Apie projektą - ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ...ijpp.lt/file/Ataskaita___Anyksciai_.pdfAnykščių rajono savivaldybės jaunimo problematikos tyrimas, 2011 6 2..44. yTTyrriimmoo

ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

JAUNIMO PROBLEMATIKOS TYRIMAS

2011 m. gruodţio mėn.

VILNIUS

Anykščių rajono savivaldybės jaunimo problematikos tyrimas, 2011 2

Tyrimą Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos uţsakymu atliko Jungtinė grupė, kurią sudaro UAB „Spinter tyrimai“, UAB „Spinter“, Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija ir VšĮ „Visuomenės iniciatyvų centras“.

Tyrimas atliktas vykdant Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamą projektą „Integruotos jaunimo politikos plėtra“, projekto Nr. VP1-4.1-VRM-07-V-01-002. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos Valstybės biudţeto lėšomis.

Atsakomybės apribojimas. Autoriai prisiima visą atsakomybę uţ šios ataskaitos

turinį. Ataskaitoje pateiktos nuomonės, išvados ir rekomendacijos nebūtinai sutampa su Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija.


TTuurriinnyyss

11.. ĮĮVVAADDAASS......................................................................................................................................... 4

22.. TTYYRRIIMMOO MMEETTOODDIIKKAA ................................................................................................................ 5

22..11.. TTyyrriimmoo aattlliikkiimmoo mmeettooddaaii ................................................................................................... 5

22..22.. TTyyrriimmoo ppooppuulliiaacciijjooss aapprrėėppttiiss ............................................................................................ 5

22..33.. TTyyrriimmoo aattrraannkkaa .................................................................................................................. 5

22..44.. TTyyrriimmoo iimmttiiss iirr ttiirriiaammiieejjii ................................................................................................... 6

22..55.. DDuuoommeennųų aannaalliizzėė ............................................................................................................... 6

22..66.. SSąąvvookkooss ............................................................................................................................... 6

33.. JJAAUUNNIIMMOO PPRROOBBLLEEMMAATTIIKKOOSS TTYYRRIIMMOO AANNYYKKŠŠČČIIŲŲ RRAAJJOONNOO SSAAVVIIVVAALLDDYYBBĖĖJJEE

DDUUOOMMEENNŲŲ AANNAALLIIZZĖĖ ..................................................................................................................... 8

33..11.. DDeemmooggrraaffiinnėėss ttiirriiaammųųjjųų cchhaarraakktteerriissttiikkooss ....................................................................... 8

33..22.. MMookkyykkllaa ............................................................................................................................... 9

33..33.. SSttuuddiijjooss ............................................................................................................................. 16

33..44.. DDaarrbbaass ............................................................................................................................... 21

33..55.. LLaaiissvvaallaaiikkiiss ........................................................................................................................ 35

33..66.. DDrraauuggaaii ............................................................................................................................. 40

33..77.. KKaaiimmyynnyyssttėė ....................................................................................................................... 43

33..88.. GGyyvveenniimmoo ssąąllyyggooss............................................................................................................ 46

33..99.. DDaallyyvvaavviimmaass ..................................................................................................................... 49

33..99..11.. PPoolliittiinniiss--ppiilliieettiinniiss ddaallyyvvaavviimmaass iirr ppoolliittiinnėėss nnuuoossttaattooss.............................................. 49

33..99..22.. PPiilliieettiinniiss--vviissuuoommeenniinniiss ddaallyyvvaavviimmaass .......................................................................... 52

33..1100.. ŢŢaalliinnggii įįpprrooččiiaaii .............................................................................................................. 61

33..1111.. MMiittyybbaa iirr ppooiillssiiss ............................................................................................................ 67

33..1122.. PPssiicchhoollooggiinnėė ssaavviijjaauuttaa................................................................................................. 74

33..1133.. LLyyttiinnėė eellggsseennaa iirr ššeeiimmooss ppllaannaavviimmaass ........................................................................ 79

44.. IIŠŠVVAADDOOSS IIRR RREEKKOOMMEENNDDAACCIIJJOOSS AANNYYKKŠŠČČIIŲŲ RRAAJJOONNOO SSAAVVIIVVAALLDDYYBBEEII .............. 83


11.. ĮĮVVAADDAASS

Jaunimo problematikos tyrimą Anykščių rajono savivaldybėje 2011 m. rugsėjo 20–spalio 28 d. atliko UAB „Spinter tyrimai“, UAB „Spinter“, VšĮ Visuomenės iniciatyvų centro ir Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos. Tyrimas atliktas vadovaujantis mokslininkų grupės (vadovė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Vilniaus universitetas), nariai: Aušra Kazlauskienė (Šiaulių universitetas), Dţiugas Dvarionas (Vytauto Didţiojo universitetas), Ilona Jonutytė (Klaipėdos universitetas), Odeta Merfeldaitė (Mykolo Romerio universitetas) ir Angelė Tamulevičiūtė (Vilniaus pedagoginis universitetas)) parengta Jaunimo problematikos tyrimų metodika ir Ilgalaike jaunimo problematikos tyrimų koncepcija.

Tyrimo tikslas – ištirti jaunimo problemas (pagal apibrėţtus rodiklius) jaunimo politikos įgyvendinimo srityse. Pasirinktos šios sritys:

mokymasis ir studijos (švietimas, mokymas, mokslas, studijos ir ugdymas); darbas (darbas ir uţimtumas); laisvalaikis (laisvalaikis, poilsis, kūryba ir kultūra); gyvenimo sąlygos (apsirūpinimas būstu); dalyvavimas (pilietiškumas, neformalus ugdymas); fizinė ir psichinė sveikata (sveikatos apsauga); įpročiai ir gyvenimo būdas (sveikatingumas, kūno kultūra ir sportas); šeima, draugai, kaimynystė (socialinė apsauga); jaunimo probleminio / rizikingo elgesio apraiškos.


22.. TTYYRRIIMMOO MMEETTOODDIIKKAA

22..11.. TTyyrriimmoo aattlliikkiimmoo mmeettooddaaii

Jaunimo apklausos anketa buvo sudaryta iš 14 klausimų blokų: mokyklos (1-8) ir

studijų (9-15), darbo (16-32), laisvalaikio (33-37), draugų (38-41), kaimynystės (42-43), gyvenimo sąlygų (44-49), verslumo (50-52), dalyvavimo (53-64), įpročių (65-74), mitybos ir poilsio (75-80), psichologinės ir fizinės savijautos (81-84), lytinės elgsenos ir šeimos planavimo (85-89), demografinių rodiklių (90-100).

Atliekant kokybinį tyrimą buvo gilinamasi į tas pačias temas, kaip ir kiekybiniame tyrime, siekiant suţinoti, su kokiomis problemomis šiose srityse jaunimas susiduria ir kokius šių problemų sprendimo būdus mato. Skirtingoms amţiaus grupėms nustatytos skirtingos sritys. 14–18 metų jaunimo grupei – mokykla, laisvalaikis, draugai, gyvenamoji aplinka, aktyvumas / dalyvavimas, ţalingi įpročiai, maitinimasis, psichologinė savijauta, lytiniai santykiai; 19–29 metų jaunimui – darbas, laisvalaikis, draugai, gyvenamoji aplinka, aktyvumas / dalyvavimas, ţalingi įpročiai, maitinimasis, psichologinė savijauta, lytiniai santykiai, šeimos planavimas, poţiūris į save.

Kokybinio tyrimo tikslas – suprasti, kaip tiriamieji aiškina tikrovę, analizuoja prieţastis, ieško problemų sprendimo būdų; atskleisti tiriamų reiškinių esmę.

22..22.. TTyyrriimmoo ppooppuulliiaacciijjooss aapprrėėppttiiss Tyrimo populiaciją sudaro jaunimo atstovai nuo 14 iki 29 metų, tyrimo metu

gyvenantys, besimokantys ar dirbantys Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje. Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų pradţioje Anykščių rajono

savivaldybės teritorijoje gyveno 6780 jauni ţmonės nuo 14 iki 29 metų, tai sudarė 22,40 proc. visų gyventojų.

22..33.. TTyyrriimmoo aattrraannkkaa Kiekybiniam tyrimui (anketinei apklausai) tiriamojoje savivaldybėje atlikti buvo

taikoma kvotinė atranka. Kvotinės atrankos poţymių krepšeliui pasirinktos bazinės demografinės charakteristikos: lytis, amţius ir gyvenamoji vieta. Pagal Statistikos departamento duomenis apskaičiuotos (ir tikslintos pagal kitus savivaldybių bei Švietimo ir mokslo ministerijos statistinės informacijos šaltinius) lyties ir amţiaus kvotos, lokacijos kvotai taikytas principas kaimiškose vietovėse apklausti ne maţiau 25% numatytos imties. Apklaustųjų charakteristikos pagal tikslinius poţymius atitinka jų pasiskirstymą generalinėje visumoje.

Kokybinio tyrimo dalyvių imtis buvo sudaryta taikant tikslinę arba kriterijumi grindţiamą atranką. Sudarant tyrimo imtį dalyviams buvo taikomi kriterijai, uţtikrinantys tiriamųjų poţymių įvairovę: 14–18 metų jaunuoliai turėjo būti ne tik pagrindinės, vidurinės ar gimnazijos moksleiviai, bet ir besimokantys profesinio rengimo centruose, jaunimo mokykloje, gyvenantys tiek mieste, tiek rajone; 19–29 metų jaunuoliai turėjo būti dirbantys ir nedirbantys, sukūrę šeimas ir neturintys jų, dalyvaujantys / nedalyvaujantys jaunimo organizacijose bei priklausantys / nepriklausantys neorganizuotai jaunimo grupei, gyvenantys tiek miesto, tiek kaimo tipo gyvenvietėse.


22..44.. TTyyrriimmoo iimmttiiss iirr ttiirriiaammiieejjii

Kiekybinio jaunimo tyrimo imties dydis – 401 tiriamasis. Ši imtis uţtikrina 5 proc.

paklaidą (su 95 proc. tikimybe). Remiantis statistikos departamento duomenimis apie jaunimo, gyvenančio Anykščių

rajono savivaldybėje 2011 metų pradţioje, pasiskirstymą, ši kvota buvo padalinta proporcingai 3 amţiaus grupių jaunimui, kaimo ir miesto gyventojams, po pusę vyrams ir moterims.

22..55.. DDuuoommeennųų aannaalliizzėė

Kiekybinio tyrimo duomenų analizė buvo atliekama naudojant SPSS/PC programinę

įrangą. Ataskaitoje pateikiami bendrieji paprastų ir agreguotų arba suminių rodiklių, apskaičiuotų iš turimų anketinių duomenų, atsakymų procentiniai arba faktiniai pasiskirstymai.

Taip pat tikrinti koreliaciniai ryšiai tarp atskirų rodiklių. Tam naudotas Spearmano koreliacijos koeficientas (Koreliacinis ryšys laikytinas statistiškai reikšmingu, jei p reikšmė maţesnė uţ 0,05) bei Pearsono χ

2 kriterijus statistiškai reikšmingiems skirtumams,

skirtingose socialinėse demografinėse grupėse nustatyti (skirtumas laikytinas statistiškai reikšmingu, jei p reikšmė maţesnė uţ 0,05).

Kokybinio tyrimo duomenų analizė buvo atliekama panaudojant atviro kodavimo programą „Kokybis“. Pirmame duomenų analizės etape surinkti duomenys indeksuojami, išskiriamos pradinės tyrimo dalyvių atsakymų kategorijos. Vėliau šios kategorijos grupuojamos, apibrėţiami ryšiai tarp jų.

Kiekybinio ir kokybinio tyrimo duomenys ataskaitoje integruojami pagal tyrimo rodiklius (problemines sritis).

22..66.. SSąąvvookkooss Anketa – klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekis ištirti kokį nors socialinį reiškinį,

visuma. Anoniminė apklausa – kai asmuo traktuojamas kaip socialinio reiškinio ar

proceso agentas, tai yra, respondentas / informantas tyrėjui nerūpi kaip individualybė. Atranka – tyrimo imties sudarymas. Atviri klausimai – klausimai, neturintys pateiktų galimų atsakymų variantų. Dichotominė matavimų skalė – taikant šią skalę, poţymių reikšmės yra

priskiriamos prie vienos iš dviejų galimų kategorijų. Pavyzdţiui, gyvas arba miręs, rūko – nerūko ir kt.

Generalinė visuma – objektų visuma. Generalinė aibė – tyrimo vienetų (ţmonių, organizacijų, bendruomenių, grupių,

įvykių, dokumentų ir pan.), atstovaujančių tyrimo objektui, visuma. Charakteristika – visapusis tiriamojo objekto apibūdinimas. Informantas – asmuo, teikiantis informaciją kokybinį tyrimą atliekančiam tyrėjui. Įvertis – diagnostinis sprendinys apie tikrovės objektą, nusakantis jo socialinę

vertę. Kiekybinė analizė – duomenų nagrinėjimas, taikant matematinės statistikos

metodus.


Kiekybinis tyrimas – empirinis tyrimas, kurio išvados paremtos problemai spręsti reikalingų duomenų analize, taikant matematinės statistikos metodus.

Kintamasis – eksperimente ar tyrime yra poţymis, kuris gali įgyti skirtingas reikšmes. Nepriklausomas kintamasis – tai kintamasis, kuriuo galima paaiškinti arba iššaukti tiriamo reiškinio pokyčius. Priklausomas kintamasis – tai kintamasis, kurį galima paaiškinti, remiantis eksperimentu ar kitu būdu.

Klausimynas – kiekybinio tyrimo instrumentas, kurį sudaro visuma klausimų, vienijamų tyrėjo siekimu gauti pirminę informaciją apie tyrimo objektą.

Kokybinė analizė – duomenų nagrinėjimas, taikant specifinius metodus. Kokybinis tyrimas – empirinis tyrimas, teikiantis aprašomojo pobūdţio išvadas

apie tyrimo objektą ir paremtas kokybinių (išreikštų ţodţių ar simbolių forma) duomenų analize.

Kokybinių tyrimų išorinis validumas – tyrimo kokybiškumo poţymis, tyrėjo siekiamybė tyrimo rezultatus pritaikyti generalinėje aibėje.

Kokybinių tyrimų vidinis validumas – tyrimo kokybiškumo poţymis, tyrėjo siekiamybė, kad tyrimo rezultatai rodytų realią situaciją, būtų tikslūs ir jais būtų galima pasitikėti.

Kriterijus – poţymis, kuriuo remiantis sprendţiama apie teiginio teisingumą ar klaidingumą, įverčio matas.

Metodas – pagrindinis duomenų rinkimo, apdorojimo arba analizės būdas. Metodika – tyrimo būdų ir taisyklių visuma. Nepriklausomi poţymiai (kintamieji) – veiksniai, nuo kurių, remiantis teoriniu

modeliu, gali priklausyti problemų sprendinys. Pasikliautinumas – kokybinio tyrimo kokybės poţymis (kiekybinio tyrimo

patikimumo analogas), tyrėjo siekiamybė, kad tyrimu būtų galima pasikliauti. Priklausomi poţymiai (kintamieji) – nusako tyrimo objekto ypatumus (savybes,

ţinias, nuostatas ir pan.). Ranginė matavimų skalė – tai poţymio reikšmių matavimo būdas, kuriuo

skirtingai nei nominaliosios matavimų skalės, tiriamieji objektai ar individai gali būti sudėlioti matuojamo poţymio didėjimo arba maţėjimo tvarka.

Reikšminis ţodis – tyrėjo nuoţiūra parinktas daiktavardis ir jo paţyminys(-iai) – daiktavardis, būdvardis, įvardis, dalyvis (1–4 ţodţiai, interpretuojami kaip vienas reikšminis ţodis).

Respondentas – asmuo, teikiantis informaciją tyrimą atliekančiam tyrėjui. Tyrimo imtis – specialiai tyrimui atrinkta generalinės aibės dalis, t.y. tie

generalinės aibės vienetai, iš kurių renkami tyrimo duomenys. Tyrimo populiacija – tyrimo generalinės aibės analogas, kai generalinės aibės

vienetai yra ţmonės. Tyrimo programa – tai pagrindinis strateginis dokumentas, kuriuo vadovaujantis

tyrėjas organizuoja ir vykdo konkretų tyrimą. Tyrimo rezultatai – veiklos produktai, kurie perduodami viešam naudojimui. Uţdaro tipo klausimai – klausimai, kuriems pateikiami visi galimi atsakymo

variantai, o respondentas tik paţymi pasirinktus vieną ar kelis atsakymus.


33.. JJAAUUNNIIMMOO PPRROOBBLLEEMMAATTIIKKOOSS TTYYRRIIMMOO AANNYYKKŠŠČČIIŲŲ RRAAJJOONNOO

SSAAVVIIVVAALLDDYYBBĖĖJJEE DDUUOOMMEENNŲŲ AANNAALLIIZZĖĖ

33..11.. DDeemmooggrraaffiinnėėss ttiirriiaammųųjjųų cchhaarraakktteerriissttiikkooss

Lytis 50

50

34

38

28

10

34

23

10

11

12

26

6

7

50

3

9

14

79

11

3

33

1

0,2

0,2

1

6

67

85,0

Vyras

Moteris

14-18 m.

19-23 m.

24-29 m.

Pradinis

Pagrindinis

Vidurinis

Profesinis

Aukštasis universitetinis

Aukštasis neuniversitetinis

Dirba

Studijuoja

Studijuoja ir dirba

Mokosi mokykloje

Mokosi mokykloje ir dirba

Nei dirba, nei mokosi

Vedęs/ ištekėjusi

Nevedęs/ netekėjusi

Išsiskyręs/ -usi

Gyvena neregistruotoje santuokoje

Našlys/ našlė

Neturi

Turi 1 vaiką

Turi 2 vaikus

Turi 3 vaikus

Turi 4 ir daugiau vaikų

Miestas

Kaimo vietovė

Amžius

Užsiėmimas

Šeiminė padėtis

Išsimokslinimas

Vaikų skaičius

Gyvenamoji vieta

3.1.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialines-demografines charakteristikas

(proc., N=401)


33..22.. MMookkyykkllaa

Rodiklių grupė, skirta pagrindinių, vidurinių, jaunimo, profesinių mokyklų ir gimnazijų mokiniams, sudaryta iš rodiklių, apibūdinančių mokinių savijautą, jų santykius su mokytojais, patyčias mokykloje, pamokų lankomumą, paţangumą, mokyklos pasiekiamumą, galimybę naudotis mokyklos patalpomis ne pamokų metu, profesijos pasirinkimą ir studijų planus, aktyvų dalyvavimą mokyklos gyvenime.

Tyrime dalyvavo 214 moksleiviai, jie sudarė 53 proc. visos tyrimo imties. Mokyklos rodikliai skaičiuojami tik šiai tiriamųjų grupei.

Įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 8 indikatoriais, apie pasitenkinimą mokykla, gebėjimą kontroliuoti įvykius ir įveikti kylančius sunkumus, kurie rodo, kad tiriamasis įveikia jam kylančius iššūkius. Rodiklio reikšmės kinta nuo 8 iki 24: 24 reiškia ţemą, o 8 – stipriai išreikštą gebėjimą kontroliuoti įvykius ir spręsti problemas mokykloje. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: gerai ir labai gerai geba spręsti problemas (nuo 8 iki 13), vidutiniškai (nuo 14 iki 19) ir sunkiai (nuo 20 iki 24) įveikia sunkumus ir sprendţia problemas mokykloje.

3.2.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas

rodiklį (proc., N=214)

Įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodiklio vidutinė reikšmė yra 12,5; t.y. patenka į gerai ir labai gerai gebančių spręsti problemas kategoriją.

Daugiau nei pusė (62 proc.) apklaustų moksleivių išreiškė aukštą pasitenkinimą mokykla, jie geba kontroliuoti įvykius ir įveikti kylančius sunkumus. 36 proc. pasiţymi vidutiniais gebėjimais. Dar 1 proc. apklaustųjų išreiškė silpną gebėjimą kontroliuoti įvykius ir spręsti problemas mokykloje (ţr. 3.2.1 pav.).

Pastebėtos statistiškai reikšmingos silpnos neigiamos įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodiklio koreliacijos su psichinės savijautos (Spearmano ρ=-0,187, p=0,006) ir savęs vertinimo (Spearmano ρ=-0,169, p=0,013) rodikliais (šių 2 rodiklių aprašus ţr. 3.12 skyrelyje). Tai reiškia, kad kuo geriau moksleiviai geba įveikti problemas mokykloje, tuo geriau psichiškai jaučiasi bei save vertina.


Mokyklos saugumo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 8 indikatoriais, apie tam tikrus įvykius mokykloje, kurie rodo, kad tiriamasis mokosi nesaugioje aplinkoje, kad joje patiria patyčių, pvz., kiti mokiniai uţgauliojo, mušė, reketavo, seksualiai priekabiavo, mokytojai uţgauliojo ar mušė (per paskutines 30 dienų). Mokyklos saugumo rodiklio reikšmės kinta nuo 8 iki 24: 8 reiškia saugumo mokykloje trūkumą, o 24 reiškia stipriai išreikštą mokyklos saugumą, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo saugesnė mokykla. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: mokosi saugioje aplinkoje (nuo 23 iki 24), mokykloje, kur yra nedidelė rizika (nuo 18 iki 22), didelė rizika (nuo 13 iki 17) ir mokytis pavojinga (nuo 8 iki 12).

3.2.2 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal mokyklos saugumo rodiklį (proc., N=214)

Mokyklos saugumo rodiklio vidutinė reikšmė yra 22,6; t.y. apskritai mokyklose mokiniai mokosi nedidelės rizikos ar saugioje aplinkoje.

Dauguma (75 proc.) moksleivių mokosi saugioje aplinkoje. 22 proc. apklaustųjų aplinka pasiţymi nedidele rizika. 5 proc. mokosi nesaugioje mokykloje. 1 proc. tyrimo dalyvių susiduria su itin nesaugia aplinka, kurioje mokytis yra pavojinga (ţr. 3.2.2 pav.).

Lankomumo problemų rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 6 indikatoriais, apie dėl įvairių prieţasčių per paskutines 30 dienų praleistas pamokas, kuris leidţia įvertinti, ar tiriamasis turi lankomumo problemų. Mokyklos lankomumo problemų rodiklio reikšmės kinta nuo 6 iki 24: 6 reiškia, kad lankomumo problemų nėra, o 24 reiškia stipriai išreikštą mokyklos lankymo problemą. Vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo didesnė mokyklos lankymo problema. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: neturi lankomumo problemos (nuo 6 iki 12), yra rizika lankomumo problemai susiformuoti (nuo 13 iki 18) ir turi išreikštą mokyklos lankymo problemą (nuo 19 iki 24).


3.2.3 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lankomumo problemų rodiklį (proc., N=214)

Lankomumo problemų rodiklio vidutinė reikšmė – 10,0; t.y. apskritai Anykščių rajono moksleiviai lankomumo problemos neturi.

Vertinant procentine išraiška, didţioji dauguma (82 proc.) apklaustųjų neturi mokyklos lankomumo problemų. 12 proc. moksleivių patenka į rizikos grupę. 6 proc. turi stipriai išreikštų mokyklos lankymo problemų (ţr. 3.2.3 pav.).

Nustatyta statistiškai reikšminga silpna teigiama lankomumo rodiklio koreliacija su įvykių kontrolės ir gebėjimo spręsti problemas rodikliu (Spearmano ρ=0,203, p=0,003). Tai rodo, kad maţiau lankomumo problemų turintys moksleiviai geba geriau susidoroti su mokykloje kylančiomis problemomis. Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga silpna neigiama lankomumo rodiklio koreliacija su mokyklos saugumo rodikliu (Spearmano ρ=-0,169, p=0,013). Tai reiškia, kad saugesnėje mokykloje besimokantys moksleiviai turi maţiau lankomumo problemų. Rizika lankomumo problemai atsirasti ar išreikštos lankomumo problemos daţnesnės vaikinams (Pearsono χ2 testo p=0,015).

Paţangumo rodiklis – tai rodiklis, matuojamas paskutinio semestro paţymių vidurkiu. Jis kinta nuo 1 iki 10. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: iki 4,9; 5–6,5; 6,51–7,5; 7,51–8,5; 8,51–10.


29 29

16 18

1 7

8,51-10 7,51-8,5 6,51-7,5 5-6,5 iki 4,9 N/N

3.2.4 paveikslas. Moksleivių pasiskirstymas pagal paţangumą (proc., N=214)

Tyrime dalyvavusių mokinių paskutinio semestro paţymių vidurkis – 7,77. 29 proc. apklaustų mokinių nurodė aukštą (8,51 - 10 balų) paţymių vidurkį. 45 proc. – vidutinį (6,51 - 8,5 balo). 19 proc. teigė turintys 6,5 balo ar maţesnį paţymių vidurkį (ţr. 3.2.4 pav.).

Nustatyta statistiškai reikšminga silpna neigiama koreliacija tarp lankomumo ir paţangumo rodiklių (Spearmano ρ=-0,176, p=0,010). Tai rodo, kad geriau besimokantys moksleiviai turi maţiau lankomumo problemų. Aukščiausią (8,51–10 balų) vidurkį daţniau turi merginos (Pearsono χ

2 testo p=0,001) ir miestų gyventojai (Pearsono χ2 testo

p=0,008).

Sunkumų nuvykti į mokyklą rodiklis – matuojamas dichotomine skale - turi arba neturi sunkumų / problemų.

3.2.5 paveikslas. Moksleivių pasiskirstymas pagal sunkumų nuvykti į mokyklą rodiklį (proc., N=214)

Didţioji dalis (85 proc.) tyrime dalyvavusių moksleivių nurodė neturintys sunkumų nuvykti į mokyklą. 14 proc. pripaţino, jog problemų yra (ţr. 3.2.5 pav.).


Su sunkumais nuvykstant į mokyklą daţniau susiduria vaikinai (Pearsono χ2 testo p=0,001) ir kaimo vietovių gyventojai (Pearsono χ2 testo p=0,025).

Galimybės naudotis mokyklos patalpomis po pamokų rodiklis –

matuojamas dichotominėmis skalėmis, prašoma nurodyti, kokiomis patalpomis gali naudotis ne pamokų metu: sporto, aktų salėmis, stadionu, kabinetais.

67

43

28

11

30

2

Stadionu

Sporto sale

Klase/kabinetais

Aktų sale

Kita

Neatsakė

3.2.6 paveikslas. Moksleivių pasiskirstymas pagal galimybės naudotis mokyklos patalpomis po pamokų rodiklį (proc., N=214)

Didţioji dalis (67 proc.) apklaustų moksleivių turi galimybę po pamokų naudotis

mokyklos stadionu. 43 proc. – sporto sale, 28 proc. – klasėmis / kabinetais. 11 proc. nurodė po pamokų galintys naudotis aktų sale (ţr. 3.2.6 pav.).

Domėjimosi būsima profesija rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 7 indikatoriais apie domėjimąsi būsima profesija ir veiksmus, leidţiančius ją pasirinkti bei geriau jai pasirengti. Rodiklis atspindi sąmoningumą, nuoseklumą, pastangas renkantis būsimą profesiją. Domėjimosi būsima profesija rodiklio reikšmės kinta nuo 7 iki 28: 28 reiškia nesidomėjimą būsima profesija, o 7 – aktyvų domėjimąsi ir sąmoningą rengimąsi būsimai profesijai. Kuo maţesnė rodiklio reikšmė, tuo didesnis domėjimasis ir sąmoningesnis būsimos profesijos pasirinkimas. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: stipriai domisi profesija ir sąmoningai ją renkasi (nuo 7 iki 14), vidutiniškai (nuo 15 iki 21) ir maţai (nuo 22 iki 28) domisi ir nesąmoningai renkasi profesiją.


44 46

9 1

Stipriai domisi Vidutiniškai

domisi

Maţai domisi N/N

3.2.7 paveikslas. Moksleivių pasiskirstymas pagal domėjimosi būsima profesija rodiklį (proc.,

N=214)

Vidutinė domėjimosi būsima profesija rodiklio reikšmė – 15,1; t.y. domėjimasis

būsima profesija yra vidutinis. 44 proc. respondentų stipriai domisi būsima profesija. 46 proc. išreiškė vidutinį

susidomėjimą. 9 proc. apklaustų moksleivių domėjimasis būsima profesija yra maţas (ţr. 3.2.7 pav.).

Būsima profesija labiau domisi kaimo vietovių gyventojai (Pearsono χ2 testo

p<0,001). Aktyvumo mokinių savivaldoje rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 8

indikatoriais, atspindinčiais mokinių aktyvumo mokyklos savivaldoje apraiškas, pvz., dalyvavimas savivaldos rinkimuose, renginiuose, pareigų turėjimas ir pan. Kiekvienam tiriamajam indikatorių rangų reikšmės sumuojamos ir gaunamas suminis aktyvumo mokinių savivaldoje rodiklis, kurio reikšmės kinta nuo 32 iki 8: 32 reiškia ţemą, o 8 reiškia aukštą aktyvumo mokinių savivaldoje lygį, vadinasi, kuo maţesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis aktyvumo mokinių savivaldoje lygis. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemas (nuo 25 iki 32), vidutinis (nuo 17 iki 24) ir aukštas (nuo 8 iki 16) aktyvumo mokinių savivaldoje lygis.

38

61

1

Aukštas aktyvumo lygis Vidutinis aktyvumo lygis Ţemas aktyvumo lygis

3.2.8 paveikslas. Moksleivių pasiskirstymas pagal aktyvumo mokinių savivaldoje rodiklį (proc.,

N=214)


Vidutinė mokinių aktyvumo savivaldoje rodiklio reikšmė – 17,8. Tai rodo vidutiniškai

aktyvų dalyvavimą mokyklos savivaldoje. Dauguma (61 proc.) respondentų patenka į vidutiniškai aktyvių mokyklos savivaldos

dalyvių kategoriją. 38 proc. būdingas aukštas aktyvumas, o 1 proc. – ţemas (ţr. 3.2.8 pav.).

Nustatytos statistiškai reikšmingos aktyvumo mokinių savivaldoje silpnos teigiamos koreliacijos su įvykių kontrolės ir gebėjimo spręsti problemas rodikliu (Spearmano ρ=0,136, p=0,046), lankomumo problemų rodikliu (Spearmano ρ=0,174, p=0,011) ir vidutinio stiprumo neigiama koreliacija su paţangumo rodikliu (Spearmano ρ=-0,301, p<0,001). Tai rodo, kad mokinių savivaldoje aktyvesni moksleiviai geba geriau spręsti su mokykla susijusias problemas, taip pat pasiţymi geresniu pamokų lankomumu ir aukštesniu paţymių vidurkiu. Aukštu aktyvumo mokinių savivaldoje lygiu daţniau pasiţymi merginos (Pearsono χ2 testo p=0,017).

Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, 14–18 m. amţiaus jaunuoliai pastebi šias didţiausias problemas, susijusias su mokykla: uţklasinės veiklos trūkumą („maţai popamokinės veiklos“) ţalingus įpročius bei smurtą („ţalingi įpročiai“, „mokinių rūkymas pertraukų

metu, patyčios, mokykloje nėra neformalaus ugdymo“, „įgyvendinčiau tai, kad mokykloje būtų maţiau patyčių“)

per didelį mokymosi krūvį („per didelis krūvis“) konkurenciją tarp mokyklų („mokyklų konkurencija, jų reitingavimas“) mokytojų netinkamumą („seni mokytojai“) nekokybišką maistą mokyklos valgykloje („mokyklos valgykloje maistas labai

prastos kokybės, o kainos valgykloje didelės“) mokinių skaičiaus stygių („mokinių sumaţėjimas“).

14–18 m. amţiaus jaunuoliai mano, jog situacija mokyklose pagerėtų: į mokyklas atėjus dirbti daugiau jaunų mokytojų („reikia jaunų mokytojų”) pakoregavus mokymo programas. Pabrėţiamas neformalaus ugdymo poreikis

(„vieną pamoką savaitėje skirčiau mokytojų bei mokinių neformaliam bendravimui. Jokio mokslo, jokių knygų, tiesiog mokytojo ir mokinių pokalbis“) bei mokymosi krūvio korekcijos siekis („maţinčiau krūvius“, „paankstinčiau profilinį mokymą“, „panaikinčiau septintą pamoką“)

sumaţinus psichologinio smurto apraiškas („padaryčiau daugiau prevencinių veiklų, skirtų patyčioms, į kurias galėtų įsitraukti visa mokykla”)

padidinus finansavimą mokyklai („daugiau pinigų mokyklai, nes maţina būrelius“)

pagerinus maisto kokybę mokyklos valgykloje („susirūpinčiau vaikų maitinimu ir pats paragaučiau labai prastos kokybės valgyklos maisto, kad dar geriau suprasčiau esamą situaciją. Tuomet stengčiausi pagerinti maisto kokybę“)

keliant mokytojų kvalifikaciją („galbūt reikėtų įtraukti keletą punktų į pedagogų kvalifikacijos kėlimą“).


33..33.. SSttuuddiijjooss

Tyrime dalyvavo 49 respondentai, studijuojantys aukštosiose mokyklose, rodikliai apie studijas ir studijų pasirinkimą skaičiuojami tiktai jiems. Aukštųjų mokyklų studentų buvo prašoma nurodyti veiksnius, turėjusius įtakos jų studijų pasirinkimui, tiriamieji galėjo pasirinkti tris geriausiai tinkančius veiksnius iš vienuolikos galimų.

Įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 8 indikatoriais, apie pasitenkinimą studijomis, gebėjimą kontroliuoti įvykius ir įveikti kylančius sunkumus, kurie rodo, kad tiriamasis įveikia jam kylančius iššūkius. Rodiklio reikšmės kinta nuo 8 iki 24: 24 reiškia ţemą, o 8 – stipriai išreikštą gebėjimą kontroliuoti įvykius ir spręsti problemas aukštojoje mokykloje. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: lengvai ir labai lengvai geba spręsti problemas (nuo 8 iki 13), vidutiniškai (nuo 14 iki 19) ir sunkiai (nuo 20 iki 24) įveikia sunkumus ir sprendţia problemas aukštojoje mokykloje.



Įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodiklio vidutinė reikšmė yra 11,9; t.y. geri ir labai geri gebėjimai įveikti kylančius sunkumus.

67 proc. tyrimo dalyvių geba lengvai ir labai lengvai kontroliuoti įvykius ir spręsti kylančias problemas. 29 proc. – vidutiniškai. 2 proc. sunkiai geba kontroliuoti įvykius aukštojoje mokykloje (ţr. 3.3.1 pav.).

Studijų pasirinkimo sąmoningumo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 6 indikatoriais, apie domėjimąsi būsimomis studijomis / studijų programomis ir veiksmus, leidţiančius jas sąmoningai pasirinkti. Jis atspindi sąmoningumą, nuoseklumą, pastangas renkantis būsimas studijas ir universitetą. Studijų pasirinkimo sąmoningumo rodiklio reikšmės kinta nuo 6 iki 24: 6 reiškia nesidomėjimą būsimomis studijomis, o 24 – aktyvų domėjimąsi studijų programomis ir universitetų galimybėmis, sąmoningą, argumentuotą rinkimąsi. Vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo didesnis domėjimasis ir


sąmoningesnis būsimų studijų pasirinkimas. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: stipriai domėjosi būsimąja profesija ir sąmoningai ją rinkosi (nuo 19 iki 24), vidutiniškai (nuo 13 iki 18) ir maţai (nuo 6 iki 12) domėjosi būsimąja profesija ir nesąmoningai ją rinkosi.

3.3.2 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal studijų pasirinkimo sąmoningumo rodiklį (proc., N=49)

Studijų pasirinkimo sąmoningumo rodiklio vidutinė reikšmė 14,6. Ši reikšmė rodo vidutinį domėjimąsi būsima profesija.

Didţioji dalis (67 proc.) tyrime dalyvavusių studentų priklauso vidutiniškai besidominčiųjų būsima profesija kategorijai. 4 proc. išreiškė stiprų domėjimąsi. 29 proc. pasiţymi ţemu sąmoningumu rinkdamiesi būsimas studijas ir universitetą (ţr. 3.3.2 pav.).

Aukštosios mokyklos pasirinkimo motyvai – du motyvai: pasirinkimas tos aukštosios mokyklos, kurioje lengva studijuoti, ir pagal prestiţą visuomenėje, vertinami 4 rangų skale nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“. Pateikiamos kiekvieną variantą pasirinkusiųjų procentinės dalys.

4

6

35

12

41

53

18

27

2

2

Rinkosi aukštąją

mokyklą pagal jos

prestiţą visuomenėje

Rinkosi tą aukštąją

mokyklą, kurioje

lengva studijuoti

Visiškai sutinku Sutinku Nesutinku Visiškai nesutinku Neţino/ neatsakė

3.3.3 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal aukštosios mokyklos pasirinkimo motyvus (proc., N=49)

39 proc. studijuojančių apklaustųjų aukštąją mokyklą rinkosi pagal jos prestiţą visuomenėje, 59 proc. respondentų tai buvo nesvarbu. Aukštąją mokyklą, kurioje lengva


studijuoti, rinkosi 18 proc. tyrimo dalyvių, o 80 proc. neatsiţvelgė, kad studijuoti bus lengva (ţr. 3.3.3 pav.).

Dirbančių studentų rodiklis – matuojamas dichotomine skale. Skaičiuojama procentinė dirbančiųjų studentų dalis, lyginant su visų studijuojančių kiekiu.

3.3.4 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dirbančių studentų rodiklį (proc., N=49)

47 proc. apklaustų studentų tik studijuoja, o dirba ir studijuoja – 53 proc. (ţr. 3.3.4 pav.).

Daţniau dirba ir studijuoja, nei vien studijuoja, vaikinai (Pearsono χ2 testo

p=0,016).

Darbo ir studijų derinimas – tai rodiklis, parodantis tiriamųjų suvokimą apie tai, kaip jiems sekasi ar nesiseka derinti darbą ir studijas. Matuojamas rangine skale nuo „gerai sekasi“ iki „visiškai nesiseka“. Pateikiamas gautų atsakymų procentinis pasiskirstymas.


3.3.5 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo ir studijų derinimą (proc., N=26)

Daugumai (77 proc.) dirbančių studentų studijas ir darbą derinti sekasi gerai. 8 proc. darbą su studijomis sekasi derinti sunkiai. Dar 8 proc. – nesiseka (ţr. 3.3.5 pav.).

Darbo ir studijų derinimo problemų lygio rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 6 indikatoriais, apie įvairias problemas, kylančias derinant darbą ir studijas, kuris leidţia įvertinti problemų, kylančių dėl darbo ir studijų derinimo, lygį. Darbo ir studijų derinimo problemų rodiklio reikšmės kinta nuo 6 iki 18: 6 reiškia, kad darbo ir studijų derinimo problemų nekyla, o 18 reiškia stipriai išreikštas darbo ir studijų derinimo problemas, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo didesnės darbo ir studijų derinimo sukeliamos problemos. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: neturi problemų dėl darbo ir studijų derinimo (nuo 6 iki 10), yra rizika rimtoms darbo ir studijų derinimo problemoms susiformuoti (nuo 11 iki 14), turi ţenklių problemų dėl darbo ir studijų derinimo (nuo 15 iki 18).

3.3.6 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo ir studijų derinimo problemų lygio rodiklį (proc., N=26)


Darbo ir studijų derinimo rodiklio vidutinė reikšmė – 9,7. Ši reikšmė rodo, kad

apskritai studijų ir darbo derinimo problemų nėra. Daugiau nei pusei (61 proc.) dirbančių ir studijuojančių apklaustųjų yra rizikos

grupėje darbo ir studijų derinimo problemoms atsirasti. 31 proc. respondentų neturi darbo ir studijų derinimo problemų, o 8 proc. turi ţenklių problemų (ţr. 3.3.6 pav.).

Ketinimai tęsti studijas – keturi teiginiai, vertinami keturių rangų skalėmis pagal tiriamojo sutikimo su teiginiu laipsnį nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“. Teiginiuose derinami du aspektai: ketinimai tęsti studijas toje pačioje ar kitoje srityje ir ketinimai tęsti studijas Lietuvoje ar uţsienyje. Pateikiami procentiniai kiekvieną variantą pasirinkusiųjų kiekiai.

27

22

16

6

22

51

43

43

4

16

31

43

25

6

2

4

22

4

4

8

Ketina studijas tęsti

toje pačioje srityje

Lietuvoje


toje pačioje srityje

uţsienyje

Ketina studijas tęsti,

tačiau kitoje srityje

Lietuvoje


kitoje srityje

uţsienyje


3.3.7 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ketinimą tęsti studijas (proc., N=49)

Beveik pusė (49 proc.) studijuojančių apklaustųjų planuoja tęsti studijas toje pačioje srityje Lietuvoje, 26 proc. respondentų – uţsienyje. Apie studijų tęsimą kitoje srityje Lietuvoje svarsto 24 proc., uţsienyje – 10 proc. tyrimo dalyvių (ţr. 3.3.7 pav.).

Nustatyta vidutinio stiprumo teigiama koreliacija tarp ketinimo tęsti studijas toje pačioje srityje uţsienyje ir Lietuvoje (Spearmano ρ=0,351, p=0,013). Tai rodo, kad tie studentai, kurie planuoja tęsti studijas toje pačioje srityje, svarsto galimybes tai daryti tiek Lietuvoje, tiek uţsienyje. Taip pat nustatytos vidurinio stiprumo teigiamos ketinimo tęsti studijas uţsienyje kitoje srityje koreliacijos su ketinimais tęsti studijas uţsienyje toje pačioje srityje (Spearmano ρ=0,374, p=0,008) ir tęsti studijas kitoje srityje Lietuvoje (Spearmano ρ=0,494, p<0,001). Tai reiškia, kad, tie studentai, kurie planuoja tęsti studijas kitoje srityje uţsienyje, taip pat svarsto galimybes tęsti studijas toje pačioje srityje uţsienyje arba kitoje srityje Lietuvoje. Be to, nustatyta vidutinio stiprumo teigiama ketinimo tęsti studijas toje pačioje srityje Lietuvoje koreliacija su įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodikliu (Spearmano ρ=0,376, p=0,008). Tai yra, studentai, kuriems geriau sekasi susidoroti su problemomis aukštojoje mokykloje, yra labiau linkę studijas tęsti toje pačioje srityje Lietuvoje.

Aktyvumo studentų savivaldoje rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 9 indikatoriais, atspindinčiais studentų aktyvumo aukštosios mokyklos savivaldoje apraiškas, pvz., dalyvavimas savivaldos rinkimuose, renginiuose, pareigų turėjimas ir pan. Aktyvumo


studentų savivaldoje rodiklio reikšmės kinta nuo 36 iki 9: 36 reiškia ţemą, o 9 – aukštą aktyvumo studentų savivaldoje lygį, vadinasi, kuo maţesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis aktyvumo studentų savivaldoje lygis. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemas (nuo 28 iki 36), vidutinis (nuo 19 iki 27) ir aukštas (nuo 9 iki 18) aktyvumo studentų savivaldoje lygis.

14

76

10

Aukštas aktyvumo lygis Vidutinis aktyvumo lygis Ţemas aktyvumo lygis

3.3.8 paveikslas. Studentų pasiskirstymas pagal aktyvumo studentų savivaldoje rodiklį (proc.,

N=49)

Aktyvumo studentų savivaldoje rodiklio vidutinė reikšmė – 22,7. Tai rodo vidutinį aktyvumo studentų savivaldoje lygį.

Dauguma (76 proc.) studijuojančių apklaustųjų patenka į vidutiniškai aktyvių studentų savivaldoje kategoriją. Į ţemo aktyvumo lygio grupę patenka 14 proc., o į aukšto – 10 proc. tyrimo dalyvių (ţr. 3.3.8 pav.).

Nustatytos vidutinio stiprumo teigiamos koreliacijos tarp aktyvumo studentų savivaldoje ir įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodiklio (Spearmano ρ=0,328, p=0,021) bei ketinimo tęsti studijas toje pačioje srityje Lietuvoje (Spearmano ρ=0,370, p=0,009). Tai rodo, kad studentų savivaldoje aktyvesni geriau su problemomis aukštojoje mokykloje susidorojantys apklaustieji bei tie studentai, kurie ketina tęsti studijas toje pačioje srityje Lietuvoje.

33..44.. DDaarrbbaass

Šios srities rodiklius galima skirti į keletą grupių. Pirmoji grupė skirta visiems dirbantiems. Siekiama išsiaiškinti darbo staţą, darbo pobūdį, ar dirba pagal specialybę, jei nedirba, kodėl, kaip pasirinko profesiją bei pasirinkimui įtaką dariusius veiksnius; darbdavio sudaromas sąlygas kelti kvalifikaciją, ketinimus keisti darbą. Antroji grupė skirta dirbantiems, tačiau ketinantiems keisti darbą. Siekiama išsiaiškinti, kodėl ketina keisti darbą, migracijos į kitus miestus ir šalis ketinimus, galimos emigracijos prieţastis.

35,7 proc. tiriamųjų tyrimo metu dirbo: 25,9 proc. tik dirbo, 6,5 proc. dirbo ir studijavo ir 3,2 proc. dirbo ir mokėsi. Tyrime dalyvavo 143 dirbančių respondentų. Vidutinis dirbančiųjų darbo staţas – 3,5 metų.


85

6

4

3

1

1

Esate samdomas

darbuotojas

Uţsiimate individualia

veikla

Dirbate pagal verslo

liudijimą

Turite savo verslą

Esate ir samdomas

darbuotojas, ir turite

verslą

Kita

3.4.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo pobūdį (proc., N=143)

Dauguma dirbančių apklaustųjų (85 proc.) yra samdomi darbuotojai (ţr. 3.4.1

pav.).

76

15

4

3

2

1

Pilną darbo dieną

Nepilną darbo dieną

Dirba vienoje

darbovietėje ir dar

papildomai uţdarbiauja

Dirba neoficialiai

Dirba keliose

darbovietėse

Atsitiktinius darbus

3.4.2 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo pobūdį (proc., N=143)

Dauguma (76 proc.) dirbančių apklaustųjų dirba visą, 15 proc. – ne visą darbo dieną (ţr. 3.4.2 pav.).

Darbas pagal specialybę – tai rodiklis, parodantis kokia dalis dirbančiųjų dirba pagal studijuojamą arba baigtą studijų kryptį ar įgytą profesiją / specialybę. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas.


3.4.3 paveikslas. Dirba pagal specialybę (proc., N=143)

Pagal specialybę dirba 51 proc. dirbančių apklaustųjų. 37 proc. dirba ne pagal specialybę, o 6 proc. neturi jokios specialybės (ţr. 3.4.3 pav.).

Darbo ne pagal įgytą profesiją prieţastys – prašoma nurodyti, kodėl nedirbama pagal įgytą profesiją, pasirinkti leidţiama iš penkių įvardytų prieţasčių, taip pat palikta galimybė nurodyti kitą prieţastį. Pateikiamas atsakymų procentinis pasiskirstymas.

37

23

11

9

4

11

4

Neradau darbo pagal specialybę

Neturiu jokios specialybės

Darbas pagal specialybę būtų maţiau

apmokamas

Pradėjau dirbti ne pagal specialybę

dar studijuodamas

Darbas pagal specialybę man

neįdomus

Kita

Neatsakė

3.4.4 paveikslas. Darbo ne pagal įgytą profesiją prieţastys (proc., N=70)

Iš tų apklaustųjų, kurie dirba ne pagal specialybę, 37 proc. nerado darbo pagal

specialybę. Jokios specialybės neturi 39 proc. 11 proc. teigė darbą ne pagal specialybę pasirinkę dėl didesnio darbo uţmokesčio. 9 proc. dar studijuodami pradėjo dirbti ne pagal specialybę (ţr. 3.4.4 pav.).

Sąmoningumo renkantis profesiją rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 6 indikatoriais, apie domėjimąsi būsima profesija ir veiksmus, leidusius ją pasirinkti bei


geriau jai pasirengti - jis atspindi sąmoningumą, nuoseklumą, pastangas renkantis profesiją. Sąmoningumo, renkantis profesiją, rodiklio reikšmės kinta nuo 6 iki 24: 6 reiškia nesidomėjimą būsima profesija ir sąmoningumo trūkumą, o 24 reiškia aktyvų domėjimąsi būsima profesija ir sąmoningą rengimąsi jai. Vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo didesnis domėjimasis ir sąmoningesnis būsimos profesijos pasirinkimas. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: labai domėjosi ir sąmoningai rinkosi (nuo 18 iki 24), vidutiniškai (nuo 12 iki 17) ir maţai (nuo 6 iki 11) domėjosi ir nesąmoningai rinkosi profesiją.

25

62

121

Stipriai domėjosi Vidutiniškai

domėjosi

Maţai domėjosi N/N

3.4.5 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sąmoningumo, renkantis profesiją, rodiklį

(proc., N=143) Sąmoningumo, renkantis profesiją, rodiklio vidutinė reikšmė – 15,0. Tai rodo

vidutinį domėjimąsi ir vidutinį sąmoningumą renkantis profesiją. Dauguma (62 proc.) dirbančių apklaustųjų vidutiniškai domėjosi būsima profesija.

25 proc. stipriai domėjosi būsima profesija, o 12 proc. apklaustųjų maţai domėjosi būsima profesija ir ją nesąmoningai rinkosi (ţr. 3.4.5 pav.).

Įsidarbinimą lemiantys veiksniai – keturi teiginiai, apie tiriamojo įsidarbinimą lėmusius veiksnius, vertinami keturių rangų skalėmis pagal tiriamojo sutikimo su teiginiu laipsnį nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“. Įvardinti šie įsidarbinimą lemiantys veiksniai: baigta profesinė ar aukštoji mokykla, asmeninės paţintys, ankstesnė darbo patirtis, uţsienio kalbos ţinios. Pateikiamas gautų atsakymų variantų procentinis pasiskirstymas.

25

18

16

13

32

34

26

16

22

22

36

43

14

22

15

19

6

6

6

9

Įsidarbinimui didţiausią įtaką turėjo

aukštojoje/ profesinėje mokykloje įgytas

išsilavinimas, kvalifikacija

Įsidarbinimui didţiausią įtaką turėjo

asmeninės paţintys

Įsidarbinimui didţiausią įtaką turėjo darbo

patirtis

Įsidarbinimui turėjo įtakos uţsienio kalbos

mokėjimas



3.4.5A paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal įsidarbinimą lėmusius veiksnius (proc., N=143)

Dauguma (57 proc.) dirbančių apklaustųjų linkę sutikti, kad didţiausią įtaką

įsidarbinimui turėjo aukštojoje / profesinėje mokykloje įgytas išsilavinimas. 52 proc. respondentų mano, kad įsidarbinimui didţiausią įtaką turėjo asmeninės paţintys ar turėta darbo patirtis. 42 proc. taip mano apie turėtą darbo patirtį. 29 proc. kaip svarbų veiksnį įsidarbinant paminėjo uţsienio kalbos mokėjimą (ţr. 3.4.5A pav.).

Nustatyta statistiškai reikšminga vidutinio stiprumo teigiama koreliacija tarp pripaţinimo, kad įsidarbinimui įtakos turėjo uţsienio kalbos mokėjimas ir, kad įsidarbinimą lėmė darbo patirtis (Spearmano ρ=0,466, p<0,001). Tai rodo, kad tiems, kurių įsidarbinimą lėmė darbo patirtis, uţsienio kalbos ţinios taip pat buvo labai svarbios. Be to nustatyta statistiškai reikšminga silpna teigiama koreliacija tarp darbo pagal specialybę ir pripaţinimo, kad įsidarbinimui didţiausią įtaką turėjo aukštojoje, profesinėje mokykloje įgytas išsilavinimas (Spearmano ρ=0,263, p=0,002). Tai reiškia, kad tiems, kurie dirba pagal specialybę, darbinantis buvo svarbus įgytas išsimokslinimas.

Įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodiklis – tai suminis rodiklis,

matuojamas 8 indikatoriais, apie pasitenkinimą darboviete, gebėjimą kontroliuoti įvykius ir įveikti kylančius sunkumus, kurie rodo, kad tiriamasis įveikia jam kylančius iššūkius. Rodiklio reikšmės kinta nuo 8 iki 24: 24 reiškia ţemą, o 8 – stipriai išreikštą gebėjimą kontroliuoti įvykius ir spręsti problemas darbe. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: gerai ir labai gerai geba spręsti problemas (nuo 8 iki 13), vidutiniškai (nuo 14 iki 19) ir sunkiai (nuo 20 iki 24) įveikia sunkumus ir sprendţia problemas darbe.



Įvykių kontrolės ir gebėjimo įveikti problemas rodiklio vidutinė reikšmė yra 11,5. Tai rodo, kad su problemomis darbe yra susidorojama lengvai.

Daugelis (74 proc.) dirbančių apklaustųjų su problemomis darbe susidoroja lengvai ir labai lengvai, 25 proc. vidutiniškai ir vos 1 proc. sunkiai (ţr. 3.4.6 pav.).


Darbdavio sudaromos sąlygos mokytis / kelti kvalifikaciją – trys teiginiai apie darbdavių sudaromas sąlygas. Matuojama dichotomine skale. Pateikiamas procentinis pritariančiųjų kiekvienam teiginiui pasiskirstymas dirbančiųjų grupėje.

65

36

40

Darbdavys man sudaro reikiamas

sąlygas mokytis/kelti kvalifikaciją

Darbdavys apmoka (iš dalies apmoka)

mano mokslus (kvalifikacijos

tobulinimosi kursus)

Darbdavys studijuoti/mokytis išleidţia,

bet aš turiu pasiimti neapmokamas

atostogas tuo metu

3.4.7 paveikslas. Darbdavio sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją (proc., N=143)

Daugumai (65 proc.) dirbančių apklaustųjų darbdavys sudaro sąlygas mokytis / kelti

kvalifikaciją. 36 proc. respondentų darbdavys apmoka ar iš dalies apmoka mokslus, kvalifikacijos kėlimo kursus. 40 proc. teigia, kad darbdavys studijuoti / mokytis išleidţia, bet tuo metu reikia pasiimti nemokamas atostogas (ţr. 3.4.7 pav.).

Reikiamas sąlygas mokytis, kelti kvalifikaciją darbdaviai daţniau sudaro miestų gyventojams (Pearsono χ2 testo p=0,041).

Ketinimai keisti darbą ir mokytis – keturi teiginiai apie ketinimus keisti darbą,

migruoti į kitą miestą arba šalį, dirbti arba mokytis, kiekvienas vertinamas trijų rangų skale pagal teiginio tinkamumą tiriamajam. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas dirbančiųjų grupėje.

13

15

25

18

24

21

29

23

55

59

42

54

8

4

4

6

Ketina keisti darbą

tame pačiame

mieste

Ketina ieškotis

darbo kitame

mieste

Ketina

mokytis/tęsti

mokslus

Ketina vaţiuoti

uţsidirbti į uţsienį

Respondentui tinka Šiek tiek tinka Respondentui netinka Neţino/ neatsakė

3.4.8 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ketinimus keisti darbą (proc., N=143)


Toliau tęsti mokslus planuoja 54 proc. dirbančių tyrimo dalyvių. Vaţiuoti į uţsienį uţsidirbti – 41 proc. Apie darbo keitimą tame pačiame mieste svarsto 37 proc. respondentų, kitame mieste – 36 proc. apklaustųjų (ţr. 3.4.8 pav.).

Nustatyta silpna teigiama koreliacija tarp pripaţinimo, kad įsidarbinant didţiausią įtaką turėjo asmeninės paţintys ir ketinimo keisti darbą tame pačiame mieste (Spearmano ρ=0,238, p=0,004). Tai reiškia, kad tie, kurių įsidarbinimą lėmė asmeninės paţintys, yra labiau linkę ieškotis kito darbo tame pačiame mieste. Taip pat nustatyta silpna teigiama ketinimo vaţiuoti į uţsienį uţsidirbti koreliacija su pripaţinimu, kad įsidarbinant įtakos turėjo uţsienio kalbos ţinios (Spearmano ρ=0,273, p=0,001). Tai rodo, kad tie, kuriems įsidarbinant buvo svarbios uţsienio kalbos ţinios, yra labiau linkę vykti į uţsienį uţsidirbti.

Ketinimo keisti darbo vietą rodiklis – matuojamas dichotominiu klausimu - planuoja ar neplanuoja keisti darbą. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas dirbančiųjų grupėje.

3.4.9 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ketinimus keisti darbą (proc., N=143)

Dauguma (59 proc.) dirbančių apklaustųjų darbo vietos keisti neketina. Darbo vietą

keisti planuoja 33 proc. tyrimo dalyvių (ţr. 3.4.9 pav.). Nustatytos statistiškai reikšmingos planavimo keisti darbo vietą silpnos neigiamos

koreliacijos su darbu pagal specialybę (Spearmano ρ=-0,183, p=0,028) ir įvykių kontrolės bei gebėjimo įveikti problemas rodikliu (Spearmano ρ=-0,214, p=0,010). Tai rodo, kad tie, kurie dirba ne pagal specialybę ar sunkiau susidoroja su problemomis darbe, yra labiau linkę keisti darbo vietą. Taip pat nustatyta statistiškai reikšminga ketinimo keisti darbo vietą vidutinio stiprumo koreliacija su ketinimu ieškotis darbo tame pačiame mieste (Spearmano ρ=0,337, p<0,001) ir silpnos teigiamos koreliacijos su ketinimu vaţiuoti į uţsienį uţsidirbti (Spearmano ρ=0,242, p=0,004) bei ketinimu ieškotis darbo kitame mieste (Spearmano ρ=0,297, p<0,001). Tai reiškia, kad ketinantys keisti darbą labiausiai svarsto galimybę ieškotis kito darbo tame pačiame mieste, truputį maţiau – ieškotis darbo kitame mieste ir dar maţiau – vykti į uţsienį uţsidirbti.


Ketinimo keisti darbo vietą prieţastys – pateiktos penkios prieţastys, leidţiama pasirinkti ne daugiau kaip tris svarbiausias. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas dirbančiųjų grupėje.

66

34

32

31

29

10

2

Noriu didesnio darbo apmokėjimo

Noriu patobulinti kvalifikaciją

Siekiu geresnių darbo sąlygų

Šiame darbe nematau karjeros

perspektyvų

Noriu įdomesnio darbo

Kita

Neatsakė

3.4.10 paveikslas. Ketinimo keisti darbo vietą prieţastys (proc., N=59)

Daţniausiai (66 proc.) darbo vietą norima keisti siekiant didesnio atlyginimo. 34

proc. norėtų patobulinti kvalifikaciją, 32 proc. – siektų geresnių darbo sąlygų. 31 proc. tiesiog nemato turimame darbe karjeros perspektyvų, o 29 proc. norėtų įdomesnio darbo (ţr. 3.4.10 pav.).

Darbo paieškos kitame mieste (migracijos į kitą miestą) prieţastys - pateiktos šešios prieţastys, leidţiama įrašyti savo prieţastį. Galima pasirinkti ne daugiau kaip tris svarbiausias. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas dirbančiųjų grupėje.

77

39

29

16

13

7

13

3

Didesnės galimybės pasirinkti darbą

Dabartinėje gyvenamojoje vietoje nuobodu,

norisi intensyvesnio kultūrinio gyvenimo

Negali rasti darbo savo gyvenamojoje

vietovėje

Pokyčiai šeimoje (skyrybos/vedybos,

vyro/ţmonos darbo vietos kaita)

Geresnės sąlygos uţtikrinti vaikams

kokybišką mokymąsi

Geresnės vaikų prieţiūros paslaugos

Kita

Neatsakė

3.4.11 paveikslas. Darbo paieškų kitame mieste (migracijos į kitą miestą) prieţastys (proc.,

N=31)


Daţniausiai (77 proc.) ieškotis darbo kitame mieste planuojama dėl didesnių galimybių pasirinkti darbą. 39 proc. siekia intensyvesnio kultūrinio gyvenimo, 29 proc. negali rasti darbo gyvenamojoje vietovėje (ţr. 3.4.11 pav.).

Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, jaunuoliai Anykščių rajono patrauklumą vertina nevienareikšmiškai. Vieni 14–29 metų amţiaus tyrimo dalyviai mano, kad miestas yra patrauklus, nurodydami: graţią gamtą („dėl graţios gamtos“, „patrauklus <...> gamta“) patrauklią aplinką („daug lankytinų vietų“, „daug graţių erdvių“) uţsiėmimų pasiūlą jaunimui („mūsų mokykloje yra apstu veiklos jauniems

ţmonėms. Jaunas ţmogus Anykščiuose turi daug galimybių realizuoti save ir smagiai leisti laisvalaikį“, „penktadieniais vyksta šokiai, yra pakankamai uţsiėmimų bei visokiausių pramogų“, „nes čia galima visko rasti“, „mieste gerai išvystytas neformalus ugdymas, veikia sporto centrai, baseinas, kultūros namai, biblioteka“) Keli 19–29 metų amţiaus grupės jaunuoliai pabrėţia rajono patrauklumo

sąlyginumą („gal ir būna patrauklus, bet tik per kokias šventes ar renginius“, „patrauklus tik vasaros sezonu“, „patrauklus, bet tik gamta“). Vienas šios grupės tiriamasis pastebi, kad Anykščių rajonas būtų patrauklesnis, jei jame būtų jaunimo neformalių lyderių („šiaip savaitgaliais studentai labai mėgsta čia grįţti. Manau, kad jaunimas, gyvendamas kultūros mieste, pasigauna daug minčių ir nori pasireikšti. Jiems tik trūksta neformalių lyderių (daugiau jų amţiaus), kurie juos suvienytų“).

Kita grupė Anykščių rajono jaunimo (14–29 m.) mano, jog jų rajonas / miestas nėra patrauklus, nes jame trūksta veiklos / erdvių jaunimui („nes nėra kur praleisti laisvo laiko“, „jaunimui norisi aktyvaus gyvenimo, o mūsų miestas yra pensinio amţiaus ţmonėms“, „trūksta susibūrimo vietų“).

Jaunuoliai norėtų, kad jų rajone veiktų jaunimo centras („gal daugiau reikėtų jaunimo centrų“, „labai trūksta jaunimo centro“, „nėra jaunimo centro“), būtų įkurtos įvairios laisvalaikio praleidimo vietos („trūksta šokių“, „naktinio gyvenimo“, „trūksta diskotekų“, „vietos, kur galėtų lankytis elektroninės muzikos nemėgstantys jauni ţmonės“, „kavinės, kur galėtų rinktis jaunimas“, trūksta <...> vietų, kur jaunimas galėtų būti savaitgaliais“).

14–18 m. amţiaus apklaustieji pasigenda didesnių galimybių saviraiškai („trūksta teatro būrelio“, „meninės veiklos“, „daugiau įvairesnių būrelių“, „trūksta saviraiškos būdų <...>, kur jaunimas galėtų būti savaitgaliais“, „trūksta jaunimo teatro“). 19–29 m. amţiaus apklaustieji - vietų sportavimui („mūsų rajone jaunimui trūksta aikštelių, takelių sportui“) bei darbo vietų pasiūlos („darbo vietų“, „trūksta profesinės veiklos“).

Darbo paieškos uţsienyje (migracijos į uţsienį) prieţastys - pateikta dešimt

prieţasčių, leidţiama įrašyti savo prieţastį. Prašoma pasirinkti ne daugiau kaip tris svarbiausias. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas dirbančiųjų grupėje.


68

38

32

27

24

3

3

3

18

15

6

9

Uţsienyje galima uţsidirbti

daugiau pinigų

Nori patobulinti kalbą

Kitose šalyse geresnės darbo

sąlygosLietuvoje nemato karjeros

perspektyvų

Sunku rasti darbą

Nori pakeliauti po šalį

Nori geresnių socialinių

garantijųDraugas/draugė/vyras/ţmona

yra emigravęs(-usi)Siekia įgyti vakarietiškos

darbo kultūrosPlanuoja susituokti su

uţsieniečiu

Kita

Neatsakė

3.4.12 paveikslas. Darbo paieškos uţsienyje (migracijos į uţsienį) prieţastys (proc., N=34)

Daţniausiai (68 proc.) darbo uţsienyje planuojama ieškotis dėl galimybės uţsidirbti

daugiau pinigų. 38 proc. norėtų patobulinti kalbą. 32 proc. mano, jog kitose šalyse geresnės darbo sąlygos. 27 proc. Lietuvoje nemato karjeros perspektyvų. 24 proc. sunku rasti darbą (ţr. 3.4.12 pav.).

Paskutinio nedarbo trukmės rodiklis – matuojamas 5 rangų nedarbo trukmės skale, nuo „niekada nedirbau“ iki „virš 3 metų“. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas nedirbančiųjų ir nesimokančiųjų grupėje.

21 2418 18 15

6

Iki 6

mėnesių

Nuo 6

mėnesių iki

1 metų

Nuo 1 iki 3

metų

Virš 3 metų Niekada

nedirbo

Neatsakė

3.4.13 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal paskutinio nedarbo trukmės rodiklį (proc., N=34)

21 proc. nedirbančių apklaustųjų darbo neturi maţiau nei 6 mėn. 24 proc. – nuo 6

iki 12 mėnesių. 18 proc. – nuo 1 iki 3 metų. Daugiau nei 3 metus darbo neturi 18 proc., o 15 proc. respondentų nedirbo niekada (ţr. 3.4.13 pav.).


Darbo paskutinėje darbovietėje trukmės rodiklis – matuojamas 5 rangų darbo trukmės skale nuo „niekada nedirbau“ iki „virš 5 metų“. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas nedirbančiųjų ir nesimokančiųjų grupėje.

24

47

21

9

Iki 1 metų Nuo 1 iki 3 metų Niekada nedirbo Neatsakė

3.4.14 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo paskutinėje darbovietėje trukmės

rodiklį (proc., N=34) 24 proc. nedirbančių apklaustųjų paskutinėje darbovietėje dirbo iki 1 metų. 47 proc.

– nuo 1 iki 3 metų (ţr. 3.4.14 pav.).

Nedarbo prieţastys - pateiktos penkios prieţastys, leidţiama pasirinkti vieną. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas nedirbančiųjų ir nesimokančiųjų grupėje.

38

27

12

6

15

3

Neranda jokio darbo

Negauna tenkinančio darbo

Yra vaiko prieţiūros atostogose

Negauna darbo uţ tenkinantį darbo

uţmokestį

Kita

Neatsakė

3.4.15 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nedarbo prieţastis (proc., N=34)

38 proc. nedirbančių apklaustųjų neranda jokio darbo. 27 proc. – negauna

tenkinančio darbo. 12 proc. yra vaiko prieţiūros atostogose (ţr. 3.4.15 pav.).


Darbo paieškos būdai – pateikti septyni darbo paieškos būdai, leidţiama pasirinkti visus tinkančius atsakymus. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas nedirbančiųjų ir nesimokančiųjų grupėje.

74

47

32

21

12

6

Per darbo birţą

Per paţįstamus ir

draugus

Internete per darbo

skelbimus

Laikraštyje per darbo

skelbimus

Darbo neieško

Kita

3.4.16 paveikslas. Darbo paieškos būdai (proc., N=34)

Dauguma nedirbančių apklaustųjų darbo ieškosi per darbo birţą (74 proc.). 47 proc.

– per paţįstamus ir draugus. 32 proc. – per darbo skelbimus internete. 21 proc. – per skelbimus laikraščiuose (ţr. 3.4.16 pav.).

Darbo, kurį sutiktų dirbti Lietuvoje nedirbantys ir nesimokantys, poţymiai – pateikti keturi galimi pageidaujamo darbo poţymiai, leidţiama pasirinkti vieną. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas nedirbančiųjų ir nesimokančiųjų grupėje.

32

32

29

3

3

Tik gerai apmokamą

Bet kokį darbą

Pagal specialybę

Jokio

Kita

3.4.17 paveikslas. Darbo, kurį sutiktų dirbti Lietuvoje nedirbantys ir nesimokantys, poţymiai (proc., N=34)


32 proc. nedirbančių respondentų Lietuvoje sutiktų dirbti tik gerai apmokamą darbą. Bet kokį darbą dirbti sutiktų taip pat 32 proc. apklaustųjų. 29 proc. tenkintų tik darbas pagal specialybę (ţr. 3.4.17 pav.).

Darbo, kurį sutiktų dirbti uţsienyje šiuo metu nedirbantys ir nesimokantys, poţymiai – pateikti keturi galimi pageidaujamo darbo poţymiai, leidţiama pasirinkti vieną. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas nedirbančiųjų ir nesimokančiųjų grupėje.

53

32

9

6

Tik gerai apmokamą

Bet kokį darbą

Jokio

Kita

3.4.18 paveikslas. Darbo, kurį sutiktų dirbti uţsienyje šiuo metu nedirbantys ir nesimokantys,

poţymiai (proc., N=34) 53 proc. nedirbančių apklaustųjų uţsienyje sutiktų dirbti tik gerai apmokamą darbą.

32 proc. – bet kokį darbą (ţr. 3.4.18 pav.). Kokybinio tyrimo metu, 19–29 m. amţiaus jaunuolių buvo prašoma įvardinti

problemas, susijusias su darbu. Informantai nurodė: darbo vietų trūkumą („maţai darbo vietų“, „trūksta darbo vietų“, „darbo pasiūla

maţa“, „bedarbystė“, „darbų įvairovės stoka“) maţą darbo uţmokestį („maţas atlyginimas“, „dauguma ţmonių nenori dirbti uţ

maţą atlyginimą, nes neuţtenka pragyvenimui“, „maţai apmokamas darbas“, „maţi atlyginimai“)

karjeros galimybių stoką („menkos karjeros galimybės“) darbo patirties trūkumą („darbo patirties stoka“) ţemą pramonės išvystymo lygį („nėra pramonės“) Tiriamieji mano, kad jaunimo darbo situacija pasikeistų, jeigu būtų: skatinamas verslumas („skatinčiau verslą“, „įkurčiau jaunimo centrą, kuriame

jaunimas būtų mokomas neformaliais metodais didinti savo įgūdţius ir verslumą“, „skatinti jaunimo verslumą, organizuoti jaunimo savarankiškų darbų parodas - pardavimus“)

sukurta daugiau darbo vietų („sukurti daugiau darbo vietų“) jaunimas būtų skatinamas / palaikomas finansiškai („finansinis jaunimo

skatinimas“) jaunimui suteiktos galimybės įgyti darbo patirties („galimybių įgyti darbo

staţą suteikimas“)


jaunimui suteiktos galimybės mokytis / tobulėti („jaunimo švietimas, programos, kuriose galima dalyvauti“).

Verslumo rodiklis – matuojamas klausimu apie nuosavo verslo turėjimą,

dalyvavimą šeimos versle ir pan. Pateikiami procentiniai atsakymų variantų pasiskirstymai.

88

5

3

1

1

1

2

Savo verslo neturi

Planuoja pradėti

verslą

Dalyvauja šeimos

versle

Vadovauja savo

verslo veiklai

Yra verslo partneris

Bandė save versle,

bet nepavyko

Kita

3.4.19 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal verslumo rodiklį (proc., N=401)

Dauguma (93 proc.) apklaustųjų savo verslo neturi ir neplanuoja pradėti. Savo

verslą pradėti planuoja 5 proc. respondentų. Dar 5 proc. vadovauja savo verslui, dalyvauja šeimos versle ar yra verslo partneriai (ţr. 3.4.19 pav.).

Susipaţinimo su jaunimo verslumo skatinimo politika Lietuvoje rodiklis – matuojamas dichotominiu klausimu – susipaţinęs arba nesusipaţinęs. Pateikiami procentiniai atsakymų variantų pasiskirstymai.


3.4.20 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal susipaţinimo su jaunimo verslumo skatinimo politika Lietuvoje rodiklį (proc., N=401)

Dauguma (85 proc.) apklaustųjų nėra susipaţinę su jaunimo verslumo skatinimo

politika Lietuvoje. 14 proc. respondentų yra su ja susipaţinę (ţr. 3.4.20 pav.). Nustatyta statistiškai reikšminga silpna teigiama koreliacija tarp susipaţinimo su

jaunimo verslumo skatinimo politika Lietuvoje ir savo verslo turėjimo (Spearmano ρ=0,103, p=0,039). Tai rodo, kad turintys savo verslą ar jame dalyvaujantys yra daţniau susipaţinę su jaunimo verslumo skatinimo politika Lietuvoje.

Nuomonės apie tai, ar Lietuvoje sudarytos sąlygos jauniems ţmonėms plėtoti verslą, rodiklis – matuojamas dichotominiu klausimu. Pateikiami procentiniai atsakymų variantų pasiskirstymai.

3.4.21 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nuomonės apie tai, ar Lietuvoje sudarytos

sąlygos jauniems ţmonėms plėtoti verslą, rodiklį (proc., N=401)

Daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų mano, kad Lietuvoje nėra sudarytos

sąlygos jauniems ţmonėms plėtoti verslą. Tik 8 proc. nuomone, tokios sąlygos sudarytos (ţr. 3.4.21 pav.).

Nustatytos silpnos teigiamos šio rodiklio koreliacijos su savo verslo turėjimo (Spearmano ρ=0,198, p<0,001) ir susipaţinimo su jaunimo verslumo skatinimo programa (Spearmano ρ=0,244, p<0,001) rodikliais. Tai reiškia, kad susipaţinę su jaunimo verslumo skatinimo programa ar turintys savo verslą, geriau vertina galimybes jauniems ţmonėms pradėti ir plėtoti verslą Lietuvoje. Kaimo vietovių gyventojai daţniau sutinka, kad sąlygos jauniems ţmonėms pradėti ir plėtoti verslą yra sudarytos (Pearsono χ2 testo p<0,001).

33..55.. LLaaiissvvaallaaiikkiiss Tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti, kiek laiko jaunimas skiria savo laisvalaikiui,

kaip jį leidţia, ar yra patenkinti savo laisvalaikiu ir kaip vertina savo galimybes įdomiai praleisti ir pasirinkti norimą laisvalaikio formą. Laisvalaikis tiriamiesiems buvo apibrėţtas kaip laisvas laikas, liekantis nuo darbo, mokslo (mokymosi mokykloje) ir studijų.


Laisvalaikio leidimo būdai – pateikiama 12 laisvalaikio leidimo būdų, vertinamų

4 rangų skalėje nuo „labai daţnai“ iki „niekada“. Pateikiamas procentinis atsakymų variantų pasiskirstymas.

14

23

21

12

19

5

21

12

8

38

21

5

17

44

30

23

39

14

41

11

42

38

6

47

28

34

42

32

53

33

26

40

17

31

23

20

4

15

20

9

27

5

48

30

3

10

65

2

1

1

4

1

2

0

4

3

1

3

20

Skaito knygą

Ţiūri TV

Ţaidţia kompiuteriu

Sportuoja

namie/klube

Eina pasivaikščioti

Eina į teatrą,

koncertus, parodas

Eina į parduotuves

Lanko saviraiškos

uţsiėmimus/būreliusLankosi naktiniuose

klubuose/kavinėse

Susitinka su draugais

Skiria laiką savo

hobiuiDalyvauja

organizacijų veikloje

Labai daţnai Daţnai Retai Niekada Neţino, neatsakė

3.5.1 paveikslas. Laisvalaikio leidimo būdai (proc., N=401)

Populiariausi laisvalaikio leidimo būdai: susitikti su draugais (80 proc.), ţiūrėti TV

(67 proc.), eiti į parduotuves (62 proc.), skirti laiką savo hobiui (59 proc.), eiti pasivaikščioti (58 proc.) ar ţaisti kompiuteriu (51 proc.) (ţr. 3.5.1 pav.).

Moterys laisvalaikiu daţniau skaito knygas (Pearsono χ2 testo p<0,001), eina į

teatrą, koncertus, parodas (Pearsono χ2 testo p=0,009). Vyrai daţniau ţaidţia kompiuteriu

(Pearsono χ2 testo p=0,022), sportuoja (Pearsono χ2 testo p=0,001). Jauniausi tyrimo dalyviai daţniau ţaidţia kompiuteriniu (Pearsono χ2 testo p<0,001), sportuoja (Pearsono χ2

testo p=0,001), lankosi saviraiškos būreliuose (Pearsono χ2 testo p<0,001), susitinka su

draugais (Pearsono χ2 testo p=0,003). Vidutinio tiriamojo amţiaus (19–23 m.) apklaustieji daţniau lankosi naktiniuose klubuose, kavinėse (Pearsono χ2 testo p=0,010).

Laisvalaikiui skiriamo laiko rodiklis – matuojamas vidutiniškai per savaitę

laisvalaikiui skiriamu laiku 5 rangų skale: iki 1, nuo 1 iki 3, nuo 3 iki 5, nuo 5 iki 10, 10 ir daugiau valandų. Pateikiamas procentinis vidutiniškai per savaitę laisvalaikiui skiriamo laiko pasiskirstymas.


6

19

30

19 20

5 1

Iki 1 val. 1 - 3 val. 3 - 5 val. 5 - 10 val. 10 val. ir

daugiau

Kita Neatsakė

3.5.2 paveikslas. Laikas, skiriamas laisvalaikiui vidutiniškai per savaitę (proc., N=401)

25 proc. laisvalaikiui skiria iki 3 val. 30 proc. – 3-5 val. 5-10 val. per savaitę

laisvalaikiui skiria 19 proc. apklaustųjų. 10 ar daugiau valandų – 20 proc. (ţr. 3.5.2 pav.). Daugiausiai (10 val. ir daugiau) laiko laisvalaikiui daţniau skiria vyrai (Pearsono χ2

testo p=0,049) ir jauniausi (14–18 m.) apklaustieji (Pearsono χ2 testo p=0,002).

Savaitgalių leidimo būdų rodiklis – prašoma paţymėti, ką daţniausiai veikia

savaitgaliais, nurodant du atsakymus iš pateiktų 5 su galimybe nurodyti kitą atsakymą. Pateikiamas procentinis atsakymo variantų pasiskirstymas.

45

45

26

21

11

10

1

Laiką skiria

laisvalaikio veikloms

Ilsisi

Dirba

Lankosi pas

tėvus/gimines

Mokosi

Kita

Neatsakė

3.5.3 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal savaitgalių leidimo būdų rodiklį (proc.,

N=401) Daţniausi savaitgalių leidimo būdai – laiko skyrimas laisvalaikio veikloms (45 proc.)

ir ilsėjimasis (45 proc.) (ţr. 3.5.3 pav.).

Kultūrinių renginių lankymo rodiklis – lankymosi kultūriniuose renginiuose: muziejuose, teatruose, kino teatruose, parodose, koncertuose ir knygų skaitymo per paskutinius 6 mėnesius daţnumas. Daţnumas matuojamas rangine skale, kurios galimi


variantai: „daugiau nei 6 kartus“, „2-6 kartus“, „1 kartą“, „nė karto“. Pateikiamas procentinis pasiskirstymas pagal skirtingų kultūrinių renginių lankymo daţnumą.

4

1

6

21

5

7

15

9

22

19

12

25

27

19

22

22

27

27

54

70

50

39

55

40

1

1

1

1

1

0,2

Lankėsi muziejuje

Lankėsi teatre

Ėjo į kiną

Skaitė knygas (ne pagal mokyklinę,

studijų programą)

Lankėsi parodoje

Lankėsi koncerte

Daugiau nei 6 kartus 2-6 kartus 1 kartą Nė karto Neţino, neatsakė

3.5.4 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kultūrinių renginių lankymo rodiklį (proc., N=401)

Per paskutinius 6 mėnesius bent kartą knygą skaitė 62 proc. apklaustųjų. Koncerte

lankėsi 59 proc., o kine – 48 proc., respondentų (ţr. 3.5.4 pav.). Per paskutinius 6 mėnesius knygas daţniau skaitė moterys (Pearsono χ

2 testo

p<0,001) ir miestų gyventojai (Pearsono χ2 testo p=0,026).

Pasitenkinimo laisvalaikiu, galimybių įdomiai leisti laisvalaikį vertinimo ir

turimų lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio formą vertinimo rodikliai – tai subjektyvūs rodikliai, matuojami 4 rangų skale nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“. Pateikiami procentiniai atsakymų pasiskirstymai.

34

23

16

44

43

31

20

29

39

3

5

14 1

Yra patenkintas savo

laisvalaikiu

Turi daug galimybių

įdomiai praleisti

laisvalaikį

Turi pakankamai

lėšų pasirinkti

norimą laisvalaikio

formą

Visiškai sutinku Sutinku Nesutinku Visiškai nesutinku Neţino, neatsakė

3.5.5 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasitenkinimo laisvalaikiu, galimybių įdomiai

leisti laisvalaikį vertinimo, turimų lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio formą vertinimo rodiklius (proc., N=401)


Savo laisvalaikiu patenkinti 78 proc. apklaustųjų. Daug galimybių įdomiai praleisti laisvalaikį turi 66 proc. respondentų, o pakankamai lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio formą – 49 proc. tyrimo dalyvių (ţr. 3.5.5 pav.).

Pastebėtos statistiškai reikšmingos teigiamos koreliacijos tarp 3.5.5 pav. pavaizduotų rodiklių:

Stipri tarp buvimo patenkintu savo laisvalaikiu ir turėjimo daug galimybių įdomiai praleisti laisvalaikį (Spearmano ρ=0,683, p<0,001);

Vidutinio stiprumo tarp pasitenkinimo savo laisvalaikiu ir turėjimo pakankamai lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio praleidimo formą (Spearmano ρ=0,493, p<0,001);

Stipri tarp turėjimo daug galimybių įdomiai praleisti laisvalaikį ir turėjimo pakankamai lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio praleidimo formą (Spearmano ρ=0,526, p<0,001).

Tai reiškia, kad kuo daugiau respondentai turi galimybių įdomiai praleisti laisvalaikį (ir pakankamai lėšų pasirinkti norimą laisvalaikio leidimo formą), tuo labiau jie patenkinti savo laisvalaikiu. Savo laisvalaikiu daţniau patenkinti vyrai (Pearsono χ2 testo p=0,027) ir jauniausieji tyrimo dalyviai (Pearsono χ2 testo p<0,001). Daug galimybių įdomiai praleisti

laisvalaikį daţniau turi jauniausi apklaustieji (Pearsono χ2 testo p=0,034). Pakankamai lėšų

pasirinkti norimą laisvalaikio formą daţniau turi vyrai (Pearsono χ2 testo p=0,001) ir

jauniausi respondentai (Pearsono χ2 testo p=0,001).

Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, apskritai 14–29 m. amţiaus Anykščių r. savivaldybės jaunimas negali efektyviau išnaudoti savo laisvalaikio dėl: laisvalaikio praleidimo vietų stokos („miestelyje maţai pasirinkimo vietų“,

„maţas pasirinkimas miestelyje“, „dėl veiklos trūkumo“, „nes trūksta laisvalaikio vietų“, „menkas laisvalaikio pramogų spektras, nėra klubų, kino teatro, retai atvyksta teatro grupės“, „gyvenimas kaimiškoje vietovėje, nėra kur prasmingai praleisti laisvalaikį be buvimo gamtoje“)

laiko trūkumo („daug laiko tenka praleisti prie namų ruošos darbų, po kurių nebesinori nieko“, „nėra tiek laiko, kad galėčiau efektyviai išnaudoti savo laisvą laiką“)

didelio mokymosi ir darbo krūvio („daug pamokų“, „kartais per daug mokymosi ir per maţai laisvo laiko“, „aš laisvalaikio beveik neturiu, visą laiką dirbu“)

Vis dėlto, dalis apklaustų asmenų įvardijo puikiai gebantys turiningai išnaudoti savo laisvą laiką („aš galiu labai efektyviai išnaudoti savo laisvalaikį“, „savo laisvalaikį išnaudoju pakankamai efektyviai“, „išnaudoju gerai laisvalaikį“, „aš puikiai išnaudoju savo laisvalaikį“).

Kokybinio tyrimo metu jaunuolių taip pat buvo prašoma įvardyti, kaip būtų galima šalinti prieţastis, kurios neleidţia efektyviau išnaudoti laisvalaikį.

14–18 metų amţiaus jaunimas mano, jog situaciją pakeisti galėtų: laisvalaikio leidimo vietų plėtra („daugiau sukurti būrelių miestelyje“, „įkurti

sporto, laisvalaikio klubą“, „naujų būrelių steigimas, jų veiklos finansavimas, pavėţėjimas“)

mokymosi krūvio maţinimas („tvarkyti mokymo programas“) laiko planavimo įgūdţiai („spėti padaryti darbus per darbo dienas, susidaryti

darbų planą“, „galbūt būtų galima labiau susiplanuoti laiką“). 19–29 m. amţiaus tyrimo dalyviai taip pat siūlo:


valdţios atstovams atkreipti dėmesį į jaunimo uţimtumo problemas („darbuotojų, atsakingų uţ švietimą, kultūrą neiniciatyvumas. Kultūros įstaigos, sudarydamos programas, orientuojasi tik į vyresnio amţiaus ţmones“)

didinti finansavimą („pinigų stygius“)

33..66.. DDrraauuggaaii

Šia klausimų grupe siekiama išsiaiškinti, kokia yra jaunimo santykių su draugais kokybė, koks artimų draugų skaičius, ar lengva susirasti naujų draugų ir ar jaučia socialinį palaikymą.

Santykių su draugais kokybės rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 5

indikatoriais, apie santykių su draugais patirtis arba santykių su draugais kokybės suvokimus. Santykių su draugais kokybė išreiškiama šiais draugystės poţymiais: pasitenkinimas, pasitikėjimas, pagalbos suteikimas, atvirumas. Kiekvienam tiriamajam indikatorių rangų reikšmės sumuojamos ir gaunamas suminis santykių su draugais kokybės rodiklis, kurio reikšmės kinta nuo 5 iki 20: 5 reiškia silpnus, nepalaikančius, o 20 reiškia stiprius, palaikančius santykius su draugais, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo kokybiškesni santykiai su draugais, tuo daugiau socialinio palaikymo tiriamieji sulaukia iš draugų. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: sulaukia labai ţemo ir ţemo (nuo 5 iki 10), vidutinio (nuo 11 iki 15) ir aukšto ar labai aukšto (nuo 16 iki 20) stiprumo / tvirtumo, palaikymo santykiuose su draugais.

30

46

24

Aukšto ir labai aukšto Vidutinio Ţemo ir labai ţemo

3.6.1 paveikslas. Santykių su draugais kokybės rodiklis (proc., N=401)

Santykių su draugais kokybės rodiklio vidutinė reikšmė – 13,5. Tai rodo vidutinį

santykių su draugais kokybės lygį. 46 proc. apklaustųjų turi vidutinio stiprumo / tvirtumo palaikymo santykius su

draugais. 30 proc. respondentų turi aukšto ir labai aukšto, o 24 proc. tyrimo dalyvių – ţemo ir labai ţemo lygio palaikymo santykius su draugais (ţr. 3.6.1 pav.).

Ţemo ir labai ţemo lygio palaikymo santykius daţniau turi miesto gyventojai (Pearsono χ2 testo p=0,026) ir jauniausi (14–18 metų) apklaustieji (Pearsono χ2 testo

p=0,006).


Artimų draugų skaičius – tai rodiklis, atspindintis socialinių santykių platumą. Jo nepakanka nusakyti visai santykių visumai, tačiau draugus mes renkamės, jie nėra duoti gimstant, kaip, pavyzdţiui, šeimos nariai ar giminaičiai, todėl santykiai su draugais gali būti artimesni, glaudesni, intensyvesni ir netgi svarbesni. Taip pat šis rodiklis tam tikra prasme atspindi gebėjimą uţmegzti ir palaikyti draugiškus artimus santykius bent su vienu ar keliais ţmonėmis. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas.

19

72

5 5

Nė vieno Vienas Du ir daugiau Neatsakė

3.6.2 paveikslas. Artimų draugų skaičius (proc., N=401)

Dauguma (72 proc.) apklaustųjų turi du ir daugiau artimų draugų. Vieną artimą

draugą turi 19 proc., o nė vieno – 5 proc. respondentų (ţr. 3.6.2 pav.). Nustatyta silpna teigiama koreliacija tarp artimų draugų skaičiaus ir santykių su

draugais kokybės rodiklio (Spearmano ρ=0,117, p=0,019). Tai rodo, kad daugiau artimų draugų turintys apklaustieji pasiţymi geresniais santykiais su jais.

Naujų draugysčių uţmezgimo lengvumas – tai dar vienas rodiklis, parodantis tiriamojo suvokimą, kaip jam sekasi uţmegzti naujas draugystes, naujus draugiškus santykius. Matuojamas keturių rangų skale, nuo „labai lengva“ iki „labai sunku“. Pateikiamas procentinis atsakymų pasiskirstymas.

3.6.3 paveikslas. Naujų draugysčių uţmezgimo lengvumas (proc., N=401)


16 proc. apklaustųjų naujas draugystes uţmegzti labai lengva. Dar 57 proc. –

lengva. 17 proc. – sunku. 4 proc. teigė, jog jiems naujas draugystes uţmegzti yra labai sunku (ţr. 3.6.3 pav.).

Nustatytos silpnos neigiamos statistiškai reikšmingos naujų draugysčių uţmezgimo lengvumo koreliacijos su artimų draugų skaičiumi (Spearmano ρ=-0,132, p=0,008) ir santykių su draugais kokybės rodikliu (Spearmano ρ=-0,161, p=0,001). Tai reiškia, kad naujas draugystes lengviau uţmegzti daugiau artimų draugų turintiems ir geresniais santykiais su draugais pasiţymintiems tyrimo dalyviams. Naujų draugų sunkiau susirasti vyriausiems (24–29 m.) tyrimo dalyviams (Pearsono χ2 testo p=0,010).

Socialinio palaikymo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojantis, ar tiriamieji

apskritai sulaukia socialinės paramos ir palaikymo – nesvarbu, iš kokių ţmonių, svarbu, kad susilaukia. Rodiklis matuojamas 7 dichotominiais indikatoriais, įvardijančiais įvairius socialinio palaikymo būdus. Kiekvienam tiriamajam skaičiuojami indikatoriai, kuriems pasirinktas atsakymo variantas „taip“. Gaunamas rodiklis, kuris kinta nuo 0 iki 7: 0 reiškia socialinio palaikymo ir paramos nebuvimą, o 7 - stiprų socialinį palaikymą ir paramą. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: sulaukia labai ţemo ir ţemo (nuo 0 iki 3), vidutinio (nuo 4 iki 5) ir aukšto ar labai aukšto (nuo 6 iki 7) socialinio palaikymo.

71

1910

Aukšto ir labai aukšto Vidutinio Ţemo ir labai ţemo

3.6.4 paveikslas. Socialinio palaikymo rodiklis (proc., N=401)

Nustatyta, kad vidutinė socialinio palaikymo reikšmė yra 5,9. Tai rodo, kad

susilaukiama aukšto ir labai aukšto socialinio palaikymo. Dauguma apklaustųjų (71 proc.) susilaukia aukšto ir labai aukšto socialinio

palaikymo, 19 proc. – vidutinio, 10 proc. – ţemo ir labai ţemo socialinio palaikymo (ţr. 3.6.4 pav.).

Nustatytos statistiškai reikšmingos silpnos teigiamos socialinio palaikymo rodiklio koreliacijos su artimų draugų skaičiumi (Spearmano ρ=0,165, p=0,001), santykių su draugais kokybės rodikliu (Spearmano ρ=0,172, p=0,001) ir vidutinio stiprumo neigiama koreliacija su naujų draugysčių uţmezgimo lengvumo rodikliu (Spearmano ρ=-0,305, p<0,001). Tai reiškia, kad kuo daugiau artimų draugų tyrimo dalyviai turi, tuo stipresnį socialinį palaikymą jaučia, ir tuo jiems lengviau susirasti naujų draugų.

Kokybinio tyrimo duomenimis, 14–18 m. amţiaus jaunuoliams draugus turėti būtina dėl:


emocinio palaikymo („draugai reikalingi, kad padėtų, nes be jų būni vienišas“, „draugai yra būtini, nes jie tave išklauso, tau padeda, pataria“, „draugai būtini, nes visiems reikia draugo, kuriam galima išsipasakoti, kuriuo būtų galima pasitikėti“)

poreikio bendrauti („su draugais gali kalbėti įvairiomis temomis“, „man draugai yra būtini, su kompiuteriu juk nepasikalbėsi“, „jaunas ţmogus turi mokėti bendrauti su bendraamţiais“, „dėl bendravimo“),

poreikio dalintis patirtimi, poţiūriais („kiekvienas jaunas ţmogus privalo turėti bendramintį, su kuriuo gali pasidalinti savo jausmais, patyrimais“)

pagalbos („draugas nebijo pasakyti tiesos, padės tau atlikti darbą, draugai yra tie ţmonės, kurie tau gali padėti“, „jie naudingi dėl pagalbos“) 19–29 m. amţiaus jaunuoliai draugų poreikį grindţia:

skatinimu tobulėti („elementari konkurencija tarp draugų skatina pasitempti, judėti į priekį, siekti tikslų, sveikai varţytis“)

palaikymu / pagalba („draugai reikalingi, gauni patarimų, jie padeda, išklauso“, „draugai reikalingi, juk jiems pasiguodţiam, iš jų sulaukiam pagalbos, paramos, palaikymo, kartu praleidţiam laisvalaikį“, „draugai reikalingi todėl, kad sunkią minutę galėtum kreiptis pagalbos bet kokiu klausimu“, „draugas sugebės suteikti jėgų, pasitikėjimo savimi, kai tau to labiausiai reikės“)

poreikiu visavertiškai bendrauti („draugai būtini, be jų kaime praţūtis. Juk su išgeriančiais ir vyresniais protingai nepadiskutuosi ir nepabendrausi“, „būtinai reikia gyvo bendravimo“)

turiningesniu laisvalaikio praleidimu („kartu galime pakalbėti, pasilinksminti“).

33..77.. KKaaiimmyynnyyssttėė

Šios srities rodikliai aprėpia kaimynystės saugumą ir pasitenkinimą ja.

Kaimynystės saugumo rodiklis – tai suminis rodiklis, kurį sudaro 9 dichotominiai teiginiai apie tai, kaip tiriamieji suvokia / ţino apie kaimynystėje vykstančius nusikaltimus, nelegalias veiklas, kurios maţina kaimynystės saugumą arba atspindi jos nesaugumą. Skaičiuojami visi atsakymai „ne“, gaunamas rodiklis, kintantis nuo 0 iki 9. 9 rodo saugiausią kaimynystę. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: saugi (9 balai), rizikinga (nuo 6 iki 8) ir pavojinga (nuo 0 iki 5) kaimynystė.

3.7.1 paveikslas. Kaimynystės saugumo rodiklis (proc., N=401)


Nustatyta, kad vidutinė kaimynystės saugumo rodiklio reikšmė yra 8,1. Tai rodo,

kad kaimynystės saugumo rodiklis yra balansuoja tarp saugios ir rizikingos. Dauguma (63 proc.) apklaustųjų gyvena saugioje kaimynystėje. 30 proc.

respondentų gyvena rizikingoje ir 7 proc. - pavojingoje kaimynystėje (ţr. 3.7.1 pav.). Pasitenkinimo kaimynyste rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 7

indikatoriais apie santykių su kaimynais patirtis bei pasitenkinimo įvairiais santykių, gyvenimo kaimynystėje aspektais suvokimus, atspindintis tiek kaimynystės socialinę kontrolę, tiek jos solidarumą. Pasitenkinimo kaimynyste rodiklio reikšmės kinta nuo 7 iki 28: 28 reiškia silpną, o 7 reiškia aukštą pasitenkinimą kaimynyste ir santykiais joje, vadinasi, kuo maţesnė rodiklio reikšmė, tuo didesnis pasitenkinimas, solidaresni santykiai, stipresni ryšiai kaimynystėje. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemiau vidutinio (nuo 22 iki 28), vidutinio (nuo 15 iki 21) ir aukšto ar labai aukšto (nuo 7 iki 14) lygio pasitenkinimas kaimynyste ir santykiais joje.

4452

31

Aukšto Vidutinio Ţemo N/N

3.7.2 paveikslas. Pasitenkinimo kaimynyste rodiklis (proc., N=401)

Nustatyta, kad vidutinė pasitenkinimo kaimynyste rodiklio reikšmė yra 15,0. Tai

rodo, kad pasitenkinimas kaimynyste yra vidutinis. 52 proc. apklaustųjų gyvena vidutinio pasitenkinimo lygio kaimynystėje, 44 proc. –

aukšto ir 3 proc. ţemo pasitenkinimo lygio kaimynystėje (ţr. 3.7.2 pav.). Kokybinio tyrimo duomenys rodo, jog 14–18 m. amţiaus jaunimas savo rajoną /

miestą / kvartalą vertina gana negatyviai, t.y. šios amţiaus grupės jaunuolių gyvenamoji vieta suvokiama kaip nepatraukli. Neigiamą nuostatą tyrimo dalyviai grindţia: uţimtumo stygiumi („jaunimo uţimtumas“, „nėra uţimtumo“, „veiklos jaunimui

trūkumas“, „jaunimo uţimtumo problema“, „nėra kur leisti laisvalaikį“) darbo vietų trūkumu („tėvų bedarbystė“, „nedarbas“) nesaugumo pojūčiu („saugumas yra bėda“, „mokykla yra atokioje vietoje,

vakarais nesaugu“, „man aktualiausia problema, kuri yra susijusi su mano kvartalu - agresyvių 12–15 metų vaikų grupė. Dėl jų jaučiuosi nesaugiai, pro šiuos vaikinus praeiti ramiai sunku“)

jaunimo neiniciatyvumu („jaunimo mąstymas - tegul kas nors padaro uţ mane“) nepriţiūrėta aplinka („šunų fekalijos ant ţolytės“).


Vyresni tyrimo dalyviai (19–29 m.) taip pat išreiškė neigiamą nuomonę apie Anykščių miestą / rajoną. Buvo nurodytos šios aktualios problemos: kultūrinių renginių trūkumas („trūksta kultūrinių renginių“, „kultūrinių erdvių

trūkumas“) nedarbas („paplitęs nedarbas“, „darbo nėra“, „maţas jaunimo įdarbinimas“) socialinės bei finansinės problemos („daug socialinėm paramom remiamų

šeimų“, „didelės būsto šildymo kainos, maţos pensijos“) prastai išplėtota infrastruktūra („trūksta automobilių stovėjimo vietų“, „maţai

vaikų ţaidimo aikštelių“, „tamsiuoju paros metu neapšviestos gatvės“) nusikalstamumas, nelegali prekyba („kontrabandinių svaigalų ir cigarečių

prekyba nepilnamečiams“). Jaunuoliai taip pat nurodė veiksmus, kurie, jų manymu, padėtų pagerinti situaciją jų

gyvenamame rajone / kaime / kvartale. 14–18 m. amţiaus asmenys išskyrė: didesnio saugumo uţtikrinimą („saugos sustiprinimui skirti daugiau policijos“,

„įjungčiau gatvių apšvietimą“) darbo vietų skaičiaus didinimą („įkurčiau daugiau darbo vietų, steigdamas

firmas, verslo įmones“, „kurčiau darbo vietas“, „pritraukčiau investuotojus iš kitų miestų ar valstybių“)

laisvalaikio leidimo vietų plėtrą („krepšinio aikštelės statybos“, „įrengčiau jaunimo centrą, atskirą erdvę, kur jaunimas galėtų rinktis“, „laisvalaikio vietų daugiau“, „jei būtų galimybė, padaryčiau vietas, kur jaunimas galėtų ateiti ir pabūti“, „įkurti daugiau klubų“, „futbolo stadiono statybos“, „labiau išnaudočiau miesto erdves“, „vaikų ţaidimo aikštelę pastatyčiau“)

viešojo transporto paslaugų gerinimą („ieškočiau galimybių atnaujinti maršrutinį transportą mieste“)

jaunimo gyvenimo sąlygų gerinimą („gerinti sąlygas jauniems ţmonėms įsikurti“)

iniciatyvumo skatinimą („skatinčiau rašyti daugiau projektų“, „burčiau jaunimą“) aplinkos graţinimą („kurti graţią aplinką“) jaunimo projektų / veiklų finansavimą („skirčiau daugiau lėšų jaunimo

projektams bei remčiau jaunimą“) dialogo su jaunimu palaikymą („palaikyčiau glaudesnį ryšį su jaunimu“) Vyresni tyrimo dalyviai (19–29 m.) kaip priemones, tinkančias gerinti situaciją jų rajone

/ kaime / kvartale, be jau minėtų aspektų, nurodė: aktyvesnį bendravimą su gyventojais („daugiau bendraučiau su ţmonėmis,

klausčiau ko jiems trūksta, kad būtų visiems geriau“) jaunimo skatinimą grįţti į Anykščių r. („skatinti jaunimą grįţti iš miestų į

Anykščius“) uţimtumo skatinimą ir laisvalaikio leidimo vietų plėtrą („jaunimo uţimtumo

skatinimas“, „įsteigčiau jaunimo centrą“, „reikia spręsti jaunimo uţimtumo problemą“, „rengčiau tokius renginius, kad sudomintų ir jaunimą, ir vyresnius ţmones“)

organizacijų kūrimą („nevyriausybinių organizacijų kūrimas padėtų“) didesnio dėmesio skyrimą Anykščių r. populiarinimui („labiau reklamuočiau

rajoną“, „didinti turizmą“, „į miestą pritraukčiau daugiau uţsienio turistų“) eismo dalyvių drausminimą („bandyčiau sudrausminti tuos, kurie greitį viršija,

juk gali taip greitai vaţinėdami ir ţmogų suţaloti, ir patys avarijas padaryti“)


Abi tyrimo dalyvių grupės pasisakė uţ didesnio dėmesio skyrimą būsto apšiltinimo klausimams („tvarkyčiau šilumos ūkį Anykščiuose“, „suteikti ţmonėms pasirinkimą apšildant savo būstą (alternatyvus kuras)“).

33..88.. GGyyvveenniimmoo ssąąllyyggooss Jaunimo gyvenimo sąlygoms apibūdinti buvo pasirinktos kelios rodiklių grupės. Jas

sudaro rodikliai apie būsto sąlygas, materialinę padėtį bei sąlygas jauniems ţmonėms uţsiimti verslu.

Būsto sąlygos apibūdinamos trimis rodikliais. Pirmas – su kuo vienuose

namuose gyvena, pvz., vieni, su tėvais, su savo šeima, ar su savo šeima ir tėvais. Antras –kokiomis sąlygomis gyvena, t.y., kambaryje, bute ar name. Trečias – kam priklauso būstas, kuriame gyvena, pvz., jiems, tėvams, nuomojamas ir pan. Pateikiami procentiniai atsakymų variantų pasiskirstymai.

63

14

6

6

4

1

4

2

2

1

Su tėvais/globėjais

Su savo šeima (sutuoktiniu ar sugyventiniu,

vaikais)

Su draugu, drauge

Vienas

Su savo šeima (sutuoktiniu ar sugyventiniu,

vaikais) ir tėvais/globėjais

Nuomos, bendrabučio draugais

Su giminėmis

Su draugu, drauge ir tėvais, globėjais

Kita

Neatsakė

3.8.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, su kuo kartu gyvena (proc., N=401)

63 proc. Anykščių rajono jaunuolių gyvena su tėvais / globėjais, 14 proc. – su savo

šeima (sutuoktiniu ar sugyventiniu ir vaikais). 6 proc. gyvena su draugu (-e). Dar 6 proc. – vieni (ţr. 3.8.1 pav.).


55

40

2

2

1

Namas

Butas

Kambarys

Kita

Neatsakė

3.8.2 paveikslas. Būstas, kuriame gyvena (proc., N=401)

55 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena name, 40 proc. – bute, dar 2 proc. –

kambaryje (ţr. 3.8.2 pav.).

64

11

6

5

2

5

4

1

2

1

Tėvų

Nuomojamas

Respondento nuosavybė

Bendra respondento ir jo/jos ţmonos/vyro

nuosavybė

Giminaičių

Vyro ar ţmonos tėvų

Draugo (-ės)

Bendra respondento ir jo/jos draugo (-ės)

nuosavybė

Kita

Neatsakė

3.8.3 paveikslas. Būsto nuosavybė (proc., N=401)

64 proc. jaunuolių gyvena jų tėvams priklausančiame būste, 11 proc. gyvenamąjį

būstą nuomojasi. Nuosavame būste gyvena 6 proc. apklaustųjų (ţr. 3.8.3 pav.). Nustatyta, kad kaimo vietovių gyventojai daţniau gyvena tėvams priklausančiame

būste, o miestų gyventojai - nuomotame (Pearsono χ2 testo p=0,019).

Materialinė padėtis apibūdinama trimis rodikliais. Pirmas – pajamų šaltiniai, antras –

kiek vidutiniškai pajamų tenka vienam šeimos nariui atskaičiavus mokesčius, trečias – paskolos turėjimas ar neturėjimas. Pateikiami procentiniai atsakymų variantų pasiskirstymai.


56

52

17

15

11

1

6

6

7

2

Tėvų parama

Uţdarbis

Pašalpos

Stipendija

Giminių parama

Draugo, draugės pajamos

Pelnas iš verslo

Paskola

Kita

Neatsakė

3.8.4 paveikslas. Pajamų šaltiniai (proc., N=401)

Tėvų paramą kaip pajamų šaltinį nurodė 56 proc. jaunuolių, uţdarbį – 52 proc. 17 proc. respondentų gauna pašalpas, 15 proc. – stipendijas. 11 proc. sulaukia paramos iš giminaičių (ţr. 3.8.4 pav.).

20 20 22

115 2 6

15

Iki 350

litų

Nuo 351

iki 500 litų

Nuo 501

iki 1000

litų

Nuo 1001

iki 1500

litų

Nuo 1501

iki 3000

litų

Daugiau

kaip 3001

litas

Kita Neatsakė

3.8.5 paveikslas. Pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui (proc., N=401)

40 proc. apklaustųjų pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, neviršija 500 Lt. 22

proc. patenka į intervalą nuo 501 iki 1000 Lt. 18 proc. – viršija 1000 Lt (ţr. 3.8.5 pav.).


77

8

5

4

2

1

4

1

Jokios paskolos neturi

Paskolos neturi, bet planuoja imti

Yra paėmęs (-usi) vartojamąją paskolą

Yra paėmęs (-usi) būsto paskolą

Yra paėmęs (-usi) paskolą studijoms

Yra paėmęs (-usi) būsto remonto paskolą

Kita

Neatsakė

3.8.6 paveikslas. Turimos paskolos (proc., N=401)

77 proc. jaunuolių neturi jokios paskolos ir neketina imti. 8 proc. ketina imti paskolą

(ţr. 3.8.6 pav.). Kokybinio tyrimo metu vyresnių tiriamųjų grupės (19–29 m.) buvo paprašyta

įvardyti geras gyvenimo sąlygas lemiančius veiksnius. Jaunuoliai išskyrė: finansinę gerovę („finansinis aprūpinimas“, „finansinė gerovė“, „aukštas

pragyvenimo lygis“, „finansiniai veiksniai“) galimybę dirbti („darbo pasiūla ir atlyginimas“, „darbas“) nuosavą būstą („namas“, „nuosavas būstas“, „būstas“) gerus santykius su kitais ţmonėmis („svarbu, kad ţmonės rūpintųsi vienas

kitu“, „geri tarpusavio santykiai šeimoje“, „svarbus yra sugebėjimas uţmegzti gerus santykius su ţmonėmis“)

gerą sveikatą („sveikata“) asmenines savybes („ţmogaus atsakingumas, valios tvirtumas“).

33..99.. DDaallyyvvaavviimmaass Dalyvavimas tyrime suprantamas labai plačiai. Tai – politinis-pilietinis aktyvumas,

kuris nusakomas ne tik dalyvavimu rinkimuose, bet ir domėjimusi politika, partijų ir politikų politine veikla, dalyvavimu pilietinėse, labdaros akcijose, dalyvavimu savanoriškoje ir nevyriausybinių organizacijų veikloje. Tyrime naudojami rodikliai, skirti pačių tiriamųjų politiniam-pilietiniam, pilietiniam-labdaringam ir visuomeniniam (savivaldoje) aktyvumui nustatyti, taip pat rodikliai, skirti išsiaiškinti jaunuolių aplinkos politinį, pilietinį, visuomeninį aktyvumą.

33..99..11.. PPoolliittiinniiss--ppiilliieettiinniiss ddaallyyvvaavviimmaass iirr ppoolliittiinnėėss nnuuoossttaattooss

Politinio-pilietinio aktyvumo rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 8 indikatoriais, apie dalyvavimą rinkimuose, domėjimąsi politinių partijų programomis, politikų veikla, dalyvavimą politinių partijų veikloje ir pan. Politinio-pilietinio aktyvumo rodiklio reikšmės kinta nuo 0 iki 8: 0 reiškia visišką pasyvumą, o 8 reiškia didelį aktyvumą.


Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemo (nuo 0 iki 2), vidutinio (nuo 3 iki 5) ir aukšto (nuo 6 iki 8) politinio-pilietinio aktyvumo.

7

27

66

Aukšto Vidutinio Ţemo

3.9.1.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal politinio-pilietinio aktyvumo rodiklį (proc., N=401)

Vidutinė politinio-pilietinio aktyvumo rodiklio reikšmė 1,9 (t.y. ţemo aktyvumo

rodiklis). Didţiąją dalį Anykščių r. jaunimo galima priskirti ţemai politinio-pilietinio aktyvumo

kategorijai (66 proc.). 27 proc. politinio-pilietinio aktyvumo rodiklis vidutinis. 7 proc. pasiţymi aukštu politiniu-pilietiniu aktyvumu (ţr. 3.9.1.1 pav.).

Ţemu politiniu-pilietiniu aktyvumo lygiu daţniau pasiţymi jauniausi (14–18 m.) apklaustieji (Pearsono χ2 testo p<0,001).

Aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo rodiklis - tai suminis rodiklis,

matuojamas 5 indikatoriais, apie politinio-pilietinio aktyvumo apraiškas jaunuolį supančių ţmonių (tėvų, mokytojų, draugų) elgesyje, pokalbių temose. Aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo rodiklio reikšmės kinta nuo 5 iki 20: 20 reiškia ţemą, o 5 reiškia aukštą aplinkos politinį-pilietinį aktyvumą. Vadinasi, kuo maţesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis aplinkos politinis-pilietinis aktyvumas, aukštesnis domėjimasis politika ir politiniais įvykiais. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemo (nuo 16 iki 20), vidutinio (nuo 11 iki 15) ir aukšto (nuo 5 iki 10) lygio.


13

60

26

0,2


3.9.1.2 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo rodiklį

(proc., N=401)

Aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo rodiklio vidutinė reikšmė – 13,8. Ji nurodo

vidutinį aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo lygį Anykščių rajone. Daugumos (60 proc.) respondentų aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo apraiškos

yra vidutiniškos. 13 proc. apklaustųjų aplinka yra aukšto politinio-pilietinio aktyvumo lygio, 26 proc. – ţemo (ţr. 3.9.1.2 pav.).

Nustatyta vidutinio stiprumo neigiama statistiškai reikšminga koreliacija tarp politinio-pilietinio aktyvumo ir aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo rodiklių (Spearmano ρ=-0,340, p<0,001). Tai reiškia, kad aukštesnio politinio-pilietinio aktyvumo lygio aplinkoje gyvenantis jaunimas yra politiškai-pilietiškai aktyvesnis.

Poţiūrio į politiką negatyvumo rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 6

indikatoriais, tiriančiais nuostatas į politiką, politikus, partijas ir jų veiksmus, atspindi poţiūrio į politiką negatyvumą. Poţiūrio į politiką negatyvumo rodiklio reikšmės kinta nuo 24 iki 6: 24 reiškia ţemą, o 6 reiškia aukštą poţiūrio į politiką negatyvumo lygį, vadinasi, kuo maţesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis poţiūrio į politiką negatyvumo lygis ir atvirkščiai. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemas (nuo 18 iki 24), vidutinis (nuo 12 iki 17) ir aukštas (nuo 6 iki 11) negatyvumo lygis.

16

77

16


3.9.1.3 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal poţiūrio į politiką negatyvumo rodiklį (proc.,

N=401)


Poţiūrio į politiką negatyvumo rodiklio vidutinė reikšmė – 13,7. Šis rodiklis rodo

vidutinišką Anykščių jaunimo negatyvių nuostatų į politiką, politikus lygį. Daugumos jaunuolių poţiūrio į politiką negatyvumas yra vidutiniškas (77 proc.) 16

proc. – į politiką ţiūri itin negatyviai. Tik 6 proc. apklaustųjų galima priskirti prie turinčių teigiamas nuostatas į politiką (ţr. 3.9.1.3 pav.).

33..99..22.. PPiilliieettiinniiss--vviissuuoommeenniinniiss ddaallyyvvaavviimmaass Pilietiškumo-labdaringumo rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 6

indikatoriais, atspindinčiais pilietinio aktyvumo ir labdaringumo apraiškas, pvz., dalyvavimą ir aukojimą labdaros - paramos renginiuose, dalyvavimą kaimynystės gyventojų susirinkimuose ir pan. Pilietiškumo-labdaringumo rodiklio reikšmės kinta nuo 24 iki 6: 24 reiškia ţemą, o 6 reiškia aukštą pilietiškumo-labdaringumo lygį, vadinasi, kuo maţesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis pilietiškumo-labdaringumo lygis. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemas (nuo 18 iki 24), vidutinis (nuo 12 iki 17) ir aukštas (nuo 6 iki 11) pilietiškumo-labdaringumo lygis.

4

29

67

Aukšto Vidutinio Ţemo

3.9.2.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pilietiškumo-labdaringumo rodiklį (proc., N=401)

Pilietiškumo-labdaringumo rodiklio vidutinė reikšmė – 18,3. Ši reikšmė patenka į

ţemo pilietiškumo-labdaringumo kategoriją. 67 proc. apklaustųjų buvo nustatytas ţemas pilietiškumo-labdaringumo lygis, 29

proc. – vidutinis. 4 proc. priskiriami aukšto pilietiškumo-labdaringumo kategorijai (ţr. 3.9.2.1 pav.).

Nustatytos statistiškai reikšmingos pilietiškumo-labdaringumo rodiklio koreliacijos su šiais rodikliais:

Vidutinio stiprumo neigiama koreliacija su politiškumo-pilietiškumo rodikliu (Spearmano ρ=-0,300, p<0,001);

Vidutinio stiprumo teigiama koreliacija su aplinkos politiškumo-pilietiškumo rodikliu (Spearmano ρ=0,317, p<0,001);

Silpna teigiama koreliacija su poţiūrio į politiką negatyvumo rodikliu (Spearmano ρ=0,125, p=0,013).


Tai reiškia, kad aukštesnio pilietiškumo-labdaringumo lygio apklaustieji yra politiškai-pilietiškai aktyvesni, gyvena politiškai-pilietiškai aktyvesnėje aplinkoje ir neigiamiau ţiūri į politiką.

Narystės nevyriausybinėse organizacijoje rodiklis – matuojamas dichotomine skale - dalyvauja arba nedalyvauja. Prašoma nurodyti organizacijos, kurioje dalyvauja, pavadinimą. Pateikiamas procentinis atsakymų variantų pasiskirstymas.

3.9.2.2 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal narystės nevyriausybinėse organizacijose


Nevyriausybinėse organizacijose dalyvauja 9 proc. tiriamųjų (ţr. 3.9.2.2 pav.). Nustatytos statistiškai reikšmingos priklausymo nevyriausybinėms organizacijoms

koreliacijos su šiais rodikliais: Silpna neigiama koreliacija su politiškumo-pilietiškumo rodikliu (Spearmano

ρ=-0,203, p<0,001); Silpna teigiama koreliacija su aplinkos politiškumo-pilietiškumo rodikliu

(Spearmano ρ=0,139, p=0,005); Silpna teigiama koreliacija su pilietiškumo-labdaringumo rodikliu (Spearmano

ρ=0,153, p=0,002). Tai reiškia, kad nevyriausybinėms organizacijoms daţniau priklauso politiškai-

pilietiškai aktyvūs jauni ţmonės, gyvenantys politiškai-pilietiškai aktyvioje aplinkoje apklaustieji ir aukšto politiškumo-labdaringumo lygio respondentai.

Dalyvavimo NVO (įsitraukimo) veikloje lygmenys – 8 teiginiai apie įvairius

įsitraukimo į NVO veiklą būdus, atspindintys dalyvavimo / įsitraukimo / įsipareigojimo organizacijai lygmenis. Pateikiami procentiniai atsakymų variantų pasiskirstymai.


81

83

71

54

63

17

54

73

19

17

29

44

37

81

44

27

2

2

2

Domisi organizacijos veikla

Bendrauja su kitais organizacijos nariais ir

kolegomis

Dalyvauja organizacijos renginiuose

Dalyvauja organizacijos valdymo organų

rinkimuose

Organizuoja organizacijos renginius, vykdo

jos veiklas

Uţima vadovaujančias pareigas

organizacijoje

Yra atsakingas uţ kokią nors organizacijos

veiklos sritį

Draugai, bendradarbiai, giminės ţino, kad yra

šios organizacijos narys

Taip Ne Neţino, neatsakė

3.9.2.3 paveikslas. Dalyvavimo NVO (įsitraukimo) veikloje lygmenys (proc., N=52)

Dauguma nevyriausybinių organizacijų narių bendrauja su kitais organizacijos

nariais bei kolegomis (83 proc.), domisi organizacijos veikla (81 proc.), dalyvauja organizacijos renginiuose (71 proc.), organizuoja renginius (63 proc.). 73 proc. teigia, kad jų draugai, bendradarbiai, giminės ţino apie jų narystę organizacijoje. 54 proc. dalyvauja organizacijos valdymo organų rinkimuose (ţr. 3.9.2.3 pav.).

Dalyvavimo NVO motyvai – 10 motyvus apibūdinančių teiginių. Kiekvienas teiginys matuojamas 4 rangų skale nuo „visiškai sutinku“ iki „visiškai nesutinku“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

29

15

23

21

37

37

35

33

29

39

58

67

46

44

44

56

54

50

52

50

14

14

31

35

17

6

10

17

17

12

2

2

2

2

2

2

Patrauklios idėjos

Patrauklios veiklos formos

Mano draugų, artimųjų dalyvavimas

Įdomus lyderis

Draugų rato plėtimas

Galimybės įgyti naujų gebėjimų ir ţinių,

kurios bus naudingos ateityje

Galimybės susitikti, bendrauti su įdomiais

ţmonėmis

Didesnio pasitikėjimo savimi įgijimas

Kontaktų su svarbiais asmenimis

uţmezgimas

Dalinimasis turimomis ţiniomis ir gebėjimais

Visiškai sutinka Sutinka Nesutinka Visiškai nesutinka Neatsakė

3.9.2.4 paveikslas. Dalyvavimo NVO motyvai (proc., N=52)


Dauguma (65-93 proc.) apklaustųjų visiškai sutinka / sutinka su pateiktais teiginiais, t.y. dalyvavimas NVO veikloje yra visapusiškai motyvuotas (ţr. 3.9.2.4 pav.).

Dalyvavimo savanoriškoje veikloje rodiklis – dalyvavimas savanoriškoje

veikloje (be jokio piniginio atlygio, savo valia / noru pasirinktas ir dirbamas darbas, kuris nėra dirbamas šeimos nariams ar giminėms) per pastaruosius 6 mėnesius, matuojamas keturių rangų skale, dalyvavo seniau ir dabar, dalyvauja dabar, nedalyvauja, bet dalyvavo anksčiau, nedalyvauja ir nedalyvavo. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

3.9.2.5 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dalyvavimo savanoriškoje veikloje rodiklį

(proc., N=401)

53 proc. Anykščių rajono jaunimo apskritai nėra dalyvavę savanoriškoje veikloje. 26

proc. šiuo metu nedalyvauja, nors anksčiau teko tuo uţsiimti. 17 proc. dalyvavo ir seniau, ir dabar. 3 proc. pradėjo dalyvauti tik dabar (ţr. 3.9.2.5 pav.).

Nustatytos statistiškai reikšmingos dalyvavimo savanoriškoje veikloje koreliacijos su šiais rodikliais:

Silpna neigiama koreliacija su politinio-pilietinio aktyvumo rodikliu (Spearmano ρ=-0,292, p<0,001);

Silpna teigiama koreliacija su aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo rodikliu (Spearmano ρ=0,235, p<0,001);

Vidutinio stiprumo teigiama koreliacija su pilietiškumo-labdaringumo rodikliu (Spearmano ρ=0,388, p<0,001);

Vidutinio stiprumo teigiama koreliacija su aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo rodikliu (Spearmano ρ=0,324, p<0,001);

Silpna teigiama koreliacija su buvimu nevyriausybinės organizacijos nariu (Spearmano ρ=0,160, p=0,001).

Tai reiškia, kad savanoriškoje veikloje daţniau dalyvauja politiškai-pilietiškai aktyvūs apklaustieji, gyvenantys politiškai-pilietiškai aktyvioje aplinkoje tyrimo dalyviai, aukšto


politiškumo-labdaringumo lygio respondentai, gyvenantys aukšto pilietiškumo ir labdaringumo lygio aplinkoje jauni ţmonės ir nevyriausybinių organizacijų nariai. Per paskutinius 6 mėnesius savanoriškoje veikloje daţniau dalyvavo miestų gyventojai (Pearsono χ2 testo p=0,007).

Dalyvavusiųjų savanoriškoje veikloje buvo paklausta, ar galėtų įvardinti, kokioje

savanoriškoje veikloje dalyvavo. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

3.9.2.6 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, ar jie sugeba įvardinti, kokioje savanoriškoje veikloje dalyvauja (proc., N=194)

40 proc. tiriamųjų pasisakė, kad galėtų įvardytį savanorišką veiklą, kurioje dalyvavo.

30 proc. mano, kad būtų sudėtinga apibrėţti tai, kur jiems teko dalyvauti. 25 proc. negali įvardyti savo savanoriškos veiklos (ţr. 3.9.2.6 pav.).

Priklausymo neformaliai grupei ar stiliui (pvz., reperiai, metalistai, gotai, baikeriai, pankai, rokeriai, hipiai, skinhedai ir kt.) rodiklis – matuojamas dichotomine skale - dalyvauja arba nedalyvauja. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.


Ne

93%

Taip

7%

Neatsakė

0,2%

3.9.2.7 paveikslas. Priklausymas neformaliai grupei ar stiliui (proc., N=401)

7 proc. apklaustųjų priskyrė save prie neformalių grupių, stiliaus atstovų (ţr. 3.9.2.7

pav.). Nustatyta statistiškai reikšminga silpna neigiama koreliacija tarp priklausymo

neformaliai grupei ir politinio-pilietinio aktyvumo (Spearmano ρ=-0,128, p=0,010) rodiklio ir silpna teigiama koreliacija tarp šio rodiklio ir aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo rodiklio (Spearmano ρ=0,111, p=0,027). Tai rodo, kad neformalioms grupėms daţniau priklauso politiškai-pilietiškai aktyvesni apklaustieji ir pilietiškesnėje, labdaringesnėje aplinkoje gyvenantys tyrimo dalyviai.

Aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo rodiklis - tai suminis rodiklis, matuojamas 7 indikatoriais, atspindinčiais jaunuolių tėvų, draugų pilietinio aktyvumo ir labdaringumo apraiškas, pvz., dalyvavimą ir aukojimą labdaros paramos renginiuose, dalyvavimą NVO veikloje, pagalbą kaimynams ir pan. Aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo rodiklio reikšmės kinta nuo 28 iki 7: 28 reiškia ţemą, o 7 – aukštą aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo lygį, vadinasi, kuo maţesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis aplinkos pilietiškumo-labdaringumo lygis. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemas (nuo 22 iki 28), vidutinis (nuo 16 iki 21) ir aukštas (nuo 7 iki 15) aplinkos pilietiškumo-labdaringumo lygis.


20

45

35

Aukštas Vidutinis Ţemas

3.9.2.8 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo rodiklį

(proc., N=401)

Aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo rodiklio vidutinė reikšmė – 19,6. Tai reiškia,

kad aplinka, kurioje gyvena Anykščių rajono jaunuoliai, yra vidutinio pilietinio-labdaringo aktyvumo lygio.

45 proc. jaunuolių teigia, kad juos supa vidutinio lygio pilietiškumo ir labdaringumo aplinka. 35 proc. aplinka yra ţemo pilietiškumo-labdaringumo lygio. 20 proc. – aukšto (ţr. 3.9.2.8 pav.).

Nustatytos statistiškai reikšmingos aplinkos pilietiškumo ir labdaringumo rodiklio koreliacijos su šiais rodikliais:

Silpna neigiama koreliacija su politinio-pilietinio aktyvumo rodikliu (Spearmano ρ=-0,140, p=0,005);

Silpna teigiama koreliacija su aplinkos politinio-pilietinio aktyvumo rodikliu (Spearmano ρ=0,245, p<0,001);

Silpna teigiama koreliacija su pilietiškumo-labdaringumo rodikliu (Spearmano ρ=0,282, p<0,001).

Tai reiškia, kad kuo aukštesnis aplinkos pilietiškumas ir labdaringumas, tuo didesnis politinis-pilietinis aktyvumas, aplinkos politinis-pilietinis aktyvumas ir politiškumas-labdaringumas.

Nuostatos pilietinės visuomenės atţvilgiu – 6 teiginiai apie nuostatas, matuojami 4 rangų skale. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.


13

14

10

6

7

4

45

50

50

24

33

7

33

29

28

53

42

57

6

4

4

15

16

29

3

3

8

4

3

3

Saugiai jaučiasi savo šalyje

Jaučiasi laisvi pilietiškai,

visuomeniškai veikti

Piliečių veikla yra palaikoma

bendrapiliečių, aplinkinių,

artimųjų

Ţmonės, dalyvaujantys

pilietinėse veiklose, laikomi

keistuoliais

Ţmonės, dalyvaujantys

pilietinėse veiklose,

įtarinėjami turintys

savanaudiškų interesų

Tik silpni ir nevykėliai

dalyvauja nevyriausybinių

organizacijų/visuomeninėje

veikloje

Visiškai sutinka Sutinka Nesutinka Visiškai nesutinka Neatsakė

3.9.2.9 paveikslas. Nuostatos pilietinės visuomenės atţvilgiu (proc., N=401)

Dauguma apklaustųjų jaučiasi laisvi visuomeniškai veikti (64 proc.), mano, kad

piliečių veikla yra palaikoma bendrapiliečių, aplinkinių, artimųjų (60 proc.) bei jaučiasi saugia savo šalyje (58 proc.). 40 proc. respondentų mano, jog ţmonės, dalyvaujantys pilietinėse veiklose, įtarinėjami turintys savanaudiškų interesų. 30 proc. manymu, tokie ţmonės laikomi keistuoliais. 11 proc. teigimu, NVO veikloje dalyvauja tik silpni ir nevykėliai (ţr. 3.9.2.9 pav.).

Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, Anykščių r. jaunuoliai (14–18 m.) pasiţymi gana aukštu pilietiniu aktyvumu. Savo pilietinį aktyvumą jie aiškina: auklėjimu („tėvų ir mokyklos auklėjimu“, „manau, kad mano aktyvumą lemia ir

tėvų auklėjimas“, „visada yra paskatinimas iš tėvų, mokytojų, draugų“) siekiu prasmingai leisti laiką („aš esu aktyvi, nes man patinka savo laisvalaikį

leisti naudingai, įdomu uţsiimti visuomenei naudinga veikla”, „noras nuveikti ką nors naudingo skatina būti aktyvia”, „man įdomu, noriu kaţką kurti jaunimo tarpe, rodyti iniciatyvą”)

siekiu tobulėti („noras tobulėti, kurti, paţinti”, „man patinka lavintis, tobulėti”, „aktyvumą lemia noras kuo daugiau suţinoti, daugiau kur sudalyvauti”)

rūpinimusi ateitimi („galvojimas apie ateitį, noras gyventi geriau”) Visgi, keli jaunuoliai teigė nesantys aktyvūs piliečiai. Tai lemiančios prieţastys:

aplinka („esu nelabai aktyvus, nes mano aplinka neaktyvi”) asmeninės savybės („nesu aktyvus pilietis“).

Vyresnius tyrimo dalyvius galima suskirstyti į pilietiškai aktyvius ir pasyvius. 19–29 m. amţiaus jaunimo aktyvumas aiškinamas: rūpesčiu ţmonėmis ir ateitimi („dėl savęs ir artimųjų”, „esu aktyvus, kadangi

noriu, jog ateities kartos galėtų laisvai gyventi, reikšti mintis, skleisti idėjas”)


asmeninėmis savybėmis („todėl, kad toks mano būdas ir man rūpi, kas dedasi aplinkui, esu aktyvus pilietis, taip pat savo veikla įprasminu save”, „man įdomu dalyvauti”).

Pasyvumą lemiantys veiksniai: laiko stoka („laiko stoka, darbas ir studijos universitete reikalauja ne tik

pastangų, bet uţima ir daug laiko”, „nesu aktyvi, nes nerandu tam aktyvumui laiko”, „neaktyvus, nes neturiu tam laiko”)

organizacijų trūkumas („mano bendruomenėje nėra jaunimo organizacijų”).

Jaunuolių taip pat buvo prašoma įvardyti, kas jų nuomone galėtų padidinti bendraamţių pilietinį aktyvumą. 14–18 m. amţiaus asmenys išskyrė šias priemones: skatinimą jaunuolius labiau įsitraukti į veiklas („lyderių reikia“, „kaţkas jiems

turi vadovauti arba bent skatinti daugiau organizuoti, kurti, ieškoti“, „labiau sudominti“, „skatinti jaunimą burtis į neformalias organizacijas bei vykdyti ir įgyvendinti savo idėjas“, „paskatinimo reikia“)

informuotumo didinimą („moksleivius labiau supaţindinti su jaunimo veikla”, „skleisti informaciją apie jaunimo veiklą“, „suteikti daugiau informacijos“)

domėjimąsi jaunuolių poreikiais ir norais („suţinoti kas jiems patinka, kuo jie domisi, nes juk ne visiems tas pats patinka“)

Vyresni tyrimo dalyviai (19–29 m.) be jau minėtų priemonių taip pat siūlo: skirti daugiau dėmesio pilietiškumo ugdymui mokyklose („skirti daugiau

dėmesio jo (pilietiškumo) ugdymui mokyklose“) skirti išskirtinai daugiau dėmesio jaunuoliams („daugiau jiems dėmesio skirti,

nes jie yra naujoji karta, kuri ateityje gali mus vesti geru keliu“, „padaryti akcijas patrauklias jaunimui”). Kokybinio tyrimo metu informantų taip pat buvo paprašyta nurodyti, kaip jie galėtų

prisidėti prie savo miesto gerovės kaip piliečiai. 14–18 metų amţiaus tiriamieji sutiktų savo mieste: savanoriauti („norėčiau prisidėti prie miesto gerovės savanoryste“, „savanoriauti“) dalyvauti miesto tvarkyme („dalyvauti talkoje“) padėti miesto jaunimui („norėčiau kurti malonią atmosferą savo mokyklos

mokiniams“, „suţinoti savo miesto jaunimo poreikius ir pabandyti ką nors padaryti, pabandyti įgyvendinti jų norus ir poreikius“)

rengti renginius („surengti renginį, koncertą“, „surengti daugiau renginių“) įgyvendinti projektus, skirtus visai miesto bendruomenei („įgyvendinti ne

vien jaunimui skirtą projektą“) pasilikti gyventi Anykščiuose („likti čia gyventi“)

19–29 m. amţiaus apklaustieji prie miesto gerovės prisidėtų: skatindami kitų gyventojų pilietiškumą („skatinti socialinių pašalpų gavėjus uţ

gaunamą pašalpą dalį savo laisvo laiko skirti visuomenės poreikių tenkinimui, gal tokiu būdu bus mokoma visuomenė ne tik imti, bet ir duoti“)

didindami gyventojų uţimtumą („sukurti gerą ir veikiančią organizaciją“, „steigti darbo vietas“)

rūpindamiesi kraštovaizdţiu („išsaugoti graţų kraštovaizdį“, „kad būtų daugiau gėlių prisodinta visur“) Keletas 19–29 m. amţiaus tiriamųjų pripaţino, kad prie miesto gerovės prisideda

daţnai („aš ir dabar jau atlieku. Tvarkau lankytinus objektus be materialines naudos“, „manau, kad ir taip dirbu pakankamai pilietišką darbą“).


33..1100.. ŢŢaalliinnggii įįpprrooččiiaaii Šioje tyrimo dalyje vertinamas jaunimo alkoholio vartojimo daţnumas,

priklausomybė nuo alkoholio bei jo vartojimo prieţastys, santykis su narkotikų vartojimu, ţinojimas, kur gali kreiptis pagalbos dėl narkotikų vartojimo, rūkymo, interneto vartojimo įpročiai, įsitraukimas į lošimus bei migdomųjų / raminamųjų vaistų vartojimo daţnis.

Alkoholio vartojimo rodiklis – matuojamas alkoholio vartojimo per paskutinius

šešis mėnesius daţnumas 5 rangų skale, kuri kinta nuo „niekada“ iki „keturis ir daugiau kartų per savaitę“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

18

31 28

83 10 2

Nė karto Kartą per

mėnesį ir

rečiau

Du,

keturis

kartus per

mėnesį

Du, tris

kartus per

savaitę

Keturis ar

daugiau

kartų per

savaitę

Visiškai

nevartoju

Neatsakė

3.10.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo rodiklį (proc., N=401)

Per paskutinius šešis mėnesius 31 proc. jaunuolių alkoholį vartojo kartą per mėnesį

ar rečiau, 28 proc. – du, keturis kartus per mėnesį. 11 proc. tai darė daţiau. 28 proc. per paskutinius šešis mėnesius alkoholio nevartojo (ţr. 3.10.1 pav.).

Per paskutinius 6 mėnesius alkoholio visai nevartojusios daţniau teigė moterys (Pearsono χ2 testo p=0,008).

Priklausomybės nuo alkoholio rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 5

dichotominiais teiginiais, apie alkoholio vartojimo įpročius. Rodiklio reikšmės kinta nuo 0 iki 5 - 5 rodo priklausomybę nuo alkoholio. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: nėra rizikos (0 balų), rizika (nuo 1 iki 2) ir didelis pavojus arba priklausomybė nuo alkoholio (nuo 3 iki 5).


Nėra rizikos

65%

Rizika

24%

Didelis pavojus

ar

priklausomybė

11%

3.10.2 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal priklausomybės nuo alkoholio rodiklį (proc., N=401)

Priklausomybės nuo alkoholio rodiklio vidutinė reikšmė – 0,8, t.y. artimas rizikos

zonai rodiklis. 65 proc. – šiuo metu neturi jokios priklausomybės nuo alkoholio. 24 proc. – patenka

į rizikos grupę. 11 proc. jau turi priklausomybę nuo alkoholio arba didelį pavojų jai atsirasti (ţr. 3.10.2 pav.).

Riziką alkoholio vartojimo problemai susiformuoti ar priklausomybę nuo alkoholio daţniau turi vyrai (Pearsono χ2 testo p=0,001).

Alkoholio vartojimo prieţastys – pateikiamos 9 alkoholio vartojimo prieţastys -

su galimybe nurodyti kitą prieţastį ir prašoma pasirinkti keletą, dėl kurių pastarąjį mėnesį vartojo alkoholį. Pateikiamas kiekvienos prieţasties paminėjimo daţnumas.

37

12

9

7

5

21

34

2

4

4

5

1

Norėjo atsipalaiduoti

Norėjo uţmiršti savo problemas

Norėjo pasijausti laimingesnis (-ė)

Neturėjo ką veikti

Siekė apsvaigti

Nenorėjo išsiskirti iš grupės draugų

Iš smalsumo

Respondentą vertė vartoti

Neprisimena

Kitos prieţastys

Nevartojo alkoholio

Neatsakė

3.10.3 paveikslas. Alkoholio vartojimo prieţastys (proc., N=401)


37 proc. vartojančių alkoholį tai daro tam, kad atsipalaiduotų. 12 proc. taip siekia

uţsimiršti savo problemas. 9 proc. nori pasijusti laimingesni. 7 proc. vartoja iš neturėjimo ką veikti (ţr. 3.10.3 pav.).

Santykis su narkotikų vartojimu – siekiama išsiaiškinti, ar vartoja narkotikus,

kaip daţnai vartoja, ar vartoja nuolat. Matuojama šešių rangų skale, kintančia nuo „vartoju nuolat“ iki „nenoriu atsakyti“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

5

4

3

84

1

3

1

Vartoja nuolat

Bandė keletą kartų

Bandė kartą

Nebandė, bet norėtų

Nebandė ir nenorėtų

Nenorėtų atsakyti į

klausimą

Kita

3.10.4 paveikslas. Santykis su narkotikų vartojimu (proc., N=401)

84 proc. tiriamųjų nėra vartoję ir nenorėtų pabandyti narkotikų. 9 proc. – bandė vartoti (kartą ar keletą kartų). 1 proc. vartoja nuolat (ţr. 3.10.4 pav.).

Nustatyta silpna statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp narkotikų ir alkoholio vartojimo (Spearmano ρ=-0,110, p=0,028). Tai reiškia, kad kuo daţniau apklaustieji vartoja alkoholį, tuo daţniau jiems yra tekę vartoti narkotikų. Bent kartą pabandyti narkotikų daţniau yra tekę vyrams (Pearsono χ2 testo p=0,001).

Ţinojimas, kur gali kreiptis pagalbos – siekiama išsiaiškinti - ar ţino, kur gali

kreiptis pagalbos dėl narkotikų vartojimo; galėtų nesunkiai suţinoti; neţino ar tai visai nerūpi. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymų variantus.


28

20

10

2

37

2

1

Ţino

Galėtų nesunkiai

suţinoti

Neţino, neįsivaizduoja

Mano, kad pagalbos

nėra

Respondentui tai

nerūpi

Kita

Neatsakė

3.10.5 paveikslas. Ţinojimas, kur gali kreiptis pagalbos (proc., N=401)

28 proc. apklaustųjų teigė ţinantys, kur kreiptis pagalbos dėl narkotikų vartojimo,

20 proc. galėtų nesunkiai susirasti informacijos. 37 proc. šis klausimas nerūpi (ţr. 3.10.5 pav.).

Rūkymo įpročių rodiklis – matuojamas rūkymo per paskutines 30 dienų

daţnumas 8 rangų skale, kuri kinta nuo „niekada nerūkiau“ iki surūkau „daugiau negu 20 cigarečių per dieną“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymų variantus.

54

9 103 2 11 723

Iš viso

nerūkė

Metė Maţiau

negu

vieną

cigaretę

per

savaitę

Maţiau

negu

vieną

cigaretę

per dieną

1-5

cigaretes

per dieną

6-10

cigarečių

per dieną

11-20

cigarečių

per dieną

Daugiau

negu 20

cigarečių

per dieną

Neatsakė

3.10.6 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal rūkymo įpročių rodiklį (proc., N=401)

63 proc. Anykščių rajono jaunuolių neturi rūkymo įpročių (niekada neturėjo arba jų

atsikratė). 5 proc. respondentų pripaţino, kad surūko maţiau negu vieną cigaretę per savaitę ar per dieną. 10 proc. surūko 1-5 cigaretes per dieną. 21 proc. per dieną surūko daugiau negu 6 cigaretes (ţr. 3.10.6 pav.).

Nustatyta statistiškai reikšminga silpna koreliacija tarp rūkymo daţnio ir priklausomybės nuo alkoholio rodiklio (Spearmano ρ=0,263, p<0,001). Tai reiškia, kad


kuo daţniau rūkoma, tuo stipresnė priklausomybė nuo alkoholio ar rizika tokiai priklausomybei susiformuoti. Iš viso nerūkančios daţniau teigė moterys (Pearsono χ2 testo

p<0,001) ir jauniausi (14–18 m.) apklaustieji (Pearsono χ2 testo p=0,003).

Interneto naudojimo įpročiai – matuojami dviem rodikliais. Pirmas (kaip daţnai

per paskutinį mėnesį naudojosi internetu) matuojamas 5 rangų skale nuo „kasdien“ iki „kartą per savaitę“. Antras (kiek vidutiniškai laiko per dieną praleidţia internete) 4 rangų skale nuo „iki 1 val.“ iki „5 valandas ir ilgiau“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal atsakymų variantus.

74

9 10 15 2

Kasdien 4-5 kartus per

savaitę

2-3 kartus per

savaitę

Kartą per

savaitę

Kita Nesinaudoja

visai

3.10.7 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal interneto naudojimo daţnį per savaitę (proc.,

N=401)

74 proc. apklaustųjų internetu naudojasi kasdien. 9 proc. - 4-5 kartus per savaitę.

10 proc. – 2-3 kartus per savaitę (ţr. 3.10.7 pav.). Per pastarąjį mėnesį internetu kasdien naudojęsi daţniau teigė vyrai (Pearsono χ2

testo p=0,019).

28

41

1612 4

Iki 1 val. 1 - 3 valandas 3 - 5 valandas 5 valandas ir ilgiau Neatsakė

3.10.8 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal interneto naudojimo daţnį valandomis per

dieną (proc., N=401)


Daţniausiai internetu naudojamasi 1-3 val. per dieną (41 proc.). Iki valandos prie interneto praleidţia 28 proc. respondentų. 16 proc. internetu naudojasi 3-5 val. 12 proc. tai daro 5 val. ar ilgiau (ţr. 3.10.8 pav.).

Lošimo įpročių rodiklis – 6 lošimo būdai, vertinami 4 rangų daţnumo skalėmis nuo „labai daţnai“ iki „niekada“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

4

2

3

3

4

6

2

2

4

3

3

11

5

6

13

10

18

30

89

90

80

84

75

53 1

0,2

0,2

0,2

0,2

Kazino ruletė, Juodasis Dţekas

Bingo

Laţybos

Lošimo automatai

Televizijos, radijo ir spaudos skelbiami

konkursai

Loterijos

Labai daţnai Daţnai Retai Niekada Neatsakė

3.10.9 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lošimo įpročių rodiklį (proc., N=401)

Daţniausiai pasitaikantis lošimo būdas yra loterijos – 47 proc. respondentų bent

retkarčiais perka loterijos bilietus. 25 proc. bent retkarčiais dalyvauja įvairiuose televizijos, radijo ir spaudos skelbiamuose konkursuose. 20 proc. – laţybose (ţr. 3.10.9 pav.).

Migdomųjų / raminamųjų vaistų vartojimo rodiklis – matuojamas

migdomųjų / raminamųjų vaistų vartojimo per paskutinius šešis mėnesius daţnumas 5 rangų skale, kuri kinta nuo „niekada“ iki „keturis ir daugiau kartų per savaitę“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

83

8 22 2 3

Niekada 1 kartą per

mėnesį ir

rečiau

2 - 4 kartus per

mėnesį

2 - 3 kartus per

savaitę

4 ar daugiau

kartų per

savaitę

Neatsakė

3.10.10 paveikslas. Migdomųjų / raminamųjų vaistų vartojimo rodiklis (proc., N=401)


Didţioji dauguma respondentų per paskutinius šešis mėnesius nevartojo jokių

migdomųjų, raminamųjų vaistų (83 proc.). 8 proc. vartojo 1 kartą per mėnesį ar rečiau. 6 proc. per pastaruosius šešis mėnesius migdomuosius arba raminamuosius vaistus vartojo 2-4 kartus per mėnesį ar daţniau (ţr. 3.10.10 pav.).

Migdomuosius, raminamuosius vaistus per paskutinius 6 mėnesius daţniau vartojo moterys (Pearsono χ2 testo p=0,003).

Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, 14–29 m. amţiaus jaunimas labiausiai paplitusiais ţalingais įpročiais tarp bendraamţių laiko: alkoholio vartojimą („alkoholio vartojimas“, „alkoholizmas“, „alkoholio

vartojimas“, „gėrimas“, „mano bendraamţiai vartoja alkoholį“, „labai daug vartoja alkoholį“, „per didelis alkoholio vartojimas“)

tabako gaminių vartojimą („rūkymas“, „mano bendraamţiai rūko“, „rūkymas“, „nemaţai rūko“, „cigaretės“, „rūkymas“)

psichotropinių medţiagų vartojimą („narkotinių medţiagų vartojimas“, „narkotikai“)

nesaikingą laiko leidimą prie kompiuterio („priklausomybė nuo kompiuterio“, „kompiuteriai“, „nesaikingas laiko leidimas prie kompiuterio“).

14–18 m. amţiaus jaunuoliai smarkiai įsišaknijusią ţalingų įpročių problemą, siūlo spręsti: bendravimu, pamokymu ir įsitraukimu į įdomias veiklas („bendraučiau su

jais, ir įkalbinėčiau dalyvauti kur nors“, „paskaitos apie rūkymo, alkoholio ţalą, įvairios akcijos“, „daugiau prevencinės reklamos, tam tikros paskaitos jaunimui“)

grieţta įstatymų laikymosi kontrole („įstatymų reikia laikytis visiems, stebėčiau kaip jie vykdomi“, „grieţtinti reikia įstatymus“)

draudimais ir bausmėmis („uţdrausčiau rūkyti viešose vietose, bausčiau viešai rūkančius nepilnamečius, imčiausi priemonių prieš nepilnamečių rūkymą pamokų metu“, „alkoholis būtų parduodamas nuo 21 metų“, „uţdrausčiau rūkyti nepilnamečiams“, „neparduočiau alkoholio iki 25 metų“)

nuolatiniu stebėjimu („sustiprinčiau stebėjimą mokyklos teritorijose, kad jaunuoliai neugdytų ţalingų įpročių“).

Vyresnio amţiaus tiriamieji (19–29 m.) problemą siūlo spręsti ir šiais būdais: organizuoti jaunimui įdomią veiklą („daţnai vartodami alkoholį, rūkydami,

susipaţįsta kompanijos su kitais ţmonėmis, plečiasi paţįstamų ratas, siūlyčiau organizuoti kitokias veiklas, kurios parodytų, kad susipaţinti ir bendrauti galima ir kitaip“, „uţimtumo skatinimas“)

skatinti jaunuolius pačius vykdyti prevencines akcijas („įtraukčiau jaunimą į veiklą, kurioje jie patys reklamuotų, jog ţalingi įpročiai yra blogai“)

informuoti visuomenę ir šeimas apie ţalingus įpročius turinčius jaunuolius („viešinti jaunuolių vardus, pavardes, gyvenamąją vietą, bendrauti su jų tėvais, informuoti visus artimus ţmones“).

33..1111.. MMiittyybbaa iirr ppooiillssiiss

Ši rodiklių grupė sudaryta iš fizinės savijautos, subjektyvaus sveikatos būklės vertinimo, miego trukmės, sveikos gyvensenos rodiklių.


Kūno masės indekso rodiklis (KMI). Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad vis daţniau jaunos merginos suserga valgymo sutrikimais, nervine anoreksija ar bulimija. Todėl į klausimyną buvo įtraukti klausimai apie kūno svorį ir ūgį, kuriais siekiama nustatyti kūno masės indeksą. Šis indeksas leidţia nustatyti, ar svoris atitinka ūgį, yra per maţas ar per didelis. Kūno masės indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: kūno masė / ūgis2 (pastaba: čia kūno masė matuojama kilogramais, o ūgis – metrais). Merginos skirstomos į tris intervalus pagal KMI: iki 18,5 – maţo svorio, 18,5-24 – normalaus svorio, virš 24 – turinčios viršsvorio.

3.11.1 paveikslas. Merginų kūno masės indekso rodiklis (proc., N=194)

Vidutinis merginų kūno masės indeksas – 22,1. Šis rodiklis patenka į normalaus

svorio kategoriją. Daugumos apklaustų merginų (77 proc.) kūno masės indeksas yra normalus. 11

proc. tiriamųjų turi viršsvorio, 11 proc. yra per maţo svorio (ţr. 3.11.1 pav.). Svorio maţinimo rodikliai yra du: kūno svorį maţinančių papildų vartojimas ir

dietų laikymasis. Jie matuojami keturių rangų skalėmis nuo „ne (nevartoja / nesilaiko) ir neplanuoja“ iki „taip (vartoja / laikosi), reguliariai“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.


91

77

4

8

2

10

1

3

2

3

Vartoja kūno svorį

maţinančius maisto

papildus

Laikosi dietų

stengiantis maţinti

svorį

Ne ir neplanuoja Ne, bet planuoja Taip, yra tekę kartą

Taip, reguliariai Neţino, neatsakė

3.11.2 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal svorio maţinimo rodiklius (proc., N=401)

Tyrimo duomenimis, dauguma respondentų neplanuoja vartoti kūno svorį

maţinančių maisto papildų (91 proc.) bei neketina laikytis dietų (77 proc.). 7 proc. apklaustųjų teigia planuojantys, bent kartą vartoję arba reguliariai vartojantys svorį maţinančius maisto papildus. 21 proc. planuoja, yra bent kartą laikęsi arba reguliariai laikosi svorį maţinančių dietų (ţr. 3.11.2 pav.).

Nustatyta silpna statistiškai reikšminga neigiama koreliacija tarp kūno svorį maţinančių maisto papildų vartojimo ir sportavimo daţnumo (Spearmano ρ=-0,159, p=0,001). Tai reiškia, kad laikytis dietų stengiantis maţinti svorį labiau linkę tie apklaustieji, kurie maţiau sportuoja. Taip pat nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp kūno svorį maţinančių maisto papildų vartojimo ir dietų laikymosi siekiant maţinti kūno svorį (Spearmano ρ=0,523, p<0,001). Tai reiškia, kad apsisprendusieji maţinti kūno svorį tai daro tiek laikydamiesi dietų, tiek vartodami kūno masę maţinančius preparatus. Dietų stengiantis numesti svorio daţniau laikosi moterys (Pearsono χ2 testo p<0,001).

Gerų / teisingų / sveikų valgymo įpročių rodiklis – tai suminis rodiklis,

matuojamas 8 indikatoriais, apie valgymo įpročius. Kiekvienas indikatorius vertinamas keturių rangų skale, tiriamųjų prašoma nurodyti, kiek kartų per savaitę pastarąjį mėnesį jie valgė pusryčius, vakarienę, vartojo „sveikus“ ir „nesveikus“ produktus. Suminis gerų / teisingų / sveikų valgymo įpročių rodiklis, kurio reikšmės kinta nuo 8 iki 32: 8 reiškia blogus / neteisingus / nesveikus, o 32 – gerus / teisingus / sveikus valgymo įpročius, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo geresni valgymo įpročiai. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: blogus (nuo 8 iki 16), vidutiniškus (nuo 17 iki 24) ir gerus (nuo 25 iki 32) valgymo įpročius turintieji.


3.11.3 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gerų / teisingų / sveikų valgymo įpročių


Gerų / teisingų / sveikų valgymo įpročių rodiklio vidutinė reikšmė – 22,8. Tai reiškia,

kad Anykščių rajono jaunuoliams būdingi vidutiniški sveikos mitybos įpročiai. 63 proc. apklaustųjų pasiţymi vidutiniškais sveikos mitybos įpročiais. 34 proc.

tyrimo dalyvių valgymo įpročiai geri. 3 proc. – blogi (ţr. 3.11.3 pav.). Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, 14–29 m. amţiaus jaunuoliai prastą

bendraamţių maitinimąsi sieja su: didţiausio dėmesio teikimu skoninėms savybėms („nes visa, kas nesveika,

yra skaniausia”, „nes jiems nesveikas maistas labai skanus”, „nes daţniausiai greitas maistas yra skanus”, „nepilnavertis maistas pateikiamas labai viliojančiai”)

greito maisto populiarumu („blogai maitinasi, nes dabar vis labiau ir labiau populiarėja greitas maistas”, „didelis pasirinkimas nesveiko maisto”)

atsainiu poţiūriu į savo sveikatą („jie nesirūpina jo (greito maisto) ţalingumu organizmui, taip pat bendraamţiai beveik neturi sveikatos problemų, todėl savo sveikata nesirūpina”, „nes nesupranta organizmui daromos ţalos”)

maţu suaugusiųjų dėmesio vaikų mitybos įpročiams skyrimu („neţino kaip, o tėvai skuba, neturi laiko aiškinti, mokykloje supaţindina, bet laikytis mitybos įpročių, niekas nesilaiko”).

Vyresni tyrimo dalyviai (19–29 m.), be jau minėtų prieţasčių, papildomai įţvelgia šias prasto maitinimosi prieţastis Anykščių rajone: didelę reklamos įtaką („neigiamą įtaką daro nesveiko maisto reklama”) įtemptą gyvenimo ritmą („dėl įtampos ir streso”) laiko stoką („nes turi labai daug veiklos ir maistui nebeskiria tiek dėmesio, tiesiog

nėra laiko”) lėšų stygių („viskas remiasi į pinigus”, „kaip kas gali, taip tas maitinasi”) per didelę pasiūlą („nes per didelis pasirinkimas nesveiko maisto“, „parduotuvėse

ir prekybos vietose per daug pusgaminių”).


Miego rodiklis – matuojamas valandomis, skirtomis vidutiniškai per parą miegui pastarąjį mėnesį, matuojamas 6 rangų skale, kuri kinta nuo „maţiau nei 6 val.“ iki „daugiau nei 9 val.“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

614

33 31

10 6 1

Maţiau nei 6

val.

6 val. 7 val. 8 val. 9 val. Daugiau nei

9 val.

Neatsakė

3.11.4 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal miego rodiklį (proc., N=401)

33 proc. tyrimo dalyvių per pastarąjį mėnesį miegojo po 7 val. per parą. 31 proc.

miegojo po 8 val. 20 proc. po 6 ar maţiau valandų. 16 proc. – 9 val. ar ilgiau (ţr. 3.11.4 pav.).

Nustatyta statistiškai reikšminga silpna neigiama koreliacija tarp miego rodiklio ir migdomųjų, raminamųjų vaistų vartojimo daţnio (Spearmano ρ=-0,169, p=0,001). Tai rodo, kad tie apklaustieji, kurie trumpiau miega, daţniau vartoja migdomuosius, raminamuosius vaistus.

Fizinis aktyvumas matuojamas dviem rodikliais. Pirmas - kiek kartų per savaitę

sportuoja, matuojamas keturių rangų skale nuo „niekada“ iki „kiekvieną dieną“. Antras - kiek vidutiniškai laiko vienu kartu sportuoja, šešių rangų skale nuo „nesportuoju“ iki „1,5 val. ir daugiau“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

33

19

33

131

Nė karto Vieną kartą Daugiau nei vieną

kartą

Kiekvieną dieną Neatsakė


3.11.5 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal fizinį aktyvumą kartais per savaitę (proc., N=401)

46 proc. respondentų sportuoja bent kelis kartus per savaitę. 19 proc. sportuoja

kartą per savaitę. 33 proc. - išvis nesportuoja (ţr. 3.11.5 pav.). Nustatyta, kad per savaitę sportui daugiau laiko skiria vyrai (Pearsono χ2 testo

p<0,001). Daţniau visai nesportuoja vyriausieji (24–29 m.) tyrimo dalyviai (Pearsono χ2

testo p=0,003).

816

2012 9

31

4

Iki 15 min. 15 - 30 min. 30 - 60 min. 1,5 val. 1,5 val. ir

daugiau

Nesportuoja

visai

Neatsakė

3.11.6 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal fizinį aktyvumą laiko trukme per dieną (proc., N=401)

Sportavimui per dieną skiriama trukmė yra įvairi: 24 proc. tam skiria iki

pusvalandţio, 20 proc. – 30-60 min., 21 proc. – 1,5 val. ar daugiau (ţr. 3.11.6 pav.). Nustatyta vidutinio stiprumo neigiama koreliacija tarp sportavimo daţnių per savaitę

ir per dieną (Spearmano ρ=-0,462, p<0,001). Tai rodo, kad tie, kurie sportuoja rečiau, tam vienu kartu skiria daugiau laiko. Daugiausiai laiko sportui per dieną skiria vyrai (Pearsono χ2 testo p<0,001) ir jauniausi apklaustieji (Pearsono χ2 testo p=0,001).

Fizinės savijautos rodiklis – tai suminis rodiklis, kurį sudaro 4 indikatoriai, apie

patiriamus skausmus ar fizinius nusiskundimus. Kiekvienas indikatorius matuojamas 4 rangų skale, tiriamųjų prašoma nurodyti, kaip daţnai per pastarąjį mėnesį jiems skaudėjo arba teko vartoti vaistus. Suminio fizinės sveikatos rodiklio reikšmės kinta nuo 4 iki 16: 4 reiškia blogą / silpną, o 16 – gerą fizinę sveikatą, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo geresnė fizinė sveikata. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: bloga (nuo 4 iki 7), vidutiniška (nuo 8 iki 12) ir gera (nuo 13 iki 16) fizinė sveikata.


3.11.7 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal fizinės savijautos rodiklį (proc., N=401)

Vidutinė fizinės savijautos rodiklio reikšmė – 13,0. Šis rodiklis patenka į geros fizinės

sveikatos kategoriją. 61 proc. tiriamųjų nustatytas geros savijautos rodiklis. 34 proc. pasiţymi vidutine

fizine savijauta. 5 proc. - būdinga bloga savijauta (ţr. 3.11.7 pav.). Nustatyta silpna teigiama koreliacija tarp sveikų valgymo įpročių ir fizinės savijautos

suminio rodiklio (Spearmano ρ=0,189, p<0,001). Tai reiškia, kad kuo sveikiau jauni ţmonės maitinasi, tuo geriau jie fiziškai jaučiasi. Gera fizine savijauta daţniau pasiţymi vyrai (Pearsono χ2 testo p=0,033) ir jauniausi (14–18 m.) apklaustieji (Pearsono χ2 testo

p=0,027). Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, 14–18 m. amţiaus jaunuoliai maţą

bendraamţių fizinį aktyvumą sieja su šiais aspektais: daţnu laisvalaikio leidimu prie kompiuterio ir televizoriaus („daţnai sėdi

prie kompiuterio, televizoriaus“, „laisvalaikį leidţiam priklausomai nuo kompiuterio“, „todėl, kad jie geriau sėdi prie kompiuterio, negu kad išeitų pasportuoti ar dar ką nors aktyvaus darytų“)

tinginyste („tingi eiti su draugais ką nors nuveikti lauke“). Vyresnio amţiaus apklaustieji (19–29 m.) maţą jaunuolių fizinį aktyvumą sieja su: atsainiu poţiūriu į kūno kultūros pamokas mokyklose („mokyklose

netinkamai organizuojamos fizinio pamokos“, „fizinio lavinimo pamokos neefektyvios“)

dėmesio sutelkimu į kitas veiklas („nes mūsų tai nedomina, jiems tiktai kompiuteris, baliukai kokie ir viskas“)

įpročiu laisvalaikį leisti prie kompiuterio („daug sėdi prie kompiuterio“, „nes didţiąją dalį savo laisvalaikio praleidţia prie kompiuterio“, „dėl kompiuterio ir interneto įtakos“, „namuose sėdėjimas prie kompiuterio, skatina didţiąją laiko dalį praleisti prie kompiuterio, todėl fizinis aktyvumas sumaţėja“)

šeimyninėmis pareigomis („šeima atima daug laiko“). Vis dėlto, bemaţ pusė 14–18 m. amţiaus jaunuolių ir vienas vyresnio amţiaus

apklaustasis patikino, kad jų amţiaus asmenys yra pakankamai fiziškai aktyvūs („beveik visi bendraamţiai sportuoja po pamokų, vaikinai ţaidţia krepšinį, lanko plaukimo


treniruotes, merginos lanko įvairius šokių kolektyvus“, „pastaruoju metu mano amţiaus jaunuoliai yra pakankamai fiziškai aktyvūs, jie uţsiima įvairiais sportais“, „mano nuomone jie normalūs, aktyvūs“, „mano amţiaus jaunuoliai yra fiziškai aktyvūs“, „manau, kad jie aktyvūs“, „mano aplinkos labai aktyvūs“).

33..1122.. PPssiicchhoollooggiinnėė ssaavviijjaauuttaa Šios grupės rodiklius sudaro psichologinės savijautos, savęs vertinimo ir problemų

įveikimo rodikliai. Psichinės savijautos suminis rodiklis - tai suminis rodiklis, kurį sudaro 8

indikatoriai, apie įvairius emocinius, psichinius nusiskundimus. Kiekvienas indikatorius matuojamas 4 rangų skale, tiriamųjų prašoma nurodyti, kaip daţnai per pastarąjį mėnesį juos kankino nerimas, nemiga, liūdesys ir pan. Suminio psichinės sveikatos rodiklio reikšmės kinta nuo 8 iki 32: 8 reiškia blogą / silpną, o 32 – gerą psichinę sveikatą, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo geresnė psichinė sveikata. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: bloga (nuo 8 iki 16), vidutiniška (nuo 17 iki 24) ir gera (nuo 25 iki 32) psichinė sveikata.

3.12.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal psichinės savijautos suminį rodiklį (proc., N=401)

Vidutinė psichinės savijautos suminio rodiklio reikšmė – 24,6; reiškianti vidutinę

psichinę Anykščių rajono jaunuolių savijautą. 53 proc. moksleivių pasiţymi gera psichine sveikata. 38 proc. per pastarąjį mėnesį

susidūrė su juos kankinančiu nerimu, nemiga ar liūdesiu. 9 proc. pasiţymi bloga psichine savijauta (ţr. 3.12.1 pav.).

Nustatyta silpna teigiama koreliacija tarp psichinės savijautos ir sveikų valgymo įpročių rodiklių (Spearmano ρ=0,239, p<0,001). Tai reiškia, kad kuo sveikiau jaunimas maitinasi, tuo geresnė jo psichinė savijauta. Taip pat nustatyta stipri teigiama koreliacija


tarp fizinės ir psichinės savijautos rodiklių (Spearmano ρ=0,530, p<0,001). Tai rodo, kad tie, kurie geriau jaučiasi fiziškai, taip pat geriau jaučiasi ir psichiškai. Gera psichine savijauta daţniau pasiţymi vyrai (Pearsono χ2 testo p=0,012).

Kokybinio tyrimo dalyviai (14–18 m.) teigia, kad gerai psichologinei savijautai uţtikrinti reikalingi: bendravimas („skatinti daugiau bendrauti“, „skatinti bendravimą su

bendraamţiais“, „daugiau susirinkimų, daugiau susitikti ir bendrauti“, „jiems reikia

draugų, su kuriais galėtų kalbėtis apie savo bėdas“)

psichologo konsultacijos („vaikus, kurie tyčiojasi iš karto siųsti pasišnekėti su

psichologu“, „kad koks psichologas su visais kartą per mėnesį pakalbėtų, aptartų

problemas“, „reikia nemokamų psichologų konsultacijų“)

pasitikėjimo savimi didinimas („reikia pasitikėti savimi“, „kelti savivertę, ugdyti

pasitikėjimą savimi“)

geranoriška aplinka („reikia aplinkos draugiškos“, „aplinkoje, kurioje jie gyvena

ar mokosi, turi būti geranoriškumo dvasia“, „nesityčioti“, „vykdyti daugiau

prevencinių veiklų patyčių tema“).

19–29 metų amţiaus jaunuoliai pabrėţia savirealizacijos svarbą („turėti galimybę save realizuoti“, „leisti jiems save realizuoti“, „sudaryti galimybes savirealizacijai“). Dar šios grupės atstovai teigia, kad gerą psichologinę savijautą gali uţtikrinti: jausmas, jog esi reikalingas („jaustis reikalingu“) bei galimybė uţsiimti mėgiama veikla („reikėtų susirasti patinkantį darbą arba imtis įdomios veiklos“).

Sveikatos būklės subjektyvus rodiklis matuojamas 4 rangų skale, kuri kinta

nuo „jaučiatės labai gerai, su sveikata problemų neturite“ iki „turite negalią“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

49

35

11

2

2

2

Jaučiasi labai gerai, su sveikata problemų

neturi

Turi trumpalaikių sveikatos sutrikimų

Turi pasikartojančių sveikatos sutrikimų

Turi negalią

Kita

Neatsakė

3.12.2 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sveikatos būklės subjektyvų rodiklį (proc.,

N=401)

Beveik pusė (49 proc.) tiriamųjų jaučiasi labai gerai, sveikatos problemų neturi. 35

proc. būdingi trumpalaikiai sveikatos sutrikimai. 11 proc. apklaustųjų teigė turintys pasikartojančių sveikatos sutrikimų, 2 proc. – negalią (ţr. 3.12.2 pav.)


Labai gerai jaučiasi ir problemų su sveikata daţniau neturi vyrai (Pearsono χ2 testo p=0,005) ir jauniausi (14–18 m.) apklaustieji (Pearsono χ2 testo p=0,043).

Savęs vertinimo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 10 indikatorių,

išreiškiančių tiriamųjų suvokimus apie save, savo vertę, pasitenkinimą savimi ir pan. Kiekvienas indikatorius vertinamas keturių rangų skale, tiriamųjų prašoma nurodyti, ar jie sutinka su juos apibūdinančiais teiginiais. Suminio savęs vertinimo rodiklio reikšmės kinta nuo 10 iki 40: 10 reiškia ţemą, o 40 – aukštą savivertę, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnė savivertė. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemas (nuo 10 iki 20), vidutinis (nuo 21 iki 30) ir aukštas (nuo 31 iki 40) savęs vertinimas.

35

3

62

1

Aukštas Vidutinis Ţemas N/N

3.12.3 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal savęs vertinimo rodiklį (proc., N=401)

Savęs vertinimo rodiklio vidutinė reikšmė – 29,0. Tai parodo, kad Anykščių rajono

jaunimo savęs vertinimo rodiklis yra vidutinis. 62 proc. apklausos dalyvių buvo priskirti vidutinio savęs vertinimo kategorijai. 35

proc. pasiţymėjo aukštu pasitikėjimo savimi balu. 3 proc. tiriamųjų nustatytas ţemas savęs vertinimo rodiklis (ţr. 3.12.3 pav.).

Nustatytos statistiškai reikšmingos savęs vertinimo rodiklio silpnos teigiamos koreliacijos su gerų teisingų / sveikų valgymo įpročių (Spearmano ρ=0,165, p=0,001) ir fizinės sveikatos (Spearmano ρ=0,265, p<0,001) rodikliais bei vidutinio stiprumo teigiama koreliacija su psichinės (Spearmano ρ=0,342, p<0,001) sveikatos suminiu rodikliu. Tai reiškia, kad kuo geresnė jaunų ţmonių fizinė ir psichinė sveikata bei valgymo įpročiai, tuo geriau jie linkę save vertinti.

Kokybinio tyrimo dalyviai (14–29 m.), prastą bendraamţių poţiūrį į save aiškina: pasitikėjimo savimi trūkumu („didelis nepasitikėjimas“, „nepasitiki savimi“,

„jiems trūksta pasitikėjimo savimi“, „gal nepasitiki savimi“, „nes nepasitiki savimi“,

„kad yra nepasitikėjimas savimi“)

kitų idealizavimu („dėl per didelio ţvaigţdţių ir įţymybių išaukštinimo“, „nes jie

mato tik kitus“, „įvairūs filmuose rodomi tobuli ţmonės verčia tave manyti, kad esi

nevykėlis“)

14–18 metų amţiaus jaunuoliai pastebi, kad prastą poţiūrį į save dar lemia: patyčios („jaunuolių prastas poţiūris į save daţniausiai išsivysto dėl patyčių“)


palaikymo trūkumas („nesulaukia palaikymo iš kitų“, „o jei dar nėra palaikymo iš

kitų“)

19–29 metų amţiaus apklaustųjų grupės taip pat minimi: savirealizacijos stoka („savirealizacijos stoka sukelia nepilnavertiškumo jausmą“,

„nepilnavertiškumas atsiranda neturint galimybės, kur savęs realizuoti. Ima

depresija“)

įtampa („dėl didelės įtampos“)

aplinkinių įtaka („gal dėl draugų poţiūrio į tave“, „visuomenės įtaka“)

finansinis nepriteklius („dėl maţai uţdirbamų pinigų“)

Tiriamieji savo bendraamţiams pataria: pasitikėti savimi („stengtis labiau pasitikėti savimi“, „daugiau savimi pasitikėti“,

„daugiau pasitikėjimo“, „daugiau pasitikėti savimi“)

būti aktyviais („būti aktyvistais, jie turi ţinoti, kad turi visas galimybės veikti,

tobulėti bei reikšti savo idėjas“, „būti iniciatyviems“)

būti pozityviais („imti savyje ieškoti pliusų“, „daugiau skaityti pozityvios filosofijos

knygų“, „daugiau šypsotis“, „patarčiau pagalvoti, ką gero jie yra padarę dėl savo

artimųjų, draugų, aplinkinių,visuomenės ir įvertinti save“)

ieškoti sričių savirealizacijai („stengtis atrasti mėgstamus uţsiėmimus ir

prisiminti, jog kiekvienas ţmogus turi sritį, kurioje jam sekasi“, „ieškoti veiklų,

kuriose jaustųsi reikalingi ir naudingi“)

14–18 m. amţiaus jaunuolių nuomone, poţiūris į save pasikeistų, jeigu bendraamţiai: nebijotų išsiskirti iš kitų / pripaţintų savo trūkumus („maţiau dėmesio

kreipti į aplinkinių nuomonę“, „nebijoti pripaţinti savo trūkumų, nebijoti būti

individualiais, laisvai reikšti savo mintis, plaukti prieš srovę“, „kiekvienas ţmogus yra

skirtingas ir kiekvienas yra reikalingas, visi turi tiek pliusų, tiek minusų“)

daugiau bendrautų („daugiau bendrauti“)

19–29 metų amţiaus apklaustieji teigė, jog geresnių įsidarbinimo galimybių ieškojimas taip pat prisidėtų prie geresnio poţiūrio į save formavimo („ieškoti įsidarbinimo galimybių ne tik kaime, bet mieste arba uţsienyje“).

Šeimos narių socialinio palaikymo rodiklis – tai suminis rodiklis, matuojamas 7

indikatoriais, apie tam tikras palaikymą išreiškiančias patirtis iš šeimos narių, kurie rodo, kad tiriamasis gyvena jį palaikančioje, pripaţįstančioje, mylinčioje ir vertinančioje namų aplinkoje. Kiekvienas indikatorius vertinamas trijų rangų skale, tiriamieji prašomi nurodyti, kaip daţnai per paskutines 30 dienų jų šeimos nariai (globos namų darbuotojai) išvardytais būdais išreiškė palaikymą. Suminio socialinio palaikymo šeimoje rodiklio reikšmės kinta nuo 7 iki 21: 7 reiškia socialinio palaikymo šeimoje trūkumą, o 21 reiškia stipriai išreikštą socialinį palaikymą šeimoje, vadinasi, kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo daugiau socialinio palaikymo tiriamieji sulaukia iš šeimos narių. Balus galima suskirstyti į tokias grupes: ţemas ir labai ţemas (nuo 7 iki 12), vidutinis (nuo 13 iki 17) ir aukštas ar labai aukštas (nuo 18 iki 21) socialinis palaikymas šeimoje.


3.12.4 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimos narių socialinio palaikymo rodiklį

(proc., N=401)

Šeimos narių socialinio palaikymo rodiklio vidutinė reikšmė – 16,7. T.y. – vidutinis

šeimos narių / globėjų palaikymo rodiklis. Grupei, pasiţyminčiai aukštu / labai aukštu šeimos narių socialinio palaikymo lygiu,

priskirtini 47 proc. apklaustųjų, vidutinio palaikymo lygio grupei – 39 proc., ţemo ir labai ţemo palaikymo – 14 proc. (ţr. 3.12.4 pav.).

Nustatytos statistiškai reikšmingos šeimos narių socialinio palaikymo rodiklio silpnos teigiamos koreliacijos su sveikų valgymo įpročių rodikliu (Spearmano ρ=0,233, p<0,001) ir fizinės savijautos rodikliu (Spearmano ρ=0,119, p=0,020) bei vidutinio stiprumo teigiamos koreliacijos su psichinės savijautos (Spearmano ρ=0,300, p<0,001) ir savęs vertinimo (Spearmano ρ=0,321, p<0,001) rodikliais. Tai reiškia, kad kuo jaunimas susilaukia didesnio šeimos narių socialinio palaikymo, tuo geriau psichiškai ir fiziškai jaučiasi, sveikiau maitinasi bei save vertina.

Kokybinio tyrimo duomenimis, 19–29 metų amţiaus jaunuoliai šeimos darną sieja su:

nuoširdţiu bendravimu („kalbėjimas ir problemų sprendimas, kol dar jos neįsisenėjusios“, „kalbėtis“, „bendravimas“, „išklausyti“)

partnerių lygybe („nenoras uţgoţti kitą, lyderystės vieno asmens šeimoje

nebuvimas“)

pasitikėjimu („pasitikėjimas“, „pasitikėti“, „tarpusavio pasitikėjimas“)

pagarba („pagarba“, „pagarba vienas kitam“)

supratingumu („susikalbėjimas“, „supratingumas“, „tolerancija,<...>

supratingumas, mokėjimas atleisti, išklausyti, neteisti“, „abipusis supratimas“,

„suprasti“)

kantrybe („kantrybė“).


33..1133.. LLyyttiinnėė eellggsseennaa iirr ššeeiimmooss ppllaannaavviimmaass Šią grupę sudaro lytinės elgsenos rodikliai: lytiniai santykiai, kontracepcijos

naudojimas, lytinių partnerių skaičius ir pirmų santykių amţius, nuostatos į ikivedybinius lytinius santykius ir santuoką.

Pirmų lytinių santykių amţiaus rodiklis – metai, kada turėjo pirmus lytinius

santykius, atsakyti, jei tokius turėjo. Pateikiamas pirmų lytinių santykių amţiaus vidurkis bei pasiskirstymas pagal metus, kada turėjo pirmuosius lytinius santykius.

18

6 139

25 25

1 1 633

Iki 14 14 15 16 17 18 19 20 21 22 24 ir

daugiau

Neatsakė

3.13.1 paveikslas. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pirmų lytinių santykių amţiaus rodiklį (proc.,

N=223)

Lytinių santykių turėję nurodė 56 proc. respondentų. Vidutinis pirmų lytinių santykių

amţius – 16,9 metų. Dauguma respondentų lytinį gyvenimą pradėjo 16-18 metų (68 proc.). 15 proc.

respondentų lytinius santykius pradėjo jaunesni nei 16 metų, 12 proc. – nuo 19 metų ir vėliau (ţr. 3.13.1 pav.).

Turėję lytinių santykių daţniau nurodė vyrai (Pearsono χ2 testo p=0,013), vyriausi

(24–29 m.) apklaustieji (Pearsono χ2 testo p<0,001).

Naudojimasis kontraceptinėmis priemonėmis lytinių santykių metu,

matuojamas 5 rangų skale pagal daţnumą, nuo „visada“ iki „niekada“. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.


19 1816

7

35

4

Visada Daţniausiai Daţnai Retai Niekada Neatsakė

3.13.2 paveikslas. Naudojimasis kontraceptinėmis priemonėmis lytinių santykių metu (proc., N=223)

35 proc. kontraceptinėmis priemonėmis lytinių santykių metu naudojasi visada, 19

proc. – daţniausiai, 7 proc. – daţnai. 16 proc. respondentų nurodė, kad kontraceptinėmis priemonėmis naudojasi retai, 18 proc. – jomis išvis nesinaudoja (ţr. 3.13.2 pav.).

Kontraceptinių priemonių naudojimo prieţastys, pateikiamos 3 prieţastys ir

galimybė nurodyti kitą variantą, leidţiama pasirinkti vieną atsakymą. Pateikiamas tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

41

29

10

14

6

Apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų

ir nėštumo

Apsisaugoti nuo nėštumo

Apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų

Kita

Neatsakė

3.13.3 paveikslas. Kontraceptinių priemonių naudojimo prieţastys (proc., N=223)

Daţniausiai kontraceptinės priemonės naudojamos apsisaugoti nuo lytiniu keliu

plintančių ligų bei nėštumo (41 proc.). 29 proc. šias priemonės pasirenka tik tam, kad apsisaugotų nuo nėštumo. 10 proc. – tam, kad apsisaugotų nuo lytiniu keliu plintančių ligų (ţr. 3.13.3 pav.).

Lytinių partnerių skaičius ir pastovumas. Prašoma pasirinkti tinkamą variantą.

Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.


57

11

5

6

6

5

9

Vienas pastovus

Pastovaus neturiu

Turiu kelis ir

kaitalioju

Šiuo metu turiu keletą

Santykiai atsitiktiniai,

vienkartiniai

Lytinių santykių

neturiu

Neatsakė

3.13.4 paveikslas. Lytinių partnerių skaičius ir pastovumas (proc., N=223)

Didţioji dalis nurodė, kad turi vieną pastovų partnerį (57 proc.). 11 proc. teigė, kad

pastovaus partnerio neturi. 12 proc. šiuo metu turi kelis partnerius. Atsitiktinių, vienkartinių santykių pareiškė turintys 5 proc. apklaustųjų (ţr. 3.13.4 pav.).

Vieną pastovų lytinį partnerį daţniau turi moterys (Pearsono χ2 testo p<0,001) ir vyriausi (24–29 m.) apklaustieji (Pearsono χ2 testo p<0,001).

Didelė dalis kokybinio tyrimo dalyvių (14–29 m.) mano, jog informacijos apie lytinius santykius yra pakankamai („visko pakanka“, „informacijos netrūksta“, „informacijos apie lytinius santykius yra pakankamai“, „jos netrūksta“, „informacijos uţtenka“, „manau, kad mano amţiaus jaunuoliai gauna reikiamą informaciją“, „netrūksta“, „manau, kad tokios informacijos netrūksta“, „informacijos visur pilna, net neţinau, ką bereikėtų tobulinti“, „tai kad jos netrūksta“)

Vis dėlto, 14–18 metų amţiaus jaunuolių nuomone, informavimą apie lytinius santykius galima patobulinti: skiriant šiai temai daugiau biologijos pamokų („informacijos apie

apsisaugojimą lytinių santykių metu yra maţai, tam reikėtų skirti daugiau atskirų

biologijos pamokų“, „daugiau informacijos suteikti per biologijos pamokas“, „skirti

daugiau biologijos pamokų šiai temai“)

rengiant profiliuotas paskaitas („rengti paskaitas atskirai berniukams ir

mergaitėms“, „galbūt reikėtų pamokos skirtos tam“, „galima pravesti paskaitą“)

19–29 metų amţiaus jaunuolių buvo paprašyti įvardyti, kaip būtų galima patobulinti informavimą apie šeimos planavimą bei lytinius santykius. Jų nuomone, šis klausimas tūrėtų būti aptariamas:

mokykloje („daugiau apie tai kalbėti, rodyti, gal net mokyklose daţniau apie

tai kalbėti“, „mokyklose paskaitų“)

šeimoje („tėvų iniciatyva surengti šeimoje (supaţindinti) pasitarimus, nebijoti

atvirai kalbėti apie lytinį švietimą. Tėvams būti pavyzdţiu siekiant palaikyti gerus

santykius šeimoje“)

Vienas tyrimo dalyvis mano, kad reikėtų dalyti vaizdinę medţiagą („išdalinti filmukus, brošiūras“).


Nuostatos santuokos atţvilgiu, pateikiami keturi teiginiai apie tai, kada ir kodėl

reiktų susituokti. Pateikiamas procentinis tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasirinktus atsakymus.

44

28

18

3

3

5

Santuoka yra reikalinga, bet prieš tuokiantis

reikia pagyventi kartu

Santuoka yra būtina, jei pora nusprendė

gyventi kartu

Santuoka visiškai nereikalinga, norint gyventi

kartu nebūtina tuoktis

Santuoką verta registruoti tik turint

(laukiantis) vaikų

Kita

Neatsakė

3.13.5 paveikslas. Nuostatos santuokos atţvilgiu (proc., N=401)

44 proc. Anykščių rajono jaunuolių linkę manyti, kad santuoka yra reikalinga, bet

prieš tuokiantis reikia pagyventi kartu. 28 proc. mano, kad norint gyventi kartu, santuoka yra būtina. 18 proc. teigia, kad norint gyventi kartu santuoka visiškai nereikalinga, 3 proc. laikosi nuomonės, kad santuoka reikalinga tik turint (laukiantis) vaikų.

Kaimo vietovių gyventojai daţniau mano, kad santuoka yra būtina porai nusprendus gyventi kartu (Pearsono χ2 testo p=0,048).


44.. IIŠŠVVAADDOOSS IIRR RREEKKOOMMEENNDDAACCIIJJOOSS AANNYYKKŠŠČČIIŲŲ RRAAJJOONNOO

SSAAVVIIVVAALLDDYYBBEEII

Nemaţa dalis moksleivių (~36 proc.) pasiţymi tik vidutiniu pasitenkinimu mokykla

bei ribotais gebėjimais joje kontroliuoti įvykius ir įveikti kylančius sunkumus. Pastebėta, jog šie gebėjimai tiesiogiai susiję su bendra jaunimo psichine savijauta: kuo geresnė jaunuolių psichinė savijauta, tuo uţtikrinčiau jie jaučiasi mokykloje, susitvarko su uţduotimis ir labiau savimi pasitiki.

Rekomenduotina uţtikrinti kuo daugiau galimybių moksleiviams naudotis mokyklos

patalpomis ne tik pamokų metu, bet ir laisvu laiku. Šiuo metu daugelis turi galimybę naudotis mokyklos stadionu, tačiau sporto, aktų salės bei klasės / kabinetai po pamokų moksleiviams yra uţdari. Didesnės galimybės naudotis mokyklos patalpomis ne pamokų metu sudarytų geresnes sąlygas moksleivių integracijai į mokyklos ar klasės bendruomenę. Taip pat padėtų plėsti mokyklos vaidmenį jaunuolių sąmonėje: stiprėtų ne tik funkcinis, bet ir emocinis ryšys su mokymosi įstaiga. Atitinkamai, geresnė psichinė moksleivių savijauta uţtikrintų geresnius jų gebėjimus kontroliuoti įvykius ir susidoroti su problemomis.

*** Dauguma studijuojančių jaunuolių lengvai ar labai lengvai geba įveikti iškylančius

sunkumus. Nemaţa dalis (39 proc.) nurodė, jog aukštąją mokyklą rinkosi pagal jos prestiţą visuomenėje.

Daugiau nei pusė studijuojančio jaunimo turi darbą. Didţioji dalis teigia, jog jiems gerai sekasi derinti studijas ir darbą. Vis dėlto netiesioginių faktorių analizė rodo, jog net 39 proc. turi problemų derindami darbą su studijomis arba patenka į kategoriją tokioms problemoms atsirasti.

Studijų tęsimas uţsienyje yra daţniau suvokiamas kaip alternatyva studijų krypties keitimui Lietuvoje. Tai labiau aktualu sunkiau problemas aukštojoje mokykloje sprendţiantiems jaunuoliams.

Studijuojančių jaunuolių įsitraukimas į savivaldos procesus tik vidutinis, nors, kaip rodo tyrimo rezultatai, savivaldoje aktyviau dalyvaujantys jaunuoliai geriau sprendţia ir savo su studijomis susijusias problemas.

Rekomenduotina skatinti jaunimą studijuoti aukštosiose mokyklose iškart po

vidurinio išsilavinimo įgijimo – tuomet studijų procesas sklandesnis, jaunuoliai sėkmingiau sprendţia problemas nei vyresnio amţiaus studentai, kuriems tenka derinti studijas ir (daţnai) darbą bei šeimą.

*** Dauguma dirbančių savivaldybės jaunuolių yra samdomi darbuotojai, dirbantys visą

darbo dieną. Tik kas antras dirbantis jaunuolis dirba pagal specialybę. Tai lemia itin silpnas jaunuolių domėjimasis profesija. Tai būdinga tiek mokyklinio amţiaus respondentams, tiek studijuojantiems jaunuoliams, tiek dirbančiam jaunimui. Ši tendencija daro didelę įtaką tolesniam jaunuolių profesinės karjeros vystymuisi bei silpnina jų konkurencines galimybes


darbo rinkoje. Ketinimai keisti darbą taip pat susiję su darbo pobūdţiu – dirbantieji pagal specialybę maţiau linkę ieškotis kito darbo.

Daugumai dirbančiųjų darbdaviai sudaro sąlygas mokytis ir tobulėti, su problemomis darbe susidorojama lengvai.

Turintys darbą jaunuoliai darbo vietos keisti neketina. Dauguma ketina tęsti mokslus. Ketinantys keisti darbą kaip prieţastį daţniausiai įvardija maţą atlyginimą. Ketinantys išvykti į kitą miestą (daţniausiai didmiestį) tai daţniau motyvuoja didesnėmis galimybėmis pasirinkti darbą, svarstantys apie emigraciją – didesnėmis uţdarbio galimybėmis.

Nedirbantys daţniau nurodė nerandantys jokio darbo, o darbo ieškosi pirmiausia per darbo birţą.

Su verslumo politika susipaţinę 14 proc. jaunuolių. 8 proc. mano, kad Lietuvoje sudarytos sąlygos jauniems ţmonėms plėtoti savo verslą.

Rekomenduotina stiprinti jaunimo profesinį orientavimą visuose lygmenyse,

ypatingą dėmesį skiriant moksleiviams. Specialūs uţsiėmimai turėtų skatinti moksleivius paţinti savo pomėgius, patrauklias veiklos sritis, taip pat analizuoti ir atrasti savąsias kompetencijas. Tokio pobūdţio savianalizės pratimai / uţduotys / „ţaidimai“ turėtų būti papildomi bendra informacija apie konkrečias studijų galimybes Lietuvos aukštojo mokslo švietimo sistemoje bei jų pritaikymą profesinėje veikloje – šalies darbo rinkoje. Moksleivių supaţindinimas su konkrečiais sėkmingos karjeros pavyzdţiais taip pat skatintinas. Tuo tikslu mokyklose gali būti organizuojami susitikimai su profesinių aukštumų pasiekusiais buvusiais moksleiviais ar verslo (darbdavių) atstovais, galinčiais pateikti praktinių pavyzdţių apie domėjimosi specialybe svarbą.

*** Svarbiausi turiningą laisvalaikį ribojantys faktoriai – finansų trūkumas, didelis

mokslo krūvis bei laisvalaikio formų skurdus pasirinkimas. Nors dauguma jaunų ţmonių yra patenkinti savo laisvalaikiu, lėšos yra pagrindinis faktorius, ribojantis jų laisvalaikio realizavimo galimybes. Tai ypač aktualu vyresnio amţiaus jaunuoliams, turintiems daugiau išlaidų kitoms reikmėms (būstas, vaiko prieţiūra ir t.t.).

Kokybinio tyrimo metu taip pat akcentuota laisvalaikio praleidimo vietų stoka bei laiko trūkumas laisvalaikiui dėl didelio mokymosi ir darbo krūvio.

Dauguma jaunimo įvardintų problemų yra objektyvaus pobūdţio ir savivaldybės

tiesioginės galimybės jas pakeisti yra ribotos. Rekomenduotina remti NVO rengiant paraiškas jaunimo uţimtumo projektams finansuoti, išnaudoti NVO kūrybinį potencialą siekiant maksimalios nevyriausybininkų kūrybinio potencialo ir savivaldybės finansinio palaikymo efektyvumo bei sinergijos.

Taip pat rekomenduotina sudaryti sąlygas nemokamiems renginiams jaunimui organizuoti. Savivaldybėje veikiančios su jaunimu dirbančios organizacijos gali kviesti jaunuosius menininkus, saviveiklininkus nemokamai naudotis organizacijos patalpomis (ar lauko erdve) savo renginiams, pristatymams ar kitokiai meninei veiklai. Tokiu būdu būtų skatinamas tiek jaunimo iniciatyvumas, kūrybinė veikla, savirealizacija, tiek sudaromos sąlygos jų bendraamţiams nemokamai leisti laisvalaikį, paţinti įvairesnes laisvalaikio leidimo formas. Ši sintezė gali būti skatinama organizuojant simbolinius įdomiausios jaunimo laisvalaikio formos konkursus ar rinkimus.


*** Jaunimo santykiai su draugais labiau apibrėţiami kiekybiniais, o ne kokybiniais

parametrais – jaunuoliai turi daug draugų (du ir daugiau artimų draugų), lengvai mezga naujas paţintis, tačiau tik 30 proc. jaunuolių gali pasigirti aukšta santykių su draugais kokybe. Vidutinė ar ţema santykių su draugais kokybė itin būdinga jaunesnio amţiaus (14-18 m.) jaunuoliams.

Rekomenduotina atkreipti su jaunimu dirbančių psichologų, socialinių darbuotojų

dėmesį į rizikos grupę – 14–18 metų jaunuoliai, neturintys tvirto socialinio palaikymo šeimoje (asocialios šeimos, emigravę tėvai ir pan.). Šie jaunuoliai gali būti itin lengvai socialiai ir psichologiškai paţeidţiami.

*** Nors daugumos jaunuolių kaimynystė yra saugi, rizikingoje ar pavojingoje aplinkoje

gyvena net 37 proc. apklaustųjų, o pusės respondentų pasitenkinimo kaimynyste rodiklis vidutinis.

Kokybinio tyrimo duomenys rodo, jog gyvenamojoje aplinkoje pasigendama uţimtumo galimybių, saugumo, labiau išplėtotos infrastruktūros, skundţiamasi dideliu nusikalstamumu.

*** Dauguma jaunuolių gyvena su tėvais ar savo šeima / partneriu. Būstą nuomojasi 11

proc. jaunų savivaldybės gyventojų, 6 proc. turi nuosavą būstą. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra tėvų parama bei uţdarbis. 40 proc. apklaustųjų

pajamos neviršija 500 litų per mėnesį. Įdomu tai, kad kokybiniame tyrime jaunuoliai kalbėdami apie gyvenimo sąlygų kokybės supratimą, nepervertino finansinės gerovės – tiek pat svarbu geri santykiai su kitais asmenimis, galimybė dirbti.

*** Tyrime dalyvavę jaunuoliai pasiţymi itin silpnu pilietiniu aktyvumu. Tai atsispindi

tiek iš maţo domėjimosi politika, tiek iš neaktyvaus dalyvavimo įvairiose pilietinėse ar savanoriškose akcijose, nevyriausybinių organizacijų veikloje.

9 proc. dalyvauja NVO veikloje, 7 proc. priklauso neformaliai grupei ar stiliui. Nors įsitraukimas nėra didelis, apskritai jaunų ţmonių nuostatos politinio – pilietinio - socialinio aktyvumo atţvilgiu yra gana pozityvios – jaunimas jaučiasi laisvas pilietiškai, palankiai vertina ţmones, dalyvaujančius visuomeninėje veikloje.

Silpną jaunimo pilietinį aktyvumą iš esmės lemia tai, jų aplinka taip pat pasiţymi

pasyvumu. Apskritai jaunuoliai neigiamos nuostatos dėl dalyvavimo pilietinėse veiklose neturi, tačiau stokoja iniciatyvos. Todėl jaunimas pirmiausia turi būti skatinimas iš šalies, t.y. per įvairaus profilio jaunimo organizacijas, nevyriausybines organizacijas ar savivaldos organus. Tai gali būti atliekama per neformalias jaunimo saviveiklos grupes, kviečiant jas plačiau komunikuoti savo veiklą (nebūti „uţdaru draugų klubu“) bei atlikti konkrečius


savanorystės projektus įtraukiant savivaldybės bendruomenę. Tokio tipo projektus rekomenduotina vykdyti ir mokyklose, siekiant diegti pilietiškumo nuostatų vystymą kuo jaunesniame amţiuje. Įvairūs konkursai tarp mokyklų, orientuoti į savanorystę (pvz., didţiausio aplinkos ploto sutvarkymas, daugiausia labdaros surinkimas), gali duoti teigiamą rezultatą.

*** 74 proc. jaunuolių kasdien naudojasi internetu. Dar 24 proc. tai daro bent kartą per

savaitę. Rekomenduojama išnaudoti internetą kaip svarbiausią komunikacinį kanalą regiono

jaunimo politikos formavime bei kasdieninių iššūkių ir problemų sprendime. *** Tyrimo duomenys rodo, jog alkoholio vartojimas yra labiausiai paplitęs ţalingas

jaunų ţmonių įprotis. Kokybinio tyrimo dalyviai alkoholizmą taip pat įvardija kaip vieną didţiausių bendraamţių problemų. Vis dėlto tyrimo metu nustatytos alkoholio vartojimo grėsmės tikslinei grupei yra sąlyginės, nes tyrimo išeities taškas buvo paties respondento sąmoningas savęs vertinimas.

Daţniau alkoholį vartojantys ir didesnę priklausomybę nuo jo turintys jaunuoliai daţniau linkę ir į kitus ţalingus įpročius – rūkymą bei narkotikus. Tai rodo, jog narkotikai ir rūkalai vartojami ne kaip alternatyva alkoholiui, bet kaip papildymas. Tam tikros patirties su narkotikais ar noro juos išbandyti turi 13 proc. respondentų. Visgi daugumos (84 proc.) jaunuolių poţiūris į narkotikus vienareikšmiškai neigiamas. 35 proc. jaunuolių reguliariai rūko. Šis rodiklis yra artimas bendram rūkymo paplitimui visuomenėje.

Įvairūs lošimai tarp jaunuolių nėra paplitę (išskyrus loterijas). Raminamuosius vaistus yra vartoję 14 proc. apklaustųjų, daţniau moterys. Kokybinio tyrimo metu išryškėja aiški paties jaunimo atstovų pozicija: siekiant

apsaugoti nepilnamečius būtina grieţčiau kontroliuoti alkoholio, narkotikų ir rūkalų prieinamumą. Akcentuojamas ne tik formalus draudimas (pvz., prekybos cigaretėmis ar naktinės alkoholio prekybos), bet ir šių draudimų laikymosi kontrolė. Tam rekomenduotini atsitiktiniai policijos pareigūnų reidai jaunimo pasilinksminimo vietose, atokesniuose prekybos taškuose, kur paprastai jaunimas daţnai nevarţomai nusiperka kvaišalų.

Taip pat rekomenduotina taikyti kitus tyrimo metodus realiam alkoholio ţalos masto ir poveikio savivaldybės jaunimui įvertinimui. Tyrimas leidţia daryti prielaidą, kad narkotikų paplitimas savivaldybėje yra lokalizuotas konkrečiose grupėse.

*** Daugumos merginų KMI yra normalus (šis rodiklis skaičiuotas tik merginoms).

Turinčių viršsvorį dalis yra artima turinčių per maţą svorį, tad objektyvių prieţasčių nuogąstauti dėl jaunimo viršsvorio nėra. Dietų bent retkarčiais laikosi 13 proc. jaunuolių (daţniau merginos).


Kalbant apie maitinimosi įpročius, sveikumo prasme jie vertintini kaip vidutiniški. Pagrindinės to prieţastys – teikiamas prioritetas maisto skoniui, o ne kokybei, atsainus poţiūris į mitybą bei nepakankamas suaugusiųjų dėmesys vaikų mitybai.

Rekomenduotina organizuoti / remti NVO iniciatyvas nukreiptas į sveiko ir aktyvaus

gyvenimo būdo propagavimą vyresnėje jaunimo grupėje bei tarp moterų. *** Gera fizine ir psichine savijauta pasiţymi vos apie 50-60 proc. apklaustų jaunuolių.

Atitinkamai dauguma save vertina tik vidutiniškai. Šie rodikliai siejasi ne tik tarpusavyje, t.y. geriau besijaučiantys fiziškai taip pat pasiţymi ir geresne psichine sveikata, ir geriau save vertina, bet ir su konkrečiais elgsenos įpročiais. Pirmiausia – su mitybos įpročiais. Kuo sveikesnė jaunuolio mityba, tuo geriau jis jaučiasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir apskritai yra labiau savimi patenkintas.

Fizinės ir psichinės jaunuolių savijautos gerinimas turi prasidėti nuo sveikos

gyvensenos įpročių ugdymo ir sąlygų šiems įpročiams realizuoti sudarymo. Pastebima, jog fizinis pasyvumas ima formuotis paauglystėje, kuomet jaunuoliai ima aktyviau naudotis kompiuteriu, įsitraukia į bendravimą internetu, kompiuterinius ţaidimus. Be to, atsiranda papildomi trukdţiai – rūkymo problemos, noras daugiau laiko praleisti su draugais. Šiame tarpsnyje sportą ima keisti laiko leidimas prie kompiuterio ar susibūrimai, pasilinksminimai su bendraamţiais. Ilgainiui dingsta sportavimo įgūdţiai, jaunuoliams nelieka įpročio būti fiziškai aktyviems ir vėlesniame amţiuje. Siekiant išvengti fizinio aktyvumo sumaţėjimo, rekomenduotina uţtikrinti sąlygas mokiniams sportuoti po pamokų (mokyklos salėje ar stadione). Taip pat būtina skatinti sporto uţsiėmimų, būrelių organizavimą mokyklose. Sporto renginių organizavimas, sudarant sąlygas visiems išbandyti jėgas ir įrodyti savo fizinį parengtumą, taip pat gali motyvuoti jaunimą rinktis fiziškai aktyvų laisvalaikį.

*** Lytinis jaunuolių išprusimas vertintinas vidutiniškai – 34 proc. retai arba niekada

nenaudoja apsaugos priemonių. Priemonės naudojamos apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų bei neplanuoto nėštumo. Dauguma jaunų ţmonių turi vieną pastovų lytinį partnerį.

Anykščių jaunimo poţiūris į šeimą gana tradicinis – santuoka reikalinga, tačiau daugelis daro išlygų dėl „priešsantuokinio“ pagyvenimo kartu.

Informacijos lytinio švietimo klausimais pasigenda jaunesni (14–18 m.) kokybinio tyrimo dalyviai. Jie itin akcentuoja lytinio švietimo pamokų trūkumą (daugiau dėmesio šiai temai skiriant biologijos pamokų metu) bei šios temos dėstymo profiliavimą (supaţindinti atskirai vaikinus ir merginas). Vyresnių jaunuolių nuomone, šiai temai reikėtų daugiau dėmesio skirti tiek mokykloje, tiek šeimoje.

Lytinio švietimo priemonės turi būti orientuotos į mokyklinio amţiaus jaunuolius. Be

švietimo mokykloje ar specialių renginių lytinių santykių tema, rekomenduotina uţtikrinti galimybę jaunuoliams patiems susipaţinti su patikima informacija. Tuo tikslu mokykloje gali būti dalinamos knygelės ar lankstinukai su svarbiausia informacija apie lytinius santykius. Atsiţvelgiant į tai, jog jaunuoliai yra itin intensyvūs interneto vartotojai,


atitinkama informacija turi būti prieinama ir internete. Tam geriausia būtų sukurti specialią interneto svetainę jaunimui lytinių santykių tema, kur jaunuoliams būtų galimybė ne tik pasiskaityti informacijos ar perţiūrėti vaizdinę medţiagą, bet ir anonimiškai diskutuoti tarpusavyje bei sulaukti profesionalų (medikų, psichologų) komandos atsakymų į rūpimus klausimus.

Documents

Apie projektą - ANYKŠČIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ...ijpp.lt/file/Ataskaita___Anyksciai_.pdfAnykščių rajono savivaldybės jaunimo problematikos tyrimas, 2011 6 2..44. yTTyrriimmoo