ŠILUMOS SUPIRKIMAS IŠ NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS … · Lietuvos energetikos institutas). Pirminis projektas diskusijoms (2015 m. gruodžio 16 d., Lietuvos ... vartotojų skaičius

Šilumos supirkimas iš nepriklausomų šilumos gamintojų

Dr. Valdas Lukoševičius

ŠILUMOS SUPIRKIMAS IŠ NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS

GAMINTOJŲ

Studija

Vilnius, 2016


2

TURINYS

ĮVADAS ...................................................................................................................................................................4

1. Dabartiniai reguliavimo Lietuvos šilumos ūkyje ypatumai bei efektyvumas ....................................4

2. Susiklosčiusi situacija ir planai Lietuvos šilumos tiekimo sektoriuje ..................................................6

3. Konkurencinės aplinkos šilumos gamybos srityje įvertinimas ..........................................................11

4. Nepriklausomų šilumos gamintojų finansinio gyvybingumo ir šilumos gamybos kainos

vartotojams modeliavimas, esant dabartinei šilumos supirkimo tvarkai ..........................................13

5. Nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų santykių galimos alternatyvos Lietuvos CŠT

sektoriuje ...................................................................................................................................................29

5.1. Konkurencija pilnais šilumos gamybos kaštais ......................................................................29

5.2. Pilnoji konkurencija šilumos gamybos srityje, atskiriant šilumos gamybos ir perdavimo

veiklas ............................................................................................................................................32

5.3. Kiti konkurencijos ir šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos

modeliai .........................................................................................................................................33

6. Nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų (konkurencijos ir reguliavimo) santykis CŠT

sistemose ...................................................................................................................................................38

7. „Segmentinės“ konkurencijos ir šilumos supirkimo iš NŠG tvarkos CŠT sektoriuje

modelis ......................................................................................................................................................39

Išvados ....................................................................................................................................................................41

Literatūra .................................................................................................................................................................42


3

Pažymėjimai:

CAŠ – centralizuotas aprūpinimas šiluma

CŠT – centralizuotas šilumos tiekimas

ŠT – šilumos tiekėjas, vykdantis veiklą pagal suteiktą licenciją

ŠG – šilumos gamyba

NŠG – nepriklausomas šilumos gamintojas

VKEKK, Komisija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

ES – Europos Sąjunga

SPS – sąlygiškai pastoviosios sąnaudos

ŠGPS – šilumos gamybos palyginamosios sąnaudos

KJ – kogeneracinė jėgainė

LEI studija – Pasiūlymai Nacionalinei energetikos strategijai, Projektas (2014 m. balandžio 5 d., rengėjas

Lietuvos energetikos institutas). Pirminis projektas diskusijoms (2015 m. gruodžio 16 d., Lietuvos

energetikos institutas).


4

ĮVADAS

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje svarstomi įvairūs Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT)

sektoriaus tolimesnio reguliavimo scenarijai: nuo detalaus reguliavimo iki visiškos liberalizacijos.

Pavyzdžiui, Lietuvos energetikos instituto (LEI) atliktoje studijoje (toliau LEI studija) siūloma šilumos

sektoriaus liberalizacija, susijusi su šilumos gamybos ir perdavimo veiklų atskyrimu, nediskriminacinių

prisijungimo prie tinklų taisyklių paruošimu ir įdiegimu, konkurencijos plėtrai tinkamų prekybos taisyklių

– vienpusio aukciono įdiegimu. Šio darbo tikslas įvertinti viešojoje erdvėje svarstomų projektų, o taip pat

ir kitų galimų reguliavimo modelių įgyvendinimo pasekmes centralizuoto šilumos tiekimo įmonei ir

šilumos vartotojams, analizuojant įvairius galimus konkurencijos šilumos ūkyje scenarijus. Pažymėtina,

kad konkrečių bendrovių duomenys naudojami darbe, paimti iš viešai skelbiamų šaltinių arba

sumodeliuoti darant įvairias prielaidas, tad gali neatitikti faktinių verčių.

1. Dabartiniai reguliavimo Lietuvos šilumos ūkyje ypatumai bei efektyvumas.

Dabartinis reguliacinis režimas ir Lietuvos politika energetikoje (Europos Sąjungos lėšų panaudojimo

priemonės, kainodara ir t.t.) suformavo situaciją, kad didelę centralizuotai tiekiamos šilumos rinkos dalį

patenkina mažos biokurą naudojančios vandens šildymo katilinės, kurios gamina bazinį šilumos kiekį.

Priešingai, kitose šalyse, bazinį šilumos poreikį paprastai tenkina kogeneracinės jėgainės, o šildymo

katilinės dirba tik šalčiausiu periodu. Unikali ir kontraversiška situacija apsunkina energetiniu požiūriu

efektyviausių kogeneracinių jėgainių skvarbą Lietuvos CŠT sektoriuje. Bendrai situacija Lietuvos CŠT

sektoriuje galėtų būti apibūdinama šiais bruožais:

a. Esamas CŠT sistemos operatorius (turintis licenciją) privalo užtikrinti kokybišką vartotojų

aprūpinimą šiluma ilguoju laikotarpiu, net ir veikiant kitiems (kartais efektyvesniems) šilumos

gamintojams. Dėl šios ir kitų priežasčių daugelyje CŠT sistemų yra didelis gamybos šaltinių

perteklius. Bendras maksimalus CŠT sektoriaus poreikis apie 3000-3500 MW realiai egzistuoja

apie 8000 MW ir dar statomi nauji įrenginiai;

b. Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) tiek reguliuojami, tiek nereguliuojami gali dalyvauti

šilumos gamybos procese tiek, kiek tai sumažina atskiro mėnesio šilumos tiekimo (kintamuosius)

kaštus – t.y. atskiro mėnesio laikotarpyje pakeičia CŠT operatoriaus atskirus įrenginius.

Reguliavimas nevertina kompleksiškai šilumos gamybos perspektyvos ilguoju laikotarpiu;

c. Esamas reguliacinis režimas užtikrina stabilų šilumos tiekimo procesą, atskirais mėnesiais

sumažina šilumos kainas (iš esmės vasarą ir pereinamuoju laikotarpiu), tačiau, vertinant ilguoju

laikotarpiu, turi eilę reikšmingų trūkumų:

- Šilumos tiekėjas turi išlaikyti (o vartotojai apmokėti) esamą šilumos gamybos ir tiekimo

įrangą, nepriklausomai nuo to kiek atskiroje CŠT sistemoje yra išorinių gamintojų;

- Investuotojams nėra motyvacijos statyti įrenginius trumpalaikiam darbui tik žiemos

mėnesiais – trūksta rinkos dalyvių veiksmingai konkurencijai šalčiausiu laikotarpiu;


5

- Mėnesinis šilumos gamintojų sąstatas sunkiai prognozuojamas (konkurencingiausi gali

būti šilumos tiekėjo įrenginiai ir jau atsipirkę senieji NŠG), o tai kelia riziką atliekas ir

kitokį „sunkų“ kurą deginančių kogeneracinių jėgainių stabiliam darbui ir investicijų

grąžai;

- Dėl netolygaus metų bėgyje šilumos gamybos kiekio, dėl negarantuojamos bent

minimalios investicinės grąžos ir kitų rizikų, tolimesnė NŠG plėtra didžiuosiuose

miestuose iš esmės nevyksta (išskyrus bendrovės „Lietuvos Energija“ projektus), o

mažesniuose jos ir nebuvo;

- Ilgesnėje perspektyvoje, gelbstint NŠG ekonominę padėtį (pavyzdžiui, Kaune) galima

investuotojų koncentracija, bankrotai arba oligopolijos susiformavimas;

- Veiksmingos konkurencijos galimybės dabartinėje reguliacinėje aplinkoje akivaizdžiai

ribotos;

- Šilumos tiekėjų investiciniai sprendimai tokioje aplinkoje taip pat rizikingi ir vyksta

„lūkuriavimo“ procesai;

- Detaliai reguliuojami šilumos tiekėjai neturi motyvacijos diegti inovacijas ir plėsti CŠT

rinką ar paslaugų spektrą;

- Nieko nekeičiant ir mažėjant bendrajai šilumos realizacijai, CŠT paslaugų kainos gali

tapti ne tik nepatrauklios, bet ir nekonkurencingos, pavyzdžiui, lyginant su dujiniu

šildymu, plintant aplinkos energiją naudojantiems šilumos siurbliams ar pan. Ilguoju

laikotarpiu greičiausiai nebus galima riboti atsijungimų nuo CŠT sistemų.

Šiandieninėje situacijoje energetikos reguliatorius (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija)

daugiausiai „kalkuliuoja“ arba „apriboja“ konkrečias faktinių sąnaudų eilutes. Atskirose CŠT bendrovėse

aukštos šilumos tiekimo sąnaudos ir kainos gali tęstis metų metais. Esama reguliavimo sistema, kuri

padėjo išsaugoti CŠT infrastruktūrą, tampa trukdžiu tolimesniam šilumos ūkio ir kogeneracijos vystymui,

tad turi būti tobulinama. Manytina, kad ekonominė „motyvacija“, pagrįsta leistinu užsidirbti pelnu tik nuo

reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės, mechaniškai perimta iš elektros ir dujų infrastruktūros

reguliavimo, ekonomiškai neskatina pigiau gaminti ir tiekti šilumą vartotojams. CŠT sektoriuje, kur yra

daug erdvės daryti efektyvias investicijas, turėtų būti taikoma skatinamoji reguliavimo kainodara. Kita

išeitis - skatinama lygiavertė ir ilgalaikė konkurencija šilumos gamybos srityje, kai šilumos tiekėjas turėtų

daugiau laivės ir motyvacijos sudaryti ilgalaikes sutartis su efektyvesniais, negu jo paties įrenginiai, šilumos

gamintojais ir taip formuotųsi optimalus šilumos gamybos įrenginių parkas.

Šilumos tiekėjas atsako už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams, šilumnešio parametrų nukrypimus

CŠT sistemoje, taip pat privalo palaikyti tinkamą šilumos perdavimo tinklų darbo režimą ir šilumnešio

parametrus šilumos perdavimo tinkle. Šilumos tiekėjas atsako už šilumos perdavimo tinklo hidraulinį

balansavimą ir turi teisę spręsti dėl bendro optimalaus tinklo siurblių bei uždaromosios ir (ar) reguliavimo

armatūros valdymo. Tuo tarpu vadovaujantis Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų

šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu, NŠG turi užtikrinti reikiamą šilumos gamybos galią ir

nenutrūkstamą šilumos tiekimą ties šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos galios riba ne

trumpiau kaip vieną šildymo sezoną. Vertinant dabartinį reglamentavimą, susijusį su NŠG veikla, matyti,

kad šilumos tiekėjas privalo prijungti prie sistemos NŠG ir supirkti iš jo šilumą teisės aktų nustatyta tvarka,


6

tačiau atsakomybė prieš vartotoją paliekama CŠT tiekėjui, nebent dėl dalies atsakomybės pasidalinimo

jam pavyktų susitarti su jo sistemoje veikiančiu NŠG. Tai gana komplikuoja visą situaciją CŠT sektoriuje,

kadangi pagrindinis šilumos tiekėjas dėl NŠG atsiradimo praranda dalį rinkos ir pajamų, pastoviųjų

sąnaudų dalis tenka mažesniam jo pagaminamam šilumos kiekiui, o tuo tarpu NŠG orientuojamas

praktiškai tik į savo produkcijos realizavimą, eliminuojant bet kokią jo atsakomybę prieš vartotoją.

2. Susiklosčiusi situacija ir planai Lietuvos šilumos tiekimo sektoriuje.

Bendra centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) apimtis 2015 metais buvo pati mažiausia per Lietuvos

nepriklausomybės laikotarpį – vartotojams patiekta 6,88 TWh šiluminės energijos arba 1,6 % mažiau

negu 2014-taisiais. Tai paaiškinama ne tik santykinai šiltomis pastarosiomis žiemomis, bet ir

spartėjančios pastatų renovacijos poveikiu. 2015 metų pabaigoje iš 17 tūkstančių centralizuotai šiluma

aprūpinamų daugiabučių pilnai atnaujintų pastatų skaičius pasiekė 1400 (8,2 %.), kai tuo tarpu dar prieš

metus šis skaičius buvo daugiau negu du kartus mažesnis – 649. Per 2015 metus išaugo ir dalinai

atnaujintų gyvenamųjų namų skaičius - nuo 903 iki 1121. Į CŠT sistemas patiektos ir vartotojams

parduotos šilumos kitimas pateikiamas 2.1 paveiksle.

2.1 pav. Centralizuotai gaminti ir parduoti šilumos kiekiai Lietuvos CŠT sektoriuje

Pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai yra gyventojai, kurie sudaro 72,6 % visų vartotojų.

Likusią rinkos dalį apylygiai užima biudžetinės įstaigos ir verslo organizacijos. Bendras CŠT paslaugos

vartotojų skaičius per 2015 metus padidėjo 928 ir metų pabaigoje siekė 692201.

2015 metais CŠT sektorius pasiekė dar vieną ribą – daugiau kaip pusė (58,5 %) šilumai pagaminti

sunaudoto kuro – tai daugiausiai vietinės kilmės smulkinta mediena, kuriai ruošti panaudojamos miško

atliekos ir kita menkavertė malkinė mediena. Kartu su kitomis kietojo kuro rūšimis biokuras praėjusių

metų kuro balanse sudarė 61,3 %. Pirminio kuro struktūra Lietuvos CŠT sektoriuje per kelis pastaruosius

metus pasikeitė iš esmės. Bendras kuro sunaudojimas šilumos gamybai 2015 metais buvo 755 786 tonų

naftos ekvivalento (tne), iš kurių atitinkamai 442 144 tne sudarė biokuras ir tik 272 199 tne gamtinės dujos.

Komunalinės atliekos (20 619 tne) aplenkė mazuto (6 879 tne ) naudojimą. Pažymėtina, kad lietuviškųjų

durpių naudojama daugiau negu importinių anglių. Grubiai vertinant, Lietuvos CŠT sektorius beveik 2/3


7

šilumos pagamina iš vietinio pigesnio kuro, o tai ir yra energetinė nepriklausomybė, kuro tiekimo įvairovė,

pigesnė šiluma ir t.t. Sutaupytos lėšos panaudojamos kitiems gyventojų poreikiams tenkinti, didina

vartojimą šalies viduje, gerina pragyvenimo lygį ir pildo Lietuvos biudžetą. Platus atsinaujinančių išteklių

naudojimas apsirūpinimui šiluma labai atitinka šiandienines klimato kaitos aktualijas ir padės Lietuvai

įgyvendinti praėjusiais metais pasirašytą Paryžiaus susitarimą. Galima teigti, kad biokuro įrenginiams skirta

Europos Sąjungos parama – tai viena geriausių valstybės investicijų į šalies ekonomiką. Kaip kito pirminio

kuro balansas Lietuvos CŠT sektoriuje iliustruoja diagrama, pavaizduota 2.2 paveiksle.

2.2 pav. Kuro struktūra Lietuvos CŠT sektoriuje

5921 GWh šilumos 2015 metais pagaminta nuosavuose šilumos tiekimo įmonių šaltiniuose, tame tarpe

535 GWh šilumos pagaminta kondensaciniuose ekonomaizeriuose, kuri anksčiau būtų išmetama į aplinką.

Kai kuriuose Lietuvos miestuose biokuro įrenginius valdo ir šilumą gamina nepriklausomi šilumos

gamintojai, kurie per praėjusius metus pagamino ir į CŠT sistemas patiekė 2427 GWh šilumos.

Vis dar egzistuoja reikšmingas šilumos kainų skirtumas atskirose savivaldybėse, (beje, tokie ar dar didesni

šilumos kainų skirtumai būdingi ir kitose valstybėse). Pažymėtina, kad brangiausios šilumos kainų

miestuose, pavyzdžiui, 2016 m. birželį, deginamos tiek gamtinės dujos, tiek ir biokuras. Detaliau

paanalizavus šilumos kainų struktūrą brangios šilumos miestuose paaiškėja, kad santykinai didelę sąnaudų

dalį sudaro šilumos perdavimo ir bendrieji arba kitaip „veiklos“ pastovieji kaštai. Šios sąnaudos išliktų

68.5

52.5

59.1

80.1

72.075.5

82.3 83.6 81.7 79.6 77.6 77.073.7 74.4 73.1

68.2

61.0

47.0

36.1

17.0

27.3

44.1

38.1

17.222.7

18.7

9.75.6 4.2 4.4 4.6 4.1 5.4 4.6 2.7 2.8 2.2 2.5 1.0 1.01.2 2.0 2.0 2.0 4.0 5.0

7.2 10.0 12.014.0

16.217.719.3 19.3

22.427.2

33.4

48.6

61.3

80.0

3.0 1.5 0.8 0.6 1.3 0.8 0.8 0.8 2.1 2.0 1.5 1.2 1.7 1.7 1.8 1.7 3.4 1.9 1.6 2.0

0.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0

60.0

70.0

80.0

90.0

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 20152020 (prog.)

%

Gamtinės dujos Mazutas

Biokuras ir kom.atliekos Kitas kuras


8

netgi reikšmingai sumažinus šilumos gamybos kaštus (pavyzdžiui, dėl konkurencijos). O pigiausia šiluma

stabiliai eilę metų išlieka keliose savivaldybių valdomose įmonėse, kur jokios konkurencijos nėra. Tai

reiškia, kad biokuras ir konkurencija savaime šilumos kainų nenulemia, o tai yra pasekmė įvairių

procesų vykusių ir vykstančių Lietuvos šilumos ūkyje. Analizuojant dabartinę padėtį Lietuvos CŠT

sektoriuje, šiuo požiūriu yra svarbios aplinkybės:

1. Pirmoji banga biokuro katilinių buvo pastatyta 1998-2003 metais, siekiant atsisakyti labai

pabrangusio ir Europos Sąjungoje draudžiamo sieringo mazuto. Todėl pirmieji biokuro katilai

buvo sumontuoti savivaldybių įmonėse, kurios neturėjo priėjimo prie gamtinių dujų tinklų.

Investicijos į šiuos katilus iš esmės jau susigrąžintos, tad jais gaminama šiluma iš tiesų pigi.

2. 2004-2016 metais biokurą naudojančius įrenginius statydamos savivaldybių įmonės siekė

maksimaliai panaudoti tam skiriamą ES paramą ir laukdavo kvietimų atitinkamoms finansavimo

priemonėms. Pažymėtina, kad be subsidijų ekonomiškai tikslinga biokuro skvarba bendrame kuro

balanse tik apie 40-50 %. Didesnis biokuro plėtros intensyvumas didina bendrąsias šilumos

tiekimo sąnaudas dėl aukštų kapitalo kaštų. Bendruoju atveju, biokuro skvarbos apimtį gamtines

dujas naudojančiose CŠT įmonėse lemia biokuro ir gamtinių dujų kainų skirtumas, teikiama

investicinė parama ir pan.

3. Privačių operatorių valdomos šilumos tiekimo įmonės ekonomiškai nebuvo motyvuotos piginti

reguliuojamos veiklos kapitalą, nes nuo jo vertės skaičiuojamas leistinas pelnas ir ilgą laiką buvo

suteikiama papildoma pelno premija (dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo). Dėl tokios

reguliacinės aplinkos kai kurie privatūs reguliuojami CŠT operatoriai vangiai naudojosi ES parama,

statant biokuro katilines.

4. Nuo 2012 metų pakoregavus konkurencijos šilumos gamyboje taisykles investuotojai, t.y. tie

patys šilumos tiekėjai ar susijusios įmonės, tapo suinteresuotos ir pradėjo statyti biokuro katilines,

kaip nepriklausomi šilumos gamintojai ne savo valdomose CŠT sistemose.

5. Statistika akivaizdžiai liudija, kad, esant dabartinei reguliavimo tvarkai ir kainodarai, realiai

galutines šilumos kainas šalčiausiais mėnesiais mažina tik biokuro katilinės, valdomos šilumos

tiekėjų arba reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų.

6. Žemiausios vidutinės šilumos kainos fiksuojamos savivaldybių valdomose CŠT bendrovėse, kur

didelė biokuro skvarba, maksimaliai pasinaudota ES parama, o visų šilumos gamybos įrenginių

kainos reguliuojamos. Tokiose CŠT sistemose efektyviausiai panaudotos ES lėšos, geriausias

įrenginių panaudojimo laipsnis, subalansuotos gamybos ir vartojimo galios.

Taigi, šilumos tiekimo įmonės elgiasi taip, kaip jas motyvuoja veiklos tikslai ir valstybės reguliuojančių

institucijų sprendimai. Toliau apžvelgiamos pagrindinės Lietuvos CŠT sektoriaus vystymo kryptys, kurias

turėtų skatinti ir reguliacinė aplinka.

a. Patikimo centralizuoto šilumos tiekimo užtikrinimas.

Patikimas centralizuotas šilumos tiekimas vartotojams – tai šią veiklą vykdančios įmonės turėjimas

reikalingų priemonių bei resursų ir gebėjimas užtikrinti vartotojų aprūpinimą šiluma, pagal nustatytus

kokybės parametrus, sutrikus bet kurio įrenginio darbui, nutrūkus vienos iš kuro rūšių ar elektros tiekimui,

per teisės aktais nustatytą laikotarpį. Šilumos tiekimo licencija turėtų būti suteikiama tik įmonėms,


9

pasirengusioms užtikrinti patikimą centralizuotą šilumos tiekimą. Tai reiškia, kad licencijos siekianti

šilumos tiekimo įmonė privalo turėti techninį-organizacinį potencialą, kad atstatytų reikalaujamos

kokybės šilumos tiekimą per nustatytą laikotarpį (pavyzdžiui per 3 valandas, kad išvengti sistemos

užšalimo rizikos), įvykus bet kuriam sutrikimui, avarijai ar išoriniam trikdžiui. Pavyzdžiui:

1. Nutrūkus elektros tiekimui. (Užgesus katilinei vėl pasileisti).

2. Nutrūkus gamtinių dujų tiekimui. (Šilumos poreikį patenkinti kietuoju ir skystuoju kuru).

3. Nutrūkus kietojo kuro tiekimui ar sutrikus jo padavimui į bet kurį šaltinį. (Šilumos poreikį patenkinti dujiniu

arba skystuoju kuru).

4. Sustojus bet kuriam (tame tarpe didžiausiam) katilui. (Užkuriamas pakaitinis-rezervinis).

5. Sustojus bet kuriai katilinei, tame tarpe ir nepriklausomo šilumos gamintojo. (Šilumos poreikis

patenkinamas kitais stacionariais ir mobiliais šilumos gamintojais).

6. Nutrūkus šilumos perdavimui bet kuria trasa. (Šilumos poreikis patenkinamas per kitus vamzdynus ir kitais

stacionariais ar mobiliais šilumos gamintojais).

7. Sutrikus bet kurio komponento ar sistemos veiklai. (Pakeičiamas dubliuojančiais įrenginiais, remontuojamas

turint saugomas atsargines dalis arba rangovus ir pan.).

8. Paskelbus ekstremalią padėtį energetikoje. (Gebėjimas priimti ir šilumą gaminti naudojant valstybines naftos

produktų atsargas).

9. Nesant bet kurio specialisto ar vadovo. (Turi veikti kompetencijos sistema, bet ne pasikliauti tik atskiro žmogaus

žiniomis).

Kad užtikrintų patikimą centralizuotą šilumos tiekimą licencijos siekianti įmonė privalo turėti reikiamą

techninį, organizacinį, teisinį ir finansinį potencialą, pavyzdžiui:

a. Nuosavus arba disponuojamus (sutartimis su NŠG) šilumos šaltinius ir įrenginius;

b. Jei nėra tinklų sužiedinimo ir atskirų šilumos šaltinių, tai šilumos tiekimas rezervuojamas

nuosavais arba disponuojamais (sutartimis su rangovais) mobiliaisiais šilumos šaltiniais;

c. Šilumos gamyba, bent dviem kuro rūšimis (komplektą sudaro ŠT ir sutartiniai NŠG įrenginiai);

d. Šilumos šaltiniai CŠT sistemoje paruošti priimti ir gaminti šilumą naudojant valstybines naftos

produktų atsargas;

e. Už šilumos gamybos ir perdavimo patikimumą CŠT sistemoje yra atsakingas licenciją turintis

šilumos tiekėjas, užtikrinantis šias funkcijas nuosavais įrenginiais arba sutartimis su rangovais,

NŠG ir t.t.

Licencijos siekiantis šilumos tiekėjas turi sukurti reguliariai atnaujinamą patikimo CŠT veiksmų planą,

kuriame būtų detaliai išnagrinėjamos rizikos ir aprašomi veiksmai, kurių turi imtis CŠT įmonė, įvykus bet

kuriam išoriniam arba vidiniam neįprastam įvykiui ir dėl to sutrikus šilumos tiekimui. Įmonė

komplektuoja įrenginius, daro sutartis ir t.t. pagal šį planą, personalas treniruojasi, VEI tikrina pasirengimą,

o VKEKK pripažįsta būtinas patikimumo užtikrinimui išlaidas ir įskaičiuoja į šilumos kainą.


10

Atsakomybę už patikimą šilumos tiekimą turi prisiimti licencijos siekianti įmonė, o turto savininkas ir

valstybės institucijos tik kontroliuoja ir prižiūri, atstovaudamos vartotojų ir valstybės interesus.

Valstybinis reguliavimas nustato tik reikalavimus ir kokybės standartus, o konkrečius individualius

veiksmus atskirose CŠT sistemose turi atlikti jos operatorius.

b. Šilumos gamybos ir tiekimo infrastruktūros optimizavimas.

Dabartiniame Lietuvos šilumos ūkyje sąnaudas mažintų katilų parko optimizavimas, paliekant

eksploatacijoje tik tuos įrenginius, kurie būtini užtikrinti šilumos tiekimo patikimumui, esant aiškiai

apibrėžtiems rizikos faktoriams, kuriems turi būti atspari CŠT sistema. Į šilumos tiekimo patikimumo bei

rezervavimo (reguliavimo) sistemą turėtų būti įjungti ir nepriklausomi šilumos gamintojai. Dideles

abejones kelia mazuto tolimesnis naudojimas, kai katilinėse jau naudojamas biokuras ir vis patikimesnė

gamtinių dujų tiekimo sistema. Puiki alternatyva medienai ir kietojo kuro diversifikacijai būtų pigių

lietuviškų durpių panaudojimas. Bendruosius šilumos tiekimo kaštus mažintų ir CŠT sistemų (bendrovių)

integracija, eksploatavimo kaštų taupymas, mažiau, bet geriau apmokamo personalo komplektacija,

laipsniškas perėjimas prie 4 kartos žemos temperatūros šildymo (60oC/30oC), plastikinių vamzdynų

naudojimas vietoje plieninių ir t.t. Šios ir panašios priemonės leistų kompensuoti didėsiančias santykines

šilumos tiekimo išlaidas, mažėjant šilumos realizacijai.

Šiuo metu veikiančios arba statomos didžiuosiuose Lietuvos miestuose kogeneracinės elektrinės gali

puikiausiai pakeisti didelę dalį šiuo metu šilumos tiekėjų disponuojamų, dažnai pasenusių katilų, atlikti ne

tik stabilaus šilumos generatoriaus funkcijas, bet kartu teikti ir temperatūros reguliavimo bei rezervavimo

paslaugas CŠT sistemai. Žinoma, tai turi būti reglamentuota dvišalėmis sutartimis arba įteisinta teisės

aktais.

Išaugus gamtinių dujų tiekimo patikimumui, atsiradus kietojo kuro reikšmingai daliai eilėje CŠT sistemų,

turėtų būti iš esmės keičiamas patikimo šilumos tiekimo statusas, optimizuojamas šilumos gamybos ir

perdavimo įrenginių parkas ir tokiu būdu išvengiama kai kurių aplinkosauginių investicijų, pagal naujausių

ES direktyvų reikalavimus, ar bendrai sumažinami šilumos tiekimo kaštai.

c. Šilumos tiekėjų motyvacijos ir atsakomybės skatinimas

Dabartinė kainodara ir reguliavimas ekonominiu požiūriu menkai skatina šilumos tiekimo įmones siekti

šilumos tiekimo sąnaudų mažinimo. Stebimas procesas, kai rengiant bazinę šilumos kainą

„pučiamas“ sąnaudų biudžetas, o reguliatorius detaliai, bet mechaniškai jas „apkarpo“. Reguliacinė

sistema ir kainodara menkai skatina didesnės vertės investicijas, inovacijas, konsolidaciją ar kitas

priemones, mažinančias bendrąsias veiklos sąnaudas. Tai daugiausiai palikta atskirų vadovų gebėjimams

ir entuziazmui. Lietuvos CŠT sektoriuje dar yra galimybių diegti naujoves. Tačiau šiandien VKEKK

taikomos kainodaros ekonominis motyvas (neskaitant „apipjaustymų“) - kuo didesnius pinigus įdėti į

turtą, gauti nuo jo vertės norminį pelną. Kadangi šis pelnas yra ribojamas, dažnai panaudojamas įvairių

reguliavimo nuostolių dengimui ar pan., tai skatina privačių operatorių, kurie valdo apie pusę CŠT rinkos,

investicijas „už tvoros“ - į nereguliuojamas veiklas.

Galimos įvairios priemonės šilumos tiekėjų suinteresuotumui galutiniu rezultatu skatinti:

a. Laisvas vartotojų apsisprendimas pasirenkant šildymo būdą – konkurencija dėl galutinio vartotojo;

b. Ilgalaikių (ne)indeksuojamų šilumos kainų taikymas reguliuojamame CŠT sektoriuje;


11

c. Norminis pelnas siejamas su paslaugos efektyvumo, plėtros ar kitais kriterijais, bet ne tik su turto,

naudojamo reguliuojamoje veikloje, verte;

d. Leistinas (reguliuojamas) darbo užmokesčio fondas, pelno riba ar pan. siejama su šilumos kainų

dydžiu (atvirkščiai proporcingai);

e. Šilumos tiekėjai, kurių kainos mažesnės, negu šalies vidurkis (ar pan.), tampa nereguliuojami ir t.t.

Šie ir kiti reguliaciniai ar rinkos padiktuoti motyvaciniai principai, paskatintų šilumos tiekėjus aktyviau

bendradarbiauti su investuotojais, siekiant paslaugų kokybės, konkurencingumo ir šildymo prieinamumo.

Šilumos tiekėjas turėdamas realią motyvaciją teikti paslaugą mažiausiomis sąnaudomis ir laisvę rinktis,

pats investuoja arba sudaro reikiamas ilgalaikes sutartis su išoriniais pigesnės šilumos gamintojais:

kogeneracinėmis elektrinėmis, pramonės įmonėmis ar pan.

Savivaldybių valdomų šilumos tiekėjų motyvaciją ir atsakomybę padidintų reikšmingos dalies akcijų

pardavimas vartotojams, privatiems investuotojams, valstybei ar pan. Tai sumažintų įmonių valdymo

laikinumą, nestabilumą, padidintų skaidrumą ir sudarytų geresnes galimybes ilgalaikiam vystymo ir plėtros

planavimui.

d. Centralizuoto šilumos tiekimo rinkos ir kitų paslaugų plėtra

Lietuvos miestuose yra daugybė anksčiau buvusių stambių CŠT vartotojų, kurie atsijungė, įsirengė dujinio

šildymo katilines, o dabar stato biokuro katilus ar pan. Tai puiki galimybė pasiūlyti tokiems vartotojams

šilumą už konkurencingą kainą, pagal ilgalaikius kontraktus. Deja, dabartinė kainodara ir reguliavimas to

neskatina, o greičiau trukdo. Reguliuojami šilumos tiekėjai iš esmės neturi realios motyvacijos išplėsti CŠT

vartotojų ratą.

Labai netolygus centralizuotos šilumos poreikis metų bėgyje lemia, kad brangūs įrenginiai (pavyzdžiui,

biokuro katilinės, kogeneracinės elektrinės) vasarą ir pereinamuoju laikotarpiu dirba nepilna galia arba iš

viso stovi. Pažangios kompanijos nereguliuojamose Šiaurės šalių CŠT sistemose, ypač, kur jau veikia

atliekas ir biokurą naudojančios kogeneracinės elektrinės, inicijuoja energijai imlių pramonės objektų

statybas. Verslo subjektai taip apsirūpina pigesne šiluma ir elektra, o energetikai gauna papildomų pajamų,

geriau panaudoja turtą ir t.t. Tokie verslo modeliai, sukuriantys reikšmingą pridėtinę vertę, panaudojant

vietinius išteklius bei energetinę infrastruktūrą, remiami valstybės, o taip gaminami biodegalai, energetinės

skystojo ir kietojo kuro rūšys (iš biomasės) ar kita produkcija, kurios gamyboje naudojami džiovinimo,

šildymo ar pan, procesai. Planuojant kogeneracinių jėgainių statybą Lietuvoje reikėtų išnaudoti tokias

galimybes, pradedant nuo reguliacinės motyvacijos sukūrimo. Taip būtų išplečiama centralizuoto šilumos

rinka, kuri yra būtina prielaida ne tik kogeneracinių elektrinių funkcionavimui, bet ir CŠT, kaip šildymo

būdui, toliau egzistuoti.

3. Konkurencinės aplinkos šilumos gamybos srityje įvertinimas

Konkurencija CŠT sektoriuje detaliai bandyta ir detaliai nagrinėta įvairiose šalyse, jau sukaupta nemaža

patirtis ir Lietuvoje. Esant dabartinei reguliacinei aplinkai ir kainodarai galima padaryti šiuos pastebėjimus:

a. Nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai sukuria veiksmingą konkurenciją tik

šiltuoju laikotarpiu. Šalčiausiais mėnesiais, kai jų parduodamos šilumos kainos prilygsta


12

šilumos, gaminamos dujiniuose įrenginiuose, kainoms, konkurencija šilumos vartotojams

naudos iš esmės neduoda. Šiuo laikotarpiu galutinį šilumos kainų lygį lemia tik šilumos tiekėjo

katilų gaminamos šilumos kainų „lubos“ – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

b. Norint palaikyti žemas šilumos kainas šaltuoju laikotarpiu ir sudaryti veiksmingą konkurenciją

su nereguliuojamais NŠG, šilumos tiekėjas kartu su reguliuojamais gamintojais turėtų sudaryti

bendrąjį šilumos generavimo, naudojant biokurą, galios „portfelį“, viršijantį CŠT sistemos

maksimalų poreikį. Tai būtų akivaizdus perinvestavimas, neracionalus lėšų panaudojimas, o

ilgalaikė nauda šilumos vartotojams ir valstybei labai abejotina.

c. Lietuvos ir kitų šalių patirtis liudija, kad dėl labai netolygaus šilumos gamybos ciklo CŠT

sistemose ir atitinkamai darbo grafiko (mėnesiniai galios svyravimai skiriasi 4-5 kartus),

konkuruojantiems subjektams netikslinga investuoti į trumpalaikio darbo įrenginius (2-3

šalčiausiems mėnesiams), o dėl to nėra prielaidų veiksmingai konkurencijai šaltuoju

laikotarpiu.

d. Jeigu dėl šilumos vartojimo sumažėjimo atskirose CŠT sistemose susidarytų biokurą

naudojančių įrenginių perteklius net ir šalčiausiais mėnesiais, greičiausiai dalis jų pasitrauktų

iš izoliuotos rinkos ir taip panaikintų prielaidas veiksmingai konkurencijai.

e. Vienoje CŠT sistemoje esant daug konkuruojančių skirtingų šilumos gamintojų, eilę mėnesių

jie nedirba, dėl galios pertekliaus, o prastovos didina jų pastoviuosius kaštus. Siekdami

rentabilios veiklos atskiri gamintojai konsoliduojasi (pavyzdys Kaune ir Vilniuje), bando

įtakoti šilumos tiekėją, kad jis nemažintų savo palyginamųjų šilumos gamybos kaštų ir panašiai.

Šios ir panašios priežastys lemia, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių yra sudarytos teisinės prielaidos

konkurencijai CŠT šilumos gamybos srityje, tačiau realiai ji nevyksta dėl to, kad laisvoje šilumos rinkoje

tiekėjas pats gali įsirengti pigios šilumos šaltinius ar supirkti pigesnę šilumą, jeigu jis motyvuotas didinti

savo verslo patrauklumą, gerinti rentabilumą ir plėsti rinką, konkuruojant dėl galutinio vartotojo.

Reguliuojamo CŠT sektoriaus šalyse didžiausią motyvaciją efektyviai tiekti šilumą sukuria tam skirtos

reguliavimo iniciatyvinės priemonės ir valstybinės (savivaldos) skatinimo priemonės. LEI studijos autoriai

neanalizavo ir neįvertino tikrųjų dabartinės situacijos priežasčių, neapibendrino Lietuvoje ir kitose šalyse

sukauptos patirties, todėl teikia klaidingas rekomendacijas dėl tolimesnio CŠT sektoriaus vystymo.

Šiandieninės skirtingų konkurencijos sąlygų vertinimas pačių NŠG teiginiais:

Šilumos tiekėjas - užtikrinama fiksuota ilgalaikė investicijų grąža, pelnas priklauso nuo investuoto

nuosavo kapitalo, aukcionų rezultatai iš esmės neįtakoja grąžos. Reguliuojamai monopolijai maža rizika,

tačiau ribota investicijų grąža.

Reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas – apribojama ilgalaikė investicijų grąža,

nesuteikiamos jokios garantijos, aukcionai tiesiogiai įtakoja rezultatus. Reguliuojama konkurencija, didelė

rizika, ribota investicijų grąža.

Nereguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas – neribojama grąža, nesuteikiamos jokios

garantijos, aukcionai tiesiogiai įtakoja rezultatus. Konkurencija, didelė rizika, neribotos grąžos galimybė.

Akivaizdu, kad šiandieninis konkurencijos modelis nėra tvarus ir ilguoju laikotarpiu netenkina nei vienos


13

šio proceso dalyvių interesų. Todėl svarstytini ir kiti konkurencijos modeliai ir atitinkamai kita šilumos

supirkimo iš NŠG tvarka.

4. Nepriklausomų šilumos gamintojų finansinio gyvybingumo ir šilumos gamybos kainos

vartotojams modeliavimas, esant dabartinei šilumos supirkimo tvarkai

Lietuvos CŠT sektoriaus dabartinio reguliavimo bei kainodaros modelio testavimas atliekamas dviejų

didžiųjų miestų (Kauno ir Klaipėdos) pavyzdžiu, kadangi šiuose mietuose susiformavęs didžiausias kiekis

NŠG, vyksta reali konkurencija ir daug duomenų pateikiama viešai.

Dabartinės kainodaros ir reguliavimo sistemos „Konkurencija palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų

ribose‘ pasekmių modeliavimas Kauno integruotos CŠT sistemos pavyzdžiu. Šiuose skaičiavimuose

pasinaudota UAB „Ekotermija“ 2016 metais atliktos studijos „Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo

veiklų atskyrimo įtaka šilumos kainai ir tiekimo patikimumui“ duomenimis (4.1 lentelė).

4.1 lentelė. Šilumos gamintojai Kauno CŠT integruotoje sistemoje.

Eil.

Nr Savininkas Katilinė

Biokuras

ir/ar kom.

atliekos,

MW

G. dujos ir/ar kt.,

MW

1

AB „Kauno energija“

Inkaro k. 20

2 Šilko k. 22 23

3 Pergalės k. 40

4 Petrašiūnų elektrinė 30 287

5 A.Juozapavičiaus k. 10

6 UAB „Pramonės

energija“ 20

7

UAB „Kauno

termofikacijos elektrinė“

1209

8 UAB “Aldec General” 20

9 Foksita (statoma) 32,5

10

UAB “Danpower

Baltic”

Danpower Baltic elektrinė 25

11 GECO Kaunas k. 20

12 Onex invest k. 49

13 UAB “Ekopartneris”a 24


14

14 UAB “Lorizon Energy” 10

15 UAB “Lietuvos

energija” ir UAB

“Fortum Heat Lietuva”

(planuojama)

70

16 Viso AB “Kauno

energijos gamyba” 72 360

17 Viso kiti gamintojai 270,5

18 Viso CŠT sistemoje 342,5 1569

Susumavus visus Kauno miesto CŠT esamus ir planuojamus įrengti šilumos gamybos šaltinius, galima

teigti, kad įrengtoji katilų galia sistemoje siekia apie 1900 MW, kai Kauno miesto CŠT sistemos didžiausias

šilumos poreikis per paskutinius tris metus buvo tik kiek daugiau nei 430 MW. Svarbu pažymėti, kad

vidutinis metinis šildymo sezono galios poreikis siekė apie 200-250 MW, kai tuo tarpu biokurą

naudojančių katilų šiuo metu eksploatuojama 270 MW, o per artimiausius kelis metus turėtų būti apie 340

MW. Akivaizdu, kad esamų įrenginių galia stipriai viršija Kauno miesto CŠT sistemos šilumos poreikį.

Detalesnis Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos valandinis poreikis per paskutinius tris

metus atvaizduotas 4.1 pav.

4.1 pav. AB „Kauno energija“ ir NŠG šilumos gamybos apimtys Kauno CŠT integruotame tinkle.


15

Siekiant įvertinti NŠG finansinio gyvybingumo ir šilumos gamybos kainų, įskaičiuojamų į reguliuojamas

šilumos tiekimo kainas situaciją atlikti analitiniai skaičiavimai, pasinaudojant esamais viešai prieinamais

duomenimis ir padarant kai kurias prielaidas. NŠG parduoda šilumą tik kiek žemiau už šilumos tiekėjo

palyginamąsias (kintamąsias) sąnaudas. AB „Kauno energija“ perka trūkstamą dalį rezervinės galios iš

UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“.

Remiantis AB „Kauno energija“ viešai skelbiamais duomenimis (4.1 pav.), Kauno miesto centralizuoto

šilumos tiekimo sistemoje per paskutinius tris metus buvo užfiksuota 420 MW reikalinga pikinė galia, nuo

kurios turėtų būti skaičiuojama rezervinė galia. Šiuo metu AB „Kauno energija“ valdomų šilumos

gamybos šaltinių galia siekia 420 MW ir yra pakankama CŠT poreikiui patenkinti, tačiau nėra pakankama

rezervinei galiai užtikrinti. Todėl AB „Kauno energija“ siekiant užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos

tiekimą, rezervinę galia turi pirkti iš kito šilumos gamintojo, turinčio reikiamus pajėgumas ir galinčio teikti

šią paslaugą. Remiantis galiojančia nuostata, rezervinės galios poreikis siekia 126 MW (420 MW*1,3-420

MW). Rezervinio šilumos gamybos šaltinio sąnaudos nustatomos remiantis VKEKK 2013 m. vasario 28

d. nutarimo Nr. O3 – 73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d.

nutarimo Nr. O3 - 96 „Dėl šilumos kainos nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 2.6 punktu. Iki artimiausio

šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo rezervinės galios užtikrinimo paslaugos sąnaudos buvo

įskaičiuotos į šilumos kainos kintamąją dedamąją. AB „Kauno energija“ suskaičiuotos UAB Kauno

termofikacijos elektrinės teikiamų rezervinės galios užtikrinimo paslaugų sąnaudos, įvertinamos šilumos

kainos dedamųjų perskaičiavimo metu ir sudaro 4249,9 tūkst. EUR per metus. Šios sąnaudos

apskaičiuotos pagal UAB „Kauno TE“ ir AB „Kauno energija“ 2015 m. gruodžio 30 d. pasirašytos

Rezervinės galios užtikrinimo paslaugos pirkimo sutarties Nr. A-36-294 sąlygas ir su Komisija suderintas

rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainas.

Šilumos gamybos veikla analizuojama, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią VKEKK patvirtintą šilumos

supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką, t.y. šiluma iš nepriklausomų šilumos gamintojų

superkama už kainą, kuri yra ne didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Dabartiniu metu tai kintamoji CŠT įmonės šilumos gamybos dedamoji. Kintamąją dedamąją sudaro kuro

sąnaudos šilumos energijai gaminti, elektros energija ir vanduo technologijai.

Atsižvelgiant į šiuo metu eksploatuojamų šilumos gamybos šaltinių galią Kauno miesto centralizuoto

šilumos tiekimo sistemoje ir AB „Kauno energija“ pateiktą CŠT sistemos valandinį šilumos poreikį, buvo

sudaryti Kauno miesto CŠT šilumos gamybos įrenginių gamybos darbo planuojami režimai:

Biokuro kogeneracinės elektrinės (DanPower ir Foksita) gamina bazinį šilumos poreikį nešildymo

sezono laikotarpiu, nes papildomos pajamos iš elektros gamybos veiklos sudaro galimybę

parduoti šilumą pigiau nei kintamosios sąnaudos.

Šildymo sezono metu bazinį šilumos poreikį gamina biokuro kogeneracinės elektrinės, „Kauno

energijos“ biokuro katilinės, nes biokuro kogeneracinės elektrinės turi galimybę parduoti šilumą

pigiau nei kintamosios sąnaudos, o AB “Kauno energija” šilumos gamybos veikloje dalyvauja tik

su kintamosiomis sąnaudomis.

Šildymo sezono likusį bazinį šilumos poreikį užtikrina likę biokuro NŠG, kurių prioritetas

nustatytas priimant, kad didesnę dalį šilumos pagamins anksčiau pradėję šilumos gamybos veiklą

biokuro NŠG, nes jų kapitalo sąnaudos sąlyginai mažesnės nei naujai atėjusių į rinką NŠG.


16

Pikinį šilumos poreikį užtikrina CŠT įmonės arba rezervinio šilumos gamintojo šilumos gamybos

įrenginiai.

Remiantis aptartomis šilumos gamybos prioritetų sąlygomis buvo sumodeliuotos šilumos gamintojų

šilumos gamybos apimtys, kurios grafiškai atvaizduotos 4.1 paveiksle. Apibendrintos šilumos gamybos

apimtys pateiktos 4.2 lentelėje.

4.2 lentelė. Šilumos gamintojų šilumos gamybos apimtys ir užimama metinės rinkos dalis

Šilumos gamintojas Šilumos gamyba,

GWh/m.

Dalis CŠT sistemoje, %

UAB „Danpower Baltic Kaunas“ elektrinė 211,23 17,4%

UAB „Foksita“ elektrinė 252,05 20,8%

UAB „Lorizon energy“ 51,60 4,3%

UAB „Danpower Baltic Kaunas“ 234,63 19,3%

Kauno energija biokuras 317,02 26,1%

UAB "Aldec General" 47,97 4,0%

UAB „Pramonės energija“ 32,41 2,7%

UAB „Ekopartneris“ 20,19 1,7%

G. dujų katilai (pikas/rezervas) 46,35 3,8%

Viso: 1213,46 100,0%

Apibendrinant galima teigti, kad apie 40 % šilumos gamybos rinkos užimtų biokuro kogeneracinės

elektrinės. Dominuojantis nepriklausomas šilumos gamintojas UAB „Danpower Baltic“ bendrai užimtų

iki 35 % šilumos gamybos rinkos. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonės biokuro katilai galimai

pagamintų iki 26 % reikiamos šilumos. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju, gamtines dujas

naudojantys šilumos gamybos įrenginiai pagamintų tik 3,8 % reikiamo šilumos poreikio, tačiau jų įtaka

galutinėms šilumos kainoms didžiulė, nes jie lemia palyginamąsias sąnaudas, o tuo pačiu ir NŠG tiekiamos

šilumos kainas žiemos mėnesiais.

Šilumos gamintojų šilumos gamybos kaina nustatoma atsižvelgiant į kogeneracinių jėgainių sąnaudų

atskyrimo metodikoje taikomą alternatyvų šilumos šaltino metodą ir lyginamuosius rodiklius. Svarbu

pažymėti, kad atskiriems gamybos įrenginiams buvo taikomos skirtingos turto vertės, nes dalis objektų

buvo įrengti su Europos Sąjungos investicine parama. Pavyzdžiui AB „Kauno energija“ 2015 m. įrengė

biokuro katilines, kurių vertė siekė 14 193,8 tūkst. EUR, tame skaičiuje 6 298,4 tūkst. EUR sudarė ES

subsidija. Tokiu atveju, AB „Kauno energija“ šilumos gamybos šaltinių turto vertė ir amortizaciniai

atskaitymai sumažinti investicinės paramos dydžiu. Analogiškas vertinimas atliktas ir UAB „Pramonės

energija“ katilinei. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu Kauno miesto CŠT sistemoje vienas iš nepriklausomų


17

šilumos gamintojų šilumos gamybai naudoja už biokurą pigesnį kurą – ligniną. Skaičiavimuose vertinta,

kad šis kuras yra iki 20 proc. pigesnis už biokurą. NŠG šilumos gamybos kainos apibendrintos 4.2

paveiksle, o detali šilumos gamybos kainos dedamųjų struktūra pateikta 4.3 lentelėje.

4.2 pav. Šilumos gamintojų šilumos gamybos kaina pagal tikėtinas šilumos gamybos apimtis.

4.3 lentelė. Šilumos gamybos katilinių šilumos gamybos techniniai ir ekonominiai rodikliai, esant

prognozuojamoms šilumos gamybos apimtis.

Ei

l.

Nr

.

Rodiklis Mato

vnt.

UA

B

„D

an

po

wer

Balt

ic

Kau

nas“

ele

ktr

inė

UA

B „

Fo

ksi

ta“

UA

B

„L

ori

zo

n

en

erg

y“

UA

B

„D

an

po

wer

Balt

ic K

au

nas“

K

au

no

en

erg

ija

bio

ku

ras

UA

B

"A

ldec

Gen

era

l"

UA

B

„P

ram

on

ės

en

erg

ija“

U

AB

„E

ko

part

neri

s“

G.

du

jų

kati

lai

(rezerv

as)

1 Gaminam

as šilumos

kiekis

GWh 211 252 51, 234 317 47 32 20 46

2 Visos

sąlygiškai

pastovios

sąnaudos

ir normat.

pelnas

tūkst.

EUR/m

.

1272 1606 312 2772 2422 950 999 869 2832

2.1 Eksploata

cinės

sąnaudos

tūkst.

EUR/m

384 451 168 958 1215 337 337 293 1883

2.2

.

Amortiza

ciniai

tūkst.

EUR/m

453 589 83 985 615 312 337 293 743


18

atskaitym

ai

2.3 Normatyv

inis pelnas

tūkst.

EUR/m

435 565 60 828 591 300 324 282 205

3 Kuro

kaina

EUR/

MWh

12 12 9 12 12 12 12 12 109

4 Katilinės

efektyvu

mas

% 105 105 88 105 105 105 105 105 92

5 Šilumos

gamybos

kaina

EUR/

MWh

19,7 20,01 19,2 25,5 21,3 33,4 44,5 56,7 181,3

5.1 Kuro

santykinės

sąnaudos

EUR/

MWh

11,5 11,5 10,9 11,5 11,5 11,5 11,5 11,5

118,9

5.2 Santykinės

elektros ir

vandens

sąnaudos

technologij

ai

EUR/

MWh

2,15 2,15 2,15 2,15 2,15 2,15 2,15 2,15

1,33

5.3 Santykinės

eksploataci

nės

sąnaudos

EUR/

MWh

1,82 1,79 3,27 4,09 3,83 7,04 10,4 14,6

40,6

5.4 Santykinės

amortizaci

nių

atskaitymų

sąnaudos

EUR/

MWh

2,15 2,34 1,61 4,20 1,94 6,51 10,4 14,5

16,05

5.5 Santykinis

normatyvi

nis pelnas

EUR/

MWh

2,06 2,24 1,16 3,53 1,86 6,25 10,0 13,9

4,42

6 Gaminamo

šilumos

kiekio

santykis su

didžiausiu

galimu

pagaminti

% 99,2 91,0 60,6 44,2 58,2 28,2 19,0 13,6 7,0


19

kiekiu CŠT

sistemoje

Apibendrinant galima teigti, kad mažiausia skaičiuotina šilumos gamybos kaina būtų tų NŠG, kurie

naudoja už biokurą pigesnį kurą (nors įrenginio panaudojimo laipsnis siekia tik 60 proc.) ir biokuro

kogeneracinių elektrinių, kurių skaičiuotinas įrenginių panaudojimo laipsnis siekiau daugiau kaip 90 proc.

Svarbu pažymėti, kad šilumos gamybos kaina (sąnaudos) yra nustatoma siekiant objektyviai įvertinti

gamybos apimtis ir nustatyti įmonių finansinį rezultatą.

Remiantis CŠT sistemos šilumos maksimaliu šilumos poreikiu ir šilumos tiekėjo pateikta informacija,

nustatyta, kad šilumos tiekėjo įrenginių pakanka pikiniam šilumos poreikiui užtikrinti, todėl vadovaujantis

šiuo metu galiojančiu šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos aprašu,

palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos yra skaičiuojamos kaip šilumos tiekėjo kintamoji dedamoji,

nevertinant NŠG gaminamo šilumos kiekio. Naudojama kuro struktūra palyginamosioms šilumos

gamybos sąnaudoms skaičiuoti atvaizduota 4.3 pav.

4.3 pav. AB „Kauno energija“ gaminamos šilumos kuro struktūra palyginamosioms sąnaudoms nustatyti.

Šiuo metu AB „Kauno energija“ kuro struktūroje ne šildymo sezono metu dominuoja biokuras, tačiau

šildymo sezono metu, kai šilumos poreikis padidėja daugiau kaip 5-8 kartus (nuo 50 MW iki 400 MW),

esamų biokuro šilumos gamybos įrenginių galios nepakanka poreikiui užtikrinti todėl trūkumas yra

užtikrinamas gamtinių dujų įrenginiais. Šildymo sezono laikotarpiu gamtinės dujos šilumos gamybos kuro

struktūroje atskirais mėnesiais sudaro iki 75 % bendrojo kuro poreikio. Svarbu pažymėti, kad vertinant

metinį laikotarpį CŠT įmonės kuro balanse biokuro dalis sudaro apie 45 proc. (biokuro katilų

galia – 72 MW). Įvertinus atitinkamą mėnesį naudojamo kuro kainą, įrenginių efektyvumą bei elektros

energijos ir vandens sąnaudas technologijai paskaičiuojamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos,

kurios bus taikomos nepriklausomiems šilumos gamintojams. Apibendrinti gauti rezultatai atvaizduoti

4.4 lentelėje.

4.4 lentelė. AB „Kauno energija“ kuro struktūra ir palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos 2015

metais.


20

Rodiklis Mato

vnt.

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

andis

Geg

užė

Bir

želis

Lie

pa

Rugp

jūti

s

Rugs

ėjis

Sp

alis

Lap

kri

tis

Gru

odis

G. dujos % 74,9 69,9

0

71,1

4

47,5

0 0,18

34,1

1 0,00 0,00 0,17

36,4

0

49,6

4

66,5

5

Biokuras % 25,1 30,1 28,8 52,5 99,8 65,9 100,

0

100,

0 99,8 63,6 50,3 33,4

Biokuro

kaina

EUR/

MWh 15,2

14,6

3

14,4

2

10,7

6

11,3

2

10,4

7

10,4

2

10,6

9

10,4

6

11,7

0

12,3

4

12,3

2

Palyginam

osios

šilumos

gamybos

sąnaudos

(kintamoji)

EUR/

MWh 31,0 30,7 30,9 23,9 12,5 20,4 11,6 11,8 11,6 21,7 25,2 29,3

NŠG

parduoda

mos

šilumos

kaina

EUR/

MWh 30,3 29,2 27,8 20,3 12,4 11,6 11,5 11,8 11,6 18,4 22,7 27,8

NŠG

parduoda

mos

šilumos

kainos

nuolaida

% 5 5 10 15 0 0 0 0 0 15 10 5

*CŠT įmonės biokuro dalis metiniame kuro balanse– 45 proc. Santykinės elektros ir vandens sąnaudos

priimtos 1,7 EUR/MWh, gamtinių dujų kaina 32,8 EUR/MWh.

Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos nustato nepriklausomiems šilumos gamintojams šilumos

pardavimo kainos lubas. Nagrinėjamu atveju priimama, kad visi nepriklausomi šilumos gamintojai šilumą

parduos už vienodą kainą, kuri dėl konkurencijos atskirus mėnesius yra iki 15 proc. mažesnė nei

palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Svarbu pažymėti, kad NŠG taiko mažesnę šilumos

pardavimo kainą tuo laikotarpiu, kai CŠT palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos skaičiuojamos

naudojant atskirai gamtinių dujų ir biokuro įrenginius. NŠG parduodamos šilumos kainos ir CŠT

palyginamųjų sąnaudų reikšmės pateiktos 4.4 paveiksle.


21

4.4 pav. Šilumos tiekėjo palyginamosios ir NŠG taikomos šilumos pardavimo kainos.

Pažymėtina, kad pagal dabartinę tvarką, CŠT įmonė teikdama pasiūlymą šilumos pardavimui, pasiūlymą

teikia tik už kintamąsias sąnaudas atskirai biokuro šilumos gamybos įrenginiams ir atskirai gamtinių dujų

įrenginiams. Grafike atvaizduota, kad CŠT įmonės (Kauno energija) iš biokuro pagamintos ir pateiktos į

aukcioną šilumos kaina šildymo sezono laikotarpiu yra ženkliai mažesnė už palyginamąsias šilumos

gamybos (kintamąsias) sąnaudas, tačiau g. dujų kaina yra penkis kartus didesnė už palyginamąsias. Tokia

situacija susidaro dėl to, kad CŠT įmonė planuodama savo gamybos apimtis užsako sąlyginai didelius g.

dujų pajėgumus, tačiau dėl konkurencinės aplinkos g. dujos dėl kainos negali konkuruoti su pigesne kuro

rūšimi ir g. dujomis pagaminamas šilumos kiekis reikšmingai sumažėja, todėl santykinė gamtinių dujų

kaina keletą kartų padidėja. Atskirais mėnesiais parduodamo šilumos kiekio už atitinkamą šilumos kainą

apibendrinti metiniai skaičiavimo rezultatai pateikti 4.5 lentelėje.

4.5 lentelė. Apibendrinti šilumos gamintojų parduodami šilumos kiekiai ir parduodamos šilumos kainos.

Šilumos gamintojas Metinė šilumos

gamyba, GWh

Dalis CŠT

sistemoje, %

Vidutinė parduodamos

šilumos kaina, ct/kWh

UAB „Danpower Baltic Kaunas“

elektrinė 211,23 17,4% 1,98

UAB „Foksita“ 252,05 20,8% 2,04

UAB „Lorizon energy“ 51,60 4,3% 2,37

UAB „Danpower Baltic Kaunas“ 234,63 19,3% 2,72

Kauno energija biokuras 317,02 26,1% 1,43

UAB "Aldec General" 47,97 4,0% 2,73

UAB „Pramonės energija“ 32,41 2,7% 2,88


22

UAB „Ekopartneris“ 20,19 1,7% 2,91

G. dujų katilai (rezervas) 46,35 3,8% 12,02

Viso 1213,46 100,0% 2,46

Gauti rezultatai rodo, kad vidutinė svertinė šilumos gamintojų parduodamos šilumos kaina siekia

24,6 EUR/MWh (2,46 ct/kWh). Bendrą vidurkį iš esmės mažino AB „Kauno energija“ nuosavi šilumos

gamybos įrenginiai, kurie šilumą parduoda tik už kintamąją dedamąją. Svarbu pažymėti, kad atskirų

gamintojų parduodamos šilumos kaina yra didesnė nei visų gamintojų vidurkis, tačiau dėl sąlyginai mažo

gaminamo šilumos kiekio šie gamintojai nedaro reikšmingos įtakos (iki 5 proc. vidutinei šilumos

pardavimo kainai).

Nustačius nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainas ir galimą šilumos pardavimo kainą,

toliau buvo atliktas finansinio gyvybingumo metinis vertinimas. Finansiniame vertinime, šilumos tiekimo

įmonės tiek biokuro tiek g. dujų šilumos gamybos įrenginiai nėra analizuojami, nes pagal dabartinę

VKEKK nustatytą tvarką, visos būtinosios sąnaudos šiai įmonei yra padengiamos.

4.6 lentelė. Nepriklausomų šilumos gamintojų finansinis gyvybingumas.

Rodiklis Pajamo

s iš

šilumos

vartotoj

ų

Šilumos

gamybo

s

sąnaud

os

EBIT

DA

Amortiza

ciniai

atskaitym

ai

EBIT

(pelnas

prieš

mokesčius

)

VKEKK

ribojamas

pelnas

Viršnorminis

pelnas/

nuostolis

tūkst.

EUR/

m.

tūkst.

EUR/

m.

tūkst.

EUR/

m.

tūkst.

EUR/m.

tūkst.

EUR/m.

tūkst.

EUR/m.

tūkst. EUR/m.

UAB

„Danpower

Baltic

Kaunas“

elektrinė

4187,5 3269,9 917,6 453,1 464,5 435,0 29,5

UAB

„Foksita“

5133,7 3925,0 1208,8 589,1 619,7 565,5 54,2

UAB

„Lorizon

energy“

1221,9 884,3 337,5 83,3 254,2 60,0 194,2

UAB

„Danpower

6384,2 4519,5 1864,7 985,7 879,0 828,0 51,0


23

Baltic

Kaunas“

UAB "Aldec

General"

1311,4 1080,3 231,0 312,5 -81,5 300,0 -381,5

UAB

„Pramonės

energija“

932,9 855,0 78,0 337,5 -259,5 324,0 -583,5

UAB

„Ekopartneris

“

587,7 619,2 -31,5 293,6 -325,1 281,9 -607,0

Viso NŠG 19759,3 15153,2 4606,1 3054,9 1551,3 2794,4 -1243,1

Finansiniam vertinimui buvo analizuojami šie rodikliai ir jų pokytis: EBITDA, EBIT ir pagal VKEKK

šilumos kainų nustatymo metodiką galimos investicijų grąžos/pelno (WACC). Gauti rezultatai

apibendrinti ir pateikti 4.6 lentelėje.

Gauti rezultatai rodo, kad esant šiuo metu galiojančiam NŠG reguliavimui ir CŠT įmonės kuro struktūrai

(kai šildymo sezono metu iki 75 proc. atskirais mėnesiais šilumos gamybai galimai būtų naudojamos g.

dujos), dalis nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą pardavinėtų žemiau savikainos, tačiau, kita dalis

įmonių dėl konkurencinio pranašumo (jeigu būtų nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai galėtų

uždirbti papildomą pelną (viršnorminį pelną).

Svarbu pažymėti, kad atlikta analizė apima tik šiuo metu AB „Kauno energija“ eksploatuojamus biokuro

šilumos gamybos įrenginius (72 MW) ir nėra vertinamas UAB „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat

Lietuva“ atliekų deginimo jėgainės 70 MW šiluminės galios projektas. Jeigu CŠT įmonė papildomai

įrengtų didesnės šiluminės galios biokuro katilinę, palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos sumažėtų

daugiau, dėl to padidėtų NŠG, kurių finansiniai rezultatai būtų neigiami.

Apibendrinimas:

• Šiuo metu galiojanti šilumos gamybos ir tiekimo veikla užtikrina sąlygas šilumos tiekimo

įmonei vykdyti subalansuotą veiklą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą vartotojams

pagrįstą būtinųjų sąnaudų padengimu.

• Esant dabartinei situacijai, dalis NŠG artimiausiu laikotarpiu turėtų sustabdyti vykdomą

veiklą, nes konkurencinė aplinka (užimama rinkos dalis) nesudaro sąlygų gaunamomis

pajamomis padengti būtinųjų sąnaudų.

• Vertinimo metu nustatyta, kad dalis iki Lietuvos energijos ir Fortum Heat Lietuva

projekto įgyvendinimo trys nepriklausomi šilumos gamintojai turėtų jau sustabdyti veiklos

vykdymą, tačiau jų bendras pagaminamas šilumos energijos kiekis siekia vos 8 proc.

metinio šilumos poreikio. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad šių gamintojų veiklos

sustabdymas reikšmingos įtakos šilumos gamybos kainoms neturės.


24

• Didžiausią įtaką turi pačios AB „Kauno energija“ gaminamos šilumos savikaina

šalčiausiais mėnesiais.

Viena iš didžiausių kliūčių veiksmingai konkurencijai šilumos ūkyje įgyvendinti – tai labai nevienodas

šiluminės energijos poreikis atskirais mėnesiais. Dėl šios priežasties konkurencija realiai mažina šilumos

kainas tik vasaros ir pereinamojo laikotarpio mėnesiais. Tuo tarpu šalčiausius tris mėnesius, kai patiekiama

40-60 % metinio šilumos kiekio, visi nereguliuojami NŠG iš biokuro pagamintą pigią šilumą tiesiog

parduoda šilumą už „dujinės“ šilumos kainą kadangi visiems pakanka „erdvės“. Kad sukurti konkurenciją

tarp biokurą naudojančių įrenginių, suminė jų galia turi viršyti šalčiausio laikotarpio CŠT sistemos poreikį,

tačiau tuomet dalis šilumos gamintojų tiesiog iš viso negalės parduoti šilumos ir turės pasitraukti iš rinkos.

Sumažėjus gamintojų išnyksta prielaidos veiksmingai konkurencijai. Vadinasi, dėl labai netolygaus darbo

metų bėgyje mažoje uždaroje CŠT sistemoje realiai menkos galimybės darniai ir ilgalaikiai konkurencijai.

Beje, bankai nefinansuoja labai rizikingų perteklinių objektų CŠT sistemose. Bent kol kas, beveik visi

šilumos gamintojai naudoja labai panašius biokurą deginančius katilus, o kurą perka daugiausiai toje

pačioje biržoje.

Analogiški skaičiavimai atlikti ir Klaipėdos CŠT sistemos pavyzdžiu, kur jau eilę metų veikia grupė įvairių

NŠG: pramonės įmonių katilinės, kurios apsirūpina šiluma, o perteklių parduoda į CŠT tinklus,

geoterminė jėgainė, atliekas deginanti Fortum kogeneracinė jėgainė ir pan. Šiuo atveju pasinaudojama

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos disponuojama medžiaga, kurioje analizuojama Klaipėdos

CŠT sistemos situacija ir reguliuojamo šilumos tiekėjo AB „Klaipėdos energija“ ekonominiai rodikliai,

esant įvairiems konkurencijos šilumos gamybos srityje modeliams.

Palyginimui, atlikti skaičiavimai, modeliuojantys dabartinio galiojančio reguliavimo ir kainodaros

pasekmes šilumos tiekėjui ir NŠG, veikiantiems Klaipėdos CŠT sistemoje. Kadangi viešai prienami tik

šilumos tiekėjo sąnaudų duomenys, o skelbiamos tik NŠG tiekiamos kainos, buvo daroma eilė prielaidų,

kad įvertinti galimas jų gaminamos šilumos pastoviuosius ir kintamus kaštus:

1. Nereguliuojamų NŠG biokuro katilinėse gaminamos šilumos sąnaudos buvo prilygintos

analogiškų katilinių, valdomų reguliuojamų ŠT, realiems kaštams;

2. Reguliuojamų NŠG kaštai žinomi iš kainų projektų, pateiktų VKEKK nustatyti reguliuojamos

kainoms;

3. Būtina NŠG investicinė grąža prilyginta VKEKK nustatomai normatyvinio pelno normai;

4. Pramonės įmonių katilinių pastovieji kaštai sumažinti dėl to, kad šios katilinės pirmiausia tenkina

pramonės įmonių poreikius, o į CŠT sistemas parduoda tik perteklinę energiją;

5. Eilė rodiklių imta iš oficialių paskelbtų metinių ataskaitų ir t.t.;

6. Biokuro kainos įskaičiuotos tokios kokios buvo susiformavę Baltpool biokuro biržos Klaipėdos

regione;

7. NŠG, kurie šilumos gamybai naudoja nuosavas medienos perdirbimo atliekas, kuro sąnaudoms

priskirta 15-30 % mažesnės kainos;

8. Gamtinių dujų ir mazuto kainos priimtos pagal VKEKK skelbiamą informaciją;


25

9. Skaičiavimuose buvo naudojami 2015 metais vykusių šilumos aukcionų duomenys.

Taip suformuotos vidutinės mėnesinės kuro kainos Klaipėdos CŠT sistemoje pateikiamos 4.5 paveiksle.

Kainos be PVM, o į gamtinių dujų kainą įskaičiuotos visos dedamosios (perdavimo, skirstymo, saugumo

ir t.t.).

4.5 pav. Vidutinės kuro kainos Klaipėdos regione 2015 metais.

Metiniai pastovieji kaštai, įskaitant normatyvinį pelną, paskaičiuotą pagal VKEKK tvarką (WACC),

padalinti iš eksploatuojamų MW skaičiaus iliustruoja, įrengtosios galios palaikymui būtinas sąnaudas,

kurias turėtų surinkti atskiri šilumos gamintojai. Detalūs skaičiavimo rezultatai pateikiami 4.7 lentelėje.

4.7 lentelė. Šilumos gamintojų, veikiančių Klaipėdos CŠT sistemoje, tikėtinos šilumos gamybos

pastoviosios sąnaudos.

Rodiklis Vienetai

UA

B "

1"

UA

B "

2"

UA

B "

3"

UA

B "

4”

AB

"K

laip

ėdo

s

ener

gija

"

Bio

mas

ė U

AB

"5"

UA

B "

6"

AB

“K

laip

ėdo

s

ener

gija

”Cen

trin

ė ė

AB

“K

laip

ėdo

s

ener

gija

”

Raj

on

inė

AB

“K

laip

ėdo

s

ener

gija

” L

ypkių

Galia MW 3 5,5 1 72 20 25 35 246 378 131

Remontas ir

eksploatacija t. EUR/m. 12 22 6 908 77 96 56 228 112 60

Darbo

užmokestis t. EUR/m. 0 0 10 675 149 186 103 950 680 102

Mokesčiai t. EUR/m. 6 11 2 31 20 26 0 62 57 41


26

Nusidėvėjimas t. EUR/m. 9 17 3 1403 203 433 295 158 348 186

Kitos t. EUR/m. 30 55 10 223 91 114 262 273 238 76

Pelnas

(WACC) t. EUR/m. 8 14 3 2680 361 656 283 81 88 96

Viso: t. EUR/m. 65 119 34 5920 902 1511 998 1752 1523 561

Pastovūs

kaštai t. EUR/MW 21,6 21,6 33,6 82,2 45,1 60,4 28,5 7,1 4,0 4,3

Skaičiavimų rezultatai rodo, kad didžiausios pastoviosios sąnaudos būtinos naujoms biokuro katilinėms,

o mažiausios senųjų gamtines dujas deginančių AB „Klaipėdos energija“ katilų.

Kintamųjų sąnaudų skaičiavimui kiekvieną mėnesį naudota kuro struktūra, pagal disponuojamą

atitinkamos rūšies katilų galią ir CŠT sistemos poreikį (4.8 lentelė), prioritetą teikiant biokurui. Mazutas

naudotas tik patikimumo užtikrinimo poreikiams tenkinti.

4.8 lentelė. AB “Klaipėdos energija” mėnesinis kuro balansas, naudotas palyginamųjų šilumos gamybos

sąnaudų skaičiavimui.

Kuro rūšis

Sau

sis

Vas

aris

Ko

vas

Bal

andis

Geg

užė

Bir

želis

Lie

pa

Rugp

jūti

s

Rugs

ėjis

Sp

alis

Lap

kri

tis

Gru

odis

Gamtinės dujos 79,7 80,9 74 68,9 42,6 47,7 33,5 47 36,8 68,8 79 83,2

Mazutas 10,0 10,1 10,0 5,0 5,0 5,0 5,0 10,0 5,0 5,0 5,0 5,0

Biomasė 10,3 9,0 16,0 26,1 52,4 47,3 61,5 43,0 58,2 26,2 16,0 11,8

AB “Klaipėdos energija” šilumos gamybos sąnaudos kiekvieną mėnesį nustato šilumos gamybos kainų

ribą, kurios negali viršyti tiek reguliuojami, tiek nereguliuojami NŠG. Vasaros ir pereinamojo laikotarpio

mėnesiais, kai „pigios“ šilumos galia viršija CŠT sistemos poreikį, dėl konkurencijos NŠG tiekia šilumą,

kuri tik nedaug viršija realias jų šilumos gamybos sąnaudas (skirtumas nuo ŠGPS apie 1-1,5 ct/kWh). Tuo

tarpu žiemos mėnesiais NŠG siūloma šilumos kaina tik apie 0,5 ct/kWh mažesnė už AB „Klaipėdos

energija“ palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, kadangi neabejojama, kad visa siūloma šiluma bus

nupirkta. Tai lemia ne tik galutines šilumos kainas vartotojams, bet ir kiekvieno šilumos gamintojo

parduodamos šilumos kiekį (4.9 lentelė).

Remiantis AB „Klaipėdos energija“ viešai prieinama informacija, suskaičiuota, kad jei ši bendrovė visą

šilumą gamintų tik savo nuosavais įrenginiais, tai vidutinė metinė šilumos gamybos kaina būtų 3,38

ct/kWh. Kadangi šilumos tiekėjas supirko pigesnę nei savo šilumą iš veikiančių NŠG, vidutinė šilumos,

pateiktos į CŠT sistemą, kaina 2015 metais sumažėjo iki 2,85 ct/kWh. Šilumos vartotojai dėl to sutaupė

daugiau kaip 4 mln. EUR per metus.


27

4.9 lentelė. Šilumos, patiektos į Klaipėdos CŠT sistemą 2015 metais, kiekiai ir kainos

Šilumos gamintojas Šilumos gamyba,

GWh/m.

Šilumos gamybos

rinkos dalis, %

Vidutinė parduotos

šilumos kaina,

EUR/MWh

UAB "1" 12,99 1,7 16,1

UAB "2" 35,23 4,5 17,4

UAB "3" 2,60 0,3 20,5

UAB "4" 415,82 53,6 25,2

AB "Klaipėdos energija" biomasės katilai 101,76 13,1 34,9

UAB "5" 79,32 10,2 30,7

UAB "6" 32,69 4,2 36,3

AB "Klaipėdos energija" dujiniai katilai 94,98 12,2 37,3

Viso: 775,41 100,0 28,5

Kintamoji dedamoji, jeigu visą šilumą

gamintų vien tik AB “Klaipėdos

energija” be NŠG, EUR/MWh

33,8

Metinių šilumos tiekimo sąnaudų

sumažėjimas dėl konkurencijos pagal

dabartinį modelį Klaipėdos CŠT

sistemoje, tūkst. EUR/m.

4088,1

Dabartinis konkurencijos modelis labai parankus vartotojams, tačiau būtina įvertinti kaip jis užtikrina

šilumos gamintojų ekonominį gyvybingumą ilguoju laikotarpiu. Tuo tikslu atlikti skaičiavimai, pagal

anksčiau padarytas prielaidas, kurių rezultatai pateikti 4.10 lentelėje.


28

4.10 lentelė. Finansinis NŠG veiklos rezultatas 2015 metais, konkuruojant kintamosios dedamosios ribose.

Rodiklis

Paj

amo

s

Būti

no

s są

nau

do

s

EB

ITD

A

Nusi

dėv

ėjim

as

EB

IT

No

rmin

is

pel

nas

(tip

inis

)

Skir

tum

as

nuo

no

rmin

io p

elno

t. EUR t. EUR t. EUR t. EUR t. EUR t. EUR % t. EUR

UAB "1" 208,6 183,6 24,9 9 16 8 5,0 8

UAB "2" 611,6 531,4 80,2 17 63 14 5,0 49

UAB "3" 53,2 63,3 -10,1 3 -13 3 5,0 -16

UAB "4” 10494,5 7985,2 2509,3 1403 1106 2680 11,9 -1574

UAB "5" 2437,3 1654,4 782,9 433 350 656 9,5 -306

UAB "6" 1188,0 1667,7 -479,7 294,5 -774,2 283 6,0 -1057

Bendras NŠG rezultatas 14993,2 12085,6 2907,6 2160,1 747,4 3642,6 -2895,2

Šilumos supirkimo iš NŠG dabartinė tvarka liudija:

1. Iš šešių Klaipėdos CŠT sistemoje veikiančių NŠG tik du senieji ir sąlyginai maži gamintojai

uždirba pakankamą ilgalaikiam gyvybingumui pelną.

2. Kitų NŠG gautos pajamos nepadengia būtinųjų tipinių sąnaudų arba pelnas nepakankamas

investicinei grąžai užtikrinti.

3. Didieji NŠG turi didinti parduodamos šilumos kainas (jeigu tai leis daryti konkurencijos

reguliavimas) arba užsidirbti iš kitų veiklų arba nutraukti veiklą.

4. NŠG tiekiamos šilumos kainos ir gaunamos pajamos labai priklauso nuo AB „Klaipėdos

energija“ formuojamų ŠGPS kiekvieną mėnesį.

5. Tikėtina, kad dalis NŠG, esant dabartinei reguliavimo tvarkai ir kainodarai nutrauks veiklą, o

likusieji NŠG gaus galimybę parduoti didesnius šilumos kiekius atskirais mėnesiais.

6. Galutinį šilumos kainų lygį, nors ir veikia daug NŠG, lemia paties šilumos tiekėjo įrenginiai.

Norėdamas palaikyti žemesnį šilumos kainų lygį suformuojant mažesnes ŠGPS, AB „Klaipėdos

energija“ turėtų statyti papildomus biokuro katilus.

7. Dabartinis konkurencijos modelis CŠT sektoriuje palankus vartotojams, tačiau netvarus NŠG

atžvilgiu.


29

8. Neprognozuojama konkurencija ir kas mėnesį vykstantys šilumos supirkimo aukcionai nesukuria

stabilumo, tad trukdo kogeneracijos ar kitų naujų technologijų skvarbai CŠT sektoriuje.

5. Nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų santykių galimos alternatyvos

Lietuvos CŠT sektorije.

5.1. Konkurencija pilnais šilumos gamybos kaštais.

VKEKK oficialiai paskelbė naujos tvarkos projektą, kuri numato visų šilumos gamintojų konkurenciją

konkrečioje CŠT sistemoje pilnais kaštais. Tai reiškia, kad jeigu ŠT pralaimi šilumos supirkimo mėnesinį

aukcioną, jis tą mėnesį visiškai negauna pajamų savo įrenginių palaikymui. Atitinkami NŠG įgytų

galimybes gauti didesnes pajamas. Tokio konkurencijos modelio „pilnais gamybos kaštais“ pasekmės ir

įtaka bendrosioms šilumos tiekimo sąnaudoms ir NŠG ekonominiam gyvybingumui toliau

modeliuojamos Klaipėdos miesto pavyzdžiu. Skaičiavimų rezultatai bus lyginami su dabartine situacija,

kai nereguliuojamų NŠG kainas riboja šilumos tiekėjo šilumos gamybos veiklos kintamoji dedamoji.

Modeliuojant „konkurenciją pilnais kaštais“ padaryta eilė prielaidų:

1. AB „Klaipėdos energija“ šiuo atveju formuoja palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas prie

kintamosios dedamosios pridėdama pastoviųjų sąnaudų dydį ir norminį pelną (31 EUR/MWh).

2. AB „Klaipėdos energija“ naudojamo kuro mėnesinė struktūra tokia pati, kaip ir dabartiniame

scenarijuje – maksimaliai panaudojant biokurą naudojančius įrenginius, o trūkstamą šilumos kiekį

pagaminant iš gamtinių dujų ir mazuto (2015 metų faktas).

3. Šilumos tiekėjo palyginamosios sąnaudos (kintamos ir pastoviosios pridėjus leistiną pelną) šiuo

atveju veikia kaip natūrali konkurencijos kainų viršutinė riba visiems NŠG. Šie jos negali viršyti,

nes tokiu atveju šilumą gamintų pats šilumos tiekėjas.

4. Esant dideliam NŠG galių pertekliui, vasarą jie siūlytų šilumos kainą artimą jų pačių kintamosioms

sąnaudoms, dėl konkurencinio spaudimo šilumos rinkoje. Tuo tarpu žiemos mėnesiais jų šilumos

kaina beveik prilygtų ŠT pilnai šilumos gamybos kainai, nes visa NŠG šiluma būtų superkama.

5. Dėl proporcingų kaštų visų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kiekiai būtų tokie patys,

kaip ir konkuruojant kintamosios dedamosios ribose.

ŠT palyginamąsias šilumos gamybos kainas ir NŠG siūlomos šilumos kainas tokiame scenarijuje

atvaizduoja 5.1 pav.


30

5.1 pav. Tikėtinos NŠG tiekiamos šilumos kainos, konkuruojant pilnais kaštais.

Skaičiavimų rezultatai rodo, kad konkuruojant “pilnais kaštais”, visų NŠG siūlomos šilumos kainos

šaltaisiais mėnesiais pakilo, nes tai lemia paties ŠT nustatomų “kainų lubų” padidėjimas, pridėjus

pastoviuosius kaštus. Bendrieji metiniai šilumos tiekimo kaštai Klaipėdos CŠT sistemoje dėl to taip pat

padidėjo 1,81 mln. EUR, lyginant su dabartiniu konkurencijos modeliu. Tačiau lyginant su scenarijumi,

jei visą šilumos kiekį gamintų tik AB „Klaipėdos energija“, bendrosios metinės šilumos tiekimo sąnaudos

vis tiek sumažėtų apie 2,27 mln. EUR. Konkuruojant „kintamos dedamosios ribose“ atitinkamas metinių

sąnaudų sumažėjimas buvo apie 4,1 mln. EUR. Konkurencija „pilnais kaštais“ šiek tiek pagerina NŠG

finansinį gyvybingumą. Šilumos gamintojų finansinį rezultatą šiuo konkurencijos atveju atspindi

duomenys, pateikiami 5.2 lentelėje.

Esant dabartiniams šilumos gamybos šaltiniams AB „Klaipėdos energija“ konkuruojant pilnais ŠG kaštais

patirtų didelius nuostolius (daugiau kaip 0,5 mln EUR/m.) ir būtų nepajėgi atlikti visų dabar vykdomų

funkcijų: rezervuoti savo ir NŠG įrenginius, palaikyti temperatūrinį grafiką ir hidraulinį režimą, užtikrinti

rezervinį šilumos tiekimą avarijų atveju ir t.t. Pakeičiant ŠT įrenginius NŠG įrenginiais turi būti

kompleksiškai išspręsti visi šie klausimai. Konkuruojant „pilnais kaštais“ vis tiek iš CŠT rinkos greičiausiai

turėtų pasitraukti du NŠG. Neplanuojant naujų NŠG objektų Klaipėdos CŠT sistemoje, dėl to

konkurencinis spaudimas tik sumažėtų.

5.1 lentelė. Šilumos gamintojų parduodami metiniai šilumos kiekiai ir kainos, konkuruojant pilnais kaštais.

Šilumos gamyba,

GWh/m.

CŠT rinkos

dalis, %

Tiekiamos

šilumos kaina,

EUR/MWh

UAB "1" 12,99 1,7 25,5

UAB "2" 35,23 4,5 27,9

UAB "3" 2,60 0,3 30,0


31

UAB "4“ 415,82 53,6 32,0

AB "Klaipėdos energija" biomasės katilai 101,76 13,1 37,3

UAB "5" 79,32 10,2 33,0

UAB "6“ 32,69 4,2 40,8

AB "Klaipėdos energija" g. dujų katilai 94,98 12,2 38,3

Viso: 775,41 100,0 34,0

Pilnoji šilumos kaina, jeigu visą šilumos kiekį

gamintų tik AB "Klaipėdos energija",

EUR/MWh

36,9

Nauda vartotojams, t. EUR/m. 2270

5.2 lentelė. Metinis finansinis šilumos gamintojų rezultatas, konkuruojant pilnais šilumos gamybos kaštais.

Paj

amo

s

Būti

no

s są

nau

do

s

EB

ITD

A

Nusi

dėv

ėjim

as

EB

IT

No

rmin

is

(tip

inis

)

pel

nas

Reala

us

peln

o

skir

tum

as

nu

o

tip

inio

t. EUR t. EUR t. EUR t. EUR t. EUR t. EUR % t. EUR

UAB "1" 331,6 183,6 147,9 9 138,9 8 5 131

UAB "2" 982,8 531,4 451,4 17 434,4 14 5 420

UAB "3" 78,1 63,3 14,8 3 11,8 3 5 8,8

UAB "4" 13289,4 7985,2 5304,2 1403 3901, 2680 11.9 1221

AB "Klaipėdos

energija"

biomasė

3792,4 1793,2 1999,2 203 1796 361 11,1 1435

UAB "5" 2876,8 1654,4 1222,4 433 789,1 656 9,5 133

UAB "6" 1334,3 1667,7 -333,4 294,5 -627,9 283 6 -911

AB "Klaipėdos

energija"

g. dujos

3641,7 5200,4 -1558,7 348 -1907 88 6 -1994


32

Viso: 26327,1 19079,3 7247,8 2710,9 4536,9 4091,8 445,1

T. tarpe AB

„Klaipėdos

energija“

7434,1 6993,6

440,5

550,7 -110,2 449,2 -559,5

T. tarpe

bendrai NŠG 18893,0 12085,6

6807,4 2160,1 4647,3 3642,6 1004,6

Skaičiavimų rezultatai, gauti modeliuojant du konkurencijos scenarijus šilumos gamybos srityje,

Klaipėdos CŠT sistemos pavyzdžiu, leidžia padaryti šias išvadas:

a. Konkurencija ir šilumos supirkimas iš NŠG, neviršijant kintamosios ŠG dedamosios,

suformuoja mažiausias šilumos tiekimo sąnaudas, sukuria didžiausią naudą šilumos

vartotojams, tačiau dalį esamų NŠG priverčia dirbti nuostolingai.

b. Pasitraukus daliai NŠG iš CŠT rinkos kiti šilumos gamintojai pagerintų savo finansinį

rezultatą, tačiau dėl to padidėtų bendrieji šilumos tiekimo kaštai.

c. Ekonominis NŠG gyvybingumas pagerėtų, jeigu konkurencija vyktų pilnais kaštais, tačiau

šiuo atveju reikšmingas lėšas prarastų pats šilumos tiekėjas.

d. Pakeičiant ŠT įrenginius efektyvesniais NŠG šaltiniais turi būti užtikrinamas CŠT proceso

patikimumas ir kokybės rodikliai.

e. Konkurencija ir šilumos supirkimas iš NŠG turi būti toliau tobulinami siekiant

subalansuoti visų CŠT rinkos dalyvių interesus ir užtikrinti kokybišką ir konkurencingą

šildymo būdą vartotojams.

5.2. Pilnoji konkurencija šilumos gamybos srityje, atskiriant šilumos gamybos ir perdavimo

veiklas.

Šis konkurencijos modelis CŠT sektoriuje siūlomas LEI atliktoje studijoje. Tokį scenarijų detaliai

išanalizavo UAB „Ekotermija“, kurios atliktoje studijoje padarytos toliau formuluojamos išvados.

Labai abejotina, kad siūlomas modelis - konkurencija šilumos gamybos srityje, ją atskiriant nuo

šilumos perdavimo veiklos, - sukurs centralizuoto aprūpinimo šiluma patrauklumą ir išspręs kitas su

šia veikla susijusias ir studijoje įvardintas problemas, pavyzdžiui, - „neužtikrinamas minimalus būtinas

įrangos atnaujinimo tempas“.

Gerai žinoma, kad šiandien viena didžiausių problemų CŠT sistemose - tai senstantys vamzdynai, kurių

keitimas, ypač magistralinių, reikalauja didelių investicijų. Išlaidos vamzdynų atnaujinimui dažniausiai

didina galutines šilumos kainas. Tokių projektų finansavimui dažniausiai siekiama gauti ES paramos. Deja,

ši epizodinė ir nepakankama, o šių įrenginių „buhalterinio“ nusidėvėjimo laikotarpis ilgas - ne mažiau

kaip 30 metų. Nusidėvėjimo lėšos, gaunamos per reguliuojamas šilumos kainas, nesutampa su bankinių

paskolų laikotarpiais, dėl to trasų atnaujinimo projektams tenka daug skolintis. Tam tikslui, kaip užstatas,


33

gali būti naudojami ne tik vamzdynai, bet ir, pavyzdžiui, šilumos gamybos šaltinių turtas. Bendras šilumos

gamybos, perdavimo ir pardavimo lėšų biudžetas padeda finansuoti būtinus, bet prastą investicinę grąžą

duodančius projektus. Bendras atskirų šilumos tiekimo veiklų valdymas, mažina bendruosius

administravimo kaštus, operatyvesnis ir patikimesnis remonto tarnybų darbas, geriau kaupiama ir

panaudojama patirtis ir t.t. Suskaidžius CŠT bendroves į atskiras įmones išaugtų bendrieji administravimo

ir aptarnavimo kaštai, atsirastų dubliuojančios tarnybos ir pan. Šilumos perdavimo veikla ne tik pabrangtų,

bet ir taptų grėsminga – niekada nežinai, kada galutinai susidėvės ir teks keisti didžiuosius vamzdynus.

Akivaizdu, kad bet kuris iš šiuo metu nagrinėjamų modelių netenkina galutinių reguliavimo CŠT

sektoriuje tikslų: mažiausių šilumos kainų, patikimo ir efektyvaus šilumos tiekimo proceso,

aplinkosauginio efektyvumo ir t.t. Svarstomi modeliai neišnagrinėti įvairiapusiškai, nėra pasekmių

vertinimo ilguoju laikotarpiu, gausu vidinių prieštaravimų, nenaudojami tarptautinėje praktikoje ir pan.

Bendrai, darant esminius reguliavimo pakeitimus valstybės mastu, būtų racionalu tai išbandyti atskiros

bendrovės ar miesto pavyzdžiu.

5.3. Kiti konkurencijos ir šilumos supirkimo iš NŠG modeliai

Įvertinant kaimyninių šalių reguliavimą centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bei Lietuvoje jau

svarstomus reguliacinės aplinkos pakeitimus, galima suformuluoti keletą alternatyvių reguliacinių modelių,

kurie susiję su didesniu ar mažesniu teisinės bazės šioje srityje pakeitimu. Sąlyginai, svarstytinus CŠT

sektoriaus reguliavimo modelius galima suskirstyti į dvi grupes:

A – susiję su reguliavimo ir kainodaros pakeitimais be įstatyminių nuostatų koregavimo ir B, kurių

įgyvendinimui reikia esminių įstatyminių nuostatų keitimo. A atveju, tikėtina, pakaktų LRV nustatomų

kainodaros principų koregavimo ir (ar) VKEKK kainodaros metodikų pakeitimo. Keičiant įstatymus (B

atveju) procedūros būtų ilgesnės ir daugiau rizikos dėl jų korektiško įgyvendinimo. Toliau pateikiama

lentelė, kurioje suformuluoti Lietuvoje naudojami ar svarstomi nauji reguliacinės aplinkos šilumos ūkyje

modeliai ir paimti pavyzdžiai iš tarptautinės praktikos. Kartu su šių reguliacinių modelių apibūdinimu

pateikiamas ir jų galimas poveikis kogeneracinių jėgainių, veikiančių CŠT sistemose, darbo pobūdžiui ir

galimiems rezultatams.

5.3 lentelė. Galimi konkurencijos (šilumos supirkimo iš NŠG) modeliai

Reguliacinis

modelis

Apibūdinimas Ypatumai

A0 Dabartinis

reguliavimas,

konkurencija

mėnesiniais

aukcionais

Nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) gali dalyvauti šilumos

gamybos procese tiek, kiek tai sumažina atskiro mėnesio šilumos

tiekimo (kintamuosius) kaštus, užtikrina stabilų šilumos tiekimo

procesą (ŠT įrenginiai) ir atskirais mėnesiais sumažina šilumos kainas.

NŠG neturi motyvacijos investuoti į „žieminius“ gamybos šaltinius –

nėra pakankamai galių veiksmingos konkurencijos užtikrinimui.

Formuojasi didelis perteklinis ŠG įrenginių parkas.


34

Šilumos tiekėjas turi išlaikyti (o vartotojai apmokėti) esamą šilumos

gamybos ir tiekimo įrangą, nepriklausomai nuo veikiančių NŠG kiekio

CŠT sistemoje.

Laukia didelės investicijos dėl aplinkosaugos, mažėja realizacija ir t.t.

Palankus šilumos vartotojams, šilumos tiekėjai gauna patikimas

pajamas patikimumo užtikrinimui, tačiau netvarus NŠG veiklos

atžvilgiu.

Neužtikrinamas stabilus kogeneracinių jėgainių (KJ) darbas, dėl

mėnesinių šilumos aukcionų.

Maksimali šilumos iš KJ kaina negali viršyti kintamųjų ŠT mėnesinių

sąnaudų – žemos pajamos iš šilumos verslo.

Tikėtina, aukštas „vartų“ mokestis.

A1 Konkurencija

pagal dabartinį

modelį, tačiau

ilgalaikiais

aukcionais

NŠG gali dalyvauti šilumos gamybos procese tiek, kiek tai sumažina

atskirų metų (reguliacinio laikotarpio) šilumos gamybos (kintamuosius)

kaštus

Metinė konkurencija tarp visų šilumos generavimo įrenginių

garantuojamo supirkti šilumos kiekio ribose.

Negarantuojamas šilumos supirkimas patenkinamas mėnesiniais

aukcionais arba šilumos tiekėjo disponuojamais įrenginiais, pagal

dabartinę tvarką.

Stabilesnis darbas laimėjusiems aukcioną, tačiau didelė rizika ir

nuostoliai pralaimėjus aukcioną.

Neužtikrina stabilaus KJ darbo, dėl metinių šilumos aukcionų

Maksimali šilumos iš KJ kaina negali viršyti kintamųjų ŠT metinių

sąnaudų.

Labai aukštas „vartų“ mokestis dėl didelės rizikos atliekas

naudojančioms KJ. Išlaidos atliekų sandėliavimui, pralaimėjus

aukcioną.

A2 Konkurencija

pagal dabartinį

modelį, bet

pilnais kaštais

Formuojasi didelis perteklinis (naujų) šilumos gamybos (ŠG) įrenginių

parkas.

Šilumos tiekėjas (ŠT) turi išlaikyti (o vartotojai apmokėti) esamą

šilumos gamybos ir tiekimo įrangą, nepriklausomai nuo esamų NŠG

kiekio.

Dalis šilumos gamintojų pasitrauks iš rinkos.


35

Konkurencija neefektyvi šalčiausiu laikotarpiu.

Neužtikrina stabilaus KJ darbo dėl mėnesinių šilumos aukcionų

Maksimali šilumos iš KJ kaina negalėtų viršyti pilnųjų šilumos gamybos

sąnaudų ŠT šaltiniuose. ŠT ir toliau investuos mažindamas

palyginamąsias ŠG sąnaudas.

Pranašumą turės jau atsipirkę įrenginiai.

A3 Konkurencija,

bet du

skirtingi

aukcionai

Rengiamas galios aukcionas CŠT sistemai reguliaciniam (3-5 m.)

laikotarpiui EUR/(MW x mėn.).

Laimėjusieji ŠT ir NŠG įrenginiai įskaičiuojami, kaip sąlygiškai

pastovios sąnaudos (SPS), į reguliuojamas šilumos gamybos kainas ir

gauna pastovias pajamas.

Nebereikalingi ŠT ar NŠG įrenginiai konservuojami (3-5 m.),

demontuojami ar pan.

Mažėja SPS reguliuojamose šilumos kainose.

Kasmėnesiniame aukcione dalyvauja visi šilumos gamintojai, pagal

dabartinę tvarką.

Nedidėja ŠG kintamoji dedamoji

Mažėja ŠG pastovioji dedamoji

Laimėjus galios aukcioną gaunamos pastovios mėnesinės pajamos.

Lieka mėnesinių prastovų rizika.

Mažesnis „vartų“ mokestis. Modelis palankus NŠG, naudojantiems

katilines, tačiau labai rizikingas kogeneracinėms jėgainėms.

B1 Šilumos

gamybos ir

perdavimo

veiklų pilnas

atskyrimas

Techninis, juridinis ar nuosavybės atskyrimas šilumos gamybos (ŠG) ir

perdavimo veiklose.

Šilumos perdavimo (ŠP) operatorius valdo tik pikinius ir rezervinius (?)

šilumos gamybos įrenginius.

Reikalingos papildomos investicijos, kad būtų užtikrinamas šilumos

gamintojų patikimumas.

Laisva mėnesinė konkurencija šilumos gamybos srityje.

Turi būti panaikinamas ŠG kainų reguliavimas.

Reguliuojama šilumos perdavimo ir pardavimo veikla.


36

Dalis šilumos gamintojų gali išnykti.

Neaiškus poveikis galutinėms šilumos kainoms ilguoju laikotarpiu.

Aukštos šilumos kainos šalčiausiu laikotarpiu, kai neveikia

konkurencija.

Neužtikrina stabilaus KJ darbo dėl mėnesinių šilumos aukcionų.

Galimybė atskirais mėnesiais uždirbti didesnį pelną.

Bet kada gali atsirasti pigesnės šilumos gamintojai.

Aukštas „vartų“ mokestis.

B2 Laisva

konkurencija

tik dėl šilumos

vartotojų

Konkrečioje CŠT sistemoje šilumos tiekėjas konkuruoja su kitais

šildymo būdais.

Vartotojams sudaroma laisvė pasirinkti šildymo būdą, atsijungti,

derėtis ir t.t.

Šilumos tiekėjas formuoja šilumos gamybos portfelį pagal nuosavų

šaltinių ir NŠG pasiūlytus konkurso būdu (dvišaliais kontraktais)

pastoviuosius ir kintamus kaštus.

Ribojamas tik monopolinio šilumos tiekėjo pelnas.

Šilumos tiekėjas paskirsto gamybos kvotas, bazinius, balansuojančius

ir rezervuojančius įrenginius, siekdamas kokybiško šilumos tiekimo ir

mažiausių kaštų – siekis konkurencingų kainų ir šilumos rinkos

išlaikymas ar plėtra.

Kogeneracinėms jėgainėms tikslinga dalyvauti CŠT veikloje,

Galimybė stabiliai dirbti, bet už minimalias pajamas iš šilumos

gamybos.

Pelnas laisvai skirstomas tarp šilumos gamybos ir perdavimo.

B3 Skatinamasis

šilumos

tiekėjo

reguliavimas

Šilumos tiekėjui (ŠT) nustatoma ilgalaikė kasmet indeksuojama kaina

(price cap).

Nėra detalaus reguliavimo tik ribojama leistino pelno marža.

ŠT turi laisvę pasirinkti gamintojus, susitarti dėl sąlygų ir pan.

Šilumos vartotojai turi laisvę rinktis šildymo būdą.

ŠT akcijos parduodamos biržoje.


37

ŠT motyvuojamas plėsti paslaugų spektrą, efektyvinti veiklą siekiant

pelno.

KJ tikslinga dalyvauti CŠT veikloje, galimybė stabiliai dirbti.

„Price cap“ formuojama įtraukiant KJ tiekiamos šilumos kainas, bet

neviršija ŠT palyginamųjų sąnaudų.

B4 Atliekų

utilizavimo

prioritetinis

reguliavimas

Atliekų kogeneracinė jėgainė (AKJ) dėl technologinių ypatumų ir

viešųjų paslaugų teikimo šilumą gamina ir tiekia nuolat prioriteto

tvarka, tiek, kiek reikia atliekų utilizavimui.

Už patiektą iš atliekų pagamintą šilumą vartotojai apmoka tokia kaina,

už kurią tą mėnesį galėtų šiluma aprūpinti kiti esami šilumos gamybos

įrenginiai, skaičiuojant mažiausių sąnaudų principu.

Pajamų AKJ trūkumas/perteklius jėgainei kompensuojamas, nustatant

kitų metų „vartų mokestį“.

Kiti šilumos gamintojai patenkina trūkstamą šilumos kiekį dabartinės

konkurencijos pagrindais.

Dalinis CŠT rinkos ribojimas – reikia ŠŪĮ pataisos.

Stabilus AKJ darbas.

Prognozuojamos pajamos.

Nuolatiniai priekaištai iš vartotojų ir kitų rinkos dalyvių dėl kaštų,

skaidrumo ir t.t.

B5 Planinis

šilumos

tiekimo

reguliavimas

ŠT sudaro CŠT patikimumui reikalingų ŠG įrenginių parką (įskaitant

KJ) pagal kintamąsias ir pastoviąsias aukcionui pasiūlytas kainas

reguliaciniam laikotarpiui (5-12 metų).

Reguliatorius detaliai reguliuoja šilumos gamybos sąnaudas, įskaitant

KJ, pagal faktinius kaštus.

Motyvaciją lemia reguliatoriaus sprendimai.

Atsiradus pigesnės šilumos gamintojams koreguojamas šilumos

gamybos programa.

Realus modelis – nusivylus konkurencija...

Stabilus AKJ darbas.

Prognozuojamos stabilios, bet minimalios reguliuojamos pajamos iš

šilumos gamybos.


38

6. Nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų (konkurencijos ir reguliavimo)

santykis CŠT sistemose

Šilumos gamybos šaltiniai įprastai atlieka kelias skirtingas funkcijas kokybiškai funkcionuojančioje CŠT

sistemoje. Baziniai šilumos gamintojai, kaip taisyklė, kogeneracinės elektrinės, dirba nuolat,

nepertraukiamu režimu ir gamina pagrindinį šiluminės energijos kiekį, dirbdamos maksimalia galia. Tik

tokiu būdu užtikrinama mažiausia jų gaminamos elektros ir šilumos kaina. Tokios elektrinės stabdomos

kas antrą mėnesį ar nedirbdamos, pavyzdžiui vasarą, tiesiog negali ekonomiškai veikti iš principo. Juo

labiau kaupti ir saugoti buitinių atliekų. Nors kogeneracinės elektrinės yra aukščiausio efektyvumo

energijos gamybos įrenginiai, galėtų balansuoti ir rezervuoti elektros sistemą, tačiau jų veiklai reikia

stabilumo. Normaliose CŠT sistemose lėšos taupomos ir koncentruojamos pirmiausiai elektrinių statybai,

o tik po to statomas reikiamas kiekis katilinių. Lietuvoje nueita priešingu keliu. Anksčiau ar vėliau reikės

grįžti į tarptautine praktika paremtą darnų CŠT vystymosi kelią ir atsisakyti trumpalaikių populistinių

sprendimų. Kol Šilumos ūkio įstatyme įteisintas ir būtinai taikomas konkurencijos principas, jis turi būti

atskirai taikomas bazinei šilumos gamybai. Šią funkciją turėtų atlikti kogeneracinės elektrinės. Tuo pačiu

jos gamintų ir bazinę elektros energiją, teikdamos elektros sistemai reikalingas paslaugas ir t.t.

Įprastinėse CŠT sistemose šalia bazinių šilumos gamintojų veikia šildymo sezonu trūkstamą šilumos kiekį

gaminančios katilinės ar kiti šilumos šaltiniai. Reikiamos galios jų kiekis išdėstomas tose CŠT sistemos

dalyse, kur jos geriausiai atitiktų poreikius. Reikia įvertinti, kad CŠT tinklų vanduo cirkuliuoja vamzdynais

lėtai, ir norint patiekti reikiamos temperatūros vandenį vartotojams, kintant oro temperatūrai, reikia

pradėti jį šildyti prieš kelias valandas. Pakeliui jo temperatūra neišvengiamai krenta, todėl

„žieminės“ katilinės didesnėse CŠT sistemose išdėstomos taip, kad optimaliai aprūpintų vartotojus

reikiamų parametrų vandeniu, kad būtų mažesni šilumos perdavimo nuostoliai, kad vartotojai būtų

aprūpinami šiluma plyšus bet kuriam vamzdynui ir t.t. Tik taip užtikrinamas kokybiškas ir patikimas

aprūpinimo šiluma procesas, vamzdynai negadinami dėl hidraulinių smūgių ar temperatūrinio šoko ir t.t.

Beje, tai esminis CŠT sistemų skirtumas nuo elektros tinklų, kur konkuruojantys tiekėjai akimirksniu gali

pristatyti savo produkciją galutiniam vartotojui.

Trečia grupė įrenginių (pikiniai katilai, akumuliacinės talpyklos, tarpinio pakėlimo siurblinės ir t.t.) dažnai

atlieka savo vaidmenį tik kritinių situacijų atveju. Tačiau jie būtini. Juk šilumos tiekėjas įvykus bet kurio

ruožo avarijai ar kitam trikdžiui, privalo organizuoti rezervinį šilumos tiekimą kitais maršrutais ir kitais

įrenginiais, kad neužšaltų vamzdynai, nenukentėtų vartotojai, o žala būtų minimali. Vadinasi rezerviniai

įrenginiai turi būti ten kur jų reikia, o ne ten, kur juos kas nors įsirengė... Ir šiuo požiūriu CŠT sistemos

labai skiriasi nuo dujų ar elektros sistemų. Taigi, siūlomas primityvus rezervinių galių aukcionas,

neatsižvelgiant į CŠT sistemos konfigūraciją ir jos poreikius yra nepagrįstas. Kaip gali šilumos tiekėjas

atsakyti už patikimą šilumos tiekimą, kai rezerviniai įrenginiai yra ne ten kur jų reikia, o ten kur kam nors

patogiau?

Apibendrinant reikia įvertinti, kad centralizuoto aprūpinimo šiluma sistema yra vieningas kompleksas,

kuriame technologiniai įrenginiai glaudžiai susiję, atlieka skirtingas funkcijas ir turi būti valdomi vieningo

operatoriaus. Kiekvienas papildomas elementas turi pagerinti sistemos ekonomines savybes,

nepakenkiant patikimumui ir nemažinant ilgaamžiškumo.


39

7. „Segmentinės“ konkurencijos ir šilumos supirkimo iš NŠG tvarkos CŠT sektoriuje

modelis.

Šiuo metu CŠT sektoriuje šilumos gamybos sektoriuje susiklostė gana unikali situacija, kurią galima

apibūdinti toliau pateikiamais požymiais. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje sunku rasti visas šalis

tenkinantį konkurencijos (šilumos supirkimo iš NŠG) modelį, tačiau šias aplinkybes būtina įvertinti

formuojant tolimesnę reguliacinę ir kainodaros aplinką Lietuvos šilumos ūkyje.

a. Dabartinė konkurencija (ŠT kintamųjų kaštų ribose) neveiksminga šalčiausiais žiemos mėnesiais,

kai trūksta konkurencingų šilumos gamybos šaltinių ir kada parduodama maždaug pusė visos

sunaudojamos šilumos – vartotojai dėl to nejaučia tikro konkurencijos efekto, net tuose miestuose,

kur veikia reikšmingi NŠG kiekiai.

b. Reguliuojami NŠG negalėdami viršyti nustatytos pelno maržos negali „uždirbti“ šaltuoju

laikotarpiu, kad kompensuotų savo netektis, pralaimėtuose mėnesiniuose aukcionuose.

c. Nereguliuojami NŠG praranda savo pelnus ir motyvaciją tiekti šilumą tuomet, kai CŠT sistemose

atsiranda didesni kiekiai reguliuojamų NŠG ir ŠT valdomų pigios šilumos įrenginių. Tuomet

keliamas klausimas dėl jų investicinės grąžos, tolimesnės veiklos perspektyvos ir pan.

d. Jeigu dalį šilumos tiekėjo funkcijų šilumos gamybos srityje perduoti NŠG turi būti užtikrinamas

tas pats CŠT sistemos patikimumo laipsnis.

e. Didžiuosiuose miestuose pradeda veikti didelės galios kogeneracinės jėgainės, kurios negali būti

dažnai stabdomos ir leidžiamos, nes tai labai išdidina eksploatacinius jų kaštus, negali kaupti

komunalinių atliekų ir pan.

f. Būtina užtikrinti CŠT sistemų patikimumą, rezervinį šilumos tiekimą, įgyvendinti naujus

aplinkosauginius reikalavimus ir t.t., o tai reikėtų daryti su minimaliomis sąnaudomis.

Nekeičiant galiojančios įstatyminės bazės, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir siekiant suformuoti

racionalų šilumos gamybos įrenginių parką atskiroje CŠT sistemoje, minimizuojant ŠT sąnaudas,

svarstytinas Segmentinės konkurencijos modelis ir atitinkamai šilumos supirkimo iš NŠG tvarkos

principai.

Visas metinis šilumos poreikis konkrečioje CŠT sistemoje suskaidomas į tris atskirus segmentus:

f. Bazinis metinis (vasaros laikotarpio - ne šildymo sezono – dydžio poreikis) šilumos

reikiamai galiai tenkinti;

g. Šildymo laikotarpio mėnesiams (šilumos supirkimas garantuojamas);

h. Reguliavimo–rezervavimo galių poreikiui patenkinti (šilumos kiekis negarantuojamas)

Šiems segmentams nustatoma skirtinga konkurencijos (šilumos supirkimo iš NŠG) tvarka:

1. Baziniam šilumos kiekiui (galiai) skelbiamas metinis aukcionas iš karto visiems metams.

Siūlomas šilumos kiekis atitinka CAŠ sistemos poreikį (ne šildymo laikotarpio maksimali galia),

tačiau kaina kiekvienam mėnesiui gali būti skirtinga. Konkuruojama pilnaisiais kaštais, laimėtojas

turės pilnai užtikrinti visą bazinį (prilygintą vasaros apkrovai) CAŠ sistemos poreikį. Nelaimėję


40

aukciono kiti ŠG gali atitinkamai sutaupyti resursus, o šilumos tiekėjas panaudoti savo potencialą

remontams ar kitoms paslaugoms teikti. Šiuo atveju galioja antrinis aukcionas, kuriame atskirų

mėnesių šilumos gamybos kvotas galima parduoti-pirkti. Parduoto šilumos kiekio, tiekiamo į CAŠ

sistemą, kaina negali būti didesnė už pirminiame aukcione laimėtą kainą. Šilumos supirkimo kaina,

vykdant šilumos gamybos kvotos perpirkimą, mažinama pagal VKEKK nustatytą tvarką.

2. Žiemos laikotarpiui (šildymo sezonui) organizuojamas atskiras aukcionas, kuriame

paskirstomas garantuojamai superkamas šilumos kiekis (nepriklausantis nuo klimatinių

sąlygų ar kitų faktorių). Visi šilumos gamintojai (ŠT ir NŠG) šiame aukcione dalyvauja

pilnaisiais šilumos gamybos kaštais. Vykdomas vienas aukcionas visiems šildymo sezono

mėnesiams, šilumos gamybą ir kainas planuojant atskiriems mėnesiams. Laimėtojų gaminami

šilumos kiekiai paskirstomi kiekvienam mėnesiui atskirai. Šilumos tiekėjas, atskirą mėnesį

negaminantis šilumos kiekio praranda ir reguliuojamas šilumos gamybos pajamas. Garantuojamas

CAŠ sistemoje superkamas šilumos kiekis nustatomas pagal valandinę faktinę pasiektą šilumos

gamybos galią praėjusiame šildymo sezone ar panašiai. Žiemos aukcionui siūlomos šilumos kainos

negali viršyti paties ŠT reguliuojamų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų, kuriomis jis gali

patenkinti visą šilumos poreikį tą mėnesį. Šis aukcionas vykdomas dabartiniais principais, tik iš

karto visiems šildymo sezono mėnesiams.

3. Reguliavimo - rezervavimo (R-R) paslaugą šildymo sezonu atlieka pats ŠT ar jo

persamdyti (atskiro konkurso nugalėtojai) NŠG, kurių dislokacija ir charakteristikos

atitinka techninius CŠT sistemos poreikius, užtikrinant patikimumą ir CAŠ kokybės

standartus. R-R paslaugai atlikti konkrečioje CAŠ sistemoje būtina galia nustatoma, kaip

didžiausias skirtumas, tarp žiemos aukcione suformuotų galių ir maksimalaus valandinio poreikio

atitinkamą valandą CAŠ sistemoje pagal faktinius praėjusių metų duomenis. R-R paslaugos

užtikrinimui CAŠ sistemoje nuolatinėje parengtyje palaikomas šilumos gamybos įrenginiai, kurie

gali pakeisti bet kurį iš ŠG įrenginių gaminančių šilumą, pagal ŠG aukcionų rezultatus. Jeigu CAŠ

sistemoje vienu metu nutrūksta šilumos gamyba daugiau kaip iš vieno NŠG, šilumos tiekėjas

įjungia šalto rezervo įrenginius. NŠG dalyvaujantys R-R paslaugos tiekime ir pakeičiantys šilumos

tiekėją, įsipareigoja atlikti tas pačias funkcijas kaip ir šilumos tiekėjas, įskaitant temperatūros ir

slėgio reguliavimą, nepertraukiamą šilumos tiekimą, tinklų vandens papildymą ir t.t., tai yra tą, ką

užtikrintų ir licencijuotas šilumos tiekėjas.

R-R paslaugos užtikrinimui būtinos fiksuotos pastoviosios sąnaudos įtraukiamos į ŠT reguliuojamas

šilumos kainas, įvertinant R-R galios (MW) poreikį. Šių sąnaudų įvertinimui naudojami lyginamieji ŠT

rodikliai (EUR/MW), o galios dydis (MW) nustatomas, įvertinant patikimumo reikalavimus konkrečiai

CŠT sistemai. Savo paslaugas R-R funkcijų vykdymui gali siūlyti visi ŠG, disponuojantys šilumos

gamybos įrenginiais (galiomis) ir negaminantys šilumos pagal bazinį ir žiemos aukcionų rezultatus. Jeigu

šilumos tiekėjas perka R-R paslaugą iš NŠG ir taip sutaupo šiai funkcijai skirtų reguliuojamų lėšų, darant

metinį perskaičiavimą jos paliekamos šilumos tiekėjui. R-R paslaugai panaudotos faktinės kintamosios

sąnaudos įvertinamos ŠT nustatytose šilumos gamybos kainose metinių perskaičiavimų metu.

Reguliavimo-rezervavimo paslaugos užtikrinimui, perkant šią paslaugą iš NŠG jiems taikomas VKEKK

nustatytas sezoninis piniginis užstatas.

Pagrindiniai siūlomo modelio privalumai ir trūkumai:

1. Tiek ŠT tiek ir NŠG gali planuoti savo veiklą nors pusmečiui – tai bendrųjų sąnaudų mažinimas;


41

2. Pakeičiant ŠT įrenginius NŠG įrenginiais ilgesniu laikotarpiu, nenukenčia CŠT patikimumas,

tačiau sumažėja sąnaudos;

3. Šilumos tiekėjas gali planuoti ir mažinti veikiančių ŠG perteklių, personalą ir t.t.

4. Skatinama planavimo atsakomybė tiek ŠT, tiek ir NŠG;

5. Sudaromos stabilesnės darbo sąlygos kogeneracinėms jėgainėms;

6. Pagerėja NŠG ekonominiai rodikliai, nesužlugdant ŠT ir CŠT sistemos patikimumo;

7. Dalinai pakeičiant ŠT į NŠG vartotojams nebrangsta šiluma;

8. Tikėtina, kad bazinės šilumos gamybai būtų siūlomos šilumos vartotojams palankios kainos;

9. Kadangi sumažėja aukcionui siūlomas šildymo sezonui reikalingas šilumos kiekis didesnį

laikotarpį veiks konkurencinis spaudimas;

10. Šilumos supirkimo tvarka tampa sudėtinga;

11. Reikia nustatyti šilumos kainų kartelę (maksimalią ribą) šildymo sezonui, pagrįsta reguliuojamos ŠT kainos

dydžiu, jei nėra prielaidų veiksmingai konkurencijai.

12. Reikia aiškiai apibrėžti konkrečius patikimumo reikalavimus ir sąlygas, kurias turi užtikrinti R-R paslaugos

tiekėjas(ai).

Kaip atskira Segmentinės konkurencijos modelio modifikacija galėtų būti bazinio šilumos kiekio

gamybos ir reguliavimo (rezervavimo) paslaugos sutapatinimas. Tai yra, šilumos tiekėjas savo įrenginiais

ir(ar) persamdydamas NŠG užtikrina CŠT sistemos patikimumą, palaikydamas minimalios galios „karštą

rezervą“. Visą kitą galią gamina konkuruojantys šilumos gamybos įrenginiai.

IŠVADOS

1. Lietuvos CŠT sektoriuje konkurencija šilumos gamybos srityje paskatino pigesnį kurą

naudojančių katilinių statybą. Konkurencija veiksminga ir mažina šilumos kainas kai

kuriuose mietuose vasaros ir pereinamuoju laikotarpiu. Šalčiausiuoju laikotarpiu

šilumos kainų lygį daugiausiai lemia paties šilumos tiekėjo eksploatuojami įrenginiai.

2. Centralizuotos šilumos gamybos sektoriuje susidarė situacija, kai jau veikia nemažai

nepriklausomų šilumos gamintojų eilėje miestų, tačiau prognozuojama, kad kai kurių

jų finansinė-ekonominė padėtis bus sudėtinga.

3. Konkurencijos taikymo patirtis, sukaupta Lietuvos CŠT sektoriuje, ir tarptautinė

praktika liudija, kad konkurencijos efektyvumas izoliuotoje ir netolygioje centralizuoto

šilumos tiekimo rinkoje yra ribotas. Svarstytini ir kiti šio verslo organizavimo bei

reguliavimo modeliai.

4. Dabartinės konkurencijos taisyklės apsunkina stambių kogeneracinių jėgainių veiklą, ir

plėtrą CŠT sistemose dėl neprognozuojamų darbo režimų.


42

5. Siekiant užtikrinti centralizuoto aprūpinimo šiluma paslaugos kokybę bei patikimumą

ir sudaryti palankesnes bendrąsias sąlygas visiems šilumos gamintojams, siūlomas

svarstymui „segmentinės“ konkurencijos modelis ir jo pagrindu modifikuota šilumos

supirkimo iš NŠG tvarka.

LITERATŪRA

1. LEI studija „Nacionalinės energetikos strategija“ 2015.

2. „Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo veiklų atskyrimo įtaka šilumos kainai ir tiekimo

patikimumui“. Studija, atlikta UAB „Ekotermija“, 2016.

3. Vokietijos Antimonopolinės tarnybos tyrimas „Dėl konkurencijos galimybių CŠT sektoriuje“.

Documents

ŠILUMOS SUPIRKIMAS IŠ NEPRIKLAUSOMŲ ŠILUMOS … · Lietuvos energetikos institutas). Pirminis projektas diskusijoms (2015 m. gruodžio 16 d., Lietuvos ... vartotojų skaičius