KEL

ION

Ė SU

BER

NA

RD

INA

I.LT

20

15 m

. N

r. I (

29)

su Bernardinai.lt

2015 m. Nr. I (29)

Dovanoti pasauliui viltį ir šviesą

Meilės kvapas. Kunigas Juozas Zdebskis

Blogo dvasininko išpažintis

G. K. Chesterton. Apie turto garbinimą

Maironio g. 10, LT-01124, Vilnius • Tel. 8~5 231 3009 • Faks. 8~5 278 4991 • El. paštas zurnalas@bernardinai.lt

2% – PAR A M A NE AT VĖRUS PINIGINĖ S

A č i ū , k a d e s a t e k a r t u !

Primename, kad pagal LR Paramos ir labdaros Įstatymą galite teikti paramą neatvėrę piniginės. Kiekvienas Lietuvos pilietis iki 2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali paskirti pasirinktai organizacijai.

Skirkite šią paramą VšĮ „Bernardinai.lt“ ir sustiprinkite nekomercinę, kitokią žiniasklaidą.

Jūsų parama bus skirta internetinio dienraščio Bernardinai.lt, ketvirtinio žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ leidy-bai ir Bernardinai.TV laidų kūrimui.

PAR A M Ą G ALIT E PERVE S T I , u žpildę Valst ybinės mokesčių inspekci jos pr ie L ietuvos Respublikos

f inansų minister i jos pr a šymo formą (FR0512 2vers i ja) :

• elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu deklaravimas.vmi.lt;

• užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;

• voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui.

Prašymo blankus (forma FR0512 02 versija) galima gauti apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose arba terito-riniuose jų skyriuose.

D U OMENYS , R EI K ALI N G I PI LDANT PR A Š YMO F O R M Ą : Gavėjo tipas (E1 laukelis formoje) 2 Gavėjo identi� kacinis numeris – kodas (E2 laukelis formoje) 300671187

PAR E MK ITE VšĮ „BERNARDINAI.LT“ JAU ŠIANDIEN.NEDELSKITE, NES PRAŠYMAI PRIIMAMI T I K I K I G EGUŽĖ S 1 D.

Redaktoriaus palydėjimas

Metropolitas Antonijus iš Surožo rašo: „Kristus su mokiniais sukūrė Bažnyčią, kuri buvo tiek gili, tiek plati, tiek organiška, jog aprėpė visą visatą. Mes paver-tėme Bažnyčią viena iš žmonių bendrijų.“ Bažnyčia buvo įsteigta būti platesnė už pasaulį, o taip dažnai bando įsipatoginti pasaulio tirštumoje, stengiasi ver-tinti, riboti, imti, užuot dovanojusi, dar labiau plėtusi ir meile užpildžiusi nuodėmių tarpeklius.

Kiekvienas iš mūsų esame sukurtas pagal Dievo pa-veikslą, ir tai reiškia, jog esame Atpirkėjo ir Išganytojo veidrodis. Kilniausias pašaukimas ir trikdantis išban-dymas. Ieškodami savęs Kalvarijų kelią tegalime nu-keliauti kaip kryžius Jėzaus rankose. Kai atiduodame ne tik tai, kas kišenėse, ne tik pačias kišenes, bet ir save.

Viešpaties numylėtiniai – nors geriausiu atve-ju esame tik tas asiliukas, ant kurio Viešpats įjojo Jeruzalėn. Paikas asiliukas, nusprendęs, kad tai jį šlovina minia ir jam kloja po kojų žolynus.

Viešpats išaukština paikuosius pasaulio akyse, nes viltis, tikėjimas ir meilė yra gudraujančio pasaulio atkerėjimas, savęs dovanojimo triumfas. Meilė nugali nuodėmę ne ją sudegindama, o atkurdama tai, ką nuodėmė sugriovė. Kiekvienas iš mūsų – tai mei-lės pergalė prieš nebūtį. Užtvirtinta Kristaus aukos antspaudu.

Kunige Juozai Zdebski, kankiny ir meilės apaštale, padėk, kad šis žurnalo numeris kiekvienam skaityto-jui būtų meilės dovana, atgaivinanti širdyje Viešpaties ilgesį ir dovanojimo džiaugsmą. Tu daugeliui savo pasiaukojimu ir ribų nežinančia meile parodei kelią paskui Jėzų. Užtark ir padrąsink mus, Viešpaties asi-lėlius, kurie taip dažnai pamirštame, kas iš tiesų yra didysis mūsų lobis.

su Bernardinai.lt

2015 m. Nr. I (29)ISSN 1822-9611

Leidžiamas nuo 2008 metų

Leidžia VšĮ „Bernardinai.lt“ ir VšĮ „Aštuntoji diena“

Maironio g. 10LT-01124 Vilnius

Tel. (8 ~ 5) 231 3009Faks. (8 ~ 5) 278 4991

El. paštas zurnalas@bernardinai.lt

RedaktoriusAndrius Navickas

Nuotraukų autoriai:Rasa Budrikė, Evgenia Levin ir kt.

Žurnalo maketas ir dizainasPovilo Zaleskio

Talkininkai:Gediminas Kajėnas,

Jurga Lūžaitė-Kajėnienė,Jurga Žiugždienė ir kt.

Kalbos redaktorėMichalina Bočiarova

Rėmėjas

2015 m. SRTRF parama – 20 000 €

Parėmė rubrikas:Asmenybė, Aštuntoji diena, Civitas,

Pokalbiai apie kultūrą, Sielogyda, Ugdymas

Tiražas 2500 egz.

Formatas 210x280

Spausdino

UAB „BALTO print“

Evge

nios

Levi

n nu

otra

uka

Maironio g. 10, LT-01124, Vilnius • Tel. 8~5 231 3009 • Faks. 8~5 278 4991 • El. paštas zurnalas@bernardinai.lt

2% – PAR A M A NE AT VĖRUS PINIGINĖ S

A č i ū , k a d e s a t e k a r t u !

Primename, kad pagal LR Paramos ir labdaros Įstatymą galite teikti paramą neatvėrę piniginės. Kiekvienas Lietuvos pilietis iki 2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali paskirti pasirinktai organizacijai.

Skirkite šią paramą VšĮ „Bernardinai.lt“ ir sustiprinkite nekomercinę, kitokią žiniasklaidą.

Jūsų parama bus skirta internetinio dienraščio Bernardinai.lt, ketvirtinio žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ leidy-bai ir Bernardinai.TV laidų kūrimui.

PAR A M Ą G ALIT E PERVE S T I , u žpildę Valst ybinės mokesčių inspekci jos pr ie L ietuvos Respublikos

f inansų minister i jos pr a šymo formą (FR0512 2vers i ja) :

• elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu deklaravimas.vmi.lt;

• užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;

• voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui.

Prašymo blankus (forma FR0512 02 versija) galima gauti apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose arba terito-riniuose jų skyriuose.

D U OMENYS , R EI K ALI N G I PI LDANT PR A Š YMO F O R M Ą : Gavėjo tipas (E1 laukelis formoje) 2 Gavėjo identi� kacinis numeris – kodas (E2 laukelis formoje) 300671187

PAR E MK ITE VšĮ „BERNARDINAI.LT“ JAU ŠIANDIEN.NEDELSKITE, NES PRAŠYMAI PRIIMAMI T I K I K I G EGUŽĖ S 1 D.

Turinys

Prisikė limo kelionė 4 Dovanoti pasauliui viltį ir šviesą

Metropolitas Antonijus iš Surožo

6 Apie didžiausią turtą Kun. Kęstutis Dvareckas

Asmenybė 8 Meilės kvapas

Kunigas Juozas Zdebskis

18 Turintis teisę. Varlamo Šalamovo šimtmečiui

Dmitrij Bykov

24 „Žurnalistu mane padarė gyvenimas“ Leonas Stepanauskas

Civitas34 Dovanoti, gauti, būti dovana

Donatas Puslys

36 Sąžinė ir tiesa Andrius Navickas

40 Laiškas XXI amžiui Isaiah Berlin

43 Popiežiaus iššūkis komfortą įsimylėjusiam pasauliui

Robert W. McElroy

Ugdymas46 Dvasinės kultūros ugdymas

Mircea Eliade

Pokalbiai apie kultū rą 50 Skambančio molio sakmės

Pokalbis su keramike Elvyra Terese Petraitiene

63 „Viskas iš gyvenimo“ Vladas Urbanavičius

71 „Filmų siužetus diktavo realybė“ Raimundas Banionis

Nutylima tema78 Blogo dvasininko išpažintis

Stanislavas Staškevičius

Sielogyda82 Ortodoksų vienuolio

Eumenijaus pasakojimai

84 Kaip psichoterapija gali sugriauti santuoką

William J. Doherty

Baž nyč ios istorija90 Monachizmas.

Praeities paveldas ir atsivėrimas į ateitį

Enzo Bianchi

96 Katakombų sutarties sugrįžimas Jūratė Micevičiūtė

Aš tuntoji diena100 Apie turto garbinimą

Gilbert Keith Chesterton

102 Mano nupenėtas veršis Monika Midverytė OFS

104 Septyni naktiniai įrašai sningant Antanas Šimkus

Vaikams106 „Didelės mažų istorijos“

Eglė Nachajienė

Skanaus110 Tobulo saldumo akimirka

Aušros aguonų pyragas

Maranata112 Antoine de

Saint-Exupéry malda

Evge

nios

Levi

n nu

otra

uka

Dovanoti pasauliui viltį ir šviesąMetropolitas Antonijus iš Surožo

Šiandien krikščioniškas pasaulis pavojingai atitrūko nuo Evangelijos paprastumo, pilnatvės ir besiveržiančio gro-žio. Kristus su mokiniais sukūrė Bažnyčią, kuri buvo tiek gili, tiek plati, tiek organiška, jog aprėpė visą visatą. Mes pavertėme Bažnyčią viena iš žmonių bendrijų. Esame ma-žesni nei pasaulis, kuriame gyvename, ir kai kalbame apie pasaulio atsivertimą į krikščionybę, iš esmės tesiekiame kiek įmanoma daugiau žmonių padaryti mūsų bendruo-menės nariais. Mano galva, tai yra mūsų nuodėmė. Turime suprasti, kad krikščionių Bažnyčia, tikintieji, turi tapti tikintieji ne tik savo pasaulėžiūra, bet ir vidine patirtimi,

savo gyvenimu, ir mūsų misija į pasaulį, kur dažnai taip tamsu ir baisu, atnešti viltį ir šviesą.

Pranašas Izaijas vienoje iš Biblijos vietų sako: „Guoskite mano tautą.“ Jis perduoda mums Dievo žodžius. „Guoskite“ – tai reiškia supraskite, į kokius sunkumus įsivėlė pasaulis: tiek materialiai dėl savojo sutrikimo, tiek dvasiškai dėl nusigręžimo nuo Dievo. Neškite į pasaulį paguodą, Dievo švelnumą, meilę, rūpestingumą, kurie turi apgaubti visą žmogų.

Nėra prasmės žmogui kalbėti apie dvasingumą, kai jis alkanas. Mes turime pirmiausia jį pavalgydinti. Nėra EP

A nu

otra

uka

4 K e l i o n ė s u B e r n a r d i n a i . l t 2 0 1 5 m . N r . I ( 2 9 )

Prisikelimo kelione

Dovanoti pasauliui viltį ir šviesąMetropolitas Antonijus iš Surožo

Šiandien krikščioniškas pasaulis pavojingai atitrūko nuo Evangelijos paprastumo, pilnatvės ir besiveržiančio gro-žio. Kristus su mokiniais sukūrė Bažnyčią, kuri buvo tiek gili, tiek plati, tiek organiška, jog aprėpė visą visatą. Mes pavertėme Bažnyčią viena iš žmonių bendrijų. Esame ma-žesni nei pasaulis, kuriame gyvename, ir kai kalbame apie pasaulio atsivertimą į krikščionybę, iš esmės tesiekiame kiek įmanoma daugiau žmonių padaryti mūsų bendruo-menės nariais. Mano galva, tai yra mūsų nuodėmė. Turime suprasti, kad krikščionių Bažnyčia, tikintieji, turi tapti tikintieji ne tik savo pasaulėžiūra, bet ir vidine patirtimi,

savo gyvenimu, ir mūsų misija į pasaulį, kur dažnai taip tamsu ir baisu, atnešti viltį ir šviesą.

Pranašas Izaijas vienoje iš Biblijos vietų sako: „Guoskite mano tautą.“ Jis perduoda mums Dievo žodžius. „Guoskite“ – tai reiškia supraskite, į kokius sunkumus įsivėlė pasaulis: tiek materialiai dėl savojo sutrikimo, tiek dvasiškai dėl nusigręžimo nuo Dievo. Neškite į pasaulį paguodą, Dievo švelnumą, meilę, rūpestingumą, kurie turi apgaubti visą žmogų.

Nėra prasmės žmogui kalbėti apie dvasingumą, kai jis alkanas. Mes turime pirmiausia jį pavalgydinti. Nėra EP

A nu

otra

uka

4 K e l i o n ė s u B e r n a r d i n a i . l t 2 0 1 5 m . N r . I ( 2 9 )

Prisikelimo kelioneprasmės aiškinti, kad kurio nors žmogaus pasaulėžiūra klaidinga, jei neperteikiame jam gyvos Dievo patirties.

Pasaulis, atsisakydamas Dievo ir Bažnyčios, sako: „Jūs, krikščionys, negalite mums duoti nieko, ko mums iš tiesų reikėtų. Dievo jūs mums neduodate, bet pateikiate pasaulėžiūrą. Ji ginčytina, jos šerdyje nėra gyvos Dievo patirties. Jūs mums pateikiate nurodymų, kaip gyventi, tačiau kodėl mes jų turime klausytis?“

Mes turime tapti krikščionimis – pagal Dievo ir Jo mokinių pavyzdį, tada ir Bažnyčia įgaus ne galią, tai yra galimybę prievartauti, o autoritetą, tai yra galimybę kal-bėti tokius žodžius, kuriuos girdint kiekvienoje sieloje pradės vertis amžinybės gelmės.

Galbūt esu per didelis pesimistas, vertindamas dabartinę situaciją. Tačiau juk mes nesame krikščionys. Išpažįstame Kristaus tikėjimą, bet iš jo padarėme sim-bolius. Man visada širdį suspaudžia dėl mūsų liturgijos per Kančios savaitę.

Vietoj kryžiaus, ant kurio miršta tikras jaunas Žmogus, turime puikią, puošnią liturgi-ją, kuria galima žavėtis, tačiau ji tarsi atitveria mus nuo šiurkščios, klaikios tragedijos. Mes pakeitėme kryžių kryžiaus ikona, Nukryžiavimą – paveikslu, pasakojimą apie to, kas vyko, siaubą įvilkome į muzikinį poetinį pasakojimą. Taip, visa tai pasiekia žmogų, tačiau labai paprasta netgi mėgautis šiuo siaubu. Dažnai žmones šiek tiek paliečia Nukryžiavimo tragedija, ji suspaudžia širdį, tačiau netrukus visi nurimsta. O juk būti tikros žmog-žudystės liudininku – visai kas kita. Tai palieka žaizdą širdyje, to nepamirši, kartą išvydęs, jau nebebūsi toks, koks buvai iki tol.

Mane gąsdina tai, kad mūsų liturgijos grožis tampa dar viena kliūtimi, uždanga, pro kurią reikia prasiveržti, ir per pralaužtas duris kiekvieną tikintįjį dera palydėti iki kraupaus, bet kartu didingo slėpinio tikrovės.

Dar baisiau tai, kad galima vadintis krikščionimi ir visą gyvenimą studijuoti teologijos gelmes ir niekada nesutikti Dievo. Galima dalyvauti liturgijoje, giedoti bažnytiniame chore ir neprasiveržti iki to, kas iš tiesų vyksta, esmės. Tai tikrai baisu. Netikintysis visada dar turi galimybę įtikėti, o pseudokrikščioniui ši galimybė labai menka, nes jis įsitikinęs, kad viską žino, viską turi, ko reikia: jis netgi gali paaiškinti kiekvieną liturgijos ele-mentą, gali išplėstai perteikti Tikėjimo išpažinimą, kalbėti apie dogmas, ir staiga pasirodo, jog Dievo jis nesutiko. Jis ramus. Viename iš Leskovo apsakymų yra toks dialogas:

„Įsivaizduokite, jis iki Kristaus prisiskaitė.“ Pašnekovas atsako: „Tada nėra jokios galimybės jį pakeisti.“

Jei tik galėtume per Mišias, per Evangeliją, per visa tai, ką turime, iš tiesų prasibrauti prie Kristaus, o ne likti apstu nuo Jo.

Aš tikinčiu žmogumi tapau per Evangeliją ir per gyvą susitikimą su Kristumi. Visa kita atėjo paskui, ir man svarbu, kad tai neužstotų to, ką patyriau. Man sunku suprasti, kaip per Kančios savaitę taip lengvai giedame apie tokius tragiškus dalykus. Arba per Pakylėjimą, kai duona ir vynas virsta Viešpaties Kūnu ir Krauju. Aš nesu muzikalus žmogus, ir man sunku suprasti, kaip tą akimir-ką galima kažką giedoti, o ne tyloje grimzti į tas slėpinin-gas gelmes, kur vyksta toks stebuklas. Tiesa, čia mano

asmeninė reakcija. Pažįstu daugybę kur kas pamaldesnių, gilesnių žmonių, kuriems choras ne trukdo, o padeda. Tiesa, pažįstu ir tokių, kurie taip ir lieka su choro giesme, paviršiuje. Reikalinga nepaprastai didelė maldos patirtis, kad Mišios nebūtų kažkas atsieta nuo manęs, o taptų tarsi žuviai vanduo, būtina gyvybinė erdvė.

Pamenu Paryžiuje seną diakoną Jefimijų, kuris per liturgiją kartu su manimi giedojo ir skaitė skaitinius. Jis giedojo ir skaitė taip greitai, jog negalėjau suprasti žodžių. Buvau jaunas, įžūlus ir po Mišių pasakiau jam:

„Tėve Jefimijau, jūs šiandien man sugadinote Mišias tokiu skubotu skaitymu ir pats negalėjote įsigilinti į tai, ką skai-tėte.“ Jis pravirko ir man pasakė: „Atleisk, nepagalvojau, kad tau tai trukdo. Gimiau labai skurdžioje šeimoje. Jau septynerių metų mane atidavė į vienuolyną ir daugiau nei šešiasdešimt metų kasdien gyvenu šioje terpėje. Žinai, kai matau Evangelijos ar Psalmyno žodžius, mano širdyje tarsi kas pradeda groti, ir aš juos giedu, pasiduodamas jų tėkmei, negalvodamas apie nieką kitą.“

Tada supratau, kad jo siela yra tapusi tarsi Dievo ins-trumentu, ir tai – didžiulis stebuklas. Tačiau tam, kad pa-siektume tokią patirtį, mums reikia tapti tėvu Jefimijumi, iš kurio žmonės juokdavosi, jog jis negabus, neretai išgeria, turi prastą balsą, o štai prieš Dievą jo širdis giedojo. Tai ilgas kelias, bet svarbiausia – mes turime to siekti, turi-me sekti paskui Kristų, kad ir kaip baugu ar sunku būtų, nes tikras pralaimėjimas – tai palikti mokinystės kelią ir likti ties supoetinta, patogia, bet bergždžia krikščionybės iškamša.

Parengė Andrius Navickas

Tikinčiu žmogumi tapau per Evangeliją ir per gyvą susitikimą su

Kristumi. Visa kita atėjo paskui…

55K e l i o n ė s u B e r n a r d i n a i . l t 2 0 1 5 m . N r . I ( 2 9 )

Metropolitas Antonijus iš Surožo / Dovanoti pasauliui viltį ir šviesą

Visus mus vienijantis troškimas būti laimingiems ne-leidžia likti pasyviais šio pasaulio ir mūsų asmeninių gyvenimų stebėtojais, vertintojais, bet kviečia būti ak-tyviems, išjudina į kelią, kuriame maži atsakymai gimdo tik dar daugiau ir didesnių klausimų. Turbūt labiausiai šiandien mus vienijanti iliuzija – kad laimingi būsime, kai pakankamai turėsime, kai galėsime užtikrintai tarti: visko užtenka, dabar gali mano siela linksmintis, pokyliauti – žodžiu, pagyventi, nes pakankamai uždirbta ir sukaupta (plg. Lk 12, 13–21).

Stabtelkime šį kartą ties turtu… Kas gi yra mano tur-tas? Turbūt pirmiausia girdėdami šį žodį mąstome apie materialinį turtą, dėl kurio dažnas dirbame daugiau nei

reikėtų; dėl kurio stengiamės ir išgyvename; į kurį deda-me viltis būti laimingesni… Bet ar tikrai mūsų buvimo, mūsų kasdienių pastangų tikslas yra kuo daugiau turėti? Ar tikrai tai trumpiausias kelias į laimę?

Nors ir žinome, kad pinigai puikus tarnas, bet žiau-rus šeimininkas, dažnas į juos nejučia sudedame savo viltis – jų kiekį ar tai, kas už juos įsigyta, laikome savo lobiu. Gal dėl to bičiulis man, linkusiam filosofuoti, tei-singai atsakinėti, kalbėti, o ne teisingai gyventi, kai kalba pasisuka apie prioritetus, prašo parodyti išlaidų išklotinę teigdamas, kad ją analizuodamas pamatysiu aiškias ten-dencijas – atpažinsiu, dėl ko gyvenu. Ir tikrai, neretai popieriaus lapelis, užfiksavęs skaičius, yra ir lakmuso

Apie didžiausią turtąKun. Kęstutis Dvareckas

EPA

nuot

rauk

a

6 K e l i o n ė s u B e r n a r d i n a i . l t 2 0 1 5 m . N r . I ( 2 9 )

Prisikelimo kelione

7–111 psl.

Visus mus vienijantis troškimas būti laimingiems ne-leidžia likti pasyviais šio pasaulio ir mūsų asmeninių gyvenimų stebėtojais, vertintojais, bet kviečia būti ak-tyviems, išjudina į kelią, kuriame maži atsakymai gimdo tik dar daugiau ir didesnių klausimų. Turbūt labiausiai šiandien mus vienijanti iliuzija – kad laimingi būsime, kai pakankamai turėsime, kai galėsime užtikrintai tarti: visko užtenka, dabar gali mano siela linksmintis, pokyliauti – žodžiu, pagyventi, nes pakankamai uždirbta ir sukaupta (plg. Lk 12, 13–21).

Stabtelkime šį kartą ties turtu… Kas gi yra mano tur-tas? Turbūt pirmiausia girdėdami šį žodį mąstome apie materialinį turtą, dėl kurio dažnas dirbame daugiau nei

reikėtų; dėl kurio stengiamės ir išgyvename; į kurį deda-me viltis būti laimingesni… Bet ar tikrai mūsų buvimo, mūsų kasdienių pastangų tikslas yra kuo daugiau turėti? Ar tikrai tai trumpiausias kelias į laimę?

Nors ir žinome, kad pinigai puikus tarnas, bet žiau-rus šeimininkas, dažnas į juos nejučia sudedame savo viltis – jų kiekį ar tai, kas už juos įsigyta, laikome savo lobiu. Gal dėl to bičiulis man, linkusiam filosofuoti, tei-singai atsakinėti, kalbėti, o ne teisingai gyventi, kai kalba pasisuka apie prioritetus, prašo parodyti išlaidų išklotinę teigdamas, kad ją analizuodamas pamatysiu aiškias ten-dencijas – atpažinsiu, dėl ko gyvenu. Ir tikrai, neretai popieriaus lapelis, užfiksavęs skaičius, yra ir lakmuso

Apie didžiausią turtąKun. Kęstutis Dvareckas

EPA

nuot

rauk

a

6 K e l i o n ė s u B e r n a r d i n a i . l t 2 0 1 5 m . N r . I ( 2 9 )

Prisikelimo kelione

Dieve, prašau ne stebuklų, ne miražų, bet jėgų kiekvienai dienai. Išmokyk mane mažų žingsnelių meno.

Padaryk mane dėmesingą ir išradingą, kad sugebė-čiau sustoti kasdienybėje atsivėrus patirčiai, kuri mane sujaudino.

Išmokyk mane teisingai naudotis savo gyvenimo laiku, padovanok man subtilų suvokimą, idant mokėčiau atskirti, kas svarbu, nuo to, kas nereikšminga.

Prašau susivaldymo ir saiko, idant ne plevenčiau ar slysčiau gyvenimu, bet išmintingai planuočiau savo gyve-nimą, galėčiau matyti viršūnes bei tolius ir bent retsykiais atrasčiau laiko mėgautis visu tuo, kas gražu.

Padėk man suprasti, kad svajos negali būti tikros pagalbininkės. Nei svajonės apie praeitį, nei apie ateitį. Padėk man būti čia ir dabar ir šią akimirką priimti kaip pačią svarbiausią.

Apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad viskas gy-venime turi būti patogu. Padovanok man aiškų supratimą to, kad sunkumai, pralaimėjimai, nuopuoliai ir nesėkmės tėra sudėtinė gyvenimo dalis, kuri mums padeda augti ir bręsti.

Primink man, kad širdis ir protas dažnai ginčijasi.Atsiųsk reikiamu metu man žmogų, kuriam pakaktų

drąsos pasakyti man tiesą, tačiau pasakyti ją mylint. Žinau, kad daugelis problemų išsisprendžia savaime,

tad išmokyk mane kantrybės. Žinai, kad mums būtina draugystė, Pagelbėk man būti

vertam šios didžiausios gyvenimo dovanos.Suteik man turtingą fantaziją, kad reikiamą akimirką,

reikiamu metu, tyla ar žodžiais padovanočiau kam nors būtiną šilumą.

Padaryk mane žmogumi, kuris sugeba prisibelsti iki tų, kurie yra pačioje „apačioje“.

Saugok mane nuo baimės ką nors svarbaus pražiopsoti gyvenime.

Duok man ne tai, ko aš pats noriu, bet tai, ko man reikia, kas man būtina.

Dieve, išmokyk mane mažų žingsnių meno.

Parengė A. B.

Antoine de Saint-Exupéry malda

Povi

lo Z

ales

kio

nuot

rauk

a

112 K e l i o n ė s u B e r n a r d i n a i . l t 2 0 1 5 m . N r . I ( 2 9 )

Maranata

p r i s t a t o

Knygos ie škokitewww.bernardinai.lt/knygynas

pokalbiaiLietuvos

dvasininkais

27su

p r i s t a t o

Knygos ie škokitewww.bernardinai.lt/knygynas

pokalbiaiLietuvos

dvasininkais

27su

Maironio g. 10, LT-01124 VilniusTel. (8 ~ 5) 231 3009, faks. (8 ~ 5) 278 4991 El. paštas: zurnalas@bernardinai.lt

KEL

ION

Ė SU

BER

NA

RD

INA

I.LT

20

15 m

. N

r. I (

29)