PATVIRTINTA Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktoriaus ...€¦ · Mokslo metų baigimo šventė 1-4 klasių mokiniams. Administracija, klasių auklėtojai, dalykų mokytojai Mokslo

1

\

PATVIRTINTA

Vilniaus Levo Karsavino

mokyklos direktoriaus

2019 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V-370

VILNIAUS LEVO KARSAVINO MOKYKLOS 2019-2020 ir 2020-2021 MOKSLO METŲ

PRADINIO IR PAGRINDINIO UGDYMO PLANAS

2

TURINYS

I SKYRIUS............................................................................................................................................5

BENDROSIOS NUOSTATOS.............................................................................................................5

PIRMASIS SKIRSNIS.........................................................................................................................6

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS........................................................6

ANTRASIS SKIRSNIS......................................................................................................................11

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO

RENGIMAS.......................................................................................................................................11

TREČIASIS SKIRSNIS.....................................................................................................................14

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE..............14

KETVIRTASIS SKIRSNIS................................................................................................................15

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS..............15

PENKTASIS SKIRSNIS....................................................................................................................15

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS...................................................................15

ŠEŠTASIS SKIRSNIS.......................................................................................................................17

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS.......................................17

SEPTINTASIS SKIRSNIS.................................................................................................................19

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS..................19

AŠTUNTASIS SKIRSNIS.................................................................................................................20

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE...............................20

DEVINTASIS SKIRSNIS..................................................................................................................21

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS.........................................................................................21

DEŠIMTASIS SKIRSNIS.................................................................................................................23

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS....................................................................................23

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS........................................................................................................23

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS...................................................................................................23

DVYLIKTASIS SKIRSNIS...............................................................................................................24

3

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS..............................................24

TRYLIKTASIS SKIRSNIS………………………………………………………………………….24

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS…...24

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS…………………………………………………………………...25

MOKINIŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMĄ ARBA JO DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS………………………………...25

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS.........................................................................................................26

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS TAUTINĖS

MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS KALBA......26

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS………………………………………………………………………..26

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS…………………....26

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS...................................................................................................27

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKAS MOKYMAS.........................................27

II SKYRIUS......................................................................................................................................29

PIRMASIS SKIRSNIS.......................................................................................................................29

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS................................................................ 29

ANTRASIS SKIRSNIS......................................................................................................................29

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS...........................................................29

TREČIASIS SKIRSNIS.....................................................................................................................32

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS.............................................................32

KETVIRTASIS SKIRSNIS...............................................................................................................35

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI.................................35

III SKYRIUS......................................................................................................................................38

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS

DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS.................................................38

PIRMASIS SKIRSNIS ......................................................................................................................38

BENDROSIOS NUOSTATOS...........................................................................................................39

ANTRASIS SKIRSNIS……………………………………………………………………………....39

4

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS……………………………………39

TREČIASIS SKIRSNIS..................................................................................................................39

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

KETVIRTASIS SKIRSNIS.............................................................................................................40

MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA..........................................................................................40

5

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus Levo Karsavino mokyklos 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų ugdymo planas (toliau

Ugdymo planas) parengtas vadovaujantis 2019-2020, 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo ,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413, 2019 m.

balandžio15 d. įsakymu Nr. V-417, ir reglamentuoja pradinio, pagrindinio ugdymo programų,

neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Vilniaus Levo Karsavino mokykloje 2019-

2020 ir 2020-2021 mokslo metais.

2. Ugdymo plano tikslas – formuoti ugdymo turinį ir organizuoti procesą sudarant lygias galimybes

kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgyti mokymuisi

visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1. nurodyti privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. tikslingai ir veiksmingai planuoti, organizuoti ir įgyvendinti ugdymo programas optimizuojant

mokymosi krūvį;

3.3. pagal mokinių mokymosi poreikius individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį organizuojant

ugdymo procesą.

4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas– žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius

patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar

mokymosi pagalbai teikti.

4.4. Mokyklos ugdymo planas– mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,

parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.5. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.6. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

4.7. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

6

4.8. Netradicinė veikla – pažintinė kultūrinė, meninė, sportinė, projektinė, socialinė, prevencinė

veikla.

4.9. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

5. Planą rengė Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.

V-234 sudaryta darbo grupė.

6. Planui pritarta 2019 m. birželio 17 d. Mokyklos tarybos posėdyje, protokolo Nr. 10.

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

7. 2019–2020 mokslo metais ugdymo procesas prasideda 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo proceso

trukmė 1-4 klasės mokiniams -175 ugdymo dienų, 5–10 klasės mokiniams – 185 ugdymo diena.

Pamokas mokiniai baigia:

1-4 klasės 5-10 klasės

2020 m. birželio 5d. 2020 m. birželio 19d.

35 savaitės 37 savaitės

7.1. Ugdymo procese mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos Atostogų trukmė

Rudens atostogos 2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos 2019 m. gruodžio 30 d. – 2020 m. sausio 8 d.

Žiemos atostogos 2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.

Pavasario (Velykų) atostogos 2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.

Vasaros atostogos 1-4 kl. 2020 m. birželio 8 d. – rugpjūčio 31 d.


7

7.2. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią 1-4 klasės, 5–10

klasės mokiniams nustato mokyklos vadovas, suderinęs su Mokyklos taryba ir savininko teises ir

pareigas įgyvendinančia institucija. Jos trunka iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

8. 2020–2021 mokslo metais ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso

trukmė 1-4 klasės mokiniams -175 ugdymo dienos, 5–10 klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos.

Pamokas mokiniai baigia:

1-4 klasės 5-10 klasės

2021 m. birželio 4 d. 2021 m. birželio18 d.

35 savaitės 37 savaitės

8.1. Ugdymo procese mokiniams skiriamos atostogos.

Atostogos Atostogų trukmė

Rudens atostogos 2020 m. spalio 26 d. – spalio30 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos 2020 m. gruodžio 30 d. – 2021 m. sausio 8 d.

Žiemos atostogos 2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.

Pavasario (Velykų) atostogos 2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.



8.2. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią 1-4, 5–10 klasės

mokiniams nustato mokyklos vadovas, suderinęs su Mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas

įgyvendinančia institucija. Jos trunka iki 2021m. rugpjūčio 31 d.

9. Mokykla ugdymo procesą 1-4, 5-10 klasėse skirsto trimestrais.

2019-2020 m.m.1-4 klasės mokiniams:

I trimestras II trimestras III trimestras

2019 m. rugsėjo 2 d. – lapkričio

29 d. (60 ugdymo dienų)

2019 m. gruodžio 2 d. – 2020m.

kovo 6 d. ( 55 ugdymo dienos)

2020 m. kovo 9 d.– birželio 5 d.

( 60 ugdymo dienos)

5-10 klasių mokiniams:




2019 m. gruodžio 2 d.– 2020 m.

kovo 6 d. ( 55 ugdymo dienos)

2020 m. kovo 9 d.–birželio 19 d.

(70 ugdymo dienos)

8

2020-2021 m.m. 1-4 klasės mokiniams:




2020 m. gruodžio 01 d.-2021 m.

kovo 5 d. (55 ugdymo dienos)

2021 m. kovo 8 d. – birželio 04 d.

(60 ugdymo dienos)

5-10 klasių mokiniams:




2020 m. gruodžio 01 d.-2021 m.

kovo 5 d. (55 ugdymo dienos)

2021 m. kovo 8 d.–birželio 18 d.

(70 ugdymo dienos)

10. Mokykla numato galimybę naudoti kitas ugdymo proceso organizavimo formas: projektą, išvyką,

ekskursiją, kūrybinę veiklą ir kt. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais 15 ugdymo dienų skiriama

pažintinei kultūrinei, meninei, sportinei, projektinei, socialinei, prevencinei veiklai (toliau pažintinei

kultūrinei veiklai). Ši veikla paskirstoma per mokslo metus. Visų klasių mokiniams netradicinė veikla

vykdoma:

10.1. 2019–2020 m.m.

Data Veikla Atsakingas

2019–09–02 Mokslo ir žinių diena Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai, mokyklos bendruomenė

2019–09–03 Informacinė diena Administracija, klasių auklėtojai,

specialistai

2019–09–27 Išvykų diena “Pažink Lietuvą”

1-10 klasių mokiniams

Administracija, klasių auklėtojai, Dalykų

mokytojai

2019–12–13 Mokyklos diena Administracija, klasių auklėtojai, Dalykų

mokytojai

2019–12–27 Kalėdinė pasaka Vilniuje. Naujametiniai

žiburėliai

Administracija, klasių auklėtojai, Dalykų

mokytojai

2020–03–09 Lietuvos diena Administracija, klasių auklėtojai, Dalykų

mokytojai

2020–03–27 Teatro diena Administracija, klasių auklėtojai, Dalykų

mokytojai

2020–04–22 Akcija ,,Darom 2020“. Direktoriaus pavaduotoja ūkiui,

technologijų mokytojai, klasių auklėtojai,

dalykų mokytojai

2020–05–22 Slavų kultūros ir raštingumo diena Administracija, bibliotekininkė

klasių auklėtojai, Dalykų mokytojai

2020–06–05 Tarptautinė rusų kalbos diena Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

2020–06–01

Akcija “Grąžink vadovėlį tvarkingą”


Bibliotekininkė, klasių auklėtojai

9

2020–06–15 Akcija “Grąžink vadovėlį tvarkingą”


2020–06–02

2020–06–16

Karjeros diena 1-4 klasių mokiniams Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai

Karjeros diena 5-10 klasių mokiniams

2020–06–03

2020–06–17

Išvykų diena “Pažink Lietuvą”


Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai

Išvykų diena “Pažink Lietuvą”


2020–06–04

2020–06–18

Turizmo ir sporto diena 1-4 klasių

mokiniams



mokiniams

2020–06–05

2020–06–19

Mokslo metų baigimo šventė 1 -4 klasių

mokiniams.

Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

Mokslo metų baigimo šventė 5-10

klasių mokiniams

10.2. 2020–2021 m.m.

Data Veikla Atsakingas

2020–09–01 Mokslo ir žinių diena Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai, mokyklos bendruomenė

2020–09–02 Informacinė diena Administracija, klasių auklėtojai,

specialistai

2020–09–25 Išvykų diena “Pažink Lietuvą”



mokytojai

2020–12–14 Mokyklos diena Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

2020–12–28 Naujametiniai žiburėliai Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

2020–12–29 Kalėdinė pasaka Vilniuje Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

2021–03–09 Lietuvos diena Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

2021–03–26 Teatro diena Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

2021–04–21 Akcija “Darom 2021“


mokytojai

2021–05–24 Slavų kultūros ir raštingumo diena Administracija, Bibliotekininkė

klasių auklėtojai, dalykų mokytojai

2021–06–04 Tarptautinė rusų kalbos diena Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

2021–06–14 Karjeros diena Administracija, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai

2021–06–01

Akcija “Grąžink vadovėlį tvarkingą” 1-

4 klasių mokiniams

Bibliotekininkė, klasių auklėtojai

10

2021–06–15 Akcija “Grąžink vadovėlį tvarkingą” 5-

10 klasių mokiniams

2021–06–02

2021–06–16

Edukacinės-pažintinės išvykos „Pažink

Lietuvą“ 1-4 klasių mokiniams


Edukacinės-pažintinės išvykos „Pažink

Lietuvą“ 5-10 klasių mokiniams

2021–06–03

2021–06–17


mokiniams



mokiniams

2021–06–04

2021–06–18

Mokslo metų baigimo šventė 1-4 klasių

mokiniams.


mokytojai

Mokslo metų baigimo šventė 5-10 klasių

mokiniams

10.3. Netradicinės veiklos per mokslo metus datas iki rugsėjo 15d. tikslina ir tvirtina mokyklos

direktorius.

10.4. Ugdymo šiomis dienomis pradžia ir pabaiga nesutampa su pamokų tvarkaraščiu, vyksta pagal tos

dienos programą ar planą.

11. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė: 1 klasėje – 35

minutės, 2 – 10 klasėse – 45 minutės. Mokykla dirba 5 dienas per savaitę. Pamokos pradedamos 8

valandą ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

Pamoka Laikas

8.00 – 8.45 val. 1 pamoka

8.55 – 9.40 val. 2 pamoka

9.55 – 10.40 val. 3 pamoka

11.00 – 11.45 val. 4 pamoka

12.05 – 12.50 val. 5 pamoka

13.00 – 13.45 val. 6 pamoka

13.55– 14.40 val. 7 pamoka

14.50 –15.35 val. 8 pamoka

12. 7, 8 pamokos gali būti konsultacinės.

13. Pamokos 1-ose klasėse tęsiasi 35 min., pradedamos 8.00 val. ir vyksta pagal tokį tvarkaraštį:

Pamoka Laikas

8.00 – 8.35 val. 1 pamoka

11

8.55 – 9.30 val. 2 pamoka

9.55 – 10.30 val. 3 pamoka

11.00 – 11.35 val. 4 pamoka

12.05 – 12.40 val. 5 pamoka

14. 1 klasių mokytojai baigia ugdomąją veiklą anksčiau, tačiau pasilieka klasėje su mokiniais iki

skambučio.

15. Ekstremalių situacijų atvejais, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei,

mokyklos direktorius turi teisę keisti pamokų ir pertraukų laiką, priimti sprendimus dėl ugdymo

proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus

(gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai,

turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Mokyklos direktorius

apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savivaldybės vykdomąją

instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

16. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1–5 klasių mokiniai,

esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas

atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi

reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios

dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO

RENGIMAS

17. Vilniaus Levo Karsavino Mokyklos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus,

konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio,

vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015

m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo

patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas); Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis

programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.

įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau

– Pagrindinio ugdymo bendrosios programos); Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros

mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ ( toliau – Geros mokyklos koncepcija); Bendraisiais ugdymo

planais; Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

12

ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas);

Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779; Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-674 ,,Dėl

Švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1106 „Dėl priešmokyklinio

ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“; Vilniaus Levo Karsavino mokyklos Priešmokyklinio

ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-302;

Vilniaus Levo Karsavino mokyklos ugdymo karjerai organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos

direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-85; Vilniaus Levo Karsavino mokyklos mokinių,

turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos

direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-206; Vilniaus Levo Karsavino mokyklos mokiniu

pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos aprašu.

16. Mokyklos ugdymo planas parengtas vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo,

bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus).

18. Rengiant mokyklos ugdymo planą, remtasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos

vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo,

nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir

išorinio vertinimo duomenimis.

19. Ugdymo planas parengtas dvejiems mokslo metams. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms,

neprieštaraujančioms teisės aktams, planas gali būti koreguojamas suderinus su Mokyklos taryba.

20. Mokyklos taryba priima sprendimus dėl ugdymo plano, ugdymo proceso organizavimo tvarkos,

atostogų datų, klasių dalijimo į grupes, neformaliojo ugdymo organizavimo būdų ir krypčių.

21. Ugdymo plano projektas derinamas su Mokyklos taryba ir Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriumi.

22. Kitos mokyklos savivaldos institucijos:

22.1. Mokytojų taryba priima sprendimus dėl ugdomosios veiklos organizavimo ugdymo turinio

planavimo laikotarpių ir formų, programų, ilgalaikių planų rengimo principų ir tvarkos, mokinių

pasiekimų, pažangos, atskirų dalykų vertinimo, atleidimo nuo atskirų dalykų lankymo, tėvų (globėjų)

informavimo apie mokinių pažangą, projektinės veiklos organizavimo, pratybų ir kitų priemonių

naudojimo ugdymo procese;

22.2. Metodinė grupė nagrinėja ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo, vertinimo ir įsivertinimo

strategijų klausimus, analizuoja ir vertina dalykų ugdymo programas, aprobuoja mokomųjų dalykų

ilgalaikius planus ir, suderinusi su mokyklos pavaduotoju ugdymui, teikia rekomendacijas mokyklos

vadovui dėl jų tvirtinimo. Dalykų mokytojai rengia dalykų ilgalaikius planus, pasirenkamųjų dalykų ir

13

dalykų modulių (jei nėra parengtų bendrųjų) bei neformaliojo ugdymo programas mokslo metams.

Dalykų ilgalaikius planus, dalykų modulių programas, neformaliojo ugdymo programas, suderinus su

direktoriaus pavaduotoju ugdymui, teikia tvirtinti mokyklos direktoriui iki rugsėjo 10 d.

22.3. Mokyklos metodinė taryba analizuoja siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, mokinių žinių ir

gebėjimų vertinimo sistemos parinkimo, individualios pažangos stebėjimo ir vertinimo formų,

neformaliojo ugdymo organizavimo, nustato metodinių grupių veiklos prioritetus, vykdo švietimo

naujovių, gerosios patirties sklaidą mokykloje.

23. Ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius iki 2019–08–31.

24. Rengiant mokyklos ugdymo planą ugdymo programai įgyvendinti MG, Metodinės Tarybos,

Mokytojų Tarybos, Mokyklos Tarybos susirinkimuose, mokytojai susitarė dėl:

24.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą (nacionalinių ir

tarptautinių projektų išbandymo, įgyvendinimo ir pritaikymo prie mokyklos konteksto);

24.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų mokykloje rašto darbams;

24.3. skaitymo, rašymo, kalbėjimo, skaičiavimo ir skaitmeninių gebėjimų ugdymo per visų dalykų

pamokas, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;

24.4. individualios mokinio pažangos stebėjimo ir vertinimo formų ir laikotarpių;

24.5. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų nustatymo būdų,

numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių pasiekimams gerinti;

24.6. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą;

24.7. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos planuojant, vertinant ir reflektuojant

ugdymo procesą;

24.8. ugdymo turinio integravimo nuostatų;

24.9. nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės programos

pasirinkimo;

24.10. mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinio

mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;

24.11. pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo;

24.12. mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros įstaigose,

įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;

24.13. švietimo pagalbos teikimo;

24.14. neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir organizavimo

būdų;

24.15. pamokų, skiriamų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, poreikio ir

jų panaudojimo;

24.16. laikinųjų grupių dydžio ir sudarymo principų;

14

24.17. dvikalbio ugdymo ;

24.18. bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

25. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN

21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“,

patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-

773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

26. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama ,,Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai

bendroji programa“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“

(toliau – sveikatos programa). Klasių auklėtojai planuodami savo veiklą gali naudotis ilgalaikiais

sveikos gyvensenos ugdymo planais, patvirtintais mokyklos direktoriaus įsakymu. Veikla gali būti

vykdoma ir per projektinę veiklą, ir per neformalųjį ugdymą.

27. Pradinio ugdymo programoje sveikatos ugdymas integruojamas į pasaulio pažinimo, kūno kultūros,

klasės auklėtojo veiklą ir neformalųjį ugdymą, pagrindinio ugdymo programoje – į biologijos, žmogaus

saugos pamokas, neformalųjį ugdymą, projektinę veiklą.

28. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam tarp mokinių, mokinių ir mokytojų,

kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje,

laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas (vadovaujamasi į mokyklos veiklas

integruota nuoseklia ir ilgalaike socialines ir emocines kompetencijas ugdančia prevencine programa

„Antras žingsnis“ 1-4 klasių mokiniams, tarptautine programa „Obuolio draugai“, tarptautine programa

„Zipio“ draugai“, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencine programa „Savu keliu“,

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencine programa „Mokiniai mokiniams“ ), užtikrina higienos

reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

29. Mokykloje sudaromos sąlygos mokiniams mokytis ir darbuotojams dirbti psichologiškai, fiziškai ir

dvasiškai saugioje aplinkoje: periodiškai vykdomi instruktažai, organizuojamas švietėjiškas darbas,

prevenciniai renginiai, užtikrinamas tinkamas ir savalaikis reagavimas į patyčių ir smurto apraiškas. Į

šį darbą įtraukiami ir socialinis pedagogas, bibliotekos darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistė,

darbų saugos ir sveikatos komiteto nariai, socialiniai partneriai bei kiti bendruomenės nariai.

15

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

30. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių bendrąsias, praktines socialines kompetencijas,

galimybę aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei

virtualiose aplinkose, ugdytis medijų ir informacinį raštingumą, sudaro sąlygas dalį švietimo veiklų

per socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) organizuoti už mokyklos ribų,

bendradarbiauti su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir

savivaldos institucijomis rengiant projektus.

31. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pažintinė, kultūrinė,

meninė, kūrybinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ji organizuojama

mokykloje, gamtoje, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose.

31.1. Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai pažintinę, kultūrinę, meninę, kūrybinę veiklą tolygiai

paskirsto ir vykdo per mokslo metus.

31.2. Pažintinės, kultūrinės, meninės, kūrybinės veiklos planą 1–10 klasių klasės auklėtojai, išlaikydami

ugdomosios veiklos tęstinumą parengia iki rugsėjo 15 d. ir, suderinę su direktoriaus pavaduotoju

neformaliajam ugdymui, teikia tvirtinti mokyklos direktoriui.

31.3. Dalyko mokytojai pažintinę, kultūrinę veiklą nurodo ilgalaikiuose planuose.

31.4. 5–10 klasių mokiniams privaloma socialinė-pilietinė veikla. Socialinė-pilietinė veikla mokykloje

organizuojama vadovaujantis Vilniaus Levo Karsavino mokyklos Socialinės veiklos organizavimo

tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-267.Veikla siejama su

pilietiškumo ugdymu, mokykloje vykdomomis kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Mokiniai

gali atlikti jas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaudami su asociacijomis,

savivaldos institucijomis. Socialinę-pilietinę veiklą klasės auklėtojai fiksuoja e.dienyne. Mokiniai

savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys. Per metus 5–10 klasių mokiniai turi atlikti ne

mažiau negu 10 valandų socialinės-pilietinės veiklos.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

32. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio

stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį

organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

16

33. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir

neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4

klasėse – 6 valandas, o pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per

dieną.

34. Mokykla užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis

darbas. Apie kontrolinį darbą mokytojas praneša ne vėliau kaip prieš savaitę (informacija skelbiama

„Mano dienyne“), šią veiklą kontroliuoja ir koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

35. Namų darbų skyrimą mokytojai derina tarpusavyje. Klasių auklėtojai kiekvieno mėnesio pabaigoje

anketuoja (raštu ar žodžiu) mokinius dėl namų darbų apimties ir pateikia ataskaitas direktoriaus

pavaduotojui ugdymui. 1–2 klasės mokiniams namų darbus rekomenduojama neskirti. Jeigu 1–2 klasėse

namų darbas yra skiriamas pagal susitarimą su tėvais, jis turi būti minimalus. Naujos medžiagos

aiškinimas ir įsisavinimas, mokėjimų ir įgūdžių formavimas vyksta pamokoje. Mokykla užtikrina, kad

namų darbai:

35.1. atitiktų mokinio galias;

35.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti žinių tolesniam mokymuisi;

35.3. nebūtų užduodami atostogoms;

35.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti;

35.5. pradinio ir pagrindinio ugdymo programos namų darbų krūvio paskirstymas:

Klasės 1–2

klasės*

3–4

klasės

5 klasė 6 klasė 7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė

Iš viso valandų per

savaitę

2,5 5 7,5 7,5 10 10 12,5 12,5

* 1–2 klasės mokiniams namų darbai skiriami pagal susitarimą su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais).

36. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai

atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų namuose, pagal galimybes

sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje arba mokiniai nukreipiami į dienos centrą.

37. 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams lietuvių kalbai, anglų kalbai, gimtajai kalbai, matematikai mokytis

gali būti skiriamas didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius iš valandų mokinių ugdymo(si)

poreikiams tenkinti, suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

38. Mokymosi pagalbai, žinių gilinimui skiriamos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos.

Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį,

17

o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai,

rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi

pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

39. Mokinys mokyklos direktoriaus įsakymu atskirais atvejais atleidžiamas nuo dailės, choreografijos,

muzikos, kūno kultūros, išimties atvejais – ir nuo kitų dalykų pamokų (ar jų dalies) lankymo, jei jis

mokosi neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal

atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs) ar kitas neformaliojo

vaikų švietimo programas. Šių programų turinys turi derėti su bendrųjų programų turiniu. Mokinio

atleidimo tvarką ir procedūras reglamentuoja Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktoriaus 2014 m.

rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-312 patvirtintas ,, Mokinių atleidimo nuo menų, kūno kultūros ir kitų

privalomų savaitinių pamokų ( ar jų dalies) ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašas“.

40. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal

pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai).

Apie tai mokykla informuoja tėvus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

41. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pradinio ir

Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo

programas tvarkos aprašu ir Vilniaus Levo Karsavino mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos

vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus įsakymu.

42. Mokykla mokinių pasiekimų ir pažangos tvarkos aprašą skelbia mokyklos internetinėje svetainėje.

43. Pradinio ugdymo klasių mokinių ugdymosi pasiekimams ir daromai pažangai vertinti taikoma

aprašomoji vertinimo sistema, pagrįsta ideografinio vertinimo nuostatomis. Taikomas formuojamasis,

diagnostinis bei apibendrinamasis vertinimas:

43.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją

(žodžiu ir/ar raštu) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

43.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto su mokiniais aptartus vertinimo kriterijus atliekamas tam

tikro etapo (temos ar kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

18

43.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio (trimestro, mokslo metų) ir pradinio

ugdymo programos pabaigoje. Mokinių pasiekimai per trimestrą, orientuojantis į Bendrojoje

programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygio požymius, įrašomi elektroniniame dienyne.

44. Planuodamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio

ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus, švietimo pagalbos

specialisto, jeigu buvo teikta pagalba, parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių mokytojui apie

vaiko pasiekimus.

45. Pagrindinio ugdymo programoje mokinių ugdymosi pasiekimai vertinami pažymiais. Taikomas

formuojamasis, diagnostinis bei apibendrinamasis vertinimas.

46. Dalyko programos modulio mokymosi pasiekimai pagrindinio ugdymo II dalies programoje

vertinami pažymiais (šie įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą). Mokytojai, švietimo pagalbos

specialistai, planuodami mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo

organizavimą, atsižvelgia į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo

apraše pateiktą informaciją.

47. Mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą ir tam naudoja turimus

duomenis. Mokinio kontrolinius darbus, testus, rašinėlius kaupia (saugo) vienerius mokslo metus, taiko

Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ir kt. sukurtus stebėjimo įrankius. Individualios mokinio

pažangos vertinime dalyvauja pats mokinys, jo tėvai (globėjai, rūpintojai), ugdantys mokytojai ir kiti

švietimo specialistai. Atsižvelgiant į vertinimo informaciją, koreguojamas mokinio mokymasis.

48. Mokytojų tarybos sprendimu pažymiais nevertinami etikos, tikybos, žmogaus saugos, specialiosios

medicininės fizinio pajėgumo grupės fizinio ugdymo pratybas lankančių mokinių pasiekimai, antikos

istorijos, lotynų kalbos. Įrašoma ,,įskaityta” arba „neįskaityta”.

49. Du kartus per metus mokyklos administracija rengia mokinių pasiekimų diagnostinius patikrinimus

(mokyklos direktoriaus įsakymu), rezultatus apibendrina ir kartu su dalykų mokytojais numato

priemones trūkumams pašalinti.

50. Dalykų mokytojai kartu su mokyklos švietimo pagalbos specialistais, siekdami padėti kiekvienam

mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų, pritaiko mokymą pagal mokinio

gebėjimus, kartu su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi

pasiekimus ir numato būdus trūkumams šalinti, prireikus koreguoja individualų ugdymo planą.

51. Visi mokinių įvertinimai fiksuojami elektroninėje sistemoje „Mano dienynas“

(www.manodienynas.lt).

http://www.manodienynas.lt/

19

52. Mokykla dalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime. Mokinio pasiekimų rezultatai

neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro) įvertinimą.

53. Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus)

informuoja mokyklos nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės

apsaugos įstatymo reikalavimais.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS.

54. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnių

pasiekimų. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokyklos direktorius

savo įsakymu paskiria direktoriaus pavaduotoją ugdymui, atsakingą už mokymosi pasiekimų gerinimą

ir mokymosi pagalbos organizavimą.

55. Mokinių pasiekimus mokykloje stebi, analizuoja ir aptaria dalykų mokytojai, klasės auklėtojai,

pedagoginę pagalba teikiančiais specialistais, mokyklos administracija ir laiku identifikuoja kylančius

mokymosi sunkumus.

56. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga, vadovaujantis Vilniaus

Levo Karsavino mokyklos Švietimo pagalbos teikimo mokiniui aprašu, patvirtintu mokyklos

direktoriaus 2016–03–18 įsakymu Nr. V-187, ypač:

56.1. kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų;

56.2. kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai;

56.3.kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus;

56.4. kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos;

56.5. kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens;

56.6. kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais

mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

57. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai,

mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi

pagalba.

20

58. Mokyklos Vaiko gerovės komisija pasibaigus trimestrui dalyvaujant mokytojams, mokiniams ir jų

tėvams (globėjams, rūpintojams) bei mokyklos švietimo pagalbos specialistams aptaria panaudotų

priemonių poveikį.

59. Mokymosi pagalba teikiama:

59.1. pamokoje kaip grįžtamasis ryšys, pagal jį koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas

mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

59.2. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

59.3. skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas (prieš pamokas ar po pamokų savanorystės

principu), kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ir nustatoma mokykloje pagal mokymosi

pagalbos poreikį;

59.4. mokymosi pagalba teikiama individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia panašaus

pobūdžio pagalbos, grupes. Mokinių konsultacijoms naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti;

59.5. atsižvelgiant į mokyklos finansines galimybes yra skiriamos valandos dalykų konsultacijoms:

lietuvių kalbos, rusų kalbos, anglų kalbos, matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, istorijos,

geografijos;

59.6. dalykų mokytojai teikia konsultacijas visiems pageidaujantiems mokiniams;

59.7. konsultacijų grafikas sudaromas vienam pusmečiui;

59.8. individuali pagalba organizuojama specialiųjų poreikių mokiniams, užsieniečiams;

59.9. mokyklos logopedas, psichologas, socialinis pedagogas organizuoja individualias (ar grupines)

konsultacijas mokiniams, mokytojams, mokinių tėvams (globėjams).

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

60. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

ISAK-2695, vadovaujantis Vilniaus Levo Karsavino mokyklos Neformaliojo švietimo organizavimo

tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2014–09–30 įsakymu Nr. V-310.

21

61. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines,

ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo

poreikius atliepiančią įvairių krypčių neformaliojo ugdymo veiklą.

62. Neformaliojo švietimo valandos klasėms paskirstomos atsižvelgus į ugdymo koncentrus, klasių

komplektų skaičių, mokinių pageidavimus, mokyklos galimybes, neformaliojo švietimo tradicijas ir

tikslingumą ir vykdoma pagal sudarytą tvarkaraštį. Tvarkaraštį tvirtina mokyklos direktorius iki

kiekvienų metų spalio 1 d.

63. Neformaliojo švietimo būreliai mokiniams neprivalomi ir laisvai pasirenkami. Veikla įgyvendinama

finansuojant mokinio krepšelio lėšomis. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje ne mažesnis

kaip 12.

64. Pagrindinės neformaliojo ugdymo kryptys: meninis ugdymas, sportinė veikla, kalbinė ir sceninė

raiška, sveika gyvensena ir gamtosauga, etninė kultūra ir pilietinis ugdymas, techninė kūryba ir

technologijos, socialinių įgūdžių formavimas (jaunieji lyderiai, savivalda, projektai).

65. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su mokyklos mokinių savivaldos

institucija, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina

mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

66. Į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo, muzikos, dailės ir technologijų, lietuvių kalbos pamokų

turinį, neformalųjį ugdymą integruojamos ,,Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai“,

Žmogaus saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo programos, mokyklos pasirinktos prevencinės

programos „Antras žingsnis“ 1–4 klasių mokiniams, karjeros planavimo turinys integruojamas į

gimtosios kalbos ir literatūros pamokas. Medijų ir informacinio raštingumo programa – į visų dalykų

pamokas.

67. Į mokyklos pagrindinio ugdymo pamokų turinį integruojama:

67.1. ,,Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa“, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir

lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos programa) į visų

dalykų pamokų turinį, projektinę veiklą (9–10 klasėse), klasių auklėtojų veiklą bei neformalųjį

ugdymą, socialinę pilietinę veiklą;

22

67.2. ,,Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa“,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-

494 „Dėl Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos

patvirtinimo“, ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ į etikos,

ekonomikos, technologijų pamokų turinį;

67.3. Laisvės kovų istorija – į pilietiškumo pagrindus, mokant lietuvių kalba ir skiriant ne mažiau kaip

18 pamokų;

67.4. Medijų ir informacinio raštingumo programa – į visų dalykų pamokas;

67.5. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros programa integruojama į neformalųjį ugdymą ir klasių

auklėtojų veiklą.

67.6. Lietuvių kalbos elementai (vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba) naudojami mokant

dorinio ugdymo, matematikos ir informacinių technologijų, socialinių mokslų, gamtos mokslų, meninio

ugdymo, technologijų, fizinio ugdymo, žmogaus saugos.

67.7. Kalbos kultūra 5–10 klasėse į lietuvių kalbos pamokas.

67.8. Ugdymo karjerai programa integruojama į klasės ugdymo valandėlių ir 1–10 kasių dalykų turinį.

68. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:

68.1. integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje ar skiltyje, jei integruojamoji programa

integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai,

integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne mokytojas įrašo dalyko apskaitai skirtose elektroninio

dienyno skiltyse ar puslapiuose;

68.2. integruojamoji programa kaip atskiras dalykas, jei jai skiriamos atskiros mokymosi dienos per

mokslo metus (nurodoma, kiek pamokų skiriama);

69. Mokykla sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų,

matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose, plėtoja neformaliojo ir

formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie mokslo

populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

70.Metodinė taryba analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis įgyvendinamą integruojamąją

programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip

pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus rezultatus, ir

priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

23

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

71. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi krūvį ir mokyklos mokymosi aplinką bei ugdymo

proceso dalyvių poreikius, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą mokykla, organizuodama

ugdymo procesą, kartą per savaitę intensyvina dalykų mokymą per dieną, skirdama ne vieną, o dvi

viena po kitos vykstančias lietuvių ir rusų kalbos pamokas 7–10 klasėse, sudarant sąlygas atlikti

kūrybinius darbus. Viena valanda skiriama informacinių technologijų dalykui 7 klasėje, dvi valandos –

pilietiškumo pagrindams 10 klasėje.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

72. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi

turinio, metodų, priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas skirtingiems mokinių

gebėjimams, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

73. Diferencijavimas gali būti taikomas:

73.1. mokiniui individualiai: pamokos metu, skiriant individualizuotas užduotis, specialiųjų pratybų

metu kai reikalinga logopedo ar kito specialisto pagalba;

73.2. mokinių grupei: pasiekimų skirtumams mažinti ir gabumams plėtoti per matematikos modulio

pamokas 9–10 klasėse, skirtingiems mokinių poreikiams ir interesams tenkinti per informacinių

technologijų pamokas 10 klasėje, organizuojant konsultavimą 5–10 klasėse, siekiant pagelbėti mokiniui

išlyginti žinių spragas, tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo

grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

74. Dėl mokinių skirstymo į grupes tikslų ir principų tariamasi su mokinių tėvais

(globėjais, rūpintojais). Mokinių skirstymas yra laikinas – tik tam tikroms dalyko pamokoms

arba tik tam tikroms užduotims atlikti.

75. Metodinėse grupėse ir Metodinėje taryboje analizuojamas diferencijavimo tikslingumas ir priimami

sprendimai dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Gali būti koreguojami dalykų ilgalaikiai planai.

Diferencijavimo tikslai, uždaviniai, turinys, vertinimas atsispindi dalykų ilgalaikiuose planuose.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

24

76. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi

poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus,

prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamų kompetencijų, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

Individualus ugdymo planas sudaromas:

76.1. mokiniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

76.2. mokiniui, kuris mokomas namie;

76.3. mokiniui, kurio pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti.

77. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokyklos

Vaiko gerovės komisijai, mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), švietimo

pagalbos specialistams, direktoriaus pavaduotojui ugdymui. Mokinio individualus ugdymo planas

mokykloje periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

78. Mokiniui, mokomam namie, individualus ugdymo planas sudaromas tėvų prašymu, pateikus

gydytojo rekomendaciją. Mokinio individualiame ugdymo plane nurodomi keliami mokymo uždaviniai

ir sėkmės kriterijai, reikiama mokymosi pagalba, skiriamas pamokų skaičius, nurodoma mokymosi

aplinka, vertinimo kriterijai. Individualus ugdymo planas turi būti aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo

tėvams (globėjams, rūpintojams).

79. Už individualių ugdymo planų rengimą ir veiklos įgyvendinimą Pradinio ir pagrindinio ugdymo

programos koncentre atsakingi dalykų mokytojai.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

80. Mokykla organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant

individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą bei

užtikrinti dalyvavimą neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už jos ribų. Tėvams (globėjams,

rūpintojams) sudaromos sąlygos dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su mokytojais ir

mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir

kitus klausimus. Mokyklos taryboje tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovai kartu su mokytojais analizuoja

ugdymo proceso įgyvendinimą ir kartu priima sprendimus dėl priemonių ugdymo(si) kokybei gerinti,

mokinių poreikiams tenkinti.

81. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą,

vaikų ugdymosi pasiekimus, problemas, mokymo(si) pagalbos teikimą:

25

81.1. per elektroninę sistemą „Mano dienynas“ (www.manodienynas.lt);

81.2.du kartus per metus tėvams (globėjams) organizuojamos dalykų mokytojų konsultacijos, o 1–oje,

5–oje klasėse ir po adaptacijos periodo. Susirinkimų ir konsultacijų datos tikslinamos iki rugsėjo 15 d.

81.3. einamųjų metų rugpjūčio mėnesį mokyklos bendruomenei organizuojamas informacinis

susirinkimas priešmokyklinėje grupėje, 1–ose, 5–ose klasėse.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO

PROGRAMĄ ARBA JO DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

82. Mokykla priima mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos Pradinio ar

pagrindinio ugdymo programos dalį ar Pradinio ugdymo programą mokytis pagal Nuosekliojo

mokymosi tvarkos aprašą ir numato tolesnio mokymosi perspektyvą, bendradarbiaudama su jo tėvais

(globėjais ir rūpintojais), sudaro mokiniams galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo

sistemą.

83. Direktoriaus įsakymu sudaryta Užsieniečių vaikų ugdymo komisija, vadovaujama direktoriaus

pavaduotojo ugdymui:

83.1. analizuoja mokinio pateiktus išsilavinimo dokumentus, aptaria su mokinio tėvais (globėjais,

rūpintojais) užsienio mokykloje įgytus pasiekimus ir jų atitikimą ugdymo programai, mokyklos

teikiamos pagalbos formas ir būdus, prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia

rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi, aptaria mokinio ir tėvų įsipareigojimus, konvertuoja pasiekimus

į dešimtbalę sistemą;

83.2. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę (nuo 1 mėn. iki pusės metų) bei individualios

pažangos stebėjimą, siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis;

83.3.stebi ir analizuoja atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar

visą programą, integraciją į mokyklos bendruomenę, prireikus parengia individualų mokinio ugdymo

planą, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) numato , kokia pagalba būtina mokinio sėkmingai

adaptacijai, aptaria švietimo pagalbos poreikį intensyviai mokytis lietuvių kalbos.

83.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų skirtumams

likviduoti;


26

83.5. Per adaptacinį laikotarpį pasiekimai pažymiais nevertinami.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE ĮTEISINTAS

TAUTINĖS MAŽUMOS KALBOS MOKYMAS ARBA MOKYMAS TAUTINĖS MAŽUMOS

KALBA

84. Mokykloje Pradinio, pagrindinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės

mažumos kalba ir lietuvių kalba. Jei tėvai (globėjai, rūpintojai) ar mokiniai pageidauja lietuvių kalba

mokytis daugiau dalykų nei nustatyta teisės aktais, mokykla privalo užtikrinti pasirinktų dalykų

mokymą.

85. Ugdymas lietuvių kalba organizuojamas vadovaujantis Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir

neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir

neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Ugdymo lietuvių kalba Vilniaus

Levo Karsavino vidurinėje mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus įsakymu.

86. Pradinio ugdymo koncentre Bendrosios programos pasaulio pažinimo temos, susijusios su Lietuvos

istorija, geografija, kultūra, dėstomos lietuvių kalba, kitos pasaulio pažinimo temos – tautinės mažumos

kalba.

87. Pagrindinio ugdymo koncentre Lietuvių kalbos mokymui savaitinių valandų skiriama ne mažiau

kaip ir gimtajai kalbai. Lietuvių kalbos mokymas integruotas į pilietiškumo pagrindų mokymą, kuris

yra dėstomas lietuvių kalba. (Pritarta MT 2013–05–28, protokolas Nr. 14).

88. Istorijos, geografijos programos temos, susijusios su Lietuvos istorija, dėstomos lietuvių kalba. 5-oje

klasėje dalykas „Gamta ir žmogus“ gali būti dėstomos pagal vadovėlius lietuvių kalba, naudojamos

vaizdinės programos bei pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

89. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės:

89.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

27

89.2. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti daugiakalbėje aplinkoje klasėje esant ne mažiau kaip 18

mokinių 1–4 klasėse, ne mažiau kaip 21mokinys 5–10 klasėse, jei mokykla turi pakankama lėšų;

89.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų

kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos normos;

89.4. užsienio kalboms mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių 1–4 klasėse, ne mažiau kaip 21

mokinys 5–10 klasėse, jei mokykla turi pakankamai lėšų;

89.5. fizinio ugdymo pamokose nuo 9 klasės dalinama į berniukų ir mergaičių grupes;

89.6. kitiems dalykams mokyti, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų.

90. Laikinos grupės iš kelių klasių mokinių gali būti sudaromos:

90.1. fizinio ugdymo pamokoms, atsižvelgiant į mergaičių ir berniukų skaičių klasėse, klasės gali būti

jungiamos ir sudaromos atskiros grupės mergaitėms ir berniukams (šiems tikslams gali būti

panaudojamos pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti);

90.2. konsultacijoms mokymo pagalbai teikti;

90.3. gamtos mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, bet tik tuo atveju, jeigu mokyklai

pakanka mokymo lėšų;

90.4. matematikos modulių programoms įgyvendinti 4 ir 9–10 klasėse, panaudojant mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas (gabiems bei turintiems mokymosi sunkumų

mokiniams);

90.5. antikinei istorijai mokytis 5 klasių mokiniams, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas;

90.6. lotynų kalbai mokytis 6 klasių mokiniams, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir

pasiekimams gerinti skirtas pamokas.

91. Minimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje – 9. Pasikeitus mokyklos finansinei situacijai,

mokinių skaičius grupėje gali būti koreguojamas.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKAS MOKYMAS

28

92. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens

sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“, atsižvelgiant į tėvų prašymą, gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas ir

neviršijant BUP numatytų valandų skaičiaus.

93. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu

vienam iš tėvų (globėjų, rūpintojų) pateikus mokyklos direktoriui prašymą dėl vaiko mokymo

namuose bei GKK pažymą. Mokymo namuose trukmė kiekvienam mokiniui nustatoma individualiai.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu pamokos gali būti vedamos mokykloje. Jų privalo būti ne

daugiau kaip 4 per dieną. Mokiniui sudaromas individualus planas ir individualus tvarkaraštis.

94. Ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius namuose mokomų mokinių ugdymo rezultatus aptaria

mokyklos Vaiko gerovės komisija. Apie mokymosi pasiekimus ir problemas tėvai informuojami

sistemoje „Mano dienynas“ (www.manodienynas.lt).

95. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 1–3 klasėse skiriama

11 savaitinių ugdymo valandų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti, 4 klasėse – 13

ugdymo valandų, 5–6 klasėse skiriama 12, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse– 15 savaitinių pamokų.

96. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos direktoriaus įsakymu mokinys gali

nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame

ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Mokyklos sprendimu mokiniui,

kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma

panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

97. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu

mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal Vaiko gerovės komisijos ir

Pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi

individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui:

97.1. mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria

pamokų vadovaudamasi ugdymo plano 95 punktu, 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms

pamokoms ar specialiosioms pratyboms, 2 papildomos valandos lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti;

97.2. mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie

skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę.


29

II SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEŠMOKIKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

98. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas mokykloje pagal Bendrąsias priešmokyklinio ugdymo

programas, ugdymosi programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m.

rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 779, Priešmokyklinio tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 674 ir Vilniaus Levo Karsavino

mokyklos priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2018 m. rugsėjo

10 d. įsakymu Nr. V-302. Programos minimali trukmė – 640 valandų (20 val. per savaitę). Mokykloje

ugdymo procesas vykdomas tautinės mažumos kalba, todėl programoje ne mažiau kaip 4 valandos per

savaitę skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo forma yra

priešmokyklinio ugdymo grupė.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

99. 1–4 klasėse Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją ugdymo programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.

ĮSAK-2433.

99.1. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti

2019–2020 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos per metus ir per savaitę:

Klasės

Dalykai

Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius

(Dalyko ugdymo valandų per metus skaičius)

Iš viso

skiriama

pamokų

Pradinio

ugdymo

programai

1 klasės 2 klasės 3 klasės 4 klasės

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika)

35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)

Gimtoji kalba ( rusų )* 245 (7) 245 (7) 245 (7) 245 (7) 980 (28)

Lietuvių kalba* 140 (4) 175 (5) 175 (5) 175 (5) 665 (19)

Užsienio kalba (anglų) - 70 (2) 70 (2) 70 (2) 210 (6)

Matematika 175 (5) 140 (4) 140 (4) 175 (5) 630 (18)

Pasaulio pažinimas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8)

Dailė ir technologijos 70 (2) 70 (2) 70 (2) 35 (1) 245 (7)

Muzika 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8)

Fizinis ugdymas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8)

Šokis 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)

Valandos, skiriamos mokinių

ugdymo(si) poreikiams tenkinti

17,5 (0,5) 17,5 (0,5) 35 (1) 35 (1) 105 (3)

Iš viso Bendrajai programai

įgyvendinti

910 (26) 980 (28) 980 (28) 980 (28) 3850 (110)

30

Neformaliojo švietimo valandos 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8) *Valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti (lietuvių, gimtosios (rusų) kalbos, matematikos dalykų

konsultacijoms, mokinių projektinei veiklai) skaičius.

99.2. 2020–2021 mokslo metais skiriamos ugdymo valandos per savaitę:

Klasės

Dalykai



Iš viso

skiriama

pamokų

Pradinio

ugdymo

programai

1 klasės 2 klasės 3 klasės 4 klasės

Dorinis ugdymas (tikyba arba

etika)

35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)

Gimtoji kalba ( rusų )* 245 (7) 245 (7) 245 (7) 245 (7) 980 (28)

Lietuvių kalba* 140 (4) 175 (5) 175 (5) 175 (5) 665 (19)

Užsienio kalba (anglų) - 70 (2) 70 (2) 70 (2) 210 (6)

Matematika 175 (5) 140 (4) 140 (4) 175 (5) 630 (18)

Pasaulio pažinimas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8)

Dailė ir technologijos 70 (2) 70 (2) 70 (2) 35 (1) 245 (7)

Muzika 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8)

Fizinis ugdymas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8)

Šokis 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)

Valandos, skiriamos mokinių

ugdymo(si) poreikiams tenkinti

17,5 (0,5) 17,5 (0,5) 35 (1) 35 (1) 105 (3)

Iš viso Bendrajai programai

įgyvendinti

910 (26) 980 (28) 980 (28) 980 (28) 3850 (110)

Neformaliojo švietimo valandos 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8) *Valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti (lietuvių, gimtosios (rusų) kalbos, matematikos dalykų

konsultacijoms, mokinių projektinei veiklai) skaičius.

100. Mokytojui dirbti su specialiųjų poreikių vaikais padeda psichologas, logopedas ir specialusis

pedagogas pagal direktoriaus įsakymu patvirtintus psichologo, specialiojo ugdymo pedagogo ir

logopedo veiklos planus ir mokslo metų pradžioje sudaromus grafikus.

101. Dorinio ugdymo organizavimas:

101.1 Tėvai (globėjai) dvejiems metams parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką

arba tikybą (prašymai pateikiami iki einamųjų metų rugsėjo 5 d.);

101.2 mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis, sudaroma laikinoji grupė iš

kelių klasių mokinių.

31

102. Kalbinis ugdymas:

102.1. mokykloje gimtosios kalbos(rusų) mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų (pasirinktų)

Bendrosios programos dalykų gali būti mokoma(si) lietuvių kalba;

102.2. siekiant gerinti mokinių gimtosios kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo

gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (naudojant mokomąsias

užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto

darbus);

102.3. Lietuvių kalbos Pradinio ugdymo programoje mokoma ir integruotai. Bendrosios programos

pasaulio pažinimo temos, susijusios su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, dėstomos lietuvių kalba,

kitos pasaulio pažinimo temos – tautinės mažumos kalba. Tai atsispindi mokytojų ilgalaikiuose

planuose;

102.4. Užsienio kalbos mokoma(-si) antraisiais – ketvirtaisiais Pradinio ugdymo programos metais,

skiriant po 2 savaitines valandas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos

siūlomų trijų Europos kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų). Užsienio kalbą pradinėse klasėse dėsto

mokytojai, išklausę darbo su pradinių klasių mokiniais didaktikos kursą.

103. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas. Socialiniams ir gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis

dalį „Pasaulio pažinimo“ dalyko laiko skiriama socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui (lankantis

visuomeninėse, kultūros institucijose ir pan.). Mokytojai planuoja veiklą ir išorinėje mokymosi

aplinkoje (parodos, planetariumas, išvykos į gamtą ir pan.). Tai turi atsispindėti mokytojų ilgalaikiuose

planuose.

104. Fizinio ugdymo organizavimas:

104.1. 1–4 klasėse viena fizinio ugdymo pamoka skiriama šokiui;

104.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine

grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas. Tėvai (globėjai, rūpintojai)

privalo pristatyti pažymas apie vaikų sveikatą ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.

105. Meninio ir technologinio ugdymo organizavimas:

105.1. meniniam ir technologiniam ugdymui skiriamos 2 valandos per savaitę 1, 2, 4 klasėse, 1

valanda – 3 klasėje;

105.2. skatinama kryptinga meninio neformaliojo ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis) veikla.

32

106. Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinių komunikacinių technologijų

pagrindų mokoma (pasinaudojant specializuotu informacinių technologijų kabinetu) per neformaliojo

ugdymo pamokas bei jos naudojamos ugdymo procese kaip pagalbinė ugdymo priemonė.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

107. Mokykla, vykdydama Pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.

rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ĮSAK-2433. Lietuvių kalbos ir literatūros programa, patvirtinta LR

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 m. sausio 25 d. Nr. V-46 ir užtikrina minimalų dalykų

programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nurodytą Bendruosiuose ugdymo

planuose.

108. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso

organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus ir savaitę

108.1. 2019–2020 m.m.:

Klasės

Ugdymo sritys

ir dalykai



5 klasės 6 klasės 7 klasės 8 klasės 9 klasės 10 klasės

Dorinis ugdymas

(etika arba tikyba)

37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 222 (6)

Kalbos

Gimtoji kalba (rusų) 370(5) 370(5) 370(5) 370(5) 296(4) 296(4) 1036 (28)

Lietuvių kalba ir

literatūra

185(5) 185(5) 185(5) 185(5) 148(4) 185(5) 1073 (29)

Užsienio kalba 111(3) 111(3) 111(3) 111(3) 111(3) 111(3) 666 (18)

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika 296(4) 296(4) 296(4) 296(4) 111(3) 296(4) 851 (23)

Informacinės

technologijos

37 (1) 37 (1) 37 (1) - 37 (1) 37 (1) 185 (5)

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus 74(2) 74(2) 148 (4)

Biologija 74(2) 37 (1) 74(2) 37 (1) 222 (6)

Chemija 74(2) 74(2) 74(2) 222 (6)

Fizika 37 (1) 74(2) 74(2) 74(2) 259 (7)

Socialinis ugdymas

Istorija 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 444 (12)

Pilietiškumo

pagrindai

74(2) 74 (2)

Geografija 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 37 (1) 333 (9)

Ekonomika ir 37 (1) 37 (1)

33

verslumas

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 222 (6)

Muzika 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 222 (6)

Technologijos 74 (2) 74 (2) 74(2) 37 (1) 55,5 (1,5) 37 (1) 351,5 (9,5)

Fizinis ugdymas 111(3) 111(3) 74(2) 74 (2) 74 (2) 74 (2) 518 (14)

Žmogaus sauga 37 (1) 37 (1) 18,5(0,5) 92,5 (2,5)

Pasirenkamieji

dalykai / dalykų

moduliai / projektinė

veikla: Matematika

1*

1*

Minimalus pamokų

skaičius mokiniui

per metus ir savaitę

(1110) 30

(1221) 33

(1184) 32

(1221) 33

(1221) 33 (1221) 33 7178 (194)

Pamokų, skirtų

mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti,

mokymosi pagalbai

teikti, skaičius per

metus ir savaitę

111(3)** 111(3)** 111(3)** 111(3)** 370(5)** 370(5)** 814 (22)

Neformalusis vaikų

švietimas (valandų

skaičius per metus ir

savaitę)

74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 444 (12)

Socialinė-pilietinė

veikla per metus

10 10 10 10 10 10

Pažintinė ir kultūrinė

veikla

Integruojama į ugdymo turinį

*Skiriamos matematikos modulio programai įgyvendinti 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti pamokų. **Skiriama gimtosios, lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos ir geografijos

dalykų konsultavimui, atsižvelgiant į mokinių poreikius.

108.2. 2020–2021 m.m.

Klasės

Ugdymo sritys

ir dalykai



5 klasės 6 klasės 7 klasės 8 klasės 9 klasės 10 klasės

Dorinis ugdymas

(etika arba tikyba)

37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 222 (6)

Kalbos

Gimtoji kalba (rusų) 370(5) 370(5) 370(5) 370(5) 296(4) 296(4) 1036 (28)

Lietuvių kalba ir

literatūra

185(5) 185(5) 185(5) 185(5) 148(4) 185(5) 1073 (29)

Užsienio kalba 111(3) 111(3) 111(3) 111(3) 111(3) 111(3) 666 (18)

Matematika ir informacinės technologijos

Matematika 296(4) 296(4) 296(4) 296(4) 111(3) 296(4) 851 (23)

Informacinės

technologijos

37 (1) 37 (1) 37 (1) - 37 (1) 37 (1) 185 (5)

34

Gamtamokslinis ugdymas

Gamta ir žmogus 74(2) 74(2) 148 (4)

Biologija 74(2) 37 (1) 74(2) 37 (1) 222 (6)

Chemija 74(2) 74(2) 74(2) 222 (6)

Fizika 37 (1) 74(2) 74(2) 74(2) 259 (7)

Socialinis ugdymas

Istorija 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 444 (12)

Pilietiškumo

pagrindai

74(2) 74 (2)

Geografija 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 37 (1) 333 (9)

Ekonomika ir

verslumas

37 (1) 37 (1)

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 222 (6)

Muzika 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 37 (1) 222 (6)

Technologijos 74(2) 74(2) 74(2) 37 (1) 55,5(1,5) 37 (1) 351,5 (9,5)

Fizinis ugdymas 111(3) 111(3) 74(3) 74(2) 74(2) 74 (2) 518 (14)

Žmogaus sauga 37 (1) 37 (1) 18,5(0,5) 92,5 (2,5)

Pasirenkamieji

dalykai / dalykų

moduliai / projektinė

veikla: Matematika

1*

1*

Minimalus pamokų

skaičius mokiniui

per metus ir savaitę

(1110) 30

(1221) 33

(1221) 33 (1221) 33 (1221) 33 (1221) 33 7215 (194)

Pamokų, skirtų

mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti,

mokymosi pagalbai

teikti, skaičius per

metus ir savaitę

111(3)** 111(3)** 111(3)** 111(3)** 370(5)** 370(5)** 814 (22)

Neformalusis vaikų

švietimas (valandų

skaičius per metus ir

savaitę)

74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 74(2) 444 (12)

Socialinė-pilietinė

veikla per metus

10 10 10 10 10 10

Pažintinė ir kultūrinė

veikla

Integruojama į ugdymo turinį

*Skiriamos matematikos modulio programai įgyvendinti 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti pamokų. **Skiriama gimtosios, lietuvių, anglų kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos ir geografijos

dalykų konsultavimui, atsižvelgiant į mokinių poreikius.

109. Baigusiems Pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal Pagrindinio ugdymo

programą, t.y. 5-osios klasės mokiniams, skiriamas adaptacinis laikotarpis, kurio metu palaipsniui

pereinama prie dešimties balų vertinimo sistemos, mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais.

Mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus.

35

110. Mokykla, formuodama mokyklos Pagrindinio ugdymo programos turinį, siūlo mokiniams rinktis

pagilinto dalykų mokymosi programas, dalykų Bendrųjų programų turinį 9–10 klasėse skaidyti į

modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į mokinių poreikius ir dalyko Bendrosiose

programose numatytus mokinių pasiekimus ir panaudoti pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti.

111. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir

mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia, panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir

trumpalaikėms konsultacijoms, mokinio pasirinktiems dalykams ar dalykų moduliams mokytis,

diferencijuoto ugdymo turiniui įgyvendinti, projektinei ir kitai veiklai.

112. Mokykla ugdymo proceso dalį birželio mėnesį organizuoja ne pamokų forma, o projektinę ar

kitokią mokiniams patrauklią veiklą, ne tik mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose

aplinkose.


MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

113. Mokykla, įgyvendinanti Pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, užtikrina kalbėjimo,

skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas:

113.1. dalyko užduotims naudoja tekstus, uždarojo tipo testus papildyti atvirojo tipo klausimais, į

kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis ir pan.;

113.2. rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji

būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą;

113.3. sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo, rašymo,

kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

114. Ugdymo sričių įgyvendinimas.

114.1. Dorinis ugdymas Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai

(globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi

tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10).

114.2. Lietuvių kalba ir literatūra Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:

114.2.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo Bendrosiose

programose numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiria

konsultacijų, organizuoja mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);

36

114.2.2. mokykla sudaro sąlygas kurį laiką gyvenantiems ir besimokantiems užsienyje ir grįžusiems į

Lietuvą mokiniams pašalinti lietuvių (valstybinės) kalbos programos spragas, tam skirdama mokinių

ugdymo poreikiams tenkinti papildomų valandų.

114.3. Užsienio kalbos

114.3.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal Pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi iki

Pagrindinio ugdymo programos pabaigos.10-oje klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų

patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (sistemoje

„KELTAS“);

114.3.2. tėvams (rūpintojams, globėjams) pageidaujant, mokykla siūlo pradėti mokytis antikinės

istorijos nuo 5 klasės, lotynų kalbos nuo 6 klasės. Valandos gali būti skiriamos iš pamokų, skirtų

mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

114.4. Matematika

114.4.1. Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenimis, yra

nepakankamas, todėl skiriama daugiau dėmesio jam įtvirtinti sprendžiant skaičių ir skaičiavimų,

algebros, geometrijos uždavinius;

114.4.2. 9–10 klasėse mokiniai, atsižvelgdami į mokymosi pasiekimus bei poreikius, renkasi

pasirenkamąjį matematikos modulį;

114.4.3. ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesas individualizuojamas,

diferencijuojamas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikiama įvairesnių, įdomesnių, įvairaus

sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudojamasi nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“

užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Mokiniams organizuojamos olimpiados,

konkursai.

114.5. Informacinės technologijos

114.5.1. Pagrindinio ugdymo programoje IT pradedama mokytis 5 klasėje. Kursas tęsiamas iki 8 klasės,

pamokas veda informacinių technologijų mokytojai. Klasė dalijama į grupes, atsižvelgiant į darbo vietų

kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos normos;

114.5.2. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis 9 klasėje ir vienas iš

pasirenkamųjų modulių 10 klasėje: programavimo pradmenų arba tinklalapių kūrimo. Modulį renkasi

mokinys.

37

114.6. Gamtamokslinis ugdymas

114.6.1. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio skiriama gamtamoksliniams

tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms.

Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami įvairūs ugdymo

metodai ir ugdymo inovacijos. Ypač tai svarbu mokant fizikos ir biologijos. Ugdymo turinyje daugiau

dėmesio skiriama gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame

gyvenime;

114.6.2 eksperimentinių ir praktinių darbų metu klasė gali būti dalijama į grupes, jeigu pakanka

mokymo lėšų;

114.6.3. 6 klasėje dalykas „Gamta ir žmogus“ gali būti mokomas pagal vadovėlius lietuvių kalba,

naudojamos vaizdinės programos lietuvių kalba. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi

mokyklinėmis priemonėmis bei pasitelkiant išorinių edukacinių erdvių galimybes.

114.7. Technologijos

114.7.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal Pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse),

mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos

technologijų programų. Klasė dalijama į grupes, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį

nustato Higienos normos;

114.7.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal Pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį,

technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Tai atsispindi

mokytojų ilgalaikiuose planuose.

114.8. Fizinis ugdymas.

114.8.1. Nuo 9 klasės sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės. Atskirais atvejais (jei mokyklai

trūksta lėšų) iš dvejų klasių sudaroma vieną mergaičių ir vieną berniukų grupes;

114.8.2. 5–6 klasių mokiniams skiriama 3 savaitinės fizinio ugdymo pamokas. Viena pamoka, tėvams

(globėjams, rūpintojams) pageidaujant, gali būti skirta šokiui;

114.8.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinys dalyvauja pamokoje su

pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

114.8.4. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos, siūlo kitą veiklą

(pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas,

socialinę veiklą ir pan.). Laikinai dėl ligos atleistas mokinys turi būti pamokoje ir stebėti pamoką.

38

114.9. Meninis ugdymas Meninio ugdymo dalykus sudaro dailės, muzikos, pasirenkamieji šokio,

teatro dalykai. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformaliojo švietimo programas, organizuoti

ir kitose erdvėse – kultūros įstaigose, netradicinėje aplinkoje, gamtoje ir kt.

114.10. Žmogaus sauga Žmogaus saugos ugdymas Pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012–07–18 įsakymu Nr. V-1159 ir

dėstomas kaip atskiras dalykas: po 1 valandą per savaitę skiriama 6-ose ir 8-ose klasėse, 0,5 valandos

per savaitę – 9 klasėje. Sveikatos ugdymo programa integruojama į biologijos dalyko turinį, remiantis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012–08–31 įsakymu Nr. V-1290.

114.11. Projektinė veikla mokykloje yra privaloma 9–10 klasių mokiniams. Ji organizuojama

vadovaujantis Vilniaus Levo Karsavino mokyklos Projektinės veiklos aprašu, patvirtintu mokyklos

direktoriaus įsakymu.

114.12 Socialinė veikla 5–10 klasių mokiniams socialinė veikla privaloma. Ji vykdoma pagal

Vilniaus Levo Karsavino mokyklos aprašą, patvirtintą mokyklos direktoriaus įsakymu. Per metus 5–10

klasių mokiniai turi atlikti ne mažiau negu 10 valandų socialinės-pilietinės veiklos.

114.13. Ugdymas karjerai Ugdymas karjerai mokykloje integruojamas į dalykų pamokų turinį,

neformalųjį švietimą, organizuojamas per kultūrinę, pažintinę veiklą bei klasių vadovų veiklą.

Mokykloje veikia Karjeros ugdymo grupė, kuri teikia įvairiapusišką informaciją karjeros klausimais.

Karjeros ugdymo grupė mokykloje dirba pagal Vilniaus Levo Karsavino mokyklos Karjeros ugdymo

tvarkos aprašą, patvirtintą mokyklos direktoriaus įsakymu.

III SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

115. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir

šio skyriaus nuostatomis, atsižvelgdama į švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės

39

komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas, mokyklos

galimybes.

116. 1–4 ir 5–10 klasėse su specialiųjų poreikių mokiniais (besimokančiais pagal pritaikytą arba

individualiąją programą) dirba specialusis pedagogas.

117. Mokyklos logopedas, psichologas organizuoja individualias konsultacijas specialiųjų poreikių

mokiniams. Konsultacijų grafikus tvirtina mokyklos direktorius.

118. Mokytojai, atsižvelgdami į mokinio gebėjimus ir galias, pedagoginės psichologinės tarnybos

(PPT), mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas bei pasitarę su mokinių tėvais (globėjais,

rūpintojais), pritaiko ar individualizuoja mokiniui ugdymo programas.

119. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos ir PPT siūlymu, suderinus su mokinio tėvais (globėjais),

vidutinių ar didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai, besimokantys namuose pagal

individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, šioje programoje prasidedančius dalykus gali pradėti

mokytis metais vėliau, juos sieti su mokinio kasdiene gyvenimo patirtimi.

120. Mokyklos Vaiko gerovės komisija sistemingai aptaria specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi

problemas, palaiko ryšius su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

121. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pasiekimai ir pažanga

vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus vadovaujantis Vilniaus Levo Karsavino

mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata, patvirtinta mokyklos direktoriaus

įsakymu.

122. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą Pradinio ar pagrindinio ugdymo programą

mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama Vaiko gerovės

komisijos posėdyje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą,

specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.

Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

123. Specialiųjų poreikių mokiniui užtikrinamas ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas.

TREČIASIS SKIRSNIS

40

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS

MOKINIAMS TEIKIMAS

124. Psichologinė pagalba teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 dienos įsakymu

Nr. V-1215.

125. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos

teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8

d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

126. Socialinė pagalba teikiama vadovaujantis Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio l5 dienos įsakymu Nr.

ISAK- 941.

127. Mokykloje pagalbą teikia logopedas, specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas:

127.1. logopedas – turintiems kalbos ir komunikacijų sutrikimų;

127.2. specialusis pedagogas – turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų

(neišlavėjimų), emocijų ir elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, kompleksinių sutrikimų;

127.3. psichologas – turintiems emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų;

127.4. socialinis pedagogas – elgesio, emocijų ir socialinės raidos sutrikimų.

128. Mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, specialiąją

pagalbą teikia mokytojo padėjėjas.

129. Teikiama mokytojo padėjėjo specialioji pagalba ugdymo proceso metu vadovaujantis Specialiosios

pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-129 „Dėl Specialiosios

pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

130. Specialiųjų pratybų forma: individualių, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8

mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali

būti teikiama per specialiąsias pamokas.


MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

131. Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir

vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės

tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nustatymą, įsivertinimą, refleksiją.

41

132. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis ir

bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai,

mokyklos direktoriaus, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų

(globėjų, rūpintojų) bendravimas. Tam talkina aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos

bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene, mokyklos renginiai

skirti miesto ir mikrorajono gyventojams, tėvų pritraukimas sprendžiant mokyklos problemas, aptariant

mokyklos ateities planus, kaupiant ir naudojant 2 proc. paramos lėšas mokyklos aplinkos

modernizavimui.

133. Esant reikalui Vilniaus Levo Karsavino mokyklos ugdymo planas gali būti koreguojamas.

PRITARTA

Vilniaus Levo Karsavino

Mokyklos tarybos

2019 m. birželio 17 d. nutarimu

protokolo Nr. 10

SUDERINTA

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir sporto

ugdymo departamento skyriaus vedėjas

2019 m. rugpjūčio _____ d. įsakymu Nr. ______

.

Documents

PATVIRTINTA Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktoriaus ...€¦ · Mokslo metų baigimo šventė 1-4 klasių mokiniams. Administracija, klasių auklėtojai, dalykų mokytojai Mokslo