VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS MUZIKOS AKADEMIJA

MUZIKOS TEORIJOS IR PEDAGOGIKOS KATEDRA

Nerijus Jakštonis

Lietuvos pedagogų požiūris į trimito diapazono lavinimo metodus ir jų taikymo galimybes

The Attitude of Lithuanian Educators towards Methods of Trumpet Range Development and Their Application Possibilities

Magistro darbas

Studijų kryptis: MUZIKA (0111)

Muzikos pedagogika valstybinis kodas 621X14006

Vadovas: Doc. Dr. Rytis Urniežius (moksl. laipsnis, vardas, pavardė (parašas) (data)

Vadovė: Dr. Ilona Tandzegolskienė (moksl. laipsnis, vardas, pavardė (parašas) (data)

Apginta: doc. dr. Saulius Gerulis

(parašas) (data)

Kaunas, 2013

1

TURINYS

Santrauka..............................................................................................................................................2

Summary...............................................................................................................................................4

Įvadas....................................................................................................................................................6

Pagrindinių sąvokų žodynas.................................................................................................................9

1. Lietuvos pedagogų požiūris į trimito diapazono lavinimo metodus ir jų taikymo galimybes.......11

1.1. Trimito diapazono lavinimo metodai..........................................................................................11

1.2. Faktoriai lemiantys trimitininko diapazono lavėjimą..................................................................25

2.Tyrimo „Lietuvos pedagogų požiūris į trimito diapazono lavinimo metodus ir jų taikymo galimybes‘‘ eiga ir rezultatai..............................................................................................................36

2.1. Vykdomojo tyrimo eiga...............................................................................................................37

2.2. Tyrimo metodo pasirinkimas.......................................................................................................40

2.3. Tyrimo instrumentų pagrindimas................................................................................................41

2.4. Tyrimo generalinė aibė ir imtis...................................................................................................43

2.5. Tyrimo ribotumas........................................................................................................................44

2.6. Tyrimo etika................................................................................................................................44

2.7. Tyrimo Lietuvos trimito pedagogų interviu rezultatų pristatymas..............................................44

Išvados................................................................................................................................................57

Rekomendacijos.................................................................................................................................60

Literatūros sąrašas..............................................................................................................................61

Priedai.................................................................................................................................................63

2

SANTRAUKA Nerijus Jakštonis

LIETUVOS PEDAGOGŲ POŽIŪRIS Į TRIMITO DIAPAZONO LAVINIMO METODUS

IR JŲ TAIKYMO GALIMYBES

Trimito diapazono lavinimas yra viena iš svarbiausių visų laikų temų. Nuo šio komponento

įvaldymo priklauso atlikėjų meistriškumas. Atlikėjas, kurio galimybės groti aukštame diapazone yra

pakankamai plačios, gali atlikti kūrinius techniškai laisvai. Lieka tik tobulinti grojimo meninį lygį:

garso tembrą, intonavimą, štrichus ir t.t. Daugelis muzikantų turi priežasčių nuolat groti savo

instrumentu, pvz., darbą orkestre. Šiuo atveju nuolatinis grojimas yra būtinas. Kartais tokiomis

sąlygomis per daug dirbdami atlikėjai gali negrįžtamai pažeisti ambušiūrą. Lietuvoje diapazono

lavinimo tema nėra išleistas nei vienas metodas, o į užsienio autorių metodus nėra tinkamai

įsigilinama, nes jie parašyti užsienio autorių kalbomis. Todėl šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti

svarbiausias trimito diapazono lavinimo sąvokas ir parašyti Lietuvišką trimito diapazono lavinimo

metodą.

Tyrimo tikslas:

Ištirti Lietuvos pedagogų požiūrį į trimitininkų diapazono lavinimo metodus ir jų taikymo

galimybes.

Tyrimo objektas:

Trimito diapazono lavinimo metodai

Tikslui pasiekti iškeliami uždaviniai:

1. Išnagrinėti ir susisteminti trimito diapazono lavinimo metodus.

2. Išskirti faktorius, lemiančius trimitininko diapazono lavėjimą.

3. Atrinkti pagrindinius metodus ir pratimus, kuriuos naudoja vyresnės, o kuriuos jaunesnės

kartos pedagogai.

4. Nustatyti, kokius diapazono lavinimo metodus trimito pedagogai taiko dažniausiai.

Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros analizė

Pusiau struktūruotas interviu

Anketinė apklausa

Turinio (Content) analizė

Statistinių duomenų apdorojimas MS Excel programavimo Windows operacine sistema.

Lyginamoji analizė

3

Kokybinio tyrimo metu buvo atskleista, kad diapazono lavinimui daugiau naudos duoda mišrių

pratimų rinkiniai, taip pat išsiaiškinta pūstuko reikšmė diapazono plėtimui. Išskirti seni, bet

veiksmingi pratimai diapazonui lavinti. Kiekybinio tyrimo metu išskirti pažangiausi bei dažniausiai

Lietuvos trimito pedagogų naudojami metodai. Atskleisti veiksniai lemiantys diapazono lavėjimą.

4

SUMMARY

Nerijus Jakštonis

THE ATTITUDE OF LITHUANIAN EDUCATORS TOWARDS METHODS OF

TRUMPET RANGE DEVELOPMENT AND THEIR APPLICATION POSSIBILITIES

The trumpet range development is one of the most important themes of all the time. The artist

excellence depends of mastering this component. The performer which facilities to play in the high

range is enough wide can perform pieces with technical freedom. It only remains to improve the

level of artistic playing. Many musicians have a reason to keep playing their instruments all the

time, for example: job in the orchestra. In this case performing is necessary. Sometimes in these

working conditions too many artists can irreversibly damage the embouchure. On subject of trumpet

range development neither method is released in Lithuania and almost nobody are propertly deep

into methods of the foreign authors, because it’s written in the language of authors. Therefore, this

research aim is to find out the main trumpet range development concepts and write a Lithuanian

trumpet range method.

The aim of the research:

To investigate the attitude of Lithuanian educators towards methods of trumpet range development

and their application possibilities.

The object of the research:

Methods of trumpet range development

The tasks for achieve the aim of the research:

1. To analyze and systematize the methods of trumpet range development.

2. To separate factors that fates the trumpet range development.

3. To sort the basic methods and exercises used by older and younger generation of educators.

4. To identify which of trumpet range development methods educators use the most often.

Methods:

- The analysis of scientific literature

- Semi-structured interview

- The questionnaire research

- Content analysis

- Statistical data processing MS Excel Programming Windows operating system.

- The Benchmarking

5

During the qualitative research were revealed that the mixed exercise set is more advantage, also

clarified the mouthpiece value for range expansion. Separated old, but still effective range

development exercises. During the quantitative research were separated advanced and the most

used range development methods by Lithuanian educators. Reveal the factors it determinates the

range development.

6

ĮVADAS

Platus diapazonas – kiekvieno trimitininko svajonė. Jo plėtimas – vienas svarbiausių trimitininko

karjerą skatinančių veiksnių. Atlikėjas, kurio galimybės groti aukštame registre yra pakankamai

didelės, gali atlikti kūrinius techniškai laisvai, paslankiai. Lieka tik tobulinti grojimo meninį lygį:

garso tembrą, intonavimą, štrichus ir t.t.

Daugelis trimitininkų kas dieną skiria labai daug laiko plėsdami savo diapazoną. Kaip teigia Dr.

Jim Buckner (2011): kai kuriems iš jų pavyksta labai minimaliai pagerinti situaciją, o kartais

rezultato pasiekti iš viso nepavyksta. Kartais, pernelyg sunkiai dirbdami, sužeidžia lūpų epitelį1,

kuriam vėliau atsistatyti prireikia nemažai laiko. Negrojant, raumenys atrofuojasi, todėl prireikia

daug pastangų norint sugrįžti į atitinkamą grojimo formą, kurios atlikėjas buvo prieš pažeidžiant

lūpų audinius. Daugelis muzikantų turi priežasčių nuolat groti savo instrumentu, pvz., darbą

orkestre. Šiuo atveju nuolatinis grojimas yra būtinas. Kartais tokiomis sąlygomis per daug dirbdami

atlikėjai gali negrįžtamai pažeisti ambušiūrą2. Kad taip nenutiktų, pedagogai turi padėti savo

mokiniams ar studentams išplėsti diapazoną dar mokymosi įstaigose. O jei panaši situacija pasitaiko

kitais atvejais, privaloma žinoti išeitį.

Užsienio pedagogai: James Thompson, James Stamp, Louis Maggio, Robert Civiletti ir kt. yra

išleidę daug diapazono lavinimo mokyklų įvairiomis užsienio kalbomis, bet ne visos mokyklos

tinka konkrečiam asmeniui, o ir kalbos barjeras (dauguma jų nėra išversti į lietuvių kalbą) arba laiko

stygius sutrukdo įsigilinti į pratimų paaiškinimus. Tokiu atveju iš grojamų pratimų būna labai maža

naudos arba jos išvis nebūna. Dažniausiai atlikėjai nusivilia pratimais ir dalindamiesi šia liūdna

patirtimi su kolegomis, pateikia klaidingą savo nuomonę apie vieną ar kitą metodą. Dėl šios

problemos, prie mokslo darbo, siekiama pateikti lietuvių kalba sudarytą diapazono lavinimo

metodą.

Pradedantieji pedagogai naudoja metodines žinias ar metodus, kuriuos jie patys yra kada nors

studijavę, todėl reikia nuolatos plėsti savo srities pedagoginę patirtį. Tik pasitelkdami praktikoje

patvirtintus efektyvius metodus, pedagogai gali efektyviai padėti savo mokiniams. Norint išspręsti

individualias vieno ar kito mokinio mokslo procese kylančias problemas, metodinė medžiaga per

ilgalaikę pedagoginę patirtį yra šiek tiek koreguojama arba keičiama kita medžiaga. Kad ir kokia

problema bebūtų, pirmiausiai reikia ją nustatyti, gerai suvokti jos priežastis, numatyti pasekmes, o

tik tada ieškoti atitinkamo sprendimo. 1 Epitelis – dengiamasis audinys (lūpų raudonoji dalis).

2 Ambušiūras – lūpų, veido ir liežuvio raumenų „aparato“ veikla grojant pučiamaisiais muzikos instrumentais.

7

Tarp daugelio įvairių pučiamųjų instrumentų specialybių būtent trimito atlikėjo ugdymo procesas

yra vienas sudėtingiausių. Taip yra dėl šiam instrumentui būdingos ambušiūro veiklos specifikos.

Taip pat daugelio problemų priežastis yra ambušiūro sąveikos su pūstuku ypatumai, garso išgavimo

būdai bei šių dalykų nesuderinamumas tarpusavyje: ambušiūro – lūpų, veido ir liežuvio „aparato“;

„Kvėpavimo aparato“ – kvėpavimo takų, plaučių, kvėpavimo raumenų bei oro tiekimo ir valdymo

mechanizmo sąveika su trimito pūstuku leidžia atlikėjui išgauti gražų garsą. Šios aplinkybės iš

pedagogo reikalauja nuoseklaus ir nuolatinio mokinių stebėjimo, esamos padėties vertinimo,

problemų radimo bei jų sprendimo.

Tobulinant Lietuvos trimitininkų meistriškumą labai svarbi yra pedagogų patirtis, jų nuomonė bei

požiūris į trimito diapazono lavinimo metodus. Ši nuomonė bei požiūris dažnai skiriasi, ypač tarp

vyresnės ir jaunesnės kartos pedagogų. Vyresnės kartos pedagogai dažniausiai dirba su senesnių

laikų metodine medžiaga. Per daugelį metų jie yra atsirinkę, jų nuomone, veiksmingiausius

metodus, atitinkančius jų darbo sistemą, todėl galėtume teigti, jog jie kai kuriais atvejais pasiekia

greitesnių rezultatų nei jaunesni, turintys mažiau patirties pedagogikoje.

Analogiškai galėtume spėti, kad jaunesnieji pedagogai naudojasi naujais metodais, kurie savo

pažangumu prilygsta ar net pranoksta senuosius metodus, todėl šiuo atveju vyresniųjų pedagogų

ilgametės patirties kaip savaime suprantamo sėkmės rodiklio pedagogikoje vertinimas tampa

abejotinu.

Žinoma, iš šių atvejų pasitaiko ir priešingų atvejų. Kartais seni pedagogai laikosi pasenusių pažiūrų,

vadovaujasi atgyvenusiomis žiniomis ir neįsileidžia naujovių. Jų žinomos mokyklos sensta ir

nebeteikia tiek naudos, kiek naujos mokyklos ar metodai, o pradedantys dirbti pedagogai, nors ir

būdami gerais atlikėjais bei žinantys daug naujovių, kartais turi mažai patirties ir nesugeba pritaikyti

metodų skirtingų gabumų mokiniams, ateinantiems į muzikos mokyklas.

Darbo naujumas ir aktualumas: Iki šiol Lietuvoje atlikta labai daug tyrimų muzikos srityje, kurie

akcentuoja mokslo procesų ryšį tarp mokinių ir pedagogų, taip pat nagrinėtų daugelį labai svarbių

idėjų bei koncepcijų, kurios išaiškintų tam tikrus trimito studijų aspektus. Tačiau peržiūrėjus

anksčiau rašytus mokslo darbus ir paieškojus mokslinės literatūros lietuvių kalba, galima drąsiai

teigti, kad būtent trimito diapazono lavinimo tema, atsižvelgiant į Lietuvos pedagogų požiūrį,

nebuvo rašytas nei vienas darbas. Juo labiau, tyrimo rezultato naudos įtvirtinimui nebuvo parašytas

nei vienas lietuviškas trimito diapazono lavinimo metodas.

8

Tyrimo problema:

Siauras diapazonas trimitininkui yra viena didžiausių problemų, sudarančių daug sunkumų atlikimo

procese. Diapazono lavinimas yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, kurį turime įveikti. Šiame darbe

bus siekiama išsiaiškinti būdus šiam sunkiam darbui palengvinti.

Tyrimo objektas:

Trimito diapazono lavinimo metodai.

Tyrimo tikslas – Ištirti Lietuvos pedagogų požiūrį į trimitininkų diapazono lavinimo metodus ir jų

taikymo galimybes.

Ginami teiginiai:

1. Tikėtina, kad skirtingų kartų Lietuvos trimito pedagogai naudoja skirtingus diapazono

plėtimo būdus, ne visada atitinkančius naujausius pasaulyje plintančius metodus.

2. Naujausių metodų panaudojimas kombinuojant su geriausiais tradiciniais metodais galėtų

duoti efektyvesnių rezultatų plečiant mokinių diapazonus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išnagrinėti ir susisteminti trimito diapazono lavinimo metodus.

2. Išskirti faktorius, lemiančius trimitininko diapazono lavėjimą.

3. Atrinkti pagrindinius metodus ir juos susisteminti pagal tai, kuriuos naudoja vyresnės, o

kuriuos jaunesnės kartos pedagogai.

4. Nustatyti, kokius diapazono lavinimo metodus trimito pedagogai taiko dažniausiai.

Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros analizė

Pusiau struktūruotas interviu

Anketinė apklausa

Turinio (Content) analizė

Statistinių duomenų apdorojimas MS Excel programavimo Windows operacine sistema.

Lyginamoji analizė

Tyrimo dalyviai: Lietuvos trimito pedagogai

Tyrimo metodologija: Kokybinių ir kokybinių tyrimų kombinavimas.

Tyrimo tipas: Aprašomasis.

9

Pagrindinių sąvokų žodynas

Metodas - [gr. methodos – tyrimo kelias] – sistema veiksmų būdų tikslui pasiekti, pvz.: mokslinio

tyrimo metodai (stebėjimas, eksperimentas ir kt.). Pedagogikoje skiriami mokymo ir auklėjimo

metodai. Metodo struktūra sudaro 1) tikslas, 2) priemonės tikslui realizuoti, 3)veiksmų būdai.

(L. Jovaiša, 2007)

Metodika - [gr. methodike - būdų visumos panaudojimo praktika] – pedagogikos disciplina,

tirianti atskirų mokomųjų dalykų mokymo turinį, principus, metodus, būdus, taisykles ir formas.

Kiekvienas mokymo dalykas turi savo dėstymo metodiką. Metodika susijusi su didaktika – bendrąja

mokymo metodika. Dėstymo metodikos klausimais susidomėta tiktai naujaisiais laikais – XVII a.

J. A. Komenskis stengėsi taip parengti lotynų kalbos ir kitų dalykų vadovėlius, kad mokiniams būtų

lengva mokytis. Nuo XVIII a. Pradėta plačiau domėtis atskirų dalykų dėstymo metodikomis.

(Jovaiša, 2007)

Pedaliniai tonai - tai žemiausios natos trimito diapazone. Šios natos išeina už instrumento

aplikatūros ribų. Žemiausia trimito nata yra fa# žemiau pirmos oktavos do. Visos kitos žemesnės

natos yra pedalinės. Norint pagroti šias natas reikia ypatingai gerai valdyti ambušiūrą. Kai kurie

atlikėjai taip pat naudoja pagalbinius dengimus, kad būtų lengviau sugroti šias nepaprastai žemas

natas. Jų išgavimui reikia sugebėti priversti lūpas vibruoti neįprastai lėtu greičiu. (Miller)3

Ambušiūras - [pranc. Embouchure < bouche - burna]: lūpų ir liežuvio padėtis grojant pučiamaisiais

muzikos instrumentais, kurių pūstukus atlikėjas liečia lūpomis. (Bendorienė, 2003)

Diapazonas – [gr. dia pazon (chordon) – per visas (stygas)]: balso arba muzikos instrumento garsų

(nuo žemiausiojo iki aukščiausiojo) apimtis. (Bendorienė, 2003)

Registras - [lot. registrum] – muzikos instrumento diapazono dalis, turinti tam tikrą bendrą tembrą.

(Krutulys, 1975)

Intonacija - Intonacija [lot. intono — garsiai tariu]: balsu ar muz. instrumentu be fiksuoto garso

aukščio išgaunamų garsų ir intervalų tikslumas. (Kvietkauskas, 1985)

Bendingas - Bendingo pratimai gerina instrumento kontrolę todėl, kad norint pasiekti teisingą

intonaciją turite tam naudoti tiktai savo lūpas. (Exercise Database4)

3 Miller. Prieiga internete: http://www.ehow.com/info_8665015_trumpet-pedal-tones.html.

4 Exercise Databas. Prieiga internete: http://www.trumpetexercises.net/exercisegroup:bending.

10

Lūpų epitelis – lūpų dengiamasis audinys, apsaugantis lūpas yra raudonos spalvos. (Vitkus,

Baltrušaitis, Valančiūtė, 2003)

Musculus orbicularis oris - Žiedinis burnos raumuo užčiaupiantis burną. (Baixauli, Negri, 1999)

Musculus buccinator - Žando raumuo, tai burnos šoninių sienų raumuo, įeinantis į žando sudėtį,

kuris padeda švilpti, skiemenuoti, kramtyti. (Baixauli, Negri, 1999)

11

1. LIETUVOS PEDAGOGŲ POŽIŪRIS Į TRIMITO DIAPAZONO LAVINIMO METODUS

IR JŲ TAIKYMO GALIMYBES

1.1.Trimito diapazono lavinimo metodai

Išskiriama, kad literatūros trimito diapazono lavinimo tema lietuvių kalboje visiškai nėra, todėl

šiame skyriuje bus aprašoma užsienio mokyklų patirtis:

1. Caruso C. „Musical calisthenics for brass“ 2. Verzari S. „Studi di technica“ 3. Thompson J. „The

buzzing book“, 4. Sandoval A. „Brass playing concepts“, 5. Maggio L. „System for Brass“ 6.

Costello A.; Stevens R. „Embouchure Trouble and Self. Analysis 7. Irons D. E. „27 Groups of

exercises for trumpet“ 8. Spaulding R. Double high c in 37 weeks” 9. Hunt C. E. „Sail the Seven

C’s“ 10. Colin C. „Breath Control Range and Endurance “ 11. Sandoval A. „Playing techniques and

performance sudies for trumpet“ 12. P.E.T.E „Training system by Warbuton“ 13. Vizzutti A.

„Trumpet method“ 14. Klewitt B. „Developing 21 century range and endurance on trumpet“ 15.

Colin A. „Range with relaxation“ 16. Robert Civiletti „TCE studio“ 17. Stamp J. „Warm-Ups +

Studies for Trumpet“ 18. Gordon C. „Systematic-Approach-To-Daily-Practice“ 19. Drozdoff N.

„Trumpet method“ 20. Cichowitz V. „Flow studies“ 21. Clarino technika.

1. Carmine Caruso trimito diapazono lavinimo metodas

Kalbant apie tokias studijas nėra jokio subjektyvaus vertinimo kuris būtu 'teisingas' ar 'neteisingas'.

Iš pradžių pradedat groti variniu instrumentu, galite jausti, kad neturite gero garso. Gali pasitaikyti

atvejų, kai profesionalus atlikėjas ar mokytojas gali pasakyti, kad jūsų garsas yra blogas, todėl jūs

grojate neteisingai. Bet tai nėra neteisinga; juk tai yra vienintelis garsas, kurį jūs turite, o kadangi

tobulėjate, vėliau turėsite pagrindą palyginimui. Per didelis mąstymas apie asmeninę atlikimo

kokybę gali tik viską griauti. Kai atliksite ir išvystysite šiuos pratimus užsiiminėdami savo talento

ribose, pagaliau turėsite "gerą“ garsą. Kol tai neįvyko, jūsų garsas nėra neteisingas. Suklupimas

pradžioje nėra neįprastas reiškinys. Visi gerai žino, kad prieš sėkmę dažnai įvyksta daug nesėkmių,

todėl geriau stengtis nenusivilti. Visos nepavykusios natos ankstesnėse pakopose buvo jūsų silpnų

raumenų pasekmė, o užsiiminėjimas padeda juos sustiprinti. Kūnas visada yra kintančios būsenos.

Per kryptingą ir nuolatinį pratimų studijavimą, jūs galėsite priversti savo raumenis būti pastoviais.

Jūsų užsiiminėjimo rutina turi būti sudaryta taip, kad suderintų kūno ir minčių koordinacijos

discipliną. Per tiesioginį ir pasikartojantį darbą, rezultatai pasireikš procentaliai, laipsniškai.

Svarbiausia suvokti tai, kad grojimas variniu muzikos instrumentu yra raumeninė veikla lygiai taip

12

pat kaip ir sportinė veikla. Atlikėjui variniais instrumentais, jo instrumentas yra tik metalo

vamzdelių junginys, visą darbą atlieka raumenys. Ši metodika dažnai vadinama „muzikine

gimnastika“ todėl, kad grojant muzikos instrumentu didžioji kūno raumenų dalis dirba tam, kad

išgautų garsą. Beveik du šimtai raumenų veikia, kai muzikantas pučiamaisiais instrumentais išgauna

garsą. Tai ir yra visos šios knygos tikslas - raumenų koordinacija. Vietoj mąstymo apie tobulumą,

siekiama padrąsinti save ir galvoti procentaliai: viskas yra geriau nei buvo prieš tai. Būtina

pamiršti žodžius „tobulumas“, „neteisingai“, ir „geras“: jie neturi nieko bendro su mokymu mene,

dažnai jų naudojimas gali būti neigiamu faktoriumi. Jei mokytojas sako, kad kažkas neteisinga,

studentas turi teisę paklausti, "kas neteisinga ? „Tada mokytojas paaiškins kas negerai, o studentas

turi klausti“, ką man tada daryti? Viskas yra lengva, jei mokytojas paprastai paaiškina studentui, ką

daryti. Tai yra tiesiog situacijos pagerinimas, ne tobulumas, o kaip tik tai, ko studentas ir siekia.

Negatyvūs žodžiai nepadrąsina studento. Žinios turi būti perduodamos su meile ir teigiamu būdu.

Tai labai svarbi sąvoka mokytojams. Autoriui teko pažinoti daug studentų, kurie prarado

susidomėjimą savo muzikine karjera dėl to, kad jie neturėjo tokio mokytojo, kuris galėtų bendrauti

menine forma su meile instrumentui. Galbūt jie buvo geri techninės dalies žinovai, bet šie

mokytojai negalėjo deramai įkvėpti, dėl to studentai prarado susidomėjimą. Būtent šios knygos

tikslas yra pasiūlyti muzikantui galimybę pagerinti jo įgūdžius.

Ši knyga - tai klinikinė studijavimo metodika grojantiems variniais pučiamaisiais instrumentais. Jos

tikslas apima visus fizinius reikalavimus, kurie padeda muzikaliai groti savo instrumentu. Knyga

yra klinikinė tuo jog rodo jums kaip išlavinti raumenis, kad galėtumėte panaudoti jūsų instrumentą

muzikavimo tikslais ir jūsų atlikimą paversti pastovesniu.

Klinikinis metodas susideda iš:

Garso, intonacijos, diapazono, ištvermės, lankstumo, artikuliacijos, technikos, kvėpavimo.

Pradedančiajam tai turi būti naudojama kaip papildomas metodas šalia bet kokios kitos metodikos.

Pažengusiam ir profesionaliam atlikėjui tai gali būti naudojama būtent gimnastikos tikslais.

Instrukcijas Sekite įdėmiai.

Keturios taisyklės:

1. Pajunkite į darbą savo koją. Tai skirta nustatyti laikui, kurio metu raumenų judesiai atsilieptų į

ritmą, kurį jūs sukuriate (Kojos mušimas - tarsi metronomas kūno raumeninei veiklai.)

Pradedančiam studentui, kuris neturi ritmo pojučio siūlomas metronomas su nustatytu greičiu 60.

Atsižvelgiant į kitus pratimus, kurie sudaryti iš sveikųjų ir pusinių natų, jūs galite pakeisti mušimą

koja, kad išpildytumėte savo atitinkamus poreikius. Taip pat, atsižvelgiant į poreikius, jūs galite

artikuliuoti pirmąją natą liežuviu, o trečiąją natą oro ataka.

13

2. Visuose pratimuose išlaikykite kontaktą tarp pūstuko ir lūpų. Grojant kiekvieną pratimą

kontaktas tarp lūpų ir pūstuko turi būti išlaikytas, kol natos skamba ir nejaučiate jokio spaudimo

jausmo. To priežastis yra paprasta: jei jūs atitrauksite pūstuką nuo lūpų prarasite kontaktą, o tai

reikalauja dviejų judesių - vieno jį prisidedant, kito - nusiimant. Kiekvieną kartą kai atitraukiate

pūstuką, turite vėl perstatyti visą ambušiūrą. "Viso" ambušiūro sustatymas susideda iš 5 judesių:

1. Pūstuko kontaktas su lūpomis.

2. Hermetinis pūstuko spaudimas prie lūpų, paruošiant grojimui

3. Žandikaulio padėtis

4. Tinkamo instrumento laikymo kampo nustatymas

5. Pūtimas

Jei jūs neatitraukiate pūstuko, jūs sumažinate judesius iš 5 į 3. O jei dar paliekate lūpas įtemtas,

jums lieka tik vienas judesys - pūtimas.

Kvėpuojant išlaikykite tą patį pūstuko spaudimą ir ambušiūro įtempimą, kaip grodami natas prieš

tai. Nesusikoncentruokite ties garsu ir intonacija.

3. Išlaikykite pastovią ataką. Ataka - tai raumeninė ir fizinė funkcija. Kai išpučiate orą pro lūpas

kuo pastovesnė ataka, tuo pastovesnis oro judėjimas. Kuo pastovesnė ataka tuo lūpoms lengviau

valdyti oro srovę. Kai išmoksite valdyti oro srove, išmoksite valdyti ir muziką. Analogiškai apie

lūpas galvokite kaip apie slides ant vandens. Iki tol, kol valtis traukia, slidės laikosi ant vandens.

Kai valtis lėtėja, slidės Pradeda grimzti. Kai valtis sustoja, jūs nukrentate. Taip pat yra kai oras nėra

nuolat intensyviai pučiamas per lūpas. Pastovios oro srovės veikla "maitinama" lūpas tuo

išvystydama geresnį raumenų balansą.

4. Kvėpuokite tiktai per nosį. Kvėpavimas per nosį yra svarbus dėl tos pačios priežasties kaip ir

taisyklė Nr. 2. Kad sumažintų raumeninės veiklos kiekį, kuris reikalingas garsui išgauti. Kai

kuriems atlikėjams būdinga kvėpuoti, tarytum jie šnirpštu todėl, kad kvepia orą į sinusus vietoj to,

kad kvėptų į plaučius. Normaliai kvėpuojant per nosį, reikia mažiau raumenų (mažiau judančių

dalių) nei keičiant jūsų raumeninę padėtį kvėpuojant per burną. Tai greitesnis būdas sustiprinti

ambosiūrą, nes prireikia mažiau kintamųjų veiksnių norint kontroliuoti ambušiūrą ir „padėti jam

surasti jo vietą“.

Carmine Caruso pedagoginis pagrindas yra muzikinė gimnastika, joje nenaudojami jokie meniniai

principai, tačiau visos pastangos ir dėmesys yra skiriami fundamentaliems raumenų lavinimo ir su

tuo susijusių funkcijų principams, kurie yra visiškas pamatas į visavertį meninį atlikimą. Šis

14

metodas paremtas milžinišku krūviu ambušiūrui. Dėl šių pratimų pobūdžio jį galima būtų priskirti

prie „ambušiūrą stingdančių“ metodų grupės.

2. Sandro Verzari trimito diapazono lavinimo metodas

Remiantis pedagogine ir atlikėjiška patirtimi, autorius pastebėjo, kad reikalingas metodas, kuris

pristatytų daugelį dažnai nuvertinamų, bet labai reikalingų idėjų ir koncepcijų, kurios išaiškintų

tam tikrus trimito studijų aspektus. Šie pratimai sudaryti sunkėjančia tvarka, taigi, studentas gali

laipsniškai kelti techninį lygį, kuris su kitais baziniais techniniais įgūdžiais, leis lengvai įvaldyti

trimito obertonus. Diafragminio kvėpavimo supratimas ir pritaikymas, sujungtas su taisyklingu

ambušiūru ir tinkamu veido raumenų naudojimu yra absoliutus trimito technikos pagrindas. Visa tai

galima pasiekti obertonų studijų pagalba.Taigi, knyga labiausiai nukreipta į obertonų plėtojimą

visose septyniose pirštuotės pozicijose, kad įgyti lanksčią lūpų techniką ir visiškai tikslią oro srovės

kontrolę.

Pirmieji pratimai Nr. 1 – 22 – skirti tiksliai derinimo kontrolei, kad pagerinti garso išgavimą ir lūpų

lankstumą viduriniame registre. Pratimai Nr. 23 – 29 padeda stiprinti veido raumenis, prieš

pradedant groti pratimus aukštajame registre. Pratimuose Nr. 28 – 29 įvestas septintas obertonas,

kaip pasiekiamas taškas arpeggio kontekste . Nr. 30 – 42 išvystyti ir kaip pagrindinės studijos. ( Nr.

30 – 35 ) skirti ir kaip technikos studijos, kad praplėstų diapazoną aukštyn iki si bemol (pagal

užrašymą aukštoji do) . Nr. 43 – 57 – vėl pritaikyti vystyti veido raumenis s naudojant oktavų,

decimų šuolius, staccato ir legato techniką bei gamas. Nr. 58 – 59 – bėglumo studijos, kurios turi

būti grojamos skirtingais nurodytais būdais. Nr. 60 – 63 yra trečioji fazė, plečiant naudojamų

dermių diapazoną, kai tuo tarpu Nr. 64 – 69 vysto staccato ir dvigubo liežuvio smūgio technikas.

Nr. 70 – 73 yra bėglumo studijos įtraukiant aukštą registrą bei pabrėžiant lūpų kontrolę ir

lankstumą. Į paskutinę knygos dalį įtraukti ekstremaliai sunkūs, labai plataus diapazono etiudai,

kuriuos mokantis laipsniškai ir metodiškai gali ma judriai įvaldyti.

Pratimai Sandro Verzari metode paremti lūpų lankstumu, čia svarbiausias diapazono įvaldymo

būdas pasiekiamas per abušiūro lankstumo didinimą. Remiantis lanksčių lūpų principu pasiekiamas

tolygus diapazonas, kuris priklauso nuo šių pratimų įvaldymo. Pagal šių pratimų pobūdį juos galima

priskirti prie „lankstaus ambušiūro technikos“ metodų grupės.

3. James Thompson Trimito diapazono lavinimo Metodika

Puikiu grojimu variniais pučiamaisiais instrumentais šiuolaikinėje kultūroje vis dar žavimasi. Ar tai

būtų klasika, džiazas, kino filmai ar pop muzika, geras instrumentalistas variniais pučiamaisiais visą

15

laiką diktuoja sąlygas savo aplinkoje. Kaip studentai su didele pagarba klausome tų, kurie viršija

visas fizines normas ir taip randa raktą į muzikos širdį. Tokie atlikėjai yra įkvėpimas mums. Dėl jų

laisvumo atlikime, kurį sudaro garso grožis, diapazonas, ištvermingumas, dinamika ir techninė

kontrolė. Tas laisvumas kartais būna toks keistas ir nelauktas, kad mes nesuprasdami apibūdiname

juos, kaip „natūraliai“ grojančiais. Visa tiesa yra tokia, kad norint pasiekti tokį natūralų atlikimą,

reikia tai daryti per drausmingą, sistemingą ir protingą darbą. Paprastai metodikos, kurias šie

atlikėjai naudoja savo praktikoje, vadinamos mokyklomis arba grojimo sistemomis. Tokios

sistemos yra dažnai pavadinamos garbei jas atradusių asmenų arba tam tikro fizinio/protinio

grojimo aspekto pavadinimu. Dažniausiai vienos mokyklos šalininkai atsisako pripažinti kitų

sąvokų ar metodikų egzistavimą manydami, kad jos yra klaidingos ir pasilieka prie savo nuomonės.

Autorius pastebėjo, kad vietoje to jog studentai studijuotų kokią nors vieną metodiką teisingai ir

pakankamai kruopščiai ir taip pasiektų puikių rezultatų, jie nustato tikslus taip jog būtinai turi

išstudijuoti ir visas kitas mokyklas. Norint tapti geru atlikėju reikia būti nuosekliai ir efektyviai

informuotu muzikine prasme ir visa tai pritaikyti pūstuko, kvėpavimo, technikos ir muzikinės

kalbos požiūriu.

Autoriaus požiūris yra toks, kad kiekvienas atlikėjas turi žinoti visus įvairius šių dalykų

komponentus, studijuodamas pratimus iš šios knygos. Šie pratimai daugiausia yra lėti tam, kad

duotų atlikėjui laiko suprasti tai, ką iš tikrųjų jo protas ir kūnas daro. Bet lėtas savęs stebėjimas

neturi būti taikomas taip, kad iškeltų problemą, o tos problemos iškėlimas vėliau psichologiškai

paveiktų visą darbo eigą bei rezultatus. Atlikėjas kiekvieną pratimą turi atlikti su dideliu dėmesiu į

techniką ir melodingumą ir tiktai tada, jis turi galvoti atgal apie tai, kas buvo grojama. Ši apžvalga

leis atlikėjui savarankiškai išmokti svarbiausių dalykų. Tinkamam šių pratimų studijavimui reikės

nemažai laiko, todėl, kad to reikalauja problemos į kurią reikia pilnai įsigilinti ir pašalinti.

Kelionės kelias į tobulumą yra nesibaigiantis, tik tokiu būdu mes galėtume atpalaiduoti ir gėrėtis

kelione.

Ši metodika paremta daugeliu diapazono ir lankstumo lavinimui reikalingų aspektų. Prie leidinio

yra kompaktinis diskas su grojimo pavyzdžiais, kurie kartu su paaiškinimais padeda teisingai

suprasti pratimus ir lengviau pasiekti tikslą. Pagal šių pratimų pobūdį juos galima priskirti prie

„lankstaus ambušiūro technikos“ metodų grupės.

4. Arturo Sandoval Trimito diapazono lavinimo Metodika

Atlikėjo variniais pučiamaisiais menas pasižymi intensyvumo ir kokybės apimtimi bei taip pat jo,

kaip asmenybės įtaka meistriškumui. Fenomenalus Arturo Sandoval meistriškumas sukėlė

16

susižavėjimą, pagarbą ir net auditorijos jo kolegų ir jaunų studentų pavydą. Daugelis mano, kad čia

turi būti aprašytas tam tikras ypatingas triukas. Šios knygos studijavimas dar kartą parodys, kad

"mūšis" su kuriuo kiekvienas muzikantas susiduria grodamas savo instrumentu, (mūšis su

instrumentu ar greičiau savarankiškai su savimi pačiu...) neturi nieko bendro su „triukais“ ir jog

nėra jokio kito sėkmės garanto, nei sunkus darbas su atkaklumu ir laisvu mąstymu prieš savą

nemokšiškumą. Šiame metode yra trys svarbiausi punktai: 1) Protingai identifikuoti tikslus. 2)

Nustatyti strategiją (organizuotumą), kad įgyvendintumėte tikslus. 3) Ilgainiui pritaikyti šią

strategiją (kasdieniniam pagrindui) su aiškia vizija ir kantrybe pratimams.

Čia siūlomas Arturo Sandoval požiūris – turbūt kaip kiekvieno menininko, kuris prasiskynė savo

kelią į sėkmę ir gali išreikšti savo patirtį žodžiais - gali atrodyti paprasta. Iš tikrųjų, taip ir yra.

Paprasta, kai kiekvienoje problemoje surandamas jos sprendimo būdas.

Dėl vieno daiktas galime būti įsitikinę: joks sudėtingas „pasažas“ negali būti atliktas su grubia jėga

arba pavienėmis neapgalvotomis pastangomis. Pasisekimas kyla iš sveiko proto, supratimo ir

negailestingos savikontrolės, ne tik techniniame lygmenyje, bet ir harmoningo kūno bei proto

santykyje (muzikinio posakio jautrumas turi būti glūdinamas protinio išprusimo dėka).

Kaip visada sako Arturo Sandoval - tai yra kaina, kurią mes turime sumokėti už privilegijos

turėjimą tapti muzikantu menininku, kuris turi kažką tokio pasakyti ir pritraukti klausytojus.

Šioje metodikoje sudėti absoliučiai visi faktoriai, lemiantys diapazono lavėjimą. Kaip pagrindinis

principas daugeliui, muzikinių išraiškų lavinimui, naudojami pedaliniai tonai. Tai raktas tiek i

aukštą diapazoną, tiek į gražų garsą. Pagal šių pratimų pobūdį, juos galima priskirti prie „pedalinių

tonų“ metodų grupės.

5. Louis Maggio Trimito diapazono lavinimo metodas

Autoriaus muzikiniai gabumai buvo, kaip išplaukiančių kovų rezultatas, kuris susijęs su tragišku

nelaimingu atsitikimu, kuris pakeitė visą jo gyvenimą. Maggio Italas tęsiantis savo muzikinę karjerą

Jungtinėse Valstijose nuo 1906, turėjo pasirodyti su Sent Polo Simfonija, kai staigi nelaimė užklupo

1919 m. žiemą. Šaltu oru bėgdamas, kad suspėtų į tramvajų, Maggio paslydo ant ledinio šaligatvio

ir krito veidu trenkdamasis į saugumo zonos atbrailą. Smūgio jėga, švelniai tariant, sunaikino

menininko lūpas ir išmušė priekinius dantis. Medicinos bendruomenė Louis'ui Maggio negalėjo

nieko padaryti. Jo muzikos karjera buvo aiškiai baigta. Nors Maggio metė iššūkį sau ir per metus

sukūrė metodiką, kuri visiškai pakeitė grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais sąvoką.

Apstulbinęs savo kolegas su sistema kurią sukūrė, jis ne tiktai susigrąžino savo vietą simfoniniam

orkestre, bet ir grojo geriau nei kada nors anksčiau. Jis įgijo neįtikėtiną penkių oktavų diapazoną ir

17

parodė aksominį tembrą visuose registruose. Žinios apie Louis Maggio pasisekimą palaipsniui

pasklido muzikos pasaulyje. Atlikėjai variniais pučiamaisiais instrumentais turintys panašių

problemų prašė jo pagalbos. 1930, Maggio apsigyveno Los Andžele, kad skirtų visą savo darbo

laiką mokymui ir pagaliau užsitarnautų tarptautinę dėstytojo - meistro reputaciją. Jis sugebėjo

padėti visiems kurie pas jį atvyko. Jo studentai grojo geriau nei kada nors anksčiau; jo pasisekimas

buvo toks didelis, kad Vakarų pakrantės studijos muzikantai tapo jo metodo fanatikais. Louis

Maggio turėjo didelę įtaką daugeliui profesionalių trimito atlikėjų mokymui Jungtinėse Valstijose,

turėjęs tokius studentus kaip labiausiai paplitusių metodų autoriai iš kitapus Atlanto: Claude

Gordon, Jimmy Stamp, Rafael Mendez, Jim Maxwell, Bill Adam Maggio Sistemoje atlikėjo gerklė

turi būti atidaryta. Tam, reikia užlenkti galvą ir pažiūrėti į lubas. Ši padėtis atidaro gerklas.

Pakreiptos galvos padėtis reikalinga, kad grojant išlaikytumėte atidarytą gerklę. Maggio primygtinai

reikalauja atidaryti gerklę, nes tai leidžia kontroliuoti oro srovę, keliant ir leidžiant liežuvį

intonacijos švarinimo tikslais. Atlikėjas turi naudoti tik tiek lūpų spaudimo, kad lūpos laisvai

vibruotu ir atlikėjas galėtų laisvai atlikti natūralų garsiaeilį. Kita Maggio metodo savybė - surinkti

lūpas ties jų kampučiais, o ne ištempti jas tartum šypsotumėtės. Šią savybę nurodo susiraukusios

beždžionės veidas ant leidinio viršelio. Tas pats paveikslas kabėjo Maggio studijoje, jis pastoviai

primindavo studentams, kad būtų budrūs dėl savo lūpų pastatymo. Šis metodas buvo formalizuotas

ir publikuotas 1968 vieno iš jo studentų, Carlton MacBeth. Tai buvo iš naujo išleista Charles Colin.

Šis metodas paremtas pedaliniais tonais, šie padeda išlavinti reikalingus raumenis, norint groti

aukštame registre. Norint įvaldyti šį metodą, reikia turėti pakankamai daug laisvo laiko ir dirbti

sistemingai. Metodas yra ypatingai sudėtingas, nes grojant reikia stebėti grojimo trukmę, daryti

daug pertraukų, kad nenuvarginti raumenų. Pagal šių pratimų pobūdį juos galima priskirti prie

„pedalinių tonų“ metodų grupės.

6. Stevens-Costello trimito diapazono lavinimo metodas

Tai antispaudiminė sistema, kuri remiasi pūstuko prie lūpų fizikos formavimo dėsniais grojant

variniais pučiamaisiais instrumentais, naudojant tinkamą oro spaudimą ir kryptį, kuriant neribotas

galimybes. Nėra jokios kitos sistemos, kuri jums „sukurtų“ natas grojant variniu instrumentu prieš

muzikinių pagrindų išvystymą. Metodika buvo sukurta William Costello 1930-aisiais, vėliau apie

1989 metus patobulinta Roy Stevens Niujorke. Costello metodinės sąvokos dešimtmečius buvo

naudojamos trimitininkų ir kitų atlikėjų variniais pučiamaisiais instrumentais visame pasaulyje ir

padėjo tiems, kurie turėjo ambušiūro problemų tapti gerais atlikėjais.

18

Tai dar vienas metodas, paremtas antispaudimine technika. Metodas modernesnis nei Maggio, bet

tik dėl to, kad Costello pasiekėjai toliau tobulino sistemą, nuolatos pritaikė tam tikrų naujovių.

Naujas autorius, pridėjęs savo pastebėjimus, išleido patobulintą metodą kartu su dvd vaizdo

plokštele, kurioje paaiškina visus šio metodo principus. Pagal šių pratimų pobūdį, juos galima

priskirti prie „pedalinių tonų“ metodų grupės.

7. Earl D. Irons trimito diapazono lavinimo metodas

Šio metodo paskirtis nėra savimokomojo pobūdžio, tarsi pagalba mokytojui, panaudojant jį greta

kitų standartinių metodų. Autorius nusprendė parašyti tekstą šalia pratimų, kad jie tarnautų kaip

pagalbos priemonė pažangiems atlikėjams grojantiems trimitu ar kornetu, kurie nėra visiškai

patenkinti savo diapazonu. Tai nėra pats tobuliausias ir vienintelis aukšto registro tobulinimo

metodas trimitui, bet jis patikrintas daugelio atlikėjų ir yra efektyvus. Tai dvidešimt septynios

grupės pratimų, kurie gerina kvėpavimo kontrolę, lūpų lankstumą ir tvirtina ambušiūrą. Pratimai

turi būti atliekami labai lėtai ir skiriant labai didelį dėmesį kokybei.

Tai iš tiesų veiksmingas metodas tiek diapazono lavinimui, tiek bendros grojimo kokybės

didinimui. Prieš kiekvieną pratimų grupę yra pateikti labai išsamūs paaiškinimai, kaip atlikti

pratimus. Pratimai sudaryti nuoseklia bei laipsniška sunkėjimo tvarka, todėl taip pat padeda

atsikratyti įsiveržimo, susijusio su gerklės blokavimu, liežuvio šaknies įsiveržimu. Pagal pratimų

pobūdį juos galima priskirti prie „mišrių“ metodų grupės.

8. Roger Spaulding trimito diapazono lavinimo metodas

Beveik devyni mėnesiai pedalinių tonų, chromatizmų, ilgų tonų, legato pratimų, artikuliacijos,

arpeggio, ir glissando. Dar vadinamas Spaulding inkubaciniu metodu. Knyga sudaryta taip, kad

pirma dalis grojama kas antrą dieną, antra dalis - kiekvieną dieną, trečia dalis - kas antrą dieną, o

ketvirta dalis - kiekvieną dieną. Finalinė dalis - veda į rezultatą. Į knygą įtraukta 154 puslapių

pratimų ir 46 puslapiai komentarų. Šis inkubacinis metodas primena sportininkus, kurie atlieka

sunkius fizinius pratimus vieną dieną, o kitą dieną - ilsisi. Tokiu būdu, leidžiant raumenims

atsistatyti. Čia sudaryti pratimai primena sistemą su atsispaudimais, prisitraukimais, atsilenkimais,

pritūpimais, ir bėgiojimu.

Nors pratimų yra įvairių, pagrinde, naudojama labai daug pedalinių tonų. Metodas yra labai ilgas ir

sudėtingas. Pagal pratimų rūšį, metodą galima priskirti prie „pedalinių tonų“ metodų grupės.

19

9. Clyde Hunt trimito diapazono lavinimo metodas

Autorius vadina savo metodą lengvesniu būdu groti trimitu. Metodas sudarytas iš dviejų dalių.

Pirmas skyrius pavadintas "Trimito Pokalbiu" Čia aprašomi skirtingi grojimo aspektai. Pabaigoje

šio skyriaus yra santykinė diagrama, kur Clyde padarė kelių žinomų metodų palyginimą naudojant

skirtingas technikas tokias kaip pedalinių natų naudojimą, legato pratimus ir t.t.

Antras skyrius pavadintas praktika kambaryje - čia pirmiausiai paaiškinami terminai, kaip: „pradinis

centras“, „švilpimas tyliai“, ir t.t. Tada seka pratimai suskirstyti į 8 dalis diapazono plėtojimo

tvarka. Paskutinė dalis apima diapazoną nuo pedalinės „fa“ iki ketvirtos oktavos „do“. 8 Dalyje yra

sudaryti etiudai, kurie taip pat labai svarbūs diapazono lavinimui.

Tai - dviejų dalių diapazono lavinimo metodas, kuriame surinkti svarbiausi trimito studijų aspektai:

nuo sistemos suvokimo iki kasdieninės praktikos. Pagal pratimų pobūdį juos galima priskirti prie

„mišrių“ Metodų grupės.

10. Charles Colin trimito diapazono lavinimo metodas

Pasak autoriaus žmonės pakankamai laiko tam, kad išanalizuotų svarbų mūsų kvėpavimo vaidmenį

kuris pastoviai atstato ir formuoja mūsų kūnus paruošdamas grojimui variniais pučiamaisiais

instrumentais.

Pradedant mūsų eros pradžia, giliai įsišaknijusios tolimų žemių kultūros (tokių kaip Indija)

skverbėsi gilyn į pažangią kvėpavimo discipliną. Viskas buvo atsinešta amžių eigoje ir viso to

studijavimas kaip reiškinį išvystė meistriškus įgūdžius bei ištisos kūno sandaros kontrolę.

Mūsų raumenines funkcijas: refleksus, koordinacija ir kontrolę įtakoja kvėpavimo struktūra. Mūsų

veido ir kūno raumenų veikla būtinai turi būti maitinama energijos.

Svarbiausių raumenų esančių burnos kampuose išvystymas tvirtina, stiprina ir palaiko mūsų lūpų

dalį kur yra statomas pūstukas. Pastovus iškvėpimo tobulinimas formuoja mūsų veido raumeninę

struktūrą. Iš prigimties kiekvienas iš mūsų turime skirtingą dantų struktūra, liežuvio dydį, burnos

ertmę ir taip toliau. Tai skiriasi taip pat kaip piršto atspaudai. Vis dėlto, mūsų mokymosi kelias,

kuriame panaudojame kvėpavimą su Dievo duotais fiziniais daviniais, sukuria pagrindą visų šių

detalių kontroliavimui.

Mūsų liežuvio raumenys yra tiesiog gyvybiškai svarbūs mūsų iškvėpimo produktyvumui. Jie

kontroliuoja ir nukreipia mūsų kvėpavimo greitį kuris reikalingas lūpų lankstumui ir grojimui

legato. Liežuvis reguliuoja oro srove, panašiai kaip užspausdami sodo žarnos galą reguliuojame

vandens srove.

20

Kvėpavimo akcentavimas ir kvėpavimo pulsacija yra sinoniminiai. Per stiprus ir perdėtas

kvėpavimo pabrėžimas, ankstyvos kvėpavimo gimnastikos pagrindų tikslais gali būti drąsiai

naudojamas. Mūsų fizinė struktūra tolygiai didinant tempą prisitaikys pati. Pagrindinis sulėtinto

proceso studijavimas išpūtinėjant ir nemuzikaliai forsuojant, turėtų būti naudojamas tik tai

šuoliams, kad padėtu sukurti motorinius refleksus. Šios skausmingos išankstinės treniruotės skirtos

„visko kartu sujungimui“ ir reikalauja begalo daug laiko, kantrybės ir supratimo, norint išlavinti

šią techniką.

Pasak autoriaus apšilimas - yra perdėtas. Tokie dalykai kaip artikuliacija, „Diafragminis

kvėpavimas“, taip pat yra dideli išsigalvojimai. Nei mes „apšylam“, nei mes „atpalaiduojam lūpas“.

„Apšilimo“ funkcija skirta suaktyvinti ir paskatinti mūsų fizinę raumens struktūrą. Tai reikalinga

žmogaus pasirengimui prieš prisidedant pūstuką.

Visos prigimtinės ir loginės taisyklės yra sugriaunamos per neišmanymą, kai kurie užsispyrusiai

piktnaudžiauja nepagrįstu lūpų pervargimu, vietoj to, kad jas protingai ir teisingai sustatytų į vietą.

Grubi jėga veda silpnus ir jautrius veido raumenis į šoko būseną, kurios rezultatas sukelia paniką ir

nusivylimą. Vėliau nereikia manyti, kad per būdą, kuris yra ramus ir švelnus, visi ilgai trukę

sužalojimai tiesiog ims ir pradings. Tai galima suvokti kaip savotišką bausmę, bet po kurio nors

laiko ši žala vis tiek grįžta ir daro neigiamas pasekmes.

Apšylimas turėtų stimuliuoti svarbius veido bei kūno raumenis. Šie jautrūs raumenys turi būti

lavinami žingsnis po žingsnio, ramiai ir kantriai be jokios jėgos. Akių, ausų, skruostų ir smakro

raumenys taip pat prisideda prie ištvermės.

Oro stulpo valdymas panašus į skiemenų tartį. Ši technika remiasi mūsų diafragmos raumenų,

gyvybingumu, kuris pajungtas į judėjimą sukuria intensyvų kvėpavimo srautą.

Nors tiksli kaip plaktukas pirštuotė yra būtina, svarbu, kad pagrindiniai natų pabrėžimai turi būti

daromi oro stulpo pagalba, kad leistų mūsų pirštams būti refleksų nešamiems į priekį. Visas

grojimas yra paremtas oro stulpu. Būtina turėti puikų supratimą apie kokybišką garso toną, kurį

vėliau galėtumėme panaudoti, kaip protinį atvaizdą garsiniam projektavimui.

Norint groti pučiamuoju instrumentu, paprastas kvėpavimas turi būti treniruojamas dedant dideles

pastangas. Tai neatsitinka tiesiog savaime, todėl labai svarbu prieš kiekvieną atlikimą pastoviai

treniruotis. Todėl visi turime save fiziškai parengti.

Tai vienas retesnių metodų diapazonui lavinti, autorius Charles Colin pasitelkė vieną svarbiausių

žmogui gyvybiškai svarbių faktorių tiek diapazono lavinime, tiek visame grojimo valdymo procese

– kvėpavimą. Tai įvaldžius kartu su chromatine technika galima pasiekti puikių rezultatų. Pagal

pratimų pobūdį juos galima priskirti prie „lavinančių kvėpavimą“ metodų grupės.

21

11. Arturo Sandoval trimito diapazono lavinimo metodas

Tai labai didelės ištvermės pratybos ambušiūrui lavinti, kurios užima keletą puslapių. Šie pratimai

nors ir labai ilgi bei varginantys, tačiau duoda labai gerų rezultatų. Šiuos pratimus grojant stiprėja

ambušiūras ir gerėja garsas. Tai gimnastikos pratimai. Juose pagrindinis dėmesys skiriamas

raumenims, kurie reguliuoja santyki tarp lūpų ir pūstuko. Sumažinti spaudimą tarp lūpų ir pūstuko

yra labai svarbu. Kaip galima tai padaryti? Stiprinant veido raumenis esančius aplink lūpas. Visi

veido raumenys prisideda prie ištvermės didinimo. „Paslapties“ kaip pagerinti ištvermę nėra. Tai

nieko daugiau kaip tik teisingai paruošti raumenis dirbti taip, kad jie reaguotu į mūsų dedamas

pastangas ir išlaikytų pilna santikį su pūstuku. Atlikdami praktiškai visus pratimus, turite jaustis

laisvai. Pailsėkite tiek, kiek jums reikia, kad juos atlikdami nepavargtumėte. Ties pratimų viduriu,

pirmoje dalyje, prieš raidę „N“ , turite daryti 10 minučių pertrauką. Toliau antroje dalyje grokite

tol, kol baigsite visus pratimus. Po visko tiesiog atsipalaiduokite ir poilsiui vėl skirkite bent 15

minučių.

Dar vienas iš Arturo Sandoval metodų. Čia sutraukti pagrindiniai pratimai, kurie įvairiapusiškai

tobulina grojimo kokybę. Kaip ir kituose metoduose autorius dalinasi savo patirtimi. Pagal pratimų

pobūdį, metodą galima priskirti prie „mišrių“ metodų grupės.

12. P.E.T.E Trimito diapazono lavinimo būdas

P.E.T.E. skirtas naudoti ne instrumentinės praktikos metu. Tai nėra pakaitalas nei vienai iš

kasdieninio užsiiminėjimo skilčių. Reguliarus P.ET.E. naudojimas sustiprins jūsų ambušiūro

raumenis. Nenaudokite šio treniruoklio iš karto prieš pradėdami groti, nes taip nuvarginsite

raumenis. Tarp pratimų su P.E.T.E treniruokliu ir grojimo instrumentu patartina daryti 1-2 valandų

trukmės pertrauką. Grojimas variniais pučiamaisiais instrumentais yra menas ir tuo pačiu įgūdžiai.

Tai dar ir fizinis krūvis kuris susideda ne tik iš geros oro kontrolės, bet ir tvirto ambušiūro, kuris

turi atlaikyti visą koncertą nedarant pertraukos. Profesionalūs amerikietiško futbolo žaidėjai meta

kamuolį labai dideliu nuotoliu tiksliai. Tą jie pasiekia per nuolatines treniruotes. Ko mes nematome,

tai ištisų valandų darbo, kuris atliekamas sporto salėje, norint sustiprinti raumenų grupes, kurių

reikia, norint pasiekti reikiamus rezultatus. Vienos srities pratimų vykdymas yra mažiau efektyvus

nei keliu sičių. Todėl naudokite savo P.E.T.E. treniruoklį kaip papildoma priemonė, skirta padėti

jums tapti geresniais atlikėjais!

Tai vienas iš keleto populiarių šių laikų būdų pasitelkiant ambušiūro treniruoklį P.E.T.E. (Personal

Embouchure Training Exerciser) tai labai patogi priemonė norint treniruoti lūpų raumenis, tai

22

galima daryti net žiūrint televizorių. Pagal pratimų pobūdį metodą galima priskirti prie „įrankių

skirtų diapazonui lavinti“ metodų grupės.

13. Allen Vizzutti trimito diapazono lavinimo metodas

Įžymaus trimito virtuozo Allen Vizzutti parašytas visapusiškai naujas metodas trimitui yra paremtas

patirtimi, taip pat praturtintas fantastišku pratimų asortimentu, nuo lengvesnių pratimų grandies iki

pratimų pažengusiems atlikėjams. Metodas sudarytas iš trijų dalių, kurios reikalingos lanksčiam

grojimui: Pirma knyga – „Techninės studijos“. Antra knyga – „Obertonų studijos“. Trečia knyga –

„Melodinės studijos“.

Tai metodas, kuris sudarytas iš keleto pagrindinių faktorių, kurie padeda siekti įvairiapusiškos

grojimo kokybės. Autorius dalinasi savo patirtimi. Pagal pratimų pobūdį šį metodą galima priskirti

prie „mišrių“ metodų grupės.

14. Bill Knevitt trimito diapazono lavinimo metodas

Tai pavyzdinė Bill Knevitt knyga bei paskutinis pilnas metodas, kurį autorius yra parašęs. Jis

užsibrėžė tikslą, kad apimtų beveik viską, kas reikalinga norint įgyti didelę jėgą, ištvermingumą ir

techniką, kad sugebėtumėte pastoviai groti trečio oktavos sol ir aukščiau. Bill Knevitt sau

asmeniškai užsibrėžė tikslą, kad “21-ojo amžiaus trimitininkui yra reikalinga stipri trečios oktavos

sol, net jeigu jis ir groja mėgėjiškame orkestre. O groti profesionaliai, reikalingas net ir platesnis

diapazonas, kad ambušiūras galėtų tvirtai atlaikyti darbo krūvį, tęsiant aukštas natas. Tai

pažangiausias trimito metodas iš visų, kuriuos yra parašęs autorius, bet jis skirtas tiktai tiems

atlikėjams, kurie nori būti pirmais trimitininkais bet kokiam kolektyve.

Į šį metodą autorius sudėjo viską, ką pastebėjo „kelyje“ siekiant padidinti savo diapazoną. Tikslas

buvo pasiektas, dabar šio darbo pagrindus pritaiko trimito studentai ir atlikėjai iš JAV ir už jos ribų.

Pagal pratimų pobūdį metodą galima priskirti prie „mišrių“ metodų grupės.

15. Allan Colin trimito diapazono lavinimo metodas

Šis metodas yra sukurtas, kad patogiai praplėstų jūsų diapazoną, kaitaliojant kylančius į viršų

(skirtus plėsti diapazonui) ir besileidžiančius žemyn pratimus (skirtus ambušiūro atpalaidavimui).

Su šiais ar bet kuriais kitais pratimais, sėkmė priklauso nuo itin sistemingo ir griežto grojimo

rėžimo. Tam, kad groti pastoviai bei nuosekliai, reikia išlaikyti intensyvų oro srautą ir vesti jį į

23

paskutinę natą. Ne mažiau svarbu ilsėtis nors keturis judesius po visų dvigubų taktų. Kiekvienas iš 4

skyrių apima 7 pratimus, kurie sukoncentruoti ties tam tikru trimito registru.

Tai panašaus principo metodas į Charles Colin metodą, nes čia pateikti pratimai skirti oro kontrolei,

bei registrų sulyginimui, jėgos pratimų čia nėra, tačiau viskas remiasi patogumu, dėmesys skiriamas

sukoncentruotam garsui ir intonacijai. Pagal pratimų pobūdį metodą galima priskirti prie „legatinių

pratimų“ metodų grupės.

16. Robert Civiletti trimito diapazono lavinimo metodika

TCE (Tongue Controlled Embouchure- ambušiūras liežuvio kontrolėje) yra garsiausias pūstuko

metodas pasaulyje. TCE metodas padeda sustatyti ambušiūrą, naudojant liežuvio raumenis su

penkiomis skirtingomis artikuliacijomis, kad sustiprintų Orbicularis Oris raumenis. Šio metodo

rezultatai yra sufokusuotas garsas, puiki intonacija ir ekstremaliai plataus diapazono išvystymas.

Šis metodas Lietuvoje dar nenaudojamas, nes turi labai savitą priėjimą prie ambušiūro JAV yra

įsteigtos mokyklos kur šių dalykų mokoma. Sistema labai sudėtinga visapusiškai dėl netradicinio

pūstuko, lūpų bei liežuvio santykio. Pagal pratimų pobūdį, metodą galima priskirti prie „TCE“

metodų grupės.

17. James Stamp trimito diapazono lavinimo metodas

Šioje knygoje yra kvėpavimo pratimų, burzgimo lūpomis ir pūstuku pratimų, pedalinių tonų

pratimų, bendingo ir daug kitų. Čia nėra labai daug teksto, kuris padėtų suprasti kaip groti šiuos

pratimus, bet pratimai yra tikrai naudingi. Dabar jau galima įsigyti ir James Stamp ilgamečio

studento Roy Poper išleistą knygą su jo pastebėjimais.

Šiame pedagoginiame veikale pateikti įvairūs pratimai grojantiems trimitu: kvėpavimo, apšilimo,

legato, gamų, bendingo, koncentracijos ir liežuvio. Pagal pratimų pobūdį, metodą galima priskirti

prie „Mišrių pratimų“ metodų grupės.

18. Claude Gordon trimito diapazono lavinimo metodas

Susistemintas kasdieninės praktikos metodas tai penkiasdešimt dviejų savaičių kursas

trimitininkams sudarytas, kad praplėstų diapazoną nuo pedalinės „do“ iki ketvirtos oktavos „do“,

kartu su ištverme, garso kokybe ir kontrole. Tai būtini dalykai, norint tapti pilnaverčiu profesionaliu

atlikėju. Knygoje yra 128 puslapiai su įžanginiu žodžiu ir paaiškinimais šalia pratimų.

24

Tai metodas, kuris sudarytas iš skirtingų pratimų. Daugiausia dominuoja obertonų studijos bei

pedaliniai tonai, todėl pagal pratimų pobūdį metodą galima priskirti prie „pedalinių tonų“ metodų

grupės.

19. Nicholas Drozdoff trimito diapazono lavinimo metodas

Ši knyga yra trimito, muzikos, fizikos ir projektavimo studijų rezultatas. Šioje knygoje visa ši

disciplina yra sukombinuota ir parengta tam, kad padėtų jums išlavinti jūsų ambušiūrą! Jūs galite

pradėti nuo kurios tik norite vietos. Tai priklauso ar jūs kaip atlikėjas kažką statote ar tik

atstatinėjate. Tai nėra metodas, kuris iš jūsų reikalauja mesti tai, ką esate padarę ir pradėti viską iš

naujo. Tai nėra metodas, kuris vadovautųsi tiktai vienu keliu kaip pastatyti lūpas pūstukui. Ši knyga

padės praturtinti jūsų mąstymą apie grojimą. Jūs neišvaistysite nei vienos dienos veltui taikydami

šią techniką sau.

Dar vienas iš metodų, paremtų ilgamete patirtimi. Pratimai įvairiapusiškai tobulina grojimo

kokybę. Šį metodą galima priskirti prie „mišrių“ metodų grupės.

20. Vincent Cichowicz trimito diapazono lavinimo metodas

Metode labai svarbu atrasti vidurkį, kuris padėtų išvystyti laisvą ir lanksčią garso projekciją, nuo

kurios priklauso visi trimito technikos aspektai. Būtų klaida į juos žvelgti tiktai kaip į priemonę

išvystyti pirštų vikrumą. Herbert L. Clarke, kuris sugalvojo "ilgų tonų" studijoms pritaikyti judesį

ir yra šios srities protėvis. Į pirštų vikrumą reikia žiūrėti kaip į vertybę, o ne kaip į svarbiausią šių

etiudų tikslą.

Tai vienas geriausių legatinių pratimų pavyzdžių. Dėmesys skiriamas pagrindiniams jų aspektams,

o tai ir yra vienas svarbiausių dalykų į diapazono išvystymą. Pagal pratimų pobūdį, metodą galima

priskirti prie „legatinių pratimų“ metodų grupės.

21. Clarino technika

Pasak Katkaus (2013) J. S. Bacho laikų trimitininkai buvo pasiekę didelį meistriškumą grodami

aukštus tonus. Aukštas tonas buvo vadinamas clarin, o normalus registras – prinzipal. Reikia

pažymėti, kad clarin nebuvo specialus instrumentas, o tik aukštų natų grojimo paprastu trimitu in C

arba in D būdas. Buvo normalu, kad juo pasiekdavo 16 obertoną, t. y. c3. Ši aukštų tonų grojimo

technika buvo, lyg amatininkų cecho paslaptis. Jos buvo mokomasi, ją kultivavo išsilavinusių

trimitininkų draugijos. Deja, po Prancūzų revoliucijos šis grojimo būdas buvo visiškai užmirštas.

25

Buvo sunaikinti rūmų orkestrai, kartu ir grojimo tradicijos. Klasicizmo orkestruose trimitai jau

grojo žemus, natūralius garsus, pabrėždami tik T ir D funkcijas.

Kadangi aukštų garsų poreikis išliko, reikėjo to clarin šviesumo, tai vietoj trimito imta naudoti kitą

instrumentą – klarnetą. Prasidėjus baroko muzikos atgimimui, sukonstruotas specialus instrumentas

aukštiems garsams atlikti, kuris paradoksaliai buvo pavadintas Bacho trimitu, nors su šiuo

kompozitoriumi neturi nieko bendra.

Clarino technika nėra metodas diapazonui lavinti, tai daugiau priskiriama prie diapazono lavinimo

būdų. Būdų kuriais galima plėsti diapazoną yra nemažai. Sudėtingos, skirtingų diapazoną lemiančių

faktorių tarpusavio kombinacijos, iškelia daug klausimų dėl laiko, skirto įvairių pratimų atlikimo

bei laiko, skirto poilsiui kombinavimo atžvilgiu. Pratimų kiekis kasdieninėje grojimo rutinoje ir jų

skirtingumo (yra daugybė pratimų lavinančių legato, staccato technikas, taip pat treliai, pedaliniai

tonai ir kt.) tarpusavio balansas yra atsakingi už diapazono lavinimą. Visa tai išlavinti yra sudėtinga

tiek techniškai, tiek fiziškai tiek psichologiškai. Bet yra kitas senovinis bei šiek tiek aiškesnis ir

paprastesnis būdas tai padaryti – clarino technika. Tai technika iš baroko laikotarpio, tačiau rečiau

naudojama šiais laikais dėl daugelio priežasčių. Tačiau yra labai veiksminga.

Metodai, kurie buvo aptarti šiame skyriuje turi daug skirtumų. Vienų metodų siekis - praplėsti

diapazoną, pasitelkiant oro srovės greitį ir liežuvio techniką, o tam lavinti skirti pratimai daugiau

legato pobūdžio. Kituose metoduose - naudojami jėgos pratimai, kurie stingdo lūpų raumenis,

suteikdami jiems jėgos, bet tuo pačiu mažina lūpų lankstumą. Lūpų lankstumo technikai naudojami

įvairūs treliai, obertonų pratimai (natūralūs garsiaeiliai), gamos. Ambušiūro pagrindui sustatyti

naudojami pedaliniai tonai, bendingai ir t.t. Ne grojimo metu naudojami netgi lūpų bei plaučių

treniruokliai ir tai tik dalis pilnos sistemos, kuri padėtų pilnai sutvirtinti raumenis, suteikti jiems

lankstumo, pagerinti liežuvio darbą bei srovės kontrolę. Vieni didžiausių čia aptartų metodų vis tik

sudėti iš daugelio faktorių, lemiančių diapazono lavėjimą. Kaip ir kasdieninė trimitininko rutina

susideda iš daugelio dalykų, kuriuos tobulinant kyla grojimo lygis. Visų šių metodų pagrindinių

pratimų grojimas ir atskirų įrankių naudojamas kasdieninėje praktikoje neabejotinai duotų labai

daug naudos.

1.2 Faktoriai lemiantys trimitininko diapazono lavėjimą

Diapazono vystymą lemiančių faktorių yra labai daug. Jų tarpusavio balansas padeda lengviau

pasiekti norimų rezultatų bei išlaikyti lengvo grojimo manierą. Skyriuje bus aprašomi pagrindiniai

faktoriai lemiantys trimitininko diapazono lavėjimą iš vieno garsiausių, nepaprastai platų diapazoną

26

turinčio atlikėjo Arturo Sandoval metodo „Brass Playing Concepts“ (1991). Autorius išskiria šiuos

faktorius bei jų vystymui skirtus pratimus:

1. Kvėpavimas

Vien šių instrumentų pavadinimas: variniai – pučiamieji, savaime patvirtina šio aspekto svarbą. Be

meistriškai išvystyto tinkamo kvėpavimo nieko nebūtų galima padaryti.

Žmonės susikūrė blogus kvėpavimo įpročius ir retai kuris kvėpuoja teisingai. Apskritai, mūsų

kasdieninėje veikloje kvėpuodami mes beveik neišnaudojame nei pusę visų mūsų plaučių

galingumo. Mes turėtumėme sekti naujagimius kaip jie teisingai ir natūraliai kvėpuoja.

Visa tai yra labai svarbu, kad instrumentalistas įprastų kvėpuoti tinkamai (kvėpuoti pilnai) ir, kad

jis tai pasiekti natūraliu būdu.

Visada turėtumėme įkvėpti per nosį ir naudoti burną tik kai to reikalauja muzika (frazavimas), nėra

jokios kitos alternatyvos. Nosis yra kvėpavimui skirta kūno dalis. Pirmiausiai nosies plaukai atlieka

oro filtravimo funkciją, o kita funkcija (nosiaryklė ir ryklė turi gleivinę), kuri atlieka filtravimą ir

reguliuoja į oro, kurį mes paimame iš mus supančios aplinkos temperatūrą.

Yra skirtingų teorijų, kur turėtumėme nukreipti orą, kurį mes įkvepiame, bet autoriaus nuomone

teisingiausias būdas yra tas, kuris paverčia orą į energiją, kurią gauna kūnas, o tai padaro plaučiai.

Visiškai aišku, kad vienintelis organas kuris talpina ir apdoroja orą, yra plaučiai. Minėto autoriaus

nuomone: „Mes visi žinome apie taip vadinamą “grandininį arba permanentinį kvėpavimą”, ir aš

maniau, kad bet kokios pernelyg didelės žinios apie šios technikos naudojimą galėtų padidinti mūsų

plaučių tūrį. Kuo mes esame labiausiai suinteresuoti tai mokymu, kad kūnas sugebėtų sukaupti

didžiausią oro kiekį. Jei mes pripratinsime savo plaučius iš naujo prisipildyti oru, kada jie dar nėra

visiškai ištuštėję, mes padarysime klaidą cirkuliacijos kūrimuisi iš naujo oro, o tai iš tikrųjų

sumažins mūsų kvėpavimo gebėjimus. Todėl aš nemanau, kad grandininis kvėpavimas yra

labiausiai tinkamas naudoti mūsų kasdieninėje praktikoje. Tai paneigia ir oro įvedimo į vietą, kuri

yra žemiau diafragmos teoriją, kadangi ten pilna organų ir visiškai neįmanoma orą kur nors

talpinti“.

Diafragma tai vienas didžiausių ir stipriausių raumenų organizme. Tai raumuo, kuris gerai

ištreniruotas galėtų pastumti vidaus organus, leidžiant plaučiams išsiplėsti visu savo pajėgumu. Šis

raumuo taip pat yra atsakingas už oro spaudimo nustatymą ir iškvėpimo greitį. Štai jums labai geras

šios funkcijos pavyzdys: įsivaizduokite, kad liemuo yra dantų pastos tūtelės kaklelis (tūtelė pilnai

užpildyta pasta nuo apačios iki viršaus) jei norėdami išgauti pastą mes spaudžiame ties tūtelės

viduriu, pasta tolygiai juda tiek kaklelio link, tiek žemyn į tūtelės dugną, o jei mes iškarto

27

paspaustumėme nuo tūtelės dugno, visa pasta tolygiai, viena kryptimi eitų kaklelio link. Mūsų

atveju oras stumiamas į instrumentalisto burną.

Pratimai: Yra įvairių pratimų kontroliuoti kvėpavimą. Autorius paaiškina keletą, kurie dažniausiai

naudojami.

1. Pirmiausiai reikėtų išpūsti visą orą, kol plaučiai visiškai ištuštės, tada pradėkime lėtai kvėpti

(visada pro nosį) ir protingai nukreipti orą iki žemiausios pilvo dalies, toliau užpildyti lyg viršaus,

kol oras pasieks aukščiausią plaučių dalį. Paskutiniame etape atloškite pečius atgal, rankas laikykite

statmenai kūno, kad oras galėtų laisvai patekti į už raktikaulines erdves.

2. Įprastai vaikščiodami išleiskite visą orą kol plaučiai visiškai ištuštės. Pradžioje įkvėpkite

skaičiuodami 8 judesius, tada užlaikykite orą kitus 8 judesius ir iškvėpkite orą per kitus 8 judesius,

kad gautųsi 3 dalių ciklas. Vėliau didinkite etapų judesių trukmę (10, 12, 14 ir t.t.), kol pasieksite

didžiausią galimą skaičių.

3. Priglauskite popieriaus lapą prie sienos (taip, kad popieriaus centras būtų prieš jūsų burną)

prilaikykite jį su pirštais. Kai pradėdami pūsti visiškai užpildysite oru popieriaus centrą, tuo pačiu

metu atleiskite popieriaus lapą ir bandykite jį išlaikyti pradinėje padėtyje. Pradžioje išlaikydami

apie 10 cm (apytiksliai 4 sprindžių) atstumą ir po to atsitraukdami toliau. Tai kontroliuoja oro

išėjimą ir oro stulpo galią.

4. Norėdami priprasti giliai kvėpuoti per nosį, keletą kartų įkvėpkite uždengę dešinę šnervę pirštu, o

po to uždengę kairiąją.

5. Įkvėpkite visiškai užpildydami oru plaučius ir tyliai, aukštoje pozicijoje, skaičiuokite bandydami

aiškiai ištarti visus skaičius. Tai padidina plaučių tūrį ir tuo pačiu moko kontroliuoti iškvėpimą.

6. Bėgimas, plaukiojimas ar kitas sportas (kur kvėpavimas užima svarbų vaidmenį) yra labai

naudingas.

Visi šie pratimai yra asmeniškai naudojami autoriaus. Jie reikalauja labai didelės koncentracijos,

nes visi rezultatai ir priklauso nuo šios koncentracijos. Visų pratimų, vienu metu, nebūtina daryti,

užtenka pasirinkti vieną ar du pagrindinius, kad tai netaptų monotoniška ir po kelių mėnesių galima

pratimus keisti kitais.

2. Zvimbimas lūpomis

Variniai pučiamieji instrumentai yra visiškai tuščiaviduriai, mes turime žinoti, kad garsas yra

išgaunamas tiktai lūpų, kai jos vibruoja, jos veikia lygiai taip pat, kaip liežuvėliai mediniuose

pučiamuosiuose instrumentuose. Trimitas, trombonas, valtorna, tūba, ir t.t. yra pagaminti tam, kad

padidintų ir pagražintų garsus, kurie išgaunami instrumentalisto lūpomis. Dėl šios priežasties labai

28

svarbu išmokti " lūpomis išzvimbti" garsą, o taip pat "išzvimbti" melodijas ar pratimus, siekiant

lūpas pripratinti prie šios funkcijos. Vėliau studijuoti tą pačią medžiagą su vienu pūstuku ir tik

vėliau su instrumentu. (Vieni iš geriausių šios srities pratimų: James Stamp, Apšilimo studijos su

kompaktiniu disku).

3. Pūstukas

Jo parinkimas ir pozicija santykis su ambušiūru.

Pasirinkdami pūstuką turi būti labai atidūs. Norėdami tai padaryti, turite būtinai atsižvelgti į lūpų ir

dantų anatomiją.

Pūstukų yra įvairių, lygiai taip pat kaip ir lūpų rūšių. Dėl šios priežasties niekas negali patarti kokio

tipo pūstukas idealiai tiktų skirtingiems asmenims. Tai tiesa, kad visi kraštutinumai yra blogi. Per

mažas pūstukas turi nosinį arba spiegiantį garsą, su juo bus sunkiau artikuliuoti ir pasiekti gražų

garsą. Kita vertus, per dideli pūstukai stokos stabilumo ir greičiau mus nuvargins. Dėl šių

priežasčių, normalaus dydžio pūstuko ir plonų lūpų santykis yra rekomenduojamas. Yra dar vienas

aspektas, į kurį renkantis pūstuką būtinai turi būti atsižvelgta, tai muzikos žanras, kurį mes

pasirenkame. Nors tiesa, kad didelis pūstukas idealiai tinka groti simfoninę muziką, jis netiks

grojant pirmu trimitu bigbende. Todėl labai svarbu turėti vidutinio dydžio pūstuką, kuris leistų

lūpoms "atlikti savo darbą".

Yra atlikėjų, kurie rekomenduoja naudoti tą patį pūstuko briaunų dydį su įvairių gylių „taurelėmis“.

Todėl dar kartą kartoju, kad lūpoms turi būti pakankamai vietos pūstuko viduje, kad galėtų laisvai

vibruoti, o garsas butų platus ir kupinas obertonų.

Kai tik pūstukas yra surastas, nepriskirkite galimų problemų kurias galbūt jis sukelia, o analizuokite

kodėl tai vyksta. Dažniausiai kaltė yra suverčiama pūstukui. Autorius pabrėžia, kad reikia tikėti

savo pūstuku.

4. Apšilimas

Gali būti daug apšilimo būdų , bet naudojamas sportininkų principas yra optimaliausias. Net ir 100

metrų distancija negali būti vykdoma laipsniškai neparengiant raumenų, pradedant nuo lėto,

paprasto judėjimo, kol visi raumenys apšyla ir yra reikiamos būsenos.

Galime sėkmingai panaudoti šį principą mūsų profesijoje, nes mūsų „apšilimas“ nereikalauja nieko

daugiau, kaip sąlyginių raumenų dalyvaujančių palaikant pūstuką ir reikalingoje pozicijoje laikant

lūpas. Verčiau visada pradžioje švelniai grokite su vienu pūstuku ir tik po to su instrumentu

pradėkite nuo garsų viduriniame registre leiskitės link žemų natų, o tik paskui laipsniškai kilkite į

viršų. Louis Maggio, Claude Gordon, James Stamp arba Timofey Dokschidser apšilimo pratimai

yra labai geri ir tinkami apšilimui.

29

5. Liežuvis

Liežuvis turi lemiamą vaidmenį tinkamam grojimui variniu pučiamuoju instrumentu. Mes turime

išmokti visą laiką jausti ir žinoti liežuvio padėtį, nes daug kas nuo jo ir priklauso. Pavyzdžiui,

liežuvis kontroliuoja intonaciją, tuo pačiu metu reguliuoja oro išleidimimą ir oro slėgį, kuris išeina

per lūpas.

Kartą didis maestro yra pasakęs: „Jei mes neturėtumėme liežuvio, mes galime išgauti tik vieną

garsą“. Tai svarbiausias dalykas kurio turėtumėme nepamiršti. Liežuvis yra atsakingas už 3

fundamentalius skiemenis, kurie atskiria ir padalina tris registrus:

A - žemas registras

E - vidurinis registras

I - aukštas registras

Stebėkite tai, kokioje padėtyje liežuvis būna, kai tariame balses „A“, „E“, „I“. Atkreipkite dėmesį,

kad tariant „A“ liežuvis yra burnos lygmenyje, leisdamas oro srautui judėti su didesne apimtimi ir

mažesniu spaudimu.

Kai mes tariame „E“, liežuvis pakyla apytiksliai ties burnos pusiauju, o burnos pabaigoje, užkelia

išeinančio oro srovę, taip didindamas oro spaudimą.

Kai aukštame registre, tariama balsė „ I“, liežuvio kraštai prisispaudžia prie viršutinių krūminių

dantų, o liežuvio centras būna labai šalia gomurio.

Kaip rodo fizikinis dėsnis: „jei nekeisime konteineryje esamos medžiagos kiekio, o konteinerio

dydį sumažinsime, spaudimas jo viduje padidės“. Tai minima norint padaryti palyginimą su burnos

vidumi. Liežuvis gali padidinti arba sumažinti erdvės per kurią juda oras dydį taip padidindamas ar

sumažindamas oro spaudimą ir oro stulpo greitį. Niekada neužmirškite to, ką liežuvis daro.

Mes turime susikoncentruoti prieš kiekvieną ataką, tam, kad koordinuotumėme visus raumenis

kurie įtraukti į šitą darbą.

Yra keletas skirtingų artikuliacijos būdų, iš kurių kiekvienas reikalauja skirtingos raumenų įtampos,

turėtumėme tai atidžiai kontroliuoti, kol tai taps koordinuotu refleksu.

Turi būti studijuojamos visos skirtingų rūšių atakos su visais savo dinaminiais reikalavimais. Toliau

autorius detaliai paaiškina skirtingus atakos būdus.

A: Oro ataka

Oro ataka yra sukuriama tik oro srautu, liežuvis čia nedalyvauja. Ši ataka yra švelnaus ir gero garso

produkcijos pagrindas. Studijuoti ir ištobulinti šią ataką yra labai svarbu, nes daugeliu atveju

klaidingos atakos su nesureguliuotais blogais garsais yra atliekamos dėl blogos liežuvio padėties

kuri nesuderinta su tinkamu oro išleidimu.

Kaip šia ataką tobulinti?

30

Prieš pradėdami pajauskite, kad garsas turi būti išgaunamas tik su oro pagalba, o ne liežuviu (kada

grojate be liežuvio). Liežuvis atliekant šią ataką niekada neturi kištis, kadangi šio pratimo esmė ir

yra tokia, kad liežuvis liktų atpalaiduotas burnos apačioje. Jeigu gerklė atlieka svarbų vaidmenį

šiame pratime, tai būtent todėl, kad šiame oro padavime gerklė yra tarsi vožtuvas, kuris tiksliai

kontroliuoja paleidimą.

B: Liežuvio ataka

Kita atakos rūšis (dar yra žinoma kaip staccato ataka arba liežuvio ataka) turi daug variacijų, į

kurias mes taip pat turėtumėme atsižvelgti. Labai svarbu turėti omeny tai, kad ataka visada artimai

susijusi su tam tikra muzikine išraiška, kadangi išraiška susijusi su kūrinio mintimi. Pavyzdžiui,

kiekvienas žino, kad fortissimo ataka niekada netiks lėtoje, pilnoje švelnumo dainoje. Svarbiausia

ką mes turime prižiūrėti yra tai, kad liežuvis nelieka nebūtų tarp dantų, nes kai ataka yra išgaunama

(aukščiau viršutinių dantų), mes turime nedelsiant patraukti liežuvį, leisdami orui išeiti laisvai.

Autorius pataria pastoviai studijuoti visų rūšių atakas.

6. Pedaliniai tonai

Pedaliniai tonai yra labai plati bei diskutuotina tema, bet niekas negali pasakyti, kad jie turi kokių

nors neigiamų padarinių, priešingai, dauguma patvirtina pedalinių tonų teigiamą poveikį ambošiūro

formavimui. Šios natos turi tam tikrą paslaptį, kuri gali pakeisti mūsų garsą neįtikėtinai. Jie sukuria

plačią oro srovę, kuri yra reikalinga šiuos pratimus atliekant. Nepaisant bendradarbiavimo su

liežuviu, gerklė yra svarbiausia dėl to, kad yra labiausiai atsakinga už pedalinių natų išgavimą. Ji

yra tai, ties kuo mes turime sukoncentruoti dėmesį. Norint pagroti pedalines natas, svarbiausia nata

kuri yra šitų pratimų pagrindas - žemoji „Do“,. Šį pedalinė nata „Do“ turi išlikti mūsų kūne ir

pasąmonėje, kadangi ji koncentruoja visus faktorius ir nulemiančius diapazono lavėjimą. Šios natos

akcentavimas - tai kitų faktorių išvystymo pagrindas.

Autorius pateikia savo patirtį su pedaliniais tonais: „dainuokite“ šias natas visos nosiaryklės srities

viduje, tarytum bandydami jas išgauti be instrumento ir tokiu būdu atidarykite gerklę, kad didėjantis

oro srautas sulėtintų vibraciją ir tokiu būdu mums padėtų jas išgauti.

Taip pat, lūpų dalis, kuri yra pūstuko viduje turi būti atpalaiduota ir atidaryta, skirtingai nuo likusios

ambušiūro dalies, kurią mes pabandysime išlaikyti normalioje pozicijoje. Kiekvieną kartą grodami

pedalines natas visada sugrįžkite į tą natą, kuri yra oktavą aukščiau tam, kad palaikytumėte ryšį su

intonacija. Antra, (kaip ir kitos rutinos dalys) pedalinių tonų studijavimas turi būti panaudotas tik

pagal paskirtį. Jų studijavimas turi būti paskirstytas į laiko dalis tokiu būdu, kuriuo mūsų

ištvermingumo pastangos įgautų formą, pagrįstą darbu, kuris nukreiptas į visus pagrindinius

aspektus tam, kad grotumėte gerai kontroliuodami savo instrumentą.

31

7. Kūno Raumenys

Grojimo metu veikia apytiksliai 200 raumenų, todėl labai svarbu žinoti, kad bendrai kiekvienas iš jų

labai daug padeda. Gerai ištreniruoti ir kontroliuojami raumenys gali nulemti mūsų pastangų

rezultatus. Juos surenkant ar atpalaiduojant, teisingai sumoderuos natų derinimą, taip pat sukurs

potencialumą, reikalingą bet kokiam muzikiniam darbui atlikti. Diafragma reikalauja ypatingo

dėmesio taip pat kaip ir veido raumenys. Stiprinsime šiuos raumenis atskirai.

Diafragma: atlikėjų pučiamaisiais instrumentais laimei, diafragma yra vienas didžiausių ir

stipriausių raumenų kūne. Pilvas yra visiškai apsuptas šio raumens, pradedant nuo laisvųjų

šonkaulių apačios. Šis galingas raumuo, gerai ištreniruotas, gali būti panaudotas tam, kad pastumtų

vidaus organus žemyn tuo metu leidžiant plaučiams išsiplėsti ir pagerinti mūsų kvėpavimo įgūdžius.

Kai tik esame pilni oro, šis raumuo yra atsakingas už nutolimą (šiuo atveju dėl jo judėjimo į viršų), į

viršų kylantis oras sukuria oro stulpo jėga bei jo srovės greitį. Šis aspektas yra vienas iš tų, kurie

reikalauja didelio dėmesio. Be šio raumens pagalbos niekaip kitaip nesugebėtumėme pasiekti

reikiamų rezultatų.

8. Veido raumenys: buccinator ir orbicularis oris raumenys

Veido raumenys nei kiek ne mažiau svarbūs už diafragmą. Kiekvienas iš jų „gina“ lūpas „mūšyje“

tarp dantų ir pūstuko. Be šių raumenų pagalbos mūsų lūpos nedelsiant pavargtų. Be jų būtų atjungta

ir kraujo apytaka, todėl lūpos negalėtų vibruoti.

Nei vienas iš mūsų niekada neturėtumėme manyti, kad lūpos dirba savarankiškai, priešingai, joms

reikalinga parama, kurią suteikia lūpų, antakių, akių, nosies, kaktos ir kiti raumenys. Jie

koordinuotai laiko lūpas atskirai nuo dantų. Kai tai bus išlavinta, mūsų ištvermė neįtikėtinai

padidės, o mūsų garsas bus sodresnis bei laisvesnis.

Taigi kai mes ieškome aukštesnių ar garsesnių garsų, bet kokiame registre, mes neturime galvoti

apie jokį atskirą raumenį, priešingai turime jausti, tarytum visas kūnas būtų vienas didelis raumuo,

kuris stipriai reguliuoja į visas sritis. Viskas turi sąveikauti tarpusavyje taip, kad kiekviena mūsų

kūno ląstelė būtų įjungta į šį procesą. Tai lygiai tokia pat koncentracija, kokią naudoja svorio

kėlikas, keliantis didelį svorį.

Pratimai: pilvo pratimai yra labai reikalingi pilnam ir tinkamam mums labai svarbaus - diafragmos

raumens paruošimui.

Visi iš tradicinių pratimų gali būti panaudoti pilvo raumenims stiprinti, Jei norite įvaldyti šiuos

pratimus, kiekvienas galite pasikonsultuoti su aukšto lygio treneriu.

Pratimai, kurie autoriui davė ypač gerus rezultatus:

32

Gulėdami ant pagrindo, visiškai tiesioje pozicijoje, su jūsų pusėje ištiestomis rankomis, pradėkite

kelti kojas lėtai, nelenkdami kelių, kol pasieksite 60 laipsnių kampą, o tada lėtai leiskite kojas

tolygiai žemyn kol vėl paliesite pagrindą.

Kitas labai naudingas pratimas taip pat prasideda gulint ant visiškai horizontalaus pagrindo.

Padėkite keletą svorių ant pilvo (tokių kaip knygos) ir palaipsniui didinkite svorį kol galėsite

išlaikyti savo paties svorį. Kelis kartus pakelkite ir nuleiskite šį svorį.

9. Ištvermė

Yra įvairių teorijų, kaip pasiekti ištvermę, kuri mums leistų lengvai atlikti savo darbą. Visada

atsiranda toks būdas, kuris mūsų kūnui tinka labiau nei kuris nors kitas. Visi puikiai žinome, kad ne

visiems tinka tokie patys pratimai.

Yra tokia teorija, kuri labai susijusi su sportininkų mokymu, ar tai būtų sprinteris ar kitos šakos

atletas. Ši teorija vadovaujasi tuo jog norint pasiruošti 400 metrų lenktynėms, sportininkas turi

treniruotis su daug didesniu atstumu. Visas šis principas yra taikytinas ir mūsų specialybei. Kadangi

mokomės, turime siekti paruošti save tam, kad galėtumėme išgroti kuo ilgesnį laiką. Ištvermingumo

pagrindas susideda iš lūpų „gynybos“, protingai koncentruojantis ties tam numatytais dalykais,

kurie atsakingi už likusią raumenų dalį, kuri priešinasi nuovargiui. Nepamirškite galvoti apie visus

raumenis, nes taip jūs pratęsite lūpų „gyvenimą“.

10. Sveikata ir mityba

Atlikėjams, variniais pučiamaisiais instrumentais sveikata, reikia rūpintis kaip aukšto lygio

sportininkams, nes be jos mūsų organizmas nedirbs pilnu pajėgumu.

Mūsų maistas turi būti subalansuotas ir jokiu būdu negali neigiamai veikti mūsų sistemos, nes

gleivinė ir virškinimo sistema turi dirbti idealiai.

Per daugelį metų įgyta patirtis rodo, kad sunkiai virškinami maisto produktai kenkia geram

organizmo funkcionavimui. Rekomenduojama nevalgyti: (svarbiausia, kai turime svarbų koncertą)

labai karštų, aštrių ir riebių patiekalų. Rekomenduojamos: šviežios daržovės - vaisiai, žalumynai

bei liesa mėsa su labai nedideliu kiekiu druskos. Prieš koncertą nevalia vartoti didelius kiekius

skysčio, nes jie kenkia tinkamam kvėpavimui.

Turėtumėme groti pavalgę 2.5 – 3 valandas prieš koncertą ir nevartoti jokio alkoholio. Jums tai gali

atrodyti kaip kraštutinumas, bet šis patarimas yra skirtas tiems, kurie gerbia ir myli savo karjerą.

Norint teisingai groti, mums reikia paruošti visus savo pojūčius aukščiausiame lygmenyje. Visa tai,

kas neigiamai veikia: alkoholis, vaistai turi būti ištrinti iš mūsų smegenų, jei norite būti ištikimu

menui.

33

Frazė „Rūkymas kenkia jūsų sveikatai“, tinka visiems žmonėms, bet jis yra žymiai žalingesnis

atlikėjui pučiamaisiais instrumentais. Mūsų kvėpavimas neturi būti veikiamas niekieno.

Taip pat miegas yra būtinas, bet ne prieš pat koncertą. Mes turime pakankamai ilsėtis nakties metu,

be to turime būti atsibudę bent 3 - 5 valandas prieš koncertą. Pavyzdžiui, jei mes turime koncertą

10.00 valandą, turime atsikelti apie 7.00 valandą, todėl, kad grojant mūsų lūpos nebūtų šiek tiek

pabrinkusios, reikia tam tikro laiko tarpo joms atgyti, kad vibruotų teisingai.

Įsivaizduokite, kad mūsų garsas ir instrumentas yra mūsų kūnas, kokia bus mūsų sveikata, tokie bus

mūsų ir rezultatai.

11. Dantys ir jų priežiūra

Turime nuolat rūpintis dantimis, nes jie yra pagrindinė atrama lūpoms. Norėdami pasirūpinti jais,

mes turime reguliariai lankytis pas odontologą ir visų pirma, pasikonsultuoti su ortodontu, kuris

atsakingas už teisingą dantų sąkandį ir jų konfigūraciją. Dėl mūsų profesijos dantys gali išeiti iš jų

pradinės padėties, o tai gali sukelti neigiamas pasekmes. Pasak ekspertų, atsižvelgiant į spaudimą

daromą dantims, tai kreipia juos į priešingą pusę. Kitaip tariant, dantys turi tendenciją judėti į

priekį, tad jaučiant menkiausią pojūtį, kad tai vyksta, pirmiausia turime pasikonsultuoti su

specialistu. Kiekvienam instrumentalistui rekomenduotina ypatingai prižiūrėti jo dantų būklę, nes

tai yra vienintelis būdas tiksliai juos rekonstruoti (nelaimingo atsitikimo ar ligos atveju).

Mūsų dantų kampas yra esminis garso kokybės faktorius, o tai visada gali būti pataisyta specialisto

dėka.

Būkite atsargūs dygstant protiniams dantims, kad nepadarytų neigiamos įtakos jiems. Autorius iš

asmeninės patirties žino, kad jie gali sukelti žalingas pasekmes. Valyti dantis ir šalinti jų apnašas

mūsų kasdienis darbas.

12. Dešinė ranka

Trimitui, flugelhornui, tūbai, eufonijai ir kt. dešinė ranka turi būti absoliučiai kontroliuojama.

Refleksai turi būti koordinuojami taip tobulai, kad atlikėjas galėtų pilnai pasitikėti.

Didžioji ritmo dalis priklauso nuo dešinės rankos judėjimo, neatsižvelgiant į tai, kad mes turime

tvirtą vidinį ritmo pojūtį.

Pratimai turi būti atliekami tiksliai, tvirtais pirštų judesiais, dilbis neturi būti įtemptas. Pavyzdžiui:

pratimai su svoriais arba horizontaliu strypu mažina mums taip reikalingą rankų lankstumą ir

judėjimo laisvę. Autoriaus atveju, jis turi vengti, per didelių svorių su savo dešine ranka. Grojant

vožtuvėliniais arba stūmokliniais instrumentais turime klausimą, ar laikyti dešinės rankos mažąjį

pirštą ant žiedo. Jei tik įmanoma, rekomenduojama geriau palikti mažąjį pirštą laisvą, žinoma yra

34

atvejų, kai atsižvelgiant į spaudimą nėra jokios kitos alternatyvos, kaip tik palikti jį vietoje, bet kai

tik įmanoma, būtų gerai palikti jį laisvą. Šis pirštas yra sujungtas su šalia esančiu pirštu dėl tam

tikrų anatominių priežasčių (su dešinės rankos pirštu, kuris yra ant trečiojo vožtuvo) ir dėl šios

priežasties mes turime atkreipti dėmesį, kad mažasis pirštas arba taip vadinamas „žiedo pirštas“ dėl

nepatogumo neįtakotų visų kitų pirštų esančių ant vožtuvų veiklai, nes tai sumažintų tikslumą

grojant instrumentu. Šiuo atveju instrumentą geriau tvirtai laikyti kaire ranka.

13. Lankstumas

Daugelis atlikėjų, kurie pasiekė gerus lūpų lankstumo rezultatus, skyrė didžiąją savo laiko dalį

susitelkdami ties vieninteliu aspektu.

Neabejotinai instrumentalistui gali būti labai malonu išlavinti šį dalyką, taip reikalingą grojimo

metu. Kam nepritaria Arturo Sandoval tai, kad kiti aspektai yra tarsi numetami į šalį (staccato,

intervalai, pedaliniai tonai, ištvermingumas, artikuliacija, ir kt.), o vietoj to skiriamas visas laikas

kurio nors vieno aspekto studijavimui.

Yra įvairių knygų, kurias būtų galima rekomenduoti, bet svarbiausios yra tos knygos, kurios

daugeliui yra davę geriausius rezultatus, tai yra: Charles Colin, Claude Gordon ar Timofei

Dokschidzer. Lankstumo studijos Arbano knygoje irgi labai geros.

Lankstumo pratimai turėtų būti naudojami kartu su likusia studijų dalimi, tai nėra itin sveikas

dalykas lūpoms, nes per didelis šio dalyko studijavimas jas pervargina.

Gerai sukontroliuotas liežuvis tai „raktas“ į lankstumą, o ne lūpos kaip daugelis klaidingai galvoja.

Tie kas siekia lankstumo per lūpas, daro specifinį judėjimą, kuris tik nuvargina veido raumenis.

14. Atsipalaidavimas

Kaip profesionalai pasakytų: „gražų garsą turi tik muzikantai, kurie groja atsipalaidavę“. Žinoma,

kad žodžio atsipalaidavimas reikšmė yra sąlyginė, nes mes galime būti įsitempę raumeninę prasme,

o ne psichologiškai. Psichologinis atsipalaidavimas grojimo metu yra labai reikalingas ir net labiau,

kai susiduriame su techniškai sudėtingais kūriniais.

Žinoma, viskas taip pat priklauso nuo priežiūros, per kurią mes pasiruošiame ir tiek, kiek šis

pasiruošimas buvo gilus ir rimtas, mes galime turėti didžiausią pasitikėjimą, kad neišvaistėme laiko

veltui.

Jei atlikėjas variniais pučiamaisiais instrumentais nori tapti tikru profesionalu, niekada negali būti

pesimistas. Priešingai, reikėtų pabandyti išugdyti stiprų pasitikėjimą savimi, kuris yra absoliučiai

būtinas. Atsipalaidavimas padeda daug, norint pasiekti tai, kas padėtų atsikratyti nervų sukeliamo

35

garso drebėjimo. Koncentracijos ir atsipalaidavimo pratimai egzistuoja, jie yra naudojami psichiatrų

ir psichologų, o jie gali būti pritaikyti mūsų veiklai.

Atsipalaidavimo trūkumas, grojimo metu, sumažina visas fizines galimybes. Neturime užmiršti, kad

maksimali fizinė ir protinė jėga yra būtina, kad pilnai išpildytumėme muzikinius reikalavimus.

15. Ekstremaliai aukšto registro problema

Yra tik nedaugelis atlikėjų, kurie nei kiek nesijaudina dėl ekstremaliai aukšto registro.

Autorius išsako savo požiūrį šiuo klausimu, taip pat pasidalina savo kolegų ir studentų patirtimi:

Niekada netikėjau, kad gali būti koks nors vienas faktorius (iš daugelio grojime būtinų dalykų), kurį

galėtumėme laikyti atsakingu už sėkmę ar nesėkmę.

Arturo Sandoval yra įsitikinęs, kad kiekvienai sričiai tobulinti priklauso keletas skirtingų faktorių.

Yra tų, kurie tiki visokiomis istorijomis, kurios kartais nugirstamos tiesiog gatvės kampuose.

Autorius pasakoja, kaip vienas muzikantas priėjo prie jo ir tarė: “Jūs atradote paslaptį ir nenorite

man jos atskleisti”, Sandoval jam atsakė žinoma: „Rūpestingai grokite savo instrumentu,

atkreipkite dėmesį į visus pagrindinius faktorius ir per kasdieninį darbą su pasiaukojimu ir pagarba

jūsų karjerai, jūs pamatysite, kad patyrėte didelius pokyčius ir taip, paslaptį atradote savarankiškai“.

Autorius taip pat pastebėjo iš studentų, kurie neprašė atskleisti jokios „paslapties“, o studijuojant

įdėjo visą savo energiją bei pastangas ir taip greitai pasiekė pageidaujamus rezultatus.

Kad pasiektumėte ekstremaliai aukštą registrą, koncentracija ir savianalizė yra būtinos. Kiekvienas

turime žinoti, kad visi kūno raumenys yra reikalingi koncentracijai, kuri veikia oro srovės galią. O

išvystomas didelis oro greitis, veržliai judėdamas per ties gomuriu sulenktą liežuvį, sukuria

ekstremaliai aukštą registrą.

Gerklė turi tarti balsę „I“, o lūpos turi būti surinktos kartu, bet ne per smarkiai, kad neužblokuotų

oro „stulpo“, kuris teka per lūpas į pūstuką.

Gerai ištreniruotas diafragmos raumuo stumia orą su spaudimu, bet išėjimas (tai gerklė, liežuvis,

burna, lūpos ir pūstukas) turi būti labai aiškioje, apibrėžtoje ir tam būtinoje padėtyje.

Pavyzdys: Susikoncentruokite ir plaučius visiškai užpildykite oru. Kai daugiau oro nebetilps,

įsivaizduokite, kad jus sudužęs laivas išmetė į negyvenamą salą, ir jūs bandote prisišaukti pro šalį

skrendančiam lėktuvui. Po to padarykite tą patį su instrumentu ir pamatysite, kad žmogaus kūnas

per gilią koncentraciją geba padaryti tai, ko jūs iš jo reikalaujate.

Tuo labiau, jog atvejais, kur ekstremaliai aukšto registro rezultatai yra neigiami, jie niekada nekyla

tiktai iš vienos problemos. Arturo Sandoval įsitikinęs, kad egzistuoja ir kiti įvairūs faktoriai, kurie

nebuvo išspręsti ar visiškai suprasti.

Norint pasiekti gražų ir sodrų garsą galime tai padaryti per žemą registrą.

36

Pasak Arturo Sandoval:

Po to, kai įveikiau šias ir kitas kliūtis, mano diapazonas išsiplėtė. Tai neįvyko per naktį, kaip galbūt

daugelis tiki. Priešingai, tai truko daug metų ir mėnesių, kol diapazonas proporcingai išsiplėtė dėka

sunkaus darbo ir didelės koncentracijos.

Autorius tvirtai tiki, kad pirmiausia turėtumėm skirti didelį dėmesį visoms detalėms, kurios

susijusios su ambušiūru ir oro slėgiu, kad išplėstumėme savo diapazoną.

„Niekada netikėkite, kad platų diapazoną gali turėti tiktai labai apdovanoti ir talentingi žmonės,

priešingai, bet koks instrumentalistas protingai dirbdamas gali tai pasiekti“ (A. Sandoval).

Šiame skyriuje paminėti faktoriai yra labai nuosekliai išdėstyti svarbumo tvarka, bet tai nereiškia,

kad kiti yra mažiau svarbūs. Autorius rašydamas remiasi ilgamete atlikėjiška patirtimi, taip pat

išskiria geriausius, jo manymu, metodus skirtus šių faktorių lavinimui bei prideda savo pratimų su

paaiškinimais kaip juos atlikti. Faktorių įvairovė labai didelė: čia aprašyta viskas nuo fiziologinių,

psichologinių faktorių iki sveikos gyvensenos ir mitybos. Kasdieninėje rutinoje būtina atlikti visus

šiuos pratimus bei prisiminti, kad be viso to, sėkmė dar priklauso nuo nusiteikimo darbui, didelės

koncentracijos ir pozityvaus mąstymo. Tiktai šiuo keliu eidami, galime tapti labai aukšto lygio

profesionaliais atlikėjais.

2. Tyrimo „Lietuvos pedagogų požiūris į trimito diapazono lavinimo metodus ir jų taikymo

galimybes‘‘ eiga ir rezultatai

Pasaulyje yra daugybė organizacijų, gildijų, judėjimų bei įvairių iniciatyvų, kurios padeda gerinti

mokslo kokybę. Ne išimtis ir trimito pedagogika. Jau nuo 1975 m. veikia tarptautinė trimitininkų

gildija, kuri trimito atlikėjams bei pedagogams iš viso pasaulio padeda pagerinti meninį lygį,

susijusį su mokymu ir literatūra (ITG, 2003).

Kokybės terminas edukologijoje – gana subjektyvi sąvoka, įvardijanti geresnį ko nors išsivystymą,

rangą (Jovaiša, 2007). Mokymo(-si) kokybė dažnai suprantama kaip mokymo(-si) tikslų pasiekimo

laipsnis, kuris priklauso nuo žmogaus gebėjimo įvertinti savo pažangą, laimėjimus, realius

rezultatus. Tačiau pats mokymas(-sis) turi atitikti besimokančiųjų poreikius, būti inovatyvus, taikyti

šiuolaikines technologijas, naudotis mokymosi patirtimi, ištekliais, kūrybingai vertinti mokymosi

rezultatus ir siekti kokybės (Kavaliauskienė, Anusienė, 2008).

Šiame tyrime, kokybės atžvilgiu vadovaujamasi Lietuvos pedagogų patirtimi, tai vienas geriausių

būdų gauti tikslingą informaciją apie mokinių diapazono lavinimo faktorių taikymą trimito

37

pedagogikoje. Visą šią informaciją siekiama panaudoti Lietuvos trimitininkų pedagogikos

tobulėjimo tikslams. Surinkus reikalingus duomenis, juos palyginus ir išanalizavus, siekiama

sudaryti lietuvišką trimito diapazono lavinimo metodą.

2.1 Vykdomojo tyrimo eiga

Tyrimo procesas: siekiant įgyvendinti darbe užsibrėžtą tikslą buvo atliktas Lietuvos trimito

pedagogų, dirbančių muzikos mokyklose, konservatorijose bei aukštosiose muzikos mokyklose

tyrimas. Vykdant tyrimą vadovautasi etiniais tyrimo principais, anonimiškumu.

Pagrindiniai tyrimo etapai: mokslinės literatūros analizė, empirinio tyrimo metodologija, empirinio

tyrimo instrumentų (anketos ir interviu klausimų) parengimas, empirinių tyrimų kiekybinio ir

kokybinio vykdymas, gautų duomenų analizė, duomenų interpretavimas, pristatymas, bei išvadų

parengimas (žr.1 pav).

38

Tyrimo eiga

1 paveikslas. Tyrimo eiga (sudaryta darbo autoriaus)

Mokslinės literatūros analizė: nuo 2012 – 09 iki 2012 – 11 mėn.

Pasiruošimas empiriniui tyrimui: nuo 2012 – 11 iki 2013 – 01 mėn.

Empirinio tyrimo vykdymas: nuo 2013 – 01 iki 2013 – 02 mėn.

Anketinė apklausa Pusiau struktūruotas interviu

Gautų duomenų analizė: nuo 2013 – 02 iki 2013 – 03 mėn.

2013 - 02

Išvadų pateikimas: 2013 – 03 mėn.

Metodo parengimas Rekomendacijų rengimas

39

Tyrimo etapuose buvo atlikta:

Mokslinės literatūros analizė. Čia buvo analizuojamos trimito diapazono lavinimo metodai ir

metodikos. Teorinėje dalyje buvo atlikti mokslinės literatūros vertimai iš anglų ir italų kalbų.

Aprašytos bei suklasifikuotos trimito diapazono lavinimo mokyklos, bei diapazono lavėjimą

lemiantys faktoriai.

Pasiruošimas empiriniam tyrimui. Išskyrus faktorius lemiančius trimitininkų diapazono lavėjimą,

buvo paruošti tyrimo instrumentai: Kokybiniam tyrimui – pusiau struktūruotas interviu.

Kiekybiniam tyrimui – anketinė apklausa. Anketinės apklausos tikslas - išsiaiškinti ar sutampa

užsienio pedagogų parašiusių trimito diapazono lavinimo metodus ir metodikas pastebėjimai su

Lietuvos pedagogų pastebėjimais. Palyginti, kokias metodikas bei pratimus naudoja vyresnės, o

kokias jaunesnės kartos pedagogai ir kurie iš jų yra pažangiausi. Tuo pačiu siekiama ir papildyti

turimą informaciją. Kokybinio tyrimo tikslas detaliau išsiaiškinti diapazono lavėjimą lemiančius

faktorius, galbūt papildyti esamą informaciją naujomis įžvalgomis, išnagrinėti ir susisteminti trimito

diapazono lavinimo metodus ir metodikas. Nustatyti, su kokiais diapazono lavinimo sunkumais

susiduria trimito pedagogai. Šiame etape taip pat buvo atliekami veiksmai, susiję dėl laiko su

Lietuvos trimito pedagogais derinimu, norint pateikti bei atsiimti tyrimo instrumentus.

Empirinio tyrimo atlikimas:

Kiekybinis tyrimas – buvo pasirinkta anketinė apklausa. Šio tyrimo metu buvo atlikta Lietuvos

trimito pedagogų apklausa.

Kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu, kurio metu buvo apklausiami Lietuvos trimito

pedagogai.

Gautų duomenų analizė – čia atlikta jau gautų kiekybiniu ir kokybinių duomenų analizė, duomenys

apibendrinti.

Išvadų formulavimas – remiantis moksline literatūra bei gautais kiekybinio ir kokybinio tyrimų

rezultatais pateiktos išvados, bei matematinių skaičiavimų pateikimas; matematinės diagramos

pateikiamos naudojant Microsoft Excel 2007 programą.

Rekomendacijų pateikimas – pateikiamos rekomendacijos, kurios gali būti susijusios su tam tikrų

darbo aspektų plėtojimu.

Metodo rengimas – pateikiama, kaip atskiras dokumentas, kartu su mokslo darbu.

Atsižvelgiant į tyrimo uždavinius, sekančioje lentelėje toliau bus nurodomos tarpusavyje glaudžiai

susijusios tyrimo dalys ir jų sąsaja su tiriamojo darbo dalimis (žr. 1 lentelė)

40

1 lentelė. Tyrimo uždavinių ir rezultatų sąsajos (sudaryta darbo autoriaus)

Nr. Tyrimo uždaviniai Rezultatas

1. Išnagrinėti ir susisteminti trimito diapazono lavinimo

metodus ir metodikas.

Teorinėje dalyje

2. Išskirti faktorius, lemiančius trimitininko diapazono

lavėjimą.

Teorinėje dalyje

Kokybiniame tyrime

Kiekybiniame tyrime

3. Nustatyti, su kokiais diapazono lavinimo sunkumais

susiduria trimito pedagogai.

Kokybiniame tyrime

Kiekybiniame tyrime

4. Palyginti, kokias metodikas bei pratimus naudoja vyresnės,

o kokias jaunesnės kartos pedagogai ir kurie iš jų yra

pažangiausi.

Kokybiniame tyrime

Kiekybiniame tyrime

5. Nustatyti, kokius diapazono lavinimo metodus ir kodėl

trimito pedagogai taiko dažniausiai.

Kokybiniame tyrime

Kiekybiniame tyrime

2.2. Tyrimo metodo pasirinkimas

Išanalizavus mokslinę literatūrą, tyrimui atlikti buvo naudojami kokybinis ir kiekybinis aprašomasis

duomenų rinkimo metodai. Kokybinio metodo tikslas nuodugniai ir išsamiai ištirti kokie faktoriai

lemia trimitininkų diapazono lavėjimą. Interviu klausimai parengti išanalizavus įvarius mokslinius

literatūros šaltinius, susijusius su trimito diapazono lavinimo problema. Pusiau struktūruotas

interviu tyrimo metodas yra lankstus dėl atsakymų, kurie šiuo atveju lemiami dvipusio dialogo

eigos. Anot Valackienės (2004) kokybiniai tyrimai yra naudingi tada, kai siekiama išsiaiškinti

esamą reiškinio arba požiūrio, elgsenos kokybę – ne išoriškai, o būtent iš vidaus, per žmogaus

asmeninio santykio su tuo reiškiniu prizmę. Pasak Rupšienės (2007), pusiau struktūruotas interviu –

pripažįstamas kaip pagrindinis duomenų rinkimo metodas. Remiantis Tidikiu (2003), interviu yra

vienas iš efektyviausių kokybinio tyrimo metodų. Anot autoriaus, interviu leidžia gauti ne tik

informaciją, bet ir stebėti informanto neverbalines išraiškas, todėl toks tyrimo instrumentas

garantuoja didesnį patikimumą. Luobikienės (2003) teigimu, kokybinis tyrimas suprantamas kaip

suvokimo procesas, kuris grindžiamas individualiomis metodologinėmis žmonių socialinių

problemų tyrimų tradicijomis.

Kiekybinio aprašomojo duomenų rinkimo metodu – apklausa raštu (anketa) siekta nustatyti kokie

taikomiausi metodai Lietuvos trimito pedagogų tarpe, bei konkrečiai išskirti faktorius, jų nuomone

41

lemiančius diapazono lavėjimą. Naudojantis tyrimo instrumentu – anketa, dėmesys yra skiriamas

apibendrintai respondentų nuomonei. Pasak Tidikio (2003), tyrimo duomenys yra patikimesni, jei

yra ištiriama kiek įmanoma didesnė tyrimo populiacijos dalis. Tam pasiekti, buvo parengtas pusiau

uždaro, pusiau atviro tipo klausimynas mokytojams. Kiekybiniam tyrimui būdinga ieškoti teorinių

reiškinio požymių gaunant įvairius dydžius, kurie gali būti išreikšti skaičiais ar matuojami.

Kiekybinio tyrimo mokslinę veiklą nusako kiekybiniai rodikliai. Kiekybiniai tyrimo tipai apima

formalų instrumentą, kurį naudojant iš kiekvieno tiriamojo gaunama adekvati informacija.

Kiekybiniai tyrimai yra struktūriniai ir orientuoti į surenkamų duomenų kiekį. Kaip teigia Kardelis

(2002), socialiniuose moksluose apklausa yra plačiai paplitęs tyrimo metodas. Anketos klausimai

buvo sudaryti remiantis išanalizuota teorine medžiaga. Pagrindinis anketos tikslas, apklausti kuo

daugiau trimito pedagogų, bei išvesti populiariausių bei veiksmingiausių metodų vidurkį.

2.3. Tyrimo instrumentų pagrindimas

Kiekybinis tyrimas pagrįstas kiekybe, todėl yra orientuotas į surinktų duomenų kiekį. Kiekybinio

tyrimo instrumentas – anketa sudaryta remiantis teorinėmis žiniomis, kurios pateiktos teorinėje

dalyje. Anketą trimito pedagogams sudaro 14 klausimų, kurie sudaryti nuoseklia tvarka. Juos

apjungia tam tikri blokai kuriuose klausimai yra susiję tarpusavyje (žr. 2 lentelė). Kiekybinio tyrimo

instrumentas pateikiamas priede (Priedas Nr.1).

42

2 lentelė. Anketos struktūra (sudaryta darbo autoriaus)

Anketos bloko

pavadinimas

Anketos bloko tyrimo aprašymas Sąsaja su tyrimo instrumentu

Demografiniai

duomenys

Klausimai orientuoti į pedagogų patirtį, darbo

stažą, bei mokslinę kompetenciją.

1; 2.

Asmeninė

patirtis

Klausimai skirti nustatyti pedagogų asmeninės

patirties dėl diapazono lavinimo naudą,

pritaikant šias žinias mokiniams.

3; 10; 13.

Ryšys tarp

pedagogo ir

mokinio

Šio bloko tikslas išsiaiškinti, kokius klausimus

dėl diapazono lavinimo užduoda mokiniai ir su

kokiais sunkumais susiduria pedagogai.

4; 5; 6.

Faktoriai Šiuo klausimu siekiama nustatyti faktorius,

lemiančius diapazono lavėjimą bei sugrupuoti

juos svarbumo tvarka.

7.

Metodai,

metodikos

Šios dalies tikslas - išsiaiškinti kokius metodus

ar metodikas taiko Lietuvos trimito pedagogai,

kokie, jų nuomone, yra veiksmingiausi ir

populiariausi, bei siekiama sužinoti ar

pedagogai turi sukūrę savo metodų.

8; 9; 11.

Clarino

technika

Klausimai skirti išsiaiškinti ar Clarino

technikos metodas yra naudojamas Lietuvoje.

12; 13; 14.

Kokybiniam tyrimui buvo pasirinktas pusiau struktūruotas interviu būdas. Interviu sudaro į

klausimai trimito pedagogams. Pedagogai dėl patogumo buvo apklausti savo darbo vietose, laisvu

nuo darbo metu. Interviu pradžioje buvo paaiškintas šio tyrimo tikslas, priminta, kad tyrimo

duomenys bus anonimiški ir naudojami tik magistrinio darbo reikmėms. Apklausų trukmės vidurkis

40 min. Interviu metu duomenys buvo užrašomi. Visi klausimai susiję su tyrimo problema (žr. 3

lentelė).

43

3 lentelė. Interviu struktūra (sudaryta darbo autoriaus)

Klausimas Ryšys su tyrimo problema

1. Kokius klausimus dėl diapazono lavinimo

dažniausiai užduoda Jūsų studentai/mokiniai?

Atsakymai į šį klausimą padės sužinoti kaip apie

diapazono lavinimą mąsto studentai/mokiniai ir

su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria.

2. Kokie diapazono lavinimo metodai labiausiai

padeda Jūsų mokiniams?

Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, kokie

diapazono lavinimo metodai yra veiksmingiausi.

3. Kaip manote ar pūstuko dydis labai svarbus

norint turėti platesnį diapazoną. Ar su visais

pūstukais galima pasiekti panašių rezultatų?

Daugelis trimitininkų keičia pūstukus

tikėdamiesi, kad skirtingas dydis ar forma gali

padėti pasiekti gerų rezultatų. Siekiama

išsiaiškinti kiek svarbus pūstuko dydis plečiant

diapazoną

4. Kaip manote, ar norint pasiekti puikių

rezultatų diapazono lavinime būtina naudoti visų

tipų pratimus, pvz.: lūpinis legato, treliai,

bendingai, pedaliniai tonai, ilgi tonai ir pan. Ar

užtenka kelių pagrindinių pratimų rezultatams

pasiekti?

Siekiama išskirti svarbiausius pratimus,

lemiančius diapazono lavėjimą.

5. Gal žinote senų, bet veiksmingų būdų

diapazonui praplėsti?

Naujausių metodų panaudojimas kombinuojant

su geriausiais tradiciniais metodais galėtų duoti

efektyvesnių rezultatų plečiant mokinių

diapazonus.

Kardelis (2002) nurodo, jog kokybinė analizė atliekama naudojant interpretacinius aiškinimus, o

kiekybinėje analizėje vyksta statistinių reiškinių interpretacija bei nuodugnus duomenų

patikrinimas.

2.4. Tyrimo generalinė aibė ir imtis

Atliekant tyrimą, generalinę aibę sudarė Lietuvos muzikos mokyklų, konservatorijų bei aukštųjų

muzikos mokyklų trimito pedagogai. Pasak Rupšienės (2007), konkreti tyrimo imtis – tai

tiriamosios generalinės aibės dalis, kitaip tariant tai aibės vienetai, kurie dalyvauja tyrime. Atliekant

empirinį tyrimą, svarbu tinkamai suformuoti tyrimo imtį, kad būtų galima padaryti statistiškai

44

reikšmingas išvadas. Imtis yra toks dalinis stebėjimas, kai stebima tik dalis tiriamosios visumos, o

gauti rezultatai pritaikomi visai visumai. (Bitinas, 1998; Charles, 1999; Kardelis, 2002).

Respondentų atranką nusako du pagrindiniai momentai: generalinė visuma ir respondentų imtis, t.y.

ta generalinė visumos dalis, kurią ištyrus gaunama informacija apie visą generalinę visumą. Vienas

iš svarbiausių tyrimo imties sudarymo reikalavimų – imties reprezentatyvumas. Imtis

reprezentatyvi, jei ji teisingai atspindi tiriamo požymio galimų reiškinių populiacijoje proporcijas.

Būtent reprezentatyvumas lemia, ar ištyrus imtį galima daryti patikimas išvadas apie populiaciją

(Čekanavičius, Murauskas, 2001). Tyrimo imtis abiem atvejais sudaryta netikimybiniu tiksliniu

būdu. Kaip teigė Žydžiūnaitė, Rupšienė, Bitinas (2009) analizuodami Patton (1990) idėjas pastebi,

kad dėl išvadų generalizavimo ypatumo kokybiniame tyrime neverta siekti tikimybės, iš atsitiktinai

sudarytos imties, priešingai pasirinkti tokius atvejus, kurie yra informatyvūs tiriamuoju atveju.

2.5. Tyrimo ribotumas

Kokybinio ir kiekybinio tyrimų dalyvių atranka buvo netikimybinė. Trimito pedagogai pasirinkti

remiantis patogumo principu – tai pažįstami pedagogai, arba apie kurios yra tekę girdėti. Kadangi

trimito pedagogų Lietuvoje nėra daug, galima teigti, kad buvo apklausta didžioji dalis Lietuvos

pedagogų. Pedagogams išdalintos 50 anketų , grįžo 41. Atlikti 3 pusiau struktūrizuoti interviu,

remiantis pedagogų kompetencija darbo patirtimi ir kt. Tyrimai atlikti 2013 m. 02 – 03 mėn..

2.6. Tyrimo etika

Prieš atliekant kokybinius ir kiekybinius tyrimus buvo laikomasi tyrimo etikos. Tyrimo dalyviams

buvo pristatytas tyrimo tikslas, buvo užtikrintas duomenų anonimiškumas.

2.7. Tyrimo Lietuvos pedagogų požiūris į trimito diapazono lavinimo metodus ir jų taikymo galimybes interviu rezultatų pristatymas

Viso buvo atlikti 3 interviu iš vyresnės kartos trimito pedagogų. Duomenys gauti tyrimo metu rodo,

kad daugelis trimito pedagogų turi panašią nuomonę užduotų klausimų atžvilgiu, tačiau kasdieninės

grojimo rutinos formavimui išskiria skirtingus pratimų derinius. Interviu rezultatai susisteminti (žr.

4 lentelė)

45

4 lentelė. Kokybinio tyrimo atsakymų susisteminimas (sudaryta darbo autoriaus)

Pateikti klausimai

Atsakymai į užduotus klausimus

LTP.15 LTP.2 LTP.3

1. Kokius klausimus dėl diapazono lavinimo dažniausiai užduoda Jūsų studentai/mokiniai?

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip lengviau groti aukštas natas?

Kodėl grojant aukštai yra lengviau groti p nei f ?

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl grojant aukštame registre greičiau pavargsta lūpos, nei grojant žemame registre

?

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada pagaliau diapazonas prasiplės?

Galbūt geriau pakeisti pūstuką?

2. Kokie diapazono lavinimo metodai labiausiai padeda Jūsų mokiniams?

Vincent Cichowicz „flow studies“ James Stamp „warm ups“ Maggio „System for Brass“ Bending exercises, Sandro Verzari Metodas. Stengiamės metodus derinti tarpusavyje.

Carmine Caruso „Musical calisthenics for brass“, Louis Maggio „System for Brass“, P.E.T.E treniruoklis, Quinque metodas, James Stamp „warm ups“, Claude Gordon „Systematic Approach“

Visi metodai padeda, tačiau, ne visus sugebame pritaikyti tiek mokiniams, tiek sau asmeniškai... Maggio, Caruso, Stamp, Gordon, Cichowicz, legato etiudai.

3. Kaip manote ar pūstuko dydis labai svarbus norint turėti platesnį diapazoną. Ar su visais pūstukais galima pasiekti panašių rezultatų?

Pūstukas tik įrankis, lygiai kaip ir trimitas- jeigu lūpos sunkiai vibruoja aukštame registre, pūstuko dydis turės mažai įtakos. Tačiau pūstuko santykis su lūpų pastatymu gali duoti gerų rezultatų. Kiekvienu atveju yra skirtingai...

Be jokios abejonės, su seklesniais pūstukais aukštos natos imasi žymiai lengviau, tačiau ne visi mokiniai gali jais groti dėl skirtingos lūpų formos bei ambušiūro sandaros.

Seklesni pūstukai padeda groti aukštai, bet garsas grojant su jais tinka daugiau bigbendiniam grojimui, simfoniniam orkestre reikia plataus garso. Manau reikėtų pasirinkti daugiau optimalų variantą ir daugiau dirbti, juk diapazonas raumeninio darbo rezultatas.

5 Toliau informantai (Lietuvos trimito pedagogai bus vadinami trumpiniu – LTP.)

46

4. Kaip manote, ar norint pasiekti puikių rezultatų diapazono lavinime būtina naudoti visų tipų pratimus, pvz.: lūpinis legato, treliai, bendingai, pedaliniai tonai, ilgi tonai. Ar užtenka kelių pagrindinių pratimų rezultatams pasiekti?

Būtina naudoti visus pratimus, juk skirtingi pratimai lavina skirtingus raumenis, o bendra, stipri raumenų visuma funkcionuoja geriau, nei atskiri vienetai.

Norint plėsti tik diapazoną reikia groti daugiau lūpas stingdančius pratimus (kuriuos paminėjau antrame klausime), nes lūpų vibracijai aukštame registre reikalingi ypatingai stiprūs lūpų raumenys, kad atlaikytų intensyvaus oro srauto krūvį.

Būtina groti visus pratimus, tačiau ne kiekvieną dieną, grojime kaip sporte: norint užauginti raumenis reikia jiems duoti poilsio, todėl geriau vieną dieną groti vienos rūšies pratimus, kitą dieną kitos. Žinoma, tai yra labai sudėtingas darbas, nes be pratimų grojimo mes dar turime ir muzikinius darbus, kur taip pat nuvarginame lūpų raumenis.

5. Gal žinote senų, bet veiksmingų būdų diapazonui praplėsti?

Turbūt niekas nepaneigs, kad pats seniausias ir veiksmingiausias būdas yra Gamos.

Ilgi tonai, daugiausia naudos duoda „eglutės pratimas“. Gamos.

Gamos, ilgi tonai, lūpinio legato pratimai, grojimas pūstuku ir svarbu: kiek groji, tiek ilsėtis.

Atsižvelgiant į patektą lentelę galima būtų išskirti tam tikras tendencijas pagal kiekvieną klausimą.

Žemiau pateikiamos autoriaus įžvalgos kiekvienam klausimui atskirai:

Klausimas Nr. 1: išanalizavus pirmo klausimo atsakymus galima teigti, jog mokinius ir studentus

daugiau domina tiesioginiai faktoriai, kurie turėtų padėti išspręsti konkrečią problemą. Pasak

Lietuvos trimito pedagogų diapazonas yra per plati sąvoka, kurios negali aprėpti tam tikras

faktorius, ar dalykas. Diapazonas susideda iš daugelio dalykų, kurių tinkamas tarpusavio santykis

duoda gerų rezultatų (žr. 5 lentelė).

Klausimas Nr. 2: atsakydami į šį klausimą, informantai išvardino nemažai metodų, daugelio

naudojami metodai buvo tie patys (sutapo). Informantai LTP. 1 ir LTP.3 teigė jog jie daugiau

naudoja atskirus pratimus iš keleto skirtingų metodų, o ne konkretų metodą studijuoja iš eilės.

Informanto LTP. 2 nuomone šiuo atveju skyrėsi, jis teigė, kad geriau studijuoti vieną metodą ilgesnį

47

laiko tarpą, kol pajusi ar jis tikrai tau tinkamas, o dažniausiai visuose metoduose yra daugiau nei

vienos rūšies pratimų. Taip pat informantai pabrėžė, kad vietoje kai kurių autorių metoduose

patektų apšilimo pratimų, kartais geriau naudoti asmeninius laiko patikrintus apšilimo pratimus, taip

metodai geriau įsisavinami (žr. 5 lentelė).

Klausimas Nr. 3: šiuo klausimu visų informantų nuomonės buvo vienodos, tačiau vieni išskyrė,

jog ne visi įrankiai t.y. pūstukai tinka atlikti skirtingus muzikos stilius. Per maži pūstukai turi siaurą

garsą, bet aukštas registras su jais atliekamas lengviau, būna ir išimčių, kai dėl lūpų formos

pūstukas „kemšasi“ ir su juo švariai groti būna beveik neįmanoma. Dideli pūstukai visada kuria

gerą, platų garsą, su jais lengva artikuliuoti, tačiau natūralūs obertonai yra šiek tiek toliau vienas

nuo kito, dėl to kenčia intervalika. Norint apeiti šiuos dalykus tenka perstatinėti lūpas arba „kraipyti

instrumentą“ grojant įvairiuose registruose. Geriausia išsirinkti vidutinio dydžio pūstuką su gilesne

taurele, kuri kompensuos garso trūkumą, žinoma, kiekvieno atlikėjo atveju tinka skirtingi variantai,

kartais naudojami net keli pūstukai, skirtingiems registrams išgauti (žr. 5 lentelė).

Klausimas Nr. 4: informantai LTP. 1 ir LTP. 3 vėl buvo „vieningi“ šiuo klausimu, jie teigė, kad

visų rūšių pratimų grojimas kasdieninėje rutinoje yra būtinas. Pasak informanto LTP. 3

pageidautina kaitalioti pratimų eigą kasdieninėje rutinoje, kad vieni raumenys ilsėtųsi, o kiti dirbtų

ir atvirkščiai. Informantas LTP. 2 teigė, kad diapazono plėtimui reikalingi daugiau „lūpas

stingdantys“ pratimai, kad lūpos atlaikytų intensyvaus oro srauto sukeliamą krūvį kuris atitenka

lūpoms grojant būtent aukštame registre (žr. 5 lentelė).

Klausimas Nr. 5: daugelis informantų iš senųjų pratimų paminėjo ilgus tonus ir gamas. LTP.3

išskyrė lūpinį legato, grojimą su pūstuku bei poilsio svarbą (žr. 5 lentelė).

5 lentelė. Kategotijų ir subkategotijų išskyrimas (sudaryta darbo autoriaus)

Kategorija Subkategorija

Diapazono lavinimo klausimų spektras.

Tikslo pasiekimo trukmės problematika.

Grojimo aukštame registre ištvermės problematika.

Įrankių įtaka diapazono lavinimui.

Studentams/mokiniams labiausiai padedantys metodai.

Ambušiurą stingdantys pratimai.

Carmine Caruso „Musical calisthenics for brass“

Lankstaus ambušiūro pratimai Sandro Verzari „Studi di technica“

48

Pedalinių tonų Louis Maggio „System for brass“

Mišrių pratimų Arturo Sandoval „Brass playing concepts“

Pūstuko dydžio svarba diapazono lavinimui.

Seklūs pūstukai Didelio diametro Plastesnis diapazonas, garsas siauresnis, „nosinis“

Mažo diametro

Vidutinio gylio pūstukai Didelio diametro Platus garsas, siauresnis diapazonas.

Mažo diametro Siauresnis garsas, platesnis diapazonas.

Gilūs pūstukai Didelio diametro Labai platus garsas, siauras diapazonas.

Mažo diametro Pakankamai platus garsas ir platus diapazonas.

Faktorių lemiančių diapazono lavėjimą naudojimo reikmė.

Mišrių pratimų rinkiniai lavina bendrą veido raumenų visumą, kuri leidžia visais aspektais groti laisviau.

Stingdantys pratimai lavina diapazoną, bet kenčia garso kokybė.

Veiksmingi seni būdai diapazonui lavinti.

Gamos.

Ilgi tonai.

Susisteminus Lietuvos trimito pedagogų atsakymus, galima teigti, kad antrasis ginamas teiginys dėl naujausių metodų naudojimo, kombinuojant su geriausiais tradiciniais metodais, diapazono lavinimo naudos atžvilgiu iš dalies dalies pasitvirtino.

49

Kokybinio tyrimo apžvalga:

Kokybinio tyrimo rezultatai padėjo išskirti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria

mokiniai/studentai grojantys trimitu, kokius klausimus dažniausiai jie užduoda trimito

pedagogams. Tai padeda geriau suvokti mokinių/studentų mąstymą ir ateityje pateikti

produktyvesnius atsakymus bei numatyti sprendimo būdus į šiuos klausimus.

Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad diapazono lavinimo metodų gausa atveria naujas

galimybes ieškant tinkamo sprendimo konkrečiam diapazono lavinimo problemos atvejui.

Diapazono lavinimo metodai, dažniausiai naudojami Lietuvos pedagogų, leidžia nustatyti

pažangiausius ir populiariausius metodus naudojamus Lietuvoje bei palyginti jų naujumą

lyginant su užsienio rinka.

Kokybinio tyrimo rezultatai pūstuko pasirinkimo atžvilgiu leido palyginti Lietuvos trimito

pedagogų nuomonę su užsienio mokslinės literatūros teiginiais. Pedagogų nuomonė sutapo

su (Sandoval, 1991) metodo medžiaga.

Kokybinio tyrimo rezultatai leido išskirti keletą nuomonių apie pratimų naudojimo įtaką

diapazono lavinimui. Nuomonės atitiko skirtingas diapazono lavinimo metodų koncepcijas.

Kokybinio tyrimo rezultatai padėjo suvokti pratimų svarbą skirtingų raumenų veiklai bei tų

raumenų tarpusavio santykio reikšmę diapazono lavinimui.

Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė senus, bet veiksmingus būdus padedančius praplėsti

trimitininkų diapazonus, taip pat derinti juos su naujais metodais bei jų pratimais.

2.8.Tyrimo Lietuvos pedagogų požiūris į trimito diapazono lavinimo metodus ir jų taikymo

galimybes anketinės apklausos rezultatų pristatymas

Informantai dalyvavę anketinėje apklausoje buvo Lietuvos didžiųjų miestų trimito pedagogai.

Apklausos anketą sudaro 14 klausimų skirtų išsiaiškinti požiūrį į trimito diapazono lavinimo

metodus. Respondentai dirba muzikos mokyklose, konservatorijose bei aukštosiose muzikos

mokyklose, universitetuose.

50

Pirmas klausimas skirtas išsiaiškinti Lietuvos trimito pedagogų išsilavinimą. Tyrimo rezultatai

rodo, kad didžioji dalis informantų (80%) yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, o kiti (20%) įgiję aukštąjį

neuniversitetinį išsilavinimą. Todėl galime teigti, kad informantų mokslinės kompetencijos lygis

yra pakankamai aukštas. Tai įtakojo ir sekančių atsakymų į klausimus kokybę (žr. 2 pav.).

2 paveikslas. Pedagogų išsilavinimas (sudaryta autoriaus)

Ketvirtas klausimas skirtas išsiaiškinti pedagogų darbo stažą. Tikėtina, kad skirtingų kartų Lietuvos

trimito pedagogai naudoja skirtingus diapazono plėtimo būdus, ne visada atitinkančius naujausias

pasaulyje plintančias metodikas, o pastarųjų panaudojimas kombinuojant su geriausiais tradiciniais

metodais galėtų duoti efektyvesnių rezultatų plečiant mokinių diapazonus, todėl šiuo klausimu

siekiama nustatyti pedagoginio darbo stažą, kuris padės atskirti vyresnės kartos pedagogus nuo

jaunesnės. Didžiąją dalį t.y. 40% sudaro pedagogai, kurių darbo stažas nuo 11 iki 15 metų. Sekantys

pagal procentų skaičių (20%) yra pedagogai turintys pedagoginį stažą iki 5 metų. Treti pagal

rezultatus yra pedagogai turintys 6 – 10 metų stažą tai sudaro 17%. Didelį darbo stažą turinčių

Lietuvos trimito pedagogų bendrai sudaro 23%, 13% turinčių darbo stažą virš 20 metų ir 10%

nuo16 iki 20 metų (žr. 3 pav.).

51

3 paveikslas. Pedagogų darbo stažas (sudaryta autoriaus)

Trečias klausimas skirtas patvirtinti ar diapazono lavinimo tema yra tikrai aktuali trimitininkų tarpe.

Pedagogai turėję sunkumų dėl diapazono lavinimo, į pateiktus klausimus atsakė labai informatyviai.

Pedagogų turėjusių problemų dėl diapazono lavinimo asmeninėje patirtyje yra dauguma (93%). Dėl

diapazono lavinimo problemų neturėję (4%), o dėl savo nuomonės nebuvo tikri (3%) (žr. 4 pav.).

4 paveikslas. Pedagogų asmeninė patirtis dėl diapazono lavinimo problemų (sudaryta darbo autoriaus)

52

Ketvirtuoju klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar diapazono lavinimo klausimais su

mokiniais/studentais diskutuojantys pedagogai plečia savo pedagoginę kompetenciją, tuo pačiu

atrasdami naujų idėjų užduodamų problemų sprendimui. Diskutuojantys pedagogai vėl sudarė

daugumą apklaustųjų (80%), į sekančius klausimus jie atsakė informatyviai, priešingai nei

nediskutuojantys. Kartais diapazono lavinimo tema su savo mokiniais/studentais diskutuojantys

pedagogai atsakydami į klausimus per ne lyg neišsiplėtė, tačiau atsakė aiškiai ir suprantamai.

Vienam informantui atsakius į šį klausimą „retai“, toliau sekantys atsakymai į klausimus buvo

informatyvūs, todėl galima teigti jog diskusijos su mokiniais/studentais šia tema gali būti ne

pedagogo kompetencijos stoka, o kiti faktoriai, kaip mokinių nesidomėjimas diapazono lavinimo

tema (žr. 5 pav.).

5 paveikslas. Mokytojo ir mokinio „bendradarbiavimas“ diapazono lavinimo klausimais (sudaryta darbo autoriaus)

Penktojo klausimo dažniausiai mokinių/studentų užduodamų klausimų susisteminimas (žr. 6

lentelė). Visi Lietuvos trimito pedagogai dalyvavę apklausoje į šeštą klausimą, apie lengvesnių

kūrinių parinkimą mokiniams dėl siauro jų diapazono, atsakė vieningai. Tai reiškia, kad siauras

diapazonas iš tiesų viena esminių problemų trimito pedagogikoje. Pedagogai labai dažnai priversti

parinkti savo mokiniams lengvesnius kūrinius dėl jų riboto diapazono.

53

6 lentelė. Mokinių dažniausiai užduodami klausimai: skirstymas pagal kategorijas

(sudaryta auroriaus)

Klausimai susiję su ištverme skirtinguose registruose

Įrankių įtakos diapazono lavėjimui klausimai

Klausimai susiję su kasdienine grojimo rutina

Kiek laiko užsiiminėti aukštame registre per dieną?

Kodėl su mažu pūstuku lengviau imasi aukštos natos, o žemos sunkiau?

Kodėl nesigauna aukštos natos?

Ar kiekvieną dieną grojant daug, bet žemame registre diapazonas prasiplės?

Ar yra kokių nors pratimų diapazonui lavinti negrojant trimitu?

Per kiek laiko galima praplėsti diapazoną iki trečios oktavos sol?

Kaip grojant lengvai sujungti žemą, vidurinį ir aukštą registrus?

Ar trimito modelis turi įtakos aukštų natų grojimui?

Kiek grojimo metu daryti pertraukų?

Kodėl aukštame registre sunkiau groti staccato?

Kokių firmų pūstukai ar trimitai yra geriausi?

Kiek kartų į dieną užsiiminėti, kad raumenys pailsėtų?

Kodėl grojant aukštame registre, raumenys greičiau pavargsta?

Kokią įtaką diapazono lavinimui turi trimito vamzdžių kompresijos mažumas?

Kodėl vakare geriau grojasi aukštos natos nei ryte?

Septintame klausime, apie veiksnius lemiančius diapazono lavėjimą, trimito pedagogai svarbumo

tvarka pažymėjo skirtingus variantus, tačiau faktoriai išliko tie patys. Vienas respondentas iš

Vilniaus miesto klausimo skiltyje „kita (įrašykite)“ labai išsamiai aprašė veiksnių lemiančių trimito

diapazono lavėjimą tarpusavio santykį: Diafragmos ir pilvo raumenų stiprinimas bei jų sąveika su

ambušiūro raumenų panaudojimu bei žandikaulio padėtimi. Pagal gautus rezultatus , pirmą vietą

užima stiprūs veido raumenys (45%), antroje vietoje pasirinktas oro srovės greitis(31%) ir trečioje -

liežuvio padėtis(24%). Oro srovės greičio ir liežuvio padėties rezultatai buvo panašūs, todėl, kad

oro srovės greitis taip pat priklauso ir nuo liežuvio padėties. Veiksnių lemiančių diapazono lavėjimą

svarbumo tvarka rezultatus (žr. 6 pav.).

54

6 paveikslas. Veiksnių, lemiančių diapazono lavėjimą svarbumo tvarka (sudaryta darbo autoriaus)

Aštuntame klausime, informantai, diapazono lavinimo metodų sąrašą papildė keletu metodų: M.

Shlossberg „Exercises“, R. Quinque „High register training“, P. Thibaud „New trumpet

techniques“, A. Colin „Sequential studies“, Walter R. Smith „Top tones“, Schuebruk „Lip trainers

for trumpet”, Paul Gaspar „Method“, Pich „bending exercises“. Iš anketinėje apklausoje sudaryto

diapazono lavinimo metodų sąrašo populiariausi buvo: Sandoval A. „Playing techniques and

performance sudies for trumpet“, Vizzutti A. „Trumpet method“, Caruso C. „Musical calisthenics

for brass“, Maggio L. „System for Brass“, Stamp J. „Warm-Ups + Studies for Trumpet“. Daugelis

iš šių metodų yra 10 ar net daugiau metų senesni, pvz.: Louis Maggio metodui yra 45 metai. Tai

nereiškia, kad šie metodai nėra veiksmingi, tačiau tai rodo, kad naujausius metodus iki 5 metų

senumo, Lietuvos trimito pedagogai dėl tam tikrų priežasčių naudoja rečiau.

Šio klausimo rezultatai visiškai patvirtino pirmąjį ginamą teiginį, kad Lietuvos trimito pedagogai

naudoja ne visada naujausius pasaulyje naudojamus metodus.

Devintas ir dešimtas klausimai yra skirti išsiaiškinti ar Lietuvos trimito pedagogų asmeniškai

naudojami metodai padeda ir jų mokiniams. 70% apklaustųjų atsakė, jog tie patys metodai, kurie

padėjo jiems, padeda ir jų mokiniams/studentams, o tik 30% pažymėjo savo mokiniams

naudojantys skirtingus metodus. Tai reiškia, kad pedagogai nepasikliauja vien asmenine patirtimi,

pritaikydami metodus savo mokiniams, o stengiasi parinkti juos taip, kad duotų daugiau naudos

konkretiems atvejams.

55

Vienuoliktame klausime, ar esate sukūręs savo metodą, visi apklaustieji pažymėjo jog nėra sukūrę,

o tuo labiau išleidę savo diapazono lavinimo metodo. Tai dar kartą patvirtina duomenų analizės

metodo rezultatus apie trimito diapazono lavinimo metodus.

Paskutinė klausimyno skiltis (12, 13, 14 klausimai) skirta clarino technikos būdui plėsti

trimitininkų diapazonus. Tik keletas informantų pažymėjo esą naudoję clarino techniką diapazono

lavinimui. Šis būdas jiems padėjo, arba dėl nedidelio šios technikos informacijos srauto, pedagogai

nebuvo tikri. Kaip pažymėjo skiltyje „kita (įrašykite)“, nemažai pedagogų apie šią baroko laikų

techniką yra mažai girdėję arba nėra susidūrę.

Kiekybinio tyrimo apžvalga:

Kiekybinio tyrimo rezultatai padėjo papildyti kokybinio tyrimo rezultatus ir susumuoti esamos

informacijos kiekį, kuris akcentuoja:

Kiekybinio tyrimo rezultatai padėjo išskirti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria

mokiniai/studentai grojantys trimitu, kokius klausimus dažniausiai jie užduoda trimito

pedagogams, tai padeda geriau suvokti mokinių/studentų mąstymą ir ateityje pateikti

produktyvesnius atsakymus bei numatyti sprendimo būdus į šiuos klausimus.

Kiekybinio tyrimo metu išsiaiškinus veiksnių, lemiančių diapazono lavėjimą svarbumo

tvarką, išskiriama, kad svarbiausias faktorius lemiantis diapazono lavėjimą yra ambušiūro

raumenys. Antroje vietoje - oro srovės greitis, trečioje - liežuvio padėtis. Taip pat dėka

vieno iš respondentų išsamių atsakymų išskirtas šių komponentų tarpusavio sąveikos ryšys:

Diafragmos ir pilvo raumenų stiprinimas bei jų sąveika su ambušiūro raumenų

panaudojimu bei žandikaulio padėtimi.

Kiekybinio tyrimo rezultatai parodė, kad dalis Lietuvoje naudojamų metodų yra daugiau nei

5 metų senumo, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra efektyvūs, tiesiog dėl tam tikrų priežasčių

yra liekama ties laiko patikrintais metodais. Kokybinio ir kiekybinio tyrimų rezultate,

diapazono lavinimo metodų gausa atveria naujas galimybes ieškant tinkamo sprendimo

konkrečiam diapazono lavinimo problemos atvejui.

Kiekybinio tyrimo pagalba buvo išsiaiškinta, kad didelę naudą davusi baroko epochos

trimitininkams, diapazono lavinimo technika clarino yra efektyvi ir atlikėjams moderniu

56

trimitu, tačiau šios technikos pratimų su paaiškinimais užsienio kalba yra vos vienas. Taip

pat šios technikos nauja atmaina – bendingo pratimai yra taip pat labai efektyvūs.

57

IŠVADOS

1. Trimito diapazono lavinimo metodai pagal mokomosios medžiagos turinį skirstomi:

a) Ambušiūrą stingdantys: šios grupės metodai stingdo veido raumenis, juose pateikti pratimai

daugiausia remiasi didele ištverme į pateiktus paaiškinimus esančius šalia pratimų būtina

įsigilinti, nes piktnaudžiavimas, ar neteisingas grojimas gali duoti labai žalingų rezultatų.

Pratimai šiek tiek prastina garso kokybę, nes lūpų stingdymas turi įtakos lūpų vibracijai,

tačiau šie padariniai laikini. Sekant autoriaus nurodymus, gali duoti stulbinamų rezultatų.

Vienas iš pavyzdžių: Carmine Caruso „Musical calisthenics for brass“.

b) Lankstaus ambušiūro technikos: šie pratimai skirti ambušiūro lankstumui tobulinti, kartu su

obertonų studijomis, leidžia įvaldyti lengvą grojimo būdą, bei praplėsti diapazoną. Pvz.:

Sandro Verzari „Studi di technica“.

c) Pedalinių tonų: metode esantys pratimai pagrįsti raumenų sustatymu, apie šių pratimų žalą

nėra tekę girdėti. Norint pagroti pedalinius tonus, reikia teisingai sustatyti ambušiūra,

sureguliuoti kvėpavimą ir atidaryti gerklę, pedalinių tonų grojimas duoda naudos ne tik

diapazono lavinimui, bet ir „atidaro“ gerklę, o tai gerina garso kokybę. Pvz.: Louis Maggio

„System for brass“, James Stamp „Warm up and studies“.

d) Lavinančių kvėpavimą: šių metodų pratimai pagrįsti kvėpavimo lavinimu, o tai yra „raktas“ į

diapazono plėtimą. Pvz.: Charles Colin „Breath Control Range and Endurance Through

Chromatic Technique“.

e) Legato pratimų grupės: legatinių metodų grupei priklauso pratimai ir etiudai pagrįsti legato

technika, jie taip pat lavina kvėpavimą, liežuvio darbą, bei atpalaiduoja ambušiūrą. Pvz.:

Vincent Cichowitz „flow studies“, Walter Smith „Top Tones“.

f) TCE grupės: tai naujas klinikini metodas diapazonui lavinti, pagrįstas liežuvio technika

(TCW - Tongue Controled Emouchure) Lietuvoje dar nenaudojamas. Pvz.: Robert Civiletti

„Tongue Controled Emouchure“

g) Mišrūs: mišrius (mokomojoje medžiagoje yra pateikti skirtingų rūšių pratimai – apšilimo

pratimai, lūpiniai legato, treliai, bendingai, bazingai, gamos ir t.t., kurie lavina skirtingus

veido raumenis – levator labii superioris, orbiculari oris, levator anguli oris, zygomaticus

minor, zygomaticus major ir t.t.) šių raumenų santykis padeda ne tik išplėsti diapazoną, bet

ir pagerinti garsą, lūpų judrumą ir pan. Pvz.: A. Sandoval „Brass playing concepts“, J.B.

Arban „Complete method for trumpet, cornet“...

58

h) Įrankių skirtų lavinti diapazoną: daugiau būdai, nei metodai skirti diapazonui plėsti – tai

įvairūs treniruokliai ambušiūro bei veido raumenims stiprinti su tam tikrais paaiškinimais

kaip juos atlikti. Pvz.: „P.E.T.E.“ by, „The pencil exercise“, „Monster chops trainer“, „The

U trainer“.

2. Faktorių lemiančių trimitininko diapazono lavėjimą yra labai daug. Dažniausiai išskiriami šie:

- Kvėpavimas (Breathing)

- Grojimas lūpomis (Lip buzzing)

- Pūstukas (The mouthpiece)

- Apšilimas (Warm up)

- Liežuvio darbas (The tongue)

- Ataka (The attack)

- Pedaliniai tonai (Pedal tones)

- Kūno raumenys (The muscles of the body)

- Ištvermė (Endurance)

- Mityba ir sveika gyvensena (Diet and healt)

- Dantys ir jų priežiūra (The teath and their configuration)

- Dešinės rankos pozicija (The right hand)

- Lūpų lankstumas (Flexibility)

- Atsipalaidavimas (Relaxation)

- Psichologiniai aspektai (Psychological aspects)

- Įrankiai (Equipment)

3. Vyresnės kartos trimito pedagogai dažniausiai naudoja metodus iš savo studijų laikų, todėl ne

visada yra linkę įsileisti naujovių į patirtimi pagrįstą darbo sistemą. Jaunesnės kartos pedagogai

dažniausiai dirba su ta pačia moksline medžiaga, kaip ir vyresnės kartos pedagogai, dėl to, kad yra

studijavę pas tuos pačius (vyresnės kartos) pedagogus, tokiu būdu patirtis yra perduodama, bet ne

visada sekama naujovėmis. Pažangiausi Lietuvos pedagogų naudojami trimito diapazono lavinimo

metodai yra:

- James Stamp „Warm-ups and Studies“

- James Thompson „The buzzing book“

- Allen Vizutti „Method“

- Charles Colin „Range with relaxation“

59

4. Lietuvos trimito pedagogų dažniausiai taikomi metodai:

- Sandoval, A. „Playing techniques and performance sudies for trumpet“

- Sandoval, A. „Brass playing concepts“

- Vizzutti, A. „Trumpet method“

- Caruso, C. „Musical calisthenics for brass“

- P.E.T.E „Training system by Warbuton“

- Verzari, S. „Studi di technica“

- Cichowitz, V. „Flow studies“

- Gordon, C. „Systematic-Approach-To-Daily-Practice“

- Maggio, L. „System for Brass“

- Stamp, J. „Warm-Ups + Studies for Trumpet“

- Quinque, R. „High register training“

- Thompson, J. „The buzzing book“

Visi kiti metodai, išvardinti teorinėje dalyje yra nauji ir tyrimo vykdymo metu dėl įvairių priežasčių

Lietuvos trimito pedagogų dar nebuvo žinomi bei naudojami.

60

REKOMENDACIJOS

1. Išbandyti parengtą trimito diapazono lavinimo metodą Lietuvių kalba ir pateikti patikslinimus.

2. Pateikti atsakymus į dažniausiai mokinių užduodamus klausimus dėl trimito diapazono lavėjimo.

3. Ištirti trimito pūstuko dalių: Rim, Cup, Throat, Shank, Backbore įtaką grojimo aspektams ir pateikti aprašymus Lietuvių kalba. Palyginti skirtingų firmų, pūstukų didžių santykius.

4. Aprašyti trimito dalių įtaką diapazono lavėjimui, bei metalo lydinių rezonavimo skirtumus.

5. Išsiaiškinti, kokie faktoriai lemia lengvą lūpų vibracija aukštame registre.

6. Ištirti kokius judesius atliekant, vystosi labii superioris, orbiculari oris, levator anguli oris, zygomaticus minor, zygomaticus major ir kiti veido raumenys.

7. Parašyti metodą, su pratimais šių raumenų lavinimui.

61

Literatūros sąrašas

1. Baixauli, M. V.; Negri, M. „Anatomija žmogus“ (1999)

2. Bendorienė, A.; Bogušienė, V.; Dagytė, E. ir kt. (2003) „Tarptautinių žodžių žodynas“

3. Bitinas, B. (1998) „Ugdymo tyrimų metodologija“

4. Buckner, J. (2011) „How High is High Enough“ [žiūrėta 2012-11-15].

Prieiga per internetą:

http://hsutrumpets.com/index.php?option=com_content&view=article&id=166:range-how-

high-is-high-enough&catid=45:trumpet-talk&Itemid=59. (versta iš anglų k.)

5. Caruso, C. (2002) „Musical Calisthenics for Brass“ (versta iš anglų k.)

6. Charles, C. M. (1999) „Pedagoginio tyrimo įvadas“

7. Cichowitz, V. (2009) „Flow studies“ (verstai iš anglų k.)

8. Civiletti, R. „TCE Training Manual“ [žiūrėta 2013-03-13].

Prieiga per internetą: http://tce-studio.com/tce/. (versta iš anglų k.)

9. Colin, A. [žiūrėta 2013-03-13]. Prieiga per internetą:

http://www.jazzbooks.com/mm5/merchant.mvc?Screen=PROD&Store_Code=JAJAZZ&Pro

duct_Code=ETP#.UUDqLJYfjf8. (versta iš anglų k.)

10. Colin, C. (1972) „Breath control range and endurance through cromatic techinque “

11. Costello, A.; Stevens, R. (2006) „Embouchure Trouble and Self. Analysis“

(versta iš anglų k.)

12. Čekanavičius, V., Murauskas, G. (2001) „Statistika ir jos taikymai“ (T. 1)

13. Drozdoff, N. [žiūrėta 2013-02-03]. Prieiga per internetą:

http://abel.chive.no/ctg/methods.html. (versta iš anglų k.)

14. Exercise Database „bending exercises“ [žiūrėta 2013-03-13]. Prieiga per internetą:

http://www.trumpetexercises.net/exercisegroup:bending.

15. Gordon, C. [žiūrėta 2013-03-10]. Prieiga per internetą:

http://www.sheetmusicplus.com/title/Systematic-Approach-To-Daily-Practice/96591.

(versta iš anglų k.)

16. Hunt, C. E. „Sail the Seven C’s“. [žiūrėta 2013-03-10]. Prieiga per internetą:

http://abel.hive.no/ctg/methods.html. (versta iš anglų k.)

17. ITG (International Trumpet Guild straipsnis, 2003) [žiūrėta 2013-03-24]. Prieiga per

internetą: http://www.trumpetguild.org/.

18. Irons, D. E. (1966) „27 Groups of exercises for trumpet“ (versta iš anglų k.)

62

19. Jovaiša, L. (2007) „Enciklopedinis edukologijos žodynas“

20. Kardelis, K. (2002) „Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai“

21. Katkus, D. (2013) „Muzikos atlikimas“

22. Kavaliauskienė G., Anusienė L. (2008). Mokymo (si) kokybė aukštojoje mokykloje.

Santalka, Nr. 2.

23. Knevitt, B. [žiūrėta 2013-03-13]. Prieiga per internetą:

http://www.latorremusic.com/La_Torre_Music/Upper_Register_Development.html.

(versta iš anglų k.)

24. Krutulys, A. (1975) „Muzikos terminų žodynas“

25. Kvietkauskas, V.; Kinderys, A.; Viluveitas, V. (1985) „Tarptautinių žodžių žodynas“

26. Luobikienė, I. (2003) „Kultūros sociologijos skaitiniai“

27. Maggio, L. (1968) „System for Brass“ (versta iš anglų k.)

28. Miller, J. S. [žiūrėta 2013-03-14]. Prieiga per internetą:

http://www.ehow.com/info_8665015_trumpet-pedal-tones.html. (versta iš anglų k.)

29. P.E.T.E. [žiūrėta 2013-03-13]. P. 1. Prieiga per internetą: http://warburton-

usa.com/images/pete_instructions.pdf. (versta iš anglų k.)

30. Rupšienė, L. (2007) „Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo mmetodologija“

31. Sandoval, A. (1995) „Playing Techniques and Performance Studies“ (versta iš anglų k.)

32. Sandoval, A. (1991) „Brass Playing Concepts“ (versta iš anglų k.)

33. Stamp, J. (1995) „Warm-Ups + Studies for Trumpet“ (versta iš anglų k.)

34. Spaulding, W. R. „Double High C in 37 Weeks“ [žiūrėta 2013-03-10]. Prieiga per internetą:

http://www.trumpetguild.org/_72820_archive/2005journal/200506BookReviews.pdf

(versta iš anglų k.)

35. Tidikis, R. (2003) „Socialinių mokslų tyrimų metodologija“

36. Thompson, J. (2003) „The buzzing book“ (versta iš anglų k.)

37. Valackienė, A. (2008) Sociologinis tyrimas.

38. Verzari, S. (1985) „Studi di tecnica“ (versta iš italų k.)

39. Vitkus, A.; Baltrušaitis, K.; Valančiūtė, A. (2003) „Žmogaus histologija“

40. Vizzutti, A. (1991) „Trumpet method“ (versta iš anglų k.)

41. Žydžiūnaitė, V. (2006) „Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos“

42. Žydžiūnaitė, V., Rupšienė, L., Bitinas, B. „Kokybinių tyrimų metodologija“ (2009)

63

PRIEDAI

64

(Priedas nr. 1) Vytauto Didžiojo Universitetas

ANKETA

GERBIAMAS PEDAGOGE,

Esu Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijos, trimito pedagogikos specialybės magistrantas Nerijus Jakštonis. Atlieku tyrimą, kurio tikslas – išskirti, kokie trimito diapazono lavinimo metodai yra veiksmingiausi ir daugiausiai naudojami Lietuvos pedagogų. Užpildydami šią anketą, Jūs prisidedate prie trimito pedagogikos tobulėjimo Lietuvoje, todėl prašau nuoširdžiai ir sąžiningai atsakyti į anketos klausimus. Duomenų anonimiškumą garantuoju!

1. Koks Jūsų išsilavinimas? Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

neuniversitetinis Aukštasis Kita (įrašykite)............

……………………….…

2. Kiek metų dirbate pedagoginį darbą?

0 – 5 6 – 10 11 – 15 16 – 20 > 20

3. Ar esate asmeniškai susidūręs su diapazono lavinimo problemomis studijuodamas?

Taip Ne Nežinau

4. Ar dažnai diskutuojate su mokiniais diapazono lavinimo klausimais?

Dažnai Kartais Retai Nediskutuoju

5. Kokius klausimus apie diapazoną mokiniai užduoda dažniausiai? Pateikite nors vieną pavyzdį. ................................................. ................................................. ................................................. ................................................. ................................................. ................................................. ................................................. ................................................. ................................................. ................................................. ................................................. .................................................

6. Ar dažnai tenka parinkti lengvesnius kūrinius dėl riboto mokinių diapazono?

Dažnai Kartais Retai Niekada

7. Kaip manote, kokie veiksniai yra svarbiausi plečiant diapazoną? Šalia atsakymų prirašykite skaičius pagal svarbumo tvarką.

Pavyzdys.: Stiprūs veido raumenys Oro srovės greitis Liežuvio padėtis Kita (įrašykite).......................................

8. Gal galite prisiminti, kokius diapazono lavinimo metodus ar metodikas esate išbandę?

Sandoval A. „Brass playing concepts“ Sandoval A. „Playing techniques and performance sudies for trumpet“ Vizzutti A. „Trumpet method“ Brisbois B. „Mouthpiece exercise“ Klewitt B. „Developing 21 century range and endurance on trumpet“ Caruso C. „Musical calisthenics for brass“ Chlint Mc Laughlin „Air on move“ Hunt C. E. „ Sail the seven C`s“ Tęsinys kitoje lapo pusėje

65

Balvin E.„Pencil exercise“ Gallenon M. „Extanding trumpet range“ P.E.T.E „Training system by Warbuton“ Robert Civiletti „TCE studio“ Verzari S. „Studi di technica“ Drozdoff N. „Trumpet method“ Cichowitz V. „Flow studies“ Colin A. „Range with relaxation “ Colin C. „Breath Control Range and Endurance “ Costello A.; Stevens R. „Embouchure Trouble and Self. Analysis“ Gordon C. „Systematic-Approach-To-Daily-Practice“ Hunt C. E. „Sail the Seven C’s“ Irons D. E. „27 Groups of exercises for trumpet“ Knevitt B. „Upper Register Development“ Maggio L. „System for Brass“ Stamp J. „Warm-Ups + Studies for Trumpet“

Kita (įrašykite)..................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

9. Kurie Jūsų taikomi metodai padeda Jūsų mokiniams?

(įrašykite)............................

............................................

............................................

............................................

............................................

............................................

10. Ar tie patys metodai kada nors padėjo ir Jums?

Taip Ne Kai kurie

11. Gal esate sukūręs savo metodą?

Taip (prašau įrašyti)...................

..........................................

..........................................

..........................................

Ne

66

12. Ar esate girdėję apie clarino technikos metodus diapazonui lavinti?

Taip Ne (jei pasirinkote

šį variantą, į tolesnius klausimus atsakyti nereikia)

13. Ar naudojate clarino technikos pratimus asmeniškai ar savo mokiniams?

Taip Ne (jei pasirinkote šį

variantą, į tolesnius klausimą atsakyti nereikia)

Mažai Pratimai per daug sudėtingi

Kita(įrašykite).................................

........................................................

........................................................

14. Ar clarino technikos pratimai Jums ar Jūsų mokiniams padėjo?

Labai padėjo Mažai padėjo Nepadėjo

Kita(įrašykite)…………..

………………………….

………………………….

………………………….

.........................................

Dėkoju Jums už sugaištą laiką ir atsakytus klausimus!

67

(Priedas nr. 2)

Vytauto Didžiojo Universitetas

Interviu klausimynas

GERBIAMAS PEDAGOGE,

Esu Vytauto Didžiojo Universiteto Muzikos akademijos, trimito pedagogikos specialybės magistrantas Nerijus Jakštonis. Atlieku tyrimą, kurio tikslas – išskirti, kokie trimito diapazono lavinimo metodai yra veiksmingiausi ir daugiausiai naudojami Lietuvos pedagogų. Atsakydami į šiuos klausimus, Jūs prisidedate prie trimito pedagogikos tobulėjimo Lietuvoje, todėl prašau nuoširdžiai atsakyti į pateiktus klausimus. Duomenų anonimiškumą garantuoju!

1. Kokius klausimus dėl diapazono lavinimo dažniausiai užduoda Jūsų studentai/mokiniai?

2. Kokie diapazono lavinimo metodai labiausiai padeda Jūsų mokiniams?

3. Kaip manote ar pūstuko dydis labai svarbus norint turėti platesnį diapazoną. Ar su visais pūstukais galima pasiekti panašių rezultatų?

4. Kaip manote, ar norint pasiekti puikių rezultatų diapazono lavinime būtina naudoti visų tipų pratimus, pvz.: lūpinis legato, treliai, bendingai, pedaliniai tonai, ilgi tonai. Ar užtenka kelių pagrindinių pratimų rezultatams pasiekti?

5. Gal žinote senų, bet veiksmingų būdų diapazonui praplėsti?