Mokslo studija

Lietuvos teiss instituto mokslo tyrimai

TEISS MOKSLO TYRIM POREIKIS

IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

TEISS MOKSLO TYRIM POREIKIS IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE

MOKSLO STUDIJA

Egl KAVOLINAIT-RAGAUSKIEN

2013/Vilnius

- 2 -

Autor:

E. Kavolinait-Ragauskien

Studijoje analizuojama teiss mokslo tyrim vairov, poiri teiss objekt skirtumai, teiss mokslo tyrim skaitytoj vertinimai apie tai, kokio pobdio, teisini tyrim Lietuvoje reikia, kokie iems tyrimams turt bti keliami reikalavimai, vertinimo kriterijai. Analizuojama, kokiais poiriais remiantis bei kokia apimtimi teis gali bti tiriama, kiek teiss tyrimams taikytini bendrieji mokslo metodai. Taip pat i apklaust ekspert nuomoni apibendrinama, koki tem tyrim iuo metu labiausiai trksta.

Recenzentai:

Dr. Lina Aleknait van der Molen, Kazimiero Simonaviiaus universiteto Teiss fakulteto docent Dr. Ramnas Birtonas, Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Civilins ir komercins teiss docentas.

Mokslo studija apsvarstyta ir rekomenduota publikuoti Teiss instituto tarybos 2013 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 9.

Anktoji g. 1 A, LT-01109 Vilnius Tel./faks. (+370 5 ) 249 75 91 info@teise.org, www.teise.org

ISBN 978-9986-704-22-5 (Internetinis leidinys) Lietuvos teiss institutas, 2013

- 3 -

T U R I N Y S

VADAS.............................................................................................................. 4

I. TEISS MOKSLO TYRIM POBDIS: GALIMI POIRIAI ..................................................................................... 7 II. TEISS MOKSLO TYRIM VERTINIMO KRITERIJAI .......................................................................... 13 III. KONKREI TEM AR VISUOMENINIO GYVENIMO SRII TEISS MOKSLO TYRIM POREIKIS ................................... 19

IV. KITOS TEISS MOKSLO TYRIM PERSPEKTYVOS ........................................................................................... 24

IVADOS .......................................................................................................... 25

LITERATROS SRAAS .......................................................................... 27

SUMMARY........................................................................................................ 28

- 4 -

VADAS

Mokslo studija apie teiss mokslo tyrimus yra specifin: tai yra darbas apie atliekamus teiss tyrimus bei tai, kaip (remiantis teorinmis ir empirinmis prielaidomis) turt atrodyti tokio pobdio darbai. Kitaip tariant, tai tyrimas, kurio objektas yra ne teis, o teiss tyrimai. Tiek Lietuvoje, tiek usienyje yra nedaug darb, kuriuose bt analizuojama teiss mokslo tyrim vairov bei vertinama, kokio pobdio teisini tyrim reikia atskirais atvejais. Teiss mokslo tyrim yra labai vairi, tai priklauso nuo teiss ontologijos1, epistemologijos2 bei konkreios metodologijos: vienuose analizuojama iimtinai formalizuota teis, kituose teis suvokiama kaip socialinis konstruktas, treiuose teis sivaizduojama kaip egzistuojanti objektyviai, taiau j reikia tinkamai atrasti ir t.t. Vieni tyrimai, analizuojantys teiss turin, atliekami naudojant lingvistinius, sistemins analizs, indukcijos, dedukcijos, holistin, istorin-interpretacin ir kitus metodus, kituose tyrimuose teiss teorija siejama su praktika tikrinama, kiek teis turi real poveik ioriniame visuomens gyvenime, ar teiss yra laikomasi, bandoma nustatyti, kaip teis turt bti formuluojama, kad daryt poveik visuomens gyvenimui ir t.t. Teiss mokslo tyrim metodologijoje atsiranda naujos tendencijos interdisciplinikumo prioritetas, inovatyvi metod reikalavimas ir pan. Neretai sunku suvokti, kokiais tikslais taikomi naujoviki reikalavimai ir ar tikrai tyrimas taps kokybikesnis, jei jame bus taikomos ios mokslo naujovs. iame darbe siekiama i teiss mokslo tyrimais besinaudojani asmen perspektyvos vertinti, kokio pobdio, koki krypi ir tem tyrimai iuo metu aktualiausi ir reikalingiausi.

Galima iskirti kelet teiss mokslo tyrim slygini naudotoj tikslini grupi. Pirma, teiss mokslo tyrim vartotojai yra politikai, kurie iais tyrimais naudojasi teiskros procedroje tiek siekdami isiaikinti tas sritis, kuriose trksta teisinio reguliavimo, tiek nordami vertinti reglamentavimo technikos trkumus, tiek suinoti galimas reguliavimo alternatyvas, kiek teiss aktai nepaeidia tam tikr teisi, kiek tam tikru reguliavimu gali bti uslpti atskir grupi interesai ir t.t. Politikai naudojasi ir teisinmis ekspertizmis, ir teisinmis ivadomis, ir taikomaisiais moksliniais tyrimais. Antra teiss tyrim skaitytoj grup tai praktikai (teisjai, prokurorai, advokatai, valstybs tarnautojai ir kt.), mokslinink pateiktais iaikinimais besivadovaujantys savo darbe, kurie i mokslinink suino apie tam tikr institut prigimt ir gyja gaires j naudojimui ir interpretavimui, arba suino, kaip ir dl ko neturt bti suprantamos ar aikinamos statym nuostatos. Galiausiai, teiss mokslo tyrimai svarbs ir kitiems mokslininkams bei akademinei visuomenei. Taip pltojama teiss mokslo diskusija, kuriama teiss doktrina, perduodamos inios studentams ir t.t.

Atliekant teiss mokslo tyrim poreikio ir perspektyv analiz duomenys buvo renkami dviem bdais. Pirma, analizuojami susij mokslinink darbai apie teiss tyrimo prieigas, lygmenis, teiss santyk su mokslu, teisiniams tyrimams keliamus kriterijus ir pan. Atlikus toki analiz pateikiama teiss mokslo tyrim galimybi iklotin kokiais lygmenimis galima grupuoti teiss mokslo tyrimus, kaip priklauso teiss mokslo tyrimo laukiamas rezultatas nuo to, kaip suprantame teis (ontologija), kaip suprantame teiss tyrimo objektyvumo galimybes (epistemologija) ir t.t. Atsivelgiant darbo apimt akivaizdu, kad nemanoma isamiai prognozuoti, kokias visuomeninio gyvenimo sritis reikt sureguliuoti (tam reikt reprezentatyvios tiek teiss profesional, tiek visuomens atstov nuomoni apklausos) ir kokybikai

1 Ontologija prielaidos apie tai, kas yra, kas egzistuoja ( Hay, C. Political Ontology. Leidinyje The Oxford Handbook of Political Science, ed. Goodin R.E., Oxford University Press, 2011, p. 462.); Teiss ontologija gali bti suprantama kaip pagrindini teiss element ir sistemini ryi tarp j visuma (Krikionaitis, M. Teiss ontologijos: pasaulio ir Lietuvos kontekst analiz ir lyginimas. Jurisprudencija, 2008, Nr. 5(107), p. 29). 2 Epistemologija nagrinja, koks yra santykis tarp tyrjo ir tyrinjimo objekto. Furlong, P, Marsh, D. A Skin Not a Sweater: Ontology and Epistemology in Political Science. Leidinyje: Theory and Methods in Political Science. Red. Marsh, D ir Stocker, G. Third Edition, Palgrave Macmillan, 2010, p, 185.

- 5 -

polemizuoti su atlikt tyrim autoriais (kadangi tiek diskusini klausim, kontrargument pateiktoms teorijoms, tiek poiri suderinamumo galimybi variant ir pan. yra labai daug). Antra, siekiant sudaryti prielaidas teiss mokslo teorinius darbus priartinti prie egzistuojanios praktikos, tyrim skaitytoj lkesi bei suinoti tyrim pobdio ir tem poreik, buvo atlikta 13 interviu su asmenims, kurie savo darbe naudojasi ar pageidaut naudotis teiss mokslo tyrimais3. Be to, buvo atliktas vienas raytinis interviu, kuriame atsakyta tuos paius klausimus, kaip ir odiniuose interviu. Atsivelgiant mint teiss mokslo tyrim skaitytoj grupavim, tyrime buvo apklausti 3 politikai, 6 praktikai ir 5 teoretikai4. Interviu metu buvo uduoti klausimai apie tai, kokioms institucijoms ir kokiais tikslais reikalingi teiss mokslo tyrimai; kokie kriterijai turt bti tenkinami, kad teiss mokslo tyrimas bt naudingas; kas nulemia tyrim poreik; kokios teiss mokslo tyrim perspektyvos Lietuvoje; koks teiss mokslo atstov vaidmuo teiskros procedroje; kokio pobdio teisini tyrim Lietuvoje trksta; kuriose visuomeninio gyvenimo ir valstybs valdymo srityse trksta teisini tyrim bei koki tem tyrim iuo metu Lietuvoje reikia labiausiai. i interviu metu gauta informacija buvo pinta prie tai pateikt teorin pagrind, kiekvienu klausimu isakyt nuomon priskiriant tam tikrai sisteminei daliai. Toks darbo modelis leido i pateikt atsakym iskaityti daugiau nei pasak patys respondentai, kadangi kiekvienos sistemins dalies, kurias pateko isakytos nuomons, teorinis pagrindas isakomai nuomonei leido priskirti tam tikras savybes (pvz., kaip suprantama teis, ko tikimasi i teiss mokslo tyrim ir pan.). Atsivelgiant respondent rekomendacijas, vlesniame tyrimo etape buvo isistos 79 uklausos valstybs valdymo institucijoms apie iuo metu reikiam teiss mokslo tyrim temas.

Pateiktas tyrimo struktros apibdinimas nurodo, kad tai yra indukciniu metodu grstas darbas. I darbo turinio bus matyti, kad studijos autor pritaria idjai, jog tiek teiss, tiek kit socialini mokslo ak tyrim atlikimui (iskyrus atvejus, kai analizuojama formalizuota idj iraika) tikslingiau remtis indukciniu, o ne dedukciniu metodu. Atskirais atvejais dedukcijos naudojimas gali bti naudingas, taiau kalbant apie tyrimo pagrindin metodologin struktr jis galt bti priimtinas tik laikantis pozityvistinio poirio, kad tiriamas objektas yra objektyviai egzistuojantis. Kadangi socialiniai mokslai pagal savo prigimt grindiami subjektyviu tiek tyrimo element, tiek metod pasirinkimu, dedukcija kaip pagrindinis tyrimo metodas nepriimtinas, kadangi nra inoma n vieno objektyvaus teiginio, nuo kurio bt galima grsti dedukcin konstrukcij. Toks autors poiris implikuoja, kad io tyrimo apie teiss moksl daromos ivados yra gautos tiriant subjektyviai pasirinktus tyrimo elementus subjektyviai pasirinktais metodais. Todl turint tai omenyje, o taip pat atsivelgiant tokio pobdio tyrim Lietuvoje stygi, isakyta nuomon yra tik vienas galim variant, todl nortsi paskatinti mokslin diskusij ia tema bei atskir temos dali analiz.

Tyrim sudaro keturios pagrindins dalys. Pirmojoje analizuojami galimi mokslo tyrim pobdio variantai. Pateikiamas teiss mokslo tyrim grupavimas vidinius ir iorinius, atskirai aptariami lyginamieji tyrimai bei mokslo diskusija. Antroje dalyje apibdinami teiss mokslo tyrim kokybikumui keliami kriterijai. Tam, kad bt galima kalbti apie konkreius kriterijus, pirmiausia aikinamasi, kaip gali bti suprantamas teiss objektas, ar teiss, kaip tyrimo objekto savybs yra analogikos kit mokslo ak tyrimo objekt savybms, kiek mokslinis tyrimas gali bti laikomas objektyviu, kiek teiss tyrimams taikytini tokie reikalavimai, kaip naujumas, aktualumas, inovatyvi metod naudojimas, tarpdisciplinikumo reikalavimas, taip pat, kiek asmen turi atlikti tyrim, kad jis bt laikomas

3 Autor dkoja Teiss instituto Teisins sistemos tyrimo skyriaus specialistui Matui Muleviiui u pagalb rengiant studij ir imant interviu i respondent. 4 Straipsnyje naudota mediaga i 2011 m. spalio ir lapkriio mn. atlikt interviu su Seimo nariais J. Sabatausku, A. Gapiu, Teisingumo ministru R. imaiumi, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku R. Piliiausku, Lietuvos Aukiausiojo teismo teisjais A. Norknu ir E. Lauiku, Vilniaus universiteto prorektoriumi J. Galginaiiu, Vilniaus universiteto Teiss fakulteto prodekanu H. inknu bei Vieosios teiss katedros docente J. Pauaite-Kulvinskiene, Mykolo Romerio Universiteto Teiss fakulteto Teiss filosofijos ir istorijos katedros profesoriumi S. Arlausku, advokatais D. Valiuliu, H. Celenceviiumi, Generalins prokuratros prokuroru A. Meka bei ratu pateikto atsakymo i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjo E. ileikio.

- 6 -

pakankamai objektyviu. Treioji dalis yra apie tai, kokiomis teimomis ir kokiose visuomens gyvenimo srityse iuo metu reikia teiss mokslo tyrim. Ketvirtojoje dalyje pateikiamos valgos apie kitas teiss mokslo tyrim perspektyvas.

- 7 -

I. TEISS MOKSLO TYRIM POBDIS:

GALIMI POIRIAI Nors daugelis mokslini tyrim atliekami ne konkreiam adresatui, o gali bti naudingi daugeliui institucij ar vairi profesij atstovams, kiekvienas tyrimas daugiau ar maiau nukreiptas tam tikr auditorij norint perduoti konkret praneim. Kitaip tariant, teiss mokslo tyrimai turi tikslingum (kurio nereikia tapatinti su tyrimo tikslu, vardintu tyrime, gyvendinam per pasirinktus udavinius). Tyrim pobdis pirmiausia priklauso nuo institucij, kurioms toks tyrimas adresuotas, bei i institucij poreiki.

Apklausti ekspertai negaljo tiksliai vardinti, koki tyrim reikia, taiau pritar i esms visiems apklausoje pasilytiems variantams. Tik keletas apklaustj pasil tai, kas nebuvo paminta apklausjo. Nors ios nuomons labai skirtingos ir grindiamos skirtingais argumentais, apibendrinant galima iskirti dvi tiek interviu respondent, tiek kit Lietuvos ir usienio valstybi teiss teoretik apibdinamas galimas teiss tyrim ris, reikiam tyrim grupes: vidiniai teiss tyrimai ir ioriniai teiss tyrimai. Pirmoji tyrim grup vidiniai teiss tyrimai. Apibendrintai, tai tiek teiss norm, tiek teiss doktrinos teigini tarpusavio ssaj paieka, sisteminimas, teisinis argumentavimas ir jo pagrindu daromos ivados, teiss sprag paieka. Nyderland mokslinink W. Schrama io pobdio tyrimus apibdina kaip teiss vidinio efektyvumo tyrimus, kuriais tiriama teiss norm ir j apibrim nuoseklumas ir darna. Vidin darna yra esmin bet kurios teisins sistemos slyga. Norint aikaus ir tikslaus teisinio reguliavimo teiss normos privalo bti aikios ir neprietarauti viena kitai5. Tokio pobdio tyrimai minimi tiek Lietuvos, tiek usienio autori, analizuojani teiss tyrim ir mokslikumo problemas, darbuose, tiesa, akcentuojant skirtingus i tyrim bruous, danai net nevardijant i tyrim kaip vidini teiss tyrim, taiau suteikiant kitus pavadinimus: teisin doktrina, teisinio reguliavimo darnos tyrimai ir pan. Mokslininkas Aleksander Peczenik iskiria iuos teiss mokslo tyrimus, pagal kuri specifik naudojami skirtingi argumentaciniai modeliai: konkreti teiss doktrina, bendroji teiss doktrina kartu su normatyvine teiss teorija, bendras teiss apraymas ir konceptuali analiz, teiss sociologija, deskriptyvin metateorija, kritin teiss teorija ir taikomoji normatyvin filosofija6. Vidinius teiss tyrimus galima skirstyti dvi pagrindines grupes.

Pirma, prie i tyrim priskirtini tyrimai, kuriais siekiama atsakyti klausim de lege lata (ar egzistuojantys teisiniai instrumentai yra suderinti ir nuosekls, t.y. ar teis yra gera kokia yra?). Pavyzdiui, E. Mackuvien, remdamasi A. Peczeniko ir G. Pavlakos darbais, nurodo, kad tokiems tyrimams apibdinti mokslininkai vartoja termin jurisprudencija. Jurisprudencijoje analizuojama teisin praktika, jos metodai, priemons, argumentavimo ypatumai, akcentuojami ir analizuojami vertybiniai sprendimai, teisiniai argumentai, kurie yra mogikosios intelektualios veiklos rezultatas ir gali bti skirtingai ar net prietaringai suprantami, taikomi, interpretuojami, nuginijami7.

Antra vidini teiss tyrim grup tyrimai, kuriais siekiama atsakyti klausim, kaip tam tikras teisinis reguliavimas gali bti pagerintas, t.y. kokia teis turt bti? Taiau ir iuo atveju tyrimai gali bti siejami su vidine teiss sistemos darna, t.y. ianalizavus, kokia teis yra, sekantis ingsnis vertinus esamus trkumus gali bti analiz, kokia teis turt bti, kaip j tobulinti.

5 Schrama, W. How to Carry out Interdisciplinary Legal Research. Some Experiences with an Interdisciplinary Research Method // Utrecht Law Review, 2011, 7(1), p. 148 6 Peczenik, A. Scientia Juris. Legal Doctrine as Knowledge of Law and as a Source of Law. Leidini serijoje: A Treatise of Legal Philosophy and General Jurisprudence (Editor in Chief: Enrico Pattaro). Springer, 2007. 7 Mackuvien, E. Teiss mokslo ir jurisprudencijos mokslikumo problema //Socialini moksl studijos, 2010, Nr. 1(5), p. 293.

- 8 -

E. Mackuvien tyrimams kokia teis turt bti suteikia kiek specifinius bruous. Ji iuos tyrimus vardija teiss mokslu, kuriuo siekiama identifikuoti vertybikai neutralias teisines koncepcijas, teisines idjas, teiss normas. Pasak mokslininks, teiss tyrjai, kurie link teiss tyrimus velgti kaip objektyv teiss moksl, teiss normas laiko objektyviai egzistuojaniais nuo subjektyvi vertinim nepriklausaniais socialinius faktais, o remiantis tokiu supratimu, teiss mokslininkai, taikydami vertybikai neutralius kriterijus konstruoja ir aprao i socialins prigimties fakt visum8. Mokslininks teigimu, teiss tyrimai, atsakantys klausim, kokia teis turt bti yra ne vidiniai teiss tyrimai, o iors tyrimai, kadangi teiss mokslui bdinga analizuoti daugiau nei vien teisin sistem, o dsningumus formuluoti lyginant vairias teisines praktikas. Todl, jos manymu, bnant teiss viduje, iekant teisingumo konkreiais atvejais dalyvaujama jurisprudenciniame diskurse, o pasitelkus vertybikai neutral metateorin poir (poir teis i iors) tyrinjimai vardytini teiss mokslu. Mokslinink pastebi, kad tie tyrjai, kurie teis supranta kaip tai, kas turi bti, siekia iekoti vertybikai neutrali, objektyvi (mokslini) tyrim metod, kurie suteikt galimybes nustatyti tikrj teis (ties), kokia ji privalo bti. Tuo tarpu jei teis laikoma tai, kas yra, tuomet tinkamos ir vairios interpretacins technikos, vertybin argumentacija, kuria remiantis esant konkreiai situacijai randamas teisingas sprendimas9.

Kaip matyti, E. Mackuviens pozicija, jog teiss vidiniais tyrimais (jurisprudencija) siekiama atsakyti klausim kokia teis yra, o teiss ioriniais tyrimais (teiss mokslu) klausim kokia teis turt bti yra kitokia nei W. Schrama nuomon, jog teiss vidiniai tyrimai apima atsakym paiek tiek klausim kokia teis yra ir kokia teis turt bti. skirtum lemia skirtingai suprantamas teiss objektas ir teisei priskirtos funkcijos. ie klausimai bus plaiau aptarti kalbant apie kriterijus teiss mokslo tyrimams. Tuo tarpu iame darbe vidiniais teiss tyrimais bus laikomi tiek de lege lata, tiek de lege ferenda tyrimai, kadangi studijos autor laikosi nuomons, jog teiss moksliniuose tyrimuose pakanka teiss norm analizs, logini konstrukt, vertybini vertinim, norint tiek vertinti egzistuojani teisin realyb, tiek ir nustatyti esanio reguliavimo netobulum ir spragas, t.y. savo nuoira atlikti tiek teisini atsakym tam tikrus klausimus paiek remiantis teiss normomis, tiek teisins sistemos darnos tyrimus. Tuo tarpu objektyvi teis gali bti atrandama tik tuo atveju, jeigu laikoms nuomons, kad teis yra objektyviai egzistuojanti.

Apie vidini teiss tyrim, atsakani klausim, kokia teis yra? poreik i apklaustj ekspert aikiausiai pasisak teiss praktikai. Pavyzdiui, apklausti teisjai nurod, kad Lietuvoje trksta teiss doktrinos. Pasigendama tiek lietuvi autori, tiek lietuvi kalba paraytos doktrinos vairiais klausimais, su kuriais susiduria teismai. Dl to teisjai patys priversti atlikti tyrimus o tai kokybs neutikrina, kadangi teisjai turi savo pagrindin darb, kuris ir taip yra intensyvus. Esant tokiai situacijai geriausiu atveju tyrimus atlieka teisj padjjai. Keletas tyrime apklaust ekspert nurod, jog Lietuvoje trksta teiss akt, ypatingai tarptautini konvencij, turinio prasms ir taikymo ypatum iaikinimo. Vienas teisjas pabr, jog pirmiausia turt bti kuriama doktrina, o ne teism sprendimai konkreiais klausimais, kad teisjai, priimdami sprendimus, galt remtis doktrina, o ne patys kurti doktrin, kuria vliau remtsi teiss mokslininkai

Taiau kalbant apie teiss mokslo tyrimais kuriamos doktrinos santyk su Konstitucinio Teismo nutarimais, situacija kitokia. Keletas ekspert pateik pavyzd apie Konstitucinio Teismo nutarim, kuriame jis iaikino, kas yra eima. Ekspertai pabr, kad Lietuvoje nebuvo jokios teisins doktrinos ia tema ir Konstitucinis Teismas i esms apibrim sukr pagal savo vidines interpretacijas. Jei iuo klausimu jau bt buvusi teisin doktrina, ekspert manymu, tiktina, kad kurdamas eimos apibrim teismas bt ja vadovavs ar bent jau atsivelgs. Vienas ekspertas ikl klausim: ar galima nuspti Konstitucinio Teismo nutarim turin pagal teiss doktrin? Ir pats atsak, jog negalima. Anot jo, negalima dl to, jog Lietuvoje teiss doktrinos paprasiausiai nra, ir vienintelis Konstitucinis Teismas j

8 Ten pat. 9 Ten pat, p. 294.

- 9 -

kuria. Taiau kyla klausimas, ar situacija bent kiek pasikeist dl to, jeigu teiss mokslininkai Lietuvoje kurt teiss doktrin. Nors tiek pagal Konstitucij, tiek pagal Konstitucinio Teismo statym Konstitucinis Teismas sprendia, ar tam tikri teiss aktai neprietarauja Konstitucijai10; statymu11 tik teismui suteikta teis oficialiai aikinti savo nutarimus12, remiantis Konstitucinio Teismo praktika, is teismas kuria oficialij konstitucin doktrin13. Svarbu tai, jog Konstitucija apima visas teisinio reguliavimo sritis14. Todl laikantis pozicijos, kad tik oficialioji doktrina yra teisinga, mokslinink kuriama teiss doktrina aktuali tiek, kiek ji atitinka oficialij doktrin. Antai pasak G. Mesonio, neoficialus Konstitucijos aikinimas tra odio ir minties laisvs raikos rezultatas, mokslins doktrinos valgos yra subjektyvios ir kitaip nei oficialioji konstitucin doktrina, neturdamos juridinio privalomumo garantij, tik mokslini argument pagrstumu gali daryti tak oficialiam interpretuotojui bei tiktis kada nors tapti oficialiomis15 iuo atvilgiu mokslinink atliekami vidiniai teiss tyrimai, susij su konstatavimu, kokia teis yra bei kokia teis turt bti, aktuals tiek, kiek nagrinjamais klausimais savo pozicijos nra ireiks Konstitucinis Teismas, arba tiek, kiek jie grindiami Konstitucinio Teismo iaikinimais.

Todl, skirtingai nei bendrosios kompetencijos ir administracini teism atveju, nieko nuostabaus, kai mokslin doktrina grindiama Konstitucinio Teismo iaikinimais ir formuojamomis normomis. iame kontekste mokslinink darbai Konstituciniame Teisme nenagrintais klausimais Konstituciniam Teismui reikalingi tiek, kiek jie padt isirinkti tinkamiausi mokslikai pagrst teiss aikinim. Tyrime apklaustas Konstitucinio Teismo teisjas paymjo, jog teiss mokslo tyrimai reikalingi tam, kad bt atskleisti arba irykinti teisinio reglamentavimo arba aikinimo ir taikymo nepakankamumai bei neibaigtumai, alternatyvs modeliai, diskutuotini aspektai. Teisjo manymu, Lietuvoje trksta analitini teisini modeli pasirinkimo galimybi ir alternatyv tyrim, kuriais bt atskleidiama, k gali rinktis teiskros subjektas ar oficialus teiss interpretatorius.

Antra vertus, tai, kad egzistuoja oficialioji konstitucin doktrina, nereikia, kad negali egzistuoti mokslin doktrina, nepriklausoma nuo Konstitucinio Teismo iaikinim. Net ir tuo atveju, jeigu mokslin doktrina skirtsi nuo oficialaus teiss aikinimo konkreiu klausimu, ilieka tikimyb, jog kad ir prajus tam tikram laikotarpiui oficialusis teiss interpretatorius pakeis doktrin, jei tokio pakeitimo poreikis bus pakankamai tinkamai pagrstas. Be to, mokslin konstitucin doktrina gali paskatinti statym leidj ar taut pakeisti Konstitucij, jei joje numatomas reguliavimas tapt nesuderinamas su visuomens nuostatomis ar lkesiais.

Kalbant apie teiss vidinius tyrimus, atsakant klausim, kokia teis turt bti, i tyrim poreik daugiausia pabr politikai, taiau paminjo tiek teiss teoretikai, tiek praktikai. Tyrim kokia teis turt bti galimos dvi pagrindins rys. Pirma, galima vykdyti nuolatin teisins sistemos ar tam tikros reguliavimo srities darnos monitoring stebint, ar naujai priimami teiss aktai neprietarauja anksiau priimtiems, ar nra teisinio reguliavimo sprag, ar nra reguliavimo persidengimo ir pan. Daugelis apklaustj nurod, kad reikalingi tyrimai, kuriais bt stebimas tam tikr institut reguliavimas nuo j atsiradimo politik darbotvarkse iki teism sprendim konkreiais klausimais kiek pasikeit reguliavimo tikslo idja, ar ji nra ikraipyta. Mokslininkai turt sekti situacij ir

10 Lietuvos Respublikos Konstitucijos (in., 1992, Nr. 33-1014) 102, 105 straipsniai. 11 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo statymo (in., 1993, Nr. 6-120) 1, 63 straipsniai. 12 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo statymo (in., 1993, Nr. 6-120) 61 straipsnis. 13 Konstitucinio Teismo pirmininko 2012 m. vasario 1 d. sakymas Nr. 4B-5 Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo interneto svetains skyriaus Oficialioji konstitucin doktrina. 14 2004 m. gegus 25 d. Konstitucinio Teismo nutarimo Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (in., 2004, Nr. 85-3094) 2 konstatuojamosios dalies 1 punkte teigiama: Konstitucija yra aukiausioji teis. Ji nubria gaires visai teiss sistemai visa teiss sistema kuriama Konstitucijos pagrindu. Anot prof. V. Sinkeviiaus, (...) Konstitucija yra vis teiss sistem integruojantis ir vis teisin reguliavim nukreipiantis, jo turin lemiantis teiss aktas (Sinkeviius, V. Konstitucijos interpretavimo principai ir ribos. Prieiga per internet: http://www.lrkt.lt/PKonferencijose/17.pdf . 15 Mesonis G. Konstitucijos interpretavimo metodologiniai pagrindai, Vilnius: Registr centras, 2010, p. 66, 89.

- 10 -

signalizuoti, kai teisin praktika nusirutulioja ne taip, kaip buvo sumanyta statym leidybos procese. Kitas, bene daniausiai pamintas tyrim kokia teis turt bti pobdis yra konkreiai paaikjusi problem sprendimo paieka. Natralu, kad politikams aktualiausia ir daugiausia naudos i mokslini tyrim, kuriais identifikuojama teisinio reguliavimo problema ir pateikiami jos sureguliavimo variantai. Vieno eksperto teigimu, idealu, kai mokslininkai numato tuos atvejus, kur gali ikilti problemos teiss taikymo praktikoje, pastebi ir pasilo itaisyti netinkam reguliavim prie tai, kai teismams prisireikia taikyti tokius statymus, kai teisjas negali pasakyti inot, ia nesmon parayta. Antroji tyrim grup tai ioriniai teiss tyrimai. Jau buvo minta, kad Lietuvos mokslinink E. Mackuvien tokius tyrimus vadina teiss mokslu, sutapatindama juos su tyrimais, kuriais siekiama atsakyti, kokia teis turi bti. Anot mokslininks, iuo atveju tyrjai teis traktuoja kaip socialins prigimties darin, kur sukuria statym leidjas, teisjai, arba jis formuojasi visuomenje paprotiniu bdu. Mokslininkai tyrinja ir siekia painti socialins prigimties darin visuomens pripastamuose teiss altiniuose ireikt norm visum kompleksikai, ieko ios visumos dsningum16. Tokio pobdio tyrinjimai greiiau atsakyt klausim kokia teis yra velgiant i ne teisininko perspektyvos, bet ne klausim kokia teis turt bti. Klausimas kokia teis turt bti svarstytinas dviem aspektais: pirma, kokias egzistuojanios teiss sistemines spragas reikt panaikinti, ir antra, kur reguliavimo trksta (visuomeniniai santykiai apskritai nesureguliuoti), jis nebereikalingas ar neadekvatus. Jei iekant atsakymo pirmj klausim gali utekti paties teisinio reguliavimo analizs, atsakymo antrj klausim paieka veda u teiss rib.

Taigi iame darbe ioriniais teiss tyrimais vadinami tie tyrimai, kurie ne i teiss sistemos, o i faktini visuomenini santyki suponuoja teisinio reguliavimo arba dereguliavimo poreik. Kitaip tariant, ioriniai teiss tyrimai leidia pamatuoti, kiek teiss norma yra veiksminga realiame gyvenime, ar usibrtas teisinio reguliavimo socialinis tikslas yra pasiektas, ar, atvirkiai, yra teisinio reguliavimo trkumas. Todl ioriniais teiss tyrimais tiriama teisins sistemos darna su jos funkcionavimo kontekstu ir kultra17.

Toki tyrim poreikis atsispindjo i esms vis apklaustj pateiktuose atsakymuose, taiau labiausiai j poreik pabr teiss teoretikai. Vienas teoretikas nurod, kad teiss tyrim poreik lemia neinojimas, k daryti vienoje ar kitoje situacijoje. Teiss sistema turi bti stebima, pertvarkoma pagal atsirandanius poreikius. Visuomen nra pastovi ji keiiasi, keiiasi uimamos pozicijos, vertybs, elgesys. Pagal tai reikia keisti ir reguliavim. Mokslininkai ir yra ta grandis, kuri turi surasti atsakymus, nurodyti, kur visuomenje kakas pasikeit ir kaip tuos pasikeitimus perkelti, transformuoti teisin sistem. Kitas ekspertas antrina, jog teiss tyrim poreik lemia visuomens vystymasis: ekonominis, kriminogeninis, verslo struktr vystymasis. Atsiranda nauji socialiniai reikiniai, kuriuos reikia arba nereikia suteisinti. O to vertinim turt atlikti mokslininkai. vertinimo pasekmje nebtinai turi bti teiss aktas, gali bti ir atvirkiai vertinus nauj socialin reikin prireiks tam tikr srii reguliavim palengvinti, sumainti. Be to, teis vis labiau pleia reguliavimo ribas, natralu, kad poreikis vertinti reguliavimo ir visuomens gyvenimo atitikim irgi didja. Svarbus mokslinink udavinys vertinti, ar naujo reikinio teisinis reguliavimas bus skmingas, kaip konstruoti teiss normas, kad jos ne tik bt suderinamos su teisine sistema, bet ir bt priimtinos ir gyvos visuomenje. Vieno praktiko teigimu, teorini tyrim turime, taiau j pritaikomumas praktikoje labai abejotinas. Jo teigimu teisiniuose tyrimuose labiausiai trksta susiejimo su praktika. is ekspertas silo daryti kompleksinius tyrimus, apimanius teorij ir praktik. Remiantis ios studijos terminologija, ekspertas silo neapsiriboti teiss vidiniais tyrimais, bet juos sieti su ioriniais tyrimais.

16 Mackuvien, E. Teiss mokslo ir jurisprudencijos mokslikumo problema //Socialini moksl studijos, 2010, Nr. 1(5), p. 294. 17 Schrama, W. How to Carry out Interdisciplinary Legal Research. Some Experiences wirg an Interdisciplinary Research Method // Utrecht Law Review, 2011, 7(1), p. 148

- 11 -

Tiek vidiniai, tiek ioriniai teiss tyrimai yra svarbs atskiruose kontekstuose ir siekiant skirting tiksl. Taiau svarbu tai, kad kokybikai atlikti iorin tyrim (t.y. atsakyti klausim, kokia turt bti teis atsivelgiant visuomens poreikius) manoma tik atsakius klausimus kokia yra teis? ir kokia teis turt bti? iimtinai teiss sistemos rmuose. To nepadarius, yra didel tikimyb, kad naujas reguliavimas dar daugiau sutrikdys teisins sistemos darn.

Atskirai aptartini lyginamieji valstybi tyrimai. Ekspertai, daugiausia politikai, pabr, jog lyginamieji tyrimai Lietuvoje reikalingi, ypa tais atvejais, kai atsiranda nauj reguliuotin srii. Kitaip tariant, pabrtas lyginamj valstybi teiss tyrim poreikis teiss recepcijos tikslais.

Pagal pirmiau pateikt klasifikacij lyginamieji valstybi tyrimai gali bti tiek vidiniai, tiek ioriniai. Ekspertai pabr, jog pastaruoju metu ypatingai populiars ir danai vykdomi didels reikms neturintys lyginamieji valstybi reguliavimo tyrimai, kuriuose analizuojamas tam tikros visuomens gyvenimo srities ar tam tikro teiss instituto teisinis reguliavimas, paprastai sugrupuojant apvelgtas valstybes grupes pagal j naudojamus modelius. Tokie tyrimai neturi praktins reikms, jie naudingi tik akiraio prapltimui. Remiantis tokia analize (danu atveju apvalga) nemanoma apsisprsti, kuris reguliavimo modelis Lietuvoje bt tinkamiausias. Geriausiu atveju tokius tyrimus galima laikyti pirminiu etapu, galim reguliavimo modeli iaikinimu. Tuo tarpu isiaikinus konkreius modelius reikt atlikti gilesn analiz, tai, pagal anksiau pateikt skirstym, bt jau nebe vidinis teiss tyrimas, bet iorinis tyrimas, t.y. tiriama, kiek silomas reguliavimas bt efektyvus ir priimtinas Lietuvoje. Ekspertai pabr, kad ne visas i usienio perimtas teisinis reguliavimas prigyja ms teisinje sistemoje. T lemia tradicija, religija, kultra, istorija, mentalitetas, socialin, teisin elgsena ir daugelis kit veiksni. Btent tokio pobdio tyrim Lietuvoje ir trksta.

Taip pat tiek vidinius, tiek iorinius tyrimus apimanti atskira ekspert vardinta teiss mokslo tyrim grup tai teiss mokslo pltojim skatinantys tyrimai mokslins diskusijos. Tokio pobdio tyrimai aktualiausi teiss mokslininkams. Jie pabr, kad iuo metu teiss mokslinink gretose susiklost tokie santykiai, kad mokslininkai vengia vienas kit kritikuoti. Tai susij su tuo, kad Lietuva yra nedidel valstyb, teiss mokslinink nedaug ir nori nenori vienas su kitu yra susij. Kritikos ireikimas kito mokslininko atvilgiu laikoma tam tikra nepagarba. Taiau kritikos stygius migdo moksl kuo toliau, tuo labiau rykja tendencijos, kad jei vien srit imasi nagrinti vienas mokslininkas, tai tampa jo interes sritimi ir kitiems lyg ir nepridera i srit kitis. Susidaro situacija, kad kiekvienas mokslininkas turi tam tikr savo tyrinjim srit, kur nauji mokslininkai nereikalingi. Ubgant u aki, tok poir patvirtinta ir naujumo bei itirtumo reikalavim iklimas mokslo darbuose galima manyti, kad jeigu tema jau yra tyrinta, kitiems mokslininkams, nepaisant to, jog tem galima vertinti ir kitais aspektais ar savo ivadas (gal bt ir prietaraujanias prie tai tyrintuose darbuose prieitoms ivadoms) grsti skirtingais argumentais, darb atlikti naudojant kitokius metodus ir pan., nebereikt tos temos analizuoti. Taiau norint tobulinti teiss mokslo tyrim kokyb mokslin diskusija neabejotinai reikalinga. Kai nra konstruktyvios kritikos, darb kokyb nra tikrinama. Pasak vieno eksperto, atsiranda vairi grafoman, kurie tik rao, atlieka tyrimus, nesvarbu koks j turinys ir teorin bei praktin reikm, ir i ties bt net geriau, jei tokie tyrimai nepasiekt visuomens. Tokia praktika be kritikos ir mokslins diskusijos yra ydinga: neskatinama ne tik mokslo pltra (vairesni metod, argumentacijos naudojimas), bet ir tampa nebeaiku, kuris mokslininkas ities yra geras mokslininkas, kuri sritis yra tinkamai ipltota, nes kiekvienoje srityje specializuojasi po atskir asmen. Buvo ireikta pozicija, kad mokslin diskusija reikalinga ir tomis temomis, kuriomis yra pasisaks Konstitucinis Teismas. Jei oficialiojo konstitucins doktrinos aikintojo iaikinimus priimsime kaip absoliui ir nekeiiam ties, teiss mokslas taps usikonservavs ir po kurio laiko nebeatitinkantis visuomens realij. inoma, laikantis nuomons, kad teis yra objektyviai egzistuojanti ir nekintanti, oficialioji doktrina gali bti nepajudinama. Taiau net ir oficialij doktrin prilyginus teiss aktui, nereikia, kad teiss sistemos ribas perengiantys tyrimai negali parodyti, kad ir oficialiojo konstitucins

- 12 -

doktrinos krjo aikinimas yra nenuoseklus, arba pasens, arba nepriimtinas visuomenje ir todl turt bti koreguotinas.

- 13 -

II. TEISS MOKSLO TYRIM

VERTINIMO KRITERIJAI Apklausoje dalyvavusiems ekspertams buvo uduotas klausimas, kaip jie sivaizduoja, kokius kriterijus turi tenkinti teiss mokslo tyrimas, kad jis bt vertingas, skaitomas, juo bt remiamasi priimant politinius sprendimus. Pagrindinis ekspert atsakymas, dominavs i esms visuose pateiktuose atsakymuose teiss mokslo tyrimai turi atitikti bendruosius mokslinius reikalavimus, tokius, kaip naujumas, aktualumas, teorin arba praktin svarba, tinkam keli metod parinkimas ir pan., savo atsakym isamiai nedetalizuojant ir nepagrindiant. Taiau ios studijos autorei a priori kyla klausimas, ar apskritai teiss mokslo tyrimams gali bti taikomi bendrj mokslini tyrim reikalavimai, ar teis yra laikoma mokslu. Be to, ekspert atsakymuose buvo pateikta ir papildom kriterij, taiau toki vairi, kad juos aptarti bt tikslinga prie tai ianalizavus ko apskritai gali bti tikimasi i teiss j tyrinjant, ar teiss mokslo tyrimams taikytini bendrieji mokslo tyrimai, kokia gali bti teiss tyrim specifika lyginant su kitomis mokslo akomis ir pan.

Kriterijai teiss mokslo tyrimams glaudiai susij su reikiam tyrim pobdiu. Formuluojant poreik automatikai teisei priskiriamos tam tikros savybs, t.y. sivaizduojamos teiss galimybs isprsti tam tikr problem ar gauti tam tikr rezultat. T.y. tiek formuluojant teiss tyrim poreik, tiek nustatant kriterijus, pagal kuriuos tyrimas bus vertintas kaip tinkamas, teisei priskiriamos tam tikras savybi rinkinys. Kitaip tariant, egzistuoja tam tikri teiss reikinio supratimo variantai (ontologija), sivaizduojamos teiss vaidmens/poveikio ribos bei poiris j vertinimo galimybes (epistemologija).

Norint apibdinti, ar teiss tyrimo objektas pasiymi tais paiais poymiais kaip ir kit mokslo ak tyrimo objektas, pirmiausia reikia isiaikinti pagrindinius teiss tyrimo objekto bruous. Yra daug teiss kilms bei sampratos mokykl, savaip apibdinani teiss poymius. io darbo tikslas nra isamiai ianalizuoti vairi teiss samprat ir kilms teorij, taiau ia svarbi j vairov. Teis gali bti suprantama ir kaip statym leidjo privalomos taisykls, ir kaip dievo dovana monms, ir kaip objektyviai egzistuojantis teisingumo jausmas, kur reikia atrasti, ir kaip teisj kuriamos taisykls atskirais gyvenimo atvejais, ir kaip visuomens susitarimas tais klausimais, kuriais prireikia reguliacini priemoni. Pavyzdiui, E. Mackuvien apibendrintai iskiria devynis teiss mokslo tyrimo objektus. Pirma, teis privalomos elgesio taisykls, tvirtintos statutiniuose altiniuose. Antra, teis yra tai, k daro teismai, t.y. teis yra iskirtinai socialin praktika. Treia, teis yra visa tai, k taikydami patikimus teisinio samprotavimo metodus formuluoja teiss doktrinos pltotojai. Ketvirta, teise laikytina ne tai, k daro teismai, o tai, k jie daryt, jei jie funkcionuot nepriekaitingai idealiai. Penkta, teis yra ne realiai valstybje priimtos ir visuomenei privalomos teiss normos, o tokios normos, kurias priimt idealus statym leidjas. eta, teis ne realiai egzistuojanti teiss doktrina, o tai, k suformuluot teiss mokslininkas, jei samprotaut maksimaliai racionaliai ir nepriekaitingai, vertins vis inom informacij, visas aplinkybes ir argumentus. Septinta teis yra ne tik ir ne tiek propoziciniai teiginiai (normos, taisykls, principai), kiek instituciniai faktai abstrakios kategorijos, virtuals faktai. Atunta, teis gali bti skiriama dvi kategorijas: duotj teis (egzistuojantys teiss akt tekstai, teism praktika, parengiamieji dokumentai) ir ivestin teis (tai, k formuoja teisin doktrina). Devinta teis yra tai, kam konkreti visuomen turi paklusti18. Skirtingos teiss sampratos ne tik egzistuoja lygiagreiai; dominuojanios teiss sampratos kito istorikai. Pavyzdiui, Riardas A. Posneris Journal of Legal Studies pirmojo numerio pratarmje ra, jog urnalo tikslas yra taikyti mokslo metodus tyrinjant teiss sistem. Kaip biologija tyrinja gyvus organizmus, astronomija vaigdes, ekonomika kain sistem, taip teiss mokslas turt tyrinti teiss sistem19. Remiantis R. Feldmano veikalu, kuriame jis tyrinjo

18 Mackuvien, E. Teiss mokslo ir jurisprudencijos mokslikumo problema //Socialini moksl studijos, 2010, Nr. 1(5), p. 295-298. 19 Posner, R. A. Afterword, 1 J. Legal Studies 437 (1972).

- 14 -

teiss sampratos kait JAV istoriniu aspektu, teis suvokiant kaip objektyviai egzistuojani ir nekintani bt galima atrasti universalius natralius moni veiklos reguliavimo principus, kurie bt visuotinai priimtini ir suprantami. 19 amiuje tokiie teiss mokslo tyrimai buvo analogiki tuometiniams gamtos mokslo tyrimams. Taiau toks poiris neatne aikumo ar universalaus sutarimo dl teiss princip. JAV mokslininkai, tyrinj teis kaip gamtos mokslus, grietai pasisak u vergij Civilinio karo metu20. Nepavykus teiss tirti kaip gamtos mokslo objekto, ikilo kita progresyvist mokykla, kurioje buvo laikomasi nuomons, jog teis yra ne taisykls, bet statym leidj vykdoma politika. Progresyvistai teig, kad statym leidjai ir administracini galiojim turtojai turt taikyti socialinius mokslus nordami vykdyti tinkam politik. Po progresyvist ikilo teiss realist mokykla, kurie teig, jog statymai ir precedentai yra neapibrti ir galintys turti daug iaikinimo variant, Realist manymu, teisjai ir teiss mokslininkai galjo naudotis teiss mokslu nordami geriau suprasti save21. Kaip matyti, tiek teiss objektas gali bti suvokiamas skirtingai, tiek skirtingai galima vertinti ir lkesius i teiss, kaip socialinio fenomeno.

Nors teiss samprat yra daug, taiau jas visas galima priskirti dviem ontologinms kryptims: vienose sampratose teis laikoma objektyviai egzistuojania, nepriklausania nuo mogaus valios. Prie ios grups patekt dievikosios kilms teiss samprata, pirmin prigimtins teiss samprata (be modifikacijos, kad viena teiss dalis yra kintanti), idealiosios teiss samprata ir kt. Antroji teiss tyrinjimo objekto samprat grup teis laikoma atskir individ ar visuomens krybos vaisiumi. Todl atliekant teiss tyrimus visada reikia vertinti, ar teiss objektas suprantamas kaip egzistuojantis objektyviai, ar subjektyviai.

Toliau, norint isiaikinti, ar teiss moksle taikytini bendrieji mokslo metodai, svarbu, ar teis, kaip tyrinjimo objektas, pasiymi tokiomis paioms savybmis, kaip ir kit mokslo ak tyrimo objektai. Laikantis nuomons, kad teis yra objektyviai egzistuojanti, nepriklausanti nuo individ, teism, statym leidjo ar kit subjekt valios, panaiai kaip ir pasaulis, kur tyrinja mokslas, bt galima teigti, kad teis, kaip tirtina sritis, yra analogika kit mokslo ak tyrimo objektams.

Taiau manant, kad teis yra subjektyvi ir j galima suprasti, aikinti, argumentuoti, kritikuoti skirtingai, pagal asmens turimas inias, vertybes, vidines nuostatas, login mstym ir t.t., teiss tyrinjimo objektas skiriasi nuo kit mokslo ak tiriamo objekto. Nors mokslininkai neprij bendros nuomons dl to, kas yra mokslas, kalbti apie mokslo objekt yra lengviau tai yra mus supanti aplinka. Mokslininkai, analizav teiss ir mokslo ry, iskyr kelet teiss tyrinjimo ir mokslo tyrinjimo objekt skirtum (reikia turti omenyje, kad iuo atveju nekalbama apie idealij arba objektyvij teis). Pirma, teis yra nuolat kintanti: kinta tiek moni elgesys, santykiai, kuriems taikytinos teiss normos (t.y. atsiranda naujos technologijos, nauji reguliavimo ar dereguliavimo poreikiai), tiek ir vertybiniai standartai (poiri kaita, kultr permimas, globalizacija. Pvz. ksenofobijos, rasizmo draudimas, lygi galimybi vyrams ir moterims suteikimas ir pan.)22. Antra, skirtingai nei kit mokslo ak objektas, teis yra glaudiai susijusi su morale23.

Taigi laikantis nuomons, kad teiss tyrimo objektas turi tam tikr skirtum nuo kit mokslo ak tyrimo objekto, atitinkamai vertintinas bendrj mokslo metod taikymas teisiniuose tyrimuose. Robino Feldmano teigimu, naudoti mokslo tyrim metodus teisiniuose tyrimuose neatsivelgiant teiss objekto specifik bt tas pats, kas sakyti: nordami paskatinti arkl greiiau uoliuoti, atleiskite rankin stabd ir truktelkite vadeles24.

20 Feldman, R. Laws Misguided Love Affair with Science. Prieiga per internet: http://works.bepress.com/robin_feldman/2/ 21 T.p. 22Feldman, R. Historic Perspectives on Law and Science. Stanford Technology Law Review, 2009, 1. 23 Feldman, R. Laws Misguided Affair with Science. Prieiga per internet: http://works.bepress.com/robin_feldman/2/, p. 6, 19. 24 Feldman, R. Historic Perspectives on Law and Science. Stanford Technology Law Review, 2009, 1.

- 15 -

Isiaikinus teiss tyrimo objekto ir mokslinio tyrimo objekto santyk, svarbu ir tai, kiek mokslo tyrimas (ne mokslo tyrimo objektas!) laikytinas objektyviu, ir apskritai, k reikia objektyvumas moksle. Tai ianalizavus bus lengviau suvokti objektyvumo poreik ir galimybes teisiniuose tyrimuose. Danai kalbant apie moksl, pabriama, kad moksliniai tyrimai turi bti objektyvs. Objektyvumas nebtinai reikia, kad nustatoma objektyvi tiesa. Objektyvumas tyrime taip pat gali reikti a) informacijos gavimo metod; b) tam tikru metodu gaut informacij; c) ketinimus t, kurie naudoja t metod. Taigi, vieniems mokslo objektyvumas apibdina gautos informacijos teisingum ir poymius, kitiems metodo pagrstum25.

Yra vairi epistemologini poiri dl mokslo tyrimo objektyvumo ir subjektyvumo. Atsivelgdami tai, kad mokslo teorijos kuriamos remiantis stebjimais, loginio pozityvizmo alininkai teigia, kad kuo daugiau turime rodym remiantis empiriniais stebjimais, tuo objektyvesn tiesa nustatoma: teiginiai laikomi rodytais tik tada, kai juos patvirtina empirika. Tuo tarpu subjektyvist teigimu, kiekvienas mokslininkas remiasi savo patirtimi ir sau priimtinais tyrinjimo metodais, todl ir stebjimas gali bti nepatikimas. Jis ribotas ne tik dl instrument, kurie naudojami tuo metu, bet ir dl patiri, kurias turime stebdami, bei dl kultrins aplinkos, kurioje gyvename. Tam, kad galtume pripainti bendr ties, turime remtis visikai t pai prielaid visuma. Karlo Poperio teigimu, niekas negali garantuoti, kad generalizacija net i tiesioginio stebjimo yra teisinga, dl to indukcija yra mitas26.

ios dvi teorijos yra kratutins. iuo metu mokslo bendruomenje vyrauja nuomon, kad mokslo teorijos negali bti rodomos stebjimais, taiau tikimyb, kad teorija yra teisinga, gali bti stipriai padidinta rodymais. Atskiros mokslo akos turi savo pagrindinius tyrinjimo metodus antai biologijos tyrimai grindiami indukciniu metodu, kai pagal daugel pavyzdi daromi atitinkami grupavimai, tuo tarpu matematikos dedukciniu. Jei teis (tyrimo objekt) suprantame kaip objektyviai egzistuojani, laikantis loginio pozityvizmo alinink nuomons, mokslininkai vienas po kito atranda objektyviai egzistuojani teis. Tose srityse, kur objektyvioji teis jau yra atrasta, nebeverta atlikti tyrim, nes viskas jau yra pasakyta. Tokiu atveju galima laikytis nuomons, kad teiss tyrimuose manoma taikyti dedukcin metod: inant pamatines vertybes ar principus galima daryti dedukcines ivadas vairiems atvejams. Jei teis (tyrimo objekt) suprantame kaip objektyviai egzistuojani, taiau laikoms subjektyvist nuomons, nepaisant to, kad teis egzistuoja objektyviai, dedukcinio metodo taikymas tampa nemanomu: neieit atrasti objektyviai egzistuojani ties remiantis subjektyviai suvokiamais pagrindiniais tyrimo atskaitos takais. Tokiu atveju galima kalbti apie objektyvios tiesos atradim remiantis indukciniu metodu: kiekvienas mokslininkas, remdamasis empiriniais tyrinjimais, subjektyviai pasirinkdamas stebjimo objektus ir metodus, prisideda prie tikrosios tiesos paiekos. Tokiu atveju tas paias sritis gali tyrinti daugyb mokslinink kiekvienas tai j atliks savaip. Mokslin diskusija, debatai, skirting metod, argumentacijos naudojimas tokiu atveju tik prisids prie objektyvios tiesos paiekos. Teisiniai debatai galt prisidti prie progreso identifikuojant esmines koncepcijas ir kuriant teiss teorij27. Taiau jei teis laikome subjektyvia, tokia, kaip j supranta atskiras individas (ar tai bt paprastas mogus, statymo leidjas, teisjas ir pan.) ar remtumms loginio pozityvizmo, ar subjektyvizmo mokyklomis, konstruktyviai remtis dedukcijos metodu teisje vargu ar pavykt, kadangi net ir taikydami tuos paius metodus, atlikdami tokius paius stebjimus, mokslininkai skirtingai suvokt savo tyrinjim objekt. iuo atveju tyrimais ne utikrinama, kad bus atrasta tikroji tiesa, bet apytikriai sutikslinama tai, kas tuo metu itirta. Turint tai omenyje, teis, j suvokiant kaip nuo individo supratimo priklausant objekt, socialiai reikmingai manoma tyrinti tik indukcijos bdu.

25 T.p. 26 Ten pat. 27 Schrama, W. How to Carry out Interdisciplinary Legal Research. Some Experiences wirg an Interdisciplinary Research Method // Utrecht Law Review, 2011, 7(1), p. 159.

- 16 -

Ekspertai labai skirtingai atsakinjo klausimus apie teiss mokslo tyrim poreik dl mintj samprat skirtum. Antai vienas mokslininkas teig, kad teisiniuose tyrimuose atskaitos taku turi bti visuomens moral, o teiss sistema vertinama pagal tai, kiek ji atitinka moral. Tokia nuomon suponuoja poir, kad teis yra objektyvi (atitinkanti visuomens moral), o teiss sistema turi bti konstruojama pagal jos reikalavimus. Tuo tarpu ekspertas praktikas teigia, kad teiss mokslo tyrim gali bti daug ir vairi, kad ir toje paioje srityje. Jo teigimu, bus tik geriau, jei mokslininkai atlikins daugiau tyrim, remsis skirtingomis teorijomis, naudos skirtingas metodologijas. Tokia nuomon atskleidia, kad ekspertas mano, jog teiss mokslo tyrimai gali bti subjektyvs ir vairs.

Atsivelgiant tai, kad mokslo tyrimo objektas ir teiss tyrimo objektas yra skirtingi, optimals tyrimo metodai taip pat nesutampa. Nemaai autori pabria, kad teiss mokslo tyrim vykdymas remiantis bendraisiais mokslo metodais yra netinkamas, kadangi (teis suvokiant kaip kintant reikin) tyrimas tampa suvarytas. Pvz., Schrama nurodo, kad daugeliu atvilgiu teiss mokslo tyrimai yra netipiki mokslo tyrimai, lyginant su kit disciplin mokslo tyrimais, kuriuose remiamasi daugma tais paiais bendrai priimtais metodais ir kuri rezultatai yra objektyvesni28. Anot Feldmano, ir mogika prigimtis, ir teisinio diskurso struktra veda teis link to, kas nauja ir nenusprsta. Kai teisiniams tyrimams skolinamasi prastus mokslo metodus, evoliucijos ir pritaikomumo besikeiianioms slygoms procesas sustoja29. Pavyzdiui, teisje, skirtingai nei gamtos moksluose, eksperimento naudojimas manomas toli grau ne visais, o tik iimtiniais atvejais. Teisje eksperimentas manomas nebent stebjimu, kaip tam tikras teisinis reguliavimas priimamas visuomenje, kok turi poveik. Tokie eksperimentai manomi tik ilgalaikiuose ioriniuose tyrimuose. Taiau teisje, ypatingai teiss vidiniuose tyrimuose, labai danai taikomi loginiai argumentacijos metodai, ikeliami teoriniai modeliai ir vertinamas j tinkamumas.

Grtant prie ekspert ireikt nuomoni apie bendrj mokslo metod taikymo poreik teiss mokslo tyrimuose, verta kiekvien nurodyt reikalavim aptarti plaiau prie tai idstyt teorij kontekste.

Ar aktualus naujumo reikalavimas teiss mokslo tyrimuose? Daugelis ekspert paminjo, kad teisiniai tyrimai turi tenkinti naujumo reikalavim, tuo tarpu tik keli pabr, kad tyrimai gali bti vykdomi ir jau nagrinta tema, svarbu, kad bt pasirinkti kiti tyrimo metodai ir tos paios srities, t pai klausim tyrinjimas gali atneti skirting rezultat. Pagal tai kas aptarta, laikantis nuomons, kad teis egzistuoja objektyviai, jau tyrintas sritis tirti i naujo nra poreikio, t.y. laikantis tokio poirio, naujumo reikalavimas teisiniuose tyrimuose aktualus. Tuo tarpu visais kitais atvejais (jei manoma, kad teis gali bti suprantama skirtingai bei manant, kad moksliniuose tyrimuose neivengiama subjektyvumo) - net ir ityrint srii tyrimai yra reikalingi, kadangi jie turi pridtins verts. Pirma, tai skatint mokslin diskusij ir prisidt prie teiss mokslo pltots, atskleist atlikt tyrim ginytinas ar silpnas vietas, antra, metod gausa, tiriam fakt, argument apimtis leist akumuliuoti tiek praktikai, tiek teorikai patikimesn darb. Todl vertinant apklaust ekspert atsakymus, perasi ivada, jog reikia tyrim tose srityse, kurios dar nebuvo nagrintos, o ne gilesni, isamesni tyrim tam tikra tematika. Natralu, kad esant nedideliam teisins sistemos itirtumui (apie tai bus kalbama dalyje apie tyrim temas), ekspert nuomone, prioritetas turt bti teikiamas ne giluminei, bet kuo daugiau srii apimaniai analizei. Tiesa, mint, kad mokslo tyrimams naujumo kriterijus gali bti taikomas tik apsidraudiant, kad tyrimu nebt plagijuojamas jau atliktas tyrimas, i esms paminjo tik mokslininkai. Taiau apskritai, j manymu, mokslin diskusija tais paiais, jau tyrintais klausimais skatina teiss mokslo raid Lietuvoje.

Kalbant apie teiss mokslo tyrim aktualum (savalaikikum), daugelis ekspert (daugiausia politikai ir mokslininkai) taip pat nurod, kad teiss mokslo tyrimai turi tenkinti ir reikalavim. Vienas politikas akcentavo, kad vienas didiausi iki mokslininkams yra nuspti, koki srii tyrimai bus

28 Ten pat, p. 150. 29 Feldman, R. Historic Perspectives on Law and Science. Stanford Technology Law Review, 2009, 1.

- 17 -

aktuals po met ar dvej, kad galt laiku pradti atlikti tinkam, ne paskubomis atlikt tyrim. Kitaip tariant svarbu identifikuoti problem ir laiku pasilyti variant jai sprsti. Taiau keliuose atsakymuose buvo nurodyta visikai kitaip: reikia atlikti tyrim kai atsiranda konkreti problema, siekiant isiaikinti, kaip t problem sprsti.

Kita gana aikiai i atsakym iskiriama kryptis: teiss mokslo tyrimai turi bti vykdomi nuolat, kad matytume tam tikros srities teisinio reguliavimo prigimt, gyvavim teiss aktuose bei visuomenje, daromus pakeitimus bei teism praktik. Toki tyrim tikslas priirti, kad teisin praktika nenukrypt nuo to, kam buvo numatytas reguliavimas, kad jis atitikt visuomens poreikius. Remiantis pirmiau apibdintu tyrim skirstymu vidinius ir iorinius, tokie tyrimai bt kompleksiniai, apimantys tiek teorijos, tiek praktikos aspektus.

Dar vienas svarbus momentas, kur pabr ekspertai moksliniai tyrimai turi bti grindiami aktualia, nepasenusia informacija: tai aktualu tiek vidiniams teiss tyrimams, tiek ioriniams. Naudojant statistin informacij ji turi bti kaip manoma naujesn, nurodomos problemos vis dar aktualios.

Inovatyvi metod taikymo klausimas susijs su naujumo reikalavimu. Svarbu tai, kad naujas teiss mokslo tyrimas nebt atliekamas ir panaiu metu, ir toje paioje srityje, ir naudojant tuos paius metodus kaip ankstesnis. Natralu, kad ir tradiciniais mokslo metodais atliktas tyrimas turs tiek teorins, tiek praktins reikms, jei bus atliktas dar nenagrintoje srityje. Todl, kai kuri ekspert teigimu, inovatyvs metodai automatikai netampa kokybs enklu, taiau yra situacij, ypatingai tais atvejais, kai tema yra analizuota ne kart, kuomet inovatyvs metodai padt reikinius pavelgti kitaip nei tai buvo daroma anksiau.

Atskirai aptartinas interdisciplinikumo poreikis teisiniuose tyrimuose. Interdisciplinikumo reikalavimas vis daniau keliamas teisiniams tyrimams, taiau mokslininkai pabria, kad interdisciplinikumo etiket yra klijuojama ne tik ten, kur jos reikia30. Prisiminus teiss mokslo tyrim skirstym vidinius ir iorinius, interdisciplinikumo poreikis atsiranda kalbant apie antrj tyrim grup. Tiriant teiss sistemos ry su jos iraika visuomeniniame gyvenime neivengiamai prireikia kit teiss moksl sociologijos, statistikos, ekonomikos ir kt. ini. Metodologikai neteisinga daryti ivadas apie tai, kok teiss aktas poveik turs visuomenje remiantis tyrimais be empirini duomen apie visuomenin gyvenim. Schrama nurodo, kad kalbant apie interdisciplinikumo poreik pirmiausia svarbu isiaikinti skirtum tarp iorinio efektyvumo tikrinimo ir ne teisini duomen naudojimo suteikiant kontekst teisiniam fenomenui. Kitaip tariant, svarbu riba tarp to, kokia tyrimo dalis bus vidin, kokia iorin. Norint tyrimo akcent dti teisinio reguliavimo iorinio efektyvumo patikrinimui reikia stiprios metodologijos, kadangi teisiniai duomenys ir kiti (empiriniai) duomenys turs bti integruoti vien sistem, jei norima daryti patikimas ivadas apie tai, ar teisinis reguliavimas pasiteisina, ar ne. Tuo tarpu tais atvejais, kai ne teisiniai duomenys naudojami apibdinti kontekstui, taikomi ne tokie grieti metodologiniai reikalavimai. Tokiu atveju tai daugiau dviej duomen sistem kombinacija nei integracija, kai teisiniai rezultatai iliustruojami empiriniais neteisiniais duomenims, taiau nenaudojami siekiant vertinti teisinio reguliavimo poveikio31. Todl, remiantis Schrama, atliekant interdisciplinin tyrim svarbu isiaikinti, kokiu tikslu reikalingas interdisciplinikumas. Pagal tai ji iskiria dvi interdisciplinini tyrim kryptis: vienaal ir daugiaalius tyrimus. Vienaaliam tyrimui atlikti neteisiniai duomenys naudojami kontekstui irykinti, naudojama nesudtinga metodologija, dl to t kokybikai atlikti gali ir speciali kit mokslo ak ini neturintys teiss mokslininkai. Tuo tarpu interdisciplinin tyrim gali atlikti tik keli skirting specializacij mokslininkai arba mokslininkas, turintis pakankamai kitos nei teiss disciplinos ini. Priklausomai nuo tyrimo pobdio, daugiaaliame

30 Lax, J. R. The New Judicial Politics of Legal Doctrine. The Annual Review of Political Science, 2011, Nr. 14, p. 132; Schrama, W. How to Carry out Interdisciplinary Legal Research. Some Experiences wirg an Interdisciplinary Research Method // Utrecht Law Review, 2011, 7(1), p. 148; 31 Schrama, W. How to Carry out Interdisciplinary Legal Research. Some Experiences wirg an Interdisciplinary Research Method // Utrecht Law Review, 2011, 7(1), p. 150-152.

- 18 -

interdisciplininiame tyrime atsiranda problem, bding tik io pobdio tyrimams, i kuri iskirtiniausios (lyginant su vienaaliais tyrimais) yra ios:

klausimas, kaip suderinti dvi skirtingas disciplinas. Reikia rasti bendr poirio tak ir numatyti

perspektyv, kaip dviej skirting disciplin duomenys gals bti sugeneruoti. rizika, kad bus neteisingai suprasta kita disciplina. Tiek teisin darbo pus atliekantis

mokslininkas, tiek kitos mokslo akos mokslininkas turi turti pakankamai ini apie tyrimo specifik kitoje disciplinoje.

priklausomyb nuo sociologijos ar kitos disciplinos duomen ribotumo. Teisiniuose tyrimuose naudojamos tam tikros svokos, kurios nebtinai visais atvejais turi savo iraik socialiniame gyvenime. Taip pat gali trkti sociologini, ekonomini ar kt. teiss ak duomen, duomenys gali bti per trumpo laikotarpio ar per seni.

sunkumai iveriant teisines svokas socio-empirinius ekvivalentus. Teiss akt iraika ir visuomenins santvarkos atitikmenys danai skiriasi. Pavyzdiui, moteris, teisikai laikoma vienia mama, realiame pasaulyje gali vaik auginti kartu su vaiko tvu.

Klausimas, kokius ir kaip integruoti empirinius rezultatus teiss mokslo tyrim. Reikia atidiai vertinti, kokie duomenys svarbs teisiniam reguliavimui, jo efektyvumo vertinimui; tiksliai nustatyti, kada ioriniai argumentai rodo, kad yra btinyb keisti teisin reguliavim. Nra taip, kad bet koks iorinis argumentas leist daryti ivad, kad teisin reguliavim reikia keisti. Pirmiausia ioriniai argumentai turi bti iversti vidinius argumentus, tuomet pasveriama, kuris argumentas stipresnis32.

Daugelis apklaust ekspert iskyr poreik sieti teiss teorij su praktika. I esms norint atlikti

kokybik teiss mokslo tyrim, kuriame teorija bt susieta su praktika, reikia ne tik teisinink mokslinink ir teoretik dalyvavimo, bet ir kit disciplin sociologijos, statistikos mokslinink indlio. Atsivelgiant tai, galima daryti ivad, kad interdisciplinikumo klausimas teisiniuose tyrimuose yra svarbus ir aktualus.

Ekspertai isak vairi mini dl tyrime dalyvaujani asmen skaiiaus. Vien ekspert teigimu, tam, kad tyrimuose bt isamiai ianalizuoti tiek teoriniai klausimai, tiek

praktinis teiss norm veikimas, btina, kad tyrimuose dalyvaut tiek teoretikai, tiek ir teisininkai praktikai (prokurorai, advokatai, teisjai ir pan.), arba, bent jau bendradarbiaujant ir renkant informacij i su praktika dirbani asmen. i idja siejasi su interdisciplininiams tyrimams keliamais reikalavimais dl teiss teorijos ir teiss praktikos suderinamumo.

Antra idja dl dalyvaujani asmen susijusi su teiss tyrim atlikimo subjektyvumu. Kai kuri ekspert nuomone, disertacijos negali bti laikomos (arba gali bti laikomos tik ribotai) priimtinais teiss mokslo tyrimais vien dl to, kad jas rengia tik vienas asmuo, todl jos atspinti tik subjektyvi nuomon. Vieno eksperto teigimu, pai didiausi nesmon gali prisigalvoti tik tas mogus, kuris ilg laik bna vienas. Tai siejasi su mintimi, kad teiss mokslo tyrimai atliekami subjektyviai, o prie tikrosios tiesos galima priartti tik t pai tem analizuojant vairi autori, pasirenkant skirtingas metodologijas ir metodus.

Taiau buvo ir toki nuomoni, kad teiss mokslo tyrimus gali kokybikai atlikti ir vienas asmuo, svarbu, kad jis bt autoritetingas teiss mokslo tyrim srityje. Toki nuomon galima sieti su idja, kad teiss tyrimo objektas yra objektyviau egzistuojantis ir j reikia atrasti tam naudojant tinkamus metodus. Antra vertus, tokia nuomon gali reikti ir tai, kad real poveik turinius teiss mokslo tyrimus gali kurti tik autoritetingi mokslininkai, kuri vardas turi gali moksliniame ar politiniame gyvenime.

32 Skirstymas remiantis Schrama, W. How to Carry out Interdisciplinary Legal Research. Some Experiences wirg an Interdisciplinary Research Method // Utrecht Law Review, 2011, 7(1), p. 152.

- 19 -

III. KONKREI TEM AR VISUOMENINIO GYVENIMO SRII

TEISS MOKSLO TYRIM POREIKIS Kalbinti ekspertai visi kaip vienas pabr, jog negali objektyviai apibdinti, koki tem ar kokiose srityse teiss mokslo tyrim Lietuvoje reikia labiausiai. Kaip minta, vienas ekspertas konkreiai nurod, kad mokslinink didiausia uduotis yra nuspti, kokios temos bus aktualios ateityje ir jas ityrinti iki tol, kol problemos aktualumas taps akivaizdus. Ekspertai ivardino tam tikras tyrintinas sritis, su kuriomis jie susiduria savo kasdieniniame darbe ir mano, jog jose egzistuojanias problemas bt galima isprsti arba bent jau gauti katalog alternatyvi sprendimo bd atlikus teiss mokslo tyrim. Taiau visi apklausti asmenys pabr, kad jie gali pasisakyti tik dl t srii ar tem, su kuriomis tiesiogiai dirba ar susiduria darbe. I daugelio j buvo gautas silymas isisti uklausimus teisini darb dirbanioms institucijoms praant nurodyti sritis ar temas, kuriomis trksta teiss mokslo tyrim.

Remiantis iais pasilymais buvo isisti 79 elektroniniai laikai Lietuvos Respublikos Seimo komitetams, bendrosios kompetencijos bei administraciniams apygard teismams, Lietuvos Apeliaciniam Teismui, Lietuvos Aukiausiajam Teismui, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, Generalinei Prokuratrai ir apygard prokuratroms, Kaljim departamentui, Policijos departamentui bei Ministro Pirmininko kanceliarijai bei Ministro pirmininko patarjams praant pateikti pasilymus dl Lietuvai aktuali tyrim problem teiss ir kriminologijos moksl srityse33. Gauti atsakymai su silomomis temomis i Lukiki tardymo izoliatoriaus kaljimo, Kaljim departamento prie Teisingumo ministerijos, Pravieniki pataisos nam - atvirosios kolonijos, Panevio pataisos nam bei Lietuvos Respublikos Generalins prokuratros. Tik Generalins prokuratros atsakyme pateikti silymai dl tyrim teiss srityje, o visos likusios pasilytos temos yra ne teiss mokslo tyrim, bet kriminologijos tyrim srityje, dl to jos ioje studijoje neanalizuojamos. Svarbu tai, kad n viena kita institucija, skaitant Seimo komitetus bei Ministro Pirmininko kanceliarij bei auktesns grandies teismus nepateik n vieno silymo dl mokslo tyrim poreikio teiss srityje. Tai pera alternatyvias ivadas: pirma, gali bti, kad institucijos nesiteikia vardinti reikiam tyrim ar problemini srii, nes nesitiki, kad tokie tyrimai bus atlikti; antra, institucij darbe pakanka t tyrim, kurie yra atlikti ir papildom analizi nereikia, treia, institucijos turi paios reikiamus pajgumus atsiradus reikalui atlikti reikiamus tyrimus; ketvirta, teiss tyrimai gali bti aktuals visose srityse ir nra kaip iskirti konkreias temas, reikiamus tirti institutus ar probleminius visuomeninius santykius, penkta, Penkta, Lietuvoje dar labai stipri tradicija, kad vieojo sektoriaus institucijos vykdo tik jiems pavestas funkcijas, o savo nuomons reikimas tas funkcijas niekaip neeina. Kuri i hipotezi teisinga remiantis atsakym nebuvimu atsakyti sudtinga. Bet kuriuo atveju, tokia situacija yra visikai prieinga turtiems lkesiams, turint omenyje ekspert rekomendacijas, kurie tikino, kad tyrim tikrai reikia vairiomis temomis ir vairiose srityse.

Taiau tiek remiantis kalbintais ekspertais, tiek atsakym i institucij nebuvimu, galima daryti toki ivad: mokslininkai patys turi sekti situacij ir vertinti, kuriose srityse yra tyrim poreikis, nes kiekvienas, dirbantis konkreioje srityje, negali pasakyti, koki teiss mokslo tyrim reikia labiausiai.

Nors prognozavimo metod nra tarp io darbo pasirinkt metod, taiau trumpai galima apibdinti, kad prognozavimo metod yra vairi34 taiau prisimenant tai, kas pasakyta apie teis, kaip tyrimo objekt (nuolat kintanti dl modernizacijos, elgesio, vertybi kaitos), neleidia teiss mokslo tyrim poreikio glaudiai sieti su ankstesniais periodais, t.y. tyrim poreikio sieti su esamu itirtumu. Galima numatyti valgas apie tai, kas kito ir koki reikm tai turjo poreikiui tobulinti teisin sistem,

33 Buvo praoma pateikti silym dl problematikos ne tik teiss, bet ir kriminologijos srityse dl to, kad paraleliai Teiss institute rengiama studija dl kriminologini tyrim poreikio ir perspektyvos Lietuvoje. 34 Frascati vadovas. Standartin praktika, siloma mokslini tyrim ir eksperimentins pltros statistiniams tyrimams. Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija, 2002. Eugrimas, 2007, p. 234.

- 20 -

taiau kalbant apie teiss reguliavimo sritis, norint pagrsto prognozavimo, kintamj, nevertinam matematine iraika ar ciklikumu (kaip, pvz., ekonomini prognozi atveju), yra tiek daug, kad tiek juos visus atsivelgti, tiek vertinti kiekvieno j svarb, i esms yra nemanoma.

Taiau teiss mokslo tyrim poreik galima bent jau apytiksliai numatyti tam tikrais atvejais: pirma, kai yra nepakankamas egzistuojanio teisinio reguliavimo ir jo poveikio itirtumas, ir antra, kai atsiranda nauji nesureguliuoti visuomeniniai santykiai Lietuvoje; kai atsiranda nauji nesureguliuoti visuomeniniai santykiai arba atsiranda nauj santyki teisinis reguliavimas kitose pasaulio alyse.

Ekspertams buvo pateiktas klausimas, kas lemia teiss mokslo tyrim poreik, taiau atsakymai klausim nebuvo labai isams. Daugelis ekspert vardijo gyvenimik problem atsiradim, nauj praktik atsiradim. ios prieastys lemia iorini teiss moksl tyrim (praktikos siejim su teisiniu reguliavimu). Taip pat buvo paminta, kad esamas teisinis reguliavimas turi bti tiriamas vertinant, kiek jis yra kokybikas ir tobulas. Poreik tyrinti teiss sistem taip pat lemia Lietuvos teiss mokslo itirtumo bkl. Tokie tyrimai susij su vidiniais teiss tyrimais. Buvo ireikta mintis, kad svarbu ir paties mokslininko interesas kas jam paiam atrodo domu, svarbu, aktualu. Jei mokslininkas tyrinja tai, k jam skauda, t.y. j dominani srit, tiktina, kad rezultatas bus kokybikesnis nei turint analogikai gebjim ir tyrinjant srit, nesukeliani asmeninio suinteresuotumo.

Analizuojant ekspert atsakymus dl konkrei tyrintin srii ir reikiam atlikti tyrim, vertinant reikiam tyrim pobd, ikart akis krenta tai, kad dauguma silom tyrim susij su ioriniu teisinio reguliavimo vertinimu. Tai reikia, kad reikiami tyrimai turi turti praktin reikm, jie yra susij su esamo ar galimo reguliavimo efektyvumo bei tikslingumo vertinimu. Taip pat svarbu nepamirti ir tai, kad kiekvienas iorinis tyrimas turi apimti ir vidin tiriam teiss norm analiz. Klausimas, kiek ta analiz turi bti isami: ar tik siekiu siaurai apsibrti teiss reguliavim ketinant j sieti su praktika, ar gilinantis teiss norm interpretavimo ir aikinimo galimybes. Tuo tarpu vidini teiss tyrim ekspert silytos temos daugiausia yra tarpakins, aktualios ne vienai ar kelioms teiss akoms, o visai teiss sistemai.

Nepaisant to, kad apklaust ekspert atsakymai dl reikiam tyrim tem buvo sunkiai palyginami, kadangi silymai skyrsi tiek atsivelgiant tai, ko ekspertai tikisi i teiss mokslo tyrim, kaip vertina j reikm, kokios kilms teiss tyrim poreikiams teikia prioritet (pavyzdiui, sunkiai galima sugretinti tokias silomas temas, kaip Teisingumo principo turinys ir Varytini skelbimo ir vykdymo terminai), studijos autor mano, kad aktualiausiomis galima laikyti tas temas, kurios atsikartojo ne vieno apklausto eksperto atsakymuose.

Daugiausiai viena ar kita prasme buvo paminta vieojo intereso sampratos problematika Lietuvos teiss sistemoje. Teiss praktikai pabr, kad tiek teismai, tiek prokurorai labai skirtingai vertina, kas yra bylose ginamas vieasis interesas. Vieno eksperto teigimu, prokurorai, ginantys viej interes, patys nelabai supranta k gina. Lietuvoje yra keletas publikacij vieojo intereso tema, taiau jose ne tiek analizuojama vieojo intereso samprata, kiek konstatuojama, kad tokios sampratos teisinje sistemoje nra. Antai paveldo teiss, statyb teiss (atsivelgiant miesto pltros interesus) daugelio klausim atribojimas turt bti siejamas su vieojo intereso samprata. Juk tiek miesto pltra yra susijusi su vieuoju interesu, tiek ir paveldosaugos klausimai. Taiau nra kriterij, apsakani, kuriuo atveju vieasis interesas yra svarbesnis ir kuo ta svarba matuojama. Vieojo intereso samprata svarbi ir kalbant apie nuosavybs pamim visuomens poreikiams. Atskirais atvejais reikia pasverti, kas ar svarbiau: ar privati nuosavyb, kuri taip pat gali bti susijusi su vieuoju interesu (pavyzdiui, didels mons, turinios daug darbo viet maai gyventoj turiniame regione), ar vieasis interesas, toks, kaip kelio tiesimas ar pan. Svarbus ir su tuo susijs klausimas vieojo intereso ir privataus gyvenimo santykis. Pavyzdiui, nra nustatytos ribos tarp viej asmen vieojo gyvenimo srities ir privataus gyvenimo. Su ia tema susij daug praktini klausim kiek valstybs tarnautojai ne darbo metu gali elgtis ne kaip vieieji, o kaip privats asmenys; kiek visuomenei gali bti vieinamas valstybinje tarnyboje dirbani

- 21 -

asmen privatus gyvenimas; kiek prokurorai, nagrindami bylas susijusias su vieaisiais asmenimis gali kitis asmen privat gyvenim. Svarbus klausimas dl vieojo intereso ir stambi kio subjekt, vykdani veikl ribot itekli naudojimo srityje, santykio. Ne k maiau vieojo intereso tema aktuali ir procesinje teisje. Pavyzdiui, Lietuvoje neibaigta analizuoti grupinio iekinio tema; nra nustatyta gairi tokio instituto gyvendinimui ar paneigtas kokio instituto poreikis. Kalbant apie administracin proces, aktualus visuomens dalyvavimo administracinje procedroje klausimas. Praktikai pabr, kad visikai neianalizuota vieojo intereso gynimo teismo procese specifika, byl dl vieojo intereso apsaugos nagrinjimo ypatumai (kas turt bti teismo proceso dalyviai ir t.t.). Norint atsakyti iuos praktinius klausimus ar bent jau sudaryti prielaidas atsakym paiekai reikt sukurti vieojo intereso sampratos doktrin.

Kita aktuali apibdinta tema pasitikjimo teismais didinimas. Pamindami i tem ekspertai detalizavo kad btina itirti teismo tarj ar visuomens kitokia forma dalyvavimo teism veikloje poreik ir numatom efektyvum. Daug kas pabr, kad i tema iuo metu ant bangos ir reikia kuo skubesni ivad pagrindiani ar paneigiani tarj poreik kaip bd sprsti visuomens pasitikjimo teismais problem.

Keli ekspertai paminjo teisins eimos sampratos analizs poreik. Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas pateik savo pozicij iuo klausimu, ekspertai ireik tiek apgailestavim, kad i tema anksiau nebuvo analizuota moksliniame diskurse ir dl to Konstitucinis Teismas, pateikdamas savo iaikinim ne tik kad nebuvo varomas stiprios teisins doktrinos, bet net ir neturjo mokslini darb, kuriais bt galjs pasiremti, tiek ir paraginim analizuoti i tem moksliniuose darbuose, vertinant Konstitucinio Teismo iaikinimo argumentacijos pagrstum ir tikslum. Be to, keli ekspert teigimu, Konstitucinis Teismas kaip tik paskatino teiss mokslo diskusij dl eimos sampratos, kadangi pasak labai nedaug, ir net ne pateik eimos sampratos gaires, bet ikl daugiau klausim dl to, kas iki svarstomo Konstitucinio Teismo nutarimo atrod es savaime aiku.

Nemaai teiss tyrim silyta administracins teiss srityje. Po pokalbi su ekspertais susidaro spdis, kad administracins teiss ir proceso akos yra maiau analizuotos ir turi daugiau erdvs mokslo pltotei lyginant su kitomis teiss sistemos akomis (baudiamoji teis, baudiamasis procesas, civilin teis, civilinis procesas, darbo teis). Nors vieojo administravimo srityje priimama daugyb valdymo akt ir atliekama daugyb susijusi valdymo veiksm, iuo metu neturime itirto ir sukurto valdymo kodekso, kuriame bt struktrins dalys, ir viena j bt skirta administracini procedr katalogui. Prie sukuriant tok kodeks turt bti atlikti isams tyrimai administracins teiss srityje. Toks tyrimas turt apimti ir klausim dl asmens teiss bti iklausytam administracinje procedroje, taip pat klausim dl vie ir udar nagrinjim vieojo administravimo institucijoje, besikreipianiojo asmens galimybs takoti praymo (paraikos) nagrinjim vieojo administravimo institucijoje ir t.t. Tai svarbu atsivelgiant princip, kad valstybs staigos tarnauja monms. Todl turi bti nustatytas mechanizmas, kuris leist priartinti vieojo administravimo staig veikl prie asmen poreiki bei galimybi daryti tak procedros metu. Taip pat svarbus klausimas administracins teiss srityje- valdymo akt doktrina. Nors yra keli nedideli darbai ia tema (pavyzdiui, apie administracines sutartis), taiau vientisos doktrinos ioje srityje nra. Nenagrintos sritys administracin deliktin atsakomyb, administracini sankcij paskirtis. Pasak eksperto, administracinio proceso srityje dar daugiau balt dmi. Daugel netirt ir nereguliuojam klausim individualiais atvejais sprendia teismai, taiau j aikinimas danai bna nevienodas. Taiau yra ir srii, kuri administraciniai teismai nenagrinja ir apie juos apskritai niekas nepasisako pavyzdiui, mediacija administraciniame procese, taikos sutarties poreikis. Vienas i administracinio proceso skirtum nuo civilinio proceso administraciniame procese danai ginamas vieasis interesas. Atitinkamai turt bti utikrinamas suinteresuot asmen dalyvavimas procese ir bylose dl vieojo intereso. Todl svarstytina didesns suinteresuotosios visuomens dalies traukimas administracin proces. Turt bti itirta, kiek visuomen gali dalyvauti administraciniame procese. Dar vienas klausimas iki iol neitirtas rodinjimo procesas

- 22 -

administraciniame procese. Svarbus klausimas, vertas atskiro tyrimo, susijs su teisjo vaidmeniu administraciniame procese. Aptariamu klausimu svarbu jo vaidmuo tiriant ir vertinant rodymus. Anot eksperto, iuo metu vienose administracini teism kolegijose laikomasi rungtynikumo principo, kitose teismas aktyviai dalyvauja tiriant rodymus. Svarbus klausimas, pamintas keli ekspert apeliacijos vaidmuo administraciniame procese. is vaidmuo turi bti kitoks nei bendrosios kompetencijos teismuose jau vien dl to, kad administraciniame procese nra kasacins instancijos.

Tuo tarpu kalbant apie kitas teiss akas baudiamj ir civilin bei atitinkamas procesines akas, daugiausiai buvo nurodytas egzistuojanios teisins tvarkos poveikio vertinimo bei pasilym tobulinimui poreikis. Pavyzdiui, buvo paminta, kad prajo 10 met nuo to, kai sigaliojo naujieji Baudiamasis kodeksas ir Civilinis kodeksas, todl bt tikslinga vertinti, kaip pasikeit i teiss ak reguliuojami santykiai. Baudiamosios teiss srityje tiek ekspertas, tiek Generalin prokuratra rate paminjo poreik tirti riboto pakaltinamumo instituto, atsiradusio kartu su naujuoju Baudiamuoju kodeksu, veikim. Nurodyta, kad nors pagal statistinius duomenis Lietuvoje daugja asmen, turini psichikos problem, praktikoje riboto pakaltinamumo institutas taikomas itin retai ir bt tikslinga apibendrinti esam io instituto taikymo praktik bei pateikti pasilymus kaip efektyviau j taikyti. Baudiamosios teiss srityje taip pat nurodytos galimos temos dl juridinio asmens atsakomybs taikymo ir byl, kuriose atsakomybn traukiami juridiniai asmenys, teisminio nagrinjimo ypatum, taip pat kiek (ir ar i viso) dav naudos pakartotinumo kaip kvalifikuojanios aplinkybs atsisakymas baudiamajame kodekse, ikiteisminio tyrimo teisjo atsiradimo baudiamajame procese reikm ir pan. Taip pat Generalin prokuratra ireik pageidavim dl tyrimo kuriuo bt kompleksikai vertinti teiss aktai, reglamentuojantys beeimininkio, konfiskuoto, perduoto valstybs naudai turto apskaitym, saugojim, realizavim bei silym dl j tobulinimo. Buvo nurodytas poreikis atlikti tyrim dl Baudiamojo kodekso keleto straipsni, kuriuose numatyta baudiamoji atsakomyb u labai panaias ar vos ne analogikas tik skirtingais veiksmais atliktas veikas (sukiavim (Baudiamojo kodekso 182 straipsnis), neteist naudojimsi energija ir ryi paslaugomis (Baudiamojo kodekso 179 straipsnis) ir turtins alos padarym apgaule (Baudiamojo kodekso 186 straipsnis), taip pat turto pasisavinim (Baudiamojo kodekso 183 straipsnis) ir turto ivaistym (Baudiamojo kodekso 184 straipsnis). Nurodoma, kad bt tikslinga atlikti i straipsni taikymo mokslin-praktin tyrim pateikiant ivad dl galimybs apjungti i straipsni dispozicijas. Kalbant apie nesureguliuotas sritis, atkreipiamas dmesys tai, kad prokuratroje aktyviai diskutuojama, ar usienio valstybse plaiai taikom deryb su tariamuoju proces vertt pabandyti sivesti ir Lietuvoje. Teiss mokslininkai galt pateikti tokio proceso platesn reglamentavimo ir praktikos apvalg bei irykinti i to kylanias korupcines ir kitokias grsmes. Taip pat buvo ireiktas noras plaiau ir isamiau ianalizuoti meiimo ir eidimo galim dekriminalizavim. Generalins prokuratros teigimu, iuo metu periodikai tokie pasilymai pasigirsta atsivelgiant Vakar valstybi praktik. Civilins teiss srityje nurodyta, kad galima vertinti kiekvieno civilinio instituto vertingum ir efektyvum; konkreiai vardintas poreikis itirti nuosavybs teiss sukuriamas pareigas (kalbant apie daugiabui nam renovacijos privalomum, problemas dl statini nuosavybs teise priklausaniuose sklypuose ir t.t.). Civiliniame procese pamintas poreikis vertinti elektronini priemoni naudojimo galimybes ir poveik, priverstinio teismo sprendim vykdymo reguliavimo tobulinimo galimybes.

Kitas temas ekspertai paminjo tik individualiai ir daugiausia epizodikai. Buvo pateikta daug pavieni pavyzdi apie netinkam reguliavim, pvz., termin varytini procedroje nesuderinamumas, nevienod svok vartojimas ir pan., taiau tokie klausimai labai smulks ir vargu ar j isprendimui reikia teiss mokslo tyrimo (greiiausiai pakakt tik teiss akt analizs ir korekcij). Taiau atsivelgiant tai, kad ekspert atsakymuose pasikartojani tem nebuvo daug, verta ivardinti ir kitas j manymu svarbias ir poreik tyrimams turinias temas.

Buvo paminta keletas tarpakini tyrim, kuri rezultatai svarbs visai teisinei sistemai. Buvo pasilyta tirti teisingumo bei protingumo princip turin, atsivelgiant tai, kad teismai neturi gairi ir

- 23 -

labai skirtingai interpretuoja teisingumo ir protingumo svokas. Prie i tyrim ries pamintina ir tema apie civilins, baudiamosios ir administracins atsakomybs santyk. Nors tema glaudiai susijusi su praktiniais padariniais, t.y. pat tyrimo poreik iaukia atskir atsakomybs ri taikymo problematika, taiau tem sils ekspertas pabr, kad i praktini problem sprendimui pirmiausia reikia teorinio pagrindo isiaikinti skirtingos ries atsakomybs tikslus ir pobd, atribojimo kriterijus, taikymo skirtumus, galimybes taikyti tuo paiu metu ir t.t. Teiss praktikos ir teorijos ssaj ityrimui silyta temos apie teiss deklaratyvum ir realum. Eksperto teigimu, reikt itirti, kiek teiss sistemoje egzistuoja neveikiani teiss norm, bei pateik pavyzdius i darbo teiss bei autori ir intelektins nuosavybs teiss srii. Teiss ir visuomens ryio tyrimui pasilyta tema apie teiss, visuomens ir politikos ssajas. Toks tyrimas padt vertinti teiss mokslo galimybes daryti tak tiek politiniam, tiek visuomeniniam gyvenimui.

Buvo minta, kad ekspert nuomone vienas esmini veiksni lemiani teiss mokslo tyrimus yra nauj srii atsiradimas, kurias reikia sureguliuoti teiss normomis (arba tai, kad teis turi savyb kuo toliau, tuo daugiau plsti savo reguliavim). Prie naujai reguliuotin srii iskirtos naujos problemos vietimo teisje, auktojo mokslo teisje, teisinio vietimo pltros poreikio vertinimas, sveikatos teis, ekologin teis, statyb teis, verslo (ypatingai stambi kio subjekt) veiklos reguliavimo problemos, bioininerija.

- 24 -

IV. KITOS TEISS MOKSLO TYRIM

PERSPEKTYVOS Teiss mokslo tyrim ateities pagrindines problemas buvo bandoma irykinti visame studijos tekste: kalbant apie tai, kokius poreikius turt atsakyti tyrimai, kur reikalingi konkretaus pobdio tyrimai, kokie kriterijai jiems turt bti keliami atsivelgiant tai, ko tikimasi i konkretaus tyrimo. Natralu, kad teiss mokslo tyrim perspektyvos priklauso nuo to, kiek tyrimuose bus atsivelgiama esanius poreikius. Antra vertus, yra klausim, kurie turt bti paminti kalbant apie teiss mokslo tyrim perspektyvas Lietuvoje, kurie yra nagrintin problem ir j sprendim paiekos sistem variacij iorje, taiau apie kuriuos pasisak apklausti ekspertai.

Atsakydami konkret klausim apie teiss mokslo tyrim perspektyvas ekspertai pabr, kad jos priklauso tiek nuo pilietins valios ir noro pltoti teisin sistem, tiek nuo politik supratimo apie teiss mokslo poreik, kurio pagrindin iraikos forma finans skyrimas.

Tam, kad bt vykdomi kokybiki teiss mokslo tyrimai btina utikrinti kvalifikuot tyrj parengim ir motyvavim dirbti ioje srityje. Praktika rodo, kad daugelis teisininko isilavinim turini asmen nori dirbti praktin, o ne teorin darb, ir tai, ekspert manymu, lemia atlyginim skirtumas tarp teiss praktik ir teoretik. Antra vertus, universitetuose rengiam teisinink skaiius tik didja, o tai leidia daryti prielaidas, kad privaiame sektoriuje paprasiausiai netilps visi norintys dirbti. Taiau toks prot likutis vargu ar pads pltoti teiss teorin veikl. Vieno eksperto teigimu, didelis universitetuose rengiam teisinink skaiius lemia tai, kad statistikai atsiranda daugiau asmen, kurie domisi teiss mokslu ir yra motyvuoti dirbti teiss mokslo darb ne vien dl finansini paskat.

Kalbant apie teiss moksl pltojanias institucijas, ekspertai, ypatingai teiss teoretikai, pabr, kad universitetuose nra stipriai pltojamas teiss mokslas. Universiteto pirmin paskirtis yra pedagogin veikla, ir ten dirbantys mokslininkai turt ne tiek kurti moksl, kiek j perduoti studentams. Antra vertus Lietuvoje nra daug staig, usiimani teiss mokslo pltote, todl joms reikt ne konkuruoti tarpusavyje, bet iekoti bendradarbiavimo galimybi.

Ne maiau svarbus ir teiss praktik bei politik poiris teiss mokslo tyrimus. Vienas ekspertas atkreip dmes, jog velgiant dabartinius statym aikinamuosius ratus be galo retai galima ivysti, jog projektas parengtas remiantis atliktu teiss mokslo tyrimu ar bent jau kad buvo atsivelgta toje srityje atliekamus tyrimus. Todl turt bti siekiama glaudesnio bendradarbiavimo tiek i teiss teoretik (kad j darbai bt vertinti), tiek i praktik (kad j darbai bt pagrsti), puss. Tuo tarpu teiss praktikai ir politikai teiss mokslo tyrim perspektyvas apibdino kaip viesias, taiau pabr, kad trksta teiss mokslo tyrim sklaidos. Praktikai ir politikai ir iuo metu mielai remtsi atliktais teiss mokslo tyrim darbais, taiau neturi laiko iekoti konkrei darb. Apklausti ekspertai pabr, kad jei sklaida bt utikrinta, pavyzdiui, elektroniniu patu arba elektroninje erdvje, atlikt tyrim pridtin vert praktikoje padidt.

- 25 -

IVADOS

1. Vidiniai teiss tyrimai (t.y. tik teisini idj, atsiet nuo praktikos) de lege lata (kokia teis yra?)

daugiausia reikalingi teiss praktikams. Apklausti ekspertai pabr, kad egzistuoja teiss doktrinos spragos ir jas lopo patys praktikai, tam turintys atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo. Antra vertus, vidini teiss tyrim poreikis susijs su Konstitucinio Teismo teikiama oficialija konstitucine doktrina. Jeigu mokslininkai kurs doktrin remdamiesi prie tai priimtais Konstitucinio Teismo iaikinimais tai dar savaime nereikia, kad tyrinjamais klausimais Konstitucinis Teismas pateiks t pai pozicij. Antra vertus, alternatyvi mokslin doktrina gali egzistuoti ir alia oficialiosios konstitucins doktrinos. Taiau jos praktin reikm priklausys ir nuo mokslins doktrinos kokybs ir autoriteto ir nuo to, kiek Konstitucinis Teismas atsivelgs mokslinink darbus.

2. Teiss tyrimai de lege ferenda (kokia teis turt bti?) reikalingiausi politikams, taiau j poreik pabr ir teiss praktikai bei teoretikai. Egzistuoja dvi pagrindins de lege ferenda tyrim rys: teisins sistemos bkls monitoringas (bendras ar atskir institut), vertinant teisinio reguliavimo efektyvum; bei tyrimai atskir problem irykjimo atvejais.

3. Retai kada teiss mokslo tyrimai bna tik ioriniai arba tik vidiniai: paprastai skiriasi santykis, kokia dalis skiriama vidaus ir kokia iors. Grynai vidiniai tyrimai yra manomi, tuo tarpu vien iorin atlikti be bent preliminaraus vidinio tyrimo nemanoma.

4. Daugiausia ekspert silyt konkrei tem ir tematik patenka iorini tyrim, kuriais tiriama kaip teis veikia visuomen, tam tikras institucijas ar asmen grupes arba kokio teisinio reguliavimo trksta (kurios visuomeninio gyvenimo sritys yra nesureguliuotos o turt bti), srit.

5. Vertinant kriterijus teiss mokslo tyrimams aktualu isiaikinti, kaip suprantama teis kaip tyrimo objektas, ir kaip suprantamas teiss tyrimo objektyvumas. Jei laikomasi nuomons, kad teis egzistuoja objektyviai, tuomet teis reikia tik atrasti ir urayti tinkamai ityrus reikalingus elementus ir pritaikius tinkamus tyrimo metodus. Laikantis poirio, kad teis yra subjektyvi ir j kiekvienas supranta savaip, sijungia argumentacijos metodo svarba, kadangi tokiu atveju laimi to tyrjo tiesa, kuri yra tinkamiausiai pagrsta. Jeigu manoma, kad teiss tyrimas yra subjektyvus, tuomet net ir tai paiai objektyviajai teisei atrasti reikia ne vieno tyrjo pastang, kadangi kiekvienas tyrjas atlieka subjektyv tyrim. Tokiu atveju manytina, kad kokybik teiss mokslo tyrim turt atlikti ne vienas, o keli tyrjai.

6. Naujumo reikalavimas teiss mokslo tyrimams gali bti aktualus tik tuo atveju, jei teis, kaip tyrimo objektas, suvokiama kaip egzistuojanti objektyviai: remiantis tokiu supratimu, jau tyrintas sritis tirti i naujo nra poreikio. Tuo tarpu jei manoma, kad teis gali bti suprantama skirtingai bei manant, kad moksliniuose tyrimuose neivengiama subjektyvumo - net ir ityrint srii tyrimai yra reikalingi, kadangi jie turi pridtins verts. Pirma, tai skatint mokslin diskusij ir prisidt prie teiss mokslo pltots, atskleist atlikt tyrim ginytinas ar silpnas vietas, antra, metod gausa, tiriam fakt, argument apimtis leist akumuliuoti tiek praktikai, tiek teorikai patikimesn darb.

7. Teiss mokslo tyrim aktualumas priklauso nuo tyrimo pobdio ir negali bti privalomu reikalavimu kiekvienu atveju. Pavyzdiui, teisins sistemos monitoringo tyrimuose tiktina, kad toks reikalavimas nebus reikmingas. Taiau aktualumo reikalavimas visuomet keliamas tyrimo altiniams.

8. Interdisciplikumas teisiniuose tyrimuose neturt bti pervertintas ir pageidaujamas kiekvienu atveju. Interdisciplinikumo prireikia tik tuose tyrimuose, kurie aikiai koncentruoti teiss iorinio poveikio paiek, t.y. kai tam reikia ne tik teiss, bet ir kit moksl ini. Tuo tarpu teiss vidaus tyrimuose interdisciplinikumas gali bti visikai neaktualus.

9. Rengiantis atlikti interdisciplinin tyrim nepakanka turti vien teisini ini ar vien vidini teiss mokslo tyrim patirties: reikia bti pasirengus susidurti su naujais ikiais: kokiu bdu suderinti dvi skirtingas disciplinas, kaip suprasti kit disciplin, kaip isprsti sociologijos ar kitos disciplinos

- 26 -

duomen ribotumo klausim, kaip iversti teisines svokas socio-empirinius ekvivalentus bei kokius ir kaip integruoti empirinius rezultatus teiss mokslo tyrim.

10. Atsivelgiant tai, kad ratu uklaustos staigos ir institucijos nors ir pateik kelet atsakym, taiau tik viena institucija pasil teiss mokslo tyrim temas, galima numanyti, kad institucijos nra suinteresuotos velgti ateit ir planuoti ateityje galinias ikilti praktines problemas. Todl mokslininkai turi patys prognozuoti, koki tyrim prireiks, t.y. patys turi identifikuoti sritis, kuriose j darbas gali bti naudingas.

11. Daugelis ekspert silyt tem susijusios su iors teisiniais tyrimais, t.y. su teisins sistemos ir visuomens gyvenimo ssaj vertinimu. Siloma tirti, kokias naujas sritis reikia sureguliuoti arba kaip veikia (koki reikm turi realiems visuomeniniams santykiams) egzistuojantis teisinis reguliavimas.

12. Ekspertai pabr, kad teiss tyrim reikia visose be iimties srityse ir vairiausiomis temomis. I ekspert pateikt atsakym dl teiss tyrim tem pamintinos tematikos:

Vieasis interesas Lietuvoje (vieojo intereso samprata, paveldosaugos (kaip vieo intereso) teiss ssajos su statyb teise ir miest pltra (taip pat vieojo intereso poiriu); nuosavybs pamimo visuomens poreikiams problematika, vieojo intereso ir privataus gyvenimo santykis, vieojo intereso gynimo teismo procese specifika, byl dl vieojo intereso apsaugos nagrinjimo ypatumai ir kt.).

Pasitikjimo teismais didinimas (tarj ar kit visuomens atstov dalyvavimas teisminiame procese)

Teisin eimos samprata Administracini procedr katalogas Administracinio proceso tobulinimas Civilinio ir baudiamojo kodekso veikimas Naujai reguliuotinos sritys (arba sritys, kuri teisinis reguliavimas iuo metu nepakankamas):

vietimo teis, auktojo mokslo teis, teisinio vietimo pltros poreikio vertinimas, sveikatos teis, ekologin teis, statyb teis, verslo (ypatingai stambi kio subjekt) veiklos reguliavimo problemos, bioininerija.

13. Vertindami teiss mokslo tyrim perspektyvas, ekspertai konkreiai vardino finans skyrimo problem, kuri tiesiogiai susijusi su kvalifikuot tyrj rengimu ir ilaikymu, valstybs institucij poirio teiss mokslo tyrimus svarb, bendradarbiavimo tarp mokslo ir studij institucij svarb. Norint padidinti teiss mokslo tyrim reikm tiek politiniame, tiek visuomeniniame gyvenime, viena i esmini uduoi yra tinkama tyrim sklaida.

- 27 -

LITERATROS SRAAS

Normin literatra

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 11 straipsnio (2004 m. gegus 4 d. redakcija) ir 2 straipsnio 2 dalies (2004 m. gegus 4 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios, 2004, Nr. 85-3094

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas // Valstybs inios, 1993, Nr. 6-120.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2012 m. vasario 1 d. sakymas Nr. 4B-5 Dl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo interneto svetains skyriaus Oficialioji konstitucin doktrina.

Kita literatra

5. Feldman, R. Historic Perspectives on Law and Science. Stanford Technology Law Review, 2009, 1.

6. Feldman, R. Laws Misguided Love Affair with Science. Prieiga per internet: http://works.bepress.com/robin_feldman/2/.

7. Frascati vadovas. Standartin praktika, siloma mokslini tyrim ir eksperimentins pltr