Lietuvių mokslo draugija. Maironio, V. Pietario, P.Vileišio, M.K. Čiurlionio veikla ir reikšmė Lietuvai.

Parengė Julija Kravčenko

Vilnius, 2015

Lietuvos mokslo draugija

Lietuvių mokslo draugijos narių grupė 

1912 m.

Istorija 1905–1907 m. Rusijos revoliucijos išvakarėse lietuviams atgavus

spaudą (1904) ir sulaukus kiek daugiau politinių laisvių, iškiliausi tautos vyrai sukrunta realizuoti „Lietuvių mokslo draugystės“, „etnografiškos draugystės“ steigimo idėją.

1907 m. balandžio 7 d. (senuoju stiliumi kovo 25 d.) Vilniuje įvyko steigiamasis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas, kuriame iš viso dalyvavo 86 įvairių profesijų žmonės: gydytojai, juristai, rašytojai, mokslininkai, kunigai, visuomenės veikėjai, iš jų – 63 nariai.

1907 m. rugpjūčio 18–19 d. buvo sušauktas pirmasis visuotinis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas.Priimami dar 47 nauji nariai, kai kurie nelietuviai.

Dar 1907 m. buvo įsteigta draugijos biblioteka. Ji labai greitai augo. Nuo 1909 m. prie bibliotekos pradėjo veikti skaitykla, kuria galėjo naudotis ne tik draugijos nariai, bet ir kiti mokslo žmonės,

Kiek lėtesniais tempais kaupiamas draugijos archyvas, įsteigtas 1908 m. Jam pradžią taip pat davė Tilžės „Birutės“ draugija, paaukojusi įvairių laikų rankraščių.

. 1907 m. prie Lietuvių mokslo draugijos pradėjo veikti muziejus. Muziejuje buvo antropologijos, archeologijos, etnografijos, numizmatikos skyriai.

1907 m. J. Basanavičiaus rūpesčiu pradėta leisti „Lietuvių tauta“

1909 m. buvo sudaryta Dainų komisija. 18 draugijos narių (iš 20 pasirašiusiųjų) 1918 m.

vasario 16 d. tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais.

1927 m. Lietuvių mokslo draugiją ištiko skaudus smūgis. Vasario 16 d., minint Lietuvos nepriklausomybės 9-ąsias metines, mirė dr. Jonas Basanavičius.

1927 m. Komitetas reorganizuotas į Valdybą.

1938 m. gegužės mėn. draugija buvo uždaryta.

1938-1939 pasivadino Lietuvos mokslo mylėtojų draugija. Taip besivadinanti, turėdama 125 narius, ji dirbo iki Antrojo pasaulinio karo.

Draugijos svarbiausi uždaviniai

patraukti prie mokslo darbo lietuvių inteligentiją ir užmegzti ryšius su kitų tautų mokslininkais,

įsteigti Draugijos knygyną, muziejų, archyvą, įsteigti Draugijos leidinį, pasirūpinti lėšomis Draugijos įstaigoms tvarkyti ir

Tautos Namams įsigyti, rinkti įvairiausią lituanistinę medžiagą

Reikšmė Lietuvių mokslo draugija jau iki 1918 m. sukaupė didelius

lituanistinius lobius, kuriais galėjo naudotis to meto visuomenė ir kuriuos išsaugojo ateinančioms kartoms.

Savo veikla ji dėjo pamatus lietuvių tautinei mokyklai, Lietuvos aukštosioms mokykloms įsikurti.

Draugija konsolidavo visą krašto inteligentiją, švietė tautą, gaivino jos dvasią, dėjo plytą prie plytos Lietuvos valstybingumo rūmui.

Draugijos nariai 1917–1918 m. svarbių istorinių lūžių laiku ryžtingai atsistojo prie politinio Lietuvos gyvenimo vairo. 18 draugijos narių (iš 20 pasirašiusiųjų) 1918 m. vasario 16 d. tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarais. Pirmasis po aktu pasirašė Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjas, jos pirmininkas ir siela dr. Jonas Basanavičius.

Žymiausi nariai

Jonas Jablonskis,  Žemaitė,  Petras Kriaučiūnas,  Jonas Basanavičius,   Antanas Vileišis,  Juozas Kairiūkštis,   Mykolas Kuprevičius

Lietuvių mokslo draugijos visuotinio susirinkimo dalyviai

Lietuvių mokslo draugija, 1912 m.

Lietuvos mokslų draugjos biblioteka

Lietuvių Mokslo Draugijos įsteigimo metu – 1907 m.

Šaltiniai http://www.llti.lt/failai/25%20Sukaktys_03.pdf http://www.pagrindai.lt/files/lmd.pdf http://www.voruta.lt/lietuviu-mokslo-draugijos-isteigima-minint-1907-1940/ http://istorijai.lt/kulturos-ir-mokslo-sajudis-xx-a-pr/

Literatūra

A. Valaitis. Iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos

J. Jurginis. Lietuvių mokslo draugija

Maironis

Veikla 1893–1894 m. ir 1909–1932 m. dėstė Kauno

kunigų seminarijoje, 1909–1932 m. seminarijos rektorius. 

1894–1909 m. – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo 1903 m. – teologijos daktaras. 

1922–1932 m. Kauno universiteto, (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjas. 

Vincas Pietaris

Reikšmė

pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius

 draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, padėjo ją platinant.

Petras Vileišis

Reikšmė ir veikla

dr. J.Šliūpas, pasakęs: ”Petro Vileišio nuopelnai Lietuvai milžiniški, ir neklysiu pasakydamas, kad jis yra Lietuvos atgimimo tėvas … Ar mes, gyvieji Lietuvos žmonės, išmanome ir mokame vertinti, kuo Petras Vileišis yra buvęs lietuvių tautai? Kas žino?…

vienas žymiausių kovotojų už carinės Rusijos uždraustos lietuvių spaudos laisvę,

Lietuvos valstybingumo žadintojas ir didžiulė atrama to laikmečio lietuviškajai inteligentijai.  

Jis statydamas tiltus užsidirbo nemažą kapitalą, kurio didžiąją dalį paaukojo Lietuvos reikalams.

Dirbdamas Rusijoje kartu su kitais lietuviais geležinkelininkais padėdavo knygnešiams gabenti uždraustas knygas, savo įmonėse įdarbindavo lietuvius darbininkus.

Suprasdamas, kad beraštė tauta pasmerkta išnykti, jis visokeriopai stengėsi pakeisti padėtį, nuosekliai ir nepailstamai siekė šio tikslo.

vienas pirmųjų Lietuvos verslininkų, verslininkystės ideologų, reikalavo aukštos dorovinės kultūros verslininkystėje, pats rodė pavyzdį

supažindino lietuvių visuomenę su daugybe amatų, diegė naują požiūrį į amatus, pramonę bei žemės ūkį, buvo įsitikinęs, kad nuolat augant gyventojų skaičiui pragyventi iš žemės ūkio bus neįmanoma, teigė, kad vienintelė reali alternatyva – imtis prekybos ir pramonės.

Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veikloje,

rūpinosi Lietuvos valstybės atkūrimu. Ne kartą šelpė dailės parodų bei lietuvių kalbos

kursų organizavimą, mokyklų steigimą, karo metu užleido dalį savo namų Antakalnyje našlaičių prieglaudai, rėmė Petrapilyje ir Voroneže leidžiamą lietuvių spaudą.

Čiurlionis

Veikla  Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis

šimtus muzikos kūrinių, tarp jų dvi stambias simfonines poemas, uvertiūrą, kantatą chorui ir orkestrui, dvi sonatas ir kelis variacijų ciklus fortepijonui, styginių kvartetą, kūrinius chorui.

Tuo pat metu, per vos šešerius metus trukusį tapytojo kelią, jis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių,

reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėjefotografijoje. Jo užrašų sąsiuviniai iš studijų Varšuvos muzikos institute laikų

atskleidžia domėjimąsi geologija ir istorija, chemija ir geometrija, fizika ir astronomija, astrologija ir senovine mitologija, senosiomis ir moderniomis kalbomis, klasikine ir naująja filosofija, rytų ir vakarų religijomis.

Reikšmė M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų

draugiją, aktyviai prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių

dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.

Taip pat organizavo ir vadovavo lietuviškiems chorams Varšuvoje, Vilniuje ir Sankt Peterburge,

buvo pirmasis profesionalus Lietuvos kompozitorius, taip nuoširdžiai susidomėjęs lietuvių liaudies dainomis – ne tik jas harmonizavo, naudojo jų melodiką savo originaliuose kūriniuose, bet ir rinko jas, analizavo jų savybes publicistikos straipsniuose.

Ačiū už dėmesį!