Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumos gamybai

scenarijaiscenarijaiProjekto “Politikos priemonių, skatinančių atsinaujinančiųenergijos išteklių naudojimą šilumos (vėsumos) gamybai,

formavimas ES šalyse” seminaras

Dr. R. Gatautis, Lietuvos energetikos institutas, 2009 09 18

www.res-h-policy.eu

Scenarijų palyginimo principas

RES H/C targets

Stakeholder policy processtarget setting

Revisedtargets

Policyworkshops

Data basis and scientific ground

for target setting

Exis

tin

g

scen

ari

os

To

p-d

ow

n

app

roach

Bott

om

-up

appro

ach

Po

licy

asse

ssm

ent

Economic

modelling

results

WP 3:

RES-H/C targetsWP 4: Policy

options

Potencialų vertinimo principas

Barriers (non-economic)

AdditionalAdditional

Theoretical potential

En

erg

y g

en

era

tio

n

Technical potential R&D

Maximal

Long-term potential

Mid-term potential

Achieved Achieved

potential potential

(2005)(2005)

AdditionalAdditional

realisablerealisable

midmid--term term

potential potential

(up to 2020)(up to 2020)

2000 2005 2010 2015

Historical

deployment

En

erg

y g

en

era

tio

n

Economic Potential

(without additional support)

2020

Policy, Society

Maximal time-path for penetration (Realisable Potential)

Green-x (top - down) modelis

• Sukurtas Vienos technologijos universitete, finansuotas per 5-ąją tyrimų programą, skirtą paskirstytosios gamybos (DG) plėtrai analizuoti.

• Modelis leidžia detaliai aprašyti AEI išteklius ir juos naudojančias technologijas, įvairias politikos įgyvendinimo paramos schemas atsižvelgiant į kaštus ir siekiamą naudą.

• Šio modelio pagalba nagrinėta ES-27 AEI plėtra. Išnagrinėta investicijų • Šio modelio pagalba nagrinėta ES-27 AEI plėtra. Išnagrinėta investicijų poreikis, papildomas išlaidos gamybai (palyginti su tradicinėmis technologijomis), vartotojų išlaidų padidėjimas dėl naudojamų paramos schemų, o taip pat nauda dėl tiekimo patikimumo didėjimo bei CO2 emisijų mažinimo.

• Rezultatai pateikiami per atskirų šalių, technologijų ir laiko pjūvius.

• www.green-x.at

Gamyba iš AEI ES-27 šalyse, TWh

2.500

3.000

3.500

4.000

4.500R

ES

ge

ne

rati

on

(T

Wh

)

0

500

1.000

1.500

2.000

2.500

20

06

20

09

20

12

20

15

20

18

20

21

20

24

20

27

20

30

RE

S g

en

era

tio

n (

TW

h)

RES-electricity (& CHP) RES-transport RES-heat

Galutinio AEI vartojimo pasiskirstymas ES-27 šalyse,%

30%

35%

40%

45%

50%

RE

S s

ha

re o

n g

ros

s f

ina

l e

ne

rgy

dem

an

d

electricity

heat

transport

total

final energy demand - medium

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

20

06

20

08

20

10

20

12

20

14

20

16

20

18

20

20

20

22

20

24

20

26

20

28

20

30R

ES

sh

are

on

gro

ss

fin

al e

ne

rgy

dem

an

d

total

Šilumos gamyba iš AEI ES-27 šalyse. Pasiskirstymas pagal technologijas, TWh

1.000

1.200

1.400

1.600

1.800

2.000R

ES

-H g

en

era

tio

n (

TW

h)

0

200

400

600

800

1.000

20

06

20

08

20

10

20

12

20

14

20

16

20

18

20

20

20

22

20

24

20

26

20

28

20

30

RE

S-H

ge

ne

rati

on

(T

Wh

)

Biogas (grid) Solid biomass (grid)

Biowaste (grid) Geothermal heat (grid)

Solid biomass (non-grid) Solar thermal heating and hot water

Heat pumps

Galutinio AEI-Š gamybos pasiskirtymasES-27 šalyse pagal sektorius,TWh

1.200

1.400

1.600

1.800

2.000R

ES

-H g

en

era

tio

n (

TW

h)

0

200

400

600

800

1.000

20

06

20

09

20

12

20

15

20

18

20

21

20

24

20

27

20

30

RE

S-H

ge

ne

rati

on

(T

Wh

)

RES-H non-gridRES-H district heating & large scaleRES-H CHP

Gamyba iš AEI-Š Lietuvoje, TWh

25

30

35

40R

ES

ge

ne

rati

on

(T

Wh

)

0

5

10

15

20

20

06

20

08

20

10

20

12

20

14

20

16

20

18

20

20

20

22

20

24

20

26

20

28

20

30

RE

S g

en

era

tio

n (

TW

h)

RES-electricity (& CHP) RES-transport RES-heat

Galutinio AEI vartojimo pasiskirtymasLietuvoje,%

30%

35%

40%

45%

50%

RE

S s

ha

re o

n g

ros

s f

ina

l e

ne

rgy

de

ma

nd

electricity

heat

transport

total

final energy demand - medium

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

20

06

20

08

20

10

20

12

20

14

20

16

20

18

20

20

20

22

20

24

20

26

20

28

20

30R

ES

sh

are

on

gro

ss

fin

al e

ne

rgy

de

ma

nd

Šilumos gamyba iš AEI Lietuvoje. Pasiskirstymas pagal technologijas, TWh

15

20

25R

ES

-H g

en

era

tio

n (

TW

h)

0

5

10

200

6

200

8

201

0

201

2

201

4

201

6

201

8

202

0

202

2

202

4

202

6

202

8

203

0

RE

S-H

ge

nera

tio

n (

TW

h)

Biogas (grid) Solid biomass (grid)

Biowaste (grid) Geothermal heat (grid)

Solid biomass (non-grid) Solar thermal heating and hot water

Heat pumps

Galutinio AEI-Š gamybos pasiskirstymas Lietuvoje pagal sektorius, TWh

15

20

25

RE

S-H

ge

ne

rati

on

(T

Wh

)

0

5

10

20

06

20

09

20

12

20

15

20

18

20

21

20

24

20

27

20

30

RE

S-H

ge

ne

rati

on

(T

Wh

)

RES-H non-gridRES-H district heating & large scaleRES-H CHP

“Bottom-up” tipo modelis

• Šis modeliavimo būdas pasižymi tuo, kad išeities tašku laikomas vartojimas. • Detaliai aprašomi vartotojai, jų vartojimo ypatybės• Detaliai aprašomos technologijos galinčios patenkinti vartotojų poreikiusporeikius• Šiam projekte daug dėmesio skirta pastatams, kaip potencialiems AEI-Š technologijų vartotojams. Pastatų skaičius, stogų plotai, galimybė instaliuoti biomasės katilus, saulės kolektorius

Saulės kolektorių gyvenamuose namuose instaliavimas

0,4

0,5

0,6

so

lar

co

llecto

r are

a (

Mm

²)

0,04

0,05

0,06

0,07

an

nu

al

insta

lled

co

llecto

r are

a (

Mm

²)

solar thermal total

annual installation Mm²

0,0

0,1

0,2

0,3

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

so

lar

co

llecto

r are

a (

Mm

²)

0,00

0,01

0,02

0,03

0,04

an

nu

al

insta

lled

co

llecto

r are

a (

Mm

²)

Šilumos gamyba saulės kolektoriuose

400

500

600

700

TJ solar thermal total

0

100

200

300

2007

2009

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

TJ solar thermal total

2020 metais galėtų siekti 35,7 MWh

Gyvenamųjų pastatų šildomų naudojant biomasę kiekis

250.000

300.000

350.000

400.000

Nu

mb

er

of

bu

ild

ing

s w

ith

bio

ma

ss h

eati

ng

sy

ste

m

Biomass district heating

Wood Pellets

0

50.000

100.000

150.000

200.000

20

07

20

09

20

11

20

13

20

15

20

17

20

19

20

21

20

23

20

25

20

27

20

29

Nu

mb

er

of

bu

ild

ing

s w

ith

bio

ma

ss h

eati

ng

sy

ste

m

Wood Pellets

Wood chips

Wood log

Šilumos gyvenamiesiems pastatams gamyba iš biomasės, TJ

40.000

50.000

60.000

Bio

ma

ss

pri

ma

ry e

ne

rgy

fo

r h

ea

tin

g in

th

e

res

ide

nti

al s

ec

tor

(TJ

) Biomass district heating

Wood Pellets

Wood chips

0

10.000

20.000

30.000

20

07

20

09

20

11

20

13

20

15

20

17

20

19

20

21

20

23

20

25

20

27

20

29

Bio

ma

ss

pri

ma

ry e

ne

rgy

fo

r h

ea

tin

g in

th

e

res

ide

nti

al s

ec

tor

(TJ

)

Wood chips

Wood log

Biomass potential for heatproduction

Šilumos siurblių gyvenamuose namuose instaliavimas

25.000

30.000

35.000

40.000

45.000

nu

mb

er

of

bu

ild

ing

s

heat pumps LT

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

2007

2010

2013

2016

2019

2022

2025

2028

nu

mb

er

of

bu

ild

ing

s

heat pumps LT

Gamyba šilumos siurbliais

2.000

2.500

3.000

3.500

4.000

4.500

TJ heat pumps LT

0

500

1.000

1.500

2.000

2007

2010

2013

2016

2019

2022

2025

2028

2020 metais gali siekti 600 TJ arba 0,166 TWh

Skirtingų tyrimų rezultatų palyginimas. Gamyba

10

15

20

25

TW

h RES-T

RES-H

RES-E

0

5

LITBIOMA Top-dow n

aproach

LITBIOMA Top-dow n

aproach

LITBIOMA Top-dow n

aproach

2007 2010 2015 2020

Skirtingų tyrimų rezultatų palyginimas. Gamyba pagal sektorius

8.0

12.0

16.0

TW

h

0.0

4.0

LITBIOMA LEI Top-down

aproach

LITBIOMA LEI Top-down

aproach

LITBIOMA LEI Top-down

aproach

2007 2010 2015 2020

RES-H non-grid RES-H grid

Diskusijai. Kaip gali kisti šilumos vartojimo struktūra?

• Ar tikrai šilumos rinka augs? (namų renovacija)• Mažos galios biomasės TE konkurencingumas?• Pramoniniai saules kolektoriai mieste? (ploto/galios/išnaudojimo laiko/investicijų santykis)• Pramoniniai šilumos siurbliai?• Ar buitiniai šilumos siurbliai konkuruos su gamtinėmis • Ar buitiniai šilumos siurbliai konkuruos su gamtinėmis dujomis?

CŠT sektorius plėtros scenarijai. • “TE scenarijus”. Elektra brangi. Plėtojamos mažos galios dujinės TE keičiant esamus dujų katilus• “AEI scenarijus”. Elektra pigi. Plėtojami biomasės katilai vietoj esamų dujų katilų

Lietuvos šilumos rinka 2007

Production to District Heating 13.6 TWh

CHP 5.6 TWh

HOB 5 TWh

RES 0.3 TWh

Nat.gas 5.3 TWh

RES 1.6 TWh

13.6 TWhHOB 5 TWh

Other 3 TWh

Nat.gas 3.4 TWh

Chemical ind. 2.45 TWh

Nuclear 0.53 TWhNon-grid production 8 TWh

Wood 6.2 TWh

Possible RES-H penetration in the heat market (production)

HOB/RES 1.6 TWh

CHP/RES 0.3 TWh

CHP/Nat.gas 5.3 TWh

CHP scenario RES/HOB scenario

RES 1.9 TWh

CHP/RES 0.3 TWhCHP/RES 0.6 TWh

Nat.gas 7.3 TWhNat.gas 5 TWh

HOB/RES 1.6 TWh

HOB/Nat.gas 3.4 TWh

Chemical ind. 2.45 TWh

Nuclear 0.53 TWh

RES 1.9 TWh

Nat.gas 1.1 TWh

RES 4.5 TWh

Nat.gas 0.5 TWh

Nat. gas 0.53 TWh

Chemical ind. 2.45 TWh

TWh 2007 CHP

scenario

RES/HOB

scenario

RES 1.9 2.2 5.1

Possible RES-H penetration in heat market

RES 1.9 2.2 5.1

Non RES 11.7 11.4 8.5

Ačiū už kantrybę ☺

Labai prašau užpildyti anketą! Ačiū Labai prašau užpildyti anketą! Ačiū