Centralizuoto šilumos ūkio sektorius Atlikti darbai 2016 ...€¦ · Nepriklausomi šilumos gamintojai 2016 m. į ŠT tinklą patiekė apie 2657 GWh šilumos (29 proc. bendrai į

Vytautas Stasiūnas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

2017 m. sausio 27 d.

Metinis LŠTA narių (įmonių vadovų) susitikimas 2016 metų nuveiktiems ir 2017 metų numatomiems darbams šilumos ūkyje aptarti

LŠTA, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius

Centralizuoto šilumos ūkio sektorius

Atlikti darbai 2016 metais bei uždaviniai 2017 metams

Lietuvos šilumos tiekimo žemėlapis, 2015

Vidutinė metinė šilumos gamyba

Lietuvoje 2016 m.

~ 9000 GWh

Bendra instaliuota šilumos

šaltinių šiluminė galia 2015 m.

~ 10000 MW

2015 m. didžiausia pareikalauta

apkrova šilumos šaltiniuose

~ 3000 MW

LŠTA narės - šilumos tiekimo įmonės, 2016 m.

1. UAB “Vilniaus energija” 2. AB “Kauno energija”:

• “Jurbarko šilumos tinklai”

3. UAB “Litesko” filialai: • “Alytaus energija” • “Kelmės šiluma” • “Marijampolės šiluma” • “Telšių šiluma” • “Vilkaviškio šiluma” • “Druskininkų šiluma” • “Biržų šiluma”

4. AB “Panevėžio energija” • “Kėdainių šilumos tinklai” • “Rokiškio šilumos tinklai” • “Kupiškio šilumos tinklai” • “Pasvalio šilumos tinklai” • “Zarasų šilumo tinklai”

5. AB “Klaipėdos energija” 6. AB “Šiaulių energija” 7. UAB “Eenergija” filialai:

• UAB “Trakų energija” • UAB “Akmenės energija”

8. AB “Jonavos šilumos tinklai” 9. UAB “Mažeikių šilumos tinklai” 10. UAB “Utenos šilumos tinklai”

11. UAB “Tauragės šilumos tinklai”

12. UAB “Šilutės šilumos tinklai”

13. UAB “Radviliškio šiluma”

14. UAB “Anykščių šiluma”

15. UAB “Raseinių šilumos tinklai”

16. UAB “Kaišiadorių šiluma”

17. UAB “Fortum Švenčionių energija”

18. UAB “Fortum Joniškio energija”

19. UAB “Ignalinos šilumos tinklai”

20. UAB “Plungės šilumos tinklai”

21. UAB “Pakruojo šiluma”

22. UAB “Šakių šilumos tinklai”

23. UAB “Šalčininkų šilumos tinklai”

24. UAB “Lazdijų šiluma”

25. UAB “Birštono šiluma”

26. UAB “Širvintų šiluma”

27. UAB “Molėtų šiluma”

28. UAB “Šilalės šilumos tinklai”

29. UAB “Elektrėnų komunalinis ūkis”

30. UAB “Varėnos šiluma”

31. UAB “Komunalinių paslaugų centras” (Kauno raj.)

LŠTA šilumos tiekimo įmonės patiekia virš 90% centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje 3

1. UAB “Kretingos šilumos tinklai”;

2. UAB “Skuodo šiluma”;

3. VĮ “Visagino energija”;

4. UAB “Nemėžio komunalininkas”;

5. UAB “Pravieniškių 2-ieji pataisos namai”;

6. VšĮ “Velžio komunalinis ūkis"

7. UAB “Balterma ir ko”

8. UAB “Nemenčinės komunalininkas”

9. UAB “Ukmergės šiluma”

10. AB “Prienų šilumos tinklai”

11. UAB “Palangos šilumos tinklai“

Kitos šilumos tiekimo įmonės (ne LŠTA narės )

Nepriklausomi šilumos gamintojai 2016 m. į CŠT tinklą patiekė apie 2657 GWh šilumos (29 proc. bendrai į tinklą patiektos šilumos)

5

Nr. NŠG pavadinimas Šilumos tiekimo

sistema

1. UAB „Pramonės energija“ Vilniaus m.

2. UAB „Technology projects“ Vilniaus m.

3. UAB „Aliejaus investicijų projektai“ Vilniaus m.

4. UAB „GECO Vilnius“ Vilniaus m.

5. AB „Grigeo Grigiškės“ Vilniaus m.

6. UAB „Foksita“ Kauno m.

7. UAB „GECO Kaunas“ Kauno m.

8. UAB „Lorizon Energy“ Kauno m.

9. UAB Kauno termofikacijos elektrinė Kauno m.

10. UAB „Petrašiūnų katilinė“ Kauno m.

11. UAB „Aldec General“ Kauno m.

12. UAB „Oneks Invest“ Kauno m.

13. UAB „Ekopartneris“ Kauno m.

14. UAB „SSPC – Taika“ Kauno m.

15. UAB „ENG“ Garliavos m.

16. UAB „Ekoresursai“ Domeikavos m.

17. UAB „Prasila“ Pravieniškių mst.

18. UAB „Home Group“ Klaipėdos m.

19. UAB „Pramonės energija“ Klaipėdos m

20. AB „Klaipėdos baldai“ Klaipėdos m.

21. UAB „Fortum Klaipėda“ Klaipėdos m.

22. UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ Klaipėdos m.

Nr. NŠG pavadinimas Šilumos tiekimo

sistema

23. UAB „Geoterma“ Klaipėdos m.

24. UAB „Miesto energija“ Klaipėdos m.

25. AB „Klaipėdos energija“ Klaipėdos LEZ

26. AB „Panevėžio stiklas“ Panevėžio m.

27. UAB „EKO TERMO“ Pasvalio m.

28. UAB „Kurana“ Pasvalio m.

29. UAB „Roalsa“ Prienų r.

30. AB „Lifosa“ Kėdainių m.

31. AB „Simega“ Kupiškio m.

32. UAB „Energijos parkas“ Kairių mstl.

33. UAB „Fonas“ Alytaus m.

34. UAB „Plungės bioenergija“ Plungės m.

35. AB „Lietuvos energijos gamyba“ Elektrėnų m.

36. UAB „Autoidėja“ Vievio m.

37. UAB „Intergates“ Vievio m.

38. UAB „Visagino linija“ Visagino m.

39. UAB „Matuizų plytinė“ Matuizų kaimo

40. UAB „GA Joniškis“ Joniškio m.

41. UAB „Bio zona“ Telšių r.

42. UAB „Žemaitijos energija“ Telšių m.

43. UAB „Ukmergės katilinė“ Ukmergės m.

http://www.regula.lt/SiteAssets/teises-aktai/Ekoresursai_2016_n_4.pdf

http://www.regula.lt/SiteAssets/siluma/eko_termo_informacija.pdf

http://www.regula.lt/SiteAssets/simega_2016_n_33.pdf

http://www.regula.lt/SiteAssets/teises-aktai/Energijos_parkas_2016_n_4__.pdf

1- šilumos šaltinis; 2- šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynų tinklas; 3-vartotojai; 4- šilumos matavimo prietaisai (~1000 vnt.); 5 – šilumos matavimo prietaisai pastatų įvaduose (~30000).

--- - Šilumos tiekėjo veiklos ir atskaitomybės riba.

Principinė centralizuoto šilumos tiekimo schema

Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių įrengtais požeminiais tinklais šiluma tiekiama vartotojams

Kauno m. šilumos tiekimo schema

Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių įrengtais požeminiais tinklais šiluma tiekiama vartotojams

9

Lietuvos miesto ar gyvenvietės centralizuoto šilumos tiekimo schema

Grupė pagal metinę šilumos gamybą GWh /metus

CŠT sistemų kiekis, vnt

5 GWh ir daugiau 94

Iki 5 GWh 263

Iš viso: 357

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų, kurie yra pagrindiniai centralizuotai

tiekiamos šilumos vartotojai

10

Vilniaus senamiestis aprūpinamas centralizuotai tiekiama šiluma

Vartotojų skaičius augo ir 2016 metais, pavyzdžiui, Kauno mieste:

Per 2016 metus AB „Kauno energija“ pasirašė:

• 37 naujų šilumos vartotojų sutarčių (18 MW).

• 30 naujų vartotojų prijungimo sutarčių (dar 16 MW). Šiems naujiems vartotojams prisijungus, šilumos poreikis galėtų padidėti dar apie 5 proc.

Tai bus rekordinis naujų vartojimo galių prisijungimas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos Kaune per pastaruosius 10 metų

1- šilumos šaltinis; 2- šilumos tiekimo ir paskirstymo vamzdynų tinklas; 3-vartotojai; 4- šilumos matavimo prietaisai (~1000 vnt.); 5 – šilumos matavimo prietaisai pastatų įvaduose (~30000). --- Daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų (administratorių, bendrijų pirmininkų) veiklos ir atskaitomybės riba.

Principinė centralizuoto šilumos tiekimo schema

Šilumos tiekimo įmonės gyventojams kas mėnesį išsiunčia apie 700 tūkst. mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį pranešimų.

Neišspręstas prieštaravimas, kai šilumos tiekėjui, neturinčiam prieigos prie vidaus sistemų bei įrenginių, taip pat galimybės užtikrinti kokybišką šilumos tiekimo rėžimą, nustatyta

prievolė tiekti šilumą ir išrašyti sąskaitas butams

15

Didžiausią šilumos taupymo potencialą valdo vartotojai

Šaltinis: Lietuvos energetikos konsultantų asociacija

! ! !

2 straipsnis. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kiekvienais metais savo veiklos metinėje ataskaitoje informuoti Seimą apie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatų įgyvendinimą, vykdant penkerių metų Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S

DĖL NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2012 m. birželio 26 d. Nr. XI-2133

Vilnius

17

II SKIRSNIS. ŠILUMA 66. Viena didžiausių problemų šilumos sektoriuje – neefektyvus šilumos energijos vartojimas. Vidutinis metinis šilumos suvartojimas pastatuose Lietuvoje siekia 209 kWh/m2, t. y. daug daugiau negu Skandinavijos šalyse, kuriose per metus pastatams šildyti sunaudojama vidutiniškai 128 kWh/m2. Padidinus šilumos vartojimo efektyvumą, gyventojams gerokai sumažėtų mokesčių už šildymą našta ir kartu būtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S

DĖL NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2012 m. birželio 26 d. Nr. XI-2133

Vilnius

Šilumos suvartojimas per mėnesį daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymui priklauso nuo tų pastatų

būklės ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros

kokybės

Mokėjimai už šilumą skirtingų kategorijų daugiabučiuose (2016/2017 m. šildymo sezonas)

vidutinė šilumos kaina: 5,7 Euro ct/kWh su PVM

Lietuvoje yra apie 17000 daugiabučių namų (700 tūkst. butų), aprūpinamų centralizuotai

tiekiama šiluma: • Apie 3000 namų (121 tūkst. butų) yra labai

prastos būklės. • apie 10200 namų (420 tūkst. butų) yra seni,

sovietinės statybos, neapšiltinti daugiabučiuose. • apie 1100 namų (46 tūkst. butų) yra iš dalies

modernizuoti • apie 1400 namų (57 tūkst.butų) yra pilnai

atnaujinti • apie1300 namų (55 tūkst.butų) naujos

statybos daugiabučiai.

Apie centralizuotą šilumos ūkį duomenys yra renkami

ir analizuojami

Apie individualiai besišildančius vartotojus

statistinių duomenų NĖRA

Vilniaus miestas (Lazdynai, Naujamiestis)

2017 m. sausio 22 d.

Lauko oro temp. -2 C

Vilniaus miestas 2017 m. sausio 22 d.


Vilniaus miestas 2010 m. sausio 25 d.

(individualus šildymas)

Lauko oro temp. - apie -19 °C

Vilniaus miestas (Šnipiškės) 2016 m. sausio 7 d.


Individualaus šildymo oro tarša nekontroliuojama

- 2016 m. sausis institucijos gavo Upytės (Panevėžio raj.) gyventojų skundą, kad „Velžio komunalinio ūkio“ katilinėje deginamas kuras skleidžia keistą kvapą (galimai dėl formaldehido biokure).

- 2016-03-03 Aplinkos ministerija kreipėsi į Energetikos ministeriją, kad vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 str., būtų nustatyti kietojo kuro sudėties ir kokybės reikalavimai.

- 2016-04-07 Aplinkos ministerija surengė diskusiją dėl kietojo kuro kokybės reikalavimų nustatymo ir gyventojų individualaus šildymo taršos prevencijos.

BŪTINA:

1. Nustatyti kietojo kuro sudėties ir kokybės reikalavimus

2. Identifikuoti lokalius taršos šaltinius (daugiausia juos sudaro gyvenamieji namai) ir prevenciškai tikrinti jų skleidžiamos taršos apimtis;

3. Atlikus sąnaudų ir naudos analizę bei pasinaudojus ES šalių patirtimi miesto teritorijoje esančius individualius gyvenamuosius namus būtina prijungti prie CŠT tinklų arba sudaryti galimybę jiems įsirengti aplinkos neteršiantį individualų šildymo būdą.

Individualaus šildymo oro tarša nekontroliuojama

Energijos srautų diagrama, 2015 m. (tūkst. t.n.e)

Šaltinis: Lietuvos energetikos institutas

Atsinaujinančių energijos išteklių srautų diagrama, 2015 m. (tūkst. t.n.e)

Šaltinis: Lietuvos energetikos institutas

Europoje:

5,2 Eur ct/kWh

Lietuvoje:

1,8 Eur ct/kWh

Daugiausia naudojama biokuro rūšis šilumos gamybai: • Europoje - medienos granulės (dažniausiai importuojama) • Lietuvoje - skiedros, pjuvenos (šalia esantis kuras)

Lietuvoje biokuro dedamoji šilumos savikainos struktūroje ir viena mažiausių Europoje

Šilumos kainos 2017 m. sausio mėn., ct/kWh su PVM

UAB „Balterma ir Ko“ šildomas kvartas Vilniuje – apie 40 proc. didesnė šilumos kaina ir „miestas su kaminais“

UAB „Vilniaus energija“ šilumos kaina 2017 m. sausio mėn. 4,33 Eur ct/ kWh; UAB Balterma ir Ko“ – 7,09 Eur ct / kWh

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS DĖL NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1046 Vilnius

VIII. NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGINIAI TIKSLAI

<..> 13. Siekiant įgyvendinti strateginius ir plėtros tikslus bei įvertinant ankstesnėse (1994, 1999 ir 2002 m.) strategijose suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatus, nustatomi šie svarbiausi uždaviniai: 5) atnaujinti fiziškai ir morališkai susidėvėjusias elektrines, elektros energijos, gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo, centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, kartu padidinant jų veiksmingumą ir patikimumą; <..>

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS DĖL NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO

2008–2012 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 27 d. Nr. 1442 Vilnius

NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2008–2012 METŲ PLANAS

4.21 Priemonė: Įrengti automatizuotus šilumos punktus pastatuose, panaikinti grupines šilumokaitines ir keisti esamus individualius šilumos punktus naujais

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS

DĖL NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO 2008–2012 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 27 d. Nr. 1442 Vilnius

Eil.

Nr. Priemonės pavadinimas

Atsakingi vykdytojai ar savo iniciatyva

priemones vykdantys asmenys

Priemonės vykdymo

terminas, metai Lėšų poreikis, iš viso

2008–2012 metais,

tūkst. litų

ESAMA PADĖTIS

pradžia pabaiga

1.3. Pastatyti antrąjį 35 MW elektrinės galios ir 33 MW šiluminės

galios kombinuotojo ciklo bloką kogeneracinėje elektrinėje Panevėžyje

akcinė bendrovė „Panevėžio energija“ 2009 2010 83000 ĮGYVENDINTA

1.4. Pastatyti 20 MW elektrinės galios ir 30 MW šiluminės galios

kombinuotojo ciklo bloką Alytuje

uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2008 2011 55000 ĮGYVENDINTA


kombinuotojo ciklo bloką Marijampolėje

uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2010 2011 53000 ĮGYVENDINTA

1.6. Pastatyti biokurą naudojančią 9 MW elektrinės galios ir 20 MW

šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Šiauliuose

akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ 2008 2009 60300 ĮGYVENDINTA

1.7. Pastatyti biokurą naudojančią 2 MW elektrinės galios ir 8,5 MW

šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Utenoje

uždaroji akcinė bendrovė Utenos šilumos

tinklai

2008 2009 20000 ĮGYVENDINTA

1.8. Pastatyti naujas kogeneracines elektrines (bendros 100 MW elektrinės galios) kitose vietovėse, turinčiose išplėtotas

centralizuoto šilumos tiekimo (toliau vadinama – CŠT) sistemas

šilumos tiekimo įmonės 2008 2012 500000 ĮGYVENDINTA


kogeneracinę elektrinę Klaipėdoje, naudojančią netinkamas

perdirbti energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas,

taip pat biokurą ir organinį kurą

akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ 2008 2011 552200 ĮGYVENDINTA


kogeneracinę elektrinę Vilniuje, naudojančią netinkamas

perdirbti energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas

uždaroji akcinė bendrovė Regioninė

komunalinių atliekų deginimo gamykla

2008 2011 547030 NEĮGYVENDINTA

1.12. Pastatyti 15 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinę elektrinę Kaune, naudojančią netinkamas perdirbti

energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas

akcinė bendrovė „Kauno energija“ 2008 2011 491600 NEĮGYVENDINTA

1.13. Įvertinus poreikius ir galimybes, pastatyti kogeneracines

elektrines Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose,

naudojančias netinkamas perdirbti energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas

savivaldybės, šilumos tiekimo įmonės 2012 2025 24600 NEĮGYVENDINTA

1.14. Modernizuoti Vilniaus 2-ąją termofikacinę elektrinę (padidinti

elektrinę galią)

uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus

energija“


1.15. Pastatyti du bendros 326 MW elektrinės galios kombinuotojo

ciklo blokus Kauno termofikacinėje elektrinėje

uždaroji akcinė bendrovė Kauno

termofikacinė elektrinė


1.16. Modernizuoti Petrašiūnų elektrinę (pritaikyti naudoti biokurą) akcinė bendrovė „Kauno energija“ 2009 2012 24800 ĮGYVENDINTA

4.2. Rekonstruoti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo

sistemas

pastatų savininkai ir savivaldybės 2008 2013 240000 NEĮGYVENDINTA

Šilumos ūkio sektoriaus priemonės

36

Eil.

Nr. Priemonės pavadinimas

Atsakingi vykdytojai ar savo iniciatyva

priemones vykdantys asmenys

Priemonės vykdymo

terminas, metai Lėšų poreikis, iš viso

2008–2012 metais,

tūkst. litų

ESAMA PADĖTIS

pradžia pabaiga

4.5. Pastatyti naujus ir rekonstruoti esamus 300 MW bendros

šiluminės galios šilumos gamybos įrenginius, padidinti energijos gamybos efektyvumą

šilumos tiekimo įmonės 2008 2012 430000 ĮGYVENDINTA

4.6. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Vilniuje uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus

energija“

2008 2012 105000 ĮGYVENDINAMA

4.7. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Kaune akcinė bendrovė „Kauno energija“ 2008 2012 100000 ĮGYVENDINAMA 4.8. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Alytuje uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2008 2012 41596 ĮGYVENDINAMA 4.9. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Marijampolėje uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2008 2012 45000 ĮGYVENDINAMA 4.10. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Šiauliuose akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ 2008 2012 59120 ĮGYVENDINAMA 4.11. Rekonstruoti ir plėsti akcinės bendrovės „Panevėžio energija“

eksploatuojamus CŠT tinklus

akcinė bendrovė „Panevėžio energija“ 2008 2012 88355 ĮGYVENDINAMA

4.12. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Klaipėdoje akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ 2008 2012 52500 ĮGYVENDINAMA 4.13. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Druskininkuose uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2008 2012 44500 ĮGYVENDINAMA 4.14. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Palangoje uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2008 2012 37750 ĮGYVENDINAMA 4.15. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Telšiuose uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ 2008 2012 14300 ĮGYVENDINAMA 4.16. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Mažeikiuose uždaroji akcinė bendrovė Mažeikių šilumos

tinklai


4.17. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Tauragėje uždaroji akcinė bendrovė Tauragės šilumos

tinklai


4.18. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus Utenoje uždaroji akcinė bendrovė Utenos šilumos

tinklai


4.19. Rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus kitose šilumos tiekimo įmonėse

šilumos tiekimo įmonės 2008 2012 730000 ĮGYVENDINAMA

4.20. Rekonstruoti CŠT sistemas Kaune, panaikinti grupines šilumokaitines

akcinė bendrovė „Kauno energija“ 2008 2009 11500 NEBAIGTA

ĮGYVENDINTI

4.21. Įrengti automatizuotus šilumos punktus pastatuose, panaikinti

grupines šilumokaitines ir keisti esamus individualius

šilumos punktus naujais

šilumos tiekimo įmonės 2008 2012 280000 NEBAIGTA

ĮGYVENDINTI

5.2. Įdiegti aplinkos oro taršos mažinimo priemones šilumos tiekimo

įmonėse

šilumos tiekimo įmonės 2008 2012 50000

5.3. Įdiegti dūmų valymo įrenginius statomose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kogeneracinėse elektrinėse, naudojančiose netinkamas

perdirbti energinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas

uždaroji akcinė bendrovė Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla,

akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“,

akcinė bendrovė „Kauno energija“


5.4. Įdiegti oro taršos mažinimo ir stebėsenos sistemas Vilniaus,

Kauno ir Mažeikių termofikacinėse elektrinėse

uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus

energija“, uždaroji akcinė bendrovė Kauno termofikacinė elektrinė, akcinė bendrovė

„Mažeikių nafta“

2008 2012 420000

5.5. Įdiegti oro taršos mažinimo ir stebėsenos sistemas šilumos

tiekimo įmonių katilinėse ir elektrinėse

šilumos tiekimo įmonės 2008 2012 595000

6.1. Rekonstruoti esamus ir pastatyti naujus šilumos gamybos

įrenginius, pritaikyti juos naudoti biokurą

šilumos tiekimo įmonės ir savivaldybės 2008 2012 206000 ĮGYVENDINTA

2 mln. Eur

11 mln. EUr

128 mln. EUR

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa(2010-2013)

Klimato kaitos specialiosioji programa lėšos (2011-2013)

2007-2013 m. finansinė parama Šilumos ūkio sektoriui

2007-2013 m. ES SF:

• 67 mln. Eur CŠT tinklams

• 60 mln. Eur biokuro katilams

ir biokogeneracijai

• 1,1 mln. Eur efektyvumui

(ekonomaizeriai)

Projektai baigti įgyvendinti

iki 2015-12-31 d

Iš viso CŠT sektoriui skirta 141 mln. Eur paramos,

t.sk. 127 mln.Eur ES SF parama

• Per 2015 m. CŠT sektoriuje

pastatyta apie 250 MW

šiluminės galios naujų

biokatilų

• Per 2016 m. įgyvendinti tik 2

biokatilų projektai (25 MW): - AB „Kauno energija“ (Jurbarko katilinė)

5 MW

- UAB „Danpower Baltic“

biokogeneracinė elektrinė 20 MW

šilumos ir 5 MW elektros

NEPRADĖTA ĮSISAVINTI 2014-

2020 ES Struktūrinė parama

• 2016 m. spalį AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“

katilinėje pradėjo veikti naujas 5 MW galios biokuro katilas (1,2 mln. Eur

nuosavos lėšos).

ŠT įmonių 2016 m. įgyvendintų projektų akimirkos

2016 m. baigta AB „Panevėžio energija“ Zarasų katilinės rekonstrukcija: išmontuotas mazutu kūrenamas katilas ir pastatyti du nauji 1,5 ir 2,5

MW galios biokuro katilai ir 0,5 MW šilumos galios kondensacinis ekonomaizeris (parama iš 2007-2013 m. ES SF)

40

AB „Šiaulių energija“ 2016 m. vykdytų projektų akimirkos

Projektas „Šilumos tiekimo tinklų Vilniaus g. – Ežero g. Šiauliuose, projektavimo ir rekonstravimo darbai“ “ • Pradžia: 2015 m. • Pabaiga: 2016-12-31 Investicijų suma: 129 tūkst. Eur (nuosavos lėšos)

Projektas „Šiaulių m. Pietinės katilinės chemiškai valyto vandens rezervuarų rekonstravimas (kapitalinis remontas) ir jiems priklausančio pastato paprastasis remontas“

• Pradžia: 2016 m.

• Pabaiga: 2016-12-30

Investicijų suma: 130 tūkst. Eur (nuosavos lėšos)

41

AB „Šiaulių energija“ 2016 m. vykdytų projektų akimirkos

Projektas „„Šilumos tiekimo tinklo rekonstravimas Energetikų g. bei šilumos tiekimo tinklo statyba ir rekonstravimas Vilniaus – Slyvų – Pelkių – Radviliškio g., Šiauliuose“ • Pradžia: 2014 m. • Pabaiga: 2016-12-10 Investicijų suma: 549 tūkst. Eur (t.sk. 69 tūkst. Eur parama iš ES SF)

Iš viso pakeistų ir paklotų naujų, izoliuotų viengubų vamzdynų ilgis –

6,92 kms.

AB „Kauno energija“ tinklų modernizavimo projektai (2016 m)

• „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas“.

Buvo pakeisti 1374 metrai 400 mm skersmens magistralinio vamzdyno. Juo šiluma tiekiama Žaliakalnio

mikrorajono vartotojams.

• „Magistralinio vamzdyno rekonstrukcijos

projektas „Šilumos tiekimo tinklų

rekonstravimas tarp ŠK 2P-11 ir ŠK 2P-16 R.

Kalantos g. 119, Kaunas“.

Rekonstrukcijos metu atnaujinta 313 metrų 400 mm

skersmens šilumos tiekimo magistralės.

AB „Jonavos šilumos tinklai“ įgyvendinamas tinklų modernizavimo projektas (parama iš 2014-2020 ES SF lėšų)

• '"3K magistralės Žeimių g. ir Chemikų g. bei 2K magistralės Vasario 16-osios g.

trasų modernizavimas„

Vietoj senų, nepraeinamuose kanaluose paklotų šilumos tiekimo tinklų bus sumontuoti nauji

1 290 m ilgio bekanalius optimizuoto skersmens šilumos tiekimo tinklai

Projekto pradžia: 2016 m. vasaris

Projekto pabaiga: 2017 m. lapkritis

Mazutas;

10%

Biokuras

ir kiti AEI;

60%

Šilumos

siurbliai;

14%

Elektriniai

katilai; 3%

Anglis;

2%Gamtinės

dujos; 6%

Kitas

kuras; 5%

Kitas

kuras

0,8%

Gamtinės

dujos

83,6%

Biokuras

10,0%

Mazutas

5,6%

Lietuva, 2004 Švedija, 2004

Kuro sąnaudų struktūros šilumos gamybai palyginimas Lietuvoje ir Švedijoje, 2004

Lietuva, 2016 Švedija, 2013

Kuro sąnaudų struktūros šilumos gamybai palyginimas Lietuvoje ir Švedijoje, 2016

Gamtinės dujos; 6%

Mazutas; 3%

Biokuras ir kom.atliekos;

70%

Šilumos siurbliai; 6%

Atliekinė šiluma; 6%

Anglis; 5%

Durpės; 3%

Biokuro katilų suminė instaliuota šilumos galia tiekiama į CŠT sistemą/tinklą (2017 m. sausio 1 d.)

Šiuo metu CŠT sektoriuje veikia apie 1565 MW šiluminės galios biokuro katilų ir beveik siekia bazinį šilumos

apkrovimą (1700 MW) žiemos metu.

Nr. CŠT įmonė/miestas

CŠT įmonės šaltiniai

Nepriklausomi šilumos gamintojai

Viso

MW MW MW

1 "Vilniaus energija" 74,7 126,6 201,3

2 "Kauno energija" BENDRAS 92,2 166,5 258,7

Kauno miestas 71,0 158,5 229,5

Kauno rajonas 16,2 8,0 24,2

Jurbarko ŠT 5,0 0,0 5,0

3 "Klaipėdos energija" 22,3 121,6 143,9

4 AB "Panevėžio energija" BENDRAS 101,6 51,1

152,7

Panevėžio mieste ir rajone 32,0 32,0

Kėdainių mieste ir rajone: 5,5 5,5

Rokiškio mieste ir rajone: 40,0 40,0

Pasvalio mieste ir rajone: 3,0 20,5 23,5

Kupiškio mieste ir rajone: 5,6 30,6 36,2

Zarasų mieste ir rajone: 15,6 15,6

5 UAB "Litesko" BENDRAS 118,2 27,5 145,7

"Alytaus energija" (Litesko) 18,8 15,0 33,8

"Druskininkų šiluma" (Litesko) 27,0 27,0

"Marijampolės šiluma" (Litesko) 32,9 32,9

"Marijampolės šiluma" Kazlų Rūdoje 3,0 3,0

6,0

"Palangos šiluma" (Litesko) 8,3 8,3

"Kelmės šiluma"(Litesko) 6,2 6,2

"Biržų šiluma" (Litesko) 10,1 10,1

"Vilkaviškio šiluma" (Litesko) 8,4 8,4

"Telšių šiluma" (Litesko) 5,0 9,5 14,5

6 "Šiaulių energija" 67,2 0,8 68,0

7 "Mažeikių šilumos tinklai" 48,7 48,7

8 "Jonavos šilumos tinklai" 25,3 25,3

9 "Utenos šilumos tinklai" 39,6 39,6

10 "Akmenės energija“ 7,7 7,7

11 "Anykščių šiluma" 7,1 7,1

12 "Birštono šiluma" 4,0 4,0

Nr. CŠT įmonė/miestas

CŠT įmonės šaltiniai

Nepriklausomi šilumos gamintojai

Viso

MW MW MW

13 "Elektrėnų komunalinis ūkis" 40,8 40,8

14 "Fortum Joniškio energija" 3,1 4,3 7,4

15 "Fortum Švenčionių energija" 8,5 8,5

16 "Ignalinos šilumos tinklai" 18,1 18,1

17 "Kaišiadorių šiluma" 12,6 12,6

18 "Komunalinių paslaugų centras" 2,0 2,0

19 "Lazdijų šiluma" 9,7 9,7

20 "Molėtų šiluma" 11,7 11,7

21 "Pakruojo šiluma" 7,3 7,3

22 "Plungės šilumos tinklai" 13,8 30,7 44,5

23 "Prienų energija" Prienų rajonas 2,1 2,1

24 "Prienų šilumos tinklai" 7,5 7,5

25 "Prienų energija" Trakai 8,5 8,5

26 "Radviliškio šiluma" 35,9 35,9

27 "Raseinių šilumos tinklai" 27,4 27,4

28 "Šakių šilumos tinklai" 10,1 1,0 11,1

29 "Šalčininkų šilumos tinklai" 11,3 11,3

30 "Šilalės šilumos tinklai" 12,5 12,5

31 "Šilutės šilumos tinklai" 32,9 32,9

32 "Širvintų šiluma" 12,5 12,5

33 "Tauragės šilumos tinklai" 31,6 31,6

34 "Varėnos šiluma" 24,2 2,0 26,2

35 "Visagino energija" 21,0 1,5 22,5

36 "Kretingos šilumos tinklai" 22,9 22,9

37 "Ukmergės šiluma" 7,8 7,8

38 "Skuodo šiluma" 10,4 10,4

39 "Trakų šilumos tinklai" 1,8 1,8

40 "Rietavo komunalinis ūkis" 3,6 3,6

41 "Kazlų Rūdos šilumos tinklai" 9,6 9,6

Viso: 991 574 1565

Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos (be PVM) dinamika

Biokuro ir gamtinių dujų suvartojimo santykis kuro struktūroje šilumos gamybai (įskaitant pirktą energiją)

kiekvienoje ŠT įmonėje (2016)

Biokogeneracija šilumos tiekimo įmonėse (2016)

Nr. Įmonės pavadinimas Elektrinės pavadinimas Elektrinė galia,

MW

Šiluminė galia,

MW Kuras Metai

1 UAB "Litesko" Marijampolės rajoninė katilinė 2,5 16,0 biokuras 2007

2 UAB "Litesko" Alytaus miesto katilinė 5,4 20,2 biokuras 2012

3 AB "Kauno energija" Noreikiškių rajoninės katilinės

elektrinė 0,4 0,5

biodujos/ g.

dujos 2013

4 UAB "Vilniaus

energija"

UAB "Vilniaus energija“

termofikacinė elektrinė Nr.2 15,3 42,0 biokuras 2006

5 AB “Panevėžio

energija”

Panevėžio rajoninė katilinė

Nr. 1 1,3 12,5 biokuras/ g.dujos 2012

6 AB "Šiaulių energija" Šiaulių termofikacinė

elektrinė 11,0 37,0 biokuras 2012

7 UAB "Utenos

šilumos tinklai" Termofikacinė elektrinė 2,5 8,1 biokuras 2012

8 UAB “Tauragės

šilumos tinklai”

Beržės katilinė

(turbogeneratorius) 0,8 9,5 biokuras 2006

Viso 39,2 145,8

Biokogeneracija NŠG įmonėse

Nr. Įmonės pavadinimas Elektrinės pavadinimas Elektrinė

galia, MW Šiluminė

galia, MW Kuras

Eksploatacijos pradžia

1 UAB „Fortum Klaipėda“

Komunalinių atliekų deginimo jėgainė

20 50 Biokuras/kom.

atliekos 2013

2 UAB „Plungės bioenergija“

UAB „Plungės bioenergija“ (Plungėje)

1 16 Biokuras 2007

3 UAB „Ekoresursai" Domeikava, Lapių savartynas 1,2 1,5 biodujos 2012

4 UAB „Kurana“ UAB „Kurana“ (Pasvalys) 4 12,5 biodujos/

gamt. Dujos 2012

5 UAB „Energijos parkas“

Kairių biomasės elektrinė (Šiauliuose)

0,6 0,8 biodujos 2011

6 UAB „Pramonės energija“

UAB „Pramonės energija“ elektrinė Nr.1 (Klaipėdoje)

1,5 24 medienos atliekos

7 UAB „ENG” Pasvalio rajoninė katilinė 1 1,1 biodujos 2010

8 UAB "Autoidėja" Kaziokiškių savartynas (Elektrėnai)

0,8 0,8 biodujos 2012

9 UAB „Danpower Baltic“

SSPC-Taika (Kaune) 5 15 biokuras 2016

VISO (NŠG): 35,1 121,7

VISO (ŠT įmonės): 39,2 145,8

IŠ VISO: 74,3 267,5

Šiluma centralizuotai tiekiama šilumos tinklais, kurių šiuo metu bendras ilgis siekia 2880 km

(įskaitant nebalansinius tinklus)

Per 2003-2015 metų laikotarpį iš viso buvo įrengta naujų ir

senų pakeistų naujais vamzdynais apie 825 km, t.y. ~29 %

Centralizuotos šilumos gamyba ir tiekimas

Šilumos technologiniai nuostoliai tinkluose, %

Santykinį šilumos nuostolių padidėjimą 2014-2015 m. lėmė apie 6 % šilumos vartojimo sumažėjimas (dėl klimatinių sąlygų ir šilumos taupymo priemonių), palyginti su šilumos nuostolių sumažinimu (dėl efektyvesnės šilumos izoliacijos dalyje vamzdynų įrengimo), įgyvendinus šilumos tiekimo įmonių patvirtintas investicines programas. Technologiniai nuostoliai 2013 m. siekė 1418 GWh, 2014 m. - 1400 GWh, 2015 – 1390 GWh, 2016 – 1367 GWh

54

Lyginamosios kuro sąnaudos CŠT sektoriuje 1996-2015 m.

Pirminio kuro struktūra Lietuvos CŠT sektoriuje (1997-2020)

56

ŠT įmonių įgyvendintų projektų ekonominė nauda vartotojams

Įrengus automatinius šilumos punktus 75 proc. visų šildomų pastatų vartotojai kasmet sutaupo

~ 43 mln. Eur

VISO: kasmet vartotojai sutaupo 89+32+159+43 = 323 mln. Eur

2015 m. šilumos vartotojai už šilumą sumokėjo – apie 395 mln. Eur. Jeigu nebūtų įmonių investicijų į sąnaudų mažinimą, vartotojai būtų sumokėję – apie 718 mln. Eur, šilumos kaina siektų apie

10,5 eur ct/kWh be PVM (2015 m. vidutinė kaina buvo 5,7 eur ct/kWh be PVM)

Kasmetinis sutaupymas dėl geresnės vamzdynų kokybės

~89 mln. Eur

Kasmetinis sutaupymas dėl efektyvesnės šilumos gamybos

~32 mln. Eur

Kasmetinis sutaupymas dėl pigesnio kuro naudojimo

~159 mln. Eur

2014-2020 m. ES struktūrinė parama Šilumos ūkio sektoriui

Priemonė "Didelio efektyvumo

kogeneracijos skatinimas Vilniaus

mieste" (biokuro dalis: 154 MWš ir 70 MWe);

96,6 mln.Eur

Priemonė „Komunalinių

atliekų deginimo pajėgumų plėtra“

(Vilniaus kogeneracinei jėgainei (53 MWš ir 18 MWe);

67,4 mln. Eur; Kauno kogeneracinei jėgainei (priemonė

nepatvirtinta) Planuojama: (71 MWš

ir 24 MWe);

? 69 mln. Eur

Priemonė „Nedidelės galios

biokuro kogeneracijos skatinimas“;

12,0 mln. Eur

Priemonė „Šilumos tiekimo tinklų

modernizavimas ir plėtra“;

69,5 mln. Eur

Priemonė “Iškastinį kurą naudojančių

katilinių modernizavimas“;

15,0 mln. Eur

Priemonė „Daugiabučių

namų atnaujinimas“ 314 mln. Eur

I kvietimas 2016 m. pabaigoje patvirtintos 44 paraiškos (skirta 32 mln. Eur parama)

!!! NEPATVIRTINTA

Priemonė „Biokuro katilinių modernizavimas ir plėtra“ LŠTA 2017-01-04 d. kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl ES paramos skyrimo CŠT sektoriuje veikiančių senų susidevėjusių biokuro katilų modernizavimui (Poreikis: bendra projektų

vertė 24 mln. Eur)

I kvietimas (12 mln. Eur) 2017-01-17

Iki šiol nepatvirtintas PFSA, kvietimų nėra

• LR Prezidentūra • LR Seimas • LR Vyriausybė • Ūkio ministerija • Energetikos ministerija • Aplinkos ministerija • Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija • Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba • Valstybinė energetikos inspekcija • VĮ Energetikos agentūra • Lietuvos statistikos departamentas

GIMININGOS ASOCIACIJOS: • Lietuvos savivaldybių asociacija • PET Lietuvos komitetas • Lietuvos energijos gamintojų asociacija • Lietuvos elektros energetikos asociacija • Lietuvos energetikos konsultantų asociacija • Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija • LITBIOMA • Lietuvos biodujų asociacija • LIŠTIA • Lietuvos vandens tiekėjų asociacija • Lietuvos miško savininkų asociacija • Lietuvos pramoninkų konfederacija • Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija LKATA

LŠTA savo kasdieninėje veikloje bendradarbiauja su atstovais iš

valstybinių ir vyriausybinių įstaigų, savivaldybių, giminingų

asociacijų, vartotojų organizacijų, mokslo ir mokymo įstaigų,

konsultacinių bendrovių

MOKSLO IR MOKYMO ĮSTAIGOS

• Lietuvos energetikos institutas

• Kauno technologijos universitetas

• Vilniaus Gedimino technikos universitetas

• VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras

• Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

VARTOTOJŲ ORGANIZACIJOS

• Respublikiniai būsto ir valdymo priežiūros rūmai

• Buitinių vartotojų sąjunga

• Lietuvos vartotojų asociacija

• Lietuvos nacionalinė vartotojų konfederacija

• Lietuvos vartotojų institutas

• Asociacija "Lietuvos butų ūkis“

• Nacionalinė pastatų administratorių asociacija

KONSULTACINĖS BENDROVĖS:

• UAB “Ekotermija”

• UAB “COWI Lietuva”

• UAB “Terma Consult”

• UAB „Teisingi energetikos sprendimai“

58

• 2016-01-11 Išplėstinis energetikos ekspertų pasitarimas 2016 m. šilumos ūkio sektoriaus uždaviniams aptarti

• 2016-01-28 KTU konferencija “Šilumos energetika ir technologijos-2016”

• 2016-01-29 LŠTA įmonių vadovų metinis susitikimas 2015 metų nuveiktiems ir 2016 metų numatomiems šilumos ūkio darbams aptarti

• 2016-01-29 Seminaras „Best Practice Policies to Finance Renewable Energy“

• 2016-02-11 Konferencija „ENERGETINIO EFEKTYVUMO SPRENDIMAI - kelias verslo konkurencingumui“

• 2016-02-23 Konferencija „Daugiabučių modernizavimo pamokos ir perspektyvos“

• 2016-02-25 Seminaras - diskusija „Rusijos energetikos dabartis ir perspektyvos“

• 2016-03-02 Lietuvos Ekonomikos konferencija 2016 • 2016-03-03 Mokymai „Kondensatorių baterijų eksploatavimo

ypatumai ir darbas elektros tinkle“ • 2016-03-09 Lietuvos elektros energetikos asociacijos rangovinių

įmonių vadovų susitikimas su AB ESO ir LITGRID AB vadovais

2016 m. renginiai, konferencijos, seminarai


• 2016-03-16 LŠTA susitikimas su Valstybinės energetikos inspekcijos atstovais Susitikimo metu buvo aptartas klausimas dėl daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-578 „Dėl santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nuostatų praktinio taikymo.

• 2016-03-18 LŠTA prezidento V. Stasiūno paskaita VGTU studentams • 2016-03-24 Mokymų programa Elektromagnetinis suderinamumas:

žemos ir vidutinės įtampos įrenginių įžeminimas, ekranavimas ir žaibosauga

• 2016-03-31 2014-2020 m. Europos sąjungos fondų investicijos į elektros, dujų ir šilumos ūkių sektorius

• 2016-04-13 LR Seimo Energetikos komisijos posėdis • 2016-04-15 Lietuvos ENERGETIKŲ DIENOS minėjimas • 2016-04-15 LŠTA visuotinis narių susirinkimas • 2016-04-19 Kasmetinis Euroheat&Power Europos šilumininkų renginys

Vokietijoje „22nd International Tradeshow and Congress for Heating, Cooling and CHP“

• 2016-04-19 Tarptautinė „Nordic Baltic Bioenergy 2016“ konferencija - partnerystės galimybės tarp Rytų ir Vakarų Europos valstybių

• 2016-05-02 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija organizavo Baltijos šalių centrinio šildymo ir dujų rinkos forume bei Baltijos šalių elektros energijos rinkos forumą

• 2016-05-10 5-asis Tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forumas Vilniuje


• 2016-05-17 Tarptautinis seminaras „Inovatyvių finansinių modelių taikymas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones savivaldybių viešuosiuose pastatuose“

• 2016-05-19 Renovacija – rezultatai ir pokyčiai iki 2016 m. ir jiems įpusėjus

• 2016-05-23 Vieša mokslo bendruomenės diskusija apie Nacionalinės energetikos strategijos gaires

• 2016-05-23 Konferencija „Šilumos ūkio plėtros programa – kur esame ir kur einame?"

• 2016-05-28 Vilniaus Gedimino technikos universiteto 60 metų jubiliejus

• 2016-05-31 Euroheat&Power Energetikos politikos komiteto susitikimas Prahoje, Čekijoje

• 2016-06-15 Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto visuotinis narių susirinkimas

• 2016-07-21 Energetikos ministerijoje buvo pristatomos Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos užsakymu atliktų studijų Šilumos tiekimo patikimumo (saugumo) vertinimo kriterijų, teisinio reglamentavimo ir atsakomybių paskirstymo parengimas (II etapas) ir Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo veiklų atskyrimo įtaka šilumos kainai ir tiekimo patikimumui – rezultatai.

• 2016-09-09 Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto 80-mečio minėjimas

• 2016-09-22 3-čioji PET Baltijos jūros energetikos apskrito stalo dikusija

• 2016-09-23 Paroda SUPERNAMAI'16 Vilniuje • 2016-09-29 Kaip padidinti šaldymo mašinų energetinį

efektyvumą? Mokymai skirti gamybinių įmonių inžinieriams, energetikams siekiantiems padidinti šaldymo įrenginių energetinį efektyvumą.

• 2016-10-10„Euroheat&Power“ direktorių Tarybos susitikimas, EHP Platformos DHC+ Stebėtojų Tarybos susitikimas ir rudens konferencija „2016 District Energy Days“

• 2016-10-18 Lietuvos energetikos konferencija 2016 Kasmetinė Lietuvos energetikos konferencija, organizuojama žurnalo „Valstybė“

• 2016-10-27 Naujienos iš 23-iojo Pasaulio Energetikos Kongreso, įvykusio š.m. spalio 9–13 d. Stambule

• 2016-11-16 AB „Amber Grid“ apskrito stalo diskusija „Žvilgsnis į gamtinių dujų rinkos perspektyvas“

• 2016-11-22 Žaliosios pramonės inovacijų programos verslo galimybės biomasės energetikos srityje verslo įmonių kontaktų mugė

• 2016-12-01 Tarptautinė energetikos konferencija „Energijos efektyvumo kryptys šiaurės šalyse ir Lietuvoje“

• 2016-12-09 Lietuvos energetikos instituto 60-ties metų veiklos jubiliejus

• 2016-12-16 Ekskursija į SGD terminalą • 2016-12-19 Pristatytas enciklopedinis leidinys LIETUVOS

ENERGETIKA VI tomas


2016 metais nuolat kiekvieną pirmadienį buvo

organizuojami energetikos ekspertų susitikimai

LŠTA patalpose toliau vyko energetikos sektoriaus

ekspertų susitikimai, kurių bendras pagrindinis

tikslas - aptarti ir išskirti prioritetines šilumos ūkio

sektoriaus problemas, kurias bendromis

pastangomis su šilumos įmonių specialistais, mokslo

institucijų ekspertais, valstybinių organizacijų

atstovais būtų galima išspręsti.

Nuo 2016 m. susitikimai organizuojami per

videokonferencijas. Viso per 2016 m. įvyko 52

susitikimai, kuriuose buvo svarstyta per 150

klausimų.

63

Šiuo metu asociaciją bei jos narius įvairiais šilumos ūkio klausimais

konsultuoja virš 50 energetikos ekspertų susibūrusių į Lietuvos

energijos konsultantų asociaciją. Šilumos ūkyje jie atlieka įvairius

mokslinius tiriamuosius darbus, galimybių studijas, rengia verslo

planus, specialiuosius šilumos ūkio planus, padeda įmonėms teikti

paraiškas ES struktūrinėm lėšom gauti ir atlieka detalius

projektavimo darbus.

Šilumos punktai Lietuvoje

25039

20238

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

Šilumos punktų skaičius Lietuvoje Iš jų automatizuoti

Vn

t.

~4801 jų atnaujinimo procesas

SUSTABDYTAS 2011 m.

Automatizuotų šilumos punktų augimo dinamika

16258 15594

18032 18396

20514 20525 20238 21212

0

5000

10000

15000

20000

25000

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015

Vn

t.

Metai

• 2011-11-01 įsigaliojus ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 3, 20, 22,

28, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMUI didelė dalis šilumos punktų atrodo vis dar taip:

Šilumos punktai Lietuvoje

INDIVIDUALIŲ ŠILUMOS PUNKTŲ SKAIČIUS GYVENAMUOSIUOSE NAMUOSE

INDIVIDUALIŲ ŠILUMOS PUNKTŲ SKAIČIUS PASTATUOSE 2016 m. sausio 1 d.

Gyv. pastatuose

(vnt)

Kituose

pastatuose (vnt)IŠ VISO (vnt)

3942 1582 5524

7109 2074 9183

11051 3656 14707

Nepriklausomo šildymo pajungimo 8001 4028 12029

15110 6102 21212

19052 7684 26736

VISO (priklausomo šildymo pajungimo):

automatizuoti

VISO (automatizuoti)

IŠ VISO (priklausomo ir nepriklausomo pajungimo tipų):

Individualių šilumos punktų skaičius pagal tipą:

Priklausomo šildymo pajungimo:neautomatizuoti (su elevatoriumi)

automatizuoti

LŠTA užsakymu 2015 m. atlikta studija „Daugiabučių namų

vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo, apskaitos,

esant įvairiems šildymo ir karšto vandens sistemų

tipams, vaizdinės ir aprašomosios medžiagos

parengimas“

Dėl šilumos punktų eksploatavimo ir investicijų grąžos

• 2011-11-01 įsigaliojo ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

• VKEKK priėmė nutarimus ir vienašališkai išėmė šilumos punktų (ŠP)

nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas iš šilumos kainos, todėl nuo 2011-11-

01 šilumos tiekėjai neteko atliktų investicijų (~100 mln. Eur.) grąžos ir

finansavimo šaltinio.

• Kita problema yra šilumos tiekėjams priklausančių ŠP eksploatavimo

sąnaudos ir jų finansavimo šaltinis.

• Sustabdytas ŠP modernizavimo procesas: senų elevatorinų punktų keitimais

naujais automatiniais ŠP.

Daugiabučių, kuriuose yra dar nemodernizuoti elevatoriniai ŠP, butai vidutiniškai už šilumą per mėn.

permoka apie 20 proc, t.y. permokama apie 15 Eur/butas/mėn

• 2015-10-07 LŠTA pasiūlė LRS Energetikos komisijai įtraukti

investicijų grąžos klausimą į savo darbotvarkę.

• 2016 m. sausį Prancūzijos energetikos grupė „Veolia“,

perėmusi „Dalkia“ teises, arbitražui Vašingtone pateikė

ieškinį dėl Lietuvos vykdomo „investicijų nusavinimo“. Ieškinys

pateiktas prieš Lietuvos Respubliką - „Veolia“ reikalauja atlyginti

žalą, patirtą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos

investicijų Lietuvoje nusavinimo. „Veolia“ skaičiuoja, kad žala

kompanijai gali siekti daugiau nei 100 mln. Eur.

Dėl šilumos punktų eksploatavimo ir investicijų grąžos

II-as kv būdas neįgyvendinamas dėl šių

priežasčių:

1. 2010-10-25 Energetikos ministro įsakymu Nr.1-297

buvo patvirtintos naujos redakcijos Šilumos tiekimo ir

vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės). 2011 m.

Seimo kontrolierius nustatė, kad Energetikos

ministerija, nustatydama Taisyklėse apribojimą

vartotojams patiems su šilumos bei geriamojo

vandens tiekėjais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis

ir taip įvesdama asmenį, teisėtai atstovaujantį

vartotojams, kuris iš tiesų yra karšto vandens

tiekėjas panaikino apsirūpinimo karštu vandeniu

2-ąjį būdą, tai yra patvirtinus Taisykles apsirūpinimo

karštu vandeniu 2-asis būdas sutapo su

apsirūpinimo karštu vandeniu 1-uoju būdu.

2. 2014-10-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

nutartis, kurioje konstatuota, kad II kv apsirūpinimo

būdas įgyvendinamas netinkamai.

3. 2015 m. pradžioje EM sudarė tarpinstitucinę darbo

grupę (LŠTA nebuvo įtraukta)

Dėl šilumos ir vandens tiekėjų sutartinių santykių su buitiniais vartotojais, pasirinkusiais 2-ąjį karšto vandens apsirūpinimo būdą

2015-11-11 LRS energetikos komisija pasiūlė LR Vyriausybei: 1. apsvarstyti galimybę parengti LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų

tvarkymo įstatymo pakeitimus, numatančius, kad už geriamąjį vandenį atsiskaitoma pagal įvadinį atsiskaitomąjį geriamojo vandens apskaitos prietaisą (t. y. daugiabučio namo įvade);

2. apsvarstyti galimybę pakeisti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2007 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 127 (toliau – Aprašas);

3. apsvarstyti galimybę pakeisti Aprašo nuostatas, numatant geriamojo vandens kiekio skirtumo, susidariusio tarp vartotojų deklaruotų rodmenų sumos (pagal atsiskaitomuosius geriamojo vandens skaitiklius bute) ir įvadinio geriamojo vandens skaitiklio (daugiabučio namo įvade) rodmenų, paskirstymo daugiabučio namo bendraturčiams (vartotojams) tvarką (metodus).

• 2016-05-26 d. Aplinkos ministerijoje vykusio pasitarimo "Dėl LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 32 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pateiktu pastabų ir pasiūlymų" protokolas;

• 2016-10-26 d. Aplinkos ministerija pateikė derinimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl A. A. Miškinio peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymo tenkinimo“ projektą


Apsirūpinimo karštu vandeniu antro būdo (be karšto vandens tiekėjo) istorijos aspektai

Vykstant masinei gyvenamųjų namų statybai, ypač pradėjus statyti grupinius šilumos punktus (grupines boilerines), atskiruose miestuose istoriškai skirtingai klostėsi sutartiniai šilumos tiekėjų ir geriamojo vandens tiekėjų tarpusavio santykiai ir jų santykiai su daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkais – buitiniais geriamojo vandens vartotojais, atsiskaitant su tiekėjais už suvartotą geriamąjį vandenį (šalto ir karšto vandens poreikių tenkinimui) ir šilumą suvartotą su karštu vandeniu. Šių istoriškai susiklosčiusių sutartinių santykių variantai (būdai) atskiruose miestuose (su tam tikrais skirtumais atsiskaitant už nuotekų tvarkymo paslaugą) buvo tokie:

• Buitiniai vartotojai už geriamąjį vandenį šalto vandens poreikių tenkinimui pagal normas (įrengus skaitiklį bute – pagal deklaruojamus jo rodmenis) atsiskaitydavo su geriamojo vandens tiekėju, už geriamąjį vandenį ir šilumą karšto vandens poreikių tenkinimui pagal normas (įrengus skaitiklį bute – pagal deklaruojamus jo rodmenis) atsiskaitydavo su šilumos tiekėju. Šilumos tiekėjas su geriamojo vandens tiekėju atsiskaitydavo pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto prieš grupinį karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis;


• Buitiniai vartotojai už geriamąjį vandenį šalto ir karšto vandens poreikių tenkinimui pagal normas (įrengus skaitiklius bute – pagal deklaruojamus jo rodmenis) atsiskaitydavo su geriamojo vandens tiekėju, už šilumą karšto vandens poreikių tenkinimui pagal normas atsiskaitydavo su šilumos tiekėju. Šilumos tiekėjas su geriamojo vandens tiekėjas šiuo atveju jokių sutartinių santykių neturėjo.

Reikia konstatuoti, kad geriamojo vandens (šalto ir karšto) skaitiklių įrengimo butuose procesas, dėl nepakankamo reglamentavimo, vyko chaotiškai. Didžioji dalis skaitiklių buvo įrengta buitinių vartotojų lėšomis, dalis tiekėjų lėšomis, atskirais atvejais savivaldybių lėšomis.

Geriamojo vandens (šalto ir karšto) skaitiklių įrengimo butuose procesas buvo aiškiau teisiškai reglamentuotas tik LR Vyriausybei 1997 m. gruodžio 31 d. priėmus nutarimą Nr. 1507. Jame buvo nustatyta, kad: „...šalto bei karšto vandens tiekėjai (toliau vadinama - tiekėjai) ... įrengia ... šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus.....“, kad „...šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisai butuose turi būti įrengti iki 1999 m. gruodžio 31 d. ...“, kad „... Apskaitos prietaisus tiekėjas perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis. ....:, kad „.... šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus savo lėšomis eksploatuoja (atlieka techninę priežiūrą, keičia, remontuoja, organizuoja metrologinę patikrą) tiekėjai ...“.


Kaip parodė praktika, šio nutarimo pagrindinis trūkumas buvo tai, kad nei jame,

nei kituose teisės aktuose nebuvo reglamentuotas Karšo vandens tiekėjo

statusas, teisės pareigos ir atsakomybė. Nenuostabu, kad tokiose sąlygose

atsakingos valstybės institucijos nevienareikšmiškai interpretavimo nutarimo

nuostatas ir jų įgyvendinimo praktiką. Neįnešė aiškumo LSA ir dviejų ministrų

suderintos su VKEKK 1999 kovo mėn. išleistos rekomendacijos ”Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimui Nr.1507 “Dėl dujų,

elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų

įrengimo ir eksploatavimo” įgyvendinti“.

VKEKK aukščiau minimo antro istoriškai susiklosčiusių sutartinių

santykių varianto (būdo) atveju atsisakė (yra protokoliniai sprendimai)

įtraukti į tiekėjų (šilumos arba geriamojo vandens) pagrįstas sąnaudas

buitinių vartotojų su karštu vandeniu suvartoto geriamojo vandens

apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių) butuose įrengimo,

priežiūros ir patikrų sąnaudas.


Antras apsirūpinimo karštu vandeniu būdas įstatymo lygyje pirmą kartą buvo įtvirtintas tik 2008-01-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakcijoje (Valstybės žinios, 2007-12-11, Nr. 130-5259), kur 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad „.. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – ... šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo, ....“, o 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „..Karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.....“.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Valstybės žinios, 2006-07-27, Nr. 82-3260) nustatė (23 straipsnis 1 dalis), kad „...Geriamojo vandens apskaitos prietaisus ties tiekimo ir vartojimo riba įrengia ir eksploatuoja vandens tiekėjas savo lėšomis. Apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo sąnaudos įtraukiamos į vandens kainą. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa.....“


Įsigaliojus šiems teisės aktams VKEKK antro apsirūpinimo karštu vandeniu būdo atvejais ir toliau atsisakė įtraukti į geriamojo vandens tiekėjų pagrįstas sąnaudas buitinių vartotojų su karštu vandeniu suvartoto geriamojo vandens apskaitos prietaisų (karšto vandens skaitiklių) butuose įrengimo, priežiūros ir patikrų sąnaudas.

Esant tokiai VKEKK pozicijai, eilė savivaldybių, kur buvo vyraujantis antras apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, įpareigojo šilumos tiekėjus be teisės aktuose nustatyta tvarka buitinių vartotojų sutikimo (sprendimo) vykdyti karšto vandens tiekėjo veiklą (pereiti prie pirmojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo).

Tokiose sąlygose Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. birželio 12 d. priima Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios ateičiai apriboja antro apsirūpinimo karštu vandeniu būdo taikymo galimybes, nes 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „...Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius ...“. Šiuo atveju, įvertinus teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų tarpusavio santykius ir santykius su energijos (šilumos, vandens) tiekėjais, nuostatas buitiniams vartotojams karšto vandens poreikių tenkinimui be tarpininko apsirūpinti geriamuoju vandeniu praktiškai neįmanoma, todėl antras apsirūpinimo karšto vandeniu būdas netenka prasmės.


Įvertinus tai, kad nauji teisės aktai neturi galios iki jų priėmimo sudarytoms sutartims, antras apsirūpinimo karštu vandeniu būdas išlieka istoriškai susiklosčiusiuose sutartiniuose santykiuose, bet tai neišsprendžia susikaupusių problemų. Geriamojo vandens tiekėjai tik plombuoja esamus karšto vandens skaitiklius ir naudoja jų rodmenis atsiskaitymui už geriamąjį vandenį, bet jų neeksploatuoja ir neįrengia naujų (sugedus arba buitiniams vartotojams naujai pasirinkus antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą).

Įvertinus, kad antras apsirūpinimo karštu vandeniu būdas yra pigiausias buitiniams vartotojams dėl daugelio aspektų (nėra tarpininko paslaugų kaštų, masto ekonomija įrengiant ir prižiūrint bute skaitiklius vienam operatoriui, nėra suvartoto geriamojo vandens papildomų kiekių priskyrimo butui dėl įvadinių ir butuose įrengtų skaitiklių rodmenų skirtumo ir pan.) asociacija pagal galimybes ir ateityje teiks institucijoms pasiūlymus dėl:

• tinkamo teisės aktų harmonizavimo įgyvendinant ir taikant praktikoje antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą;

• „išmaniųjų“ ir nuotolinio nuskaitymo apskaitos sistemų šilumos ir vandens sektoriuose (ne iniciatyvų stabdymo, o skatinimo teikiant ES paramą) privalomo diegimo.


• ŠŪĮ 20 str. 2 d. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais <...>.

• ŠŪĮ 20 str. 4 d. <...> nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų.

PASEKMĖS

• Ribojama konkurencija, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vartotojui uždrausta pasirinkti norimą prižiūrėtoją.

• 2014-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į LR Konstitucinį teismą dėl ŠŪĮ 20 str. 2 ir 4 d. atitikimo konstitucinėms teisingumo, teisinės valstybės principams.

• 2014-12-18 Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyta: matoma rizika, kad Šilumos ūkio įstatyme numatytų šilumos tiekimo ir priežiūros pokyčių nuostatos nėra tinkamai įgyvendinamos ir nepasiekti visi numatyti tikslai. Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kad šilumos tiekėjas negali būti šilumos punkto prižiūrėtoju, galioja tiems centralizuotai tiekiamos šilumos tiekėjams, kurių paslaugomis naudojasi maždaug pusė šalies gyventojų. Todėl ne visi šilumos vartotojai Lietuvoje turi vienodas galimybes pasirinkti šilumos punktų prižiūrėtoją

• 2015-12-18 LR Konstitucinis teismas kreipėsi į LŠTA dėl nuomonės ginčijamoms įstatymo nuostatoms.

• 2016-10-05 LR Konstitucinis Teismo nutartis, kad CK 4.84 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dėl pastatų vidaus šildymo ir kv sistemų priežiūros

• V. PRIEŽIŪROS (EKSPLOATAVIMO) VYKDYMAS IR

ATSAKOMYBĖ

251. Prižiūrėtojas pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą

pastate kiekvieną mėnesį nustatyto santykinius šilumos

pastatui šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti

sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos tvirtinama skaičiavimo metodika,

analizuoja gautus duomenis, ir pagal poreikį, bet ne rečiau kaip

kartą per ketvirtį, teikia juos pastato savininkui arba Bendrojo

naudojimo objektų valdytojui, pagal kompetenciją kartą per

metus rengia pasiūlymus dėl efektyvaus šilumos vartojimo ir

šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.

LR energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. 1-103 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens priežiūros tvarkos aprašo

patvirtinimo“ pakeitimo (TAR, 2015-04-10, Nr. 5514)

VKEKK 2015 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. O3-578 „Dėl santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens

temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (TAR, 2015-11-02, Nr. 17374)

VKEKK 2015 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. O3-578 „Dėl santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai

palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (TAR, 2015-11-02, Nr. 17374)

• Nors VEI, atsižvelgus į naujai įsigaliojusias PASTATO

ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMOS PRIEŽIŪROS

TVARKOS APRAŠO ir VKEKK naujai priimtos SANTYKINIŲ

ŠILUMOS PASTATUI ŠILDYTI, KARŠTAM VANDENIUI

RUOŠTI IR KARŠTO VANDENS TEMPERATŪRAI PALAIKYTI

SUVARTOJIMO RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS

nuostatas, nauja redakcija išdėstė DAUGIABUČIO NAMO

ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMŲ PERIODINIŲ

PATIKRINIMŲ TVARKOS APRAŠĄ, tačiau iš esmės situacija

šilumos vartojimo dalyje išlieka labai prasta:

Už efektyvų šilumos vartojimą daugiabučiuose namuose – nėra atsakingos institucijos

• Didžiojoje dalyje daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens

sistemos yra prastos būklės: nesubalansuotos – dalis butų yra

peršildomu, o dalis šąla. Butuose esančių šildymo prietaisų

galios neatitinka techninio projekto.

Daugiabučių namų gyventojai – pagrindiniai šilumos vartotojai

Dėl ES direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų (5, 7, 9, 10, 11, 14

straipsnių) perkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą

• 2016-11-03 LR Seimas priėmė LR energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą ir papildė kitus susijusius įstatymus (LR Šilumos ūkio, LR elektros energetikos, LR Energetikos ir kt.). Šių įstatymų tikslas – perkelti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kas leistų užtikrinti energijos vartojimo mažinimą pas galutinį vartotoją, tikslią apskaitą ir įgyvendintų kt. su efektyvumus susijusius reikalavimus.

• LR energetikos ministerija energijos sutaupymus pagal direktyvos reikalavimus pavedė atlikti elektros ir dujų perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams,

įskaitant

nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kiekvienais metais būtų sutaupomas naujas energijos kiekis, atitinkantis 1,5 % visų energijos skirstytojų arba visų mažmeninės prekybos energija (tame tarpe ir šilumos energijos kiekius) įmonių kasmet galutiniams vartotojams parduodamo kiekio (<...>).

LŠTA užsakymu 2014 m. atlikta studija ir teikti siūlymai dėl

2012/27/ES direktyvos įgyvendinimo, tačiau

NEATSIŽVELGTA

Dėl ES direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų (5, 7, 9, 10, 11, 14 straipsnių)

perkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą

LŠTA siūlė: Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. būtina:

Vidaus šildymo sistemos subalansavimas;

Karšto vandens sistemos subalansavimas;

Termostatinių ventilių ant šildymo prietaisų

įrengimas

Individualios šilumos apskaitos kiekvienam

butui įrengimas (šilumos kiekio dalikliai);

Išmanioji (Smart metering) vienalaikio rodmenų

nuskaitymo iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių

butuose apskaita (pagal 2012/27/ES Efektyvumo

direktyvos reikalavimus).

• 2016 m. kovo 3 dieną apie 20 valandą Vilniaus policijos

pareigūnai užfiksavo, kad Vilniaus savivaldybės įmonė

„Lazdynų baseinas“ galimai vogė šilumos energiją ir

termofikacinį vandenį.

„Lazdynų baseine“ – didžiausia žinoma šilumos vagystė Lietuvos istorijoje

2016-06-13 VKEKK patvirtino naujus Šilumos

paskirstymo metodus.

VKEKK parengė naujus Šilumos paskirstymo metodus

Metodai įsigalioja nuo 2017 m. birželio 14-16 d.

• Šilumos tiekimo įmonės privalo iki 2017 m. birželio 14 d.

pasirengti paskirstyti šilumą vartotojams pagal naujus metodus.

• Kylančios grėsmės / problemos:

1. Šilumos vartotojams sąskaitose atsiranda nauja eilutė „šiluma su

nepaskirstytu karštu vandeniu“;

2. Šilumos vartotojai iki šiol neinformuoti apie Šilumos paskirstymo

metodų pasikeitimus;

3. Neaiški kompensacijos skaičiavimo tvarka dėl nepaskirstyto karšto

vandens kiekio;

4. Neaišku ar lieka galioti priimti sprendimai dėl koeficientų taikymo;

5. Nėra patvirtinta nauja mokėjimo pranešimo forma su privaloma

informacija vartotojams;

6. Šilumos tiekimo įmonės patiria papildomas sąnaudas IT technologijų

pertvarkymui;

7. Kt.

VKEKK parengė naujus Šilumos paskirstymo metodus

• 2015-12-22 d. PET

Lietuvos komiteto

kreipimasis „Dėl Lietuvos

kogeneracijos

išsaugojimo“ išsiųstas

LR Prezidentei, Ministrui

Pirmininkui, Energetikos

Ministrui

Termofikacinių elektrinių veikla 2017 m.

• 2016-01-01 veiklą nutraukė TE-3 Vilniuje.

• LR Vyriausybė 2016-11-23 nutarimu Nr. 1178 nutarė nenustatyti

remtinos elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu

kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo

elektrinėse apimties 2017 metams.

• Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“

surengtas tretinio galios rezervo 2017 metams aukcionas ir

tiesioginės derybos su keturiais šią paslaugą siūlančiais rinkos

dalyviais baigėsi valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos

energijos gamyba“ (LEG) pergale. Daugiau kaip 30 mln. eurų

vertės užsakymas, kaip ir šiais metais, atiteko dosniai valstybės

finansuojamai bendrovei, o trys rinkos sąlygomis veikiančios

termofikacinės elektrinės liko nieko nepešusios. Trys

termofikacinės elektrinės pretendavo į 165 MW galios rezervą.

Termofikacinių elektrinių veikla 2017 m.

2014-12-23 priimtas LR Vyriausybės nutarimu permokos grąžinimo

modelis neveikia – iki šiol šilumos tiekimo įmonėms iš 32,9 mln. Eur. buvo

grąžinta tik ~4,1 mln Eur. tai sudaro tik ~12,5 proc.

2017 m. šilumos tiekimo įmonės ir toliau privalo pirkti dujas išskirtinai tik iš

paskirtojo tiekėjo „Litgas“.

2017 m. permokos neliko/ neliks , nes dujų kaina Lietuvoje dirbtinai

mažinama panaudojus Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ suteiktą 20 proc.

nuolaidą už permoką, kuri susidarė nuo 2013 metų sausio iki 2014-ųjų

balandžio, kai Lietuva už dujas mokėjo nepagrįstai didelę kainą. ( http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/kodel-lietuviai-dujas-perka-brangiau-uz-latvius-ir-estus/227142

© Lietuvos žinios)

Dėl permokos už dujas grąžinimo vartotojams

http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/kodel-lietuviai-dujas-perka-brangiau-uz-latvius-ir-estus/227142

















2016-05-12 d. Energetikos ministerijoje surengtas viešas NES gairių pristatymas.

2016-06-30 d. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos energetikos konsultantų asociacija ir Lietuvos energijos

gamintojų asociacija pateikė pastabas

Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos atnaujinimas

• NES rengimo metu būtų tikslinga kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti 2007 m. sausio 18 d. LR Seimo nutarimu Nr. X-1046 patvirtintos Nacionalinės energetikos strategijos (Valstybės žinios, 2007-01-26, Nr. 11-430) bei LR Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo mastą, realių įgyvendinamų projektų ar krypčių nukrypimus ir kitas pamokas.

• NES projekte siūlomas sprendimas, „išgelbėsiantis“ nuo daugelio nesklandumų, yra konkurencija šilumos ūkyje. Toks siūlymas nepagrįstas vertinant esamą situaciją miestuose, kuriuose konkurencija jau pasiekė kritinę ribą.

• NES projekte vienas iš uždavinių šilumos sektoriuje yra siekti šilumos gamybos ir tiekimo veiklų atskyrimo atskirose šilumos tiekimo sistemose. LEKA atlikta analizė parodė, kad šilumos gamybos ir perdavimo veiklų atskyrimas 5 didžiausiose Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemose sąlygotų papildomas 6,7 mln. Eur reguliuojamas sąnaudas, o tai vienareikšmiškai reikštų šilumos kainos padidėjimą.

• NES projekte konkurencija šilumos gamybos srityje klaidingai tapatinama su šilumos gamybos ir tiekimo veiklų atskyrimu. Pažymėtina, kad, esant esamai šilumos reguliavimo bazei, tik šilumos perdavimo įmonė būtų finansiškai negyvybinga, kainodaros keitimas, siekiant užtikrinti finansinį gyvybingumą, sąlygotų šilumos kainų augimą.

• Šilumos vartotojų nepasitenkinimas centralizuoto aprūpinimo šiluma paslauga dažniausiai kyla dėl neturėjimo galimybės reguliuoti šilumos vartojimą, didelį nepasitenkinimą kelia pastatų administratorių neveiklumas energijos taupymo srityje, lėta renovacija ir t.t., tačiau šie aktualiausi klausimai paliesti tik paviršutiniškai, nepasiūlyta naujų idėjų ar koncepcijų.

• 2016-09-13 Europos Parlamente patvirtinta ES šildymo ir vėsinimo

strategija yra pirmas tokio pobūdžio dokumentas, apie šildymą ir vėsinimą

kalbant kaip apie atskirą energetikos sektorių. ES šildymo ir vėsinimo

strategija yra vadinamojo „Žiemos energetikos paketo“ dalis. Šis teisės aktų

rinkinys yra ypatingai svarbus Lietuvai, nes jo tikslas sustiprinti Europos

Sąjungos solidarumą energetikos sektoriuje.

Priimta ES šildymo ir vėsinimo strategija

• 2016-12-05 VKEKK viešam derinimui pateikė Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo naują redakciją.

Grėsmės:

• Sukels finansinius sunkumus šilumos tiekimo įmonėms, kurių teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, dėl esamų ilgalaikių įsiskolinimų ir pajamų nebuvimo jiems padengti;

• Sukurs sąlygas, kai nebus atliekamos reikiamos investicijos į šilumos gamybos įrenginių atstatymą, reikalingą stabiliai ir patikimai šilumos gamybai Ilgalaikiame periode;

• „Konkurencija“ sukurs nevienodas sąlygas konkuravimui tarp šilumos tiekėjo ir NŠG, kas lems ne šilumos kainų sumažėjimą bet pajamų perskirstymą;

• Siūlomos nuostatos reikšmingai padidins šilumos gamybos ir tiekimo kainą;

• Numatoma „lygiavertė“ konkurencija truks trumpą laikotarpį, kol baigsis šilumos tiekėjo įrenginių techninis resursas arba jie dėl negalėjimo konkuruoti bus konservuoti – šiame taške visą naudą sau dėl konkurencijos nebuvimo gaus NŠG;

• Nukentės sistemų šilumos gamybos ir tiekimo patikimumas, kadangi siūlomos nuostatos remiasi išskirtinai ekonominiu kriterijumi, nevertinant techninio (šiuo metu netgi naujai pastatyti NŠG įrenginiai neužtikrina jų prijungimo techninėse sąlygose nustatytų reikalavimų);

• VKEKK siūlomo konkurencijos modelio pavyzdžio nei Europos nei pasaulio mastu nėra.

Dėl šilumos supirkimo iš Nepriklausomų šilumos gamintojų

1. Vilniaus ir Kauno miestų CŠT ūkio modernizavimo projektų pripažinimas valstybei svarbiais ekonominiais projektais;

2. Dėl šilumos ūkio įstatymą įgyvendinančių teisės aktų tobulinimo;

3. Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarka;

4. Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų infrastruktūros (perdavimo ir skirstymo) kainos;

5. Dėl biokogeneracinių jėgainių plėtros veiklos, esant konkurencijai šilumos gamyboje;

6. Medienos kuro, tiekiamo per biokuro biržą, kokybės atitikimas radiacinės saugos normoms;

7. Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimas;

8. Dėl socialinių būstų gyventojų nemokumo šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas;

9. Dėl LR aplinkos ministerijos parengto LR įstatymo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų projekto;

Kiti aktualūs šilumos ūkio sektoriaus klausimai

10. Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu

metrologinio įteisinimo

11. Dėl LR aplinkos ministerijos parengto LR įstatymo dėl specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų projekto;

12. Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu

metrologinio įteisinimo;

13. Infrastruktūrų reguliavimo taryba: VKEKK, RRT, VEI;

14. Energetikos ministerijos kompetencijoje esančių techninių teisės aktų tobulinimas;

15. Dvinarė kaina (poreikis atsiranda kai bus vartotojų nuosavi šilumos šaltiniai, pvz.

saulės, kuriems reikės atiduoti šilumos likutį į tinklą);

16. Rezervinių ir perteklinių galių nustatymas;

17. 2014-2020 m. struktūrinė parama;

18. Dėl naujų vartotojų pajungimo prie esamų centralizuotų šilumos tiekimo tinklų;

19. Dėl planuojamo kietojo biokuro teisinio reglamentavimo;

20. Dėl informacijos pateikimo VKEKKir dėl duomenų ir analizės surinkimo sistemos

DSAIS tobulinimo darbų;

21. Dėl šilumos tiekėjų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų

atsakomybės, sprendžiant didelių mokėjimų už šilumą problemas;

22. PVM tarifo šilumos kainai padidinimas nuo 9 proc iki 21 proc.;

23. Kt.

Kiti aktualūs šilumos ūkio sektoriaus klausimai

1. Šilumos gamybos ir šilumos perdavimo veiklų atskyrimo įtaka

šilumos kainai ir tiekimo patikimumui (rengėjas: UAB „Ekotermija“)

2016 m. LŠTA užsakymu atliktos studijos / tiriamieji darbai

AB „Kauno energija“ pavyzdžiu atlikta analizė parodė, kad šilumos perdavimo sąnaudos, įskaičiuojamos į šilumos kainą padidėtų. Suvestinė lentelė Kauno atvejui ir 5 didiesiems miestams

Viso Kaunui per metus padidėjimas iki 861.110 Eur, 5 sistemoms – iki 6.544.436 Eur.

Sąnaudų kategorija Kaunas 5 miestų HVS

Perdavimas Gamyba Perdavimas Gamyba

TIESIOGINĖS. elektros ir vandens technologinės perdavimo

reikmėms sąnaudos, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, einamojo remonto ir aptarnavimo, personalo, mokesčių, finansinės, administracinės ir kitos sąnaudos.

Nekinta Nekinta Nekinta Nekinta

BENDROSIOS. sąnaudos, skirtos ūkio subjekto

bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui) (personalo, nusidėvėjimo, administracinės, finansinės, remonto ir kt.)

Padidėjimas 241.160 Eur/

metus

Padidėjimas 221.080 Eur/ metus

Padidėjimas1.832.816 Eur/metus


NETIESIOGINĖS. programinės įrangos įsigijimo,

informacinių technologijų aptarnavimo sąnaudos, transporto priemonių nusidėvėjimo bei eksploatacinės sąnaudos, personalo, mokesčių, banko paslaugų sąnaudos, administracinės ir kitos sąnaudos

Padidėjimas 364.420 Eur/

metus

Padidėjimas 34.450 Eur/ metus

Padidėjimas 2.769.592 Eur/metus

Padidėjimas 361.820 Eur/metus

VISO Padidėjimas 605.580

Eur/metus

Padidėjimas 255.530 Eur/metus



Per 10 metų 6.055.800 Eur 2.555.300 Eur 27.695.920 Eur 19.420.280 Eur

2. Šilumos tiekimo patikimumo (saugumo) vertinimo kriterijų, teisinio reglamentavimo ir atsakomybių paskirstymo parengimas (rengėjas: UAB „Ekotermija“)

Darbo tikslas: parengti metodiką (metodinius reikalavimus, rekomendacijas ir kriterijus) šilumos tiekėjams (licenciją turintiems asmenims) atsakingiems už šilumos tiekimo patikimumą, siekiant įvertinti valdomos ir susijusios infrastruktūros patikimumą ir siekiant nustatyti būtinuosius patikimumą užtikrinančius veiksmus

Darbe parengta metodika, kuri apima:

• Rizikų vertinimo kriterijus;

• Reikalavimus ekstremaliųjų situacijų valdymo planų parengimui;

• Komunikavimą ir bendradarbiavimą su atsakingomis valstybės institucijomis avarijų atveju;

• Reikalavimus infrastruktūros priežiūrai;

• Darbo saugos reikalavimus dirbant prie įrenginių;

• Reikalavimai personalo mokymui;

• Reikalavimai techninių gedimų signalizavimui (identifikavimui) įskaitant nuotėkio gedimų identifikavimą vamzdynuose;

• Reikalavimai gaisro ir trečių šalių įsiveržimo signalizavimui;

• Reikalavimai tiekėjams, kitiems asmenims susijusiems su nagrinėjama veikla;

• Kiti aspektai (kitų aukščiau neaptartų reguliuojamų sąnaudų nepripažinimas taip mažinant organizacinius šilumos tiekimo įmonių resursus; stabilaus ir prognozuojamo hidraulinio balanso išlaikymas eksploatuojant centralizuoto šilumos tiekimo tinklą ir kt.).


3. Analitinis straipsnis „Ar šildymas yra tik kiekvieno

asmeninis reikalas?“;

4. Analitinis straipsnis „Detaliai reguliuojamo Lietuvos

šilumos ūkio raida“;

5. Analitinis straipsnis „Šildymo ir vėsinimo strategija

Europos Sąjungai!“;

6. Analitinė apžvalga „Lietuvos centralizuoto šilumos

tiekimo sektorius 2015-aisiais“;


LŠTA 2016 m. parengtos paraiškos finansavimui gauti

• Pagal HORIZON 2020 šaukimą parengta paraiška projekto “District Heating and Cooling Networks for Education and Training” (DHC-NET) įgyvendinimui.

• Pagal HORIZON 2020 šaukimą parengta paraiška projekto “Smart models and tools for heating – cooling mapping and planning” (HECO MAP) įgyvendinimui. Projekto tikslas energetikos sistemų ir politinių sprendimų planavimas ir detalizavimas skirtingais parametrais, remiantis energijos planavimo modeliais ir įrankiais.

• Pagal HORIZON 2020, MARIE SKŁODOWSKA-CURIE ACTIONS - EUROPEAN TRAINING NETWORK šaukimą ruošiama paraiška projektui “WORKTECH. Changing Work Processes through Emergent Technologies” įgyvendinti.

• Pagal INTERREG South Baltic Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą parengta paraiška projekto “URBAN SEE” įgyvedinimo finansavimui gauti.

• Pagal INTERREG South Baltic Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą parengta paraiška projekto “UBIS: Urban Baltic Industrial Symbiosis” įgyvendinimo finansavimui gauti. Projekto tikslas industrijų simbiozė, bendradarbiaujant tarp savivaldybių ir įmonių, užtikrinant efektyvų energijos suvartojimą. Gautas finansavimas projekto įgyvendinimui.

LŠTA mokymai įmonių finansininkams ir ekonomistams. 2016 09 29

Suorganizuoti mokymai šilumos tiekimo įmonių

finansininkams ir ekonomistams, kurių metu buvo lavinami

komunikaciniai įgūdžiai bei aptarti visoms įmonėms aktualūs

klausimai. Mokymus vedė sertifikuotas asmeninio ugdymo

treneris, aktorius Andrius Žebrauskas. Iš viso renginyje

dalyvavo 30 šilumos tiekimo įmonių finansininkų ir

ekonomistų.

Pažintinis – mokomasis vizitas į Daniją ir Švediją. 2016 11 (08-10)

• Vizito dalyviai: LR Energetikos ministerijos, Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja, Panevėžio miesto meras, Šiaulių miesto meras, AB “Panevėžio energija” generalinis direktorius, UAB “Šalčininkų šilumos tinklai” direktorius, AB “Kauno energija” gamybos departamento direktorius, UAB “Litesko” Telšių šilumos tinklų direktorius, UAB “Vilniaus energija” perdavimo tinklo direktorius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas, AB “Šiaulių energija” gamybos ir techninio skyriaus viršininkas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos mokymo programų vadovė.

• Aplankytos organizacijos, objektai Danijoje:

Danijos šilumos tiekėjų asociacija, vandens, šilumos ir

atliekų tiekimo įmonė HOFOR, DBDH, Danijos šilumos

įmonių organizacija, Helsinge šilumos tiekimo įmonė,

VEKS, šilumos perdavimo įmonė, Albertslund šilumos

tiekimo įmonė, Dall Energy, inžinerinė konsultacinė

mokslo įmonė.

• Aplankytos organizacijos, objektai Švedijoje:

Energy Opticon, AB, konsultacinė įmonė, programinės

įrangos gamintoja, Kraftringen energijos įmonė, Alfa

Laval gamykla, Sustainable Business Hub, Švedijos

energijos įmonių asociacija.

Pažintinis – mokomasis vizitas į Daniją ir Švediją. 2016 11 (08-10)

Tarptautinė energetikos konferencija “Energijos efektyvumo kryptys Šiaurės šalyse

ir Lietuvoje”. 2016 12 01

• Konferencijos organizatoriai: Lietuvos

šilumos tiekėjų asociacija, Danijos

ambasada Lietuvoje, Šiaurės ministrų

tarybos biuras Lietuvoje, ISM vadybos ir

ekonomikos universitetas ir Kauno

technologijos universitetas

Konferencijos metu Šiaurės šalių ir Lietuvos institucijų atstovai bei energetikos ekspertai pristatė energijos efektyvumo pavyzdžius ir situaciją Šiaurės šalyse bei

Lietuvoje.

• Atnaujintas videofilmas “Šilumos

ūkio raida“ (demonstruotas

2016-12-01 tarptautinėje

konferencijoje “Energijos

efektyvumo kryptys Šiaurės

šalyse ir Lietuvoje”).

• Pasaulio energetikos tarybos

Lietuvos komiteto 80-mečio proga

parengtas filmas "Lietuvos

energetikos komitetui - 80„

(demonstruotas 2016-09-09)

107

LŠTA informacinė ir švietėjiška veikla 2016 m.

• Žurnalo “Šiluminė technika” leidyba

108

LŠTA informacinė ir švietėjiška veikla 2016 m.

2016.m. gruodžio 19 d. pristatytas naujasis enciklopedinio leidinio „Lietuvos energetika“ VI tomas. Leidinyje išsamiai pateikta šilumos ūkio istorija nuo seniausių laikų iki centralizuoto šilumos tiekimo, taip pat informacija apie Lietuvos elektros energetikos pradžią ir jos vystymąsi iki 1944 m. Supažindinama su to laikmečio žmonėmis, kurie kūrė Lietuvos energetikos ūkį, bei ruošė specialistus. Knyga skirta energetikos specialistams ir visiems besidomintiems Lietuvos energetikos istorija.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!

Visą aktualią informaciją rasite Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos svetainėje

www.lsta.lt

Documents

Centralizuoto šilumos ūkio sektorius Atlikti darbai 2016 ...€¦ · Nepriklausomi šilumos gamintojai 2016 m. į ŠT tinklą patiekė apie 2657 GWh šilumos (29 proc. bendrai į