Klausimai ir atsakymai apie šilumos ūkį

Vilnius

Šilumos kainą Vilniuje (ct/kWh) sudaro

2011 m. lapkričio mėn.Vilniaus miesto šilumos kainos sudėtinės dalys (ct/kWh, be PVM)

26,88 ct/kWh

Kas yra skola už kurą (kompensacija)Į UAB “Vilniaus energija” šilumos kainą įskaičiuojamos dvi kuro kompensacijos dedamosios (1,34 ct/kWh ir 1,61 ct/kWh). Kompensacija už kurą/perkamą šilumą - tai šilumos tiekėjo nepadengtos kuro/perkamos šilumos sąnaudos, susidarančios dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro/perkamos šilumos kainų skirtumo. Jeigu Vilniaus miesto savivaldybės taryba laiku būtų priėmusi sprendimus, šilumos kaina Vilniuje siektų 23,93 ct/kWh (be PVM) ir būtų praktiškai mažiausia visoje Lietuvoje.

1,34 1,34 ct/kWhct/kWh

1,61 1,61 ct/kWhct/kWh

- už laikotarpį: 2008 m. sausis – 2009 m. rugsėjis;- nustatyta: Vilniaus miesto sav. tarybos 2009.09. 9 d. sprendimu Nr. 1-1179;- taikoma nuo: 2009 m. spalio 1 d.;- galioja iki: ne ilgiau kaip iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

- už laikotarpį: 2009 m. spalis – 2010 m. spalis;- nustatyta: VKEKK 2011 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. O3-55;- taikoma nuo: 2011 m. gegužės 1 d.;- galioja iki: ne ilgiau kaip iki 2012 m. balandžio 30 d.

Viso skola už kurą: 2,95 ct/kWh

Kokia Vilniaus šilumos kaina būtų, jei nereikėtų mokėti kompensacijos už kurą:

• 2011 m. lapkritį šilumos kaina Vilniuje -26,88 cnt/kWh be PVM.

• Vilniečiai mokėtų 23,93 cnt/kWh be PVM, ir tai būtų viena mažiausių šilumos kainų Lietuvoje.

• Nuo 2012 m. balandžio 30 d., pasibaigus pirmos kompensacijos už kurą mokėjimo laikotarpiui, Vilniuje šilumos kaina sumažės 7 proc. , t.y. 1.61 cnt/kWh. Vilniuje šilumos tarifas bus 25,27 cnt/kWh be PVM (nevertinant galimo dujų kainų pokyčio)

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. O5-292(http://www.regula.lt/lt/posedziai/kalendorius/2010-12-10/VE%20pazyma.pdf

“<...Per 2004-2009 metų šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpį iš šilumos tiekimo veiklos UAB „Vilniaus energija“ patyrė 18,3 mln. Lt nuostolių, nors bazinėje kainoje buvo įskaičiuotas kasmetinis 24,6 mln. Lt normatyvinis pelnas. (...) iki 2007 metų bendrovei šilumos tiekimo veikla buvo pelninga. Didžiausią 95 mln. Lt nuostolį bendrovė patyrė 2008 metais dėl nepadengtų kuro ir pirktos šilumos sąnaudų susidarymo...>.

Energetikos įmonių pelnus reguliuojantys įstatymai

Elektros tiekimo įmonės – Elektros energetikos įst. 43 str. 3 dalies 4 punktas: „<…Normatyvinio pelno norma, skaičiuojama nuo paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės, kiekvienais reguliavimo periodo metais turi būti ne mažesnė kaip dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų, įvykusių per praėjusius paskutinius 36 kalendorinius mėnesius, metinės palūkanų normos procentais aritmetinis svertinis vidurkis, bet ne didesnis kaip 5 procentai…>“

Dujų tiekimo įmonėms – pelno norma nereguliuojama. Pelno ribojimą Seimas panaikino pakeisdamas Gamtinių dujų įstatymo 9 str. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Energetikos ministro A.Sekmoko teikimu.

Šilumos tiekimo įmonės – VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 2.8 punktas: „<…Vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), taikoma bazinėms kainoms, kurios bus nustatomos po Metodikos įsigaliojimo, negali viršyti 5 procentų...>“

Biokuro naudojimas šilumos ūkyjeBendrovė “Vilniaus energija” įdiegė didžiausią Baltijos šalyse 60 MW biokuro įrenginį 2006 m. Ir investavo į biokuro įrenginį iš investicijoms skirtų lėšų pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe – 60 mln. lt.

Biokuro įrenginys sumažino dujų vartojimą 11 proc. ir jo užtenka vasaros metu pagaminti iki 80 proc. karšto vandens Vilniuje.

Bendra centralizuoto šildymo įrenginių galia – 8900 MW. Lietuvoje šilumos ūkyje iki 2011 metų viso įdiegta biokuro įrenginių apie 400 MW arba 4,5 proc. už ~300 mln.Lt., iš kurių ~150 mln.Lt. ES parama.

2009-2011 m. dabartinės Vyriausybės pastangomis Lietuvoje buvo įrengta tik apie 20 MW.

(Projektai įgyvendinti: Mažeikiuose, Radviliškyje, Akmenėje, Biržuose ir kt., kurių bendra vertė ~25 mln. (iš kurių 10 mln. Lt ES struktūrinė parama, likusi suma – 15 mln.Lt sudarė nuosavos įmonių ir skolintos iš bankų lėšos)

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos, kaip sumažinti šilumos kainas vartotojams

2011 m. gegužė:

Visoms Lietuvos savivaldybėms centralizuotai pirkti kurą - dujas, mazutą, biokurą, kuris būtų naudojamas gaminti šilumos energiją. Centralizuotai perkant kurą jo kaina mažėtų, dėl to dešimtadaliu mažiau už šildymą mokėtų ir gyventojai.

2011 m. rugpjūtis:

Tam, kad būtų sumažinta šilumos kaina, užtektų padidinti elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms ir gauti už jų gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija AB „Lietuvos elektrinei“ Elektrėnuose. Termofikacinės elektrinės pagal naują kvotą parduotų daugiau elektros energijos, o pajamos būtų panaudotos šilumos kainai sumažinti. Taip šildymo kainą visoje Lietuvoje galima būtų sumažinti 20 proc.

2011 m. rugsėjis :

Perėjimą prie biokuro paskelbti energetikos prioritetu ir įtraukti jį į valstybės investicinę programą. Perėjus prie biokuro, kiekviena šeima per metus už būsto šildymą sutaupytų iki 2000 litų.

LRV 2008–2012 METU VEIKLOS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS XII skirsnis - ENERGETIKA ,,Energetikos politikos strateginės kryptys’’

341. Vykdysime miestų šilumos ūkio diversifikavimo programą, kurios įgyvendinimas užtikrins pusės miestams tiekiamos šilumos ir elektros kogeneravimą iš biokuro, dujų naudojimo lyginamąją dalį šiluminėse jėgainėse sumažinant nuo dabartinių 80 proc. iki 40 proc.

Rezultatas:2009-2011 m. dabartinės Vyriausybės pastangomis Lietuvoje buvo įrengta

tik apie 20 MW, t.y. 5 proc.

(Projektai įgyvendinti Mažeikiuose, Radviliškyje, Akmenėje, Biržuose ir kt., kurių bendra vertė ~25 mln. (iš kurių 10 mln.Lt ES struktūrinė parama, likusi suma – 15 mln.Lt sudarė nuosavos įmonių ir skolintos iš bankų lėšos)

LRV 2008–2012 METU VEIKLOS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS XII skirsnis - ENERGETIKA

,,Energijos taupymas ir efektyvumo didinimas’’

336. Energijos taupymas bus vienas iš Vyriausybės energetikos politikos prioritetų. Sieksime Europos Komisijos finansinės paramos, kad daugiabučių namų modernizavimas taptų masiškas ir per metus būtų atnaujinama apie 2 000 daugiabučių pastatų

Rezultatas : Pagal LRV patvirtintą programą visoje Lietuvoje per trejus metus renovuotas tik 2 namai.

LRV 2008–2012 METU VEIKLOS STRATEGIJOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS XII skirsnis - ENERGETIKA ,,Energetikos politikos strateginės kryptys’’

Atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių plėtra 340. Antrasis Vyriausybės energetikos politikos prioritetas – kuo platesnis ir

spartesnis atsinaujinančių bei vietinių šilumos ir elektros energijos gamybos šaltinių panaudojimas mažinant importuojamų dujų ir naftos produktų vartojimą.

Atliekų tvarkymas ir apsauga nuo fizinės taršos495. Sieksime, kad energetinę vertę turinčios atliekos būtų naudojamos

elektros ir šilumos energijai gaminti.

Atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių plėtra 46. Per 2009 m. peržiūrėsime ir pradėsime intensyviai įgyvendinti miestų šilumos

ūkio diversifikavimo programą. Jos įgyvendinimas leis didinti miestams tiekiamos šilumos ir elektros kogeneravimą iš biokuro.

LR institucijų atsakomybę ir galimybes energetikos sektoriuje nustato

LR Energetikos įstatymasEnergetikos politikos kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Nacionalinę energetinės

nepriklausomybės strategiją ir priimdamas įstatymus

Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų kompetencija:

ruošia ir tvirtina Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas;

skelbia valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį; 

nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;

turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;

nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką;

nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;

nustato elektros energijos, kuri gaminama bendro elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, gamybos ir (ar) vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;

nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;

Energetikos ministerija:

formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;

pagal kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir kitus techninius klausimus;

tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles;

tvirtina valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planus;

nustato asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas;

•  •  

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;

prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;

kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;

vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;

nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;

išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;

užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;

atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;

pagal kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus;

Valstybinė energetikos inspekcija

nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;

nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;

teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;

Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje:pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją organizuoja vartotojų aprūpinimą šilumos energija;

išduoda leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą, panaikina leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;

paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą;

dalyvauja atliekant taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, rengiant visuomenės informavimo ir švietimo priemones, skatinančias efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius;

pagal kompetenciją įgyvendina energijos efektyvumo didinimo priemones.

 

Išvados ir apibendrinimaiDarbo grupė ir nepriklausomi ekspertai patvirtino tai, ką sakė Valstybinė energetikos inspekcija:

Sąskaitos padidėjo dėl per 2011 m. 38 proc. pabrangusių dujų, kurios sudaro daugiau nei 70 proc. bendroje sąskaitoje už šildymą.

Lapkričio šilumos sąskaitoms įtakos turėjo trimis dienomis ilgesnis ataskaitinis laikotarpis (tai sudaro mažiausiai 10-11 proc. bendros mėnesio sąskaitos už šildymą) ir 0,8 laipsnio šaltesnis 2011 m. lapkritis.

Per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) iš bendrovės „Vilniaus energija“ į šilumos tinklus buvo patiekta 306 176 MWh šilumos, tai yra 2,4% daugiau, nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį. Šį į tinklus patiekto šilumos kiekio padidėjimą galima paaiškinti 7,7 proc. šaltesniu 2011 metų lapkričiu, nei 2010 metų lapkritis.

Nustatyta, kad šilumos tiekėjas “Vilniaus energija” nedarė įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu. Šilumos tiekimo grafikai, patvirtinti savivaldybės ir valstybinės energetikos inspekcijos, taip pat neturėjo įtakos šilumos suvartojimui.