VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

ŠILUMOS IR VANDENS DEPARTAMENTO

ŠILUMOS SKYRIUS

Teikti Komisijos posėdžiui

Komisijos narys

Žilvinas Klimka

Komisijos narė

Viktorija Sankauskaitė

Komisijos pirmininkė

Inga Žilienė

2016-05-25

PAŽYMA

DĖL AKCINĖS BENDROVĖS „ŠIAULIŲ ENERGIJA“ ŠILUMOS BAZINĖS IR KARŠTO

VANDENS KAINŲ DEDAMŲJŲ NUSTATYMO

2016 m. gegužės 25 d. Nr. O5-130

Vilnius

I. BENDRA ĮMONĖS APŽVALGA

1. Pagrindinė veikla

AB „Šiaulių energija“ (toliau – Bendrovė) buvo įsteigta 1997 m., reorganizavus

AB „Lietuvos energija“, ir įregistruota 1997 m. rugpjūčio 15 d. Bendrovės akcininkai – Šiaulių

miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) (95,3 proc.), Šiaulių rajono savivaldybė (4,6 proc.) ir

privatūs asmenys (0,1 proc.). Bendrovės įstatinis kapitalas 2014 m. gruodžio 31 d. –

28 636,9 tūkst. Eur. Pagrindinė Bendrovės veikla – šilumos energijos gamyba ir centralizuotas

tiekimas patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui, bei elektros energijos gamyba. Kita

bendrovės veikla – atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas, šildymo ir

karšto vandens sistemų priežiūra. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

(toliau – Komisija) 2003 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. O3-115 Bendrovei išdavė šilumos tiekimo

licenciją Nr. L4-ŠT-10. Bendrovė šilumą tiekia Šiaulių miesto teritorijoje, Šiaulių rajono

savivaldybėje – Kuršėnų miesto, Kairių, Kužių miestelių, Aukštelkės bei Ginkūnų kaimų

teritorijose. Bendrovė eksploatuoja 15 katilinių – 7 Šiaulių mieste ir 8 Šiaulių rajone, iš kurių

13 yra autonominės (pilnai automatizuotos), bei vieną termofikacinę elektrinę. Visų katilinių

šilumos gamybos įrenginių instaliuota galia, įskaitant sumontuotų kondensacinių ekonomaizerių

šilumos galią, yra 332,16 MW. Bendrovės aptarnaujamoje teritorijoje šiluma tiekiama 274,7 kms

ilgio termofikacinio vandens šilumos tinklais, kuriais šiluma aprūpinami 43 864 vartotojai, iš kurių

97,8 proc. sudaro gyventojai.

2014 m. gruodžio mėn. Bendrovė baigė įgyvendinti projektą „Pietinės katilinės

rekonstravimas, įrengiant 20 MW galios biokuro katilinę, Pramonės g.10, Šiauliuose“. Katilinėje

pastatyti du po 10 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai, įrengtas 5 MW galios

ekonomaizeris. Minėtos investicijos įtaka Bendrovės kuro struktūros pasikeitimui buvo įvertinta

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) 2014 m. rugpjūčio 28 d.

sprendimu Nr. T-234 „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ perskaičiuotų šilumos kainos

dedamųjų nustatymo“ (toliau – Sprendimas), nustatant Bendrovei šilumos kainos dedamąsias

tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams (šiuo metu galiojančios dedamosios).

Savivaldybės tarybos Sprendimu nustatytoje Bendrovės kuro struktūroje, pagal kurią skaičiuojama

2

vartotojams taikoma šilumos kaina, gamtinės dujos sudaro 43,8 proc. ir 56,2 proc. – medienos

kilmės biokuras.

Bendrovės 2014 m. parduotos šilumos kiekis yra 367,58 tūkst. MWh, iš jų

284,95 tūkst. MWh arba 77,5 proc. gyventojams. Bendrovė pagal per metus realizuojamos šilumos

kiekį priskiriama I šilumos tiekėjų grupei1, kuriai priklauso šilumos tiekėjai, per metus

realizuojantys daugiau nei 150,0 tūkst. MWh.

2. Finansiniai ir ekonominiai rodikliai

2013 m. finansiniais metais Bendrovė gavo 34 371,9 tūkst. Eur pajamų, iš kurių šilumos

tiekimo veiklos pajamos sudarė 26 171,9 tūkst. Eur (76,1 visų pajamų). Šioms pajamoms uždirbti

Bendrovė patyrė 30 685,0 tūkst. Eur sąnaudų. Šilumos tiekimo veiklai priskirta 22 774,2 tūkst. Eur

(74,2 proc.) sąnaudų.

2014 m. finansiniais metais Bendrovės pajamos sudarė 30 588,5 tūkst. Eur, iš kurių šilumos

tiekimo veiklos pajamos sudarė 21 696,2 tūkst. Eur (70,9 proc. visų pajamų). Minėtoms pajamoms

uždirbti Bendrovė patyrė 25 737,8 tūkst. Eur sąnaudų. Šilumos tiekimo veiklai priskirta

19 653,8 tūkst. Eur (76,4 proc.) sąnaudų.

2012–2014 m. šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo laikotarpio Bendrovės šilumos

tiekimo veiklos rezultatai pavaizduoti 1 pav.

1 pav. 2012–2014 m. šilumos tiekimo veiklos rezultatas

Remiantis 2012–2014 m. laikotarpio ekonominių rodiklių suvestinės (ERS-1) duomenimis,

Bendrovė gavo 7 606,7 tūkst. Eur pelną, tačiau eliminavus susigrąžintų ankstesniais laikotarpiais

susidariusių nepadengtų kuro sąnaudų ir vartotojams sugrąžintų papildomai gautų pajamų įtaką

veiklos rezultatams, susidaro 6 188,9 tūkst. Eur pelno arba vidutiniškai 2 063,0 tūkst. Eur pelno

kasmet.

2.1. Šilumos kainos struktūra

1I grupės tiekimo įmonių grupė – įmonės per metus realizuojančios daugiau nei 150,0 tūkst. MWh šilumos. Šiai grupei priklauso:

UAB „Vilniaus energija“, AB „Kauno energija“, AB „Klaipėdos energija“, VĮ „Visagino energija“, AB „Panevėžio energija“,

AB „Šiaulių energija“, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“.

2 167,4 3 396,9 2 042,4

3

Komisija 2012 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3-208 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų

akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ nustatė Bendrovei šilumos bazinės kainos dedamąsias. Šiaulių

miesto savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-213 „Dėl akcinės bendrovės

„Šiaulių energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų

galiojimo metams nustatymo“ Bendrovei nustatė šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos

bazinės kainos galiojimo metams. Taikant nustatytas dedamąsias, 2012 m. spalio mėn. vartotojams

taikyta šilumos kaina buvo 7,12 ct/kWh (be PVM).

Bendrovės galiojanti (2016 m. gegužės mėn.) šilumos kaina, nevertinant papildomos

dedamosios – 5,21 ct/kWh (be PVM), lyginant su šilumos bazine projekcine kaina (6,89 ct/kWh),

sumažėjo 1,68 ct/kWh arba 24,4 proc. Šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu taikytos

šilumos kainos pavaizduotos 2 pav.

Pastaba. Bendrovės valdybos 2016 m. vasario 24 d. nutarimu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m.

kovo 17 d. pritarimu, iš Bendrovės pelno taikoma 0,50 ct/kWh papildoma šilumos kainos dedamoji, mažinanti šilumos

kainą nuo 2016 m. balandžio mėn. iki naujų šilumos bazinės kainos dedamųjų taikymo.

2 pav. Šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu taikytos šilumos kainos

Bendrovės šilumos bazinės kainos nustatymo metu apskaičiuota projekcinė 2012 m. liepos

mėn. šilumos kaina buvo 7,38 ct/kWh. Šilumos kainoje (7,38 ct/kWh) pastovioji dedamoji sudarė

1,89 ct/kWh arba 25,6 proc., kintamoji dedamoji 5,22 ct/kWh arba 70,7 proc. ir 0,27 ct/kWh arba

3,7 proc. nesusigrąžintos kuro sąnaudos.

Per šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpį pastovioji dedamoji padidėjo nuo

1,89 ct/kWh iki 1,95 ct/kWh arba 3,0 proc. Bendrovės šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji

buvo perskaičiuojama atsižvelgiant į efektyvumo koeficiento, pagaminto ir realizuoto šilumos

kiekio, bei į kitus, nuo ūkio subjektų valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus

sąnaudų pokyčius. Realizuotos šilumos kiekis per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo nuo

421,4 tūkst. MWh (nustatytas baziniuose skaičiavimuose) iki 362,0 tūkst. MWh (14,1 proc.), o

infliacijos pokytis nuo bazinės kainos nustatymo iki paskutinio šilumos kainos perskaičiavimo

sudarė 0,56 proc.

Šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu šilumos kainos kintamoji dedamoji sumažėjo

nuo 5,22 ct/kWh iki 3,26 ct/kWh, t. y. 1,96 ct/kWh arba 37,5 proc. Šį sumažėjimą sąlygoja šilumos

bazinėje kainoje nustatytos kuro struktūros pasikeitimas (atsinaujinančių išteklių dalies didėjimas

nuo 38,2 proc. iki 56,2 proc.) bei kuro kainos pokyčiai.

2.2. Faktinės 2012–2014 m. sąnaudos

2012–2014 m. šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu bendrosios šilumos tiekimo

veiklos sąnaudos sumažėjo 33,0 proc. Svarbiausią įtaką bendroms šilumos tiekimo sąnaudoms

4

turėjo kintamosios (kuras, vanduo ir elektros energija technologinėms reikmėms) sąnaudos.

Šilumos tiekimo sąnaudų dinamika pavaizduota 3 pav.

3 pav. Šilumos tiekimo pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų dinamika

Bendrovės šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu šilumos gamybai naudoto kuro

struktūra buvo pakeista, nustatant Bendrovei šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės

kainos galiojimo metams. Savivaldybės tarybos Sprendimu nustatytas gamtinių dujų lyginamasis

svoris kuro balanse sudaro 43,8 proc. (bazinėje 61,8 proc.) ir 56,2 proc. – medienos kilmės biokuras

(bazinėje 38,2 proc.). Pažymėtina, kad kuro balanso pasikeitimą, didinat kuro iš atsinaujinančių

išteklių panaudojimą, lėmė atlikta investicija Pietinėje katilinėje, įrengiant biokuro katilus.

Šilumos sektoriaus kainų reguliavime pagrindinis dėmesys skiriamas pastoviųjų sąnaudų

optimizavimui, nes šios sąnaudos labiausiai priklauso nuo ūkio subjekto veiklos efektyvumo.

Kintamųjų sąnaudų lygį Komisija kontroliuoja nustatydama šilumos gamybos ir perdavimo veiklos

efektyvumo rodiklius, t. y. nustatydama užduotis pasiekti tam tikrą lyginamųjų kuro ir elektros

energijos sąnaudų bei šilumos technologinių perdavimo nuostolių lygį.

Bendrovės pastoviosios sąnaudos (darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, ilgalaikio

turto nusidėvėjimas (amortizacija), materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, palūkanos, mokesčiai

ir kt.) šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu mažėjo 7,5 proc. Faktinių pastovių sąnaudų

kitimas pagal sąnaudų straipsnius pavaizduotas 4 pav.

5

4 pav. Pastoviųjų sąnaudų struktūros kitimas 2012–2014 m.

Didžiausią pastoviųjų sąnaudų dalį bazinės kainos galiojimo laikotarpiu sudarė darbo

užmokesčio ir socialinio draudimo, nusidėvėjimo (amortizacijos) bei materialinės ir joms

prilygintos sąnaudos. Ataskaitiniais 2014 m. jų dalis pastoviosiose sąnaudose ilgalaikio turto

nusidėvėjimo (amortizacijos) atitinkamai buvo 38,7 proc., 30,8 proc. ir 14,4 proc. Pastaraisiais

metais, lyginant su 2013 m., pastoviosios sąnaudos mažėjo 3,0 proc.

2.3. Efektyvumo rodikliai

Šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiu Bendrovės lyginamosios kuro

sąnaudos kito nežymiai. Bendrovės 2012 m. lyginamosios kuro sąnaudos buvo 84,8 kgne/MWh, o

2013 m. didėjo iki 84,9 kgne/MWh. Bendrovės 2014 m. (ataskaitiniai metai) bendros lyginamosios

kuro sąnaudos (85,2 kgne/MWh) buvo didesnės už 2014 m. I grupės C pogrupio šilumos tiekėjų

lyginamąjį kuro sąnaudų rodiklį – 84,8 kgne/MWh. Pažymėtina, kad Bendrovės 2012–2014 m.

lyginamųjų kuro, elektros energijos sąnaudų bei šilumos perdavimo nuostolių palyginimas pateiktas

1 lentelėje.

1 lentelė. Lyginamųjų kuro, elektros energijos sąnaudų ir technologinių šilumos perdavimo

nuostolių palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklis Mato vnt. 2012 m. 2013 m.

2014 m.

(ataskaitinis

laikotarpis)

2014 m.

I grupė

1. Lyginamosios kuro sąnaudos kgne/MWh 84,8 84,9 85,2 84,8*

2.

Šilumos perdavimo

nuostoliai

tūkst. MWh 88,1 87,3 84,3 -

MWh/kms 318,8 315,9 306,8 269,0

3. Lyginamosios elektros

energijos sąnaudos kWh/MWh 15,3 17,2 17,5 14,0

* 2014 m. I grupės C pogrupio lyginamasis rodiklis.

6

Šilumos nuostoliai kasmet mažėjo: 2012 m. sudarė 88,1 tūkst. MWh, 2013 m. –

87,3 tūkst. MWh ir 2014 m. – 84,3 tūkst. MWh. Bendrovės ataskaitinio laikotarpio šilumos

perdavimo nuostoliai vienam sąlyginiam perdavimo tinklų kilometrui – 306,8 MWh/kms

(19,0 proc. į šilumos perdavimo tinklą patiektos šilumos) buvo didesni už 2014 m. I grupės šilumos

tiekėjų vidutinį šilumos nuostolių lyginamąjį rodiklį – 269,0 MWh/kms.

2012–2014 m. laikotarpiu elektros energijos lyginamosios sąnaudos kito nuo

15,3 kWh/MWh 2015 m. iki 17,5 kWh/MWh 2014 m. Ataskaitinio laikotarpio lyginamosios

elektros energijos sąnaudos (17,2 kWh/MWh) buvo didesnės nei 2014 m. I grupės C pogrupio

šilumos tiekėjų vidutinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos (14,0 kWh/MWh). Elektros

energijos didėjimą sąlygoja pradėti naudoti biokuro katilai. Pažymėtina, kad lyginamų kuro,

elektros energijos sąnaudų ir technologinių šilumos perdavimo nuostolių kitimui įtakos turėjo nuo

2012 m. pradėta eksploatuoti biomasės termofikacinė elektrinė.

2.4. Investicijos

Pagal Bendrovės pateiktus duomenis, šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu atliktų

investicijų vertė sudaro 20 605,2 tūkst. Eur, iš jų 15 178,4 tūkst. Eur (73,7 proc.) – gamybos,

5 418,4 tūkst. Eur (26,29 proc.) – perdavimo ir 8,4 tūkst. Eur (0,01 proc.) – pardavimo verslo

vienetuose. Bendrovės 2012–2014 m. atliktos investicijos į šilumos ūkį ir jų finansavimo šaltiniai

yra pateikiami 2 lentelėje.

2 lentelė. Bendrovės atliktos investicijos į šilumos ūkį 2012–2014 metais ir jų finansavimo šaltiniai

Eil.

Nr. Investicijos Suma, tūkst. Eur

1. INVESTICIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI: 20 605,2

1.1. iš t. sk. nusidėvėjimas 3 869,1

1.2. investicinė grąža 2 859,6

1.3. paskolos 8 059,4

1.4. ES struktūriniai fondai 4 743,1

1.5. ATL pardavimo pajamos 1 074,0

2. INVESTICIJOS: 20 605,2

2.1. Gamyba 15 178,4

2.1.1. iš t. sk. Pietinės katilinės rekonstrukcija 5 702,2

2.1.2. termofikacinės elektrinės projektavimas ir statyba 8 623,0

2.1.3. Tilvyčio katilinės rekonstravimas 674,9

2.1.4. kitos investicijos 178,3

2.2. Perdavimas 5 418,4

2.2.1. iš t. sk. šilumos tinklų rekonstrukcijos 5 160,6

2.2.2. įvadinių šilumos skaitiklių pakeitimas 105,9

2.2.3. kitos investicijos 151,9

2.3. Pardavimas 8,4

2.3.1. iš t. sk. kompiuterinės technikos ir programinės įrangos

atnaujinimas, įsigijimas 8,0

2.3.2. gamybinio-ūkinio inventoriaus įsigijimas 0,5

II. ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS DEDAMŲJŲ SKAIČIAVIMAS

Bendrovė 2015 m. balandžio 30 d. raštu Nr. SD-1016 (toliau – Raštas) pateikė Komisijai

šilumos bazinės ir karšto vandens kainų dedamųjų projektus bei dokumentus, reikalingus

skaičiavimams pagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas)

32 straipsnio 6 dalimi ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos

7

2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (toliau – Metodika), 82.1.2 papunkčiu, šilumos bazinės

kainos dedamąsias nustato Komisija, o savivaldybė teikia Komisijai tik šilumos bazinės kainos

dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas.

Bendrovė 2015 m. birželio 29 raštu Nr. S-1835 pateikė Savivaldybės tarybos 2015 m.

birželio 25 d. sprendimą Nr. T-158 „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ tiekiamos šilumos

bazinės kainos (kainų dedamųjų) suderinimo“, kuriuo Bendrovei suderino šilumos bazinės kainos

dedamąsias bei 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. T-159 „Dėl uždarosios akcinės „Šiaulių

energija“ karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo“, kuriuo suderino Bendrovės karšto vandens

kainos dedamąsias.

Šilumos kainos dedamosios nustatomos, vadovaujantis Metodika. Kogeneracinės jėgainės

šilumos ir elektros energijos gamybos rodikliai nustatomi pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir

elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m.

liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 (toliau – Sąnaudų atskyrimo metodika). Vadovaujantis Sąnaudų

atskyrimo metodika, Bendrovei taikomi III įmonių kategorijos (daugiau 150,0 tūkst. MWhšil.

šilumos per metus) sąnaudų rodikliai.

Pažymėtina, kad Bendrovė iki šilumos kainos dedamųjų tretiesiems šilumos bazinės kainos

galiojimo metams nustatymo, priklausė I grupės B pogrupio šilumos tiekėjams, kurių gamtinių dujų

šilumos gamybos kuro struktūroje sudaro (75, 50]. Pakoregavus Bendrovės kuro struktūrą, didinant

kuro iš atsinaujinančių energetikos išteklių dalį naudojamo kuro struktūroje iki 56,2 proc.,

Bendrovė priskiriama I grupės C pogrupiui. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol I grupės C pogrupiui

buvo priskirtas UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“.

Be to, pažymos rengimo metu nebuvo paskelbti Šilumos gamybos, perdavimo, karšto

vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų

lyginamosios analizės aprašo, patvirtinto Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 „Dėl

Šilumos gamybos, perdavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos

prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“, 9.3.2–9.3.5, 9.3.8–9.3.9,

10.3 papunkčiuose ir 11 punkte numatyti 2014 m. rodikliai.

Skaičiuojant šilumos bazinės kainos kintamąją dedamąją, yra nustatomi efektyvumo

rodikliai: lyginamosios kuro sąnaudos (kgne/MWh), lyginamosios elektros energijos sąnaudos

(kWh/MWh), vandens technologijai sąnaudos (m³/kms) ir šilumos perdavimo nuostoliai. Šilumos

gamybos kogeneracinių jėgainių rodikliai nustatomi pagal faktinius duomenis, tačiau ne didesnius

už Sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatytus normatyvus, šilumos gamybos ne kogeneraciniuose

įrenginiuose, perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo veiklose – pagal paskutinių praėjusių trejų

metų (2012–2014 m.) būtinųjų sąnaudų apimtį, taip pat taikant I lyginamosios analizės atitinkamų

rodiklių vertes, atsižvelgiant į suplanuotus pokyčius, po ataskaitinio laikotarpio įvykusius

reikšmingus įvykius, Komisijos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus ir kitas

efektyvumo užduotis (Metodikos 56 punktas).

Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius (toliau – Skyrius),

vadovaudamasis Metodika ir Sąnaudų atskyrimo metodika, išanalizavęs Bendrovės šilumos bazinės

kainos projektą ir papildomai gautą informaciją, pritaikęs lyginamosios analizės rodiklius,

apskaičiavo 16.417,1 tūkst. Eur būtinųjų pajamų.

Šilumos bazinių kainų dedamųjų skaičiavimuose įvertintų sąnaudų ir nustatytų pagrindinių

efektyvumo rodiklių palyginimas pagal Skyriaus ir Bendrovės skaičiavimus pateiktas 3 lentelėje.

Detalesni šilumos bazinės kainos dedamųjų skaičiavimai pateikiami tolimesniuose pažymos

skyriuose.

8

3 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės šilumos kainos dedamųjų skaičiavime įvertintų sąnaudų ir

nustatytų efektyvumo rodiklių palyginimas

Rodiklis 2013 m. 2014 m. Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

Skirtumas

(5-6)

1 2 3 4 5 6 7

Pagrindiniai rodikliai

1.

Patiektinas

šilumos kiekis į

tinklą:

tūkst.

MWh 476,0 453,1 471,5 471,5 -

1.2. iš t. sk. gamintinas

šilumos kiekis

tūkst.

MWh 475,2 452,5 470,98 470,98 -

1.3. įsigytas šilumos

kiekis tūkst.

MWh 0,8 0,6 0,565 0,565 -

2. Realizuotinas

šilumos kiekis

tūkst.

MWh 387,2 367,5 386,3 386,3 -

3.

Šiluma savoms

administracinėms

reikmėms

tūkst.

MWh 1,4 1,3 1,4 1,4 -

4. Šilumos

nuostoliai tinkle

tūkst.

MWh 87,3 84,3 83,8 83,8 -

MWh/kms 315,9 306,8 305,1 305,1 -

5. Lyginamosios kuro sąnaudos,

kgne/MWh 84,9 85,2 83,8 83,8 -

6.

Lyginamosios elektros

energijos sąnaudos,

kWh/MWh

17,2 17,5 17,7 17,7 -

7. Vandens sąnaudos, tūkst. m3 158,7 173,3 184,4 184,4 -

Būtinosios šilumos tiekimo pajamos, tūkst. Eur

1. Kintamosios sąnaudos: 15.214,7 12.242,0 9.939,6 9.939,6 -

1.1. Kuro sąnaudos 14.675,0 11.758,3 9.302,6 9.302,6 -

1.2. Įsigytos šilumos sąnaudos 36,6 27,7 21,5 21,5 -

1.3.

Elektros energijos

technologinėms reikmėms

sąnaudos

459,3 428,0 447,9 447,9 -

1.4. Vandens technologinėms

reikmėms sąnaudos 17,6 20,6 65,9 65,9 -

1.5. Pelenų tvarkymo (išvežimo,

utilizavimo) sąnaudos 26,2 7,4 101,7 101,7 -

2. Pastoviosios sąnaudos: 7.557,2 6.826,8 7.123,2 6.477,5 -645,7

2.1. Nusidėvėjimo (amortizacijos)

sąnaudos 2.300,4 2.171,1 2.385,8 2.117,50 -268,3

2.2. Einamojo remonto ir

aptarnavimo sąnaudos 853,5 896,6 806,3 753,6 -52,7

9

Rodiklis 2013 m. 2014 m. Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

Skirtumas

(5-6)

1 2 3 4 5 6 7

2.3. Personalo sąnaudos 3.114,3 3.043,8 3210,3 2853,5 -356,8

2.4. Mokesčių sąnaudos 407,2 406,4 441,7 473,7 32,0

2.5. Finansinės sąnaudos 532,9 34,2 14,1 14,1 -

2.6. Administracinės

sąnaudos 81,9 75,7 83,3 83,3 -

2.7. Rinkodaros ir pardavimų

sąnaudos 182,7 144,1 129,3 129,3 -

2.8. Kitos paskirstomos sąnaudos 84,4 54,9 52,4 52,4 -

3. Iš viso: 22.772,0 19.068,8 17.063,03 16.417,1 -645,9

Pastaba. Bendrovės kuro sąnaudos perskaičiuotos pagal Skyriaus taikytas kuro kainas.

1. ŠILUMOS KIEKIO SKAIČIAVIMAS

Bendrovės ir Skyriaus skaičiavimais, įvertinant praėjusių šilumos bazinio laikotarpio

paskutinių trijų metų vidurkį, planuojamas bazinis realizuotinas šilumos kiekis sudaro

386,3 tūkst. MWh. Pagal Bendrovės pateiktą projektą, 299,0 tūkst. MWh (77,4 proc.) šilumos

energijos planuojama parduoti gyventojams ir 87,3 tūkst. MWh (22,6 proc.) kitiems vartotojams.

Bendrovė eksploatuoja 274,7 kms perdavimo tinklų, todėl projekte numatyta

83,8 tūkst. MWh šilumos perdavimo nuotolių, kurie apskaičiuoti vadovaujantis Šilumos tiekimo

vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m.

rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 ,,Dėl šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos

patvirtinimo“. Taip pat Bendrovė planuoja suvartoti 1,4 tūkst. MWh šilumos savoms

(administracinėms) reikmėms. Šis šilumos kiekis apskaičiuotas pagal 2012–2014 m. vidutinį

suvartojimą. Iš viso, planuojama kasmet į šilumos perdavimo tinklą patiekti

471,6 tūkst. MWh šilumos energijos (iš jų 0,6 MWh šilumos įsigijimas iš nepriklausomo šilumos

gamintojo UAB „Energijos parkas“). Bendrovės faktinių ir planuojamų šilumos kiekių palyginimas

pateikiamas 4 lentelėje.

4 lentelė. Faktinių bei planuojamo šilumos kiekių palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklis Mato vnt. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

1. Pagamintos šilumos kiekis tūkst. MWh 475,5 475,2 452,5 470,98 470,98

2. Įsigytas šilumos kiekis tūkst. MWh 18,2 0,8 0,6 0,565 0,565

3. Patiektos šilumos į tinklą

kiekis: tūkst. MWh 493,8 476,0 453,1 471,5 471,5

3.1. šiluma savoms

administracinėms reikmėms tūkst. MWh 1,5 1,4 1,3 1,4 1,4

3.2. šilumos nuostoliai tinkle tūkst. MWh 88,1 87,3 84,3 83,8 83,8

3.3.

namo įvadiniu

atsiskaitomuoju šilumos

kiekio matavimo prietaisu

apskaitytas šilumos kiekis

tūkst. MWh 404,2 387,2 367,5 386,3 386,3

Pažymėtina, kad Bendrovė Kairių katilinės sistemoje planuojamas įsigyti šilumos kiekis iš

nepriklausomo šilumos gamintojo – UAB „Energijos parkas“ sudaro 0,565 tūkst. MWh. Bendrovės

planuojamas įsigyti šilumos kiekis atitinka UAB „Energijos parkas“ 2015 m. sausio 28 d. raštu

Nr. 15-10 pateiktą planuojamą parduoti kiekį.

10

1. KINTAMOSIOS SĄNAUDOS

Kintamąsias sąnaudas sudaro šilumos gamybai sunaudoto kuro, elektros energijos ir

vandens technologijai sąnaudos bei pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) ir kt. Šios sąnaudos

nustatomos įvertinus lyginamąsias kuro sąnaudas (kgne/kWh), katilų naudingo veikimo koeficientus

(NVK), lyginamąsias elektros energijos sąnaudas (kWh/MWh) ir šilumos gamybos bei perdavimo

verslo vienetui sunaudoto vandens sąnaudas.

1.1. Kuro sąnaudos šilumai gaminti

Bendrovės skaičiavimais, planuojamam pagaminti 471,0 tūkst. MWh šilumos kiekiui

numatyta sunaudoti 39 454,5 tne sąlyginio kuro kiekio, iš jų gamtinės dujos – 12 022,9 tne

arba (136,4 tūkst. MWh šilumos energijos) ir medienos kilmės biokuras – 27 431,7 tne

(334,5 tūkst. MWh šilumos energijos), kai vidutinės lyginamosios kuro sąnaudos sudaro

83,77 kgne/MWh (1,03 – naudingo veikimo koeficientas (NVK)). Bendrovės projekte kuro struktūrą

sudaro gamtinės dujos – 30,5 proc. (galiojančioje kainoje 43,8 proc.) ir 69,5 proc. – medienos

kilmės biokuras (galiojančioje kainoje 56,2 proc.). Kuro kiekių, kainų ir sąnaudų palyginimas

pateiktas 5 lentelėje.

5 lentelė. Kuro kiekių, kainų ir sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Pavadinimas Mato vnt. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

1 2 3 4 5 6 7 8

1. Sąlyginio kuro kiekis tne 40.323,5 40.365,2 38.555,1 39.454,5 39.454,5

2. Sąlyginio kuro kaina Eur/tne 479,4 363,6 305,0 235,78 235,78

3. Kuro sąnaudos tūkst. Eur 19.332,3 14.675,0 11.758,3 9.302,6 9.302,6

4. Lyginamosios kuro

sąnaudos kgne/MWh 84,8 84,9 85,2 83,8 83,8

Pastaba. Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotos kuro sąnaudos, taikant 2016 m. kovo mėn. kuro kainas.

Pažymėtina, kad Bendrovės kuro kiekio nustatymo skaičiavimuose taikytos vidutinės

lyginamosios kuro sąnaudos (83,77 kgne/kWh) neviršija I šilumos tiekėjų grupės C pogrupio

lyginamųjų kuro sąnaudų (84,8 kgne/kWh). Bendrovės 155 228,0 MWh gamtinių dujų kiekis

išreiktas energijos vienetais apskaičiuotas vadovaujantis Komisijos 2015 m. vasario 23 d.

raštu Nr. R2-(Š)-633 ir 2015 m. balandžio 10 d. raštu Nr. R2-(Š)-1166 pateiktais išaiškinimais.

Pažymėtina, kad kuro sąnaudos yra projekcinės, t. y. kiekvieną mėnesį jos gali kisti,

priklausomai nuo kuro kainų pasikeitimo. Kuro sąnaudos sudaro 1,98 ct/kWh, tai sudaro 70,1 proc.

visų kintamųjų sąnaudų.

11

2.3. Elektros energija ir vanduo technologijai

Bendrovės skaičiavimuose numatyta, kad šilumos veiklai elektros energijos technologinėms

reikmėms kiekis sudarys 8 344,0 tūkst. kWh, iš jų Šiaulių termofikacinėje elektrinėje (Pietinės

katilinės sistema) pasigamintas – 7 693,4 tūkst. kWh arba 92,2 proc. viso elektros energijos kiekio.

Lyginamosios elektros energijos sąnaudos planuojamu laikotarpiu yra 17,72 kWh/MWh

(10,88 kWh/MWh šilumos gamybos (įsigijimo) ir 6,84 kWh/MWh perdavimo verslo vienetuose),

kurios 0,22 kWh/MWh didesnės nei ataskaitinio laikotarpio elektros energijos patirtos sąnaudos.

Bendrovės teigimu, elektros energijos sąnaudos šilumos gamybos (įsigijimo) verslo vienete didėja

dėl kuro iš atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros.

Pažymėtina, kad Šiaulių termofikacinėje elektrinėje (Pietinės katilinės sistema) planuojamos

pasigaminti ir suvartoti elektros energijos lyginamosios sąnaudos sudaro 21,1 kWh/MWh

(4 700,1 tūkst. MWh), kurios neviršija Sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatyto rodiklio –

23,0 kWh/MWh. Taip pat Bendrovė numato 2 993,3 tūkst. MWh likusią Pietinės katilinės sistemai

būtiną elektros energijos kiekį pagaminti termofikacinėje elektrinėje, o kitoms sistemoms –

651,0 tūkst. kWh nusipirkti. Vidutinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos sudarytų

14,71 kWh/MWh, t. y. 0,71 kWh/MWh didesnės, lyginant su I grupės šilumos tiekėjų vidutinėmis

elektros energijos sąnaudomis (14,0 kWh/MWh). Pažymėtina, kad dėl 2015 m. I–II ketv. atliktos

rekonstrukcijos Tilvyčio katilinėje, įrengiant biokuro katilus, būtinas elektros energijos kiekis

nebuvo įvertintas apskaičiuojant 2014 m. lyginamuosius elektros energijos rodiklius, todėl

Bendrovės planuojamas elektros energijos kiekis ir jo sąnaudos, įvertinus po ataskaitinio laikotarpio

įvykusius įvykius (Metodikos 56.5 papunktis), pripažįstamos būtinosiomis bei vertinamos šilumos

bazinės kainos dedamųjų skaičiavimo metu.

Skyriaus ir Bendrovės skaičiavimais, įvertinant vidutinę pagamintos – 4,79 ct/kWh ir

12,15 ct/kWh – perkamos elektros energijos kainą, apskaičiuotos elektros energijos sąnaudos

sudaro 447,95 tūkst. Eur, iš jų 277,7 tūkst. Eur – šilumos gamybos (įsigijimo) ir 170,2 tūkst. Eur –

perdavimo verslo vienetuose.

Bendrovė šilumos gamybai ir perdavimui naudoja Pietinės katilinės teritorijoje esantį

gręžinio vandenį (97,6 proc.) ir dalį perka iš geriamojo vandens tiekėjų. Planuojamu laikotarpiu

Bendrovė numato 184,4 tūkst. m3 vandens technologinėms reikmėms kiekį, iš jų 177,7 tūkst. m3 –

gręžinio ir 6,7 tūkst. m3 – perkamas kiekis. Bendrovės planuojamas vandens technologinėms

reikmėms kiekis (184,4 tūkst. m3) suplanuotas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn.

Bendrovė pradėjo eksploatuoti 20 MW galios ir nuo 2015 m. birželio mėn. Tilvyčio biokuro

katilinę. Taikant vandens ir nuotekų kainas (Pietinės katilinės teritorijoje vandens ir nuotekų kaina

1,12 Eur/m3 bei tiekėjų vidutinė vandens ir nuotekų kaina – 2,62 Eur/m3), apskaičiuotos vandens

technologijai sąnaudos sudaro 65,9 tūkst. Eur, iš jų 62,9 tūkst. Eur – šilumos gamybos (įsigijimo) ir

3,1 tūkst. Eur – perdavimo verslo vienetuose.

Bendros elektros energijos ir vandens technologijai sąnaudos yra 513,9 tūkst. Eur. Šios

sąnaudos sudaro 0,13 ct/kWh arba 4,6 proc. visų kintamųjų sąnaudų.

2.4. Pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos

Pagal Bendrovės pateiktą projektą, šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu

planuojamos pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos sudaro 89,8 tūkst. Eur. Tačiau

Bendrovė informavo, kad pasikeitė priėmimo į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų (pelenų)

sąvartyno priėmimo įkainiai, t. y. didėja nuo 26,65 Eur/t iki 33,34 Eur/t. Taip pat, jog dalį pelenų

numatyta parduoti. Todėl įvertinant parduotiną pelenų ir priduotiną į sąvartyną kiekius,

apskaičiuotos pelenų sąnaudos sudaro 101,7 tūkst. Eur arba 11,9 tūkst. Eur daugiau nei planuotos

sąnaudos projekto pateikimo metu.

Vadovaujantis Metodikos 58.61.1 papunkčiu, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., pelenų

tvarkymo (išvežimo, utilizavimo) sąnaudos vertinamos kintamosios dedamosios skaičiavimuose bei

12

pripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis. Bendrovės patikslintos pelenų tvarkymo (išvežimo,

utilizavimo) sąnaudos (101,7 tūkst. Eur) sudaro 0,03 ct/kWh arba 1,1 proc. visų kintamųjų sąnaudų.

2.5. Perkamos šilumos sąnaudos

Kaip minėta, (žr. 1 skyriuje) Bendrovė šilumos bazinės kainos nustatymo projekte numatė

0,565 tūkst. MWh perkamos šilumos kiekį iš UAB „Energijos parkas“. Skyrius šiems

skaičiavimams pritaria. Skyrius, taikydamas 2016 m. kovo mėn. pirktos šilumos kainą –

3,80 ct/kWh, apskaičiavo 21,5 tūkst. Eur pirktos šilumos sąnaudų.

Skyriaus projekte kintamosios sąnaudos sudaro 9 939,6 tūkst. Eur, t. y. 2,80 ct/kWh projekcinės

šilumos bazinės kainos. Šios sąnaudos yra 2 302,4 tūkst. Eur (18,8 proc.) mažesnės nei ataskaitiniu

laikotarpiu. Didžiausią kintamųjų sąnaudų dalį sudaro kuro sąnaudos – 70,1 proc.

3. PASTOVIOSIOS SĄNAUDOS

Pastoviąsias sąnaudas sudaro nusidėvėjimo (amortizacijos), galios rezervo įsigijimo iš kitų

asmenų, personalo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos

paskirstomos bei investicijų grąžos sąnaudos.

3.1. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos

Pagal pateiktus duomenis, šilumos tiekimo veikloje (įskaitant administracijos) Bendrovės

lėšomis įsigyto eksploatuojamo turto vertė 2014 m. gruodžio 31 d. nusidėvėjimui (amortizacijai)

skaičiuoti sudaro 51 350,1 tūkst. Eur (iš to skaičiaus – 3 184,4 tūkst. Eur – pirmųjų metų investicijų

vertė) ir tai sudaro 2 375,2 tūkst. Eur nusidėvėjimo sąnaudų. Pažymėtina, kad Bendrovė,

skaičiuodama reguliuojamo turto vertę nusidėvėjimui skaičiuoti, nevertino ilgalaikio turto vienetų

vertės, sukurtos už Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo ir apyvartinių taršos leidimų

(toliau – ATL) teigimo prekybos rezultato lėšas (2014 m. ir 2015 m. I ketv.), kurių bendra vertė

sudaro 1 462,8 tūkst. Eur (nusidėvėjimo sąnaudos 91,4 tūkst. Eur). Taip pat šilumos generavimo

šaltinių vertės – 300,2 tūkst. Eur, viršijančios maksimalių sistemos galios ir rezervinės galios

užtikrinimo poreikį.

Nustatant reguliuojamo ilgalaikio turto vertę nusidėvėjimui (amortizacijai) skaičiuoti,

taikomi Metodikos 57.1 papunktyje įtvirtinti skaičiavimo principai. Skyrius, nevertino ilgalaikių

turto vienetų, kurių nusidėvėjimo laikotarpis baigiasi iki naujos šilumos bazinės kainos įsigaliojimo

pradžios, t. y. vertinama 2015 m. gruodžio 31 d. reguliuojamo turto vertė nusidėvėjimui

(amortizacijai) skaičiuoti. Taip pat Skyrius, remiantis Bendrovės projekte pateiktais ir patikslintais

duomenis, apskaičiavo, kad iš viso ilgalaikio turto vieneto vertė, sukurta už Lietuvos aplinkos

apsaugos investicinio fondo ir ATL teigimo prekybos rezultato lėšas sudaro 2 800,5 tūkst. Eur.

Pagal Bendrovės pateiktą informaciją, Skyrius pripažino Bendrovės 2015 m. I ketv. – II ketv.

laikotarpiu faktiškai atliktas su Komisija 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. O3-380 „Dėl akcinės

bendrovės „Šiaulių energija“ 2014–2020 metų investicijų“ suderintas investicijas – 2 458,2 tūkst.

Eur, iš jų didžiausios 922,8 tūkst. Eur – Tilvyčio katilinės rekonstravimas, rengiant biokuro katilinę,

ir 1 033,8 tūkst. Eur – šilumos tiekimo magistralių rekonstravimas. Skyriaus skaičiavimais, iš viso

reguliuojamo turto vertė, įskaitant administracinio turto vertę, nusidėvėjimui (amortizacijai)

skaičiuoti sudaro 50 730,4 tūkst. Eur, nuo kurios priskaičiuota 2 117,5 tūkst. Eur nusidėvėjimo

(amortizacijos) sąnaudų, iš jų 1 280,2 tūkst. Eur – gamybos (įsigijimo), 833,0 tūkst. Eur –

perdavimo ir 4,28 tūkst. Eur – mažmeninio aptarnavimo verslo vienetuose. Bendrovės ir Skyriaus

reguliuojamo turto vertės ir nusidėvėjimo skaičiavimų palyginimas pateiktas 6 lentelėje.

13

6 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės reguliuojamo turto vertės ir nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų

palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklis 2013 m. 2014 m.

Bendrovės

projektas Skyriaus projektas

1. Reguliuojamo ilgalaikio

turto vertė, tūkst. Eur x x 51 350,1 50 730,4

2.

Nusidėvėjimo

(amortizacijos) sąnaudos,

tūkst. Eur

2 300,5 2 665,3 2 385,8 2 177,5

Bendrovės šilumos bazinėje kainoje įvertintos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos)

sąnaudos sudaro 0,49 ct/kWh ir 25,97 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.2. Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos

Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas sudaro žaliavų ir medžiagų, einamojo remonto,

transporto priemonių eksploatavimo ir kuro, rezervinio kuro saugojimo, atsiskaitomųjų apskaitos

prietaisų eksploatavimo, komunalinių paslaugų ir kitos sąnaudos.

Bendrovė šilumos bazinės kainos projekte numatė 818,2 tūkst. Eur sąnaudų (be pelenų

sąnaudų, žr. į pažymos 2.4 dalį), iš jų 793,2 tūkst. Eur – šilumos tiekimo veiklos ir 24,9 tūkst. Eur –

bendrosios (administracijos) sąnaudos. Bendrovės planuojamos einamojo remonto ir aptarnavimo

sąnaudos, įskaitant administracijos, yra 78,4 tūkst. Eur arba 8,7 proc. mažesnės, lyginant su

ataskaitiniu laikotarpiu.

Bendrovės planuojamos šilumos tiekimo veiklos aptarnavimo sąnaudos sudaro

419,8 tūkst. Eur (236,4 tūkst. Eur – gamybos (įsigijimo), 180,7 tūkst. Eur – perdavimo ir

2,7 tūkst. Eur – mažmeninio aptarnavimo verslo vienetuose) ir, lyginant su ataskaitiniu laikotarpiu,

yra 90,6 tūkst. Eur arba 21,6 proc. didesnės.

Bendrovės planuojamos šilumos gamybos (įsigijimo) (731,8 Eur/MW) ir perdavimo

(657,9 Eur/kms) verslo vienetų aptarnavimo sąnaudos neviršija lyginamųjų rodiklių –

823,7 Eur/MW ir 1 085,21 Eur/kms. Planuojamos mažmeninio verslo vieneto sąnaudos

(2,7 tūkst. Eur) yra 1,9 tūkst. Eur mažesnės nei ataskaitiniu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai,

Bendrovės aptarnavimo sąnaudos pripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis.

Bendrovės remonto sąnaudos šilumos gamybos įrenginių instaliuotos galios vienetui

sąnaudos – 477,8 Eur/MW (lyginamasis rodiklis – 356,2 Eur/MW), perdavimo veikloje tenkančio

vienam sąlyginiam šilumos tinklų kilometrui sąnaudos sudaro 783,0 Eur/kms (lyginamasis rodiklis

– 483,4 Eur/kms), kurios viršija lyginamuosius rodiklius. Todėl Skyrius formuoja Bendrovei

remonto šilumos gamybos (įsigijimo) ir perdavimo verslo vienetuose užduotis, t. y. per šilumos

bazinės kainos dedamųjų laikotarpį pasiekti I grupės lyginamųjų rodiklių ir Bendrovės planuojamu

laikotarpiu (ataskaitinio laikotarpio sąnaudos didesnės) sąnaudų vidurkį, ir tai atitinkamai sudaro:

134,7 tūkst. Eur – gamybos (įsigijimo) ir 173,9 tūkst. Eur – perdavimo verslo vienetuose sąnaudų.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės planuojamos mažmeninio aptarnavimo verslo vieneto remonto

sąnaudos (0,3 tūkst. Eur) yra 0,4 tūkst. Eur mažesnės nei ataskaitiniu laikotarpiu faktiškai patirtos,

pripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis.

Skyrius, įvertinęs minėtus koregavimus, apskaičiavo 753,7 tūkst. Eur einamojo remonto ir

aptarnavimo sąnaudų, iš jų 371,0 tūkst. Eur – šilumos gamybos (įsigijimo), 354,7 tūkst. Eur –

perdavimo ir 3,0 tūkst. Eur – mažmeninio verslo vienetuose bei 25,0 tūkst. Eur – bendrosios

(administracijos).

Bendrovė 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. SD-701 pateikė 2016–2018 m. patikslintą

valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą, kuriame einamojo remonto ir aptarnavimo

vidutinės metinės sąnaudos atitinka Skyriaus apskaičiuotas – 753,7 tūkst. Eur.

Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos (753,7 tūkst. Eur) sudaro 0,18 ct/kWh arba

9,40 proc. pastoviųjų sąnaudų.

14

3.3. Personalo sąnaudos

Personalo sąnaudas sudaro darbo užmokesčio sąnaudos, privalomojo socialinio draudimo

sąnaudos, garantinio fondo įmokų sąnaudos, mokymų, kvalifikacijos kėlimo, apsauginių ir darbo

drabužių įsigijimo sąnaudos ir kitos su personalu susijusios sąnaudos.

Pagal Bendrovės duomenis, Bendrovėje 2014 m. vidutiniškai dirbo 273,83 darbuotojų:

200,75 iš jų priskirti tiesioginei šilumos tiekimo veiklai (gamybos (įsigijimo) – 100,54, perdavimo –

89,53 ir mažmeninio aptarnavimo – 10,68 verslo vienetuose), 24,79 – administracijai ir 48,29 –

kitai veiklai.

Bendrovė, atsižvelgdama į faktinį darbuotojų skaičių, 2015 m. priimtų darbuotojų Tilvyčio

katilinėje skaičių, planuojamą darbuotojų sugrįžimą iš tėvystės atostogų, taip pat papildomą darbo

vietą Pietinėje katilinėje dėl padidėjusių darbo apimčių, susijusių su biokuro plėtra, planuoja

282,00 darbuotojus, tiesioginei šilumos tiekimo veiklai, įskaitant kogeneraciją, priskiriant

204,97 darbuotojų (gamybos – 102,65, perdavimo – 91,63 ir mažmeninio aptarnavimo –

10,69 verslo vienetuose), 25 – administracijai ir 52,03 – kitai veiklai. Planuojamas šilumos tiekimo

veikloje darbo užmokesčio fondas yra 2 327,7 tūkst. Eur, iš jų 1 050,8 tūkst. Eur – gamybos

(įsigijimo), 893,0 tūkst. Eur – perdavimo ir 112,3 tūkst. Eur – mažmeninio aptarnavimo verslo

vienetuose bei 271,6 tūkst. Eur administracijos.

Metodikos 57.4.2 papunktis numato, kad darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos

atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskutinio mėnesio prieš šilumos bazinių kainų

(kainų dedamųjų) projekto pateikimą skelbiamus vidutinius elektros, dujų, garo tiekimo ir oro

kondicionavimo veiklos darbo užmokesčio duomenis. Kai Ūkio subjekto darbuotojų skaičius yra

mažesnis už atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamosios analizės rodiklius, darbuotojų vidutinis

darbo užmokestis gali būti didesnis už Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius

minėtos veiklos darbo užmokesčio duomenis. Tokiu atveju taikomas Ūkio subjekto faktinis arba

atitinkamos Ūkio subjektų grupės vidutinis darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio fondas

neturi viršyti sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių padauginus iš atitinkamos Ūkio

subjektų grupės vidutinio darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į panašių šilumos tiekėjų kuro struktūrą ir taikant lyginamuosius rodiklius,

Skyriaus apskaičiuotas darbuotojų skaičius, nevertinant kogeneracinės jėgainės darbuotojų

skaičiaus, sudaro 58,7 šilumos gamybos (įsigijimo) ir 71 – perdavimo verslo vienetuose. Taigi,

įvertinant Bendrovės numatytą mažmeninio aptarnavimo – 10,7 ir 18,6 administracijos darbuotojų

skaičių, Skyriaus skaičiavimais, iš viso šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu sudarys

159,0 darbuotojai (be kogeneracinės jėgainės darbuotojų skaičiaus). Vadovaujantis Komisijos

2016 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. O3-79 „Dėl 2014 m. šilumos tiekėjų šilumos gamybos,

perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo veiklos technologinių ir darbo našumo lyginamųjų

rodiklių paskelbimo“, taikomas vidutinis darbo užmokestis 833,46 Eur/mėn., ir tai sudaro

1 751,6 tūkst. Eur šilumos tiekimo veiklos darbo užmokesčio sąnaudų.

Bendrovės patikslintais duomenimis, kogeneracinei jėgainei priskirtas darbuotojų skaičius

yra 44,46, taikant vidutinį darbo užmokestį 892,9 Eur/mėn., darbo užmokesčio sąnaudos sudaro

476,4 tūkst. Eur, t. y. 170,3 tūkst. Eur mažiau nei šios sąnaudos būtų apskaičiuotos vadovaujantis

Sąnaudų atskyrimo metodikos 4 priede numatytu alternatyvaus šilumos šaltinio sąnaudų III įmonių

kategorijos darbo užmokesčio rodikliu – 2,9 Eur/mėn. ir Bendrovės kogeneracinėje jėgainėje

planuojamu pagaminti šilumos kiekiu – 223,0 tūkst. MWh.

Skyrius pritaria Bendrovės apskaičiuotoms administracinėms darbo užmokesčio sąnaudoms

– 271,6 tūkst. Eur, kurios apskaičiuotos 18,6 darbuotojams, taikant 1 213,0 Eur/mėn. vidutinį darbo

užmokestį.

Skyriaus skaičiavimais, iš viso darbo užmokesčio sąnaudos sudaro 2 152,1 tūkst. Eur arba

160,6 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte.

15

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo palyginimas pateikiamas

7 lentelėje.

7 lentelė. Skyriaus ir Bendrovės darbo užmokesčio sąnaudų palyginimas

Eil.

Nr. Rodiklis

2014 m.

(ataskaitinis

laikotarpis)

Projektas

Bendrovė Skyrius

1. Darbuotojų etatai: 218,84 223,58 203,4

1.1. iš t. sk.: šilumos veiklos darbuotojų sk. 191,68 205,0*

140,4

1.2. kogeneracinės jėgainės darbuotojų sk. 9 44,46

1.3. administracijos darbuotojų sk. 18,16 18,6 18,6

2. Vidutinis darbo užmokestis, Eur/mėn. 804,2 862,0 881,5

3. Metinis darbo užmokesčio fondas, tūkst.

Eur 2.176,48 2.312,64*

2.152,05

3.1. iš. t. sk. kogeneracinės jėgainės - 476,39

4. Privalomojo socialinio draudimo įmokos,

tūkst. Eur: 674,94 716,46 666,7

4.1. iš. t. sk. kogeneracinės jėgainės - - 147,59 *Bendrovės projekte nurodytas darbuotojų etatų skaičius, darbo užmokesčio ir privalomo socialinio draudimo

sąnaudos apima ir kogeneracinės jėgainės darbuotojų etatų skaičių ir jų sąnaudas.

Skyriaus, vadovaujantis teisės aktais, apskaičiuotos privalomojo socialinio draudimo

sąnaudos sudaro 666,7 tūkst. Eur. Pagal Skyriaus skaičiavimus, darbo užmokesčio ir privalomojo

socialinio draudimo sąnaudos sudaro 2 823,06 tūkst. Eur.

Atsižvelgiant į Skyriaus pakoreguotą darbo užmokesčio fondą (2 1521 tūkst. Eur), metinės

įmokos į garantinio fondą sąnaudos, įskaitant administracijos, sudaro 4,3 tūkst. Eur.

Skyrius nepripažįsta Bendrovės planuojamų, įskaitant bendrųjų (administracijos),

126,3 tūkst. Eur, sąnaudų (papildomo darbuotojo draudimo, pensijų kaupinių ir sveikatos priežiūros

sąnaudų), kurios teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomos.

Kitos personalo sąnaudos (mokymų, kvalifikacijos kėlimo, apsauginių drabužių įsigijimo ir

kelionės sąnaudos), įskaitant administracijos, sudaro 30,4 tūkst. Eur, ir yra 7,9 tūkst. Eur mažesnės

nei atskaitiniu laikotarpiu.

Skyriaus skaičiavimais, personalo sąnaudos, įskaitant bendrąsias (administracijos), sudaro

2 853,5 tūkst. Eur, t. y. 0,66 ct/kWh arba 35,05 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.4. Mokesčių sąnaudos

Bendrovė šilumos bazinės kainos projekte numatė 441,7 tūkst. Eur mokesčių sąnaudų, iš jų

5,3 tūkst. Eur bendrosios (administracijos) sąnaudos.

Bendrovė nurodo, kad planuojamu šilumos bazinės kainos laikotarpiu šilumos tiekimo

veiklos žemės nuomos mokesčio sąnaudos – 22,9 tūkst. Eur (lyginant su ataskaitiniu laikotarpiu

nekinta) apskaičiuotos vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu

Nr. T-141 nustatytais tarifais bei Bendrovės 2014 m. laikotarpio žemės nuomos mokesčio

deklaracijos duomenimis.

Nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudos (297,0 tūkst. Eur, lyginant su ataskaitiniu

laikotarpiu didėja 21,4 proc.) nustatytos remiantis Savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d.

sprendimu Nr. T-144 ir Savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-104

nustatytais nekilnojamojo turto mokesčio tarifais. Tačiau Bendrovė patikslino nekilnojamojo turto

mokesčių sąnaudas – 332,4 tūkst. Eur, atsižvelgdama į Savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio

26 d. sprendimu Nr. T-313 „Dėl nekilnojamo turto mokesčio 2016 metų tarifų nustatymo“ (tarifas

didėja nuo 0,6 proc. iki 0,75 proc.) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos

teršimą įstatymu ir įvertinant naudojamo kuro rūšį bei kiekį, mokestis už teršalų kiekius, išmetamus

16

į atmosferą, planuojamu laikotarpiu priskirtas šilumos tiekimo veiklai, sudaro 14,8 tūkst. Eur,

lyginant su ataskaitiniu laikotarpiu, mažėja 32,9 proc.

Mokesčio sąnaudos už valstybinius gamtos išteklius – 17,4 tūkst. Eur (lyginant su

ataskaitiniu laikotarpiu didėja 6,2 proc.) apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos

mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede numatytais mokesčio tarifais.

Remiantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 15 dalimi, numatytų mokestinių įsipareigojimų

sąnaudos nuo 2014 m. šilumos perdavimo veiklos pajamų sudaro 70,0 tūkst. Eur.

Transporto priemonių mokesčio sąnaudos sudaro 14,2 tūkst. Eur (lyginant su ataskaitiniu

laikotarpiu didėja 27,0 proc.), kurios apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių

priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2015 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 20 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio

21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos

finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“.

Skyrius pritaria Bendrovės planuojamoms patikslintoms 473,7 tūkst. Eur, įskaitant

bendrąsias (administracijos), mokesčių sąnaudoms, kurios sudaro 0,12 ct/kWh projekcinės šilumos

kainos bei 6,21 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.5. Finansinės sąnaudos

Bendrovės projekte nenumatyta tiesioginės šilumos tiekimo veiklos finansinių sąnaudų.

Tačiau bendrosios (administracinės) finansinės sąnaudos, priskirtos šilumos tiekimo veiklai, sudaro

14,1 tūkst. Eur arba 0,17 proc. visų pastoviųjų sąnaudų, tačiau atskirai šios sąnaudos įtakos šilumos

bazinės kainos pastoviajai dedamajai neturi.

3.6. Administracinės sąnaudos

Administracines sąnaudas sudaro: teisinės, konsultacinės, ryšių, pašto ir pasiuntinių

paslaugos, kanceliarinės sąnaudos ir kitos administravimo sąnaudos. Šilumos bazinės kainos

projekte Bendrovė numatė 83,3 tūkst. Eur administracinių sąnaudų, įskaitant 59,9 tūkst. Eur

bendrųjų (administracinių) sąnaudų, priskirtų šilumos veiklai. Bendrovės 23,3 tūkst. Eur

planuojamos administracinės sąnaudos, tiesiogiai priskirtos šilumos tiekimo veiklai, apskaičiuotos

pagal paskutinių praėjusių trejų metų būtinųjų sąnaudų apimtį. Skyrius pritaria Bendrovės

apskaičiuotoms administracinėms sąnaudomis – 83,3 tūkst. Eur, kurios sudaro 0,02 ct/kWh

Skyriaus apskaičiuotos projekcinės šilumos kainos arba 0,99 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.7. Rinkodaros ir pardavimų sąnaudos

Bendrovės planuojamos 129,3 tūkst. Eur, įskaitant ir bendrąsias (administracines),

rinkodaros ir pardavimo sąnaudos sudaro: 16,4 tūkst. Eur – privalomo vartotojų informavimo,

įskaitant tinklalapio palaikymą, 7,4 tūkst. Eur – sąskaitų vartotojams parengimo, pateikimo bei

105,4 tūkst. Eur – vartotojų mokėjimo administravimo ir surinkimo sąnaudas. Bendrovės

planuojamos tiesioginės šilumos tiekimo veiklos rinkodaros ir pardavimo sąnaudos

(119,4 tūkst. Eur), lyginant su faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtimi paskutiniais trejais

metais ir ataskaitiniu laikotarpiu, atitinkamai yra 32,1 proc. ir 11,3 proc. mažesnės. Tiesioginės

šilumos tiekimo veiklos ir administracijos rinkodaros ir pardavimo sąnaudos sudaro

129,3 tūkst. Eur. Minėtos sąnaudos pripažįstamos būtinosiomis sąnaudomis, kurios sudaro

0,03 ct/kWh Skyriaus apskaičiuotos projekcinės šilumos kainos arba 1,76 proc. pastoviųjų

sąnaudų.

17

3.8. Kitos paskirstomos sąnaudos

Bendrovė planuojamos tiesioginės šilumos tiekimo veiklos kitos paskirstomos sąnaudos

(turto draudimas), pagal faktiškai ataskaitiniu laikotarpiu priskirtų sąnaudų apimtį, sudaro

37,0 tūkst. Eur. Bendrosios (administracinės) sąnaudos, priskirtos šilumos tiekimo veiklai, sudaro

15,4 tūkst. Eur, lyginant su atskaitiniu laikotarpiu mažesnės 14,1 proc. Iš viso kitos paskirstomos

sąnaudos sudaro 52,4 tūkst. Eur, t. y. 0,01 ct/kWh šilumos kainos arba 0,65 proc. pastoviųjų

sąnaudų.

3.9. Investicijų grąža

Vadovaujantis Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų

ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų

nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 5 punktu, nustatant šilumos bazines kainas (kainos dedamąsias),

kurių projektai pateikti iki 2016 m. liepos 1 d., vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC) ir

investicijų grąža skaičiuojama naudojant ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio balanso (ne pagal

atskirus verslo vienetus) rodiklius. Taip pat minėto nutarimo 6 punkte įtvirtinta, kad šilumos

bazinės kainos (kainos dedamųjų) nustatymo projektams, pateiktiems iki 2016 m. liepos 1 d.,

investicijų grąža skaičiuojama nuo atitinkamo verslo vieneto reguliuojamo turto likutinės vertės

(mažmeninio aptarnavimo paslaugai – nuo būtinųjų sąnaudų), taikant investicijų grąžos normą,

apskaičiuotą pagal Metodikos 57.7.2 papunktį2.

Pagal Bendrovės 2014 m. balanso duomenis apskaičiuotą investicijų grąžos normą sudaro

9,87 proc., taikant 38,0 proc. – skolinto ir 62,0 proc. – nuosavo kapitalo struktūrą bei 3,11 proc.

skolinto kapitalo kainą.

Metodikos 57.7.4 papunktis numato, kad esant motyvuotam Reguliuojančiosios institucijos

sprendimui, Ūkio subjektui gali būti nustatyti optimalios jo kapitalo struktūros, pagal kurią būtų

nustatoma Ūkio subjekto investicijų grąža, reikalavimai, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas

atitinkamu laikotarpiu. Optimali kapitalo struktūra nustatoma tuo atveju, kai pagal faktinę Ūkio

subjekto kapitalo struktūrą apskaičiuota investicijų grąžos norma yra didesnė, nei apskaičiuota

pagal optimalią kapitalo struktūrą. Kapitalo struktūra laikoma optimalia, kai skolintas kapitalas

sudaro 70 proc., nuosavas – 30 proc. bei taikant Komisijos skelbiamą skolinto kapitalo kainą –

3,09 proc., apskaičiuota investicijų grąžos norma (WACC) sudaro 6,37 proc. Tačiau Bendrovės

sprendimu projekte taikoma mažesnė investicijų grąža, t. y. 4,0 proc. Pažymėtina, kad Bendrovės

pateiktos šilumos bazinės kainos dedamosios buvo suderintos Savivaldybės tarybos 2015 m.

birželio 25 d. sprendimu Nr. T-158. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Savivaldybė, kaip

Bendrovės pagrindinė akcininkė, pritaria sumažintos investicijų grąžos taikymui.

Bendrovės skaičiavimais, reguliuojamo turto vertė pagrindinei (4,0 proc.) investicijų grąžai

skaičiuoti sudaro 30 193,0 tūkst. Eur, iš jų 26 365,1 tūkst. Eur – reguliuojama turto vertė (2014 m.

gruodžio 31 d.), 947,7 tūkst. Eur – privalomojo rezervo kuro atsargų kiekio vidutinė metinė vertė ir

285,8 tūkst. Eur – mažmeninio aptarnavimo būtinosios pajamos. Taikant 4,0 proc. investicijų grąžą,

Bendrovė apskaičiavo 1 207,7 tūkst. Eur investicijų grąžą.

Skyriaus skaičiavimais, iš viso reguliuojamo turto vertė, įskaitant mažmeninio aptarnavimo

būtinąsias sąnaudas, yra 25 128,8 tūkst. Eur, iš jų 22 395,4 tūkst. Eur – 2015 m. gruodžio 31 d.

apskaičiuota reguliuojamo turto likutinė vertė (pakoreguota atsižvelgiant į šilumos bazinės kainos

dedamųjų įsigaliojimo laikotarpį), 2 458,2 tūkst. Eur – faktiškai atliktų ir su Komisija suderintų

investicijų vertė (didžiausia vertė 1 889,8 tūkst. Eur – Pietinė katilinė (įrengti 20 MW katilai),

turinti reikšmingos įtakos atsinaujinančių išteklių dalies didėjimui kuro struktūroje) ir

275,2 tūkst. Eur – mažmeninio aptaravimo būtinosios pajamos.

2 Metodikos redakcija, galiojusi Projekto pateikimo metu.

18

Pagal Skyriaus skaičiavimus, taikant reguliuojamo turto vertę – 25 128,8 tūkst. Eur ir

4,0 proc. investicijos grąžos normą, apskaičiuota pagrindinė investicijų grąža sudaro 1 005,2 tūkst.

Eur.

Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos 2009 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo

metodikos“ pakeitimo“ 4 puntas numato, kad šilumos tiekėjams, iki 2014 m. birželio 1 d.

investicijas į kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą suderinusiems su atitinkamos

savivaldybės taryba, taikomas Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m.

liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 80.2.1.1 papunktyje nustatytas skatinimas, kurio laikotarpis 7 metai

nuo kuro pakeitimo datos. Bendrovės skaičiavimais, termofikacinės elektrinės ir Pietinės katilinės

(20 MW katilai), papildoma investicijų grąža (6,0 proc.) sudaro 663,1 tūkst. Eur. Skyriaus

skaičiavimai atitinka Bendrovės apskaičiuotą papildomą investicijų grąžą. Detalesni investicijų

grąžos skaičiavimai pateikiami 8 lentelėje.

8 lentelė. Investicijų grąžos skaičiavimas

Eil. Nr. Rodiklis Mato vnt. Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

1 2 3 4 5

1.

Vertė, nuo kurios skaičiuojama

pagrindinė investicijų grąža (įskaitant

mažmeninio aptarnavimo būtinąsias

sąnaudas)

tūkst. Eur

30 193,3 25 128,8

1.1. iš. t. sk. reguliuojamo turto vertė

(2014-12-31) tūkst. Eur 26 365,1 -

1.2. reguliuojamo turto vertė (2015-12-31) tūkst. Eur - 22 395,4

1.3. atliktų investicijų vertė (iki 2015 m.

III ketv.) tūkst. Eur - 2 458,2

1.4. turto likutinės vertės pokytis dėl

planuojamų investicijų tūkst. Eur 2 594,4 -

1.5. mažmeninio aptarnavimo būtinosios

pajamos tūkst. Eur 285,8 275,2

1.6. privalomo rezervinio kuro atsargų kiekio

vidutinė metinė vertė tūkst. Eur 947,743 -

2. Investicijų grąžos norma (WACC) proc. 4,0 4,0

3. Pagrindinė investicijų grąža tūkst. Eur 1 207,7 1 005,2

4. Vertė, nuo kurios skaičiuojama

papildoma investicijų grąža tūkst. Eur 11 051,8 11 051,8

4.1. iš t. sk. termofikacinė elektrinė tūkst. Eur 9 162,0 9 162,0

4.2. Pietinė katilinė (20 MW katilai) tūkst. Eur 1 889,8 1 889,8

5. Papildoma investicijų grąža (6,0 proc.) tūkst. Eur 663,1 663,1

6. Iš viso, investicijų grąža tūkst. Eur 1 870,8 1 668,3

Bendrovės šilumos bazinėje kainoje įvertinta investicijų grąža sudaro 1 668,3 tūkst. Eur arba

0,37 ct/kWh, t. y. 19,82 proc. pastoviųjų sąnaudų.

3.9.1. Dvejų metų faktinės ir ūkio subjektui nustatytos investicijų grąžos koregavimas

Metodikos 74.9 papunktis numato paskutinių dvejų metų faktinės ir ūkio subjektui

nustatytos investicijų grąžos koregavimą, kai vidutinė faktinė dviejų paskutinių ataskaitinių

laikotarpių, ėjusių prieš ataskaitinį laikotarpį (ataskaitinius metus), kurio metu perskaičiuojama

šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), investicijų grąža viršija Reguliuojančiosios institucijos

nustatytą investicijų grąžą daugiau kaip 1 procentiniu punktu.

19

Praeito perskaičiavimo metu buvo tikrinama ar paskutinių dvejų metų – 2013 m. ir 2014 m.

– investicijų grąža neviršijo Komisijos nustatytos investicijų grąžos. Bendrovės šilumos bazinės

kainos dedamųjų nustatymo metu turi būti vertinamas 2014 m. ir 2015 m. laikotarpio investicijų

grąžos atitikimas reguliuojančiosios institucijos nustatytai investicijų grąžai. Tačiau, atsižvelgiant į

tai, kad Bendrovė 2015 m. audituotas ataskaitas turi pateikti iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto

mėnesio pirmos dienos (iki 2016 m. gegužės 1 d.), todėl 2015 m. investicijų grąža bus vertinama

kito šilumos kainos dedamųjų nustatymo metu.

Pastoviosios sąnaudos, priskirtos reguliuojamų kainų paslaugai sudaro 8 145,5 tūkst. Eur.

Didžiausią pastoviųjų sąnaudų dalį sudaro personalo sąnaudos – 2 853,5 tūkst. Eur arba 35,1 proc.,

nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos – 2 117,5 tūkst. Eur arba 25,97 proc. Pastoviosios sąnaudos

sudaro 1,88 ct/kWh arba 40,1 proc. šilumos bazinės kainos.

4. REZERVINĖS GALIOS UŽTIKRINIMO SĄNAUDOS

Vadovaujantis Metodikos 62.1.1.1.2 papunkčiu, pastoviųjų sąnaudų suma per metus

rezervinei galiai užtikrinti sudaro nusidėvėjimo (amortizacijos), galios rezervo įsigijimo iš kitų

asmenų, personalo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos

paskirstomos bei investicijų grąžos sąnaudos. Pažymėtina, kad pažymos 3 dalyje aprašytos

pastoviosios sąnaudos apima sąnaudas rezervinei galiai užtikrinti. Šios pažymos dalyje nurodoma

pastoviųjų sąnaudų dalis tenkančiai rezervinei galios užtikrinimui ir šioms sąnaudoms nustatyti

taikytas principas.

Pagal Bendrovės skaičiavimus, rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos sudaro

217,57 tūkst. Eur arba 4,12 proc. pastoviųjų sąnaudų, iš jų 67,4 tūkst. Eur – nusidėvėjimo

(amortizacijos), 24,1 tūkst. Eur – einamojo remonto ir aptarnavimo, 73,6 tūkst. Eur – personalo,

7,2 tūkst. Eur – mokesčių, 0,7 tūkst. Eur – administracijos, 0,06 tūkst. Eur – rinkodaros ir

pardavimų, 0,9 tūkst. Eur – kitos, 22,6 tūkst. Eur – investicijų grąžos sąnaudos. Bendrųjų

(administracijos) sąnaudų, priskirtų rezervinės galios užtikrinimui, sudaro 22,6 tūkst. Eur.

Pažymėtina, kad Bendrovės rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos apskaičiuotos, taikant

5,02 proc. dydį nuo šilumos tiekimo veiklos pastoviųjų sąnaudų, išskyrus investicijų grąžą.

Bendrovės 5,02 proc. dydis apskaičiuotas, įvertinant 2014 m. gruodžio 31 d. rezervinės galios

užtikrinimo įrenginių nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį nuo šilumos tiekimo veiklos

nusidėvėjimo sąnaudų. Bendrovė investicijų grąžą apskaičiavo nuo 2014 m. gruodžio 31 d.

rezervinės galios užtikrinimo ilgalaikio turto likutinės vertės, taikant 4,0 proc. WACC.

Skyriaus skaičiavimuose įvertinta 2015 m. gruodžio 31 d. rezervinės galios užtikrinimui

reguliuojamos turto vertė nusidėvėjimui (amortizacijai) ir reguliuojama turto likutinė vertė

investicijų grąžai (WACC – 4,0 proc.) skaičiuoti. Kitas pastoviąsias sąnaudas apskaičiavo nuo

pakoreguotų šilumos gamybos (įsigijimo) verslo vienetui priskirtų pastoviųjų sąnaudų, taikant

5,02 proc., ir tai, iš viso, sudaro 202,6 tūkst. Eur rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų, iš jų:

nusidėvėjimo (amortizacijos) – 65,1 tūkst. Eur;

einamojo remonto ir aptarnavimo – 19,7 tūkst. Eur;

personalo – 85,4 tūkst. Eur;

mokesčių – 6,3 tūkst. Eur;

administracinės – 3,2 tūkst. Eur;

rinkodaros ir pardavimų – 0,463 tūkst. Eur

kitos paskirstomos – 1,5 tūkst. Eur;

investicijų grąžos – 21,0 tūkst. Eur.

Skyriaus apskaičiuotos šilumos bazinėje kainoje rezervinės galios užtikrinimui sąnaudos

sudaro 202,6 tūkst. Eur arba 0,04 ct/kWh, t. y. 2,5 proc. pastoviųjų sąnaudų.

20

5. INVESTICIJOS

Bendrovės 2015–2020 m. planuojamos investicijos suderintos Komisijos 2015 m. birželio

19 d. nutarimu Nr. O3-380 ,,Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ 2014 -2020 metų investicijų“

ir Savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-35 „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių

energija“ 2015–2020 metų ilgalaikio investicijų į šilumos tinklų rekonstrukciją ir plėtrą, planuojamų

vykdyti su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, plano suderinimo“. Bendrovės bendra

suderintų investicijų vertė, įskaitant Europos Sąjungos fondo lėšas, sudaro 13 176,9 tūkst. Eur.

Didžiausią planuojamų investicijų vertę sudaro šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas –

11 649,4 tūkst. Eur, Pietinei katilinei reikiamos įrangos įsigijimas – 357,6 tūkst. Eur, Tilvyčio

katilinės rekonstravimas – 774,7 tūkst. Eur ir kondensacinių ekonomaizerių įrengimas Kužių, Kairių

ir Aukštelkės katilinėse – 86,9 tūkst. Eur.

Dalis Bendrovės 2014–2015 m. planuojamų ir su Komisija suderintų investicijų

(2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. O3-380) buvo atliktos 2015 m. I ketv. – II ketv. laikotarpiu,

kurių reguliuojama turto vertė sudaro 2 458,2 tūkst. Eur, iš jų didžiausios

1 033,8 tūkst. Eur – šilumos tiekimo magistralių rekonstravimas ir 922,8 tūkst. Eur – Tilvyčio

katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuro katilinę. Nuo šių investicijų vertės Skyriaus

apskaičiuotos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos sudaro 145,0 tūkst. Eur (žr. į 3.4 skyrių).

5. ŠILUMOS KAINOJE ĮSKAITYTŲ IR FAKTIŠKAI PATIRTŲ KURO IR (AR)

PIRKTOS ŠILUMOS BEI KITŲ PAPILDOMŲ PAJAMŲ VERTINIMAS

Vadovaujantis Metodikos 76 punktu, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainos

kintamąją dedamąją, įvertinamos šilumos kainos dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet

nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro ir (ar) pirktos

šilumos faktinių kainų ir nustatant šilumos kainas įskaičiuotų kainų skirtumo:

1. Savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-244 per 2009 m.

lapkričio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpį susidariusias nepadengtas kuro sąnaudas

(2 881,7 tūkst. Eur) paskirstė 42 mėnesių laikotarpiui, didinant šilumos kainą 0,19 ct/kWh. Antrojo

šilumos bazinės kainos dedamųjų perskaičiavimo metu Bendrovė 2014 m. gegužės 28 d.

raštu Nr. SD-1593 informavo, kad minėtų nepadengtų kuro sąnaudų susigrąžinimo atsisako po 29

mėn. taikymo, t. y. 0,19 ct/kWh šilumos kainos dalis nebus taikoma nepasibaigus jos taikymo

laikotarpiui ir likusi suma bus dengiama iš Bendrovės pelno. Atsižvelgiant į tai, Komisijos Skyriaus

2014 m. rugsėjo 4 d. pažymoje Nr. O5-226 „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ šilumos

kainos dedamųjų perskaičiavimo“ buvo nustatyta, kad Bendrovės iki 2014 m. kovo 31 d.

susigrąžintos sąnaudos sudaro 1 991,8 tūkst. Eur.

Tačiau Bendrovė šilumos kainos papildomą dedamąją (0,19 ct/kWh) taikė iki trečiųjų

šilumos bazinės kainos dedamųjų taikymo laikotarpio pradžios, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Todėl

Skyriaus skaičiavimais, šilumos kainos dedamųjų galiojimo taikymo laikotarpiu (2014 m. balandžio

1 d – 2014 m. rugsėjo 30 d.) Bendrovė papildomai susigrąžino 127,2 tūkst. Eur. Iš viso Bendrovės

2011 m. lapkričio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu susigrąžintos kuro sąnaudos sudaro

2 119,0 tūkst. Eur (1 991,8 tūkst. Eur + 127,2 tūkst. Eur), t. y. 762,7 tūkst. Eur nesusigrąžintų

sąnaudų. Todėl Skyrius, atsižvelgęs į Bendrovės prašymą, siūlo nevertinti nesusigrąžintų sąnaudų

būsimo laikotarpio šilumos kainoje.

2. Savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T-173 „Dėl akcinės

bendrovės „Šiaulių energija“ perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ paskirstė

12 mėnesių laikotarpiui papildomai gautas 40,6 tūkst. Eur šilumos punktų normatyvinio pelno

pajamas, susidariusias 2012 m. vasario 1 d. – 2012 m. spalio 31 d. laikotarpiu, mažinant šilumos

kainą 0,009 ct/kWh. Skyriaus skaičiavimais, šios šilumos kainos dalies taikymo laikotarpiu

(2013 m. spalio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d.) sugrąžintos papildomai gautos pajamos sudaro

21

31,8 tūkst. Eur, t. y. 8,8 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovė turėjo sugrąžinti vartotojams. Likusi

nesugrąžintų papildomų pajamų dalis įtakos šilumos kainai neturi, todėl ji nebevertinama nustatant

būsimo laikotarpio šilumos kainą (kainos dedamąsias).

3. Savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-234 „Dėl akcinės

bendrovės „Šiaulių energija“ perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ buvo paskirstytos

18 mėnesių laikotarpiui 2013 m. balandžio 1 d. – 2014 m. kovo 31 d. laikotarpiu gautos

3 173,9 tūkst. Eur papildomos pajamos, susidariusios dėl šilumos kainoje įskaitytų kuro ir iš

nepriklausomų šilumos gamintojų sąnaudų neatitikimo faktiškai patirtoms sąnaudoms, mažinant

šilumos kainą 0,50 ct/kWh. Papildomų pajamų sugrąžinimas turi būti įvertintas pasibaigus šios

kainos dalies taikymo laikotarpiui.

4. Bendrovė, atsižvelgdama į tai, kad 2013–2014 m. faktinė šilumos gamybos kuro struktūra

žymiai skyrėsi nuo šilumos bazinės kainos kuro struktūros bei siekdama sumažinti šilumos kainą

vartotojams, pateikė vertinti 2014 m. balandžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu dėl

šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų kurui ir šilumai įsigyti sąnaudų dydžių skirtumo

susidariusias sąnaudas ir (ar) papildomai gautas pajamas pagal faktinę kuro struktūrą. Pagal

Bendrovės skaičiavimus, 2014 m. balandžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu šilumos

vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų kurui ir šilumai įsigyti sąnaudų dydžių skirtumas sudaro

473,7 tūkst. Eur arba 0,12 ct/kWh papildomai gautų pajamų.

Pažymėtina, kad Savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-149 „Dėl

pritarimo mažinti akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ šilumos kainą“ nusprendė, kad 2014 m.

birželio–rugsėjo mėn. šilumos kaina, apskaičiuota teisės aktų tvarka, mažinama iki 5,07 ct/kWh.

Taip pat minėtu sprendimu buvo pritarta, kad Bendrovės negautos pajamos dengiamos iš Bendrovės

pelno ir nebus imamasi papildomų priemonių dėl negautų pajamų susigrąžinimo ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei Metodikos 77.2 papunktį, Bendrovės kuro ir įsigytos šilumos

sąnaudų ir (ar) papildomai gautų pajamų vertinimo laikotarpis yra 2014 m. balandžio 1 d. – 2014 m.

gegužės 31 d. ir 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.

Skyriaus skaičiavimais, taikant Bendrovės prašymu faktinę kuro struktūrą ir Metodikos

58.4.5 ir 76.9 papunktyje įtvirtintus ribojimus, minėtu laikotarpiu vidutinė sąlyginio kuro kaina

313,8 Eur/tne buvo 3,8 proc. mažesnė nei sąlyginio kuro kaina, įskaičiuota į galiojusią šilumos kainą

– 326,2 Eur/tne ir susidaro gautų 208,5 tūkst. Eur papildomų pajamų. Šias pajamas paskirsčius

12 mėnesių baziniam realizuotos šilumos kiekiui (386,3 tūkst. MWh), šilumos kaina mažėja

0,05 ct/kWh.

Primename, kad Savivaldybės taryba apskaičiuotas 208,5 tūkst. Eur papildomai gautas

pajamas turi įvertinti nustatydama Bendrovei šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos

bazinės kainos galiojimo metams.

6. BIOKURO KIEKIO ĮSIGIJIMO ENERGIJOS IŠTEKLIŲ BIRŽOJE VERTINIMAS

Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad

energetikos įmonėms įsigyjant energijos išteklius elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, šiame

įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reglamentuojamam energijos išteklių, skirtų

elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, įsigijimo energijos išteklių biržoje būdui turi būti teikiama

pirmenybė prieš kitus teisės aktuose numatytus energijos išteklių įsigijimo būdus. Energijos išteklių

rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi

šilumos gamintojai ir šilumą ir elektros energiją bendrame technologiniame cikle gaminantys

gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai naudoja biokurą, privalo energijos

išteklių biržoje 2015 metais įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų elektros ir (ar) šilumos energijos

gamybai reikalingo biokuro kiekio dalį. Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje

nurodyta, kad 191 straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai nurodytoms energetikos įmonėms

netaikomi, jeigu energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo

atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies arba kitais būdais įsigyti biokurą yra ekonomiškai

naudingiau.

22

Metodikos 76.6 papunktyje numatyta, kad nustatant praėjusiais kalendoriniais metais

faktiškai patirtas sąnaudas kurui, įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos

įstatyme numatytų įpareigojimų. Projekto nagrinėjimo metu Komisija analizuoja ūkio subjektų

biokuro įsigijimo 2015 m. duomenis ir Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje

nustatyto reikalavimo įgyvendinimą.

III. KARŠTO VANDENS KAINOS DEDAMŲJŲ SKAIČIAVIMAS

Komisija gavo Bendrovės 2015 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 1015 pateiktą karšto vandens

kainų dedamųjų projektą. Skyrius pateiktą Bendrovės projektą patikrino vadovaudamasis Karšto

vandens kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu

Nr. O3-106 „Dėl Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“. Bendrovei galiojančios karšto

vandens kainos dedamosios nustatytos Komisijos 2014 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. O3-199 ,,Dėl

akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“. Karšto vandens

kainos dedamųjų ataskaitinis laikotarpis – 2014 m. I ketv. – 2014 m. IV ketv.

Vadovaujantis Įstatymo 32 straipsnio 11 dalimi ir Karšto vandens kainų nustatymo

metodikos 23 punkto nuostatomis, karšto vandens kainas nustato Komisija, o savivaldybė teikia

Komisijai tik karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas.

Pažymėtina, kad Savivaldybės taryba 2015 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. T-159 „Dėl akcinės

bendrovės „Šiaulių energija“ karšto vandens kainos dardamųjų suderinamo“ suderino Bendrovės

karšto vandens kainos dedamąsias, atsižvelgiant į Bendrovės 2015 m. balandžio 30 d. raštu

Nr. SD-1017 pateiktą projektą.

Kintamoji karšto vandens kainos dedamoji

Bendrovės projekte planuojamas geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti,

kiekis 858,0 tūkst. m3 atitinka ataskaitiniu laikotarpiu paruošto karšto vandens kiekį. Ataskaitiniu

laikotarpiu faktinės karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose sudarė 2,8 proc. paruošto

karšto vandens. Karšto vandens netekčių daugiabučių namų tinkluose sumažėjimą nuo praėjusių

metų įvertintų 4,8 proc. iki 2,8 proc. lėmė per ketverius metus iki 2013 m. pabaigos pakeisti ir

įrengti visi daugiabučių gyventojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai.

Skaičiuodama planuojamo laikotarpio karšto vandens kintamąją dedamąją, Bendrovė įvertino

ataskaitinio laikotarpio karšto vandens netekčių daugiabučių namų tinkluose, susidarančių dėl

apskaitos prietaisų paklaidų, dydį (2,8 proc.), kuris neviršija Karšto vandens kainų nustatymo

metodikos 39 punkte nustatytų leistinų netekčių (iki 10,0 proc.). Apskaičiuotas planuojamas

realizuoti karšto vandens kiekis yra 833,9 tūkst. m3. Skyrius pritaria Bendrovės skaičiavimams.

Galiojančioje karšto vandens kainoje nustatytų ir planuojamų realizuoti karšto vandens kiekių

palyginimas pateiktas 9 lentelėje.

23

9 lentelė. Karšto vandens kiekių palyginimas, tūkst. m3

Eil.

Nr. Rodiklis

Galiojanti

kaina

Ataskaitinis

laikotarpis

Bendrovės

projektas

Skyriaus

projektas

Pokytis

(6-3)

1 2 3 4 5 6 7

1. Geriamojo vandens, reikalingo karštam

vandeniui ruošti, kiekis 866,8 858,0 858,0 858,0 8,8

2. Realizuoto karšto vandens kiekis 831,1 833,9 833,9 833,9 2,8

2.1. iš t. sk. vartotojams daugiabučiuose

namuose 831,1 833,9 833,9 833,9 2,8

2.2. kitiems vartotojams 0,0 0,0 0,0 0,0 -

3. Karšto vandens netektys daugiabučių

namų tinkluose, proc. 4,1 2,8 2,8 2,8 -

Skyriaus skaičiavimais, taikant nustatytas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

paslaugų ir geriamojo vandens pardavimo kainas, projekcinė 2016 m. gegužės mėn. karšto vandens

kainos kintamoji dedamoji (šilumos kaina – 4,71 ct/kWh) Šiaulių miesto daugiabučių namų

vartotojams yra 4,55 Eur/m3, o Kuršėnų, Kužių ir Kairių gyvenviečių daugiabučių namų

vartotojams – 5,17 Eur/m3. Šiaulių miesto vartotojams apskaičiuota karšto vandens kainos

kintamoji dedamoji skiriasi nuo Kuršėnų, Kužių ir Kairių miestelių vartotojams apskaičiuotų, dėl

skirtingų geriamojo vandens kainų, nes geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš

skirtingų šalto vandens tiekėjų.

Pastovioji karšto vandens kainos dedamoji

Bendrovė, skaičiuojant karšto vandens kainos pastoviąją dedamąją, numatė 115,9 tūkst. Eur

pastoviųjų sąnaudų, iš jų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos – 49,3 tūkst. Eur,

materialinės ir joms prilygintos sąnaudos – 15,8 tūkst. Eur, veiklos sąnaudos – 50,8 tūkst. Eur. Šios

sąnaudos yra 4,5 tūkst. Eur mažesnės nei ataskaitiniu laikotarpiu dėl planuojamų mažesnių veiklos

sąnaudų.

Skyrius, pritaria Bendrovės planuojamoms darbo užmokesčio (37,6 tūkst. Eur) bei

materialinėms ir joms prilygintoms (15,8 tūkst. Eur) sąnaudoms, kurios neviršija sąnaudų,

apskaičiuotų pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 40.1.3.2 papunktį ir lyginamosios

analizės apraše nustatytų rodiklių.

Pažymėtina, kad Bendrovė karšto vandens veiklai priskyrė 50,8 tūkst. Eur veiklos

(administracinių) sąnaudų. Bendrovės veiklos (administracinės) sąnaudos (50,8 tūkst. Eur)

apskaičiuotos vadovaujantis reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo sistema.

Įsigaliojus 2014 m. sausio 1 d. naujai Metodikos redakcijai, Ūkio subjektai privalo vykdyti

apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą vadovaujantis Metodikoje reglamentuota tvarka, t. y.

pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų apskaitos tvarkymą atskirai pagal atitinkamus verslo

vienetus, tarsi verslo vienetai veiktų kaip savarankiški subjektai reguliuojamoje Ūkio subjekto

apimtyje. Ūkio subjektų apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo įgyvendinimas leidžia

užtikrinti, kad atitinkamo verslo vieneto sąnaudos būtų pagrįstos būtinosiomis sąnaudos. Todėl

Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog karšto vandens

kainos grindžiamos būtinomis sąnaudomis, Bendrovės reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų

paskirstymo sistemoje karšto vandens veiklai priskirtą bendrųjų (veiklos) sąnaudų dalį –

50,8 tūkst. Eur pripažįsta pagrįsta.

Pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 44 punktą, normatyvinis pelnas

skaičiuojamas nuo būtinųjų karšto vandens ruošimo ir pardavimo sąnaudų, taikant vidutinę svertinę

kapitalo kainą (WACC). Bendrovė, projekto rengimo metu taikydama Komisijos interneto

tinklalapyje skelbiamą 2013 m. birželio 1 d. – 2014 m. gegužės 31 d. laikotarpio nuosavo kapitalo

24

grąžą ir Bendrovės 2014 m. vidutinę skolinto kapitalo kainą, apskaičiavo 4,74 proc. WACC. Tačiau

Bendrovė, įvertinusi karšto vandens būtinųjų sąnaudų didėjimą bei siekdama mažesnės karšto

vandens kainos vartotojams, normatyvinio pelno skaičiavimuose taikė 4,0 proc. WACC.

Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad šilumos kainos dedamosios nustatomos kartu su karšto

vandens kainos dedamosiomis, bei siekdamas, kad dedamosios atspindėtų artimiausio laikotarpio

būtinąsias pajamas, skaičiuodamas WACC, taikė Komisijos paskelbtą 2014 m. birželio 1 d. –

2015 m. gegužės 31 d. laikotarpio nuosavo kapitalo grąžą ir Bendrovės faktinę skolinto kapitalo

grąžą. Skyriaus skaičiavimais, apskaičiuotas WACC sudaro 3,30 proc., o apskaičiuotas karšto

vandens normatyvinis pelnas – 3,5 tūkst. Eur arba 1,1 tūkst. Eur mažiau nei Bendrovės projekte.

Pažymėtina, kad Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuoto pelno skirtumas įtakos karšto vandens kainos

pastoviajai dedamajai neturi.

Skyrius, išanalizavęs Bendrovės pateiktą karšto vandens kainos dedamųjų projektą,

apskaičiavo 119,4 tūkst. Eur būtinųjų karšto vandens tiekimo pajamų, t. y. 1,16 tūkst. Eur mažiau

nei Bendrovės projekte. Minėtas skirtumas susidarė dėl Skyriaus apskaičiuoto mažesnio

normatyvinio pelno. Būtinąsias pajamas paskirsčius numatomam realizuoti karšto vandens kiekiui

(833,9 tūkst. m3), karšto vandens kainos pastovioji dedamoji sudaro 0,14 Eur/m3.

Skyriaus ir Bendrovės apskaičiuotų projekcinių 2016 m. gegužės mėn. karšto vandens kainų

palyginimas pateiktas 10 lentelėje.

10 lentelė. Bendrovės 2016 m. gegužės mėn. galiojančių ir projekcinių karšto vandens kainų

dedamųjų palyginimas

Eil.

Nr. Karšto vandens

kaina

Galiojanti kaina,

Eur/m3

Bendrovės projektas,

Eur/m3

Skyriaus projekcinė

kaina, Eur/m3

Šiauliai

Kuršėnai,

Kužiai,

Kairiai

Šiauliai

Kuršėnai,

Kužiai,

Kairiai

Šiauliai

Kuršėnai,

Kužiai,

Kairiai

1. vartotojams

daugiabučiuose : 4,68 5,31 4,69 5,31 4,69 5,31

1.1. pastovioji dedamoji 0,08 0,08 0,14 0,14 0,14 0,14

1.2. kintamoji dedamoji 4,60 5,23 4,55 5,17 4,55 5,17

2. kitiems

vartotojams: 4,50 5,11 4,56 5,17 4,56 5,17

2.1. pastovioji dedamoji,

Eur/m3 0,08 0,08 0,14 0,14 0,14 0,14

2.2. kintamoji dedamoji,

Eur/m3 4,42 5,03 4,42 5,03 4,42 5,03

Pastaba. Bendrovės ir Skyriaus karšto vandens kainos kintamosios dedamosios apskaičiuotos taikant 2016 m.

gegužės mėn. šilumos kainą bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas.

Skyriaus apskaičiuota projekcinė 2016 m. gegužės mėn. karšto vandens kaina Šiaulių

miesto, Kuršėnų, Kužių ir Kairių daugiabučių namų vartotojams, atitinkamai yra 4,69 Eur/m3 ir

5,31 Eur/m3, lyginant su galiojančiomis, Kuršėnų, Kužių ir Kairių daugiabučių namų vartotojams

nekinta, o Šiaulių miesto vartotojams didėja 0,01 Eur/m3. Pastoviosios kainos dedamosios didėjimą

nuo 0,08 Eur/m3 iki 0,14 Eur/m3 lėmė didesnės karšto vandens veiklai priskirtos veiklos sąnaudos.

Projekcinė karšto vandens kainos kintamoji dedamoji mažėja Šiaulių miesto daugiabučių namų

vartotojams nuo 4,60 Eur/m3 iki 4,55 Eur/m3, Kuršėnų, Kužių ir Kairių nuo 5,23 Eur/m3 iki

5,18 Eur/m3 daugiabučių namų vartotojams dėl įvertintų mažesnių leistinų karšto vandens netekčių.

IV. IŠVADOS

Skyrius, išanalizavęs Bendrovės 2012–2014 m. faktines sąnaudas bei pateiktą šilumos

bazinės kainos dedamųjų projektą, vadovaudamasis Metodika ir šilumos tiekėjų lyginamaisiais

25

rodikliais, 2016–2019 m. šilumos bazinės kainos laikotarpiui apskaičiavo 16 417,1 tūkst. Eur

būtinųjų metinių sąnaudų.

Skyrius sumažino Bendrovės planuojamas pastoviąsias sąnaudas 677,7 tūkst. Eur arba

8,6 proc.:

– 268,3 tūkst. Eur arba 11,2 proc. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas;

– 52,6 tūkst. Eur arba 6,5 proc. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudas;

– 356,8 tūkst. Eur arba 11,1 proc. personalo sąnaudas.

Bendrovės planuojamos kintamosios sąnaudos, lyginant su Skyriaus apskaičiuotomis,

sutampa.

11 lentelė. Bendrovės 2016 m. gegužės mėn. galiojančių ir projekcinių šilumos kainų

dedamųjų palyginimas, ct/kWh

Eil.

Nr. Šilumos kaina

Galiojanti

kaina

Bendrovės

apskaičiuota

projekcinė kaina

Skyriaus

apskaičiuota

projekcinė

kaina

Pasikeitimas

(proc.)

(3 /5 eil.)

1 2 3 4 5 6

1. Šilumos kaina 4,71 4,79 4,63 -1,7

1.1. pastovioji dedamoji 1,95 2,11 1,88

1.2. kintamoji dedamoji 3,26 2,80 2,80

1.3.

nesusigrąžintos ir (ar)

papildomai gautos

pajamos

-0,50 -0,12 -0,05

Pastaba. Bendrovės šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji apskaičiuota pagal Skyriaus taikytas kuro kainas.

Nevertinant dėl kuro ir (arba) įsigytos šilumos kainų skirtumo susidariusių papildomai gautų

pajamų, Skyriaus apskaičiuota šilumos kaina yra 4,68 ct/kWh arba 0,53 ct/kWh mažesnė nei šiuo

metu galiojanti (5,21 ct/kWh).

Skyrius, vadovaudamasis Įstatymu, Metodika ir Karšto vandens kainų nustatymo metodika

Komisijai siūlo:

1. Pritarti Skyriaus pateiktam nutarimo „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ šilumos

bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ projektui.

2. Pritarti Skyriaus pateiktam nutarimo „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ karšto

vandens kainos dedamųjų nustatymo“ projektui.

3. Pritarti Skyriaus pateiktam nutarimo „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ valdomo

turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2016–2019 metams“ projektui.

PRIDEDAMA:

1. Nutarimo „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų

nustatymo“ projektas, 2 lapai.

2. Nutarimo „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ karšto vandens kainos dedamųjų

nustatymo“ projektas, 2 lapai.

3. Nutarimo „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ valdomo turto priežiūros ir

eksploatavimo darbų plano 2016–2019 metams“ projektas, 1 lapas.

4. Šilumos bazinės kainos dedamųjų skaičiavimo lentelės, 3 lapai.

5. Karšto vandens kainos dedamųjų skaičiavimo lentelės, 3 lapai.

Šilumos skyriaus patarėja Pranciška Gudžinskaitė

Į posėdi kviečiami:

1. Šiaulių miesto savivaldybės atstovai, (info@siauliai.lt);

2. AB „Šiaulių energija“ atstovai, (info@siaulenerg.lt).