I-IV KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMO GERINIMAS X

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO

VETRINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA (IŠTĘSTINĖS STUDIJOS)

MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

DIANA KRAPIKIENĖ

3 kursas 1grupė

I-IV KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMO GERINIMAS X

MOKYKLOJE

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Gintarė Zaborskienė

KAUNAS, 2015

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMA

Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas "I-V klasių moksleivių maitinimo gerinimas X

mokukloje"

1. Yra atliktas mano paties / pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltiniu, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visa naudotos literaturos saraša.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBE UŽ LIETUVIU KALBOS

TAISYKLINGUMA ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklinguma atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO

GYNIMUI

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(data) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-iaus) parašas)

3

TURINYS

SANTRUMPOS ...................................................................................................................... 4

SANTRAUKA ........................................................................................................................ 5

SUMMARY ............................................................................................................................ 6

ĮVADAS .................................................................................................................................. 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................... 9

1.1. Sveikos mitybos svarba ir ypatumai ........................................................................... 9

1.2. Pradinių klasių mokinių mitybos analizės apžvalga .................................................... 14

1.3. Mokinių maitinimo organizavimas mokyklose ............................................................ 15

1.3.1 Teisiniai aktai - taikomi mokinių maitinimo organizavimui .................................. 15

1.3.2. Savikontrolės sistemų taikymas pradinio ugdymo įstaigų maitinimo įmonėse ..... 18

1.3.3 Valgiaraščio sudarymo ypatumai ............................................................................ 20

1.4. Mokinių mitybos įpročių tyrimai Lietuvoje ir užsienyje ............................................. 24

2. TYRIMO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ................................................................ 28

3. TYRIMO REZULTATAI ................................................................................................... 31

3.1. Valgiaraščio gerinimas ................................................................................................. 47

4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................. 49

IŠVADOS ............................................................................................................................... 51

PASIŪLYMAI ........................................................................................................................ 52

LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................. 53

PRIEDAI

4

SANTRUMPOS

GHP - Geros higienos praktikos taisyklės

GMO - Genetiškai modifikuotas organizmas

Kcal. - Kalorija

PSO ir ES - Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjunga

Proc. - Procentai

RVASVT - Rizikos veiksnių analizės svarbiųjų valdymo taškų sistema

5

SANTRAUKA

Krapikienė D. I-IV klasių moksleivių maitinimo gerinimas X mokykloje./ Veterinarijos maisto

saugos magistro baigiamasis darbas. Vadovė Prof. dr. G. Zaborskienė – Kaunas: Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas, veterinarijos akademija, 2015. – 51 p. 3 lent., 31 pav.

Darbo tikslas – atsižvelgiant į moksleivių ir jų tėvų atsiliepimus, pagerinti I-IV klasių

moksleivių maitinimą X mokykloje.

Tiriamajame darbe autorė siekia atskleisti I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo

sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.

Pirmoje dalyje remiantis mokslinės bei teisinės literatūros šaltiniais nagrinėjama teorinė dalis: sveikos

mitybos svarba vaikams, mokinių maitinimo mokyklose organizavimas bei esamos situacijos

Lietuvoje - mokinių mitybos įpročių analizė. Antroje dalyje pagrindžiama tyrimo problema,

pateikiamas instrumentarijus, aptariama atliekamo tyrimo eiga. Trečioje dalyje analizuojamas I-IV

klasių moksleivių tėvų požiūris į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą

maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes. Ketvirtoje dalyje aptariami gauto tyrimo rezultatai.

Tyrimo metodika: Mokslinės bei teisinės literatūros analizė, anketinis metodas.

Vaikų mitybos įpročių analizė parodė, kad pradinių klasių mokiniai dažnai valgo bandeles,

mokykloje nesuvalgo patiekiamų pietų, retai vartoja vaisius ir daržoves bei retai kada pusryčiauja

namuose. Visą maitinimą mokykloje užsisako tik pusė mokinių, kita pusė dėl neišperkamo maitinimo

renkasi patiekalūs patys atsižvelgdami į patiekalo išvaizdą ir skonį, bet ne į naudingumą – sveiką

maistą. Vaikams reikėtų pateikti daugiau tausojančių patiekalų. Rekomenduotina keptus varškėčius

pakeisti į daržovių troškinį su mėsa; kiaulienos snicelį rekomenduotina keisti į Jautienos maltinuką su

daržovių įdaru; žemaitišką maltinį rekomenduotina pakeiti į Balandėlius. Siekiant gerinti maitinimą

mokykloje, rekomenduotina mokyklose vykdyti edukacines programas apie sveiką mitybą įtraukiant ne

tik vaikus, bet ir tėvus, pedagogus; organizuoti konkursus, projektus įtraukiant ir tėvus – pavyzdžiui

koreaguoti mokyklos patiekalų valgiaraštį, kur tėvai su vaikais galėtų pasiūlyti savo sveikuolišką

receptą; informuoti tėvus apie dietinio patiekalo galymybę jų vaikui – pristatant valgyklos

darbuotojoms tereikia pateikti specialią pažymą iš gydytojo; organizuojant dietinį maitinimą gali būti

sudarytas dietinis valgiaraštis, kuris būtų patvirtintas ugdymo įstaigos vadovo bei suderintas su

visuomenės sveikatos centru. Dietinio maitinimo valgiaraščiai būtų sudaromi 10 dienų arba dviem

savaitėm.

6

SUMMARY

Krapikienė D. I-IV grades of school children cateriny in the X school / Veterinarijos maisto

saugos magistro baigiamasis darbas. Vadovė Prof. dr. G. Zaborskienė – Kaunas: Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas, veterinarijos akademija, 2015. – 51 p. 3 tabl, 31 graph.

The aim - according to the students 'and their parents' opinions, improve I-IV class X students

meals at school.

Public media noticeable active interest in children's nutrition and its impact on health. Due to

poor nutrition, excessive energy consumption reduced physical activity increasing overweight and

obese children. As well as the increased incidence of food allergy - a rapidly growing problem of

school-age children around the world. Scientists offer more attention to children's eating habits, child

nutrition in schools, at home, highlights the influence of nutrition professionals, parents' role in shaping

and developing children healthy eating habits.

In the thesis the author seeks to show the I-IV classes, parents' approach to the existing power

supply system at school X - about canteen food and the need to improve the power and potential. In the

first part of the scientific literature, and the rule at issue in the theoretical part: the importance of a

healthy diet for children, students and school feeding organization of the current situation Lithuania -

students eating habits analysis. The second part of the problem based on the studies, the

instrumentation and discusses the progress of the investigation. The third part analyzes the I-IV classes,

parents' approach to the existing power supply system at school X - about canteen food and the need to

improve the power and potential. The fourth part discusses the results of the investigation.

Methods: The scientific and legal literature analysis, questionnaire method.

Children's eating habits analysis showed that primary school students often eat cakes, rarely eat

fruits and vegetables, and rarely have breakfast at home. Recommended to change the curd baked

vegetable stew with meat; pork schnitzel is recommended to change to beef croquette stuffed with

vegetables; Samogitian balls dove is recommended to convert to. In order to improve school meals, it is

advisable to carry out educational programs in schools on healthy eating to include not only children

but also parents and teachers; organization of competitions and projects involving parents; inform

parents about dietary dish great for their child - the presentation of the canteen workers only need to

present certificates from the doctor; organizing diet meals can be drawn dietary menu, which would be

approved by the head of the educational institution and consistent with public health center. Dietary

catering menus are drawn up for 10 days or two weeks.

7

ĮVADAS

Mitybos mokslas per pastaruosius keletą dešimtmečių sparčiai pažengė įpriekį. Klasikinius

tyrimus, kai maisto medžiagų trūkumas buvo siejamas su maisto nepakankamumu, pakeitė nauji

tyrimai, įrodantys, jog įsivyravo maisto medžiagų perteklius ir disbalansas. Dėl pakitusio gyvenimo

būdo ir nesveiko maisto pertekliaus atsirado naujų mitybos problemų, kurios sukėlė nutukimo ir lėtinių

ligų protrūkį. Žiniasklaidoje daugybė laikraščių, žurnalų ir kitų leidinių, kuriuose propaguojama

tinkama mitybos kultūra, pateikiama daug išsamios informacijos, apie sveikos mitybos principus ir

taisykles, maisto pasirinkimo piramides, faktai apie vitaminų ir kitų vertingų maistinių medžiagų

reikšmę ir poveikį žmogaus organizmui. Pastebimas ir aktyvus visuomenės ir žurnalistų

susidomėjimas vaikų mityba. Tai viena opiausių temų šiuolaikinėje visuomenėje, nes pamažu atsiranda

supratimas, jog nesubalansuota mityba įtakoja daugumos vaikų sveikatos sutrikimus ir ligas pvz.:

nutukimą, mažakraujystę, diabetą, osteoporozę, Beriberi ligą, apykaitos sutrikimus, rachitą, regėjimo

sutrikimus, įvairias dermatologines ligas ir kt.

V. Grabauskas ir kt. (2004) teigia, kad sveikatos pagrindas - sveika mityba. Mitybos įpročiai

įtakoja sveikatą net 25–30 proc., o gera sveikata – svarbi sąlyga ugdyti vaikus visavertėmis

asmenybėmis, derinančiomis savyje fizinės, psichinės raidos ir dvasingumo vienovę (Grabauskas ir kt.,

2004). Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įsitvirtinę mitybos įpročiai

lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę (Cecchini ir kt., 2010), tai priklauso nuo

žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimo (Carlson et al, 2005).

Lietuvos sveikatos programoje nurodytos Sveikos mitybos politikos gairės, o 2010 m. Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl mokinių maitinimo organizavimo bendrojo

lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodomi nustatyti mokinių maitinimo valgiaraščių

mokykloje sudarymi reikalavimai. Tačiau atlikti Lietuvos mokinių mitybos tyrimai verčia susimąstyti.

Mokymosi mokykloje pradžia – tai naujas savarankiško gyvenimo įpročių ir elgsenos

formavimosi vaiko gyvenimo etapas. Šiuo laikotarpiu svarbi ne tik prisitaikymas prie mokymo proceso

ir mokymo(-si) aplinkos, bet ir vaiko sveikatos būklė, siejama su jo mityba bei mitybos įpročių

ugdymu. Sveika mityba – vienas svarbiausių vaikų sveikos gyvensenos veiksnių, veikiančių jų

sveikatą, augimą ir vystymąsi, protinį ir fizinį darbingumą, emocinę būseną ir kt. Mitybos įpročiai

paprastai susiformuoja jau vaikystėje ar paauglystėje. Todėl jau vaikui esant mažam reikėtų formuoti

sveikos mitybos įpročius (Šurkienė, Stukas, 2003). Tam pritaria ir J. Tysoe ir C. Wilson (2010) ir

teigia, kad ankstyvosios vaikystės laikotarpis yra ypač svarbus, kadangi būtent tuomet formuojasi

8

mitybos įpročiai, kurie išlieka vaikui suaugus. Mokslinių tyrimų duomenimis (Alasevičius, Uleckienė

2012; Griškonis ir kt., 2011; Vingras, Stukas, 2008 ir kt.), Lietuvos vaikų mitybos įpročiai nėra

tinkami, o dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio

aktyvumo daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat, vis dažniau pasireiškia maisto

alergija – sparčiai didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje.

Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose,

namuose, pabrėžiama mitybos specialistų įtaka, tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos

mitybos įpročius.

Tinkamai organizuojama mityba tiek ugdymo įstaigose, tiek šeimose turi atitikti pagrindinius

sveikos mitybos principus: nuosaikumą, subalansuotumą, įvairumą, reguliarumą. Atsižvelgiant į šiuos

principus yra sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių

medžiagų ir energijos poreikio normas, o kaina neviršytų skirtų pinigų. Normaliai vaiko organizmo

veiklai ir gerai sveikatai palaikyti reikia geros kokybės ir įvairaus maisto, todėl atsižvelgiant į

rekomendacines normas, mokslininkų rekomendacijas ir anketinės mokinių tėvų apklausos rezultatus,

galima būtų optimaliai suderinti maitinimo poreikius ir sveikatingumą.

Darbo tikslas – atsižvelgiant į moksleivių ir jų tėvų atsiliepimus, pagerinti I-IV klasių

moksleivių maitinimą X mokykloje.

Darbo uždavinai:

1. Įvertinti esamą maitinimo sistemą mokykloje X, I-IV klasių mokinių ir jų tėvų atsiliepimus

apie valgykloje tiekiamą maistą bei dietinio maitinimo poreikį.

2. Praturtinti valgiaraštį sveikiasniais ir subalansuotais patiekalais, remiantis apklausos rezultatais

prisilaikant mitybos normų bei mokslinių rekomendacijų.

3. Numatyti maitinimo mokykloje X tobulinimo būdus, pateikti rekomendacijas maitinimo

gerinimui.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveikos mitybos svarba ir ypatumai

Gerėjančios gyvenimo sąlygos ir technologinė pažanga palengvino maisto ruošimo ir gamybos

procesus, sudarė sąlygas žmogui greičiau ir paprasčiau maitintis. Tačiau pasikeitė suaugusių ir vaikų

mityba: ji tapo nevisavertė, nepakankama arba per gausi. Išryškėjo netinkamos mitybos ir

nepakankamo fizinio aktyvumo problemos, siejamos su nutukimu bei padidėjusiu sergamumu.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė

gyventojų turi antsvorio. Apie 20–30 proc. iš jų yra nutukę (Strazdienė, 2014). Žmonės ne visada žino,

kokį maistą ir kaip dažnai reikia valgyti (Urbonas ir kt., 2012). Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje

formuojami mitybos įpročiai, kurie ateityje galėtų apsaugoti nuo daugelio lėtinių neinfekcinių ligų,

pvz., nutukimo (Erinosho et al., 2012).

Profilaktinių patikrinimų metu nustatyta, kad sergančių vaikų kasmet daugėja: padaugėjo nervų

sistemos, kvėpavimo, taip pat virškinimo sistemos organų ligomis sergančių vaikų. Vienas pagrindinių

sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei virškinimo sistemos organų ligų profilaktikos elementų yra

sveikos mitybos įpročiai (Zaborskis ir kt., A, 2006).

Mokymosi mokykloje pradžia – tai naujas savarankiško gyvenimo įpročių ir elgsenos

formavimosi vaiko gyvenimo etapas. Šiuo laikotarpiu svarbu ne tik prisitaikymas prie mokymo proceso

ir mokymo(-si) aplinkos, bet ir vaiko sveikatos būklė, siejama su jo mityba bei mitybos įpročių

ugdymu. Sveika mityba – vienas svarbiausių vaikų sveikos gyvensenos veiksnių, veikiančių jų

sveikatą, augimą ir vystymąsi, protinį ir fizinį darbingumą, emocinę būseną ir kt. (Power et al.,2010).

Sveika mityba saugo ir stiprina sveikatą (Baker-Henningham, Grantham-McGregor, 2004).

Vaiko augimui, vystymuisi, fiziniam aktyvumui bei gerai sveikatai būtinas tinkamas maistas

(Poškuvienė, 2006). Tam pritaria ir L. Škėmienė ir kt. (2009) ir teigia, kad „sveika ir visavertė mityba

daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui“. Todėl svarbu žinoti

sveikos mitybos taisykles jau vaikystėje ir taip stiprinti vaiko imunitetą (Labanauskas ir kt., 2008). R.

Proškuvienė (2003) teigia, kad tinkama vaiko mityba įtakoja vaiko gerą sveikatą, augimą ir fizinį

aktyvumą. Prastai besimaitinantys vaikai greitai pavargsta, mažėja jų protinis ir fizinis aktyvumas,

dėmesio koncentracija, blogėja atmintis, mokymosi rezultatai, gali sutrikti jų augimas, vėluoti lytinė

branda. (Proškuvienė, 2006). Tam pritaria ir V. Gudžinskienė (2006). Autorės manymu dėl netinkamos

ar nepakankamos vaiko mitybos gali pablogėti vaiko fizinis vystymąsis, tai ypatingai gali atsiliepti

10

lytinio brendimo metu. Sveika mityba svarbiausia vaikystėje ir paauglystėje, kadangi tuo periodu

sparčiausiai auga ir vystosi organizmas (B. Strukčinskienė ir kt., 2012),

Kiti autoriai kaip L. Licari et al. (2005) teigia, kad labiausiai reikia atkreipti dėmesį į tinkamą

vaikų mityba, kadangi jie yra labiausiai pažeidžiami ir patys nesugeba nuspręsti ir rinktis kaip

maitintis.

Tinkama mityba –sveikatos pagrindas, nes sveikata priklauso nuo:

- paveldimumo –20 proc.

- aplinkos užterštumo –20 proc.

- medicininės pagalbos –10 proc.

- gyvenimo būdo –50 proc., iš kurio 80-90 proc. – mityba, maistas, geriamasis vanduo

(Labanauskas ir kt., 2008).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl rekomenduojamų paros

maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (1999) pateikiamos rekomenduojamos paros

energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams (Žin., 1999, Nr. 102-2936). (1 lentelė).

1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams

Amžius Lytis Energija,

kcal

Baltymai,

g

Riebalai, g Angliavandeniai,

g

1 - 3 m. 1400 45 50 193

4 - 6 m. 1700 55 60 235

7 – 8 m. 2030 65 66 294

11 – 14 m. Bern. 2420 75 80 350

11 – 14 m. Merg. 2200 70 75 311

15 – 18 m. Bern. 2890 95 93 396

15 – 18 m. Merg. 2400 80 85 329

Šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl rekomenduojamų paros maistinių

medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936).

11

Galima teigti, kad vaikams rekomenduojami maistinių medžiagų ir energijos kiekiai priklauso:

- Nuo amžiaus

- Nuo 11 metų –ir nuo lyties

- Nuo 11 metų berniukams reikia daugiau energijos

- Sportuojantiems paaugliams, nepriklausomai nuo lyties reikia daugiau energinių medžiagų

Taigi mityba turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus ir taisykles.

Sveikos mitybos principai išdėstyti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje

(http://www.sam.lt/go.php/lit/4-svarbiausi-sveikos-mitybos-principai)

Nuosaikumas - svarbu žinoti, kad net ir būtinų maisto medžiagų nereikia vartoti per daug, nes

nesaikingas jų vartojimas gali neigiamai atsiliepti sveikatai;

Įvairumas - svarbu vartoti kuo įvairesnį maistą, kadangi nė vienas maisto produktas neturi visų

reikalingų maisto medžiagų). Valgant kuo įvairesnį maistą, bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių

reikalingų medžiagų pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.

Subalansuotumas - svarbu su maistu gauti reikiamą kiekį baltymų, angliavandenių, riebalų bei

vitaminų.

Sveikos mitybos taisyklės:

- valgyti kiek galima įvairesnį maistą;

- kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių;

- valgyti kuo daugiau įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių ir vaisių, uogų. Gaminant

daržovių ir vaisių patiekalus, reiktų dėti kuo mažiau riebalų, druskos, cukraus;

- riebią mėsą ir mėsos produktus keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa

mėsa;

- rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus; rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių

gėrimų, saldumynų;

- vartoti kuo mažiau druskos. Vartoti druską su jodu;

- išlaikyti normalų kūno svorį (KMI –20-25), kasdien aktyviai judėti.

Maisto pasirinkimo piramidės modelis parodo, kokią dalį paros maisto racione turi sudaryti viena

ar kita maisto produktų grupė (1 pav.). Paveiksle parodyta mitybos piramidė, kurioje vaizduojamos 8

stiklinės vandens (privalomas skysčių kiekis per parą). Kadangi mityba glaudžiai susijusi su fiziniu

aktyvumu, todėl aplink piramidę vaizduojamos fizinio aktyvumo figūros. „Mityba – tai maisto

medžiagų ir energijos gavimas, o fizinis aktyvumas – eikvojimas“, todėl labai svarbu laikytis balanso

tarp gavimo ir eikvojimo. Nesant šiam balansui, t.y. mažai judant ar kaloringai maitinantis, gresia

12

nutukimas, antsvoris ar lėtinės ligos. Vaikams aktyviai judėti rekomenduojama ne mažiau kaip valandą,

o suaugusiam bent pusę valandos. Apatinė piramidės dalis suskirstyta į dvi dalis: vienoje grūdiniai

produktai ir bulvės, o kitame vaisiai ir daržovės - jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. „Daržovių ir

vaisių dienos norma 400-500 gramų“. Sekančiame piramidės sektoriuje – mėsa ir pieno produktai.

Šiame sektoriuje skiriama vieta ir aliejui bei riešutams. Antro piramidės aukšto produktus

rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Piramidės viršuje – saldumynai, cukrus,

druska – juos rekomenduojama vartoti mažais kiekiais (Sveikatos apsaugos ministerija). Piramidė

nuspalvinta šviesaforo spalvomis – raudona, geltona, žalia.

1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija

Ankstesnės mitybos piramidės pagrindas buvo duona, grūdai ir bulvės (2 pav). Kalbant apie

vaikų sveiką mitybą, svarbu, kad vaikai valgytų kuo daugiau daržovių, vaisių, uogų, „nes tai

mikroelementų ir vitaminų šaltinis“ (Dregval ir kt., 2007).

PSO (Pasaulio sveikatos organizacija – reikia iskelti i santrumpas) rekomenduoja išgerti ne

mažiau 1,5 litro skysčių per parą, kurių pagrindą turėtų sudaryti vanduo, tačiau dažnai vaikai renkasi ne

vandenį, o įvairius vaisvandenius, sultis (Matevičiūtė, 2011). Anot VU Medicinos fakulteto

13

prof.habil.dr. Rimanto Stuko, remiantis atliktų tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojams jau ne

vienerius metus siūloma didinti grūdinių kultūrų bei vietinių daržovių ir vaisių vartojimą, gerti daugiau

vietinių daržovių sulčių. Minimalus daržovių dienos kiekis – 400 g, idealus – 600 g, o mes vidutiniškai

suvalgome tik 312 g.

2 pav. Ankstesnė mitybos piramidė

Šaltinis: „Northway“ medicinos centras

Sveikiausia mityba – nebūtinai pati brangiausia. Toje pačioje gamtinėje geografinėje platumoje

užaugintos ekologiškos daržovės ir vaisiai priimtiniausios ten pat gyvenantiems žmonėms.

Apibendrinant galima teigti, kad mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir

vystymuisi bei tolesnei sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Sveika mityba padeda vaikams

išvengti ligų. Normaliai vaiko organizmo veiklai ir gerai sveikatai palaikyti reikia geros kokybės ir

įvairaus maisto. Su maistu vaikas turi gauti įvairių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių,

mineralinių druskų (makro ir mikroelementų), vandens, skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Vienų ar kitų

medžiagų perteklius arba trūkumas maiste gali sukelti žymius vaiko sveikatos sutrikimus, todėl

maistinės medžiagos privalo būti subalansuotos.

http://www.knmc.lt/apie-mus/northway-imoniu-grupe/

14

1.2. Pradinių klasių mokinių mitybos analizės apžvalga

Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei paauglių ar suaugusiųjų, bet lėtesnė

nei ikimokyklinio amžiaus vaikų. Be to, vaikai yra labai judrūs ir energijos išeikvoja gerokai daugiau

nei suaugusieji. Mokyklinio amžiaus vaikai nuolatos auga, didėja jų kaulų tankis, raumenų masė,

lytiškai bręsta. Todėl reikia pasirinkti tinkamą maistą – gerą mineralų ir vitaminų šaltinį, pakankamai

aprūpinantį organizmą energija ir baltymais, reikalingais augimui (Dainauskienė, 2011).

Mokykloje vaikui įgavus daugiau savarankiškumo ir kai bendraamžiai ima daryti vis didesnę

įtaką, sveiki maitinimosi įpročiai ir teigiamas požiūris į sveiką gyvenseną gali būti pagrindas,

pasirenkant įprastą maistą. Taisyklingi mitybos režimo principai išlieka ir šiuo amžiaus tarpsniu, bet

optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi (Balčiūnienė ir kt., 2005).

Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo

daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat, vis dažniau pasireiškia maisto alergija –

sparčiai didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje. Mokslininkai siūlo daugiau

dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose, namuose, pabrėžiama mitybos

specialistų įtaka, tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius (Stukas ir kt.,

2011). PSO laikosi nuostatos, kad subalansuota ir sveika mityba yra vaikų sveikatos pagrindas (Taylor

et al., 2005).

Graikijos mokslininkai tyrė 6–12 m. amžiaus vaikų mitybos įpročius, fizinį aktyvumą bei ieškojo

sąsajų su nutukimu. Apibendrinus rezultatus, nustatyta, kad nepusryčiaujantys vaikai yra dažniau

nutukę nei vaikai, kurie pusryčiauja kasdien (Mickevičienė ir kt., 2006). Panašius tyrimo rezultatus

pateikė ir HBSC teigdami, kad antsvorio paplitimas yra žemesnis tarp tų vaikų, kurie kasdien

pusryčiauja (Currie et al., 2012). Dauguma mitybos specialistų akcentuoja, kad pusryčiai yra būtina

sveikos mitybos dalis ir tai ypač svarbu vaikystėje (Morgan et al., 2010).

Kalbant apie pusryčių svarbą, autoriai As. Ask et al. (2006) bei Gc. Rampersaud et al. (2005)

teigia, kad pusryčiai svarbūs ir reikalingi vaiko organizmui, kadangi suteikia energijos gerai dienos

pradžiai, be to įtakoja protinį darbą.

L. Labanauskas ir kt. (2008) teigia, kad įvairiais tyrimais įrodyta, jog pradinių klasių vaikams

reikia maitintis mažiausiai tris kartus per dieną. Netinkamas mitybos rėžimas dažnu atveju būna susijęs

su įvairiomis vaiko ligomis. Pagrindinės moksleivių mitybos klaidos:

- Užkandžiauja saldžiai ir riebiai – saldainiai, šokoladas, bandelės, bulvių traškučiai, kt.;

- Geria daug gėrimų su saldikliais, sintetiniais dažikliais;

15

- Vartoja per mažai daržovių;

- Nevalgo pusryčių (virš 40 proc. mokinių);

- Nesilaiko mitybos režimo;

- Mėgsta greitai pagamintą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą, kt.;

- Geria daug gėrimų su saldikliais, sintetiniais dažikliais (Labanauskas ir kt., 2009).

Apibendrinant galima teigti, kad subalansuota ir sveika mityba nuo mažų dienų yra sveiko

gyvenimo pamatas. Pradėjus lankyti mokyklą, dažnai keičiasi ir vaikų mitybos įpročiai, nes prieš tai

vaikų mityba labiau rūpinosi tėvai. Mokykloje vaikai dažniausiai patys sprendžia, ką valgyti ir ne,

visuomet pasirenka sveiką maistą. Svarbu, kad vaikai nuo mažų dienų būtų supažindinti ir mokomi

sveikos mitybos.

1.3. Mokinių maitinimo organizavimas mokyklose

1.3.1 Teisiniai aktai - taikomi mokinių maitinimo organizavimui

Siekiant, kad vaikai mokyklose gautų tinkamą maistą, jų mityba yra reglamentuojama įvairių

nutarimų, aprašų ir pan.

Mokinių maitinimas mokyklose organizuojamas atsižvelgiant ne tik į sveikos mitybos principus

ir taisykles, bet ir į mokinių amžių bei fiziologinius poreikius.

Beto produktai, jų tiekimas, tvarkymas bei įranga turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros bei

kitų teisės aktų reikalavimus (Stukas, Šiurkienė, 2003).

Nuo 2012 metų liepos 1 d. įsigaliojo naujas maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo,

bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas. Šis tvarkos aprašas

nustato vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų

socialinės globos įstaigose, reikalavimus. Siekiant iš esmės pagerinti vaikų, esančių organizuotuose

kolektyvuose mitybą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl maitinimo

organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose

tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, vaikų maitinimo organizavimo

bendruose reikalavimuose 17 punkte nurodoma, kad vaikams mokyklose draužiama tiekti tokius maisto

produktus kaip bulvių ar kukurūzų traškučius, kitus riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus

gaminius, saldainius, šokoladus, gazuotus gėrimus, energetinius gėrimus, rūkytos žuvies ir jos gaminių,

16

sultinių koncentratus, nepramoninius gamybos konservuotus gaminius, subroduktus, maisto papildus ar

maistą iš iš genetiškai modifikuotų organizmų.

To paties įstatymo 19 punkte nurodoma, kad vaikai turi gauti kuo daugiau šviežių vaisių bei

daržovių, o maisto produktų pirmumas vaikų ugdymo įstaigoms teikiamas iš ekologinių ūkių. Tvarką

prižiūri sveikatos priežiūros specialistai. Išorinė kontrolė atliekama visuomenės sveikatos centrų bei

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (LR Sveikatos apsaugos ministerija).

„Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų

socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” 19 punktas:

„Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų

patiekalai, sultys (ypač šviežios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai;

pienas ir pieno produktai; liesa mėsa ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti mažiau

vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa,

paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma,

keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo

(negazuoti). Maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės

kokybės produktų gamintojų“.

Maitinimas turi būti organizuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems pavalgyti šilto maisto.

Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžių ir sveikos mitybos rekomendacijas,

todėl valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant, į sveikatos apsaugos ministro patvirtintas,

rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams.

Jeigu mokyklos savininkas ar įgaliotas asmuo pasirašo sutartį dėl vaikų maitinimo paslaugų

teikimo mokyklose, sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maitinimo organizavimo patalpų

higienos reikalavimų užtikrinimą.

Vaisiai, daržovės, uogos, bulvės gali būti perkami iš fizinių asmenų, kurie turi laikytis

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai

netaikomi, jeigu vaisius, daržoves, uogas ir bulves augina pati Mokykla ar socialinės globos įstaiga,

tačiau visi vaisiai, uogos, daržovės, bulvės, skirti maistui, turi atitikti kokybės ir saugos reikalavimus.

2014 m. Lietuvoje Sveikatos ministerija priėmė nutarimą, kuriuo siekiama gerinti vaikų mitybą

mokymosi įstaigose. Šiuo nutarimu siekiama, kad tėvams būtų suteikta galimybė pateikti

pageidavimus, ko vaikas negalėtų valgyti mokykloje, ar kokius produktus jam pateikti. Tai rodo, kad

siekiama pagerinti vaikų mitybos įpročius ir jais rūpintis mokyklose.

17

Mitybos specialistų nuomone, svarbu sumažinti cukrų, druską ir sočiuosius riebalus maiste bei

mokyklose tiekti sveikatai palankesnį maistą. Tam pritaria ir R. Stukas, G. Šurkienė (2009), ir teigia,

kad tinkama vaikų mityba bus tuomet kai vaikai valgys daugiau „vaisių ir daržovių, nemaltų grūdų

patiekalų, daug augalinių baltymų turinčių pupelių ar kitų ankštinių kultūrų, liesos mėsos, žuvies,

paukštienos, mažai cukraus ir druskos“. Vaikams nepatartini maisto produktai, kuriuose yra skonio

stipriklis (621) ir konservantas - natrio benzoatas (E 211). Manoma, jog maisto priedai skatina vaikų

hiperaktyvumą. Gydytojai teigia, jog Lietuva pagal cheminių priedų maiste naudojimą vienam

gyventojui jau aplenkė JAV. Nuo 2004 m. Velso (kuriame gyventojų panašiai kaip Lietuvoje)

mokyklose atsisakyta produktų su skonio stiprikliu. Pastraisiais metais atlikti tyrimai rodo, jog Velse

sumažėjo vaikų su hiperaktyvumo sindromu (Morgan et al.,2010). Virsvorio problema įgauna ir kitus

aspektus. Blogas ne tik pats žmogaus nutukimas, bet tai kad riebalinėse ląstelėse kaupiasi 7 kartus

daugiau teršalų. Žmogus tuos teršalus “nešiojasi” su višsvoriu, nes iš riebalinių ląstelių jie nepasišalina

(Tysoe et al., 2010).

PSO ir ES mitybos specialistai mokyklose skatina (2014 m. kovo 12 d.Europos Parlamento

rezoliucija „Europos gastronomijos paveldas: kultūros ir švietimo aspektai“):

- FORMUOTI vaikams sveikos mitybos ĮGŪDŽIUS;

- MOKYTI vaikus PASIRINKTI MAISTO PRODUKTUS, kurių vartojimas atitiktų sveikos

mitybos reikalavimus;

- VARTOTI vaikams KUO DAUGIAU švieţių darţovių, vaisių, vaisių sulčių, grūdinių

produktų, neriebių, nesūrių, su kuo mažesniu cukraus kiekiu produktų;

- SUDARYTI SĄLYGAS gauti šiltą maistą mokyklose.

Apibendrinant galima teigti, kad mokyklose mokinių maitinimas organizuojamas atsižvelgiant į

sveikos mitybos taisykles bei principus. Atsisakoma skonio stipriklių (621) ir konservantų - natrio

benzoato (E 211), bei maisto priedų, kurie skatina vaikų hiperaktyvumą. Nuodoma, kad vaikai turi

gauti tik šviežią bei sveiką maistą. Taip pat užtrausti riebūs, saldūs bei daug drukos turintys maisto

produktai, įskaitant ir GMO turinčius maisto produktus. Nurodoma, kad vaikai turi gauti kuo daugiau

šviežių vaisių bei daržovių.

18

1.3.2 Savikontrolės sistemų taikymas pradinio ugdymo įstaigų maitinimo įmonėse

Maitinimo organizavimas mokyklų ruošimo skyriuose vykdomas, remiantis Geros higienos

taisyklėmis, diegiama savikontrolės sistema.

Pagal Lietuvos Maisto įstatymą, „maisto tvarkymo vietose turi būti teisės aktų nustatyta tvarka

taikoma rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto

saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti“ (Žin., 2000, Nr. 32-893).

Maisto tvarkymo subjektai savanoriškai gali pasirinkti vieną iš dviejų savikontrolės sistemos

diegimo variantą:

Geros higienos praktikos (GHP) taisyklių įgyvendinimą

Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą.

„GHP taisyklių diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas į smulkiąsias ir vidutines maisto

tvarkymo įmones. Gera higienos praktika kontroliuoja maisto grandinę nuo pirminės gamybos iki

galutinio suvartojimo. GHP taisyklės yra paruoštos atskirai kiekvienai maisto tvarkymo subjektų

grupei. Tačiau jos nėra individualizuotos ir jas įgyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus

valdymo taškas konkrečioje įmonėje“. (http://www.meniu.lt/naujiena/savikontroles-sistemos-maisto-

tvarkymo-imonese) .

„RVASVT sistema yra individuali kiekvienai įmonei, ji gali būti diegiama bet kurio maisto

gamybos proceso valdymui. Ši sistema yra aukštesnės pakopos nei GHP. RVASVT sistema – tai

pagrindinis žingsnis į kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 22001 reikalavimus, kūrimą.

Įdiegta RVASVT sistema yra įrodymas, kad įmonė siekia, jog maksimaliai būtų užtikrinta maisto

sauga“. (http://www.meniu.lt/naujiena/savikontroles-sistemos-maisto-tvarkymo-imonese).

Ugdymo įstaigose savikontrolės sistema tai tikrinimas; mėginių ėmimas ir analizė; personalo

higienos tikrinimas; raštiškos medžiagos ir dokumentų tikrinimas; įvairios tikrinimo sistemos, kurios

buvo nustatytos įmonės, ir pagal jas gautų rezultatų tikrinimas (Maisto saugos užtikrinimas.

Valstybinio audito ataskaita, 2014).

http://www.meniu.lt/naujiena/savikontroles-sistemos-maisto-tvarkymo-imonese



19

3 pav. Savikontrolės sistemos pagrindinės nuostatos

Šaltinis: sudaryta autorės

Savikontrolės objektu galima laikyti darbo vietą, gamybai skirtas patalpas, tarnybines patalpas,

transporto priemones, mechanizmus bei įrangas ir jų naudojimą, žaliavą, sudedamąsias dalis,

technologines priemones ir kitokius produktus, naudojamus maisto produktų paruošimui ir gamybai;

pusgaminius; galutinius produktus; medžiagas ir gaminius, besiliečiantčius su maistu; valymo ir

taisymo priemones, procesus ir pesticidus; maisto produktų gamybą ar perdirbimo procesus; maisto

produktų ženklinimą ir jų pateikimo būdą; laikymo būdus (Drejeris R., 2011).

Apibendrinant galime teigti, kad savikontrolės sistema turi užtikrinti, kad vartotojui bus tiekiami

tik saugūs, kokybiški ir švieži produktai, kadangi visose gamybos stadijose yra numatyti galimi rizikos

veiksniai, pradedant gaunamos produkcijos kokybės įvertinimu, perdirbimu, sandėliavimu ir

patiekiamu vartotojui. Kokybės procese dalyvauja viso grandys nuo tiekėjo, maisto ruošimo darbuotojo

iki valgytojo. Savikontrolės sistema padeda užtikrinti, kad maitinimo organizavimas mokyklose atitiktų

fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikatos principus, taisykles.

20

1.3.3 Valgiaraščio sudarymo ypatumai

Norint, kad mokiniai būtų tinkamai maitinami ugdymo įstaigose, turi būti sudaromi tokie

valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos

poreikio normas, o kaina neviršytų skirtų pinigų. Normaliai vaiko organizmo veiklai ir gerai sveikatai

palaikyti reikia geros kokybės ir įvairaus maisto.

Su maistu vaikas turi gauti įvairias maisto medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius,

mineralines druskas, vandenį, skaidulines medžiagas ir vitaminus. Vienokių ar kitokių medžiagų

esančių maiste trūkumas arba perteklius gali sukelti žymius vaiko sveikatos sutrikimus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl maitinimo organizavimo

ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos

aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, vaikų maitinimo organizavimo bendruose

reikalavimuose 17 punkte nurodoma, kad vaikams mokyklose draužiama tiekti šiame tvarkos apraše

vaikų maitinimui draudžiama teikti:

• Bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai;

saldainiai;

• Šokoladas ir jo gaminiai; konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs konditerijos

gaminiai (kuriuose natrio daugiau kaip 0,4 g/100 g);

• Maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais;

• Gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš kavamedžio

pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);

• Kisieliai;

• Sultinių koncentratai;

• Rūkyta žuvis;

• Konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų

vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus);

• Nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai;

• Mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai (inkstai, smegenys, plaučiai);

• Maisto papildai;

• Maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maistas, į kurio

sudėtį įeina GMO.

21

Rekomenduojamos šios maisto grupės:

• Daržovės

• Bulvės

• Vaisiai

• Uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios)

• Grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai

• Pienas ir pieno produktai

• Liesa mėsa ir jos produktai

• Žuvis ir jos produktai

• Kiaušiniai.

Gaminant maistą turi būti naudojama, kuo mažiau gyvūninės kilmės riebalų, kuomet riebi mėsa

yra keičiama į liesą mėsą, paukštieną, žuvį arba į ankštines daržoves. Kur įmanoma gyvūninės kilmės

riebalai ir margarinas, keičiami aliejais. Geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo.

Valgiaraščius sudaryti turėtų medicinos darbuotojas. Juos sudarant, atsižvelgiama į:

- Vaiko amžių, fizinio ir psichinio krūvio dydį, sveikatos būklę;

- Pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) energijos poreikio normas ir

jų subalansavimą;

- Maisto produktų mitybinę vertę;

- Piniginę valgiaraščio vertę (Šurkienė G., Stukas R., 2003).

Patiekalų įvairumas, kaip ir maisto paruošimas ir turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos

mitybos principus bei taisykles. Jei valgiaraštis tinkamai subalansuotas, visų reikalingų medžiagų –

statybinių, energinių, funkcinių – kūnas gauna iš maisto.

Mokyklinio amžiaus vaiko augimas, fizinis ir protinis vystymasis, jo sugebėjimai priklauso nuo

taisyklingos mitybos. Mokinių maitinimas organizuojamas sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui

pavalgyti prie stalo. Mokykloje taip pat gali būti laisvai pasirenkami šalti ar šilti užkandžiai. Užkandžių

asortimento sąraše turi būti nurodytas produkto ar patiekalo pavadinimas, gamintojas bei etiketėje ar

receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose nurodytos sudedamosios dalys.

Valgiaraščiai turi būti sudaryti:

Remiantis patarimais apie sveikos mitybos pavyzdžiais, pateiktais interneto svetainėje

http://www.smlpc.lt/lt/metodine_medziaga/mityba.html

Pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas bei maitinimo paslaugos teikėjo bei turi atitikti

maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos

22

įstaigose tvarkos aprašo (Nr. V – 964) reikalavimus, beto turi būti derinami su teritorine visuomenės

sveikatos priežiūros įstaiga.

Savarankiškai maitinimo paslaugos tiekėjo, vadovaujantis Receptūrų pavyzdžiais derinant su

paslaugos tiekėjo parengtais valgiaraščiais.

Mokinių maitinimo valgiaraščių bendrojo lavinimo mokyklose sudarymo pagrindiniai

reikalavimai:

Valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos

normas vaikams.

Vienas iš patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas, verdant vandenyje ar

garuose – arba troškinant.

Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų

pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc. paros su maistu gaunamos energijos, pietūs – 30 – 40 proc.,

priešpiečiai arba pavakariai – 15 proc. (http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-

bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/).

Valgiaraščiai sudaromi, atsižvelgiant į mokykloje besimokančių mokinių amžių. Skiriamos dvi

amžiaus grupės:

6 – 10 metų amžiaus mokinių grupė.

11 bei vyresnio amžiaus mokinių grupė.

Nesant galimybės sudaryti valgiaraščių abiem amžiaus grupėms, sudaromas vienas valgiaraštis

pagal 11 ir vyresnio amžiaus mokinių maistinių medžiagų fiziologinius poreikius. Sudaromi 15 dienų

laikotarpiui, prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta energinės vertė (kcal) ir kiekis (g).

(http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-

sudarymo-reikalavimai/).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. 510 „Dėl

rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, nurodoma, kad 6 – 9 metų

mokinys per dieną turi gauti maždaug 2100 (kcal). Šio amžiaus mokiniui reikia maždaug 65 g baltymų,

o brendimo laikotarpiu jų reikia 15 – 30 g daugiau. Šiuo metu ypač daug reikia gerti pieno, valgyti

mėsos ir gaminių iš grūdinių produktų, kitaip gali sutrikti normalus vystymasis. Visiems mokyklinio

amžiaus grupių vaikams per dieną patartina gauti 68 – 95 gramai baltymų.

(http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-

sudarymo-reikalavimai/).

http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/

http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/

23

Kadangi „pasitaiko atvejų, kai mokiniams pietų metu tiekiamos saldžios bandelės, o jų energetinė

vertė sudaro nemažą dalį pietų energetinės vertės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų

gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“ (Žin., 2010,

Nr. 120-6147) taip neturėtų būti. Konditerijos gaminius verčiau įtraukti į meniu pusryčiams arba

pavakariams“ (http://kaunovsc.sam.lt/naujienos/ne-visada-ugdymo-istaigu-valgiarasciai-sudaromi-te/)

L. Labanauskas ir kt. (2008) teigia, kad įvairiais tyrimais įrodyta, jog pradinių klasių vaikams

reikia maitintis mažiausiai tris kartus per dieną. Beto mokyklinio amžiaus vaikų maisto racione

baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:6. Maiste taip pat turėtų būti pakankamas

kiekis maistinių skaidulų. 7—11 m. vaikas dažniausiai valgo 4-5 kartus per dieną. Bendras jo paros

maisto kiekis siekia 2 litrus. Energinė šio maisto vertė – 2030 (kcal.). Nuo dešimtųjų gyvenimo metų

mergaitėms ir berniukams kalorijų ir angliavandenių reikia nevienodo kiekio. Mergaitėms nuo 15 metų

užtenka jų 311 – 329 g, berniukams: 350 – 396 g angliavandenių (Labanauskas L., 2008).

Mokiniui vitaminų reikia daug daugiau, negu ikimokyklinio amžiaus vaikui. Todėl maistas turi

būti ypač įvairus, susidėti iš augalinės ir gyvulinės kilmės maistingųjų medžiagų.

Prieš brendimą ir jo metu organizmui ypač daug reikia kalcio, todėl reikia vartoti pieno ir jo

produktų.

Pietų patiekalo reikalavimai

Pietų patiekalas turi būti sudarytas iš:

mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių ir pieno bei jo produktų – ty. iš produktų

turinčių baltymų.

Bulvių, makaronų, kruopų – ty. iš produktų turinčių angliavandenių.

Daržovių / vaisių arba jų salotų.

Duonos (rekomenduojama ypač ruginė).

Pietų metu turi būti patiekiami pasirinkti 1 – 3 karšti tos pačios maisto produktų kategorijos karšti

pietų patiekalai (mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių ar miltų/ bulvių / varškės). Prie karštų patiekalų

gali būti siūlomi keli garnyrai (ryžiai, bulvės), kuriuos mokiniai gali pasirinkti laisvai. Tas pats karštas

pietų patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per dvi savaites. Valgymo metu ant stalo neturi

būti padėta druskos. (http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-

mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/).

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=382856&p_tr2=2


http://kaunovsc.sam.lt/naujienos/ne-visada-ugdymo-istaigu-valgiarasciai-sudaromi-te/

24

Apibendrinant galime teigti, kad norint, kad mokiniai būtų tinkamai maitinami ugdymo

įstaigose, turi būti sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų

maistinių medžiagų ir energijos poreikio normas. Su maistu vaikas turi gauti įvairių maisto medžiagų:

baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vandens, skaidulinių medžiagų ir vitaminų.

1.4. Mokinių mitybos įpročių tyrimai Lietuvoje ir užsienyje

Lietuvoje ir pasaulyje atliekama nemažai mokinių mitybos įpročių tyrimų, tačiau, nors tyrimų,

analizuojančių moksleivių mitybos problemas, skaičius nemažas, poreikis išlieka. Vis dažniau

diskutuojama apie mokinių mitybos gerinimo priemones.

Europos komisijos duomenimis, ketvirtadalis Europos moksleivių 2012 m. turėjo antsvorio arba

buvo nutukę. Prognozuojama, kad kasmet jų skaičius didės daugiau kaip milijonu, iš kurių 300 tūkst.

bus nutukę. Europos šalyse vaikų nutukimo ir antsvorio paplitimas siekia 20 proc. (Laskienė ir kt.,

2009). Per pastaruosius 10 metų keli tyrimai akivaizdžiai parodė, kad užkirsti kelią vaikų nutukimui

galima tiksline veikla bendruomenėse siekiant pakeisti mitybos įpročius ir didinant fizinį aktyvumą

(Europos komisija. Visuomenės sveikata).

Lietuvoje 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, taip pat pastebima, kad turinčių antsvorio arba

nutukusių 7–8 metų vaikų Lietuvoje daugėja (Petrauskienė ir kt., 2012). 2011 metais nustatyta, kad

Tauragės apskrities pradinukų kūno masės indekso pokytis buvo susijęs su jų mitybos ir fizinio

aktyvumo įpročiais. Vaikai, priaugę daugiau svorio, pasižymėjo geresniu apetitu, valgė mažiau

daržovių, buvo mažiau fiziškai aktyvesni (Matevičiūtė, 2011). Matyti, kad netinkama mityba lemia ir

mažesnį vaikų fizinį aktyvumą, nes vaikai, turintys antsvorio dažniausiai renkasi pasyvias laisvalaikio

praleidimo formas.

Nustatyti ir statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pirmokų mitybos būklės ir apetito. Tarp

kasdien pusryčiaujančių pirmos klasės moksleivių nustatyta statistiškai reikšmingai mažiau turinčių

antsvorio, lyginant su retai pusryčiaujančiais pradinių klasių moksleiviais. Pirmokai, kurie dažniau

vartojo grūdus ir pieno produktus produktus, mažiau turėjo antsvorio (Albavičiūtė, 2013).

Lietuvoje iki šiol atliktų pradinių klasių mokinių mitybos tyrimų rezultatai rodo, kad pradinukų

mityba nesveika, dažnai nesubalansuota, nesilaikoma maitinimosi režimo. Mokiniai per daug valgo

maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, per mažai vaisių ir daržovių, baltymų

tiekiančių maisto produktų (Alasevičius, Uleckienė 2012). Užsienio šalyse atliktų pradinių klasių

mokinių mitybos tyrimų rezultatai atskleidė panašias problemas – mokiniai dažnai nevalgo pusryčių,

25

per mažai vartoja daržovių ir vaisių, per daug vartoja saldumynų, saldžiųjų gėrimų (Perez-Rodrigo et

al., 2006).

Kiti autoriai kaip G.F. Moore et al. (2007) pastebi, kad žemos socialinės ir ekonominės padėties

šeimų vaikai mažiau valgo vaisių ir daržovių, lyginant su aukštesnės socialinės padėties vaikais.

Tyrimai rodo glaudų ryšį tarp visavertės mitybos, moksleivių akademinių pasiekimų ir elgesio

(Dabriegaitė, ir kt., 2013). Atlikus 15-os Europos valstybių mitybos tyrimų duomenų sisteminę

apžvalgą nustatyta, kad daržovių ir vaisių vartojimas didėja didėjant išsilavinimui, žemesnės socialinės

klasės asmenų mityba mažiau sveika (Stukas ir kt., 2011).

2006 metais atlikus „Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumai“ tyrimą, nustatyta,

kad dauguma moksleivių teigė nepusryčiaujantys arba pusryčiaujantys kartais. Tyrimo duomenimis

didžioji dalis pradinukų (59 proc.) pietaudavo namuose, kita dalis – mokykloje. Vaisius ir daržoves

dauguma moksleivių vartojo tik vasarą, ir tik mažuma – pavasarį ir žiemą. Vaisių pradinukų tėvai

duodavo vaikams dažniau nei daržovių. Piena, kefyra, jogurtą vartojo 58,6 proc. apklaustų tėvų vaikai,

o varškę bei baltą sūrį tik kas ketvirtas moksleivis. Retai vartojami buvo ir tokie maisto produktai kaip

žuvis, grūdiniai produktai, tačiau per dažnai ir per daug vartojama cukraus (Petrauskienė, Jurevičiūtė,

2007).

Išanalizavus tyrimo duomenis galima daryti prielaidą, kad pradinukų mityba yra problematiška.

Galima daryti prielaidą, kad netinkama vaikų mityba susijusi su tėvų mitybos įpročiais.

A. Zaborskis ir R. Lagūnaitė analizavo moksleivių mitybos įpročius 2002–2010 metais.

Nustatyta, kad Lietuvoje jaunesnio amžiaus moksleivių kiekvieną dieną valgo: 51,7 proc. – margariną;

43,8 proc. saldainius ar šokoladą; 43 proc. – rūkytą mėsą ir dešrą; 22,5 proc. – pyragaičius, sausainius,

tortus; 15,1 proc. – bulvių traškučius; 8,2 proc. – mėsainius, keptas dešreles (Zaborskis, Lagūnaitė,

2011).

Taip pat ir Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuras , bendradarbiaudamas su Higienos

institutu, 2010 m. atliko mokinių mitybos tyrimą. Tyrimas parodė, jog mokinių mityba yra neracionali.

Mokinių kasdien vartojančių vaisius bei šviežias daržoves buvo - 42 proc.; pieno produktus - 42,6

proc.; geria gazuotus saldžius gėrimus -31,8 proc.; saldumynus - 26,2 proc.; užkandžius kasdien perka -

10,2 proc. (Pačiauskaitė, 2011).

Nustatyta, kad dalies Lietuvos didžiųjų miestų pirmokų mitybos įpročiai neatitinka mitybos

režimo rekomendacijų: 28,7 proc. pirmokų valgo iki trijų kartų per dieną, 17,5 proc. pusryčiauja retai

arba iš viso nepusryčiauja. Be to, pirmokai nepakankamai vartoja šviežių vaisių, daržovių, natūralių

sulčių, grūdinių, žuvies ir pieno produktų. Nustatyta, kad vaisių pirmokai kasdien vartoja dažniau negu

26

daržovių. Kai kurių rekomenduojamų vartoti saikingai maisto produktų pirmokai vartojo retai, tačiau

fermentinio sūrio, saldumynų ir kitų saldžių užkandžių dalis tiriamųjų vartojo per dažnai (Petrauskienė

ir kt., 2012).

Škėmienei ir kt. (2009) atlikus tyrimą, nustatytė, kad tiek Kauno miesto, tiek Raseinių rajono

vidurinio mokyklinio amžiaus moksleiviai nesilaikė mitybos režimo, pusė jų ėjo į mokyklą

nepusryčiavę.

Taip pat ir Lietuvoje atlikto PSO koordinuojamo vaikų augimo stebėsenos tyrimo duomenimis,

didžiųjų miestų pirmokų mitybos įpročiai neatitinka mitybos režimo rekomendacijų: 28,7 proc.

pirmokų valgo iki trijų kartų per dieną, 17,5 proc. pusryčiauja retai arba iš viso nepusryčiauja,

nepakankamai vartoja šviežių vaisių, daržovių, natūralių sulčių, grūdinių, žuvies ir pieno produktų

Petrauskienė ir kt., 2012).

L. Narkauskaitei ir N. Umbrasienei 2009-2010 metais ištyrus pradinukų mitybą, nustatė, kad

didžioji jų dalis vaikų valgo 3 kartus per dieną, 8,5 proc. – tik 2 kartus per dieną. 39,5 proc. apklaustųjų

nepusryčiauja kasdien darbo dienomis, penktadalis – ir poilsio dienomis. 23,3 proc. pradinukų

nepietauja kasdien. Daugiau nei pusė apklaustųjų valgo nereguliariai. (Narkauskaitė, Umbrasienė,

2010).

Paskutiniai 2013 metų tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad mokinių mitybos įpročiai nėra geri.

Apklaustieji mokiniai:

- 64 proc. pusryčius valgo kiekvieną dieną, kita dalis nepusryčiauja. Pastebima, kad daugiau

pusryčiauti yra linkę berniukai (70 proc.) nei mergaitės (58 proc.);

- 47 proc. karštus pietus valgo mokykloje, 29 proc. namie, 8 proc. teigė nespėję pavalgyti dėl

trumpos pertraukos;

- Nepavalgę pietų vaikai linkę užkandžiauti. 64 proc. - užkandžiauja kiekvieną dieną, 31 proc. –

kartais. 61 proc. moksleivių užkandžiais tampa vaisiai, o 55 proc. – bandelės. Kiti moksleiviai

užkandžiais įvardijo sultis, saldumynus, bulvių traškučius ir pan.

Manoma, kad dėl netinkamą mitybą įtakoja sveikos mitybos žinių stoka. Tyrimo duomenimis

apie sveiką mitybą mokiniai daugiausia sužino iš mokytojų bei tėvų.

(http://www.sveikatiada.lt/lt/naujienos/sveikatiada-atliko-tyrima-apie-moksleiviu-mitybos-ir-fizinio-

aktyvumo-iprocius).

„Spinter tyrimai“ atlikus apklausą, nustatyta, kad mokinių apsisprendimą pirkti tam tikrą maisto

produktą mažiausiai įtakoja kaina, vaikams svarbiausi jų bei jų draugų pomėgiai. Tyrimas parodė, kad

tik 19 proc. mokinių maitindamiesi mokyklose pirmiausiai atkreipia dėmesį į maisto sveikumą.

http://www.sveikatiada.lt/lt/naujienos/sveikatiada-atliko-tyrima-apie-moksleiviu-mitybos-ir-fizinio-aktyvumo-iprocius


27

Tyrimo metu nustatyta, kad „tik 84 proc., mokinių rytais pusryčiauja (daugiau tarp

pusryčiaujančiųjų yra pradinių klasių, 7–11 m. vaikų), o būdami alkani, pamokose jie sunkiau

susikaupia, pertraukų metu dažniau ieško užkandžių už mokyklos ribų“.

(http://www.pontem.lt/lt/naujiena/83-mokyklu-valgyklose-pietauja-du-trecdaliai-mokiniu-vyresni-

renkasi-kebabines.html). Vadinasi, pradinių klasių moksleivių mityba yra netinkama, nes ketvirtadalis

nepietauja, trečdalis – nepusryčiauja. Galima daryti prielaidą, kad vaikai tokiu atveju renkasi

užkandžius, kurie dažnu atveju nėra tinkama mitybos dalis.

Apibendrinant galima teigti, kad netinkamos mitybos problema bei su ja susiję sveikatos

sutrikimai kaip antsvoris ar nutukimas pasaulyje vis aktualesni. Tyrimais įrodyta, kad dažniau pradinių

klasių moksleiviai maitinasi netinkamai. Siekiant išvengti netinkamos mitybos pasekmių, būtina

kontroliuoti vaikų mitybą ir mokyti juos sveikos mitybos įpročių, nes nesubalansuota ir netinkama

mityba susijusi su ligomis vyresniame amžiuje. Lietuvoje iki šiol atliktų pradinių klasių mokinių

mitybos tyrimų rezultatai rodo, kad pradinukų mityba nesveika, dažnai nesubalansuota, nesilaikoma

maitinimosi režimo. Mokiniai per daug valgo maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių,

cukraus, per mažai vaisių ir daržovių, baltymingų maisto produktų.

http://www.pontem.lt/lt/naujiena/83-mokyklu-valgyklose-pietauja-du-trecdaliai-mokiniu-vyresni-renkasi-kebabines.html

http://www.pontem.lt/lt/naujiena/83-mokyklu-valgyklose-pietauja-du-trecdaliai-mokiniu-vyresni-renkasi-kebabines.html

28

2. TYRIMŲ ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Tyrimas buvo atliekamas Raseinių mokykloje. Tema "I-IV klasių moksleinių maitinimasis X

mokykloje". Ir tyrimas buvo atliekamas nuo 2014 iki 2015m.

Siekiant atskleisti I-V klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X -

apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes, buvo atliktas tyrimas.

Tyrimas buvo atliekamas naudojant anketinę apklausą - anketa (1 priedas) - tokiu būdu atliktas

kiekybinis tyrimo metodas.

Pasirinktoje Raseinių X mokykloje 2014 m. rugsėjo 1 d. duomenimis užfiksuoti 193 mokiniai.

2 lentelė. Raseinių X mokykloje mokinių skaičius 2014-09-01 duomenimis

Klasė Mokinių skaičius

klasėje

Mokinių skaičius

komplekte

1a 25 51

1b 26

2a 26 48

2b 22

3a 18 37

3b 19

4a 15 57

4b 22

4c 20

Raseinių miesto X mokyklos moksleivių tėvų požiūriui atskleisti bei iširti apie sveikos mitybos

svarbą, esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo

poreikį ir galimybes, buvo sudaryta anketa – kurioje buvo pateikti uždaro tipo klausimai, leidžiantys

respondentams pasirinkti vieną ar kelis jiems priimtinus atsakymus. Neprašoma pateikti jokių

asmeninių duomenų – taip suteikiamas anonimiškumas bei konfidencialumas. Tyrimo tikslas - išgauti

respondentų nuomonę apie sveikos mitybos svarbą, esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie

valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.

29

Tyrimo eiga – 2015 m. vasario mėn. 193 Raseinių X mokyklos tėvams išplatinta anketa – 134

tėvai atsakė į anketos klausimus.

Sutarus su Raseinių X mokyklos pradinių klasių mokytojomis bei gavus direktoriaus leidimą, per

Tamo.lt 1 sistemą apklausti 134, I-IV klasių moksleivių tėvai elektroniniu būdu – anketos patalpinimas

internetinėje erdvėje www.apklausa.lt.

Anketavimui atlikti pasirinktas atsitiktinės atrankos metodas – respondentais buvo I-IV klasių

moksleivių tėvai, nei amžiui, nei išsilavinimui jokių reikalavimų nebuvo. Apklausos metu buvo

užtikrinamas tyrimo duomenų anonimiškumas bei etiškas jų panaudojimas. Duomenys apdoroti MS

Word ir MS Excel kompiuterinių programų pagalba.

Anketą sudaro dvidešimt penki klausimai:

1) įžanga, kurioje apibrėžiamas tyrimo aktualumas, tikslas, anonimiškumas;

2) klausimai apie sveikos mitybos svarbą – požiūris į ją (anketos 1 - 2 klausimai);

3) klausimai apie vaiko mitybos įpročius bei alergijas (anketos 3 - 5 klausimai).

4) Požiūris į mokyklos teikiamą maitinimą bei įpročius (anketos 6 – 19 klausimai).

5) Klausimai apie galimus pasiūlymus mokykloje teikiamo maitinimo gerininimui (klausimai

20 - 22).

6) Demografinė – socialinė dalis, tai klausimai apie respondentų lytį, amžių, išsilavinimą bei

vaikų amžių (anketos 23 - 27 klausimai).

Tausojančio pateikalo būtinumas vertinamas 5 balų Likert skalėje (nuo 1 „visiškai nepritariu“ iki

5 „visiškai pritariu“. Įvertinimo skalėje yra vidurinis įvertis „3“, leidžiantis pasirinkti neutralią

vertinimo poziciją – “nei pritariu, nei nepritariu”(4 pav.).

1 „Tavo Mokykla" – tai informacinė sistema švietimo įstaigoms, sukurta, prižiūrima ir tobulinama UAB „Tavo

mokykla“ bei sėkmingai naudojama daugiau nei 550 mokyklų visoje Lietuvoje.

30

1 2 3 4 5

Visiškai Nežinau Visiškai

nepritariu pritariu

4 pav. 5 Balų Likert Skalė

Tyrimo imtis – 193 I-IV klasių moksleivių tėvai. Iš kurių, elektroniniu būdu apklausti – surinkti

duomenys iš 134 respondentų.

Duomenų analizės metodas. Gautai informacijai netaikyti statistiniai metodai. Tyrimo duomenys

buvo išanalizuoti bei nagrinėjami remiantis iškeltais klausimais. Duomenys vertinami subjektyviai.

Pasitelkus šį metodą, analizuojamas apklaustų dalyvių požiūris apie sveikos mitybos svarbą, esamą

maitinimo sistemą Raseinių miesto mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo

poreikį ir galimybes.

31

3. TYRIMO REZULTATAI

Atlikus tyrimą atskleidžiant I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo sistemą

mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes, pirmiausia

turime sužinoti ar apklausiami tėvai turi pakankamai žnių apie sveiką mitybą (5 pav.).

38%

11%

51%

Nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas

Ekologiški maisto produktai

Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau riebalų, druskos, cukraus.

5 pav. Respondentų žinios apie sveiką mitybą: kaip manote, kas yra sveika mityba? (n- 134)


Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (51 proc.) apklausiamųjų sveiką mitybą siejo su įvairiomis

šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis, bei patiekalais, turinčiais mažiau riebalų, druskos ir

cukraus. Kita dauguma (38 proc.) mano, kad sveika mityba yra sietina su nuosaikingumu, įvairumu ir

subalansuotumu. Galime daryti prielaidą, kad apklausiami tėvai supranta, kas yra sveika mityba,

kadangi sveikos mitybos pagrindiniai principai yra maisto įvairumas bei nuosaikumas, o sveikos

mitybos taisyklėse nurodoma, kad reikia valgyti kuo daugiau įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių

ir vaisių, uogų, o gaminant patiekalus, reiktų dėti kuo mažiau riebalų, druskos, cukraus.

Sekančiu klausimu siekiame ištirti I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į nesveiką mitybą, todėl

jų klausiame Kaip manote, kas yra nesveika mityba? (6 pav.).

32

55%

0%

0%

45%

Riebus, koloringas maistas

Ne ekologiški maisto produktai

Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau riebalų, druskos, cukraus

Nesubalansuotas, neįvairus maistas ir nenuosaikinga mityba

6 pav. Respondentų žinios apie nesveiką mitybą: Kaip manote, kas yra nesveika mityba?

(n- 134)


Tyrimo duomenimis, dauguma (55 proc.) apklaustų I-IV klasių moksleivių tėvų mano, kad

nesveika mityba tai riebus ir koloringas maistas, kita dauguma (45 proc.) mano, kad nesveika mityba

sietina su nesubalansuotu, neįvairiu maistu ir nenuosaikinga mityba. Galime teigti, kad apklausiami

tėvai supranta, kas yra nesveika mityba, todėl manytina, kad I-IV klasių moksleivių tėvai galės išsakyti

savo požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo

gerinimo poreikį ir galimybes.

Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo

daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat vis dažniau pasireiškia maisto alergija – sparčiai

didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje. Todėl pirmiausia siekiame ištirti ar

vaikai alergiški kokiems nors maitos produktams (7 pav.).

33

46%

54%

Taip Ne

7 pav. Respondentų nuomonės apie vaikų alergiją maistui pasiskirstymas (n- 134)


Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (54 proc.) Raseinių miesto mokykloje X, I-IV klasių

mokiniai nėra alergiški maisto produktams, tačiau net 46 proc. anot I-IV klasių mokinių tėvų yra

alergiški kai kuriems maisto produktams.

Kadangi atlikus literatūros apžvalgą, pastebėjome, kad atliktų tyrimų duomenimis dauguma

moksleivių namuose nepusryčiauja, o tai rodo, kad mokinių mitybos įpročiai nėra geri, todėl sekančiu

klausimu Ar Jūsų vaikas pusryčiauja namuose prieš išeidamas į mokyklą? siekiame ištirti Raseinių

miesto mokykloje X, I-IV klasių mokinių mitybos įpročius (8 pav.).

25%

50%

25%

Taip, visada Kartais Ne, niekada

8 pav. Respondentų vaikų mitybos įpročiai (n- 134)


34

Kaip matome, Raseinių miesto mokykloje X, daugumos (50 proc.) I-IV klasių mokinių tėvai

teigia, kad jų vaikai retai kada pusryčiauja namuose, likę 25 proc. vaikų namuose nepusryčiauja, tiek

pat (25 proc.) pusryčiauja namuose visada.

Vadinasi, tiriamoje Raseinių miesto mokykloje X, pradinių klasių moksleivių mityba yra

netinkama, nes 25 proc. apklaustų vaikų visada pusryčiauja namuose. Galima daryti prielaidą, kad

vaikai tokiu atveju pertraukų metu renkasi užkandžius, kurie dažnu atveju nėra tinkama mitybos dalis.

Be to, būdami alkani, pamokose jie greičiausiai sunkiau susikaupia.

Sekančio klausimo Kiek kartų vaikas valgo mokyklos valgykloje per dieną? atsakymai pateikti 9

paveiksle.

49%46%

5%

vieną kartą du kartus daugiau nei tris kartus

9 pav. Respondentų vaikų valgymo dažnis mokykloje (n- 134)


Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (49 proc.) 1-4 klasių mokinių mokykloje valgo tik vieną

kartą, nors tik keliais procentais (46 proc.) mažiau mokinių valgo du kartus.

Įdomu buvo sužinoti Ar grįžęs iš mokyklos vaikas jaučiasi sotus – ar pakanka mokykloje per

pietus, vakarienę gaunamo maisto? (10 pav.).

35

35%

26%

8%

31%

Teigia, kad pakanka, bet grįžęs/usi dar valgo

Teigia, kad nepakanka ir grįžęs/usi jaučiasi alkanas/a

Teigia, kad pakanka, nesijaučia aklanas/a ir grižęs/usi beveik nevalgo.

Teigia, kad pakanka – gaunamo pateikalo mokykloje viso nesuvalgo, bet grįžęs/usi namo dar valgo.

10 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar grįžęs iš mokyklos vaikas jaučiasi sotus – ar

pakanka mokykloje per pietus, vakarienę gaunamo maisto? (n- 134)


Kaip matome, dauguma (35 proc.) I-IV klasių mokinių tėvų teigia, kad jų vaikams teikiamo

maisto mokykloje pakanka, nors grižę dar valgo. Beveik tiek pat (31 proc.) apklaustų tėvų teigia, kad jų

vaikams gaunamo patiekalo mokykloje užtenka – jo viso nesuvalgo, bet grįžę namo dar valgo. Tik 8

proc. apklaustųjų teigia, kad jų vaikai grįžę po mokyklos nesijaučia alkani ir daugiau tą dieną nevalgo.

Kiti 26 proc. teigia, kad vaikui gaunamo maisto mokykloje neužtenka ir vaikai jaučiasi alkani.

Susumavus tyrimo duomenis, galime teigti, kad daugumai I-IV klasių mokinių gaunamo maisto

mokykloje pakanka, tačiau grįžę namo jaučiasi alkani ir dar valgo namuose.

Įdomu ištirti Kaip vaikas vertina mokyklos maistą, atsakymai į šį klausimą pateikti 11 paveiksle.

46%

21%

33%

Skanus Neskanus Kartais skanus

11 pav. Vaikų mokyklos teikiamo maisto vertinimas (n- 134)


36

Gauto tyrimo duomenimis, 46 proc. apklaustų tėvų vaikai teigia, kad mokykloje tiekiamas

maistas yra skanus. Kitai daugumai (33 proc.) kartais skanus. Galime daryti prielaidą, kad vaikai

teikiamą maistą – pateikalus mokykloje vertina gerai, jie jiems skanūs visada ar bent kartais,

Raseinių miesto mokyklos X atliekant tyrima teiravausi ar tėvai žino,kad valgykloje yra galimybė

pasirinkti karštus patiekalus? (12 pav.).

57%

43%

Taip Ne

12 pav. Karštų patieklų pasirinkimo galimybės (n- 134)


Tyrimo duomenimis, 43 proc. apklausti tėvai teigia, kad vaikai negali pasirinkti karštų

patiekalų, o dauguma (57 proc.) mano, kad vaikai karštus patiekalus vaikai pasirinkti gali.

58%

42%

Patiekalus užsako auklėtoja ir jie visiems vienodi Renkasi pats, kai neišsiperka visos dienos maitinimo

13 pav. Patiekalų pasirinkimo galimybės (n- 134)


37

Tėvai pažymėjo, kad išsipirkus maitinimą jo pasirinkti negalima – patiekalai būna vienodi

visiems vaikams, o neišsipirkus maitinimo vaikas už savo pietus ar tai pusryčius moka pats ir gali

rinktis.

Europos komisijos duomenimis, ketvirtadalis Europos moksleivių 2012 m. turėjo antsvorio arba

buvo nutukę. Lietuvoje 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, taip pat pastebima, kad turinčių antsvorio

arba nutukusių 7–8 metų vaikų Lietuvoje daugėja (Petrauskienė ir kt., 2012). Todėl sekančiai

klausiame Ar renkantis mokyklos valgykloje patiekalus yra galimybė pasirinkti dietinius patiekalus?

(14 pav.).

7%

93%

Taip Ne

14 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar renkantis mokyklos valgykloje patiekalus yra

galimybė pasirinkti dietinius patiekalus? (n- 134)


Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (93 proc.) apklaustų tėvų teigė, kad mokykloje nėra

galimybių rinktis dietinius patiekalus.

Atliekant tyrimą svarbu buvo sužinoti. Ar vaikai mokykloje gauna daržovių, vaisių – atsakymai

pateikti 15 paveiksle.

38

39%

61%

Taip Ne

15 pav. Vaisiai ir daržovės mokykloje (n- 134)


Dauguma (61 proc.) apklaustų tėvų teigia, kad mokykloje vaikai negauna vaisių ir daržovių, kiti

39 proc. teigė, kad jų gauna, tačiau retai. Kai kurie tėvai pažymėjo, kad žiemą vaikai prie karšto

patiekalo gauna dažniausiai tik burokėlius arba kopūstus.

Statistika rodo, jog 60- 80 vaikų iš 1000 serga virškinimo trakto ligomis. Todėl mokyklose turi

būti organizuojamas ir tausojantis maitinimas - sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ir

kitomis ligomis.

„Tausojantis patiekalas – šiltas maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos

būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje.“ Ar mokykloje

vaikas bent kartą į savaitę gauna tokį patiekalą atsakymai pateikiami 16 paveiksle.

4%

96%

Taip Ne

16 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar mokykloje vaikas bent kartą į savaitę gauna

tausojantį patiekalą?(n- 134)


39

Gauto tyrimo duomenimis, beveik visi (96 proc.) apklaustų tėvų teigė, kad tausojantis

patiekalas netiekiamas mokykloje. Tačiau dauguma (92 proc.) tėvų teigia, kad toks patiekalas būtinas

nors kartą per savaitę mokykloje (17 pav.).

0%0% 8%

34%

58%

visiškai nepritariu nepritariu nei pritariu nei nepritariu pritariu visiškai pritariu

17 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Kaip vertinate tausojančio pateikalo būtinumą

mokykloje? (n- 134)


Sekančiu klausimu Jei Jūsų vaikas renkasi patiekalus mokykloje pats, kaip manote kas

svarbiausia vaikui? Siekiame ištirti vaikų mitybos įpročius (18 pav.).

1%

42%

26%

31%0%

Kaina

Išvaizda (patiekalas atrodo estetiškai ar ne)

Paprotys (ar vaikas pageidauja panašių patiekalų, tokių kokius jis įpratęs valgyti namuose)

Skonis

Patiekalas kuris labiau naudingas sveikatai

18 pav. Vaikų mitybos įpročiai – faktoriai įtakojantys patiekalo pasirinkimą (n- 65)


40

Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (42 proc.) apklaustų I - IV klasių mokinių tėvų manymu,

vaikų patiekalo pasirinkimą įtakoja išvaizda ir skonis (31 proc.). Mažiausiai kaina. „Spinter tyrimai“

atlikus apklausą, nustatyta, kad mokinių apsisprendimą pirkti tam tikrą maisto produktą mažiausiai

įtakoja kaina, vaikams svarbiausi jų bei jų draugų pomėgiai. Tyrimas parodė, kad tik 19 proc. mokinių

maitindamiesi mokyklose pirmiausiai atkreipia dėmesį į maisto sveikumą. Galime daryti prielaidą, kad

tiek šio, tiek „Spinter tyrimų“ duomenys sutampa – svarbiausiais patiekalo pasirinkimo faktoriais

galima laikyti išvaizdą ir skonį, o mažiausiai įtakoja kaina ir naudingumas sveikatai.

Įdomu sužinoti ir kokius produktus mokyklos valgykloje dažniausiai renkasi vaikas (Jei vaikas

renkasi patiekalus mokykloje pats) (19 pav.).

0%

33%

9%0%

58% 0%

Sriubą Karštą antrą patiekalą

Saldų patiekalą (blynai, varškės apkepas) Daržovių salotas

Pyragaitį, sausainius, bandelę Obuolius, bananus ar kitus vaisius

19 pav. Vaiko patiekalų pasirinkimas (n- 65)


Apklausos duomenimis, vaikai, kurie neišsipirkę maitinimo, dažniausiai (58 proc.) renkasi

bandeles, kita dalis 33 proc. – karštus patiekalus. Galime daryti prielaidą, kad vaikų mityba nėra

tinkama.

Ar mokykloje vaikas valgo picą? atsakymai pateikti 20 paveiksle.

41

9%

82%

9%

Taip, dažnai Taip, kartais Ne

20 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar mokykloje vaikas valgo picą? (n- 134)


Gauto tyrimo duomenimis, net 82 proc. apklaustų tėvų teigė, kad vaikai kartais mokykloje

valgo ir picą. Kai kurie tiriamieji pažymėjo, kad ar leisti vaikams valgyti picą ar ne buvo nuspręsta

susirinkimo metu – dauguma pritarė, kad vaikams būtų leidžiama valgyti picą kartą per savaitę.

Virš pamatinės sveikosios piramidės grupės vienodu lygiu pateikiamos dviejų produktų grupės –

daržovių ir vaisių grupė2, tad reišktų, kad vieną ar du kartus per savaitę (mokslo savaitė – penkios

dienos) galima virti saldžiąją sriubą – „turtingą“ įvairiais vaisiais. Sekančiu klausimu klausiame tėvų ar

jie pritaria tokiai sriubai vieną ar du kartus per savaitę mokykloje (21 pav.).

18%7%

75%

Sutinku

Nesutinku

Tą dieną kai bus tiekiama saldžioji sriubą, turi būti ir siūloma alternatyvioji sriuba, kadangi ne visi vaikai mėgsta

21 pav. Saldžios sriubos poreikis mokykloje (n- 134)


2 L. Labanauskas, R. Rokaitė ir kt., 2008m.

42

Apklausos duomenimis, dauguma (75 proc.) tėvų mano, kad tiekiant saldžia sriubą mokykloje

vieną ar du kartus per savaitę turėtų būti siūloma ir alternatyvi sriuba, kadangi ne visi vaikai saldžią

sriubą mėgsta.

Įdomu ištirti ir tėvų požiūrį į sriubos būtinybę ir svarbą, todėl sekančiai tėvų klausiame kodėl jų

manymu vaikai turėtų valgyti sriubas mokykloje (22 pav.).

16%

45%

4%35%

todėl, kad pigiau nei antras patiekalas

kadangi tai yra sveikas ir lengvai pasisavinamas maistas augančiam – bręstančiam vaiko – mokyklinuko organizmui.

Vaikui, kurio apetitas didesnis, rekomenduojama geriau suvalgyti du kartus sriubą, nei vieną kartą antą patiekalą, ar

saldų patiekalą, ar desertą. Nesutinku, kad sriuba yra vertinga ir vaikai turėtų rinktis ją kartu su ar vietoje antro patiekalo.

22 pav. Nuomonių apie sriubos svarbą analizė (n- 134)


Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (45 proc.) tėvų mano, kad sriuba yra sveikas ir lengvai

pasisavinamas maistas mokyklinuko organizmui. Kita dauguma (35 proc.) tėvų nesutinka, kad sriuba

yra būtina ir teigia, kad vaikai neturėtų rinktis sriubos vietoje antro patiekalo. 16 proc. Mano, kad

sriubą verta rinktis tik todėl, kad yra pigiau nei antras patiekalas.

Sekančiai klausiame Ar turite pageidavimų kažką keisti Jūsų valgyklos meniu siūlomose sriubose,

pvz.: kelis ir/ar vieną ingradientą?- atsakymai pateikiami 23 paveiksle.

43

1%

99%

Taip Ne

23 pav. Pasiūlymai keisti sriubas (n- 134)


99 proc. apklaustų tėvų neturi jokių pasiūlymų ar pageidavimų apie galimą valgyklos sriubų

meniu pakeitimą. Keli tėvai teigė, kad sriubos turėtų būti įvairesnės, sveikesnės – naudojama daugiau

daržovių arba saldžios sriubos pasirinkimas.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma (49 proc.) tėvų nežino kaip teikiama maitinimo paslauga

mokykloje, kita dalis (51 proc.) teigė,mokykloje vykdomas centralizuotas maitinimas (24 pav.).

51%

0%

49%

Centralizuotas maitinimas Savarankiškas maitinimo organizavimas Nežinau

24 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: kokia mokyklose maitinimo paslauga teikiama,

organizuojama ir vykdoma? (n- 134)


Sekančio klausimo Ar turite pasiūlymų, pageidavimų dėl jūsų auklėtinio, sūnaus – dukros, dienos

maisto raciono gerinimo mokyklos valgykloje? atsakymai pateikiami 25 paveiksle.

44

16%

84%

Taip Ne

25 pav. Pasiūlymai ir pageidavimai - dienos maisto raciono gerinimas mokyklos valgykloje

(n- 134)


Apklausos duomenimis, 84 proc. apklaustų tėvų neturi jokių pasiūlymų dėl dienos maisto

raciono gerinimas mokyklos valgykloje, kiti 16 proc. tėvų paminėjo vaisių pasirinkimo galimybę bei

dietinius patiekalus.

Įdomu sužinoti tėvų nuomonę apie sveikos mitybos švietimo pamokas vaikams (26 pav.).

84%

16%

Taip Ne

26 pav. Švietimo pamokos apie sveiką mitybą būtinybė (n- 134)


Tyrimo duomenimis, net 84 proc. tėvų mano, kad sveikos mitybos pamoka būtų vaikams

naudinga, kiti 16 proc. mano, kad tokia pamoka nereikalinga.

45

Aktyviausi (28 proc.) šioje apklausoje buvo IV klasės mokinių tėvai. Tačiau ir kitų klasių tėvai

taip pat buvo gana aktyvūs. I klasės mokinių tėvai sudarė 26 proc. visų apklaustų tėvų, II – 24 proc., III

– 22 proc. (27 pav.).

26%

24%22%

28%

I klasėje II klasėje III klasėje IV klasėje.

27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal klases (n- 134)


Demografiniai veiksniai (amžius, lytis, išsilavinimas ir kt.) gali įtakoti tėvų požiūrį į esamą

maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir

galimybes. Nuo demografinių veiksnių gali priklausyti ir požiūris į sveiką mitybą bei vaikų mitybos

įpročių formavimą. Todėl sekančiai tirtima respondentų lytis, amžius, išsilavinimas ty. visos

demografinės charakteristikos, kurios gali įtakoti supratingumą apie sveiką mitybą bei požiūrį į esamą

maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir

galimybes. Respondentų lytis pateikiama 28 pav.

82%

18%

Moteris – Mama Vyras – Tėvas

28. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (n- 134)


46

Kaip manome, daugiausia (82 proc.) I - IV klasės mokinių tėvų dalyvavusių apklausoje sudarė

moterys – mamos. Galime manyti, kad moterų – mamų atsakymai yra svarbūs ir reikšmingi, kadangi

dažniausiai moterys – mamos rūpinasi vaikų mityba, žino vaikų įpročius.

Svarbu nustatyti respondentų amžių, kadangi vyresnio amžiaus žmonės gali kitaip suvokti

sveikos mitybos svarbą mokyklinio amžiaus vaikui bei turėti skirtingą požiūrį į esamą maitinimo

sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes,

nei jaunesnio amžiaus respondentai. Respondentų amžius pateiktas 29 paveiksle.

0%

91%

9%0%

Iki 20 metų 21 – 45 46 – 60 61 ir daugiau

29 pav. Respondentų amžius (n- 134)


Kaip matome, daugiausia (91 proc.) apklaustų I - IV klasės mokinių tėvai yra 21 – 45 metų.

Vyresni nei 46 – 60 m. sudarė tik 9 proc. visų apklaustųjų. Galime manyti, kad tyrime amžius

respondentų atsakymų neįtakojo, kadangi dauguma jų priklausė vienai amžiaus grupei.

Sekančiai analizuojamas apklaustų respondentų išsilavinimas (30 pav.). Išsilavinimas taip pat

svarbus faktorius, kuris taip pat gali įtakoti supratingumą apie sveikos mitybos svarbą mokyklinio

amžiaus vaikui bei turėti skirtingą požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje

tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.

47

45% 19%

33%3%

aukštasis aukštesnysis vidurinis nebaigtas vidurinis

30 pav. Respondentų išsilavinimas (n- 134)


Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (45 proc.) apklaustų I-IV klassių mokinių tėvų turėjo

aukštąjį išsilavinimą. Tačiau nemaža dalis (33 proc.) turėjo tik vidurinį išsilavinimą. Galima manyti,

kad šiame tyrime pasisakė įvairiaus išsilavinimo žmonės, kurie gaimai turi skirtingą požiūrį į sveikos

mitybos svarbą mokyklinio amžiaus vaikui bei turėti skirtingą požiūrį į esamą maitinimo sistemą

mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.

3.1. Valgiaraščio gerinimas

Atlikus tyrimą X mokykloje ir išanalizavus I-IV klasių moksleivių maitinimosi valgiaraštį

siūlomas valgiaraščio gerinimas (2 priedas).

I savaitės 1 d., 2 d. ir 5d. valgiaraščio keisti nereikėtų, kadangi juose pietums siūlomas tausojantis

patiekalas. – tai atitinka mokinių maitinimo valgiaraščių bendrojo lavinimo mokyklose sudarymo

pagrindinius reikalavimus: vienas iš patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas,

verdant vandenyje ar garuose – arba troškinant.

I savaitės 3 d. karštą patiekalą (Keptus varškėčius) rekomenduotina keisti taip pat į tausojanį

patiekalą - Daržovių troškinį su mėsa.

I savaitės 4 d. karštą patiekalą (Kiaulienos snicelį) rekomenduotina keisti į Jautienos maltinuką su

daržovių įdaru - kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl maitinimo


48

tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, vaikų maitinimo organizavimo

bendruose reikalavimuose nurodoma, kad vaikams rekomenduojamos šios maisto grupės:

• Daržovės

• Bulvės

• Vaisiai

• Uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios)

• Grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai

• Pienas ir pieno produktai

• Liesa mėsa ir jos produktai

• Žuvis ir jos produktai

• Kiaušiniai.

Gaminant maistą turi būti naudojama, kuo mažiau gyvūninės kilmės riebalų, kuomet riebi mėsa

yra keičiama į liesą mėsą, paukštieną, žuvį arba į ankštines daržoves.

Todėl tikslinga pietums vaikams geriau pateikti ne patiekalą iš kiaulienos, bet liesesnę mėsą –

jautieną, be to jautienoje yra daugiau baltymų, geležies bei vitamino B12 ir mažiau riebalų

(http://www.megaukismaistu.lt/index.php/maisto-grupes/mesa-ir-jos-produktai) (3 lentelė).

3 lentelė. Baltymų, riebalų, cholesterolio, geležies ir vitamino B12 kiekis jautienoje ir kiaulienoje

Mėsos rūšis Baltymai

(g)

Riebalai

(g)

Cholesterolis

(mg)

Geležies

kiekis (mg

Vitaminas

B12 (µg)

Kiauliena (pusriebė) 12,5 40,0 68,0 1,1 1,0

Jautiena 18,3 17,1 80,0 2,7 5,0

Šaltinis: sudaryta autorės pagal Mėgaukis maistu

2 savaitės valgiaraščio 1 d., 3 d., 4 d. keisti nereikėtų, kadangi juose pietums siūlomas tausojantis

patiekalas. – tai atitinka mokinių maitinimo valgiaraščių bendrojo lavinimo mokyklose sudarymo

pagrindinius reikalavimus.

2 savaitės 2 d. valgiaraštyje nurodytą patiekalą (žemaitišką maltinį) rekomenduotina pakeiti į

tausojantį patiekalą Balandėlius.

49

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalizavus tyrimo duomenis galima daryti prielaidą, kad pradinukų mityba yra problematiška.

- Daugumos (50 proc.) I-IV klasių mokinių tėvai teigia, kad jų vaikai retai kada pusryčiauja

namuose, likę 25 proc. vaikų namuose nepusryčiauja. Tik 25 proc. pusryčiauja namuose visada. Galima

daryti prielaidą, kad vaikai tokiu atveju pertraukų metu renkasi užkandžius, kurie dažnu atveju nėra

tinkama mitybos dalis. Be to, būdami alkani, pamokose jie greičiausiai sunkiau susikaupia.

- Susumavus tyrimo duomenis, galime teigti, kad daugumai I-IV klasių mokinių gaunamo maisto

mokykloje pakanka, tačiau grįžę namo jaučiasi alkani ir dar valgo namuose.

- Dauguma (61 proc.) apklaustų tėvų teigia, kad mokykloje vaikai negauna vaisių ir daržovių, kiti

39 proc. teigė, kad jų gauna, tačiau retai.

Nors Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo

ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“

pakeitimo“ (2014 m. liepos 4 d. Nr. V-769), nurodoma, kad:

„20.8. kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių, rekomenduotina, sezoninių, šviežių;“

- Beveik visi (96 proc.) apklaustų tėvų teigė, kad tausojantis patiekalas netiekiamas mokykloje.

Dauguma (92 proc.) tėvų teigia, kad toks patiekalas būtinas nors kartą per savaitę mokykloje.

Tačiau tuo pačiu dauguma (45 proc.) tėvų mano, kad sriuba yra sveikas ir lengvai pasisavinamas

maistas mokyklinuko organizmui, tačiau nemažai tėvų (35 proc.) nesutinka, kad sriuba yra būtina ir

teigia, kad vaikai neturėtų rinktis sriubos vietoje antro patiekalo.

O juk sriuba - tai ne tik sveikas maistas, šis patiekalas priskiriamas ir tausojančio maitinimo

kategorijai. Sriuba yra ne tik visus sveikos mitybos reikalavimus atitinkanti patiekalas.

- Dauguma (42 proc.) apklaustų I - IV klasių mokinių tėvų manymu, vaikų patiekalo pasirinkimą

įtakoja išvaizda ir skonis (31 proc.). Mažiausiai kaina.

- Vaikai, kurie neišsipirkę maitinimo, dažniausiai (58 proc.) renkasi bandeles, kita dalis 33 proc.

– karštus patiekalus.

- Net 82 proc. apklaustų tėvų teigė, kad vaikai kartais mokykloje valgo ir picą.

- 93 proc. apklaustų tėvų teigė, kad mokykloje nėra galimybių rinktis dietinius patiekalus. Tačiau

tėvai nežino, kad vaikui, kuriam gydytojas yra paskyręs specialią dietą, valgykla privalo pateikti

50

maistą, kuris atitinka visus jos reikalavimus. Tam valgyklos darbuotojoms tereikia pateikti specialią

pažymą iš gydytojo.

Taigi vaikų mitybos įpročių analizė parodė, kad pradinių klasių mokiniai vartoja dažnai valgo

bandeles, mokykloje nesuvalgo patiekiamų pietų, mažai vartoja vaisių ir daržovių. Visą maitinimą

mokykloje užsisako tik pusė mokinių, kita pusė dėl neišperkamo maitinimo renkasi patiekalūs patys

atsižvelgdami į patiekalo išvaizdą ir skonį, bet ne į naudingumą – sveiką maistą. Tėvai rūpinasi savo

vaikų mityba įvairiais būdais (užsako vaikams pietus mokykloje, skiria piniginių lėšų), tačiau galime

pastebėti, kad yra ir tokių tėvų, kurie skiria nepakankamai dėmesio savo vaikų mitybai mokykloje.

Picos valgymas mokykloje tik parodo, kad netinkama vaikų mityba susijusi su tėvų mitybos

įpročiais bei požiūriu į sveikos mitybos svarbą.

Atlikta apklausa parodė, kad vaikams pateikti reikėtų daugiau tausojančių patiekalų: troškintų

daržovių ir kt., todėl būtina tobulinti valgiaraštį (Valgiaraščio gerinimas I-IV kl. valgiaraštis – 2

PRIEDAS), prisilaikant mokslininkų rekomendacijų bei sveikos mitybos principų, taip pat Lietuvos

Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ugdymo, bendrojo

ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (2014

m. liepos 4 d. Nr. V-769), kuriame nurodoma, kad:

„33. Pietų metu vienas iš patiekiamų karštųjų pietų patiekalų (išskyrus bendrojo ugdymo

mokyklas, į kurias maistas pristatomas termosuose) turi būti tausojantis patiekalas. Valgiaraščiuose

toks patiekalas pažymimas žodžiu „Tausojantis“. Jei pietų metu tiekiamas tik vienas karštasis pietų

patiekalas, ne mažiau kaip pusė į pietų valgiaraščius (15 dienų) įtrauktų karštųjų pietų patiekalų turi

būti tausojantys patiekalai.“

51

IŠVADOS

1. Vaikų mitybos įpročių analizė parodė, kad pradinių klasių mokiniai dažnai valgo bandeles,

mokykloje nesuvalgo patiekiamų pietų, retai vartoja vaisius ir daržoves bei retai kada pusryčiauja

namuose.

2. Visą maitinimą mokykloje užsisako tik pusė mokinių, kita pusė dėl neišperkamo maitinimo

renkasi patiekalūs patys atsižvelgdami į patiekalo išvaizdą ir skonį, bet ne į naudingumą – sveiką

maistą.

3. Tėvų manymu mokykloje nėra teikiamas tausojantis patiekalas, nėra galimybių rinktis dietinius

patiekalus, tačiau apklausti tėvai neturi jokių pasiūlymų dėl dienos maisto raciono gerinimo mokyklos

valgykloje.

4. Vaikams reikėtų pateikti daugiau tausojančių patiekalų. Rekomenduotina keptus varškėčius

pakeisti į daržovių troškinį su mėsa; kiaulienos snicelį rekomenduotina keisti į Jautienos maltinuką su

daržovių įdaru; žemaitišką maltinį rekomenduotina pakeiti į Balandėlius.

5. Siekiant gerinti maitinimą mokykloje, rekomenduotina mokyklose vykdyti edukacines

programas apie sveiką mitybą įtraukiant ne tik vaikus, bet ir tėvus, pedagogus; organizuoti konkursus,

projektus įtraukiant ir tėvus – pavyzdžiui koreaguoti mokyklos patiekalų valgiaraštį, kur tėvai su

vaikais galėtų pasiūlyti savo sveikuolišką receptą; informuoti tėvus apie dietinio patiekalo galymybę jų

vaikui – pristatant valgyklos darbuotojoms tereikia pateikti specialią pažymą iš gydytojo; organizuojant

dietinį maitinimą gali būti sudarytas dietinis valgiaraštis, kuris būtų patvirtintas ugdymo įstaigos

vadovo bei suderintas su visuomenės sveikatos centru. Dietinio maitinimo valgiaraščiai būtų sudaromi

10 dienų arba dviem savaitėm;

52

PASIŪLYMAI

Tėvams:

- Vienas iš būdų padėti kontroliuoti, ką valgo vaikai mokykloje - išperkamieji pietūs.

Tėvai iš visų valgyklos siūlomų patiekalų gali išsirinkti labiausiai tinkančius savo vaikui ir taip

suformuoti jam individualų valgiaraštį savaitei ar mėnesiui.

- Jei neišperkami pietūs vaikui, į jo mokyklinę kuprinę įdėti sveikų ir nereikalaujančių

specialių laikymo sąlygų užkandžių, pavyzdžiui, šviežių ar džiovintų vaisių, riešutų.

Ugdymo įstaigai:

- Mokyklose vykdyti edukacines programas apie sveiką mitybą įtraukiant ne tik vaikus,

bet ir tėvus, pedagogus;

- Organizuoti konkursus, projektus įtraukiant ir tėvus – pavyzdžiui koreaguoti mokyklos

patiekalų valgiaraštį, kur tėvai su vaikais galėtų pasiūlyti savo sveikuolišką receptą;

- Informuoti tėvus apie dietinio patiekalo galymybę jų vaikui – pristatant valgyklos

darbuotojoms tereikia pateikti specialią pažymą iš gydytojo;

- Organizuojant dietinį maitinimą gali būti sudarytas dietinis valgiaraštis, kuris būtų

patvirtintas ugdymo įstaigos vadovo bei suderintas su visuomenės sveikatos centru. Dietinio maitinimo

valgiaraščiai būtų sudaromi 10 dienų arba dviem savaitėm;

- Į valgiaraštį įtraukti ne tik sriubą kaip tausojantį patiekalą, bet ir antrą tausojantį

patiekalą – kaip troškinį su mėsa ar žuvimi bei daržovėmis;

- Iš laisvai pasirenkamų patiekalų išbraukti picos tiekimą.

53

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alasevičius T., Uleckienė V. (2012). Vaikų nutukimas.

http://medpraktika.lt/naujienos/naujiena/303/vaik-nutukimas prieiga per internetą: 2014-07-28.

2. Albavičiūtė E. Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų antropometriniai

rodikliai ir jų sąsajos su socialiniais ir gyvensenos veiksniais. Daktaro disertacija. Biomedicinos

mokslai, visuomenės sveikata. Kaunas, 2013, 112 p.

3. Ask AS., Hernes S., Aarek I., Johannessen G., Haugen M. Changes in dietary pattern in

15 year old adolescents following a 4 month dietary intervention with school breakfast-a pilot study.

Nutrition Journal. 2006. 5:33. P.22.

4. Balčiūnienė I. ir kt. Vaiko priežiūros ir ligų žinynas. Vilnius. 2005. P.33

5. Baker–Henningham H., Grantham–McGregor S. Nutrition and child development. In:

Gibney MJ, Margetts BM, Kearney JM, Arab L. Public health nutrition. Nutrition society. London:

Blackwell Publishing; 2004. P. 247–63.

6. Bartkevičiūtė R., Gudanavičienė I., Banienė A., Bugailiškienė E., Nemanienė J.,

Švelnienė D. Sveikos mitybos užtikrinimas ir teisingų mitybos įgūdžių mokymas mokykloje.

Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Vilnius. 2011. P. 51-55.

7. Carlson A., Lino M., Fungwe T. V., Guenther P. M. Eating a Heatthy Diet: Is Cost a

Major Factor? Center for Nutrition Policy and Promotion. United States Department of Agriculture.

2005. http://ageconsearch.umn.edu/bitsteream/49259/2/AAEA%20611602.pdf prieiga per internetą

2014-08-18.

8. Cecchini M., Sassi F., Lauer J. A., Lee Y., Guajardo-Barron V., Chisholm D. Tackling

of unhealthy diets, physical inactivity, and obesity: healtheffects andcost-effectiveness. Lancet. 2010.

9. Currie C., Zanotti C., Morgan A., Currie D., de Looze M., Roberts C., World Health

Organization. Social determinants of health and well-being among people. Health Behaviour in School-

Aged children (HBSC) study: international report from the 2009/2010 survey. 2012. P. 107.

10. Dabriegaitė V., Dudonienė V., Imbrasienė D., Kesminas R. Mitybos ir fizinio aktyvumo

poveikis moksleivių elgesiui ir akademiniams pasiekimams. Reabilitacijos mokslai: slauga,

kineziterapija, ergoterapija. 2013. Nr. 1 (8):4–8. P.12-22.

11. Dainauskienė A. Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai, 2011.

http://www.dzukuzinios.lt/mokyklinio-amziaus-vaiku-mitybos-ypatumai prieiga per internetą 2014-08-

18.

http://medpraktika.lt/naujienos/naujiena/303/vaik-nutukimas

54

12. Dregval L., Petrauskienė A., Petkutė S. Šeimų, auginančių ikimokyklinio amžiaus

vaikus, kai kurie gyvensenos ypatumai. Ugdymas, kūno kultūra, sportas. 2007. Nr. 4 (67); 200. P.12—

19.

13. Drejeris R. Naujų patiekalų technologijos planavimo problema maitinimo versle ir jos

sprendimo gairės. Verslo ir teisės aktualijos. 2011. 6(2), p. 349–366

14. Europos komisija. Visuomenės sveikata. EEN EPODE. Vaikų nutukimo prevencija.

http://ec.europa.eu/health/highlights/2012/3/news_20120720_childhood_obesity_lt.htm prieiga per

internetą 2014-08-03.

15. Europos komisija. Visuomenės sveikata. Nemokamų vaisių vaikams!

http://ec.europa.eu/health/highlights/2012/15/short_content_lt.htm prieiga per internetą 2014-08-03.

16. Erinosho T, Dixon LB, Young C, Brotman LM, Hayman LL Nutrition practices and

childrens dietary intakes at 40 child-care centers in New York City J Acad Nutr.Diet. 2012;112:671-84.

17. Gudžinskienė V. Pradinių klasių mokinių fizinis aktyvumas ir jį lemiantys veiksniai.

Sporto mokslas: mokslo darbai. 2006, Nr. 4 (46), P. 55–59.

18. Grabauskas V., Petkevičienė J., Kriaučionienė V., Klumbienė J. Lietuvos gyventojų

sveikatos skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai. Medicina. 2004. Nr. 40(9):875-83.

19. Griškonis S., Strukčinskienė B., Strazdienė N. Vakarų Lietuvos ikimokyklinio amžiaus

vaikų mitybos ypatumai: Šilutės rajono atvejis. Sveikatos mokslai. 2011. Nr. 4(21). P.42–47.

20. Labanauskas L., Rokaitė R., Kučinskienė R. Sveiko vaiko maitinimas. Kaunas: Vilniaus

kolegija. Sveikatos priežiūros fakultetas. 2008.

21. Laskienė S., Zuozienė I. J., Zuoza A. K. Ketvirtos klasės mokinių fiziškai aktyvių ir

pasyvių laisvalaikio leidimo formų analizė. Visuomenės sveikata. 2009. 1 (44). P. 70–77.

22. Labanauskas L., Rokaitė R., ir kt. Universiteto vadovėlis. Vaikų dietologija. Kaunas.

2009. P. 44–100; P. 209-210.

23. Lagūnaitė R., Zaborskis A. Ar vaikų mitybos gerinimo programos yra veiksmingos:

sisteminė straipsnių apžvalga. Visuomenės sveikata. 2011. Nr. 4 (55). P.18–29.

24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl rekomenduojamų

paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“. 1999. Nr. 510., Valstybės žinios, 1999., Nr.

102-2936.

25. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl mokinių maitinimo

organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2010 m. liepos 19d. Nr. V-

645.

55

26. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl maitinimo


tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964

27. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl maitinimo


tvarkos aprašo patvirtinimo”. Žin., 2011, Nr. 140-6573, 2012, Nr. 71-3695.

28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-

877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal

mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“ Žin., 2010, Nr. 120-6147.

29. Licari L., Nemer L., Tamburlini G. Children’s health and enviroment. Development

action plans. World Health Organization 2005.

30. Maisto saugos užtikrinimas. Valstybinio audito ataskaita. 2014 m. rugsėjo 24 d. Nr. VA-

P-10-10-10.

31. Matevičiūtė T. Tauragės apskrities pradinių klasių moksleivių antropometinių rodiklių

pokyčiai ir jų ryšys su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais. Magistro diplominis darbas: Visuomenės

sveikata ir mityba. Kaunas, 2011.

32. Moore GF., Tapper K., Murphy S., Clark R., Lynch R., Moore L. Validation of a

selfcompletion measure of breakfast foods, snacks and fruits and vegetables consumed by 9-11 year old

schoolchildren. European Journal of Clinical Nutrition. 2007. Vol. 61(3). P. 420-430.

33. Morgan P.J., Warren J.M., Lubans D.R., Saunders K.L., Quick G.I., Collin C.E. The

impact of nutrition education with and without a school garden on knowledge, vegetable intake and

preferences and quality of school life among primary-school students. Public Health Nutrition. Public

Health Nutrition. 2010. Vol. 13. Issue 11. P.1931-1940.

34. Mickevičienė D., Motiejūnaitė K., Skurvydas A. Fizinis aktyvumas ir moksleivių

sveikatos stiprinimas. Kaunas, 2006.

35. Mėsa ir jos produktai. http://www.megaukismaistu.lt/index.php/maisto-grupes/mesa-ir-

jos-produktai prieiga per internetą 2015 04 21.

36. Narkauskaitė L.,Umbrasienė N. Mokinių mitybos ypatumai. Baigiamoji ataskaita,

Vilnius, 2010; P. 50-56. http:// www.hi.lt/images/MOKI NIU %20MIT YBA.pdf prieiga per internetą

2014 08 04.



http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Clark%20R%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16988648

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Lynch%20R%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16988648

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Moore%20L%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=16988648

http://journals.cambridge.org/action/displayJournal?jid=PHN

http://journals.cambridge.org/action/displayJournal?jid=PHN

http://www.megaukismaistu.lt/index.php/maisto-grupes/mesa-ir-jos-produktai

http://www.megaukismaistu.lt/index.php/maisto-grupes/mesa-ir-jos-produktai

56

37. Ne visada ugdymo įstaigų valgiaraščiai sudaromi teisingai.

http://kaunovsc.sam.lt/naujienos/ne-visada-ugdymo-istaigu-valgiarasciai-sudaromi-te/ prieiga per

internetą 2014 08 31.

38. Pačiauskaitė I. Nutukimas, lėtinės ligos ir patyčios – dažna vaikų problema. 2011.

http://www.vlmedicina.lt/2011/07/nutukimas-letines-ligos-ir-patycios-dazna-vaiku-problema/ prieiga

per internetą 2014 08 24.

39. Petrauskienė A., Jurevičiūtė S. Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumai,

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, XI tomas, Nr. 1, Kaunas. 2007.

40. Petrauskienė A., Albavičiūtė E., Žaltauskė V., Navardauskaitė T. Penkių didžiųjų

Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata. 2012. Nr. 4 (59). P. 103–109.

41. Petrauskienė A., Albavičiūtė E., Žaltauskė V., Rusickaitė O. Vilniaus apskrities pirmokų

mitybos būklės ir fizinio aktyvumo sąsajos. Visuomenės sveikata. 2012. Nr. 4(59). P. 86-95

42. Petrauskienė A., Albavičiūtė E., Žaltauskė V., Navardauskaitė T. Penkių didžiųjų

Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. Visuomenės sveikata. 2012,.Nr. 4(59). P. 103-110.

43. Perez-Rodrigo C., Aranceta Bartrina J., Serra Majem L., Moreno B., Delgado Rubio A.

Epidemiology of obesity in Spain. Dietary guidelines and strategies for prevention. International

Journal for Vitamin and Nutritio Research. 2006. Vol. 76(4):163-71.

44. Power Th., Bindler RC., Goetz S., Daratha K.B. Obesity Prevention in Early

Adolescence: Student, Parent, and Teacher Views. Journal of School Health. 2010. Vol. 80, Issue 1,

P.13–19.

45. Poškuvienė R. Mityba. Judėjimas. Vilnius: VPU. 2006. P. 7-51.

46. Rampersaud GC., Pereira MA., Girard BL., Adams J., Metzl JD. Breakfast habits,

nutritional status, body weight, and academic performance in children and adolescents. J Am Diet

Assoc. 2005. 105(5):743-60.

47. Rašimaitė T. Lietuvos mokiniai neprivalgę – bet nutukę. 2009.

http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/lietuvos-mokiniai-neprivalge-bet-

nutuke.d?id=20737589 prieiga per internetą 2014 08 24.

48. Savikontrolės sistema. http://vmvt.lt/lt/as/verslininkas/savikontroles.sistemos/ prieiga

per internetą 2014 08 24.

49. Strazdienė N. Vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymas pradinėje mokykloje: mokytojų

nuomonė. ISSN 1392-3137. Tiltai. 2014, 1.

http://kaunovsc.sam.lt/naujienos/ne-visada-ugdymo-istaigu-valgiarasciai-sudaromi-te/

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Serra%20Majem%20L%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17243078

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Moreno%20B%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17243078

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed?term=Delgado%20Rubio%20A%5BAuthor%5D&cauthor=true&cauthor_uid=17243078

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/josh.2010.80.issue-1/issuetoc

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/josh.2010.80.issue-1/issuetoc

http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/lietuvos-mokiniai-neprivalge-bet-nutuke.d?id=20737589

http://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/lietuvos-mokiniai-neprivalge-bet-nutuke.d?id=20737589

57

50. Strukčinskienė B., Raistenskis J., Šopagienė D., Kurlys D., Stasiuvienė D., Griškonis S.,

Radžiuvienė R. Vaikų fizinis aktyvumas ir sveikata. Klaipėda: S.Jokužio leidykla-spaustuvė, 2012.

51. Stukas R., Savickaja K., Bartusevičiūtė R., Dobrovolskij V. Vilniaus pradinių mokyklų

mokinių mitybos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2011. Nr. 21(7). P.85–90.

52. Stukas R., Šiurkienė G. Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas. Vilnius. 2003

53. Stukas R., Šurkienė G. Mityba ir jos vertinimas. Vilnius: VU leidykla. 2009.

54. Stukas R., Kalibatienė D., Vingras A., Dobrovolskij V., Savickaja K. Vilniaus miesto

pradinių klasių mokinių gyvensena ir sveikata. Medicinos teorija ir praktika. 2011 T. 17 (4). P. 430–

436.

55. „Sveikatiada" atliko tyrimą apie moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius.

http://www.sveikatiada.lt/lt/naujienos/sveikatiada-atliko-tyrima-apie-moksleiviu-mitybos-ir-fizinio-

aktyvumo-iprocius prieiga per internetą 2014 08 04.

56. Sveikatos apsaugos ministerijos ,,Maisto pasirinkimo piramidė".

http://www.sam.lt/go.php/Vaiku-sveikata5258655 prieiga per internetą 2014 08 14.

57. Sveikos mitybos piramidė. http://nmc.lt/medicinos-paslaugos/gydymas/gydytoju-

konsultacijos/dietologai/sveikos-mitybos-piramide/ prieiga per internetą 2014 08 14.

58. Šurkienė G., Stukas R. Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimai. Vilnius:

Vilniaus universitetas. 2003. P. 74-80.

59. Škėmienė L., Ustinavičienė R., Radišauskas R., Kirvaitienė J., Lažauskas R.,

Sabonaitytė S. Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos

įpročiai. Medicina. 2009. 45(4).

60. Taylor J.P., Evers S., McKenna M. Determinants of Healthy Eating in Children and

Youth. Canadian Journal of Public Health.

61. Vol. 96, Supplement 3: Understanding the Forces That Influence Our Eating Habits:

What We Know and Need to Know. 2005. P. S20-S26.

62. Tysoe J, Wilson C. Influences of the family and childcare food environments on

preschoolers‘ healthy eating. Australasian Journal of Early Childhood 2010; 35(3): 105-110.

63. Tuzikaitė E. Mokinių sveikatos sutrikimai nesikeičia. 2013.

http://www.kedainiubiuras.lt/aktualu/519-mokini-sveikatos-sutrikimai-nesikeiia.html prieiga per

internetą 2014-08-03.

64. Urbonas V., Čižauskaitė D., Jašinskaitė M. Vaikų mityba vaikų ligoninės duomenimis.

Sveikatos mokslai. 2012, Volume 22, Number 6, P. 38-4.



http://www.sam.lt/go.php/Vaiku-sveikata5258655

http://www.kedainiubiuras.lt/aktualu/519-mokini-sveikatos-sutrikimai-nesikeiia.html%20prieiga%20per%20internetą%202014-08-03

http://www.kedainiubiuras.lt/aktualu/519-mokini-sveikatos-sutrikimai-nesikeiia.html%20prieiga%20per%20internetą%202014-08-03

58

65. Vaikų nutukimo prevencija. Europos komisija.

http://ec.europa.eu/health/highlights/2012/3/news_20120720_childhood_obesity_lt.htm prieiga per

internetą 2014 08 04.

66. Vingras A., Stukas R. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimasis. Ukmergė: Valdo

leidykla. 2008.

67. Vingras A., Stukas R. Papildomas kūdikių maitinimas: kada ir koks? Medicinos teorija

ir praktika 2008. 14(3). P. 250-259.

68. Zaborskis A., Žemaitienė N., Šumskas L., Diržytė A. Moksleivių gyvenimo būdas ir

sveikata. Vilnius: Leidybos centras. 1996. P.125.

69. Zaborskis A., Petronytė G., Buitvydaitė R., Lubienė J., Ambrazevičienė I.,

Kuzmarskienė G. Lietuvos vyresniųjų klasių moksleivių mitybos įpročių netolygumai. Visuomenės

sveikata. 2006. 1(32):40-5.

70. Zaborskis A., Lagūnaitė R. Vaisiai ir daržovės mokinio valgiaraštyje: mityba ir

socialiniai netolygumai 2002–2010 metais. Visuomenės sveikata. 2011. 2(53). P. 65-81.

71. Žilinskienė E., Gudžinskienė V. Gyvensena ir sveikata. Vilnius: VDU leidykla. 2003.

72. 2014 m. kovo 12 d.Europos Parlamento rezoliucija „Europos gastronomijos paveldas:

kultūros ir švietimo aspektai“. http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-

//EP//TEXT+TA+P7-TA-2014-0211+0+DOC+XML+V0//LT prieiga per internetą 2014 08 04.

http://ec.europa.eu/health/highlights/2012/3/news_20120720_childhood_obesity_lt.htm

59

PRIEDAI

60

1 priedas

X MOKYKLĄ LANKANČIŲ MOKSLEIVIŲ TĖVŲAPKLAUSA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos II

kurso studentė Diana Krapikienė rašo magistrinį darbą tema: „I – IV klasių

moksleivių maitinimo gerinimas X mokykloje“, darbo vadovė: Gintarė

Zaborskienė.

Ši anketa – apklausa skirta nustatyti kaip keičiant racioną bent

minimaliai galima būtų pagerinti moksleivių maitinimą, kadangi maitinimas tiesiogiai įtakoja

kiekvieno mokyklinuko sveikatą. Į anketos – apklausos toliau pateiktus klausimus gali atsakyti tik „X“

mokykloje dirbantys darbuotojai ir I – IV klasių moksleivių tėvai. Gauti tyrimo duomenys yra ir bus

anoniminiai, duomenys bus panaudojami rasti optimaliausią būdą tiriant (šiame moksliniame darbe)

kaip reiktų gerinti moksleivių maitinimą. Tikiuosi sąžiningų atsakymų. Ačiū už Jūsų skirtą laiką!

1. Kaip manote, kas yra sveika mityba? (pažymėkite Jums priimtiniausią atsakymą)

Nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas

Ekologiški maisto produktai

Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau

riebalų, druskos, cukraus.

2. Kaip manote, kas yra nesveika mityba? (pažymėkite Jums priimtiniausią atsakymą)

Riebus, koloringas maistas

Ne ekologiški maisto produktai

Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau

riebalų, druskos, cukraus

Nesubalansuotas, neįvairus maistas ir nenuosaikinga mityba.

3. Ar Jūsų vaikas alergiškas kokiems nors maisto produktams?

Taip Ne

61

4. Ar Jūsų vaikas pusryčiauja namuose prieš išeidamas į mokyklą?

Taip, visada

Kartais

Ne, niekada

5. Kiek kartų vaikas valgo mokyklos valgykloje per dieną?

vieną kartą

du kartus

daugiau nei tris kartus

6. Ar grįžęs iš mokyklos vaikas jaučiasi sotus – ar pakanka mokykloje per pietus, vakarienę

gaunamo maisto

Teigia, kad pakanka, bet grįžęs/usi dar valgo

Teigia, kad nepakanka ir grįžęs/usi jaučiasi alkanas/a

Teigia, kad pakanka, nesijaučia aklanas/a ir grižęs/usi beveik nevalgo.

Teigia, kad pakanka – gaunamo pateikalo mokykloje viso nesuvalgo, bet grįžęs/usi namo dar

valgo.

7. Kaip vaikas vertina mokyklos maistą? Ji/jis teikia, kad maistas mokykloje:

Skanus

Neskanus

Kartais skanus

8. Ar mokyklos valgykloje yra galimybė pasirinkti karštus patiekalus?

Taip Ne

9. Ar renkantis mokyklos valgykloje patiekalus yra galimybė pasirinkti dietinius

patiekalus?

Taip Ne

62

10. Ar mokykloje Jūsų vaikas patiekalus renkasi pats ar visi vaikai gauna vienodą

patiekalą?

Patiekalus užsako auklėtoja ir jie visiems vienodi

Renkasi pats, kai neišsiperka visos dienos maitinimo

11. Ar vaikas mokykloje gauna daržovių, vaisių?

Taip Ne

12. „Tausojantis patiekalas – šiltas maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu

gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje.“ Ar

mokykloje vaikas bent kartą į savaitę gauna tokį patiekalą?

Taip

Ne

13. Kaip vertinate tausojančio pateikalo būtinumą mokykloje?

1

visiškai

nepritariu

2

nepritariu

3

nei pritariu, nei

nepritariu

4

pritariu

5

Visiškai pritariu

14. Jei Jūsų vaikas renkasi patiekalus mokykloje pats, kaip manote kas svarbiausia

vaikui?

Kaina

Išvaizda (patiekalas atrodo estetiškai ar ne)

Paprotys (ar vaikas pageidauja panašių patiekalų, tokių kokius jis įpratęs valgyti namuose)

Skonis

Patiekalas kuris labiau naudingas sveikatai (pvz.: jei mėsinis patiekalas, jis tiekiamas su

daržovėmis ar kruopomis ar su makaronais, tačiau ne su bulvėmis (keptomis, ar virtomis su

įvairiausiais užpilais).

63

15. Jei Jūsų vaikas renkasi patiekalus mokykloje pats, kokius produktus mokyklos

valgykloje dažniausiai renkasi vaikas?

Sriubą

Karštą antrą patiekalą

Saldų patiekalą (blynai, varškės apkepas)

Daržovių salotas

Pyragaitį, sausainius, bandelę

Obuolius, bananus ar kitus vaisius

16. Ar mokykloje vaikas valgo picą?

Taip, dažnai

Taip, kartais

Ne

17. Virš pamatinės sveikosios piramidės grupės vienodu lygiu pateikiamos dviejų

produktų grupės – daržovių ir vaisių grupė3, tad reišktų, kad vieną ar du kartus per savaitę

(mokslo savaitė – penkios dienos) galima virti saldžiąją sriubą – „turtingą“ įvairiais vaisiais;

Sutinku;

Nesutinku;

Tą dieną kai bus tiekiama saldžioji sriubą, turi būti ir siūloma alternatyvioji sriuba,

kadangi ne visi vaikai mėgsta (kiti dėl sveikatos negali valgyti saldžiai) saldumynus, saldžiai

pagamintus patiekalus.

18. Priežastys, kodėl vaikai turėtų valgyti sriubas mokykloje?

todėl, kad pigiau nei antras patiekalas (pastebėjimas: vaikas, kuris turi galimybę valgyti

nemokamą valgyklos maistą, jis valgo ir pirmą patiekalą, t.y. sriubą ir antrą patiekalą);

kadangi tai yra sveikas ir lengvai pasisavinamas maistas augančiam – bręstančiam

vaiko – mokyklinuko organizmui.

3 L. Labanauskas, R. Rokaitė ir kt., 2008m.

64

Vaikui, kurio apetitas didesnis, rekomenduojama geriau suvalgyti du kartus sriubą, nei

vieną kartą antą patiekalą, ar saldų patiekalą, ar desertą.

Nesutinku, kad sriuba yra vertinga ir vaikai turėtų rinktis ją kartu su ar vietoje antro

patiekalo.

19. Ar turite pageidavimų kažką keisti Jūsų valgyklos meniu siūlomose sriubose, pvz.:

kelis ir/ar vieną ingradientą?

Taip

ne, tinka toks meniu, koks yra siūlomas.

_____________________________.

20. Jūsų mokyklose maitinimo paslauga teikiama, organizuojama ir vykdoma?

Centralizuotas maitinimas

Savarankiškas maitinimo organizavimas

Nežinau.

21. Ar turite pasiūlymų, pageidavimų dėl jūsų auklėtinio, sūnaus – dukros, dienos

maisto raciono gerinimo mokyklos valgykloje?

Taip Ne

22. Kaip manote, ar I – IV klasių moksleiviams reikalinga švietimo pamoka – paskaita

kaip pagerinti savo dienos racioną (mokykloje)?

a. Taip b. Ne

23. Jūsų vaikas/ vaikai mokinasi:

I klasėje

II klasėje

III klasėje

IV klasėje.

24. Jūs esate:

Moteris – Mama

Vyras – Tėvas

65

25. Jūsų amžius:

Iki 20 metų

21 – 45

46 – 60

61 ir daugiau

26. Koks Jūsų išsilavinimas?

aukštasis

aukštesnysis

vidurinis

nebaigtas

27. Jūsų socialinis statusas?

Studentas

Bedarbis

Dirbantis

Senjoras

2 priedas

Valgiaraščio gerinimas 1 – 4 klasė

I savaitė

1 diena

Žirnių sriuba 250 Balt. 0,27

(T) Naminis kotletas padaže 75/50/150/150 Rieb. 28

Multivitaminų sultys 200 Angl. 128

Obuolys 160 Kcal. 840

Duona 50

Garnyras

Bulvių košė 150

Kopūstų salotos 150

2 diena

Pieniška ryžių sriuba 250 Balt. 37

(T) Prienų kukuliai 115/50/100/150 Rieb. 41

Šv. Obuolių kompotas 200 Angl. 172

Obuolys 160 Kcal. 1075

Naminė bandelė 150

Garnyras

Bulvių košė 150


3 diena

Pupelių sriuba 250 Balt. 43

(T) Daržovių troškinys su mėsa 150/20/10 Rieb. 31

Persikų sultys 200 Angl.358

Kriaušė 220 Kcal. 1033

Kiškio pyragėlis 80

Duona 50

4 diena

Agurkinė sriuba 250/10 Balt. 13,27

(T) Turistų kukuliai 75/100/150/100 Rieb. 11,04

Persikų sultys 108 Angl.9,7

Kriaušė 220 Kcal. 180,52

Duona 50

Garnyras

Bulvių košė 100


5 diena

Daržovių sriuba su ryžiais 250/10 Balt. 36

Jautienos maltinukas su

daržovių įdaru

75/5/150/150 Rieb. 31

Šviežių obuolių kompotas 200 Angl.171

Kiškio pyragėlis 80 Kcal. 1047

Obuolys 160

Duona 50

Garnyras

Ryžių košė 100

Morkų salotos su majonezu

100

II savaitė

1 diena

Pieniška perlinių kruopų sriuba 250 Balt. 30

(T) paukštienos maltinis 100/50/100/100/100 Rieb. 31


Obuolys 160

Batonas 30

Garnyras

Grikių košė 100

Burokėlių salotos 100

Morkų salotos su

majonezu 100

2 diena

Darvožių sriuba 250 Balt. 36

(T) Balandėliai 120/100/100/100 Rieb. 38

Šviežių obuolių kompotas 200 Angl.151

Obuolys 160

Duona 50

Garnyras

Bulvių košė 100

3 diena

Šviežių kopūstų sriuba su bulvėmis 250/10 Balt. 25

(T) Virtų bulvių cepelinai su mėsa 200/40 Rieb. 35

Džiovintų vaisių (razinų) kompotas 200 Angl.355

Kriaušė 220

Duona 25

4 diena

Pieniška grikų sriuba 250 Balt. 35

(T) Turistų kukuliai 115/20/150/150 Rieb. 43

Multivitaminų sultys 200 Angl.142

Apelsinas 200 Kcal. 936

Bulvių košė 100

Šviežių kopūstų salotos

150

5 diena

Burokėlių sriuba su

bulvėmis

250/10 Balt. 34

Žuvies šnicelis 100/50/150/150 Rieb. 29


Mandarinas 140 Kcal. 872

Duona 50

Garnyras

Bulvių košė 100

Šviežių kopūstų salotos

150

Documents

I-IV KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMO GERINIMAS X