KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MECHANIKOS INŽINERIJOS IR DIZAINO FAKULTETAS

GAMYBOS INŽINERIJOS KATEDRA

Modulis: T130B031 „Elektroninė leidyba“, 6 kr.

Individualus darbas

ELEKTRONINIAI MOKSLO ŠALTINIAI

Atliko: Stud.Dovydas Martinkaitis, DŽR-1 Priėmė: doc. dr. Kęstutis Vaitasius

Kaunas

2014

2

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................................................... 3

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ KLASIFIKACIJA ................................................................................ 4

2. MOKSLINĖS KOMUNIKACIJOS PROCESAI ................................................................................... 5 1.1. MOKSLINĖS KOMUNIKACIJOS TIPAI ........................................................................................................................ 5 1.2. PIRMINIAI IR ANTRINIAI MOKSLO INFORMACIJOS ŠALTINIAI .......................................................................... 8 1.3. INTERAKTYVIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS ................................................................................................. 10

3. MOKSLINĖS INFORMACIJOS DUOMENŲ BAZĖS .................................................................... 13

IŠVADOS ............................................................................................................................................................... 16

LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................................................................................................................. 17

3

ĮVADAS

Žinių visuomenė akcentuoja informacijos ir naujų žinių reikšmę mokslo bei ekonomikos

vystymuisi. Prieiga prie mokslinės informacijos yra reikšminga mokslo progresui, nes sukuria

sąlygas efektyvesnei mokslinei komunikacijai ir naujų žinių kūrimui panaudojant kitų mokslinių

tyrimų rezultatus, skatina naujus mokslinius atradimus. Nuolat augančios mokslo žurnalų kainos,

ribotos institucijų finansinės lėšos neužtikrina galimybės gauti reikalingų mokslinės informacijos

šaltinių ir taip stabdo mokslinių tyrimų plėtrą, o kartu ir ekonomikos progresą. Ilgus metus

gyvavusi tradicinė leidyba nebetenkina mokslinės bendruomenės narių (mokslininkų, dėstytojų,

doktorantų ir kitų tyrėjų) poreikių. Atsiranda naujų informacijos šaltinių formatų ir tipų, kurių

vystymasis susijęs tiek su atvirosios prieigos iniciatyvomis, tiek su antros kartos saityno (angl.

Web 2.0) technologijų vystymusi. Mokslo vertinimui keliami reikalavimai daro didelę įtaką

mokslinės informacijos kūrimo, publikavimo, saugojimo, sklaidos ir naudojimo procesams.

Siekdami patenkinti keliamus reikalavimus, tyrėjai keičia informacinės veiklos įpročius.

Pastaraisiais dešimtmečiais itin populiarus informacijos gavimo būdas yra mokslinės informacijos

duomenų bazės, tampančios neatsiejama mokslinės komunikacijos dalimi.

Darbo tikslas: susipažinti su elektroniniais mokslo šaltiniais.

Darbo uždavinys: išsiaiškinti elektroninius mokslo šaltinius, jų klasifikaciją ir tipus.

4

1. Informacijos šaltinių klasifikacija

Siekiant rasti kokybiškų ir poreikius atitinkančių mokslinės informacijos šaltinių, labai

svarbu tinkmai pasirinkti informacijos paieškos priemones. Tai atlikti dažnai yra gana sudėtinga,

ypač jeigu tyrėjai nėra gerai informuoti apie savo srities mokslo šaltinius ir specializuotas mokslo

šaltinių paieškos priemones. Šioje temoje aptarsime mokslo šaltinių paieškos priemones,

dažniausiai naudojamas ieškant mokslinės informacijos. [2]

Ieškodami mokslinės informacijos internete, dauguma mokslininkų naudoja universalias

informacijos paieškos priemones. Atlikus mokslininkų ir kitų tyrėjų apklausas tiek užsienyje, tiek

Lietuvoje (Saunders 2003; Tautkevičienė ir kt. 2010), nustatyta, kad visuose mokslinės

informacijos paieškos etapuose dauguma tyrėjų naudoja universalias paieškos sistemas.

Universalios paieškos sistemos yra patogus paieškos būdas ieškant populiarios, laisvalaikio

informacijos, bet mokslinės informacijos paieška yra daug efektyvesnė tada, kai naudojamos

specializuotos informacijos paieškos priemonės. Specializuotos paieškos sistemos sukurtos ieškoti

tam tikro tipo (knygų, straipsnių, muzikos įrašų, mokslo publikacijų, teisės dokumentų ir kt.) arba

tematikos (fizinių mokslų, chemijos, ekonomikos, menų ar kt. mokslų) dokumentų, todėl

pasirenkant paieškos sistemas reikėtų įvertinti, kokio tipo ar tematikos informacijos reikia.

Paieškos sistemos (angl. search engines), atlikdamos šaltinių paiešką, naudoja specialias

programas (angl. spiders, robots), kurios nuolat tikrina ir indeksuoja internete esančius

informacijos šaltinius. Paieškos langelyje įrašius paieškos klausimą, paieškos sistemos atlieka

paiešką savo serveryje sukurtoje duomenų bazėje, o ne realiu laiku internete, todėl paieškos

rezultatus pateikia labai greitai. Populiariausia ir dažniausiai naudojama paieškos sistema visame

pasaulyje yra Google. Šią paieškos sistemą vartotojai dažniausiai pasirenka dėl jos paprastumo,

vartotojui palankios aplinkos, siūlomų paslaugų patogumo ir jų gausos. Tačiau universalios

paieškos sistemos nėra pačios tinkamiausios mokslinės paieškos priemonės. Jos greta vertingos ir

kokybiškos mokslinės informacijos pateikia milžinišką kiekį su mokslu nesusijusių šaltinių, o

tinkamiems šaktiniams atsirinkti sugaištama daug laiko. Jeigu vis dėlto nuspręsite naudoti

universalias paieškos sistemas, reikėtų naudotis išplėstine paieška. Ši paieška leidžia tiksliau

suformuluoti paieškos klausimą (nurodyti dokumento tipą, publikavimo datą, serverį, kuriame

informacija saugoma, ir pan.) ir gauti tikslesnius paieškos rezultatus. [2]

Universalių paieškos sistemų privalumai:

• didelis suindeksuotų tinklalapių skaičius;

• greita paieška.

Universalių paieškos sistemų trūkumai:

5

• tarp rezultatų patenka paieškos klausimo neatitinkančių informacijos šaltinių;

• pateikiama labai daug rezultatų, tarp jų sunku rasti labiausiai atitinkančius poreikius;

• daug svarbių ir naudingų informacijos šaltinių nepatenka tarp paieškos rezultatų, nes

paieškos sistemos neturi teisės naršyti uždarose ar registracijos reikalaujančiose srityse. [2]

2. Mokslinės komunikacijos procesai

Šioje temoje sužinosite apie mokslinės komunikacijos funkcijas, atvirosios prieigos

leidybą, informacinių technologijų įtaką mokslinės komunikacijos procesų kaitai.

Mokslinė komunikacija yra mokslinių tyrimų rezultatų kaupimas ir skleidimas, pasitelkiant

techninius įrenginius, organizacines struktūras ir kt. priemones, bei tyrimų rezultatų vertimas

praktinėmis žiniomis. Mokslinės komunikacijos sistema apima mokslo žinių kūrimą, saugojimą,

sklaidą, tvarkymą, dalijimąsi jomis. Tradiciškai mokslinė komunikacija vyksta tarp mokslinės

bendruomenės narių, taip pat įtraukiama mokslinius tyrimus praktinėje veikloje diegianti

visuomenės dalis. [1]

Mokslinės komunikacijos procesai apima ne tik mokslinių tyrimų rezultatų skelbimą, jų

sklaidą, bet ir kokybės užtikrinimą bei mokslinių tyrimų rezultatų išsaugojimą ateities kartoms. H.

Roosendaalis ir P. Geurtsas, analizuodami mokslinės komunikacijos vystymosi procesus, išskiria

penkias mokslinės komunikacijos funkcijas (Roosendaal, Geurts 1997). Mokslinė komunikacija:

• registruoja sukurtų žinių autorystę;

• per mokslo publikacijų recenzavimo procesą užtikrina mokslinių tyrimų kokybę ir

pagrįstumą;

• skatina mokslinių tyrimų matomumą pasaulinėje erdvėje;

• užtikrina ilgalaikį mokslinių tyrimų ir gautų rezultatų išsaugojimą;

• užtikrina autorių ir institucijų pripažinimą. [1]

2.1. Mokslinės komunikacijos tipai

Daugėjant įvairialypės informacijos, vis dažniau užsimenama apie poreikius mokytis

multimedijos (arba daugialypio) raštingumo. Tradiciškai skiriamos formalioji ir neformalioji

mokslinė komunikacija. Formalioji mokslinė komunikacija yra susijusi su moksline leidyba, kaip

autorių mokslinių idėjų kūrybine išraiška. Pagrindinės mokslinės publikacijos yra straipsniai,

monografijos, konferencijų pranešimai, ataskaitos ir kt. Greta mokslinių šaltinių leidybos

egzistuoja neformali komunikacija, kuri vyksta per mokslinius susitikimus, konferencijas,

6

seminarus, tiesioginį bendravimą. Interneto technologijų vystymasis paskatino iš dalies formalios

mokslinės komunikacijos atsiradimą, kai naudojamos informacinės technologijos (žr. 1 pav.). [2]

1 pav. Mokslinės komunikacijos kanalai

Formaliosios komunikacijos kanalais sklindančios mokslo publikacijos dažniausiai

prieinamos spausdinta forma. Dabartiniu metu daugėja el. formatu išsaugotų dokumentų.

Pagrindinis reikalavimas el. publikacijoms – jos turi atitikti tuos pačius mokslo publikacijoms

keliamus reikalavimus. [1]

Formalių mokslinės informacijos kanalų privalumai:

• informacija plačiai paskleidžiama skaitytojams;

• informacija yra išsami: metodų aprašymai, lentelės, diagramos, rezultatai ir kt.;

• dokumentų informacija patikrinta ir kritiškai įvertinta;

• dokumentai lengvai prieinami;

• publikuoti dokumentai yra vienas svarbiausių akademinio darbo rodiklių, rodančių

autoriaus darbų reikšmę.

Formalių mokslinės informacijos kanalų trūkumai:

7

• gaunama ne pati naujausia informacija;

• iškilusius klausimus sudėtinga išsiaiškinti tiesiogiai su autoriumi;

• informacijos įvertinimas ir publikavimas užtrunka pusmetį ar ilgiau;

• mokslo dokumentams rasti ir gauti gali prireikti laiko, įgūdžių ar net lėšų.

Formaliosios komunikacijos trūkumų atsiranda dėl svarbių priežasčių: mokslinius darbus

reikia atrinkti, redaguoti, recenzuoti ir pristatyti skaitytojui įvairiais informacijos perdavimo

kanalais. [2]

Neformaliosios komunikacijos priemonės: asmeniniai kontaktai su kolegomis, mokslinės

diskusijos, seminarai, konferencijos ir kt. Neformaliosios mokslinės komunikacijos priemonės

kartais vadinamos žodiniais informacijos perdavimo kanalais.

Neformaliosios komunikacijos priemonių privalumai:

• gaunama pati naujausia dar nepublikuota informacija;

• abipusis bendradarbiavimas padeda suprasti tikrą informacijos poreikį, jos svarbumą;

• supaprastina ir palengvina informacijos perdavimą tarp žmonių, dirbančių skirtingose

mokslo srityse;

• lengva bendrauti.

Neformaliosios komunikacijos priemonių trūkumai:

• tokios komunikacijos priemonės ne visiems prieinamos, nes trūksta lėšų konferencijų,

seminarų, stažuočių išlaidoms apmokėti;

• dėl informacijos trūkumo ar kalbos barjero galima neteisingai suprasti reiškinį ar dalyką;

• dėl skirtingų ar nepakankamų žinių sunkiai vyksta mokslinė diskusija;

• ne visuomet užtikrinama kokybė.

Vis labiau populiarėja interaktyvios mokslinės komunikacijos priemonės (elektroninis

paštas, elektroninės konferencijos, virtualios diskusijos, socialiniai tinklai, tinklaraščiai ir kt.),

kurių egzistavimui reikalingos informacinės technologijos. Internetas suteikia priemonių,

užtikrinančių efektyvesnius žinių valdymo procesus: bendravimą, dalijimąsi žiniomis,

bendradarbiavimą, mokslo šaltinių paiešką, mokslinių tyrimų idėjų ir rezultatų sklaidą. Išaugusios

prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų galimybės skatina mokslininkų ir jų tyrimų rezultatų

matomumą ir pripažinimą. Interaktyvioji mokslinė komunikacija yra susijusi su šiuolaikinėmis

informacijos ir komunikacijos sistemomis (informacinėmis technologijomis, elektronine leidyba,

duomenų bazėmis, skaitmeninėmis bibliotekomis ir kt.), todėl ji gali susieti formaliosios ir

neformaliosios komunikacijos priemones į bendrą visumą. [2]

Interaktyvių mokslinės komunikacijos priemonių privalumai:

8

• bendradarbiavimas tarp mokslininkų nėra ribojamas geografiniu ir laiko aspektu, t. y.

nepriklauso nuo vietos, atstumo ir laiko;

• lengva persiųsti dokumentus;

• dokumentus galima atsispausdinti arba išsaugoti;

• naudojant informacines technologijas (toliau – IT), gautus dokumentus galima analizuoti,

recenzuoti, konsultuotis ir diskutuoti;

• gali būti kuriami ir platinami įvairūs duomenys: įvairių rūšių dokumentai, hipertekstiniai

dokumentai, multimedijos dokumentai, kompiuterių programos;

• efektyvūs mokslinės komunikacijos procesai: greitas ir nuoseklus dokumentų pateikimas,

tiesiogiai internete vykdomas recenzavimas; galimybė naudotis nuorodų sistema, susijusia su

išoriniais šaltiniais; viso teksto dokumentų paieška; individualus ir grupinis darbas, daugiakryptė

komunikacija; ryšys tarp formaliosios ir neformaliosios komunikacijos.

Interaktyvių mokslinės komunikacijos priemonių trūkumai:

• ne visuomet užtikrinama informacijos kokybė ir patikimumas;

• ne visi mokslininkai moka ar nori naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis

technologijomis;

• trūksta žinių apie šiuolaikines informacijos paieškos sistemas ir jų galimybes;

• vangiai diegiamos šiuolaikinės elektroninės leidybos, informacijos platinimo ir mokslinės

informacijos vertinimo sistemos.

Veikiant interaktyvioms antros kartos saityno technologijoms, informacijos komunikacija

vyksta daug greičiau, efektyviau, išauga konkurencija, tyrimų pakartojamumas, produktyvumas.

Interaktyvios technologijos suteikia galimybę atvirai recenzuoti darbus ir užtikrina mokslinę

diskusiją bei greitesnį grįžtamąjį ryšį. Atsiranda galimybė greičiau gauti ir naudoti kitų tyrėjų

atliktų mokslinių tyrimų duomenis, juos savarankiškai analizuoti. Pvz., duomenų bazėje LIDA

vartotojai gauna ne tik aprašytus tyrimų rezultatų, bet ir pačių tyrimų duomenis, kuriuos,

naudodami specialią programą Nesstar, gali analizuoti, skaičiuoti statistinius rodiklius. [1]

2.2. Pirminiai ir antriniai mokslo informacijos šaltiniai

Mokslo šaltiniai yra skirstomi į pirminius ir antrinius informacijos šaltinius. Supratimas,

kas yra pirminiai ir antriniai informacijos šaltiniai, skirtingose mokslo srityse gali skirtis.

Pavyzdžiui, žurnalų straipsniai daugelyje mokslo sričių suvokiami kaip pirminiai, o knygos –

antriniai šaltiniai. Tačiau humanitariniuose moksluose dažniausiai yra atvirkščiai – monografijos,

knygos yra laikomos pirminiais šaltiniais, o žurnalų straipsniai – antriniais informacijos šaltiniais

9

(žr. 1 lentelę). Todėl visada reikia įvertinti, kas yra pirminiai šaltiniai konkrečiai Jūsų mokslo

disciplinoje. [4]

Informaciniai leidiniai yra puikus būdas norint rasti pagrindinę, trumpą informaciją

pasirinkta tema. Jie apima žodynus, žinynus, enciklopedijas, katalogus (žr. 2 lentelę). Daugelis jų

yra prieinami el. formatu. Pvz., duomenų bazė Oxford Reference Online suteikia prieigą prie

daugiau kaip 100 leidyklos Oxford University Press informacinių leidinių. [2]

Sunkiai prieinamai mokslo informacijai apibūdinti dažnai naudojamas terminas pilkoji

literatūra (angl. grey literature, gray literature). Tai nepublikuoti informacijos šaltiniai arba tie,

kurie, nors ir publikuoti, yra sunkiai prieinami. Prie šio tipo dokumentų priskiriamos mokslinių

10

tyrimų ir techninės ataskaitos, preprintai ir kt. nepublikuoti mokslo dokumentai. Dabartiniu metu

dauguma šio tipo dokumentų prieinami atvirosios prieigos ištekliuose arba specialiose duomenų

bazėse.

Duomenų bazės kaupia mokslo šaltinius ir leidžia atlikti jų paiešką. Daugumos duomenų

bazių specializacija yra konkreti mokslo sritis, todėl svarbu žinoti savo srities duomenų bazes ir

jose esančius mokslo žurnalus. Duomenų bazės plačiau aptariamos temoje „Duomenų bazės“ ir

teminiuose moduliuose. [4]

Šioje temoje aptarėme tradicinius spausdintus ir elektroninius informacijos šaltinius. Apie

sparčiai besivystančius ir plintančius mokslinės informacijos šaltinius, kurių atsiradimas yra

siejamas su antros (angl. web 2.0) ir trečios (angl. web 3.0) interneto kartos vystymusi, joms kurti

ir prižiūrėti naudojamas interaktyvias technologijas bus kalbama skyrelyje „Interaktyvių

technologijų naudojimas“. [4]

2.3. Interaktyvių technologijų naudojimas

Pirmos kartos interneto saityne (angl. web 1.0) vyravo tradiciniai informacijos perteikimo

būdai. Informaciją internete paprastai skelbdavo visuomeninės organizacijos, valstybės

institucijos, komercinės organizacijos, nes reikėjo specialių žinių hipertekstiniams dokumentams

kurti ir skelbti. Be to, reikėjo turėti vietą serveryje šiai informacijai įkelti. Pavieniams vartotojams

tai padaryti buvo sudėtinga. Atsiradus naujoms interaktyvioms antros kartos saityno (angl. web

2.0) technologijoms, informaciją įkelti į internetą tapo gana paprasta, pakanka elementarių

naudojimosi naršykle gebėjimų, o saityno technologijos yra lengvai perprantomos. Dauguma

paslaugų yra nemokamos. [3]

Beveik kartu su antros kartos saityno technologijomis pradėjo vystytis trečios kartos

saityno (angl. web 3.0) technologijos, kurios remiasi semantine paieška (angl. semantic search),

ryšiams tarp sampratų aprašyti naudoja ontologijas (angl. ontology), tezaurus (angl. thesauri) ir

taksonomijas (angl. taxonomy), hibridinius (angl. mash ups) dokumentus, virtualiąją realybę

(angl. Virtual reality). Šios technologijos užtikrina efektyvesnę mokslo šaltinių paiešką.

11

2 pav. Interneto technologijų vystymasis

Internetu dokumentai sklinda sparčiau, greičiau ir pigiau gaunama informacija. Antros

kartos saityno technologijos suteikia interaktyvaus bendravimo galimybę ir yra išskirtinis

interneto, kaip komunikavimo priemonės, bruožas. Vystantis technologijoms mokslinė

komunikavimo Sistema kinta – atsiranda socialinė leidyba ir socialiniai tinklai Pagrindinę vertę

sukuria ne internete kaupiamos duomenų bazės, o internete bendraujantys žmonės. Kolektyvinės

išminties privalumas yra tas, kad bendravimo ir bendro darbo metu sukuriamos žinios, kurių

atskiras individas, netgi būdamas labai didelis tam tikros srities ekspertas, negalėtų sukurti. Be to,

naujos žinios sukuriamos nedalyvaujant formalioms organizacinėms struktūroms. Kolektyvinė

išmintis sukuria pagrindą socialiniam bendradarbiavimui ir socialiniams tinklams, kuriais remiasi

dauguma el. leidybos sričių. [2]

Timo O’Reilly (2005) teigimu:

• naudojant interaktyvias technologijas, interneto šaltiniai pasipildo naujomis žiniomis,

kartu auga ir jų vertė;

• galima sužinoti kitų vartotojų nuomonę, žinioms kurti panaudoti kolektyvinę išmintį;

• atsiranda galimybė kompetentingus ir patikimus vartotojus pakviesti būti kūrėjais.

Internatyvios technologijos yra plačiai naudojamos internete. Pastaraisiais metais

komerciniai leidėjai taip pat diegia antros kartos saityno technologijas į savo leidybos procesus,

naudoja atvirąjį recenzavimą (pavyzdžiui, leidyklos Nature Publishing Group įkurtos paslaugos

Nature Networks, Nature Precedings, Cannotea, Scintila; duomenų bazės ScienceDirect įkurta

bibliografinių nuorodų tvarkymo programa 2collab).

12

Kad mokslinės informacijos komunikacija būtų efektyvi, reikia priemonių, užtikrinančių

greitą ir veiksmingą informacijos paiešką, sklaidą ir bendravimo procesus. Mokslininkams

reikalingos priemonės, pasižyminčios atvirumu, lankstumu, operatyvumu, bet kartu užtikrinančios

saugumą ir intelektinės nuosavybės teises. Daugelis šiuo metu itin populiarių socialinio

bendravimo paslaugų negali visiškai patenkinti tyrėjų poreikių, todėl reikalingos specialios,

mokslininkams bendrauti skirtos, priemonės. Pvz., internetinė bendruomenė Facebook puikiai

tinka paauglių ar suaugusių žmonių asmeniniam bendravimui, tačiau mokslininkų komunikacijai

ir bendrai veiklai užtikrinti jis nėra itin patogus, nes mokslininkų profesinis bendravimas skiriasi

nuo jaunimo ar kitų visuomenės grupių bendravimo. [1]

Interaktyvios technologijos diegiamos į mokslo bendruomenių svetaines, jos leidžia kurti

teminius tinklus ir bendruomenes, diskusijų grupes, keistis idėjomis ir žiniomis. Šių organizacijų

svetainėse pateikiamos tam tikros tematikos naujienos, mokslo ir profesiniai leidiniai, informacija

apie profesinį tobulėjimą ar įsidarbinimo galimybes, vykstančias konferencijas, suteikiama

galimybė užsisakyti naujienas. Dalyvavimas šių bendruomenių veikloje padeda išvengti mokslo

izoliacijos ir skatina jo vystymąsi. Kai kurios mokslo bendruomenės reikalauja mokėti tam tikrą

nario mokestį.

Keletas mokslo bendruomenių pavyzdžių:

• The IEEE Computer Society <http://www.computer.org> – kompiuterijos mokslo

bendruomenė, jungianti apie 85 tūkst. narių; veikla: mokslo rezultatų skelbimas, standartizavimas,

konferencijų organizavimas ir pan.;

• ACS (American Chemical Society) <http://portal.acs.org/> – mokslo bendruomenė,

jungianti chemijos mokslų mokslininkus ir specialistus;

• APA (The American Psychological Association) <http://www.apa.org/> – mokslinė ir

profesinė bendruomenė, jungianti apie 150 tūkst. psichologijos mokslų specialistų.

Interaktyvių technologijų naudojimo privalumai:

• nepriklausomos ir įvairios nuomonės;

• žinių vertinimo decentralizavimas;

• kuriamos kolektyvinės žinios.

Interaktyvių technologijų naudojimo trūkumai:

• koordinavimo stoka;

• žinios nėra recenzuojamos ir vertinamos. [1]

13

3. Mokslinės informacijos duomenų bazės

Duomenų bazė – organizuotų duomenų (faktų, bibliografinių duomenų, dokumentų,

straipsnių ir kt.) visuma, kur pagal nustatytas sąlygas numatyti bendrieji duomenų aprašymo,

laikymo ir naudojimo principai. Duomenų bazėje esantys duomenys yra susisteminti ir sutvarkyti

taip, kad būtų lengva atlikti informacijos paiešką ir naudoti surastus informacijos šaltinius.

Duomenų bazėje informacija yra taip organizuota, kad kompiuterio programa galėtų greitai

atrinkti pageidaujamus duomenų segmentus. Paprastai duomenų bazėje esantys duomenys dedami

į atskirus laukus. Kiekvienas laukas pildomas ir jame saugoma tam tikros rūšies informacija. [2]

Duomenų bazės kaupia informaciją apie žurnalų straipsnius, konferencijų pranešimus,

laikraščių straipsnius, knygų apžvalgas, garso ir vaizdo dokumentus, grafinius dokumentus,

žemėlapius ir kt. dokumentus. Duomenų bazėse gali būti pateikiama tik dokumentus aprašanti

informacija arba patys dokumentai, taip pat papildoma informacija: bibliografinė informacija,

santraukos, citavimo duomenys, dalykiniai terminai, reikšminiai žodžiai, viso teksto dokumentai

ir kt.

Duomenų bazės gali būti skirstomos pagal prieinamos informacijos išsamumą, tematiką,

informacijos tipą, prieinamumą ir kt.

Pagal pateikiamos informacijos išsamumą duomenų bazės gali būti skirstomos į:

• bibliografines,

• viso teksto (tekstai, paveikslai, garso ir vaizdo įrašai),

• mišrias (įvairaus pobūdžio informacija).

Pagal dokumentų tipą duomenų bazės gali būti skirstomos į knygų, žurnalų straipsnių,

konferencijų pranešimų, ataskaitų, vadovėlių, disertacijų, patentų duomenų bazes. Labai dažnai

duomenų bazėse kaupiami įvairaus tipo dokumentai. [2]

Pagal saugomų dokumentų tematiką duomenų bazės gali būti skirstomos į temines ir

daugiadalykes. Teminės duomenų bazės kaupia vienos ar kelių mokslo sričių informacijos

šaltinius, pvz., Eric, Inspec, IEEEXplore. Daugiadalykės duomenų bazės, pvz., Academic Search

Complete, ScienceDirect, SpringerLINK kaupia įvairių mokslo sričių informacijos šaltinius.

Pagal prieigos galimybes duomenų bazės gali būti laisvai prieinamos arba mokamos.

Mokamomis duomenų bazėmis galima naudotis įsigyjant prieigos licencijas arba atskirai

sumokant už kiekvieną atsisiųstą dokumentą. Lietuvos mokslo ir studijų institucijose

licencijuojamų duomenų bazių sąrašą rasite Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA)

svetainėje <http://www.lmba.lt/db/liet/index.htm>.

14

Duomenų bazių vartotojo aplinka būna įvairi, tačiau dauguma duomenų bazių turi panašius

paieškos principus, teikia panašias paslaugas. Tai palengvina darbą atliekant paiešką skirtingose

duomenų bazėse. Duomenų bazėse dažniausiai yra:

• vienas arba keli paieškos langai reikšminiams žodžiams įrašyti;

• paprasta, išplėstinė, komandinė ir kt. paieška;

• loginių operatorių naudojimo galimybė paieškos klausimui formuluoti; paieškos

klausimo tikslinimo parinktys (filtrai): pagal datą, kalbą, dokumento rūšį ir kt.;

• paieška pagal kontroliuojamo žodyno terminus arba tezaurus;

• keletas rezultatų pateikimo formatų;

• galimybė pasirinkti ir pažymėti reikiamus įrašus, sudaryti dokumentų sąrašus;

• galimybė pasirinktus įrašus ir pačius dokumentus atsispausdinti, siųsti el. paštu, išsaugoti

įvairiose laikmenose, importuoti į bibliografinių įrašų tvarkymo programas;

• galimybė išsaugoti paieškos praeitį;

• informavimo ir naujienų užsakymo paslaugos;

• pagalba ir kt.

Paieškos aplinka ir galimybės įvairiose duomenų bazėse gali skirtis, tačiau paieškos ir gaunamų

rezultatų laukai yra panašūs. Straipsnių duomenų bazėse pagrindiniai paieškos laukai, arba

metaduomenys, dažniausiai yra tokie:

• straipsnio antraštė;

• autoriaus (-ių) pavardė (-s);

• leidinio antraštė;

• publikavimo data;

• šaltinio (žurnalo, knygos, konferencijų medžiagos) pavadinimas,

• santrauka;

• reikšminiai žodžiai, dalykiniai, tezauro terminai;

• publikacijos rūšis;

• kalba ir kt.

Kai kuriose duomenų bazėse aprašyti ne straipsniai, o kito tipo informacija (paveikslai,

žemėlapiai, muzikos įrašai). Tokiose duomenų bazėse įrašų laukai yra kitokie, pritaikyti konkrečių

dokumentų savybėms aprašyti.

Sėkmingai informacijos paieškai atlikti duomenų bazės siūlo įvairius informacijos

paieškos būdus. Daugumoje duomenų bazių yra numatyta paieška pagal reikšminius žodžius:

• paprasta paieška (angl. basic search, quick seach, easy search);

• išplėstinė paieška (angl. advanced search);

15

• komandinė paieška (angl. command search);

• paieška keliose duomenų bazėse (angl. crossRef, crossRef search);

• vaizdinė paieška (angl. visual search).

Daugelyje duomenų bazių numatytos papildomos paieškos galimybės:

• paieška pagal kontroliuojamo žodyno (angl. index search) terminus;

• paieška pagal tezauro terminus (angl. thesaurus search);

• paveikslų paieška (angl. images search);

• leidinių paieška (angl. publication search);

• žmonių paieška (angl. people search) ir kt.

Išplėstinėje paieškoje galima tiksliai suformuluoti paieškos klausimą, nurodyti, kokiuose

paieškos laukuose reikėtų ieškoti įrašytų reikšminių žodžių. Visose duomenų bazėse paiešką

galima tikslinti pagal temą, laikotarpį, publikacijų rūšį, papildomus reikšminius žodžius, atlikti

paiešką gautuose rezultatuose. [2]

Detalesnė informacija apie paieškos duomenų bazėse ypatumus pateikiama pirmajame

modulyje „Informacijos paieškos strategija ir efektyvus panaudojimas“.

Duomenų bazių privalumai:

• indeksuoja mokslinius, recenzuojamus straipsnius ir kitas mokslo publikacijas;

• iš karto galima atlikti paiešką dideliame mokslo šaltinių kiekyje;

• galima ieškoti vertingų, dažniausiai recenzuotų mokslo šaltinių.

Duomenų bazių trūkumai:

• didelė duomenų bazių prenumeratos kaina;

• dažnai vienoje duomenų bazėje galima rasti tik nedidelę dalį dominančios temos šaltinių,

todėl, norint atlikti išsamią mokslo šaltinių analizę ir apžvalgą, paiešką reikia atlikti daugelyje

duomenų bazių. [2]

16

IŠVADOS

Elektroninių mokslo šaltinių yra įvairių ir daug, kurias galima skirstyti į atvirosios prieigos

sistemas, pirminius ir antrinius mokslo šaltinius, paieškos sistemas bei duomenų bazes. Jie yra itin

naudingi ir reikalingi milijonams interneto vartotojų kiekvieną. Išsiaiškinome ir aptarėme

kiekvieną iš jų, visi jie skirtingai specifiniai. Aprašyti elektroninių mokslo šaltinių tipai turi savų

privalumų bei trukumų, todėl reikia mokėti atsirinkti sau parankiausius ir priimtiniausius

elektroninius mokslo šaltinius. Svarbu paminėti ir tai, kad technologijos nestovi vietoje ir nuolatos

vystosi itin dideliu greičiau. Šiandien turime būtent tokias elektroninius mokslo šaltinius, tačiau

jau po kelių ar keletos metų galbūt bus naudojami dar pažangesni, patogesni, paprastesni ir taip

pat daugiau informacijos turintys mokslo šaltiniai.

17

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. I. Adriukaitienė ir K. Vaitasius ,,Elektroninė leidyba”2013. Paskaitų konspektas.

2. Dr. Gintarė Tautkevičienė “Elektroniniai mokslo informacijos šaltiniai ir interaktyvios

technologijos”. Peržiūrėta: 2014 10 25. Internetinė Prieiga:

http://www.lmba.lt/sites/default/files/02_modulis.pdf

3. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslo šaltiniai. Peržiūrėta: 2014 10 24 Internetinė

prieiga: http://old.lbd.lt/links/saltiniai.htm

4. Informacijos šaltiniai. Peržiūrėta: 2014 10 24. Internetinė prieiga:

http://www.ir.mb.vu.lt/informacijos-saltiniai