PATVIRTINTA

Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus

2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-138

„ŽALIAKALNIO“ GIMNAZIJOS 2019-2020 MOKSLO METŲ

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO

PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos (toliau – gimnazija) 2019–2020 mokslo metų

ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio

ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų

įgyvendinimą.

2. 2018–2019 m. m. ugdymo plano įgyvendinimo analizė:

2.1. Ugdymo pasiekimai:

2.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) rezultatai:

Mokomasis dalykas Iš viso mokinių Laikė PUPP PUPP vidurkis

Lietuvių kalba 84 80 5,57

Matematika 84 81 5,59

Rusų kalba 84 4 9

Bendras PUPP vidurkis – 6,72. Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo visi mokiniai.

2.1.2. Brandos (toliau – MBE, VBE) egzaminų rezultatai:

Dalykas Laikė

MBE

MBE

vidurki

s

Neišlai

kė

MBE

Laikė

VBE

VBE

vidurki

s

Neišlai

kė

VBE

Laikė

pakarto

-tinai

Vidurki

s

Dailė 7 10 - - - - - -

Technologijos 10 8,6 - - - - - -

Rusų kalba 21 7,7 - - - - - -

Lietuvių kalba 43 5,3 4 52 31,4 13 17 5,2

Anglų kalba - - - 62 59,1 - - -

Matematika - - - 59 30,2 15 - -

Istorija - - - 2 24,7 - - -

Geografija - - - 3 30,5 1 - -

Fizika - - - 10 37,2 - - -

Chemija - - - 3 44 - - -

Biologija - - - 5 63 - - -

IT - - - 6 30 - - -

Bendras MBE vidurkis – 7,9. Bendras VBE vidurkis – 35. Brandos atestatus gavo 95

mokiniai.

2.1.3. Metiniai ugdymo rezultatai:

Kl. Mokinių

09-01

Mokinių

06-16

Baigė

puikiai

Baigė

gerai

Baigė

patenk.

Pažangu

mo

vidurkis

Skirti

vasaros

darbai

Ištaisė

po

vasaros

darbų

I kl. 107 104 8 22 67 7,24 5 5

II kl. 81 84 5 26 52 7,47 1 1

III kl. 92 91 9 24 54 7,67 4 3

IV kl. 100 97 14 22 58 7,70 4 2

Iš viso 380 376 36 94 231 7,52 14 11

2

IIIa klasės mokinė atsisakė papildomų darbų ir palikta kurso kartojimui III klasėje pagal

jos pačios prašymą.

2.2. Privalumai:

2.2.1. ugdymo procesas buvo organizuotas kokybiškai ir sklandžiai;

2.2.2. ugdymo plano valandos buvo panaudotos racionaliai;

2.2.3. ilgalaikiai dalykų planai ir individualiosios programos buvo sėkmingai

įgyvendintos;

2.2.4. integruojamos ugdymo programos buvo sėkmingai įgyvendintos;

2.2.5. mokinių projektinė ir socialinė veikla buvo kryptingai realizuota;

2.2.6. nepamokinės veiklos dienos buvo organizuotos efektyviai ir naudingai mokiniams;

2.2.7. neprivalomojo ugdymo (neformalusis švietimas, pasirenkamieji dalykai, dalykų

moduliai, kita ugdomoji veikla – muziejai, klubai) pasiūla atitiko mokinių lūkesčius 90%;

2.2.8. į neformaliojo švietimo programas įtraukti 75% mokinių;

2.2.9. pagerėjo lietuvių kalbos, anglų kalbos, matematikos, chemijos, biologijos

valstybinių brandos egzaminų rezultatai;

2.2.10. dvikalbystės ugdymas vyko kryptingai ir kokybiškai.

2.3. Trūkumai:

2.3.1. bendras pažangumo vidurkis sumažėjo 0,3%;

2.3.2. bendras valstybinių egzaminų vidurkis sumažėjo 2,8 taškais;

2.3.3. sudėtinga buvo derinti kai kurių mokinių poreikius ir jų galimybes;

2.3.4. atskirų mokinių menkas lankomumas darė įtaką jų pasiekimams;

2.3.5. ne visų mokinių tėvai teikė kokybišką pagalbą vaikui mokantis.

3. 2019–2020 m. m. ugdymo plano tikslai:

3.1. apibrėžti Ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus;

3.2. formuoti gimnazijos ugdymo turinį ir kokybiškai organizuoti skirtingų poreikių ir

galimybių mokinių ugdymą.

4. 2019-2020 m. m. Ugdymo plano prioritetas – užtikrinti, kad kiekvienas mokinys pagal

savo galimybes pasiektų asmeninės pažangos ir kuo geresnių ugdymo(si) rezultatų, įgytų mokymuisi

visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

5. 2019-2020 m. m. ugdymo plano uždaviniai:

5.1. užtikrinti mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos teikimą;

5.2. vykdyti individualios mokinio pažangos stebėseną, rezultatų aptarimą;

5.3. stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją;

5.4. telkti mokytojus kolegialumo stiprinimui, ugdymo rezultatų vertinimui, ugdymo

proceso modernizavimo įgyvendinimui.

6. Gimnazijos ugdymo plano sudarymas:

6.1. ugdymo planą rengė direktoriaus 2019-06-03 įsakymu Nr. V-114 sudaryta darbo

grupė;

6.2. darbo grupė apklausė gimnazijos bendruomenės narius dėl pasiūlymų naujam

ugdymo planui, apibendrino visus pasiūlymus ir parengė ugdymo plano projektą. Projektas buvo

apsvarstytas mokytojų pasitarime ir suderintas su Gimnazijos taryba;

6.3. sudarydama ir įgyvendindama ugdymo planą gimnazija vadovavosi:

6.3.1. 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 (toliau – Bendrieji ugdymo planai);

6.3.2. Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 (toliau –

Ugdymo programų aprašas);

3

6.3.3. Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-2433 (toliau –

Pagrindinio ugdymo bendrosios programos);

6.3.4. Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (toliau – Vidurinio

ugdymo bendrosios programos);

6.3.5. Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308;

6.3.6. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (toliau – Mokymosi pagal

formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarka);

6.3.7. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.

ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr.V-

776 redakcija ir vėlesni pakeitimai) (toliau – Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo

programas tvarka);

6.3.8. Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo

programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (toliau – Lietuvos higienos norma);

6.3.9. Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje

tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d.

įsakymu Nr. V-1856 (Žin., 2011, Nr.127-6046) (toliau – Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir

neformaliojo švietimo mokykloje tvarka);

6.3.10. Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190.

PIRMASIS SKIRSNIS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

7. 2019–2020 mokslo metų trukmė:

7.1. ugdymo procesas prasideda rugsėjo 2 dieną;

7.2. ugdymo procesas baigiasi I–III gimnazijos klasėse – birželio 19 d. (ugdymo proceso

trukmė – 37 savaitės, 185 dienos); IV klasėse – gegužės 20 d. (ugdymo proceso trukmė – 33 savaitės

, 163 dienos);

8. Mokslo metai I–IV klasėse skirstomi pusmečiais:

8.1. I pusmetis – nuo rugsėjo 2 d. iki sausio 24 d.;

8.2. II pusmetis – nuo sausio 27 d. iki mokslo metų pabaigos.

9. Mokinių atostogų dienos:

9.1. rudens atostogos – nuo spalio 28 d. iki spalio 31 d.;

9.2. žiemos (Kalėdų) atostogos – nuo gruodžio 23 d. iki sausio 3 d. Gruodžio 23 ir

gruodžio 27 atostogų dienos perkeliamos į sausio 6, 7 dienas.

9.3. žiemos atostogos – nuo vasario 17 iki vasario 21 d.;

9.4. pavasario (Velykų) atostogos – nuo balandžio 14 d. iki balandžio 17 d.;

9.5. vasaros atostogos I–III klasėse – nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 31 d., IV klasėse –

nuo brandos egzaminų sesijos pabaigos iki rugpjūčio 31 d.

9.6. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą

pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų dienos, per kurias jis laiko egzaminą ar įskaitą,

nukeliamos į artimiausias darbo dienas po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos

4

egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu prieš brandos egzaminą gali būti suteikiama laisva

diena. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

10. Per mokslo metus 90 pamokų (15 dienų) skiriama pažintinei, kultūrinei, meninei,

kūrybinei veiklai:

10.1. Žinių diena – rugsėjo 2 d.

10.2. Kultūrinės veiklos diena – gruodžio 23 d.

10.3. Naujametinių renginių diena – gruodžio 27 d.

10.4. Velykinių renginių diena – balandžio 20 d.

10.5. Paskutinio skambučio šventė – gegužės 22 d.

10.6. Projektinės veiklos dienos – birželio 8-10 d. d.

10.7. Pažintinių ekskursijų dienos – birželio 10-12 d. d.

10.8. Karjeros ugdymo dienos – birželio 15-17 d.

10.9. Mokslo metų baigimo šventė – birželio 18 d.

10.10. Klasių išvykos diena – birželio 19 d.

10.11. Jei pažintinės, kultūrinės, meninės, kūrybinės veiklos diena vyks kita data per

mokslo metus (bus detalizuota gimnazijos mėnesio veiklos plane), tai mokslo metai bus atitinkamai

trumpinami dalyvavusiems joje mokiniams atskiru direktoriaus įsakymu.

11. Dienų, skirtų kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, socialinei,

praktinei, prevencinei veiklai, apskaitą elektroniniame dienyne tvarko klasės auklėtojai. Minėta

veikla vykdoma pagal atskirą tvarkaraštį, kurį įsakymu tvirtina gimnazijos direktorius.

12. Gimnazija dirba 5 dienas per savaitę viena pamaina.

13. Ugdymo procesas organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min.,

sutrumpintos pamokos – 35 min. Pamokos pradedamos 8.30, pertraukos tarp pamokų – 10 minučių,

po 4 ir 5 pamokos – 20 minučių:

1 pamoka – 8.30 – 9.15;

2 pamoka – 9.25 – 10.10;

3 pamoka – 10.20 – 11.05;

4 pamoka – 11.15 – 12.00;

5 pamoka – 12.20 – 13.05;

6 pamoka – 13.25 – 14.10;

7 pamoka – 14.20 – 15.05;

8 pamoka – 15.15 – 16.00.

14. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, meninio ugdymo programų

pamokos, Mokymo centro ir Konsultacinio centro užsiėmimai vyksta per 1–8 pamokas; neformalusis

švietimas, projektinė ir kita ugdomoji veikla vyksta per 8–12 pamokas.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

15. Gimnazijoje taikomos grupinio mokymosi forma kasdienio ar/ir nuotolinio mokymo

proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankiško ar/ir nuotolinio mokymo

proceso organizavimo būdu (Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos nuostatų 11 p., Klaipėdos miesto

savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T2-169 „Dėl Klaipėdos „Žaliakalnio“

gimnazijos nuostatų patvirtinimo“). Mokymosi formos ir mokymo proceso organizavimo būdai

įteisinami mokymo sutartyje.

16. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas ir detalizuojamas Mokytojų tarybos

nustatyta tvarka:

16.1. privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių ugdymo turinys

realizuojamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas ugdymo programas, o jei tokių nėra –

5

pagal individualiąsias ugdymo programas, kurios sudaromos pagal parengtą gimnazijoje formą ir

patvirtintas direktoriaus įsakymu;

16.2. projektinės ir kitos ugdomosios veiklos ugdymo turinys realizuojamas pagal

veiklos planą, kuris sudaromas pagal parengtą gimnazijoje formą ir tvirtinamas gimnazijos

direktoriaus įsakymu;

16.3. neformaliojo švietimo ir kitas individualiąsias programas mokytojai rengia

vadovaudamiesi Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo

programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m.

birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m.

liepos 5 d. įsakymo Nr. V-1214 redakcija). Neformaliojo švietimo programas tvirtina gimnazijos

direktorius;

16.4. realizuodami ugdymo programas mokytojai sudaro ilgalaikius ugdymo turinio

planus, siedami juos su mokymosi tikslais ir atsižvelgdami į mokinių mokymosi poreikius, polinkius,

patirtį ir gebėjimus;

16.5. ilgalaikiai ugdymo turinio planai sudaromi atskirai kiekvienai paralelei arba kursui

ir, esant poreikiui, detalizuojami trumpalaikiuose planuose atskiroms klasėms ar grupėms; dalykų

metodinių grupių posėdžiuose mokytojai susitaria apie mokinių pasiekimų lygio nustatymo būdus ir

numato juos ilgalaikiuose planuose;

16.6. individualiosios programos ir ilgalaikiai planai sudaromi vieneriems mokslo

metams; trumpalaikiai planai sudaromi kiekvienai pamokai arba pamokų ciklui;

16.7. direktoriaus pavaduotojai ugdymui patikrina kuruojamų dalykų ilgalaikių planų

atitikimą Bendrųjų programų reikalavimams ir suderina ilgalaikius planus su mokytojais iki rugsėjo

30 d.; individualiąsias programas direktorius tvirtina savo įsakymu iki rugsėjo 20 d.;

16.8. ilgalaikiai planai koreguojami esant poreikiui. Mokiniams, kurie nepasiekia

bendrųjų ugdymo programų patenkinamo lygio, mokytojai, koreguodami ilgalaikius planus, numato

mokymosi pagalbos priemones ir priemones pasiekimams gerinti.

17. Projektinės veiklos organizavimas:

17.1. gimnazijoje vykdomi tarptautiniai, respublikiniai, miesto ir gimnazijos ilgalaikiai

(ilgesni nei 6 mėn. trukmės) ir trumpalaikiai (1–6 mėn.) projektai. Projektinės veiklos pasiūlą sudaro

dalykų mokytojai ir aptaria dalyko mokytojų metodinių grupių posėdžiuose. Veiklos sąrašą ugdymo

planui pateikia gimnazijos Metodinė taryba atsižvelgdama į mokinių pageidavimus ir mokytojų

siūlymus.

17.2. 2018–2019 m. m. gimnazijos mokiniams siūloma projektinė veikla:

17.2.1. mokykliniai trumpalaikiai projektai (integruojami į dalyko ugdymo turinį);

17.2.2. mokykliniai ilgalaikiai projektai (žr. 146, 147 p.);

17.2.3. miesto projektai: „Literatūriniai skaitiniai netradicinėse erdvėse“;

17.2.4. šalies projektai: „Europos tyrėjų naktis“, „Mokinių mokomoji bendrovė“,

„Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“;

17.2.5. tarptautiniai projektai: „Slavų versmė“, „Pavasario diena Europoje“, „Nordplius

Junior Living Language Library“, „Tarptautinis žaidimas „Kas? Kur? Kada?“, Britų Tarybos ir NVO

„Avilys“ projektas „Socialinė simpatija“, ES projektas „The Future of the work in the EU“;

17.3. ilgalaikių projektų vykdymui mokytojams tarifikuojamos valandos. Projektinė

veikla fiksuojama elektroniniame dienyne atskirame puslapyje; mokiniams, projekto dalyviams,

mokytojai išveda metinį pažymį už projektą. Ilgalaikis projektas, vykdytas III–IV klasėse, įrašomas

į mokinio brandos atestatą.

17.4. trumpalaikių gimnazijos projektų turinys integruojamas į dalyko ugdymo turinį.

Projekto turinys atsispindi ilgalaikiuose planuose ir žymimas klasių (grupių) elektroninių dienynų

pamokos turinio skiltyje; mokinių veikla vertinama pamokoje ir fiksuojama dalyko puslapyje.

Pažymiai įskaitomi kaip dalyko pažymiai ir turi įtakos pusmečio įvertinimui.

18. Individualiųjų programų ir teminių planų rengimo principai ir tvarka:

6

18.1. individualiųjų programų ir ilgalaikių bei trumpalaikių teminių planų rengimo

principus nustato gimnazijos Metodinė taryba;

18.2. ilgalaikio plano ugdymo turinio formą mokytojas renkasi laisvai, atsižvelgdamas į

dalyko specifiką ir parengtus pavyzdinius planus, kurie skelbiami interneto svetainėse

www.pedagogika.lt, www.upc.smm.lt;

18.3. prie ilgalaikių planų pridedamas kalendorinis planas, kuriame mokytojai paskirsto

ugdomąją medžiagą. Kalendorinis planas per mokslo metus detalizuojamas ir koreguojamas.

Ilgalaikis planas sudaromas popieriniu ir/ar elektroniniu variantu ir derinamas su kuruojančiu vadovu.

Ilgalaikius planus mokytojai saugo iki einamųjų mokslo metų pabaigos;

18.4. trumpalaikiai planai privalomi mokytojams, neturintiems kvalifikacinės

kategorijos; kiti mokytojai patys renkasi, ar rengti trumpalaikius planus;

18.5. individualios ugdymo programos rengiamos pagal gimnazijos nustatytą formą,

tvirtinamos direktoriaus įsakymu ir mokytojų saugomos iki einamųjų mokslo metų pabaigos.

19. Aprūpinimas vadovėliais:

19.1. mokytojai vadovėlius renkasi pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą

galiojančių vadovėlių sąrašą iš gimnazijos bibliotekos fondo. Mokytojų pasirinkimui pritaria

gimnazijos Metodinė taryba;

19.2. visi I–IV gimnazijos klasių mokiniai nemokamai aprūpinami reikalingais

privalomųjų dalykų vadovėliais gimnazijos bibliotekoje; pasirenkamiesiems dalykams III–IV

gimnazijos klasėse mokytojai gali pasiūlyti mokiniams įsigyti reikalingų vadovėlių, jei jų nėra

gimnazijos bibliotekoje, už tėvų lėšas;

19.3. pratybų sąsiuvinių naudojimo tikslingumą nustato Metodinė taryba. Mokiniai

pratybų sąsiuvinius įsigyja už tėvų lėšas. Socialiai remtiniems mokiniams pratybų sąsiuviniai

perkami iš gimnazijos paramos fondo lėšų.

20. Ugdymas(sis) už mokyklos ribų:

20.1. ugdymo procesas vykdomas mokykloje ir už mokyklos ribų. Ugdomąją veiklą

virtualioje ir kitose aplinkose gimnazija organizuoja pagal bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis,

teikiančiomis edukacines paslaugas, sutartis;

20.2. mokytojai, vadovaudamiesi pateiktomis rekomendacijomis, ilgalaikiuose planuose

numato ugdymo veiklą už mokyklos ribų:

Nr. Dalykų ciklas Įstaigos ir organizacijos

1. Gamtos mokslų

dalykai

Laboratorijos, muziejai, kitos švietimo įstaigos, aukštosios mokyklos,

parkai, sodai ir kitos rekreacinės zonos, ūkiai

2. Socialinių mokslų

dalykai

Muziejai, mugės Lietuvoje ir užsienyje, savivaldybės, Lietuvos

Respublikos Seimas, ministerijos, miesto erdvės, kultūriniai ir istoriniai

paminklai, ūkiai, bankai

3. Tikslieji mokslai Laboratorijos, Statistikos centras, bankai, bibliotekos

4. Kalbos Muziejai, redakcijos, bibliotekos, kino teatrai ir teatrai, kultūriniai ir

istoriniai paminklai

6. Kūno kultūra ir

sveika gyvensena

Laboratorijos, stadionai, baseinai, sporto rūmai, sporto maniežas

7. Menai ir

technologijos

Muziejai, parodų rūmai, galerijos, kultūriniai ir istoriniai paminklai,

teatrai, koncertų salės, menų švietimo įstaigos

8. Dorinis ugdymas Muziejai, parodų rūmai, galerijos, bažnyčia, rekreacinės zonos, teatrai,

kino teatrai

21. Mokinių pažintinės ugdomosios veiklos organizavimas:

7

21.1. mokinių pažintinė ugdomoji veikla organizuojama pagal Mokinių pažintinei veiklai

skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319);

21.2. pažintinė ugdomoji veikla organizuojama bendradarbiaujant su nacionaliniais

parkais, kultūros ir sporto įstaigomis, tarnybomis ir įmonėmis, gamtos pažinimo, sveikos gyvensenos,

ekologinio švietimo, karjeros ugdymo, kultūrinio švietimo, pilietiškumo ugdymo klausimais.

22. Gimnazija bendradarbiauja su socialiniais partneriais mokinių ugdymo(si) ir kitais

klausimais:

Įstaigos, organizacijos Bendradarbiavimo kryptys

Klaipėdos Maksimo Gorkio, „Santarvės“,

„Pajūrio“, „Gabijos“ progimnazijos

Tautinių tradicijų puoselėjimas, bendrų

renginių ir projektų organizavimas, mokymo

pereinamumo užtikrinimas

Palangos Senoji, Kretingos Jurgio Pabrėžos,

Klaipėdos „Ąžuolyno”, „Aitvaro“,

„Vėtrungės“, „Aukuro“, Vytauto Didžiojo,

Baltijos, „Žemynos“ gimnazijos, Rygos 20-oji

Bendrų renginių ir projektų organizavimas,

patirties sklaida, profesinis mokinių

informavimas.

Dalyvavimas mokinių prekybinėje mugėje

Moksleivių saviraiškos centras, Karalienės

Luizės Jaunimo centras, Vaikų laisvalaikio

centras, Adomo Brako dailės mokykla, Juozo

Karoso muzikos mokykla, Jeronimo Kačinsko

muzikos mokykla

Mokinių neformalusis švietimas, laisvalaikio

užimtumas, saviraiškos poreikių tenkinimas,

darbas su gabiais mokiniais, bendrų projektų

realizavimas

Nevalstybinės organizacijos: tautinė bendrija

„Lada”; rusų kultūros draugija „Otečestvo”;

rusų kalbos mokytojų draugija „Vedi”; poetinis

klubas „Sreda“; Lietuvos rusų mokyklų

asociacija

Bendradarbiavimas įvairiais kultūros

klausimais pagal trumpalaikes

bendradarbiavimo sutartis

Klaipėdos apskrities Vaikų teisių apsaugos

skyrius, Vaikų krizių centras

Konsultacijos kuriant mokinių saugias

gyvenimo sąlygas; atstovavimas mokinių

teisėms teisėsaugos institucijose; specialistų

pagalbos teikimas

Klaipėdos pedagoginė-psichologinė tarnyba Specialiųjų poreikių mokinių adaptacijos

sunkumai, mokymosi motyvacijos kėlimas;

psichologinės pagalbos teikimas gimnazijos

bendruomenės nariams

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos

komisariatas

Mokinių švietimas baudžiamojo ir

administracinio kodeksų klausimais; pagalba

gimnazijos Prevencinės darbo grupės veikloje

Visuomenės sveikatos biuras Mokinių visuomenės sveikatos priežiūros

organizavimas gimnazijoje; alkoholio,

toksikomanijos, narkomanijos ir rūkymo

prevenciniais klausimais; švietimo, sveikos

gyvensenos klausimais, silpnaregių vaikų

ugdymo klausimais

Ugdymo plėtotės centras, Klaipėdos pedagogų

švietimo ir kultūros centras

Autorinių ir dalykinių seminarų organizavimas

ir dalyvavimas juose; dalyvavimas metodinėse

parodose, gerosios patirties sklaidos

organizavimas

Aukštosios ir profesinės mokyklos Studentų pedagoginės praktikos organizavimas;

tyrimai gimnazijoje švietimo klausimais,

8

profesinio informavimo klausimais; mokinių

dalyvavimas atvirų durų renginiuose

Mokymo centrai, viešosios organizacijos ir

įstaigos

Mokinių profesinis informavimas, neformalusis

švietimas, bendra projektinė veikla

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo

darbo centras

Mokinių profesinio informavimo ir

konsultavimo klausimai

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

23. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia

individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio pasirinktas ugdymo turinys.

Mokinys individualų ugdymo planą renkasi laisvai. Mokinio individualaus ugdymo plano formą

mokiniui siūlo gimnazija.

24. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas pagal

parengtą gimnazijoje formą. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis,

planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai.

Mokinys mokosi pagal gimnazijos direktoriaus patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju,

rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.

25. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudaromas individualus

ugdymo planas pagal gimnazijos parengtą formą.

26. Mokytojų tarybos sprendimu, I–II klasių mokiniams, kuriems kyla mokymosi

sunkumų arba jie itin sėkmingai mokosi, sudaromi individualūs ugdymo planai. Mokinio

individualiame ugdymo plane nurodoma sritis, dalykai, jų individualizavimo priežastys, numatomi

uždaviniai, apibrėžiami sėkmės kriterijai, numatoma pagalba.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

27. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vadovaujasi

Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011

m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla,

vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

28. Gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su gimnazijos mokymosi

aplinka, kurioje įgyvendinamas gimnazijos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka yra gimnazijos

kultūros dalis ir kuriama atsižvelgiant į gimnazijos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų

ugdymo(si) tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių

mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją. Mokymosi aplinką sudaro fizinių,

psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių visuma:

28.1. fizinei aplinkai priskiriama: 3 aukštų pastatas, kuriame įrengti 34 mokomieji ir 8

specializuoti kabinetai, gamtos mokslų laboratorija, sporto salė, aktų salė, teatro studija, informacinis

centras (biblioteka ir skaitykla), Karjeros ugdymo centras, 3 muziejai, konferencijų salė, valgykla su

bufetu, mokinių rūbinės, medicinos punktas. Gimnazijos teritorijoje įrengtas stadionas su bėgimo

taku ir futbolo aikštynu. Turimos mokymo ir mokymosi priemonės atitinka švietimo aprūpinimo

standartus. Kiekviename kabinete įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos. Mokytojams sudaromos

sąlygos dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą,

interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, organizacinę techniką,

belaidį internetinį ryšį;

9

28.2. psichologinę ir socialinę aplinką lemia bendruomenės nuostatos mokytis ir

bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai,

gimnazijos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo(si) procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų

(globėjų, rūpintojų) bendravimas, aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais gimnazijos

bendruomenės veiklos klausimais.

29. Gimnazija yra atvira visuomenei ir palaiko ryšius su miesto bendruomene, teikia

informaciją apie gimnazijoje vykdomą veiklą žiniasklaidoje ir internetinėje erdvėje, dalyvauja miesto

kultūriniame ir socialiniame gyvenime.

30. Gimnazijoje mokinių saugumu rūpinasi visi darbuotojai. Su vaiko gerove susijusias

funkcijas atlieka gimnazijos Vaiko gerovės komisija. Vaiko gerovės komisijos paskirtis – organizuoti

ir koordinuoti prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą, saugios ir palankios ugdymui aplinkos

kūrimą, švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

gimnazijos bendruomenės švietimą ir vaiko teisių apsaugą, teisės pažeidimų, patyčių ir smurto

prevenciją.

PENKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

31. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi

turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių

skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti asmeninės pažangos.

32. Turintiems mokymosi sunkumų ir gabiems mokiniams, atsižvelgiant į jų poreikius ir

esamus gimnazijoje intelektualinius resursus bei materialinę bazę, siūlomi įvairūs dalykų moduliai,

individualūs užsiėmimai ir konsultacijos.

33. Pagrindinio ugdymo programoje mokiniams siūlomi užsiėmimai mokymų ir

konsultacijų centruose pagal jų poreikius ir galimybes.

34. Vidurinio ugdymo programoje sudaryta galimybė visiems mokiniams rinktis

bendrojo arba išplėstinio kurso kalbų, tiksliųjų mokslų, gamtos mokslų, kūno kultūros, menų ir

technologijų programas.

35. Po pamokų mokiniams siūlomi padedantys likviduoti ugdymo(si) spragas arba siekti

aukštesnių mokymosi rezultatų individualūs užsiėmimai su mokytojais konsultantais.

36. Ugdymo(si) efektyvumo mokytojai siekia naudodami įvairias ugdymo formas ir

metodus, šiuolaikines pedagogines ir informacines technologijas.

37. Planuojant ugdymo turinį mokytojams rekomenduojamos ugdymo formos ir

metodai, kuriuos kiekvienas mokytojas, atsižvelgdamas į dalyko specifiką, mokinių polinkius,

gebėjimus ir mokymosi patirtį bei turimą kompetenciją, parenka individualiai.

38. Mokytojai, siekdami kokybiško mokymo ir aukštų rezultatų, ugdymo(si) procese

taiko aktyvinimo pamokoje metodus: mokymas vienumoje, projektinis metodas, valdomas atradimas,

savarankiškas mokymasis, mokymasis remiantis patirtimi.

39. Ugdymo(si) procese taikomi metodai, kurie motyvuoja mokinius mokytis, skatina

suvokti mokymosi tikslus, orientuoja į bendrųjų kompetencijų ugdymą, skatina kūrybinį mąstymą,

atsakomybę už savo mokymąsi bei rezultatus, formuoja mokinių pilietinę ir tautinę tapatybę, ugdo

toleranciją ir rengia mokinius įsilieti į Lietuvos visuomeninį gyvenimą.

40. Gimnazijoje sudarytos galimybės naudotis kompiuterizuotomis darbo vietomis

dalykų kabinetuose, skaitykloje, informacinių technologijų kabinetuose, naudoti pamokose

šiuolaikinę organizacinę techniką, kompiuterines programas.

41. Pagalba mokiniams, darbas su gabiais mokiniais, su stokojančiais mokymosi

motyvacijos mokiniais individualizuojamas ir organizuojamas pagal gimnazijoje parengtas sistemas

„Darbas su gabiais mokiniais“, „Darbas su stokojančiais mokymosi motyvacijos mokiniais“,

10

„Pagalbos teikimas gimnazijos mokiniams“, patvirtintas gimnazijos direktoriaus 2014-12-29

įsakymu Nr. V-70.

42. Diferencijavimas taikomas pamokose ir popamokiniuose užsiėmimuose mokinių

grupei ir/ar mokiniui individualiai pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, tam tikroms

veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbas, darbo grupės), sudarant

mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR PAGALBOS MOKANTIS

TEIKIMAS

43. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti

kuo aukštesnių rezultatų. Mokymosi pasiekimų gerinimo stebėseną vykdo ir pagalbą mokantis

organizuoja direktoriaus pavaduotojai ugdymui.

44. Už mokymosi pasiekimų gerinimą atsakingi dalykų mokytojai. Pagalbą mokantis

vykdo dalykų mokytojai, klasių auklėtojai, gimnazijos specialistai. Mokymosi pasiekimų stebėseną

koordinuoja kuruojantys direktoriaus pavaduotojai:

44.1. mokslo metų pradžioje mokytojas kartu su mokiniais priima susitarimus dėl

mokinių pasiekimų gerinimo ir mokymosi pagalbos teikimo ir pasirašytinai supažindina su jais

mokinius;

44.2. mokytojas sudaro galimybę mokiniui pagerinti gautus įvertinimus už kontrolinius

ir kitus darbus atliekant analogišką užduotį ta pačia tema žodžiu arba raštu (išskyrus lietuvių, rusų,

anglų kalbos rašinius, laboratorinius darbus iš gamtos mokslų dalykų) per 2 savaites nuo pažymio

gavimo (jei mokinys nelankė pamokų dėl pateisinamos priežasties, laikas jam pratęsiamas);

44.3. po tarpinių rezultatų aptarimo mokinys gali pagerinti pusmečio įvertinimą

laikydamas kompleksinę įskaitą per paskutines 2 pusmečio savaites. Jei kompleksinė užduotis

įvertinta aukštesniu balu nei pusmečio vidurkis, tai prie pusmečio įvertinimo pridedamas 1 balas;

44.4. pagalbos teikimo ir rezultatų gerinimo būdus mokytojas konkretizuoja ilgalaikiuose

dalyko ugdymo turinio planuose, aptaria juos su mokiniais.

45. Gimnazijoje teikiama pagalba:

45.1. psichologinė (konsultacijos, tyrimai, psichologinis švietimas, psichologinių

problemų prevencija);

45.2. socialinė (konsultacijos, tyrimai, nemokamo maitinimo organizavimas, važiavimo

išlaidų kompensavimas, socialinių problemų prevencija, materialinė pagalba mokiniams, mokinių

teisių pažeidimo prevencija);

45.3. specialioji pedagoginė (konsultacijos, tyrimai, ugdymo individualizavimas, tėvų ir

mokytojų švietimas);

45.4. pedagoginė (dalykinės konsultacijos, tyrimai, edukacinės aplinkos kūrimas, tėvų

švietimas, ugdymo individualizavimas);

45.5. sveikatos priežiūros (sveikos gyvensenos programos įgyvendinimas, žalingų

įpročių prevencija, būtinosios medicininės pagalbos suteikimas, bendrųjų sveikatos saugos

reikalavimų laikymosi užtikrinimas).

46. Pagalbą mokiniams teikia gimnazijoje veikiančios komisijos: Vaiko gerovės, Darbo

su užsieniečių vaikais, Paramos fondo. Mokinių saugumui užtikrinti gimnazijoje ir jos teritorijoje

organizuojamas mokytojų ir mokinių budėjimas pertraukų metu.

47. Gimnazijos administracija, specialistai, pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai

atsako už saugios aplinkos ir kūrybingos erdvės kūrimą bei palaikymą gimnazijoje.

48. Mokinių mokymo(si) pagalbos organizavimas:

48.1. mokytojai nuolat stebi ir analizuoja mokinių pasiekimus, jų asmeninę pažangą, laiku

11

identifikuoja kylančius mokymosi sunkumus ir informuoja apie juos klasių auklėtojus, gimnazijos

specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus);

48.2. esant poreikiui mokytojas konkrečiam mokiniui rengia pagalbos priemonių planą

kartu su gimnazijos specialistais; gimnazijos specialistai stebi mokinio pasiekimus, bendrauja su

mokytoju dalykininku ir padeda sėkmingai įgyvendinti priemonių planą;

48.3. mokymosi pagalba integruojama į mokymo(si) procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui

suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas pamokų ir

konsultacijų metu;

48.4. administraciniuose ir Mokytojų tarybos posėdžiuose aptariamas suteiktos mokymosi

pagalbos efektyvumas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

49. Gimnazijos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo formos:

Terminai Formos Būdai

Rugsėjis, sausis,

gegužė–birželis

Klasių mokinių tėvų

susirinkimai

Organizaciniai klausimai, supažindinimas su

mokinių ugdymo(si) pasiekimais, problemų

aptarimas

Sausis, kovas Bendri gimnazijos

mokinių tėvų

susirinkimai

Mokinių ugdymo pasiekimų pristatymas,

gimnazijos veiklos ataskaitos, tėvų švietimas

Kas mėnesį Tėvų parlamento veikla Tėvų operatyvus informavimas, pasiūlymų

aptarimas, kilusių klausimų sprendimas

Gimnazijos tarybos

veikla

Dalyvavimas gimnazijos veikloje, sprendimų

priėmimas

Pagal poreikį Dalyvavimas laikinųjų

darbo grupių veikloje

Daugumos tėvų nuomonės pristatymas ir

pasiūlymų teikimas

Lapkritis, balandis Atvirų durų dienos Grįžtamoji informacija apie vaiko ugdymo(si)

pasiekimus, konsultacinė pagalba

Pagal metinės

veiklos planą

Bendri renginiai Tėvų dalyvavimas klasės, gimnazijos veikloje

Tyrimai tėvams Tėvų nuomonė apie gimnazijos veiklą ir

pasiūlymai veiklos planavimui

50. Tėvai (globėjai, rūpintojai) sistemingai informuojami apie mokinio pasiekimus ir

pažangą:

50.1. klasių auklėtojai iki rugsėjo 6 d. registruoja tėvus (globėjus, rūpintojus)

elektroniniame dienyne, kur pateikiama išsami informacija apie mokinių mokymosi pasiekimus,

lankomumą, namų darbus;

50.2. apie mokinių pasiekimus tėvai (globėjai, rūpintojai) gali sužinoti iš individualių

pokalbių su mokytoju, klasės auklėtoju;

50.3. su mokinio pusmečių ir metų ugdymo rezultatais tėvai (globėjai, rūpintojai)

susipažįsta elektroniniame dienyne; mokslo metų pabaigoje klasės mokinių pasiekimų ir lankomumo

ataskaitą klasės auklėtojas spausdina, pasirašo ir įsega į klasės mokinių asmens bylų segtuvą;

50.4. Mokytojų tarybos posėdžių nutarimu, jei mokinys pagal metinius rezultatus yra

nepažangus, tėvai raštiškai ir pasirašytinai informuojami apie skiriamų papildomų darbų ir

12

atsiskaitymo formų galimybes; jei nėra galimybės susisiekti su tėvais, raštiškas pranešimas

siunčiamas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą registruotu laišku;

50.5. informuojant tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir

pasiekimus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin.,

1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804,).

51. Tėvų (globėjų, rūpintojų) skundų dėl vertinimo objektyvumo nagrinėjimo tvarka:

51.1. tėvai (globėjai, rūpintojai), suabejoję dėl jų vaiko pasiekimų įvertinimo

objektyvumo, turi teisę kreiptis į dalyko mokytoją ir išgirsti paaiškinimą; jei mokytojo komentarai

tėvų (globėjų, rūpintojų) neįtikina, pastarieji turi teisę kreiptis į gimnazijos direktorių pateikdami jam

skundą raštvedybos nustatyta tvarka;

51.2. gavęs tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką nusiskundimą, gimnazijos direktorius kartu

su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju ugdymui ir dalyko mokytoju išsiaiškina situaciją, priima

sprendimą ir per 7 darbo dienas apie jį informuoja tėvus;

51.3. jei tėvai (globėjai, rūpintojai) nesutinka su sprendimu, mokinio pasiekimus įvertina

nepriklausoma, direktoriaus įsakymu paskirta specialistų komisija, kuri nustato įvertinimo

objektyvumą ir nuo komisijos pirmojo posėdžio per 7 darbo dienas surašo aktą;

51.4. po akto surašymo direktoriaus paskirtas atsakingas asmuo rengia raštišką atsakymą

tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl pateikto skundo;

51.5. jei tėvams (globėjams, rūpintojams) galutinis sprendimas taip pat pasirodo

neobjektyvus, jie gali kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros

departamento Švietimo skyrių.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

52. Dalykams, kuriems skirta 2 ir daugiau savaitinių valandų, I–IV klasėse per dieną

galima skirti ne vieną, o 2 vieną po kitos organizuojamas pamokas.

53. Dalykams, kuriems skirta 1 savaitinė valanda, pamokos gali būti organizuojamos ne

po 1 pamoką kiekvieną savaitę, o po 2 pamokas kas antrą savaitę.

54. III–IV klasėse gali būti organizuojamos 3 lietuvių kalbos ir literatūros pamokos per

dieną.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

55. Į ugdymo turinį integruojamos programos:

55.1. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72, vykdoma I–IV klasių valandėlių metu (6 valandos

per mokslo metus). Į programos vykdymą įtraukiami gimnazijos Konsultavimo karjeros klausimais

grupės nariai;

55.2. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu

Nr. ISAK-494, vykdoma I–IV klasių valandėlių metu (6 valandos per mokslo metus). Į programos

vykdymą įtraukiamas gimnazijos socialinis pedagogas;

55.3. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941, vykdoma

I–IV klasių dorinio ugdymo pamokose (4 valandos per mokslo metus). Į programos vykdymą

įtraukiamas gimnazijos psichologo asistentas;

13

55.4. Etninės kultūros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651, vykdoma I–IV klasių lietuvių kalbos ir

literatūros pamokose (8 valandos per mokslo metus). Į programos vykdymą įtraukiami gimnazijos

menų mokytojai, gimnazijos Mažosios Lietuvos kultūros paveldo muziejaus vadovas;

55.5. Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa bei patyčių ir smurto

prevencijos programa;

4.6. Žmogaus saugos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, vykdoma III–IV klasėse socialinių mokslų

pamokose (8 valandos per mokslo metus). Į programos vykdymą įtraukiamas žmogaus saugos dalyko

mokytojas.

56. Programų integravimas atsispindi gimnazijos klasių metinės veiklos planuose,

dalykų ugdymo turinio ilgalaikiuose planuose, kuriuose mokytojai konkretina temas, numato jų

nagrinėjimo būdus, formas ir metodus.

57. Ugdymo turinio integravimas vyksta pamokose, popamokiniuose renginiuose ir

neformaliojo švietimo užsiėmimuose:

Dalykai Dalykų integracija

Gamtos ir tikslieji mokslai Dalykų integruotos programos

Kalbos, istorija, pilietiškumo pagrindai,

dailė, technologijos

Miesto muziejų edukacinės programos

Neformalusis švietimas, kūno kultūra, menai Miesto neformaliojo švietimo įstaigų edukacinės

programos

Lietuvių kalba ir literatūra, menai,

technologijos, neformalusis švietimas

Miesto bibliotekų edukacinės programos

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

58. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra ugdymo turinio dalis, kuri dera su

keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir

pasiekimus, ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Ugdymo programų aprašu

ir gimnazijos direktoriaus 2019-08-30 įsakymu Nr. V-137 patvirtintais „Mokinių pasiekimų ir

pažangos vertinimo nuostatais”.

59. Visi I–IV gimnazijos klasių mokinių dorinio ugdymo, žmogaus saugos, specialiosios

kūno kultūros, sveikos gyvensenos pasiekimai pažymiais nevertinami, rašoma „įskaityta” arba

„neįskaityta”.

60. Visi I–IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimai iš privalomųjų ir pasirenkamųjų

dalykų bei projektinės veiklos vertinami pagal 10-balę vertinimo sistemą.

61. Visi I–IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimai, mokantis dalykų modulių

programų, vertinami formuojamuoju vertinimo būdu arba kaupiamuoju balu ir atsispindi modulio

individualiojoje programoje; jie įskaitomi į mokomojo dalyko įvertinimą (ne mažiau 2 ir ne daugiau

6 pažymių per pusmečius).

62. Planuodamas ugdymo(si) procesą mokytojas planuoja ir vertinimą, siedamas jį su

mokymosi tikslais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir galias. Ugdymo procese derinamas

formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

63. Kiekvieno pusmečio pabaigoje kartu su formaliąja vertinimo sistema gimnazijoje

taikoma asmeninės pažangos neformalioji vertinimo ir įsivertinimo sistema.

64. Metodinei grupei nusprendus, mokytojai taiko kaupiamąjį vertinimą, kurį numato

ilgalaikiuose planuose.

14

65. Mokytojai pasirašytinai supažindina mokinius su vertinimo kriterijais per pirmąsias

pusmečių pamokas. Vertinimus mokytojai komentuoja mokiniams žodžiu ir/ar rašydami komentarus

elektroniniame dienyne.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

66. Vienam mokiniui negali būti:

66.1. daugiau kaip 7 privalomos pamokos per dieną;

66.2. daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvi laiko tarpai tarp pamokų per

savaitę III–IV klasėse, daugiau kaip vienos pamokos trukmės laiko tarpas per savaitę I–II klasėse;

laisvu laiku mokiniams siūloma savarankiška veikla Gimnazijos informacijos centre arba atskirų

dalykų konsultacijos;

66.3. daugiau savaitinių pamokų negu nurodyta atitinkamos klasės ugdymo plano

lentelės grafoje „Privalomų valandų skaičius mokiniui“;

66.4. į mokinio mokymosi krūvį trumpalaikės konsultacijos neįskaitomos.

67. Mokinių atleidimas nuo atskirų dalykų mokymo(si):

67.1. mokiniai, kurie lanko/baigė specializuotas valstybines ar savivaldybių menų ir

sporto mokyklas, gali nelankyti privalomų atitinkamo meno dalyko arba kūno kultūros pamokų.

Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su

formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų ar kitų neformaliojo švietimo programų turiniu,

kuris turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Programas ar jų nuorodas gimnazijai pateikia mokinys

ar mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su prašymu dėl atleidimo nuo to dalyko pamokų iki spalio

1 d. 1-am pusmečiui ir vasario 14 d. 2-am pusmečiui.

67.1.1. prie mokinio prašymo pridedama dalyko, nuo kurio pamokų mokinys

atleidžiamas, mokytojo išvada dėl programų suderinamumo, kiekvieno pusmečio atsiskaitymo

formos, vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir

konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę;

67.2. mokiniams, atleistiems nuo menų ar kūno kultūros pamokų, siūloma savarankiška

mokomoji veikla Gimnazijos informacijos centre. Jei tai pirma/paskutinė pamoka, mokinys ateina

vėliau/išeina anksčiau.

67.3. jei iš kitos mokyklos į I–II gimnazijos klasę atvykęs mokinys yra baigęs dalyko

kurso programą kitoje mokykloje, jis direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo atitinkamo dalyko

mokymo(si), o gautas toje mokykloje dalyko vertinimas perkeliamas į pagrindinio išsilavinimo

pažymėjimą.

68. Mokinių namų darbai:

68.1. namų darbai yra viena iš savarankiško mokymosi formų, kurios tikslas – įtvirtinti

įgytas pamokose žinias, ugdyti asmeninius mokinių gebėjimus, kūrybiškumą ir savarankiškumą,

plėtoti savo akiratį ir pažintinius interesus;

68.2. jei paaiškėja, kad mokinys sistemingai neatlieka namų darbų, mokytojas

informuoja Vaiko gerovės komisiją, kuri priima tinkamą sprendimą dėl pagalbos mokiniui.

68.3. namų darbai mokiniams neskiriami atostogų metu ir po kontrolinių darbų.

69. Kontroliniai darbai:

69.1. kontrolinis darbas – tai ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas raštu ar

elektroniniu būdu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai

patikrinti;

69.2. kontrolinių darbų paskirtis – įsivertinti mokytojo darbo kokybę, išsiaiškinti

mokinių pasiekimus, numatyti, kokią pagalbą reikia suteikti mokiniams;

69.3. apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę;

15

69.4. rugsėjo mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami, taikomi

individualieji mokinių pažinimo metodai;

69.5. kontrolinių darbų vienam mokiniui negali būti daugiau kaip 1 per dieną.

Kontrolinius darbus planuoja dalyko mokytojai kalendoriniuose planuose ir perkelia juos į elektroninį

dienyną, kuriame vyksta kontrolinių darbų apskaita kiekvienam mokiniui; jei vienam mokiniui per

dieną planuojami 2 skirtingų dalykų kontroliniai darbai, mokytojai susitaria su mokiniais ir

tarpusavyje koreguoja kontrolinių darbų datas;

69.6. pagal galimybes kontroliniai darbai nerekomenduotini pirmadieniais,

penktadieniais, per paskutiniąsias pamokas;

69.7. pirmąją dieną po ligos, atostogų, šventinių dienų ir paskutiniąją mokslo metų dieną

prieš atostogas kontrolinių darbų mokiniams skirti negalima;

69.8. kontrolinių darbų tvarkaraštį kiekvienas mokinys mato elektroniniame dienyne

savo puslapyje;

69.9. jei dėl mokytojo ligos ar kitų pateisinamų priežasčių kontrolinio darbo data turi būti

pakeista, dalyko mokytojas koreguoja kalendorinį planą ir suderina su mokiniais kitą kontrolinio

darbo datą;

69.10. jei paaiškėja, kad III–IV gimnazijos klasėse pavieniams mokiniams tenka per

dieną 2 ar daugiau kontrolinių darbų, mokytojas su tais mokiniais sprendžia problemą individualiai:

mokinys gali sutikti parašyti kontrolinį darbą kartu su grupe arba tariasi su mokytoju dėl kitos

kontrolinio darbo datos;

69.11. jei paaiškėja, kad III–IV gimnazijos klasėse didžiajai daliai tos grupės mokinių

tenka 2 ar daugiau kontrolinių darbų per dieną, mokytojas tariasi su mokiniais dėl kitos kontrolinio

darbo datos.

70. Mokinių krūvio mažinimas gimnazijoje įgyvendinamas pagal mokymo(si) krūvių

optimizavimo priemonių planą:

Priemonės Terminai Vykdytojai

Higienos įgūdžių seminaro gimnazijos

darbuotojams organizavimas

Rudens

atostogos

Sveikatos priežiūros

specialistas

Pamokų tvarkaraščio sudarymas ir jo aprobavimas 1 rugsėjo

savaitė

Direktoriaus pavaduotojas

ugdymui

Neformaliojo švietimo užsiėmimų tvarkaraščio

sudarymas

1–2 rugsėjo

savaitė

Direktoriaus pavaduotojas

ugdymui

Individualių konsultacijų grafiko sudarymas 1–2 rugsėjo

savaitė

Direktoriaus pavaduotojas

ugdymui

Mokinių supažindinimas su mokymosi krūvio

higienos reikalavimais klasių valandėlių metu

2–3 rugsėjo

savaitė

Klasių auklėtojai

Kontrolinių darbų grafiko sudarymas pusmečiui Rugsėjis,

sausis

Mokytojai

Namų darbų apimčių aptarimas ir suderinimas

metodinių grupių posėdžiuose

Rugsėjis Metodinių grupių pirmininkai

Mokymosi krūvių higienos reikalavimų vykdymo

priežiūra

Per mokslo

metus

Administracija

Mokinių apklausa „Mokinių mokymosi krūvių

įsivertinimas”

Kovas Psichologas, socialinis

pedagogas

Mokinių mokymosi krūvių aptarimas

administraciniame posėdyje

Spalis,

vasaris

Gimnazijos direktorius

Mokinių mokymosi krūvių aptarimas mokytojų

tarybos posėdyje

Sausis Gimnazijos direktorius

16

Mokinių mokymosi krūvių aptarimas tėvų

parlamento posėdyje

Balandis Gimnazijos direktorius

Menų, technologijų ir kūno kultūros dalykų

integravimas į neformalųjį švietimą

Per mokslo

metus

Direktoriaus pavaduotojas

ugdymui

Mokomųjų dalykų ugdymo turinio integravimas į

dalykų modulius, projektinę veiklą

Per mokslo

metus

Projektų vadovai

Pedagoginės veiklos priežiūra racionalaus pamokos

laiko panaudojimo klausimu

Per mokslo

metus

Administracija, Metodinė

taryba

71. Gimnazijos direktorius pagal vadybinių pareigų paskirstymą deleguoja pavaduotojus

ugdymui vykdyti mokymosi krūvių optimizavimo priemonių plano priežiūrą; atsakingas direktoriaus

pavaduotojas ugdymui organizuoja tos pačios klasės mokinius mokančių mokytojų bendradarbiavimą

sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus:

71.1. tarpinių ugdymo rezultatų svarstymas mažosios mokytojų tarybos (tos pačios klasės

mokinius mokančių mokytojų) posėdyje;

71.2. mažosios mokytojų tarybos posėdžiai organizuojami esant poreikiui ir kilus

problemai atskiroje klasėje;

71.3. atskiros klasės mokinių mokymo(si) motyvacijos lygio nustatymas, jo didinimo

priemonių numatymas ir įgyvendinimas (kartu su socialiniu pedagogu ir psichologu);

71.4. mokymo(si) krūvio stebėseną vykdo klasių auklėtojai ir kuruojantys direktoriaus

pavaduotojai ugdymui.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

72. Neformalusis mokinių švietimas neprivalomas ir laisvai pasirenkamas, vykdomas

per neformaliojo švietimo programas, kitą ugdomąją ir pažintinę veiklą.

73. Neformalus mokinių švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo

koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. ISAK-2695 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d.

įsakymo Nr. 544 redakcija).

74. Neformaliojo mokinių švietimo veikla yra skirta mokinių asmeninėms, meninėms,

socialinėms, edukacinėms, bendrakultūrinėms kompetencijoms ugdyti. Grupės formuojamos iki

rugsėjo 13 d., jei neformaliojo švietimo programą pasirinko mažiau nei 7 mokiniai.

75. Neformaliojo švietimo valandos skiriamos neformaliojo švietimo programoms,

kurias siūlo mokytojai ir renkasi mokiniai:

75.1. sporto studijų veikla (tinklinis, krepšinis, futbolas, fitnesas, kūno dizainas, joga);

75.2. meninių kolektyvų veikla (teatras, šokis, vokalas, fotomenas, dizainas);

75.3. muziejų veikla (Šekspyro, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo, gimnazijos

istorijos);

75.4. klubų veikla (Europos kalbų, žinovų, debatų, žurnalistikos, jaunųjų verslininkų,

išmaniųjų, diskusijų).

76. Individualios neformaliojo švietimo programos rengiamos pagal gimnazijoje

nustatytą formą, tvirtinamos direktoriaus įsakymu iki rugsėjo 20 d.

77. Neformaliojo švietimo užsiėmimai vyksta pagal atskirai sudarytą tvarkaraštį;

neformaliojo švietimo pamokų vienam mokiniui negali būti daugiau kaip 4 valandos per dieną.

78. Mokinių neformaliojo švietimo poreikiai kitiems mokslo metams analizuojami

gegužės mėnesį, prireikus jie tikslinami mokslo metų pradžioje.

17

79. Neformaliojo švietimo mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami; mokslo metų

pabaigoje gimnazistams, aktyviai dalyvavusiems neformaliojo švietimo programose, skiriamos

direktoriaus padėkos.

80. Neformaliojo švietimo užsiėmimų apskaita vykdoma elektroniniame dienyne.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

LIETUVIŲ KALBOS MOKYMAS

81. Organizuojant ugdymo procesą, gimnazija vadovaujasi Ugdymo lietuvių kalba

bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo

lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

82. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos vykdomos dvikalbio ugdymo

būdu – gimtąja kalba (rusų) ir lietuvių kalbomis:

82.1. lietuvių kalbos mokoma pagal lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programą;

82.2. rusų kalbos mokoma pagal gimtosios kalbos ugdymo programą;

82.3. užsienio kalbos mokoma pagal užsienio kalbos ugdymo programą;

82.4. kitų dalykų mokymas vykdomas rusų ir lietuvių kalba.

83. Bendri lietuvių kalbos ugdymo reikalavimai:

83.1. pagrindiniai terminai ir sąvokos aiškinami rusų ir lietuvių kalbomis;

83.2. mokiniai, dirbdami su mokomąja literatūra ir papildomais šaltiniais, renkasi

medžiagos pristatymo kalbą (rusų, lietuvių);

83.3. diskusijose, debatuose mokiniai kalba pasirinkta kalba (rusų, lietuvių, anglų);

83.4. pilietiškumo ugdymo, istorijos, geografijos temos, susijusios su Lietuva, dėstomos

lietuvių kalba;

83.5. darbai raštu pateikiami ir atliekami:

Darbo rūšis I–II klasės III–IV klasės

Testas Lietuvių arba rusų kalbomis,

atsižvelgiant į mokinių įgūdžius ir

susitarimus

Tik lietuvių kalba, išskyrus rusų ir

užsienio kalbos pamokas

Kontrolinio darbo

užduotis

Lietuvių arba rusų kalbomis

atsižvelgiant į mokinių įgūdžius ir

susitarimus

Lietuvių arba rusų kalbomis

atsižvelgiant į mokinių įgūdžius

Praktiniai,

projektiniai,

kūrybiniai darbai

Užduotys pateikiamos rusų arba

lietuvių kalba, mokiniai jas atlieka

rusų kalba

Užduotys pateikiamos rusų arba

lietuvių kalba, mokiniai jas atlieka

rusų arba lietuvių kalba,

atsižvelgdami į savo įgūdžius

84. Gimnazija užtikrina raštingumo, skaitymo gebėjimų ugdymą per visų dalykų

pamokas, priimdama bendrus kalbos ugdymo reikalavimus:

84.1.1. mokytojai atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių

argumentavimą, nuoseklumą; skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis

žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas;

84.1.2. lietuvių kalbos ir literatūros pamokose klaidos mokinių sakytinėje ir rašytinėje

kalboje taisomos ir daro įtaką mokinio pasiekimų vertinimui;

84.1.3. kitų dalykų pamokose lietuvių kalbos klaidos mokinių sakytinėje ir rašytinėje

kalboje taisomos, bet neturi įtakos mokinio pasiekimų vertinimui.

18

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS

ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS

DALĮ AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

85. Mokiniai, atvykę iš užsienio, į gimnaziją priimami bendra tvarka. Direktoriaus

pavaduotojas ugdymui apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos

pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą, raštu informuoja

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyrių.

86. Gimnazija, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar

jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito pagal pateiktus dokumentus. Tuo

atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pagrindinio ugdymo), tačiau

neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, gimnazija nustato jo mokymosi pasiekimų

atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose

programose, ir nustato, kokios klasės išsilavinimo standartus atitinka mokinio žinios, gebėjimai ir

įgūdžiai.

87. Priimtam mokiniui skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis, kurio metu dalykų

mokytojai, stebėdami jo pasiekimų lygį, nustato mokinio žinių atitikimą šios klasės ugdymo

programos reikalavimams ir siūlo Darbo su užsieniečių vaikais komisijai nutarti dėl mokinio skyrimo

į atitinkamą klasę suderinus su mokinio tėvais.

88. Darbo su užsieniečių vaikais komisija:

88.1. parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos

dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą;

88.2. numato reikalingą mokiniui pagalbą ir jos teikimo būdus;

88.3. konsultuoja mokytojus mokinio ugdymo programų skirtumams likviduoti

klausimais;

88.4. numato atvykusio mokinio asmeninės pažangos stebėjimą per adaptacinį laikotarpį;

88.5. siūlo mokiniui neformaliojo švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis;

88.6. pasitelkia mokinius savanorius, kurie padės atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į gimnazijos bendruomenės gyvenimą;

88.7. nustato mokinio poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja individualų

lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą.

89. Lietuvių kalbos mokytojas, kurio grupėje mokosi atvykęs iš užsienio mokinys,

organizuoja individualų jo mokymąsi konsultacijų ir pamokų metu, kai atvykęs mokinys visai

nemoka lietuvių kalbos arba yra dar nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio

ugdymo lietuvių kalbos programoje ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje.

90. Užsieniečių vaikų mokymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių, atvykusių

dirbti arba gyventi į Lietuvos Respubliką, vaikų ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose

įgyvendinimu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. birželio 04 d.

įsakymu Nr. ISAK-789.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

91. Mokinių mokymas namie skiriamas pagal gydytojų konsultacinės komisijos išvadas

ir tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą; gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais)

19

ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas,

parengia individualų jo mokymo namie planą.

92. Gimnazijos direktorius sprendimą skirti mokymą namie įformina įsakymu. Namie

vedamos pamokos fiksuojamos atskirame elektroniniame dienyne.

93. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokinys gali būti atleistas nuo

menų, technologijų ir kūno kultūros dalykų; dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane

įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų.

94. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti

gimnazijoje.

95. Mokymui namie skiriamos valandos: lentelė tarifikacijai.

96. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-

1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

97. Mokinių ugdymo poreikiams tenkinti valandos skiriamos:

97.1. individualioms ir grupinėms konsultacijoms (mokiniams, turintiems mokymosi

sunkumų, itin gabiems);

97.2. pasirenkamojo dalyko, dalyko modulio ar besimokančių pagal skirtingas dalyko

programas, kursus mokinių mobiliosioms grupėms sudaryti III–IV gimnazijos klasėse;

97.3. projektinės veiklos vykdymui;

97.4. kitai ugdomajai veiklai realizuoti.

98. į dvi grupes I–II gimnazijos klasės dalijamos per šias pamokas:

98.1. dorinio ugdymo – stačiatikių tikyba ir etika, jei tikybą arba etiką pasirinko ne

mažiau kaip 5 klasės mokiniai;

98.2. atskiroms technologijų programoms ir informacinėms technologijoms (pagal

Lietuvos higienos normą HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011

m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (Žin., 2011, Nr. 103-4858);

98.3. jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys, klasė dalijama į 2 grupes per

lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos pamokas.

99. Mobilios grupės III–IV klasėse sudaromos mokiniams, besimokantiems pagal to

paties dalyko programos kursą, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių mokymui neviršijant

maksimalaus pamokų skaičiaus.

100. Minimalus mokinių skaičius mobiliose grupėse – 5, maksimalus – 30 (išplėstinio

kurso grupėse – 26). Po I pusmečio, atsižvelgus į individualiųjų planų keitimą ir mokinių skaičiaus

kitimą grupėse, grupių skaičius gali būti koreguojamas (atidaromos/uždaromos).

20

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

101. Gimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu,

Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų

vykdymą.

102. Naujai atvykusiems ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos

2 dalį mokiniams, pagal sukurtą gimnazijoje Darbo su naujai atvykusiais mokiniais sistemą,

organizuojama veikla, padedanti mokiniams sėkmingai adaptuotis gimnazijoje. Adaptacinis periodas

– rugsėjo mėnuo. Per adaptacijos periodą mokinių pasiekimai fiksuojami suderinus su mokiniais,

taikomas neformalusis vertinimas. Mokytojai ilgalaikiuose planuose numato naujai atvykusių

mokinių poreikių pažinimo būdus.

103. Socialinės-pilietinės veiklos organizavimas:

103.1 I–II gimnazijos klasių mokiniams socialinė-pilietinė veikla yra privaloma

ugdymo(si) proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus 6 valandų trukmės veikla, kuri vykdoma

ugdymo(si) proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, socialinei veiklai,

metu;

103.1. socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, praktiniais gebėjimais,

gimnazijos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos

programomis ir organizuojama pagal siūlomas mokiniams veiklos kryptis:

Kryptis Veiklos pavadinimas Terminai Atsakingi asmenys

Ekologinė Akcija „Papuoškime savo

gimnaziją ir jos aplinką“

Per mokslo metus Klasės auklėtojai , dalykų

mokytojai, administracija

Akcija „Rink popierių –

išsaugok medį!“

Kovas–balandis Klasės auklėtojai

Dalyvavimas miesto

rekreacinių zonų tvarkymo

akcijose

Ruduo, pavasaris Klasių auklėtojai, socialinis

pedagogas

Kraštotyrinė Gimnazijos muziejų veiklos

palaikymas, laikraščio “Svoj

vzgliad” leidyba,

dalyvavimas stovykloje „Mes

kartu“

Per mokslo metus,

žiemos ir vasaros

atostogų metu

Istorijos mokytojai

Socialinė-

pilietinė

Akcija „Mano miestas“

(apleistų kapinių, paminklų ir

miesto teritorijos tvarkymas)

Per mokslo metus Klasės auklėtojai,

socialinis pedagogas

Prevencinė diena „Sveika

mokykla – sveika visuomenė“

Spalis–lapkritis Klasės auklėtojai,

socialinis pedagogas

Veikla gimnazijos mokinių

savivaldoje

Per mokslo metus Klasės auklėtojai,

direktoriaus pavaduotojas

ugdymui

21

Dalyvavimas stovyklų

veikloje, pilietinėse akcijose

ir tarptautiniame projekte

„Nebijok padėti “,

savanorystė

Per mokslo metus

(ruduo, pavasaris)

Klasės auklėtojai, kūno

kultūros mokytojai

Karitatyvinė Akcija „Padėk vaikams!“ Kovas Klasės auklėtojai,

socialinis pedagogas

Kita Dalyvavimas projektuose ir

labdaros akcijose pagal

pasiūlą

Per mokslo metus Direktoriaus pavaduotojas

ugdymui, specialistai

103.2. mokinys renkasi iš pasiūlyto sąrašo veiklas, atitinkančias jo polinkius. Pasirinktos

veiklos kryptys tampa mokiniui privalomos;

103.3. socialinę veiklą organizuoja ir vykdo klasių auklėtojai, priežiūrą vykdo

direktoriaus pavaduotojas ugdymui; klasių auklėtojai klasės mokinių socialinę veiklą fiksuoja

elektroniniame dienyne.

104. Meninio ugdymo organizavimas:

104.1. I–II klasėse įgyvendinama kryptingo meninio ugdymo programa „Menų šaltinis“,

patvirtinta 2016-05-24 direktoriaus įsakymu Nr. V-135;

104.2. programos sudėtines dalis sudaro šios menų sritys: dailė (grafika), muzika

(muzikinės kompiuterinės technologijos; instrumentinė muzika), šokis (klasikinis, liaudies), teatras

(aktorinis meistriškumas), technologijos (taikomoji dailė; dizainas 3D formatu);

104.3. grupės sudaromos atsižvelgus į mokinių gebėjimus ir asmeninius jų saviraiškos

poreikius. Minimalus mokinių skaičius grupėje – 5.

104.4. programos turinys, ugdymo metodai, vertinimo ir atsiskaitymo būdai

detalizuojami mokytojų ilgalaikiuose planuose.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

105. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir

tikyba), kalbos (gimtoji kalba (rusų), lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematika,

gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija,

pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, socialinė-pilietinė veikla ), meninis ugdymas (dailė,

muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir

gyvenimo įgūdžių ugdymas.

106. Dorinis ugdymas:

106.1. siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, visi I gimnazijos klasių

mokiniai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką – stačiatikių tikybą arba etiką dvejiems metams;

106.2. į etikos kursą integruojami filosofijos, psichologijos, religijotyros pagrindai, į

tikybos kursą – religijotyros pagrindai;

106.3. namų darbai per dorinio ugdymo pamokas mokiniams neskiriami;

106.4. mokinio raštiškas apsisprendimas dėl dorinio ugdymo programos pasirinkimo

įsegamas į jo asmens bylą.

107. Lietuvių kalba ir literatūra:

107.1. mokiniams sudaromos sąlygos papildomai lankyti lietuvių kalbos ir literatūros

konsultacijas ir/ar užsiėmimus mokymo centre;

107.2. į lietuvių kalbos ir literatūros programą integruojama etninės kultūros programa.

108. Užsienio kalbos:

22

108.1. II-oje gimnazijos klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas

naudojant centralizuotai parengtus kalbos mokėjimo lygio nustatymo testus (pateikiami duomenų

perdavimo sistemoje „KELTAS“);

108.2. užsienio kalbą keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima, jei

mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos, kurioje nesimokė anglų arba vokiečių

užsienio kalbos, gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu; mokiniui sudaromos sąlygos

pradėti mokytis anglų arba vokiečių užsienio kalbos ir įveikti programų skirtumus.

109. Matematika:

109.1. mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti mokytojai naudojasi

Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis;

109.2. ugdydami gabius matematikai vaikus mokytojai naudojasi nacionalinių

olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis ir kitais šaltiniais;

109.3. I–II gimnazijos klasių mokiniai skirstomi į matematikos grupes atsižvelgiant į jų

pasiruošimo lygį;

109.4. mokytojai metodinių grupių posėdžiuose aptaria mokymo(si) formas, metodus,

pažangos ir pasiekimų vertinimo būdus ir susitarimus fiksuoja ilgalaikiuose planuose;

109.5. I pusmečio pabaigoje organizuojamas kontrolinis pasiekimų patikrinimas, pagal

kurio rezultatus įvertinama asmeninė mokinio pažanga ir vykdoma mokinių rotacija;

109.6. mokiniams siūloma papildomai lankyti matematikos mokymo centrą;

109.7. matematikos pamokose mokytojai naudoja informacines komunikacines

technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones, atvirojo kodo dinaminės matematikos programą

„GeoGebra“, apimančią geometriją, algebrą, statistiką.

110. Informacinės technologijos:

110.1. informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš 3

pasirenkamųjų modulių: programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų, tinklalapių

kūrimo pradmenų;

110.2. modulius mokiniai renkasi laisvai. Keisti pasirinktų modulių programų mokiniai

negali iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos. Mokinio raštiškas apsisprendimas dėl

informacinių technologijų modulių programos pasirinkimo įsegamas į jo asmens bylą.

111. Socialinis ugdymas:

111.1. I–II gimnazijos klasių mokiniams privaloma mokytis pilietiškumo ugdymo

pagrindų, II gimnazijos klasių mokiniams privaloma mokytis ekonomikos ir verslumo.

111.2. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama 18 pamokų, integruojant temas į istorijos

ir pilietiškumo pagrindų pamokas;

111.3. Lietuvos ir pasaulio realijas, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temos

sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais pilietiškumo ugdymo pamokose;

111.4. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į

esamas galimybes, dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojamos netradicinėse aplinkose

(muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų

lankytojų centruose), naudojamos virtualios mokymosi aplinkos;

112. Gamtamokslinis ugdymas:

112.1. gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais

gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms

atpažinti ir spręsti;

112.2. per gamtos mokslų dalykus gerinant mokinių eksperimentinius ir praktinius

įgūdžius, tiriamiesiems darbams (stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui)

skiriama ne mažiau kaip 40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus;

113. Meninis ugdymas:

113.1. mokiniai privalo mokytis šių menų dalykų: muzikos ir dailės;

23

113.2. mokiniai, lankantys dailės arba muzikos mokyklas, gali būti atleisti nuo muzikos

arba dailės pamokų pagal ugdymo plane nustatytą tvarką (žr. p. 68).

114. Technologinis ugdymas:

114.1. I gimnazijos klasių mokinius pradedama mokyti technologijų dalyko pagal

privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą; programos įgyvendinimas

detalizuojamas mokytojų ilgalaikiuose planuose;

114.2. baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai renkasi vieną iš

privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių

dizaino ir technologijų). Mokinio raštiškas apsisprendimas dėl programos pasirinkimo įsegamas į jo

asmens bylą. Technologijų grupės sudaromos ir ugdymas organizuojamas pagal mokinių

pasirinkimą. Keisti pasirinktų technologijų programų mokiniai negali iki pagrindinio ugdymo

programos pabaigos.

115. Fizinis ugdymas:

115.1. privalomųjų fizinio ugdymo valandų skaičius – 2 valandos kiekvienoje klasėje;

papildomai visiems I–II klasių mokiniams siūlomos jų pomėgius atitinkančios aktyvaus judėjimo

pratybos per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje už

gimnazijos ribų;

115.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės fizinio ugdymo pratybos

organizuojamos kartu su pagrindine grupe, atsižvelgiant į mokinio ligos pobūdį ir sveikatos būklę;

neskiriami pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Pagrindinės ir parengiamosios fizinio

pajėgumo grupių kūno kultūros mokinių pasiekimai vertinami pažymiu;

115.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos

organizuojamos kartu su pagrindine grupe, atsižvelgiant į mokinio ligos pobūdį ir sveikatos būklę.

Pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą; neskiriami

pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno

kultūros mokinių pasiekimai vertinami „įskaityta – neįskaityta“;

115.4. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų laikinai dėl ligos, kūno

kultūros mokytojai siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, teorinius užsiėmimus). Jei tai pirma/paskutinė

pamoka, mokinys ateina vėliau/išeina anksčiau;

115.5. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos būklės visiems

mokslo metams, siūloma savarankiška mokomoji veikla Gimnazijos informacijos centre. Jei tai

pirma/paskutinė pamoka, mokinys ateina vėliau/išeina anksčiau. Atleistiems nuo fizinio ugdymo

pamokų dėl sveikatos būklės visiems mokslo metams mokiniams pusmečių ir metinių įvertinimų

skiltyje rašoma „atleistas“;

115.6. mokiniai, kurie lanko/baigė specializuotas sporto mokyklas, gali būti atleisti nuo

fizinio ugdymo pamokų pagal ugdymo plane nustatytą tvarką (žr. p. 68).

116. Žmogaus sauga:

116.1. žmogaus saugos ugdymas I–II klasėse organizuojamas vadovaujantis Žmogaus

saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m.

liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin. , 2012, Nr. 89-4668);

116.2. žmogaus saugos mokymui I klasėse skiriama 0,5 val. per savaitę. Pamokos

derinamos su technologijų pamokomis: kas 3 savaites mokiniai mokosi 2 valandas technologijų, o

kiekvieną 4-ąją savaitę vyksta 2 žmogaus saugos pamokos; mokinių pasiekimai vertinami „įskaityta“

arba „neįskaityta“.

117. Pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas pamokų

(valandų) skaičius I-II gimnazijos klasėms: lentelės tarifikacijai.

24

III SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS

118. Vidurinio ugdymo programa III–IV gimnazijos klasėse įgyvendinama vadovaujantis

Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Vidurinio ugdymo programos aprašu, Mokymosi

pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

119. Mokiniai ir jų tėvai balandžio mėn. informuojami apie gimnazijos teikiamas ugdymo

turinio pasirinkimo galimybes. Ugdymo turinys planuojamas visai vidurinio ugdymo programai

(dvejiems metams) pagal mokinių individualų pasirinkimą.

120. III–IV klasių mokiniams siūloma formuoti savo pasiekimų aplankus, kuriuose

kaupiami mokinių pažangos ir pasiekimų įrodymai, taip pat ir elektroninius, orientuotus į tolimesnės

karjeros pasirinkimą.

121. Pradėdami vidurinio ugdymo programą mokiniai sudaro individualų ugdymo planą

atsižvelgdami į vidurinio ugdymo programos reikalavimus ir gimnazijos rekomendacijas.

122. Į vidurinio ugdymo socialinių mokslų ugdymo turinį integruojama žmogaus saugos

bendroji programa; užsiėmimų temos fiksuojamos elektroniniame dienyne atitinkamo dalyko

puslapyje.

123. Pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūla:

123.1. mokinių poreikių tenkinimui gimnazijoje siūlomi dalykų moduliai ir

pasirenkamieji dalykai;

123.2. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlą sudaro dalykų mokytojai ir

aptaria dalyko mokytojų metodinių grupių posėdžiuose;

123.3. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių sąrašą tvirtina gimnazijos Metodinė

taryba atsižvelgdama į mokinių pageidavimus ir mokytojų siūlymus;

123.4. mokiniams 2019–2020 m. m. siūlomi pasirenkamieji dalykai:

123.4.1. kūno kultūros sporto šakos (krepšinis, futbolas, tinklinis, gimnastika, aerobika);

123.4.2. menų dalykai (muzika, dailė, teatras, šokis);

123.4.3. technologijų dalykai (medžio technologijos, tekstilė ir apranga);

123.4.4. tiksliųjų mokslų krypties dalykai (informacinės technologijos, logika, braižyba);

123.4.5. socialinių mokslų krypties dalykai (teisė, filosofija, ekonomika, verslas);

123.4.6. humanitarinių mokslų krypties dalykai (žurnalistika, retorika, psichologija);

123.5. mokiniams 2019-2020 m. m. siūlomi dalykų moduliai:

123.5.1. kalbų moduliai (viešasis kalbėjimas, raiškusis skaitymas, kūrybinis rašymas);

123.5.2. matematikos moduliai (taikomoji matematika, statistinė analizė);

123.5.3. gamtos mokslų moduliai (eksperimentinė fizika, cheminių medžiagų kitimai,

biotechnologijos);

123.5.4. socialinių mokslų moduliai (istorinių šaltinių analizė, taikomieji istorijos

mokslai, kartografija).

124. Pasirinkto dalyko, kurso, modulio keitimo tvarka:

124.1. III–IV gimnazijos klasių mokiniai turi teisę keisti individualų ugdymo planą

nepažeisdami vidurinio ugdymo programos reikalavimų;

124.2. pirmą kartą keisti individualų ugdymo planą mokiniai turi teisę III gimnazijos

klasėje nuo spalio 1 d. iki spalio 4 d., pasibaigus vidurinio ugdymo adaptacijos periodui, kai mokinys

aprobavo savo pasirinkimą ir nori jį pakoreguoti pagal savo galimybes ir gabumus; už dalykų

skirtumus šiame etape atsiskaityti nereikia;

25

124.3. antrą kartą keisti individualųjį ugdymo planą mokiniai turi teisę III gimnazijos

klasėje po 1-ojo pusmečio iki mokslo metų pabaigos, jei mokiniai pakeitė savo sprendimą dėl

tolimesnio mokymosi ir brandos egzaminų pasirinkimo ir nori jį pakoreguoti; už dalykų skirtumus

šiame etape reikia atsiskaityti nustatyta tvarka;

124.4. trečią kartą keisti individualųjį ugdymo planą mokiniai turi teisę IV gimnazijos

klasėje iki rudens atostogų, kai jie galutinai apsisprendė dėl tolimesnio mokymosi ir brandos

egzaminų pasirinkimo; už dalykų skirtumus šiame etape reikia atsiskaityti nustatyta tvarka;

124.5. savo apsisprendimą keisti individualų ugdymo planą III–IV gimnazijos klasių

mokiniai pateikia gimnazijos direktoriui raštu; mokinio individualus ugdymo planas keičiamas

direktoriaus įsakymu;

124.6. išskirtiniu atveju mokiniui gali būti leista pakeisti individualų ugdymo planą ir

kitu laiku, jei tai bus susijęs su stojimo į aukštąsias mokyklas keitimo tvarka, bet ne vėliau, kaip iki

I-ojo pusmečio pabaigos IV klasėje.

125. Dalykų skirtumų likvidavimo tvarka:

125.1. norėdamas pakeisti ugdymo programos kursą į aukštesnį arba pasirinkti dalyką,

kurio nesimokė anksčiau, mokinys privalo išlaikyti įskaitą, likviduojančią programų skirtumus;

125.2. žodžiu suderinęs su dalyko mokytoju įskaitos laiką ir turinį, mokinys, mokytojui

konsultuojant, ruošiasi įskaitai ir atsiskaito už dalykų skirtumus dalyko mokytojui;

125.3. jeigu įskaita išlaikyta 4–10 balų, mokytojas užpildo įskaitos lapą, kurį mokinys

pateikia direktoriaus pavaduotojui ugdymui kartu su prašymu keisti individualų ugdymo planą;

125.4. atsiskaityti už programų skirtumus nereikia iš dorinio ugdymo, kūno kultūros ir

pasirenkamųjų dalykų. Šių dalykų programų skirtumai likviduojami palaipsniui pamokose

ugdymo(si) proceso metu.

ANTRASIS SKIRSNIS

UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

126. Vidurinio ugdymo programą sudaro šios privalomos ugdymo sritys: dorinis ugdymas

(etika ir tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, gimtoji kalba (rusų), užsienio kalbos),

matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija,

geografija), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis, teatras), informacinės technologijos,

technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ugdymo sritis.

127. Dorinis ugdymas:

127.1. siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą,

mokiniams rekomenduojama rinktis etiką ar tikybą dvejiems mokslo metams;

127.2. namų darbai per dorinio ugdymo pamokas mokiniams neskiriami.

128. Kalbos:

128.1. mokiniams siūlomi kalbų programą papildantys pasirenkamieji dalyko moduliai,

kuriuos mokiniai renkasi pagal polinkius ir interesus: viešojo kalbėjimo, raiškaus skaitymo, kūrybinio

rašymo.

128.2. Užsienio kalbų dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais į

Europos Tarybos siūlomus kalbos mokėjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos

užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus. Užsienio kalbos dalyko

modulių programos papildo užsienio kalbos kurso programas.

129. Matematika:

129.1. organizuodami matematikos mokymą mokytojai naudojasi informacinėmis

komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis programomis, atvirojo kodo

dinaminės matematikos programa „GeoGebra”, apimančia geometriją, algebrą, statistiką;

26

129.2. mokiniams renkantis matematikos mokymosi kursą III–IV gimnazijos klasėse,

gimnazija rekomenduoja atsižvelgti į matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo

rezultatus.

130. Gamtamokslinis ugdymas:

130.1. visi III–IV gimnazijos klasių mokiniai renkasi iš gamtos mokslų privalomą vieną

dalyką – biologiją, fiziką ar chemiją, bet gali rinktis ir kelis, neviršydami 13 dalykų per dvejus metus

limito. Vietoje šių dalykų mokinys gali rinktis integruotą gamtos mokslų kursą.

131. Informacinės technologijos:

131.1. informacinių technologijų kursas III–IV gimnazijos klasėse yra pasirenkamas;

131.2. informacinių technologijų mokytis mokiniai renkasi bendruoju arba išplėstiniu

kursu;

132. Socialinis ugdymas:

132.1. visi mokiniai III–IV gimnazijos klasėse renkasi vieną dalyką – istoriją arba

geografiją, bet gali rinktis ir abu dalykus, neviršydami 13 dalykų per dvejus metus limito;

132.2. iš pasirenkamųjų dalykų mokinys gali rinktis ekonomiką, filosofiją, teisę,

psichologiją.

133. Meninis ir technologinis ugdymas:

133.1. visi III–IV gimnazijos klasių mokiniai renkasi vieną dalyką iš menų arba

technologijų programų, bet gali rinktis vieną dalyką iš menų ir vieną dalyką iš technologijų programų,

neviršydami 13 dalykų per dvejus metus limito;

133.2. menų ir technologijų dalykų išplėstinis kursas integruojamas į neformaliojo

ugdymo atitinkamas programas;

133.3. mokiniai, lankantys dailės arba muzikos mokyklas, gali būti atleisti nuo muzikos

arba dailės pamokų pagal ugdymo plane nustatytą tvarką (žr. p. 68).

134. Fizinis ugdymas:

134.1. mokinys renkasi bendrąją kūno kultūros programą arba pageidaujamą sporto šaką

iš gimnazijos siūlomų sporto šakų; fizinio ugdymo išplėstinis kursas III–IV klasėse integruojamas į

atitinkamas neformaliojo švietimo programas;

134.2. parengiamajai medicininės fizinio pajėgumo grupei fizinio ugdymo pratybos

organizuojamos kartu su pagrindine grupe, atsižvelgiant į mokinio ligos pobūdį ir sveikatos būklę;

neskiriami pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Pagrindinės ir parengiamosios fizinio

pajėgumo grupių fizinio ugdymo mokinių pasiekimai vertinami pažymiu;

134.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybos

organizuojamos kartu su pagrindine grupe, atsižvelgiant į mokinių ligos pobūdį ir sveikatos būklę.

Pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą; neskiriami

pratimai, kurie gali skatinti ligos paūmėjimą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno

kultūros mokinių pasiekimai vertinami „įskaityta – neįskaityta“;

134.4. mokiniams, laikinai atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl ligos, kūno

kultūros mokytojai siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, teorinius užsiėmimus). Jei tai pirma/paskutinė

pamoka, mokinys ateina vėliau/išeina anksčiau;

134.5. mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos būklės visus

mokslo metus, siūloma savarankiška mokomoji veikla Gimnazijos informacijos centre. Jei tai

pirma/paskutinė pamoka, mokinys ateina vėliau/išeina anksčiau. Atleistiems nuo fizinio ugdymo

pamokų dėl sveikatos būklės visiems mokslo metams mokiniams pusmečių ir metinių įvertinimų

skiltyje rašoma „atleistas“;

134.6. mokiniai, kurie lanko/baigė specializuotas sporto mokyklas, gali būti atleisti nuo

fizinio ugdymo pamokų pagal ugdymo plane nustatytą tvarką (žr. p. 68).

135. Brandos darbas: organizuojant brandos darbą IV gimnazijos klasių mokiniams,

gimnazija vadovaujasi Brandos darbo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-893 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

27

ministro 2017 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. V-491 redakcija, Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-716 redakcija).

136. Vidurinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas pamokų

(valandų) skaičius III gimnazijos klasėms: lentelė tarifikacijai.

137. Vidurinio ugdymo programos dalykai ir jiems įgyvendinti skiriamas pamokų

(valandų) skaičius IV gimnazijos klasėms: lentelė tarifikacijai.

IV SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

138. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą gimnazija organizuoja

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu

Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771).

139. Gimnazijos mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių,

ugdomi pagal Bendrąsias ugdymo programas, kurių turinys formuojamas pritaikant jiems ugdymo

programas ir individualizuojant mokymą. Gimnazijos mokiniai, turintys didelių specialiųjų ugdymosi

poreikių, ugdomi pagal individualizuotas pagrindinio ugdymo programas I-II klasėse ir negali tęsti

mokymo pagal vidurinio ugdymo programas III-IV klasėse.

140. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, vadovaujantis miesto

Pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – PPT) nurodymais teikiama gimnazijos specialistų ir

mokytojų specialioji pedagoginė pagalba. Specialioji pedagoginė pagalba mokiniams taikoma

pamokų metu; pagalbos teikimo rekomendacijas ir metodus nustato ir rengia gimnazijos Vaiko

gerovės komisija.

141. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pedagoginės

pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011

m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“.

142. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas vyksta visiško

integravimo būdu. Mokytis pagal pritaikytą ugdymo programą mokinys gali visų arba atskirų tos

klasės mokomųjų dalykų.

143. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių, pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir įgūdžius, PPT išvadas bei Vaiko

gerovės komisijos rekomendacijas.

144. Mokytojas rengia darbo su mokiniu, turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių,

individualų ugdymo planą ir derina jį su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju iki rugsėjo 15 d.

145. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi

pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir

vadovaujantis gimnazijos „Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo nuostatais”. Vertinimo kriterijai

aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais,

susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai,

kaip jie derės su Bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

146. Atsiradus gimnazijos ugdymo plane nenumatytų atvejų, ugdymo planas per

28

mokslo metus gali būti koreguojamas gimnazijos direktoriaus įsakymais darant keitimus ir/ar

papildymus, kurie neprieštarauja Bendrųjų ugdymo planų ir kitų norminių dokumentų

reikalavimams.

________________________________________________

SUDERINTA

Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos tarybos

2019 m. birželio 25 d. posėdžio

protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. S3-4)

SUDERINTA

Švietimo skyriaus vedėja

Laima Prižgintienė

2019 m. rugpjūčio 30 d.