Click here to load reader

John Steinbeck „Konservų gatvė“

  • View
    243

  • Download
    3

Embed Size (px)

DESCRIPTION

„Kaip pavaizduoti poemą, smarvę, gergždesį, šviesos atspalvį, įprotį, sapną? Kai renki jūros gyvius, pasitaiko tokių plokščių kirmėlių, tokių švelnių, kad jų beveik neįmanoma paimti sveikų, nes vos paliestos nutrūksta. Reikia palaukti, kol ji ramiai pati užšliauš ant peilio geležtės, ir tik tada nukrėsti į stiklainį su jūros vandėeniu. Gal kaip tik šitaip ir reikia rašyti šitą knygą – kloti tuščius lapus, ir tegu pasakojimai patys šliaužia į juos.“ Žymaus amerikiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato John Steinbeck trumpame romane „Konservų gatvė“ su šilta ironija ir humoru pasakojama apie linksmą ne pačių aukščiausių miestelio gyventojų sluoksnių gyvenimą, jų kasdienybę ir nuotykius.

Text of John Steinbeck „Konservų gatvė“

  • 1.

  • Vertimas lietuvi k., Virgilijus epliejus, 1995 Leidykla VAGA, 2010

    ISBN 978-5-415-02144-4

    UDK 820(73)-3 St-141

    John SteinbeckcANNery row,Penguin Books, 1986

  • Konserv gatv Monterjuje, Kalifornijos valstijoje, yra po-ema, smarv, gergdesys, viesos atspalvis, protis, nostalgi-ja, sapnas. Konserv gatv pasklida ir ankta, tai skarda ir geleis, rdys ir skiedros, aptrupj aligatviai, piktoltos dykviets, iuklynai, sardini konserv fabrikai i rifliuotos skardos, landyns, restoranai ir vienamiai, maos krautuv-ls, laboratorijos. Kakas kakada yra pasaks, kad ten gyve-na liundros, svadautojai, lojai, unsnukiai, ir, matyt, turjo galvoje Visi. Jeigu jis bt irjs pro kit rakto skylut, tai gal bt pasaks ventieji ir angelai, kankiniai ir atpirkjai, ir bt turjs galvoje t pat.

    Rytais, kai sardini gaudytojai baigia darb, seineriai sunkiai krypuoja lankon, psdami sirenas. Tie sunkiai pri-krauti laivai stoja prie kranto, kur lankon sumerktos kon-serv fabrik uodegos. is palyginimas yra kruopiai apgal-votas, nes jei fabrikai bt sumerk lankon savo burnas, tai pro kit gal ieinanios konservuotos sardins bent jau meta-forikai bt kur kas baisesnis dalykas. Tada sukaukia fabri-k sirenos, vyrai bei moterys visame mieste greitai apsirengia ir bgte skuba darb. Paskui blizgantys automobiliai vea

    John SteinbeckcANNery row,Penguin Books, 1986

  • 8auktuomen: direktorius, juristus, savininkus, kurie dingsta kontorose. Paskui i miesto pasipila minios ital, kin, lenk, vyr ir moter, su kelnmis, guminiais apsiaustais ir prijuos-tmis. Jie bgte skuba valyti, skrosti, virti, konservuoti uv. Visa gatv dunda, dejuoja, rkia ir ia, o tuo metu sidabri-ni uv ups liejasi i laiv, ie kyla vis aukiau i vandens, kol itutja. Konserv fabrikai dunda, nypia, vanga, kol paskutin uvis bna nuvalyta, iskrosta, ivirta ir ukonser-vuota. Tada sirenos sukaukia vl, ir perlap, dvokiantys, pa-varg italai, kinai ir lenkai, vyrai ir moterys, pasipila laukan ir eina kalnn miest. Tada Konserv gatv vl tampa pati savimi rami ir paslaptinga. Sugrta jos prastas gyvenimas. Valkatos, kurie i pasibjaurjimo buvo pasialin po juodais kiparisais, ieina dykviet pasdti ant surdijusi vamz-di. Jeigu vieia saul, ieina pasiildyti ir Doros merginos. Dokas i Vakar biologins laboratorijos per gatv ingsniuo-ja Li ongo krautuv nusipirkti poros kvort alaus. Daili-ninkas Anri kaip erdelterjeras dykvietje ir iuklyne iekinja kokio medgalio ar metalo gabalo savo daromai valiai. Paskui gatvn ateina tamsa, ir prieais Doros staig usidega ibin-tas tarsi negstantis Konserv gatvs mnulis. Vakar bio- login renkasi sveiai, ir Dokas per gatv eina pas Li ong nusipirkti penki kvort alaus.

    Kaip pavaizduoti poem, smarv, gergdes, viesos ats-palv, prot, sapn? Kai renki jros gyvius, pasitaiko toki ploki kirmli, toki velni, kad j beveik nemanoma paimti sveik, nes vos paliestos nutrksta. Reikia palaukti, kol ji ramiai pati uliau ant peilio gelets, ir tik tada nu-

  • 9.

    krsti stiklain su jros vandeniu. Gal kaip tik itaip ir rei-kia rayti it knyg kloti tuius lapus, ir tegu pasakojimai patys liauia juos.

  • 1Li ongo krautuvl, nors ir nepasiymjo dideliu tvarkin-gumu, buvo tarsi gausybs ragas. Ji buvo maa ir ankta, bet tame vieninteliame kambarlyje galjai rasti visko, ko mogui reikia, kad gyvent ir bt laimingas: drabui, maisto, tiek vieio, tiek konservuoto, grim, tabako, vejybos reikmen, instrument, vali, virvi, ovini ir kiaulienos mutini. ia galjai nusipirkti lepetes, ilkin kimono, ketvirt pintos viskio ir cigar. Galjai pasirinkti daikt derin pagal bet koki nuotaik. o t vienintel pre-k, kurios nebuvo pas Li ong, galjai rasti kitapus gatvs pas Dor.

    Krautuvl bdavo atidaroma autant, o udaroma tik-tai tada, kai nakiai jau priglobtas paskutinis atklyds de-imtcentis. Ne dl to, kad eimininkas bt buvs godus. Anaiptol. Bet jeigu mogus nori ileisti pinigus, tai kodl jam nepadjus? Kol Li dar mokjo stebtis, jis ir pats ste-bjosi savo padtimi bendruomenje. Jau daugel met visi Konserv gatvs gyventojai buvo jam skolingi. Jis niekada nespausdavo skolinink, bet kai sskaita pasidarydavo per-nelyg didel, Li ongas pasakydavo gana. Ir nenordamas

  • 1 1.

    kopti miestan kaln, skolininkas paprastai umokdavo ar bent stengdavosi tai padaryti.

    Li buvo apvalaus veido ir mandagus. Jis kalbjo didinga angl kalba, nevartodamas joki r. Kai Kalifornijoje si-liepsnodavo kin klan karai, Li ongas suprasdavo, kiek kainuoja jo galva. Tada jis paslapia nuvaiuodavo San Prancik ir atsiguls ligoninn palaukdavo, kol baigsis visi neramumai. Niekas neinojo, kur jis deda savo pinigus. Gal jis j paprasiausiai neturjo? Gal visas jo turtas buvo neap-moktos sskaitos? Bet gyveno jis gerai ir buvo gerbiamas vis kaimyn. Jis pasitikdavo savo klientais tol, kol tas pa-sitikjimas tapdavo juokingas. Kartais jis padarydavo ir ko-mercini klaid, bet ir tais atvejais sugebdavo ipeti nors gram naudos ar bent velgti j. Taip buvo ir su Nakvyns rmais. Bet kuris kitas it sandr bt palaiks grynu nuostoliu, bet ne Li.

    Li ongo vieta krautuvlje buvo prie prekystalio, ten, kur cigarai. Jo kasa buvo kairje, o skaitytuvai deinje. Po stiklu guljo rudi cigarai, cigarets Bull Durham, Vel-nio miinys, Penki broliai, o jam u nugaros lentynose ant sienos stovjo pintos, puspints ir ketviriai Senosios alios ups, Senosios vilos, Senojo pulkininko ir paties popu-liariausio Senojo tenesietikojo, labai pigaus, mieto, ne maiau kaip keturi mnesi senumo viskio, vis vadinamo Seniu tenisiuku. Li ongas tarp viskio ir pirkjo stovdavo ne be reikalo. Kai kurie gudreivos buvo ne syk mgin nu-kreipti jo dmes kitas krautuvs vietas. Prie kit prekysta-li stovdavo pusbroliai, snnai, sns ir marios, bet pats

  • 1 2

    Li niekad nesitraukdavo nuo prekystalio su cigarais. Stiklinis vitrinos virus atstodavo jam stal. Jo putlios, dailios rankos guldavo ant stiklo, o pirtai juddavo lyg maos neramios derels. Platus auksinis iedas ant viduriniojo kairs rankos pirto buvo vienintelis jo papuoalas; juo jis tyliai barbendavo gumin pagalvl grai su sen seniausiai nusitrynusiomis karpelmis. Li lpos ir burna buvo putnios, kai ypsodavo-si savo malonia ypsena, suvisdavo visa eil ilto ir kilnaus aukso. Jis dvjo akinius su pusiniais stiklais ir kadangi j niekad nenusiimdavo, tai irdamas tolimus daiktus tur-davo uversti galv. Mai nerams jo dereliniai pirtai mu skaitytuvais procentus, nuolaidas, sudt, atimt, rudos drau-gikos akys lakst po parduotuv, o dantys akino pirkj.

    Vien vakar, stovdamas ant laikrai, kad nealt ko-jos, jis su humoru ir lidesiu mst apie sandr, kuris t popiet buvo sudarytas ir kiek vliau t pai popiet nu-trauktas.

    Jei ijs i parduotuvs pasuksi tiesiai per piktolm ap-augusi dykviet, pro didiulius i konserv gamykl imes-tus surdijusius vamzdius, tai olje pamatysi tak. Prajs pro kiparis, perkirts geleinkelio bgius, u vitids ivysi siaur, em pastat, kuris kadaise buvo naudojamas kaip uvies sandlis. Tai buvo paprasiausias didiulis kamba-rys su stogu, priklausantis varganam dentelmenui, pavar-de Horacijus ebvilis. Horacijus turjo dvi monas ir eis vaikus ir per tam tikr skaii met sugebjo maldavimais bei tikinjimais savo skol krautuvje pakelti iki tokio lygio kaip niekas kitas Monterjuje. T popiet jis jo krautuvn,

  • 1 3.

    ir jo velnus pavargs veidas net sudilgo nuo rsio, mste-ljusio akyse. Storas Li pirtas barbeno pagalvl. Horacijus padjo delnus ant stiklinio prekystalio.

    A tau skolingas begal pinig, ar ne? paklaus jis paprastai.

    Li dantys nuvito, pritardami tokiai netradicikai an-gai. Jis rimtai linkteljo, nenutuokdamas, kas ia bus.

    Horacijus persibrauk lieuviu lpas, nuodugniai, nuo krato iki krato.

    Vaik labiausiai gaila, pasak jis. Juk dabar tu jiems nebeduosi mtini saldaini, garantuoju.

    Li veidas sutiko su tokia ivada. Begal pinig, pasak jis. Horacijus kalbjo toliau: Tu inai mano namus u pervaos, ten, kur sudta u-

    vis? Li linkteljo. Tai buvo jo uvis. Jeigu a juos tau atiduoiau, rimtai paklaus Horaci-

    jus, ar tiek utekt u skol?Li uvert galv ir pro savo pusakinius pavelg Horacij,

    jo galvoje m lkti skaiiai, o dein ranka nejuiom m ie-koti skaitytuv. Li vertino suklypus pastat ir sklyp, kuris gali bti pelningas, jeigu konserv fabrikas sumanyt plstis.

    inoma, pasak Li ongas. Gerai, tada trauk sskaitas, o a paraysiu pardavimo

    kvit. Horacijus tarsi kakur skubjo. Kam daug popieliaus, tar Li. A tau palasysiu visk

    ant vieno.

  • 1 4

    Juodu ididiai ubaig sandr, ir Li pastat ketvirt pin-tos Senio tenisiuko. Tada Horacijus ebvilis labai tiesus nu-jo per dykyn pro kiparis, per perva, pro vitid, jo buvusius savo namus ir nusiov ant uv krvos. Ir nors tai neturi jokio ryio su ia istorija, bet po to n vienas ebvilio vaikas, nesvarbu, kurios motinos, nejaut mtini saldaini stygiaus.

    Bet grkim prie to vakaro. Horacijus guljo ant lentos prismaigstytas balzamavimo adat, jo monos apsikabinu-sios sdjo ant jo namo laipteli (iki laidotuvi pabaigos jos draugavo, paskui pasidalijo vaikus ir daugiau nebesikalbjo). Li ongas stovjo prie cigar prekystalio, ir jo rudos graios akys, kupinos amino kiniko lidesio, buvo nukreiptos pat save. Jis suprato, kad niekuo ia negaljo padti, bet jei-gu bt inojs i anksto, tai bt nors pamgins. Li geru-mas ir supratingumas sak, kad mogaus teis nusiudyti yra neatimama, bet kartais draugas gali padaryti saviudyb ne-btin. Li jau buvo apmokjs laidotuvi ilaidas ir nusiun-ts lidinioms eimoms po pintin gastronomijos preki.

    Taigi dabar Li ongui priklauso ebvilio namas geras stogas, geros grindys, du langai ir durys. Tiesa, ant grind buvo uv krva, skleidianti nenusakom stipr kvap. I pradi Li ongas ketino tenai rengti bakaljos sandl, bet paskui atsisak tos minties. Labai jau toli nuo krautuvs, bet kas sumans gali lipti pro lang. Jis kaip tik tapnojo iedu per pagalvl ir svarst i problem, kai atsidar durys ir jo Makas. Makas buvo galva, lyderis, vadovas ir iek tiek netgi eksploatatorius nedidels grupels, vienijamos to, kad

  • 1 5.

    niekad n vienas jos narys neturjo eimos, pinig ir iaip jo-ki kit trokim, iskyrus maist, grimus bei malonumus. Dauguma moni taip atkakliai ieko malonum, kad j su-rad i nuovargio nieko nebepajunta, taiau Makas su savo biiuliais prie malonumo eidavo palengva, tarsi atsitiktinai, ir subtiliai juo mgaudavosi. Makas ir Heizlis, nepaprastai stiprus jaunas vyrikis, edis, pavaduojantis La Idoje bufe-tinink, Hjugis ir Donsas, kartais renkantys varles ir kates Vakar biologinei laboratorijai, gyveno tuose surdijusiuose vamzdiuose dykvietje netoli Li ongo. Tiksliau vamz-diuose gyveno tada, kai bdavo drgna, bet geru oru glaus-davosi juodo kipariso pavsyje dykviets pakraty. Nulinku-sios to medio akos buvo tarsi kokia palapin, kurioje galjai gulti ir stebti kunkuliuojant Konserv gatvs gyvenim.

    Pamats Mak, Li ongas iek tiek sitemp, jo vilgsnis slysteljo prie dur sitikinti, ar sykiu nejo edis, Heizlis ar Hjugis su Donsu, paskui vl sugro lentynas.

    Makas savo kortas atideng visikai atvirai. Li, pasak jis, a su ediu ir kitais igirdome, kad

    edvilio namas dabar priklauso tau.Li ongas linkteljo ir lauk toliau. A ir mano draugai sumanme paklausti tavs: gal kar-

    tais mus sileistum? Mes saugosim tavo turt, pridr jis greitai. Neleisim niekam lsti vidun, lauyti. Juk vaikai gali visus langus idauyti, paaikino jis. Jei niekas ne-priirs, tai namai juk ir sudegti gali.

    Li atlo galv ir pro savo pusinius akinius pavelg Ma-kui akis, jo iedas nuo mstymo m barbenti pagalvl

  • 1 6

    kur kas liau. Makso akyse atsispindjo geranorikumas bei atvirumas, trokimas, kad visi bt laimingi. Bet kodl Li ongas jauiasi truput uspeistas? Kodl jo protas ieko ieities atsargiai, kaip kat tarp kaktus? Juk viskas pateikta kuo sklandiausiai, beveik kaip filantropija. Li protas per-kratinjo tikimybes ne, viskas beveik garantuota ir jo pirtas m tapnoti dar liau. Jis sivaizdavo, kad neprii-ma Mako pasilymo, ir sivaizdavo idauytus langus. Tada Makas, be abejo, antr kart pasisilys saugoti jo turt, o po antro atsisakymo Li jau uuod dm kvap, mat sienomis liauianias liepsnas. Makas su biiuliais pads gesinti gais-r. Li pirtas visai nurimo ant pagalvls. Jis paguldytas ant meni. Tai aiku. Jam liko tiktai isaugoti savo orum, ir Makas su tuo kilniai sutiko.

    Js mokti nuoma u mano namas? paklaus Li. Js gyventi ten kaip viebutis?

    Makas nusiypsojo plaiai ir kilniai. inoma! kteljo jis. Puiki mintis! Kiek nori? Li susimst. Jis inojo, kad suma visai nesvarbu. Pinig

    jis i j vis tiek negaus. Vadinasi, telieka saugoti orum ir paprayti solidios sumos.

    Penki doleliai savait, pasak Li tvirtai. Gerai, paklausiu, k sakys vaikinai, tar Makas.Tuo viskas ir baigsi. Visi liko patenkinti. Ir jei kam gal-

    jo pasirodyti, kad Li patyr visik pralaimjim, tai jis pats vertino visai kitaip. Langai liko sveiki. Gaisro irgi nebuvo, ir nors nuoma nebuvo mokama, bet kai nuomininkai pelnyda-vo kiek pinig, o tai atsitikdavo gana danai, jiems n galvon

  • 1 7.

    neaudavo, kad tuos pinigus galima ileisti kur nors kitur, ne Li ongo krautuvje. Jis gijo brel nuolatini klient. Bet tai dar ne viskas. Jei krautuvje imdavo siautti koks gir-tuoklis, jei i Monterjaus atlkdavo grsminga berniki gauja, Li ongui tereikdavo tik ktelti, ir pagalbon atsku-bdavo nuomininkai. Nusistovjo dar viena gera taisykl i geradario nevagiama. I konservuot pup, pomidor, arbz ir pieno Li sutaup daugiau, negu buvo usipras u but. o jeigu tuo paiu metu padidjo trkumai kitose Monterjaus krautuvse, tai ia jau ne Li reikalas.

    Vaikinai sikraust nam, uvys buvo ikraustytos. Nie-kas neatmena, kam ov galvon pavadinti t nam Nakvyns rmais, bet taip jis nuo tol buvo vadinamas. Vamzdiuose arba po kiparisu nebuvo vietos baldams arba maesniems i-taigos dalykliams, kurie ne tik bdingi, bet ir btini ms civilizacijai. sikr Nakvyns rmuose, vaikinai msi ap-statymo. Atsirado kd, sulankstoma lovel, dar viena kd. kini preki parduotuv be joki pretenzij ir be savo i-nios paaukojo skardin raudon da, ir naujai gytas sta-las ar suolas bdavo nudaomas; tai gerokai pagraindavo daikt, be to, padarydavo j neatpastam, jei kartais u-matyt ankstesnysis eimininkas. itaip Nakvyns rmai m funkcionuoti. Vaikinai sddavo palei savo duris ir pro geleinkel bei dykviet irdavo tiesiai fasadinius Vakar biologins langus. Vakarais i laboratorijos bdavo girdti muzika. J akys sekdavo paskui Dok, kai is gatve eidavo pas Li ong nusipirkti alaus. Ir Makas sakydavo: Tas Do-kas puikus vaikinas. reikia padaryti jam k nors gero.

  • 2odis yra simbolis ir avesys, kuriuo apgaubti mons ir vy-kiai, mediai, augalai, fabrikai ir pekinieiai. Daiktas tampa odiu, paskui vl Daiktu, bet jau apsiaustu ir apaustu pa-sakiku audiniu. odis siurbia Konserv gatv, suvirkina ir ispjauna j, o gatv jau sugrusi akinam alio pasaulio blizges ir dang atspindinius vandenis. Li ongas yra kur kas daugiau negu kinas pardavjas. Kitaip ir negali bti. Tik- riausiai jis yra blogis, stabdomas ir atsvertas grio azijie-tika planeta, palaikoma savo orbitoje Lao Dz traukos ir stumiama nuo Lao Dz icentrins kasos bei skaitytuv j-gos, taigi Li ongas kabo, sukasi, plevena tarp savo pre-ki ir aini dvasi. Jis kietai laiko rankoje skardin pup, bet labai velniai iri savo senelio kaulus. Mat Li atkas kap Kin kyulyje ir rado jame geltonus kaulus, kaukol su prilipusi il plauk kuokteliu. Li kruopiai sudjo kaulus blauzdikaulius ir launikaulius tiesiai, vidury, tarp dubenkauli, kaukol, i abiej on onkaulius. Paskui Li ongas su de isiunt savo trap senel per vakar jras, kad pagaliau atgult venton protvi emn.

    Makas su drauguiais irgi sukasi savo orbitose. Gris, velnumas, Grois tame skubaniame, sudarkytame Mon-

  • 1 9.

    terjuje, kosminiame Monterjuje, kur alkio ir baims kan-kinami mons gadina sau skrandius kasdien grumdamiesi dl ksnio, kur jie, aistringai siekdami meils, sugriauna bet k myltina savyje. Makas ir jo draugai kiekvienas yra G-ris, velnumas ir Grois. Pasaulyje, kuris valdomas tigr su opomis, kuriame velka jung pasmerktieji jauiai, niuk-tinja akli akalai, Makas ir jo draugai mandagiai pie- tauja su tigrais, glosto ididias telyias ir renka trupinius uvdroms, skraidanioms palei Konserv gatv. Kas i to, jei mogus ugyvens vis pasaul, bet sykiu gaus skrandio op, prostat, bifokalinius akinius? Makas su draugais ven-gia spst, apeina nuodus, saugosi kilpos, o pulkai pateku-si spstus, prismaugt kilpose, apnuodyt rkia ant j ir vadina niekais, nevykliais, miesto gda, valkatomis ir taip toliau. Tve ms, kurs esi gamtoje, kurs teiki gyvasties dovan kojotui, paprastai iurkei, virbliui, naminei musei ir drugeliui, tu tikriausiai jauti didel, begalin meil niek-ams, nevykliams ir valkatoms, Makui ir jo draugams. J gerumui, dorumui, tingumui ir nuoirdiems ketinimams. Tve ms, kurs esi gamtoje.