1

PRITARTA

Vilniaus Levo Karsavino

mokyklos tarybos

2017 m. birželio 15 d.

nutarimu protokolo Nr. 2

PATVIRTINTA

Vilniaus Levo Karsavino

mokyklos l. e. direktorės pareigas

2017m. rugpjūčio 1 d.

įsakymu Nr. V- 228

VILNIAUS LEVO KARSAVINO MOKYKLOS 2017-2018 ir 2018-2019 METŲ

UGDYMO PLANAS

2

TURINYS

I SKYRIUS.........................................................................................................................................5

BENDROSIOS NUOSTATOS ..........................................................................................................5

PIRMASIS SKIRSNIS.......................................................................................................................6

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS......................................................6

ANTRASIS SKIRSNIS......................................................................................................................10

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO

RENGIMAS.......................................................................................................................................10

TREČIASIS SKIRSNIS.....................................................................................................................12

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE..............12

KETVIRTASIS SKIRSNIS................................................................................................................14

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS..............14

PENKTASIS SKIRSNIS....................................................................................................................14

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS...................................................................14

ŠEŠTASIS SKIRSNIS.......................................................................................................................16

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS.......................................16

SEPTINTASIS SKIRSNIS.................................................................................................................18

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS.................18

AŠTUNTASIS SKIRSNIS.................................................................................................................20

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE...............................20

DEVINTASIS SKIRSNIS..................................................................................................................20

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS.........................................................................................20

DEŠIMTASIS SKIRSNIS.................................................................................................................22

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS....................................................................................22

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS........................................................................................................22

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS...................................................................................................22

3

DVYLIKTASIS SKIRSNIS..............................................................................................................23.

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS..............................................23

TRYLIKTASIS SKIRSNIS…………………………………………………………………………24

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS…...24

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS…………………………………………………………………..24

MOKINIŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMĄ ARBA JO DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS………………………………...24

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS.........................................................................................................25

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS TAUTINĖS

MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA......25

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS………………………………………………………………………26

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS…………………...26

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS...................................................................................................27

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKAS MOKYMAS.........................................27

II SKYRIUS......................................................................................................................................28

PIRMASIS SKIRSNIS.......................................................................................................................28

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS................................................................ 28

ANTRASIS SKIRSNIS......................................................................................................................28

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS...........................................................28

TREČIASIS SKIRSNIS.....................................................................................................................31

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS.............................................................31

KETVIRTASIS SKIRSNIS...............................................................................................................33

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI.................................33

III SKYRIUS......................................................................................................................................36

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS.............36

PIRMASIS SKIRSNIS ......................................................................................................................36

4

BENDROSIOS NUOSTATOS.........................................................................................................36

ANTRASIS SKIRSNIS……………………………………………………………………………37

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS……………………………………37

TREČIASIS SKIRSNIS..................................................................................................................38

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

KETVIRTASIS SKIRSNIS.............................................................................................................39

MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA..........................................................................................39

5

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus Levo Karsavino mokyklos 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų ugdymo planas

(toliau ugdymo planas) parengtas vadovaujantis 2017-2018, 2018-2019 mokslo metų pradinio

ugdymo , pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, 2017

m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-446, ir reglamentuoja pradinio, pagrindinio ugdymo programų,

neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Vilniaus Levo Karsavino mokykloje 2017-

2018 ir 2018-2019 mokslo metais.

2. Ugdymo plano tikslas – formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą taip, kad kiekvienas

besimokantis pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi

visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1.nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. numatyti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio,

mokymo ir mokymosi aplinkų), kuriamą per tam tikrą laiką ugdymo (si) proceso, pažangos ir

pasiekimų planavimu siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi;

3.3. tikslingai planuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą;

3.4. laiku identifikuoti kylančius mokymosi sunkumus ir tinkamai individualizuoti ir

diferencijuoti ugdymą.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30

minučių.

4.3. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko

ar mokymosi pagalbai teikti.

4.4. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,

parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.5. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

6

4.6. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

4.7. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

4.8. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

5. Planą rengė Vilniaus Levo Karsavino mokyklos l. e. direktorės pareigas 2017 m. gegužės 10

d. įsakymu Nr. V-153 sudaryta darbo grupė.

6. Planui pritarta 2017 m. birželio 15 d. Mokyklos tarybos posėdyje , protokolo Nr. 2.

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

7. 2017–2018 mokslo metais ugdymo procesas prasideda 2017 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso

trukmė 1-4 klasės mokiniams -170 ugdymo dienų, 5–10 klasės mokiniams – 181 ugdymo diena.

Pamokas mokiniai baigia:

1-4 klasės 5-10 klasės

2018m. gegužės 31d. 2018m. birželio 15d.

34 savaitės 36 savaitės

7.1. Ugdymo procese mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos Atostogų trukmė

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 5 d.

Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – vasario 21 d.

Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

7.2.Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią 1-4 klasės , 5–10

klasės mokiniams nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir

pareigas įgyvendinančia institucija. Jos trunka iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

7

8. 2018–2019 mokslo metais ugdymo procesas prasideda 2018 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso

trukmė 1-4 klasės mokiniams -175 ugdymo dienos, 5–10 klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos.

Pamokas mokiniai baigia:

1-4 klasės 5-10 klasės

2019 m. birželio 07d. 2019 m. birželio 21d.

35 savaitės 37 savaitės

8.1. Ugdymo procese mokiniams skiriamos atostogos. Jų bendra trukmė – 17 ugdymo dienų. Į

atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių dienos:

Atostogos Atostogų trukmė

Rudens atostogos 2018 m. spalio 29 d. – lapkričio 2 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos 2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 4 d.

Žiemos atostogos 2019 m. vasario 18 d. – vasario 20 d.

Pavasario (Velykų) atostogos 2019 m. balandžio 23 d. – balandžio 26 d.

8.2. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią 1-4, 5–10 klasės

mokiniams nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas

įgyvendinančia institucija. Jos trunka iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

9. Mokykla ugdymo procesą 1-4, 5-10 klasėse skirsto trimestrais.

2017-2018 m.m.1-4 klasės mokiniams:

I trimestras II trimestras III trimestras

2017 m. rugsėjo 1d. – lapkričio

30d. (60 ugdymo dienų)

2017m. gruodžio 1d. – 2018m.

kovo 9d.( 57 ugdymo dienos)

2018m. kovo 12d. – gegužės 30d.

( 53 ugdymo dienos)

5-10 klasių mokiniams:

I trimestras II trimestras III trimestras

2017 m. rugsėjo 1d. – lapkričio

30d. (60 ugdymo dienų)

2017m. gruodžio 1d. – 2018m.

kovo 9d.( 57 ugdymo dienos)

2018m. kovo 12d. – birželio 15 d.

(64 ugdymo dienos)

2018-2019m.m. 1-4 klasės mokiniams:

I trimestras II trimestras III trimestras

2018 m. rugsėjo 1d. – lapkričio

30d.( 60 ugdymo dienų)

2018 m. gruodžio 01d. -2019m.

kovo 8d. ( 57 ugdymo dienos)

2019 m. kovo 12d. – birželio 07d.

( 58 ugdymo dienos)

5-10 klasių mokiniams:

I trimestras II trimestras III trimestras

2018 m. rugsėjo 1d. – lapkričio

30d.( 60 ugdymo dienų)

2018 m. gruodžio 01d. -2019m.

kovo 8d. ( 57 ugdymo dienos)

2019 m. kovo 12d. – birželio

21 d. ( 68 ugdymo dienos)

8

10. 2017–2018 mokslo metais 10 ugdymo dienų, 2018–2019 mokslo metais – 15 ugdymo dienų

skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, sportinei, projektinei, socialinei, prevencinei veiklai. Ši

veikla paskirstoma per mokslo metus. Visų klasių mokiniams netradicinė veikla vykdoma :

2017-2018m.m.

Data Veikla Atsakingas

2017-09- 26 Pažinimo diena įvairiose edukacinėse erdvėse,

skirta Europos kalbų dienai paminėti.

Klasių vadovai

2017-12- 13 Mokyklos diena. Administracija

2018-03- 02 Tradicinė mokyklos bendruomenės Kaziuko

mugė.

Technologijų mokytojai, tėvų

komitetai.

2018-04- 12 Akcija ,,Darom 2018“. Direktoriaus pavaduotoja ūkiui,

technologijų mokytojai

2018-05- 04 Šeimos -Karjeros diena. Muzikos ir kūno kultūros

mokytojai, klasių vadovai.

2018-2019 m. m.

Data Veikla Atsakingas

2018-09- 26 Edukacinės pamokos muziejuose. Klasių vadovai.

2018-11- 23 Lietuvos karių dienos paminėjimas. Kūno kultūros mokytojai,

klasių vadovai.

2018-12- 14 Mokyklos diena Administracija.

2019-02-12 Sveikatingumo diena. Mitybos ir aktyvaus

gyvenimo dermė.

Kūno kultūros, biologijos

mokytojai.

2019-03- 01 Tradicinė mokyklos bendruomenės Kaziuko

mugė.

Technologijų mokytojai, tėvų

komitetai.

2019-04- 18 Akcija ,,Darom 2019“. Direktoriaus pavaduotoja ūkiui,

technologijų mokytojai

2019-05- 03 Šeimos -Karjeros diena. Muzikos ir kūno kultūros

mokytojai, klasių vadovai.

2019-06-04 Edukacinės-pažintinės išvykos „Pažink

Lietuvą“;

Klasių vadovai.

2019-06-05 Projektų diena smalsučiams. Atradimų diena

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro

laboratorijoje.

Pradinių klasių, 5-9 klasių

dalykų mokytojai.

2019-06-07

2019-06-21

Mokslo metų baigimo šventė 1 -4 klasių

mokiniams.

Administracija, klasių vadovai.

Mokslo metų baigimo šventė 5-10 klasių

mokiniams.

10.1. Netradicinės veiklos per mokslo metus datas iki rugsėjo 15d. tikslina ir tvirtina mokyklos

direktorius.

10.2. Ugdymo šiomis dienomis pradžia ir pabaiga nesutampa su pamokų tvarkaraščiu, vyksta pagal

tos dienos programą ar planą.

9

11. Dėl 5 ugdymo dienų 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metais, įvertinusi mokyklos siūlymus,

priima Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Mokykla siūlo kultūrinę, pažintinę,

projektinę, socialinę, prevencinę veiklą:

Data Veikla Atsakingas

2017-09-01

2018-09-01

Mokslo metų pradžios šventė Mokyklos administracija.

2017-12-22

2018-12- 21

Socialinio pilietinio ugdymo diena ,,Ištiesk

gerumui ranką”.

Klasių vadovai.

2018-05-08

2019-05- 09

Pilietiškumo ugdymo renginiai Europos dienai

paminėti.

Direktoriaus pavaduotoja ūkiui,

technologijų mokytojai.

2018-05-31

2018-06-15

,, Sėkmių kraitė“ 1-4 klasių mokiniams.

5-10 klasių mokiniams.

Mokyklos administracija.

2018-02-15 Vasario 16-oji – linksmai, spalvingai,

išradingai, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo

100-mečiui.

Administracija, klasių vadovai

2019- 01-07 Netradicinio ugdymo diena „Mokausi kartu su

tėveliais“.

Mokytojai, klasių auklėtojai

12. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė: 1 klasėje – 35

minutės, 2 – 10 klasėse – 45 minutės. Mokykla numato galimybę naudoti kitas ugdymo proceso

organizavimo formas: projektą, išvyką, ekskursiją, kūrybinę veiklą ir kt.

13. Ekstremalių situacijų atvejais, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar

gyvybei, mokyklos direktorius turi teisę keisti pamokų ir pertraukų laiką, priimti sprendimus dėl

ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio

ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių

gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius

nuostolius. Mokyklos direktorius apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo

informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

14. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1-5 klasių mokiniai,

esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas,

atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi

reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne.

Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

10

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO

RENGIMAS

15. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo

(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d.

įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“

(toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu

Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau –

Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros

mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ ( toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo

planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo

tvarkos aprašas), Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779 , Priešmokyklinio ugdymo

tvarkos aprašu, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d.

įsakymu Nr. V-674 ,,Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-

1106 „Dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ .

16. Mokyklos ugdymo planas parengtas vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo,

prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus( globėjus,

rūpintojus).

17. Rengiant mokyklos ugdymo planą, remtasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir

pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų

patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos

įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

11

18. Ugdymo planas parengtas dvejiems mokslo metams. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms,

neprieštaraujančioms teisės aktams, planas gali būti koreguojamas suderinus su Mokyklos taryba.

19. Mokyklos taryba priima sprendimus dėl ugdymo plano, ugdymo proceso organizavimo tvarkos,

atostogų datų, klasių dalijimo į grupes, neformaliojo ugdymo organizavimo būdų ir krypčių.

20. Ugdymo plano projektas derinamas su Mokyklos taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriumi.

21. Kitos mokyklos savivaldos institucijos:

21.1. Mokytojų taryba priima sprendimus dėl ugdomosios veiklos organizavimo po birželio 1 d. iki

mokslo metų pabaigos, ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir formų, programų, ilgalaikių planų

rengimo principų ir tvarkos, mokinių pasiekimų, pažangos, atskirų dalykų vertinimo, atleidimo nuo

atskirų dalykų lankymo, tėvų (globėjų) informavimo apie mokinių pažangą, projektinės veiklos

organizavimo, pratybų ir kitų priemonių naudojimo ugdymo procese;

21.2. Metodinė grupė nagrinėja ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo, vertinimo ir

įsivertinimo strategijų klausimus, analizuoja ir vertina dalykų ugdymo programas, aprobuoja

mokomųjų dalykų ilgalaikius planus ir, suderinusi su mokyklos pavaduotoju ugdymui, teikia

rekomendacijas Mokyklos vadovui dėl jų tvirtinimo. Dalykų mokytojai rengia dalykų ilgalaikius

planus, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių (jei nėra parengtų bendrųjų) bei neformaliojo

ugdymo programas mokslo metams. Dalykų ilgalaikius planus, dalykų modulių programas,

neformaliojo ugdymo programas, suderinus su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, teikia tvirtinti

Mokyklos direktoriui iki rugsėjo 10 d.

21.3. Mokyklos metodinė taryba analizuoja siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir

gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo formų,

neformaliojo ugdymo organizavimo, nustato metodinių grupių veiklos prioritetus, vykdo švietimo

naujovių, gerosios patirties sklaidą mokykloje.

22. Ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius iki 2017-09-01.

23.Rengiant mokyklos ugdymo planą ugdymo programai įgyvendinti mokytojai susitarė dėl:

23.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą (nacionalinių ir

tarptautinių projektų išbandymo, įgyvendinimo ir pritaikymo prie mokyklos konteksto);

23.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje rašto darbams;

23.3. skaitymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo per visų dalykų

pamokas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;

23.4. individualios mokinio pažangos stebėjimo ir vertinimo formų ir laikotarpių;

12

23.5. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų nustatymo būdų,

numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių pasiekimams gerinti;

23.6. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą;

23.7. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos planuojant, vertinant ir

reflektuojant ugdymo procesą;

23.8. ugdymo turinio integravimo nuostatų;

23.9. nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės

programos pasirinkimo;

23.10. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinio

mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;

23.11. pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo;

23.12. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros

įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi

aplinkos kūrimą;

23.13. švietimo pagalbos teikimo;

23.14. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir

organizavimo būdų;

23.15. pamokų, skiriamų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

poreikio ir jų panaudojimo;

23.16. laikinųjų grupių dydžio ir sudarymo principų;

23.17. dvikalbio ugdymo ;

23.18. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų;

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

24. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN

21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos

13

reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10

d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo

ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

25. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama ,,Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai

bendroji programa“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio

25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos

patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa). Klasių auklėtojai planuodami savo veiklą gali naudotis

ilgalaikiais sveikos gyvensenos ugdymo planais, patvirtintais Mokyklos direktorės įsakymu. Veikla

gali būti vykdoma ir per projektinę veiklą, ir per neformalųjį ugdymą.

26. Pradinio ugdymo programoje sveikatos ugdymas integruojamas į pasaulio pažinimo, kūno

kultūros, klasės auklėtojo veiklą ir neformalųjį ugdymą, pagrindinio ugdymo programoje – į

biologijos, žmogaus saugos pamokas, neformalųjį ugdymą, projektinę veiklą.

27. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir

mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir

saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas (vadovaujamasi

į mokyklos veiklas integruota nuoseklia ir ilgalaike socialines ir emocines kompetencijas ugdančia

prevencine programa „Antras žingsnis“ 1-4 klasių mokiniams, nuoseklia visapusiška mokinių

gyvenimo įgūdžių ugdymo Lions Quest programa „Paauglystės kryžkelės“ ir tėvų mokymo

programa „STEP“), užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

28. Mokykloje sudaromos sąlygas mokiniams mokytis ir darbuotojams dirbti psichologiškai,

fiziškai ir dvasiškai saugioje aplinkoje: periodiškai vykdomi instruktažai, organizuojamas

švietėjiškas darbas, prevenciniai renginiai, užtikrinamas tinkamas ir savalaikis reagavimas į patyčių

ir smurto apraiškas. Į šį darbą įtraukiami ir socialinis pedagogas, bibliotekos darbuotojai, sveikatos

priežiūros specialistė, Darbų saugos ir sveikatos komiteto nariai, socialiniai partneriai bei kiti

bendruomenės nariai. Veiklą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui, paskirtas Mokyklos

direktoriaus įsakymu. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio

gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi

Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl

Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

14

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

29. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių bendrąsias, praktines socialines kompetencijas,

galimybę aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei

virtualiose aplinkose, ugdytis medijų ir informacinį raštingumą, sudaro sąlygas dalį švietimo veiklų

per socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) organizuoti už mokyklos

ribų, bendradarbiauti su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir

savivaldos institucijomis rengiant projektus.

30. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pažintinė, kultūrinė,

meninė, kūrybinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ji organizuojama

mokykloje, gamtoje, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

30.1. Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai pažintinę, kultūrinę, meninę, kūrybinę veiklą tolygiai

paskirsto ir vykdo per mokslo metus.

30.2. Pažintinės, kultūrinės, meninės, kūrybinės veiklos planą pradinių klasių mokytojai, klasės

auklėtojas, išlaikydami ugdomosios veiklos tęstinumą parengia iki rugsėjo 15d. ir, suderinęs su

direktoriaus pavaduotoju neformaliajam ugdymui, teikia tvirtinti mokyklos direktoriui.

30.3. Dalyko mokytojas pažintinę, kultūrinę veiklą nurodo ilgalaikiuose planuose.

31. 5- 10 klasių mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla.Socialinė-pilietinė veikla mokykloje

organizuojama vadovaujantis Vilniaus Levo Karsavino mokyklos Socialinės veiklos organizavimo

tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 26d. įsakymu Nr. V-267. Veikla

siejama su pilietiškumo ugdymu, mokykloje vykdomomis kultūrinėmis ir socializacijos

programomis. Mokiniai gali atlikti jas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai

bendradarbiaudami su asociacijomis, savivaldos institucijomis. Socialinė-pilietinė veikla

fiksuojama e. dienyne. Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys .

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

32. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio

stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį

organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

15

33.Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą ugdomoji veikla (derinant formaliojo

ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo

valandas, 2–4 klasėse – 6 valandas, pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7

pamokos per dieną.

34. Mokykla užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis

darbas. Apie kontrolinį darbą mokytojas praneša ne vėliau kaip prieš savaitę (informacija skelbiama

„Mano dienyne“), šią veiklą kontroliuoja ir koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

35. Namų darbų skyrimą mokytojai derina tarpusavyje. Klasių auklėtojai kiekvieno mėnesio

pabaigoje anketuoja (raštu ar žodžiu) mokinius dėl namų darbų apimties ir pateikia ataskaitas

direktoriaus pavaduotojui ugdymui. 1-2 klasės mokiniams namų darbai neskiriami. Naujos

medžiagos aiškinimas ir įsisavinimas, mokėjimų ir įgūdžių formavimas vyksta pamokoje.

Vadovėlių į namus nešiotis neprivaloma. Mokykla užtikrina, kad namų darbai:

35.1. atitiktų mokinio galias;

35.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam mokymuisi;

35.3. nebūtų užduodami atostogoms;

35.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti;

35.5. pradinio ir pagrindinio ugdymo programos namų darbų krūvio paskirstymas:

Klasės 3-4 klasė 5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė

Iš viso valandų per

savaitę

5 7,5 7,5 10 10 12,5 12,5

36. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai

atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, pagal

galimybes sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje arba jie nukreipiami į dienos centrą.

37. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams,

dalykų moduliams mokytis 5-8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais

(globėjais, rūpintojais).

38. Mokymosi pagalbai, žinių gilinimui skiriama trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos.

Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi

krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai

16

(globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti

mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

39. Mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dailės, choreografijos, muzikos,

kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis mokosi

neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas

formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo vaikų

švietimo programas. Šių programų turinys turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Mokinio

atleidimo tvarką ir procedūras reglamentuoja Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktoriaus 2014

m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-312 patvirtintas ,, Mokinių atleidimo nuo menų, kūno kultūros ir

kitų privalomų savaitinių pamokų ( ar jų dalies) ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašas“.

40. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal

pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai,

rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

41. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pradinio

ir Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo

programas tvarkos aprašu ir Vilniaus Levo Karsavino mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos

vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus įsakymu.

42. Mokykla, mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą, skelbia mokyklos internetinėje

svetainėje.

43. Pradinio ugdymo klasių mokinių ugdymosi pasiekimams ir daromai pažangai vertinti taikoma

aprašomoji vertinimo sistema, pagrįsta ideografinio vertinimo nuostatomis. Taikomas

formuojamasis, diagnostinis bei apibendrinamasis vertinimas:

43.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui

informaciją (žodžiu ir/ar raštu) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

43.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto su mokiniais aptartus vertinimo kriterijus atliekamas

tam tikro etapo (temos ar kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti

mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

17

43.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio (pusmečio, mokslo metų) ir

pradinio ugdymo programos pabaigoje. Mokinių pasiekimai per pusmetį, orientuojantis į

Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygio požymius, įrašomi elektroniniame

dienyne.

44. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą mokytojas susipažįsta su

priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus, švietimo

pagalbos specialisto, jeigu buvo teikta pagalba, parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių

mokytojui apie vaiko pasiekimus.

45. Pagrindinio ugdymo programoje mokinių ugdymosi pasiekimai vertinami pažymiais. Taikomas

formuojamasis, diagnostinis bei apibendrinamasis vertinimas.

46. Dalyko programos modulio mokymosi pasiekimai pagrindinio ugdymo II dalies programoje

vertinami pažymiais (šie įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą). Mokytojai, švietimo pagalbos

specialistai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą,

ugdymo organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos

vertinimo apraše pateiktą informaciją.

47. Mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir tam naudoja turimus

duomenis. Mokinio kontrolinius darbus, testus, rašinėlius kaupia (saugo) mokslo metus, taiko

nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir kt. sukurtus stebėjimo įrankius. Individualios

mokinio pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys

mokytojai ir kiti švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio

mokymasis.

48. Mokytojų tarybos sprendimu pažymiais nevertinami etikos, tikybos, žmogaus saugos,

specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių

pasiekimai. Įrašoma ,,įskaityta” arba „neįskaityta”.

49. Du kartus per metus Mokyklos administracija rengia mokinių pasiekimų diagnostinius

patikrinimus (Mokyklos direktorės įsakymu), rezultatus apibendrina ir kartu su dalykų mokytojais

numato priemones trūkumams pašalinti.

50. Dalykų mokytojai kartu su mokyklos švietimo pagalbos specialistais, siekdami padėti

kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų, pritaiko mokymą pagal

mokinio gebėjimus, kartu su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą

18

pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus trūkumams šalinti, prireikus koreguoja individualų

ugdymo planą.

51. Visi mokinių įvertinimai fiksuojami elektroninėje sistemoje „Mano dienynas“

(www.manodienynas.lt).

52. Mokykla dalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. Mokinio pasiekimų

rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro ) įvertinimą.

53. Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus,

rūpintojus) informuoja mokyklos nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS.

54. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal gebėjimus ir pasiekti kuo

aukštesnių pasiekimų. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokyklos

direktorius savo įsakymu paskiria direktoriaus pavaduotoją ugdymui, atsakingą už mokymosi

pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

55. Mokinių pasiekimus mokykloje stebi ir analizuoja mokytojai, klasės auklėtojai, pavaduotojai

ugdymui, laiku identifikuoja kylančius mokymosi sunkumus.

56. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga, vadovaujantis Vilniaus

Levo Karsavino mokyklos Švietimo pagalbos teikimo mokiniui aprašu, patvirtintu mokyklos

direktoriaus 2016-03-18d. įsakymu Nr. V-187, ypač:

56.1. kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų;

56.2. kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai;

56.3. kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus;

56.4. kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos;

56.5. kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo

lygmens;

19

56.6. kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais

mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

57. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai,

mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga

mokymosi pagalba.

58. Mokyklos Vaiko gerovės komisija pasibaigus trimestrui dalyvaujant mokytojams mokiniams ir

jų tėvams (globėjams/ rūpintojams) bei mokyklos švietimo pagalbos specialistams aptaria

panaudotų priemonių poveikį.

59. Mokymosi pagalba teikiama:

59.1. pamokoje kaip grįžtamasis ryšys, pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio mokymasis,

pritaikant tinkamas mokymo (si) užduotis, metodikas ir kt.;

59.2. skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas (prieš pamokas ar po pamokų savanorystės

principu), kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ir nustatoma mokykloje pagal

mokymosi pagalbos poreikį.

59.3. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

59.4. mokymosi pagalba teikiama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus

pobūdžio pagalbos, grupes. Mokinių konsultacijoms naudojamos pamokos, skirtos mokinio

ugdymo poreikiams tenkinti.

59.5. individuali pagalba organizuojama specialiųjų poreikių mokiniams, užsieniečiams.

59.6. mokyklos logopedas, psichologas, socialinis pedagogas organizuoja individualias (ar

grupines) konsultacijas mokiniams, mokytojams, mokinių tėvams (globėjams).

59.7. konsultacijų grafikas sudaromas vienam pusmečiui pagal klasių koncentrus (1-4, 5-6, 7-8, 9-

10 klasės) arba klasių paraleles (1, 2, 3, klasės ir t. t.), atsižvelgiant į Mokyklos finansines

galimybes . Kiekviename klasių koncentre (paralelėje) konsultuoja vienas dalyko (lietuvių kalbos,

rusų kalbos, anglų kalbos, matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, istorijos, geografijos)

mokytojas. Konsultacijų poreikis išsiaiškinamas iki rugsėjo mėnesio pabaigos.

20

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

60. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

ISAK-2695, vadovaujantis Vilniaus Levo Karsavino mokyklos Neformaliojo švietimo

organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2014-09-30d. įsakymu Nr. V-310.

61. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines,

ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo

poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo ugdymo veiklą.

62. Neformaliojo švietimo valandos klasėms paskirstomos atsižvelgus į ugdymo koncentrus, klasių

komplektų skaičių, mokinių pageidavimus, mokyklos galimybes, neformaliojo švietimo tradicijas ir

tikslingumą ir vykdoma pagal sudarytą tvarkaraštį. Tvarkaraštį tvirtina mokyklos direktorius iki

kiekvienų metų spalio 1 d.

63. Neformaliojo švietimo būreliai mokiniams neprivalomi ir laisvai pasirenkami. Veikla

įgyvendinama finansuojant mokinio krepšelio lėšomis. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo

grupėje ne mažesnis kaip 12.

64.Pagrindinės neformaliojo ugdymo kryptys: meninis ugdymas, sportinė veikla, kalbinė ir

sceninė raiška, sveika gyvensena ir gamtosauga, etninė kultūra ir pilietinis ugdymas, techninė

kūryba ir technologijos, socialinių įgūdžių formavimas (jaunieji lyderiai, savivalda, projektai).

65. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos mokinių

savivaldos institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius,

juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

66. Į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo, muzikos, dailės ir technologijų, lietuvių kalbos pamokų

turinį, neformalųjį ugdymą integruojamos ,, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai“,

Žmogaus saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo programos, mokyklos pasirinktos

prevencinės programos „Antras žingsnis“ 1-4 klasių mokiniams, karjeros planavimo turinys

21

integruojamas į gimtosios kalbos ir literatūros pamokas. Medijų ir informacinio raštingumo

programa- į visų dalykų pamokas.

67. Į mokyklos pagrindinio ugdymo pamokų turinį integruojama:

67.1.,,Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa“, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„ Dėl Sveikatos ir

lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa) į

biologijos pamokų turinį, projektinę veiklą (9-10 klasėse), klasių auklėtojų veiklą bei neformalųjį

ugdymą, socialinę pilietinę veiklą.

67.2. ,,Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa“,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.

ISAK-494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programos patvirtinimo“, visapusiška mokinių gyvenimo įgūdžių ugdymo Lions Quest programa

„Paauglystės kryžkelės“ ir tėvų mokymo programa „STEP“, ugdymo karjerai programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl

Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ į etikos, ekonomikos, technologijų pamokų turinį.

67.3. Laisvės kovų istorija - į pilietiškumo pagrindus, mokant lietuvių kalba ir skiriant ne mažiau

kaip 18 pamokų;

67.4. Medijų ir informacinio raštingumo programa- į visų dalykų pamokas.

67.5. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programa integruojama į neformalųjį ugdymą ir klasių

auklėtojų veiklą.

67.6. Lietuvių kalbos elementai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba naudojami mokant

matematikos, muzikos, dailės ir technologijų, ekonomikos, biologijos, fizikos, chemijos ir kūno

kultūros.

68. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:

68.1. integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje ar skiltyje, jei integruojamoji

programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli

mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne mokytojas įrašo dalyko apskaitai skirtose

elektroninio dienyno skiltyse ar puslapiuose;

22

68.2. integruojamoji programa kaip atskiras dalykas, jei jai skiriamos atskiros mokymosi dienos per

mokslo metus (nurodoma, kiek pamokų skiriama);

69. Mokykla sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų,

matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose, plėtoja neformaliojo ir

formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie

mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

70. Metodinės taryba analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis įgyvendinamą

integruojamąją programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio

turinio integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose

numatytus rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

71 . Atsižvelgiant į mokinių mokymosi krūvį ir mokyklos mokymosi aplinką bei ugdymo

proceso dalyvių poreikius, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą mokykla, organizuodama

ugdymo procesą, kartą per savaitę intensyvina dalykų mokymą per dieną skirdama ne vieną, o dvi

viena po kitos vykstančias lietuvių ir rusų kalbos pamokas 9-10 klasėse, sudarant sąlygas atlikti

kūrybinius darbus.Viena valanda skiriama informacinių technologijų dalykui 7 klasėje, dvi valandos

pilietiškumo pagrindams 10 klasėje.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

72. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi

turinio, metodų, priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtingiems

gebėjimams, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

73. Diferencijavimas gali būti taikomas:

73.1. mokiniui individualiai: pamokos metu, skiriant individualizuotas užduotis, specialiųjų pratybų

metu, kai reikalinga logopedo ar kito specialisto pagalba;

73.2. mokinių grupei: pasiekimų skirtumams mažinti ir gabumams plėtoti per matematikos modulio

pamokas 9–10 klasėse, skirtingiems mokinių poreikiams ir interesams tenkinti per informacinių

23

technologijų pamokas 10 klasėje, organizuojant konsultavimą 5-10 klasėse, siekiant pagelbėti

mokiniui išlyginti žinių spragas, tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių

darbai, darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

74. Dėl mokinių skirstymo į grupes tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais

(globėjais, rūpintojais). Mokinių skirstymas yra laikinas – tik tam tikroms dalyko pamokoms

arba tik tam tikroms užduotims atlikti.

75. Metodinėse grupėse ir metodinėje taryboje analizuojamas diferencijavimo tikslingumas ir

priimami sprendimai dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Gali būti koreguojami dalykų ilgalaikiai

planai. Diferencijavimo tikslai, uždaviniai, turinys, vertinimas atsispindi dalykų ilgalaikiuose

planuose.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

76. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi

poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus,

prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamų kompetencijų, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų

siekti. Individualus ugdymo planas sudaromas:

76.1. mokiniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

76.2. mokiniui, kuris mokomas namie;

76.3. mokiniui, kurio pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti.

77. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokyklos

Vaiko gerovės komisijai, mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams),

švietimo pagalbos specialistams, direktoriaus pavaduotojui ugdymui. Mokinio individualus ugdymo

planas mokykloje periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

78. Mokiniui, mokomam namie, individualus ugdymo planas sudaromas tėvų prašymu, pateikus

gydytojo rekomendacijas .Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomi keliami mokymo

uždaviniai ir sėkmės kriterijai, reikiama mokymosi pagalba, skiriamas pamokų skaičius, nurodoma

mokymosi aplinka, vertinimo kriterijai. Individualus ugdymo planas turi būti aiškus ir suprantamas

mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams).

79. Už individualių ugdymo planų rengimą ir veiklos įgyvendinimą pradinio ir pagrindinio ugdymo

programos koncentre atsakingi dalykų mokytojai.

24

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

80. Mokykla organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant

individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą

bei užtikrinti dalyvavimą neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už jos ribų. Tėvams

(globėjams, rūpintojams) sudaromos sąlygos dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su

mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio,

sveikos gyvensenos ir kitus klausimus. Mokyklos taryboje tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovai kartu

su mokytojais analizuoja ugdymo proceso įgyvendinimą ir kartu priima sprendimus dėl priemonių

ugdymo(si) kokybei gerinti, mokinių poreikiams tenkinti.

81. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo

procesą, vaikų ugdymosi pasiekimus, problemas mokymo(si) pagalbos teikimą:

81.1. per elektroninę sistemą „Mano dienynas“ (www.manodienynas.lt);

81.2. du kartus per metus tėvams (globėjams) organizuojamos dalykų mokytojų konsultacijos, o 1–

oje, 5–oje klasėse ir po adaptacijos periodo. Susirinkimų ir konsultacijų datos tikslinamos iki

rugsėjo 15 d.

81.3. einamųjų metų rugpjūčio mėnesį mokyklos bendruomenei organizuojamas informacinis

susirinkimas priešmokyklinėje grupėje, 1–ose, 5–ose klasėse.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMĄ ARBA JO DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

82. Mokykla priima mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ar

pagrindinio ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą mokytis pagal Nuosekliojo

mokymosi tvarkos aprašą ir numato tolesnio mokymosi perspektyvą, bendradarbiaudama su jo

tėvais (globėjais ir rūpintojais), sudaro mokiniams galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos

švietimo sistemą.

83. Direktoriaus įsakymu sudaryta Užsieniečių vaikų ugdymo komisija, vadovaujama direktoriaus

pavaduotojo ugdymui:

25

83.1. analizuoja mokinio pateiktus išsilavinimo dokumentus, aptaria su mokinio tėvais (globėjais,

rūpintojais) užsienio mokykloje įgytus pasiekimus ir jų atitikimą ugdymo programai, mokyklos

teikiamos pagalbos formas ir būdus, prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia

rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi, aptaria mokinio ir tėvų įsipareigojimus, konvertuoja

pasiekimus į dešimtbalę sistemą.

83.2. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę (nuo 1 mėn. iki pusės metų) bei

individualios pažangos stebėjimą, siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų

mokiniui greičiau integruotis;

83.3. stebi ir analizuoja atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį

ar visą programą, integraciją į mokyklos bendruomenę, prireikus parengia individualų mokinio

ugdymo planą, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) numato , kokia pagalba būtina mokinio

sėkmingai adaptacijai, aptaria švietimo pagalbos poreikį intensyviai mokytis lietuvių kalbos.

83.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams

likviduoti.

83.5. Per adaptacinį laikotarpį pasiekimai pažymiais nevertinami.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS

TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS

MAŽUMOS KALBA

84. Mokykloje pradinio, pagrindinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu:

tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Jei tėvai (globėjai, rūpintojai) ar mokiniai pageidauja

lietuvių kalba mokytis daugiau dalykų nei nustatyta teisės aktais, mokykla privalo užtikrinti

pasirinktų dalykų mokymą.

85. Ugdymas lietuvių kalba organizuojamas vadovaujantis Ugdymo lietuvių kalba bendrojo

ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba

bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Ugdymo

lietuvių kalba Vilniaus Levo Karsavino vidurinėje mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos

direktoriaus įsakymu.

26

86. Pradinio ugdymo koncentre Bendrosios programos pasaulio pažinimo temos, susijusios su

Lietuvos istorija, geografija, kultūra, dėstomos lietuvių kalba, kitos pasaulio pažinimo temos –

tautinės mažumos kalba.

87. Pagrindinio ugdymo koncentre Lietuvių kalbos mokymui savaitinių valandų skiriama ne

mažiau kaip ir gimtajai kalbai. Lietuvių kalbos mokymas integruotas į pilietiškumo pagrindų

mokymą, kuris yra dėstomas lietuvių kalba. (Pritarta MT 2013-05-28, protokolas Nr. 14).

88. Istorijos, geografijos programos temos, susijusios su Lietuvos istorija, mokomos lietuvių kalba.

5-oje klasėje dalykas „Gamta ir žmogus“ gali būti mokomas pagal vadovėlius lietuvių kalba,

naudojamos vaizdinės programos bei pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

89. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios

grupės:

89.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

89.2. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti daugiakalbėje aplinkoje klasėje esant ne mažiau kaip 18

mokinių 1-4 klasėse, ne mažiau kaip 21 mokinys 5-10 klasėse, jei mokykla turi pakankamai lėšų;

89.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų

kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;

89.4. užsienio kalboms mokyti , klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių 1-4 klasėse, ne mažiau

kaip 21 mokinys 5-10 klasėse, jei mokykla turi pakankamai lėšų.

89.5. kitiems dalykams mokyti, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų.

90. Laikinos grupės iš kelių klasių mokinių gali būti sudaromos:

90.1. kūno kultūrai ugdyti, atsižvelgiant į mergaičių ir berniukų skaičių klasėse, klasės gali būti

jungiamos ir sudaromos atskiros grupės mergaitėms ir berniukams (šiems tikslams gali būti

panaudojamos pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti);

90.2. konsultacijoms mokymo pagalbai teikti:

27

90.3. gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, bet tik tuo atveju, jeigu mokyklai

pakanka mokymo lėšų;

90.4. matematikos modulių programoms įgyvendinti 9-10 klasėse, panaudojant mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas ( gabiems mokiniams bei turintiems

mokymosi sunkumų mokiniams).

91. Minimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje –9. Pasikeitus mokyklos finansinei situacijai,

mokinių skaičius grupėje gali būti koreguojamas.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKAS MOKYMAS

92.Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje

asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių

mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos

aprašo patvirtinimo“, atsižvelgiant į tėvų prašymą, gydytojų konsultacinės komisijos

rekomendacijas ir neviršijant BUP numatytų valandų skaičiaus.

93. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu

vienam iš tėvų (globėjų, rūpintojų) pateikus mokyklos direktoriui prašymą dėl vaiko mokymo

namuose bei GKK pažymą. Mokymo namuose trukmė kiekvienam mokiniui nustatoma

individualiai. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu pamokos gali būti vedamos mokykloje. Jų

privalo būti ne daugiau kaip 4 per dieną. Mokiniui sudaromas individualus planas ir individualus

tvarkaraštis.

94. Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius namuose mokomų mokinių ugdymo rezultatus aptaria

mokyklos vaiko gerovės komisija. Apie mokymosi pasiekimus ir problemas tėvai informuojami

sistemoje „Mano dienynas“ (www.manodienynas.lt).

95. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 1–3 klasėse

skiriama 11 savaitinių ugdymo valandų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti, 4

klasėse – 13 ugdymo valandų, 5–6 klasėse skiriama 12, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse– 15

savaitinių pamokų.

96. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos direktoriaus įsakymu mokinys

gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio

28

individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Mokyklos

sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę.

Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

97. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu

mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir

pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi

individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

97.1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla

skiria pamokų vadovaudamasi ugdymo plano 95 punktu, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos

specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms, 2 papildomos valandos lietuvių kalbai ir

literatūrai mokyti.

97.2. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie

skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę:

II SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

98. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas mokykloje pagal Bendrąsias priešmokyklinio

ugdymo ir ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014

m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr.779, Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d. Nr. V-674. Programos

minimali trukmė – 640 valandų (20 val. per savaitę). Mokykloje ugdymo procesas vykdomas

tautinės mažumos kalba, todėl programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę skiriamos

ugdymui lietuvių kalba. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo forma yra priešmokyklinio ugdymo

grupė.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

99.1–4 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją ugdymo programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.

ĮSAK-2433.

99.1. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti

29

2017-2018 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos per savaitę:

Klasės

Dalykai

Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius

(Dalyko ugdymo valandų per metus skaičius)

1 klasės 2 klasės 3 klasės 4 klasės

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika)

1(34) 1(34) 1(34) 1(34)

Gimtoji kalba ( rusų )* 7(238) 7(238) 7(238) 7(238)

Lietuvių kalba* 4(136) 5(170) 5(170) 5(170)

Užsienio kalba (anglų) 2(68) 2(68) 2(68)

Matematika 4(136) 4(136) 4(136) 5(170)

Pasaulio pažinimas 2(68) 2(68) 2(68) 2(68)

Dailė ir technologijos 2(68) 2(68) 1(34) 2(68)

Muzika 2(68) 2(68) 2(68) 2(68)

Kūno kultūra 2(68) 2(68) 2(68) 2(68)

Šokis 1(34) 1(4)

Valandos, skiriamos mokinių

ugdymo (si) poreikiams tenkinti 1* (34) 1* (34) 0, 5* (17) 0,5* (17)

Iš viso Bendrajai programai

įgyvendinti

25(850) 27(918) 27(918) 28(952)

Neformaliojo švietimo valandos 2(68) 2(68) 2(68) 2(68)

*Valandų, skiriamų mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti (lietuvių, gimtosios (rusų) kalbos dalykų konsultacijoms,

mokinių projektinei veiklai )skaičius.

99.2. 2018-2019 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos per savaitę:

Klasės

Dalykai

Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius

(Dalyko ugdymo valandų per metus skaičius)

1 klasės 2 klasės 3 klasės 4 klasės

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika)

1(35) 1(35) 1(35) 1(35)

Gimtoji kalba ( rusų )* 7(245) 7(245) 7(245) 7(245)

Lietuvių kalba* 4(140) 5(175) 5(175) 5(175)

Užsienio kalba (anglų) 2(70) 2(70) 2(70)

Matematika 4(140) 4(140) 4(140) 5(175)

Pasaulio pažinimas 2(70) 2(70) 2(70) 2(70)

Dailė ir technologijos 2(70) 2(70) 1(35) 2(70)

Muzika 2(70) 2(70) 2(70) 2(70)

Kūno kultūra 2(70) 2(70) 2(70) 2(70)

Šokis 1(35) 1(35)

Valandos, skiriamos mokinių

ugdymo (si) poreikiams tenkinti 1* (35) 1* (35) 0, 5* (17,5) 0,5* (17,5)

Iš viso Bendrajai programai

įgyvendinti

25(875) 27(945) 27(945) 28(980)

Neformaliojo švietimo valandos 2(70) 2(70) 2(70) 2(70) *Valandų, skiriamų mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti (lietuvių, gimtosios (rusų) kalbos dalykų konsultacijoms,

mokinių projektinei veiklai ) skaičius.

30

100.Mokytojui dirbti su specialiųjų poreikių vaikais padeda psichologas, logopedas ir specialusis

pedagogas pagal direktoriaus įsakymu patvirtintus psichologo, specialiojo ugdymo pedagogo ir

logopedo veiklos planus ir mokslo metų pradžioje sudaromus grafikus.

101. Dorinio ugdymo organizavimas:

101.1. Tėvai (globėjai) dvejiems metams parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką

arba tikybą (prašymai pateikiami iki einamųjų metų rugsėjo 5 d.);

101.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji

grupė iš kelių klasių mokinių;

102. Kalbinis ugdymas:

102.1. mokykloje gimtosios kalbos (rusų) mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą. Tėvų (globėjų) pageidavimu kitų (pasirinktų)

Bendrosios programos dalykų gali būti mokoma (si) lietuvių kalba;

102.2. siekiant gerinti mokinių gimtosios kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir

klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (naudojant

mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę

raišką ir rašto darbus).

102.3. Lietuvių kalbos pradinio ugdymo programoje mokoma ir integruotai. Bendrosios programos

pasaulio pažinimo temos, susijusios su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, dėstomos lietuvių

kalba, kitos pasaulio pažinimo temos – tautinės mažumos kalba. Tai atsispindi mokytojų

ilgalaikiuose planuose.

102.4. Užsienio kalbos mokoma(-si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais,

skiriant po 2 savaitines valandas. Tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų trijų

Europos kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų). Užsienio kalbą pradinėse klasėse dėsto mokytojai,

išklausę darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą.

103. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas. Socialiniams ir gamtamoksliniams gebėjimams

ugdytis dalį „Pasaulio pažinimo“ dalyko laiko skiriama socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui

(lankantis visuomeninėse, kultūros institucijose ir pan.). Mokytojai planuoja veiklą ir išorinėje

mokymosi aplinkoje (parodos, planetariumas, išvykos į gamtą ir pan.). Tai turi atsispindėti

mokytojų ilgalaikiuose planuose.

31

104. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

104.1. 1,3 klasėse viena kūno kultūros pamoka skiriama šokiui.

104.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas. Tėvai

(globėjai) privalo pristatyti pažymas apie vaikų sveikatą ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo

15 d.

105. Meninio ir technologinio ugdymo organizavimas:

105.1. meniniam ir technologiniam ugdymui skiriamos 2 valandos per savaitę 1, 2, 4 klasėse, 1

valanda – 3 klasėje;

105.2. skatinama kryptinga meninio neformaliojo ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis) veikla.

106. Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinių komunikacinių

technologijų pagrindų mokoma (pasinaudojant specializuotu informacinių technologijų kabinetu)

per neformaliojo ugdymo pamokas bei jos naudojamos ugdymo procese kaip pagalbinė ugdymo

priemonė.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

107. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008

m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ĮSAK-2433. Lietuvių kalbos ir literatūros programa, patvirtinta LR

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 m. sausio 25 d. Nr. V-46 ir užtikrina minimalų dalykų

programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nurodytą Bendruose ugdymo

planuose.

108. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę 2017–2018, 2016-2019

mokslo metais:

Klasės

Ugdymo sritys ir

dalykai

Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius

(Dalyko ugdymo valandų per metus skaičius)

5 klasės 6 klasės 7 klasės 8 klasės 9 klasės 10 klasės

Dorinis ugdymas (etika arba

tikyba)

1 1 1 1 1 1

Kalbos

32

Gimtoji kalba (rusų) 5 5 5 5 4 4

Lietuvių kalba ir literatūra 5 5 5 5 4 5

Užsienio kalba 3 3 3 3 3 3

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika 4 4 4 4 3 4

Informacinės technologijos 1 1 1 1 1

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus 2 2

Biologija 2 1 2 1

Chemija 2 2 2

Fizika 1 2 2 2

Socialinis ugdymas

Istorija 2 2 2 2 2 2

Pilietiškumo pagrindai 2

Socialinė-pilietinė veikla 10 10 10 10 10 10

Geografija 2 2 2 2 1

Ekonomika ir verslumas 1

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra Dailė 1 1 1 1 1 1

Muzika 1 1 1 1 1 1

Technologijos 2 2 2 1 1,5 1

Kūno kultūra 2 2 2 2 2 2

Žmogaus sauga 1 1 0,5

Pasirenkamieji dalykai /

dalykų moduliai /

projektinė veikla:

Matematika

1*

1*

Pažintinė ir kultūrinė veikla

Integruojama į ugdymo turinį

Pamokų, skirtų mokinio

ugdymo poreikiams

tenkinti, mokymosi

pagalbai teikti, skaičius per

savaitę

3** 3** 3** 3** 4** 4**

Minimalus ir maksimalus

pamokų skaičius mokiniui

per savaitę

29 / 31

32 /35

32/35

33/36

33/39

33/39

Neformalusis vaikų švietimas

(valandų skaičius per savaitę)

2 2 2 2 3 2

*Skiriamos matematikos modulio programai įgyvendinti 9-10 klasėse iš mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti pamokų. **Skiriama gimtosios, lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos ir

geografijos dalykų konsultavimui, atsižvelgiant į mokinių poreikius.

109. Baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo

programą, t.y. 5-osios klasės mokiniams, skiriamas adaptacinis laikotarpis, kurio metu palaipsniui

33

pereinama prie dešimties balų vertinimo sistemos, mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais

darbais. Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus.

110. Mokykla, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, gali siūlyti

mokiniams rinktis pagilinto dalykų mokymosi programas, dalykų bendrųjų programų turinį 9–10

klasėse skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į mokinių poreikius

ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus ir panaudoti pamokas, skirtas

mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti.

111. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir

mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia, turi būti panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti:

ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams ar dalykų

moduliams mokytis, diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti, projektinei ir kitai veiklai.

112. Mokykla ugdymo proceso dalį birželio mėnesį gali organizuoti ne pamokų forma, o projektine

ar kitokia mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose

saugiose aplinkose.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

113. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, užtikrina kalbėjimo,

skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas:

113.1. dalyko užduotims naudoja tekstus, uždarojo tipo testus papildyti atvirojo tipo klausimais, į

kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis ir pan.;

113.2. rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji

būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą;

113.3. sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo,

rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

114. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

114.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka

tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti

mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams

(5–6, 7–8, 9–10).

34

114.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:

114.2.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiria

konsultacijų, organizuoja mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);

114.2.2. mokykla sudaro sąlygas kurį laiką gyvenantiems ir besimokantiems užsienyje ir grįžusiems

į Lietuvą mokiniams pašalinti lietuvių (valstybinės) kalbos programos skirtumus, tam skirdama

mokinių ugdymo poreikiams tenkinti papildomų valandų.

114.3. Užsienio kalbos.

114.3.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi iki

pagrindinio ugdymo programos pabaigos. 10-oje klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų

patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais

(sistemoje „KELTAS“).

114.3.2. Tėvams( rūpintojams/globėjams) pageidaujant, mokykla siūlo pradėti mokytis antrosios

užsienio kalbos – vokiečių ar prancūzų - nuo 5 klasės, jei mokyklai užtenka lėšų.

114.4. Matematika.

114.4.1. Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų

duomenimis, yra nepakankamas, todėl skiriama daugiau dėmesio jam įtvirtinti sprendžiant skaičių ir

skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius.

114.4.2. 9–10 klasėse mokiniai, atsižvelgdami į mokymosi pasiekimus bei poreikius, renkasi

pasirenkamąjį matematikos modulį.

114.4.3.Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesas individualizuojamas,

diferencijuojamas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikiama įvairesnių, įdomesnių, įvairaus

sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudojamasi nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“

užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Mokiniams organizuojamos

olimpiados, konkursai.

114.5. Informacinės technologijos.

114.5.1. Pagrindinio ugdymo programoje IT pradedama mokytis 5 klasėje. Kursas tęsiamas iki 8

klasės, pamokas veda informacinių technologijų mokytojai.

35

114.5.2. 9-10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis 9 klasėje ir vienas iš

pasirenkamųjų modulių 10 klasėje: programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo. Modulį

renkasi mokinys.

114.6. Gamtamokslinis ugdymas.

114.6.1. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio skiriama gamtamoksliniams

tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms

veikloms. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami

įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ypač tai svarbu mokant fizikos ir biologijos.

Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skiriama gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir

technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

114.6.2 Eksperimentinių ir praktinių darbų metu klasė gali būti dalijama į grupes, jeigu pakanka

mokymo lėšų.

114.6.3. 6 klasėje dalykas „Gamta ir žmogus“ gali būti mokomas pagal vadovėlius lietuvių kalba,

naudojamos vaizdinės programos lietuvių kalba. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi

mokyklinėmis priemonėmis bei pasitelkiant išorinių edukacinių erdvių galimybes.

114.7. Technologijos.

114.7.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse),

mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir

elektronikos technologijų programų.

114.7.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį,

technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Tai

atsispindi mokytojų ilgalaikiuose planuose.

114.7.3. 10-ose klasėse technologijų dalyko mokoma Vilniaus statybininkų centro gamybinėje

bazėje, skiriant ne mažiau kaip10 valandų per metus.

114.7.4. Dėl lėšų trūkumo klasės technologijoms mokyti gali būti į grupes nedalijamos,

atsižvelgiant į mokinių skaičių.

114.8. Kūno kultūra.

114.8.1. Nuo 8 klasės sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės. Klasės gali būti atitinkamai

perskirstomos ( pvz., 8a klasės mergaitės jungiamos su 8b klasės mergaitėmis, o berniukų

sudaromos dvi atskiros grupės).

36

114.8.2. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinys dalyvauja pamokoje su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.

114.8.3. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos, siūlo kitą veiklą

(pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje,

konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.). Laikinai dėl ligos atleistas mokinys turi būti pamokoje ir

stebėti pamoką.

114.9. Meninis ugdymas. Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės, muzikos, pasirenkamieji šokio,

teatro dalykai. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformaliojo švietimo programas,

organizuoti ir kitose erdvėse – kultūros įstaigose, netradicinėje aplinkoje, gamtoje ir kt.

114.10.Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje

organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012-07-18

įsakymu Nr. V-1159 ir dėstomas kaip atskiras dalykas: po 1 valandą per savaitę skiriama 6-ose ir

8-ose klasėse, 0,5 valandos per savaitę – 9 klasėje. Sveikatos ugdymo programa integruojama į

biologijos dalyko turinį, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012-08-31

įsakymu Nr. V-1290.

114.11. Projektinė veikla mokykloje yra privaloma 9-10 klasių mokiniams. Ji organizuojama

vadovaujantis Vilniaus Levo Karsavino mokyklos Projektinės veiklos aprašu, patvirtintu Mokyklos

direktoriaus įsakymu.

114.12 Socialinė veikla. 5-10 klasių mokiniams socialinė veikla privaloma. Ji vykdoma pagal

Vilniaus Levo Karsavino mokyklos aprašą, patvirtintą Mokyklos direktoriaus įsakymu.

114.13. Ugdymas karjerai. Ugdymas karjerai mokykloje integruojamas į dalykų pamokų turinį,

neformalųjį švietimą, organizuojamas per kultūrinę, pažintinę veiklą bei klasių vadovų veiklą.

Mokykloje veikia profesinio informavimo taškas, kur teikiama įvairiapusiška informacija karjeros

klausimais.

III SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

37

115. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis , atsižvelgdama į švietimo pagalbos

specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos

tarnybų rekomendacijas, mokyklos galimybes.

116. 1-4 ir 5-10 klasėse su specialiųjų poreikių mokiniais (besimokančiais pagal pritaikytą arba

individualią programą) dirba specialusis pedagogas.

117. Mokyklos logopedas, psichologas organizuoja individualias konsultacijas specialiųjų poreikių

mokiniams. Konsultacijų grafikus tvirtina mokyklos direktorius.

118. Mokytojai, atsižvelgdami į mokinio gebėjimus ir galias, pedagoginės psichologinės tarnybos

(PPT), mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas bei pasitarę su mokinių tėvais

(globėjais), pritaiko ar individualizuoja mokiniui ugdymo programas.

119. Specialiųjų poreikių mokiniai, kurie mokosi pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą,

Vaiko gerovės komisijos ir PPT siūlymu gali nesimokyti užsienio kalbos. Šios pamokos gali būti

skiriamos lietuvių kalbai, organizuojant individualias ar grupines konsultacijas.

120. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos ir PPT siūlymu, suderinus su mokinio tėvais

(globėjais), vidutinių ar didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai, besimokantys namuose

pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, šioje programoje prasidedančius dalykus

gali pradėti mokytis metais vėliau, juos sieti su mokinio kasdiene gyvenimo patirtimi.

121. Mokyklos Vaiko gerovės komisija sistemingai aptaria specialiųjų poreikių mokinių

ugdymosi problemas, palaiko ryšius su mokinių tėvais (globėjais).

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

122. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pasiekimai ir pažanga

vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus vadovaujantis Vilniaus Levo

38

Karsavino mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, patvirtinta Mokyklos

direktoriaus įsakymu.

123. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ar pagrindinio ugdymo programą

mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama Vaiko gerovės

komisijos posėdyje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą,

specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.

Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir

kt.).

124. Specialiųjų poreikių mokiniui užtikrinamas ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas.

TREČIASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS

MOKINIAMS TEIKIMAS

125. Psichologinė pagalba teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 dienos įsakymu Nr.

V-1215.

126. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos

teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m.

liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

127. Socialinė pagalba teikiama vadovaujantis Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio l5 dienos

įsakymu Nr. ISAK- 941.

128. Mokykloje pagalbą teikia – logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis

pedagogas:

128.1. logopedas – turintiems kalbos ir komunikacijų sutrikimų;

128.2. specialusis pedagogas – turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų

(neišlavėjimų), emocijų ir elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, kompleksinių sutrikimų;

128.3. psichologas – turintiems emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų;

128.4. socialinis pedagogas – elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų.

129. Mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių,

specialiąją pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.

39

130. Teikiama mokytojo padėjėjo specialioji pagalba ugdymo proceso metu vadovaujantis

Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-

1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo

patvirtinimo“;

131. Specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8

mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba

gali būti teikiama per specialiąsias pamokas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

132. Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir

vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių

įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nustatymą, įsivertinimą, refleksiją.

133. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis

ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai,

mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų

(globėjų, rūpintojų) bendravimas. Tam talkina aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos

bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene, mokyklos

renginiai skirti miesto ir mikrorajono gyventojams, tėvų pritraukimas sprendžiant mokyklos

problemas, aptariant mokyklos ateities planus, kaupiant ir naudojant 2 proc. paramos lėšas

mokyklos aplinkos modernizavimui.

SUDERINTA

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

kultūros ir ugdymo departamento

Švietimo skyriaus vedėjas

2017 m. rugpjūčio _____d. įsakymu Nr.______