KLAIPĖDOS PRANO MAŠIOTO PROGIMNAZIJA

8 KLASIŲ MOKINIŲ

SAVARANKIŠKUMO UGDYMO(-SI) GALIMYBĖS CHEMIJOS PAMOKOSE

Chemijos mokytoja Loreta Pocienė

Klaipėda, 2013

Vienas iš pagrindinių bendrojo lavinimo mokyklos uždavinių – išmokyti mokinį mokytis, savarankiškai įgyti žinių ir jas tobulinti, plėsti bei gilinti (V.Rajeckas, 1996).

Savarankiška pažintinė mokinio veikla mokymo procese yra visapusiško asmenybės ugdymo laidas. Savarankiška veikla padeda formuoti mokėjimus ir įgūdžius, įgyti naujų žinių ir jas naudoti praktinėje veikloje.

Darbo tikslas – teoriškai ir praktiškai pagrįsti 8 klasių mokinių savarankiškumo ugdymo(-si) galimybes chemijos pamokose.

Darbo uždaviniai:

• Atskleisti savarankiškumo ugdymo teorines prielaidas.

• Atskleisti progimnazijos mokinių savarankiškumo raišką ir jo ugdymo(-si) ypatumus chemijos pamokose.

• Ištirti 8 klasių mokinių nuomonę apie savarankiškumo ugdymo(-si) galimybes chemijos pamokose.

Savarankiškumas - tai viena esminių ir sudėtingų asmenybės savybių, įgalinčių sąmoningai, kryptingai ir efektyviai veikti. Studijuojant pedagoginę ir psichologinę literatūrą išryškėjo, kad savarankiškumo esmę atspindi žingeidumas (mokslo siekimas, reikiamos informacijos susiradimas), iniciatyvumas (veikimas be paskatinimo savo noru), organizuotumas (veiklos planingumas, užduoties atlikimas laiku), kūrybiškumas (naujų idėjų ieškojimas bei jų gyvendinimas).

Ugdytiniai turėtų patys sau atrasti ir suprasti savarankiškos veiklos prasmę, vertę, nes tik patirties refleksija ir analizė leidžia suvokti ugdymo tikslus, kaip svarbius ir aktualius.

8 klasė – paauglystės amžius. Jo bruožas – savarankiškumo siekimas.

Organizuojant ugdymą mokytojas turėtų atkreipti dėmesį, kad mokymosi aplinką sudaro mokinys ir ta vieta arba erdvė, kurioje individas mokosi, padedamas įvairių mokymo priemonių ir būdų, naudodamas įvairius informacinius šaltinius, rinkdamas ir interpretuodamas, bendraudamas su kitais individais.

Todėl organizuodamas darbą mokytojas turėtų taikyti tokius darbo metodus, kad mokiniai nugalėtų mokymosi sunkumus, stengtųsi mokytis, jaustų atsakomybę sau, kuri pamažu išaugtų į atsakomybę šeimai, mokyklai, tautai.

Mokėjimas mokytis yra viena svarbiausių gamtamokslinės kompetencijos sudedamųjų dalių. Nauji dalykai yra geriau įsisavinami ir suprantami, kai mokymasis atitinka individualius mokinių poreikius.

Ugdant esmines (dalykines) kompetencijas mokykloje, mokiniai savarankiškai mokosi tyrinėti įvairias medžiagas, atsargiai ir atsakingai jomis naudotis, tinkamai pasirinkti reikalingus daiktus kasdieniniame gyvenime, naudotis įvairiais informaciniais šaltiniais, atsirinkti reikiamą informaciją.

Tyrimas atliktas 2013 metų lapkričio mėnesį. Tyrimui pasirinkta apklausa raštu, kurios pagrindinis tikslas – atskleisti 8 klasių mokinių požiūrį į savarankiškumo ugdymo(-si) galimybes chemijos pamokose.

Tyrimas atliktas Prano Mašioto ir „Versmės“ progimnazijose. Iš viso apklausta 100 mokinių, po 50 mokinių iš kiekvienos progimnazijos, kuriuos sudarė 46 mergaitės (46%) ir 54 berniukai (54%).

Į klausimą „Ar patinka mokytis savarankiškai?“ 62 proc. 8 klasių respondentų teigia, kad jiems savarankiškai mokytis patinka, o 17 proc. respondentų tai daryti labai patinka. (žr. 1 pav.). Čia išryškėja ankstyvosios paauglystės bruožas – savarankiškumo siekimas.

1 pav. 8 klasių mokinių požiūris į savarankišką mokymąsi

Nagrinėjant progimnazijų mokinių savarankiškumo raišką, matyti, kad 37 proc. apklaustųjų patinka mokytis chemijos. Trečdaliui (30 proc.) respondentų – labai patinka ir 18 proc. respondentų patinka kai kada. Mokinių teigimu, per chemijos pamokas yra galimybė susieti mokymosi turinį su realiu gyvenimu (2 pav.).

2 pav. Chemijos dalyko, kaip pamokos, vertinimas

Apklausa rodo, jog 62 proc. respondentų praktinės veiklos chemijos pamokos priimtinausios, o ketvirtadaliui respondentų labiau priimtina mišri chemijos pamoka, kai taikoma teorija su praktikos darbais, bandymais (3 pav.), nes praktiškai taikydami gautas žinias, mokiniai ugdosi bendruosius chemijos mokėjimus ir įgūdžius.

3 pav. Chemijos pamokos tipo priimtinumas

Norėjau išsiaiškinti, kokie mokymo(-si) būdai chemijos pamokose respondentams priimtiniausi. Į pateiktą klausimą (žr. 4 pav.) mokiniai atsakė, kad priimtiniausi - atliekant mokytojo užduotas užduotis (88 resp..), tyrinėjant ir pateikiant išvadas mokytojo pateiktose situacijose (33 resp.) atliekant bandymus ir praktikos darbus su mokytoju (25 resp.) nagrinėjant informacinius šaltinius (10 resp.). Tenka pripažinti, kad norint pasiekti gerų darbo rezultatų, mokytojas yra pagrindinis mokymo proceso organizatorius, o mokiniui tenka atlikėjo vaidmuo.

4 pav. Užduočių atlikimo būdai, ugdantys savarankiškumą, chemijos pamokose

Į pateiktą klausimą „Kokioje chemijos dalyko veikloje Tu labiausiai mokaisi dirbti savarankiškai?“ 59 proc. mokinių žymi, kad pačioje chemijos pamokoje, kai gavę užduotį, stengiasi jas atlikti pamokoje. Kitiems 18 proc. respondentų labiau sekasi savarankiškai atlikti užduotis namuose. (5 pav.).

5 pav. Chemijos dalyko veikla, geriausiai padedanti mokytis dirbti savarankiškai

Klausimo “Koks darbo metodas, taikomas per chemijos pamokas, labiausiai padeda ugdyti savarankiškumą ?” atsakymo rezultatai parodė, kad tai geriausiai atlieka bandymų ir atradimų metodas (46 resp.). Panašiai pasiskirsto (31-37 resp.) projektų metodas bei didaktiniai žaidimai. Ketvirtis apklaustų respondentų teigia, kad jiems grupinis darbo metodas padeda ugdytis savarankiškumą (žr. 6 pav.). Šioje veikloje mokiniai vieni su kitais bendradarbiauja. Kai mokymasis aptariamas su kitais, įsimenama ¾ žinių, kai padedama kitiems – įsimenama beveik viską, ko mokėmės.

6 pav. Darbo metodai, labiausiai ugdantys savarankiškumą per chemijos pamokas

Mokslinės, metodinės literatūros analizė parodė, jog savarankiškumas – viena iš esminių ir sudėtingų asmenybės savybių, teikiančių galimybę kryptingai ir efektyviai veikti. Organizuodamas darbą chemijos mokytojas turėtų taikyti tokius darbo metodus, kad mokiniai patys nugalėtų mokymo(-si) sunkumus, stengtųsi mokytis.

\

Tyrimo metu nustatyta, kad nurodytų progimnazijų 8 klasių mokiniams savarankiškai mokytis patinka. Informaciją, kurią užduoda mokytojas, geba ieškotis savarankiškai internetiniuose puslapiuose ar informaciniuose šaltiniuose. 8 klasių mokiniams savo veiklą labiau patinka planuoti ir atlikti, kai apsisprendžia patys, o skirtas užduotis stengiasi atlikti laiku ir iki galo, Mokytis chemijos dalyko 8 klasių ugdytiniams patinka, ir praktinės veiklos pamokos jiems priimtiniausios. Savarankiškas užduotis, mokinių teigimu, labiau patinka atlikti grupelėse, nes tada visada arba dažnai įvertinamos pažymiu, o tai, jų manymu, geriausias skatinimo ir įvertinimo būdas. Mokinių manymu, chemijos mokytojas turėtų atlikti pagalbininko, vadovo ir vertintojo vaidmenis. 8 klasių mokiniams ugdyti savarankiškumą per chemijos pamokas labiausiai padeda bandymų ir atradimų metodas, projektų metodas, pokalbiai, diskusijos bei didaktiniai žaidimai.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ !