that have the best

recreational conditions already established.

The third part of the research analysis specific factors, their influence and the spread of the

local populations on built-up territories.

6

The fourth part of the research concludes that the most expensive agricultural land is in the

subdistricts of Kacergine, Uzliedziai and Domeikava councils, the most attractive council for

development being Raudondvaris whilst the least attractive being Domeikava.

Conclusions and practical application of the project: Key findings or the theoretical and

practical implications: Kaunas District council has favourable conditions for the development

of urban areas, because during the past seven years the growth of the population corresponded

well to the projected optimistic scenarios that were made in the city of Kaunas council’s

general plans. It was determined that the three most influential factors for the for territories

being built-up were: the area of the council itself, the distance to the centre of regions and the

market value of the local land. The greatest need for urbanised development is for territories

in Karmelava, Akademija, Ringaudai and Raudondvaris councils, the least being – Cekiskes.

Research results published on: The Young Scientist 2019: The Student Research Works.

7

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal

teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė

struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos

principai.

Detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens

kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo

reglamentas.

Savivaldybė – tai Lietuvos Respublikos administracinis teritorijos vienetas, kurį valdo

gyventojų išrinktos savivaldos institucijos. Ji sudaroma iš gyvenamųjų vietovių.

Seniūnija – tai tam tikroje savivaldybės teritorijoje veikiantis savivaldybės

administracijos struktūrinis teritorinis padalinys.

Urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose

planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų

koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir

valstybiniais miškais miestuose.

Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai

užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai

naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

SUTRUMPINIMAI

BP – bendrasis planas;

ŽP – žemėtvarkos projektai;

ŽIS – žemės informacinė sistema

8

TURINYS

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 9

1. LITERATŪROS APŽVALGA.......................................................................................... .......10

1.1 Urbanizuotų teritorijų struktūra ............................................................................................... 10

1.2 Kauno rajono planavimo analizė ............................................................................................. 14

1.3 Kauno rajono kraštovaizdžio kaita .......................................................................................... 17

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI .................................................................................... 22

3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ..................................................................... 23

3.1 Tyrimo metodai ................................................................................................................ 23

3.2 Tyrimo objektas ................................................................................................................ 25

4. KAUNO IR KAUNO MIESTŲ DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJŲ ANALIZĖ ......... 27

4.1 Dabartinė Kauno ir Kauno rajono miestų situacija .......................................................... 27

4.2 Darnaus vystymosi planavimas Kauno ir Kauno r. savivaldybės dokumentuose ............ 31

4.2.1 Darni teritorijų plėtra bendruosiuose planuose ............................................................. 31

4.2.2 Darnumo principų taikymas instituciniu lygmeniu ....................................................... 36

5. URBANIZACIJOS KAITOS TENDENCIJOS ....................................................................... 39

5.1 Urbanistinis karkasas ........................................................................................................ 39

5.2 Urbanistinio karkaso plėtojimas ....................................................................................... 42

5.3 Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų analizė ................................................................... 45

6. PLĖTROS POTENCIALAS IR FIZINĖS PLĖTROS POREIKIS ........................................... 48

6.1 Gyventojų skaičiaus kaita ................................................................................................. 48

6.2 Užstatytų teritorijų plotų kaita .......................................................................................... 51

6.3 Nekilnojamojo turto vertė ................................................................................................ 55

6.4 Veiksniai turintys įtaką užstatytų teritorijų plotui ............................................................ 58

6.5 Seniūnijų urbanizacijos įvertinimas ................................................................................. 59

6.5.1 Uždavinio formulavimas ir pradiniai duomenys (PROMETHEE) ............................... 59

6.5.2 Sprendimas PROMETHEE programa ........................................................................... 64

IŠVADOS ...................................................................................................................................... 72

LITERATŪROS SĄRAŠAS ......................................................................................................... 73

PRIEDAI ....................................................................................................................................... 79

9

ĮVADAS

Urbanizuotos teritorijos – tai statiniais bei įrenginiais užstatyti žemės plotai, taip pat ir

kompaktiško užstatymo kaimai (kai gyventojų tankumas ne mažesnis kaip 30 gyv./ha). Jų

plėtra aplinkinėse teritorijose numatoma rengiant valstybės teritorijos dalies ir savivaldybių

teritorijų bendruosius planus (toliau – BP): juose nurodomi (žemės naudojimo prioritetai bei

zonos su skirtingais reglamentais statybų išdėstymui (Aleknavičius P. 2010).

Temos aktualumas. Didžiųjų Lietuvos miestų ir jų priemiestinių teritorijų plėtra vyksta

taškiniu būdu, nesilaikant bendruosiuose planuose suplanuotų funkcinių zonų ir užstatymo

intensyvumo. Miestų ir priemiesčių teritorijų plėtros uždaviniai yra kompleksiškai plėtoti šių

teritorijų urbanistinę infrastruktūrą, didinti jų gyvenamosios ir socialinės aplinkos

patrauklumą, racionaliai panaudojant neužstatytas teritorijas, esančias gyvenviečių ribose,

didinant užstatymo tankį infrastruktūros galingumų ir teritorijų rezervus turinčiose

teritorijose. Didieji miestai pirmieji patiria urbanizacijos procesus, tačiau palaipsniui

urbanizacijos procesai turi įtakos ir mažesnėms gyvenamosioms vietovėms. Urbanizuotas

kraštovaizdis yra labai dinamiškas, sudėtingas ir daugiafunkcinis. Todėl išsamūs

kraštovaizdžio kaitos stebėjimai yra labai svarbūs, kad laiku būtų priimami svarbūs

sprendimai (Antrop, 2004). Kauno rajonas sparčiai auga, čia daugėja gyventojų, todėl aktualu

išnagrinėti Kauno rajono urbanizacijos ypatumus atskirai kiekvienoje seniūnijoje.

Mokslinis naujumas. Teritorijų planavimo metodų taikymo urbanistikoje tema yra

gana plačiai plėtojama tiek visoje Europoje, tiek ir Lietuvoje. Šiame darbe apžvelgiamos

urbanizacijos kryptys savivaldybėje, esančio šalia antro pagal dydį Lietuvos miesto,

urbanizuoto kraštovaizdžio kaita. Surinkus ir išanalizavus pagrindinius teritorijų urbanizacijos

rodiklius Kauno rajono savivaldybėje, nustatyti veiksniai, turintys įtakos užstatytų teritorijų

kaitai. Detalūs tokio pobūdžio tyrimai nebuvo atlikti.

Darbo struktūra. Darbą sudaro: įvadas, literatūros apžvalga, naudotos literatūros

sąrašas. Darbo apimtis – 21 puslapių. Bibliografinį aprašą sudaro 43 šaltiniai.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Urbanizuotų teritorijų struktūra

Urbanizacija – socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos,

miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu.

Svarbiausias urbanizacijos požymis – spartus gyventojų, priklausančių kaimo

bendruomenėms, mažėjimas ir daugėjimas dirbančiųjų kitose šakose (ne pirminėje žemės ūkio

gamyboje). Pavyzdžiui, buvęs kaimas labai greitai įgyja pagrindinius urbanizuotos teritorijos

bruožus kai nutiesiamos naujos gatvės, įrengiamos aikštelės, įkuriami prekybos bei buitinių

paslaugų centrai, atidaromos mokyklos, darželiai, sveikatos apsaugos ir kultūros įstaigos.

Kauno rajone yra 25 seniūnijos (1.1 pav.), kuriose išsidėstę 371 kaimai, 9 miesteliai ir

3 miestai (Kauno...,2018).

1.1 pav. Kauno rajono seniūnijos (Kauno..., 2018 a)

Šiandien Kauno rajonas – vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų rajonų šalyje.

Jo plotas – 149,6 tūkst. ha. Nacionalinis statistikos departamentas liepos 1 d. užfiksavo, kad

Kauno rajone buvo registruoti 91085 gyventojai (2017 m. pradžioje). Turimais duomenimis

2013 m. iki 2017 metų gyventojų skaičius paaugo 5.4 proc., kas metus šokteldamas

vidutiniškai po 1196 gyventojo į viršų. Taip pat Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, 2017 metais sausio - lapkričio mėnesiais, Kauno rajone užfiksuota didžiausia

natūrali gyventojų kaita, vienintelė Kauno apskrityje turinti teigiamą rodiklį +22 (Kauno…,

11

2018 a). Per paskutiniuosius analizuotus metus Kauno rajone matoma gyventojų skaičiaus

didėjimo tendencija (1.2 pav.).

1.2 pav. Gyventojų skaičius metų pradžioje Kauno rajone (Kauno..., 2018 a)

P. Aleknavičius (2007), nagrinėdamas žemės naudmenų kaitos ypatumus Lietuvos

kaimiškuose rajonuose, teigia, kad žemės ūkio naudmenų plotai per pastaruosius

dešimtmečius sumažėjo, o nepalankiose ūkininkauti žemėse – sumažėjimas labai ryškus.

Analogiškus kaimo raidos poyčius aprašė ir J. Jasaitis (2006), kartu išryškinęs besikeičiančias

kaimo funkcijas. Autorius taip pat teigia, kad reikėtų įvairinti ūkinę veiklą kaime, nes tai

leistų pagerinti kaimo žmonių gyvenimo kokybę, kadangi kaimiškose vietovėse gyvenančių

žmonių veikloje žemės ūkio veikla jau nėra pagrindinė funkcija.

Jau kelias dešimtis metų ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse yra pastebimos

naujos gyventojų migracijos tendencijos – miestai auga daugiausia dėl kaimo žmonių

migracijos. Gyventojų migracija iš kaimo į miestus vis dar yra labai didelė, siekiant

asmeninės naudos, geresnio išsilavinimo, uždarbio ir pan. Turtingi ir viduriniosios klasės

statusą pasiekę miestiečiai nuolatinei gyvenamajai vietai dažniau renkasi priemiesčius,

gyvenvietes šalia didmiesčių ar nuošalius vienkiemius esančius vaizdingoje gamtoje.

Urbanizacija – socialinis procesas, pasireiškiantis miestų (jų skaičiaus, teritorijos,

miestiečių procento bendrame gyventojų skaičiuje) ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu.

Urbanizacija yra dviejų etapų. Pirmajame didžiausiuose miestuose kaupiasi ekonominės ir

kultūrinės visuomenės potencialas. Antrame – tas vertybes perima mažesni miestai, miesteliai

ir kaimai. (Tiškus, 2007). Leidinyje „Pasaulio urbanizacijos perspektyvos“ (2014)

87000

87500

88000

88500

89000

89500

90000

90500

91000

91500

2015 2016 2017

88396

89516

91085

12

prognozuojama, kad 2050 m. prie šiuo metu esamo gyventojų skaičiaus reikės pridėti dar 2,5

milijardo žmonių.

Gyventojų skaičiaus ir teritorijų kaitą analizavo nemažai Lietuvos ir užsienio autorių

(1.1 lentelė).

1.1 lentelė. Urbanizacijos pokyčiai

Autoriai/ius, metai Trumpa apžvalga

Kasnauskienė,

Ambrozaitienė, Svidlerienė,

Balandienė (2009)

Prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje Lietuvoje gyvens

ketvirtadaliu mažiau gyventojų negu dabar. Tarp kitų

Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičiaus mažėjimo

tempais Lietuvą lenkia tik Latvija ir Bulgarija. Gyventojai

linkę keltis į didelius miestus ar tų miestų priemiesčius.

Dringelis (2013)

Autorius nurodo, kad besikeičianti demografinė situacija,

kuri yra susijusi su Lietuvos ekonomine būkle, yra svarbus

veiksnys, lemiantis urbanistinius pokyčius – miestų,

miestelių ir kaimų skaičiaus mažėjimą bei jų nykimą.

Lavalle et al. (2001)

Spartus urbanizacijos proceso šuolis itin suaktyvėjo per

pastaruosius dešimtmečius, kuris kelia grėsmę gamtos

išteklių ir kraštovaizdžio tvarumui.

Antrop (2004); Bontje

(2003); Barredo et al. (2003);

Nuissl, Rink (2005)

Europos miestai pasižymi panašiomis vystymosi

tendencijomis kaip ir Lietuva – tai stabilus ar net mažėjantis

gyventojų skaičius, gyventojų kėlimasis gyventi į

priemiestinę zoną, kylantis automobilizacijos lygis.

Buliung, Kanaroglou (2006);

Delladetsima (2006); Grant

(2005)

Svarbiausios problemos urbanistiniu požiūriu yra miestų

centrų perkrovimas transportu, neturintys jokio unikalumo

miegamieji rajonai, tokių pačių monotoniškų priemiestinių

gyvenamųjų mažaaukščio užstatymo zonų spartus augimas,

neeksploatuojami pramonės rajonai, sudarantys dykvietes,

įsiterpusias į išaugusio miesto struktūrą.

Taigi, daugelyje Europos šalių pastebimi panašūs pokyčiai, t.y. mažėjantis gyventojų

skaičius kai kuriose šalyse, žmonių kėlimasis gyventi į priemiesčius.

Analizuodami urbanizacijos pokyčius, autoriai įvertina, ar šie pokyčiai atitinka darnios

plėtros principus (1.2 lentelė).

13

1.2 lentelė. Darnios plėtros principai

Autoriai/ius, metai Trumpa apžvalga

Lietuvos teritorijų planavimo

įstatymas (2013a)

Įstatymo tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir

racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo

proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens

dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio

reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir

antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei,

išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę,

gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

Brain (2005); Corser (2003);

Daniels, Lapping (2005);

Jabareen (2006); Talen, Ellis

(2002)

Darnioji plėtra didžiausios naudos ir galimybių suteikia

miestų teritorijose, nes jose sunaudojama didžioji dalis

visko, ką sunaudoja civilizacija.

Čiegis, Česonis (2004)

Darnus vystymasis, kaip universalus empirinis

fenomenas, vystėsi palaipsniui, keitėsi veikiamas įvairių

procesų ir aplinkos dimensijų.

Van, Senior (2000)

Paprastai manoma, kad urbanistinė forma yra

charakteristikų, susijusių su žemės naudojimo

paskirtimis, susisiekimo sistema ir urbanistiniu dizainu,

rinkinys.

Čiegis (2001)

Darnus ekonomikos vystymasis apima pagrindinių ūkio

šakų – žemės ūkio, transporto, energetikos, pramonės,

turizmo, namų ūkio ir būsto – darnų vystymąsi

Geoffrey ir Jin Li (2012) Pastebi, kad subalansuota šalių ir regionų plėtra įgauna

vis daugiau dėmesio.

Kumetatienė ir Kumetaitis

(2002)

Autoriai pastebi, jog globalūs sprendimai siekiant

darnaus urbanizuotų vietovių vystymosi, vėliau

persikelia į vietinį lygmenį.

Curry (2006)

Kompaktiškų miestų teorija yra diskusijų apie darnų

miestą tąsa ir viena iš galimų darniosios plėtros

realizacijų. Kompaktiško miesto šalininkai tiki, kad toks

miestas turi pranašumų aplinkos apsaugos ir energijos

sąnaudų atžvilgiu ir duoda socialinės naudos.

14

Dauguma autorių sutaria, kad plėtros darnumas yra svarbiausia koncepcinė miestų

planavimo kryptis. Planuojant būtinas vykstančių procesų įvertinimas visais aspektais:

socialiniu, ekologiniu, ekonominiu ir kt.

O. R. Šostak (2011) pastebi kaip tankinant pilnai urbanizuotų teritorijų užstatymą yra

pabloginamos aplinkinių namų gyventojų gyvenimo sąlygos dėl neigiamo statybos poveikio

vietinei aplinkai.

M. Cirtautas (2010), M. Buxton, G. Tieman ir kt. (2006) sudarė miesto struktūros

modelius, norėdami ištirti urbanizuotojo ir kaimiškojo kraštovaizdžių sąveikos raišką ir

ypatumus. Šie modeliai rodo, kad tradiciškai miestų augimas ir plėtra vyksta nuo centrinio

miesto išorės link, todėl priemiestinės teritorijos intensyviausiai sugeria urbanizacijos

sukeliamus padarinius. Tolstant nuo miesto, miesto įtakos zonoje, priemiesčių plėtra vyksta

savarankiškai, kaimiška aplinka ir jos bruožai pasireiškia vis intensyviau. Didelio miesto

trauka ir mobilumo galimybės veikia miesto įtakos zonoje atsidūrusias gyvenvietes, jose

keičiasi socialinė sudėtis, architektūra ir plėtros tendencijos.

Miesto ir kaimo kraštovaizdžių sąveika formuoja teritorijas, kurios nuolat keičiasi, jų

struktūra sudėtinga, joms būdingas daugiau ar mažiau artimas ryšys ir įvairialypis ryšys su

centriniu miestu (Dutta, 2012). Tokios teritorijos negali būti priskiriamos tik miesto ar tik

kaimo kraštovaizdžiams, kadangi jose jungiasi ir urbanistinės, ir agrarinės kilmės

kraštovaizdžio bruožai. Mokslininkai kuria modelius, kuriuose grafiškai pavaizduoja miesto

įtakos zonoje vykstančius procesus, siekdami suprasti miesto ir kaimo aplinkų sąveiką.

Pastaruoju metu gamtinį kraštovaizdį charakterizuoja nykstantys gamtiniai elementai,

augantis energetinių išteklių vartojimas ir aplinkos tarša (Bardauskienė, Pakalnis, 2010).

Besivystančioje visuomenėje urbanizacijos reiškinys nesustabdomas procesas: stipriai

urbanizuojami priemiestiniai kaimai, buvę dirbami laukai virsta individualių gyvenamųjų

namų kvartalais, kolektyviniai sodai – urbanizuotomis teritorijomis.

1.2. Kauno rajono planavimo analizė

Bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas erdvinio vystymo politikai,

teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms

nustatyti. Bendrasis planas – tai teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame,

atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos

vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai (Tarvydienė ir kt.,

2008).

15

Patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis

planavimo dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę

strategiją. Bendruoju planu privalo remtis ūkio šakų plėtros strategijos, kiti valstybės

institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Įgyvendinant Bendrąjį planą, juose savo

ruoštu turi būti numatytos atitinkamos priemonės.

Bendrojo plano sprendiniai nurodo funkcines zonas ir nustato tose zonose galimas

žemės naudojimo paskirtis ir būdus bei užstatymo intensyvumo ir aukštingumo reglamentus.

Konkretus žemės naudojimo būdas ar pobūdis nustatomi atskirų miestelių ir gyvenviečių

bendraisiais ar specialiaisiais planais apimančiais esamą ir numatomą plėtros teritoriją. BP

sprendiniai nustato esminius funkcinių zonų plėtros principus, formuojančius subalansuotą

Kauno rajono plėtrą.

Patvirtintąja koncepcija išskirti plėtojamų miestelių prioritetai:

Aukščiausiojo prioriteto – 5 gyvenamosios vietovės;

Aukšto prioriteto – 8 gyvenamosios vietovės;

Plėtojami – 9 gyvenamosios vietovės;

Modernizuojami – 3 gyvenamosios vietovės;

Neprioritetiniai (patvirtinti detalieji ir specialieji planai), mokesčiais reguliuojamos

plėtros arealai.

Numatomos Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių plėtros teritorijos

parodytos brėžinyje "Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai" (2 priedas). Naujos statybos

numatomos mažiausiai jautriose gamtiniu požiūriu teritorijose, daugiausia aplink jau esamas

gyvenamąsias vietoves, netoli kelių. Numatyti sprendiniai, tarp jų gyvenamųjų vietovių raidos

kryptys, pagrįsti skaičiavimais, įvertinant svarbiausių veiksnių įtaką. Teritorijų plėtros

uždaviniai yra kompleksiškai plėtoti šių teritorijų urbanistinę infrastruktūrą, didinti jų

gyvenamosios ir socialinės aplinkos patrauklumą racionaliai panaudojant neužstatytas

teritorijas, esančias gyvenviečių ribose, didinant užstatymo tankį infrastruktūros galingumų ir

teritorijų rezervus turinčiose teritorijose.

Konkretus teritorijų žemės naudojimo būdas nustatomas parengus gyvenamųjų

vietovių bendruosius ar detaliuosius planus.

Savivaldybė prižiūri infrastruktūrą ir ją plėtoja esamose užstatytose, istoriškai

susiformavusių miestų, miestelių ir kaimų, teritorijose. Infrastruktūros plėtra naujai

plėtojamose teritorijose yra investuotojo atsakomybė, savivaldybė perima infrastruktūros

objektus priežiūrai, jeigu jie atitinka savivaldybės keliamus reikalavimus.

Norvegijoje situacija labai panaši kaip Lietuvoje. Plėtra vyksta taškiniu principu.

Kažkas kažkur įsigijo žemę, susiderino projektą, jei žemė labai brangi ar norisi be saiko daug

16

uždirbti – ir stato tankius, sugrūstus būstus. Daugelis Europos miestų turi savo plėtra

besirūpinančias įmones, kurios superka, konsoliduoja žemę, suplanuoja, paruošia ją

investicijoms, ir tik tada atsiranda privatus verslas. Taip daro švedai, suomiai, vokiečiai,

olandai. Šiose šalyse ir galima rasti kokybiškiausius gyvenamuosius kvartalus, čia geriausia

gyvenimo kokybė (Darni urbanistinė plėtra 2008).

Didėjant užstatomų teritorijų plotui, pastebimos neigiamos urbanizacijos pasekmės

(1.3 lentelė).

1.3 lentelė. Priemiestinių teritorijų kaitos ypatumai

Autoriai/ius, metai Trumpa apžvalga

Cirtautas (2010)

Visgi, nors mokslinėje ir populiarioje literatūroje

ekstensyvus miestų plėtros procesai yra gausiai

analizuojami, vieningos pozicijos dėl priemiestinės zonos

apibrėžimo nėra. Tačiau aiškėja tendencija traktuoti

priemiesčius kaip neatskiriamą dėsningų transformacijos

procesų, vykstančių dėl besikeiciančių socialinių,

ekonominių ir ekologinių sąlygų, erdvę. Pastarasis holistinis

priemiestinės zonos suvokimas yra pagrindinis šiuolaikinės

jos sampratos atributas, kuris labai aktualus darnios (tvarios)

miestų ir regionų plėtros kontekste.

Bardauskienės ir Pakalnio

(2011)

Chaotiškas priemiesčių urbanizavimas yra nei funkcionalus,

nei estetiškas, nei palankus miestų urbanistinių struktūrų

renovacijai.

McCrea (2005)

Jei būtų skatinama bent dalį naujos statybos vykdyti

anksčiau išvystytose teritorijose, prieš leidžiant statyti

laukuose, tai žymiai paveiktų urbanistinį miestų

gyvybingumą.

Jasaitis ir kt. (2006)

Jei urbanizacija bus neplaninga, ji sumažins vertingos žemės

ūkio paskirties žemės plotus ir turės didelę įtaką žmonėms

besiverčiantiems žemės ūkio veikla. Autoriai tvirtina, kad

vykdant statybas pastaruoju metu yra negalvojama apie

ateitį. Užstatytų teritorijų plotai atsiranda bet kur,

nenumatant perspektyvių vietų mokykloms, komunikacijoms

ir kt.

17

Intensyvūs urbanizacijos procesai ir augantis miestų ir kitų urbanizuotų teritorijų

gyventojų skaičius lemia gausius debatus dėl miestų ir besiplečiančių priemiestinių zonų

ateities. Vieningos nuomonės prieiti labai sunku, nes ne visais atvejais įvertinama

kompleksiškai, remiantis pagrindiniais darnios plėtros principais.

Dažnai analizuojama miestų forma, jos optimalumas. ES dokumentuose ir JAV bei

kitų išsivysčiusių šalių plėtros strategijose dažnai minimas terminas miestų kompaktiškumas.

Lietuvoje teritorijų planavime taikomos GIS ir palydovinių vaizdų technologijos. JAV

naudojama UrbanSim programa, su kuria galima sukurti 3D formatą.

1.3. Kauno rajono krastovaizdžio kaita

Terminą „kraštovaizdis” pirmą kartą XIX a. pradžioje pavartojo vokiečių

mokslininkas Hommeieris (Hommeyer, 1805). Jis apibūdino kraštovaizdį kaip gamtos ir

žmonių tarpusavio veiklos rezultatą. Kraštovaizdis gali būti analizuojamas daugeliu požiūriu:

kokybei įtaką daro tiek gamtinė, tiek žmogaus veikla. 2000 metais pasirašytas pirmasis

tarptautinis susitarimas dėl būtinybės saugoti kraštovaizdį – t.y. Europos kraštovaizdžio

konvencija. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2002 metais.

Kauno rajonas yra vienas tankiausiai gyvenamų teritorijų Lietuvoje ir kraštovaizdis čia

nuolat kinta – daugėja užstatytų vietovių, miškus ir pievas keičia dirbamos žemės. Tam, kad

būtų nustatomas gamtinių, pusiau gamtinių ir užstatytų teritorijų santykis ir jo kaita,

skaičiuojamas teritorijų ekologinio stabilumo koeficientas. Kauno rajono savivaldybės

teritorijos aplinkos stebėsenos programos. Rengiant Kauno rajono savivaldybės teritorijos

bendrojo plano 1-mą pakeitimą 2012 m. buvo atliktas rajono gamtinės aplinkos įvertinimas ir

ypatingas dėmesys atkreiptas į kraštovaizdžio, kaip savito gyvenamosios aplinkos kokybės

garanto, reikšmę. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nurodoma, kad

kraštovaizdžio ekologinio stabilizavimo pagrindas yra gamtinis karkasas. Tai erdvinė sistema,

kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus užtikrina gamtinio kraštovaizdžio apsaugos ir

formavimo prioritetus.

Kauno rajono savivaldybės teritorijos aplinkos stebėsenos programa daug prisidėjo

prie kraštovaizdžio pokyčių rajone. Visi pokyčiai kas penkeri metai fiksuojami Europos

Sąjungos duomenų bazėje CORINE. Kauno rajone gyventojai skatinami prisidėti prie

aplinkos gražinimo ir kraštovaizdžio kūrimo tradicijų – dalyvauti gražiausių ir geriausiai

tvarkomų sodybų, seniūnijų, organizacijų ir sodų bendrijų konkursuose. Saugomų Kauno

rajono savivaldybės teritorijų plotas sudaro apie 26 tūkst. ha, t.y. apie 24 proc. savivaldybės

18

teritorijos (2012 m. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-as pakeitimas, SS-

11-086-BPL, toliau – BP 1-as pakeitimas). Šių teritorijų plėtra vykdoma giežtai pagal veiklą

šiose teritorijose ribojančius bendrus arba individualius tvarkymo nuostatus (LR saugomų

teritorijų įstatymas, Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai,

Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.).

Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas. Čia gyva istorija išraiškingai siejasi su

gamtos grožiu ir turtais. Nuostabūs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir

Nevėžio – vingiai bei slėniai. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 2 kompleksinės

saugomos teritorijos – tai Kauno marių regioninis parkas ir Panemunių regioninis parkas.

Didelius plotus užima Karalgirio, Varluvos, Paryžinės, Padauguvos, Zapyškio miškai,

Dubravos giria. Savivaldybės teritorijoje yra Babtų-Varluvos ir Padauguvos miškų biosferos

poligonai. Daug draustinių (Paštuvos botaninis, Ringovės ir Nerėpos entomologiniai, Dubysos

ichtiologinis, Nevėžio ir Jiesios kraštovaizdžio ir kt.) (Kauno…, 2018 a).

Rajono teritorijoje aptinkama maždaug 1000 rūšių savaiminių žolinių augalų ir

maždaug 64 rūšių bei formų medžių ir krūmų. Daugiau nei 61 rūšis įrašyta į Lietuvos

Raudonąją knygą.

Kaip teigia G. Ivavičiūtė (2012) Lietuvoje natūralaus gamtinio kraštovaizdžio

teritorijų mažėja, taip prarandama ekologinė ir estetinė vertė kiekvienais metais. Gamtinio

kraštovaizdžio mažėja dėl apleistų gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, gelžbetoninių elektros

stulpų, nelegalių sąvartynų, iškirstų miškų plotais ir kt.

Kauno rajono, kaip savivaldybės supančios Kauno miestą, geografinė padėtis nulemia

neigiamus gamtinės aplinkos aspektus: sunku kontroliuoti naujų statybų skverbimąsi į

vaizdingas vietoves – vyksta natūralaus kraštovaizdžio naikinimas, kurį lemia verslo ir

gamtos saugojimo interesų priešprieša, didėja teritorijų tarša, spartėja bioįvairovės nykimas.

Tai galima sustabdyti tik detalizuojant gamtinio karkaso elementus Kauno rajono

savivaldybės bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose, pasiūlant sprendimus kaip puoselėti

gamtinę aplinką. Rengiant rajono teritorijos Bendrojo plano pakeitimą buvo siekiama įtraukti

visuomenę ir sužinoti, kokių teritorijų naudojimo pakeitimų tikisi gyventojai.

Daugelio užsienio šalių planavimo procesų praktikoje bandymai įtraukti teritorinių

bendruomenių narius į jų gyvenamosios erdvės formavimą (didinti informacijos

pasiekiamumą, užsitikrinti grįžtamąjį ryšį tarp proceso dalyvių) yra gausūs ir pakankamai

efektyvūs. Vakarų šalyse plačiai paplitę tam tikri miestų problemoms spręsti ir jų urbanistinei,

socialinei, ekonominei raidai valdyti skirti planavimo dokumentai (angl. area-based

initiatives, neighbourhood strategies, urban development programmes) dažniausiai yra

19

pažangūs savivaldos ar nacionalinės/regioninės valdžios institucijų ir vietos gyventojų

darnaus bendradarbiavimo pavyzdžiai. (Cirtautas, 2011).

Didėjant teritorijų užstatymui, dauguma autorių pastebi neigiamą įtaką žemės

naudmenų struktūrai ir teritorijos ekologiniam stabilumui (1.4 lentelė).

1.4 lentelė. Žemės naudmenų struktūros ir žaliųjų plotų kaita

Autoriai/ius,

metai

Trumpa apžvalga

Siikamäki ir kt.

(2008).

Gyvenamųjų namų statyba ir toliau vyksta sparčiai, tačiau statyboms

vykdyti dažniau pasirenkamos laisvos teritorijos, esančios ramesnėje

miesto vietoje, taip dar labiau mažindami žemės ūkio naudmenų bei

žaliuosius miesto plotus.

Tzoulas (2017)

Europa yra labai urbanizuotas žemynas. Dėl to miesto ir priemiestinės

žaliosios zonos praradimas ir blogėjimas gali turėti neigiamos įtakos

ekosistemoms, taip pat žmonių sveikatai ir gerovei.

Aleknavičius

(2012)

Dėl urbanistinės plėtros Lietuvoje kaitos paskirties žemės plotas didėja

(mažinant žemės ūkio naudmenų ir miškų plotus) daugiau nei po 3 tūkst.

ha per metus. Siekiant apsaugoti gamtos išteklius – derlingą dirvožemį,

būtinos įstatymų pataisos.

Vanagas (1992);

Juškevičius

(2003)

Lietuvos miestuose pagrindinės problemos yra didelė teršalų emisija,

nepakankama aplinkos kokybė, neefektyvi susisiekimo sistema,

neišplėtota infrastruktūra, neefektyvus žemės naudojimas. Per mažai

tyrinėjamos miesto aplinkos fizinio ir psichinio poveikio žmogui

problemos, nepakankamai vertinama gyvenamoji aplinka.

Ryan,

Hanselwalker

(2004)

Žemė yra svarbi vertybė – tai baigtinis išteklius, kuris priklauso visiems.

Ji turėtų būti išsaugota ateities kartoms ir naudojama tokiu būdu, kad jai

būtų padaryta kuo mažiau žalos.

Rode (2012)

Analizuojant pasaulio miestų plėtrą ir įtaką gamtai, žmonių pokytį

didžiuosiuose pasaulio miestuose, autorius pažymi, kad darnus miestas

tik tas, kuris bendradarbiauja su gamta. Miesto aplinkos kūrimas

negalimas jei bus sunaikintos ekosistemos. Iš gamtinės aplinkos reikia

paimti tik, tiek kiek reikia žmogui – gėlo vandens, maisto, kuro –

patenkinti būtiniausius poreikius.

20

Nustatyta, kad augantys miestai šalia esantiems kaimams turi didelę įtaką, nes kartu su

miestais auga ir šalia esantys kaimai, o toliau nuo miestų esantys kaimai nyksta.

E. Andersson (2014) moksliniame straipsnyje pateikė pavyzdžių iš daugiau nei 15

metų vykusio tyrimo Stokholmo miesto rajone, Švedijoje. Jis pasūlė patiems žmonėms tapti

ekosistemų paslaugų valdytojais. Žalioji infrastruktūra miestuose sukuria ekosistemos

paslaugų įvairovę (Jansson ir Nohrstedt, 2001). Nors pradedame suprasti miesto žaliųjų plotų

svarbą, vis dar turime ribotą supratimą apie miestų ekosistemų paslaugų sukūrimo

mechanizmus. Dabartiniame planavime dažniausiai suformuluotas ryšys tarp žaliųjų plotų ir

žmonių gerovės yra per vadinamąsias kultūros paslaugas, pvz., poilsis ir sveikata

(sveikatingumo takai, šaltiniai). Daug dėmesio skiriama paslaugų teikimui, pavyzdžiui, maisto

produktų gamybai, namų soduose (bitininkystė, žolininkystė, sūrių gamyba ir t.t.) ir sąsajoms

su biologinės įvairovės išsaugojimu.

Europos sąjunga (toliau – ES) didelį dėmesį skiria gamtos apsaugai, retų, nykstančių

gyvūnų bei augalų išsaugojimui. Tad įgyvendinant stojimo į ES direktyvas, mūsų šalyje

atsiras keliolika naujų draustinių. Trys jų veiks ir Kauno rajono teritorijoje. Kauno rajone

saugomas teritorijas planuojama steigti Vandžiogalos, Ežerėlio bei Babtų kraštuose. Šiuo

metu rengiami numatytų saugomų teritorijų sklypų ribų planai, rengiami jų apsaugos bei

tvarkymo reglamentai. Tai yra projekto „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura

2000 įgyvendinimas Lietuvoje” dalis. Visi projektai bus viešai svarstomi (Europos..., 2018).

Pagrindinis šalies aplinkos apsaugos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuotai šalies

plėtrai išlaikant švarią ir sveiką aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę,

racionaliai naudojant gamtinius išteklius, taip pat suderinant centrinių, savivaldos valdymo

institucijų bei ūkio subjektų veiksmus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus.

Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija nustato tikslus ir prioritetus vandens, oro,

žemės, floros ir faunos, litosferos apsaugos, atliekų tvarkymo, apsaugos nuo fizinės taršos,

kraštovaizdžio nykimo ir rekreacinės aplinkos apsaugos srityse. Svarbiausios spręstinos

problemos yra šios:

• Vandens kokybė;

• Oro kokybė;

• Atliekų tvarkymas;

• Gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga.

Miestų žaliųjų plotų sistemų kūrimas yra svarbus tiek urbanizuotos aplinkos

optimizavimo, tiek gamtos vertybėms išsaugoti sparčiai užstatomose teritorijose.

Kauno miestas turi reikšmingą įtaką Kauno rajono formavimuisi. Šiandien į daugelį

mus supančių dalykų ir aplink vykstančių reiškinių žiūrima per globalizacijos prizmę. Kaip

21

savita globalizacijos išraiška yra vertinama ir intensyvi urbanizacija bei miestų plėtra. Kartu

su globalizacijos suaktyvintais socialiniais, ekonominiais, kultūriniais veiksniais, kinta

urbanizuotų teritorijų forma ir turinys, atsiranda naujų urbanizuotų teritorijų raidos ir

formavimo poreikių. Kadangi kiti autoriai neanalizavo, kokių veiksnių visuma turi įtakos

urbanizacijos procesams, užstatytų teritorijų ir kitų žemės naudmenų kaitai, todėl nuspręsta

rengti šį darbą.

22

2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas – apžvelgti Kauno rajono savivaldybės urbanizacijos ypatumus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti darnios plėtros siekius savivaldybių bendruosiuose planuose.

2. Nustatyti veiksnius, turinčius įtaką užstatytų teritorijų kaitai.

3. Apžvelgti urbanizacijos plėtrą ir užstatytų teritorijų bei gyventojų pasiskirstymą.

4. Atlikti seniūnijų urbanizacijos vertinimą.

Tyrimo objektas – Kauno rajono savivaldybės urbanizuotos teritorijos.

23

3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

3.1. Tyrimo metodai

Darbe atlikta Kauno rajono, lyginant su Kauno miestu, darnaus vystymosi strategijų

analizė pasitelkiant bendruosius planus ir raktinius žodžius. Taip pat atlikta mokslinės ir kitos

literatūros analizė ir apibendrinimas, interviu su Urbanistikos skyrių darbuotojais. Siekiant

nustatyti Kauno rajono urbanizuotas teritorijas, apžvelgtos urbanizacijos kaitos tendencijos.

Tyrimui atlikti naudoti Lietuvos statistikos departamento duomenys, analizuota Kauno

rajono gyventojų skaičiaus kaita. Duomenys apie užstatytas teritorijas: gamybinės teritorijos,

stadionai ir sporto aikštynų kompleksai, kapinės, žemės našumo balai surinkti iš Žemės

informacinės sistemos erdvinių duomenų rinkinių. Taip pat išrinkti duomenys apie miškų,

vandenų ir kitų žemės naudmenų plotus kiekvienoje Kauno rajono savivaldybės kadastro

vietovėje. Turima informacija sugrupuota pagal seniūnijas. Apskaičiuoti vidutiniai rodikliai

kiekvienai seniūnijai. Apskaičiuoti atstumai (keliais) nuo seniūnijų centrų iki Kauno miesto

centro (maps.lt svetainėje), viešasis transportas (trafi.lt) ir švietimo įstaigos (regia.lt).

2001 ir 2011 metų Statistikos departamento gyventojų surašymo duomenis buvo

išanalizuota gyventojų skaičiaus kaita seniūnijose. Nuo benro teritorijos ploto apskaičiuotas

gyventojų tankis.

Pagal VĮ Registrų centro pradinius duomenis masiniam vertinimui atlikti buvo

apskaičiuota Kauno rajono savivaldybės atskirų seniūnijų vidutinė žemės ūkio paskirties

žemės sklypų rinkos vertė ir palyginta su skelbimais (aruodas.lt svetainėje) (VRV) (3.1) pagal

formulę:

𝑉𝑅𝑉 = 𝐵𝑃^(1,0286) 𝑥 𝑧𝑜𝑛𝑜𝑠 𝑟𝑒𝑖𝑘š𝑚ė^(0,9896) 𝑥 (43265 𝑥 𝐵𝑃) (3.1)

čia: VRV - vidutinė rinkos vertė eurai už 1 ha.

BP – vidutinis žemės sklypo plotas (vidutinis sklypo plotas pasirinktas – 10 ha)

Darbe atlikta koreliacinė ir regresinė analizės. Koreliacija – tai statistinis dydis,

parodantis priklausomybę tarp dviejų skirtingų elementų (kintamųjų). Teoriškai koreliacijos

koeficientas gali svyruoti nuo +1 iki -1. Jei koreliacija lygi 0, tai reiškia, kad tokių kintamųjų

reikšmė viena nuo kitos nepriklauso. Jei koreliacija lygi +1, tai reikštų, kad reikšmės kinta

vienodai. Jeigu koreliacija neigiama, tai reikšmės juda skirtingomis kryptimis (Čekanavičius,

Murauskas, 2014).

Koreliacijos tikslas – nustatyti požymių tarpusavio priklausomumo laipsnį ir kryptį.

Požymio tarpusavio priklausomumams įvertinti plačiausiai yra naudojamas koreliacijos

koeficientas (r). Jis parodo tiesinio arba jam artimo priklausomumo laipsnį ar kryptį.

24

Koreliacijos koeficientas (3.2) skaičiuojamas remiantis nukrypimais nuo vidurkio pagal

formulę. Pagal koreliacijos koeficiento reikšmes sąlyginai nusakomas priklausomumo

stiprumas:

𝑟 =∑(𝑥−𝑥 )(𝑦−��)

√∑(𝑥−𝑥 )2(𝑦−��)2 (3.2)

čia: r – koreliacijos koeficientas;

– vieno požymio reikšmių nuokrypiai nuo vidurkio;

– kito požymio reikšmių nuokrypiai nuo vidurkio.

Pagal koreliacijos koeficiento reikšmes sąlyginiai nusakomas ryšio stiprumas:

kai r < 0,3 priklausomumo nėra;

jeigu r = 0,3-0,49 priklausomumas silpnas;

jeigu r = 0,5-0,69 priklausomumas vidutinis;

jeigu r = 0,7-0,89 priklausomumas stiprus;

jeigu r = 0,9-1,0 priklausomumas labai stiprus.

Regresinė analizė – yra statistinis metodas, kai naudojant matematines procedūras,

gaunama lygtis arba jų sistema, įvertinanti vieno ar daugiau veiksnių įtaką nagrinėjamam

reiškiniui (Ekonometrija, 2018).

Kauno rajono savivaldybės seniūnijų urbanizacijai įvertinti atlikta daugiakriterinė

analizė. Tyrimui atlikti pasirinkta Visual PROMETHEE programinė įranga. Visual

PROMETHEE yra daugiakriterinė sprendimų pagalba. Daugiakriterinių uždavinių

sprendimas, dažniausiai vadinamas daugiakriterine analize, neįskaitant techninių būtinos

informacijos sutvarkymo aspektų, sudaro sprendimų paramos sistemų analitinį pagrindą. Ji

sukurta siekiant padėti: įvertinti kelis galimus sprendimus ar elementus, nustatyti geriausią

sprendimą, įvertinti galimus sprendimus nuo geriausių iki blogiausių, rūšiuoti elementus į iš

anksto nustatytas klases. Pagrindinis uždavinys, kurio siekiama, naudojant šią programą,

išanalizuoti ir išaiškinti, kurios seniūnijijos patraukliausios. Norint išspręsti išsikeltą uždavinį

būtina nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis bus priimami sprendimai, ir bus įvertinti

veiksniai, kurie nurodys tinkamiausią seniūniją.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe išanalizuoti statistiniai duomenys apie

Kauno rajono gyventojų skaičių, palygintas gyventojų skaičiaus kitimas; palygintas teritorijų

užstatomumas, aprašyti žalieji plotai ir jų kaitos tendencijos; apžvelgta ir įvertinta seniūnijų

infrastruktūra.

25

3.2. Tyrimo objektas

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą,

Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Šiuo

metu Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į 10 apskričių ir 60 savivaldybių.

Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys: Alytaus (centras – Alytaus

miestas); Kauno (centras – Kauno miestas); Klaipėdos (centras – Klaipėdos miestas);

Marijampolės (centras – Marijampolės miestas); Panevėžio (centras – Panevėžio miestas);

Šiaulių (centras – Šiaulių miestas); Tauragės (centras – Tauragės miestas); Telšių (centras –

Telšių miestas); Utenos (centras – Utenos miestas); Vilniaus (centras – Vilniaus miestas).

Kauno rajono savivaldybė priklauso Kauno apskričiai ir yra centrinėje šalies dalyje.

3.2 pav. Kauno rajono savivaldybės teritorija pažymėta balta spalva. Kauno rajonas prigludęs

prie vieno didžiausių Lietuvos miestų – Kauno. Rajono plotas – 149,6 tūkst. ha., t.y. 18,5

proc. Kauno apskrities teritorijos (3.2 pav.).

3.2 pav. Lietuvos teritorijos administracinis suskirtymas (Gyventojai..., 2018 a)

26

Rajoną kerta automobilių magistralės VIA BALTICA ir Klaipėda - Vilnius - Minskas

- Maskva (Kijevas), tarptautiniai geležinkeliai IX B ir IX D. Karmėlavoje yra valstybei

reikšmingas oro uostas.

Gyventojų skaičius Lietuvoje nuolatos mažėja, o Kauno rajono savivaldybėje

pastaraisiais metais didėja (3.3 pav.).

3.3 pav. Lietuvoje ir Kauno r. nuolatinių gyventojų administracinis suskirtymas (Gyventojų...,

2018 a)

Kauno rajono savivaldybėje 2017 metų pradžioje gyveno 91 073 gyventojai ir tai yra 1

557 gyventojais 1,74 proc.) daugiau nei 2016 m. Savivaldybėje priešingai, nei daugelyje

Lietuvos savivaldybių, stebima gyventojų skaičiaus didėjimo tendencija. Čia per pastaruosius

ketverius metus (2013–2017) padaugėjo 4 654 gyventojų (5,39 proc.). Tai lemia sparti

gyvenamųjų namų statybų plėtra ir žmonių noras gyventi didesnėje erdvėje. Taip pat prisideda

ir verslo plėtra, vykdomi socialiniai projektai.

2,97191

2,94347

2,92126

2,88856

2,8479

86,419

87,138

88,396

89,516

91,073

84

85

86

87

88

89

90

91

92

2,78

2,8

2,82

2,84

2,86

2,88

2,9

2,92

2,94

2,96

2,98

3

2013 2014 2015 2016 2017

Lietuvoje

Kauno r.

27

4. KAUNO MIESTO IR KAUNO RAJONO DARNAUS VYSTYMOSI

STRATEGIJŲ ANALIZĖ

Atliekant tyrimą nuspręsta apžvelgti pagrindinius darnaus miesto vystymosi

komponentus, bruožus bei kriterijus, išskirti tyrimui aktualius darnaus vystymosi kriterijus.

Darnaus Lietuvos vystymosi strateginės analizės objektas – vidaus ir išorės veiksniai ir

procesai, lemiantys darnaus vystymosi požiūriu Lietuvos vystymosi stiprybes, silpnybes,

galimybes ir grėsmes. Analizuojant vykstančių aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir

silpnybes, opiausių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir tikėtinas grėsmes, daugiausia

dėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams – orui, vandeniui, dirvožemiui;

analizuojamos ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės problemos. Prie šio bloko priskirtas

ir atliekų tvarkymas. Ekonomikos vystymasis analizuotas pagrindinių ūkio šakų – transporto,

pramonės, energetikos, žemės ūkio ir turizmo – poveikio aplinkai požiūriu. Socialinis

vystymasis analizuojamas tik prioritetiniais socialinio vystymosi aspektais – nedarbu, skurdu

ir socialine atskirtimi. Prie šio bloko priskirtos ir švietimo ir mokslo vaidmens didinimo,

kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimo problemos. Atskirai nagrinėjamos regionų

vystymosi netolygumo problemos (aptariamas ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis

regionų vystymasis). Bet kokia savivaldybių veikla daro įtaką darnumui. Daugelį savivaldybių

funkcijų reglamentuoja strateginiai politikos dokumentai ir planai, kuriuose turi būti aiškiai

nurodoma, kas yra arba kas bus daroma, siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant šiuos planus,

būtų paisoma darnaus vystymosi kriterijų (2003 m. LR Nacionalinė darnaus vystymosi

strategija).

Tyrimui atlikti pasirinkta kiekybinė turinio analizė, kada pagal atrinktų kriterijų /

raktinių žodžių dažnį savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose bus mėginama atsakyti į

išsikeltus tyrimo tikslą ir uždavinius bei suformuluoti galimas tendencijas, būdingas Lietuvos

miestų darniai plėtrai. Taip pat kiekybinė turinio analizė bus derinama su kokybine, nes bus

analizuojama ir miesto plėtros tikslo apibūdinimai, akcentuojant kokybinį turinį. Tai leis

kokybiškai aprašyti, kaip miestai suvokiami instituciniu požiūriu.

4.1. Dabartinė Kauno miesto ir Kauno rajono situacija

Tyrimo objektu pasirinkto vieno Lietuvos rajono ir to rajono centro plėtros strategijos,

tai Kauno miesto ir Kauno rajono plėtros planai. Prieš analizę, reikėtų apžvelgti šių dviejų

objektų esamą padėtį. Kauno rajonas – vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų rajonų

šalyje. Jo plotas – 149,6 tūkst. hektarų, Rajono reljefas nėra labai sudėtingas. Teritorija

išraižyta gilių upių slėnių, o viršutinėse terasose vyrauja smulkiai banguotas kraštovaizdis.

28

Absoliutus aukštis svyruoja 60-70 m. virš jūros lygio. Nemuno ir Neries slėnių dešiniais

krantais tęsiasi Vilkijos kalvagūbris, kuriame prie Lapių yra aukščiausia rajono vieta – 112 m.

virš jūros lygio. Vakarinę rajono dalį kairiajame Nemuno krante užima lyguma, gausiai

išraižyta upelių. Kiek toliau į rytus driekiasi Veiverių kalvagūbris.

Didžiausią rajono hidrografinio tinklo dalį sudaro upės ir tvenkiniai. Vandenys užima

apie 5 % ploto. Rajone beveik nėra natūralių ežerų. Didžiausią plotą užima žmogaus sukurti

vandens telkiniai – Kauno marios, Krivėnų, Pajiesio, Janušonių, Išlaužo.

Pelkių išlikę nedaug, jos nusausintos. Buvę didesnės aukštapelkės – Ežerėlio,

Novaraisčio - buvo nusausintos durpių eksploatacijai.

Kauno rajono didelę dalį užima urbanizuotos teritorijos – miestai, miesteliai, kaimai,

keliai, sodų bendrijos, virstančios gyvenvietėmis. Rajono miškingumas (apie 30,8 %) nedaug

mažesnis už vidutinį (32 %).

Kita analizuojama teritorija – Kauno miestas. Tai antrasis pagal dydį Lietuvos miestas

šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir

kultūros centras, buvusi laikinoji sostinė. Kauno miesto savivaldybės, Kauno rajono

savivaldybės, arkivyskupijos centras. Gyventojų skaičius (2017 m. sausio 1 d.) - 292,6 tūkst.

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Lietuvos Vidurio žemumoje, išsidėstęs

didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą, užtvenkus Nemuną,

suformuotos Kauno marios. Kitoje Miesto pusėje telkšo Lampėdžio ežeras.

Kaunas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte

(100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centrinė dalis yra tarp

Nemuno ir Neries upių, žemumoje, 30–35 m aukštyje virš jūros lygio, apsupta trijų –

Žaliakalnio, Aleksoto ir Šilainių kalvų.

Kauno miestas yra pirmo lygmens tarptautinis metropolinis Lietuvos Respublikos

centras. Miestas įsijungia į jungtinį tarpvalstybinio rango europinį centrą kartu su Vilniumi.

Jungtis užtikrina urbanistinis karkasas su trijų kategorijų urbanistinės integracijos ašimis. 1A

kategorijos (metropolinė) integracijos ašis jungia Kauną su Vilniumi ir per Kėdainius – su

Šiaurės Lietuva, pajūriu ir Latvija. 1B kategorijos integracijos ašis tiesiogiai jungia Kauną su

Klaipėdos ir Marijampolės regionais. Ta pati Marijampolės krypties integracijos ašis susieja

Kauną su Lenkija. 1C kategorijos integracijos ašis jungia miestą su Vilkija ir Jurbarku per

Nemuno slėnį bei su Prienais ir Alytumi.

Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo planavimo tikslas – sukurti miesto

ateities viziją, atitinkančią 2006–2015 metų Kauno strateginį planą, įvertinti ir tęsti miesto

planavimą, suformuoti miesto aplinką, tinkamą Kauno miesto savivaldybės teritorijos

29

ilgalaikiam ir nuolatiniam erdviniam vystymui, kuriuo pasiekiamas norimas pozityvus

rezultatas – miesto reikšmės didėjimas, miesto būties gerėjimas, erdvinė darna.

Perspektyvinė rajono raida tiesiogiai susijusi su regiono plėtra, šalyje vykstančiais

procesais bei pokyčiais ES ekonominėje erdvėje. Siūlomi rajono bendrojo plano sprendinių

tikslas yra gerinti verslo, turizmo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos būklę,

užtikrinti jų vystymąsi, atsižvelgiant į darnios plėtros principus.

Šiame darbe tikslinga apžvelgti Kauno ir Kauno rajono bendrojo planavimo

uždavinius (4.1 lentelė).

4.1 lentelė. Kauno miesto ir Kauno rajono uždaviniai (sudaryta autorės pagal Kauno...2014)

Kauno miesto bendrojo planavimo

uždaviniai

Kauno rajono savivaldybės bendrojo

plano uždaviniai

1 2

Nustatyti miesto vietą ir ypatumus Baltijos jūros

regiono, šalies, Vilniaus ir Kauno dvimiesčio,

regiono, rajono įtakos zonos kontekste, išryškinant

miesto privalumus, plėtros būdų savitumus ir

išskirtinumus, galinčius padidinti miesto svarbą;

Suformuoti Kauno rajono savivaldybės

teritorijos vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti

teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos

prioritetus;

Nustatyti plėtros sritis ir kryptis, kurioms reikia

keisti, papildyti arba rengti naujus teritorijų

planavimo dokumentus. Numatyti teritorijas,

kuriose tikslinga vykdyti žemės konsolidavimą.

Užtikrinti miesto bendrojo planavimo tęstinumą.

Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos

išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio

tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio

karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo

objektų išsaugojimą;

Suformuoti miesto erdvinės plėtros modelį,

tobulinti esamą miesto urbanistinę struktūrą,

vadovaujantis šiuolaikine darnios plėtros samprata,

išryškinantį miesto gamtos ir kultūros paveldo

išskirtinumą remiantis šiuolaikinės darnios plėtros

principais ir naudojantis Europos ir pasaulio miestų

planavimo praktika bei patirtimi.

Tobulinti susiklosčiusią rajono teritorijos

erdvinę struktūrą, vystyti jos urbanistinę

sistemą;

plėtoti inžinerinę, susisiekimo ir kitą

visuomenės poreikiams tenkinti reikalingą

infrastruktūrą;

Pateikti viso miesto ir jo dalių, nustatytų pagal

bendrus vyraujančius požymius, plėtros koncepciją,

kurioje būtų apibrėžtas plėtros pobūdis,

įvardijamos tvarkymo, naudojimo, saugojimo

strateginės kryptys ir miesto tvarkymo pasiūlymai,

susiję su planuojamais miesto plėtros siekiais;

Nustatyti prioritetines teritorijų funkcines zonas

ir jų pagrindines žemės naudojimo paskirtis, o

reikalui esant, jeigu būtina tiksliai įvardinti

veiklos plėtojimo ir apribojimų reikalavimus,

žemės sklypų naudojimo būdą;

30

1 2

Numatyti galimybę vystyti ir tobulinti miesto

socialinę ir visuomeninę infrastruktūrą, teikti

pasiūlymus plėtoti švietimo, ugdymo, socialinės

pagalbos, sveikatos apsaugos ir kitus socialinius

tinklus, numatyti kultūros, sporto ir turizmo

objektus, valdymo įstaigas mieste ir jiems

rezervuoti ar paimti visuomenės reikmėms šias

teritorijas;

Numatyti rekreacinių ir bioprodukcinio ūkio

teritorijų vystymo galimybes;

Pagal bendrus vyraujančius požymius išdėstyti

planuojamos teritorijos dalis (kvartalus ir zonas),

nurodyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir

funkcinius prioritetus, nustatyti kultūros paveldo

rūšių apsaugos, prioritetines zonas įvertinus

paveldo teritorijų ir objektų svarbą miesto

struktūrai ir įvaizdžiui, jų fizinę būklę, numatyti

kultūros paveldo objektų tausojamo naudojimo ir

apsaugos kryptis, pateikti paveldo teritorijų ir

svarbiausių objektų pritaikymo šiuolaikinėms

funkcijoms – kultūrinei veiklai, turizmo

paslaugoms teikti ir kt. galimybes;

Formuoti miškų ir želdynų sistemas, numatyti

užstatytų teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę

gerinančias priemones;

Plėtoti miesto viešųjų erdvių struktūrą –

visuomenines, kultūrines, istorines, rekreacines,

socialines, sporto ir sveikatinimo erdves kaip

būtiną ir svarbią miesto viešajam gyvenimui ir

semantiniam įvaizdžiui sistemą. Susieti šią

struktūrą su erdviniu požiūriu svarbiais miesto

struktūros komponentais;

Numatyti teritorijas gyvenamųjų vietovių

infrastruktūros ir kitų veiklos sričių plėtrai.

Formuoti visavertę, sveiką ir darnią gyvenamąją,

darbo ir poilsio aplinką. Suformuoti

kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir gamtinio

karkaso palaikymo sistemą. Numatyti teritorijų

gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias

priemones, formuoti rekreacinių teritorijų,

bendrojo naudojimo, apsauginių, rekreacinių ir

kitų želdynų sistemą. Tobulinti ir plėtoti

susisiekimo infrastruktūrą, skirtą motoriniam ir be

variklių transportui, pėsčiųjų takų sistemą,

Numatyti teritorijas visuomenės poreikiams

reikalingų objektų plėtrai;

31

Abi savivaldybės vykdančios nemažai miesto plėtros projektų ir deklaruojančios

darnios plėtros principus. Pagal uždavinius darnumas labiau išryškinamas Kauno miesto

bendrajame plane. Pasirinktuose miestuose pagrindinis plėtros tikslas yra sukurti malonią ir

kiekvienam mielą aplinką gyventi. Tai yra pagrindinis ir nenutrūkstamas darnaus miesto

tikslas. Barjerai esantys tarp sektorių – vienas iš didžiausių darnaus vystymosi kliūčių, todėl

reikia stengtis kuo glaudžiau sieti skirtingų sektorių tikslus ir uždavinius.

4.2. Darnaus vystymosi planavimas Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių

dokumentuose

4.2.1. Darni teritorijų plėtra bendruosiuose planuose

Tyrimui atlikti ir įgyvendinti užsibrėžtą tikslą pasirinkta antrinių literatūros šaltinių

analizė bei kiekybinė turinio analizė. Tyrimą sudarys dvi dalys: pirma, antrinių šaltinių

analizė (paremta mokslininkų straipsniais, Lietuvos tyrėjų įžvalgomis) leis apibrėžti miesto

sąvoką, gyventojų demografinius bruožus, urbanizacijos tendencijas, darnaus miesto sąvoką,

nustatyti pagrindinius darnaus miesto kriterijus; antra, Kauno miesto ir rajono bendrųjų planų

kiekybinė analizė leis nustatyti kiekvieno darnios plėtros supratimą ir tendencijas. Pagal

pasirinktus kriterijus/raktinius žodžius buvo analizuojami savivaldybių bendrieji planai (4.1

lentelė).

4.1 lentelė. Kauno miesto ir Kauno rajono bendrųjų planų analizė

(Sudaryta darbo autorės pagal Kauno...2014)

Veiksnys /

elementas Apibūdinimas / Raktiniai žodžiai

Raktinių žodžių pasikartojimo dažnis miesto

plėtros strategijoje

Kauno miestas Kauno rajonas

1 2 3 4

Miestas / miesto

plėtra/ rajonas

harmonija/darna/tvari/subalansuota 8 14

Visuma 3 1

gyvas organizmas 0 0

suderinamumas tarpusavyje 0 1

ateinančios kartos 0 0

Gamtinės

aplinkos

elementas

žala aplinkai 0 1

gamtinė aplinka 5 1

grėsmė ekologinei pusiausvyrai 2 0

natūralus gamtos grožis 1 1

savitas / unikalus kraštovaizdis 1 1

neatsinaujinantys gamtos ištekliai/ jų

tausojimas 0 1

Aplinkosauga 2 11

Ekologija 5 31

energijos sunaudojimo mažinimas 2 0

žaliosios miesto zonos / želdynai 3 11

biologinė įvairovė 2 9

32

1 2 3 4

Urbanistinės

aplinkos

elementas

didelis gyventojų tankumas 0 0

Urbanistika 35 15

trumpi nuotoliai 1 1

ėjimas pėstute / važiavimas dviračiu/

pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimas 42 6

objektų mišrus išdėstymas 1 0

prastai suplanuotų miesto teritorijų

pertvarkymai 4 0

eismo problemos 1 1

senamiesčio rekonstrukcija 0 0

istorinio paveldo išsaugojimo ir naujų

pastatų suderinamumas; 20 1

buvusių pramonės objektų rekonstrukcija 3 0

aplinkkelių tiesimas 9 2

infrastruktūra naujoms atsinaujinančios

energetikos transporto rūšims, 2 1

viešojo transporto infrastruktūros plėtra, 20 6

vandentiekio tinklai 3 5

buitinių nuotekų valymo tinklai 1 1

decentralizuotos šilumos tiekimo sistema 0 4

šiuolaikiški sąvartynai / rūšiavimas / antrinis

panaudojimas 1 1

alternatyviosios energetikos objektų statyba 0 0

Ekonominis

aspektas

tolydus ekonominis pasiskirstymas; 0 0

Ekonomika 19 8

konkurencinga ekonomika 0 0

gyventojų užimtumas 1 1

aukšta kokybė 0 1

ekonomika užtikrina naujas investicijas 2 0

socialiai atsakinga 2 2

Socialinės

aplinkos

aspektas

socialinė infrastruktūra ( mokyklos, vaikų

darželiais ir panašiai) 9

5

socialinė aplinka 1 1

žmonių sveikata 11 1

kultūriniai / dvasinių poreikiai 0 2

prieinamas būstas ir komunalinės paslaugos 1 1

socialiniai būstai 1 0

Valdymo ir

bendruomenės

aspektas

miesto bendruomenės poreikiai/ lūkesčiai/

norai 2 0

bendruomenės aktyvumas/ dalyvavimas

miesto plėtros etapuose; 1 0

bendruomenės santykių skatinamas 0 4

NVO / bendruomenės stiprinimas 1 0

žmogus pasitenkinimas/ patogi vieta gyventi 0 0

atsakingumas / parama vietiniams

gyventojams 1 1

bendruomenės ir miesto valdžios

bendradarbiavimas/ konstruktyvi diskusija/

skirtingų interesų grupių komunikacija

0 0

sprendimai globalūs / ilgalaikio poveikio 1 2

Techniniai –

inžineriniai

aspektai

XXI amžiaus patogumai/ visos inžinerinės

komunikacijos 1 3

aukštosios technologijos 1 0

techninis pritaikomumas žmonių poreikiams 0 0

gamtą mažai teršiančios 3 1

Architektūra

Vertikali / aukšti pastatai 0 1

pastatai funkcionalūs / kompaktiški 2 2

Ekonomiški 0 0

Ekologiški 0 0

33

Atlikus šių dviejų teritorijų bendrųjų planų aiškinamųjų raštų kiekybinę analizę,

matome, kad dažniausiai minimi raktiniai žodžiai: harmonija, darna, tvarumas,

subalansuotumas. Kauno mieste 8 kartai, Kauno rajone 14 kartų. Raktiniai žodžiai „gyvas

organizmas“, ,,suderinamumas tarpusavyje“ nėra minimi. Kauno rajono teritorijos BP

sprendinių įgyvendinimui reikės tarpusavio interesų derinimo su Kauno miesto teritorijos

galiojančio ir būsimo BP sprendiniais. Tai liečia LEZ, Karmėlavos oro uosto, savartynų,

kapinių ir kt. naujai iškilsiančių objektų arealus. Galima matyti iš dviejų dokumentų, kad jie

nėra iki galo išvystyti darnumo prasme.

Darnaus vystymosi sąvoka apibūdinama tokia vystymosi politika, kuria siekiama

patenkinti su gerove susijusius visuomenės ekonominius, socialinius ir aplinkos poreikius

artimiausiu, vidutinės trukmės ir, svarbiausia, ilgalaikiu periodu. Ši sąvoka paremta prielaida,

kad vystymasis turi tenkinti šiandienos poreikius ir nekelti pavojaus ateities kartų gerovei.

Praktiškai tai reiškia, kad reikia sudaryti ilgalaikės ekonomikos plėtros sąlygas užtikrinant

tinkamą aplinkos bei socialinę apsaugą (Štreimikienė, Čiegis ir kt., 2014).

Pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio lyderių susitikime

Rio de Žaneire 1992 metais. Darnus vystymasis − vienas iš svarbiausių ES ir Lietuvos tikslų.

Lietuva iki 2020 metų pagal pagrindinius ekonominius, socialinius, gyventojų sveikatos ir

taupaus gamtos išteklių naudojimo rodiklius turėtų pasiekti Europos Sąjungos valstybių 2003

m. vidurkį, o pagal aplinkos būklę – visiškai atitikti ES standartus, neviršyti ES leistinų

normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio

klimatui, reikalavimų.

Darnaus vystymosi būdai išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms skirtingi.

Opiausios besivystančių valstybių problemos – labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas,

skurdas, lyčių nelygybė, netobula švietimo, medicinos sistema, o išsivysčiusios valstybės

daugiausia susiduria su per daug intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo

problemomis. Tačiau tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios valstybės (išskyrus karo ar kitų

stichinių nelaimių niokojamas valstybes) vystosi natūralios evoliucijos būdu, jų ekonomika ir

gyventojų gerovė auga, nors ir labai skirtingais tempais.

Gamtinė aplinka. Bendruosiuose planuose pagal darnios plėtros raktinius žodžius

labiau dominuoja Kauno rajonas. Iš gamtinės aplinkos apibūdinimo terminų būtų galima

išskirti „ekologija“, „aplinkosauga“, „želdynai“, Kauno rajono dokumentuose nemažai

kalbama apie juos. Ekologija siejama su taršos mažinimu, pradedant inžinerinės

infrastruktūros įrengimu ar tvarkymu (plėsti dviračių takus, ekologiško transporto kelius),

taikant alternatyvius degalus, vystant ekologinį, pažintinį turizmą. Labai svarbios saugomos

teritorijos ir natūralus gamtinis karkasas (ekologinis kompensavimo tinklas, užtikrinantis

34

ekologinę kražtovaizdžio pusiausvyrą). Europos ekologinis tinklas ,,Natura 2000“, apimantis

buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas (biologinės įvairovės apsaugą) taip pat

rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės

apsaugos zonas. Kas galima ir kas draudžiama apibrėžia LR Saugomų teritorijų įstatymas

(Žin., 1993, Nr. 63-1188) (skatinama veikla, kuri nesutrikdo gamtinės pusiausvyros). Prie

ekologijos prisideda tiek želdynai, tiek aplinkosauga.

Kaunas yra vienas pirmųjų Lietuvos miestų, planuojantis savo veiksmus

aplinkosaugos srityje ir juos numatantis miesto aplinkos apsaugos strategijoje. Kauno miesto

aplinkos apsaugos politikos tikslas – užtikrinti miesto gyventojams sveiką aplinką, skatinant

harmoningą ekonomikos ir visuomenės plėtrą, gerinant aplinkos kokybę, saugant gamtinę

įvairovę ir tausojant gamtos išteklius. Prioritetai yra teikiami aplinkosauginių kriterijų

taikymui, valdant ir planuojant miestą, Kauno aplinkos kokybės išsaugojimui ir jos gerinimui,

visuomenės sveikatos saugai ir stiprinimui. Aplinkos monitoringas svarbus norint stebėti,

vertinti ir prognozuoti galimus padarinius, informuoti visuomenę.

Savivaldybių bendruosiuose planuose grėsmė išreiškiama per neatsinaujinančius

gamtos išteklius, kurie yra taip pat svarbūs darnai.

Urbanistinė aplinka. Kauno rajono teritorijos bendrajame plane dominuoja

urbanizacijos procesai, nes rajonuose labai sparčiai didėja urbanizuotų teritorijų plotai, tai turi

įtakos kelių bei viešojo transporto plėtrai. Kai kurie neigiami aspektai nėra aptarti, pvz., kaip

,,didelis gyventojų tankumas‘, ,,prastai suplanuotų miesto teritorijų pertvarkymai“, ,,buvusių

pramonės objektų rekonstrukcija“. Nėra gana svarbaus kriterijaus ,,alternatyviosios

energetikos objektų statyba“, kurio nebuvimas susilpnina savivaldybių darnų vystymąsi.

Kauno miesto bendrajame plane urbanistika taip pat užima svarbią vietą. Mieste

užstatomos verslo plėtrai skirtos teritorijos, bet kadangi jų nėra daug, tai teritorijų vystymas

mieste yra orientuojamas į esamų verslo teritorijų galimą maksimalų panaudojimą.

Pagrindiniai du būdai plėtojant esamas verslo teritorijas yra teritorijų modernizavimas ir

konversija. Taip pat Kauno mieste yra minima sąvoka „aplinkkelių tiesimas“ (9 kartus).

Kauno miesto aglomeracinės plėtros interesų zonų integralumui yra numatyti aplinkkeliai

(Raudondvario pietinis aplinkkelis, šiaurinis aplinkkelis, kuris sujungs Karmėlavą ir Babtus).

Kauno mieste yra numatyta rekonstruoti A1 kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožą ties Kaunu

iki 6 eismo juostų, taip pat integruoti miesto gatvių tinklą į nepertraukiamo eismo aplinkkelių

sistemą.

Ekonominis aspektas. Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane jis minimas

ganėtinai retai, miesto darnoje jis nėra pažymimas kaip pagrindinis komponentas. Kauno

rajono BP paminėtas dažniau (8 kartus). Tai – miškų, kultūros paveldas, ekonominei plėtrai,

35

kaimų plėtrai, ES fondų parama, Lietuvos pristatymas Europai, kuris atneš ekonominį

gerbūvį, LEZ (centrinis logistikos terminalas su Eurovėžės geležinkelio stotimi, didelės

galimybės regeneruoti upių uostą kroviniams bei turizmui). Nors ekonomikos aspektų

randama, bet visiškai nepaminėti šie kriterijai: ,,tolydus ekonominis pasiskirstymas“, ,,aukšta

kokybė“, ,,socialiai atsakinga“.

Išanalizavus abu dokumentus matoma, kad šis aspektas nerodo tikrojo darnios plėtros

modelio suvokimo laipsnio.

Socialinės aplinkos tema yra labai svarbi šiomis dienomis, kadangi tai – viena

aktualiausių problemų (darželiai, socialiniai būstai, žmonių sveikata ir pan.). Bendruosiuose

planuose labiau akcentuojama ,,socialinė infrastruktūra“ (mokyklos, vaikų darželiai ir pan.).

Kauno mieste, Romainiuose, buvo pastatyta mokykla, taip pat planuojama Šilainių

mikrorajone pagrindinės ir pradinės mokyklos statyba. Kauno rajono bendrajame plane iš viso

nėra raktinio žodžio „socialiniai būstai“.

Lyginant dviejų savivaldybių dokumentus, galima teigti, kad, kalbant apie socialinę

aplinką, per mažas supratimo lygis yra abiejuose dokumentuose. Bendruosiuose planuose

daugiau akcentuojamos švietimo įstaigos, tačiau per mažai, kad būtų galima daryti prielaidas,

kad šios teritorijos yra pasiekusios tinkamą darnaus vystymosi lygį.

Valdymas ir bendruomenės aspektas. Bandant įvertinti darnaus miesto plėtros

suvokimą per valdymo ir bendruomenės įtraukimo prizmę, verta paminėti, jog tai suvokiama,

pirmiausia, kaip didesnis bendruomenės dalyvavimas teritorijų planavimo dokumentų

rengimo bei svarstymo procese, užtikrinant didesnį gyventojų pasitenkinimą miestu ir vietos,

kurioje gera gyventi, suvokimo stiprinimą. Tačiau bendrajame plane šie aspektai nėra minimi.

Tai daugiau akcentuojama Kauno miesto BP, kuriame du kartus yra minimas bendruomenės ir

miesto valdžios bendradarbiavimas, o Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane tai

visiškai neakcentuojama, bet dominuoja kriterijus ,,bendruomenės santykių skatinamas“

(visuomenės poreikiai: bibliotekos, etninės programos, kultūros centrai, renginiai). Galime

teigti, kad pamiršta viena iš esminių nuostatų, kad darnus miesto plėtros vystymasis vyksta

atsižvelgiant į gyventojų poreikius. Palyginus nagrinėtus bendruosius planus, galima daryti

prielaidas, kad savivaldybių abu dokumentai per mažai dėmesio skiria bendravimo su

gyventojais ir miestų bendruomenėmis klausimams.

Techniniai – inžineriniai aspektai. Kalbant apie technines – inžinerines

charakteristikas, bendruosiuose savivaldybių planuose nėra daug apie jas užsiminta. Rajone

mažai aukštąsias technologijas taikančių įmonių, žemi informacinių technologijų įsisavinimo

tempai. Šis kriterijus užtikrina modernią plėtrą ir žmonių poreikių patenkinimą.

36

Architektūra – Kauno rajono užstatytų teritorijų reglamentuose aprašomas pastatų

aukštis, tankumas. Funkcionalumas šiuo atveju suprantamas kaip pastatų pritaikymas žmonių

poreikiams, BP minima rekreacija (poilsis, sportas), kurortų zonos (sanatorijos, poilsio

namai). Kriterijai ,,ekonomiški“, ,,ekologiški“ visiškai neminimi. Apie architektūrą aprašoma

labai nedidelė dalis.

4.2.2. Darnumo principų taikymas instituciniu lygmeniu

Atlikus kiekybinę Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių dokumentų turinio

analizę pagal literatūros analizės metu nustatytus raktinius žodžius (skaičiuojant jų

pasikartojimo dažnį bendruosiuose planuose) galima teigti, kad Kauno miesto ir Kauno rajono

savivaldybių atstovai ne iki galo išvystė darnaus vystymosi požiūrį planuose, tačiau nėra

visiškai tikslu vertinti ir remtis tik šiais vertinimais, nes nėra iki galo išvystyto visus kriterijus

apimančio darnaus miesto supratimo taikymo praktikoje.

Norint labiau suprasti ir apibendrinti analizuojamų savivaldybių (Kauno miesto ir

Kauno rajono) darnaus miesto ir rajono plėtros suvokimą instituciniu lygmeniu, buvo atliktas

interviu su šių savivaldybių atstovais, kuriame buvo užduoti trys klausimai.

Kauno miesto urbanistikos skyriaus atstovė į klausimus atsakė telefoninio pokalbio

metu. Kauno rajono urbanistikos skyriaus atstovė į pateiktus klausimus atsakė raštu.

Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių urbanistikos skyriaus atstovės atsakė į

visus klausimus, taigi galima teigti, kad yra susipažinusios su bendraisiais planais bei darnaus

vystymosi sąvoka bei įgyvendinimu, tačiau Kauno rajono savivaldybės atstovė į klausimus

atsakė daug tiksliau bei išsamiau, o Kauno miesto savivaldybės atstovės atsakymai nebuvo

visiškai tikslūs.

Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus atstovo atsakymai į klausimus

1. Kas, Jūsų nuomone, yra darnus vystymasis?

Darnus vystymasis – infrastruktūra, socialiniai gyventojų poreikiai ir darnus

bendravimas su urbanistine aplinka.

2. Kokie kriterijai lemia darnų vystymąsi?

Pagrindinis kriterijus – politika mieste, taip pat finansai ir kompetetingų asmenų

darbas savivaldoje.

3. Kiek, Jūsų nuomone, patvirtintos strategijos atitinka darnaus vystymosi tendencijas?

Juk nedaroma specialiai, kad būtų nedarnus vystymasis. Kiekviena nauja strategija

eina arčiau tikslo, kiek dėmesio skiriama tiek einama arčiau darnaus vystymosi. Taip pat yra

sritys, kurios yra mažiau matomos, bet jos tempiamos paskui.

37

Kauno rajono savivaldybės atstovo atsakymai į klausimus

1. Kas, Jūsų nuomone, yra darnus vystymasis?

Mūsų nuomone, darnus vystymasis yra trys lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga,

ekonomika ir socialinis vystymasis. Kai kalbame apie šiuos tris komponentus, nei vieno iš jų

negalime išskirti, ir naudoti kaip vieną atskirą, darnus vystymasis turi būti paremtas šių trijų

komponentų visuma.

2. Kokie kriterijai lemia darnų vystymąsi?

Tvarios raidos kriterijais būtų galima įvardinti šalies išsivystymo lygį, čia turima

galvoje švietimo, kultūros lygį, tautos mentaliteto lygį ir šalies finansinę padėtį.

3. Kiek, Jūsų nuomone, patvirtintos strategijos atitinka darnaus vystymosi tendencijas?

Kadangi Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius, priimdamas

sprendimus, vadovaujasi pagrindiniais teisės aktais, tokiais kaip Teritorijų planavimo

įstatymas, Statybos įstatymas, Žemės įstatymas ir kitais poįstatyminiais teisės aktais, o iš

patvirtintų strategijų esame daugiau susipažinę su Nacionaline darnaus vystymosi strategija,

sunku atsakyti tiksliai į šį klausimą, dėl to teikiame bendrą nuomonę. Galima daryti išvadą,

kad Nacionalinėje strategijoje įvardijama, kad viena iš darnaus vystymosi užtikrinimo sąlygų

– racionalus, logiškas teritorijų planavimas, taigi planuojant teritorijas yra būtina išspręsti

tokius klausimus kaip geros, aukšto lygio gyvenimo sąlygos, galimybė vystyti verslą,

išsaugoti gamtos vertybes ir kt. Taigi galima teigti, kad vertinant teritorijų planavimo sritį,

Nacionalinė strategija pakankamai atitinka darnaus vystymosi tendencijas.

Apibendrinant galima teigti, kad:

Darni plėtra pirmiausia priklauso nuo trijų komponentų: ekologijos, ekonomikos ir

socialinių aspektų suderinamumo, tačiau prie to prisideda ir daugiau aspektų, kurie mažiau

akcentuojami: bendruomenė, techniniai kriterijai, valdymas ir pati gamtinė aplinka, nuo

kurios priklauso miesto jaukumas ir jos socialinis lygmuo. Darnaus miestų vystymosi

strategija užtikrinama savivaldybėms rengiant strateginius plėtros planus, kuriuos

įgyvendinant yra siekiama, kad darniai vystytųsi visi darnaus vystymosi komponentai.

Nustatyti šie darnaus miestų vystymosi elementai: gamtinė aplinka, urbanistinė

aplinka, ekonominė aplinka, socialinė aplinka, valdymas ir bendruomenės aspektas, techniniai

– inžineriniai aspektai ir architektūra. Pagal juos atlikus miesto ir rajono – Kauno – bendrųjų

planų analizę, daroma išvada, kad savivaldybių atstovų požiūris ir supratimas apie darnų

miestų vystymąsi nepilnai išplėtotas, ypač silpnai: socialinės aplinkos (Lietuvoje ši sritis ypač

jautri ir reikalaujanti daug dėmesio), valdymo ir bendruomenės (daugiau bendradarbiavimo su

visuomene, bet tai gali tapti chaotišku ir sunkiai įgyvendinamu aspektu), techniniai

38

inžineriniai aspektai (technika labai greitai tobulėja ir sunku nuspręsti, kas bus už 2 ar 5 metų,

ką kalbėti kas bus už 10).

Darnumas Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių planuose suvokiamas lokaliniu

lygmeniu, pasigendama ateities vizijos ir sprendinių poveikio globaliam pasauliui suvokimo.

Apibendrinant galima teigti, kad Kauno miesto bendrasis planas yra labiau orientuotas į

miesto vystymąsi taip, kad jis taptų patrauklesnis. Stiprioji pusė, kad miestas plečiasi į aukštį,

ne į šonus, tvarkosi apleistas vietas, atsinaujina. Kauno rajono bendrasis planas labiau siejasi

su rajono plėtimųsi, tačiau nepamirštant žaliųjų plotų.

39

5. URBANIZACIJOS KAITOS TENDENCIJOS

Plėtra aplinkinėse teritorijose numatoma rengiant apskričių ir savivaldybių teritorijų

bendruosius planus (toliau – BP): juose nurodomi žemės naudojimo prioritetai bei zonos su

skirtingais reglamentais statybų išdėstymui.

Pagal savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisykles bendrųjų planų

sprendiniai rengiami 10 metų laikotarpiui, todėl įvertinus šiuo metu galiojančio Kauno rajono

savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius bendrojo plano pakeitimo sprendiniai

rengiami laikotarpiui iki 2019 metų.

Nuspręsta apžvelgti Kauno rajono savivaldybės urbanizacijos kryptis ir įvertinti

žemėtvarkos darbų įtaką rajono užstatymo kaitai.

5.1. Urbanistinis karkasas

Urbanistinis karkasas – aktyviausios ūkinės bei kultūrinės plėtros centrų ir ašių

teritorinė sistema su labiausiai pertvarkyta gamtine aplinka bei išplėtotais inžinerinės

infrastruktūros kompleksais.

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtas ir lokalizuotas šalies

urbanistinis karkasas. Jį sudaro atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas (apskričių ir esamų bei

būsimų savivaldybių centrai) ir skirtingo rango urbanistinės integracijos ašys (urbanistinių

centrų jungtys) (5.1 pav.).

5.1 pav. Lietuvos Respublikos urbanistinis karkasas (Urbanistika...2018)

40

Kauno rajono urbanistinis karkasas plėtojasi veikiamas Kauno miesto – pagrindinio

regiono metropolinio centro. Urbanistinę aplinką smarkiai įtakoja ir gamtinis karkasas

formuojamas 3 didžiausių Lietuvos upių santakos, Kauno marių, miškų masyvų ir upelių.

5.1 lentelė. Kauno rajono savitumai, formuojantys urbanistinio karkaso struktūrą ir jo plėtrą

(Sudaryta darbo autorės pagal Kauno rajono teritorijos BP 2007-2017m.)

Pozytivi plėtra Negatyvi plėtra

Kompaktiškai vystosi miesteliai, kurie turi

centrų užuomazgas – viešųjų įstaigų ir

erdvių pradmenis.

Statomi atsitiktiniai šeimos namų kvartalai,

ignoruojant inžinerinę, ekonominę, socialinę

bei kraštovaizdžio logiką.

Karmėlavos oro uostas turi labai geras

plėtros galimybes, didinant oro uosto

patrauklumą tiek keleivių, tiek krovinių

gabenimui.

Dažnos transporto spūstys dėl itin didelio

automobilių skaičiaus, Didelis triukšmas ir

užterštas oras, dažnas smogas.

Europinės vėžės geležinkelio nutiesimas iki

Kauno – stimuliuotų ekonomikos ypač LEZ

arealo ir Logistikos centro augimą.

Didžiulį poveikį į tiesioginį ir netiesioginį

derlingų žemių mažinimą atlieka

urbanizacija ir visa tai, kas su ja susieta.

Labai geras rajono centro – Kauno miesto –

pasiekiamumas iš daugumos rajono

gyvenviečių.

Didėjantis užstatomumas, žaliųjų plotų

mažėjimas.

Galimybė rekultivuoti išeksploatuotus

naudingųjų iškasenų karjerus į rekreacijai

skirtas teritorijas.

Žmonių žalinga veika.

Teritorijų plėtros uždaviniai yra kompleksiškai plėtoti šių teritorijų urbanistinę

infrastruktūrą, didinti jų gyvenamosios ir socialinės aplinkos patrauklumą racionaliai

panaudojant neužstatytas teritorijas, esančias gyvenviečių ribose, didinant užstatymo tankį

infrastruktūros galingumų ir teritorijų rezervus turinčiose teritorijose.

Savivaldybės strategija taip pat nukreipta ir į užsienio investicijas, kad būtų

„pritraukiama“ kuo daugiau užsienio investuotojų ir lėšos panaudojamos miesto bei

priemiesčių infrastruktūros atnaujinimui, darbo vietų kūrimui, gyvenimo ir darbo sąlygų

gerinimui. Apie tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam savivaldybės gyventojui

ir savivaldybei per metus, pateikta 5.2 lentelėje.

41

5.2 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno rajono savivaldybėje (Sudaryta darbo

autorės pagal Statistikos departamento duomenis, 2018)

Metai Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios

vienam gyventojui, Eur. savivaldybei, mln Eur.

2013 478 41,7

2014 1206 106,6

2015 1279 114,46

2016 1486 135,38

2017 1519 140,68

Kauno apskrityje investuota į apdirbamosios gamybos (402,38 mln. EUR), didmeninės

ir mažmeninės prekybos (377,58 mln. EUR) ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos (238,56

mln. EUR) įmones.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ir Ūkio ministerija 2015 m. spalio 23 d.

Savivaldos dienos proga surengtose iškilmėse Kauno rajonui už sparčiausią verslo plėtrą

įteikė „Auksinę krivulę“.

Nemažai investicijų numatoma į ES finansuojamų tikslinių teritorijų sąrašą

patekusiam Garliavos miestui. Per keletą metų Garliava turi tapti europietišku miestu,

kuriame dera verslas, išvystytas paslaugų sektorius ir jauki gyvenamoji aplinka.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą Lietuvos savivaldybių indeksą

Kauno rajono savivaldybė penkis kartus (2011, 2013, 2014, 2015 ir 2016 m.) buvo pirma, o

2012, 2017 ir 2018 m. užėmė antrą vietą tarp 54 ne miesto savivaldybių. Savivaldybių

indekso lentelėje po Klaipėdos r. (73 balai) ir Kauno r. (69) rikiuojasi Palanga (66),

Druskininkai (66) ir Mažeikių r. (62). (Kauno..., 2019).

Konkretus teritorijų žemės naudojimo būdas nustatomas parengus gyvenamųjų

vietovių bendruosius ar detaliuosius planus. Bendrasis planas nustato aiškius teritorijos

darnios plėtros prioritetus ir įvardija dabartinės neprioritetinės plėtros arealus. Didžiausias

dėmesys turi būti skiriamas aukščiausio prioritetinio lygmens miestelių – Karmėlavos,

Garliavos, Domeikavos, Raudondvario ir Vilkijos bendrųjų planų rengimui, socialinės ir

inžinerinės infrastruktūros vystymui. Pagal Lietuvos Respublikos bendrąjį planą didelė dalis

Kauno rajono teritorijos yra Kauno miesto aglomeracinio ir koncentracijos poveikio arealas.

42

5.2. Urbanistinio karkaso plėtojimas

Daugumai rajonų savivaldybių būdinga gamtinio karkaso teritorija. Pagal Lietuvos

Respublikos teritorijos bendrąjį planą (2002) praktiškai visa Kauno rajono savivaldybės

teritorija patenka į urbanistinio karkaso centro, t.y. Kauno, aglomeracinio poveikio arealą, ir

tik nedidelė dalis – į urbanistinio vystymo koncentracijos arealą. Visos rajono savivaldybės

bendrajame plane numatytos plėtros teritorijos patenka į aglomeracinį arealą, t.y. į

palankiausias vystymui teritorijas (Kauno rajono savivaldybės…, 2013).

Lietuvos teritorijos bendrajame plane Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra

identifikuotas tik vienas lokalus centras – Vilkija, kuriai suteikta 3 lygmens centrų b

kategorija. Tokio centro turinys suformuluotas taip – naujai formuojamas ir plėtojamas mažo

miesto pagrindu lokalus centras.

Turistinės ir rekreacinės veiklos ašys sutampa su Nemuno, Neries koridoriais, Kauno

mariomis.

Bendrojo plano sprendiniais patikslintos prioritetinės ir neprioritetinės plėtros

teritorijos prie gyvenviečių (5.3 lentelė). Kauno rajono teritorijoje bendrojo plano sprendiniais

siūloma didesnė savivaldybės lygmens centrų sistema (Kauno rajono savivaldybės…, 2013).

5.3 lentelė. Prioritetirnės plėtros teritorijos

(Sudaryta darbo autorės pagal Kauno rajono teritorijos BP 2007-2017m.)

Plėtros lygmuo Teritorijos Aprasymas

1 – aukščiausiojo

plėtros prioriteto

gyvenamosios

vietovės

Domeikavos mst.;

Garliavos mst.;

Karmėlavos mst.;

Raudondvaris ir

Vilkijos miestas Šiose gyvenvietėse ir jos planuojamos plėtros

teritorijose apimančiuose planuose negali didėti

daugiau nei 10 proc. negu numatyta Kauno raj.

BP, taip pat negali prieštarauti kitiems šio BP

sprendiniams, didesnė negu šiame BP numatyta

teritorijų didinimo būtinybė turi būti pagrįsta.

2 – aukšto plėtros

prioriteto

gyvenamosios

vietovės

Ežerėlis;

Babtai;

Neveronys;

Piliuona;

Ramučiai;

Ringaudai;

Šlienava;

Zapyškis

43

1 2 3

3 – plėtojamos

gyvenamosios

vietovės

Giraitė;

Ilgakiemis:

Juragiai;

Linksmakalnis;

Mastaičiai;

Naujieji

Bernatoniai;

Sitkūnai;

Užliedžiai;

Voškoniai.

Šiose gyvenvietėse ir jos planuojamos plėtros

teritorijose apimančiuose planuose negali didėti

daugiau nei 10 proc. negu numatyta Kauno raj.

BP, taip pat negali prieštarauti kitiems šio BP

sprendiniams, didesnė negu šiame BP numatyta

teritorijų didinimo būtinybė turi būti pagrįsta.

4 –

moderinizuojamos

gyvenamosios

vietovės,

tobulinant esamą

urbanistinę

struktūrą

Akademija;

Čekiškės;

Kulautuva;

Naujasodis;

Piliuona;

Samylai;

Kačerginė;

Mauručiai;

Panevėžiukas;

Rokai;

Vandžiogala.

Prioritetas teikiamas teritorijų modernizavimui ir

optimizavimui, esamų teritorijų plėtros galimybės

nustatomos tų miestelių ar teritorijų bendraisiais,

ar visą teritoriją apimančiais detaliaisiais planais,

tačiau šiuose planuose numatoma visos teritorijos

plėtra negali būti didesnė nei 10 proc. negu

numatyta šiame BP, teritorijų didinimo būtinybė

turi būti pagrįsta.

5 – neprioritetinės

plėtros arealai

Kur žemės ūkio sklypų paskirties keitimas gali

būti reguliuojamas infrastruktūros mokesčiais.

6 –

nekategorizuotos

Gyvenamosios teritorijos pagal brėžinį

patenkančios į urbanizuotas teritorijas.

Pagrindinis dėmesys skiriamas infrastruktūros gerinimui, gyvenviečių užstatymo

teritorijos nedidinamos, konkretus žemės naudojimo būdas nustatomi atskirų gyvenvenamųjų

vietovių detaliaisiais planais, apimančiais esamą ir numatomą vystyti gyvenvietės teritoriją.

BP sprendiniai nustato esminius funkcinių zonų vystymo principus.

44

5.2 pav. Numatomas teritorijų plėtrai poreikis iki 2017 m. pagal 1996 – 2006 m m. duomenis

(Sudaryta darbo autorės pagal Kauno rajono teritorijos BP 2007-2017m.)

Pagal numatomą teritorijų plėtrai poreikį išsiskiria Akademija ir Ringaudai, Garliavos

apylinkės, Karmėlava. Kačerginė ir Vandžiogala pagal prognozes plėtrai poreikio neturi (pav

5.2).

Vien tiek plėtrai numatomos teritorijos specialusis ar detalusis planas nepakankamas,

kadangi būtina įvertinti gretimas gyvenvietes ir jose esančią socialinę bei inžinerinę

infrastruktūrą, kelius. Prieš rengiant minėtus teritorijos planavimo dokumentus siūloma

pirmiausia pasirengti teritorijos vystymo galimybių vertinimą ir detaliojo plano koncepciją

apimančią didesnę teritoriją (urbanistinį eskizą). Tokiais urbanistinio komplekso planais

(detalizuojančiais bendrojo plano sprendinius) turi būti numatyti visi kokybiškam gyvenimui

reikalingi komponentai – gyvenimas ir poilsis, paslaugos ir darbas, socialiniai objektai,

transportiniai, inžineriniai ryšiai.

Nerekomenduojama urbanistinė plėtra – numatyta mažoms ir neperspektyvioms

artimiausią dešimtmetį socialiniu ir ekonominiu požiūriu gyvenamosioms vietovėms, o taip

pat įvairios paskirties teritorijoms, kurių urbanizavimas prieštarautų jų pagrindinei paskirčiai

bei komplikuotų socialinį ir inžinerinį aptarnavimą. Nerekomenduojamos plėtros teritorijoms

reglamentų lentelėje yra nurodytos išimtys dėl pavienių sklypų, sodybų ir žemės ūkio veiklos

modernizavimo, rekonstrukcijos (Kauno rajono savivaldybės…, 2014).

45

5.3. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų analizė

Atlikta parengtų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietos

parinkimui (KPŽP) analizė Kauno rajono savivaldybėje.

Kauno rajono savivaldybėje žemės ūkis yra gerai išvystytas, žemės yra derlingos.

Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikiamus 2018-03-01 duomenis

Kauno rajono savivaldybėje, įregistruotų ūkių Ūkininkų registre yra 3617, bendras ūkių žemės

plotas sudaro 15959,34 ha, iš jų 13547,45 ha žemės ūkio naudmenos, 752,86 ha – miškai,

93,74 ha – vandenys. Vidutinis ūkio dydis - 4,49 ha.

Ūkininkų ūkių žemės grupavimas pagal nuosavybės teisę, 2018-03-01 duomenimis

(Žemės ūkio.... 2019).

Ūkininkų ūkių registre įregistruota 3558, žemės sklypų skaičius – 5076, ūkininkų ūkių

naudojamos žemės bendras plotas – 15959,34 ha, žemės ūkio naudmenos – 13547,45 ha.

Iš bendro ploto: ūkininkui ar ūkio nariams nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio

paskirties žemės plotas – 15152,19 ha, išnuomotos iš kitų asmenų privačios žemės ūkio

paskirties žemės plotas – 665,14 ha, išsinuomotos iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės

plotas – 142,01 ha.

Rajone vyrauja privačios nuosavybės žemės ūkio paskirties žemės.

Ūkininkų ūkių žemėnaudų grupavimas pagal plotą pateiktas paveiksle (5.3 pav.).

5.3 pav. Ūkininkų ūkių skaičius pagal ūkyje naudojamą bendrą žemės plotą

229

553

1384

1006

283

61 29 8 3 1 1 0 0 00

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

Iki0,5ha

0,5 -1 ha

1 - 3ha

3 - 10ha

10 -20 ha

20 -30 ha

30 -50 ha

50 -80 ha

80 -100ha

100150ha

150 -200ha

200 -300ha

300 -500ha

>500ha

46

Kauno rajone įregistruotų ūkininko ūkių, pagal ūkyje naudojamą žemės plotą,

didžiausią dalį sudaro maži ūkiai nuo 1 iki 3 ha ir nuo 3 iki 10 ha, kurie sudaro daugiau kaip

pusę visų registruotų rajone ūkių. Stambių ūkių yra tik keletas, o nuo 200 ha ir daugiau ūkių

neužregistruota.

Teritorijų planavimo registro duomenimis 2013-2018 metais Kauno rajono

savivaldybėje registruota 285 Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (lentelė), iš kurių 39 –

Garliavos apylinkių seniūnijoje, 38 – Zapyškio seniūnijoje, 34 –Alšėnų seniūnijoje (5.4

lentelė).

5.4 lentelė. Kauno rajono savivaldybėje įregistruotų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų

skaičius 2013-2018 metais (Sudaryta autorės pagal Teritorijų planavimas 2013 – 2018 m m.

duomenis)

Žemėtvarkos projektų skaičius 2013 2014 2015 2016 2017 2018 Viso

Kauno r. sav. (vienetais) 4 92 59 68 36 26 285

Kauno r. sav. (procentais) 1,40 32,28 20,70 23,86 12,63 9,13 100

Daugiausia net 32 proc. šių projektų registruota 2014 metais, o mažiausia – 2013 m.,

tik 1 proc. Tokius didelius projektų skaičiaus pokyčius nulėmė pasikeitusi įstatyminė bazė,

kuri palengvino paskirties žemės keitimo sąlygas. To pasekoje dažnai iš žemės ūkio paskirties

keičiama į kitą (gyvenamąją) paskirtį.

5.4 pav. Kauno rajone įregistruoti žemėtvarkos projektai 2013 – 2018 m.

Ežerėlio seniūnijoje tokių projektų nėra įregistruota.

18

34

12 11

36

0 1

39

1

15

2

10

29

19

138

4

10

1

11

38

05

1015202530354045

Aka

dem

ija ir

Rin

gau

dai

Alš

ėnai

Bab

tai

Bat

nia

va

Če

kišk

ė

Do

mei

kava

Ežer

ėlis

Gar

liava

Gar

liavo

s ap

yl.

Kač

erg

inė

Kar

mėl

ava

Ku

lau

tuva

Lap

ės

Rau

do

nd

vari

s

Ro

kai

Sam

ylai

Tau

raki

em

is

Užl

ied

žiai

Van

dži

oga

la

Vilk

ija

Vilk

ijos

apyl

.

Zap

yški

s

47

Atlikus esamos būklės analizę, nustatytas skaičiuojamasis žemės poreikis gyvenamajai

statybai, į kurį patenka: Akademija ir Ringaudai, Garliavos apylinkės, bei Karmėlava.

Bendruoju planu suplanuotų prioritetinės plėtros gyvenamųjų teritorijų veikla ribojama įvairių

gamtinės, kultūros paveldo teritorijų bei inžinerinės infrastruktūros objektų apribojimų.

Neprioritetinėse teritorijose – 50 procentų; žemės poreikis gamybos, komunalinio ūkio, verslo

ir panašioms reikmėms, tiesiogiai nesusijusioms su gyventojų aptarnavimu, yra visiškai

neapibrėžtas. Taigi planavimas tampa hipotetiniu, todėl per ilgesnį laikotarpį atsiranda

poreikis numatytą paskirtį keisti kita; daugiau kaip 50 proc. specialiaisiais planais suplanuotų

teritorijų nepatenka į bendruoju planu numatytas urbanistinės plėtros teritorijas; maždaug 40

proc. visų parengtų detaliųjų planų ir >50 proc. specialiųjų planų parengta teritorijose, kuriose

galioja urbanistinę veiklą ribojantys veiksniai (Kauno rajono savivaldybės…, 2014).

Kauno rajone per analizuojamą laikotarpį įregistruoti 285 Kaimo plėtros žemėtvarkos

projektai. Per pastaruosius penkerius metus žemėtvarkos projektų registruota daugiausiai – 32

proc. 2014 metais. Garliavos apylinkėms tenka didžiausias užregistruotas projektų skaičius.

Kauno rajone įregistruotų ūkininko ūkių, pagal ūkyje naudojamą žemės plotą, didžiausią dalį

sudaro maži ūkiai nuo 1 iki 10 ha, kurie sudaro daugiau kaip pusę visų registruotų rajone

ūkių.

Siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą ir kiek įmanomą darnų urbanizuotų

teritorijų plėtimąsi labai svarbus bendrasis planas. Rengiant naujus bendruosius planus, jau

užstatytos teritorijos, kurios realiai nėra naudojamos žemės ūkio veiklai, o tik kaip

gyvenamosios teritorijos, turėtų ir būti priskirtos gyvenamosioms teritorijoms, kad būtų

galima vertinti realią esamą situaciją, ir planuoti infrastruktūrą, reikalingą besiplečiančioms

gyvenvietėms, o žemės ūkio žemėje būtų sudarytos sąlygos ekonomiškai efektyviems ir

tausojamiems ūkininkų ūkiams kurtis.

48

6. PLĖTROS POTENCIALAS IR FIZINĖS PLĖTROS POREIKIS

Svarbiausias regiono plėtros principas yra socialinė orentacija, reiškianti, kad situacijų

rodiklių įvertinimas turi būti vykdomas pagal jų įtaką gyventojų gyvenimo lygiui ir kokybei

(Dokurnevič, Bagdzevičienė, 2002). Rajono plėtros potencialą iš esmės lemia gyventojų

skaičius ir jo socialinė bei demografinė struktūra; darbo jėgos dydis ir profesinė (išsilavinimo)

struktūra; bendruomenės ir verslo struktūrų pasirengimas veikti aktyviai, tačiau neiškeliant

privačių interesų aukščiau bendrų visuomenės gerovės siekių; finansiniai resursai, tarp jų ir

žemės kainos (Kauno rajono savivaldybės…, 2013).

6.1. Gyventojų skaičiaus kaita

Planavimui svarbios dvi datos – 2019 m., kai baigsis BP sprendinių galiojimo

laikotarpis ir 2029 m., kai baigsis koncepcijos galiojimo laikotarpis. Kauno rajono gyventojų

prieaugio 2012 – 2019 metais prognozes tikslumas praktinėms reikmėms yra pakankamas su

prielaida, jei nebus esminių demografinių procesų pokyčių.

Koncepcijos laikotarpio prognozių tikslumas yra neapibrėžtas, tačiau BP reikmėms

patenkinamas, laikantis fizinės plėtros ir užstatymo politikos tęstinumo principų.

Prognozuojami gyventojų prieaugiai: 2012 - 2019 m.

pesimistinis variantas 2660 gyv.

vidutinis variantas 5250 gyv.

optimistinis variantas 9590 gyv.

maksimalus variantas 13800 gyv.

Prognozuojami gyventojų prieaugiai: 2019 - 2029 m.

pesimistinis variantas 3800 gyv.

vidutinis variantas 13000 gyv.

maksimalus variantas 19000 gyv.

Bet kuriam gyventojų prieaugiui reikalingas būstas – vienbučiai ar daugiaaukščiai

daugiabučiai namai, sodybos ir t.t. Kategoriškų prognozių ar privalomų BP būstų tipų nėra.

Pagal analogiją su kitų miestų suburbanizuotomis teritorijomis absoliučiai vyrauja vienbučių

šeimos namų statybos. Vis dažniau pastebima vadinamoji paviljoninė statyba – minimalus

sklypas ir 1 aukšto minimalaus tūrio namas. Kauno rajone gali susiformuoti įvairių tipų namų

poreikis su skirtingais sklypų dydžiais. Tačiau konkrečiai to neįmanoma nustatyti (Kauno

rajono savivaldybės…, 2013).

49

Tai rodo palankią Kauno rajono ūkio vystymosi tendenciją ir jo patrauklumą. Palanki

ir demografinė situacija pastovių gyventojų skaičiaus augimui.

Siekiant įvertinti numatytas prognozes, atlikta gyventojų skaičiaus kitimo apžvalga per

pirmąjį prognozuotąjį laikotarpį ir per paskutinius tris metus (6.1 lentelė).

6.1 lentelė. Nuolatinių gyventojų skaičiaus kaita (Sudaryta autorės pagal Gyventojai…, 2019)

Administracinis

vienetas

Gyventojų skaičius (metų pradžioje) Pokytis 2017-

2018

Pokytis 2012-

2019

2012 2017 2018 2019 vnt. proc. vnt. proc.

Lietuvos

Respublika 3003641 2847904 2808901 2793986 -39003 -1,37 -209655 -7,50

Kauno m. sav. 310773 292691 288 363 286763 -4328 -1,48 -24010 -8,37

Kauno r. sav. 86109 91073 92644 95122 +1571 +1,72 +9013 +9,48

Nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybėje priešingai, nei daugelyje Lietuvos

savivaldybių, stebima gyventojų skaičiaus didėjimo tendencija. Apžvelgus vien nuolatinių

gyventojų skaičiaus kaitą 2012-2019 metais ir ją palyginus su bendrojo plano prognozėmis,

matome, kad Kauno rajone pasiektas prognozuojamas optimistinis gyventojų prieaugio

variantas (skirtumas nuo šios prognozės tik 577 gyv.).

Nuo gyventojų skaičiaus kaitos priklauso ir gyvenamųjų vietovių skaičius. Nors

gyventojų skaičius didėja, tačiau per analizuojamą laikotarpį savivaldybėje sumažėjo 5

kaimais (6.2 lentelė).

6.2 lentelė. Kauno rajono sav. Adresų registre įregistruotų gyvenamųjų vietovių skaičius sausio

1 d. (Sudaryta pagal Įregistruotų gyvenamųjų..., 2018)

Metai Seniūnijų Gyv.

vietovių

Miestų Miestelių Kaimų Viensėdžių Kitų

2010 25 371 3 9 359 0 0

2013 25 371 3 9 359 0 0

2018 25 366 3 9 354 0 0

Kaita nuo 2010

iki 2018 metų 0 -5 0 0 -5 0 0

Vadinasi, gyventojų skaičius didėja ne visose gyvenamosiose vietovėse. Tam įtakos

galėjo turėti urbanizacija bei gyventojų migracija.

50

Šalies urbanizacijos procesų negalima analizuoti neaptarus gyventojų skaičiaus bei

tankumo dinamikos, nes šie procesai vyksta jiems tiesiogiai veikiant. Gyventojų pokyčių kaita

pateikta 6.3 lentelėje.

6.3 lentelė. Kauno rajono sav. gyventojų skaičiaus pokyčiai

(Sudaryta autorės pagal Gyventojų surašymo 2001 m. ir 2011 m. duomenis)

Seniūnijos

Bendras

teritorijos

plotas ha

Sen. gyv. sk.

Pokyčiai per

2001 - 2011 m.

Gyv. tankis, gyv.sk

1 kv.km 2011 m. 2001 m 2011 m

Akademija ir

Ringaudai 6103,67 6357 7817 +1460 128

Alšėnai 16956,98 3113 3464 +351 20

Babtai 17727,8 4759 4409 -350 25

Batniava 4198,19 770 1331 +561 32

Čekiškė 9206,09 2039 1795 -244 19

Domeikava 9242,48 6516 7577 +1061 82

Ežerėlis 225,77 2051 1820 -231 806

Garliava 519,46 13322 11264 -2058 2168

Garliavos apyl. 8331,71 4986 6026 +1040 72

Kačerginė 155,83 715 772 +57 495

Karmėlava 5548,5 5976 6078 +102 110

Kulautuva 884,92 1367 1425 +58 161

Lapės 9115,45 1997 3052 +1055 33

Raudondvaris 7180,5 5843 5565 -278 78

Rokai 5805,35 964 3072 +2108 53

Samylai 7605,35 3876 4503 +627 59

Taurakiemis 7582,85 1803 1769 -34 23

Užliedžiai 2952,63 1687 3217 +1530 109

Vandžiogala 5624,64 1843 1632 -211 29

Vilkija 299,81 506 2131 +1625 711

Vilkijos apyl. 14907,4 2147 2339 +192 16

Zapyškis 17850,22 2482 2557 +75 14

Pagal gyventojų surašymo duomenis išsiskiria miestai: Garliava, Vilkija ir Ežerėlis.

Pagal bendrą teritorijos plotą tankiausiai gyvenama Kačerginėje. Per analizojamus 10 metų iš

22 seniūnijų gyventojų mažėjimas fiksuotas tik septyniose (Babtai, Čekiškė, Ežerėlis,

Garliava, Raudondvaris, Taurakiemis, Vandžiogala), nuo 2001 m. iki 2011 m. sumažėjo 3406

gyventojais. Visoje Lietuvoje aktuali problema gyventojų skaičiaus mažėjimas, nebūdingas

Kauno rajono savivaldybei, nes rajonuose bendrai gyventojų skaičius nuosekliai didėja.

51

6.2. Užstatytų teritorijų plotų kaita

Įsigalėjus industrinei statybai, sparčiai statomi daugiabučiai gyvenamieji namai, pakito

miestų erdvinė struktūra, siluetai. Tačiau tobulėjant planavimo praktikai, buvo sukaupta ir

geros patirties – kaip derinti miestų ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą su kraštovaizdžio

ypatybėmis.

Savivaldybė veikia kryptingai, kad būtų išlaikomi nusistovėję paslaugų ryšiai ir

kaimynystės santykiai, darbo ir socialinės infrastruktūros pasiekiamumas, veiklos tęstinumas,

žemės naudojimo lygis ir bendrai – įprastas ir stabilus gyvenimo būdas.

Užstatytos teritorijos didėjimui Kauno rajono savyvaldybėje įtakos turėjo priemestinių

gyvenviečių plėtra. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane daug dėmesio

skiriama teritorijos urbanizavimo (sporto, turizmo, poilsio ir laisvalaikio zonų), kaimo

vietovių inžinierinių tinklų plėtrai. Investuojama į gyvenamųjų ir viešų pastatų energetinį

modernizavimą, viešo naudojimo parkų ir skverų tvarkymą, kraštovaizdžio sutvarkymą.

Analizuojant urbanizuotų teritorijų kaitą, nuspręsta atlikti žemės naudmenų plotų

kaitos pastaraisiais metais Kauno rajono savivaldybėje analizę (6.4 lentelė).

6.4 lentelė. Žemės naudmenų plotų kaita Kauno rajono savivaldybėje, sausio 1 d.

(Sudaryta pagal Lietuvos Respublikos…, 2012; 2015; 2018)

Žemės naudmenos Vnt. 2012 2015 2018 Pokyčiai per

2012 – 2018

Žemės ūkio naudmenos ha 77144,73 76486,64 75832,42 -1312,31

proc.* 51,57 51,14 50,71 -0,88

Miškai ha 48958,30 49155,82 48463,07 -495,23

proc.* 32,73 32,87 32,41 -0,33

Keliai ha 2867,30 3006,28 3078,91 211,61

proc.* 1,92 2,01 2,06 +0,14

Užstatyta teritorija ha 7102,99 9291,10 9277,98 2174,99

proc.* 4,75 6,21 6,20 +1,45

Vandens telkiniai ha 7399,05 7415,99 7456,50 57,45

proc.* 4,95 4,96 4,99 +0,04 Kita žemė ha 6123,10 4193,52 5438,84 -684,26

Iš viso savivaldybėje ha 149595,47 149549,35 149547,72 -47,75 Paaiškinimas: * – nuo bendro žemės naudmenų ploto

Palyginus 2012 m. sausio 1 d. ir 2018 m. sausio 1 d. statistinius duomenis matoma,

kad užstatytų teritorijų, kelių ir vandens telkinių plotai didėja. To pasekoje žemės ūkio

naudmenų, miškų, kita žemės plotai mažėja. Siekiant užtikrinti racionalų žemės naudojimą ir

kiek įmanomą darnų urbanizuotų teritorijų plėtimąsi labai svarbus bendrasis planas.

Rajonų savivaldybės yra suskirstytos pagal seniūnijas ir kadastro vietoves. Dar jos

skirstomos į miestus, miestelius, kaimus ir viensėdžius.

52

Pasinaudojus Žemės informacine sistema, surinkta informacija apie plotus atskirose

kadastro vietovėse. Surinkti duomenys apie: bendrą plotą, užstatytą teritoriją, žalieji plotai ir

vandens telkiniai (6.5 lentelė).

6.5 lentelė. Užstatytų teritorijų ir žaliųjų plotų pasiskirstymas Kauno rajono sav. seniūnijose

(Sudaryta pagal Žemės informacinė..., 2019)

Eil.

Nr. Seniūnijos

Bendras

teritorijos plotas ha Užstatyta teritorija

Žalieji plotai1 ir

vandens telkiniai2 ha ha proc.4 ha proc.4

1 Akademija ir

Ringaudai3 6103,67 843,13 13,81 2730,66 44,74

2 Alšėnai 16956,98 520,49 3,07 2613,89 15,41

3 Babtai 17727,8 796,97 4,50 6620,55 37,35

4 Batniava 4198,19 201,54 4,80 1136,30 27,07

5 Čekiškė 9206,09 131,76 1,43 2491,38 27,06

6 Domeikava 9242,48 783,62 8,48 3433,57 37,15

7 Ežerėlis 225,77 122,09 54,08 76,62 33,94

8 Garliava 519,46 427,67 82,33 50,15 9,65

9 Garliavos apyl. 8331,71 751,04 9,01 3061,47 36,74

10 Kačerginė 155,83 62,95 40,40 76,18 48,89

11 Karmėlava 5548,5 1152,39 20,77 3405,66 61,38

12 Kulautuva 884,92 125,19 14,15 725,62 82,00 13 Lapės 9115,45 679,31 7,45 3612,12 39,63

14 Raudondvaris 7180,5 814,51 11,34 3128,21 43,57 15 Rokai 5805,35 473,40 8,15 2230,98 38,43

16 Samylai 7605,35 690,05 9,07 5875,85 77,26 17 Taurakiemis 7582,85 389,94 5,14 3611,67 47,63

18 Užliedžiai 2952,63 313,10 10,60 1137,22 38,52 19 Vandžiogala 5624,64 172,78 3,07 966,99 17,19

20 Vilkija 299,81 153,04 51,05 110,31 36,79 21 Vilkijos apyl. 14907,4 443,53 2,98 6233,31 41,81

22 Zapyškis 17850,22 623,25 3,49 13085,19 73,31 Paaiškinimai: 1) Žalieji plotai1: pievos ir ganyklos, nenaudojama žemė, miškai, medžių ir krūmų želdiniai, sodai.

Vandens telkiniai2: kūdros, ežerai, tvenkiniai, upės. 2) 3 – www.zis.lt internetiniame puslapyje apjungtos šios

seniūnijos: Noreikiškių k.v. – Akademijos ir Ringaudų seniūnijos, Rokų k.v. – Rokų ir Linksmakalnio seniūnijos

ir Karmėlavos k.v. – Karmėlavos ir Neveronių sen.; 3) 4 – nuo bendro teritorijos ploto.

Pagal surinktus duomenis nustatyta, kad didžiausia dalis užstatyto teritorijos ploto yra

tose seniūnijose, kuriose išsidėstę miestai (Garliavos seniūnijoje – net 82 proc., Ežerėlio – 54,

Vilkijos – 51). Tai lemia sparti gyvenamųjų namų statybų plėtra. Taip pat prisideda ir verslo

plėtra, vykdomi socialiniai projektai. Iš kaimiškųjų seniūnijų didžiausią dalį bendrojo ploto

(t.y. 40,4 proc.) užstatytos teritorijos sudaro Kačerginės seniūnijoje.

53

Mažiausia užstatyta teritorijos dalis yra Čekiškės seniūnijoje. Nuo senų laikų Čekiškė

ir jos apylinkės laikomos žemdirbių kraštu. Čia nėra pramonės įmonių, visiškai neliko ir

laisvos, nedirbamos žemės – gilias šaknis įleido ūkininkai.

Surinktiems rodikliams įvertinti naudoti matematiniai statistiniai metodai. Naudojant

koreliacinę analizę, nustatyti ryšiai tarp užstatytų teritorijų ir bendro ploto, bei užstatytų

teritorijų ir žaliųjų plotų (6.6 lentelė).

6.6 lentelė. Ryšiai tarp analizuojamų rodiklių

Nustatyti rysiai tarp Tiesinės lygties koeficientai Determinacijos

koef. R2

Koreliacijos

koef. R a b**

Užstatytų teritorijų ir

bendrojo ploto 9,95 2457 0,254 0,50

Žaliųjų plotų* ir

bendrojo ploto 1,51 2616 0,6474 0,80

Užstatytų teritorijų ir

žaliųjų plotų* 0,05 325 0,2704 0,52

Paaiškinimai: * – su vandens telkinių plotu, ** – laisvasis narys

Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad stipriausias tiesinis ryšys yra tarp žaliųjų

plotų (su vandens telkinių plotu) ir bendrojo seniūnijos ploto.

6.7 lentelė. Pagrindiniai Kauno r. rodikliai (sudaryta autorės)

Metai Užstatyta

teritorija, ha

Gyventojų

skaičius

Užsienio

investicijos,

mln. Eur.

Žemės ūkio

naudmenos, ha

2013 7394,44 86419 478 77021,73

2014 9291,11 87138 1206 76541,23

2015 9296,76 88396 1279 76486,64

2016 9274,9 89516 1486 76059,54

2017 9274,9 91073 1519 75824,13

Iš gautų duomenų matome, kad ryšys tarp urbanizuotų teritorijų ir mūsų analizuojamų

veiksnių (gyventojų skaičiaus, užsienio investicijų ir žemės ūkio naudmenų) yra stiprus.

Didėjant užsienio investicijoms savivaldybėje, užstatyta teritorija didėja, tai yra pokytis

vyksta ta pačia kryptimi. Priklausomybė tarp žemės ūkio naudmenų ir užstatytos teritorijos

vyksta skirtingomis kryptymis, žemės ūkio naudmenoms mažėjant auga užstatytos teritorijos.

Vienodų krypčių ryšys ir tarp gyventojų skaičiaus ir urbanizuotų teritorijų analizuojamoje

54

savivaldybėje, tai reiškia, kad didėjant gyventojų skaičiui didėja ir urbanizuotų teritorijų.

Koreliacinis ryšis tarp šių rodyklių yra statistiškai reikšmingas, nes p>0,05.

Regresijos modelio pagalba gauta tiesės lygtis tarp užstatytų teritorijų ploto ir užsienio

investicijų (6.1 pav.).

6.1 pav. Ryšys tarp užsienio investicijų ir užstatytų teritorijų ploto

Nustatyta, kad urbanizuotų teritorijų plėtra priklauso nuo užsienio investicijų ir ryšys

yra neatsitiktinis, R2 reikšmė 0,894 parodo, kad koreliacijos koeficientas R=0,94. Tarp šių

veiksnių yra stiprus ryšys.

Analizuota, kaip priklauso urbanizuotų teritorijų plėtra nuo gyventojų skaičiaus (6.2

pav.).

6.2 pav. Ryšys tarp gyventojų skaičiaus ir užstatytų teritorijų ploto

y = 0,4716x - 3006,3R² = 0,894

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

0 2000 4000 6000 8000 10000

y = 1,3661x + 76341R² = 0,3852

86000

87000

88000

89000

90000

91000

92000

0 2000 4000 6000 8000 10000

55

Tyrimo metu nustatyta, kad urbanizuotų teritorijų plėtra priklauso nuo gyventojų

skaičiaus ir ryšys yra neatsitiktinis, nes R2 reikšmė 0,385 parodo, kad R koeficientas yra 0,62.

Taip pat atskirai apskaičiuotas regresijos koeficientas ir sudaryta tiesės lygtis (6.3

pav.).

6.3 pav. Tiesės lygtis, parodanti žemės ūkio naudmenų ploto įtaką urbanizuotų teritorijų kaitai

Parodanti urbanizuotų teritorijų ploto priklausomybę nuo žemės ūkio naudmenų ploto

kaitos. R2 reikšmė 0,575 parodo, kad R koeficientas yra 0,76.

Atlikus analizę nustatyta, kad stipriausi ryšiai yra tarp užsienio investicijų dydžio ir

užstatytų teritorijų ploto. Vidutiniškai reikšmingas urbanizuotų teritorijų kaitai veiksnys yra

gyventojų skaičius. Nustatyta, kad urbanizuotų teritorijų plėtra vykdoma žemės ūkio

naudmenų sąskaita.

6.3. Nekilnojamojo turto vertės

Nekilnojamojo turto rinka glaudžiai susijusi su kitomis rinkomis: finansų, statybos,

darbo jėgos, vartojamų prekių.

Verčių zonų žemėlapis (4 priedas) įvertina vietos reikšmingumą. Vieta, išreikšta

verčių zonomis ir joms nustatytais skaliarais, yra vertinimo modelio vienas iš kintamųjų,

turinčių svarbią įtaką žemės vertei. Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 2

straipsnio 5 dalyje žemės vertinimo modelis apibrėžiamas taip: žemės sklypo vidutinės rinkos

vertės nustatymo modelis – matematinė formulė, taikoma žemės sklypo vidutinei rinkos vertei

apskaičiuoti, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės verčių zonų

y = -1,3821x + 114484R² = 0,5753

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

75600 75800 76000 76200 76400 76600 76800 77000 77200

56

žemėlapio sprendinius ir žemės rinkos duomenis. Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės

atskirose seniūnijose (6.8 lentelė; 5, 6, 7 priedai).

6.8 lentelė. Kauno rajono seniūnijų vidutinės rinkos vertės

(sudaryta autorės pagal Registrų centras, 2019)

Seniūnijos

pavadinimas

Verčių

zonos Trumpas teritorijos aprasymas

Vid.

atstum

as iki

Kauno

miesto

Žemės

sklypo

rinkos

vertė

eurai/1

ha*

1 2 3 4 5

Akademija ir

Ringaudai

16,12;

16,8

Nekilnojamasis turtas yra patrauklus, kadangi yra geras

susisiekimas, važiuoja visuomeninis transportas, išvystyta

infrastruktūra. Ribojasi su Kauno miestu, šalia kelio

Kaunas – Šakiai. Kainos NT yra didesnės.

6,8 39635,60

Alšėnai 16,8 Turintys prastesnį susisiekimą su miestu, nepakankamai

išvystytą infrastruktūrą. Vyrauja sena mažaaukštė statyba. 14,1 264237,33

Babtai 16,15

Šalia greitkelio Kaunas – Klaipėda, turi gerą susisiekimą su

Kaunu, išvystytą infrastruktūrą. Čia dominuoja

gyvenamųjų namų statyba, kuriami nauji gyvenamųjų

namų kvartalai. Nekilnojamojo turto kainų atžvilgiu kainos

yra didesnės.

24,1 22019,78

Batniava 16,15

Nutolę nuo Kauno miesto, turintys prastesnį susisiekimą su

miestu, nepakankamai išvystytą infrastruktūrą,

nekilnojamojo turto kainų atžvilgiu kainos yra mažesnės.

24,1 22019,78

Čekiškė 16,21;

16,29

Nekilnojamasis turtas nepasižymi paklausa, vietovės

nutolusios nuo Kauno, turi prastai išvystytą infrastruktūrą,

kainos šiose zonose yra mažiausios.

45,4 4403,96

Domeikava 16,24

Nekilnojamojo turto požiūriu, šioje zonoje paklausą turi

kitos paskirties (namų valdoms) žemė, nes teritorija turi

patogų susisiekimą su Kaunu, išvystytą infrastruktūrą,

visuomeninį transportą.

9,7 79271,20

Ežerėlis 16,2

Labiau nutolę nuo Kauno, turintys prastesnį susisiekimą su

miestu, nepakankamai išvystytą infrastruktūrą. Vyrauja

sena mažaaukštė statyba, nekilnojamojo turto kainų

atžvilgiu kainos yra mažesnės.

25,5 20698,59

Garliava 16,7

Turi išvystytą infrastruktūrą, važiuoja visuomeninis

transportas, kuriami nauji gyvenamieji kvartalai. Šioje

zonoje dislokuoto nekilnojamojo turto kainos padidėjo,

kadangi nutiesus M.K. Čiurlionio tiltą per Nemuną,

pagerėjo susisiekimas su Kauno centru.

9,9 26423,73

Garliavos apyl. 16,28

Garliavos apylinkes kerta europinės vėžės „Rail Baltica“

geležinkelis. Nuo Kauno Marijampolės link –

automagistralė „Via Baltica", šalia jos kuriasi logistikos

įmonės. Statomi individualūs ir daugiabučiai gyvenamieji

namai.

16,2 31708,48

Kačerginė 16,1

Vyrauja sodybinis užstatymas, miestelis turi išvystytą

infrastruktūrą, gerą susisiekimą su Kaunu, gražią gamtinę

aplinką. Nekilnojamojo turto pasiūla ribota. Šie

pagrindiniai veiksniai sąlygoja didesnes nekilnojamojo

turto kainas lyginant su rinkos kainomis.

16,1 550494,43

Karmėlava 16,9

Paklausą turi gyvenamosios paskirties nekilnojamasis

turtas. Nedidelis atstumas nuo Kauno centro, infrastruktūra,

geras susisiekimas, važiuoja visuomeninis transportas yra

tarptautinis oro uostas. Kainos yra mažesnės lyginant su

Domeikava.

14,5 38754,81

57

1 2 3 4 5

Kulautuva 16,9

Suteiktas kurorto statusas. Čia dominuoja sodybinis

užstatymas. Vietovė pasižymi išvystyta infrastruktūra,

gražia gamtine aplinka. Dėl ribotos nekilnojamojo turto

pasiūlos nekilnojamojo turto kainos didesnės negu kitur.

19,7 39635,60

Lapės

16,17;

16,23;

16,25

Dominuoja gyvenamosios paskirties objektai, mėgėjų sodų

bendrijos. Pakankamai gerai išvystyta infrastruktūra,

važiuoja visuomeninis transportas. Paklausūs žemės

sklypai, skirti gyvenamajai statybai.

14,9 18056,22

Raudondvaris 16,9

Dominuoja gyvenamųjų namų statyba, kuriami nauji

gyvenamųjų namų bei daugiabučių kvartalai. Zona ribojasi

su Kauno miestu, šalia kelias Kaunas – Jurbarkas. Kainos

yra mažesnės nei Kulautuvoje ir Kačerginėje.

10,6 22900,57

Rokai 16,18;

16,26

Turi išvystytą infrastruktūrą, važiuoja visuomeninis

transportas, kuriami nauji gyvenamieji kvartalai. 15,9 28185,31

Samylai

16,6;

16,11;

16,13

Arti Kauno, pagrindinių magistralinių kelių, turi nepilnai

išvystytą infrastruktūrą, neblogą susisiekimą su Kaunu,

didelę dalį sudaro mėgėjų sodų paskirties žemė.

20,4 14092,66

Taurakiemis 16,26

Nutolęs nuo Kauno, nepilnai išvystyta indrastruktūra, bet

graži gamta. Didelę dalį sudaro mėgėjų sodų paskirties

žemė.

27,8 11890,68

Užliedžiai 16,4;

16,9

Nekilnojamojo turto požiūriu, šioje teritorijoje paklausą

turi namų valdos žemė Patogus susisiekimas su Kaunu,

išvystyta infrastruktūra, visuomeninis transportas. Kainos

didesnės lyginant su Karmėlava.

13 176158,22

Vandžiogala 16,16;

16,29

Nepakankamai išvystytą infrastruktūrą. Vyrauja sena

mažaaukštė statyba, nekilnojamas turtas nepasižymi

paklausa todėl kainos yra mažesnės.

31,7 17615,82

Vilkija 16,14

Toliau nuo Kauno, turintys prastesnį susisiekimą su miestu,

nepakankamai išvystytą infrastruktūrą. Vyrauja sena

mažaaukštė statyba, kaip ir Ežerėlyje, nekilnojamojo turto

kainų atžvilgiu kainos yra mažesnės.

30,9 44039,55

Vilkijos apyl. 16,29

Nutolusi nuo Kauno, nepakankamai išvystyta

infrastruktūra, nekilnojamojo turto kainos turėtų būti

mažesnės.

35 11009,89

Zapyškis 16,19;

16,22

Labiau nutolę nuo Kauno, turintys prastesnį susisiekimą su

miestu nėra labai paklausūs NT rinkoje, tačiau miestelis ir

kai kurios apylinkės turi pakankamai gerai išvystytą

infrastruktūrą. Vyrauja sena mažaaukštė gyvenamoji

statyba, graži gamtinė aplinka, nekilnojamojo turto kainų

atžvilgių kainos yra mažesnės.

19,2 11450,28

*VRV - žemės sklypo vidutinė rinkos vertė: BP=10 ha.

Nustatyta, kad brangiausia žemė – Kačerginėje, Užliedžiuose ir Domeikavoje. Visos

šios gyvenamosios vietovės yra netoli Kauno miesto, turi puikų susisiekimą. Kačerginėje

ribota nekilnojamojo turto paklausa sąlygoja didesnes kainas. Domeikava yra didžiausia

kaimo statusą turinti Lietuvos gyvenamoji vietovė. Užliedžiai vieni iš pirmųjų Kauno rajono

išsiskyrė tuo, kad pirmiausia buvo išasfaltuotos gatvės, nutiesti elektros, vandentiekio,

kanalizacijos, telefono tinklai ir tik tada pradėti statyti gyvenamieji namai. Sukurta

infrastruktūra pritraukė vis daugiau gyventojų, ypač sparčiai plečiasi Giraitė, čia statomi nauji

privatūs vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji namai.

Atitinkamai labiausiai nutolę nuo Kauno mieto centro turi ir mažesnes rinkos kainas

kaip Čekiškės, Samylai, Taurakiemis, Vilkija ir Vilkijos apylinkės.

58

y x1 x2 x3 x4 x5 x6 x7 x8 x9 x10

y 1

x1 0,460699 1

x2 0,679681 0,723014 1

x3 0,221841 0,143342 0,06395 1

x4 0,423202 0,81698 0,82039 0,207946 1

x5 0,266065 0,771903 0,463301 -0,15441 0,455339 1

x6 -0,24224 -0,51376 -0,43926 -0,18 -0,37944 -0,4446 1

x7 -0,53842 0,110229 -0,2215 0,037883 0,072808 0,289203 -0,17428 1

x8 0,464486 0,257996 0,209175 0,094884 -0,01748 0,441116 -0,00199 -0,21886 1

x9 -0,2689 -0,16849 -0,26809 -0,17828 -0,25239 -0,19765 0,061684 -0,25631 -0,29395 1

x10 0,545315 0,613586 0,573124 0,070187 0,565019 0,284012 -0,40267 -0,30821 0,13548 -0,09744 1

6.4. Veiksniai, turintys įtaką užstatytų teritorijų plotui

Analizuota, kokie veiksniai turi įtaką užstatytų teritorijų pasiskirstymui vietovėse.

Atlikus daugianarę koreliacinę analizę (6.4 pav.), tarp užstatytos teritorijos (y) seniūnijose ir

pasirinktų veiksnių (X1-X12) nustatyti koreliaciniai ryšiai. Pasirinktieji veiksniai (pagal

lentelių duomenis): X1 – seniūnijos plotas ha, X2 – žalieji plotai ha, X3 – vandens telkinių

plotas ha, X4 – miškų plotas ha, X5 – ariamoji žemė, X6 – gyventojų tankis, X7 – atstumas

iki Kauno miesto, X8 – vidutinis dirvožemio našumo balas, X9 – vidutinė nekilnojamojo turto

(žemės ūkio paskirties žemės) rinkos vertė eurais už 1 ha, X10 – registruotų Kauno rajono ŽP

skaičius.

6.4 pav. Nustatyti ryšiai tarp užstatytos teritorijos (y) ir pasirinktų veiksnių (xn)

Atlikus daugianarę koreliacinę analizę, nustatyta, kad stipriausas ryšys tarp užstatytos

teritorijos yra su žaliaisiais plotais (K=0,6797). Vidutinio stiprumo kereliaciniai ryšiai su

žemėtvarkos projektais (K=0,5453). Su kitais analizuotais veiksniais gauti silpni ryšiai.

Atlikus regresinę analizę (6.5, 6.6, 6.7 pav.), stiprūs ir patikimi tarpusavio ryšiai gauti

su trimis veiksniais.

6.5 pav. Pagrindiniai regresinės analizės rezultatai

Regression Statistics

Multiple R 0,827648181

R Square 0,685001511

Adjusted R Square 0,632501763

Standard Error 184,0420006

Observations 22

SUMMARY OUTPUT

59

6.6 pav. Regresinės analizės rezultatai (1)

Nustatyta, kad stipriausi ryšiai yra tarp užstatytos teritorijos (y) ir šių veiksnių: bendro

teritorijos ploto (x1), atstumo iki Kauno miesto (x7), vidutinės nekilnojamojo turto (žemės

ūkio paskirties žemės) rinkos vertės eurais (x9).

6.7 pav. Regresinės analizės rezultatai (2)

Atliekant analizę buvo žiūrima, kad P – value reikšmė būtų <0,05. Gautų rezultatų

reikšmės neviršija leistinos ribos.

Galutinė regresijos lygtis:

𝑦 = 802,24 + 0,026 ∗ 𝑥1 − 21,793 ∗ 𝑥7 − 0,00089 ∗ 𝑥9 , (6.1)

čia y – užstatytas teritorijos plotas ha;

x1 – seniūnijos plotas ha;

x7 – atstumas iki Kauno miesto centro km;

x9 – vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė eurais už 1 ha (žemės ūkio paskirties

žemės).

6.5. Seniūnijų urbanizacijos įvertinimas

6.5.1 Uždavinio formulavimas ir pradiniai duomenys (PROMETHEE)

PROMETHEE (PREFERENCE RANKING ORGANIZATION METHOD FOR

ENRICHMENT EVALUATIONS) metodai sudaro naują atrankos metodų klasę

daugiakriterinėje analizėje.

PROMETHEE programos pagalba galima atlikti tokius darbus:

df SS MS F Significance F

Regression 3 1325834,924 441944,9746 13,0477104 9,10605E-05

Residual 18 609686,2436 33871,45798

Total 21 1935521,167

ANOVA

Coefficients Standard Error t Stat P-value Lower 95% Upper 95% Lower 95,0% Upper 95,0%

Intercept 802,2389809 115,5168868 6,944776675 1,7271E-06 559,5470074 1044,930954 559,5470074 1044,930954

x1 0,025745621 0,007296267 3,528601927 0,00239936 0,010416733 0,041074508 0,010416733 0,041074508

x7 -21,79301492 4,370585187 -4,98629222 9,56379E-05 -30,97527366 -12,61075617 -30,97527366 -12,61075617

x9 -0,000894617 0,000339764 -2,633055387 0,016882228 -0,001608435 -0,0001808 -0,001608435 -0,0001808

60

• Įvertinti kelis galimus sprendimus ar daiktus pagal keletą kriterijų.

• Nustatyti geriausią įmanomą sprendimą.

• Reitinguoti sprendimus nuo geriausio iki blogiausio.

• Rūšiuoti elementus į iš anksto nustatytas kategorijas ir klases.

• Vizualizuoti sprendimus ir vertinimus.

• Pasiekti optimaliausią sprendimą iš keliolikos variantų.

• Pagrįsti arba paneigti sprendimus, pagrįstus objektyviais elementais.

Parenkant Kauno rajone seniūniją (6.9 pav.), kurioje geriausia rinktis gyvenamąją

vietą, sudaroma lentelė pagal 9 kriterijus.

6.8 pav. Kauno rajono seniūnijos (Kauno...2019)

61

Kriterijai parinkti patys aktualiausi, atsižvelgiant į tai, jog tai yra patogios vietos kurtis

gyventi. Dominuojantys kriterijai kaip ir daugelyje sričių – atstumas iki Kauno miesto ir

vidutinė rinkos vertė.

Atliekant analizę buvo sudaryta teritorijų naudojimo efektyvumo - intensyvumo

nustatymo kriterijų sistema (6.9 lentelė) bei nustatytos kriterijų kryptys (max; min).

6.9 lentelė. Pradiniai Kauno r. sav. seniūnijų rodikliai

Projektai

Kriterijai

Bendras

teritori-

jos plotas

ha

Užta-

tyta

terito-

rija

ha

Žalieji

plotai ir

vande-

nys ha

Gyv.

tankis

gyv.sk 1

kv. km

2011 m.

Vidutinė

rinkos

vertė eur

už 1ha

(žemės

ūkio)

Atstu-

mas iki

Kauno

m. / km

Gydy-

mo

įstaiga

vnt

Švietimo

infrastru-

ktūra vnt

Vieša-

sis

transpo

rtas vnt

Kriterijų

kryptys min min max min min min max max max

Akademija ir

Ringaudai 6104 843 2731 128 39636 6,8 1 10 3

Alšėnai 16957 520 2614 20 264237 14,1 2 2

Babtai 17728 797 6620 25 22020 24,1 1 2 2

Batniava 4198 201 1136 32 22019 24,1 1 3

Čekiškė 9206 132 2491 19 4404 45,4 1 3

Domeikava 9242 784 3433 82 79271 9,7 1 2

Ežerėlis 226 122 77 806 20699 25,5 3 1

Garliava 519 428 50 2168 26424 9,9 4 9 1

Garliavos apyl. 8332 751 3061 72 31708 16,2 3 1

Kačerginė 156 63 76 495 550494 16,1 2 1

Karmėlava 5548 1152 3406 110 38755 14,5 4 4

Kulautuva 885 125 726 161 39636 19,7 3 1

Lapės 9115 679 3612 33 18056 14,9 1 2 1

Raudondvaris 7180 814 3128 78 22900 10,6 1 3 6

Rokai 5805 473 2231 53 28185 15,9 3 5

Samylai 7605 690 5876 59 14093 20,4 1 6 1

Taurakiemis 7583 390 3612 23 11891 27,8 2 1

Užliedžiai 2953 313 1137 109 176158 13,0 2 2

Vandžiogala 5625 173 967 29 17616 31,7 3 2

Vilkija 300 153 110 711 44040 30,9 1 6 4

Vilkijos apyl. 14907 443 6233 16 11010 35,0 0 0

Zapyškis 17850 623 13085 14 11450 19,2 1 1

Kriterijaus reikšmingumas buvo analizuojamas pagal gautus duomenis, išskiriant

kadastro vietovių teritorijas. Gauti duomenys buvo suvedami į sprendimų analizės programą

(PROMETHEE), kurioje yra apskaičiuojami kriterijai pagal formules (1, 2, 3) ir parenkama

geriausia alternatyva iškeltam uždaviniui įvykdyti.

Šiam tyrimui atlikti buvo pasirinktos 22 alternatyvos, tai Kauno rajone esančios

seniūnijos, taip pat apibrėžti 9 kriterijai (6.10 lentelė).

62

6.10 lentelė. Analizės metu naudojami kriterijai ir jų pagrindimas

Eil.

Nr. Kriterijai Kriterijų pagrindimas

1.

Bendras

teritorijos

plotas ha

Labai svarbus rodiklis nustanant tiek gyventojų tankiui tiek rinkos

vertei. Žemė yra baigtinis išteklius ir nuo to kaip ji naudojama,

priklauso aplinkos pokyčiai, kurie daro didelį poveikį gyvenimo

kokybei, ekonomikai ir infrastruktūrai.

2. Užstatyta

teritorija

Statiniais, išskyrus kelius, užimta žemė: skverai, aikštės, stadionai,

aerodromai, kiemai, gazonai, kapinės, namų valdų žemės sklypai ar

jų dalys. www.zis.lt

3. Žalieji plotai

ir vandenys

Svarbi socialinė aplinka, kurioje žmogus gali pabūti gamtoje. Tai:

pievos ir ganyklos, nenaudojama žemė, miškai, medžių ir krūmų

želdiniai, sodai. Vandenys: Kūdros, ežerai, upės, tvenkiniai.

www.zis.lt

4. Gyventojų

tankis

Duomenys imti iš gyventojų surašymo (oficialus statistikos portalas)

ir gyventojų tankis tenkantis gyventojų skaičius 1 kv. km skaičiuotas

nuo bendro teritorijos ploto 2011 m.

5. Vidutinė

rinkos vertė

Pagal verčių zonas lygynant su parduodamų skelbimuose skypų

kainomis. Registrų centras.lt ir aruodas.lt

6.

Atstumas nuo

Kauno m. /

km

Atstumas iki miesto centro išmatuotas maps.lt internetinėje

svetainėje. Atstumas matuotas kilometrais važiuojamąja kelio danga.

7. Gygymo

įstaiga

Sveikata svarbiausias žmogaus turtas ir tai svarbi socialinė būtinybė

turėti galimybę naudotis gydymo įstaigos paslaugomis. www.ktlk.lt

8. Švietimo

infrastruktūra

Švietimo infrastruktūros per regia.lt, kuo didesnis pasirinkimas tuo

patrauklesnė teritorija kurtis šeimoms.

9. Viešasis

transportas

Viešasis transportas - trafi.lt. būtina susisiekimo ir transporto

mažinimo keliuose sąlyga.

Surinkti duomenys suvedami į PROMETHEE programą (6.10 pav.).

63

6.9 pav. PROMETHEE programos langas

Iš 6.9 pav. matyti, kurie duomenys palankūs (žaliai), o kurie nepalankūs (raudonai)

tam tikroje teritorijoje. Penki kriterijai buvo minimizuojami: bendras teritorijos plotas,

užstatymas, gyventojų tankis, vidutinė rinkos vertė, atstumas iki Kauno miesto. Trys kriterijai

maksimizuojami: žalieji plotai ir vandenys, švietimo infrastruktūra ir viešasis transportas.

Vienas iš kriterijų (gydymo įstaigos) vertintas pagal yra/nėra kokybę.

Duomenys suvedami į reikšmių lentelę (poveikių matricą), nurodomos kriterijų

kryptys (6.10 pav.).

64

6.10 pav Informacija apie kriterijus

6.5.2. Sprendimas PROMETHEE programa

PROMETHEE reitingavimo testas parodo, kad seniūnija, kurioje nustatyta blogiausia

situacija rinktis žemės sklypą yra Domeikava. Pagal visus kriterijus geriausias salygas atitinka

Raudondvaris, mažai atsilieka Samylai, Akademija ir Ringaudai. (6.11 pav.). Šis testas yra

gana tikslus, nes jo rezultatams turi įtakos skirtingas kriterijų svarbumas.

6.11 pav. PROMETEE Phi reikšmės

65

6.12 pav. PROMETEE dalinis reitingavimo testas

Visapusiškas reitingavimo testas parodo, kuriose seniūnijose teritorijų plėtra turi

didžiausią poreikį: Karmėlava, Akademija ir Ringaudai, Raudondvaris, Domeikava ir

Garliava. Mažiausias urbanizacijos poreikis – Čekiškėje (6.13 pav.).

66

6.13 pav. PROMETEE visapusiškas reitingavimo testas

Atliekamas alternatyvos dominavimo testas (Diamond), išskiriant keturis pagrindinius

kriterijus. Pasirinkti kriterijai yra žemės rinkos vertė, atstumas iki miesto cento, ugdymo

įstaigos, viešasis transportas. Pagal tai Raudondvaris, panašiai kaip Akademija ir Ringaudai,

pirmauja, o Vilkijos apylinkės lieka paskutinėje vietoje (6.14 pav.).

67

6.14 pav. PROMETHEE dominavimo testas su 4 kriterijais

Pasirinkus tik vieną kriterijų – vidutinę rinkos vertę eurais – Čekiškėje pigiausi žemės

ūkio paskirties žemės sklypai, brangiausi – Kačerginėje (6.15 pav.). Taip galima išanalizuoti

kiekvieną kriterijų atskirai, jeigu tam yra būtinumas.

6.15 pav. PROMETHEE dominavimo testas pasirinkus rinkos vertę

68

Vienas iš modelių, kuriuo gali būti vizuojami duomenys, yra Promethee Network

(6.16 pav.). Viršuje yra geriausiai vertinamos seniūnijos, o žemėjant seniūnijų reitingas

mažėja.

6.16 pav. Kauno rajono seniūnyjų teritorijų vertinimas

Atliekama (GAIA) analizė (6.17 pav.). Šis testas vizualiai parodo, kurie kriterijai

palankūs ir kurioms seniūnijoms. Gyventojų tankis ir rinkos vertė mažiausi šiose seniūnijose:

Taurakiemis, Vilkijos apylinkės, Batniava, Vandžiogala, Čekiškė.

Atstumas iki Kauno miesto, gydymo įstaigos, švietimo infrastruktūra, viešasis

transportas palankiausios šiose seniūnijose: Akademija ir Ringaudai, Raudondvaris,

Karmėlava, Garliava, bei jos apylinkės, Rokai.

69

6.17 pav. GAIA analizė

Raudodnvario seniūnija atrinkta kaip viena iš prioritetinių teritorijų. Nustatyta, kad

šeši kriterijai iš devynių yra teigiami: žalieji plotai, rinkos vertė, atstumas, gydymo įstaigos,

mokslas, transportas. Neigiami: didelis užtatymas ir gyventojų tankis seniūnijos bendrajame

plote (6.18 pav.(8, 9, 10, 11 priedai)).

70

6.18 pav. Raudondvario seniūniją labiausiai veikiantys veiksniai (pavaizduota ,,Action profile būdu)

Tik trys kriterijai, kurie rodo teigiamus veiksnius: žalieji plotai, atstumas iki Kauno ir

viešasis transportas.

Veiksniai, turintys didelę įtaką renkantis žemės sklypą, turi neigiamus rodiklius: pagal

bendrą teritorijos plotą užstatymas didelis, daug gyventojų, aukšta kaina, nėra ugdymo ir

gydymo įstaigų (6.19 pav.).

6.19 pav. Domeikavos seniūniją labiausiai veikiantys veiksniai (pavaizduota ,,Action profile būdu)

Apžvelgtos 22 seniūnijos ir nustatyta, žemės ūkio naudmenos mažėja dėl užstatytų

teritorijų ploto didėjimo. Išsiskiria trys miestai: Ežerėlis, Garliava, Vilkija tiek pagal žmonių

71

tankį atitinkamai ir turintys didžiausią užstatytos teritorijos plotą. Iš kaimiškųjų seniūnijų

didžiausias užstatytas plotas yra Kačerginėje. Atlikus koreliacinę analizę, stipriausias ryšys

gautas tarp bendrojo ploto ir žaliųjų plotų kartu su vandens telkiniais. Tai labai matosi

Kačerginės aveju. Pušynas, sutvarkyta graži gamta, gera infrastruktūra, geras susisiekimas

diktuoja paklausą ir aukštas žemės kainas.

Apžvelgus nekilnojamojo turto rinką, nustačius zonų vertes ir jas palyginus su

skelbiamomis pasiūlos kainomis nustatyta, kad brangiausi žemės sklypai (žemės ūkio

paskirties) yra Kačerginėje, Domeikavoje ir Užliedžiuose. Pigesni tie, kurie labiau nutolę nuo

Kauno.

Pagal gautas regresines lygtis nustatyta, kad užstatytų teritorijų plotui turi įtaką trys

pagrindiniai veiksniai: seniūnijos plotas, atstumas iki regiono centro ir vidutinė žemės sklypų

rinkos vertė.

Atlikus PROMETHEE analizę pagal pasirinktus kriterijus geriausias variantas žemės

sklypo pasirinkimui – Raudondvaris, blogiausias variantas – Domeikava.

72

IŠVADOS

1. Išanalizavus Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių bendruosius planus nustatyta,

kad didesnis dėmesys darniai plėtrai yra skirtas Kauno miesto bendrajame plane.

2. Kauno rajono savivaldybėje urbanizacijos plėtrai yra palankios sąlygos, nes gyventojų

skaičius Kauno rajone didėja. Per analizuotą 2012-2019 metų laikotarpį nuolatinių

gyventojų skaičius padidėjo 9,48 proc. Šie tempai atitinka Kauno rajono bendrojo plano

prognozuotą optimistinį variantą. Nustatyta, kad didžiausia dalis užstatytos teritorijos

ploto yra seniūnijose, kuriose yra išsidėstę miestai (Garliavos seniūnijoje – net 82 proc.

bendro ploto, Ežerėlio – 54, Vilkijos – 51), o iš kaimiškųjų seniūnijų – Kačerginės

seniūnijoje (40,4 proc.). Mažiausia užstatytos teritorijos dalis yra Čekiškės seniūnijoje.

3. Reikšmingiausias veiksnys, turintis įtakos urbanizuojamų ir urbanizuotų teritorijų kaitai,

yra užsienio ivesticijos, mažiau reikšmingas – gyventojų skaičiaus kaita. Pagal gautas

regresines lygtis nustatyta, kad užstatytų teritorijų plotui turi įtaką, veikdami kartu, trys

veiksniai: seniūnijos plotas, atstumas iki regiono centro ir žemės sklypų rinkos vertė.

4. Brangiausi žemės sklypai (žemės ūkio paskirties) yra Kačerginėje, Domeikavoje ir

Užliedžiuose. Pigesni tie, kurie labiau nutolę nuo Kauno miesto. Atlikus daugiakriterinę

analizę gauta, kad geriausias variantas naujo žemės sklypo pasirinkimui yra Raudondvario

seniūnijoje, blogiausias – Domeikavos. Taip pat nustatyta, kuriose seniūnijose teritorijų

plėtra turi didžiausią poreikį, tai: Karmėlava, Akademija ir Ringaudai, Raudondvaris,

Domeikava ir Garliava. Gauti rezultatai atitinka bendrojo plano sprendinius. Mažiausias

urbanizacijos poreikis – Čekiškėje.

PASIŪLYMAI

Siūlyčiau gyventojams aktyviau naudotis skaitmeniniais duomenų rinkiniais. Per

,,elektroninius valdžios vartus“ galima būtų susieti su registruota nuolatine gyvenamąja vieta

ir apie visus sprendinius informuoti žmones, nukreipiant į www.geoportal.lt (jame sukūrus ir

3D formatus) ar Registro centro puslapius. Per bendrus atvirus duomenis vartotojai galėtų

vertinti alternatyvius planus, kaip pagerinti jų bendruomenės situaciją. Kadangi kiekvienas

vartotojas bus iš karto indentifikuojamas, jų pasisakymai neturėtų būti neapgalvoti. Tokiu

būdu žmonės bus labiau įtraukti į visuomeninius projektus. Duomenų mokslas, modeliavimas

ir vizualizacija – mūsų ateitis.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

73

1. Aleknavičius, P. 2010. Urbanizuotų teritorijų plėtra žemės ūkio paskirties žemėje.

Urbanistinė drieka: miesto ir kaimo sandūra, p. 55-62.

2. Aleknavičius, P. 2007. Žemės teisė. Vadovėlis auktųjų mokyklų studentams.

3. Aleknavičius, P. 2012. Lietuvos žemės naudojimo strateginės kryptys. Mokslinių

tyrimų apibendrinimo: straipsnių rinkinys. Kaunas, p. 87.

4. Andersson, E.; Barthel S.; Borgström, S.; Colding, J.; Elmqvist, T.; Folke, C.

2014. Reconnecting Cities to the Biosphere: Stewardship of Green Infrastructure

and Urban Ecosystem Services, 2018 [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga

per internetą: https://link.springer.com/article/10.1007/s13280-014-0506-y.

5. Antrop, M. 2004. Landscape change and the urbanization process in Europe.

Abstract. Landscape and Urban Planning. Volume 67, Issues 1–4, 15. p. 9–26.

6. Bardauskienė, D.; Pakalnis, M. 2010. Urbanistinių tendencijų poveikis miesto

centro renovacijai. ISSN 1648-3537. p. 2011. 284.

7. Barredo, J. I.; Kasanko, M.; McCormick, N.; Lavalle, C. 2003. Modelling dynamic

spatial processes: simulation of urban future scenarios through cellular automata.

Landscape and Urban Planning. Vo. 64, p. 145-160.

8. Bontje, M.2003. A Planner‘s Paradise Lost? Past, Present and Future of Dutch

National Urbanization Policy. European urban and regional studies. Vol. 10, p.

135-151.

9. Brain, D. 2005. From Good Neighborhoods To Sustainable Cities: Social Science

And The Social Agenda Of The New Urbanism. International Regional Science

Review, Vol. 28, No. 2, P 217–238.

10. Buliung, R. N.; Kanaroglou, P. S. 2006. Urban Form And Household Activity-

Travel Behavior. Growth And Change, Vol. 37 No. 2, p. 172–199.

11. Buxton, M.; Tieman, G.; Bekessy, S.; Budge, T.; Mercer, D.; Coote, M.;

Morcombe, J. 2006. Change and continuity in peri – urban Australia. State of the

peri urban regions: a review of literature. Melbourne, RMIT University, p. 336.

12. Cirtautas, M. 2010. Šiuolaikinė priemiestinės zonos samprata. Straipsnis.

13. Cirtautas, M. 2011. Visuomenės dalyvavimo urbanistinio planavimo ir

projektavimo procesuose realijos ir perspektyvos, Iš: Mokslinis straipsnis, Vilnius,

[interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą:

https://www.researchgate.net/profile/Matas_Cirtautas/publication/233781575_Rea

lity_and_Perspectives_of_Public_Participation_in_Urban_Planning_and_Design_

Processes/links/0deec52a23857bd1e1000000/Reality-and-Perspectives-of-Public-

Participation-in-Urban-Planning-and-Design-Processes.pdf

74

14. Corser, S. E. 2003. From Ranchland To Conservation Community. Planning, Vol.

69, p 6 – 31.

15. Curry, P 2006. Compact Is Cheaper. Builder, Vol. 29, No. 2, p. 44–47.

16. Čekanavičius, V.; Murauskas, G. 2014. Taikomoji regresinė analizė socialiniuose

tyrimuose. Vilnius, p. 210. [interaktyvus] [žiūrėta 2019-03-19]. Prieiga per

internetą: http://www.statistika.mif.vu.lt/wp-content/uploads/2014/04/regresine-

analize.pdf.

17. Čiegis, R. 2001 Tolydžios plėtros užtikrinimas miestų ir regionų raidos

strategijoje, straipsnis, p. 224-246.

18. Čiegis, R.; Česonis, G. 2004. Darnaus vystymosi strateginis planavimas:

urbanistinis aspektas. Strateginė savivalda Strategic Self-Management, Kaunas,.

Nr. 1. p. 20-31.

19. Daniels, T,; Lapping, M. 2005. Land Preservation: An Essential Ingredient In

smart Growth. Journal of Planning Literature, Vol. 19, No 3, p 115 – 122.

20. Darni urbanistinė plėtra Lietuvoje – problemos ir sprendimo būdai, Konferencija:

Valstybės žinios. Vilnius 2008. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per

internetą:

http://www3.lrs.lt/exweb/AAK/AAK20080409/Konferencija_leidinys.pdf

21. Delladetsima, P. M. 2006. The Emerging Property Development Pattern In Greece

And Its Impact On Spatial Development. European Urban And Regional Studies,

Vol 13, No 3, p 245 – 278.

22. Dokurnevič E.; Bagdzevičienė R. 2010. Mokslinių požiūrių sąveika regiono

plėtros modelyje. Lietuvos mokslas ir pramonė. Tarptautinės mokslinės

konferencijos pranešimų medžiaga. P. 227

23. Dringelis, L. 2013. Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai: jų urbanistinių ir

demografinių pokyčių įtaka šalies kraštovaizdžio erdvinės struktūros savitumui.

Journal of Architecture and Urbanism. 37(4): 310–323.

24. Dutta, V. 2012. War on the dream – how use dynamics and peri urban growth

characteristics of a sprawling city devour the master plan and urban suitability.

Annual Global Development Conference. Budapest, Hungary. [interaktyvus]

[žiūrėta 2018-08-20]. Prieiga per internetą:

https://www.researchgate.net/publication/331848746_Perspectives_on_Agricultur

al_Land_Use_Conversion_and_Food_Security_in_Rural_Ghana/

75

25. Europos Sąjungos oficiali interneto svetainė „Europos Sąjunga“. [interaktyvus],

[žiūrėta 2018-08-20]. Prieiga per internetą: https://europa.eu/european-

union/index_lt.

26. Geoffrey, K. F., Tso, Jin Li. 2012. Using Index to Measure and Monitor Progress

on Sustainable Development. Sustainable Development – Education, Business and

Management – Architecture and Building Construction – Agrculture and Foo

Security. Croatia, InTech, 175–196.

27. Gyventojai: Oficialiosios statistikos portalas. 2019 [interaktyvus] [žiūrėta 2019-

03-20]. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1

28. Grant, J. 2005. Creeping Conformity: how Canada Became Suburban. Journal of

the American Planning Association, Vol. 71, No 4, p 454 – 455.

29. Gražulevičiūtė–Vileniškė, I.; Ražauskaitė, A.; Ažukaitė, L.; Bartininkaitė, V.;

Kulbokaitė, L.; Kameneckas, J. 2011. Darnaus vystymosi principais paremtas

kraštovaizdžių formavimas urbanizuotose teritorijose. Straipsnis, Kaunas.

30. Gurskienė, V.; Ivavičiūtė, G. 2012. Kraštovaizdžio planavimas. Mokomoji knyga.

31. Įregistruotų gyvenamųjų vietovių skaičius. 2018 [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-

19]. Prieiga per internetą:

http://www.registrucentras.lt/ibi_apps/WFServlet?IBIF_ex=stat_start_ar.

32. Jabareen, Y. R. 2006. Sustainable Urban Forms. Their Typologies, Models, And

Concepts. Journal Of Planning Education And Research. Vol 26, p 38–52.

33. Jasson, A.; Nohrstedt, P. 2001 Carbon sinks and human freshwater dependence in

Stockholm Country. Article ir Ecological Economics. Vo. 39, p. 361-370.

34. Jasaitis, J.; Šurkuvienė, S. 2006. Neurbanizuotų vietovių šiuolaikinių funkcijų

sistemos kūrimas. Iš: Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos.

35. Juškevičius, P. 2003. Miestų planavimas. Mokomoji knyga. „Technika“. Vilnius,

143 p.

36. Kasnauskienė, G.; Ambrozaitienė, D.; Svidlerienė, D.; Balandienė, R. 2009.

Demografinė statistika Lietuvoje: pokyčiai atkūrus nepriklausomybę. Lietuvos

statistikos darbai, p. 31– 4 0.

37. Kauno rajono bendrasis planas [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per

internetą: http://www.kaunas.lt/urbanistika/bendrasis-planavimas/.

38. Kauno rajono savivaldybė [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per

internetą: https://www.krs.lt/.

39. Kauno rajono bendrasis planas. 2014. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga

per internetą: https://www.krs.lt/savivaldybe/struktura-ir-

76

kontaktai/administracijos-direktorius/urbanistikos-skyrius/bendrasis-ir-specialieji-

planai/bendrasis-planas/.

40. Kauno maršrutai ir tvarkaraščiai [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per

internetą: https://www.trafi.com/lt/kaunas.

41. Kazakevičius, Z. 2011. Žemės išteklių naudojimo Lietuvos ūkininkų ūkiuose

vertinimas. Management theory and studies for rural business and infrastructure

development, Nr.3.

42. Kumetaitienė, A.; Kumetaitis, A. 2002 Urbanizuotos teritorijos skaitmeninio

ortofotografinio 1:10 000 mastelio žemėlapio tikslumo analizė. Geodezija ir

kartografija, p.54-57.

43. Lavalle, C.; Demicheli, L.; Turchini, M.; Casals Carassco, P.; Niederhuber, M.

2001. Monitoring mega-cities: the MURBANDY/MOLAND approach,

Development in Practice. 11: 350–357.

44. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2013.

Valstybės žinios, 2013-06-27, Nr. 12-407.

45. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas [interaktyvus ] Valstybės žinios, 1994, Nr.

34-620. [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per internetą:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=227303&p_tr2=2

46. Masinio vertinimo ataskaita [interaktyvus] [žiūrėta 2019-04-20]. Prieiga per

internetą:

http://www.registrucentras.lt/ntr/vertinimas/masinis/masvert.php?src=1&sav=63&

ver=29

47. Mccrea, B. 2005. Urban Renewal. Journal of Property Management, Vol. 70, No.

5, p. 20–25.

48. Nekilnojamojo turto skelbimai [interaktyvus] [žiūrėta 2019-04-05]. Prieiga per

internetą: https://www.aruodas.lt/.

49. Nuissl, H.; Rink, D. 2005. The Production Of Urban Sprawl In Eastern Germany

As A Phenomenon Of Post-Socialist Transformation. Cities. Vo. 22, No. 2 p. 123-

134.

50. “PROMETHEE“ (PREFERENCE RANKING ORGANIZATION METHOD FOR

ENRICHMENT EVALUATIONS) programinė įranga. 2018. [interaktyvus],

[žiūrėta 2018-10-18]. Prieiga per internetą: http://www.promethee-

gaia.net/software.html

51. Regionų geoinformacinės aplinkos duomenys [žiūrėta 2018-08-20]. Prieiga per

internetą: https://regia.lt/map/kauno_r?lang=0.

77

52. Ryan, R. L.; Hanselwalker, J. T. 2004. Protecting And Managing Private Farmland

And Public Greenways In The Urban Fringe. Landscape Urban Planning,. Vol.

68, p. 183–198.

53. Rode, PH. 2012. Urban Patterns for a green economy. Working with Nature.

Environment and Climate change.

54. R/UDAT: 2004. Planning Your Community‘s Future. A Guide to the

Regional/Urban Design Assistance Team Program. The American Institute of

Architects, [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą:

https://www.aia.org/pages/2896-regionalurban-design-assistance-team-program-

rudat

55. Siikamäki J.; Wernstedt, K. 2008. Turning Brownfields into Greenspaces:

Examining Incentives and Barriers to Revitalization. Journal of Health Politics,

Policy and Law, Vol. 33, No. 3, p.559-560.

56. Šostak, O. R. 2011. Statybų plėtros urbanizuotose teritorijose neigiamo poveikio

vietinei aplinkai įvertinimas. ISSN 2029-2341. Vilniaus Gedimino technikos

universitetas.

57. Štreimikienė, D.; Čiegis, R.; Bankauskaitė - Sereikienė, G.; Slavickienė, A.;

Šarkiūnaitė, I.; Mikalauskienė, A.; Lapėnienė, D.; Kiaušienė, I. 2014. Darnus

vystymasis teorija ir praktika. Darnus Lietuvos vystymasis kolektyvinė

monografija. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Taryba.

58. Talen. E.; Ellis, C. 2002. Beyond relativism: Reclaiming the search for good city

form. Journal of Planning Education and Reserch. Vol. 22, p. 36-45.

59. Tarvydienė, M. E.; ir Gurskienė, V. 2008. Teritorijų planavimas. Mokomoji knyga,

Kaunas.

60. Tiškus, G. 2007. Urbanistinės plėtros valstybinio valdymo problemos.

Urbanistinis forumas: Lietuvos darnios erdvės plėtros sistemos kūrimas.

61. Tzoulas, K.; Korpela K.; Venn S.; Yli-Pelkonen V.; Kaźmierczak A.; Niemela J.;

James P. 2007. Promoting ecosystem and human health in urban areas using Green

Infrastructure: A literature review. Landscape and Urban Planning, p. 167-178.

[interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0169204607000503

62. Užstatytų teritorijų plotų kaita. [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-19]. Prieiga per

internetą: http://nzt.lt/go.php/lit/Lietuvos-respublikos-zemes-fondas/1

63. Urbanistinis forumas [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-26]. Prieiga per internetą:

http://lntpa.lt/darnios-pletros-akademija/urbanistinis-forumas/.

78

64. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

[interaktyvus], [žiūrėta 2019-04-20]. Prieiga per internetą:

https://external.tpdr.lt/?formId=tpsearch.

65. Van, U. P.; Senior, M. 2000. The contribution of mixed land uses to sustainable

travel in cities. Achieving sustainable urban form, ed. Williams K., Burton E.,

London: E & FN Spon, p. 139-148.

66. Vanagas, J. 1992. Miesto gyvenamosios aplinkos formavimas. Sociologinis

aspektas. Vilnius: Technika, 156 p.

67. Žemės fondas [interaktyvus] [žiūrėta 2018-08-20]. Prieiga per internetą:

http://nzt.lt/go.php/lit/Lietuvos-respublikos-zemes-fondas/1.

68. Žemės infomacinė sistema [interaktyvus] [žiūrėta 2019-02-23]. Prieiga per

internetą: https://www.geoportal.lt/map/index.jsp?mode=zis.

69. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras [interaktyvus] [žiūrėta 2019-04-

20]. Prieiga per internetą: https://www.vic.lt/valdos-ukiai/statistika/ukininku-ukiu-

statistika/.

79

PRIEDAI

1 priedas

Darbo aprobacija

Tyrimų rezultatai, paskelbti leidinyje:

URBAITIENĖ, J. Kauno rajono savivaldybės užstatytų teritorijų tyrimas. Jaunasis

mokslininkas – 2019: studentų mokslo darbai. VDU, Akademija, 2019.

Tyrimų rezultatai, paskelbti mokslinėje konferencijoje:

URBAITIENĖ, J. Kauno rajono savivaldybės užstatytų teritorijų tyrimas. Jaunasis

mokslininkas – 2019: studentų mokslo darbai. VDU, Akademija, 2019.

81

2 priedas

1 pav. Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentai (Kauno rajono, 2019)

82

3 priedas

2 pav. Kauno rajono miesto bendrasis planas su prioritetinėmis teritorijomis

4 priedas

3 pav. Kauno miesto bendrasis planas

5 priedas

4 pav. Nekilnojamojo turto verčių zonos (Registrų centras, 2019)

85

6 priedas

5 pav. Žemės ūkio žemės grupės vertinimo modelis

86

7 priedas

6 pav. Žemės sklypo rinkos vertės nustatymas

Seniūnijos

pavadinimas

Verčių

zonos

Vid. zonos

reiksmė

Žemės sklypo

rinkos vertė

eurai/1 ha

aruodas.lt

Žemės sklypo

rinkos vertė

eurai/1 ha

Vid. atstumas

iki Kauno

miesto

Akademija ir

Ringaudai16,12; 16,8 0,09 40525,00 39635,60 6,8

Alšėnai 16,8 0,6 29216,67 264237,33 14,1

Babtai 16,15 0,05 24333,33 22019,78 24,1

Batniava 16,15 0,05 16850,00 22019,78 24,1

Čekiškė16,21;

16,290,01 4250,00 4403,96 45,4

Domeikava 16,24 0,18 79700,00 79271,20 9,7

Ežerėlis 16,2 0,047 20833,33 20698,59 25,5

Garliava 16,7 0,06 29166,67 26423,73 9,9

Garliavos apyl. 16,28 0,072 31800,00 31708,48 16,2

Kačerginė 16,1 1,25 544466,67 550494,43 16,1

Karmėlava 16,9 0,088 38783,33 38754,81 14,5

Kulautuva 16,9 0,09 38140,00 39635,60 19,7

Lapės

16,17;

16,23;

16,25

0,041 18033,33 18056,22 14,9

Raudondvaris 16,9 0,052 22850,00 22900,57 10,6

Rokai16,18;

16,260,064 28400,00 28185,31 15,9

Samylai16,6; 16,11;

16,130,032 14383,33 14092,66 20,4

Taurakiemis 16,26 0,027 11720,00 11890,68 27,8

Užliedžiai 16,4; 16,9 0,4 169150,00 176158,22 13

Vandžiogala16,16;

16,290,04 17375,00 17615,82 31,7

Vilkija 16,14 0,1 46360,00 44039,55 30,9

Vilkijos apyl. 16,29 0,025 11666,67 11009,89 35

Zapyškis16,19;

16,220,026 11383,33 11450,28 19,2

8 priedas

7 pav. Veiksniai veikiantys Akademijos ir Ringaudų seniūniją 8 pav. Veiksniai veikiantys Alšėnų seniūniją 8 pav. Veiksniai veikiantys Babtų seniūniją

9 pav. Veiksniai veikiantys Batniavos seniūniją 10 pav. Veiksniai veikiantys Ežerėlio seniūniją 11 pav. Veiksniai veikiantys Čekiškės seniūniją

88

9 priedas

12 pav. Veiksniai veikiantys Garliavos seniūniją 13 pav. Veiksniai veikiantys Garliavos apyl. seniūniją 14 pav. Veiksniai veikiantys Kačerginės seniūniją

15 pav. Veiksniai veikiantys Karmėlavos seniūniją 16 pav. Veiksniai veikiantys Kulautuvos seniūniją 17 pav. Veiksniai veikiantys Lapių seniūniją

89

10 priedas

18 pav. Veiksniai veikiantys Rokų seniūniją 19 pav. Veiksniai veikiantys Samylų seniūniją 20 pav. Veiksniai veikiantys Taurakiemio seniūniją

21 pav. Veiksniai veikiantys Užliedžių seniūniją 22 pav. Veiksniai veikiantys Vandžiogalos seniūniją 23 pav. Veiksniai veikiantys Vilkijos seniūniją

90

11 priedas

24 pav. Veiksniai veikiantys Vilkijos apyl. seniūniją 25 pav. Veiksniai veikiantys Zapyškio seniūniją