VILNIAUS ŠILUMOS ŪKIS iššūkiai ir perspektyvos

KKęstutis Nėniusęstutis Nėnius

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkasEkonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vilniaus miesto savivaldybės tarybaVilniaus miesto savivaldybės taryba

Reikalavimai energetikai

PATIKIMAI – SAUGIAI – MINIMALIAI PATIKIMAI – SAUGIAI – MINIMALIAI ĮTAKOJANT APLINKĄ– OPTIMALIAIS ĮTAKOJANT APLINKĄ– OPTIMALIAIS

KAŠTAIS KAŠTAIS PATEIKTI ENERGIJĄ VARTOTOJAMSPATEIKTI ENERGIJĄ VARTOTOJAMS

3

Statybos metaiI-1984II-1986

Statybos metai 1956

TE-3Trečia pagal elektros galią elektrinė Lietuvoje

(po Lietuvos elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės).

Elektros galia termofikaciniu režimu – 360 MW.Šilumos galia – 604 MW.

TE-2Elektros galia – 29 MW.Šilumos galia – 928MW.

Per metus galima pagaminti 800-900 GWh elektros kiekio dirbant elektrinėm optimaliu kogeneraciniu rėžimu

4

Šilumos tinklų ilgiai: Bendras ilgis 711 km VE/VŠT balanse 572 km vartotojų balanse 139 km

Šilumos tinklų ilgiai (pagal klasę): Magistraliniai tinklai 155 km Paskirstomieji, įvadiniai tinklai 556 km

Šilumos gamybos ir perdavimo objektų kiekiai: Termofikacinės elektrinės (TE) 2 vnt. Rajoninės (RK) 4 vnt. Kvartalinės katilinės (KK) 12 vnt. Individualios katilinės (IK) 28 vnt. Siurblinės 12 vnt. (+2 konservuotos) Boilerinės 144 vnt. (slėgio reg. punktai) Šilumos punktai 6776 vnt.

Viso turto įsigijimo vertė: 1.174 mln. Lt. Turto balansinė vertė: 444 mln. Lt.

5

Viso 6776 šilumos punktai:5938 nepriklausoma pajungimo schema651 priklausoma pajungimo schema (elevatoriniai)187 priklausoma – automatizuota schemaBendra instaliuota galia 3021 MhWPareikalauta galia1100 MhW

RODIKLIAI Lietuva Vilnius Vilniaus dalis

Instaliuotos elektros galia MW 2422,0 389,4 16 %

Instaliuota šilumos galia MW 8961,2 2960,3 33 %

Vartotojų skaičius vnt. 646236 190032 29 %

Tinklų nuostoliai (šilumos perdavimo techniniai nuostoliai) % 15,7 14 -

Tinklų ilgis ( termofikacinių tinklų) km 2522 708,0 28 %

Kuro norma šilumai (Lyginamosios kuro sąnaudos) kg n.e./MWh 97,60 97,79 -

Vilniaus šilumos ūkis Lietuvos kontekste

Šilumos kainos struktūra

Šilumos kaina 26,88 ct/kWh (be PVM)

Kitos sąnaudos; 1,32

Bendrovės pelnas; 0,89

Remontai ir amortizacija; 1,64

Darbo užmokestis (įskaitant soc. draudimą); 1,43

Kuro sąnaudos; 18,65

Nepadengtos sąnaudos kurui; 1,34

Nepadengtos sąnaudos kurui; 1,61

70 %

Kuro kainų dinamika

Kuro kainų dinamika 1996-2009 m.

1467

437

600

810

1324

1100

951

1222

667700

536464

503463485455452460466

1196

869

619

439448461

452418

358268

323393

729

704

564

442

362295

251211

181176175199210

434451451

465440388402436

0

80

160

240

320

400

480

560

640

720

800

880

960

1040

1120

1200

1280

1360

1440

1520

1600

1996 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

metai

Lt/

t.n

.e

Mazutas Gamtinės dujos Biokuras Vidutinė kaina

Gamtinių dujų (su transportavimu ir galios mokesčiu) ir biokuro kainų dinamika (Lt/t.n.e), 2011 m. rugpjūčio mėn.

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Šilumos ir kuro kainų palyginimas Lietuvoje ir Skandinavijoje skirtingais šildymo sezonais

LIETUVA šilumos tiekimo įmonėse šilumos kaina svyruoja nuo

21,00-29,41 ct./kWh pagrindinis kuras - dujosSKANDINAVIJA vid. šilm. kaina apie 18 ct./kWh

pagrindinis kuras – biomasė

2005

m.

Einamosios sąskaitos balansas ir jo

palyginimas su BVP

 

Einamosios sąskaitos balansas, mln. Lt Palyginus su BVP, %

Ketvirčiai

Metai

Ketvirčiai

MetaiI II III IV I II III IV

1997 -771,73 -967,41 -556,63 -1629,64 -3925,41 -9,1 -9,8 -5 -14,7 -9,7

1998 -914,68 -1169,34 -1506,1 -1602,36 -5192,48 -9,3 -10,3 -12,5 -13,6 -11,5

1999 -750,21 -1511,31 -992,63 -1522,15 -4776,3 -7,7 -13,2 -8,7 -13,5 -10,9

2000 -573,36 -688,56 -420,86 -1016,81 -2699,59 -5,5 -5,9 -3,6 -8,4 -5,9

2001 -546,29 -485,66 -7,27 -1255,74 -2294,96 -5 -4 -0,1 -9,3 -4,7

2002 -512,58 -792,41 -177,2 -1188,4 -2670,59 -4,5 -6 -1,3 -8,5 -5,1

2003 -476,21 -1158,06 -734,76 -1484,97 -3854 -3,7 -8,2 -4,9 -9,6 -6,7

2004 -1025,51 -1578,29 -1188,35 -1019,58 -4811,73 -7,5 -10,1 -7,2 -5,9 -7,6

2005 -776,93 -1349,88 -1418,71 -1569,41 -5114,93 -5,1 -7,6 -7,4 -7,8 -7,1

2006 -1703,25 -1780,83 -2573,56 -2751,23 -8808,87 -9,8 -8,7 -11,5 -11,9 -10,6

2007 -2952,25 -4267,6 -3421,81 -3683,77 -14325,4 -14,3 -17,4 -12,8 -13,5 -14,4

2008 -4986,95 -4893,23 -3254,78 -1347,74 -14482,7 -20,3 -16,9 -10,8 -4,7 -12,9

2009 -115,16 404,1 889,62 2900,41 4078,97 -0,5 1,7 3,8 12,8 4,2

2010 -164,02 1180,09 -318,99 717,97 1415,05 -0,8 4,9 -1,3 2,9 1,5

2011 -158,3 -884,29 - - - -0,7 -3,2 - - -

Lietuvos Banko duomenys

Vidurkis -4818,78 Vidurkis -7,2

Argumentai už vietinį atsinaujinantį kurą

Taršos problemų sprendimas Europos direktyvų įgyvendinimas Makroekonominių rodiklių gerinimas (BVP

didėjimas, prekybos balanso ir einamosios sąskaitos deficito mažėjimas)

Socialinių problemų sprendimas (darbo vietos, SODROS balanso gerinimas)

Saugumas, patikimumas

Europos Komisija 2007 m. gruodžio 21 d. patvirtino pasiūlymą Nr. 2007/0286 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), numatančios žymiai griežtesnius aplinkos apsaugos ir taršos reikalavimus, įsigaliosiančius nuo 2016 m. sausio 1 d.

Europos Parlamentas ir Taryba 2010 m. lapkričio 24 d. Pasiūlymo pagrindu priėmė direktyvą Nr. 2010/07/ES Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), kuria iš esmės patvirtino Pasiūlyme nurodytus ženkliai sugriežtintus aplinkosauginius reikalavimus (toliau – „Direktyva“). Direktyva privalės būti įgyvendinta ir taikoma Lietuvos Respublikoje, todėl jos nuostatos neišvengiamai turės įtakos visoms įmonėms, eksploatuojančioms kurą deginančius įrenginius, taip pat, ir Vilniaus miesto šilumos tiekėjui.

Deginant dujas nuo 2016 m normos azoto oksidams (NOx ) griežtės 3,5 karto; Deginant mazutą nuo 2016 m

normos azoto oksidams (NOx ) griežtės 3,0 karto; normos sieros oksidams (SO2) griežtės 8,5 karto; Normos kietos dalelėms griežtės 2,5 karto.

Europos skatinamos tendencijos energetikoje

Energijos vartojimo efektyvumo direktyva ( projektas, įsigaliotų nuo 2014 m.)

Iki 2014 m. sausio 1 d. šalys – narės turi pateikti Europos Komisijai Nacionalinį šildymo planą, numatantį kaip bus plėtojama didelio naudingumo kogeneracija, panaudojant efektyvaus centralizuoto šildymo galimybes

Visi nauji ir rekonstruojami šilumos gamybos įrenginiai, kurių bendra galia didesnė nei 20 MW turi būti kogeneracinės jėgainės

Užtikrinti, kad teikiant paramą kogeneracijai prioritetas būtų teikiamas elektros energijai gaminamai didelio naudingumo kogeneracijos būdu

Europos skatinamos tendencijos energetikoje

Vietinis atsinaujinantis kuras (biokuras, šiukšlės, dumblas ir kt).

Kuro rūšių įvairovės didinimas Energijos vartojimo efektyvumas pastatuose Naujausios technologijos (saulės, vėjo, geoterminė ir kt.) Miesto plėtros planavimo politika Aiški - ilgalaikė – integruota - Nacionalinė energetikos

strategija ir nuosekliai įgyvendinamas, finansiniais instrumentais paremtas planas.

Nuosekli politika.

Priemonės mažinti šilumos kainą

17

Patiektas šilumos energijos kiekis į šilumos tinklą

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

0 24

72

120

168

216

288

360

432

504

584

684

884

1084

1434

1784

2034

2284

2534

2784

3034

3284

3534

3784

4034

4234

4434

4634

4834

5234

5584

5934

6284

6634

6984

7174

7674

8760

Valandos

MW šil

Biomasė 11,7%

Dujos 77%

Mazutas 11,3%

Kuro balansas - tikslas

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

0

24

72

120

168

216

288

360

432

504

584

684

884

1084

1434

1784

2034

2284

2534

2784

3034

3284

3534

3784

4034

4234

4434

4634

4834

5234

5584

5934

6284

6634

6984

7174

7674

8760

MW

Valandos

Patiektas šilumos energijos kiekis į šilumos tinklą

Dujos 25,5%

Biokuras 72%

Alternatyva(dyzelinis kuras) 2,5% Taupymas pastatuose

20 proc.

18

1. ŠILUMOS GAMYBA

2. ŠILUMOS PERDAVIMAS

3. ŠILUMOS VARTOJIMAS

Nuostoliai12-14 proc.

Nuostoliai50-70 proc.

10-20 proc.

Šilumos nuostolių sumažinimas

Šilumos nuostolių sumažinimas, procentais pirminio kuro

energijos

Reikalingos investicijos, mln. Lt /

%

Nuostolių mažinimo rezervas, %

Šilumos gamyba 100 ~ 7%

Šilumos perdavimas 800 ~ 3%

Šilumos vartojimas 210 ~31%

Išlaidų šilumai mažinimas

ĮGYVENDINTI RENOVACIJOS PROJEKTAI

•2006 – 7 namai, investicija 0,23 mln. EUR;•2007 – 14 namų, investicija 1,25 mln. EUR; •2008 – 16 namų, investicija 2,2 mln. EUR; •2009 – 18 namų, investicija 4,4 mln. EUR; •2010 – 13 namų, investicija 3,82 mln. EUR;•2011 – 28 namai, investicija 8,49 mln. EUR;•VISO 96 namai, investicija 20,39 mln. EUR.

• Pagrindiniai darbai yra: •Langų keitimas;•Sienų šiltinimas;•Stogo apšiltinimas;•Balkonų įstiklinimas.

PAVYZDINIS PROJEKTAS ŽIRMŪNUOSE

▪ Pastato atnaujinimo darbų vertė 1,5 mln. Lt; Vienam kv.m. tenkanti darbų vertė 572 Lt; Butams tenkanti darbų vertė:

▪ 1 vid. kambario butui 17 240 Lt;▪ 2 vid. kambario butui 25 518 Lt;▪ 3 vid. kambario butui 35 081 Lt;▪ Butų savininkai per 15 metų grąžina

Savivaldybei pusę investicijų sumos

Parengta sutartis dėl kompensacijų mažas pajamas turinčioms šeimoms.

21

Vidutiniai realūspastato sutaupymai: 30.000Lt./metusGrąžinama paskola :50.000 Lt./metus/namuiPapildoma finansinė našta namų ūkiui 23-42 Lt./mėn

2005.12 2006.07

22

Kolektoriai

23

Fotoelementai

Ar tai ENERG – ETIKA?

Vilniaus Elektrinė TE-3 pagaminant 1 MWh elektros energijos kartupagaminama 1,66 MWh šilumos energijos kuri pateikiama vartotojams Vilniuje. Kuro, sunaudojamo elektrai gaminti norma -130 kg/MWh.

Lietuvos elektrinė LE pagaminant 1 MWh elektros energijos,1,11 MWh šilumos išleidžiama į ežerą. Kuro, sunaudojamo elektrai gaminti norma -228 kg/MWh. 

VIAP kvotos: 2011 m.              2012 m.

VE TE-3 457,1 MWh   356,9 MWh

LE    1740  MWh    1530 MWh    

AČIŪ UŽ DĖMESĮ