6 – 7 klasių berniukų ir mergaičių lankstumo, vikrumo, greitumo

LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS

SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

KŪNO KULTŪROS STUDIJŲ PROGRAMA

MINDAUGAS JURKYNAS

6 – 7 KLASIŲ BERNIUKŲ IR MERGAIČIŲ LANKSTUMO,

VIKRUMO, GREITUMO JĖGOS IR JĖGOS IŠTVERMĖS

LAVINIMAS PER IMTYNIŲ POBŪDŽIO KŪNO KULTŪROS

PAMOKAS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: Dr. R. Rutkauskaitė

KAUNAS 2013

2

TURINYS

SANTRAUKA ................................................................................................................................................... 3

SUMMARY ....................................................................................................................................................... 5

ĮVADAS ............................................................................................................................................................. 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...................................................................................................................... 9

1.1. Mokinių fizinio vystymosi ypatumai ..................................................................................................... 9

1.2. Fizinio aktyvumo poveikis vaiko fiziniam pajėgumui ir sveikatai ....................................................... 11

1.3. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos kūno kultūra .................................................................... 14

1.4. Vaikų judamųjų gebėjimų ugdymo ypatumai ...................................................................................... 16

1.5. Imtynių taikymo per kūno kultūros pamokas ypatumai ir technologija ............................................... 20

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ........................................................................................ 24

3. REZULTATAI ............................................................................................................................................. 30

3.1. Eksperimentinės ir kontrolinės grupių judamųjų gėbėjimų testavimo rezultatai .................................. 30

3.2. Mokinių fizinio aktyvumo laisvalaikiu ypatumai lyties aspektu ........................................................... 37

3.3. Pojūčiai, kuriuos tiriamieji jaučia fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu ................................................. 43

3.4. Pojūčiai, kuriuos tiriamieji jaučia imtynių pobūdžio užsiėmimuose per kūno kultūros pamokas ........ 46

3.5. Kūno kultūros pamokoje jaučiamų pojūčių, fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu jaučiamų pojūčių ir

fizinio pajėgumo tarpusavio sąsajos ............................................................................................................. 49

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...................................................................................................................... 51

IŠVADOS ........................................................................................................................................................ 54

LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................................ 55

PRIEDAI .......................................................................................................................................................... 59

3

SANTRAUKA

6 – 7 KLASIŲ BERNIUKŲ IR MERGAIČIŲ LANKSTUMO, VIKRUMO, GREITUMO

JĖGOS IR JĖGOS IŠTVERMĖS LAVINIMAS PER IMTYNIŲ POBŪDŽIO KŪNO

KULTŪROS PAMOKAS

Raktiniai žodžiai: kūno kultūros pamoka, imtynės, fizinis aktyvumas, fizinis pajėgumas.

Tyrimo objektas – 6 – 7 klasių berniukų ir mergaičių lankstumo, vikrumo, greitumo jėgos, jėgos

ištvermės lavinimas per imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokas.

Tyrimo tikslas – nustatyti imtynių programos veiksmingumą per kūno kultūros pamokas 6 – 7

klasių mokinių judamiesiems gėbėjimams.

Hipotezė – Mūsų sukurta ir taikyta eksperimentinė programa 6 – 7 klasių mokiniams per imtynių

pobūdžio kūno kultūros pamokas turi teigiamą efektą judamųjų gėbėjimų rezultatams.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos veiksmingumą

bendrojo lavinimo mokyklos 6 – 7 klasių mergaitėms.

2. Nustatyti taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos veiksmingumą

bendrojo lavinimo mokyklos 6 – 7 klasių berniukams.

3. Nustatyti mokinių patiriamus pojūčius per imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokas.

4. Nustatyti mokinių patiriamus pojūčius laisvalaikio fizinio aktyvumo metu.

5. Nustatyti mokinių fizinį aktyvumą lyties ir skirtingų grupių aspektu.

Išvados:

1. Tyrimo metu nustatyta, kad 6 – 7 klasių mergaičių fizinio pajėgumo komponentai

eksperimentinėje grupėje po taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos

reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Statistikai reikšmingai pakito ir kontrolinės grupės mergaičių

fizinio pajėgumo rezultatai (p<0,05). Skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių

pirmo ir antro fizinio pajėgumo testavimų nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05).

2. Po taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos eksperimentinėje grupėje

reikšmingai pagerėjo 6 – 7 klasių berniukų lankstumo, vikrumo ir jėgos ištvermės rezultatai

(p<0,05). Kontrolinės grupės berniukų lankstumo, vikrumo ir jėgos ištvermės rezultatai irgi

reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Greitumo jėgos rezultatų statistiškai reikšmingi pokyčiai tiek

kontrolinėje grupėje, tiek eksperimentinėje nenustatyti (p>0,05). Statistikai reikšmingi

skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių pirmojo testavimo ir tarp antrojo

testavimo nenustatyti (p>0,05).

3. Išanalizavus patiriamus pojūčius imtynių pobūdžio užsiėmimuose per kūno kultūros

pamokas nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai lyties aspektu (p>0,05). Lyginant

4

kontrolinę ir eksperimentinę grupes nustatyta, kad eksperimentinės grupės mokiniams

imtynių pobūdžio kūno kultūros užsiėmimai labiau patinka, jų metu jiems linksma, tai juos

stimuliuoja, teikia energijos bei suteikia džiaugsmo ir visiškai nesplopina (p<0,05). Pagal

subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį didelio fizinio aktyvumo grupės mokiniai

imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokomis mėgaujasi, jaučiasi mažiau susinervinę, tai

jiems patinka, teikia malonumą, imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų metu jiems labai

linksma, jaučiasi sudominti (p<0,05).

4. Išanalizavus patiriamus pojūčius fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu statistiškai reikšmingi

skirtumai lyties aspektu nenustatyti (p>0,05). Lyginant kontrolinę ir eksperimentinę grupes

nustatyta, kad kontrolinės grupės mokinius fizinis aktyvumas laisvalaikiu labiau įkvepia ir

teikia energiją (p<0,05). Pagal subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį didesnio

fizinio aktyvumo grupės mokiniai fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu jaučiasi fiziškai gerai,

tai jiems suteikia stiprumo jausmą (p<0,05).

5. Išanalizavus mokinių fizinio aktyvumo laisvalaikiu ypatumus lyties aspektu nustatėme, kad

berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo subjektyviai vertintas intensyvumas buvo statistiškai

reikšmingai skirtingas (p<0,05). Nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp berniukų

ir mergaičių sportavimo ar mankštinimosi po pamokų dažnumo, trukmės bei fizinio

aktyvumo formų (p>0,05). Tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių mokinių fizinio

aktyvumo laisvalaikiu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

5

SUMMARY

FLEXIBILITY, AGILITY, SPEED STRENGTH AND STRENGTH

ENDURANCE TRAINING DURING WRESTLING PATTERN LESSONS

AMONG 6-7 GRADE BOYS AND GIRLS

Key words: Physical education lesson, wrestling, physical activity, physical capability.

Subject – Training of flexibility, agility, speed strength, strength endurance among 6-7 grades boys

and girls during wrestling lessons.

Aim of the study: to determine the impact of wrestling pattern program to movement abilities

among 6-7 grades pupils during physical education lessons.

Hypothesis: Designed and applied experimental program have a beneficial effect on the results of

movement performance abilities among 6-7 grades pupils during the wrestling pattern program of

physical education lessons.

Objectives:

1. Determine the effectiveness of applied wrestling pattern program among 6-7 grades girls in the

general education school.

2. Determine the effectiveness of applied wrestling pattern program among 6-7 grades boys in the

general education school.

3. Identify the experienced senses among pupils during physical education wrestling pattern

lessons.

4. Identify the experienced senses among pupils during physical activity in leisure time.

5. Determine the level of physical activity among pupils according to gender and different groups.

Conclusions

1. In this study found that the 6-7 grades girls' physical fitness components after the applied

wrestling kind physical education program had significantly improved in the experimental

group (p <0.05). In the control group of girls physical fitness components also had significantly

improved (p <0.05). There were no statistical differences between control and experimental

groups in physical fitness results (p> 0.05).

2. After applied wrestling pattern physical education program among 6-7 grades boys had

significantly improved flexibility, agility and strength endurance (p<0.05). In the control group

flexibility, agility and strength endurance results between boys had also improved during the

study period (p<0.05). There were no statistically significant changes in explosive strength

among the control and experimental groups (p>0.05). Also there were no significant differences

between the control and experimental groups during first and second tests (p>0.05).

6

3. There were no significant differences in experienced senses according to genders during

physical education wrestling pattern lessons (p>0.05). Comparing control and experimental

groups was found that experimental group prefers wrestling pattern physical education. During

these lessons pupils feel happy, stimulated, full of energy and these lessons also provide joy and

do not restrict self-expression (p<0.05). According to subjectively evaluated level of physical

activity, pupils who experienced increased physical activity enjoys wrestling pattern lessons

they feel less nervous, enjoy that, these lessons give pleasure, pupils feel very happy and

interested in that (p <0,05).

4. Were not determined the significant differences according to genders analysing experienced

senses in physical activity during leisure time (p>0,05). Comparing control and axperimental

groups observed that pupils of control group in physical activity during leisure time were

inspired and this activity supply energy (p<0,05). According to subjectively evaluated level of

physical activity, pupils experienced higher level of physical activity in leisure time feel

physically well. That gives wellness (p<0,05).

5. It was determined, that subjectively evaluated intensity of physical activity was significantly

different between boys and girls (p<0,05). There were no significant differences between boys

and girls in sports or after-school exercise frequency, duration and physical activity forms. It

was not observed statistically significant differences between control and experimental groups

in physical activity during leisure time.

7

ĮVADAS

Nuo žilos senovės fiziškai pajėgus žmogus buvo įsivaizduojamas kaip labai stiprus ir

raumeningas. Jam reikėdavo savo plikomis rankomis sumedžioti laukinį gyvūną, savomis jėgomis

apdirbti žemę, pasirūpinti kad šeima turėtų ką valgyti, išgyventi įvairiausias juos užklupusias

gamtos stichijas. Visa tai sudaro tvirtus saitus: mityba, buvimas fiziškai aktyviu ir pajėgiu,

organizmo užgrūdinimas, geros sveikatos palaikymas, išgyvenimas ir socialinės gerovės palaikymas

(Muliarčikas ir kt., 2007).

Šiandien dideliu tempu keičiantis šiuolaikinei visuomenei labai sparčiai keičiasi ir mokinių

judėjimo ypatumai. L. Kardelienė savo tyrime su bendraautoriais (2011) pabrėžia, jog jaunų žmonių

gyvenimo būdą galima labiau apibūdinti kaip fiziškai pasyvų nei kaip fiziškai aktyvų. Moksleiviai

vis dažniau renkasi pasyvų laisvalaikio praleidimo būdą: sėdi kambaryje prie televizijos ekranų,

skaito knygas ar žurnalus, žaidžia kompiuterinius žaidimus ir vis mažiau laisvo laiko skiria

aktyviam laisvalaikiui.

Nuo pat vaikystės turi būti formuojamas požiūris į savo sveikatą, fizinio ir protinio

pajėgumo stiprinimą, darbingumą, savo kūno galias. Tiek tėvai, tiek mokytojai jau nuo mažų dienų

turėtų skatinti vaikų kūrybingumą, teigiamai sveikatą veikiantį gyvenimo būdą, kad suaugus jie

savo sugebėjimus galėtų pritaikyti kūrybinėje veikloje (Rauckis ir Drungilienė, 2000).

D. Mickevičienė su bendraautoriais (2006) teigia, kad didesnioji dalis Lietuvos moksleivių

nėra pakankamai fiziškai aktyvūs, turi menką suvokimą apie fizinio aktyvumo reikšmę žmogaus

sveikatai. Nustatyta, kad daugiau nei 20 proc. Lietuvos berniukų ir 40 proc. Lietuvos mergaičių nėra

pakankamai fiziškai aktyvūs, ir kaip bebūtų gaila, bet bėgant metams ši problema vis ryškėja.

Tyrimo aktualumas. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2009)

nurodyta, kad Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, kūno kultūros programoje yra įtrauktos

imtynių pamokos. Nors ir įtrauktos imtynių pamokos bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau kiek

žinoma Lietuvoje niekas neveda šios fizinės veiklos užsiėmimų per kūno kultūros pamokas. Gal būt

taip yra todėl, kad mažai imtynių specialistų, o gal būt todėl, kad mokyklose dirbantiems kūno

kultūros specialistams priimtinesnė klasikinė kūno kultūros pamoka. Išanalizavus mokslinę

literatūrą, galima teigti, kad tema nėra plačiai nagrinėta. Juntamas metodinės medžiagos trukumas,

mažai mokslinių darbų susijusių su imtynių užzsiėmimais per kūno kultūros pamokas.

Hipotezė. Mūsų sukurta ir taikyta eksperimentinė programa 6 – 7 klasių mokiniams per

imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokas turi teigiamą efektą judamųjų gėbėjimų rezultatams.

Tyrimų tikslas – nustatyti imtynių pobūdžio programos veiksmingumą per kūno kultūros

pamokas 6 – 7 klasių mokinių judamiesiems gėbėjimams.

8

Tyrimų uždaviniai:

1. Nustatyti taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų progamos veiksmingumą

bendrojo lavinimo mokyklos 6 – 7 klasių mergaitėms.

2. Nustatyti taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų progamos veiksmingumą

bendrojo lavinimo mokyklos 6 – 7 klasių berniukams.

3. Nustatyti mokinių patiriamus pojūčius per imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokas.

4. Nustatyti mokinių patiriamus pojūčius laisvalaikio fizinio aktyvumo metu.

5. Nustatyti mokinių fizinį aktyvumą lyties ir skirtingų grupių aspektu.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Mokinių fizinio vystymosi ypatumai

Fizinis išsivystymas dažniausiai apibūdinamas kaip morfologinių ir fiziologinių organizmo

savybių visuma, leidžianti nustatyti žmogaus fizinių jėgų, ištvermės ir darbingumo atsargas. Fizinį

išsivystymą rodo kūno masė ir forma, nervinės reguliacijos būklė ir atsparumas nuovargiui.

Kiekvienu amžiaus periodu vaikų fizinį išsivystymą lemia augimo ir vystymosi dėsningumai,

organizmo brendimas bei morfologinė ir fiziologinė būklė. Fizinis išsivystymas taip pat priklauso

nuo įgimtų savybių ir veikiamų išorinių aplinkos veiksnių (socialinių, ekonominių, sanitarinių,

higieninių, klimatografinių sąlygų, mitybos, persirgtų ligų, fizinio aktyvumo) (Medicinos

enciklopedija, 1991).

V. Ivaškienė (2002) teigia, kad per pastarąjį šimtmetį išryškėjo tendencija: kasmet spartėja

įvairaus amžiaus vaikų fizinio brendimo procesas. Šis reiškinys vadinamas epochine akceleracija,

t.y. fizinio vystymosi pagreitėjimu. Sporto terminų žodyne (2002) nurodoma, kad akceleracija – tai

fizinio ir psichinio vystymosi, fizinio parengtumo greitėjimas palyginti su ankstesnėmis kartomis.

Dėl akceleracijos didėja fizinis pajėgumas, bet mažėja ištvermė.

Pasinis amžius – tai laikas nuo gimimo iki skaičiuojamojo momento – metų, mėnesio, dienos.

Nustatomas pagal gimimo dokumentuose įrašytą gimimo datą. Biologinis amžius – tai organizmo

biologinio subrendimo laipsnis. Biologinį amžių galima vertinti pagal morfologinio brendimo,

kaulėjimo, dantų dygimo, lytinio brendimo (antrinius lytinius požymius) kriterijus (Sporto terminų

žodynas, 2002).

D. Vizbaraitė ir G. Petronytė (2005) teigia, kad tinkamai pritaikius fizinius krūvius

jaunesniame amžiuje, galima duoti teigiamą poveikį vyresniais amžiaus tarpsniais, tuo tarpu

netinkamai pritaikyti tam tikrai raumenų grupei fiziniai pratimai, bei per dideli fiziniai krūviai gali

slopinti organizmo augimą, bei brendimą, tam tikru laikotarpiu. Augimo ir lytinio brendimo

laikotarpiu organizmas pasižymi mažesniais adaptacijos rezervais, nei subrendęs organizmas. Labai

svarbu vaikystėje išbandyti ir išmokti daug įvairių judesių susijusiu su sveikatos stiprinimu, nes tai

leis vėliau tobulinti bei pritaikyti įvairiose gyvenimo situacijose. Autorės pabrėžia, jog nėra

rekomenduojami ilgos trukmės, nepertraukiami ištvermės lavinimo pratimai organizmui augant iki

lytinio brendimo pabaigos. Patartina, kad fizinis aktyvumas būtų nedidelio intensyvumo, bet ilgesnės

trukmės. Norint palaikyti optimalų fizinį aktyvumą ir pajėgumą turėtų didėti ir fizinės veiklos

apimtis.

V. Ivaškienė (2002) teigia, kad augimo ir vystymosi netolygumas pasireiškia

pasikartojančiais tolygaus ir pagreitinto vystymosi periodais. Pagreitinto augimo metu vaiko

organizmas tampa jautrus nepalankiems išorinės aplinkos veiksniams, pirmiausia – jų apribojimui,

10

nes pagreitinto augimo periodai sutampa su žymiu energetinių ir medžiagų apykaitos procesų

suaktyvėjimu. O tai reikalauja ir judamosios veiklos suaktyvėjimo. Toks vystymosi šuolis tarp 6 - 7

metų ir lytinio brendimo metu, t. y. mergaitėms tarp 11 - 12 metų, o berniukams – tarp 13 - 14 metų

periodu ūgis padidėja 5 - 10 proc. (t. y. 7 - 9 cm), kai tolygaus augimo periodu – tik 3 proc. Atskirų

organų ir sistemų augimo ir vystymosi heterochroniškumas (nevienodas atskirų organų ir sistemų

vystymosi tempas) labiausiai matomas judėjimo funkcijos vystymesi.

V. Ivaškienės (2002) teigimu, judamieji gebėjimai vystosi visą mokyklinį amžių, bet

nevienodu intensyvumu. Pvz., raumenų jėgos prieaugis nuo 7 iki 16 metų siekia 260 proc., bet

labiausiai pasireiškia pirmaisiais 2 - 3 metais po pubertatinio augimo šuolio. Ypatingą reikšmę turi

ištvermės vystymasis pagal amžių. Kiekvienas judamasis gebėjimas turi kritinius vystymosi

periodus, kada jų lavėjimas yra efektyviausias. Galutinis atskirų organizmo organų ir sistemų

formavimasis baigiasi nevienodai: judėjimo analizatoriaus vystymasis baigiasi 12 - 13 metų amžiuje,

deguonies pristatymo į dirbančius raumenis funkcija galutinai subręsta iki 16 - 17 metų, o skeleto

raumenys vystosi ir vėliau.

Judamųjų gebėjimų kritiniai periodai berniukams ir mergaitėms būna skirtingi. Pvz.,

greitumo jėga Lietuvos mergaičių intensyviai vystosi iki 12 metų, tuo tarpu berniukų truputėlį ilgiau

– iki 15 metų (Ivaškienė, 2002).

Vidurinysis mokyklinis amžius (11 – 15 m.) – tai intensyvaus vaikų organizmo vystymosi

laikotarpis. Kūno masė su kiekvienais metais padidėja 4 - 5 kg, kūno ilgis – 4 - 8 cm, krūtinės

apimtis – 2 - 5 cm. Kūno masė didėja didėjant kūno ilgiui ir raumenų masei (32 - 33 proc.).

Ganėtinai intensyviai vystosi berniukų kojų, rankų, pečių juostos raumenys, o mergaičių labiausiai –

liemens raumenys. 14 metų berniukų plaštakos jėga padidėja iki 30 kg, liemens – iki 80 kg,

mergaičių plaštakos jėga padidėja iki 22 kg, pečių juostos raumenys iki 65 kg. Pas berniukus

padidėja ir absoliuti ir santykinė jėga, o pas mergaites santykinė jėga sumažėja, nes kūno masė

padidėja daugiau negu absoliuti jėga. Todėl šiuo amžiaus tarpsniu moksleiviai sunkiai išmoksta

kybojimo, atremties, lipimo ir šuolių pratimus. Padidėja paauglių širdies pajėgumas: širdis vienu

susitraukimu išstumia apie 40 ml kraujo, sumažėja ŠSD (78 - 80 tv/min). Padidėja plaučių gyvybinė

talpa. Dėl to paaugliai gali atlikti kur kas didesnius didesnius fizinius krūvius, tačiau reikia

atsižvelgti, kad labai padidėja širdis, o kraujagyslių spindis priešingai – padidėja labai nedaug.

Todėl fizinio krūvio metu gali padidėti kraujo spaudimas. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad labai

intensyvūs ir ilgos trunkmės jėgos ir statiniai pratimai gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių

sistemą. Paaugliai turi savybę greitai įsitraukti į darbą, organizmas adaptuojasi prie tam tikro fizinio

krūvio. Taip yra dėl didelio centrinės nervų sistemos paslankumo. Pastebėta, kad paauglių judesiai

dažnai nekordinuoti, taip yra todėl, kad jų kaulai auga ir vystosi greičiau nei raumenys. Raumenys

lyg išsitempia, sunkiau atlikti judesius, fizinius pratimus. Šiame amžiuje keičiasi paauglių psichika:

11

jie sparčiai vystosi, lytiškai bręsta, darosi panašūs į suaugusius žmones. Paaugliai stengiasi

pamėgdžioti suaugusiuosius, naudotis visomis jų teisėmis. Pedagogai, kurie dirba su vaikais turėtų

šito nepamiršti ir atsižvelgti (Kuklys ir Blauzdys, 2000).

1.2. Fizinio aktyvumo poveikis vaiko fiziniam pajėgumui ir sveikatai

T. Peters su bendraautoriais (2010) teigia, kad dėl šiuolaikinės technologijų pažangos

sumažėjo fizinės veiklos laikas ir padidėjo sėslios veikos laikas. Televizijos žiūrėjimas, praleistas

laikas prie kompiuterio vaikų tarpe užima labai didelę dienos laiko dalį, o tai labai įtakoja sėdimą

gyvenimo būdą.

Fizinis aktyvumas – laiko dalis (para, savaitė, mėnuo, metai), kurią žmogus skiria fiziniams

pratimams arba tikslingam fiziniam darbui. Taip pat griaučių raumenų sukelti sąmoningi judesiai,

kuriuos darant labai didėja energijos suvartojimas (Sporto terminų žodynas,2002).

Nederėtų fizinio aktyvumo painioti su sportu. Fizinė veikla – tai bet koks kūno judėjimas,

kurio metu naudojama energija. Tai apima sportą, mankštą ir kitas veiklas, pavyzdžiui, įvairius

žaidimus, vaikščiojimą, šokius, namų ruošos darbus ir kt. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla yra

naudinga sveikatai. Intensyvumas atspindi dažnį, kuriuo veikla yra atliekama. Tarp žmonių fizinio

aktyvumo intensyvumas yra nevienodas ir skirtingų formų. Priklausomai nuo žmogaus fizinio

pajėgumo lygio vidutinio fizinio aktyvumo pavyzdžiai būtų tokie kaip: spartus ėjimas, energingi

šokiai arba namų ruošos darbai. Intensyvios fizinės veiklos pavyzdžiu galėtų būti: bėgimas, spartus

važiavimas dviračiu, greitas plaukimas ar darbas treniruoklių salėje (World Health Organization,

2010).

M. Dencker ir jo kolegos (2006) teigia, kad kasdienis fizinis aktyvumas turi didžiulę

reikšmę vaikų sveikatai, ir yra būtinas jų fiziniam vystymuisi, taip pat sveikatai ir fiziškai aktyviam

gyvenimui žmogui suaugus. Manoma, kad fizinis aktyvumas labai svarbus vaikų protinei ir

socialinei raidai, tačiau tai patvirtinti trukdo metodologinės fizinio aktyvumo nustatymo problemos

(Biddle et al., 2004; Andersen & Mechelen, 2005).

Fizinis pajėgumas – tai žmogaus galėjimas kuo veiksmingiau dirbti tam tikrą fizinį darbą.

Fizinis pajėgumas yra sveikatos ir fizinio parengtumo gerinimo prielaida. Yra žinoma, kad fizinis

pajėgumas priklauso nuo aplinkos, gyvensenos, jam labai didelės įtakos turi įgimtos ypatybės. Jį

apibūdina kraujotakos bei kvėpavimo sistemų galingumas, medžiagų apykaitos ir nervų sistemos

ypatumai, judamieji įgūdžiai, raumenų jėga ir ištvermė, kūno sandara (Sporto terminų žodynas,

2002). Šiuolaikinis mokslas fizinį pajėgumą vertina kaip vieną iš svarbiausių sveikatos rodiklių,

ypatingai kai tenka prognozuoti sergamumą lėtinėmis ligomis, bei sukelto mirtingumo rizikos

12

faktorių (Lohman et al., 2008). Nors fizinio pajėgumo rezultatus labai lemia genetika, tačiau jiems

įtakos turi ir kasdieninis fizinis aktyvumas bei sveikatos būklė (Malina et al., 2004).

Tai pat žmogaus fizinis pajėgumas priklauso nuo jo mitybos, gyvensenos pobūdžio, fizinio

aktyvumo. Iš vienos pusės, fizinis pajėgumas gali pasireikšti gerais rezultatais ar laimėjimais

vykdant įvairias užduotis, įveikiant kliūtis buityje, profesinėje veikloje ar sporto varžybose. Fizinio

pajėgumo, susijusio su specifinių judesių mokėjimu, įgūdžiais, ryšys su sveikata yra ribotas.

Pavyzdžiui, ne visuomet pavyksta pastebėti, kad geresnio sportininko – geresnė sveikata. Su

laimėjimais susijusį fizinį pajėgumą labiausiai lemia judėjimo įgūdžiai, širdies ir kvėpavimo

sistemų galingumas, raumenų jėga ir ištvermė, kūno sudėjimas, motyvacija (Muliarčikas ir kt.,

2007).

Tyrimais įrodyta, kad nuolatinė fizinė veikla mažina depresijos riziką. Be to, fizinis

aktyvumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis energijos išsiskyrimą, o tai savo ruožtu daro didelę

įtaką svorio kontrolei. (World Health Organization, 2009).

Aerobinio fizinio aktyvumo poveikis yra palankus siekiant išlaikyti norimą kūno svorį.

Energijos išeikvojimo kaupimas dėl fizinės veiklos, labai svarbus siekiant energijos balanso. Fizinio

aktyvumo veikla gali būti atliekama trumpais kartotiniais bent 10 minučių intervalais, arba vieno

ilgo užsiėmimo metu. Tačiau pastebėta jog pasipriešinimo pratybose įrodymai yra mažiau

nuoseklūs, dėl kompensacinės liesos kūno masės padidinimo ir mažesnio fizinio krūvio kiekio. Yra

nustatytas esminis individualus fizinio aktyvumo ir svorio priežiūros palaikymo kintamumas;

daugiau nei 150 minučių vidutinio intensyvumo veikla, per savaitę gali duoti teigiama poveikį

norint palaikyti kūno masę. Duomenys rodo, kad aerobinė fizinė veikla, kuri buvo atlikta ne mažiau

kaip 150 minučių per savaitę yra susijusi su apytiksliai 1 - 3 proc. svorio sumažėjimu (Physical

Activity Guidelines Advisory Committee Report, 2008).

Kiti autoriai fizinio aktyvumo skatinimo ir kitų sveikatos stiprinimo priemonių efektyvumą

vertina lygindami sveikos gyvensenos ir bendro tipo darželius lankančių vaikų fizinio parengtumo

rodiklius bei šių rodiklių pokytį per metus. Tyrimas tarp dviejų tipų darželių parodė, kad sveikos

gyvensenos ugdymo ir fizinio aktyvumo skatinimo veikla sveikos gyvensenos darželiuose turėjo

teigiamą poveikį vaikų fiziniam parengtumui. Sveikos gyvensenos darželiuose besilankančių vaikų

buvo geresni greitumo, ištvermės bei staigiosios jėgos testų rezultatai nei to paties amžiaus bendro

tipo darželių vaikų (Dailidienė ir Juškelienė, 2000).

R. Malina ir kt. (2004) teigia, kad mažas fizinis aktyvumas vaikystėje yra kai kurių ligų

rizikos padarinys. Fiziškai aktyvūs vaikai yra fiziškai pajėgesni nei mažiau aktyvūs. Optimalus

fizinis aktyvumas skatina augimą, vystimąsi, o kartu ir optimalius kūno kompozicijos pokyčius.

Fizinis aktyvumas siejamas su gera moksleivių sveikata ir savijauta. Fiziškai aktyvių, reguliariai

besimankštinančių ir sportuojančių moksleivių susirgimų per metus skaičius mažesnis, jie geriau

13

mokosi, būna energingesni, žvalūs. Čia ir pasireiškia fizinio aktyvumo naudingumas sveikatai bei

savijautai (Faulkner & Biddle, 2001).

Daugybė mokslinių darbų tvirtina, jog kasdieninė fizinė veikla gerina vaikų fizinę, psichinę

ir socialinę sveikatą. Nuo ankstyvos vaikystės skatinamas fizinis aktyvumas gerina medžiagų

apykaitą, reguliuoja arterinį kraujospūdį, padeda išvengti, antsvorio ir kitų problemų. Taigi,

vyresniame amžiuje mažėja tikimybė susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, tokiomis kaip

nutukimu, ar širdies ir kraujagyslių ligomis (Faulkner &ir Biddle, 2001; Louie et al., 2003).

T. Lohman ir bendraautorių (2008) teigimu, jei kontroliuojamas vaikų ir paauglių fizinis

aktyvumas, tuomet galima kontroliuoti jų fizinio pajėgumo kaitą ir kūno kompozicijos pokyčius.

A. Babbio (2009) nustatė, kad fizinio aktyvumo kiekis kasdieniame gyvenime rodo, kad tarp

kūno masės indekso ir savigarbos yra vidutinio stiprumo ryšys. Nustatyta, kad fizinis pasirengimas

yra svarbus gerovės komponentas. Mokslininkai pastebi, kad fizinis aktyvumas turi galimybę

mažinti neigiamus fizinius ir psichinius poveikius, kuriuos asmeniui gali sukelti stresas. Buvimas

fiziškai aktyviu išties gali sumažinti fiziologinę reakciją į stresą. D. Crone su savo kolegomis (2009)

mano, kad asmenys kurie nėra fiziškai aktyvūs ir nedalyvauja sportinėje veikloje yra linkę turėti

žemą savigarbą ir turi savybę būti mažiau laimingi, patiria daugiau nerimo, ir išeikvoja mažiau

pastangų užduotims nei asmenys, kurie turi aukštą savigarbą.

Pasitaiko atvejų, kai fizinis aktyvumas gali sukelti pavojų vaikų sveikatai. Šis pavojus

pasireiškia traumomis, kurios dažniausiai patiriamos esant nepakankamai vaikų fizinės veiklos

kontrolei arba esant per dideliam fizinių krūvių intensyvumui (Flynn et al., 2002; Davis, 2004).

Mažas fizinis aktyvumas ir prastas fizinis pajėgumas gali paskatinti ligų atsiradimą, padidėja

ankstyvos mirties rizika. Sporto treniruotė ir daugybė pratimų nėra būtini, kad būtų galima gerokai

sumažinti sveikatos problemų riziką. Vidutinis fizinis aktyvumas ir fizinio pajėgumo lygis daro

didelę reikšmę sveikatai. Visgi yra daugybė suaugusiųjų, kurie yra ties prastos sveikatos rizikos riba

dėl mažo aktyvumo ir pajėgumo. Tai be galo didelė visuomenės sveikatos problema. Fizinio

lavinimo specialistai turėtų visais įmanomais būdais skatinti sėslaus gyvenimo būdo ir prasto fizinio

parengtumo asmenis nuolat didinti kasdieninį fizinį aktyvumą. Sėslios gyvensenos keitimas ar bent

vidutiniško fizinio aktyvumo propagavimas gali būti naudingi sveikatai (Kamandulis ir kt., 2006).

Fiziniam moksleivio ugdymui ribų nėra, bet tam reikalinga tinkama, palanki aplinka,

kurioje būtų kryptingai ir sveikai ugdoma. Norint, kad mokinių fizinis aktyvumas taptų jų

neatsiejama gyvenimo dalimi, vienas iš pačių efektyviausių būdų yra per kūno kultūros pamokas

sukurti produktyvią ugdymo aplinką, kuri skatintų mokinių fizinį ugdymąsi (Mikitaitienė ir

Volbekienė, 2002).

14

1.3. Pagrindinio ugdymo bendrosios programos kūno kultūra

Pagrindinis kūno kultūros tikslas – įprasminti kūno kultūros kaip bendrosios kultūros dalies

suvokimą, ugdyti vaikų dorovines ir sveikatinimo, socializacijos nuostatas, sąmoningą požiūrį į

kūno kultūrą, mokyti ją sistemingai praktikuoti. Pagrindinės mokyklos V-X klasių bendroji kūno

kultūros programa ir išsilavinimo standartai teigiamai vertina kūno kultūros dabarties sąlygomis

naudą, skirtingų veiklos būdų ruošiantis gyventi ir dirbti demokratijos sąlygomis įvairovę.

Ugdytojas ir jo ugdytiniai tampa fizinio ugdymo(si) proceso kūrėjais (Bendrosios programos ir

išsilavinimo standartai, 2003).

K. Kardelis su bendraautoriais (2001) teigia, kad ugdant teigiamą mokinių požiūrį į kūno

kultūrą, svarbiausia yra ją įdiegti į sveikos gyvensenos režimą nuo pat vaikystės, paversti ją

priemone ne tik fizinei būklei gerinti, bet ir dvasingumui, kūrybinei veiklai, valiai ugdyti. Tai ypač

svarbu, nes jau ankstyvoje vaikystėje formuojasi biologiniai sveikatos rizikos ir elgsenos veiksniai –

antsvoris, padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrinka kai kurių medžiagų apykaita; vaikai pradeda

rūkyti, neracionaliai maitintis, tampa fiziškai pasyvūs. Todėl per visą vaiko mokyklinį amžių

didžiausia atsakomybė turi tekti tėvams ir pedagogams. Nuo jų požiūrio į kūno kultūrą ir sveiką

gyvenimo būdą, nuo jų žinių lygio labai priklauso vaikų fizinė ir psichinė sveikata ir jų fizinis

aktyvumas.

Kūno kultūra – svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su

kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizinės,

psichinės ir dvasinės darnos, t. y. stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūra suteikia

plačias galimybes patirti išlavinto, stipraus ir sveiko organizmo, kūno ir judesių grožio keliamą

džiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Kūno kultūra sudaro sąlygas

asmeniui pažinti save ir ugdytis fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą kritinėse situacijose,

individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės bei dvasinės sveikatos (Bendrosios programos ir

išsilavinimo standartai, 2003).

Šiuolaikinės kultūros sėkminga sklaida nėra įmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną,

žmogaus organizmą ir veiksnius, veikiančius jo darnų funkcionavimą. Kūno kultūros programa

sudaro galimybę suvokti kūno kultūros pradmenis, senas kūno kultūros tradicijas, asmens higieną,

ugdo kritišką ir plačios apimties požiūrį į šiuolaikinį sportą. Labai svarbu, kad kiekvienas mokinys

suvoktų tai kaip esminį tautos ir valstybės siekį, nes tik dvasiškai stipri ir fiziškai sveika tauta gali

išlikti laisva, gyvybinga ir kūrybinga. Kūno kultūros pamokos suteikia mokiniams plačias

galimybes plėsti savo organizacinius gebėjimus, įsitraukti į mokyklos, šeimos, ar bendruomenės

reikalų ir problemų sprendimą, kurios susiję su sveikata ir sportu. (Dumčienė ir Ivaškienė, 2006).

15

A. Dumčienė ir V. Ivaškienė (2006) teigia, kad bendrojo lavinimo mokykloje per kūno

kultūros pamokas turi būti siekiama:

propoguoti harmoningą kiekvieno mokinio fizinę, socialinę bei kultūrinę raidą.

suteikti galimybes kuo dažniau išgyventi džiaugsmą, patenkinus natūralų fizinio aktyvumo,

savirealizacijos ir kūrybos poreikį, sustiprinti gebėjimą kartu suderinti mokymąsi, darbą ir

poilsį su fiziniu aktyvumu.

stiprinti mokinių sveikatą, atsižvelgiant į jų darnią asmens fizinės, dvasinės ir socialinės

sveikatos sklaidą, puoselėti kūno grožį, judesių kultūrą, asmens estetinį skonį, bei sveikos

gyvensenos įtvirtinimui reikalingas žinias.

gilinti žinias ir gebėjimus, kurie būtini žmogui, praktikuojančiam įvairias kūno kultūros

formas ir įgūdžius.

skatinti mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdyti pagarbą kitam asmeniui,

pačiam sau, rūpintis kitais, išmokti prisiimti atsakomybę už gamtą ir aplinką.

gilinti žinias, gebėjimus ir nuostatas, įpareigojančias asmenį kompetentingai dalyvauti

veikloje kuriant kūno kultūrai ir sveikatos stiprinimui palankią aplinką.

ugdyti šiuolaikišką kūno kultūros ir sporto sampratą, gebėjimą analizuoti ir vertinti aktualias

sporto problemas, suprasti kūno kultūros, sporto, sveikatos bei kitų socialinių bei kultūrinių

gyvenimo sričių priklausomybę.

A. Dumčienė ir V. Ivaškienė (2006) teigia, kad mokinių fizinio aktyvumo rūšys dažniausiai

užima nevienodą vietą kūno kultūros pamokose. Tam turi įtakos mokinių amžius, jų fizinio

išsivystymo lygis, lytis, sveikata, asmeniniai interesai, mokyklos materialinė padėtis. Atsižvelgiant į

savo norus bei polinkius mokiniai skatinami patys sąmoningai rinktis tinkamiausias fizinio

aktyvumo rūšis ir formas.

Šiuolaikinė kūno kultūra ir sportas yra susiję įvairia menine kūryba (meninė gimnastika,

aerobika, dailusis čiuožimas, sportiniai šokiai ir t.t.). Prižiūrėtas, gražus ir stiprus kūnas, gera

judesių kultūra teikia didžiules galimybes asmens meninei saviraiškai ir kūrybai. Todėl kūno

kultūros pamokose ar sporto varžybose siekiama ne tik plėtoti mokinių fizines galias, sustiprinti

sveikatą, bet ir ugdyti jų estetinį skonį, grožio jutimą, sudaryti galimybes išgyventi džiaugsmingas

akimirkas, kurias žadina judesių harmonija. Taip pat svarbu gebėti išreikšti save per ekspresyvų

judesį, įvairias fizinio aktyvumo formas. Mokoma supratingumo apie tai, kokia svarbi vieta

Europos kultūros ir meno istorijoje buvo teikiama žmogaus fizinio ir dvasinio grožio poetizavimui,

kaip istorijos raidoje kito fizinio grožio samprata ir idealas. Kūno kultūros pamokose aukšta vieta

skiriama ritminei gimnastikai, šokiams ir žaidimams pasitelkiant tam reikalui tinkamą muziką. Šiuo

atžvilgiu kūno kultūra gali ir privalo suvaidinti svarbų vaidmenį puoselėjant mokinių tautinės

16

kultūros supratimą, supažindinant juos su tautinėmis kūno kultūros ir sporto tradicijomis

(Skurvydas, 2003).

A. Dumčienė ir V. Ivaškienė (2006) teigia, kad įgyvendinant kūno kultūros ir sporto

ugdymo tikslą mokiniai:

ugdosi sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo poreikį, gebėjimą kritiškai nagrinėti ir vertinti

aktualius sveikatos išsaugojimo, mankštos ir sporto klausimus, lavina savistabos,

savikontrolės ir saviugdos įgūdžius.

lavina motorinius įgūdžius, taisyklingą kūno laikyseną, patiria judėjimo džiaugsmą, ugdosi

judesių kultūrą, patenkina natūralų poreikį judėti, įtvirtina saugaus elgesio nuostatas.

mokosi perprasti ir įvaldyti sporto šakų techniką ir taktiką, lavina bendravimo,

bendradarbiavimo komandoje ir grupėje įgūdžius bei elgesį.

suvokia fizinio ugdymosi galimybių ir judėjimo formų įvairovę, kuri siejama su judesių

kultūros lavinimu, fizinio pajėgumo didinimu, sveikatos stiprinimu bei saviraiškos

galimybėmis.

A. Skurvydas (2003) pabrėžia, kad kultūrą ir kūno kultūrą sieja bendras tikslas ugdyti

sampratą į sveiką gyvenimo būdą, stiprinti teigiamą mokinių nusiteikimą į darbą, buitį ir poilsį.

Geras kūno kultūros mokytojas, radęs tinkamą progą, stengiasi priminti reikalavimus apie sveiką

mitybą, atskleidžia pagrindines higieniško ir sveiko būsto, rūbų, poilsio bei laisvalaikio leidimo

ypatybes, kūno kultūros ir sporto vietą gyvenime.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2009) pateikta kūno kultūros

pamokos schema (1 pav.).

1 pav. Kūno kultūros dalyko schema

1.4. Vaikų judamųjų gebėjimų ugdymo ypatumai

R. Dadelienė (2008) teigia, kad žmogaus fizinė veikla pasireiškia įvairiais požymiais,

bendrais ir individualiais gebėjimais, judamaisiais gebėjimais. Nagrinėjant fizinę veiklą autorė

Sveika gyvensena Judėjimo įgūdžiai Sporto šakos Netradicinis fizinis aktyvumas

Kūno kultūra

17

išskyrė šiuos bendrus visiems žmonėms judamuosius gebėjimus: jėga, greitumas, ištvermė,

lankstumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija.

Mokinių fizinių galių ugdymas yra mokyklinės kūno kultūros programos pagrindas. Fizinis

lavinimas susijęs su visu vaiko gyvenimu, veikla, darbu, mityba, aplinkos veiksniais ir kitais įvairiais

veiksniais (Palavinskienė ir kt., 2010). D. Mickevičienė su bendraautoriais (2006) teigia, kad fiziniu

lavinimu siekiama išugdyti sveiką, gerai fiziškai išsivysčiusį, gebantį atlikti fizinius pratimus ir

pasižymintį judamaisiais gebėjimais, vaiką.

Per kūno kultūros pamokas vyrauja kompleksinis (bent dviejų) judamųjų gebėjimų

tobulinimas. Kryptingai lavinant judamuosius vaikų gebėjimus, geriname ne tik jų fizinį

pasirengimą, bet ir stipriname atsparumą emocinei bei fizinei įtampai. Fizinio rengimo uždavinys –

gerinti organizmo sistemų ir funkcijų veiklą. Kuo geriau mokinys fiziškai pasirengęs – tuo didėja jo

organizmo sistemų rezervai (Mikalauskas, 2007).

Bet kokiose situacijose fizinis aktyvumas reikalauja jėgos, greitumo, ištvermės, vikrumo,

lankstumo ir kitų judamųjų gebėjimų. Todėl būtina kompleksiškai ugdyti visus judamuosius

gebėjimus, o ne kurią nors atskirai (Kineziologijos pagrindai, 2004). Tam pritaria ir kiti autoriai. V.

Blauzdys (2000) pabrėžia, kad keičiantis ugdymo sistemai, mokyklose ima keistis požiūris į mokinių

fizinį ugdymą. Pamokose stengiamasi labiau lavinti mokinių judamuosius gebėjimus. Per kūno

kultūros pamokas dažniausiai lavinami keli judamieji gebėjimai, nes apsiribojus ties vienu

judamuoju gebėjimu, per dvi savaitines pamokas mokslo metų bėgyje išlavėtų ne visi pagrindiniai

judamieji gebėjimai (greitumas, ištvermė, jėga, lankstumas, koordinacija. Tačiau fiziologiškai yra

įrodyta, jog, pavyzdžiui, akcentuotai lavinant lankstumą tą pamoką greitumas gali ne tik nepagerėti,

bet net ir sumažėti. Taip yra todėl, kad vyraujantys lankstumo krūviai gali neigiamai paveikti kitus

krūvius ne tik per tą pamoką, bet ir ilgiau kaip mėnesį trunkančias kūno kultūros pamokas. Autorius

rekomenduojama per pamoką lavinti atskirai iš eilės kelis judamuosius gebėjimus ar jų junginius.

Svarbu, kad ištvermė ar jėgos ištvermė būtų lavinamos paskutinės. Pavyzdžiui po lankstumo

lavinama jėga ir ištvermė.

V. Volbekienės (2004) teigimu, fiziniai pratimai padeda nuosekliai vystytis raumenų

sistemai. Mankšta palengvina organizmo senėjimo procesą. Reguliariai atliekant mankštą nuo

vaikystės iki senyvo amžiaus išlieka didesnės galimybės tinkamai panaudoti savo fizines galimybes,

bei išlikti žvaliems ilgesnį laiką.

Per kūno kultūros pratybas judesių mokymas ir judamųjų gebėjimų ugdymas turi sudaryti

vieningą darnų procesą. Jų sąveikavimas priklauso nuo fizinių pratimų turinio ir mokymo metodikos.

Tobulinant atskirus judesius ar veiksmus, galima rasti tokių jų atlikimo variantų, kurie daugiau ar

mažiau lavina vieną ar kitą judamąjį gebėjimą. Dažniausiai be didelio vargo vaikus galima išmokyti

tik tų judesių, kuriems atlikti yra atitinkama funkcinių sistemų ir judamųjų gebėjimų bazė. Vaikai

18

turi skirtingus įgimtus sugebėjimus. Augdamas vaikas įgyja vis daugiau patirties, kas kart vis labiau

išryškėja jo fiziniai sugebėjimai. Kiekvienoje amžiaus grupėje yra vaikų, kurie judamaisiais

gebėjimais ryškiai lenkia savo amžiaus. Taip pat yra vaikų, kurie atsilieka nuo „vidutinio“ vaiko net

1 - 2 metais. Vaikų judamųjų gebėjimų raidą sąlygoja biologinis amžius, todėl labai svarbu

atsižvelgti ir į kalendorinį ir į biologinį amžių (Adaškevičienė, 1994).

Judamųjų gebėjimų raidos tempai įvairiais amžiaus tarpsniais yra nevienodi. Kai kuriais

amžiaus tarpsniais padidėja organizmo jautrumas aplinkos poveikiui. Fizinių pratimų poveikis

įvairiais amžiaus tarpsniais yra skirtingas, didžiausias ugdymo efektas pasiekiamas kritiniais

tarpsniais. Todėl pedagogams svarbu žinoti, kokiais amžiaus tarpsniais suaktyvėja vienų ar kitų

judamųjų gebėjimų lavinimas. Judamieji gebėjimai pradinėje ontogenezės stadijoje neatsiejami vieni

nuo kitų, vienų judamųjų gebėjimų ugdymas veikia kitas. Harmoningai ugdomi judamieji gebėjimai

didina vaiko judėjimo galimybes, tobulina koordinacinius mechanizmus, sudaro palankias sąlygas

išmokti vis naujų judesių. Judamųjų gebėjimų ugdymo sistema gana sudėtinga. Todėl labai svarbu

pratybų specifika, pratimų pobūdis, jų atlikimo sąlygos. Judamųjų gebėjimų lavinimą lemia parinktų

pratimų turinys, pakartojimų skaičius ir intensyvumas (Adaškevičienė, 1990).

E. Adaškevičienė (2008) teigia, kad veiksmai ir judesiai suteikia galimybę patirti judėjimo

džiaugsmą, sveiko, stipraus, išlavinto kūno gerovę, fizinį ir psichinį komfortą. Savo gražiu ir sveiku

kūnu turime rūpintis jauni. Kasdieninė mankšta padeda išlaikyti organizmo gyvybingumą. Norint

pasiekti teigiamą efektą, kasdieninei mankštai rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 30 min.

Mankštintis galima kambaryje, lauke arba salėje. Pats didžiausias efektas pasiekiamas tuomet, kai

fizinius pratimus atliekame gryname ore.

R. Dadelienė (2008) greitumą apibūdina kaip žmogaus fizinę ypatybę, gebėjimą greitai atlikti

atskirų kūno dalių judesių arba jų kompleksą, greitai pernešti visą kūno masės judėjimo greitį per

kuo trumpesnį laiką.

Lankstumas – tai gebėjimas atlikti kuo didesnės amplitudės judesius (Sporto terminų žodynas

2002). Šis judamasis gebėjimas priklauso nuo sąnarių sandaros, jų paslankumo, raiščių elastingumo,

išorinės aplinkos, temperatūros bei paros laiko. Vaikas būna gana lankstus, vėliau dirbant fizinį

darbą, stiprėjant raumenims ir nedarant pakankamai lankstumo pratimų, mažėja raiščių, sausgyslių ir

raumenų elastingumas. Lankstumo pratimus reikia visada daryti per kūno kultūros pamokas.

Lankstumo ugdymo poveikis: gerėja raumenų kraujotaka, raumenys saugomi nuo traumų, mažina

raumenų skausmą, stiprinama raumenų jėga ir ištvermė (Mickevičienė ir kt., 2006).

Nuo ištvermės judamojo gebėjimo priklauso vaiko aktyvumas visose veiklos srityse: ugdymo

ir darbinėje veikloje, kūno kultūros pratybose ir pamokose. Ištvermė – tai žmogaus atsparumas

įvairiems vidiniams ir išoriniams veiksniams: deguonies trūkumui, karščiui, skausmui, fiziniams

krūviams, didžiuliams emociniams dirgikliams. Intensyviai dirbant ilgai trunkantį darbą, atsiranda

19

nuovargis ir darosi sunku arba neįmanoma tęsti darbo pradiniu intensyvumu. Skirtingo fizinio

pasirengimo žmonės, dirbdami tą patį fizinį darbą, įvairiu metu pajunta nuovargį. (Skernevičius ir

kt., 2011).

J. Skernevičius su bendraautoriais (2011) išskiria pagrindinius ištvermės ugdymo uždavinius:

atkakliai siekiant užsibrėžto tikslo ugdyti vaikų gebėjimą priešintis fiziniam nuovargiui;

didinti pagrindines vaikų funkcines galimybes.

Ištvermės ugdymui autorių manymu labiausiai tinka pratimai, kuriuos atliekant (Skernevičius ir kt.,

2011):

dalyvauja daugybė raumenų grupių;

darbas kaitaliojamas su poilsio pertraukėlėmis;

tobulinami jau seniau išmokti nesudėtingi technikos elementai;

galima reguliuoti tempą ir atlikimo trukmę; tai cikliniai pratimai, įvairūs šuoliukai, laipiojimo

pratimai, judrieji ir sportiniai žaidimai. Tokie judesiai vaikams įprasti ir patrauklūs savo

dinamiškumu, juos galima lengvai pritaikyti ir kasdieninėje veikloje.

R. Dadelienė (2008) vikrumą apibūdina kaip gebėjimą atlikti įvairaus sudėtingumo tikslingus

ir greitus judesius. Vikrumo reikia buityje, žaidimuose, darbinėje veikloje ir ypač sporte. Vikrumas

pasireiškia atliekant įvairius judesius, žaidžiant judriuosius ir sporto žaidimus. Kartais jis derinamas

su greitumu, pavyzdžiui estafetėse, įveikiant kliūtis. Praktika rodo, kad vikrumas yra sunkiai

lavinama fizinė ypatybė (Skurvydas ir kt., 2007).

A. Skurvydas ir kt. (2007) vikrumui ugdyti rekomenduoja:

skirti pratimus atliekamus iš neįprastos pradinės padėties: klūpant, sėdint, šuoliukai

atbulomis ir kt.;

atlikti kuo įvairesnius judesius (pvz: varyti kamuolį dešine, kaire ranka vietoje, einant,

bėgant, derinant su kitais veiksmais);

pakeisti atliekamo judesio greitį, amplitudę ir kryptį;

pakeisti judriųjų žaidimų taisykles (pvz: galima pasunkinti judesių atlikimo sąlygas).

Išskiriamos dvi jėgos lavinimo kryptys: hipertrofinės ir nervinės jėgos lavinimas (Skurvydas

ir Mačiukas, 2007). Atsižvelgiant į vaikų anatomines ir fiziologines ypatybes, fizinį išsivystymą ir

pasirengimą būtina:

harmoningai stiprinti visas atramos – judėjimo sistemos raumenų grupes;

ugdyti gebėjimą įvairiomis veiklos sąlygomis tinkamai panaudoti jėgą.

Vaikų jėgos lavinimo pratimus galima suskirstyti į dvi grupes:

pratimus veikiant išoriniam pasipriešinimui (pvz: metami, stumiami daiktai);

pratimus įveikiant savo kūno svorio ir partnerio pasipriešinimą (pvz: laipiojimas, šuoliukai).

20

Lavinant jėgą didėja kaulų kietumas, stiprėja raiščiai ir sausgyslės, gerėja sąnarių stabilumas,

saugomi sąnariai ir raumenys nuo galimų traumų, gerinama raumenų koordinaciją (Skurvydas,

2008).

R. Dadelienė (2008) teigia, kad koordinacijos judamasis gebėjimas – tai tikslus suderintas

veikimas. Skirtingai nuo kitų judamųjų gebėjimų judesių koordinacija išsiskiria savo

kompleksiškumu. Koordinuotumas priklauso nuo žmogaus gebėjimo greitai, tikslingai, ekonomiškai

atlikti judesius, greitai įsijungti į naują judėjimo veiksmą. Pasikeitus situacijai gebėti racionaliai

spręsti sudėtingus judėjimo uždavinius. Vaikystėje labai svarbu lavinti judesių koordinaciją, nes jų

judesiai yra netikslūs, nekoordinuoti.

E. Adaškevičienė (1994) teigia, kad vaiko pojūčiai (lytėjimas, rega, klausa) augant kaskart

vis labiau koreguoja judesius, teikia informacijos apie tikslumą erdvėje, ekonomiškus judesius ir

jėgos parametrus. Judesių tikslumas tobulėja praktinėje vaiko veikloje, bei per kūno kultūros

pratybas ir pamokas. Mokyklinio amžiaus vaikai pradeda sąmoningai suprasti judesių trukmę,

greitumą ir nuoseklumą. Taigi, vaikus reikia mokyti ne tik suprasti judesių parametrus, bet ir suvokti

paprasčiausias sąvokas, reiškiančias judesio atlikimo kryptį (į priekį, atgal, aukštyn, žemyn, į šalis,

kairėn, dešinėn), judesio atlikimo greitį (greitai, lėtai, vidutiniu tempu), jėgą (stipriai, silpnai,

vidutine jėga).

1.5. Imtynių taikymo per kūno kultūros pamokas ypatumai ir technologija

Fizinio ugdymo sistemoje imtynės užima aukštą vietą. A. Liaugminas (1985) apie sportines

imtynes kalba kaip apie vieną iš efektyviausių fizinio ugdymo priemonių. Imtynėms labai daug

dėmesio skyrė senovės tautos, kai reikėjo išugdyti fiziškai stiprų, ištvermingą, vikrų ir drąsų

jaunuolį – būsimą savo genties, tautos gynėją (Liaugminas, 1985).

Imtynės yra vienos iš pačių seniausių ir liaudies mėgiamiausių sporto šakų. Dar pirmykštėje

bendruomenėje žmogus dalyvaudavo dvikovose (Cnopņčāķą˙ 6opü6a, 1985).

Pagrindinis imtynių tikslas – paguldyti varžovą ant menčių, bet galima laimėti ir taškais.

Imtynininkams leidžiami įvairūs suėmimai rankomis, taip pat veiksmai kojomis. Imtynininko

apranga: imtynių bateliai minkštais padais, triko, bandažas. Imtynininkai varžosi, kuris jų stipresnis,

ištvermingesnis, vikresnis, greitesnis, sumanesnis, nuovokesnis, stipresnis valios savybėmis.

Sportinės imtynės, kaip aciklinė sporto šaka, pasižymi didžiuliu techninių ir taktinių didelio

variatyvumo veiksmų gausumu. Imtynėse yra daug veiksmų stovėsenoje ir parteryje. Jie dažnai

būna derinami su kitais veiksmais. Vaikams pateikiami paprasčiausi, nesudėtingi veiksmai, kuriuos

lenga įsiminti. Imtynininkų kūno raumenys vystosi daug intensyviau negu kitų sporto šakų atstovų

(Liaugminas, 1985).

21

A. Liaugminas (1985) išskiria kelias svarbiausias užsiminėjančių asmenų imtynėmis

padėtis:

Stovėsena – imtynininko padėtis, kai jis, neliesdamas kilimo rankomis, tolygiai paskirsto

kūno svorį ant abiejų kojų. Yra įvairių stovėsenų: aukšta, žema, vidutinė, dešinioji, kairioji

ir frontalinė.

Parteris – tai padėtis, kai imtynininkas keturpėsčias, liečia kilimą keliais ir delnais (4

atramos taškai). Gali būti aukštas ir žemas parteris.

Tiltas – išsilenkusio imtynininko padėtis, kurioje remiamasi į kilimą delnais, kakta ir

kojomis (nugara žiūri į kilimą).

G. V. Nikolajonok (2001) teigia, kad įvairių imtynių mokyklų sėkmę ir nesėkmes (graikų-

romėnų, laisvosios imtynės, dziudo, kovinė savigyna) sąlygoja ne tik talentų paieškos, naujas

imtynininkų taktinio – techninio paruošimo klausimų sprendimo būdas, bet ir metodinės patirties

kaupimas. Imtynių pamokų metodikos kūrimui didžiulę reikšmę turi mokslo, trenerių ir sportinės

patirties sintezė, kurią nuolatos reikia apibendrinti panaudojant ją praktinėje veikloje. G. V.

Nikolajonok (2001) pateikė sudedamųjų sportinio rezultato siekimo dalių schemą (2 pav.).

2 pav. Sportinio rezultato siekimo sudedamosios dalys (pagal G. V. Nikolajonok, 2001)

G. V. Nikolajonok 2001) manymu, idealus imtynininkas turėtų būti beveik toks pat stiprus

kaip sunkiaatletis, turėti tokią ištvermę kaip slidininko, būti vikrus kaip akrobatas ar krepšininkas,

jis turėtų taip greitai reaguoti į varžovo veiksmus kaip fektuotojas, būti drąsus ir ryžtingas kaip

boksininkas, mąstyti taktiškai ir numatyti veiksmus į priekį kaip šachmatininkas.

Imtynių pamokoje mokoma vaikus atlikti elementarius savigynos imtynių veiksmus.

Mokiniai mokomi apibūdinti svarbiausius ir veiksmingiausius savisaugos būdus, pagrindinius

imtynių veiksmus, kovos sporto šakų prasmę ir saugų elgesį. Paaiškinama ir pamokoma, kaip

praktiškai apsiginti užpultam ir išvengti pavojingų situacijų. Išmokoma atlikti kelis paprasčiausius

Medicininė

kontrolė

Savikontrolė Pedagoginė

kontrolė

Dienynas Analizė ir

korekcija

Tikslas orientuotas į sportinį

rezultatą

Treniruočių krūvio kontrolė ir apskaita

Moksliniai

22

ir efektyviausius savigynos technikos veiksmus (pavyzdžiui, savisaugos būdus krentant ant nugaros,

veiksmus stovint ir gulint). Pagrindžiama kovos sporto šakų prasmė. Laikomasi saugos taisyklių

(Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai, 2003)

G. V. Nikolajonok (2001) teigia, kad labai svarbus pradinis imtynių veiksmų mokymo

etapas. Šiame etape vaikų mokymui didelis dėmesys skiriamas parengiamiesiems pratimams. Tai

padeda išmokti pagrindinių veiksmų struktūros. Be to, parengiamieji pratimai padeda išvengti

galimų klaidų atliekant veiksmus. Todėl parengiamuosius pratimus tikslinga daryti pramankštoje,

pamažu įjungiant sudėtingesnių pratimų kompleksus.

Pagrindinis mokymo būdas – pačių veiksmų, gynybos ir imtynių priešveiksmių mokymas.

Tai daroma laipsniškai, atsižvelgiant į mokinių fizinį pasirengimą ir amžių. Technikos veiksmų

mokymas nesiriboja vien tuo, kad mokiniai išmoksta atlikti veiksmą. Reikia išmokyti juos atlikti

veiksmus dvikovos sąlygomis su įvairiais varžovais. Todėl dažnai imtynių pamokų metu taikomos

mokomosios kovos (Liaugminas, 1985).

Imtynių pamokose galimi įvairūs kojų paėmimo būdai atakuojant varžovą: pasilenkiant,

pusiau šuolyje, pilname šuolyje, su įsėdimu – užžengiant (3 pav.).

3 pav. Kojų paėmimo būdai (pagal Алиханов, 1977)

Taip pat imtynių pamokose galimi įvairūs gynybos būdai nuo kojų paėmimo. Dažniausiai

taikomi šie gynybos būdai: atstumiant varžovą, nusimušant varžovą po savimi, kontroliuojant

rankas, pagaunant varžovo galvą (4 pav.).

23

4 pav. Pagrindiniai gynybos būdai nuo kojų paėmimo (pagal Алиханов, 1977).

24

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

Tyrimo objektas. 6 – 7 klasių berniukų ir mergaičių lankstumo, vikrumo, greitumo jėgos,

jėgos ištvermės lavinimas per imtynių pobūdžio pamokas.

Tyrimo kontingentas, organizavimas ir tyrimo etapai:

Ugdomasis eksperimentas buvo atliktas Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje. Moksleivių

apklausai vykdyti buvo gautas mokyklos direktorės sutikimas. Patys tiriamieji turėjo teisę

apsispręsti, ar nori dalyvauti apklausoje. Tiriamąją imtį sudarė 40 šeštų – septintų klasių berniukų ir

mergaičių grupė. Eksperimentinėje – E grupėje, n=20, kontrolinėje – K, n=20. Tyrimai vyko dviem

etapais.

Pirmame tyrimo etape (5 pav.) buvo suformuluota tyrimo problema, konkretinami tyrimo

uždaviniai, analizuojama literatūra. Šiame tyrimo etape parengta vikrumo, lankstumo, greitumo

jėgos, jėgos ištvermės vertinimo metodika. Buvo sukurti 6 – 7 klasių eksperimentinės ir kontrolinės

grupių vikrumo, lankstumo, greitumo jėgos ir jėgos ištvermės lavinimo per imtynių pobūdžio

pamokas metiniai planai – grafikai (Priedas Nr. 1, 2).

5 pav. Pirmo tyrimo etapo eigos schema

Antrame tyrimo etape (6 pav.) (2012 metų Vasario mėn. – 2013 metų Vasario mėn.) 9

mėnesius buvo vykdomas ugdomasis eksperimentas (birželį, liepą, rugpjūtį nevyko). Pradžioje buvo

atliktas pirmas tiriamųjų vikrumo, lankstumo, greitumo jėgos ir jėgos ištvermės matavimas. Antras

tiriamųjų vikrumo ir lankstumo matavimas buvo atliktas po eksperimento, t. y. 2013 m. vasario

mėn. Tiriamąją imtį sudarė 40 šeštų – septintų klasių berniukai ir mergaitės. Eksperimentinėje

grupėje (E) mokėsi 10 berniukų ir 10 mergaičių, kontrolinėje grupėje (K) taip pat 10 berniukų ir 10

mergaičių. Tiek eksperimentinės, tiek kontrolinės grupės tiriamųjų amžius buvo vienodas.

Suformuluota

tyrimo problema,

konkretinami

tyrimo uždaviniai,

analizuojzma

mokslinė ir

metodinė

literatūra.

Parengta

vikrumo,

lankstumo,

greitumo jėgos,

jėgos ištvermės

vertinimo

metodika

Sukurta 6 – 7 klasių berniukų

ir mergaičių vikrumo,

lankstumo, greitumo jėgos ir

jėgos ištvermės lavinimo per

imtynių pamokas programa.

25

6 pav. Antro tyrimo etapo eigos schema

Eksperimentinėje grupėje buvo mokoma pagal mūsų parengtą pamokų planą – grafiką

(Priedas Nr. 1). Eksperimentinė grupė imtynių pobūdžio pamokas turėjo kas dvi savaites: dvi

savaites – imtynių pamokos, dvi savaites – kūno kultūros pamokos ir taip 9 mėnesius (per mėnesį 4

imtynių užsiėmimai). Ši grupė iš viso turėjo 36 imtynių pobūdžio pamokas, 1 pamoka – 45 minutės.

Metinis valandų skaičius buvo suplanuotas, daugiau valandų skiriant specialiam imtynėse taikomam

vikrumo, lankstumo, greitumo jėgos ir jėgos ištvermės lavinimui.

Kontrolinės grupės pratybose dalyvavo 20 šeštų – septintų klasių berniukų ir mergaičių.

Kontrolinė grupė per mėnesį turėjo po 3 imtynių pobudžio pamokas. Iš viso 9 mėnesių imtynių

pobūdžio pamokų krūvį sudarė 27 imtynių pobūdžio pamokos, 1 pamoka – 45 minutės.

Kontrolinėje grupėje buvo mokoma pagal mūsų parengtą pamokų planą – grafiką (Priedas Nr. 2).

Didesnė pamokos dalis buvo skiriama bendrąjam judamųjų gebėjimų – vikrumo, lankstumo,

greitumo jėgos ir jėgos ištvermės lavinimui.

Sudarėme kontrolinės ir eksperimentinės grupių imtynių pamokų planus – konspektus

(Priedas Nr. 3, 4). Su K grupe sporto salėje judamuosius gebėjimus lavinome bendraisiais fiziniais

pratimais. O su E grupe buvo dirbama pagal mūsų parengtus specialius judamųjų gebėjimų

lavinimo pratimų kompleksus (Priedas Nr. 5, 6). Pratimų lavinimo kompleksai parengti remiantis

nagrinėta literatūra (Nikolajonok, 2001).

Po eksperimento tiriamiesiems buvo pateikta anketinė apklausa (Priedas Nr.7).

E grupė

(n=20)

K grupė

(n=20)

(n=20)

Pirmas

testavimas

(3 Eurofito

testai ir 1

testas pagal

Raslaną ir

Skernevičių)

9 mėnesių

ugdomasis

eksperimentas

Specialus

judamųjų

gebėjimų

lavinimo

kompleksas.

E grupė (n=20)

Bendras

judamųjų

gebėjimų

lavinimo

kompleksas.

K grupė (n=20

Antras

testavimas.

(3 Eurofito

testai ir 1

testas pagal

Raslaną ir

Skernevičių)

Anketinė

apklausa.

26

Tyrimų metodai:

1. Mokslinės ir metodinės literatūros analizė.

2. Ugdomasis eksperimentas.

3. Testavimas.

4. Anketinė apklausa.

5. Matematinė statistika.

Fizinio pajėgumo testavimas.

Darbe tiriamųjų vikrumą, lankstumą, greitumo jėgą, jėgos ištvermę nustatėme testais. Testai

buvo parinkti remiantis nagrinėta literatūra (Raslanas ir Skernevičius, 1998; Eurofitas, 2002).

1 testas. 10×5 M BĖGIMAS ŠAUDYKLE (greičiui ir vikrumui)

Bėgimo greičiui ir vikrumui nustatyti (7 pav.) buvo naudojamas bėgimas šaudykle 10 x 5 m.

Ant grindų 5 m. atstumu viena nuo kitos buvo pažymėtos dvi lygiagrečios linijos. Galai paženklinti

vėliavėlėmis. Tiriamieji atsistojo prie linijos ir po komandos, leidžiančios pradėti, bėgo prie kitos

linijos, kuo greičiau apsisuko, peržengdami liniją abiem kojom, ir grįžo atgal prie starto linijos, ją

taip pat peržengdami abiem kojom. Taip bėgo penkis kartus. Penktąjį kartą vaikui peržengus finišo

liniją, buvo fiksuojamas laikas, skaičiuojamas chronometru (0,01 s tikslumu) (Eurofitas, 2002).

7 pav. 10×5 m bėgimas šaudykle

27

2 testas. GALVOS IR KRŪTINĖS KĖLIMAS AUKŠTYN GULINT (lankstumui)

Liemens lankstumą išmatuoti galima tokiu testu: tiriamasis, gulėdamas ant krūtinės ir

laikydamas rankas už galvos (partneris laiko prispaudęs šlaunis), stengiasi išsilenkti ir kuo aukščiau

pakelti galvą (8 pav.). Matuojamas aukštis nuo nosies iki grindų. Testą atlikti po pramankštos.

(Raslans, Skernevičius, 1998)

8 pav. Liemens lankstumo nustatymas)

3 testas. ŠUOLIS Į TOLĮ IŠ VIETOS (staigiąjai jėgai)

Tiriamasis stovėjo taip, kad tarp pėdų būtų tarpas, o kojų pirštai būtų prie linijos. Sulenkęs

kojas per kelius, o rankas ištiesiąs pirmyn, lygiagrečiai su grindimis. Užsimojęs rankomis ir stipriai

atsispyręs šoko kiek galima toliau. Testas buvo atliekamas du kartus, užrašomas geresnis rezultatas.

(9 pav.) (Eurofitas, 2002).

9 pav. Šuolis į tolį iš vietos

28

4 testas. KYBOJIMAS. (rankų ir pečių raumenų ištvermei).

Tiriamasis atsistojo po skersiniu. Rankas uždėjo ant skersinio pečių platumu taip, kad

pirštais apimtų jį iš viršaus ir nykščiu iš apačios. Jam padėjome pasikelti, tiriamojo smakras turi būti

aukščiau skersinio. Tiriamasis privalo išlaikyti šią padėtį kiek gali ilgiau, neliesdamas smakru

skersinio. Kai jo akys nusileis žemiau skersinio, tada testas baigtas ir užrašomas rezultatas (10 pav.)

(Eurofitas, 2002).

10 pav. Kybojimas

Anektinė apklausa. Anketine apklausa siekėme išsiaiškinti mokinių fizinį aktyvumą

nustatant mokinių patiriamo fizinio aktyvumo dažnumą per savaitę (kartais/dieną), trukmę per dieną

(min./d.) (pagal PSO), ir subjektyviai jų pačių vertintą fizinio aktyvumo intensyvumą. Kūno

kultūros užsiėmimų ir fizinio aktyvumo laisvalaikio metu patiriamų potyrių skalės buvo parengtos,

remiantis fizinio aktyvumo malonumo skale (Johnson, 1997, Project GRAD, Health Assessment

Survey). Šie klausimai leido įvertinti mokinių patiriamus potyrius dalyvaujant imtynių pobūdžio

kūno kultūros pamokose ir fizinio aktyvumo laisvalaikio metu (7 – teigiamas pojūtis,1 balas –

neigiamas pojūtis).

Matematinės statistikos metodai. Duomenims palyginti buvo nustatomas aritmetinis

vidurkis ( x ), vidutinis standartinis nuokrypis (SD). Skirtumai tarp skirtingų tyrimų buvo nustatyti

taikant t kriterijų priklausomoms imtims, o tarp eksperimentinės ir kontrolinės grupės tiriamųjų –

taikant t kriterijų nepriklausomoms imtims. Anketinių duomenų palyginimui buvo taikyta

procentinė analizė, vertinimo tarp tiriamųjų grupių patikimumas buvo skaičiuojamas χ2 (chi

kvadrato) kriterijaus pagalba. Skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių patiriamų

potyrių kūno kultūros pobūdžio pamokose bei fizinio aktyvumo laisvalaikio metu (balais) buvo

29

nustatyti naudojant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA). Priežastiniams ryšiams nustatyti

taikytas Pearsono koreliacijos koeficientas. Naudoti tokie statistinių išvadų patikimumo lygiai:

p>0,05 – nepatikima; p<0,05 – patikima. Visi skaičiavimai atlikti MS Excell ir SPSS

kompiuterinėmis programomis.

30

3. REZULTATAI

3.1. Eksperimentinės ir kontrolinės grupių judamųjų gėbėjimų testavimo rezultatai

Lyginat pirmo testavimo rezultatus (11 pav.) geresnius demonstravo eksperimentinės (E)

grupės mergaitės, tačiau tarp rezultatų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Palyginus (E) grupės pirmo ir antro testavimo rezultatus tarp jų nustatytas statistiškai reikšmingas

skirtumas (p<0,05), rezultatai pagerėjo vidutiniškai apie 2 cm. Lyginant kontrolinės (K) grupės

pirmo ir antro testavimo rezultatus taip pat nustaytas reikšmingas skirtumas (p<0,05). Tarp (E) ir

(K) grupių antro testavimo reikšmingo skirtumo nenustatyta. Didesnis teigiamas rezultatų pokytis

užfiksuotas (E) grupės mergaitėms.

11 pav. Mergaičių I ir II greitumo jėgos testavimo rezultatai. Pastaba: * – nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai

– nensustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių I ir II testavimų

metu.

Po pirmojo kybojimo testo (12 pav.) geresnis rezultatas buvo nustatytas kontrolinės (K)

grupės mergaitėms, bet tarp rezultatų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). Tačiau,

po eksperimento atlikus antrąjį testavimą ir palyginus jo rezultatus su pirmojo rezultatais nustatėme

geresnį rezultatų pokytį eksperimentinės grupės mergaitėms. Tarp eksperimentinės grupės pirmo ir

antro testavimo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Palyginus kontrolinės (K)

grupės pirmo ir antro testavimo rezultatus taip pat nustaytas reikšmingas skirtumas (p<0,05). Po

antrojo testavimo tarp (E) ir (K) grupių ststistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).

31

12 pav. Mergaičių I ir II jėgos ištvermės testavimo rezultatai. Pastaba: * – nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.

– nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių I ir II testavimų

metu.

Geresnius šaudyklinio bėgimo testų rezultatus I testavimo metu parodė kontrolinės (K)

grupės mergaitės. Tačiau didesni rezultatų pokyčiai, lyginat tarp pirmo ir antro testavimo nustatyti

E grupės mergaitėms, pagerėjo apie 1 s. (p<0,05). Nors kontrolinės grupės rezultatų pokytis buvo

mažesnis lyginant pirmą ir antrą testavimą, tačiau skirtumas taip pat buvo statistiškai reikšmingas

(p<0,05). Reikšmingi skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių pirmojo testavimo ir

antrojo testavimo nenustatyti (p>0,05) (13 pav.).

32

13 pav. Mergaičių I ir II vikrumo testavimo rezultatai. Pastaba: * – nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.


metu.

Atlikus pirmąjį galvos ir krūtinės kėlimo testavimą (14 pav.) geresnį lankstumą

pademonstravo kontrolinės (K) grupės mergaitės, tačiau tarp rezultatų statistiškai reikšmingų

skirtumų nenustatyta (p>0,05). Didesnis rezultatų pokytis lyginat pirmą ir antrą testavimą nustatytas

eksperimentinei (E) grupei. Rezultatas pagerėjo apie 3 cm. (p<0,05). Statistiškai reikšmingas

skirtumas taip pat nustatytas ir tarp kontrolinės grupės pirmojo ir antrojo testavimo (p<0,05). Tarp

(E) ir (K) grupių antro testavimo reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).

33

14 pav. Mergaičių I ir II lankstumo testavimo rezultatai. Pastaba: * – nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.


metu.

Lyginat pirmo testavimo rezultatus geresnius demonstravo eksperimentinės (E) grupės

berniukai nei kontrolinės (K) grupės. Tačiau tarp rezultatų statistiškai reikšmingų skirtumų

nenustatyta (p>0,05). Palyginus (E) grupės pirmo ir antro testavimo rezultatus, tarp jų nebuvo

nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05). Lyginant kontrolinės (K) grupės pirmo ir

antro testavimo rezultatus taip pat nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05). Tarp (E)

ir (K) grupių antro testavimo reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05) (15 pav.).

34

15 pav. Berniukų I ir II greitumo jėgos testavimo rezultatai. Pastaba: * – nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.


metu.

Lyginant pirmo kybojimo testavimo rezultatus (16 pav.) tiek eksperimentinė (E) grupė, tiek

kontrolinė (K) grupė pademonstravo identiškus rezultatus. Tarp šių rezultatų statistiškai reikšmingo

skirtumo nenustatyta (p>0,05). Palyginus (E) grupės pirmo ir antro testavimo rezultatus, tarp jų

nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), rezultatai pagerėjo apie 0,6 s. Lyginant

kontrolinės (K) grupės pirmo ir antro testavimo rezultatus taip pat nustaytas reikšmingas skirtumas

(p<0,05). Tarp (E) ir (K) grupių antro testavimo reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).

35

16 pav. Berniukų I ir II jėgos ištvermės testavimo rezultatai. Pastaba: * – nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.


metu.

Geresnius šaudyklinio bėgimo testų rezultatus (17 pav.) pirmo testavimo metu parodė

kontrolinės (K) grupės berniukai. Tačiau didesni rezultatų pokyčiai lyginat tarp pirmo ir antro

testavimo nustatyti E grupės berniukams, pagerėjo vidutiniškai apie 1 s. (p<0,05). Nors kontrolinės

grupės rezultatų pokytis buvo mažesnis lyginant pirmą ir antrą testavimą, tačiau skirtumas taip pat

buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Reikšmingi skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės

grupių pirmojo testavimo ir antrojo testavimo nenustatyti (p>0,05).

36

17 pav. Berniukų I ir II vikrumo testavimo rezultatai. Pastaba: * – nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.


metu.

Atlikus pirmąjį galvos ir krūtinės kėlimo testavimą (18 pav.) geresnį lankstumą parodė

kontrolinės (K) grupės berniukai, tačiau tarp rezultatų statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta

(p>0,05). Didesnis rezultatų pokytis lyginat pirmą ir antrą testavimą nustatytas eksperimentinei (E)

grupei. Rezultatas pagerėjo apie 3 cm. (p<0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas taip pat

nustatytas ir tarp kontrolinės grupės pirmojo ir antrojo testavimo (p<0,05). Tarp (E) ir (K) grupių

antrojo testavimo reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05).

37

18 pav. Berniukų I ir II lankstumo testavimo rezultatai. Pastaba: * – nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai.

– nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių I ir II testavimų metu

3.2. Mokinių fizinio aktyvumo laisvalaikiu ypatumai lyties aspektu

Analizuojant atsakymus į klausimą „ Ar dažnai ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji

taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?“ (19 pav.), mokinių lyties aspektu, nustatyta, kad

40,0 proc. mergaičių ir 35,0 proc. berniukų atsakė, jog dažniausiai sportavo, mankštinosi po

pamokų 2 – 3 kartus per savaitę. Kad sportuoja kartą per savaitę, nurodė 20,0 proc. mergaičių ir

10,0 proc. berniukų respondentų. Atsakymo variantą „4 – 6 kartus per savaitę“ pažymėjo 20,0 proc.

mergaičių ir 40,0 proc. berniukų mokinių, „Kasdien“ – 20,0 proc. mergaičių ir 10,0 proc. berniukų.

Atsakymo variantą „Niekada“ pasirinko tik 5,0 proc. berniukų ir 0,0 proc. mergaičių. Nustatyta, kad

tarp berniukų ir mergaičių sportavimo ir mankštinimosi dažnumas po pamokų nebuvo statistiškai

reikšmingai skirtingas (χ2 =3,73; df=4; p>0,05).

38

19 pav. Atsakymo į klausimą „Ar dažnai ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji taip, kad

suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas ?“ procentinis skirstinys lyties aspektu.

Kitas klausimas, kuris buvo analizuotas „Kiek valandų per savaitę ne pamokų metu

mankštiniesi, sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?“. 35,0 proc. mergaičių ir

50,0 proc. berniukų nurodė, kad per savaitę sportuoja arba mankštinasi apie 2 – 3 valandas per

savaitę, o apie 1 val. – 25,0 proc. mergaičių ir 10,0 proc. berniukų. Kad sportuoja apie pusvalandį

nurodė 10,0 proc. mergaičių, o berniukai tokio varianto visai nenurodė. „Nei vienos valandos“ – 5,0

proc. berniukų, mergaitės tokio varianto nepasirinko. Tyrimo rezultatai rodo (20 pav.), kad

berniukai daugiau valandų sportuoja per savaitę nei mergaitės. Nustatyta, kad tarp berniukų ir

mergaičių sportavimo ir mankštinimosi laikas per savaitę po pamokų nebuvo statistiškai

reikšmingai skirtingas (χ2

=7,12; df=5; p>0,05).

39

20 pav. Atsakymo į klausimą“ Kiek valandų per savaitę ne pamokų metu mankštiniesi,

sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?“ procentinis skirstinys lyties aspektu

Analizuojant fizinį aktyvumą, taip pat svarbu išsiaiškinti kokiu fizinio aktyvumo

intensyvumu mokiniai lyties aspektu mankštinasi ar sportuoja ne pamokų metu. Į klausimą „Kaip

apibūdintumėte savo fizinį aktyvumą?“ tyrimo duomenys rodo, kad 45,0 proc. mergaičių ir net 80,0

proc. berniukų būdingas vidutinis fizinio aktyvumo intensyvumas (21 pav). Didelis fizinio

aktyvumo intensyvumas daugiau buvo būdingas mergaitėms, net 40,0 proc., ir 20,0 proc.

berniukams. 15,0 proc. mergaičių būdingas mažo fizinio aktyvumo intensyvumas, o berniukams

visiškai nebūdingas mažas fizinis intensyvumas. Nustatyti berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo

intensyvumo skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (χ2

=6,30; df= 2; p<0,05).

40

21 pav. Atsakymo į klausimą „Kaip apibūdintumėte savo fizinį aktyvumą?“ procentinis

skirstinys lyties aspektu.

Analizuojant atsakymus į klausimą „Jei nuolatos (3 ir daugiau kartų per savaitę)

mankštiniesi, sportuoji, tai kur tai darai ?“, tyrimo duomenys rodo (22 pav.), kad daugiausia 55,0

proc. berniukų ir 45,0 proc. mergaičių, nuolatos sportuoja treniruotėje. Sportuoja arba mankštinasi

namuose: žaisdami su draugais, darydami mankštos, jėgos ir kitus pratimus 45,0 proc. mergaičių ir

50 proc. berniukų. Kitur (per kūno kultūros pamokas, manieže, stadione) – tik 5,0 proc. berniukų.

Lyties aspektu tarp mergaičių ir berniukų sportavimo vieta statistiškai reikšmingai nesiskyrė (χ2

=

1,25; df=2; p>0,05).

41

22 pav. Atsakymo į klausimą „Jei nuolatos (3 ir daugiau kartų per savaitę) mankštiniesi, sportuoji,

tai kur tai darai ?“ procentinis skirstinys lyties aspektu.

Analizuojant atsakymus į klausimą „ Kokiomis dažniausiai fizinio aktyvumo formomis tu

užsiimi ne pamokų metu?“ (23 pav.), mokinių lyties aspektu, nustatyta, kad 10,0 proc. mergaičių ir

5,0 proc. berniukų rinkosi bėgimą. Futbolą rinkosi 15,0 proc. berniukų, o mergaičių tuo tarpu tik 5,0

proc. 30 proc. berniukų teigė, kad dažniausiai ne pamokų metu žaidžia krepšinį, tuo tarpu krepšinį

kaip fizinio aktyvumo formą rinkosi tik 5,0 proc. mergaičių. Lengvąja atletika ne pamokų metu

užsiiminėjo 10,0 proc. mergaičių, berniukai lengvąja atletika neužsiiminėjo 0,0 proc. Tenisu

užsiiminėjo 10,0 proc. mergaičių, o berniukų – tik 5,0 proc. (χ2 =26,67; df= 25; p>0,05).

42

23 pav. Atsakymo į klausimą „Kokiomis dažniausiai fizinio aktyvumo formomis tu užsiimi ne

pamokų metu ?“ procentinis skirstinys lyties aspektu.

Anketoje mokiniams pateikėme klausimą „Ar renkatės aktyvų poilsį?“ Mokinių tyrimo

duomenys lyties aspektu parodė (24 pav.), kad daugiausia 75,0 proc. berniukų ir 60,0 proc.

mergaičių kartais renkasi aktyvų poilsį. Beveik visada aktyviai poilsiauja 40,0 proc. mergaičių ir 25

proc. berniukų. Nustatyti berniukų ir mergaičių aktyvaus poilsio skirtumai nebuvo statistiškai

reikšmingi (χ2

=1,03; df= 1; p>0,05).

43

24 pav. Atsakymo į klausimą „Ar renkatės aktyvų poilsį?“ procentinis skirstinys lyties aspektu.

3.3. Pojūčiai, kuriuos tiriamieji jaučia fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu

Dauguma mergaičių teigė, kad labiau mėgsta fizinį aktyvumą laisvalaikiu (vertinimas balais

vidutiniškai – 5,80 balo), nei berniukai (5,65 balo) (p>0,05). Linksmiau fizinio aktyvumo

laisvalaikio metu jautėsi berniukai (vertinimas balais vidutiniškai – 6,20 balo), nei mergaitės (6,15

balo) (p>0,05). Didesnei dalei mergaičių fizinis aktyvumas laisvalaikiu teikė daugiau energijos

(vertinimas balais vidutiniškai – 5,90 balo), nei berniukams (5,45 balo) (p>0,05). Fizinis aktyvumas

laisvalaikiu labiau stimuliavo mergaites (6,15 balo), nei berniukus (5,90 balo) (p>0,05). Fizinis

aktyvumas laisvalaikiu labiau atgaivino mergaites (vertinimas balais vidutiniškai – 6,00 balo), nei

berniukus (5,50 balo) (p>0,05) (1 lentelė).

44

1 Lentelė. Visų tiriamųjų jutimų, kuriuos moksleiviai patiria fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu,

vidutinis įvertinimas lyties aspektu (balais) (7 – teigiamas pojūtis,1 balas – neigiamas pojūtis)

Potyriai Mergaitės

(n=20)

Berniukai

(n=20)

F reikšmė;

patikimumo lygmuo

aš nemėgstu to / aš mėgaujuosi 5,80±0,52 5,65±1,63 F=0.15; p=0,69

aš nuobodžiauju / jaučiuosi sudomintas 5,90±0,55 5,95±1,05 F=0,04; p=0,85 aš nemėgstu tai / man tai patinka 6,00±0,46 6,05±1,09 F=0,04; p=0,85 neteikia malonumo / tai teikia malonumą 5,95±0,51 6,00±0,86 F=0,05; p=0,82 slopina ši veikla / neslopina ši veikla 5,80±0,77 5,90±1,25 F=0,09; p=0,76 tai visiškai nelinksma / labai linksma 6,05±0,83 6,20±1,28 F=0,19; p=0,66 tai vargina / tai teikia energiją 5,90±0,85 5,45±1,54 F=1,31; p=0,26 veda į depresiją / suteikia džiaugsmo 5,95±0,69 5,80±1,51 F=0,16; p=0,69 jaučiuosi blogai / jaučiuosi fiziškai gerai 5,80±1,01 6,15±0,99 F=1,23; p=0,27 visai nestiprina / tai mane stiprina 5,75±1,12 6,05±1,19 F=0,67; p=0,42 jaučiuos susinervinęs / nesusinervinęs 6,05±1,09 5,80±1,19 F=0,47; p=0,49 visai neįkvepia / tai mane labai įkvepia 6,00±0.92 5,85±1,14 F=0,21; p=0,65 tai mažina žvalumą / tai suteikia žvalumą 5,95±0,94 6,15±0,93 F=0,45; p=0,51 visiškai nestimuliuoja / stimuliuoja 6,15±0,81 5,90±1,17 F=0,62; p=0,44 nesuteikia stiprumo jausmo / suteikia

stiprumo jausmą 5,85±0,81 6,15±0,87 F=1,26; p=0,27

visai neatgaivina / tai labai atgaivina 6,00±0,65 5,50±1,57 F=1,72; p=0,19 geriau kažkas kita / nėra nieko geriau 5,65±0,67 5,75±0,85 F=0,17; p=0,67

Sudominta fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu (2 lentelė) labiau jautėsi kontrolinė (K)

mokinių grupė (vertinimas balais vidutiniškai – 6,00 balo), nei eksperimentinė (E) grupė (5,85 balo)

(p>0,05). Linksmiau jautėsi fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu kontrolinė grupė (vertinimas balais

vidutiniškai – 6,30 balo), nei eksperimentinė grupė (5,95 balo) (p>0,05). Didesnei dalei kontrolinės

grupės fizinis aktyvumas laisvalaikiu teikė daugiau energijos (vertinimas balais vidutiniškai – 6,10

balo), nei eksperimentinei (5,25 balo) (p<0,05). Fizinis aktyvumas laisvalaikiu daugiau džiaugsmo

suteikė kontrolinei grupei (vertinimas balais vidutiniškai – 6,10 balo), nei eksperimentinei grupei

(5,65 balo) (p>0,05). Labiau įkvėpė fizinis aktyvumas laisvalaikio metu taip pat kontrolinę grupę

(vertinimas balais vidutiniškai – 6,35 balo), nei eksperimentinę grupę (5,50 balo) (p<0,05).

45


vidutinis įvertinimas kontrolinės ir eksperimentinės grupių aspektu (balais) (7 – teigiamas pojūtis,1

balas – neigiamas pojūtis)

Potyriai

Eksperimentinė

grupė

(n=20)

Kontrolinė grupė

(n=20)

F reikšmė;

patikimumo lygmuo

aš nemėgstu to / aš mėgaujuosi 5,50±1,54 5,95±0,67 F=1,43; p=0,24 aš nuobodžiauju / jaučiuosi sudomintas 5,85±1,04 6,00±0,56 F=0,32; p=0,57 aš nemėgstu tai / man tai patinka 6,05±1,09 6,00±0,46 F=0,35; p=0,85 neteikia malonumo / tai teikia malonumą 6,05±0,89 5,90±0,45 F=0,47; p=0,51 slopina ši veikla / neslopina ši veikla 5,85±1,27 5,85±0,74 F=0,01; p=1,00 tai visiškai nelinksma / labai linksma 5,95±1,32 6,30±0,73 F=1,08; p=0,31 tai vargina / tai teikia energiją 5,25±1,41 6,10±0,91 F=5,13; p=0,03 veda į depresiją / suteikia džiaugsmo 5,65±1,42 6,10±0,79 F=1,53; p=0,22 jaučiuosi blogai / jaučiuosi fiziškai gerai 5,90±1,02 6,05±0,99 F=0,22; p=0,64 visai nestiprina / tai mane stiprina 5,70±1,22 6,10±1,07 F=1,22; p=0,28 jaučiuos susinervinęs / nesusinervinęs 5,65±1,31 6,20±0,89 F=2,41; p=0,13 visai neįkvepia / tai mane labai įkvepia 5,50±1,19 6,35±0,59 F=8,18; p=0,01 tai mažina žvalumą / tai suteikia žvalumą 5,95±1,05 6,15±0,81 F=0,45; p=0,51 visiškai nestimuliuoja / stimuliuoja 5,90±1,12 6,15±0,87 F=0,62; p=0,44 nesuteikia stiprumo jausmo / suteikia



Pagal subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį, (3 lentelė) vertinantys savo fizinį

aktyvumą kaip didelį, mokiniai fiziniu aktyvumu laisvalaikiu labiau mėgavosi (vertinimas balais

vidutiniškai – 6,00 balo), vidutiniu fiziniu aktyvumu mėgavosi (5,52 balo) mokinių, mažu – (5,33

balo), tačiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta (p>0,05). Įvertinus savo fizinį

aktyvumą kaip didelį mokiniai fizinio aktyvumo metu labiau jautėsi fiziškai gerai (vertinimas balais

vidutiniškai – 6,33 balo), vidutinio fizinio intensyvumo metu fiziškai gerai jautėsi (5,96 balo)

mokinių, o mažo – (4,67 balo). Tarp grupių buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai

(p<0,05). Įvertinus savo fizinį aktyvumą kaip didelį, mokiniams fizinis aktyvumas laisvalaikiu

labiau teikė stiprumo jausmą (vertinimas balais vidutiniškai – 6,50 balo), vidutinis fizinis

aktyvumas laisvalaikiu stiprumo jausmą suteikė (5,48 balo) mokinių, o mažo fizinio aktyvumo

metu stiprumo jausmą teikė (5,33 balo apklaustųjų) (p<0,05).

46


vidutinis įvertinimas (balais) (7 – teigiamas pojūtis,1 balas – neigiamas pojūtis) pagal jų

subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį

Potyriai Didelis

(n=12)

Vidutinis

(n=25)

Mažas

(n=3)

F reikšmė;

patikimumo lygmuo

aš nemėgstu to / aš mėgaujuosi 6,25±0,62 5,52±1,39 5,33± 0,58 F=1,74; p=0,19 aš nuobodžiauju / jaučiuosi

sudomintas 6,33±0,65 5,80±0,87 5,33±0,58 F=2,73; p=0,08

aš nemėgstu tai / man tai patinka 6,42±0,52 5,89±0,93 5,68±0,58 F=2,10; p=0,14 neteikia malonumo / tai teikia

malonumą 6,00±0,60 6,00±0,76 5,67±0,58 F=0,31; p=0,74

slopina ši veikla / neslopina ši veikla 6,25±0,75 5,72±1,14 5,33±0,58 F=1,53; p=0,23 tai visiškai nelinksma / labai linksma 6,25±1,22 6,16±1,03 5,33±0,58 F=0,92; p=0,41 tai vargina / tai teikia energiją 6,08±1,68 5,56±1,00 5,00±1,00 F=1,12; p=0,31 veda į depresiją / suteikia džiaugsmo 5,92±0,79 5,96±1,31 5,00±1,00 F=0,93; p=0,41 jaučiuosi blogai / jaučiuosi fiziškai

gerai 6,33±0,78 5,96±0,98 4,67±1,15 F=3,83; p=0,03

visai nestiprina / tai mane stiprina 6,33±0,78 5,80±1,19 5,00±1,73 F=1,96; p=0,16 jaučiuos susinervinęs /

nesusinervinęs 6,25±0,75 5,92±1,22 4,67±1,15 F=2,49; p=0,09

visai neįkvepia / tai mane labai

įkvepia 6,08±0,67 5,88±1,20 5,67±0,58 F=0.25; p=0,78

tai mažina žvalumą / tai suteikia

žvalumą 6,33±0,78 6,04±0,94 5,00±1,00 F=2,67; p=0,08

visiškai nestimuliuoja / stimuliuoja 6,25±0,87 5,96±1,09 5,67±0,58 F=0,54; p=0,59 nesuteikia stiprumo jausmo /

suteikia stiprumo jausmą 6,50±0,52 5,84±0,85 5,33±1,15 F=3,99; p=0,03

visai neatgaivina / tai labai atgaivina 6,00±1,65 5,60±1,00 6,00±1,00 F=0,49; p=0,61 geriau kažkas kita / nėra nieko

geriau 5,83±0,72 5,72±0,79 5,00±0,01 F=1,51; p=0,23

3.4. Pojūčiai, kuriuos tiriamieji jaučia imtynių pobūdžio užsiėmimuose per kūno kultūros

pamokas

Dauguma berniukų teigė (4 lentelė), kad imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros

pamokas labiau teikia linksmumo (vertinimas balais vidutiniškai – 6,05 balo), nei mergaitės (5,85

balo) (p>0,05). Energijos labiau teikė imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros pamokas

berniukams (vertinimas balais vidutiniškai – 6,00 balo), nei mergaitėms (5,75 balo) (p>0,05).

Didesnei dalei berniukų imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros pamokas labiau stimuliavo

(vertinimas balais vidutiniškai – 6,25 balo) nei mergaitėms (5,80 balo). Imtynių pobūdžio

užsiėmimai per kūno kultūros pamokas labiau suteikė stiprumo jausmą berniukams (6,05 balo), nei

mergaitėms (5,85 balo) (p>0,05).

47

4 Lentelė. Visų tiriamųjų jutimų, kuriuos moksleiviai patiria imtynių pobūdžio užsiėmimuose per

kūno kultūros pamokas, vidutinis įvertinimas lyties aspektu (balais) (7 – teigiamas pojūtis,1 balas –

neigiamas pojūtis)

Potyriai Mergaitės

(n=20)

Berniukai

(n=20)

F reikšmė;

patikimumo lygmuo

aš nemėgstu to / aš mėgaujuosi 5,90±0,85 5,80±0,89 F=0,12; p=0,72 aš nuobodžiauju / jaučiuosi sudomintas 5,90±0,72 5,80±0,89 F=0,15; p=0,69 aš nemėgstu tai / man tai patinka 5,85±0,93 5,85±0,99 F=0,01; p=1,00 neteikia malonumo / tai teikia malonumą 5,85±0,93 5,85±0,88 F=0,01; p=1,00 slopina ši veikla / neslopina ši veikla 5,90±0,79 5,90±0,85 F=0,01; p=1,00 tai visiškai nelinksma / labai linksma 5,85±0,74 6,05±0,67 F=0,78; p=0,38 tai vargina / tai teikia energiją 5,75±0,72 6,00±1,03 F=0,79; p=0,38 veda į depresiją / suteikia džiaugsmo 6,20±0,67 6,10±0,72 F=0,20; p=0,66 jaučiuosi blogai / jaučiuosi fiziškai gerai 6,10±0,64 6,00±0,72 F=0,21; p=0,65 visai nestiprina / tai mane stiprina 6,10±0,72 6,05±0,89 F=0,04; p=0,85 jaučiuos susinervinęs / nesusinervinęs 6,20±0,89 6,00±1,08 F=0,41; p=0,53 visai neįkvepia / tai mane labai įkvepia 6,10±0,79 5,75±0,97 F=1,56; p=0,22 tai mažina žvalumą / tai suteikia žvalumą 5,80±0,83 5,90±0,79 F=0,15; p=0,69 visiškai nestimuliuoja / stimuliuoja 5,80±0,83 6,25±0,91 F=2,66; p=0,11 nesuteikia stiprumo jausmo / suteikia



Labiau patinka imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros pamokas (5 lentelė)

eksperimentinei (E) grupei (vertinimas balais vidutiniškai – 6,15 balo), nei kontrolinei (K) grupei

(5,55 balo) (p<0,05). Imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros pamokas labiau neslopina

eksperimentinės grupės (vertinimas balais vidutiniškai – 6,15 balo), nei kontrolinės grupės (5,65

balo) (p<0,05). Didesnei dalei eksperimentinės grupės imtynių pobūdžio užsiėmimų per kūno

kultūros pamokas metu labiau linksma (vertinimas balais vidutiniškai – 6,20 balo), nei kontrolinei

grupei (5,70 balo) (p<0,05). Didesnei dalei eksperimentinės grupės imtynių pobūdžio užsiėmimai

per kūno kultūros pamokas labiau teikia energijos (vertinimas balais vidutiniškai – 6,15 balo), nei

kontrolinei (5,60 balo) (p<0,05). Imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros pamokas labiau

suteikia džiaugsmo eksperimentinei grupei (6,35 balo), nei kontrolinei (5,75 balo) (p<0,05).

Imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros pamokas labiau stimuliuoja eksperimentinę grupę

(6,30 balo), nei kontrolinę grupę (5,75 balo) (p<0,05).

48


kūno kultūros pamokas, vidutinis įvertinimas grupių aspektu (balais) (7 – teigiamas pojūtis,1 balas

– neigiamas pojūtis)

Potyriai Eksperimentinė

grupė (n=20)

Kontrolinė grupė

(n=20)

F reikšmė;

patikimumo lygmuo

aš nemėgstu to / aš mėgaujuosi 5,85±0,87 5,85±0,87 F=0,001; p=1,00

aš nuobodžiauju / jaučiuosi sudomintas 5,95±0,61 5,75±0,97 F=0,62; p=0,44 aš nemėgstu tai / man tai patinka 6,15±0,74 5,55±1,05 F=4,34; p=0,04 neteikia malonumo / tai teikia malonumą 5,95±0,89 5,75±0,91 F=0,49; p=0,49 slopina ši veikla / neslopina ši veikla 6,15±0,87 5,65±0,67 F=4,11; p=0,05 tai visiškai nelinksma / labai linksma 6,20±0,69 5,70±0,66 F=5,46; p=0,03 tai vargina / tai teikia energiją 6,15±0,87 5,60±0,82 F=4,20; p=0,05 veda į depresiją / suteikia džiaugsmo 6,35±0,59 5,75±0,76 F=4,47; p=0,05 jaučiuosi blogai / jaučiuosi fiziškai gerai 6,05±0,76 6,05±0,61 F=0,001; p=1,00 visai nestiprina / tai mane stiprina 6,00±0,79 6,15±0,81 F=0,35; p=0,56 visai neįkvepia / tai mane labai įkvepia 5,95±0,89 5,90±0,91 F=0,03; p=0,86 tai mažina žvalumą / tai suteikia žvalumą 6,00±0,79 5,70±0,80 F=1,41; p=0,24 visiškai nestimuliuoja / stimuliuoja 6,30±0,80 5,75±0,91 F=4,11; p=0,05 nesuteikia stiprumo jausmo / suteikia



Pagal subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį, vertinantys savo fizinį aktyvumą

kaip didelį, mokiniai imtynių pobūdžio užsiėmimais per kūno kultūros pamokas labiau mėgavosi

(vertinimas balais vidutiniškai – 6,33 balo), vidutiniu fiziniu aktyvumu mėgavosi (5,76 balo)

mokinių, mažu – (4,67 balo). Tarp grupių buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05).

Įvertinus savo fizinį aktyvumą kaip didelį, mokiniai imtynių pobūdžio užsiėmimais per kūno

kultūros pamokas labiau jautėsi sudominti (vertinimas balais vidutiniškai – 6,33 balo), vidutinio

fizinio intensyvumo metu sudominti jautėsi (5,68 balo) mokinių, o mažo – (5,33 balo) (p<0,05).

Pagal subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį, vertinantys savo fizinį aktyvumą kaip didelį,

mokiniams imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros pamokas labiau patiko (vertinimas

balais vidutiniškai – 6,33 balo), vidutinis fizinis aktyvumas patiko (5,76 balo) mokinių, mažas –

(4,67 balo). Tarp grupių buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05). Įvertinus savo

fizinį aktyvumą kaip didelį, mokiniams imtynių pobūdžio užsiėmimai per kūno kultūros pamokas

labiau teikė linksmumo (vertinimas balais vidutiniškai – 6,33 balo), vidutinis fizinis aktyvumas

teikė linksmumo (5,84 balo) mokinių, mažas – (5,33 balo). Tarp grupių buvo nustatyti statistiškai

reikšmingi skirtumai (p<0,05).

49


kūno kultūros pamokas, vidutinis įvertinimas (balais) (7 – teigiamas pojūtis,1 balas – neigiamas

pojūtis) pagal jų subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį

Potyriai Didelis

(n=12)

Vidutinis

(n=25)

Mažas

(n=3)

F reikšmė;

patikimumo lygmuo

aš nemėgstu to / aš mėgaujuosi 6,33±0,78 5,76±0,78 4,67±0,58 F=6,09; p=0,01 aš nuobodžiauju / jaučiuosi

sudomintas 6,33±0,65 5,68±0,80 5,33±0,58 F=3,85; p=0,03

aš nemėgstu tai / man tai patinka 6,33±0,65 5,76±0,97 4,67±0,58 F=4,78; p=0,01 neteikia malonumo / tai teikia

malonumą 6,17±0,83 5,88±0,78 4,33±0,58 F=6,54; p=0,01

slopina ši veikla / neslopina ši veikla 6,17±0,94 5,88±0,67 5,00±1,00 F=2,73; p=0,08

tai visiškai nelinksma / labai linksma 6,33±0,49 5,84±0,75 5,33±0,33 F=3,56; p=0,04 tai vargina / tai teikia energiją 6,00±0,60 5,92±0,98 5,00±0,01 F=1,69; p=0,20 veda į depresiją / suteikia džiaugsmo 6,33±0,49 6,08±0,76 6,00±1,00 F=0,59; p=0,56 jaučiuosi blogai / jaučiuosi fiziškai

gerai 6,08±0,52 6,08±0,76 5,67±0,58 F=0,51; p=0,61

visai nestiprina / tai mane stiprina 6,08±0,79 6,16±0,75 5,33±1,16 F=1,48; p=0,24 jaučiuos susinervinęs /

nesusinervinęs 6,50±0,79 6,04±0,79 5,00±1,00 F=3,27; p=0,05

tai mažina žvalumą / tai suteikia

žvalumą 6,08±0,67 5,80±0,87 5,33±0,58 F=1,19; p=0,32

visiškai nestimuliuoja / stimuliuoja 6,25±0,62 5,96±1,02 5,67±0,58 F=0,68; p=0,51 nesuteikia stiprumo jausmo /

suteikia stiprumo jausmą 6,33±0,78 5,88±1,01 5,00±0,01 F=2,71; p=0,08

geriau kažkas kita / nėra nieko

geriau 6,00±0,74 5,68±0,80 5,33±0,58 F=1,17; p=0,32

3.5. Kūno kultūros pamokoje jaučiamų pojūčių, fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu jaučiamų

pojūčių ir fizinio pajėgumo tarpusavio sąsajos

Po eksperimento tarp tiriamųjų jaučiamų pojūčių kūno kultūros metu, jaučiamų pojūčių

fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu ir fizinio pajėgumo rodiklių nenustatyti statistiškai reikšmingi

koreliaciniai ryšiai (r=0,002÷0,191; p>0,05) (7 lentelė). Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp

tiriamųjų vikrumo ir funkcinės rankų raumenų jėgos (r=0,362; p<0,05), ir tarp funkcinės rankų

raumenų jėgos ir lankstumo (r=0,350; p<0,05). Stipriausi koreliaciniai ryšiai (vidutinio stiprumo)

nustatyti tarp tiriamųjų kojų raumenų staigiosios jėgos ir vikrumo (r=0,439; p<0,01), tarp kojų

raumenų staigiosios jėgos ir funkcinės rankų raumenų jėgos (r=0,511; p<0,01), bei tarp pojūčių

fizinio aktyvumo laisvalaikiu ir pojūčių kūno kultūros pamokų metu (r=0,698; p<0,01).

50

7 lentelė. Tiriamųjų jaučiamų pojūčių kūno kultūros metu, jaučiamų pojūčių fizinio aktyvumo

laisvalaikiu metu ir fizinio pajėgumo vertinimo tarpusavio ryšiai po eksperimento

Rodikliai

Kojų

raumenų

staigioji jėga

(šuolis į tolį

iš vietos)

Vikrumas

(10x5 m

šaudyklinis

bėgimas)

Funkcinė

rankų

raumenų

jėga

(Kybojimas)

Lankstumas

(galvos ir

krūtinės

kėlimas)

Potyriai KK

pamokų metu

(balais)

Vikrumas (10x5 m

šaudyklinis bėgimas) 0,439**

Funkcinė rankų

raumenų jėga

(Kybojimas) 0,511** 0,362*

Lankstumas (galvos

ir krūtinės kėlimas) 0,086 0,145 0,350*

Potyriai KK pamokų

metu (balais) 0,054 0,107 0,071 0,059

Potyriai FA

laisvalaikio metu

(balais) 0,107 0,002 0,017 0,191 0,698**

Pastabos: koreliacinių ryšių statistinio patikimumo lygmuo: ** p<0,01; * p<0,05.

51

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Pastaruoju metu Europoje intensyviai nagrinėjami klausimai susiję su vaikų fizinio

pajėgumo didinimu: mokinių kasdieninio fizinio aktyvumo skatinimas, mokytojų

kompetentingumas, kūno kultūros programų kokybė ir kiekybė ir žinoma jų patrauklumas vaikams.

Autoriai akcentuoja, kad svarbu didinti vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo ir fizinio pajėgumo lygį

(Westerstahl et al., 2003). Daugelyje darbų yra pabrėžiama, kad reikia didinti mokinių fizinį

pajėgumą, ir skatinti jų fizinį aktyvumą (Kamandulis ir kt., 2006; Adaškevičienė, 2004). Mes mūsų

darbe taip pat tyrėme vaikų fizinį aktyvumą ir fizinį pajėgumą per imtynių pobūdžio kūno kultūros

pamokas.

R. Malina su bendraautoriais (2004) teigia, kad vaikų įvairių judamųjų gebėjimų tarpusavio

ryšiai niekada nebūna labai stiprūs ir koreliaciniai koeficientai svyruoja nuo 0 iki 0,35. Mūsų

tiriamame darbe beveik visų judamųjų gebėjimų tarpusavio koreliaciniai koeficientai atitinka

autoriaus nurodytas normas. Truputėlį stipresnis koreliacinis koeficientas nustatytas tik tarp kojų

raumenų staigiosios jėgos ir funkcinės rankų raumenų jėgos (r=0,511; p<0,01).

Analizuojant tiriamųjų lankstumą nustatėme, kad mergaičių lankstumo rezultatai atlikus

galvos ir krūtinės kėlimo testą buvo geresni už berniukų. Mergaičių didžiausias vidurkis buvo 52,6

cm, o tuo tarpu berniukų – 50,3 cm. Mūsų rezultatai sutampa su V. Ivaškienės (2002) tyrimo

rezultatais, kuriuose nustatyta, kad lanksčiausi būna maži vaikai. Vėliau su amžiumi lankstumas

mažėja. Mergaičių sąnariai paprastai būna 20–30 proc. paslankesni negu berniukų, todėl atlikus

testą dažniausiai mergaičių lankstumo rezultatai būna geresni (Ivaškienė, 2002).

Staigioji jėga priklauso nuo daugelio specifinių griaučių raumenų funkcinių savybių, nuo

lėtųjų ir greitųjų raumeninių skaidulų kiekio, nuo elastinių raumens savybių panaudojimo

amortizacinių pratimų metu (Balsom, 1992). Teigiama, kad staigiosios jėgos lavinimas turėtų

teigiamai įtakoti greitumo ir raumenų galingumo rodiklius (Wilmore & Costill, 1994; Karoblis,

1999). Tai atspindi ir mūsų tyrime, tiek mergaičių tiek berniukų šuolio į tolį testavimo rezultatai po

eksperimento buvo geresni lyginant su testavimo rezultatais prieš eksperimentą.

V. Ivaškienė (2002) teigia, kad 6–8 metais pradeda ryškėti berniukų ir mergaičių funkcinės

jėgos skirtumai. Funkcinės jėgos berniukų rodikliai būna geresni už mergaičių. Tai atspindi ir mūsų

tyrimų rezultatai. Berniukų kybojimo rezultatai geresni negu mergaičių kybojimo rezultatai,

skirtumas apie 9 sekundes.

Įvertinti vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą nėra labai lengva (Welk et al., 2000). Dažniausiai

taikomas anketinės apklausos metodas, kurio pagalba padedama išsiaiškinti įvairias fizinio

aktyvumo formas, jų trukmę ir intensyvumą. Bet jaunų žmonių fizinis aktyvumas gali būti labai

skirtingas, todėl, norint jį pilnai aprašyti, tenka pateikti begalę klausimų. Tačiau, tai ne visada

52

įmanoma dėl ribotos klausimyno apimties bei laiko, skiriamo tiriamųjų apklausai. Bei, taikant

sudėtingas apklausas mažėja skirtingų tyrėjų duomenų palyginimo galimybė (Livingstone et al.,

2003).

Išanalizavus mokinių fizinį aktyvumą, nustatėme, kad ne pamokų metu per savaitę 2–3

kartus užsiėmė fizine veikla 40,0 proc. mergaičių ir 35,0 proc. berniukų, t.y. truputį daugiau nei

trečdalis tiriamųjų. Kartą per savaitę mankštinosi 20 proc. mergaičių ir 10 proc. berniukų. Taigi,

mūsų duomenys iš dalies sutampa su kitu mokslininkų (Grinienė ir Dudonienė, 2003) duomenimis,

kur teigiama, kad kasdien arba kas antrą dieną sportavo tik trečdalis mokinių.

Mokinių fizinį aktyvumą tyrinėjantys mokslininkai rekomenduoja stiprinti fizinį aktyvumą:

važiuoti į mokyklą dviračiu, kiek galima daugiau vaikščioti pėsčiomis. Laisvalaikį stengtis praleisti

fiziškai aktyviai poilsiaujant: plaukimas, bėgimas, spartus ėjimas, žaidimai (Cavill et al., 2006).

Mūsų anketiniai duomenų rezultatai teigia, kad labiausiai mėgstamos fizinio aktyvumo formos

berniukams yra krepšinis, futbolas ir bėgimas, tuo tarpu mergaitės labiau užsiima lengvąja atletika,

ir tenisu. Galima teigti, kad mūsų rezultatai iš dalies sutampa su Lietuvos mokslininkų atlikto

tyrimo duomenimis (Vizbaraitė ir Petronytė, 2005), kur teigiama, kad mėgstamiausios berniukų

fizinio aktyvumo formos yra krepšinis, važinėjimas dviračiu ir bėgimas.

Ekspertai vaikams rekomenduoja būti fiziškai aktyviais ne mažiau kaip 60 minučių per

dieną vidutiniu intensyvumu (World Health Organization, 2003). Kiti autoriai teigia, kad

atsižvelgiant į individualius fizinio pajėgumo ir aktyvumo ypatumus, teikiamos tokios fizinio

aktyvumo rekomendacijos vaikams – mažiausiai 60 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos

per dieną, o mažiau aktyviems vaikams – 30 minučių (Cumming, Ridoch, 2007). Dar kiti

mokslininkai rekomenduoja net 8–10 valandų fizinio aktyvumo trukmę per savaitę (Armonienė,

2007). Mūsų pateiktoje anketinėje apklausoje vidutinis fizinis aktyvumas nustatytas 80 proc.

berniukų ir 45 proc. mergaičių.

Daugelyje mokslinių publikacijų nurodoma, kad, nuo pat vaikystės, berniukai yra fiziškai

aktyvesni nei mergaitės, tačiau 6 — 17 metų amžiaus tarpsniu fizinio aktyvumo skirtumas lyties

aspektu yra pats didžiausias. Pastebėta, kad fizinio aktyvumo mažėjimas didėja su amžiumi ir yra

būdingas abiejose lyties grupėse, tačiau tarp mergaičių fizinio aktyvumo mažėjimas yra 2,5 karto

didesnis nei berniukų (Sallis, 1993). Mūsų rezultatai iš dalies sutampa su šio mokslininko atliktais

tyrimais. Mūsų rezultatai rodo, kad 50 proc. berniukų per savaitę yra fiziškai aktyvūs apie 2–3

valandas, o mergaitės – 35 proc. Mergaičių fizinis aktyvumas dar nėra 2,5 karto mažesnis už

berniukų fizinį pajėgumą, tačiau jeigu tokiame ankstyvame amžiuje nustatyti toki nemaži skirtumai,

galima daryti prielaidą, kad su amžiumi skirtumas tik didės.

Tyrimais yra nustatyta, kad patiriami teigiami pojūčiai per kūno kultūros užsiėmimus

mokykloje yra susiję su didesne motyvacija užsiimti fiziškai aktyvia veikla ir pasibaigus pamokoms

53

(Wallhead & Buckworth, 2004). Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad tiek berniukai tiek mergaitės

kūno kultūros užsiėmimų metu patiria daugiau teigiamų pojūčių nei neigiamų.

54

IŠVADOS

1. Tyrimo metu nustatyta, kad 6 – 7 klasių mergaičių fizinio pajėgumo komponentai

eksperimentinėje grupėje po taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos

reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Reikšmingai pakito ir kontrolinės grupės mergaičių fizinio

pajėgumo rezultatai (p<0,05). Skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių pirmo ir

antro fizinio pajėgumo testavimų nebuvo statistiškai reikšmingi (p>0,05).

2. Po taikytos imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų programos eksperimentinėje grupėje

reikšmingai pagerėjo 6 – 7 klasių berniukų lankstumo, vikrumo ir jėgos ištvermės rezultatai

(p<0,05). Kontrolinės grupės berniukų lankstumo, vikrumo ir jėgos ištvermės rezultatai irgi

reikšmingai pagerėjo (p<0,05). Greitumo jėgos rezultatų statistiškai reikšmingi pokyčiai tiek

kontrolinėje grupėje, tiek eksperimentinėje nenustatyti (p>0,05). Statistikai reikšmingi

skirtumai tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių pirmojo testavimo ir antrojo testavimo

nenustatyti (p>0,05).

3. Išanalizavus patiriamus pojūčius imtynių pobūdžio užsiėmimuose per kūno kultūros

pamokas nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai lyties aspektu (p>0,05). Lyginant

kontrolinę ir eksperimentinę grupes nustatyta, kad eksperimentinės grupės mokiniams

imtynių pobūdžio kūno kultūros užsiėmimai labiau patinka, jų metu jiems linksma, tai juos

stimuliuoja, teikia energijos bei suteikia džiaugsmo ir visiškai neslopina (p<0,05). Pagal

subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį didelio fizinio aktyvumo grupės mokiniai

imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokomis mėgaujasi, jaučiasi mažiau susinervinę, tai

jiems patinka, teikia malonumą, imtynių pobūdžio kūno kultūros pamokų metu jiems labai

linksma, jaučiasi sudominti (p<0,05).

4. Išanalizavus patiriamus pojūčius fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu statistiškai reikšmingi

skirtumai lyties aspektu nenustatyti (p>0,05). Lyginant kontrolinę ir eksperimentinę grupes

nustatyta, kad kontrolinės grupės mokinius fizinis aktyvumas laisvalaikiu labiau įkvepia ir

teikia energiją (p<0,05). Pagal subjektyviai vertintą savo fizinio aktyvumo lygį didelio

fizinio aktyvumo grupės mokiniai fizinio aktyvumo laisvalaikiu metu jaučiasi fiziškai gerai,

tai jiems suteikia stiprumo jausmą (p<0,05).

5. Išanalizavus mokinių fizinio aktyvumo laisvalaikiu ypatumus lyties aspektu nustatėme, kad

berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo subjektyviai vertintas intensyvumas buvo statistiškai

reikšmingai skirtingas (p<0,05). Nenustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp berniukų

ir mergaičių sportavimo ar mankštinimosi po pamokų dažnumo, trukmės bei fizinio

aktyvumo formų (p>0,05). Tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių mokinių fizinio

aktyvumo laisvalaikiu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

55

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Adaškevičienė, E. (1990). Mažųjų sporto abėcėlė. Kaunas: Šviesa.

2. Adaškevičienė, E. (2008). Silpnos sveikatos vaikų fizinis ugdymas. Studijų knyga. Klaipėda:

Klaipėdos universitetas.

3. Adaškevičienė, E. (2004). Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. Klaipėda:

Klaipėdos universitetas.

4. Adaškevičienė, E. (1994). Vaikų fizinio ugdymo pedagogika: vadovėlis ikimokyklinio ir

pradinio ugdymo specialybių studentams. Vilnius: Egalda.

5. Andersen, L., Mechelen,W. (2005). Are children of today less active than before and is their

health in danger? What can we do? Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports,

15 (5), 268—270.

6. Armonienė, J. (2007). Mokinių fizinis aktyvumas ir sveikata. Pedagogika, Nr. 85, 116-120.

Vilniaus universitetas ir sporto centras.

7. Babbio, A. (2009). Relation of physical activity and self-esteem. Perceptual and Motor

Skills, 108, 549-557.

8. Balsom, P. D., Seger, J. Y., Sjodin, B., et al. (1992). Physiological responses to maximal

intensity intermittent exercise. European Journal of Applied Physiology, 65, 144—149.

9. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai: priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis

ugdymas (2003). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

10. Biddle, S., Gorely, T., Marshall, S. J., et al. (2004). Physical activity and sedentary

behaviors in youth: issues and controversies. Journal of the Royal Society of Health, 124 (1),

29—33.

11. Blauzdys, V. (2002). Naujoviška kūno kultūros pamoka: mokymo priemonė kūno kultūros

specialybės studentams, magistrantams. Vilnius, VPU.

12. Cavill, N., Kohlmeier, S., Racioppi, F. (2006). Physical activity and health in Europe:

evidence for action. World Health Organization.

13. Crone, D., Heaney, L., & Owens, C. (2009). Physical activity and mental health. In L.

Dugdill, D. Crone, & R. Murphy (Eds.), Physical activity and health promotion: Evidenced-

based approaches to practice (pp. 198–212). London: Blackwell.

14. Cumming, S., Ridoch, C. (2007). Physical Activity, physical fitness, and health: current

concepts. In. N., Armstrong, N. Van Mechelen (Eds.), Paediatric Exercice Science and

Medicine (pp. 328–338).

15. Dadeliene, R. (2008). Kineziologija: Monografija. Vilnius: LSIC.

56

16. Dailidienė, N., Juškelienė, V. (2000). Fizinio aktyvumo įtaka vaikų sveikatai sveikos

gyvensenos darželiuose. Vilnius: Baltijos kopija.

17. Davis, E. K. (2004). Sports and recreational injuries in children and adolescents: prevention

and education. J Okla State Med Assoc., 97 (1).

18. Dencker, M., Thorsson, O., Karlsson, M. K., et al. (2006). Daily physical activity related to

body fat in children aged 8—11 years. Journal of Pediatrics, 149, 38—42.

19. Dumčienė, A., Ivaškienė, V. (2006). Lietuvos abiturientų fizinės ir psichoemocinės

savijautos aspektai. Sveikatos mokslai, 4(45), 361-366.

20. Faulkner, G, & Biddle, S. (2001). Exercise and mental health: it's just not psychology! J

Sports Sci., 19(6).

21. Flynn, J. M., Lou, J. E., & Ganley, T. J. (2002). Prevention of sports injuries in children.

Curr Opin Pediatr., 14(6), Review.

22. Grinienė, E., Dudonienė, V. (2003) Kauno aukštesniųjų klasių moksleivių fizinį aktyvumą

lemiantys veiksniai. Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas.; Nr. 5 (50), 24—30.

23. Ivaškienė, V. (2002) Fizinių ypatybių lavinimas per kūno kultūros pamokas. Kaunas:

LKKA.

24. Johnson, M. F. (1997). Project GRAD. Prieiga per internetą:

<http://www.drjamessallis.sdsu.edu/Documents/hascore6.pdf >

25. Kamandulis, S., Skurvydas, A., Stasiulis A., ir kt. (2006). Fizinis aktyvumas ir sveikata.

Studijų knyga. Kaunas: LKKA

26. Kardelienė, L., Rakauskienė, V., Kardelis, K. (2011). Fizinio aktyvumo skatinimas taikant

edukacinį konsultavimą. Kaunas: LKKA.

27. Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris, V. (2001). Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir

perspektyvos: monografija. Kaunas: LKKA.

28. Karoblis, P. (1999). Sporto treniruotės teorija ir didaktika. Vilnius: Egalda.

29. Kineziologijos pagrindai. (2004). Sud. J. Poderys. Kaunas: KMU.

30. Kuklys, V., Blauzdys, V. (2000). Kūno kultūros teorijos ir metodikos terminai bei sąvokos.

Vilnius: VPU.

31. Liaugminas, A. (1985). Imtynių pamokos. Kaunas: ŠVIESA.

32. Livingstone, M. B., Robson, P. J., Wallace, J. M., et al. (2003). How active are we? Levels

of routine physical activity in children and adults. Proc Nutr Soc. 62(3), Review.

33. Lohman, T. G., Ring, K., Pfeifer, K., et al. (2008). Relationships among fitness, body

composition and physical activity. Medicine & Science in Sports and Exercise, 40(6), 1163–

1170.

57

34. Louie, D., Sanchez, E. J., Faircloth, S., et al. (2003). School-based policies: nutrition and

physical activity. J Law Med Ethics. 34(4 Suppl).

35. Malina, R. M., Bouchard, C., Bar-Or O. (2004). Growth, Maturation, and Physical Activity.

2nd ed. Champaign (IL): Human Kinetic Books

36. Medicinos enciklopedija. (1991). Parengė J. Tamulaitienė, D,.Rimšienė ir kt. Vilnius:

Valstybinė enciklopedijų leidykla.

37. Mickevičienė, D., Motiejūnienė, K., Skurvydas, A. (2006). Fizinis aktyvumas ir moksleivių

sveikatos stiprinimas. Kaunas: LKKA.

38. Mikaitienė, G., Volbekienė, V. (2002). Moksleivių fizinės saviugdos skatinimas produktyvia

edukacine aplinka. Sporto mokslas, 3 (29), 54-61.

39. Mikalauskas, R. (2007). Trenerio knyga. Fizinis rengimas. Kaunas: LKKA.

40. Muliarčikas, A., Volbekienė, V., Šiupšinskas, L. (2007). Lietuvos gyventojų fizinio

pajėgumo testavimo ir fizinės būklės nustatymo metodika. Sveikos gyvensenos, fiziškai

aktyvaus gyvenimo būdo ir jo praktinio realizavimo metodinės rekomendacijos. Mokomoji

knyga. Vilnius: LSIC.

41. Nikolajonok, G. V. (2001). Graikų – romėnų ir laisvųjų imtynių mokomasis treniruočių

procesas. Rekomendacijos. Vilnius.

42. Palavinskienė, I., Emeljanovas, A., Bardauskiene, S. (2010). Jėgos lavinimas kūno kultūros

pamokose. Metodinė priemonė. Kaunas: LKKA.

43. Peters, T. M., Moore, S. C., Xiang, Y. B., et al. (2010). “Accelerometermeasured physical

activity in Chinese adults,” American Journal of Preventive Medicine, 38(6), 583–591.

44. Physical Activity Guidelines Advisory Committee (PAGAC). (2008). Physical Activity

Guidelines Advisory Committee Report. Washington, DC, US Department of Health and

Human Services.

45. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2009). Vilnius: Švietimo

aprūpinimo centras.

46. Raslanas, A., Skernevičius, J. (1998). Sportininkų testavimas. Vilnius: LTOK

47. Rauckis, J., Drungilienė, D. (2000). Judėjimo aktyvumas ir sveikata. Tiltai 2. KU.

48. Sallis, J. F. (1993). Epidemiology of physical activity and fitness in children and

adolescents. Critical Reviews of Food Science and Nutrition, 33, 403—408.

49. Skernevičius, J., Milašius, K., Raslanas, A., ir kt. (2011). Sporto treniruotė: Monografija.

Vilnius: VPU.

50. Skurvydas, A. (2008). Judesių mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas,

sveikatinimas, treniravimas, metodologija. Kaunas: LKKA.

58

51. Skurvydas, A. (2003). Sistemų ir evoliucinės paradigmos iššūkis sporto mokslui. Ugdymas.

Kūno kultūra. Sportas, 3(48), 58-63.

52. Skurvydas, A., Mačiukas, A. (2007). Skirtingų raumenų grupių jėgos didinimo ir palaikymo

šiuolaikonės technologijos. Fizinis aktyvumas ir sveikata, p.46 – 62.

53. Skurvydas, A., Novikovas, V., Stanislovaitis, A., ir kt. (2007). Trenerio knyga. Fizinis

rengimas. Kaunas: LKKA.

54. Sporto terminų žodynas. (2002). Sud. S. Stonkus. 2 - asis pat. ir papildytas leidimas.

Kaunas.

55. Vizbaraitė, D., Petronytė, G. (2005). Paauglių fizinio aktyvumo kaitos analizė lyties ir

sveikatos aspektu. Sporto mokslas, 2 (40), 77—80.

56. Volbekienė, V., Kavaliauskas, S. (2002). Eurofitas: fizinio pajėgumo tesati ir metodika.

Lietuvos moksleivių fizinio pajėgumo rezultatai: metodikos knyga sporto specialistams,

pedagogams, medicinos darbuotojams, sportuotojams. 2-asis pataisytas ir papildytas

leidimas. Vilnius: LSIC.

57. Volbekienė, V. (2004). Fizinis aktyvumas: gyvenimo įgūdžių pamokos. Studijų knyga.

Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras.

58. Wallhead, T. L., Buckworth, N. (2004). Effects of a Sport Education Intervention in

Students’ Motivational Responses in Physical Education. Journal of Teaching in Physical

Education, 23(1), 4-18.

59. Welk, G. J., Corbin, C. B., Dale, D. (2000). Measurement issues in the assessment of

physical activity in children. Research Quarterly for Exercise and Sport, 71(2).

60. Westerstahl, M., Barnekow – Bergvist, M., Hedberg, G., et al. (2003). Secular trends in

body dimensions and physical fitness among adolescents in Sweden from 1974 to 1995.

Scan Med Sci Sport, 13, 128 – 137.

61. Wilmore, J. H., & Costill, D. L. (1994). Physiology of Exercise and Sport. Champaign, IL:

Human Kinetics.

62. World Health Organization. (2009). Global health risks: mortality and burden of disease

attributable to selected major rinks. Geneva.

63. World Health Organization. (2003). Annual Global Move for Health Initiative: a Concept

Paper. Geneva, Switzerland.

64. World Health Organization. (2010). Global recommendations on physical activity for health

Recommended levels of physical activity for adults aged 18 - 64 years.

65. Алиханов, И. И. (1977). Техника вольной борьбы. Москва.

66. Спортивная борьба – ежегодник (1985). Москва.

59

PRIEDAI

60

Priedas Nr. 1

Eksperimentinės grupės imtynių pamokų planas – grafikas

Mėnesiai 02 03 04 05 06 07 08 Pratybų eil.

Nr.

Programa

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32

Laisvosios imtynės I. Teorija x x x x II. Technika: 1. Imtynininko

stovėsena x ○

x ○

2. Veiksmai parteryje x x x ○ x 3. Veiksmai

stovėsenoje x ○

x

x

x ○

4. Mokinimasis

nukristi x

x

x ○

x

5. Gynyba x x ○ x 6. Puolimas x ○ x 7. Veiksmai su

kojomis. x

x ○

x

x

8. Spec. lankstumo

lavinimas x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

9. Spec. vikrumo

lavinimas x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

10. Spec. greitumo

jėgos lavinimas x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

11. Spec. jėgos

ištvermės lavinimas x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

Judrieji ir sportiniai

žaidimai x x x

x x x

x x x

x x x

III. Mokomosios

kovos x

x

x

x

61

X – Įgūdžių įtvirtinimas ir tobulinimas Imtynių pobūdžio pamokos Atostogos

○ – Kontrolinės užduotys Kūno kultūros pamokos

Mėnesiai 09 10 11 12 01 Pratybų eil. Nr.

Programa 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68

Laisvosios imtynės

I. Teorija x x x x x

II. Technika:

1. Imtynininko

stovėsena

x ○

2. Veiksmai

parteryje x

x ○

x

x

x ○

3. Veiksmai

stovėsenoje x

x

x ○

x

x

4. Mokinimasis

nukristi x

x ○

x

x

x ○

5. Gynyba x ○ x x ○

6. Puolimas ○ x ○

7. Veiksmai su

kojomis. x ○

x

x

x ○

x

8. Spec. lankstumo

lavinimas x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

9. Spec. vikrumo

lavinimas x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

10. Spec. greitumo

jėgos lavinimas x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

11. Spec. jėgos

ištvermės lavinimas x x x x

x x x x

x x x x

x x x x

x x x x


žaidimai x x x

x x x

x x x

x x x

x x x

III. Mokomosios

kovos x

x

x

x

x

62

Priedas Nr. 2

Kontrolinės grupės imtynių pamokų planas – grafikas

Mėnesiai 02 03 04 05 06 07 08 Pratybų eil. Nr.

Programa 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32

Laisvosios imtynės I. Teorija x x x x II. Technika: 1. Imtynininko

stovėsena x

x ○

2. Kojų paėmimai x x ○ x 3. Veiksmai

stovėsenoje x

x

○

x

4. Mokinimasis

nukristi x

○

x

5. Liemens suėmimas x x ○ 6. Parteris x ○ 7. Rankų sukabinimai x x ○ 8. Lankstumo

lavinimas x x x

x x x

x x x

x x x

9. Vikrumo

lavinimas x x x

x x x

x x x

x x x

10. Greitumo jėgos

lavinimas x x x

x x x

x x x

x x x

11. Jėgos ištvermės

lavinimas x x x

x x x

x x x

x x x


žaidimai x x

x x

x x

x

III. Mokomosios

kovos x

x

x

x x

63

X – Įgūdžių įtvirtinimas ir tobulinimas Imtynių pobūdžio pamokos Atostogos

○ – Kontrolinės užduotys Kūno kultūros pamokos

Mėnesiai 09 10 11 12 01 Pratybų eil. Nr.

Programa 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67

Laisvosios imtynės

I. Teorija x x x x x

II. Technika:

1. Imtynininko

stovėsena

x ○

2. Kojų paėmimai x x ○ x ○

3. Veiksmai

stovėsenoje x

x

○

x

4. Mokinimasis

nukristi x

x ○

5. Liemens

suėmimas

x

x ○

x

6. Parteris x x ○

7. Rankų

sukabinimai x

x

x ○

8. Lankstumo

lavinimas x x x

x x x

x x x

x x x

x x x

9. Vikrumo

lavinimas x x x

x x x

x x x

x x x

x x x

10. Greitumo jėgos

lavinimas x x x

x x x

x x x

x x x

x x x

11. Jėgos ištvermės

lavinimas x x x

x x x

x x x

x x x

x x x


žaidimai x x

x x

x x

x

x

III. Mokomosios

kovos x

x

x

x x

x

64

Priedas Nr. 3

Kontrolinės grupės imtynių pamokos planas – konspektas

Tema: imtynių pobūdžio pamokos;

Vieta: mokyklos sporto salė;

Pagrindiniai uždaviniai: mokyti atskirų imtynių elementų; lavinti lankstumą, vikrumą, greitumo

jėgą, jėgos ištvermę;

Inventorius: gimnastikos paklotai, kamuoliai, suoleliai;

Pamokos

dalys

Pamokos turinys

Trukmė

Metodinės

organizacinės pastabos

Įvadinė

dalis

(10 min.)

Išsirikiavimas, supažindinimas su

imtynių pamoka, pagrindinių

uždavinių skelbimas.

1. Ėjimas aplink salę.

2. Bėgimas keičiant kryptį (į priekį

ir atgal).

3. Šuoliukai pristatomu žingsniu.

4. Bėgimas aukštai keliant kelius.

5. Bėgimas mojant sulenktas kojas

per kelius atgal.

6. Bėgimas su pagreitėjimais.

7. Bėgimas su 360° apsisukimu

per vieną ir kitą petį.

8. Ėjimas sukant rankas ratu

pirmyn ir atgal.

Mankšta atliekant bendruosius

pratimus:

I. Pr.p. – stovint kojos pečių

plotyje, rankos ant juosmens

1-2-3-4 sukti liemenį ratu į vieną

pusę

5-6-7-8 į kitą pusę.

II. Pr.p. – stovint kojos pečių

plotyje, rankos sulenktos prieš

krūtinę

1-2 – moti sulenktas rankas į šalis,

3-4 – moti tiesiant rankas į šalis.

III. Pr.p. – stovint kojos plačiai,

rankos nuleistos žemyn

1-2 ištiestomis rankomis

lenkiamės prie vienos pėdos

3-4 lenkiamės prie kitos pėdos.

IV. Pr.p. – stovint kojos suglaus-

tos rankos nuleistos žemyn

2 min.

1 ratas

2 ratai

1 ratas

1 ratas

1 ratas

1 min.

1 ratas

1 ratas

Po 3 ratus

8 k.

8 k.

3 k.

4 k.

Lengvu žingsniu

šokinėjant į šoną palikti

tarp kojų 30-40 cm tarpą.

Kelti kelius apie 90º

5 žingsniai pagreitėjimas,

10 lengvas bėgimas.

Apsisukti kuo greičiau

Atlikti didelės amplitudės

judesius.

Išsirikiuojama ratu: M

Veiksmą atlikti

energingai

Veiksmą atlikti

spyruokliuojančiais

judesiais

Pratimą atlikti lėtai

65

1-2-3-4 spyruokliuojantys

pasilenkimai siekiant pirštais

grindis

5-6-7-8 siekiant krumpliais grindis

9-10-11-12 siekiant delnais

grindis.

V. Pr.p. – stovint kojos plačiai,

rankos ant klubų

1-2 įtūpstas ant vienos kojos

3-4 įtūpstas ant kitos kojos.

8 k.

4 k.

Atliekant pratimą, kuo

labiau prasitempti.

Pagrindinė

dalis

(30 min.)

1. Šaudyklinis bėgimas iš įvairių

starto padėčių (stovint, sėdint,

gulint).

2. Kliūčių ruožo įveikimas:

o kūlvirstis įsibėgėjus

o lipimas virve

o nušokimas iš 0,5m,

o perbėgimas per

gimnastikos suolelį.

3. Žaidimas „Trečias bėga”

Žaidėjai sustoja ratu poromis,

veidu pasisukę į rato vidurį.

Porose žaidėjai stovi vienas kitam

už nugaros. Pora nuo poros per 3-4

m. Du žaidėjai bėgioja rato vidury

tarp porų. Vienas jų gaudo kitas

bėga. Vejamasis matydamas kad

gali bųti sugautas, gelbėjasi,

atsistodamas prieš bet kurią porą.

Tada žaidėjas stovintis už nugaros

(„trečiasis“), tampa vejamuoju ir

bėga nuo gaudytojo. Jeigu gaudy-

tojas paliečia ranka bėgantyjį, jie

pasikeičia vaidmenimis.

4. Mokyti staigiu judesiu užeiti

varžovui už nugaros, pamušant jo

ranką į viršų.

5. Išsilenkti į gimnastikos tiltelį ir

pamažu lenkiant rankas atsiremti

kakta į paklotą.

2 k.

3 min.

3 min.

10 k.

6 k.

Frontalus mokinių orga-

nizavimo būdas

M

Mokiniai kliūčių ruožą

įveikia srautiniu būdu.

Mokiniai sustoja poromis

vienas prieš kitą

Pakaitinis mokinių

organizavimo būdas

M

Pratimą atlikti lėtais


judesiais.

Pratimą atlikti neskubant,

padedant mokytojui.

66

6. Vaikščiojimas ,,voranais‘‘

7. Suptis „laiveliu”

8. Šuoliai su dideliu įtūpimu.

9. Šuoliukai ant vienos kojos.

10. Atsispaudimai.

11. Sėdint kojos žergtai siekti

ištiestomis rankomis kuo toliau

prie vienos pėdos, po to prie kitos.

12. Kojų į priekį ir atgal, bei į šalis

tempimas.

13. Prisitraukimai.

14. Etafetė. Komandų žaidėjai išsi-

rikiuoja voromis po vieną prie

bendros starto linijos. Už 8-10 m

prieš komandą padėtas gimnasti-

kos lankas. Pirmasis komandos

žaidėjas sėdi ant žemės nugara

judėjimo kryptimi ir laiko kojų

pėdomis suspaustą kimštinį ka-

muolį. Po signalo jis atsigula ant

nugaros ir, keldamas tiesias kojas

bei laikydamas pėdomis suspaustą

kamuolį, padeda jį už galvos. Vė-

liau atsisėda ant žemės tokiu atstu-

mu, kad galėtų suspausti kamuolį

ir vėl jį perkelti laikydamas kojų

pėdomis. Tokiu būdu kamuolys

perkeliamas iki lanko. Liesti jį

rankomis negalima. Perkėlęs ka-

muolį už nurodytos žymos, žaidė-

jas jį padeda į lanką ir bėgte grįžta

atgal. Palietęs ranka komandos

draugą, stojasi į voros galą. Šis bė-

ga iki lanko, atsisėda ant žemės ir

tokiu būdu perkelia kamuolį atgal.

Kiti žaidėjai užduotį kartoja.

Laimi greičiausia komanda.

2x1min

10 k.

10 k.

2x10 k.

3x15

5 k.

8 k.

2x maksimaliai

Atliekama porose.

Gulint ant pilvo suptis

maksimaliai išsilenkiant.

Atlikti maksimaliai.

Atlikti pratimą nelenkti

kojų per kelius

Prisitraukti kuo daugiau

kartų.

Atlikti užduotį kuo

greičiau.

Baigiamoji

dalis

(5 min.)

Lengvas ėjimas aplink salę.

Kvėpavimo ir atsipalaidavimo

pratimai:

o Pr.p. – sėdint žergtai,

rankomis atsiremti už

nugaros, pečiai ir galva

nuleisti, atsilošti ir giliai

įkvėpti, grįžti į pradinę

padėtį ir iškvėpti.

o Pr.p. – sėdint ant

užkulnių, rankos ištiestos

1 ratas.

2min.

10 k.

10 k.

Pakeliant rankas įkvėpti,

nuleidžiant iškvėpti

Giliai kvėpuoti.

67

pirmyn, kelti rankas į

viršų – įkvėpti, grįžti į

pradinę padėtį, iškvėpti ir

įtraukti pilvą.

Pamokos aptarimas. Užduočių

paskyrimas namų darbams.

2 min.

Atlikti raumenų tempimo

pratimus, žaisti

judriuosius žaidimus.

68

Priedas Nr. 4

Eksperimentinės grupės imtynių pamokos planas – konspektas

Tema: imtynių pobūdžio pamokos

Vieta: mokyklos sporto salė;

Pagrindiniai uždaviniai: mokyti imtynininko stovėsenos, mokyti suimti riešą ir žastą, bei

išsilaisvinti iš suėmimo, lavinti judamuosius gebėjimus;

Inventorius: gimnastikos paklotai, suoleliai, kamuoliai.

Pamokos

dalys

Pamokos turinys

Trukmė

Metodinės

organizacinės

pastabos

Įvadinė

dalis

(10 min.)

Išsirikiavimas, uždavinių paskelbimas.

1. Ėjimas aplink salę.

2. Lengvas bėgimas.

3. Bėgimas nugara pirmyn.

4. Bėgimas pristatomu žingsniu vienu

ir kitu šonu.

5. Bėgimas aukštai keliant kelius.

6.Bėgimas mojant sulenktas kojas

per kelius atgal.

7. Bėgimas su pagreitėjimais.

8. Ėjimas sukant ratus rankomis

pirmyn ir atgal.

Mankšta atliekant bendruosius

pratimus

I. Pr.p. – stovint kojos pečių plotyje,

rankos sulenktos prieš krūtinę

1-2-3-4-5 – sukti ratus pirmyn

6-7-8-9-10 – sukti ratus atgal

II. Pr.p. – stovint kojos pečių plotyje,

rankos ant liemens

1-2-3-4-5 – sukti galvą į vieną pusę

6-7-8-9-10 – į kitą pusę.

III. Pr.p. – stovint kojos pečių plotyje,

rankos sulenktos prieš krūtinę

1-2 – moti sulenktas rankas į šalis

3-4 – moti tiesiant rankas į šalis

IV. Pr.p. – stovint kojos pečių

plotyje, rankos ant liemens

1-2-3-4 sukti liemenį ratu į vieną pusę

5-6-7-8 į kitą pusę.

2 min.

1 ratas

2 ratai

1 ratas

1 ratas

1 ratas

1 ratas

1 min

Po 8 k.

pirmyn ir

atgal.

Po 3 kartus

Po 8 ratus.

4 k.

5 k.

Lengvu žingsniu

Šokinėjant į šoną

palikti tarp kojų 30-

50 cm. tarpą.

Keliant kelius

atsilošti atgal.

Mojant atgal palinkti

į priekį.

5 žingsniai

pagreitėjimas, 10

žingsnių lengvas

bėgimas

Atlikti didelės

amplitudės judesius.

Išsirikiuojama ratu:

M

Pratimą atlikti

palengva.

Veiksmą atlikti

energingai

Atlikti judesius didele

amplitude, išlaikyti

pusiausvyrą.

69

V. Pr.p. – stovint kojos plačiai, rankos

ant klubų

1-2 – įtūpstas į vieną pusę

3-4 – įtūpstas į kitą pusę

Akrobatikos pratimai

1. Kūlvirstis per kimštinį kamuolį.

2. Kūlvirstis atgal.

3. Stovėsena ant galvos ir rankų.

8 k.

4 k

5 k.

5 k.

10-15 s

Įtūpstą atlikti

neskubant.

Stengtis neužkliudyti

kamuolio

Mokinių veikla

vykdoma srautiniu

būdu.

Atliekant kūlvirstį

atgal, stipriai

atsispausti rankomis

Pagrindinė

dalis

(30 min.)

I. Mokyti pagrindinės imtynininko

stovėsenos.

II. Atlikti suėmimą už riešo viena

ranka, mokyti išsilaisvinti sukant riešą

į nykščio pusę.

III. Mokyti suimti kitavardį riešą ir

vienvardį žąstą.

IV. Atlikti rankos pervedimą su

užėjimu už nugaros.

V. Stiprinti kaklo raumenis stovint

poromis. Stovėdami vienas prieš kitą,

suima paeiliui sprandą ir stengiasi

nulenkti. Paskui pasikeičia.

VI. Žaidimas poromis „Išstumk iš

rato“. Nubrėžiami keli ratai. Į

kiekvieną ratą atsistoja po du

mokinius. Jie uždeda rankas vienas

kitam ant pečių ir truputį pasilenkę

bei įsirėmę vienas į kitą, stengiasi savo

partnerį išstumti išrato. Kuriam tai

pavyksta, tas laimi.

VII. Lipimas virve.

1 min.

2 min.

10 k.

10 k.

1 min.

3 min.

3 k.

Suskirstyti poromis

M

Baigiamoji

dalis

(5 min.)

Ėjimas

Kvėpavimo ir atsipalaidavimo

pratimai.

Pamokos aptarimas ir užduočių į

namus paskyrimas.

2 min

1 min

2 min.

Kvėpuoti lygiai, giliai

Prisiminti pagr.

imtynių elementus.

70

Priedas Nr. 5

Specialus lankstumo ir vikrumo pratimų lavinimo kompleksas

Eilės

nr. Turinys

Krūvio

apimtis ir

intensyvu-

mas

Grafinis pavaizdavimas Metodinės

pastabos

1. Pr. p. – gulint ant

nugaros kojos pritrauktos

prie krūtinės

1-2 persiritimas ant

pilvo, rankos į viršų

3-4 pradinė padėtis.

5 k.

Pratimą atlikti

lėtai.

2. Pr. p. – gulint ant

nugaros, kojos ištiestos,

rankos ištiestos prieš

save

1-2 persiristi į dešinę

pusę, pr.p. Tai pat į kairę

pusę.

5 k.

Atlikti neskubant.

3. Pr. p. – tupint, delnais

remiantis į paklotą

1-2-3 kūlvirstis į priekį,

atsistoti

4-5 apsisukti ir atsitūpti

remiantis delnais į

paklotą.

6 k.

Stengtis išlaikyti

pusiausvyrą.

4. Pr.p. – tupint, delnais

remiantis į paklotą.

Atlikti kūlvirstį pirmyn,

apsisukti atsitūpus, atlikti

kūlvirstį atgal.

6 k.

Apsisukti ant

padų, stengtis

neprarasti

pusiausviros.

5. Pr. p. – stovint, kojos

suglaustos.

Atlikti kūlvirstį pirmyn,

apsisukti ir staigus

pagreitėjimas.

6 k.

Atliekant

pagreitėjimą

akcentuoti pirmus

4-5 žingsnius.

6. Pr. p. – stovint, kojos

suglaustos.

Atlikti kūlvirstį atgal,

staigus pagreitėjimas.

6 k.

Atliekant

pagreitėjimą

akcentuoti pirmus

3-4 žingsnius.

7. Pr.p. – pagrindinė

stovėsena.

Atlikti kūlvirsčius apie 8

kimštinius kamuolius,

išdėstytus į vieną liniją.

5 k.

Atliekant

kūlversčius,

stengtis

neužkliudyti

kamuolių.

71

8. Pr.p. – stovint nugara

prie gimnastikos sienelės,

kojos pečių plotyje,

rankomis laikantis už

skersinio.

Perimant rankomis

skersinius, lenktis atgal

kiek galima daugiau ir

grįžti į pr.p.

6 k.

Išlaikyti atstumą

iki gimnastikos

sienelės per 1

žingsnį.

9. Pr.p. – pirmasis, užlipęs

ant gimnastikos sienelės,

laikosi sulenktomis

rankomis, antrasis

pakimba laikydamasis

rakomis, nugara į

pirmąjį.

Atlikti – pirmasis lėtai

tiesdamas kojas pakelia

antrąjį, kuris stengiasi

kuo daugiau išsilenkti.

5 k.

Pratimą atlikti

lėtai.

10. Pr.p. – stovint prie

gimnastikos sienelės

pasilenkus, rankomis

laikantis į skersinį, kojos

pečių plotyje.

Atlikti – partneris


judesiais kelia koją į

viršų.

3x10 k.

Keliant koją į

viršų, stengtis

nelenkti per kelį.

11. Pr.p. – stovint poroje

nugara vienas į kitą,

kojos plačiai, rankos

ištiestos į šalis, susikibus.

1-2 pasilenkti į kairę

3-4 pasilenkti į dešinę

pusę.

8 k.

Išlaikyti kojų

padėtį, laikyti

nugaras

suglaustas.

12. Pr.p. – stovint kojos

plačiai, pasilenkus laikyti

partnerį už blauzdų, kuris

guli ant pilvo

Spyruokliuojančiais

judesiais kelti partnerio

kojas į viršų-atgal.

3x8 k.

Pratimą atlikti

palengva,

neskubant.

72

Priedas Nr. 6

Specialus greitumo jėgos ir jėgos ištvermės pratimų lavinimo kompleksas

Eilės

nr. Turinys

Krūvio

apimtis ir

intensyvu-

mas

Grafinis pavaizdavimas Metodinės pastabos

1. Lipimas virve su kojų

pagalba.

3 k.

Stengtis lipti

neskubant, užlipus

nenušokti, bet

nulipti žemyn.

2. Pr. p. – kojos glaustai,

kimštinio kamuolio

metimas parneriui. 3x15 k.

Stengtis išlaikyti

kojas glaustai,

mesti partneriui

kamuolį tiksliai,

kad pagautų.

3. Pr. p. – stovint ant

vieno kelio apimti

partnerio, gulinčio ant

pilvo, juosmenį

rankomis ir iškelti

partnerį.

15 k.

Partnerį laikyti

tvirtai sukabinus

rankomis,

nepaleisti tol, kol

iškelsim.

4. Pr.p. – suimti rankomis

prie žemės pritvirtintą

imtynių manekeną ir

amortizacijos pagalba jį

pakelti.

2x12 k

Nugara tiesi, suimti

manekeną kai jis

atšoka nuo žemės.

5. Pr. p. – pirmas pusiau

guli, rankomis

atsirėmęs į grindis ir

eina pirmyn atlikdamas

atsispaudimus. Partneris

laiko kojas.

2x15 k.

Laikantysis negali

paleisti kojų.

6. Pr. p. – guli ant stalo,

įsikabinęs į jį rankomis,

kojos nuleistos žemyn,

prie kojų pritvirtintas

svarmuo. Kojų

kilnojimas aukštyn ir

žemyn.

2x20k.

Stengtis krūtinę ir

juosmenį išlaikyti

ant stalo, kojas

stengtis kelti

nelenkiant jų per

kelius.

7. Pr. p. – stovi ant

pakylos sulenktomis

kojomis, staigus

nušokimas žemėn ir

manekeno atkėlimas,

kurį laiko partneris.

3x1 k.

Pratimą atlikti

maksimaliu greičiu.

Atkeliant

manekeną, išlaikyti

nugarą tiesią.

73

8. Pr. p. – pirmas

susirietęs remiasi

keliais ir alkūnėmis į

kilimą. Partneris

apžergęs jį kojomis

atlieka staigius

pašokimus į viršų,

suglaudžiant kojas ir

nusileidžia į ptadinę

padėtį.

3x10 s.

Atlikti šuoliukus

maksimaliai greitai

ir aukštai.

9. Pr. p. – stovint laikyti

sulenktose rankose

svarmenį, kuris sudaro

20-30 proc. kūno

masės. Maksimaliu

greičiu bėgti 15-20

metrų.

3 k.

Bėgant išlaikyti

rankas sulenktas,

neišmesti

svarmens.

10. Pr. p. – partneris laiko

už kojų atsirėmusį

rankomis į kilimą ir

atlieka staigius

šuoliukus atsiremiant

rankomis.

3x 10s.

Atliekant pratimą

nugara turi būti

tiesi, partneris

nepaleidžia kojų.

11. Pr. p. – abi kojos

vienoje pusėje suoliuko.

Atlieka šuoliukus per

gimnastikos suolelį

kairėn - dešinėn.

2x10 s.

Pratimą atlikti

maksimaliu greičiu.

12. Pr. p. – atsigulus ant

pilvo, partneris laiko

kojas ir staigiu

truktelėjimu be rankų

pagalbos gulintis turi

atsiklaupti.

10s

Atlikti pratima

maksimaliu greičiu,

rankomis nesiremti

klaupiantis

74

Priedas Nr. 7

ANKETA

Dėkojame Tau už dalyvavimą apklausoje. Šiame klausimyne rasite klausimus apie jūsų fizinį

aktyvumą laisvalaikiu, patiriamus pojūčius kūno kultūros ir fizinės veiklos metu. Anketa yra

konfidenciali, Jūsų pateikti duomenys bus pateikti ir apibendrinti todėl tikimės nuoširdumo ir

atvirumo. Prašome perskaityti žemiau pateiktus teiginius ir X pažymėti Jums tinkamus atsakymo

variantus arba įrašyti savo atsakymą.

Iš anksto dėkojame, kad dalyvaujate apklausoje

Jūsų Vardas, Pavardė.............................................. Amžius.............

Lytis: vyr. mot. Klasė

1.Ar dažnai ne pamokų metu mankštiniesi ir sportuoji taip, kad suprakaituotum, padažnėtų

kvėpavimas?

Niekada; 4-6 kartus per savaitę

2-3 kartus per savaitę; Kasdien;

Kartą per savaitę; Rečiau nei išvardinti atvejai;

Kartą per mėnesį;

2. Kiek valandų per savaitę ne pamokų metu mankštiniesi, sportuoji taip, kad

suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas?

Nė vienos valandos; Apie 4-6 val.;

Apie pusvalandį; 7 ir daugiau;

Apie 1 val.; Mažiau nei visi išvardinti atvejai;

Apie 2-3 val.;

3. Kaip apibūdintumėte savo fizinį aktyvumą?

Didelis; Vidutinis; Mažas;

4. Jei nuolatos (3 ir daugiau kartų per savaitę) mankštiniesi, sportuoji, tai kur tai darai?

Namuose: žaidžiant, bėgiojant, atliekant mankštos pratimus, tempimo, jėgos ir kt. pratimus;

Sporto treniruotėje;

Kita (parašyk) ........................................................................ ;

5.Kokiomis dažniausiai fizinio aktyvumo formomis tu užsiimi ne pamokų metu? Pažymek

prioritetine tvarka.

1. (parašyk)...................................;

2. (parašyk)......................................;

3. (parašyk)......................................;

6. Ar renkatės aktyvų poilsį?

Beveik visada; Kartais; Niekada;

75

7.Prašome sužymėti kokia Jūsų nuomonė šiuo metu apie imtynių pobūdžio užsiėmimus per kūno

kultūros pamokas, kurias atlikote, apačioje yra sąrašas jutimų, kuriuos Jūs jaučiate atlikdami kūno

kultūros užsiėmimus. Kiekvienam jausmui prašome apibraukti skaičių, kuris geriausiai jus

apibūdina.

nepatinka patinka

aš nemėgstu to 1 2 3 4 5 6 7 aš mėgaujuosi

aš nuobodžiauju 1 2 3 4 5 6 7 jaučiuosi sudomintas

aš nemėgstu tai 1 2 3 4 5 6 7 man tai patinka

neteikia malonumo 1 2 3 4 5 6 7 tai teikia malonumą

mane slopina ši veikla 1 2 3 4 5 6 7 neslopina ši veikla

tai visiškai nelinksma 1 2 3 4 5 6 7 labai linksma

tai vargina 1 2 3 4 5 6 7 tai teikia energiją

veda į depresiją 1 2 3 4 5 6 7 suteikia džiaugsmo

jaučiuosi blogai 1 2 3 4 5 6 7 jaučiuosi fiziškai gerai

visai nestiprina 1 2 3 4 5 6 7 tai mane stiprina

aš jaučiuosi susinervinęs 1 2 3 4 5 6 7 visai nesusinervinęs

visai neįkvepia 1 2 3 4 5 6 7 tai mane labai įkvepia

tai mažina žvalumą 1 2 3 4 5 6 7 tai suteikia žvalina

visiškai nestimuliuoja 1 2 3 4 5 6 7 stimuliuoja

nesuteikia stiprumo jausmo 1 2 3 4 5 6 7 suteikia man stiprumo jausmą

visai neatgaivina 1 2 3 4 5 6 7 tai labai atgaivina

jaučiu, kad geriau darysiu kažką kitą 1 2 3 4 5 6 7 nėra nieko geriau už tai

8. Prašome sužymėti kaip jūs galvojate šiuo metu apie fizinį aktyvumą laisvalaikiu, kurį atliekate,

apačioje yra sąrašas jutimų, kuriuos jūs jaučiate atlikdami įvairias fizines veiklas (visos fizinės

veiklos, kurios vyksta ne kūno kultūros užsiėmimų metu). Kiekvienam jausmui prašome apibraukti

skaičių, kuris geriausiai jus apibūdina.

nepatinka patinka

aš nemėgstu to 1 2 3 4 5 6 7 aš mėgaujuosi

aš nuobodžiauju 1 2 3 4 5 6 7 jaučiuosi sudomintas

aš nemėgstu tai 1 2 3 4 5 6 7 man tai patinka

neteikia malonumo 1 2 3 4 5 6 7 tai teikia malonumą

mane slopina ši veikla 1 2 3 4 5 6 7 neslopina ši veikla

tai visiškai nelinksma 1 2 3 4 5 6 7 labai linksma

tai vargina 1 2 3 4 5 6 7 tai teikia energiją

veda į depresiją 1 2 3 4 5 6 7 suteikia džiaugsmo

jaučiuosi blogai 1 2 3 4 5 6 7 jaučiuosi fiziškai gerai

visai nestiprina 1 2 3 4 5 6 7 tai mane stiprina

aš jaučiuosi susinervinęs 1 2 3 4 5 6 7 visai nesusinervinęs

visai neįkvepia 1 2 3 4 5 6 7 tai mane labai įkvepia

tai mažina žvalumą 1 2 3 4 5 6 7 tai suteikia žvalina

visiškai nestimuliuoja 1 2 3 4 5 6 7 stimuliuoja

nesuteikia stiprumo jausmo 1 2 3 4 5 6 7 suteikia man stiprumo jausmą

visai neatgaivina 1 2 3 4 5 6 7 tai labai atgaivina

jaučiu, kad geriau darysiu kažką kitą 1 2 3 4 5 6 7 nėra nieko geriau už tai

Dėkojame, kad užpildėte anketą.