O3- · 2017. 10. 30. · Pastabos dėl Komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. O3-140 „Dėl Energetikos

1

Pastabos dėl Komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. O3-140 „Dėl

Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projekto

Nr. Nuostata Pastabos Siūlomas pakeitimas

1. Pastaba Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų

tvarkos aprašo projektui (Aprašas) visa apimtimi: Apraše

perrašytos / atkartotos Energetikos įstatymo nuostatos, nedetalizuojant

jų įgyvendinimo ir taikymo tvarkos, t. y. Aprašas kaip įgyvendinamasis

teisės aktas neatlieka savo funkcijos.

Pagal dabartinę Aprašo redakciją palikta daug erdvės interpretacijoms,

susijusioms su kitų asmenų teisėmis atliekant ūkio subjekto patikrinimą,

nepaaiškinamos naujai įvestos sąvokos, išplečiamos Komisijos teises

nenumatant jokių ūkio subjektų apsaugos ir rizikų valdymo priemonių

bei palikti kiti netikslumai. Tai akivaizdu, atsižvelgiant į toliau lentelėje

pateikiamas pastabas ir siūlomus pakeitimus. Vadovaujantis Teisės aktų

projektų rengimo rekomendacijų1 9 p., įgyvendinamieji teisės aktai turi

nustatyti teisės akto nuostatų, kurias įgyvendina, įgyvendinimo ar

taikymo tvarką, t. y. poįstatyminiai teisės aktai neturi tiesiog atkartoti

įstatymų nuostatų, nes tokiu atveju, poįstatyminis teisės aktas neatliktų

jokios funkcijos.

Teisingumo ministras yra patvirtinęs Teisinių išvadų dėl norminių teisės

aktų projektų rengimo rekomendacijas2 (Rekomendacijos), kurios

detalizuoja Teisingumo ministerijos poziciją dėl norminių teisės aktų

projektų struktūros ir turinio reikalavimų. Rekomendacijų 15.2.12 p.

imperatyviai numato, kad poįstatyminiame akte draudžiama pažodžiui

atkartoti įstatymuose įtvirtintą reguliavimą, nes poįstatyminiai teisės

aktai turi numatyti įstatymų nuostatų įgyvendinimo ar taikymo tvarką:

„ar numatomas teisinis reguliavimas nekartoja jau įtvirtinto

reguliavimo (pastebėtina, kad įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai

1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 137-6952) 2 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 1R-168 „Dėl Teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų rengimo Teisingumo ministerijoje rekomendacijų

patvirtinimo (Dėl Teisinių išvadų dėl norminių teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo)“ (Žin., 2009, Nr. 66-2660; 2010, Nr. 107-5548)

2

turėtų nustatyti tinkamą įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką, o ne

pažodžiui atkartoti įstatymuose įtvirtintą reguliavimą; įstatymų

nuostatų atkartojimas įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose

neatitinka šių teisės aktų esmės ir paskirties, yra netikslingas ir lemia

šių aktų keitimo būtinybę kiekvienu atveju, kai keičiasi įstatymų

nuostatos“.

Taigi, konstatuotina, jog Energetikos įstatymo nuostatų atkartojimas

Aprašo projekte prieštarauja esminiams teisėkūros principams ir

tikslams.

Toks pažodinis Energetikos įstatymo citavimas

įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra ydingas keliais aspektais:

Pirma, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina (1995 m. spalio 26 d.

nutarimas), tokia teisės kūrimo praktika, kai į poįstatyminį teisės aktą

perkeliama daugelis įstatymo normų nenurodant šaltinio, laikytina

ydinga, gali sukelti neaiškumų, kas yra tikrasis atitinkamo reguliavimo

šaltinis – įstatymas ar poįstatyminis teisės aktas, ir kitaip apsunkinti

teisės normų taikymą.

Antra, perkeltos įstatymų nuostatos į įgyvendinamuosius teisės aktus

sukelia neapibrėžtumą šių nuostatų praktinio taikymo metu, kai yra

pakeičiamas įstatymas bet tuo metu dar galioja įgyvendinamojo teisės

akto nepakeistos normos. Tokiu atveju, kuomet valstybės institucijos,

kuri priėmė įgyvendinamąjį teisės aktą, darbuotojai taiko

įgyvendinamojo teisės akto normas, kurios prieštarauja įstatyme

įtvirtintoms, konfliktas tampa neišvengiamas. Akivaizdu, jog tokios

situacijos nenaudingos nei ūko subjektui, nei Komisijai, kuomet abi

patiria didžiulę administracinę naštą, papildomas sąnaudas nuolatiniam

susirašinėjimui, bylinėjimuisi, kuris trunka ilgai ir šiuo atveju kiekvieną

kartą jo rezultatas būtų neprognozuojamas, iki kol nusistovėtų teismų

praktika kiekvienu klausimu

3

2. Aprašo projekto 7 p.:

7. Patikrinimų planas tvirtinamas

kiekvieniems kalendoriniams metams.

Patvirtintas patikrinimų planas, įskaitant

ir Aprašo 8 punkte nustatyto planinio

patikrinimo atlikimo termino pratęsimą,

gali būti keičiamas tik Komisijos

pirmininko ar jo įgalioto asmens

motyvuotu sprendimu, esant Komisijos

įgalioto darbuotojo teikimui. Patvirtintas

patikrinimų planas ir jo pakeitimai

skelbiami Komisijos interneto svetainėje

Aprašo 7 punkte nenumatyti terminai, nustatantys, kada šis planas turi

būti patvirtinamas (pavyzdžiui, ne vėliau nei 3 mėnesiai iki kitų

kalendorinių metų pradžios) ir nėra nurodoma kad šis planas sudaromas

sekančių kalendorinių metų planiniams patikrinimams.

Gali susidaryti situacija, kuomet planinio patikrinimo planas sudaromas

paskutinėmis kalendorinių metų dienomis, o pirmasis planinis

patikrinimas pradedamas iš karto po naujų metų pradžios. Tokiu atveju

būtų neužtikrinta ūkio subjektui, dėl kurio veiklos planinis patikrinimas

atliekamas, tinkamai pasiruošti patikrinimui, skirti pakankamai

žmogiškųjų ir laiko resursų.

Siekiant teisinio aiškumo siūlome Aprašo 7 punktą papildyti.

Aprašo projekto 7 p.:

7. Patikrinimų planas

tvirtinamas kiekvieniems

ateinantiems kalendoriniams

metams ne vėliau nei likus 3

mėnesiams iki ateinančių

kalendorinių metų pradžios.

Patvirtintas patikrinimų planas,

įskaitant ir Aprašo 8 punkte nustatyto

planinio patikrinimo atlikimo

termino pratęsimą, gali būti

keičiamas tik Komisijos pirmininko

ar jo įgalioto asmens motyvuotu

sprendimu, esant Komisijos įgalioto

darbuotojo teikimui. Patvirtintas

patikrinimų planas ir jo pakeitimai

skelbiami Komisijos interneto

svetainėje


23. Komisijos įgaliotas

darbuotojas, likus ne mažiau kaip 10

darbo dienų iki planinio patikrinimo

pradžios, raštu informuoja ūkio subjektą,

pateikdamas jam pranešimą apie priimtą

sprendimą atlikti planinį patikrinimą

(toliau – pranešimas), kuriame nurodo

planinio patikrinimo atlikimo pagrindą,

pradžios ir pabaigos datas, dalyką,

preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio

subjektas privalės pateikti Komisijos

įgaliotiems darbuotojams, sąrašą ir šių

Aprašo 23 punktas šiuo atveju nesiderina su Aprašo 6 punktu, kuriame

nurodyta, kad planiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis iš anksto

Komisijos pirmininko patvirtintu patikrinimų planu. Tampa neaišku, ar

Komisijos pirmininkui suteikta teisė jau einamųjų kalendorinių metų

eigoje priimti sprendimą dėl planinio patikrinimo, kuris nebuvo įtrauktas

į tų metų patikrinimų planą, laikantis tik vienos sąlygos – sprendimas

atlikti planinį patikrinimą turi būti priimtas ne vėliau kaip 10 darbo dienų

iki patikrinimo pradžios, ar 23 punkto dalyje „pateikdamas jam

pranešimą apie priimtą sprendimą atlikti planinį patikrinimą“ kalbama

apie priimą sprendimą, kaip apie Komisijos pirmininko įsakymą, kuriuo

buvo patvirtintas metinis planuojamų atlikti patikrinimų planas.

Siekiant teisinio aiškumo siūlome Aprašo 23 punktą papildyti.


23. Komisijos įgaliotas

darbuotojas, likus ne mažiau kaip 10

darbo dienų iki planinio patikrinimo

pradžios, raštu informuoja ūkio

subjektą, pateikdamas jam

pranešimą apie priimtą sprendimą

atlikti planinį patikrinimą (toliau –

pranešimas), kuriame nurodo

planinio patikrinimo atlikimo

pagrindą, pradžios, kuri negali būti

ankstesnė nei metiniame

patikrinimų plane nurodyta data, ir

pabaigos datas, dalyką, preliminarų

4

dokumentų pateikimo terminą (jeigu tokių

dokumentų yra)

Taip pat Aprašo 23 p. nenurodo jokios minimalaus termino, kurį gali

nurodyti Komisija dokumentų pateikimui. Atsižvelgiant į tai, siūlome šį

punktą pakoreguoti.

dokumentų, kuriuos ūkio subjektas

privalės pateikti Komisijos

įgaliotiems darbuotojams, sąrašą ir

šių dokumentų protingą,

atsižvelgiant į prašomų pateikti

dokumentų apimtį, senumą, tačiau

ne trumpesnį nei 10 darbo dienų, pateikimo terminą (jeigu tokių

dokumentų yra).


31. Atlikdama patikrinimus,

Komisija turi teisę:

31.1. pagal Energetikos įstatymo

ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatytas sąlygas ir procedūras gauti

visą patikrinimui atlikti būtiną ir

reikalingą informaciją, duomenis,

dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje

laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir

išrašus;

31.2. gauti žodinius ir rašytinius

paaiškinimus iš asmenų, susijusių su

tikrinamos energetikos įmonės veikla,

reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos

patalpas duoti paaiškinimų;

Komisijos teisė reikalauti informacijos ir duomenų yra ribota

Komisijai priskirtų ir įgyvendinamų funkcijų bei atliekamo

patikrinimo tikslų (objekto) apimtimi

Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 str. 1 p. įtvirtina, jog viešojo

administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi

būti nustatyti teisės aktuose. Todėl Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos (Komisija) pirmininkas turi teisę inicijuoti

reguliuojamų veiklų patikrinimus tik atliekamų Komisijai įstatymais

pavestų funkcijų apimtyje, t. y. atlikti patikrinimus tik reguliuojamų

veiklų apimtyje. Taigi, pirma, Komisijos teisė atlikti patikrinimus,

įskaitant ir reikalauti informacijos, yra ribota reguliuojamos veiklos

apimtimi (Energetikos įstatymo 241 str. 1 d., Aprašo 4 p. ir 5 p.).

Antra, todėl ir Tikrinimo komisija gali reikalauti tik su tikrinama

reguliuojama veikla susijusios informacijos ir duomenų, t. y. Komisijos

pirmininkė patikrinimo apimtyje negali suteikti platesnių įgaliojimų

Tikrinimo komisijai, nei kad įstatymais nustatytos Komisijos funkcijos

(VAĮ 3 str. 1 d.).

Trečia, Tikrinimo komisijos teisę reikalauti duomenų, taip pat, riboja

Komisijos pirmininko įsakyme nustatyti patikrinimo tikslai, t. y.

Tikrinimo komisija turi teisę iš energetikos įmonės reikalauti tik su

patikrinimo tikslu susijusios informacijos (Aprašo 23 p. ir 29 p.).




31.1. pagal Energetikos

įstatymo ir kitų įstatymų bei kitų

teisės aktų nustatytas sąlygas ir

procedūras gauti su patikrinimo

tikslais susijusią ir visą patikrinimui

atlikti būtiną ir bei reikalingą

informaciją, duomenis, dokumentus

(neatsižvelgiant į tai, kokioje


išrašus, išskyrus atvejus, kai tokios

informacijos konfidencialumas yra

užtikrinamas specialiomis įstatymų

nuostatomis (pavyzdžiui,

Advokatūros įstatyme ir pan.);

31.2. gauti su patikrinimo

tikslais susijusius žodinius ir

rašytinius paaiškinimus iš asmenų,

susijusių su tikrinamos energetikos

įmonės veikla, reikalauti, kad jie

atvyktų į Komisijos patalpas duoti

paaiškinimų, išskyrus atvejus, kai

tokios informacijos

5

Ketvirta, Energetikos įstatymas ar Aprašas negali būti aiškinamas taip,

kad Komisija turi teisę reikalauti pateikti duomenis, susijusius su

advokato ir kliento paslaptimi, kurios konfidencialumą garantuoja

Advokatūros įstatymas, t. y. Komisija negali ir reikalauti susipažinti su

kliento ir advokato susirašinėjimo turiniu, ar vertinti jį.

Penkta, tiek VAĮ 364 str. 6 d., tiek Aprašo 23 p., tiek Šilumos ūkio

įstatymo 30 str. 13 d. 7 p. numato, jog patikrinimų metu institucija apie

visus savo reikalavimus pateikti informaciją privalo informuoti

energetikos įmonę ne anksčiau nei prieš 10 d. d. terminą. Tai yra,

pirminis preliminarus teiktinų dokumentų sąrašas pateikiamas kartu su

Komisijos pirmininko įsakymu inicijuoti patikrinimo veiksmus.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, energetikos įmonė turi

pasirengti patikrinimui, pagal patikrinimo tikslus paskirti žmogiškuosius

išteklius, atsakingus už tikrinamą sritį, surinkti preliminarius duomenis,

atlikti kitus parengiamuosius darbus.

Todėl, siekiant užtikrinti mažiausios administravimo naštos,

efektyvumo, objektyvumo ir skaidrumo principų laikymąsi, turėtų būti

sukonkretinta, jog visa patikrinimui būtina prašoma informacija privalo

būti kildinama iš patikrinimo tikslų, griežtai apibrėžtų Komisijos

pirmininko įsakyme.

Siūlomas Aprašo nuostatos patikslinimas užtikrintų ir VAĮ 3 str. 1 p. bei

4 p. įtvirtintus įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia

principus. Kitu atveju, Tikrinimo komisija prašydama aiškiai ne su

patikrinimo tikslais susijusios informacijos, viršytų Komisijos

pirmininko įsakymu suteiktus įgaliojimus ir nepagrįstai didintų

administracinę naštą įmonei.

Šis pakeitimas, taip pat, užkirstų kelią situacijoms, kai Komisija

reikalaudavo akivaizdžiai ne su atliekamu patikrinimu susijusių

duomenų, o parengus patikrinimo išvadas, jų net neįtraukė į oficialias

konfidencialumas yra užtikrinamas

specialiomis įstatymų nuostatomis

(pavyzdžiui, Advokatūros įstatyme ir

pan.);

6

patikrinimo akto išvadas, bet apie tokių išvadų turinį informavo kitą

trečiąjį privatų asmenį.




31.3. gauti patikrinimui atlikti

būtiną informaciją ir dokumentus, jų

kopijas apie juridinių asmenų turtą ir

pajamas, ūkines, finansines ir kitas

operacijas iš valstybės ir savivaldybės

institucijų, taip pat iš Lietuvos banko,

komercinių bankų ir kitų kredito bei

finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir

fizinių asmenų, nepaisant to, ar

informacija laikoma konfidencialia, ar

nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės

ar kitų juridinių asmenų valdomų ar

tvarkomų registrų ar duomenų bazių;

Komisijos teisė reikalauti informacijos apie tikrinimą įmonę iš kitų

juridinių ar fizinių asmenų yra riboja ir kitais specialiais įstatymais

Aprašo 31.3 p. numato Komisijai teisę iš kitų institucijų, fizinių ar

juridinių asmenų gauti bet kokius duomenis ir informaciją. Informacijos

reikalavimas iš kitų asmenų yra ribotas ne tik šių Pastabų 4 p.

išdėstytomis nuostatomis, bet ir kitų specialių įstatymų, ribojančių

Komisijos teisę į informaciją.

Pažymėtina, jog įstatymai negali prieštarauti tarpusavyje, ar

aukštesniems teisės aktams, arba Energetikos įstatymo nuostatos negali

būti aiškinami taip, jog jos prieštarautų, pavyzdžiui, Advokatūros

įstatymui (advokato profesinė paslaptis) ar Baudžiamojo proceso

kodeksui (ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) ir pan.

Energetikos įstatymas ar Aprašas negali būti aiškinamas taip, kad

Komisija turi teisę kreiptis į advokatą ir reikalauti pateikti duomenis,

kurie buvo surinkti apie reguliuojamą įmonę atliekant advokato

profesines pareigas (Advokatūros įstatymo 45-46 str.). Taip pat,

Komisija negali reikalauti susipažinti su kliento ir advokato

susirašinėjimu bei jį vertinti. Taip pat ir Baudžiamojo proceso kodekso

177 str. numato aiškias sąlygas, kada ikiteisminio tyrimo duomenys gali

būti skelbtini.




31.3. gauti su patikrinimo

tikslais susijusią bei patikrinimui

atlikti būtiną informaciją ir

dokumentus, jų kopijas apie juridinių

asmenų turtą ir pajamas, ūkines,

finansines ir kitas operacijas iš

valstybės ir savivaldybės institucijų,

taip pat iš Lietuvos banko,

komercinių bankų ir kitų kredito bei

finansų įstaigų, auditorių, kitų

juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant

to, ar informacija laikoma

konfidencialia, ar nelaikoma, gauti

informaciją iš valstybės ar kitų

juridinių asmenų valdomų ar

tvarkomų registrų ar duomenų bazių,

išskyrus atvejus, kai tokios

informacijos konfidencialumas yra

užtikrinamas specialiomis įstatymų

nuostatomis (pavyzdžiui,

7

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome numatyti, jog privalo būti

atsižvelgiama į specialiuose įstatymuose numatytus ribojimus Komisijai

susipažinti su energetikos įmonės duomenimis, t. y. Komisija neturi

absoliučios teisės reikalauti bet kokios informacijos iš energetikos

įmonės (kas Komisijos patikrinimų organizavimo praktikoje buvo

bandoma daryti, reikalaujant susipažinti su advokato suteiktų paslaugų

apimtimi ir turiniu). Todėl Aprašas, kaip poįstatyminis teisės aktas,

turėtų detalizuoti įstatymo nuostatas tokiu būdu, kad būtų laikomasi ir

kitų įstatymų ar pagrindinių asmenų teisių numatytų Konstitucijoje,

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje

(EŽTK) ir kituose specialiuose teisės aktuose. Siūlytina nenumatyti

baigtinio sąrašo, kadangi visų specialių įstatymų yra neįmanoma ir

nelogiška išvardinti.

Be to, iš kitų juridinių ar fizinių asmenų prašomos informacijos turinys

neturi ir negali viršyti to, kas yra numatyta patikrinimo tiksle

(papildomai žiūrėti šių Pastabų 4 p.).

Advokatūros įstatyme, Baudžiamojo

proceso kodekse ir pan.);




31.4. pagal patikrinimo medžiagą

iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

Komisija privalo garantuoti aukštą patikrinimo išvadų

objektyvumo ir nepriklausomumo standartą

VAĮ 3 str. 1 p. įtvirtina įstatymo viršenybės principą, kuris numato, kad

viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį

administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti

VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus.

Pažymėtina, jog Komisija yra profesionalus ex-ante reguliuotojas,

kuriam Energetikos įstatyme yra įtvirtintos visos teisės ir numatytas

būtinas finansavimas, visoms Komisijai priskirtoms funkcijoms atlikti.

Energetikos įstatymo 8 str. 1 d. numato, Komisija yra ES teisės aktuose

numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, kurios nepriklausomumo

sąlygos (narių rinkimas, finansavimas, darbuotojų nepriklausomumas,




31.4. pasitelkti valstybines

viešojo administravimo ekspertizės

įstaigas, jei Komisija neturi

specialių žinių, kurios yra būtinos

surinktos patikrinimo medžiagos

įvertinimui.

8

nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, draudimas verstis kita veikla

ir kt. reikalavimai) yra perkeltos iš 2009/72/EB ir 2009/73/EB Direktyvų

į nacionalinę teisę. Energetikos įstatymo 8 str. 17 d. Komisijai atliekant

funkcijas įpareigoja Komisiją laikytis visų ES teisės aktų, Energetikos

reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) ir Europos

Komisijos sprendimų (baigtinis sąrašas).

Energetikos įstatymo 8 str. 11 d. 1 p. numato, kad Komisija atlikdama

savo funkcijas yra nepriklausoma, nešališka, skaidri ir veikia

nepriklausomai nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens. Šio

straipsnio 11 d. 3 p. numatyta, kad Komisija priima sprendimus

savarankiškai nepriklausomai nuo jokios privačios įmonės, įstaigos ar

organizacijos, išskyrus 8 str. 17 d. nurodytas organizacijas (t. y. ACER

ir Europos Komisiją).

ES teisė išskirtinai apibrėžia nacionalinių reguliavimo institucijų

nepriklausomumo kriterijus (tiek finansavimo, tiek įtakos iš valstybinių

ir privačių subjektų, tiek rinkos atžvilgiu), darbuotojų nepriklausomumą,

draudimą išskaidyti, dubliuoti ar perleisti Komisijos funkcijas kitoms

institucijoms ar privatiems asmenims, draudimą nariams ir

darbuotojams užsiimti kita veikla, draudimą išdalinti Komisijos

funkcijas kitiems subjektams ir pan., nes tokiu būdu nebūtų užtikrinama,

jog Komisija ir jos darbuotojai veikia ir priima sprendimus

savarankiškai, nepriklausomai ir skaidriai.

Taigi, Pirma, Apraše neapibrėžta „ekspertizės įstaigos“ sąvoka, t.y.

kokios ekspertizės įstaigos gali teikti išvadas, kokie reikalavimai ir

kriterijai keliami šioms įstaigoms. Paliekant tokį neapibrėžtumą, kyla

rizika, jog išvadas teiks nekvalifikuotos, neturinčios reikiamos

kompetencijos įmonės, kurių kontrolės mechanizmas nei Energetikos

įstatyme nei Apraše nenustatytas. Tokiu atveju gali kilti pagrįsta abejonė

dėl išvadų pagrįstumo ir objektyvumo, tuo tarpu ūkio subjektui

nenumatytos jokios galimybės apsaugoti savo interesus ir teises į

teisingą patikrinimą.

9

Antra, Apraše nedetalizuota, kokiais atvejais ekspertizės įstaigos gali

būti pasitelkiamos. Esant tokiam abstrakčiam reglamentavimui,

Komisijai būtų sudaroma galimybė perleisti bet kokių savo funkcijų

vykdymą kitiems asmenims, t.y. telktis trečiuosius asmenis ne tik,

tokioms užduotims, kurių pati Komisija negali įvykdyti dėl specifinių ne

jos kompetencijai priskirtų žinių neturėjimo, bet ir bet kokiu kitu atveju,

kaip pavyzdžiui neturint pakankamai žmogiškųjų resursų (ką Komisija

privalo užtikrinti), ar pakankamos kompetencijos Komisijos priskirtiems

klausimams spręsti Komisijos narių, darbuotojų (ką Komisija taip pat

turi užtikrinti), kas iš esmės prieštarautų viešo administravimo

principams. Sutiktina, kad Komisija negali atlikti itin specifinių žinių

reikalaujančių tyrimų, pavyzdžiui, parašo tikrumo, dokumentų

klastojimo ir pan. Tačiau Komisijos, kaip įstaigos, tikslui ir apskritai

egzistavimui visiškai prieštarauja pozicija, jog ne Komisija, o kiti

asmenys, galėtų atlikti Komisijos reguliuojamos ir prižiūrimos veiklos,

ir ją pagrindžiančių dokumentų / duomenų ir pan. , patikrinimą.

Trečia Komisija Apraše nenumatė jokių priemonių, kaip bus

užtikrinama, kad pasitelkti tretieji asmenys, kurių išvada gali būti

remiamasi rengiant patikrinimo išvadas, neturi jokių kitų privačių

interesų, yra objektyvūs ir nepriklausomi, nekyla interesų konfliktai ir

pan. Šiuo atveju, svarbu numatyti kitos šalies teisę pareikšti nušalinimą

pasirinktai ekspertizės įstaigai ar konkrečiam ekspertui, jeigu aukščiau

aptartos aplinkybės paaiškėtų, dėl ko kiltų pagrįstų abejonių ekspertizės

išvados patikimumu.

Apibendrinant, kadangi minėta Komisijos teisė yra įtvirtinta įstatyminiu

lygiu, Komisija Apraše privalo nustatyti aiškius kriterijus, kokiais

išimtiniais atvejais galima pasitelkti ekspertines įstaigas ir kaip bus

atrenkamos ekspertizės įstaigos, kad jos atitiktų identiškus Komisijai

keliamus nepriklausomumo, objektyvumo reikalavimus. Todėl,

siūlytina sukonkretinti „įstaigos“ sąvoką, numatant „viešo

administravimo ekspertizės įstaiga“, t.y. ne privatūs asmenys, taip pat

10

konkretizuoti tokių įstaigų pasitelkimo atvejus ir rizikų dėl tokių įstaigų

šališkumo valdymo mechanizmą.

Kitu atveju, nesutinkant su siūlomu pakeitimu, atsižvelgiant, kad

lygiaverčiai Komisijai taikomi reikalavimai yra taikomi ir teismo

ekspertams (Teismo ekspertizės įstatymo 41 str.), siūlytina Komisijai

sudaryti galimybes pasitelkti tik ekspertizės įstaigas, kuriose dirba

ekspertai, atitinkantys Teismo ekspertizės įstatyme ekspertams

keliamus reikalavimus.

7. Aprašo projekto 31 p. ir 32 p.:



31.5. patikrinimui atlikti pasitelkti

specialistų ir ekspertų;

31.6. sudaryti sutartis su audito

įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais

asmenimis, kurių paslaugomis Komisija

naudosis atlikdama patikrinimą;

<...>

32.4. pasitelkti Aprašo 31.5 ir 31.6

papunkčiuose nurodytus asmenis

patikrinimo veiksmams atlikti;

Komisija privalo garantuoti aukštą patikrinimo išvadų

objektyvumo ir nepriklausomumo standartą

Atsižvelgiant į šių Pastabų 6 p. nurodytus argumentus, trečiųjų asmenų

pasitelkimas pats savaime kelia pagrįstų abejonių:

- ar trečiųjų asmenų pasitelkimas reiškia, kad Komisija neturi

pakankamai specialistų, ar neturi kompetentingų specialistų,

kurie galėtų atlikti patikrinimus;

- kaip Komisija užtikrins, jog pasitelkti asmenys atitinka

identiškus Komisijai keliamus objektyvumo, nešališkumo,

skaidrumo reikalavimus, t. y. kaip Komisija užtikrins, kad

pasitelkti specialistai neturės jokių privačių interesų;

ar Komisija, kuriai įstatymas numato prievolę apsirūpinti visais

reikiamais finansiniais ir žmogiškaisiais resursais reguliuojamoms

veikloms prižiūrėti, neviršija jai nustatytos kompetencijos atlikti

reguliatoriaus funkcijų, jei samdo asmenis tos srities, kurios specialistų

ji neturi.

Pirma, kaip nurodyta ir 6 p. pastabose, 31.5 p. numatytų ekspertų ir

specialistų sąvoka taip pat liko neapibrėžta. Pagal dabartinį

reglamentavimą, bet koks asmuo, pasivadinęs ekspertu ar specialistu, ar

kurį Komisija savo nuožiūra laikys specialistu, turės Komisijos nariams

suteiktas teises, tačiau ne atsakomybę ir pareigą atitikti objektyvumo,

nešališkumo, skaidrumo reikalavimus.

Aprašo projekto 31 p. ir 32 p.:



31.5. konkretiems su

patikrinimu susijusioms užduotims

atlikti pasitelkti kitų valstybinių

institucijų specialistus ir ekspertus,

jei Komisija neturi reikiamos

kompetencijos/ žinių specialistų;

31.6. sudaryti sutartis su

audito įmonėmis, kitais juridiniais ar

fiziniais asmenimis, kurių

paslaugomis Komisija naudosis

atlikdama patikrinimą. Komisija turi

teisę pasitelkti asmenis, jei Komisijai

trūksta specialių žinių ar

kompetencijos, ir gali pasitelkti tik

tuos asmenis, kuriems įstatyminiu

lygiu yra keliami padidinti,

nešališkumo, objektyvumo ir

skaidrumo reikalavimai;

11

Antra, kadangi Komisijos teisė yra įtvirtinta įstatyminiu lygiu, Komisija

Apraše privalo nustatyti aiškius kriterijus, kokiais išimtiniais atvejais

galima pasitelkti ekspertus, specialistus ar kitus privačius asmenis ir kaip

bus jie atrenkami, kad atitiktų Komisijai keliamus nepriklausomumo,

objektyvumo reikalavimus. Todėl siūlytina sukonkretinti „specialistų ir

ekspertų“ sąvoką, konkretizuoti jų pasitelkimo atvejus ir kriterijus.

Trečia, siekiant užtikrinti minėtų standartų laikymąsi, Komisijai turėtų

būti suteikiama teisė pasitelkti tik tokius asmenis, kuriems įstatymai

kelia padidintus skaidrumo, nešališkumo ir nepriekaištingos reputacijos

reikalavimus, pvz., auditoriams, advokatams, antstoliams ir pan.

Ketvirta, Komisija Apraše nenumatė jokių priemonių, kaip bus

užtikrinama, kad pasitelkti tretieji asmenys, neturi jokių kitų privačių

interesų, yra objektyvūs ir nepriklausomi, nekyla interesų konfliktai ir

pan. Šiuo atveju, svarbu numatyti kitos šalies teisę pareikšti nušalinimą

pasirinktam ekspertui ar specialistui, jeigu aukščiau aptartos aplinkybės

paaiškėtų.

Papildomai pažymėtina, kad VAĮ 5 skirsnis numato konkrečius

ribojimus ir sąlygas, kada institucija gali kreiptis tarnybinės pagalbos į

kitas institucijas. Taigi, Komisija privalo numatydama atvejus, kada gali

pasitelkti iš kitų institucijų specialistus ar ekspertus, privalo vadovautis

ir VAĮ 5 skirsnio nuostatomis.

Kitu atveju, nesutinkant su siūlomu pakeitimu, atsižvelgiant, kad

lygiaverčiai Komisijai taikomi reikalavimai yra taikomi ir teismo

ekspertams (Teismo ekspertizės įstatymo 41 str.), siūlytina Komisijai

sudaryti galimybes pasitelkti tik ekspertizės įstaigas, kuriose dirba

ekspertai, atitinkantys Teismo ekspertizės įstatyme ekspertams keliamus

reikalavimus.

12


32. <...> Tikrinimo komisijos

vadovas ir nariai, užtikrindami jiems

pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą

atliekant patikrinimus, turi šias teises,

kurias įgyvendina Komisijos vardu:

32.1. nekliudomai įeiti į

energetikos įmonių ir kitų juridinių

asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją

ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių

asmenų darbo metu, <...>.

Apraše privalo būti detalizuojamos konkrečios Tikrinimo komisijos

teisės, pareigos ir sąlygos, kai Tikrinimo komisija atlieka

patikrinimo veiksmus energetikos į patalpose ar teritorijoje

Energetikos įstatymo 241 str. 2 d. 1 p. numatyta bendra Tikrinimo

komisijos narių teisė patekti į energetikos įmonės patalpas ir atlikti

patikrinimo veiksmus.

EŽTK 8 str. garantuoja žmogaus (inter alia juridinio asmens) teisę į

privatumą, į būsto ir susirašinėjimo slaptumo neliečiamumą. Panašia

apimtimi asmens teisių apsauga numatyta ir Konstitucijos 24 str. Šios

teisės apribojimas ir valdžios institucijų kišimasis į naudojimąsi šia teise

galimas tik įstatymo numatytais atvejais ir kai tai būtina demokratinėje

visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės

gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar

nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių

teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Teisės į būsto neliečiamumą apribojimas įstatymais numatytais atvejais

galimas tik tokius veiksmus sankcionavus teismams, taip pat

pabrėžiamas reikalavimas įtvirtinti suinteresuotų asmenų teisę apskųsti

sprendimą inicijuoti patikrinimą. Šią poziciją patvirtina viena naujesnių

bylų Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) – 2014-10-02 EŽTT

sprendimas byloje Delta Pekárny A.S. prieš Čekijos Respubliką.

Delta Pekarny iniciavo bylą EŽTT. EŽTT byloje jie teigė, kad Čekijos

konkurencijos institucijos atliekamas patikrinimas įmonės patalpose

pažeidė jos teisę privatumą EŽTK 8 str. prasme, kuris kaip tik ir riboja

valstybės institucijų kišimąsi į asmens (inter alia juridinio asmens)

privatumą. EŽTT Delta Pekarny byloje analizavo, ar „šalies ekonominės

gerovės interesai“, kuriuos atlikdama patikrinimą gynė konkurencijos

institucija ribodama teisę į privatumą yra „būtini demokratinėje

visuomenėje“. Pirmiausia, EŽTT akcentavo, kad patikrinimas nebuvo

sankcionuotas teismų, bet tik pačios institucijos atliekančios




pavestų uždavinių ir funkcijų

vykdymą atliekant patikrinimus, turi

šias teises, kurias įgyvendina

Komisijos vardu:

32.1. nekliudomai įeiti į

energetikos įmonių ir kitų juridinių

asmenų naudojamas patalpas ar

teritoriją ir atlikti patikrinimo

veiksmus juridinių asmenų darbo

metu, nurodytus šio Aprašo 32.2,

32.5 ir 32.6 papunkčiuose, ar kitus

veiksmus, jei yra gautas energetikos

įmonės atstovų sutikimas, <...>.

13

patikrinimą, kuri ir pati sprendė dėl patikrinimo reikiamumo, apimties ir

deleguotų tikrintojų. Pažymėtina, kad bylos atveju institucija apsiribojo

tik formaliais įstatyme numatytais pagrindais inicijuoti patikrinimą ir

juos pacitavo.

EŽTT nagrinėdamas bylas susijusias su EŽTK 8 str. pabrėžė, kad šio

straipsnio išimtys: (i) neturi suteikti institucijoms teisės viršyti savo

įgaliojimus bei (ii) veiksmai, atliekami šių išimčių pagrindu, turi būti

griežtai kontroliuojami teismo.

EŽTT Byloje Khan prieš Jungtinę Karalystę pabrėžė, kad „vidaus teisė

turi nustatyti apsaugą nuo savavališkų veiksmų, pažeidžiančių 8

straipsnį“, t.y. įstatymai privalo aiškiai nustatyti kokias atvejais ir

kokiomis sąlygomis veiksmai, apribojantys EŽTK 8 str. teises, gali būti

panaudoti. Šie reikalavimai yra nustatyti, siekiant, kad kiekvienas

žmogus ar juridinis asmuo galėtų numatyti savo veiksmų pasekmes ir

žinotų, kokias įstatymuose nustatytas priemones gali valstybės

institucijos panaudoti prieš jį.

EŽTK 8 str. išimtys, ypač susijusios su krata ar poėmiu, turi atitikti

Heino prieš Suomiją byloje nustatytus reikalavimus: (i) veiksmai turi

būti iš anksto sankcionuoti teismo, (ii) arba po įvykusio fakto turi būti

prieinama efektyvi teisminė kontrolė („ex post factum“).

EŽTK 13 str. nustato teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę ir

pabrėžia, kad: “kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje

Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės

gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai

nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias

pareigas.”

EŽTT byloje De Souza Ribeiro prieš Prancūziją nustatė, kad teisinės

gynybos priemone yra veiksminga, kai „teisinė gynybos priemonė,

14

pagal 13 straipsnį, turi būti prieinama tiek praktiškai, tiek ir nustatyta

įstatymuose“.

Svarbu pažymėti, kad net ikiteisminio tyrimo pareigūnai, antstoliai,

kuriems yra pavestos teisingumo vykdymo funkcijos, neturi teisės be

teismo (ikiteisminio tyrimo teisėjo ar prokuroro) sprendimo patekti į

asmens būstą (juridinio asmens patalpas). Ikiteisminio tyrimo pareigūnų

veiksmų atžvilgiu baudžiamajame procese numatytos kaltinamo asmens

teisės, t.y. teisė į gynybą, teisė neteikti informacijos ir neduoti parodymų

prieš save, teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus bei

sprendimus ir pan. (Baudžiamojo proceso kodekso 21 str. 4 d.).

Todėl Aprašo projektu įtvirtinant Energetikos įstatymo pakeitimą,

kuriuo suteikiama teisė Komisijai (jos darbuotojams), kuri yra tik

priežiūros organas, patekti į tikrinamos energetikos įmonės patalpas ir /

ar teritoriją be teismo sprendimo, ir nenumatant konkrečių kriterijų ir

sąlygų atlikti bet kokius veiksmus, kurie susiję su patikrinimu,

akivaizdžiai pažeidžiamas Konstitucijos ir EŽTK nuostatos, nes tokių

veiksmų efektyvi teisminė kontrolė yra neįmanoma, nes nėra įtvirtintas

galutinis ir aiškus veiksmų sąrašas, t. y. iš pateikto reguliavimo

neįmanoma nustatyti, kokias įstatymuose nustatytas priemones Komisija

gali panaudoti prieš energetikos įmonę.

Taigi, siekiant, kad Aprašo nuostata atitiktų EŽTK, Konstituciją ir EŽTT

praktiką, jame turi būti numatyta, kokius konkrečiai veiksmus gali atlikti

Komisijos darbuotojai patekę į energetikos įmonės patalpas. Taip pat,

Aprašo projekte įtvirtinant Energetikos įstatymo pakeitimus turi būti

numatyta efektyvi ir praktiškai prieinama teisminė priežiūra, kuri spręstų

klausimus dėl patikrinimo teisinių pagrindų, tikslų, apimties, laikotarpio,

bei efektyvi teismų priežiūra dėl patikrinimo būtinumo ir

proporcingumo. Šiuo atveju, teisės aktai vienareikšmiškai nurodo, kad

sprendimas atlikti planinius patikrinimus nėra skundžiamas (VAĮ 364 str.

15 d.), todėl nenurodant konkrečių veiksmų, kuriuos galima atlikti

15

patekus į energetikos įmonės patalpas būtų pažeidžiami EŽTK ir

Konstitucijos saugomi gėriai – teisė į nuosavybės neliečiamumą.







32.3. patikrinimo metu naudoti

technines priemones;

Apraše privalo būti detalizuojamos konkrečios Tikrinimo komisijos

teisės, pareigos ir sąlygos naudoti technines priemones atliekamo

energetikos įmonės patikrinimo metu

Tokia nuostata yra nesuderinama su kituose teisės aktuose numatytais

techninių priemonių naudojimo ir jų metu gautų dokumentų

(informacijos) apsaugos reikalavimams ir tvarka. Todėl Aprašo 32.3

papunktyje turi būti įtvirtinta, kad Komisija (jos darbuotojai) turi teisę

laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos naudoti technines priemones.

Pirma, techninių priemonių naudojimas yra reglamentuotas, pvz.

Baudžiamojo proceso kodekse, Kriminalinės žvalgybos įstatyme.

Nurodytuose teisės aktuose, atsižvelgiant į naudojamas technines

priemones ir atvejus, kada jos naudojamos, yra įtvirtinta, kad tam tikrais

atvejais naudojant technines priemones yra būtina teismo sankcija (pvz.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo techninių priemonių naudojimas

specialia tvarka, įstatymo 10 str.). Minėti teisės aktai, taip pat, numato

atskirus reikalavimus, kaip turi būti fiksuojamas techninių priemonių

panaudojimas, kaip turi būti elgiamasi su techninių priemonių

panaudojimo metu gauta informacija (reikalavimai informacijos

apsaugai ir / ar sunaikinimui) ir pan. Todėl Aprašo projektu siūlomais

Energetikos įstatymą įgyvendinančiais pakeitimais galima numatyti, kad




pavestų uždavinių ir funkcijų

vykdymą atliekant patikrinimus, turi

šias teises, kurias įgyvendina

Komisijos vardu:

32.3. laikydamiesi

specialiuose įstatymuose nustatytos

tvarkos patikrinimo metu naudoti

technines priemones;

16

techninės priemonės bus naudojamos bet kokiu būdu ir tvarka, nepaisant

kituose įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir tvarkos.

Antra, tai, kad techninės priemonės patikrinimo metu gali būti

naudojamos tik laikantis kitų teisės aktų numatytų reikalavimų,

įtvirtinama ir kituose sektoriuose, reglamentuojančiuose analogiškus

santykius. Pvz. Konkurencijos įstatymo 25 str. 1 d. 11 p., Elektroninių

ryšių įstatymo 73 str. 1 d. 8 p. numato, kad atitinkamos institucijos

tyrimo metu gali laikydamosi įstatymų nustatytos tvarkos naudoti

technines priemones.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Aprašo projekte, įtvirtinančiame Energetikos

įstatymo 241 str. 2 d. 3 p. įgyvendinimą, turi būti numatyta, kad

Komisijos įgalioti darbuotojai turi teisę naudoti technines priemones

„laikydamiesi įstatymų nustatytos tvarkos“.







32.7. savo funkcijoms vykdyti

teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti

teisėsaugos institucijas.

Tik įstatyminiu lygiu gali būti numatoma teisė patekti į energetikos

įmonės patalpas, atlikti kratas ar poėmius, vykdyti slaptą sekimą

arba pasiklausyti pokalbių ar perimti korespondenciją.

Teisėsaugos institucijų sąvoka yra labai plati. Šiuo atveju nėra aišku,

apie kokias institucijas kalbama, ar apie policiją, ar ikiteisminio tyrimų

institucijas, taip pat nėra aišku, kokiems veiksmas gali būti pasitelktos

šios institucijos.

Toks neaiškumas yra netoleruotinas, kadangi nėra aišku ir suprantama,

kokioms Komisijos funkcijoms vykdyti reikėtų pasitelkti teisėsaugos,

įskaitant ikiteisminio tyrimo institucijas, kurios veikia Baudžiamojo

proceso kodekso sąlygomis ir pagrindais.

Atitinkamai, jei Komisija įžvelgia atvejų, kai jos funkcijoms vykdyti yra

reikalingos teisėsaugos institucijos, ši Aprašo nuostata turėtų būti

tikslinama, numatant konkrečias sąlygas ir atvejus, kada Komisija turi

teisę jos funkcijų vykdymui pasitelkti teisėsaugos pagalbą (pvz., pagalba


32.7. savo funkcijoms vykdyti

teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti

teisėsaugos institucijas. Teisėsaugos

institucijos gali būti pasitelkiamos

tik užtikrinti patekimą į energetikos

įmonę ir surasti, ar atvesdinti

asmenis į Komisiją, paaiškinimų

pateikimui.

Arba

32.7. gavus teismo leidimą

savo funkcijoms vykdyti teisės aktų

nustatyta tvarka pasitelkti

teisėsaugos institucijas.

17

įsiveržiant į energetikos įmonių patalpas, pagalba atvesdinant asmenis į

Komisiją ir pan.).

Kitu atveju, jei tai būtų susiję su pokalbių pasiklausymu ar

korespondencijos perėmimu, ar asmenų slaptu sekimu, būtų pažeistas

EŽTK 8 str. nuostata dėl būsto neliečiamumo ir susirašinėjimo slaptumo,

numatanti, kad tik įstatymai privalo aiškiai nustatyti kokias atvejais ir

kokiomis sąlygomis veiksmai, apribojantys EŽTK 8 str. teises, gali būti

panaudoti. Šie reikalavimai yra nustatyti, siekiant, kad kiekvienas

žmogus ar juridinis asmuo galėtų numatyti savo veiksmų pasekmes ir

žinotų, kokias įstatymuose nustatytas priemones gali valstybės

institucijos panaudoti prieš jį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlytina Aprašo projekte atitinkamai

numatyti baigtinį sąrašą atvejų, kada teisėsaugos institucijos gali būti

pasitelkiamos.

Kitu atveju, siūlome numatyti, jog teisėsaugos institucijos gali būti

pasitelkiamos tik gavus teismo leidimą siekiant užtikrinti atliekamų

veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat, jog Tikrinimo komisija

objektyviai ir tik būtinais atvejais pasitelkia teisėsaugos institucijas, t. y.

nepiktnaudžiauja savo teisėmis.


33. Tikrinimo komisijos nariai,

atlikdami patikrinimą, privalo:

33.4. susipažinti ir įvertinti

ankstesnių tikrinimų (jei tokių buvo)

išvadas;

Siekiant aiškumo, siūlytina sukonkretinti šią Aprašo nuostatą, numatant,

kad Tikrinimo komisija privalo atliekamo tikrinimo apimtyje atsižvelgti

į ankstesnių patikrinimų išvadas.

Pažymėtina, kad Tikrinimo komisijai negali būti suteikiama teisė

atliekamo patikrinimo apimtyje peržiūrėti atgaline tvarka patvirtintas

ankstesnių patikrinimų išvadas.


33. Tikrinimo komisijos

nariai, atlikdami patikrinimą,

privalo:

33.4. susipažinti, ir įvertinti

ir atsižvelgti į ankstesnių tikrinimų

(jei tokių buvo) išvadas;

18


36. Jei paskyrus Tikrinimo

komisijos vadovą ar narį atlikti

patikrinimą paaiškėja Aprašo 35 punkte

nurodytos aplinkybės, Tikrinimo

komisijos vadovas ar narys privalo

nusišalinti ir apie tai nedelsdamas raštu

informuoti Komisijos pirmininką.

Sprendimą dėl Komisijos darbuotojo

nušalinimo nuo dalyvavimo energetikos

įmonės reguliuojamos veiklos patikrinime

priima Komisijos pirmininkas.

Siūlytina papildyti šią Aprašo nuostatą, numatant ir energetikos įmonei

teisę reikalauti nušalinti Tikrinimo komisijos vadovą, narį ar Komisijos

pasitelktą specialistą, ekspertą ar kitą asmenį.

Ši nuostata leistų užtikrinti Komisijos veiklos objektyvumą ir skaidrumą

patikrinimų metu bei nešališkų sprendimų priėmimą.


36. Jei paskyrus Tikrinimo

komisijos vadovą ar narį atlikti

patikrinimą paaiškėja Aprašo 35

punkte nurodytos aplinkybės,

Tikrinimo komisijos vadovas ar

narys privalo nusišalinti ir apie tai

nedelsdamas raštu informuoti

Komisijos pirmininką. Komisijos

pirmininkas, taip pat nagrinėja

energetikos įmonių prašymus dėl

Tikrinimo komisijos vadovo ar nario

nušalinimo. Sprendimą dėl

Komisijos darbuotojo nušalinimo

nuo dalyvavimo energetikos įmonės

reguliuojamos veiklos patikrinime

priima Komisijos pirmininkas. Šios

nuostatos dėl nušalinimo mutatis

mutandis taikomos ir Komisijos

pasitelktiems ekspertams,

specialistams ar kitiems Komisijos

pasitelktiems asmenims.


37. Tikrinama energetikos įmonė

privalo:

37.3. pateikti Komisijai, Tikrinimo

komisijai ir Aprašo 31.5 ir 31.6

papunkčiuose nurodytiems asmenims visą

patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą

informaciją, duomenis ir dokumentus

(neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje

jie saugomi), jų kopijas ir išrašus,

nepaisant to, ar prašoma informacija

sudaro energetikos įmonės komercinę

Pažymime, kad Aprašo 37.3 p. įtvirtinta pareiga tikrinamajam ūkio

subjektui nėra numatyta Energetikos įstatyme. Komisija Apraše

nepagrįstai išplečia subjektų, kuriems ūkio subjektas privalo teikti

informaciją, ratą. Tokiu būdu pasitelktiems specialistams, ekspertams,

Komisijos parinktoms audito įmonėms bei kitiems juridiniams bei

fiziniams asmenims suteikiamos Energetikos įstatymu išimtinai

Komisijos priskirtos teisės, kurios negali būti perleistos kitiems

subjektams.

Įtvirtinus 37.3 p. tokia apimtimi, energetikos įmonėms atsirastų

antiįstatyminė pareiga teikti informaciją asmenims, kurie nėra


37. Tikrinama energetikos

įmonė privalo:

37.3. pateikti Komisijai,

Tikrinimo komisijai ir Aprašo 31.5 ir

31.6 papunkčiuose nurodytiems

asmenims su patikrinimo tikslais

susijusią visą patikrinimui atlikti

būtiną ir reikalingą informaciją,

duomenis ir dokumentus

(neatsižvelgiant į tai, kokioje


19

(gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali

dėl kitų priežasčių;

Komisijos pirmininko įsakymu patvirtinti tikrinimo komisijos nariais,

taip apeinant Komisijos nariams, darbuotojams keliamus reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, Aprašo 37.3 p. siūlome teikti nuorodą į LR

Energetikos įstatymą nurodant, kad tikrinama energetikos įmonė privalo

pateikti informaciją LR Energetikos įstatymo 241 str. 5 dalies 12 punkte

nurodyta tvarka ir apimtimi.

Taip pat žr. šių Pastabų 4 p. ir 5 p. pateiktus argumentus, dėl specialiais

įstatymais numatytų ribojimų gauti bet kokią informaciją iš energetikos

įmonės.

išrašus, nepaisant to, ar prašoma

informacija sudaro energetikos

įmonės komercinę (gamybinę)

paslaptį ar yra konfidenciali dėl kitų

priežasčių, išskyrus atvejus, kai

tokios informacijos

konfidencialumas yra užtikrinamas

specialiomis įstatymų nuostatomis

(pavyzdžiui, Advokatūros įstatyme ir

pan.);


37. Tikrinama energetikos įmonė

privalo:

37.4 sudaryti reikiamas sąlygas

patikrinimui atlikti, kai patikrinimas

atliekamas tikrinamos energetikos įmonės

patalpose ar teritorijoje.

37.5. teikti žodinius ir rašytinius

paaiškinimus, Komisijai pareikalavus,

paaiškinimus duoti Komisijos patalpose.

Komisijai įstatymai nesuteikia teisės patikrinimo metu įėjus į

energetikos įmonės patalpas reikalauti nedelsiant atsakyti į visus

užduodamus klausimus, teikti bet kokius dokumentus, ar

egzaminuoti energetikos įmonės darbuotojus

Pažymėtina, jog tiek VAĮ 364 str. 6 d., tiek Aprašo 23 p., tiek Šilumos

ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p. numato, jog patikrinimų metu institucija

apie visus savo reikalavimus pateikti informaciją privalo informuoti

energetikos įmonę ne trumpiau nei prieš 10 d. d. terminą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016-12-20 nutartimi administracinės

teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-94-507 ir Vilniaus apygardos teismas

2016-06-03 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-

547-626/2016, vienareikšmiškai išaiškino, jog Komisijai nėra numatyta

teisė gauti informaciją ar žodinius paaiškinimus nedelsiant po jų

pareikalavimo. Teismai konstatavo, kad nėra jokių išimčių iš įstatymų

reikalavimų, suteikiančių teisę Komisijai iš ūkio subjekto reikalauti

informacijos per trumpesnį nei 10 d. d. terminą. Šis terminas taikomas

net ir tais atvejais, kai Tikrinimo komisija atvyksta į energetikos įmonės

patalpas.


37. Tikrinama energetikos

įmonė privalo:

37.4 sudaryti reikiamas

sąlygas patikrinimui atlikti, kai

patikrinimas atliekamas tikrinamos

energetikos įmonės patalpose ar

teritorijoje iš anksto apie tai

informavus įmonę bei nurodant

konkrečius klausimus ir norimus

patikrinti dokumentus.

37.5. teisės aktų nustatyta

tvarka ir sąlygomis teikti žodinius ir

rašytinius paaiškinimus, Komisijai

pareikalavus, paaiškinimus duoti

Komisijos patalpose.

20

Taip pat, teismai patvirtino, kad nėra protinga iš energetikos įmonės

reikalauti viso patikrinimo metu, kuris gali trukti virš metų, laikyti

paruoštus pateikimui visus su patikrinimo objektu susijusius

dokumentus, kad juos būtų galima nedelsiant pateikti, jei Komisija

pareikalautų atvykusi į energetikos įmonės patalpas.

Taigi, siūlytina numatyti, kad energetikos įmonė teikia žodinius ar

rašytinius paaiškinimus teisės aktų nustatytais terminais ir sąlygomis, t.

y . Komisija negali ir neturi teisės atvykti į įmonę ir atlikti apklausa

žodžiu ir nedelsiant, o energetikos įmonės atstovams negebant

nedelsiant atsakyti, traktuoti tokius veiksmus kaip nebendradarbiavimą,

informacijos neteikimą bei skirti už atsakymų į užduotus klausimus

nežinojimą sankcijas.


41. Asmenys, nurodyti Aprašo

31.5 ir 31.6 papunkčiuose, turi Aprašo

31.1, 31.2, 31.7 ir 32.1 papunkčiuose

nustatytas teises.

Aprašo 41 p. numato tretiesiems asmenims: specialistams, ekspertams,

kitiems juridiniams asmenims (t.y. ne Komisijos nariams /

darbuotojams) tokias pat teises kaip ir Komisijai savarankiškai bei

netrukdomai patekti tiek į energetikos įmonių, tiek į kitų įmonių patalpas

darbo ir ne darbo metu (32.1 punktas). Tokia nuostata tik atkartoja

įstatymo normą, tačiau jos nedetalizuoja. Pažymėtina, kad minėtos

nuostatos yra akivaizdžiai susijusios su įmonių privatumo teisės

apribojimu, todėl turi būti labai aiškios ir detalizuotos. Esant

dabartiniams reglamentavimui nėra aiški nei 1) kokiais atvejais tretieji

asmenys gali patekti į įmonių patalpas 2) ar šie tretieji asmenys gali

veikti / patekti į patalpas savarankiškai be Tikrinimo Komisijos narių, 3)

kokius dokumentus turi turėti bei pateikti įmonei prieš atliekant bet

kokius veiksmus, kaip tai numatyta Energetikos įstatymo 241 str. 2

punkto 4 dalyje Komisijos darbuotojams / tarnautojams (prieš atliekant

bet kokį veiksmą Komisijos darbuotojams yra numatyta pareiga pateikti

Komisijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus atlikti tam

tikrą veiksmą). Toks neaiškus reglamentavimas akivaizdžiai gali

pažeisti įmonių teises, sudaro galimybes tretiesiems asmenims

piktnaudžiauti savo padėtimi, patys be komisijos žinios gali spręsti dėl

atliekamų veiksmų apimties, jie nėra saistomi jokiais teisės aktasi,

21

reglamentuojančiais viešo administravimo subjektų veiksmus /

principus.

Esant tokioms aplinkybėms, minėtas Aprašo 41 punktas turi būti

detalizuotas, nustatant aiškią tretiesiems asmenims numatytų teisių

įgyvendinimo tvarką bei apimtis.


42. Asmenys, nurodyti Aprašo

31.5 ir 31.6 papunkčiuose, privalo

užtikrinti patikrinimo metu gautos

konfidencialios informacijos

konfidencialumą.

Patikrinimo metu tretiesiems asmenims gali būti pateikta ne tik

konfidenciali įmonės informacija, bet ir įmonės komercinė paslaptis taip

pat įmonės turimi / saugomi asmens duomenys. Taip pat iš minėto

punkto formuluotės nėra aišku, ką reiškia „užtikrinti informacijos

konfidencialumą“, tai abstrakti sąvoką, t.y. neaišku, kokie reikalavimai

yra taikomi tretiesiems asmenims siekiant iš saugoti konfidencialią ar

kitą patikrinimo metu gautą informaciją, ką jie turi daryti su šia

informacija atlikę Komisijos nurodytas užduotis ir pan.

Esant tokioms aplinkybėms, siūlome patikslinti minėtą Aprašo punktą.

42. Asmenys, nurodyti

Aprašo 31.5 ir 31.6 papunkčiuose,

privalo užtikrinti patikrinimo metu

gautų asmens duomenų,

informacijos, sudarančios

energetikos įmonių komercinę

paslaptį, taip pat kitos

konfidencialios informacijos

konfidencialumą, t.y. užtikrinti, kad

minėta informaciją yra naudojama

tik Komisijos nurodytų uždavinių

vykdymui ir ji yra atskleista bei

prieinama tik su nustatytos

užduoties vykdymu tiesiogiai

susijusiems asmenims /

darbuotojams, neatskleisti

minėtos informacijos jokiems

tretiesiems asmenims, išskyrus

įstatymuose aiškiai numatytas

valstybės institucijas, turinčias

teisę gauti tokią informaciją,

atliktus numatytus veiksmus,

perduoti gautą informaciją

Komisijai, nepasiliekant jos

kopijų.

22

17. Aprašo projekto 45 p. (naujas

punktas)

Atsižvelgiant į tai, kad Komisija, be energetikos įmonės sutikimo ir

nesant tarp pasitelkto asmens ir energetikos įmonės sutartinių santykių,

turi teisę pasitelkti viešuosius ir privačius asmenis patikrinimo

veiksmams atlikti, būtina nustatyti ir subjektą, kuris yra atsakingas už

tokių pasitelktų asmenų sukeltą žalą energetikos įmonei ar su

energetikos įmone susijusiems asmenims, kurie dėl pasitelktų asmenų

veiksmų patikrinimo metu patyrė žalą.

Aprašo projekto 45 p.

(naujas punktas)

45. Komisija teisės aktų

nustatyta tvarka atlygina

energetikos įmonių ir kitų fizinių ar

juridinių asmenų patirtą žalą, kurią

sukėlė Komisijos pasitelkti

ekspertai, specialistai, audito

įmonės, ar kiti Komisijos pasitelkti

fiziniai ir juridiniai asmenys.


52. Patikrinimo akto projektas

pateikiamas tikrinamai energetikos

įmonei pastaboms ne vėliau kaip kitą

darbo dieną po patikrinimo akto projekto

surašymo.

Komisija energetikos įmonei privalo pateikti visą informaciją, kuria

buvo remiamasi surašant patikrinimo akto išvadas

Komisija atlikdama patikrinimus remiasi ne tik savo vidiniais resursais,

bet ir pasitelkia kitus viešuosius ar privačius asmenis, jog šie pateiktų

išvadas, skaičiavimus ar nuomonę dėl vykdomos reguliuojamos veiklos

atitikimo teisės aktų reikalavimams. Vėliau Komisija rengdama

patikrinimo išvadas remiasi ir cituoja tokių trečiųjų asmenų nuomones

apie reguliuojamą veiklą.

Atitinkamai energetikos įmonė rengdama pastabas patikrinimo akto

projektui negali tinkamai atsikirsti, kadangi trečiųjų asmenų nuomonės

ar išvados, atlikti skaičiavimai ir jų prielaidos dėl energetikos įmonės

veiklos, nepagrįstai laikomos konfidencialiomis ir neteikiamos įmonei.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad: „jeigu

kokios nors aplinkybės apsunkintų ar padarytų neįmanomą galimybę

realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios

konstitucinės teisės deklaratyvumą.“3 Atsižvelgiant į šią Konstitucinio

Teismo poziciją konstatuotina, kad aplinkybė, kai energetikos įmonė

neturės galimybės susipažinti su patikrinimo aktą pagrindžiančiais


52. Patikrinimo akto

projektas, kartu su visais

duomenimis, kuriais buvo remtasi

surašant patikrinimo akto išvadas,

pateikiamas tikrinamai energetikos

įmonei pastaboms ne vėliau kaip kitą

darbo dieną po patikrinimo akto

projekto surašymo.

3 LRKT 1994-02-14 nutarimas; LRKT 2001-02-22 nutarimas.

23

dokumentais, reiškia ne ką kitą, o energetikos įmonės teisės į efektyvią

teisminę gynybą paneigimą.

Tokios pat pozicijos laikosi ir EŽTT, aiškindamas Konvencijos 6 str.

nuostatas. EŽTT byloje Nunes Dias v. Portugal4 pažymėjo, kad teisė

kreiptis į teismą turi būti: “praktiška ir efektyvi <..> asmuo privalo

turėti aiškią ir praktišką galimybę ginčyti aktą, kuris daro įtaką jo

teisėms”.

Pažymėtina, jog tokius Komisijos veiksmus, kai pateikiama ne visa

informacija, kuria remiantis yra surašomos patikrinimo išvados, pvz.,

auditoriaus išvada, kuria remiantis buvo surašytas patikrinimo aktas,

Vilniaus apygardos administracinis teismas (adm. byloje teisminio

proceso Nr. 3-61-3-04250-2016-3) yra pripažinęs nepagrįstais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome Apraše numatyti Komisijai

pareigą, kartu su patikrinimo akto projektu pateikti ir visą medžiaga,

kuria remiantis buvo surašytas patikrinimo akto projektas.


55. Patikrinimo aktą pasirašo visi

patikrinimą atlikę Tikrinimo komisijos

nariai, išskyrus atvejus, kai Tikrinimo

komisijos nariui dėl svarbių priežasčių to

padaryti nėra objektyvios galimybės.

Svarbiomis priežastimis laikoma

Tikrinimo komisijos nario liga, atostogos,

komandiruotė ar kitas užimtumas.

Visi Tikrinimo komisijos nariai privalo pasirašyti po patikrinimo akto

išvadomis.

Pažymėtina, jog siekiama įteisinti Komisijos faktiškai taikomą praktiką,

kai ne visi Tikrinimo komisijos nariai pasirašo po patikrinimo aktu, kelia

pagrįstų abejonių dėl patikrinimo objektyvumo ir nešališkumo. Taip pat,

atkreiptinas dėmesys, jog pasirašymas po patikrinimo akto išvadomis

nėra momentinis veiksmas, todėl gali būti atskirų narių atliekamas

skirtingomis dienomis.

Manome kad tai sukurtų prielaidas tikrinimo komisijos narius,

nesutinkančius su patikrinimo akto turiniu bei išvadomis dirbtinai

komandiruoti, išsiųsti atostogų, duoti papildomas užduotis traktuojant


55. Patikrinimo aktą

pasirašo visi patikrinimą atlikę

Tikrinimo komisijos nariai, išskyrus

atvejus, kai Tikrinimo komisijos

nariui dėl svarbių priežasčių to

padaryti nėra objektyvios galimybės

narys dėl objektyvių priežasčių to

padaryti negali. Svarbiomis

priežastimis nelaikoma Tikrinimo

komisijos nario liga, trunkanti

trumpiau nei 10 darbo dienų,

4 EŽTT 2003-04-10 byla Nunes Dias v. Portugal, Nr. 2672/03 ir 69829/01.

24

užimtumą ir pan. t. y. eliminuoti nepageidaujamus tikrinimo komisijos

narius iš tikrinimo proceso baigtinės stadijos – akto paruošimo ir

pasirašymo. Taip užkertamas kelias objektyviai ir nešališkai atlikti

patikrinimą.

Be to, toks reguliavimas yra akivaizdus dvigubų standartų taikymas, nes

Sankcijų skyrimo taisyklių projekto 10 p. yra numatyta, kad ūkio

subjekto nedalyvavimas Komisijos posėdyje dėl ligos, atostogų,

komandiruotės ar kitų panašių priežasčių nelaikomas svarbiu, kai tuo

tarpu Komisijos darbuotojams tokios priežastys laikomos svarbiomis ir

pateisinančiomis: „Asmens atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas

ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat

svarbiomis priežastimis nelaikomas neatvykimas dėl ligos.“

Siekiant užtikrinti patikrinimo išvadų skaidrumą ir objektyvumą,

siūlytina trumpalaikius trikdžius pasirašyti po patikrinimo akto

išvadomis laikyti ne svarbia priežastimi.

atostogos, komandiruotė ar kitas

užimtumas.


53. Tikrinamai energetikos įmonei

paprastai yra nustatomas ne trumpesnis

nei 5 darbo dienų terminas nuo

patikrinimo akto projekto gavimo dienos,

per kurį tikrinama energetikos įmonė,

susipažinusi su patikrinimo akto projektu,

gali raštu pateikti paaiškinimus dėl

patikrinimo rezultatų. Atsižvelgiant į

patikrinimo akto projekto apimtį, gali būti

nustatomas ir kitas terminas, kuris negali

būti ilgesnis nei 20 darbo dienų.

Vertinant Aprašo 53 p. numatytus terminus, manytina, jog šie yra

neadekvatūs ir nesąžiningi ūkio subjekto atžvilgiu.

Pažymėtina, jog Komisija Aprašo 8 p. pailgino ankstesnius planinio

patikrinimo atlikimo terminus (net iki 9 mėnesių), taip pat numatė

galimybę pasitelkti papildomus juridinius ir fizinius asmenis atliekant

ūkio subjekto patikrinimą, taigi padidino savo pajėgumus atliekant

patikrinimą. Tačiau tuo pačiu turi būti numatytos atitinkamos ūkio

subjekto galimybės pateikti tinkamai parengtus paaiškinimus. Pateikti

per 5 darbo dienas ar net per 20 darbo dienas paaiškinimus / pastabas

patikrinimo, kuris yra atliekamas 9 mėnesius, pasitelkus įvairius

trečiuosius asmenis, aktui, kurio apimtis būna virš 150 lapų ir jame

įprastai aptariama ne vienerių metų veikla, yra akivaizdžiai per trumpas

laikas.


53. Tikrinamai energetikos

įmonei paprastai yra nustatomas ne

trumpesnis nei 5 10 darbo dienų

terminas nuo patikrinimo akto

projekto gavimo dienos, per kurį

tikrinama energetikos įmonė,

susipažinusi su patikrinimo akto

projektu, gali raštu pateikti

paaiškinimus dėl patikrinimo

rezultatų. Atsižvelgiant į patikrinimo

akto projekto apimtį, gali būti

nustatomas ir kitas terminas, kuris

negali būti ilgesnis nei 20 40 darbo

dienų.

25

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome prailginti terminus, numatytus

tikrinamai energetikos įmonei paaiškinimams pateikti.

21. Aprašo projekto 38.5 p.

(papildyti)

Į Aprašą siūlome įtraukti dabartiniame Energetikos įmonių

reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 37.1 p. įtvirtintą

nuostatą, jog Tikrinama energetikos įmonė turi teisę teikti motyvuotą

prašymą pratęsti Aprašo 23 punkte nurodytų dokumentų pateikimo

Komisijos įgaliotiems darbuotojams terminą.

Manome, jog pašalinus šią ūkio subjekto teisę, nepagrįstai apribojamos

pastarosios teisės į teisingą patikrinimą. Tokiu atveju Apraše praktiškai

reglamentuojamos vien Komisijos teisės ir ūkio subjekto pareigos, taip

suteikiant galimybę Komisijai piktnaudžiauti įpareigojant ūkio subjektą

neadekvačiais terminais parengti ir pateikti bet kokios apimties, bet

kokio senumo informaciją, neatsižvelgiant į tokiems dokumentams

parengti objektyviai reikalingo laiko ir kitų resursų, neatsižvelgiant į

jokius racionalius argumentus.

Aprašo projekto 38.5 p.:

38.5 Teikti motyvuotą

prašymą pratęsti Aprašo 23 punkte

nurodytų dokumentų pateikimo

Komisijos įgaliotiems darbuotojams

terminą.


38.2. informuoti Komisiją apie

neteisėtus Tikrinimo komisijos vadovo ar

narių veiksmus;

38.2 p. formuluotės yra neišbaigta, kadangi nėra nurodyta tokio

informavimo nagrinėjimo tvarka ir Komisijos tolesni galimi veiksmai.

Atsižvelgiant į tai, minėtas Aprašo punktas turi būti tikslinamas


38.4. apskųsti neteisėtus

Tikrinimo komisijos vadovo ar narių,

patikrinimui pasitelktų Aprašo 31.5 ir

31.6 papunkčiuose nurodytų asmenų

veiksmus

38. p. nenumatyta, kam turi būti skundžiami Tikrinimo komisijos

vadovo ar jos narių, patikrinimui pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmus,

pagal kokius teisės aktus / procedūras būtų nagrinėjami tokie skundai.

Atsižvelgiant į tai, minėtas Aprašo punktas turi būti tikslinamas

1

Pastabos dėl Komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų

skyrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo projekto

Nr. Nuostata Pastabos Siūlomas pakeitimas

1. Sankcijų skyrimo taisyklių

projekto 8 p.

8. Komisija turi teisę iš valstybės

ir savivaldybės institucijų, įstaigų,

įmonių, organizacijų ar kitų asmenų

gauti informaciją, kuri gali būti

reikšminga skiriant sankciją. Jeigu

informacijos siuntėjas neprideda

Subjekto prie šios informacijos adresatų

sąrašo, gauta informacija pateikiama

Subjektui susipažinti ne vėliau kaip per 3

darbo dienas nuo jos gavimo Komisijoje

dienos.

Komisija privalo pateikti be išimčių visus duomenis ir informaciją,

kuriais grindžia protokole nurodytus kaltinimus

Pažymėtina, jog šis sankcijos skyrimo procesas dėl nustatytų baudų

dydžių yra prilygintinas administracinio nusižengimo ir baudžiamojo

proceso procesams, kuriuose draudžiama riboti kaltinamo asmens teisę

išsamiai susipažinti su visa informacija, kuria yra grindžiamas

kaltinimas1.

Šią poziciją pagrindžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

(LVAT), kuris yra išaiškinęs, jog kaltinamasis turi aiškiai suprasti, kuo

yra kaltinamas bei kokiais įrodymais yra grindžiami pareikšti kaltinimai:

„Viešojo administravimo subjektas, kokiu nagrinėjamu atveju laikytinas

atsakovas, privalo aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai formuluoti savo

poziciją ir kaltinimus ūkio subjektams. Priešingu atveju apsunkinama ne

tik asmenų teisė žinoti, kuo jie iš tikrųjų yra kaltinami, bet ir teisingumo

vykdymo procesas teismuose (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m.

birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444‑1433/2011)“2

Kitoje byloje LVAT yra pažymėjęs, kad „sprendžiant asmens

administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo

prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu,

pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo

administracinėn atsakomybėm asmens naudai. Todėl administracinio

teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar

prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti apklausiant

Sankcijų skyrimo taisyklių

projekto 8 p.

8. Komisija turi teisę iš

valstybės ir savivaldybės institucijų,

įstaigų, įmonių, organizacijų ar kitų

asmenų gauti informaciją, kuri gali

būti reikšminga skiriant sankciją.

Jeigu informacijos siuntėjas

neprideda Subjekto prie šios

informacijos adresatų sąrašo, gauta

Visa Komisijos gauta informacija,

kuria bus grindžiamas kaltinimas, pateikiama Subjektui susipažinti ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

jos gavimo Komisijoje dienos arba

surašant protokolą dėl galimai

padaryto ar daromo pažeidimo.

1 2012-09-19 aprobuotas LVAT praktikos, taikant ABTĮ normas, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija, 2012, 23, p. 542-877. 2 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2377-12

2

liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo

pažeidimo padarymo aplinkybes3.“ Tai yra, kruopščiai privalo būti ištirti

visi įrodymai, todėl Komisijos elgesys, kai atsisakoma pateikti visus

kaltinimą pagrindžiančius įrodymus, yra netoleruotinas ir neteisėtas.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad: „jeigu

kokios nors aplinkybės apsunkintų ar padarytų neįmanomą galimybę

realiai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, tektų pripažinti šios

konstitucinės teisės deklaratyvumą.“4 Atsižvelgiant į šią Konstitucinio

Teismo poziciją konstatuotina, kad aplinkybė, kai energetikos įmonė

neturės galimybės susipažinti su kaltinimą pagrindžiančiais

dokumentais, reiškia ne ką kitą, o energetikos įmonės teisės į efektyvią

teisminę gynybą paneigimą.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas

(EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių

apsaugos konvencijoje 6 str. nuostatas. EŽTT byloje Nunes Dias v.

Portugal5 pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą turi būti: “praktiška ir

efektyvi <..> asmuo privalo turėti aiškią ir praktišką galimybę ginčyti

aktą, kuris daro įtaką jo teisėms”.

Apibendrinant galima pagrįstai teigti, kad energetikos įmonės teisė į

efektyvią gynybą yra akivaizdžiai ribojama nepateikiant visų duomenų,

kuriais remiantis yra pareikšti kaltinimai, todėl atitinkamai siūlytina

koreguoti Taisyklių 8 p. nuostatą.

3 LVAT 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. 63-2972/2010. 4 LRKT 1994-02-14 nutarimas; LRKT 2001-02-22 nutarimas. 5 EŽTT 2003-04-10 byla Nunes Dias v. Portugal, Nr. 2672/03 ir 69829/01.

3


projekto 54 p.

54. Esant išimtiniams atvejams

(didelė nagrinėjamos medžiagos

apimtis, daug įrodymų, sudėtingos

nagrinėjamo klausimo aplinkybės),

Komisijai nutarus, sprendimo dėl

sankcijos skyrimo priėmimas gali būti

atidėtas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo

dienoms nuo paskutinės posėdžio,

kuriame buvo nagrinėjamas sankcijos

skyrimo klausimas, dienos. Komisija

posėdžio metu apie tai paskelbia į

sankcijos skyrimo klausimo nagrinėjimą

susirinkusiems asmenims. Sprendimo

priėmimo metu Komisijos nariai

balsuoja Energetikos įstatymo 8

straipsnio 12 dalyje ir Komisijos darbo

reglamente nustatyta tvarka. Į

sprendimo priėmimą Subjektas nėra

kviečiamas.

Komisijai nėra numatyta teisė atidėti sprendimo priėmimą, taip

išvengiant energetikos įmonės dalyvavimo posėdžio metu, kai

Komisijos nariai balsuojama dėl sankcijos skyrimo

Pirma, Sankcijų skyrimo taisyklių projekto (Taisyklės) 9 p.

imperatyviai numato, kad sankcijos skyrimo klausimas svarstomas

Komisijos posėdyje, dalyvaujant ūkio subjekto atstovams.

Antra, Taisyklių 22 p. numato baigtinį Komisijos galimų priimti

sprendimų sąrašą, išnagrinėjus visą turimą medžiagą posėdžio metu.

Todėl posėdis negali būti laikomas baigtu, kol nėra priimamas vienas iš

Taisyklių 22 p. nurodytų sprendimų.

Taisyklių 52 p. imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimai dėl

sankcijų skyrimo yra priimami ir įforminami Komisijos darbo

reglamento nustatyta tvarka. Komisijos darbo reglamentas nenumato

galimybės Komisijai atidėti sprendimo priėmimo. Komisijos darbo

reglamento 87 p. numato tik galimybę atidėti klausimo svarstymą.

Taigi, pats savaime sprendimo priėmimo atidėjimas yra neteisėtas ir

neatitinka Komisijos darbo reglamento nuostatų. Komisija turi teisę tik

atidėti klausimo svarstymą, ir vėliau susirinkus visoms šalims tęsti

klausimo svarstymą ir priimti atitinkamą sprendimą posėdžio metu.

Trečia, Komisijos siekiama įtvirtinti praktika nutraukti posėdį, kurio

metu svarstomas sankcijos skyrimo klausimas, ir vėliau svarstyti visus

kilusius neaiškumus be energetikos įmonės atstovų, yra ydinga ir

prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintiems

objektyvumo ir skaidrumo principams.

Ketvirta, tokie Komisijos siekiai įtvirtinti Komisijos sprendimų

priėmimą už „uždarų durų“, taip pat, prieštarauja ir Taisyklių 14 p., kuris

numato, kad sankcijos skyrimo klausimo svarstymas posėdyje yra

viešas.

Sankcijų skyrimo taisyklių

projekto 54 p.

54. Esant išimtiniams

atvejams (didelė nagrinėjamos

medžiagos apimtis, daug įrodymų,

sudėtingos nagrinėjamo klausimo

aplinkybės), Komisijai nutarus,

sprendimo dėl sankcijos skyrimo

priėmimas klausimo svarstymas

posėdyje gali būti atidėtas, bet ne

ilgiau kaip 3 darbo dienoms nuo

paskutinės posėdžio, kuriame buvo

nagrinėjamas sankcijos skyrimo

klausimas, dienos. Komisija posėdžio

metu apie tai paskelbia į sankcijos

skyrimo klausimo nagrinėjimą

susirinkusiems asmenims. Sprendimo

priėmimo metu Komisijos nariai

balsuoja Energetikos įstatymo 8

straipsnio 12 dalyje ir Komisijos

darbo reglamente nustatyta tvarka. Į

sprendimo priėmimą Subjektas nėra

kviečiamas.

4

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome atitinkamai koreguoti

šią Taisyklių nuostatą, numatant, jog energetikos įmonė turėtų galimybę

dalyvauti viso posėdžio metu iki sprendimo priėmimo, t. y. Komisijos

narių balsavimo, turėtų galimybę pateikti papildomus paaiškinimus, ar

atsikirtimus į Komisijos darbuotojo surašiusio protokolą teiginius ir

argumentus.


projekto 47 p.

47. Komisija, nustatydama

sankciją, atsakomybę lengvinančiomis

gali pripažinti ir kitas Taisyklėse

nenurodytas aplinkybes

Taisyklių projekto 47 punkte tik cituojamas tik Pakeitimo įstatymo

34 str. 11 p. jo visiškai nekonkretizuojant.

Pirma, Taisyklėse nepaaiškinus, kokias aplinkybes Komisija laikytų

atsakomybę lengvinančiomis, pvz., pateikiant nebaigtinį tokių

aplinkybių sąrašą, ūkio subjektams liks neaišku, ar galima ir kokiais

atvejais galima tokių tikėtis. Tokiu atveju Komisijos aplinkybių

vertinimas kiekvienu atveju bus neprognozuojamas, galimai selektyvus,

kas iš esmės pažeidžia teisėtumo, ūkio subjektų lygiateisiškumo

principus.

Antra, tokia situacija verstų ūkio subjektą kaskart įrodinėti Komisijai

dėl kokių nors aplinkybių vertinimo kaip lengvinančių. Tačiau tokiu

atveju, ūkio subjektas neturėtų jokių įstatyminių nuostatų, kuriomis

galėtų remtis, prieštaraudamas Komisijai. Kaip visuotinai žinoma,

teismų praktikoje dažnai suformuojami kriterijai, apibrėžiamos tam

tikros aplinkybės, jeigu įstatymas nepateikia ar pateikia nebaigtinį tokių

aplinkybių sąrašą. Tačiau tokia teisminė praktika formuojasi ilgai, gali

keistis, kas ūkio subjektą įstumia į teisinį neapibrėžtumą, užkerta kelią

numatyti rizikas ir pasekmes.

Trečia, tam tikrais atvejais, dėl dažnų teisinio reglamentavimo

pasikeitimų, lakoniškų Komisijos paaiškinimų dėl neaiškaus teisinio

reglamentavimo, pavyzdžiui, „laikytis principo veikti mažiausiomis,

būtinomis sąnaudomis“, kartais neadekvačių terminų įvykdyti

nurodymus, prieštaringų teisės aktų normų, dėl ko net pačios valstybės

5

institucijos tarpusavyje diskutuoja dėl jų taikymo, ūkio subjektų veikloje

pasitaiko pažeidimų, dėl ko atsižvelgiant į tai, siūlome detalizuoti

lengvinančių aplinkybių pavyzdinį sąrašą (pavyzdžiui, 1) jei po teisės

aktų reguliuojamoje srityje pasikeitimo 1 metų laikotarpiu daugelis tos

srities ūkio subjektų atlieka tapačias ar panašias klaidas/pažeidimus dėl

skirtingo/neaiškaus/prieštaringo teisinio reglamentavimo ir

nesusiformavusios teisės aktų taikymo praktikos; 2) Jei 1 metų

laikotarpiu ta pati teisės akto norma buvo pakeista daugiau nei 1 kartą,

dėl ko ūkio subjektui keitėsi reikalavimai/terminai/forma ir pan. pateikti

duomenis).

4. III SKYRIUS

SANKCIJOS NUSTATYMAS

Įvertinus sankcijų skyrimo tvarką, manytina, jog Taisyklėse nenumatyti

tam tikri atvejai, kuomet skiriant baudas būtina atsižvelgti į įmonės

veiklos specifiškumą vykdant veiklą atskiruose regionuose, kuriems yra

nustatomos atskiros reguliuojamos kainos.

Pavyzdžiui, kai pažeidimas nustatomas viename iš energetikos įmonės

padalinių/filialų ar bet kokios kitos teisinės formos juridinio vieneto,

kuriam Komisija kainas nustato atskirai, skiriant sankciją baudos dydis

turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į konkretaus to juridinio vieneto

pajamų dydį.

Taip pat Taisyklėse neįvertinta aplinkybė, kuomet sankcijos dydis yra

žlugdantis įmonę. Manytina, jog negalima sukurti prielaidų, kuomet

ūkio subjektui apmokėjus baudą, jo finansinis pajėgumas tampa

nepakankamas vykdyti leidimais ar licencijomis suteiktų pareigų.

Praktikoje pasitaiko situacijų kuomet priėmus naujų teisės aktų

pakeitimus, šių nuostatos būna nepakankamai aiškios, nėra vieningos

praktikos jų taikyme, dėl ko ūkio subjektas ne sąmoningai padaro tam

tikrus pažeidimus, arba paprašius Komisijos suteikti konsultaciją jų

taikyme, vyksta diskusijos, kreipimaisi į kitas institucijas ir pan.

Manytina, jog tokiu atveju turėtų būti objektyviai vertinamos ūkio

6

subjekto galimybės tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų ir

valdžios institucijoms rengiant išaiškinimus sankcijos skyrimo

procedūra turėtų būti sustabdoma.

5. Taisyklių 30 punktas numato, jog „Komisija skiria pinigines baudas už

Taisyklių 27.1–27.3 papunkčiuose nurodytus pažeidimus tik tuo

atveju, jeigu padaryti pažeidimai nebuvo pašalinti per Komisijos

nustatytą protingą laikotarpį“.

Tuo tarpu, skiriant sankcijas kitoms Komisijos reguliuojamoje

veikloje veikiančioms įmonėms, tokia nuostata nėra numatyta. Tai

akivaizdžiai diskriminuojanti sąlyga.

Atsižvelgiant į tai, bei į tai, analogiška nuostata turi būti numatyta ir

dėl Taisyklių 26. 1- 26.3 punktuose nurodytų pažeidimų atžvilgiu, t.y.

kad Energetikos įstatyme numatytos sankcijos už Taisyklių 26.1-

26.3 punktuose numatytus pažeidimus, gali būti taikomos tik tuo

atveju, jei energetikos įmonė jų nepašalina per Komisijos

nustatytą protingą terminą.

Documents

O3- · 2017. 10. 30. · Pastabos dėl Komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. O3-140 „Dėl Energetikos