PATVIRTINTA

Alytaus šv. Benedikto gimnazijos

direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V-83

2016–2017 MOKSLO METŲ ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJOS PAGRINDINIO

IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alytaus šv. Benedikto gimnazijos 2016–2017 m. m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programų, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikytų programų ir su

šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą gimnazijoje.

2. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti ir ugdymo procesui organizuoti keliami šie

tikslai:

2.1. įgyvendinti Pagrindinio ugdymo, Vidurinio ugdymo ir Neformaliojo vaikų švietimo

programas, akcentuojant mokinių bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą, tarpdalykinę

integraciją, ugdymo diferencijavimą ir integravimą;

2.2. kurti naujus mokymo ir mokymosi modelius, užtikrinančius kokybišką išsilavinimą.

3. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms,

gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne

mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokyti

dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo

aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos

švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

4. Gimnazija, rengdama ugdymo planą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms

įgyvendinti, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais 2015-2016

ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais

ir kitais teisės aktais.

5. Gimnazijos ugdymo planą (toliau – Ugdymo planas) rengia direktoriaus įsakymu sudaryta

darbo grupė.

6. Ugdymo plano projektas derinamas su gimnazijos taryba, Alytaus šv. Benedikto

gimnazijos visuotiniu dalininkų susirinkimu.

7. Mokslo metai prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. rugpjūčio 31 d.

8. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.

2

9. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasės Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė

savaitėmis

5 05-30 32

6-8, I-III 06-02 34

IV 05-25 33

10. Ugdymo procesas gimnazijos sprendimu skirstomas pusmečiais. Nustatoma tokia

pusmečių trukmė:

pirmasis pusmetis: 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. sausio 20 d.;

antrasis pusmetis: 2016 m. sausio 23 d. – ugdymo proceso pabaiga atitinkamai klasei.

11. Mokinių atostogos:

Atostogos Prasideda Baigiasi

Rudens 2016-10-31 2016-11-04

Žiemos (Kalėdų) 2016-12-27 2017-01-06

Žiemos (6-8, I-IV kl.) 2017-02-17

Pavasario (Velykų) 2017-04-10 2017-04-14*

Vasaros:

5 kl.

6-8, II-III kl.

IV kl.

2017-05-31

2017-06-05

2017-05-26

2017-08-31

2017-08-31**

2017-08-31***

Pastabos:

*IV klasių mokiniams atostogų diena, per kurią jie laiko lietuvių kalbos ir literatūros

įskaitą, perkeliama į 04-18 dieną;

**II klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio

ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku;

***IV klasių mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko lietuvių kalbos ir

literatūros įskaitą arba brandos egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

12. IV klasės mokiniui laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu švietimo

ir mokslo ministro nustatytu laiku, jo pageidavimu suteikiama laisva diena prieš brandos

egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į mokymosi dienų skaičių.

13. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų

atostogos.

Papildomos atostogos 5 klasių mokiniams:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi

2017-02-10 2017-02-17

2017-04-03 2017-04-07

14. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei,

prevencinei ir kitai pagal gimnazijos tikslus ir mokinių poreikius parinktai veiklai 5 ir IV klasėse

skiriamos 30 pamokų, 6-8 ir I-III klasėse – 35 pamokos:

Data

Atsakingi

Numatoma veikla

5 klasės 6-8, I-II klasės III klasės IV klasės

2016-09-01 N. Jaciunskienė,

I. Leščinskienė Mokslo ir žinių diena

2016-09-02 N. Jaciunskienė, Diena, skirta gimnazijos 20-mečiui, ,,Gimnazijai - 20.

3

M. Raudonis,

I. Leščinskienė,

J. Sakalauskienė

Dabar ir po 20 metų“

2016-10-20 Profesinio švietimo

komanda,

5-8, I-IV klasių

vadovai

Karjeros ugdymo diena

2017-03-17 N. Jaciunskienė,

Mokinių taryba

Gimnazijos vardo diena

2017-04-26 N. Jaciunskienė,

I. Leščinskienė,

neformaliojo ugdymo

būrelių vadovai,

Mokinių taryba

Sėkmių kraitė

2017-05-23 Kūno kultūros

mokytojai,

5-8, I-IV klasių

vadovai

Sporto diena Žmogaus saugos

bendrųjų

programų

įgyvendinimo

diena

Konsultacijų

diena

2017-06-02 6-8, I-III kl. vadovai Turizmo diena

15. Jeigu oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti 5 klasių

mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-8, I-IV klasių mokiniai. Šios

dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

16. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai,

gimnazija priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

II. UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS IR INTEGRAVIMAS

17. Mokytojai, planuodami ugdymo turinį, vadovaujasi Ugdymo turinio planavimo bei

programų integravimo į ugdymo turinį tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2013 m.

birželio 6 d. įsakymu Nr. V- 70 (gimnazijos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-59

redakcija). (Priedas Nr. 1).

18. Integruojamųjų programų temos fiksuojamos dienyne. Dalyko mokytojai, pildydami

dienyną, pamokos turinio skiltyje nurodo integracinius ryšius (temą).

19. Minint valstybines šventes, atmintinas ir paminėtinas dienas, organizuojant tradicinius

gimnazijos renginius, dalykines savaites ugdymo turinys integruojamas į neformalųjį ugdymą.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

20. Mokinio individualų ugdymo planą, suderintą su gimnazijos galimybėmis, sau rengia

kiekvienas mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą:

20.1. gimnazija iš anksto informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie

gimnazijos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir padeda mokiniams susidaryti

individualius ugdymosi planus dvejiems metams;

20.2. direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už Vidurinio ugdymo programos

įgyvendinimą gimnazijoje, konsultuoja mokinius, kaip jie, atsižvelgdami į savo gebėjimus,

poreikius bei gimnazijos galimybes, turėtų susidaryti individualų ugdymo planą;

21. Mokomam namie mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, pagal kurį

rengiamas ir su vienu iš tėvų (globėjų, rūpintojų) suderinamas pamokų tvarkaraštis, tvirtinamas

gimnazijos direktoriaus.

4

22. Mokiniui, besimokančiam pagal Pagrindinio ugdymo programą ir patiriančiam

mokymosi sunkumų arba besimokančiam itin sėkmingai, bei jo tėvams (globėjams, rūpintojams)

pageidaujant, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas.

23. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant

mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), gimnazijos direktoriaus

pavaduotojai ugdymui ir švietimo pagalbos specialistams.

IV. SVEIKATA IR GEROVĖ GIMNAZIJOJE

24. Sveikatos ugdymo bendroji programa integruojama į pagrindinio ir vidurinio programų

mokomųjų dalykų ugdymo turinį, klasės vadovo ir sportinę veiklą.

25. Gimnazijos mokymosi aplinka orientuota į ugdymo proceso modernizavimą. Tai

įgyvendinti padeda kuriama atitinkama edukacinė aplinka (patalpos, teritorija, mokymo ir

mokymosi priemonės, mokytojo darbo vietos įrengimas):

1.MOKYKLOS PATALPOS 2. KOMPIUTERIAI

Rodikliai Eil. nr. Reikšmė Patalpa / kompiuteriai/multimedija Eil. nr. Skaičius

A B 1 A B 1

Bendras patalpų plotas (kv.m) 01 10935.25

Specialiosios kompiuterių klasės ir

(arba) informatikos kabinetai 01

27

Klasių kambarių skaičius (įskaitant

mokom. kabinetus ir laboratorijas) 02

39 Įvairių dalykų kabinetai ir klasės 02

33

Iš jų (iš 02

eil.) gamtos

mokslų

laboratorijos

(vnt.)

Integruotų gamtos mokslų 03 Mokyklos biblioteka ir skaitykla 03 12

Biologijos 04 1 Mokytojų kambarys 04 2

Chemijos 05 1 Kitos tik mokytojams skirtos patalpos 05 2

Fizikos 06 1 Mokyklos administracijos kabinetai

06 10

Klasių kambarių bendras plotas (kv. m) 07 1837.8000 Kitos mokyklos patalpos 07 7

Kitų

mokyklos

patalpų

skaičius

(vnt.)

Mokomosios dirbtuvės 08 2 Iš viso kompiuterių (01-07 eil. suma) 08 96

Sporto salė 09 1

Iš jų (iš

08 eil.)

naudojamų mokinių

mokymui iš viso 09

74

Aerobikos salė 10 1

naudojamų 1-4 klasių

mokinių mokymui 10

8

Atletinės gimnastikos salė 11 1

naudojamų 5-8 klasių

mokinių mokymui

11 67

Biblioteka 12 1

naudojamų gimnazijos I-II

klasių mokinių mokymui

12 67

Skaitykla 13 1

naudojamų gimnazijos III-

IV klasių mokinių

mokymui

13 67

Valgykla 14 1

serverių (atskirų, serverių

funkcijoms atlikti skirtų

kompiuterių)

14 1

Medicinos kabinetas 15 2 prijungtų prie interneto 15 95

Baseinas 16 1 prijungtų prie intraneto 16

Bendrabučių skaičius (vnt.) 17 dirbančių mokyklos tinkle 17 95

Stadionas (vnt.) 18 nešiojamieji kompiuteriai 18 30

Aikštynas (vnt.) 19 1

Kompiuterizuotos mokytojų darbo

vietos(tik mokytojams skirtos darbo

vietos)(Iš 08 eil.)

19 35

Aikštė (vnt.) 20 Gauta kompiuterių per 2015/2016

mokslo metus (21-23 eil.suma)

20 15

Mokyklos autobusų (mikroautobusų)

skaičius 21

Įsigyta už valstybės lėšas 21

Iš jų (iš 21 eil.)geltonųjų autobusų skaičius 22 Įsigyta už steigėjo lėšas 22 15

Mokyklos pastatymo metai 23 1996 Įsigyta už rėmėjų lėšas 23

Paskutinio kapitalinio remonto metai 24 Interaktyvios lentos 24 4

Paskutinio kapitalinio remonto kaina (€) 25 3. MOKYKLOS INTERNETAS Valstybės ir savivaldybių lėšos, skirtos

aplinkai (€) (2015 metų planas) 26 329800

Mokyklos prisijungimo prie interneto greitis kbps

(nepildyti, jei mokykla neturi interneto) 40960 Registruotas mokyklos kūno kultūros ir

sporto klubas 27

Mokykla turi higienos pasą* 28 1

5

26. Mokytojams sudarytos galimybės (kiek leidžia ištekliai) dirbti inovatyviai, naudojant

šiuolaikines mokymo technologijas, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

27. Psichologinė, socialinė, kultūrinė gimnazijos aplinka tarnauja mokinių aktyviam

ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. Vaiko gerovės

komisija tinkamai reaguoja į pranešimus ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas

gimnazijoje.

28. Mokiniai gimnazijoje kasdien turi fiziškai aktyvią 25 min. pertrauką tarp pamokų.

V. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

29. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Bendrosiomis programomis ir

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 20015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V – 1309, bei Alytaus šv.

Benedikto gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu

gimnazijos direktoriaus 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-144 (gimnazijos direktoriaus 2015

m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-59 redakcija, 2016 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. V-78) (Priedas

Nr. 2).

30. Tikybos ir žmogaus saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu ,,įskaityta“

arba ,,neįskaityta“.

31. Visų pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiekimai vertinami 10 balų sistema.

Modulio įvertinimas įskaitomas į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

VI. MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

32. Už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą pagrindinio

ugdymo programos mokiniams atsakingi direktoriaus pavaduotojai ugdymui, vykdantys

pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimo gimnazijoje priežiūrą.

33. Mokinių pasiekimai gimnazijoje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys

mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojamas direktoriaus pavaduotojas

ugdymui, atsakingas už mokymosi pagalbos organizavimą, švietimo pagalbos specialistai, mokinio

tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu bendradarbiaujant tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

34. Pagalba teikiama skiriant trumpalaikes konsultacijas, kurių trukmė priklauso nuo mokinio

(mokinių) mokymosi sunkumų pobūdžio, pavieniams mokiniams ar jų grupėms arba ilgalaikes

konsultacijas (pusmečio trukmės) mokinių grupėms arba organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems

mokiniams.

35. Konsultacijos skiriamos remiantis mokytojo, mokančio mokinį (mokinius), prašymu,

suderintu su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), arba tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu.

VII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

36. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarką gimnazijoje reglamentuoja Alytaus šv.

Benedikto gimnazijos mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarkos aprašas, patvirtintas

gimnazijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-15 (gimnazijos direktoriaus 2015 m.

birželio 22 d. įsakymo Nr. V-59 redakcija). (Priedas Nr. 3).

37. 5-8, I-IV klasių namų ir kontroliniai darbai fiksuojami elektroniniame dienyne. Dėl

objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina tai suderinti su

mokiniais.

38. Gimnazijos vadovai organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams

skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę.

39. Suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), 5-ų ir 6-ų klasių mokiniams

antrosios užsienio kalbos mokymui bei I ir II klasių mokiniams dalykų modulių mokymui

skiriamas didesnis nei minimalus privalomų pamokų skaičius.

6

40. III-IV klasių mokiniai, besimokantys neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą

papildančio ugdymo mokyklose pagal atitinkamas formalųjį švietimą papildančio ugdymo

programas (yra jas baigę), direktoriaus įsakymu atleidžiami nuo dailės, muzikos, šokio ar kūno

kultūros pamokų, jeigu šios programos dera su bendrųjų programų turiniu. Sprendimas priimamas

dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų

švietimo programomis.

40.1. Mokinys, jo tėvams pritarus, rašo prašymą gimnazijos direktoriui ir iki rugsėjo 7 d.

direktoriaus pavaduotojui ugdymui, kuruojančiam menus ir kūno kultūrą, pristato neformaliojo

vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos, kurioje lanko atitinkamos

krypties užsiėmimus, patvirtintą pažymą arba neformaliojo vaikų švietimo baigimo pažymėjimą bei

atitinkamo dalyko mokytojo sprendimą dėl neformaliojo vaikų švietimo programos dermės su

dalyko programos turiniu.

40.2. I pusmečio ir mokslo metų pabaigoje mokinys atitinkamo dalyko mokytojui pristato

lankytos neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos išduotą

jo pasiekimų įvertinimą, kuris įskaitomas kaip dalyko metinis įvertinimas.

40.3. Mokiniui, direktoriaus įsakymu atleistam nuo atitinkamo dalyko pamokų, iki

mokymosi pagal Vidurinio ugdymo programą baigusiam neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį

švietimą papildančio ugdymo mokyklose atitinkamą formalųjį švietimą papildančią ugdymo

programą, dalyko mokymosi pasiekimai I pusmečio ir mokslo metų laikotarpio pabaigoje įvertinami

įrašu ,,įskaityta“.

41. Per dieną visų klasių mokiniai turi ne daugiau kaip 7 pamokas.

VIII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

42. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinimas pagal Neformaliojo vaikų švietimo

koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. ISAK-2695, ir Alytaus šv. Benedikto gimnazijos neformaliojo vaikų švietimo

organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-144 (gimnazijos

direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-59 redakcija). (Priedas Nr. 4).

43. Gimnazija mokslo metų pabaigoje įvertina mokinių neformaliojo vaikų švietimo

rezultatus ir poreikius kitiems mokslo metams. Atsižvelgus į mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų)

pageidavimus ir mokytojų parengtas neformaliojo vaikų švietimo programas, mokiniams pristatoma

gimnazijoje organizuojamo neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūla.

44. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta vaikų pažinimui, lavinimui, saviraiškos

poreikių tenkinimui, specifinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymui (asmeninių, socialinių

edukacinių, profesinių kompetencijų ugdymas).

IX. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

45. Ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei,

meninei, pažintinei veiklai, integruojamas į atskirų dalykų ugdymo turinį, klasių valandėles,

neformalųjį vaikų švietimą.

45.1. Ugdymo karjerai programa integruojama į pagrindinio ir vidurinio dalykų programų

turinį.

45.2. Bendradarbiaudama su socialiniais partneriais gimnazija 5-8, I-IV klasių mokiniams

per Karjeros ugdymo dieną, klasių valandėles, susitikimus su mokymo įstaigų atstovais, buvusiais

gimnazijos auklėtiniais, mokinių tėvais, išvykas ir ekskursijas, gimnazijos bibliotekoje esančius

leidinius, specializuotas internetines svetaines teikia sistemingą, atnaujintą informaciją apie

švietimo ir mokslo įstaigas, priėmimo taisykles į aukštąsias universitetines mokyklas ir kolegijas,

studijų ir mokymo programas, darbo rinkos tendencijas, profesinės karjeros galimybes.

45.3. 5-8, I-II klasių mokiniams profesinis veiklinimas organizuojamas per savanoriavimą,

darbą vasaros atostogų metu, ekonomikos bei gamtos mokslų pamokas.

7

45.4. I-IV klasių mokiniams organizuojamas vertinimas karjerai. Su mokiniais atliekami ir

aptariami profesinio kryptingumo testai bei praktinės užduotys, skirtos savęs pažinimui.

45.5. I-IV klasių mokiniams, patiriantiems karjeros planavimo trikdžių problemas,

organizuojamos individualios konsultacijos, taip pat grupinės konsultacijos (po 4-5 mokinius)

studijų, profesinės veiklos pasirinkimo, savęs pažinimo ir kitais klausimais.

46. Ugdymo karjerai veiklą gimnazijoje organizuoja, koordinuoja ir vykdo Profesinio

švietimo komanda, klasių vadovai, dalykų mokytojai. Gimnazijoje sistemingai atliekamas

profesinio informavimo ir konsultavimo vertinimas.

X. UGDYMO ORGANIZAVIMAS, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

47. Gimnazija apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos

pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau –

tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Alytaus miesto savivaldybės administracijos

Švietimo skyrių ir numato jo mokymąsi.

47.1. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos

dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Jei

asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau

neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaroma

komisija mokymosi pasiekimų atitikčiai mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio,

Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose, nustatyti.

47.2. Gimnazija išanalizavusi, kokia pagalba būtina tarptautinės bendrojo ugdymo

programos dalį ar visą programą baigusio mokinio sėkmingai adaptacijai ir atsižvelgdama į jo

poreikius mokytis lietuvių kalbos, parengia integracijos į gimnazijos bendruomenę planą,

organizuoja lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, prireikus sudaro mokinio individualų

ugdymo planą.

47.3. Gimnazija siekdama padėti mokiniui greičiau integruotis į bendruomenę siūlo

neformaliojo ugdymo veiklas ir pasitelkia į pagalbą mokinius savanorius.

XI. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

48. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje

asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 ir Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo

organizavimo tvarkos aprašu. 49. Mokiniui, mokomam namuose, gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar

rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo planą. Namuose

mokomam mokiniui 5-6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7-8 klasėse – 13, I-II gimnazijos

klasėse – 15, III –IV gimnazijos klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojo leidimu mokinys gali lankyti

gimnazijoje.

50. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu

mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio

individualiame plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma ,,atleista“. Dalis pamokų, gydytojo

leidimu lankomų gimnazijoje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokinio,

besimokančio namuose, pasiekimams gerinti gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę

(mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos).

XII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

51. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, pasirinkusių tą patį dalyko programos kursą,

8

pasirenkamojo dalyko ar dalyko modulio programą, atsižvelgiant į jų mokymosi stilių,

galias ir poreikius. III-IV kl. mokiniai užsienio kalbas mokosi pagal Europos Sąjungoje priimtus

kalbos mokėjimo lygius.

52. Minimalus mokinių skaičius laikinojoje grupėje įgyvendinant Pagrindinio ugdymo

programą – 10 mokinių, Vidurinio ugdymo programą - 5 mokiniai (siekiant užtikrinti mokymo

tęstinumą, išimties tvarka grupėje gali būti ir mažiau nei 5 mokiniai).

53. Nesusidarius laikinajai grupei, pavieniai mokiniai norimo kurso dalyko programas

mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi

krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.

54. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama per užsienio kalbų,

informacinių technologijų, technologijų ir kūno kultūros pamokas.

XIII. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

55. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas vykdomas remiantis

Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

gimnazijos direktoriaus 2015 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. V-60. (Priedas Nr. 5).

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

56. Gimnazija, vykdydama Pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK – 2433 (toliau - Pagrindinio ugdymo

bendrosios programomis), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo

studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

57. Gimnazija, vykdydama Pagrindinio ugdymo programą ir formuodama gimnazijos

ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų

skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendruosiuose ugdymo planuose.

58. 5 klasių mokiniams gimnazija skiria adaptacinį laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2016-10-

01. Naujai atvykusiems mokiniams skiriamas vieno mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu

laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai nepatenkinamais pažymiais nevertinami.

59. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą,

yra privaloma. Ji organizuojama vadovaujantis Alytaus šv. Benedikto gimnazijos 5-8, I-II klasių

mokinių socialinės-pilietinės veiklos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu direktoriaus 2015 m.

birželio 26 d. įsakymu Nr. V-60. (Priedas Nr. 6). Socialinės-pilietinės veiklos apskaitą vykdo

klasės vadovas elektroninio dienyno puslapyje ,,Socialinė veikla“.

II. UGDYMO TURINIO DIFERENCIJAVIMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

60. Gimnazija, siekdama pritaikyti ugdymo procesą (mokymosi uždavinius ir užduotis,

ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones ir tempą) skirtingų poreikių mokiniams ir padėti

jiems pasiekti kuo geresnių rezultatų, ugdymą diferencijuoja:

60.1. 6a (I pusmetį), 8b (II pusmetį), 8c, Ia ir Ib (per visus mokslo metus) klasės dalijamos į

grupes vienai matematikos pamokai. Dirbant grupėse sudaromos sąlygos kiekvienam mokiniui

pasiekti individualią pažangą ir patirti sėkmę, išlyginti mokymosi spragas;

60.2. 8 klasėse mokiniai vieną pusmetį per vieną chemijos pamoką skirstomi į grupes

tiriamiesiems (laboratoriniams, eksperimentiniams) darbams atlikti;

60.3. diferencijavimas vykdomas panaudojant pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams

tenkinti.

9

61. Siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis, diferencijavimas

taikomas per atskirų dalykų pamokas organizuojant darbą grupėse ar porose ir atliekant

tiriamuosius darbus.

62. Dalykų mokytojų metodinėse grupėse analizuojama, kaip ugdymo procese

įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose

numatytus pasiekimų lygius, ir pateikiami siūlymai dėl tolesnio diferencijavimo.

63. I-II klasių mokiniams sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius ir

pasirenkamuosius dalykus pagal poreikius ir gebėjimus (pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams

plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti): I klasėse – teksto suvokimas, anglų

kalbos vartosenos įgūdžių tobulinimas, rinktiniai matematikos klausimai, praktinio turinio

uždaviniai, žmogaus ir jo aplinkos fizika, reakcijos aplink mus, verslumo pagrindai; II klasėse –

teksto suvokimas, anglų kalbos klausymo ir kalbėjimo įgūdžių tobulinimas, darbas su istoriniais

šaltiniais, matematikos kurso kartojimas ir sisteminimas, ląstelė ir organizmų funkcijos, cheminė

technologija.

64. Įgyvendinant Pagrindinio ugdymo programą klasės į grupes dalijamos šiems dalykams

mokyti: informacinėms technologijoms ir technologijoms, užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), kūno

kultūrai (kai kuriose klasėse).

III. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

65. Ugdymo procesas orientuojamas į dalyko ir bendrųjų kompetencijų ugdymąsi.

66. Visi 5-8, I-II klasių mokiniai mokosi tikybą.

67. Kalbų ugdymo organizavimas.

67.1. Gimnazija iki Vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios nekeičia mokinio

pradėtų mokytis užsienio kalbų. Užsienio kalbas keisti galima tik tuo atveju, jei mokinys yra

atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos, ir gimnazija negali sudaryti mokiniui galimybės

tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi bei yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu. Mokiniui

sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programos

skirtumus:

67.1.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per

savaitę;

67.1.2. jeigu toje pačioje klasėje ar keliose klasėse tokių mokinių yra mažiau negu penki,

jiems skiriant papildomų pamokų skaičių, atsižvelgiama į gimnazijos turimas lėšas;

67.1.3. susidarius penkių ar daugiau tokių mokinių grupei klasėje ar gimnazijoje, skiriamos

dvi papildomos pamokos visai mokinių grupei.

67.2. Ankstyvosios užsienio kalbos (anglų) toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos

5 klasėje.

67.3. Pirmosios užsienio kalbos bendroji programa 5-6 klasėse orientuota į A2, o 7-8, I-II

klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį.

67.4. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos pradedama mokyti

nuo 5 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o nuo 14 iki 16 metų

mokinys pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) patarimu šias antrąsias užsienio kalbas: anglų,

prancūzų, rusų, vokiečių.

67.5. Užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) mokyti 5-8, I-II klasės dalijamos į grupes, jei

klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

67.6. Iš paralelių klasių 5a, 5b ir 5c, 6a ir 6b, 7a ir 7c, Ia ir Ib, IIa ir IIb sudarytos grupės

prancūzų kalbai (2-ajai) mokyti, iš Ia ir Ib klasių – rusų kalbai (2-ajai) mokyti, iš paralelių klasių

5a, 5b ir 5c, 6a ir 6b, 7a, 7b ir 7c, Ia ir Ib – vokiečių kalbai (2-ajai) bei 6a ir 6b, 8a ir 8b – vokiečių

kalbai (1-ajai) mokyti, iš paralelių klasių 6a ir 6b bei 8a ir 8b – anglų kalbai (2-ajai) mokyti.

68. Informacinių technologijų mokymo organizavimas.

68.1. 7-8 klasėse skiriamos 34 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi

krūvio 7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų kursui, o antrą

pusmetį 7a klasėje integruojamos į vieną dailės ir vieną anglų kalbos pamoką, 7b – vieną

10

geografijos pamoką ir 7c klasėse – į vieną lietuvių kalbos pamoką, 8a klasėse pirmą pusmetį

informacinės technologijos integruojamos į vieną chemijos pamoką, 8b klasėje - į vieną dailės

pamoką ir 8 c – į vieną geografijos pamoką, antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių

technologijų kursui.

68.2. 7-8 klasėse įgyvendinamas mokymo modelis, kai pamokoje dirba du mokytojai -

dalyko ir informacinių technologijų. Informacinių technologijų mokymui naudojamos valandos,

skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

68.3. I-II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir programavimo

pradmenų, kompiuterinės leidybos, tinklalapių kūrimo pradmenų moduliai.

69. Socialinių mokslų ugdymo organizavimas.

69.1. Pilietiškumo pagrindų mokymas organizuojamas I ir II gimnazijos klasėse.

69.2. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant jas į pilietiškumo

pagrindų pamokas.

69.3. 5 klasėse istorijos dalykas pradedamas dėstyti nuo Lietuvos istorijos.

70. Gamtos mokslų ugdymo organizavimas: gerinant mokinių eksperimentinius ir

praktinius gebėjimus, 8 klasių chemijos pamokose (I pusmetį) mokiniai laboratoriniams ir

eksperimentiniams darbams dalijami į grupes.

71. Technologinio ugdymo organizavimas.

71.1. Mokiniai, pradedantys mokytis pagal Pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį,

mokomi technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruotą technologijų kurso programą,

parengtą gimnazijos technologijų mokytojų. Integruota technologijų kurso programa sudaro

galimybes mokiniams pažinti Lietuvos ūkio šakas, darbo ir verslo pasaulį bei motyvuotai pasirinkti

technologijų ugdymo programą.

71.2. Programa įgyvendinama organizuojant ekskursijas į verslo ir gamybos įmones, renkant

ir kaupiant informaciją apie ūkio šakas ir ją analizuojant, žaidžiant žaidimą ,,Profesijų labirintas“,

bendradarbiaujant su gimnazijos psichologe ir profesijos konsultante, rengiant projektus.

71.3. 5-8 klasių mokiniai technologijų mokomi bendrose mergaičių ir berniukų grupėse, I-II

klasių mokinai renkasi vieną iš programų: mityba ir tekstilė, konstrukcinės medžiagos ir dizainas.

Po I pusmečio mokinys gali pakeisti pasirinktą programą.

72. Kūno kultūros organizavimas:

72.1. 5 klasėje kūno kultūrai skiriamos 2 valandos ir 1 valanda šokiui;

72.2. 6-8 ir I-II klasėse kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę ir sudaroma galimybė

pasirinkti mokinių pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo ugdymo

veiklą gimnazijoje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje;

72.3. 7a ir 7c, 8, I-II klasėse kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų

grupės;

72.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės (grupėje 7-12 mokinių) sudaromos

pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių mokinių, jiems skiriamos 2 pamokos per savaitę arba tėvų

(globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai lanko sveikatos grupes ne gimnazijoje;

72.5. mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ar laikinai dėl ligos,

gimnazija siūlo veiklą bibliotekoje, skaitykloje ar socialinę-pilietinę veiklą.

73. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas Pagrindinio ugdymo programoje

organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159.

74. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per savaitę:

5-8 KLASĖMS

Mokomieji dalykai

5(a,

b,c)

6a kl. 6b kl. 7a kl. 7 b kl. 7c kl. 8a kl. 8b kl. 8c kl.

Dorinis ugdymas

(tikyba)

1 1 1 1 1 1 1 1 1

Kalbos

11

Lietuvių kalba 5 5 5 5 5 5/5** 5 5 5

Užsienio (anglų,

vokiečių) kalba (1-oji)

3 3 3 3/3** 3 3 3 3 3

Užsienio (anglų,

rusų, vokiečių,

prancūzų) kalba (2-oji)

2 2 2 2 2 2 2 2 2

Matematika 4 4*/4 4 4 4 4 4 4/4* 4*

Gamtamokslinis

ugdymas

Gamta ir žmogus 2 2 2 - - - - - -

Biologija - - - 2 2 2 1 1 1

Fizika - - - 1 1 1 2 2 2

Chemija - - - - - - 2**/2* 2*/2 2*/2

Informacinės

technologijos

1 1 1 1/0** 1/0** 1/0** 0**/1 0**/1 0**/1

Socialinis ugdymas

Istorija 2 2 2 2 2 2 2 2 2

Geografija - 2 2 2 2/2** 2 2 2 2**/2

Meninis ir

technologinis

ugdymas,

kūno kultūra

Dailė 1 1 1 1/1** 1 1 1**/1 1

Muzika 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Technologijos 2 2 2 2 2 2 1 1 1

Kūno kultūra 2 2 2 2 2 2 2 2 2

Šokis 1 - - - - - - - -

Žmogaus sauga - 1 1 0/1 0/1 0/1 1/0 1/0 1/0

Pamokų skaičius

mokiniui per savaitę

27 29 29 29 29 29 30 30 30

Neformalusis vaikų

švietimas

2 2 2 2 2 2 2 2 2

* 6a klasėje I pusmetį, 8b klasėje II pusmetį, 8c klasėje per visus mokslo metus viena matematikos

pamoka skiriama diferencijuotam mokymui, sudarant panašių gebėjimų mokinių grupes.

* 8a (II pusmetį) 8b ir 8c klasėse (I pusmetį) per vieną chemijos pamoką mokiniai dalijami į grupes

tiriamiesiems darbams atlikti.

** 7a klasėje II pusmetį informacinės technologijos integruojamos į vieną dailės (1 gr.) ir anglų

kalbos (2 gr.) pamoką.

** 7b klasėje II pusmetį informacinės technologijos integruojamos į vieną geografijos pamoką.

** 7c klasėje II pusmetį informacinės technologijos integruojamos į vieną lietuvių kalbos pamoką.

** 8a klasėje I pusmetį informacinės technologijos integruojamos į vieną chemijos pamoką.

** 8b klasėje I pusmetį informacinės technologijos integruojamos į vieną dailės pamoką.

** 8c klasėje I pusmetį informacinės technologijos integruojamos į vieną geografijos pamoką.

I KLASĖMS

Mokomieji dalykai Pamokų skaičius

Ia kl. Ib kl.

Dorinis ugdymas (tikyba) 1 1

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji) 4 4

12

Pamokos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti:

*I klasėse diferencijuotam matematikos mokymui, sudarant panašių gebėjimų mokinių grupes bei

diferencijuotam chemijos ir fizikos eksperimentinių ir laboratorinių darbų atlikimui;

** pamokos lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, fizikos, chemijos moduliams ir

verslumo pagrindams.

II KLASĖMS

Užsienio (anglų) kalba (1-oji) 3 3

Užsienio (rusų, vokiečių, prancūzų) kalba (2-oji) 2 2

Matematika 3* 3*

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija 2 2

Fizika 2* 2*

Chemija 2* 2*

Informacinės technologijos 1 1

Socialinis ugdymas

Istorija 2 2

Pilietiškumo pagrindai 1 1

Geografija 2 2

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė 1 1

Muzika 1 1

Technologijos 2/1 1/2

Kūno kultūra 2 2

Žmogaus sauga 0/1 1/0

Dalykų moduliai

**Teksto suvokimas 1 1

** Anglų k. vartosenos įgūdžių tobulinimas (I

pusmetis) 1/0

**Rinktiniai matematikos klausimai 1

** Praktinio turinio uždaviniai 1

** Žmogaus ir jo aplinkos fizika (I pusmetis) 1/0

**Reakcijos aplink mus (II pusmetis) 0/1

**Verslumo pagrindai (II pusmetis) 0/1

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 31 31

Mokomieji dalykai Pamokų skaičius

IIa kl. IIb kl.

Dorinis ugdymas (tikyba) 1 1

Kalbos

Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5

Užsienio (anglų) kalba (1-oji) 3 3

Užsienio (rusų, vokiečių, prancūzų) kalba (2-oji) 2 2

Matematika 4 4

Gamtamokslinis ugdymas

Biologija 1 1

Fizika 2 2

Chemija 2 2

Informacinės technologijos 1 1

Socialinis ugdymas

13

Pamokos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti:

** pamokos – lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, istorijos, chemijos ir biologijos

moduliams.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

75. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo

bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011

m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio

ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

20015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V – 1309, ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas

formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049.

76. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama ugdymo turinį pagal Vidurinio ugdymo

bendrąsias programas, siūlo mokiniams rinktis jų polinkius ir interesus atitinkančias 10 modulių

(lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos) ir 6

pasirenkamųjų dalykų programas.

77. Gimnazija, vykdydama Vidurinio ugdymo programą, iš anksto informuoja mokinius ir

jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie gimnazijos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir

padeda mokiniams susidaryti individualius ugdymo planus dvejiems metams. (Priedas Nr. 7).

77.1. Iki kovo 1 d. II klasių mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) yra

organizuojamas susirinkimas, kuriame Profesinio švietimo komanda ir dalykų mokytojai išaiškina

Vidurinio ugdymo programos sandarą, supažindina su Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo

galimybėmis gimnazijoje.

77.2. Klasių vadovai organizuoja klasių valandėles, kurių metu mokiniai rengia

individualaus ugdymo plano projektą. Mokinius nuolat konsultuoja direktoriaus pavaduotoja

Istorija 2 2

Pilietiškumo pagrindai 1 1

Geografija 1 1

Ekonomika ir verslumas 1 1

Meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūra

Dailė 1 1

Muzika 1 1

Technologijos 1 1

Kūno kultūra 2 2

Dalykų moduliai

** Teksto suvokimas 1

** Anglų kalbos klausymo ir kalbėjimo įgūdžių

tobulinimas (I pusmetis) 1/0

**Matematikos kurso kartojimas ir sisteminimas

(mokinių pasiekimų skirtumams mažinti) 1 1

**Matematikos kurso kartojimas ir sisteminimas

(mokinių gabumams plėtoti) 1

**Ląstelė ir organizmų funkcijos (I pusmetis) 1/0

**Cheminė technologija (II pusmetis) 0/1

** Darbas su istoriniais šaltiniais 1

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę 31 31

14

ugdymui. Mokiniai, suderinę su tėvais (globėjais, rūpintojais), galutinį ugdymo plano variantą

pateikia direktoriaus pavaduotojui ugdymui iki birželio 1 d.

78. Mokiniui, besimokančiam savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu,

individualioms konsultacijoms skiriama 15 procentų, o grupių konsultacijoms - 40 procentų

bendrųjų ugdymo planų nustatytų savaitinių pamokų skaičiaus.

79. Į Vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama Žmogaus saugos bendroji programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-

1159.

80. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniui koreguoti individualų ugdymo planą, vadovaujantis

Individualaus ugdymo plano (dalyko, kurso, modulio) keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu

gimnazijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-69. (Priedas Nr. 8).

81. IV klasių mokinių pageidavimu ugdymo proceso dienų, skirtų kultūrinei, meninei,

pažintinei ir kitokiai veiklai, skaičius mažinamas iki 5 (30 pamokų) (žr. 14 punktą).

II. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

82. Dorinis ugdymas. Visi III-IV gimnazijos klasių mokiniai mokosi tikybos.

83. Lietuvių kalba ir literatūra.

83.1. IV klasėse lietuvių kalbos ir literatūros išplėstiniu kursu mokomi ne daugiau kaip 25

mokiniai, o III – daugiau kaip 25 mokiniai grupėje.

83.2. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis lotynų kalbą.

83.3. Gimnazija sudaro galimybes individualizuoti ar diferencijuoti ugdymo turinį ir siūlo

mokiniams rinktis lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius modulius: rašinio rašymo

tobulinimo, kūrybinio rašymo ir ,,Žmogus istorijoje. Santykio variantai“.

83.4. Mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį kursą ir turintiems žemesnį kaip 6 balai

įvertinimą, jų pageidavimu gali būti skiriamos konsultacinės valandos mokymosi spragoms įveikti,

jeigu gimnazijai pakanka mokymui skirtų lėšų.

84. Užsienio kalbos.

85.1. III klasių mokiniams rekomenduojama rinktis tuos užsienio kalbų mokymosi kursus,

kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus.

85.2. Užsienio kalbų mokymas organizuojamas grupėse, kuriose visi mokiniai siekia to

paties lygio.

85.3. Gimnazija mokiniams siūlo du anglų kalbos pasirenkamuosius modulius (angliško

rašinio įgūdžių tobulinimo ir anglų kalbos kalbėjimo ir klausymo įgūdžių tobulinimo),

papildančius B2 ir B1 kursų programas ir sudarančius galimybes diferencijuoti ugdymo turinį.

86. Matematika. Gimnazija mokiniams siūlo rinktis matematikos taikymus bei tris

matematikos modulius, papildančius išplėstinio ar bendrojo kurso programas: ,,Probleminių

uždavinių sprendimas“ ir ,,Logikos įvadas“ (išplėstinis kursas), ,,Praktinio ir taikomojo pobūdžio

uždavinių sprendimas“ (bendrasis kursas).

86.1. Mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį kursą ir turintiems žemesnį kaip 6 balai

įvertinimą, jų pageidavimu gali būti skiriamos konsultacinės valandos mokymosi spragoms įveikti,

jeigu gimnazijai pakanka mokymui skirtų lėšų.

87. Informacinės technologijos. Informacinių technologijų kursas yra pasirenkamasis.

Mokiniai, pasirinkę išplėstinį kursą, mokosi pagal programavimo arba elektroninės leidybos

modulį.

88. Gamtos mokslai. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis biologijos, chemijos ir fizikos

išplėstinio kurso programų pasirenkamuosius modulius.

89. Socialiniai mokslai. Gimnazija siūlo mokiniams rinktis ekonomikos ir verslumo,

mokinių mokomosios bendrovės pasirenkamuosius dalykus bei istorijos išplėstinio kurso programą

papildantį darbo su istoriniais šaltiniais modulį.

90. Menai. Mokiniai menų kursą renkasi iš trijų siūlomų programų: dailės, muzikos ir

šokio.

15

91. Technologijos. Mokiniai technologijų kursą renkasi iš trijų siūlomų programų: turizmo

ir mitybos, amatų bei dailiųjų medžio darbų.

92. Kūno kultūra.

92.1. Mokiniai renkasi bendrąją kūno kultūrą ar norimą sporto šaką: tinklinį, krepšinį ar

kūno rengybą.

92.2. Kūno kultūros pasiekimai vertinami pažymiais. Mokinio pageidavimu gali būti

vertinami įrašu ,,įskaityta“.

92.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas

organizuojamas vadovaujantis gimnazijos ugdymo plano 72.5 punktu.

92.4. Gimnazija mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ar laikinai

dėl ligos, siūlo veiklą skaitykloje, bibliotekoje ar konsultacijas.

93. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per savaitę:

III KLASĖMS

Eil.

Nr.

Dalykas Kursas/

kalbos

mokėjimo

lygis

Savaitinių

valandų

skaičius

Laikinųjų

grupių

skaičius

Dalykui skirtų

valandų

skaičius

Pastabos

1. Dorinis ugdymas

Tikyba

B

1

3

3

2. Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

B

A

4

5

-

2

-

10

3. Anglų kalba B2 3 3 9

4. Rusų kalba B1 3 1 2

5. Vokiečių kalba B1 3 1 2

6. ** Rašinio rašymo tobulinimas A 1 1 1

7. ** Kūrybinis rašymas A 1 1 1

8. **Angliško rašinio įgūdžių

tobulinimas

B2 1 3 3

9. Socialinis ugdymas

Istorija

B

A

2

3

1

1

2

3

10. Geografija B

A

2

3

1

-

2

-

****

11. *Ekonomika ir verslumas - 1 1 1

12. *Mokinių mokomoji bendrovė - 1 1 1

13. Matematika B

A

3

4

1

2

3

8

14. * Matematikos taikymai - 1 1 1

15. * Braižyba - 1 1 1

16. ** Probleminių uždavinių

sprendimas

A 1 2 2

17. Informacinės technologijos B

A(E)

A(P)

1

2

2

1

1

1

1

2

2

18. Gamtamokslinis ugdymas

Biologija

B

A

2

3

1

1

2

3

19. Fizika B

A

2

4

1

1

2

4

20. Chemija B

A

2

3

1

1

2

3

21. **Ląstelė ir organizmo genetika A 1 1 1

16

22. **Eksperimentinė chemija A 1 1 1

23. Menai ir technologijos

Dailė

B

A

2

3

1

-

2

-

24. Muzika B

A

2

3

1

-

-

-

25. Šokis B

A

2

3

1

-

2

-

26. Dailieji medžio darbai B

A

2

3

1

-

2

-

27. *Automobilizmas - 1,5 3 4,5

28. Kūno kultūra

Krepšinis

B

A

2

4

1

-

2

-

29. Tinklinis B

A

2

4

1

-

2

-

30. Kūno rengyba B

A

2

4

1

-

2

-

31. ***Žmogaus sauga B

A 0,5 - -

Iš viso 48 94,5

Neformalusis švietimas 6

IV KLASĖMS

Eil.

Nr.

Dalykas Kursas/

kalbos

mokėjimo

lygis

Savaitinių

valandų

skaičius

Laikinųjų

grupių

skaičius

Dalykui skirtų

valandų

skaičius

Pastabos

1. Dorinis ugdymas

Tikyba

B

1

2

2

2. Kalbos

Lietuvių kalba ir literatūra

B

A

4

5

-

3

-

15

3. Anglų kalba B2 3 3 9

4. Rusų kalba B1 3 1 3

5. Prancūzų kalba B1 1 - - ****

6. Vokiečių kalba B1 1 - - ****

7. *Rusų kalbos pradžiamokslis A2 1 1 1

8. ** Anglų kalbos kalbėjimo ir

klausymo įgūdžių tobulinimas B2 3 3 3

9. Socialiniai mokslai Istorija

B

A

2

3

1

2

2

6

10. Geografija B

A

2

3

-

1

-

3

****

11. * Ekonomika ir verslumas - 1 1 1

12. **Darbas su istoriniais šaltiniais A 1 2 2

13. Matematika B

A

3

5

1

2

3

10

14. * Matematikos taikymai - 1 2 2

15. * Braižyba - 1 1 1

16. **Praktinio ir taikomojo

pobūdžio uždavinių sprendimas B 1 1 1

17. **Logikos įvadas A 1 2 2

18. Informacinės technologijos B 1 1 1

17

A(E)

A(P)

2

2

1

1

3

2

19. Gamtamokslinis ugdymas

Biologija

B

A

2

3

1

1

2

3

20. Fizika B

A

2

3

1

1

2

3

21. Chemija B

A

2

3

1

1

2

3

22. Menai ir technologijos

Dailė

B

A

2

3

1

-

2

-

23. Muzika B

A

2

3

1

-

2

-

24. Šokis B

A

2

3

1

-

2

-

25. Turizmas ir mityba B

A

2

3

1

-

2

-

26. Kūno kultūra

Bendroji kūno kultūra

B

A

2

3

1

-

2

-

27. Kūno rengyba B 2

1

2

28. Tinklinis B

2

1

2

Iš viso 45 101

Neformalusis vaikų švietimas 6

* pasirenkamieji dalykai

** dalykų moduliai

*** integruojama į ugdymo turinį

**** mokinys dalyko (kurso) mokysis savarankiškai

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

94. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. V-1795.

95. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas gimnazijoje vykdomas bendrosiose klasėse.

96. Gimnazija, atsižvelgdama į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi

formą ir bendradarbiaudama su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos

specialistais:

96.1. sudaro sąlygas mokiniui gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną

švietimo pagalbą, užtikrina ugdymo nuoseklumą ir tęstinumą;

96.2. vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo dalykų

programoms įgyvendinti nurodytu skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi;

96.3. trumpina pamokų trukmę 5 minutėmis mokiniams, lankantiems specialiąsias pratybas, šį

laiką skiria mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikatą tausojančioms pertraukoms organizuoti.

97. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių,

pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias bei specialiojo pedagogo ir kitų

18

vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Mokytoją gali konsultuoti ir gimnaziją

aptarnaujančios Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

98. Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų,

rūpintojų) pritarimu mokinys, turintis vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi

poreikių:

98.1. dėl klausos sutrikimo, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo,

skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, intelekto (taip pat ir nepatikslintą intelekto sutrikimą), judesio ir

padėties sutrikimų, kochlearinių implantų, dėl bendrųjų mokymosi sutrikimų, taip pat turintis

mokymosi sunkumų dėl nepalankios aplinkos, gali vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio

kalbos, mokytis tik vienos užsienio kalbos arba pradėti vėliau mokytis antrosios užsienio kalbos;

98.2. kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos

sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą), turintis mokinys gali nesimokyti užsienio kalbų.

Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių kalbai mokyti;

98.3. mokinys, turintis klausos sutrikimą (išskyrus nežymų), gali nesimokyti muzikos;

98.4. judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus) turintis mokinys gali

nesimokyti technologijų;

98.5. mokinys nuo technologijų ir užsienio kalbų mokymosi atleidžiamas gimnazijos

direktoriaus įsakymu;

98.6. mokinys, atleistas nuo dalyko mokymosi, laikomas baigusiu Pagrindinio ugdymo

programą, jei kitų ugdymo plano dalykų įvertinimai yra patenkinami.

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

99. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir

pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimų lygius ir vadovaujantis

Gimnazijos ugdymo plano 25 - 27 punktų nuostatomis.

100. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi

pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.

101. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą,

mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus

pasiekimus.

102. Vertinimo kriterijai ir mokinio pasiekimai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais,

rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais.

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

103. Gimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą organizuoja ir mokiniui teikia,

vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės tarnybos ir gimnazijos

Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

104. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

104.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1228;

104.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui konsultacijų ir specialiųjų

pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai).

105. Specialioji pagalba:

105.1. teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus

aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.V-1229.

105.2. teikiama mokytojo padėjėjo ugdymo proceso metu.

19

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

106. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas namie vykdomas

organizuojant pamokas namuose pagal Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės

tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudarius individualų ugdymo planą mokymosi namie

laikotarpiui.

107. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą

ar individualizuotą programą, mokyti namie gimnazija skiria pamokų, vadovaudamasi Gimnazijos

ugdymo plano 41–43 punktais, 1-2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar

specialiosioms pratyboms.

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO

PRITAIKYTAS PROGRAMAS, UGDYMAS

108. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ar bendrojo ugdymo pritaikytą

programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis

Gimnazijos ugdymo plane nurodytų dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų

skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo

pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1–2 pamokomis.

109. Sutrikusios klausos, regos, judesio ir padėties sutrikimų turinčiam mokiniui ugdymo

planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 123,124,137 punktais.

110. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio

gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

VI. MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO

INDIVIDUALIZUOTĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS

111. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo

planas rengiamas vadovaujantis Gimnazijos ugdymo plane nurodytų dalykų programoms

įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų:

galima keisti (mažinti, didinti) dalykams skirtų pamokų skaičių, vietoje gamtos mokslų srities

dalykų gimnazija gali siūlyti integruotas gamtos mokslų pamokas - tada mokinys gali nesimokyti

fizikos ir chemijos, technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba

technologijų kryptis.

112. Pagrindinio ugdymo individualizuotas programas mokiniui rengia dalyko mokytojas,

atsižvelgdamas į mokinio galias ir gebėjimus, pedagoginės psichologinės tarnybos, Vaiko gerovės

komisijos narių rekomendacijas.

20

Priedas Nr. 1

UGDYMO TURINIO PLANAVIMO BEI PROGRAMŲ INTEGRAVIMO Į UGDYMO

TURINĮ TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymo turinio planavimo, programų integravimo į ugdymo turinį tvarkos aprašas (toliau -

Aprašas) nustato Alytaus šv. Benedikto gimnazijos (toliau – Gimnazija) ugdymo turinio planavimo

principus ir laikotarpius, formas, ilgalaikių planų ir programų rengimo tvarką, bendrųjų

kompetencijų, gyvenimo įgūdžių, vertybinio ugdymo, prevencinių bei kitų švietimo ir mokslo

ministro, Vilkaviškio vyskupijos vyskupo patvirtintų, gimnazijoje parengtų programų integravimo į

ugdymo turinį principus ir būdus.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

Dalyko programa – formalizuota dalyko ugdymo tikslus ir uždavinius, ugdymo turinį, metodus,

integracinius ryšius su kitais dalykais ir mokinių pasiekimus numatamti programa.

Pasirenkamasis dalykas – gimnazijos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas mokomasis

Bendruosiuose ugdymo palnuose neįrašytas dakykas.

Pasirenkamasis dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokomojo

dalyko programos dalis.

Pritaikyta bendrojo ugdymo programa – specialiųjų poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo

ugdymo programa, kai mokinio pasiekimai žemesni nei patenkinamo lygio ir neatitinka 2 metų

laikotarpiui nurodytų mokinių pasiekimų lygių požymių.

Individualizuota programa – tai pritaikyta bendrojo ugdymo programa, skirta mokiniui,

turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo.

Integruojamoji programa – bendriesiems gebėjimams ugdyti skirta programa, integruojama į

visų ugdymo sričių ar dalykų programas.

Ilgalaikis dalyko planas – dalyko ugdymo ir turinio gairės, mokytojo parengtos atsižvelgiant į

numatomus mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas.

Trumpalaikis dalyko planas – suplanuotas dalyko ugdymas ir turinys tam tikram numatytam

laikotarpiui ar skyriui.

Pamokos planas – konkretaus ugdymo turinio planingas organizavimas, reglamentuojantis

mokytojo ir ugdytinių veiklas pamokoje.

Neformaliojo švietimo programa – programa, skirta tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir

saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

Klasės vadovo veiklos planas skirtas numatyti organizuojamiems renginiams, individualiems

pokalbiams su mokiniaias, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais bendruomenės nariais,

bendradarbiavimui tarp mokytojų, dirbančių toje klasėje.

II. UGDYMO TURINIO PLANAVIMO PRINCIPAI

3. Ugdymo turinys Gimnazijoje planuojamas pagal Bendruosiuose ugdymo planuose nurodytą

mokymosi savaičių skaičių bei Gimnazijos ugdymo plane nurodytą dalyko programai skirtų

valandų (pamokų) skaičių.

4. Mokytojai, planuodami ugdymo turinį, vadovaujasi Pradinio ir pagrindinio ugdymo

bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008

m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Vidurinio ugdymo programomis, patvirtintomis

Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269, atsižvelgia į

gimnazijos tikslus ir turimus išteklius.

5. Planuodamas ugdymo turinį mokytojas priima sprendimus dėl:

5.1. ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo, atsižvelgdamas į mokinių amžiaus tarpsnių

ypatumus;

21

5.2. ugdymo turinio diferencijavimo ir integravimo, atsižvelgdamas į skirtingą mokinių

gebėjimų lygį, mokymosi stilius ir patirtį;

5.3. ugdymo turinio integravimo galimybių, siekdamas atskleisti įvairių mokomųjų dalykų,

tikrovės reiškinių ryšius ir sąveikas bei siekdamas ugdyti mokinio kompetencijas;

5.4. ugdymo turinio susiejimo su įvairių sričių gyvenimo praktika, asmens poreikiais ir

polinkiais, visuomenės bei darbo realijomis, karjeros planavimu;

5.5. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų pritaikymo, vertinimo informacijos

panaudojimo mokinių pasiekimams ir poreikiams nustatyti, tolesniam mokymui(si) planuoti,

savalaikei pagalbai užtikrinti.

II. UGDYMO TURINIO PLANAVIMO LAIKOTARPIAI IR FORMOS

6. Mokytojai dalykų ilgalaikius planus (išskyrus pradinį ugdymą) rengia mokslo metams pagal

darbo grupės parengtą ir metodinėse grupėse suderintą formą. Formoje nustatytos ilgalaikių planų

pagrindinės privalomos dalys, paliekant mokytojui galimybę papildyti planą pagal savo poreikius.

(Priedai Nr. 1-2).

7. Klasių koncentre dirbantys keli to paties dalyko mokytojai ilgalaikį planą rengia kartu arba jį

derina tarpusavyje, atsižvelgdami į klasės mokinių pasiekimus, numatomus ugdymo(si) rezultatus,

gebėjimus, nuostatas ir pažangą.

8. Trumpalaikį (skyriaus, temos) planą privalo rengti jauni, pradedantys dirbti specialistai bei

mokytojai, turintys mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą. Kiti mokytojai etapo (ciklo)

trumpalaikius planus (išskyrus pradinį ugdymą) rengia individualiai pagal poreikį. Dalykų

metodinėse grupėse susitariama dėl trumpalaikio plano formos.

9. Pamokos planus rengia tik jauni specialistai.

10. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programos rengiamos mokslo metams (vidurinio

ugdymo pasirenkamųjų dalykų programos – dvejiems) pagal Bendruosius formaliojo švietimo

programų reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m.

balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK – 535.

11. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlą, apklausę mokinius, mokytojai aptaria

metodinėse grupėse (vdurinio ugdymo – iki einamųjų mokslo metų vasario 10 d., pagrindinio

ugdymo – iki einamųjų mokslo metų balandžio 15 d.). Galutinį sprendimą dėl pasirenkamųjų

dalykų ir dalykų modulių programų priima Metodinė taryba, atsižvelgdama į ugdymo prioritetus

gimnazijoje ir metodinių grupių argumentus.

12. Rengdami neformaliojo švietimo programas mokytojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 patvirtintais bendraisiais

neformaliojo švietimo programų kriterijais. Programos rengiamos vieneriems mokslo metams.

13. Pritaikytos ir individualizuotos bendrojo ugdymo programos rengiamos pagal Vaiko

gerovės komisijos parengtas rekomendacijas, patvirtintas direktoriaus 2012 m. sausio 30 d. įsakymu

Nr. V- 69.

14. Klasės vadovų veiklos planai (toliau – Veiklos planai) rengiami mokslo metams pagal

klasės vadovų metodinės grupės parengtą veiklos plano formą, atsižvelgiant į gimnazijos veiklos

programą, integruojamųjų, prevencinių programų gaires.

15. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programoms pritariama dalyko metodinėse grupėse

iki rugpjūčio 30 d. Suderintos programos ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. teikiamos gimnazijos

direktoriui tvirtinti.

16. Dalykų ilgalaikius planus mokytojai aptaria dalyko mokytojų metodinėse grupėse ir

suderina su kuruojančiu vadovu iki rugsėjo 10 d.

17. Pritaikytas ir individualizuotas bendrojo ugdymo programas mokytojai suderina Vaiko

gerovės komisijos posėdyje.

18. Neformaliojo švietimo programos suderinamos metodinėse grupėse ir su mokinių sąrašais

pateikiamos direktoriui tvirtinti iki rugsėjo 10 d.

19. Klasės vadovai Veiklos planus aptaria klasių vadovų metodinėje grupėje ir suderina su

klasių vadovų veiklą kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju iki rugsėjo 15 d.

22

IV. PROGRAMŲ INTEGRAVIMO Į UGDYMO TURINĮ PRINCIPAI IR BŪDAI

20. Bendrųjų kompetencijų, gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinės ir kitos programos

(toliau – Programos) integruojamos į mokomuosius dalykus pagal Bendrąsias programas, klasės

vadovo veiklą, neformalųjį švietimą, nedidinant Gimnazijos ugdymo plane nustatytų dalykui skirtų

pamokų skaičiaus.

21. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių programos: „Mokymosi mokytis“,

„Komunikavimo“, „Darnaus vystymosi“, „Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių“, „Kultūrinio

sąmoningumo“, integruojamos į pagrindinio ugdymo programos visus mokomuosius dalykus,

neformalųjį ugdymą. Ilgalaikio plano skiltyje ,,Bendrųjų kompetencijų integravimas“ nurodomos

ugdomos kompetencijos.

22. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.

ISAK– 494, integruojama į gamtos ir socialinių mokslų ugdymo turinį, klasės vadovo veiklą.

(Priedas Nr. 3).

23. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK – 179, integruojama į tikybos, lietuvių

kalbos ir literatūros, biologijos ugdymo turinį. (Priedas Nr. 4).

24. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.V-1159, viduriniame ugdyme integruojama į gamtos

mokslų ugdymo turinį, klasės vadovo veiklą, ugdymo proceso dienas, skirtas kultūrinei, meninei,

pažintinei ir kitokiai veiklai. (Priedas Nr. 5).

25. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios

programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. V-651, įgyvendinamos integravus etninę kultūrą į mokomuosius dalykus, neformalųjį

švietimą, klasės veiklą. (Priedai Nr. 6-7).

26. Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-1290, integruojama į gamtos mokslų, technologijų,

bendrosios kūno kultūros ir žmogaus saugos ugdymo turinį, klasės vadovo veiklą, ugdymo proceso

dienas skirtas sportinei veiklai, neformalųjį švietimą. (Priedas Nr. 8-9).

27.Gimnazijos Ugdymo karjerai programa integruojama į pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų ir mokomųjų dalykų ugdymo turinį bei kultūrinę, meninę, pažintinę, kūrybinę, praktinę ir

kitas veiklas.

28. Vertybinio ugdymo programa integruojama į visų dalykų ugdymo turinį, neformalųjų

švietimą ir klasės vadovų veiklą. Programa derinama su Nacionaline katalikiškų mokyklų

asociacijos taryba ir tvirtinama Vilkaviškio vyskupijos vyskupu.

29. Dalykų mokytojai, planuodami integruojamųjų programų įgyvendinimą, pasirenka klasei ir

dėstomam dalykui tinkamą temą, ją įrašo ilgalaikio plano skiltyje Integracija (dalyko viduje,

tarpdalykinė, integruojamosios programos) ir nurodo, su kokia integruojamąja programa ji siejama.

30. Klasių vadovai, atsižvelgdami į mokinių amžių, patirtį, individualius ar grupės poreikius,

planuoja integruojamųjų programų įgyvendinimo formas bei būdus ir ugdomosios veiklos pobūdį

įrašo į klasės vadovo veiklos planą.

31. Ugdymosi pasiekimai vertinami pagal Programoje pateiktus reikalavimus: ką mokinys

privalo žinoti, gebėti, kokius įgūdžius ir vertybines nuostatas turi įgyti. Vertinant taikomi

neformaliojo ir formaliojo vertinimo metodai ir būdai.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32. Ugdymo turinio, integruojamųjų programų planavimą ir įgyvendinimą koordinuoja

gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

____________________________________________________

ILGALAIKIS (METŲ) PLANAS

SVARBIAUSI ILGALAIKIO PLANO ELEMENTAI (pagrindinis ugdymas)

Bendroji informacija (dalykas/kursas; klasė; laikotarpis; pamokų skaičius).

Trumpa klasės / laikinosios grupės charakteristika (motyvacija ir nuostatos, pasiekimai (turimas mokinių pasiekimų lygis), individualūs mokinių

poreikiai.

Mokymo ir mokymosi priemonės.

Mokymo tikslas.

Mokymo ir mokymosi uždaviniai (sukonkretinti atsižvelgiant į konkretų kontekstą, gebėjimus aprašytus BP).

Vertinimas (dalyko vertinimo sistema).

Mokymo ir mokymosi turinys.

Eil.

nr.

Pamokų ciklo pavadinimas. Ugdomi

gebėjimai (gebėjimų „krepšelis“ )

Valandos (nuo - iki) Bendrųjų kompetencijų

integravimas

Dalykų integracija (dalyko

viduje, tarpdalykinė,

integruojamosios programos)

Vertinimas Pastabos

1.

Priedas Nr. 1.1

24

Priedas Nr. 1.2

ILGALAIKIS (METŲ) PLANAS

SVARBIAUSI ILGALAIKIO PLANO ELEMENTAI (vidurinis ugdymas)

Bendroji informacija (dalykas/kursas; klasė; laikotarpis; pamokų skaičius).

Trumpa klasės / laikinosios grupės charakteristika (motyvacija ir nuostatos, pasiekimai (turimas mokinių pasiekimų lygis), individualūs mokinių

poreikiai.

Mokymo ir mokymosi priemonės.

Mokymo tikslas.

Mokymo ir mokymosi uždaviniai (sukonkretinti atsižvelgiant į konkretų kontekstą, gebėjimus aprašytus BP).

Vertinimas (dalyko vertinimo sistema).

Mokymo ir mokymosi turinys.

Eil.

nr.

Pamokų ciklo pavadinimas. Ugdomi

gebėjimai (gebėjimų „krepšelis“ )

Valandos (nuo - iki) Dalykų integracija (dalyko viduje,

tarpdalykinė, integruojamosios programos)

Vertinimas Pastabos

1.

25

Priedas Nr. 2

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJOS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Tvarka) parengtas,

vadovaujantis Pradinio, Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo programų aprašą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309,

Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, ir Vidurinio ugdymo

programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario

21 d. įsakymu Nr. V-269.

2. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos,

vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos

analizė ir jos panaudojimas planuojant ugdymo procesą, informavimas.

3. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

3.1. vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus

kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas;

3.2. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą;

3.3. įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą

bei pasiekimus;

3.4. vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie

mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,

nuostatas, kompetencijas);

3.5. vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio

validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus;

3.6. vertinimo kriterijai – bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų

vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai, atitinkantys Pagrindinio ugdymo

bendrosiose programose ir Vidurinio ugdymo programose numatytus pasiekimų lygius;

3.7. kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinių

žinioms, gebėjimamas, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti

skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti

mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti

tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

4.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo

siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo

galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, stiprinant daromą pažangą. Formuojamasis

vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro

galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

4.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą,

modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

4.4. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai, su kuriais

lyginami mokinio pasiekimai.

26

5. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

5.1. formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys,

numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas

fiksuojamas;

5.2. neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant

nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais,

simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.);

5.3. kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir

pasiekimus kaupimas.

5.4. sudėtinis pažymys – tai sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų

suminis balas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6.Vertinimo tikslai:

6.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

6.2. pateikti mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie mokinio

mokymosi patirtį, pasiekimus, pažangą ir įgytas kompetencijas;

6.3. nustatyti mokytojo, gimnazijos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus dėl

mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tobulinimo.

7.Vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti

savo pasiekimų lygmenį, mokyti įsivertinti, nustatyti individualią mokymosi pažangą, išsikelti

mokymosi tikslus;

7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, diferencijuoti ir

individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

7.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti

ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

8. Vertinimo nuostatos:

8.1. vertinama atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnius, psichologinius ypatumus,

individualius poreikius;

8.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios,

kompetencijos, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga.

9. Vertinimo principai:

9.1. tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymo(si) turinį);

9.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko;

pateikiami aiškūs vertinimo kriterijai);

9.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo);

9.4. informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką

mokinys jau išmoko, kokios spragos, kaip jas taisyti);

9.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais,

aptartais per dalyko pamokas. Mokiniui praleidus atitinkamą mokymosi programos dalį dėl ligos

ar kitų priežasčių numatomas ir suderinamas atsiskaitymo laikas ir būdai. Mokytojas

pasirašytinai supažindina mokinius su vertinimo kriterijais, juos aptaria su mokiniais mokslo

metų pradžioje ir pagal poreikį (pradėdamas naują skyrių, temą).

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

27

10. Planuodamas ugdymo procesą, mokytojas planuoja ir vertinimą, siedamas jį su

mokymosi uždaviniais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir individualias galimybes:

10.1. formuojamojo vertinimo strategijas mokytojas numato ruošdamasis pamokai;

10.2. diagnostinį vertinimą – ilgalaikiame (metų) plane.

11. Mokytojai savo dalyko metodinėje grupėje aptaria ir suderina dalyko vertinimo

tvarką, vertinimo kriterijus, metodus ir formas.

12. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su

dalykų ilgalaikiais (metų) planais, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programomis, mokinių

mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus,

metodus ir formas.

13. Mokytojai, pradėdami naują temą, skyrių, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius,

darbo metodus, vertinimo kriterijus ir būdus, vertinimo laiką.

14. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas ir individualizuotas bendrojo ugdymo

programas, numatomas individualus vertinimas.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE 15. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos

stebėjimu, taikant formuojamąjį vertinimą. Mokiniams būtina nuolat teikti informaciją

(komentarus žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, kaip tai atlikti, kad

būtų pasiekti mokymosi uždaviniai, pagal pateiktus vertinimo kriterijus aptariama individuali

mokinių mokymosi pažanga.

16. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal BP

reikalavimus, baigiamųjų klasių mokyklinių ir valstybinių brandos egzaminų vertinimo

instrukcijas, ugdymo skyriuje aptartus ir suderintus dalyko vetinimo metodus, formas ir kriterijus.

17. Patenkinamais įvertimais laikomi 4-10 balų įvertinimai, „įskaityta“, ,,atleista“.

18. Nepatenkinamais įvertinimais laikomi 1-3 balų įvertinimai, „neįskaityta“,

„neatestuota“, kai mokinys yra praleidęs be pateisinamos priežasties 2/3 pusmečio pamokų ir

neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano privalomojo dalyko mokslo programą ar programos

dalį (pusmečio kursą).

19. Pasiekimų, vertinamų 10 balų sistema, reikšmė: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai,

7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2

– labai blogai, 1 – ypač blogai.

20. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus

vertinti tokiu dažnumu per pusmetį:

20.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 2 - 3

pažymiais per pusmetį;

20.2. jei dalykui mokyti skirta 3-4 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 5

pažymiais per pusmetį;

20.3. jei dalykui mokyti skirta 5 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7

pažymiais per pusmetį.

21. Mokytojai, aptarę ir suderinę dalyko metodinėje grupėje, gali turėti vertinimo

kriterijus, kuriais remdamiesi kaupia informaciją apie mokinio mokymosi pasiekimus ir rašo

sudėtinį pažymį.

22. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

22.1. mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama per

pusmetį organizuoti ne mažiau kontrolinių ar kitų atsiskaitomųjų darbų, kiek yra to dalyko

savaitinių pamokų;

22.2. dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet

būtina suderinti su mokiniais;

28

22.3. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas;

22.4. mokytojas suderina su mokiniais kontrolinių darbų tvarkaraštį savaitės laikotarpiui,

apie kontrolinį darbą mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindinęs su darbo

forma, tikslais, vertinimo kriterijais;

22.5. rekomenduojama sudarant kontrolinio darbo užduotis laikytis eiliškumo: nuo

lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Užduotys turėtų patikrinti įvairius mokinių gebėjimus

(žinių supratimą taikymą, aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, analizę, lyginimą ir kt.). Prie

kiekvienos užduoties ar klausimo turėtų būti nurodyti taškai.

22.6. kontrolinius darbus mokytojas ištaiso ir grąžina mokiniams per savaitę, tik dėl

objektyvių priežasčių darbus gali grąžinti per dvi savaites;

22.7. kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės

mokiniais, pasidžiaugiama jų sėkmėmis, nesėkmės aptariamos individualiai, numatomi būdai

mokymosi spragoms šalinti;

22.8. kontroliniai ar kiti atsiskaitomieji darbai paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir

pirmąją dalyko pamoką po mokinių atostogų neorganizuojami;

22.9. diagnostiniai kontroliniai darbai ir bandomųjų egzaminų (pasirinkusiems tą

egzaminą) darbai mokiniams yra privalomi;

22.10. diagnostinių kontrolinių darbų įvertinimai surašomi į dienyną;

22.11. jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (pateikė gydytojų pažymą ar tėvų

paaiškinimą) nedalyvavo kontroliniame ar kitame atsiskaitomajame darbe, jį atsiskaito po

pamokų susitartu su mokytoju laiku per 2 – 4 savaites arba per tiek kalendorinių dienų, kiek

mokinys sirgo arba nebuvo dėl pateisinamos priežasties gimnazijoje;

22.12. jei 5-8, I-IV kl. mokiniai be pateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame ar

kitame atsiskaitomajame darbe, jie privalo šį darbą atsiskaityti per savaitę po pamokų;

22.13. praėjus nustatytam laikui ir mokiniui neatsiskaičiusiam už kontrolinį ar kitą

atsiskaitomąjį darbą, įrašomas „1“ (vienetas), jei vertinama pažymiu, ar „0“ taškų, jei taikomas

kaupiamasis vertinimas.

23. Vertinant diagnostines užduotis, mokytojams rekomenduojama vadovautis šia

schema:

5-8 klasių vertinimų atitiktis

TEISINGŲ ATSAKYMŲ APIMTIS (PROCENTAIS) BALAI

92-100 10

81-91 9

70-80 8

59-69 7

48-58 6

37-47 5

26-36 4

17-25 3

8-16 2

0-7 1

I-1V klasių vertinimų atitiktis

TEISINGŲ ATSAKYMŲ APIMTIS (PROCENTAIS) BALAI

95-100 10

84-94 9

73-83 8

62-72 7

29

51-61 6

40-50 5

30-39 4

20-29 3

9-19 2

0-8 1

V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

24. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys

arba įskaita).

25. Mokiniui, pagal gydytojo pažymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar

metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“

26 Pusmečių ir metinių įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami

pažymiais arba rašoma „įskaityta", „neįskaityta", ,,atleista“, „neatestuota" (neatestuotas mokinys

– mokinys, praleidęs 2/3 pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano

privalomojo dalyko mokslo programą ar programos dalį (pusmečio kursą).

27. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros

pratybose vertinami įrašu ,,įskaityta“ arba ,,neįskaityta“.

28. Mokinių mokymosi pasiekimų įsivertinimą dalykų mokytojai organizuoja paskutinę

pusmečio (mokslo metų) savaitę.

29. Mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei

padarytą pažangą, jei reikalinga, koreguoja ugdymo procesą.

30. Pusmečio pažymiai mokiniams vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio

(4,5 - 5; 4,4 - 4).

30.1. Jei II pusmečio įvertinimas aukštesnis nei I, rašomas aukštesnis pažymys (I

pusmetis – 6, II pusmetis – 7, metinis – 7);

30.2. Jei II pusmečio įvertinimas žemesnis nei I, metinis įvertinimas yra per I ir II

pusmečius visų gautų pažymių aritmetinis vidurkis.

30.3. Jei I ir II pusmečių įvertinimai skiriasi 2 ar daugiau balų, vedamas I ir II pusmečių

aritmetinis vidurkis (I pusmetis – 4, II pusmetis – 6, metinis – 5).

30.4. Mokinių, dalyvavusių tarptautinio mobilumo (judumo) mainų programose,

mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų.

31. Dalykų mokytojų metodinėse grupėse analizuojami diagnostinių kontrolinių darbų,

bandomųjų egzaminų rezultatai, aptariami individualūs mokinių pasiekimai. Priimami sprendimai

dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo

veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

32. Gimnazija informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi

pažangą ir pasiekimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos

įstatymu ir gimnazijos nustatyta tvarka:

32.1. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne;

32.2. mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) naudodamiesi elektroniniu dienynu gauna

operatyvią ir išsamią informaciją apie vaiko pasiekimus;

32.3. jei iškyla ugdymo(si) problemų, tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokymosi

pasiekimus informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant laiškus

elektroniniame dienyne;

30

32.4. administracija du kartus per mokslo metus organizuoja Tėvų dienas, kuriose tėvai

turi galimybę susitikti su vaiką mokančiais mokytojais, administracija, klasės vadovu;

32.5. klasių vadovai ne rečiau kaip kartą per pusmetį organizuoja tėvų susirinkimus. Esant

būtinybei, į juos kviečia dalykų mokytojus.

32.6. Pasibaigus mokslo metams, klasės vadovas supažindina mokinio, kuriam skirti

papildomi darbai, tėvus (globėjus, rūpintojus) su gimnazijos direktoriaus įsakymu dėl papildomų

darbų skyrimo.

31

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJOS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarkos aprašas (toliau Tvarka) parengtas

vadovaujantis 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2015 m. gegužės 06 d. įsakymu Nr. V-457, Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla,

vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. Nr. V-773.

2. Šis aprašas reglamentuoja mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarką Alytaus šv.

Benedikto gimnazijoje.

3. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarką sudaro šie skyriai: bendrosios

nuostatos, mokymosi krūvio optimizavimo tikslas, uždaviniai, principai, Tvarkos įgyvendinimas.

II. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO OPTIMIZAVIMO

TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PRINCIPAI

4. Mokymosi krūvio optimizavimo tikslas – lanksčiai vadovaujantis Bendrosiomis

programomis mažinti mokymosi turinio apimtis.

4.1. Mokymosi krūvio optimizavimo uždaviniai:

4.1.1. skatinti mokytojų bendradarbiavimą planuojant ugdymo procesą ir reguliuojant

mokinių mokymosi krūvį;

4.1.2. ugdymo proceso organizavimą grįsti ugdymo(si) poreikių analize;

4.1.3. esant reikalui paruošti mokymosi krūvio optimizavimo priemonių planą.

4.2. Mokymosi priemonių optimizavimo procese remiamasi šiais principais:

4.2.1. ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas – pritaikomas mokinių

amžiaus tarpsniams, turimai patirčiai, poreikiams, gebėjimų lygiui, mokymosi stiliams;

4.2.2. tobulinama mokytojų kvalifikacija šiose srityse: mokinio kompetencijų ugdymas,

ugdymo individualizavimas ir ugdymo turinio diferencijavimas, mokytis padedantis vertinimas ir

įsivertinimas, ugdymo proceso planavimas ir refleksija;

4.2.3. efektyviai naudojamasi išorinio vertinimo ir gimnazijos veiklos įsivertinimo,

mokymosi krūvio optimizavimo priežiūros rezultatais, numatant tobulintinas sritis ir siekiant

geresnės ugdymo kokybės;

4.2.4. mokymosi krūvis (kontroliniai ir diagnostiniai darbai) derinamas su kitais toje

klasėje dirbančiais mokytojais;

III. GIMNAZIJOS IR MOKYTOJŲ FUNKCIJOS KRŪVIO

REGULIAVIMO PROCESE

5. Gimnazija priima sprendimus dėl:

5.1. valstybės ugdymo turinio dokumentuose reglamentuojamo ir gimnazijos steigėjo

teikiamo ugdymo turinio pritaikymo ir įgyvendinimo atsižvelgiant į mokinių ir gimnazijos

bendruomenės poreikius, mokytojų patirtį bei turimus išteklius;

5.2. ugdymo planavimo, ugdymo proceso organizavimo, mokinių pasiekimų ir pažangos

vertinimo, mokytojų atsakomybės už ugdymo proceso kokybę ir rezultatus;

Priedas Nr. 3

32

5.3. vidinio ir išorinio mokinių pasiekimų bei gimnazijos veiklos vertinimo informacijos

kaupimo ir analizavimo, tobulintinų ugdymo sričių nustatymo ir priemonių šiam tobulinimui

įgyvendinimo bei bendruomenės įtraukimo į ugdymo turinio proceso organizavimą;

5.4. galimybių sudarymo mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo

programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą, pasirinkti ugdymo turinį atsižvelgiant į jų

interesus, poreikius ir gimnazijos galimybes, gauti informaciją, reikalingą renkantis tolesnio

mokymosi ar profesinės veiklos sritį;

5.5. sąlygų sudarymo mokytojams bendradarbiauti ir kurti aktyvų mokymąsi skatinančią

aplinką, dėl gimnazijos ugdymo planų ir tvarkaraščių derinimo su mokytojais, aprūpinimo

vadovėliais ir kitomis mokymo(si) priemonėmis organizavimo, mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo pagal ugdymo turinio proceso prioritetus.

6. Rengiant gimnazijos ugdymo planą tikslingai išnaudojamos Bendrųjų ugdymo planų

teikiamos galimybės:

6.1. ugdymo turinio diferencijavimas ir integravimas;

6.2. laikiniųjų grupių ir sąlygų mokiniams pasirinkti dalykų modulius sudarymas;

6.3. tvarkaraščio sudarymo reikalavimai (per dieną mokiniai turi ne daugiau kaip 7, per

savaitę – 35 pamokas);

6.4. neformalusis vaikų švietimas.

7. Gimnazijos bendruomenė inicijuoja mokinių krūvio tyrimą ir jo analizavimą.

8. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui organizuoja ir vykdo mokinių

mokymosi krūvio, mokiniams skiriamų namų darbų, kontrolinių bei diagnostinių darbų stebėseną

ir kontrolę, mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo

klausimus.

9. Gimnazijoje didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams,

pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5-8 ir I-II klasių mokiniams skiriamas

suderinius su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

10. Mokytojai planuodami ir įgyvendindami ugdymo turinį:

10.1. pritaiko jį pagal mokinių mokymosi galias (individualizuoja ir diferencijuoja),

amžių ir poreikius;

10.2. planus derina ir aptaria su kolegomis, dirbančiais tame pačiame koncentre, su jais

supažindina mokinius;

10.3. vertinimo informaciją panaudoja mokinių poreikiams nustatyti, tolesniam

mokymui(si) planuoti;

10.4. mokinių mokymosi rezultatus ir reikalingą pagalbą aptaria su mokiniais ir jų tėvais

(globėjais, rūpintojais);

10.5. vykdo vidinę ir tarpdalykinę integraciją;

10.6. taiko ugdymo naujoves ir aktyvius mokymo(si) metodus;

10.7. ugdo esmines kompetencijas.

11. Mokytojai skirdami namų darbus:

11.1. vykdo higienos normas ir reikalavimus;

11.2. derina su mokiniais, juos individualizuoja ir diferencijuoja;

11.3. bendradarbiauja su kitų dalykų mokytojais.

11.4. namų darbus fiksuoja elektroniniame dienyne.

12. Mokytojai rengdami pasiekimų patikrinimus:

12.1 iš anksto juos planuoja ir derina su kitais mokytojais;

12.2. per dieną skiria tik vieną kontrolinį darbą.

12.3. Kontroliniai ir kiti atsiskaitomieji darbai I ir II paskutinę dieną, dieną prieš

mokinių atostogas ir pirmąją dalyko pamoką po mokinių atostogų ar šventinių

dienų neorganizuojami.

33

Priedas Nr. 4

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJA

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neformaliojo vaikų švietimo aprašas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos

švietimo įstatymu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo

17d.Nr. XI-1281 I, Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija, ir Bendrųjų iš

valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų Neformaliojo švietimo programų kriterijų

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymo

Nr. V-1214 redakcija. Koncepcija apibrėžia neformaliojo vaikų švietimo vietą Lietuvos švietimo

sistemoje, jos kaitos kryptis, tikslus ir uždavinius, principus, reikalavimus švietimo teikėjams,

ugdymo proceso organizavimo, informavimo ir finansavimo principus bei priemones.

2. Naudojamos bendrosios sąvokos:

Neformalusis vaikų švietimas tai yra formalųjį švietimą papildantis ugdymas, savarankiška

savivaldybių funkcija, kuriai priskiriama vaikų ir jaunimo organizacijos, klubai, laisvalaikio

centrų veikla, muzikos, meno, dailės, sporto mokyklų veikla.

Neformalusis ugdymas – bendrojo ugdymo, formaliojo ugdymo dalis, finansuojama Mokinio

krepšelio lėšomis. Ugdymas – tai dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių, įvairių gebėjimų

polinkių atskleidimas, saviraiškos poreikių tenkinimas, kūrybiškumo ugdymas, kultūrinių

vertybių puoselėjimas, turiningas laisvalaikio leidimas.

Pasirenkamasis vaikų ugdymas yra skirtas tenkinti pagal bendrojo ugdymo programas

besimokančių vaikų ir jaunimo iki 19 metų pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti

jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

Kryptingas meninis ugdymas – įvairių meno sričių ar vienos meninės veiklos srities

platesnis ir gilesnis bendrųjų gebėjimų ugdymas.

3. Neformaliojo vaikų švietimo principai:

Aktualumo principas – neformaliojo vaikų švietimo veiklos, skirtos socialinėms,

kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti.

Demokratiškumo principas – mokytojai, tėvai ir vaikai yra aktyvūs bendro ugdymo(si)

proceso kūrėjai, kartu nustato ugdymosi poreikius.

Prieinamumo principas – veiklos ir metodai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių,

išsilavinimą, turimą patirtį, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties.

Individualizavimo principas – ugdymas individualizuojamas atsižvelgiant į vaiko asmenybę,

galimybes, poreikius ir pasiekimus.

Patirties principas – ugdymas grindžiamas patyrimu ir refleksija.

Ugdymosi grupėje principas – vaikai mokosi spręsti tarpasmeninius santykius, priimti

bendrus sprendimus, dalytis darbais ir atsakomybėmis.

II. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PRIORITETAI

4. Kryptingas neformaliojo švietimo organizavimo, mokinių laisvalaikio užsiėmimų pasiūlos

ir paklausos santykis.

5. Mokinių poreikių ir tėvų lūkesčių tenkinimas.

34

6. Visų gimnazijos mokinių aktyvaus dalyvavimo neformaliojo švietimo veikloje skatinimas.

7. Neformalios ir formalios veiklos integravimo galimybių didinimas.

III. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLOS TIKSLAI

8. Sąmoningos asmenybės, gebančios atsakingai, kūrybingai ir aktyviai veikti visuomenėje bei

prisitaikyti prie kintančios aplinkos, ugdymas.

9. Asmeninių, profesinių, edukacinių, socialinių, specifinių (pagal veikos sritis) kompetencijų

ugdymas.

10. Mokinių gabumų ir talentų ugdymo plėtojimas.

11. Mokinių pilietiškumo, tautiškumo, demokratiškumo ugdymas.

12. Pažinimo, saviraiškos, kūrybiškumo, savigarbos, savirealizacijos poreikių tenkinimas.

13. Palankių galimybių bei saugios aplinkos mokinių poreikių tenkinimui, vertybinių nuostatų

formavimui ir socializacijai sudarymas.

IV. UŽDAVINIAI

14. Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikių tenkinimą, tobulinant tam

tikros srities žinias, gebėjimus ir įgūdžius.

15. Ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę.

16. Skatinti mokinių savarankiškumą ir kūrybiškumą, taikant aktyviuosius mokymo metodus,

integraciją, pačių vaikų iniciatyvą dalyvaujant įvairiose neformaliojo ugdymo veiklose.

17. Lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje. Skatinti

mokinius dalyvauti įvairioje neformaliojo ugdymo veikloje: būreliuose, tarptautiniuose,

respublikiniuose ar mokykliniuose projektuose, gimnazijos organizuojamuose renginiuose,

konkursuose.

18. Sudaryti sąlygas ir galimybes mažiau galimybių turintiems, ypatingų poreikių mokiniams,

spec. poreikių vaikams dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje.

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PASIRINKIMO GALIMYBĖS GIMNAZIJOJE

19. Visi gimnazijos mokiniai gali laisvai pasirinkti neformaliojo švietimo programas.

20. Gimnazija siūlo šių neformaliojo ugdymo krypčių programas:

20.1. Meninė (muzikinė, dailės, teatro, šokio).

20.2. Mokslinė – pažintinė ( intelektinė, techninė, kalbinė, ekonominė, technologinė).

20.3. Sportinė, turistinė.

20.4. Sociokultūrinė (etninė, socialinė, pilietinė, kraštotyrinė).

21. Neformalusis vaikų švietimas organizuojamas, atsižvelgiant į mokinių poreikius, siekiant

ugdyti jų individualias kompetencijas, tenkinti tėvų (globėjų, rūpintojų) lūkesčius pagal

gimnazijos galimybes.

V. NEFORMALIOJO UGDYMO ORGANIZAVIMAS

22. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai,

atsižvelgiant į Bendrųjų ugdymo planų rekomendacijas, mokinių poreikius, gimnazijos veiklos

prioritetus ir tikslus bei turimas mokinio krepšelio lėšas.

23. Programas rengia būrelių vadovai vieneriems metams.

35

24. Neformaliojo švietimo programos suderinamos dalykų mokytojų metodinėse grupėse ir

aptariamos su direktoriaus pavaduotoju ugdymui, koordinuojančia neformalųjų ugdymą

gimnazijoje.

25. Neformaliojo švietimo programos su mokinių sąrašais pateikiamos direktoriui tvirtinti iki

rugsėjo 10 d.

26. Neformaliojo švietimo užsiėmimų tvarkaraštis sudaromas atsižvelgiant į higienos ir darbo

saugos reikalavimus, suderinamumą su pamokų tvarkaraščiu. Jį tvirtina gimnazijos direktorius.

27. Neformaliojo švietimo mokinių grupės sudaromos iš vienos klasės, iš paralelių klasių ar to

paties ugdymo koncentro mokinių.

28. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje ne mažesnis kaip 12 mokinių.

29. Mokinių sudėtis grupėje gali keistis po pirmojo pusmečio. Apie pakeitimus informuojama

direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atsakinga už neformaliojo vaikų švietimo organizavimą

gimnazijoje.

30. Neformaliojo švietimo programos realizuojamos tradicinėmis (pamoka, pratybos) ir

netradicinėmis (paskaita, ekskursija, viktorina, kūrybinės dirbtuvės, konkursai, šventės,

diskusijos, kultūriniai, meniniai, sporto reginiai, projektinės veiklos) formomis bei integruojamos

į formalųjį ugdymą per meninę, projektinę, vaikų ir jaunimo organizacijų veiklą, organizuojant

renginius, koncertus, dalykines viktorinas, parodas, dalyvaujant konkursuose, olimpiadose,

varžybose, karjeros ugdyme, sportinėje veikloje, religinio pobūdžio renginiuose.

31. Vieno užsiėmimo trukmė 45 minutės, 1-oje klasėje 35 min.

32. Užsiėmimai pradinių klasių mokiniams baigiasi ne vėliau kaip 17 val., aukštesniųjų klasių

mokiniams – 18.30 val.

33. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos atsižvelgiant į

mokinių poreikius.

34. Mokinių pasiekimų rezultatai išanalizuojami ir aptariami būrelių užsiėmimų metu mokslo

metų pabaigoje, baigus programą.

35. Neformaliojo švietimo veiklos analizė ir apibendrinimas pateikiami gimnazijos

bendruomenei žodiniu pranešimu, aptariami gimnazijos internetiniame puslapyje, įvertinami

direktoriaus metinėje ataskaitoje.

36. Mokinių įvairios konkursinės veiklos pasiekimų rezultatai ir analizė yra pateikiama

gimnazijos bendruomenei mokslo metų pabaigoje tam skirtame renginyje, kuriame būrelių

vadovai įvairiomis formomis atsiskaito už būrelio veiklos vykdymą.

37. Gimnazija mokslo metų pabaigoje įvertina mokinių neformaliojo švietimo rezultatus ir

poreikius kitiems mokslo metams. Atsižvelgiant į mokinių pageidavimus ir mokytojų parengtas

neformaliojo vaikų švietimo programas, mokiniams pristatoma neformaliojo švietimo programų

pasiūla.

VI. NEFORMALIOJO ŠVIETIMO DOKUMENTAI IR PRIEŽIŪRA

38. Programą sudaro:

38.1. Įvadas (programos pavadinimas, programos trukmė, programos rengėjai, apimtis,

dalyviai, mokinių amžius, veiklos kryptis).

39.2. Paskirtis (mokinių pažinimo, lavinimosi, saviraiškos poreikių tenkinimas, ugdomi

specifiniai gebėjimai ir kompetencijos).

39.3. Tikslas ir uždaviniai programai įgyvendinti (kryptingas veiklos organizavimas, tikslas –

orientuotas į rezultatus, uždaviniai – tikslo sukonkretinimui pagal atskirus veiksmus).

39.4 Turinys( trumpas veiklos aprašas, ugdytini gebėjimai ir nuostatos, tematika, programos

dermė su kitomis panašios krypties programomis, teminės dalys, aspektai, darbo kryptys).

36

39.5. Siektini rezultatai (esminiai gebėjimai, žinios, supratimas bei nuostatos, sėkmės

kriterijai, kuriuos mokiniai bus įgiję, kai baigs programą).

39.6. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas.

40. Būrelio programos vadovas nurodo bendrą valandų skaičių, skirtą veiklai per metus ir

pasirašo programos pabaigoje ir tituliniame lape.

41. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui parengia neformaliojo ugdymo veiklos tvarkaraštį, kurį

tvirtina gimnazijos direktorius įsakymu.

42. Neformaliojo ugdymo veiklos fiksuojamos elektroniniame dienyne, laikantis dienyno

pildymo reikalavimų (mokinių dalyvavimas renginiuose, saugaus elgesio instruktažai).

43. Vykdoma mokinių, dalyvaujančių gimnazijos ir kitų neformaliojo vaikų švietimo įstaigų

veikloje, apskaita.

44. Atsiskaitymas už neformaliojo vaikų švietimo lėšas vykdomas pagal Mokinio krepšelio

lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo metodines

rekomendacijas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15d. įsakymu

Nr.ISAK- 386, 2011m. liepos 5d. įsakymo Nr.V-1214 ,,Dėl bendrųjų iš valstybės ar

savivaldybės biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo“ ir steigėjo

nustatytas Atsiskaitymo už neformalųjį vaikų švietimą taisykles.

___________________

37

Priedas Nr. 5

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJA

GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo tvarkos aprašas

(toliau –Tvarka) reglamentuoja mokinių bei jų tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo turinį, jo

formas ir sistemingumą, tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimo tikslus ir uždavinius, jų dalyvavimą

planuojant ir įgyvendidnat ugdymo procesą, priimant sprendimus dėl gimnazijos priemonių

ugdymo(si) kokybei gerinti. Tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo

įstatymo 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI – 1281 47 straipsnio nuostatomis, gimnazijos įstatais ir

Vidaus tvarkos taisyklėmis.

II. TIKSLAI

2. Plėtoti gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą planuojant

ir įgyvendinant ugdymo procesą, priimant sprendimus dėl gimnazijos priemonių ugdymo ir

ugdymosi kokybei gerinti, palankaus mikroklimato ir saugios aplinkos sukūrimo, keičiantis

abipuse informacija apie mokinių mokymąsi, pasiekimus, pažangą, poreikius ir iškilusias

problemas.

3. Vykdyti tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimą, suteikiant pedagoginių ir psichologinių

žinių apie vaiko augimą, kintančius poreikius, problemas ir sprendimo galimybes.

III. UŽDAVINIAI

4. Mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų):

4.1. įtraukimas į ugdymo proceso planavimą ir įgyvendinimą;

4.2. informavimas apie gimnazijoje vykdomas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

bei neformaliojo vaikų švietimo programas, mokinių ugdymo(si) pasiekimus, pažangą, poreikius

ir iškilusias problemas, abipusis gautos informacijos reflektavimas ir jos panaudojimas tobulinant

ugdymo procesą;

4.3. švietimas suteikiant pedagoginių ir psichologinių žinių, reikalingų ugdant

įvairaus

amžiaus tarpsnio vaikus, siekiant bendrų tikslų ugdymo kokybei gerinti, probleminėms

situacijoms spręsti.

IV. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMO FORMOS

5. Gimnazija mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) teikia informaciją susijusią su:

5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybės

vykdomą švietimo politika;

38

52. gimnazijos įstatais ir strateginės veiklos programomis, gimnazijos metinės veiklos

programa ir gimnazijos veiklos kokybės vertinimo ir įsivertinimo išvadomis;

5.3. švietimo naujovėmis, susijusiomis su ugdymo proceso organizavimu gimnazijoje,

gimnazijos ugdymo planu;

5.4. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų organizavimo ir

vykdymo tvarka;

5.5. mokinių ugdymosi pasiekimais, lankomumu ir elgesio problemomis;

5.6. neformaliojo vaikų švietimo veikla.

6. Tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į gimnazijos savivaldą, dalyvauja priimant

sprendimus klasės ar gimnazijos lygmeniu.

V. GIMNAZIJOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMO BŪDAI

7. Gimnazija teikia informaciją tėvams (globėjams, rūpintojams) šiais būdais:

7.1. gimnazijos internetiniame tinklalapyje;

7.2. elektroniniame dienyne;

7.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) visuotiniuose susirinkimuose (2–3 kartus per metus);

7.4. klasių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimuose (1-2 kartus per pusmetį);

7.5. organizuojant Atvirų durų dienas 1-2 kartus per mokslo metus;

7.6. individualių pokalbių ar konsultacijų su klasių vadovais, dalykų mokytojais,

admnistracijos atstovais metu;

7.7. kitu abipusiai susitartu būdu.

8. Tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimas vykdomas organizuojant teminius susirinkimus,

paskaitas, susitikimus.

9. Tėvai (globėjai, rūpintojai), remdamiesi savo profesine veikla, įsitraukia į ugdymo

procesą: dalyvauja pamokose, organizuoja seminarus, praktinius užsiėmimus, padeda organizuoti

Ugdymo karjerai dieną.

10. Tėvai (globėjai, rūpintojai) padeda organizuoti klasės ir gimnazijos Kūčių vakarienes,

kitus renginius, šventes, ekskursijas, akcijas, projektus, muges.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas grindžiamas

abipuse pagarba, savitarpio supratimu, atsakomybe už vaikų ugdymą.

12. Tėvai – ne tik paslaugų gavėjai, bet ir partneriai, nuolat besidomintys

ugdymo(si)

rezultatais, bendraujantys ir bendradarbiaujantys su gimnazijos administracija, mokytojais,

klasių vadovais, kitais specialistais, savanoriškai teikiantys pagalbą gimnazijai.

______________

39

Priedas Nr. 6

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJA

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinės veiklos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato socialinės - pilietinės

veiklos organizavimo ir vykdymo gimnazijoje principus ir uždavinius, veiklos kryptis, atlikimo

būdus bei trukmę.

2. Socialinė-pilietinė veikla yra neatsiejama bendrojo pagrindinio ugdymo dalis, ji

įtraukiama į gimnazijos ugdymo planą, siejama su gimnazijos tikslais, bendruomenės

tradicijomis, su pilietiškumo, savanorystės ugdymu, vykdomais projektais, kultūrinėmis,

pažintinės veiklos programomis.

3. Socialinė-pilietinė veikla yra organizuojama ir vykdoma vadovaujantis 2015-2016 ir

2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo

planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 gegužės 06 d.

Nr. V-457, LR švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo departamento 2007-08-21 raštu

Nr. SR-12-05-69 ,,Dėl mokinių socialinės veiklos“.

II. SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO TIKSLAS IR

UŽDAVINIAI

4. Tikslas – skatinti mokinių socialinį solidarumą ir pilietinį tautinį aktyvumą, ugdyti jų

pilietiškumo kompetenciją.

5. Uždaviniai:

5.1. Stiprinti demokratinę gimnazijos kultūrą.

5.2. Ugdyti ir puoselėti mokinių tautinį ir pilietinį sąmoningumą, skatinti tautinę

saviraišką.

5.3. Ugdyti ir stiprinti mokinių vertybines nuostatas, asmeninius, socialinius,

komunikacinius, darbo ir veiklos gebėjimus.

5.4. Rengti mokinius savarankiškam gyvenimui, dalyvauti motyvuotai kuriant

bendruomenę.

III. SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

6. Socialinė-pilietinė veikla, mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą, yra

privaloma. Ši veikla gimnazijoje pagrįsta pilietinių kompetencijų ugdymu (pažinimo ir

tyrinėjimo, socialinių pokyčių inicijavimo, socialinių ryšių kūrimo ir palaikymo) ir

organizuojama, atsižvelgiant į mokinių amžiaus ypatumus (pagal mokymosi koncentrus):

6.1. 5–6 klasių veikla labiau orientuota į mokinių socialinių ryšių kūrimą ir stiprinimą

pačioje klasėje, gimnazijos bendruomenėje.

6.2. 7–8 klasių mokinių veikla labiau orientuota į pilietiškumo bei atsakingo dalyvavimo

gimnazijos savivaldoje, jaunimo organizacijų ir vietos bendruomenės veikloje.

6.3. I–II klasių mokinių socialinė-pilietinė veikla orientuota į platesnio visuomeninio

konteksto suvokimą, visuomeninės atsakomybės, aktyvumo, motyvacijos skatinimą, susipažįstant

40

su darbo rinkos poreikiais, identifikuojant savo galimybes bei poreikius, prisiimant atsakomybę

už savo pasirinkimus.

6.4. Socialinė-pilietinė veikla mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą yra

privaloma ir jai skiriama toks valandų skaičius per mokslo metus:

6.4.1. 5–6 klasėse - 6 valandos;

6.4.2. 7–8 klasėse - 10 valandų;

6.4.3. I–II klasėse – 12 valandų.

IV. SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS KRYPTYS

7. Mokiniams siūlomos veiklos kryptys:

7.1. Karitatyvinė veikla: pagalba našlaičiams, neįgaliesiems, bendradarbiaujant su vaikų

globos namais, bažnyčia, organizacija ,,Caritas“, Dienos centru. Pagalba organizuojant

rekolekcijas gimnazijoje, stovyklas, paramos akcijas, patarnavimas šv. Mišioms.

7.2. Pilietinė veikla: pilietinių iniciatyvų organizavimas ir vykdymas, veikla savivaldoje,

jaunimo organizacijoje, dalyvavimas pilietinėse akcijose gimnazijoje ir mieste.

7.3. Ekologinė-aplinkosauginė veikla: mikrorajono, miesto teritorijų tvarkymas,

gimnazijos aplinkos priežiūra, dalyvavimas projektuose, akcijose, kapinių tvarkymas.

7.4 Kraštotyrinė veikla: gimnazijos muziejaus tvarkymas, ryšiai su žiniasklaida,

bendradarbiavimas su socialiniais partneriais (Alytaus kraštotyros muziejumi, A. Jonyno

muziejumi).

7.5. Pagalba gimnazijai: klasės veiklos organizavimas (klasės seniūno, jo pavaduotojo,

budėjimo organizatoriaus pareigos).

7.5.1. Pagalba klasės vadovui, tvarkant dokumentus, organizuojant renginius, išvykas,

sportinę veiklą.

7.5.2. Pagalba dalykų mokytojams, tvarkant kabinetus, metodinę medžiagą, mokymo

priemonių kūrimas.

7.5.3. Pagalba mokytojams fizikos, chemijos, biologijos paruošiamuosiuose kabinetuose.

7.5.4. Darbas gimnazijos bibliotekoje ir skaitykloje.

7.5.5. Gimnazijos interjero atnaujinimas, svetingos aplinkos kūrimas.

7.5.6. Dalyvavimas NVO (nevyriausybinių organizacijų veikloje).

7.5.7. Dalyvavimas gimnazijos savivaldos institucijose (budėjimo organizavimas).

7.5.8. Atstovavimas (reprezentavimas) gimnazijai viešuosiuose renginiuose (Alytaus

miesto savivaldybės ir švietimo skyriaus organizuojamuose renginiuose).

7.5.9. Renginių organizavimas gimnazijoje.

7.5.10. Savitarpio pagalba. Individuali pagalba mokymosi sunkumų turintiems

mokiniams.

V. SOCIALINĖS VEIKLOS KRYPČIŲ SĄRAŠAS

Eil.

Nr.

Socialinės veiklos

kryptys

Klasių

koncentrai

Veiklos pobūdis, konkretūs

darbai

Atsakingi ir

vertinantys veiklą

asmenys

1. Karitatyvinė

veikla

5-6, 7-8, I-II

klasių

mokiniams

Pagalba organizuojant

rekolekcijas, šv. Mišias, gerumo

akcijos ir pagalba kūdikių namų

vaikams, Dienos centrui,

organizuojant renginius,

dvasines konferencijas, pagalba

(geri darbai) parapijiečiams,

Klasių vadovai,

vaikų organizacijų

vadovai, gimnazijos

kapelionas, socialinė

pedagogė, religinio

ugdymo komandos

nariai

41

sergantiesiems, neįgaliems

2. Pilietinė veikla 5-8, I-II

klasių

mokiniams

Pilietinių iniciatyvų, akcijų

organizavimas, dalyvavimas

mieste organizuojamuose

renginiuose, valstybinėse

šventėse. Prevencinė veikla

Klasių vadovai,

socialinė pedagogė,

dalykų mokytojai

3. Veikla

informacijos

centre,

bibliotekoje

5-8, I-II

klasių

mokiniams

Vadovėlių tvarkymas, išdavimas

ir priėmimas, skaitytojų kortelių,

katalogų ir knygų tvarkymas

Bibliotekos

darbuotojos

4. Pagalba klasės

vadovui ir dalykų

mokytojams

5-8, I-II

klasių

mokiniams

Klasės vadovo pasiūlyta veikla,

klasės tvarkymas, budėjimo

organizavimas, pagalba

fiksuojant mokinių lankomumą,

dalyvavimą akcijose,

organizuojant klasės

renginius,šventes; mokymo

priemonių tvarkymas, kabinetų

priežiūra, spintelių tvarkymas,

minimalus remontas

Klasės vadovai,

dalykų mokytojai,

socialinis pedagogas,

direktoriaus

pavaduotojas

ugdymui, budėjimo

organizavimo

koordinatorius

5. Kraštotyrinė

veikla

5-8, I-II

klasių

mokiniams

Bendravimas ir

bendradarbiavimas su

socialiniais partneriais

(muziejai), dalyvavimas

kraštotyrinėse ekspedicijose,

gidų veikla, organizuojant

ekskursijas gimnazijoje ir po

miesto apylinkes atvykusiems

svečiams, muziejaus ekspozicijų

tvarkymas, projektinė veikla

Muziejininkų būrelio

vadovas, klasių

vadovai, dalykų

mokytojai

6. Pagalba

gimnazijai

6-8, I–II

klasių

mokiniams

Pagalba organizuojant sportinę

veiklą, gimnazijos interjero

atnaujinimas, svetingos aplinkos

kūrimas, atstovavimas

gimnazijos bendruomenei,

gimnazijos reprezentacija miesto

renginiuose, šventėse, akcijose.

Kūno kultūros,

dailės, technologijų

mokytojai

direktoriaus pav.

ūkiui, būrelių ir

organizacijų vadovai

7. Veikla gimnazijos

savivaldoje

8,I,II klasių

mokiniai

Budėjimo organizavimas ir

priežiūra, renginių, akcijų

organizavimas, pačių mokinių

pasirinkta ir organizuota veikla

Mokinių tarybos

koordinatorius,

klasių vadovai,

mokytojai

8. Kūrybinė veikla 5-8, I-II

klasių

mokiniams

Gimnazijos erdvių priežiūra,

puošyba rengiant šventes,

organizuojant parodas,mokinių

darbų pristatymai, mokymo

priemonių ir vaizdinės

medžiagos kūrimas, kultūrinių

renginių organizavimas

Klasių vadovai,

technologijų ir dailės

mokytojai, Mokinių

taryba, direktoriaus

pavaduotojas ūkiui,

dalykų mokytojai

42

VI. SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR APSKAITA

8. Socialinė-pilietinė veikla atliekama nepamokinės veiklos, skirtos kultūrinei, meninei,

pažintinei, kūrybinei, praktinei veiklai metu ar kitu mokinio pasirinktu laiku.

9. Socialinę-pilietinę veiklą gali organizuoti klasių vadovai, dalykų mokytojai, gimnazijos

vadovai, bibliotekos darbuotojos, socialinė pedagogė, sielovados vadovai.

10. Klasės vadovas planuoja mokinių socialinę-pilietinę veiklą.

11. Klasės vadovas mokslo metų pradžioje informuoja mokinius apie socialinės-pilietinės

veiklos atlikimo būdus, trukmę ir aptaria veiklos kryptis pagal rekomenduojamą veiklos krypčių

sąrašą.

12. Kiekvieno mokinio atlikta socialinė veikla fiksuojama lape ,,Socialinė-pilietinė veikla“,

kurį mokiniui pateikia klasės vadovas. Darbus organizavęs klasės auklėtojas, mokytojas ar kitas

atsakingas asmuo įrašo veiklos rūšį, atliktą darbą, datą, valandų skaičių ir pasirašo.

13. Apskaitą vykdo klasės vadovas elektroninio dienyno puslapyje ,,Socialinė veikla‘‘.

14. Mokinių apskaitos lapus klasės vadovas tikrina vieną kartą per mėnesį.

15. Mokslo metų pabaigoje klasės vadovas suskaičiuoja kiekvieno mokinio socialinės-

pilietinės veiklos trukmę iš mokinių socialinės veiklos apskaitos lapų. Eilutėje ties kiekvieno

mokinio pavarde įrašo šios veiklos valandų skaičių per mokslo metus. Apskaitos lapo apačioje

nurodo datą ir pasirašo.

16. Socialinės-pilietinės veiklos rezultatus aptaria klasės valandos metu.

17. Apie mokinius, nesurinkusius reikiamo valandų skaičiaus, likus dviem savaitėms iki

mokslo metų pabaigos klasės vadovas informuoja gimnazijos socialinę pedagogę, kuri su

administracija nukreipia mokinius tuo metu gimnazijoje svarbiai socialinei veiklai.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18. Socialinės-pilietinės veiklos apskaitą vykdo klasės vadovai.

19. Mokslo metų pabaigoje klasės vadovas pateikia socialinės-pilietinės veiklos ataskaitą

kuruojančiam šią veiklą gimnazijos vadovui.

20. Socialinės-pilietinės veiklos priežiūrą ir vykdymą koordinuoja direktoriaus pavaduotoja

ugdymui ir socialinė pedagogė.

__________________

43

Priedas Nr. 6.1

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJOS

............. klasės mokinio (-ės)....................................................................................

SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS APSKAITOS LAPAS

2016–2017 m. m.

Eil.

Nr.

Veiklos pobūdis, vieta Valandų skaičius Atsakingo asmens v.,

pavardė, parašas

___________________

44

Priedas Nr. 6.2

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJOS

..........KLASĖS MOKINIŲ SOCIALINĖS-PILIETINĖS VEIKLOS APSKAITOS LAPAS

2016–2017 m. m.

Eil.

Nr.

Mokinio pavardė, vardas Valandų skaičius

per mokslo metus

Pastabos

Data .................

Klasės vadovo vardas, pavardė ......................... Parašas ......................................

Direktoriaus pav. ugd. vardas, pavardė ....................... Parašas.........................................

45

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJOS MOKINIO (-ĖS)

.......................................................................................... (vardas ir pavardė)

INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS 2016-2017 IR 2017-2018 M. M.

Eil.

Nr. UGDYMO SRITYS, DALYKAI

Pamokų skaičius Pamokų skaičius per dvejus metus

Kursas/kalbos

mokėjimo lygis Branduolys Mokinio pasirinkimas

B A III IV Iš viso III IV Kursas/kalbos

mokėjimo lygis

1. Dorinis ugdymas 2 — 1 1 2

Tikyba

2. Lietuvių kalba ir literatūra 8 10 4 4 8

3. Užsienio kalba B1/B2 3 3 6

Anglų kalba 6

Rusų kalba 6

Vokiečių kalba 6

Prancūzų kalba 6

4. Socialinis ugdymas 2 2 4

Istorija 4 6

Geografija 4 6

5. Matematika 6 9 3 3 6

6. Informacinės technologijos 2 4

7. Gamtamokslinis ugdymas 2 2 4

Biologija 4 6

Fizika 4 7

Chemija 4 6

8. Menai ir technologijos 4 6 2 2 4

Dailė

Muzika

Šokis

9. Technologijos 4

Drabužių dizainas

Turiamas ir mityba —

10. Kūno kultūra 2 2 4

Bendroji kūno kultūra 4 – 6 8

Pasirinkta sporto šaka 4 – 6 —

Tinklinis —

Krepšinis —

Kūno rengyba —

11 Žmogaus sauga 0,5*

Gimnazija siūlo mokiniams

12. Pasirenkamieji dalykai (be kurso) —

Braižyba 2

Matematikos taikymai 2

Lotynų kalba 2

Rusų kalbos pradžiamokslis 2

Ekonomika ir verslumas 2

Mokinių mokomoji bendrovė 2

Automobilizmas 1,5

13. Dalykų moduliai

Rašinio rašymo tobulinimas (III kl.) — 1 —

Kūrybinis rašymas (III kl.) — 1 —

Žmogus istorijoje. Santykio variantai (IV kl.) — 1 —

Angliško rašinio įgūdžių tobulinimas (III kl.) 1 —

Anglų k. kalbėjimo ir klau. įgūdžių tob. (IV kl.) 1 —

Praktinio ir taikomojo pobūdžio uždavinių spr. (IVkl.) 1 — —

Probleminių uždavinių sprendimas (III kl.) — — —

Logikos įvadas (IV kl.) — 1 —

Eksperimentiniai ir praktiniai fizikos geb. (IV kl.) — 1 —

Chemijos eksperimentinių ir teorinių uždavinių

sprendimas ((IVkl.) — 1 —

Ląstelės ir organizmo genetika (III kl.)) — 1 —

Priedas Nr. 7

46 Molekulinės biologijos pagrindai (IV kl.) — 1 —

Eksperimentinė chemija (III kl.) — 1 —

Darbas su istoriniais šaltiniais (IV kl.) — 1 —

Minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius per 2 metus 56 pamokos Iš viso

* integruojama į ugdymo dalykų turinį

Mokinio parašas _______________________________

47

Priedas Nr. 8

ALYTAUS ŠV. BENEDIKTO GIMNAZIJOS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO (DALYKO, KURSO, MODULIO) KEITIMO

TVARKOS APRAŠAS

1. Šis tvarkos aprašas reglamentuoja Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinių,

besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, dalyko programos ar dalyko kurso keitimo

tvarką.

2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija) patvirtintu „Vidurinio

ugdymo programos aprašu“.

3. Keisti (pasirinkti) dalyko programą ar programos kursą mokinys gali, kai atsiskaito

(išlaiko įskaitą) iš to dalyko programos, kurso ar dalyko programos kursų skirtumo. Įskaita

išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje. Įskaitos pažymiai įskaitomi kaip pusmečio ar

metiniai. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą, įskaitos laikyti

nereikia, jei jį tenkina turėtas išplėstinio kurso įvertinimas. Įskaitos nereikia laikyti pasirenkant

dalyko modulį.

4. Atsisakyti dalyko galima tik turint patenkinamą pusmečio įvertinimą.

5. III klasių mokiniai gali keisti (pasirinkti) dalyko programą, programos kursą ar

pasirenkamuosius dalykus pusmečio arba mokslo metų pabaigoje.

6. IV klasių mokiniai gali keisti (pasirinkti) dalyko programą, programos kursą ar

pasirenkamuosius dalykus tik I pusmečio pabaigoje.

7. Mokinys, nusprendęs keisti individualų ugdymo planą, pasitaręs su klasės vadovu ir

dalyko mokytoju, rašo motyvuotą prašymą gimnazijos direktoriui dėl dalyko kurso,

pasirenkamojo dalyko, dalyko modulio programos pakeitimo (atsisakymo ar papildomo

pasirinkimo).

7.1. Prašyme nurodoma:

7.1.1. individualaus ugdymosi plano keitimo priežastys;

7.1.2. data, iki kada bus išlaikyta įskaita (jei įskaita nebus laikoma, tai prašyme nežymima).

Įskaitą reikia išlaikyti ne vėliau nei penkios dienos iki pusmečio pabaigos;

7.1.3. kiek pamokų susidaro III ir/ar IV klasėje po individualaus plano keitimo;

7.1.4. kiek dalykų lieka III ir/ar IV klasėje po individualaus plano keitimo.

7.2. Prašymas suderinamas su mokytoju, pas kurį mokėsi mokinys, ir su tuo mokytoju, pas

kurį mokinys laiko įskaitą ir kitą pusmetį mokysis. Išlaikius įskaitą, mokytojas prašyme įrašo

įskaitos pažymį.

7.3. Jei laikoma įskaita, rekomenduojama prašymą rašyti ne vėliau kaip likus 1-2 mėn. iki

pusmečio pabaigos, kad būtų galima suspėti savarankiškai pasirengti įskaitai.

7.4. Keisti dalyko programą ar programos kursą mokinys gali mokslo metų pradžioje -

rugsėjo 1 - 3 d., jei nereikia laikyti įskaitos ir nesidubliuoja pamokos tvarkarašyje.

7.5. Mokytojas, pas kurį buvo kreiptasi dėl kurso keitimo, esant grupėje vietų (lietuvių

kalbos ir literatūros išplėstiniame kurse maksimalus mokinių skaičius grupėje – 25, užsienio

kalbos – 20, kitose – 30 mokinių, arba pagal Ugdymo plane numatytas išlygas), mokiniui pateikia

klausimus, temas iš to dalyko programos, kurso ar dalyko programos kursų skirtumo, su juo

susitaria dėl įskaitos laikymo datos (datų, jei įskaita laikoma dalimis atskiromis temomis). Įskaitą

išlaikius, įrašo įvertinimą į mokinio prašymą, kuris pateikiamas klasės vadovui, bei e-dienyną.

48

8. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atsakinga už vidurinio ugdymo programos

įgyvendinimą:

8.1. konsultuoja dėl dalyko programos ar programos kurso keitimo;

8.2. mokinio individualiame ugdymo plane pažymi pakeitimus ir, atsižvelgdama į

individualius ugdymo plano keitimus, koreguoja mokinio pamokų tvarkaraštį, nukreipia jį į naują

laikinąją grupę;

8.3. parengia direktoriaus įsakymą dėl dalyko programos ar programos kurso keitimo iki

pirmos naujo pusmečio dienos;

8.4. kontroliuoja vidurinio ugdymo mokytojų e-dienynų įrašų dėl kurso, dalykų pasikeitimo

teisingumą.

9. Klasės vadovas:

9.1. pataria mokiniui dėl individualaus plano keitimo tikslingumo;

9.2. supažindina mokinius (pasirašytinai), jų tėvus ar globėjus su individualaus ugdymo

plano keitimo tvarka;

9.3. derina ir savo parašu mokinio prašyme patvirtina:

9.3.1. mokinys mokosi 28-35 val. per savaitę,

9.3.2. yra pasirinkęs ne daugiau kaip 13 ir ne mažiau kaip 9 dalykus per dvejus mokslo

metus;

9.4. mokinių prašymus pateikia direktoriaus pavaduotojai ugdymui, atsakingai už vidurinio

ugdymo programos įgyvendinimą gimnazijoje, likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki paskutinės

pusmečio dienos. Prašyme, jei mokinys laikė įskaitą, turi būti įrašytas įskaitos įvertinimas. Jeigu

mokinys keitė dalyko bendrąjį kursą į išplėstinį, kartu su prašymu pateikiamas įskaitos darbas;

9.5. pusmečių (metų) klasės pažangumo ataskaitas pateikia patikrinęs, ar įrašytas įskaitos

pažymys ir teisingai nurodytas dalyko kursas.

10. Mokinys, išlaikęs įskaitą, pasirenkamojo dalyko, dalyko modulio nesimokytos dalies ar

dalyko programos bendrojo ar išplėstinio kurso, vadovaudamasis gimnazijos direktoriaus

įsakymu, pradeda mokytis nuo antrojo pusmečio pradžios ar IV klasėje nuo rugsėjo 1 dienos.

11. Mokiniui, atvykusiam iš kitos ugdymo institucijos, sudaromos sąlygos susidaryti

individualų ugdymo planą, atitinkantį jo mokymosi poreikius.