I. BENDROSIOS NUOSTATOS - jurguciomokykla.lt · 21.6.1. rašinys, kūrybinis darbas, testai – rašomieji (lietuvių kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos) darbai

PATVIRTINTA Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016-03-14 įsakymu Nr. V1-V-35

PALANGOS VLADO JURGUČIO PAGRINDINĖ MOKYKLA MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMO APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir asmeninės

pažangos fiksavimo aprašas (toliau vadinama aprašas) skirtas pradinio ir pagrindinio ugdymo programų tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Aprašas parengtas vadovaujantis ankstesnėmis bei atnaujintomis Bendrosiomis programomis ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr.35 -1150) „Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija.

2. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, tėvų informavimo tvarka.

3. Apraše vartojamos sąvokos: Diagnostinis vertinimas - tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti

mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus dalyko programos temą, skyrių, programos dalį. Diagnostinis vertinimas remiasi kontrolinių darbų, apklausos žodžiu, sukauptos informacijos apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą rezultatais.

Formuojamasis vertinimas - tai nuolatinis mokinio vertinimas stebint jo individualų, grupinį darbą įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą pažangą.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. Bendrosios programos), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.

Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.)

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, mokinio už įvairius darbus pamokoje ir namuose kaupiami taškai, balai, pažymiai, keičiami į galutinį įvertinimą pažymiu, kuris įrašomas į dienyną.

4. Aprašo 1–13 prieduose pateikiama apibendrinta informacija apie mokinių pasiekimų vertinimą ir asmeninės pažangos fiksavimą mokomųjų dalykų pamokose.

5. Aprašo priede Nr. 14 pateikiamas mokinio asmeninės pažangos fiksavimo lapas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Vertinimo tikslai: 6.1. padėti mokiniui mokytis; 6.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą; 6.3. įvertinti mokytojo ir mokinio darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus. 7. Vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui įsivertinti mokymosi pasiekimų rezultatus; 7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas,

diferencijuoti ir individualizuoti darbą; 7.3. suteikti mokiniams jų poreikius atitinkančią pagalbą; 7.4. padėti mokyklai nusistatyti savo darbo kokybę, planuoti ugdymą, suteikti

pagalbą pagal mokinių poreikius; 7.5. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie mokinio mokymąsi.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

8. Vertinimo nuostatos: 8.1. vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais,

individualiais mokinio poreikiais ir galimybėmis; 8.2.vertinimas skirtas padėti mokiniui mokytis - mokinys laiku gauna grįžtamąją

informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti; 8.3. pagrindinis vertinimo orientyras – Bendrosios programos; 8.4. vertinama individuali mokinio pažanga, nelyginami mokinių pasiekimai

tarpusavyje. 9. Vertinimo principai: 9.1. pozityvumas ir konstruktyvumas; 9.2. atvirumas ir skaidrumas; 9.3. objektyvumas ir veiksmingumas; 9.4. informatyvumas.

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS 10. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. 10.1. dalyko mokytojas pateikia ilgalaikiame plane dalyko vertinimo metodiką,

planuoja diagnostinį ir apibendrinamąjį vertinimą, vadovaudamasis Bendrosiomis programomis; 10.2 mokytojai, remdamiesi Bendrosiomis programomis, iškeltais tikslais, vertinimą

planuoja mokslo metams. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose pateikia mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo, fiksavimo sistemą.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

11. Pradinio ugdymo programos mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais

nevertinami. 12. 1-4 klasių ugdymo pasiekimams ir pažangai vertinti taikomas formuojamasis,

diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas. 13. Pradinių klasių mokinių mokymosi pasiekimai vertinami lygiais: patenkinamu,

pagrindiniu, aukštesniuoju. Mokinys, nepasiekęs patenkinamo pasiekimų lygio, vertinamas nepatenkinamu lygiu.

14. Pradinių klasių mokiniui III trimestro mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu.

15. Mokinių pasiekimai 5 – 10 klasėse vertinami dešimties balų pažymių sistema: 10 – puikus, visiškai savarankiškas, originalus atsakymas ar užduoties atlikimas. 9 – labai geras ir savarankiškas atsakymas, užduoties atlikimas. 8 – geras, turintis neesminių trūkumų atsakymas, užduoties atlikimas. 7 – geras, ne visai nuoseklus atsakymas, užduoties atlikimas. 6 – pakankamai geras, ne visiškai išsamus atsakymas, užduoties atlikimas. 5 – patenkinamas atsakymas, užduoties atlikimas. 4 - patenkinamas, ne visai tvirtas atsakymas, užduoties atlikimas. 3 – nepatenkinamas, daug trūkumų turintis atsakymas, užduoties atlikimas

2 – neteisingas atsakymas, užduoties atlikimas. 1 – visiškai neteisingas atsakymas ar užduoties atlikimas, neatsakymas,

neatitikimas užduoties, atsisakymas dirbti. 16. Mokomųjų dalykų, pasirenkamųjų dalykų pasiekimai trimestro ar kito laikotarpio

pabaigoje įvertinami pažymiu, išskyrus mokomuosius dalykus- dorinį ugdymą (etika, tikyba), žmogaus saugą- jų pasiekimai vertinami „įskaityta“, „neįskaityta“. Įrašas „neatestuota“ įrašomas, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

17. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) aiškiais, suprantamais kriterijais.

18. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su parengtais dalyko ilgalaikiais planais, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programomis, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas. Kaupiamojo balo principas taikomas vertinant papildomus rodiklius: namų darbus, aktyvų dalyvavimą pamokoje, atliktas užduotis, kūrybiškumą ir kt.

19. Mokytojai, pradėdami naują temą, skyrių, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus.

20. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus vertinti tokiu dažnumu per trimestrą:

20.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais;

20.2. jei dalykui mokyti skirtos 2 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais;

20.3. jei dalykui mokyti skirta 3-5 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais.

21. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys: 21.1. kontrolinis darbas - tai 45 - 90 min. trukmės savarankiškas, raštu atliekamas ir

įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip įvaldyta dalyko programos tema, skyrius, programos dalis. Kontrolinis darbas įvertinamas pažymiu;

21.2. apklausa raštu - ne mažesnės kaip 15 minučių trukmės raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti ne daugiau kaip iš vienos pamokos medžiagos;

21.3. apklausa žodžiu - tai monologinio ar dialoginio kalbėjimo įvertinimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per gimtosios, užsienio kalbų, gamtos ir socialinių mokslų pamokas;

21.4. apklausa raštu ar apklausa žodžiu mokytojo nuožiūra, iš anksto informavus mokinius, gali būti vertinama kaupiamaisiais pažymiais ar sudėtiniu pažymiu;

21.5. savarankiškas darbas- darbas raštu, kurio trukmė pamokoje planuojama (ne daugiau kaip 30 minučių) mokytojo nuožiūra, kai mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš anksčiau (vienos ar dviejų) ar naujai išmoktų temų;

21.5.1. savarankiško darbo tikslas –išsiaiškinti, kiek mokinys, naudodamasis įvairiais šaltiniais, mokymo(si) priemonėmis, geba įgytas žinias pritaikyti individualiai;

21.5.2. savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis vadovėliais ar kita darbui reikalinga informacine medžiaga;

21.5.3. apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti mokinius neprivaloma (išskyrus atvejus, kai darbui atlikti reikalingos papildomos priemonės: žinynai, žodynai, skaičiuotuvai ir kt.), patikrinimas ir vertinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai);

21.5.4. dėl savarankiško darbo vertinimo yra susitariama. Mokytojo nuožiūra savarankiški darbai gali būti įvertinami pažymiu arba pažymiu taikant kaupiamojo vertinimo ar sudėtinio pažymio vertinimo principą. Įvertinimas pažymiu įrašomas į elektroninį dienyną. Nerekomenduojama įrašyti nepatenkinamą įvertinimą, jei savarankiškas darbas buvo rašomas iš naujos toje pamokoje mokomos temos;

21.6. rašinys, kūrybinis darbas, testai raštu:

21.6.1. rašinys, kūrybinis darbas, testai – rašomieji (lietuvių kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos) darbai rašomi 1-2 pamokas, įvertinami pažymiu, pažymys įrašomas į elektroninį dienyną;

21.6.2. ištaisyti darbai grąžinami ir su rezultatais mokiniai supažindinami ne vėliau kaip per dvi savaites nuo parašymo dienos;

21.7. Laboratoriniai ir praktikos darbai - tikrinamieji darbai, trunkantys ne mažiau kaip 35 minutes, jų metu tikrinami mokinių gebėjimai teorines žinias taikyti praktikoje, laboratoriniai (praktikos) darbai chemijos, fizikos ir biologijos pamokose įvertinami pažymiu;

21.8. praktiniai - kūrybiniai darbai: 21.8.1. praktiniai-kūrybiniai darbai (meninio ir technologinio ugdymo pamokose)

skiriami ugdyti moksleivių gebėjimus, teorines žinias pritaikyti praktikoje; 21.8.2. praktinio-kūrybinio darbo pradžioje mokytojas privalo supažindinti mokinius

su darbų saugos, sanitarijos bei higienos reikalavimais; 21.8.3. praktinės-kūrybinės užduoties atlikimo laikas priklauso nuo darbo

sudėtingumo; 21.8.4. sudėtingas praktinis-kūrybinis darbas mokytojo nuožiūra gali būti vertinamas

darbo eigoje kaupiamuoju vertinimu; 21.8.5. užbaigti praktiniai - kūrybiniai darbai įvertinami pažymiu, įvertinimas

įrašomas į dienyną; 21.9. dalyvavimas miesto, rajono, respublikos, tarptautiniuose konkursuose,

parodose, olimpiadose, projektuose, varžybose. 22. Mokytojai apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupia informaciją, ją analizuoja,

užtikrina vertinimo būdų ir formų dermę, vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą metodikos grupėse, Mokyklos metodinėje taryboje, mokytojų tarybos posėdžiuose.

23. Mokiniams per dieną gali būti skiriamas tik vienas kontrolinis darbas. 23.1. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, su

mokiniais aptariama kontrolinio darbo struktūra, jo tikslai, vertinimo kriterijai; 23.2. po ilgesnės negu savaitė ligos mokinys kitoje pamokoje negali būti vertinamas

pažymiu. Mokytojas turi individualiai susitarti su mokiniu dėl atsiskaitymo ir skirti laiko tam pasiruošti;

23.3. paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmą dieną po mokinių atostogų kontrolinis darbas nevykdomas;

23.4. direkcija gali numatyti kontrolinius darbus ir diagnostinius testus, bandomuosius pasiekimų patikrinimus;

23.5. mokytojai kontrolinio darbo rezultatus mokiniams pristato ne vėliau kaip po 1 savaitės ir organizuoja kontrolinio darbo įsivertinimą, numato tolesnį mokymą (-si);

23.6. kiekvienas mokinys privalo atsiskaityti visus kontrolinius darbus. Mokinys, nerašęs kontrolinio darbo dėl pateisinamos priežasties (pateikė gydytojų pažymą ar tėvų paaiškinimą) privalo atsiskaityti per dvi savaites po atvykimo į mokyklą dienos sutartu, patogiu mokytojui ir mokiniui laiku. Įvertinimas fiksuojamas atsiskaitymo dieną;

23.7. rekomenduojama kontrolinio darbo neperrašyti. 23.8. adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniai kontrolinių darbų nerašo. 24. Kaupiamasis vertinimas. 24.1. kaupiamasis vertinimas –tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir

pasiekimus kaupimas, kai mokinys už per pamoką pasiektą pažangą ar raštu atliktus namų darbus gauna susitartą taškų (ar simbolių) skaičių. Kaupiamojo vertinimo tikslas –skatinti mokinių mokymosi motyvaciją.

24.2. kaupiamojo vertinimo konvertavimo į 10 balų vertinimo sistemą tvarką nusistato dalyko metodinė grupė.

24.3. mokytojas, dalyko pamokose taikantis kaupiamąjį vertinimą, mokslo metų pradžioje supažindina mokinius su kaupiamojo vertinimo kriterijais ir tvarka. Dalyko mokytojas fiksuoja mokinio gautus taškus (ar balus). Galutinis įvertinimas pažymiu pasakomas mokiniui ir įrašomas į elektroninį dienyną.

25. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose pažymiais vertinami įrašu „įskaityta” arba „neįskaityta”.

26. Mokiniui, pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą atleistam nuo kūno kultūros pamokų, trimestro ar metinių pažymių stulpelyje elektroniniame dienyne rašoma „atleista“.

VI. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

27. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas

(pažymys arba įskaita). 28. Jei mokinys be pateisinamos priežasties praleido 50 proc. pamokų, jis yra

neatestuojamas. Jei mokinys praleido pamokas dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jis turi teisę atsiskaityti sutartu su mokytoju laiku.

29. Trimestrų ir metiniai pažymiai vedami skaičiuojant aritmetinį vidurkį, pažymį suapvalinant iki sveikojo skaičiaus.

30. Mokiniui, turinčiam nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, skiriamas papildomas darbas:

30.1. sprendimą dėl papildomų darbų trukmės, konsultacijų formų ir būdų ir atsiskaitymo tvarkos priima mokytojų taryba, išklausiusi dalyko mokytojo, klasės vadovo ir pagalbos mokiniui specialistų siūlymus;

30.2. mokiniui papildomų darbų užduotis, suteikiančias galimybę parodyti žinias, gebėjimus ir gauti patenkinamą dalyko metinį įvertinimą, parengia dalyko mokęs mokytojas;

30.3. klasės auklėtojas per tris dienas raštu informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokiniui skirtus atitinkamo dalyko papildomus darbus, trukmę, atsiskaitymo tvarką;

30.4. mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, papildomo darbo apskaita elektroniniame dienyne fiksuojama taip pat, kaip ir pamokų apskaita: jei mokytojas mokinį konsultavo, įrašomas konsultacijų turinys; jei mokinys mokėsi savarankiškai, be mokytojo pagalbos (konsultacijų) ir nurodytą dieną parodė žinias ir gebėjimus ir atsiskaitė už papildomą darbą, elektroniniame dienyne įrašoma atitinkama („Mokinys pasiruošė savarankiškai“);

30.5. mokiniui, be pateisinamos priežasties neatvykus nustatytu atsiskaitymo laiku, paliekamas jo turėtas dalyko nepatenkinamas metinis įvertinimas;

30.6. mokinio papildomų darbų įvertinimas (patenkinamas ar nepatenkinamas) įrašomas į elektroninį dienyną ir laikomas galutiniu įvertinimu.

31. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos klausimus svarsto mokytojų taryba:

31.1. mokytojas, išvedęs nepatenkinamą metinį įvertinimą, ir pagalbos mokiniui specialistas (jei buvo teikiama jo pagalba), nurodo mokinio mokymosi sunkumų priežastis, atliktą darbą su mokiniu, teikia siūlymą dėl kėlimo į aukštesnę klasę su nepatenkinamu dalyko įvertinimu ar palikimo kartoti kursą.

31.2. mokyklos direktorius, atsižvelgdamas į dalyko mokytojo ir/ar pagalbos mokiniui specialisto, klasės vadovo ir/ar kuruojančio pavaduotojo siūlymus, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimą priima sprendimą dėl mokinio kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos. Sprendimas įforminamas mokyklos direktoriaus įsakymu.

32. Klasės auklėtojai trimestrų ir mokslo metų pabaigoje užpildo ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui pateikia klasės mokinių pažangumo ir lankomumo ataskaitą.

33. Klasės auklėtojai kartu su mokiniais analizuoja trimestrų ugdymo(si) rezultatus, mokiniai įsivertina padarytą pažangą.

34. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, remdamasis klasės auklėtojų pateiktomis klasės mokinių pažangumo ir lankomumo ataskaitomis, rengia mokinių mokymosi rezultatų trimestrų (mokslo metų) analizę, kurią pristato direkcijos pasitarimuose, Mokytojų tarybos posėdžiuose ir, jeigu reikalinga, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

35. Metodikos grupėse analizuojami ketvirtose, penktose, aštuntose ir dešimtose klasėse diagnostinių, kontrolinių darbų rezultatai. Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo rezultatų veiksmingumo.

36. Mokinio laikinas išvykimas: 36.1. mokinio laikinas išvykimas gydytis ir mokytis įforminamas mokyklos

direktoriaus įsakymu: 36.1.1. mokinys, grįžęs iš gydymo įstaigos (sanatorijos), per tris dienas klasės

auklėtojui pateikia pažymą apie mokymosi pasiekimus; 36.1.2. klasės auklėtojas informuoja dalykų mokytojus apie pažymoje nurodytus

mokinio pasiekimus (gautus įvertinimus) išvykus; pažyma laikoma mokinio asmens byloje; 36.1.3. mokytojai įvertinimus perkelia į elektroninį dienyną nurodydami pažymio

tipą „iš kitos mokyklos“. Trimestro įvertinimas vedamas iš gydymo įstaigoje ir dalyko pamokose gautų pažymių;

36.1.4. gydymosi laikotarpiu mokinio lankomumas elektroniniame dienyne nefiksuojamas;

36.2. jei mokinys, kuris besigydydamas namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, teisės aktų nustatyta tvarka bent vienu ugdymo laikotarpiu kai kurių dalykų nesimokė, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į kitais ugdymo laikotarpiais pasiektus mokymosi pasiekimus.

37. Mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami baigiantis pusmečiui, dalykų trimestrų ir metiniai įvertinimai fiksuojami gavus tos mokyklos pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai, gauti per laikotarpį nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. ir (ar) nuo gruodžio 1 d. iki vasario 28 (29)d.

VII. MOKINIO INDIVIDUALIOS PAŽANGOS STEBĖSENA

38. Siekiant ugdyti mokinių atsakomybę už savo mokymąsi, padėti įsivertinti savo gebėjimus, individualią pažangą, apmąstyti sėkmes ir tobulintinus dalykus, ugdyti kritinį mąstymą, savivertės gebėjimus, padėti planuoti veiklą, priimti sprendimus, per klasių valandėles kiekvieno trimestro pradžioje 5-10 klasių mokiniai pildo individualios pažangos stebėsenos lapus. (Priedas Nr. 14) Mokinio individualios pažangos stebėsenos lapų pildymas yra viena iš formų, padedančių mokiniams išsikelti mokymosi tikslą(us), numatyti žingsnius tikslui pasiekti ir veiklas siekiant tikslo.

39. Klasių auklėtojai analizuoja mokinių individualios pažangos stebėsenos lapus, aptaria individualiai su mokiniu, jo tėvais, numato mokymosi pasiekimų gerinimo būdus.

40. Ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus organizuojami visų mokinių individualios pažangos aptarimai, kuriuose dalyvauja klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, švietimo pagalbos komandos nariai, administracija.

41. Remiantis mokinių individualios pažangos aptarimų rezultatais, mokiniams numatomos individualios pagalbos kryptys.

42. Mokslo metų pabaigoje klasių auklėtojai su kiekvienu mokiniu aptaria individualią pažangą per mokslo metus, padeda numatyti tolimesnius asmenybės ugdymo(si) uždavinius.

43. Siūlymus dėl mokinio individualios pažangos stebėsenos lapų pildymo ir mokinių individualios pažangos stebėjimo, analizavimo, vertinimo, fiksavimo procedūrų keitimo teikia klasių auklėtojai, mokyklos pedagogai, mokiniai, tėvai.

VIII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

44. Apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami žodžiu, raštu, individualių pokalbių metu, elektroniniu paštu, Atvirų durų dienų metu, Tėvų dienų metu, elektroniniame dienyne TAMO.

45. Tiems mokiniams, kurių tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi galimybių naudotis prieiga prie TAMO elektroninio dienyno, klasių auklėtojai pažymių knygelėse teikia informaciją, įrašo ar įsega atspausdintą lapą iš TAMO apie mokymosi pasiekimus bei lankomumą (kas mėnesį). Klasės auklėtojas kontroliuoja, kaip tėvai (globėjai, rūpintojai) peržiūri pažymių knygelę ir pasirašo.

46. Klasių auklėtojai, mokytojai, socialinis pedagogas tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie vaiko mokymąsi pagal poreikį, kartu su mokinių tėvais individualiai aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus sudaro ar koreguoja mokinio individualų ugdymo planą.

47. Klasių auklėtojai organizuoja teminius tėvų susirinkimus ne rečiau kaip kartą per mokslo metus, tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su mokinių pažanga ir pasiekimais. Klasių auklėtojai informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus vadovaudamasis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

48. Administracija mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja apie mokyklos mokinių mokymosi pasiekimus per bendrus tėvų susirinkimus.

49. Du kartus per mokslo metus (rudenį ir pavasarį) organizuojamos Tėvų dienos, kurių metu tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę su kiekvieno dalyko mokytoju aptarti ir įvertinti vaiko padarytą pažangą ir reikalui esant koreguoti mokinio ugdymą(si).

50. Administracija organizuoja susirinkimus dėl tėvų (globėjų, rūpintojų) supažindinimo su pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarkos aprašu.

__________________ Mokinių pasiekimų ir asmeninės pažangos fiksavimo aprašo 1.1. priedas

MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS DORINIO UGDYMO (TIKYBOS) PAMOKOSE

Svarbi religinio ugdymo proceso dalis yra yra neformalus vertinimas, kai mokytoja stebi mokinių darbą klasėje, jų savijautą, nuostatas, elgesį, tarpusavio santykius. Svarbi vertinimo nuostata – teigiamas mokinių savivertės ugdymas ir pagarba kitam asmeniui bei jo pasirinkimams.

Diagnostinis vertinimas atliekamas baigus tam tikrą mokymosi temą ar periodą pagal

parengtas vertinimo užduotis, remiantis tikybos Bendrosios programos mokinių pasiekimais. Formuojamasis vertinimas – tai visą laiką pamokoje trunkantis vertinimas

klausinėjant, atliekant užduotis, kartu su mokiniais aptariant pasiektus rezultatus. Formuojamasis vertinimas, kuriuo remiantis mokinys įsivertina save ir toliau analizuoja pasiekimus, įsivardina mokymosi sunkumus ir stengiasi juos taisyti. Reguliariai tikrinami mokinių darbo sąsiuviniai.

Apibendrinamasis vertinimas atliekamas baigus trimestrą. Pradinukams rašoma pp (padarė pažangą). 5-10 kl. vertinama „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

„Įskaityta“ vertinama, kai mokinys turi užrašus, suvokia ir geba paaiškinti išeitą papildomą medžiagą, aktyviai dalyvavo ir lankė pamokas, sugeba darbams surinkti medžiagą ir ją tinkamai pristatyti klasės draugams.

„Neįskaityta“ vertinama, kai mokinys neturi užrašų, neatliko atsiskaitomosios užduoties, nesuvokia ir nesugeba paaiškinti išeitos medžiagos, be svarbios priežasties nelankė arba praleido pusę pamokų, parodė nepakankamą susidomėjimą ir suinteresuotumą pamokos metu, papildomus darbus atliko atmestinai, nesugebėjo atrinkti medžiagos ir jos pateikti klasės draugams.

Informacija apie mokinių pažangos vertinimą pateikiama Tamo dienyne.

Mokinių pasiekimų ir asmeninės pažangos fiksavimo aprašo 1.2. priedas

MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS DORINIO UGDYMO (ETIKOS) PAMOKOSE

VERTINIMO UŽDAVINIAI: • padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį; • padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus; • suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų ir mokyklos. • mokinių elgesio vertinimą sieti su mokinio elgesio ir mokyklos vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios aptariamos su mokiniais mokslo metų pradžioje ir eigoje; • skatinti mokinių elgesio kultūrą, įvertinti gražiai besielgiantys ir mandagūs mokiniai; • puoselėti kultūringą mokyklos aplinką; • skatinti mokinių pastangas mokytis ir tinkamai elgtis kiekvienoje pamokoje. MOKINIŲ ŽINIŲ, GEBĖJIMŲ BEI DAROMOS PAŽANGOS VERTINIMAS: Svarbi etinio ugdymo proceso dalis yra neformalus vertinimas, kai mokytoja stebi mokinių darbą klasėje, jų savijautą, nuostatas, elgesį, tarpusavio santykius. Svarbi vertinimo nuostata – teigiamas mokinių savivertės ugdymas ir pagarba kitam asmeniui bei jo pasirinkimams. Diagnostinis vertinimas atliekamas baigus tam tikrą mokymosi temą ar periodą pagal parengtas vertinimo užduotis, remiantis etikos Bendrosios programos mokinių pasiekimais. Formuojamasis vertinimas – tai visą laiką pamokoje trunkantis vertinimas klausinėjant, atliekant užduotis, kartu su mokiniais aptariant pasiektus rezultatus. Formuojamasis vertinimas, kuriuo remiantis mokinys įsivertina save ir toliau analizuoja pasiekimus, įsivardina mokymosi sunkumus ir stengiasi juos taisyti. Etikos pamokose reguliariai tikrinami mokinių darbo sąsiuviniai. „Įskaityta" vertinama, kai mokinys turi užrašus, suvokia ir geba paaiškinti išeitą papildomą medžiagą, aktyviai dalyvavo ir lankė pamokas, sugeba darbams surinkti medžiagą ir ją tinkamai pristatyti klasės draugams. “Neįskaityta“ vertinama, kai mokinys neturi užrašų, neatliko atsiskaitomosios užduoties, nesuvokia ir nesugeba paaiškinti išeitos medžiagos, be svarbios priežasties nelankė arba praleido pusę pamokų, parodė nepakankamą susidomėjimą ir suinteresuotumą pamokos metu, papildomus darbus atliko atmestinai, nesugebėjo atrinkti medžiagos ir jos pateikti klasės draugams. Naudojami neformalaus - formuojamojo vertinimo būdai: • mokytojo stebėjimai; • individualūs pokalbiai (mokinių veiklos aptarimas, konstruktyvūs komentarai, patarimai, korekciniai klausimai); • vieši pagyrimai ar padėka; • pozityvūs komentarai; • ypatingi įpareigojimai; • kiti. Kiekvienos pamokos pabaigoje mokinys sąsiuvinio gale įsivertina savo veiklą, pastangas ir elgesio kultūrą balais, o mokytojas ir klasė gali koreguoti šį įvertinimą , jei, jų nuomone, šis akivaizdžiai neatitinka mokinio veiklos. Mokiniai įsivertina ir šviesoforo spalvomis: • žalia – buvo įdomu, daug naujo sužinojau; • Geltona – šiek tiek žinojau, šiek tiek sužinojau; • Raudona – nuobodu, nesu aktyvus, nieko nesužinojau; • „ŽNS”:

• ž – žinojau; • n – noriu sužinoti; • s – sužinojau. Refleksija • aš išmokau…, nes… • aš patyriau… • aš supratau…, nes… • nelabai pavyko, nes… • nesupratau, nes… • galėčiau geriau, bet… • reikės pasistengti, nes… Informacija apie mokinių pažangos vertinimą pateikiama Tamo dienyne.

Mokinių pasiekimų ir asmeninės pažangos fiksavimo aprašo 2 priedas

MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE

Vertinimas – diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis, kaupiamasis. Vertinami visi mokinio gebėjimai ir žinios, įvardytos lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo bendrosios programos mokymosi uždaviniuose ir ugdymo turinyje. Lietuvių kalbos pamokose vertinamos mokinių atliktos kalbėjimo ir klausymo, rašymo, skaitymo, literatūros (kultūros) pažinimo veiklos:

rašomieji (kontroliniai) darbai, diktantai, atpasakojimai, testai, teksto suvokimo užduotys, motyvuoti atsakymai į klausimus, literatūriniai, samprotavimo rašiniai, kitų žanrų tekstų kūrimas, atsiskaitymai už perskaitytas knygas, savarankiški darbai, apklausos žodžiu, referatai, pranešimai, projektiniai, kūrybiniai darbai, mokymasis atmintinai, namų darbų atlikimas, klaidų analizė, dalyvavimas olimpiadose, konkursuose.

Kai kurios veiklos gali būti vertinamos ne atskiru pažymiu, o kaupiamaisiais balais. Kiekvieno skyriaus pabaigoje vyksta apibendrinamasis vertinimas. Mokinių mokymosi asmeninė pažanga fiksuojama pliusais ir minusais (+ ir -). Juos mokinio ir mokytojo sutarimu galima paversti kaupiamaisiais, pridėtiniais balais prie pažymių. Priedai: 5- 10 kl. diktantų, atpasakojimų, rašinių, kalbėjimo vertinimo lentelės.

______________________


LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOSE TAIKOMI MOKINIŲ DARBŲ VERTINIMO APRAŠAI

Patvirtinta

LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 m. sausio 25 d. Nr. V-46

1. DIKTANTO VERTINIMAS 5–10 KLASĖSE.

1.1. Pažymys ir klaidų skaičius.

Pažymys Rišlaus / sakinių diktanto klaidų skaičius Žodžių diktanto

klaidų skaičius

Rašybos Skyrybos Bendras

10 1 1 1 1

9 1 2 2 2

8 2 3 4 3

7 4 5 6 4

6 5 6 8 5

5 6 7–8 11 6

4 7–8 9–10 14 7–8

3 9–10 11–12 16 9–10

2 11–12 13–15 19 11–12

1 13 ir daugiau 16 ir daugiau 20 ir daugiau 13ir daugiau

1.2. Diktanto žodžių skaičius Klasė Rišlaus / sakinių diktanto Žodžių diktanto

V 90–100 20–25

VI 110–120 25–30

VII 120–130 30–35

VIII 130–140 35–40

IX (I gimnazijos) 140–160 40–45

X (II gimnazijos) 160–180 45–50

2. Atpasakojimo vertinimas 5–10 klasėse.

2. 1. Atpasakojimo vertinimo kriterijai. Kriterijai Turinio atskleidimas: esmės ir Teksto prasmės suvokimas ir Teksto struktūra, stilius, žodyno turtingumas, Raštingumas

įvykių tarpusavio ryšių atskleidimas: pagrindinės minties, sintaksinių formų įvairovė.

supratimas. vertybinių autoriaus nuostatų ir

Taškai perkeltinių prasmių supratimas.

5 Atrinkti esminiai dalykai. Puikiai suprastos ir išryškintos Tekstas prasmingai suskirstytas pastraipomis; Rašoma taisyklinga Suprastos ir puikiai atskleistos autoriaus ir veikėjų vertybinės kalba aiški, rišli; žodžiai parenkami tiksliai ir pagal kalba, be klaidų.

veiksmo aplinkybės, veikėjų nuostatos. Puikiai paaiškintos ne tik situaciją; žodynas turtingas; sakinių struktūra

charakterio savybės, motyvai ir tiesiogiai pasakytos prasmės, bet ir įvairi.

poelgiai, nulėmę veiksmo eigą. nutylėti ar prieštaringi dalykai.

4 Atrinkti esminiai dalykai. Iš Iš esmės suprastos autoriaus ir Tekstas tinkamai suskirstytas pastraipomis; kalba Rašoma taisyklinga esmės suprastos pagrindinės veikėjų vertybinės nuostatos ir aiški, rišli; sakinių struktūra įvairi; žodžiai kalba, 1–2 klaidos.

aplinkybės ir veikėjų motyvai išryškintos atpasakojant. Paaiškintos vartojami tinkama reikšme.

bei poelgiai, kurie nulėmė ne tik tiesiogiai pasakytos prasmės,

veiksmo eigą. bet ir nutylėti ar prieštaringi dalykai.

3 Ne visai suprastos aplinkybės Tik iš dalies suprastos ar ne visai Tekstas ne visai tinkamai suskirstytas Rašoma

ar veikėjų motyvai ir poelgiai, išryškintos autoriaus ir veikėjų pastraipomis; pasitaiko aiškumo, rišlumo, sakinių pakankamai

kurie nulėmė veiksmo eigą. vertybinės nuostatos. Stengiamasi struktūros trūkumų; žodžiai ne visada vartojami taisyklinga kalba,

paaiškinti ne tik tiesiogines, bet ir tinkama reikšme. 3–5 klaidos.

perkeltines ar tiesiogiai nepasakytas

prasmes.

2 Tik dalis aplinkybių ar veikėjų Bandomos aiškinti autoriaus ir Daug aiškumo, rišlumo trūkumų; dažnai Rašoma

motyvų ir poelgių suprasta, veikėjų nuostatos. Paaiškintos tik nejaučiamos pastraipos ar sakinio ribos. Didelė pakankamai

todėl veiksmo priežastys ne tiesiogiai pasakytos prasmės, dalis sakinių elementarios struktūros; žodynas taisyklinga kalba,

visai paaiškintos. atpasakotos neesminės detalės, elementarus /žodžiai dažnai vartojami netinkama 6–8 klaidos.

trūksta paaiškinimų, kurie atskleistų reikšme.

teksto supratimą.

1 Bandoma suprasti, kas vyksta Apie vertybinius dalykus tik Testas nenuoseklus, nerišlus, neskaidoma Yra nemažai tekste, bet pasakojant klystama. užsimenama. Esmė nesuprasta, pastraipomis / skaidoma nemotyvuotai. Sakiniai kalbos, rašybos ir

nukrypta į neesminių dalykų elementarios struktūros; žodynas skurdus / žodžiai skyrybos (9–12)

paaiškinimus. vartojami netinkama reikšme. klaidų.

0 Tekstas visiškai nesuprastas, Autoriaus idėjos, vertybinės Tekstas nerišlus, neaiškus. Sakiniai neaiškios Yra daug kalbos,

rašoma apie dalykus, kurių nuostatos visiškai nesuprastos. struktūros; žodynas skurdus / žodžiai vartojami rašybos ir skyrybos nebuvo atpasakojimo tekste. netinkama reikšme. (13 ir daugiau)

klaidų.

2.2. Atpasakojamo teksto žodžių skaičius. Klasė Žodžių skaičius

V–VI 150–200

VII–VIII 200–250

IX–X (I–II gimnazijos klasės) 300–400

2. 3. Atpasakojimo vertinimas pažymiu.

Taškai Pažymys

20–19 10

18–17 9

16–15 8

14–13 7

12–11 6

10–9 5

8–7 4

6 ir mažiau 3

3. KALBĖJIMO VERTINIMAS 5–10 KLASĖSE. 3.1. Kalbėjimo vertinimo kriterijai. Kriterijai Taškai Aprašas

Temos Tema puikiai atskleista. Aiškiai suformuluota pagrindinė mintis (pagrįsta išvada) ir iš jos kylantys (į ją vedantys) svarbiausi

(užduoties, 5 teiginiai, atskleidžiama mokinio pozicija. Tinkamai parinkti argumentai (pasakojimai, pavyzdžiai, analogijos, pateikiama

klausimo) iliustracinė medžiaga ir pan.).

atskleidimas ir 4

Tema atskleista. Suformuluota pagrindinė mintis (pagrįsta išvada) ir iš jos kylantys (į ją vedantys) svarbiausi teiginiai, mokinio

kalbėjimo tikslo pozicija aiški. Tinkamai parinkti argumentai (pasakojimai, pavyzdžiai, analogijos, pateikiama iliustracinė medžiaga ir pan.).

suvokimas 3 Tema atskleista. Pagrindinę mintį galima suprasti iš ją pagrindžiančių teiginių, argumentuojama, suformuluojamos išvados.

2 Kartais nukrypstama nuo temos, dalis argumentų netinkami arba jų trūksta, išvados neaiškios.

1 Nukrypstama nuo temos, teiginiai nepagrįsti, tuščiažodžiaujama.

0 Kalbama ne į temą.

Kalbėjimo 5

Kalbama sakytine kalba, įtaigiai, logiškai, nuosekliai, rišliai, struktūruotai. Žodynas turtingas, sakinių struktūra įvairi (gali būti

struktūra, 1–2 trūkumai).

aiškumas, 4 Kalbama aiškiai, sklandžiai, rišliai, struktūruotai. Žodynas turtingas, sakinių struktūra įvairi (gali būti 3–4 trūkumai).

sklandumas, 3 Kalbama pakankamai sklandžiai, rišliai, pasitaiko minties šuolių. Žodynas ir sakinių struktūra tinkama (gali būti 5–6 trūkumai).

rišlumas, sakinių 2 Kalbama nepakankamai rišliai, sakiniai vienodos struktūros, trūksta žodžių. Raiškos trūkumai netrukdo suprasti sakomo teksto.

ir žodyno 1 Kalbama nesklandžiai, vartojama nemotyvuotų įterpinių, daroma daug pauzių. Raiškos trūkumai trukdo suprasti sakomą tekstą.

įvairovė. 0

Kalbama labai trumpai, nesklandžiai, nerišliai. Beveik nesugebama sieti sakinių, dažnos nepagrįstos pauzės. Sunku suprasti

sakomą tekstą

Tarties, 5

Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas atitinka bendrinės kalbos normas (gali būti 1–2 trūkumai). Kalbama tinkama

kirčiavimo, intonacija.

intonacijos, 4

Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas atitinka bendrinės kalbos normas (gali būti 3–4 trūkumai). Kalbama tinkama

gramatikos ir intonacija.

žodyno 3 Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas vartojami pakankamai taisyklingai (5–6 trūkumai).

taisyklingumas, 2

Tartis, kirčiavimas, gramatika ir žodynas dažnai vartojami netinkamai, netaisyklingai, bet daromos klaidos netrukdo suprasti

tinkamumas teksto.

1 Daroma daug tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidų. Tai trukdo suprasti tekstą.

0 Daroma labai daug tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidų. Tekstas beveik nesuprantamas.

3.2. Kalbėjimo vertinimas pažymiu. Surinkti taškai Pažymys

15 10

14 9

13–12 8

11–10 7

9–8 6

7–6 5

5–4 4

3 3

2 2

1 1

4. RAŠINIO VERTINIMAS 5–8 KLASĖSE. 4.1. Rašinio vertinimo kriterijai.

Kriterijai Temos suvokimas ir plėtojimas, Struktūra ir nuoseklumas, stilius, žodyno turtingumas, sintaksinių formų Raštingumas: žodynas, teiginių pagrindimas, argumentų įvairovė. gramatika, rašyba, skyryba

Taškai tinkamumas.

5 Tema puikiai suprasta, tinkamai Yra visos trys struktūrinės dalys, skaidymas pastraipomis itin tikslingas; Rašoma taisyklinga kalba, pasirinkti aspektai. Argumentai mintys plėtojamos nuosekliai ir kryptingai. Kalba stilinga, sakiniai be klaidų.

parinkti taikliai. įvairūs, žodžiai parenkami tiksliai, pagal situaciją.

4 Tema suprasta, pasirinkti tinkami Yra visos trys struktūrinės dalys, pastraipomis skaidoma prasmingai; Rašoma taisyklinga kalba, aspektai. Argumentų pakanka. mintys plėtojamos nuosekliai. Kalba aiški, rišli; žodžiai parenkami 1–3 klaidos.

tiksliai; sakinių struktūra įvairi.

3 Tema suprasta, aspektai pasirinkti Yra visos trys struktūrinės dalys, tekstas ne visada prasmingai suskaidytas Rašoma pakankamai tinkamai, tačiau ne visur pavyksta pastraipomis; gali pasitaikyti pasikartojimų / nenuoseklumo. Kalba aiški, taisyklinga kalba, yra 4–6

išvengti paviršutiniškumo. Didžioji rišli; sakinių struktūra įvairi; žodžiai vartojami tinkama reikšme. klaidos.

dalis argumentų tinkami, kartais

atsitiktiniai.

2 Tema suprasta paviršutiniškai / iš Rašinio struktūra turi trūkumų, ne visada jaučiamos pastraipų ribos; gali Rašoma ne visai taisyklinga dalies; pasirinkti aspektai ne visi būti kartojama ar pasakojama nenuosekliai. Pasitaiko aiškumo, rišlumo, kalba, yra 7–10 klaidų.

išplėtoti / prieštarauja vienas sakinių struktūros trūkumų; žodžiai ne visada vartojami tinkama reikšme.

kitam; dažnai tuščiažodžiaujama.

Argumentai formalūs,

paviršutiniški.

1 Tema suprasta tik iš dalies; Yra ne visos struktūrinės dalys, nejaučiamos pastraipų ribos; kartojama ar Yra nemažai kalbos, rašybos pasirinkti aspektai nepadeda pasakojama nenuosekliai. Yra daug aiškumo, rišlumo trūkumų; ir skyrybos klaidų (11–16

atskleisti temos / negebama jų dažniausiai nejaučiamos sakinio ribos / sakiniai elementarios struktūros; klaidų).

išskirti; dažnai tuščiažodžiaujama. žodynas skurdus / žodžiai vartojami netinkama reikšme.

Bandoma argumentuoti.

0 Tema nesuprasta arba rašoma apie Struktūra pabira; nejaučiamos pastraipų ribos; nuolat kartojama tas pats. Yra daug kalbos, rašybos ir dalykus, nesusijusius su tema. Kalba neaiški, nerišli; sakiniai neaiškios struktūros; žodynas skurdus arba skyrybos klaidų (17 ir

Neargumentuojama arba žodžiai vartojami netinkama reikšme. daugiau klaidų).

tuščiažodžiaujama.

4.2. Rašinio žodžių skaičius.

Klasės Žodžių skaičius

V–VI 150–200

VII–VIII 200–250

4.3. Rašinio vertinimas pažymiu.

Taškai Pažymys

15–14 10

13–12 9

11 8

10 7

9–8 6

7–6 5

5–4 4

3–2 3

1 2

0 1

5. RAŠINIO VERTINIMAS 9–10 KLASĖSE. 5.1. Rašinio vertinimo kriterijai. Kriteri Temos suvokimas ir Teiginių pagrindimas, Struktūra ir nuoseklumas: Teksto stilius, žodyno turtingumas, Raštingumas: žodynas,

jai plėtojimas, mokinio argumentų tinkamumas ir kryptingas ėjimas į išvadą. sintaksinių formų įvairovė. gramatika, rašyba,

Taškai individualybės vertė. skyryba

atsiskleidimas.

Tema puikiai suprasta, Argumentai parinkti Skaidymas dalimis ir pastraipomis Kalba vartojama tikslingai, Rašoma taisyklinga

pasirinkti aspektai išryškina taikliai; jų parinkimas

itin tikslingas; mintys plėtojamos

atskleidžiamas gebėjimas pasinaudoti kalba, be klaidų.

5 jos aktualumą, analizė ir rodo mokinio brandą, nuosekliai ir kryptingai, išvada

visais reikalingais jos klodais: žodžiai

interpretacija leidžia išprusimą, konteksto rodo mokinio gebėjimą parenkami tiksliai ir pagal situaciją.

atsiskleisti mokinio išmanymą. apibendrinti. Rašydamas mokinys atskleidžia savo

individualybei. iškalbą ir erudiciją.

Tema suprasta, jai atskleisti Argumentų pakanka.

Visos trys struktūrinės dalys tinka Kalba aiški, rišli; žodžiai parenkami Rašoma taisyklinga

4

pasirinkti tinkami aspektai, Jie svarūs, įtikinami. temai; pastraipomis skaidoma tiksliai ir pagal situaciją; žodynas kalba, 1–3 klaidos.

analizė pagrįsta. prasmingai, mintys plėtojamos turtingas; sakinių struktūra įvairi.

nuosekliai.

Tema suprasta, aspektai Didžioji dalis argumentų Yra visos trys struktūrinės dalys, Kalba aiški, rišli; sakinių struktūra Rašoma pakankamai

pasirinkti tinkamai, jie yra tinkami, bet kartais tekstas ne visada prasmingai įvairi; žodžiai vartojami tinkama taisyklinga kalba, 4–6

3 analizuojami, tačiau ne nepavyksta išvengti jų suskaidytas pastraipomis; gali reikšme. klaidos.

visur pavyksta išvengti atsitiktinumo. pasitaikyti pasikartojimų ar tam

paviršutiniškumo. tikro nenuoseklumo.

Tema suprasta Argumentai formalūs, Struktūrinės dalys turi trūkumų, Pasitaiko aiškumo, rišlumo, sakinių Rašoma ne visai

paviršutiniškai / iš dalies; paviršutiniški / ne visi ne visada jaučiamos pastraipų struktūros trūkumų; žodžiai ne visada taisyklinga kalba, 7–10

2 pasirinkti aspektai ne visi teiginiai pagrįsti. ribos; gali būti kartojama ar vartojami tinkama reikšme. klaidų.

išplėtoti arba prieštarauja pasakojama nenuosekliai.

vienas kitam;

tuščiažodžiaujama.

Tema suprasta tik iš dalies; Bandoma argumentuoti. Yra ne visos struktūrinės dalys, Yra daug aiškumo, rišlumo trūkumų; Yra nemažai kalbos,

pasirinkti aspektai nejaučiamos pastraipų ribos; dažniausiai nejaučiamos sakinio ribos rašybos ir skyrybos

1 nepadeda atskleisti temos / kartojama ar pasakojama arba sakiniai elementarios struktūros; klaidų (11–16 klaidų).

negebama išskirti aspektų. nenuosekliai. žodynas skurdus arba žodžiai

vartojami netinkama reikšme.

Tema nesuprasta / rašoma Neargumentuojama Struktūra pabira; nejaučiamos Kalba neaiški, nerišli; sakiniai Yra daug kalbos,

0 apie dalykus, nesusijusius /tuščiažodžiaujama.

pastraipų ribos; nuolat kartojama

neaiškios struktūros; žodynas skurdus rašybos ir skyrybos

su tema. tas pats. arba žodžiai vartojami netinkama klaidų (17 ir daugiau

reikšme. klaidų).

5.2. Rašinio žodžių skaičius 9–10 klasėse – 250–300 žodžių. 5.3. Rašinio vertinimas pažymiu.

Taškai Pažymys

25–24 10

23–22 9

21–20 8

19–17 7

16–14 6

13–11 5

10–8 4

7–6 3

5–3 2

2–1 1

Mokinių darbų vertinimo aprašai yra rekomendacinio pobūdžio.

22


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS ANGLŲ KALBOS PAMOKOSE

VERTINIMO PLANAVIMAS

1. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. 2. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir

numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus. 3. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas programas, detaliuosiuose planuose arba kitoje

pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas. 4. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali

būti koreguojami.

VERTINIMAS MOKANT

1. Pradinio ugdymo mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Taikoma nepažyminė vertinimo sistema, pagrįsta idiografiniu principu.

2. Adaptaciniu laikotarpiu 5 klasės mokiniams pažymiai nerašomi. 3. 5-10 kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema: 10-puikiai, 9-labai gerai, 8- gerai, 7- pakankamai gerai, 6-patenkinamai, 5-pakankamai

patenkinamai, 4- silpnai, 3- blogai, 2-labai blogai, 1-nieko neatsakė, neatliko užduoties. 4. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal IS ir BP

reikalavimus. 5. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rekomenduojama

rašyti atsiskaitomąjį darbą.

VERTINIMO FORMOS

Mokytojai gali taikyti šias mokymosi pasiekimų vertinimo formas: 1. Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės raštu arba kompiuteriu

atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį. Jo metu negalima naudotis papildoma medžiaga ir konsultuotis su draugais ar mokytoju. Kontrolinio darbo rezultatų įvertinimas dešimties balų vertinimo sistemoje įrašomas į e-dienyną. Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą, privalo jį atsiskaityti.

2. Apklausa žodžiu – skirta patikrinti dalyko žinias ir gebėjimą užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis. Atsakinėjant žodžiu įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu. Praleidus pamoką be priežasties, mokytojas turi teisę kitą pamoką kviesti atsakinėti ir vertinti. Iš anksto apie apklausą mokinius informuoti neprivalu.

3. Apklausa raštu atliekama iš 1-3 pamokose išdėstytos medžiagos, trunka ne daugiau kaip 30 min. Apklausos raštu formos gali būti įvairios: klausimynas, testas, diktantas. Darbai gali būti vertinami pažymiu arba kaupiamuoju balu. Iš anksto apie apklausą mokinius informuoti neprivalu.

4. Savarankiškas darbas atliekamas iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų programoje numatytų temų. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. Savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Darbai nebūtinai vertinami pažymiu. Mokytojas gali pasirinkti, kurių mokinių darbus jis įvertins. Iš anksto apie savarankišką darbą mokinius informuoti neprivalu.

23

Balai konvertuojami į pažymius:

10 Surinkus 100% testo taškų







3-2-1 Surinkus 30% ir mažiau testo taškų

Užduočių vertinimo kriterijai: 1. Kalbėjimo užduotys vertinamos pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui

skiriamas atsižvelgiant į klasę, temą, pamokos uždavinį):

Struktūra;

Turinys;

Taisyklingumas;

Apimtis. 2. Klausymo užduotys vertinamos pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui


Klausomo teksto supratimas;

Užduoties atlikimas pagal klausomą tekstą;

Gebėjimas pristatyti esmę. 3. Skaitymo užduotys vertinamos pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui


Taisyklingas tarimas ir intonavimas;

Skaitomo teksto supratimas;

Gebėjimas užduoti klausimą ir atsakyti į pateiktą klausimą pagal skaitomą tekstą. 4. Projekto rengimas vertinamas pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui


Projekto temos atskleidimas, meniškumas, apipavidalinimas;

Darbų pasiskirstymas, duomenų rinkimas ir informacijos apdorojimas, vadovavimas grupei;

Pristatymas. 5. Rašto darbai (laiškas, žinutė, skelbimas, kvietimas, anketa) vertinami pagal tokius kriterijus

(balų skaičius kiekvienam kriterijui skiriamas atsižvelgiant į klasę, temą, pamokos uždavinį):

Struktūra;

Turinys;

Kalbos taisyklingumas. Pastabos: 1. Dėl ligos praleidęs kontrolinio darbo ar testo rašymą, mokinys individualiai tariasi su

mokytoju dėl konkrečios atsiskaitymo datos, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Neatsiskaičius mokinio žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami neigiamu pažymiu.

2. Dėl kitų priežasčių mokinys, praleidęs kontrolinio darbo ar testo rašymą, turi ne vėliau kaip per savaitę atsiskaityti. Neatsiskaičius, mokinio gebėjimai, žinios ir įgūdžiai vertinami neigiamu pažymiu.

_________________________

24


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS UŽSIENIO (II-OSIOS) KALBOS PAMOKOSE


1. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. 2. Metodinėje grupėje aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo tvarkos, sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar mokymosi pakopas. 3. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus. 4. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas ar individualizuotas programas, detaliuosiuose planuose arba kitoje pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas. 5. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami. VERTINIMAS MOKANT

1. Adaptaciniu laikotarpiu (numatomas kiekvienam mokiniui individualiai, ne trumpiau nei 2 savaitės) mokiniams nerašomi nepatenkinami pažymiai. 2. 6-10 kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema: 10-puikiai, 9-labai gerai, 8- gerai, 7- pakankamai gerai, 6-patenkinamai, 5-pakankamai patenkinamai, 4- silpnai, 3- blogai, 2-labai blogai, 1-nieko neatsakė, neatliko užduoties. 3. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal BP reikalavimus, taikant mokytojo individualią vertinimo metodiką. 4. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rekomenduojama rašyti atsiskaitomąjį darbą. VERTINIMO FORMOS

Mokytojai gali taikyti šias mokymosi pasiekimų vertinimo formas: 1. Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės raštu arba kompiuteriu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį. Jo metu negalima naudotis papildoma medžiaga ir konsultuotis su draugais ar mokytoju. Kontrolinio darbo rezultatų įvertinimas dešimties balų vertinimo sistemoje įrašomas į e-dienyną. Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą, privalo atsiskaityti. 2. Apklausa žodžiu – skirta patikrinti dalyko žinias ir/ar gebėjimą užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis. Atsakinėjant žodžiu įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios

pamokos metu. Praleidus pamoką be priežasties, mokytojas turi teisę kitą pamoką kviesti atsakinėti ir vertinti. Iš anksto apie apklausą mokinius informuoti neprivalu. 3. Apklausa raštu atliekama iš 1-3 pamokose išdėstytos medžiagos, trunka ne daugiau kaip 30 min. Apklausos raštu formos gali būti įvairios: klausimynas, testas, diktantas. Darbai gali būti vertinami pažymiu arba kaupiamuoju balu. Iš anksto apie apklausą mokinius informuoti neprivalu. 4. Savarankiškas darbas atliekamas iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų programoje numatytų temų. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. Savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Darbai nebūtinai vertinami pažymiu. Mokytojas gali pasirinkti, kurių mokinių darbus jis įvertins. Iš anksto apie savarankišką darbą mokinius informuoti neprivalu.

25










Užduočių vertinimo kriterijai: 1. Kalbėjimo užduotys vertinamos pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui skiriamas atsižvelgiant į klasę, temą, pamokos uždavinį): • struktūra; • turinys; • taisyklingumas; • apimtis. 2. Klausymo užduotys vertinamos pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui skiriamas atsižvelgiant į klasę, temą, pamokos uždavinį): • klausomo teksto supratimas; • užduoties atlikimas pagal klausomą tekstą; • gebėjimas pristatyti esmę. 3. Skaitymo užduotys vertinamos pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui skiriamas atsižvelgiant į klasę, temą, pamokos uždavinį): • taisyklingas tarimas ir intonavimas; • skaitomo teksto supratimas; • gebėjimas užduoti klausimą ir atsakyti į pateiktą klausimą pagal skaitomą tekstą. 4. Projekto rengimas vertinamas pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui skiriamas atsižvelgiant į klasę, temą, pamokos uždavinį): • projekto temos atskleidimas, meniškumas, apipavidalinimas; • darbų pasiskirstymas, duomenų rinkimas ir informacijos apdorojimas, vadovavimas grupei; • pristatymas. 5. Rašto darbai (laiškas, žinutė, skelbimas, kvietimas, anketa) vertinami pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui skiriamas atsižvelgiant į klasę, temą, pamokos uždavinį): • struktūra; • turinys; • kalbos taisyklingumas. Pastabos: 1. Dėl ligos praleidęs kontrolinio darbo ar testo rašymą ar kitą atsiskaitymą, mokinys individualiai tariasi su mokytoju dėl konkrečios atsiskaitymo datos, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Neatsiskaičius mokinio žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami neigiamu pažymiu. 2. Dėl kitų priežasčių praleidęs atsiskaitomąjį darbą, mokinys, turi ne vėliau kaip per savaitę atsiskaityti. Neatsiskaičius mokinio gebėjimai, žinios ir įgūdžiai vertinami neigiamu pažymiu.

______________________

26


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS MATEMATIKOS

PAMOKOSE (5-10 KLASĖS)

Mokinių matematikos dalyko pasiekimai ir asmeninė pažanga fiksuojama vadovaujantis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir asmeninės pažangos fiksavimo aprašu.

Vertinimo sritis ir periodiškumas

Vertinimo kriterijai Pastabos

Kontrolinis darbas. 45 minučių trukmės savarankiškai raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai įvaldė vieną matematikos dalyko skyrių.

1. Uždavinio sąlygos suvokimas. 2. Matematinių terminų suvokimas ir teisingas taikymas. 3. Tinkamas uždavinio sprendimo aprašymas. 4. Teisingai atliktų užduočių skaičius. 5. Išvadų tikslumas ir logiškumas. 6. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Apie kontrolinį darbą mokiniai įspėjami ne vėliau kaip prieš savaitę. Už praleistą kontrolinį darbą mokinys privalo atsiskaityti per terminą, kurį suderina su mokytoju. Mokiniui neatsiskaičiuos kontrolinio darbo, jo žinios vertinamos 2 balais. Kontrolinio darbo užduotys turi būti sudarytos taip, kad 30% taškų mokinys galėtų surinkti spręsdamas lengvus, 40% - vidutinio sunkumo ir 30% - sunkius uždavinius.

Apklausa raštu (kaupiamasis vertinimas). 10-20 minučių trukmės savarankiškai raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai įvaldė vieną ar dvi matematikos dalyko skyriaus temas.

1. Temos terminų suvokimas ir teisingas taikymas. 2. Tinkamas uždavinio sprendimo aprašymas. 3. Teisingai atliktų užduočių skaičius. 4. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Apie apklausą raštu mokiniai įspėjami prieš 1-2 pamokas. Mokytojo nuožiūra, pažymys rašomas arba po kiekvienos apklausos raštu, arba naudojamas kaupiamasis vertinimas. Už praleistą apklausą raštu, mokinys privalo atsiskaityti per terminą, kurį suderina su mokytoju. Mokiniui neatsiskaičiuos darbo raštu, jo žinios vertinamos 2 balais

Savarankiškas darbas (kaupiamasis vertinimas). 30-45 minučių trukmės savarankiškai raštu, naudojantis visa mokomąja medžiaga, atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai įvaldė vieną ar dvi matematikos dalyko skyriaus temas.

1. Uždavinio sąlygos suvokimas. 2. Matematinių terminų suvokimas ir teisingas taikymas. 3. Tinkamas uždavinio sprendimo aprašymas. 4. Teisingai atliktų užduočių skaičius. 5. Išvadų tikslumas logiškumas. 6. gebėjimas naudotis

Apie savarankišką darbą mokiniai neįspėjami. Mokiniai atlikdami savarankišką darbą naudojasi visa mokomąją tos temos (temų) medžiaga. Mokytojo nuožiūra, pažymys rašomas arba po kiekvieno savarankiško darbo, arba naudojamas kaupiamasis vertinimas.

27

reikalinga mokomąja medžiaga uždaviniui išspręsti. 7. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Individuali apklausa 1. Namų darbų atlikimas. 2. Matematinių terminų suvokimas ir teisingas taikymas. 3. Vidutinio arba sunkaus uždavinio teisingas sprendimas.

Mokytojas vertina neformaliuoju vertinimu arba formaliuoju vertinimu, tai yra pažymiu individualios apklausos rezultatus.

Namų darbai (raštu). Tikrinama kiekvienos pamokos pradžioje.

1. Sugebėjimas dirbti savarankiškai. 2. Aktyvus dalyvavimas mokymosi procese. 3. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Namų darbams naudojamas neformalusis vertinimas. Mokiniai paskatinami individualiom pastabomis. Už sistemingą namų darbų neatlikimą mokinys vertinamas 2 balais.

Mokinių pastangų vertinimas. Dalyvavimas olimpiadose, mokyklos, miesto, apskrities ar respublikos matematiniuose renginiuose, konkursuose, projektiniai darbai ar kiti papildomi darbai.

1. Domėjimasis matematika. 2. Aktyvus dalyvavimas mokymosi procese, originalių idėjų siūlymas. 3. Savarankiškas, kūrybinis darbas. 4. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Jei mokinys miesto, respublikos olimpiadoje tapo prizininku, rašomas dešimtukas. Dalyvavimas renginiuose, konkursuose, projektiniai darbai ar kiti papildomi darbai vertinami mokytojo nuožiūra, atsižvelgiant į su mokiniais suderintus vertinimo kriterijus.

Kontrolinių darbų, apklausų raštu, savarankiškų, namų darbų vertinimo lentelė

Teisingų atsakymų procentinės išraiška

Pažymys Mokinių pasiekimų lygis

91 – 100% 10 Aukštesnysis


71 – 80% 8 Pagrindinis



41 – 50% 5 Patenkinamas


21 – 30% 3

11 – 20% 2

0 – 10% 1

_____________________________

28


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS INFORMACINIŲ

TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE (5-10 KLASĖS)

Mokinių informacinių technologijų dalyko pasiekimai ir asmeninė pažanga fiksuojama

vadovaujantis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir asmeninės pažangos fiksavimo aprašu.

Vertinimo sritis ir periodiškumas

Vertinimo kriterijai Pastabos

Kontrolinis darbas. 45 minučių trukmės savarankiškai raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai įvaldė vieną informacinių technologijų dalyko skyrių.

1. Uždavinio sąlygos suvokimas. 2. Informacinių technologijų terminų suvokimas ir teisingas taikymas. 3. Tinkamas uždavinio sprendimo aprašymas. 4. Teisingai atliktų užduočių skaičius. 5. Išvadų tikslumas ir logiškumas. 6. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Apie kontrolinį darbą mokiniai įspėjami ne vėliau kaip prieš savaitę, apie tai pažymėjus kontrolinių darbų grafike. Už praleistą kontrolinį darbą mokinys privalo atsiskaityti per terminą, kurį suderina su mokytoju. Mokiniui neatsiskaičiuos kontrolinio darbo, jo žinios vertinamos 2 balais. Kontrolinio darbo užduotys turi būti sudarytos taip, kad 30% taškų mokinys galėtų surinkti spręsdamas lengvus, 40% - vidutinio sunkumo ir 30% - sunkius uždavinius.

Apklausa raštu. 10-20 minučių trukmės savarankiškai raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai įvaldė vieną ar dvi informacinių technologijų dalyko skyriaus temas.

1. Temos terminų suvokimas ir teisingas taikymas. 2. Tinkamas uždavinio sprendimo aprašymas. 3. Teisingai atliktų užduočių skaičius.

Apie apklausą raštu mokiniai įspėjami prieš 1-2 pamokas. Mokytojo nuožiūra, pažymys rašomas arba po kiekvienos apklausos raštu, arba naudojamas kaupiamasis vertinimas.

Savarankiškas darbas. 30-45 minučių trukmės savarankiškai raštu, naudojantis visa mokomąja medžiaga, kompiuteriu, atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patikrinti, kaip mokiniai įvaldė vieną ar dvi informacinių technologijų dalyko skyriaus temas.

1. Uždavinio sąlygos suvokimas. 2. Informacinių technologijų terminų suvokimas ir teisingas taikymas. 3. Tinkamas uždavinio sprendimo aprašymas. 4. Teisingai atliktų užduočių skaičius. 5. Išvadų tikslumas logiškumas. 6. Gebėjimas naudotis reikalinga mokomąja medžiaga, kompiuteriu uždaviniui išspręsti. 7. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Apie savarankišką darbą mokiniai neįspėjami. Mokiniai atlikdami savarankišką darbą naudojasi visa mokomąją tos temos (temų) medžiaga ir kompiuteriu. Mokytojo nuožiūra, pažymys rašomas arba po kiekvieno savarankiško darbo, arba naudojamas kaupiamasis vertinimas.

Praktinis darbas 1. Praktinio darbo užduoties Apie praktinį darbą su

29

suvokimas. 2. Tinkamas praktinio darbo užduoties atlikimas ir pristatymas. 3. Teisingai atliktų praktiniame darbe užduočių skaičius. 4. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

kompiuteriu mokiniai įspėjami prieš 1-2 pamokas. Mokytojo nuožiūra, pažymys rašomas arba po kiekvieno praktinio darbo, arba naudojamas kaupiamasis vertinimas.

Individuali apklausa 1. Namų darbų atlikimas. 2. Informacinių technologijų terminų suvokimas ir teisingas taikymas. 3. Vidutinio arba sunkaus uždavinio teisingas sprendimas. 4. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Mokytojas vertina pažymiu individualios apklausos rezultatus.

Namų darbai (kompiuteriu). Tikrinama kiekvienos pamokos pradžioje.

1. Sugebėjimas dirbti kompiuteriu savarankiškai. 2. Aktyvus dalyvavimas mokymosi procese. 3. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Namų darbams naudojamas neformalusis vertinimas. Mokiniai paskatinami individualiom pastabom. Už sistemingą namų darbų neatlikimą mokinys vertinamas 2 balais.

Mokinių pastangų vertinimas. Dalyvavimas olimpiadose, mokyklos, miesto, apskrities ar respublikos informacinių technologijų renginiuose, konkursuose, projektiniai darbai ar kiti papildomi darbai.

1. Domėjimasis informacinėmis technologijomis. 2. Aktyvus dalyvavimas mokymosi procese, originalių idėjų siūlymas. 3. Savarankiškas, kūrybinis darbas. 4. Atsakomybė už savo daromą pažangą.

Jei mokinys miesto, respublikos olimpiadoje tapo prizininku, rašomas dešimtukas. Dalyvavimas renginiuose, konkursuose, projektiniai darbai ar kiti papildomi darbai vertinami mokytojo nuožiūra, atsižvelgiant į nustatytus vertinimo kriterijus.

Kontrolinių darbų, apklausų raštu, savarankiškų, praktinių darbų vertinimo lentelės

Teisingų atsakymų procentinės išraiška

Pažymys Mokinių pasiekimų lygis








21 – 30% 3

11 – 20% 2

0 – 10% 1

______________________

30


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ PAMOKOSE

MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS ISTORIJOS, GEOGRAFIJOS, PILIETIŠKUMO PAGRINDŲ PAMOKOSE


1. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. 2. Metodinėse grupėse aptariamos, suderinamos ir aprobuojamos dalyko vertinimo tvarkos,

sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar mokymosi pakopas. 3. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir

numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus. 4. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas programas, detaliuosiuose planuose arba kitoje

pasiruošimo pamokai medžiagoje numatomas individualus vertinimas. 5. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali

būti koreguojami. VERTINIMAS MOKANT

1. Adaptaciniu laikotarpiu mokiniai nevertinami pažymiais. 2. 5-10 kl. mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema: 10 - puikiai, 9 - labai gerai, 8 - gerai, 7- pakankamai gerai, 6 - patenkinamai, 5 - pakankamai

patenkinamai, 4- silpnai, 3- blogai, 2- labai blogai, 1 - nieko neatsakė, neatliko užduoties. 3. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rekomenduojama

rašyti atsiskaitomąjį darbą. VERTINIMO FORMOS

Mokytojai gali taikyti šias mokymosi pasiekimų vertinimo formas: 1. Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės raštu atliekamas ir įvertinamas

darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį. Jo metu negalima naudotis papildoma medžiaga ir konsultuotis su draugais ar mokytoju. Kontrolinio darbo rezultatų įvertinimas dešimties balų vertinimo sistemoje įrašomas į e-dienyną. Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą, privalo jį atsiskaityti pagal punkte nurodytą tvarką.

2. Apklausa žodžiu – skirta patikrinti dalyko žinias ir/ar gebėjimą argumentuotai reikšti mintis. Atsakinėjant žodžiu įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu. Praleidus

pamoką be priežasties, mokytojas turi teisę kitą pamoką kviesti atsakinėti ir vertinti. Iš anksto apie apklausą mokinius informuoti neprivalu.

3. Apklausa raštu atliekama iš 1-3 pamokose išdėstytos medžiagos, trunka ne daugiau kaip 30 min. Apklausos raštu formos gali būti įvairios: klausimynas, testas, diktantas. Darbai gali būti vertinami pažymiu arba kaupiamuoju balu. Iš anksto apie apklausą mokinius informuoti neprivalu.

4. Savarankiškas darbas atliekamas iš jau išmoktų ar naujai išdėstytų programoje numatytų temų. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. Savarankiško darbo metu mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Darbai nebūtinai vertinami pažymiu. Mokytojas gali pasirinkti, kurių mokinių darbus jis įvertins. Iš anksto apie savarankišką darbą mokinius informuoti neprivalu.

31










5. Projekto rengimas vertinamas pagal tokius kriterijus (balų skaičius kiekvienam kriterijui


Projekto temos atskleidimas, meniškumas, apipavidalinimas;

Darbų pasiskirstymas, duomenų rinkimas ir informacijos apdorojimas, vadovavimas grupei;

Pristatymas. Pastabos: 1. Dėl ligos praleidęs kontrolinio darbo ar testo rašymą, mokinys individualiai tariasi su

mokytoju dėl konkrečios atsiskaitymo datos, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Neatsiskaičius mokinio žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami neigiamu pažymiu.

2. Dėl kitų priežasčių mokinys, praleidęs atsiskaitomojo darbo rašymą, turi ne vėliau kaip per savaitę atsiskaityti. Neatsiskaičius, mokinio gebėjimai, žinios ir įgūdžiai vertinami neigiamu pažymiu.

MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS EKONOMIKOS IR VERSLUMO PAMOKOSE

Vertinant kreipiamas dėmesys į ekonominių procesų supratimą, mokinio gebėjimus aiškiai

įvertinti daromų pasirinkimų alternatyviąsias sąnaudas, taikyti ekonomikos žinias, kai jis grindžia savo nuomonę, argumentuoja vieną ar kitą savo, įmonės, šalies ekonominį sprendimą. Vertinant verslumo kompetenciją, akcentuojamas sugebėjimas įvardyti galimas rizikas, mokėjimas aiškiai pagrįsti pasirinktus problemos įgyvendinimo kelius, praktiniai/aktyvaus veikimo, sprendimų priėmimo, kritinio mąstymo gebėjimai, dėmesys skiriamas mokinio nuostatų formavimuisi. Testai/atsiskaitomieji darbai. Kiekviena užduotis vertinama taškais. Pagal surinktų taškų kiekį, išreiškus juos procentais, vertinama: 10 – už 95 - 100% , 9 – 85 - 94%, 8 – 76 - 84%, 7 – 65 - 75%, 6 – 51 - 64%, 5 – 36 - 50%, 4 – 21 - 35%, 3 – 11 - 20%, 2 – 4 - 10%, 1 – 0 - 3%. Savarankiškas darbas klasėje (15-30 min. trukmės užduotys, savarankiškos kartojimo užduotys pratybose, kurios atliekamos naudojantis įvairiais ekonomikos informacijos šaltiniais ir mokymo medžiaga). Vertinimo būdas toks pat kaip testų ir atsiskaitomųjų darbų. Kaupiamasis vertinimas. Balai kaupiami už nedidelės apimties savarankiškus darbus, dalyvavimą ekonominiuose žaidimuose ir modeliavimo pratybose, grupinį darbą. Mokinio gauti taškai (ar simboliai) fiksuojami dalyko mokytojo kaupiamojo vertinimo sąvade. Galutinis įvertinimas pažymiu pasakomas mokiniui ir įrašomas į elektroninį dienyną.

MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS FINANSINIO RAŠTINGUMO PAGRINDŲPAMOKOSE

Vertinant kreipiamas dėmesys į nagrinėjamų reiškinių supratimą, mokinio gebėjimus aiškiai

įvertinti daromų pasirinkimų alternatyviąsias sąnaudas, taikyti ekonomikos žinias, kai jis grindžia savo nuomonę, argumentuoja vieną ar kitą savo, įmonės, šalies ekonominį sprendimą.

32

Savarankiškas darbas klasėje (15-30 min. trukmės užduotys, savarankiškos kartojimo užduotys pratybose, kurios atliekamos naudojantis įvairiais ekonomikos informacijos šaltiniais ir mokymo medžiaga). Vertinimo būdas toks pat kaip testų ir atsiskaitomųjų darbų. Kaupiamasis vertinimas. Balai kaupiami už nedidelės apimties savarankiškus darbus, dalyvavimą ekonominiuose žaidimuose ir modeliavimo pratybose, grupinį darbą. Mokinio gauti taškai (ar simboliai) fiksuojami dalyko mokytojo kaupiamojo vertinimo sąvade. Galutinis įvertinimas pažymiu pasakomas mokiniui ir įrašomas į elektroninį dienyną.

___________________________

33


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS FIZIKOS, CHEMIJOS,

BIOLOGIJOS PAMOKOSE

Ugdymo procese derinamas diagnostinis, formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimas. Chemijos, fizikos, biologijos pamokose vertinami kontroliniai ir savarankiški darbai, apklausa raštu (diktantas, klausimynas, testas), laboratoriniai ir praktikos darbai, projektiniai darbai. Vertinimo būdai: neformalus ir formalus. Vertinimo pagal paskirtį tipai: diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis, kaupiamasis. Kontrolinis darbas. Kontrolinis darbas skiriamas baigiant skyrių. Jis trunka iki 45 minučių. Apie kontrolinį darbą mokiniams pranešama iš anksto. Mokytojas užduočių skaičių renka laisvai, atsižvelgdamas į klasės mokinių pasiruošimą, jų įgūdžius, darbo atlikimo tempą. Kontrolinio darbo įvertinimai rašomi į „Tamo” elektroninį dienyną. Savarankiškas darbas. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias atlikdamas praktines užduotis. Savarankiškas darbas skiriamas iš vienos ar kelių temų ir gali trukti 15–30 min. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiško darbo įvertinimai rašomi į „Tamo” elektroninį dienyną. Apklausa raštu. Jos tikslas – greitas mokinių žinių patikrinimas (10-20 min.). Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: klausimynas, testas, kryžiažodis. Laboratorinis ir praktikos darbas. Laboratorinio ir praktikos darbo metu tikrinama, kaip mokinys geba teorines žinias pritaikyti praktiškai. Visi klasės mokiniai atlieką tą patį darbą su vienodomis priemonėmis ir prietaisais. Darbas susideda iš kelių dalių: hipotezės iškėlimo, darbo planavimo, darbo atlikimo, gautų duomenų analizės ir rezultatų įvertinimo bei išvadų darymo. Laboratorinio ir praktikos darbo įvertinimai rašomi į “Tamo” elektroninį dienyną. Mokinio veikla. Dalyvavimas projektinėje veikloje, olimpiadoje, konkurse, savarankiškai ar grupėje parengtos mokomosios medžiagos aiškinimas pamokoje ir kt. vertinimas rašomas pažymiu į „Tamo” elektroninį dienyną.

______________________

34


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS KŪNO KULTŪROS PAMOKOSE (5-10 KL.)

Vertinimo tvarka: 1. Pažymiu įvertinami mokinio pasiekimai baigus dalyko programos temą ar kitą užbaigtą programos dalį. 2. Pažymiu vertinamos kontrolinės užduotys, savarankiški darbai, kai mokiniai parodo kūno kultūros bendrojoje programoje numatomas žinias, supratimą, gebėjimus. 3. Pažymiu vertinamos mokinio pastangos, aktyvumas pamokose, lankomumas ir dalyvavimas varžybose ( motyvacijos skatinimui). 4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja kūno kultūros pamokose su pagrindine grupe, jie vertinami pažymiais, bet pratimai ir krūvis mokiniams skiriamas atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas. 5. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja kūno kultūros pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami, o vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“. 6. Neatestuotas mokinys- neatsiskaitęs už dalyko programą ar programos dalį. 7. Atleistas mokinys- rašoma „atleistas“, remiantis gydytojo pažyma. Atsiskaityti už tą programos dalį nereikia. Kūno kultūros pamokose vertinamas ne sportinis rezultatas, bet vyksmas, pokyčiai ir asmeninė pažanga. Pažanga vyksta skirtingai, todėl vertinant atsižvelgiama į: - galimybes: testuojant nustatomos kiekvieno mokinio galimybės. Testo rezultatai nevertinami pažymiu. Vertinama padaryta asmeninė pažanga, t.y., kiekvieno mokinio individualūs poslinkiai. - pastangas: pasiruošimas pamokai, lankomumas, pareigingumas, aktyvumas. - gebėjimus: asmeniniai, įgimti, įgyti, individualūs. - poreikius: pritaikymas kasdieniniame gyvenime, sveikatai gerinti, valios savybėms lavinti, siekiant įgyti profesiją. - sąlygas: socialinė aplinka, tradicijos, lavinimo įvairovė, įranga. - individualumą: sveikatos būklė, požiūris į kūno kultūros dalyką, asmeniniai interesai, pomėgiai, branda (individualūs augančio organizmo pokyčiai). - aplinkybes: kas gali padėti ar sutrukdyti pasiekti tikslą (pamokų praleidimas dėl ligos ir kt.). Kūno kultūros pamokose taikomas diagnostinis (nustatyti esamą situaciją), formuojamasis (padėti mokymuisi), sumavimo (apžvelgti išmoktą) vertinimas. Mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, pasiekimai vertinami 10 balų sistema: 10 (puikiai)- motyvuotai atlieka užduotis, puikiai demonstruoja pratimų, žaidimų techniką, puikūs siektini užduočių atlikimo rezultatai, vyrauja teigiamos emocijos; 9 (labai gerai)- labai gerai atlieka užduotis, laikosi nuoseklumo, taiko pratimų įvairovę, labai geri pratimų atlikimo rezultatai, vyrauja teigiamos emocijos; 8 (gerai)- gerai atlieka užduotis, nedaro klaidų atlikdami pratimus, gera technika, vyrauja teigiamos emocijos; 7 (pakankamai gerai)- pakankamai gerai užduotis atlieka pagal nustatytus reikalavimus; 6 (patenkinamai)- užduotis atlieka iki galo, daro šiek tiek klaidų;

35

5 (pakankamai)- patenkinamai atlieka užduotis, daro klaidų, užduotis atlieka atmestinai, neturi motyvacijos užduotis atlikti geriau; 4 (silpnai)- silpnai atlieka užduotis, netaisyklinga technika, nėra nuoseklumo, neturi noro atlikti užduotis geriau; 3 (blogai)- blogai atlieka užduotis, nebaigia užduoties, nerodo noro siekti teigiamo pokyčio; 2 (labai blogai)- labai blogai atlieka užduotis; 1 (visiškai blogai)- be priežasties atsisako atlikti užduotį ar pratimą. Mokiniai skatinami puikiais (10 balų) įvertinimais už: 1. dalyvavimą tarpklasinėse varžybose; 2. atstovavimą mokyklai miesto, Lietuvos Respublikos, Tarptautinėse varžybose, konkursuose, turnyruose, sporto šventėse ir kt. sporto renginiuose; 3. laimėtas prizines vietas; 4. teisėjavimą ir pagalbą mokytojui organizuojant sporto renginiuos; 5. papildomai atliktą darbą (medžiagos rinkimą ir pateikimą).

_________________________

36


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS

DAILĖS PAMOKOSE I. BENDROSIOS NUOSTATOS: 1. Vertinimo sampratą grindžia bendrosios programos . 2. Naudojami šie vertinimo tipai: diagnostinis, formuojamasis, apibendrinamasis, norminis, kriterinis. 3. Su vertinimo tvarka mokslo metų pradžioje supažindinami mokiniai. II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI: 1. Pateikti informaciją apie moksleivių mokymosi pasiekimus.

2. Stebėti moksleivių pažangą ir padėti jiems kūrybiškai tobulėti. III. MOKINIŲ ŽINIŲ, GEBĖJIMŲ BEI DAROMOS PAŽANGOS VERTINIMAS: 1. Nuostatos ir principai: vertinamos moksleivių žinios ir supratimas, dalyko gebėjimai, formuojamos vertybinės nuostatos. 2. Vertinimas atviras ir skaidrus – su mokiniais aptariami vertinimo kriterijai. 3. Specialiųjų poreikių mokiniai vertinami atsižvelgiant kaip supranta ir atlieka užduotį. 4. Vertinimo būdai ir formos: 5. Diagnostinis vertinimas. 6. Formuojamasis vertinimas. 7. Apibendrinamasis vertinimas. 8. Kriterinis vertinimas. 9. Kaupiamasis vertinimas. 10. Formalusis vertinimas. 11. Neformalusis vertinimas. 12. Vertinama už kūrybinius darbus, dailės testus, už darbą pamokos metu. 13. Vertinimo dažnis: viena savaitinė pamoka – ne mažiau trys pažymiai per trimestrą. 14. Mokinių pasiekimai vertinami taikant 10 balų sistemą. NEFORMALUS VERTINIMAS: mokinių dalyvavimas pamokoje, pastangos (pagyrimu, pastabomis). IV. VERTINIMAS UŽ PAPILDOMĄ VEIKLĄ: 1. Mokinio dalyvavimas kūrybinėje veikloje yra fiksuojamas ir vertinamas kaupiamuoju būdu: - dalyvavimas mokyklinėje ar rajoninėje olimpiadoje, įvairiuose konkursuose ir pasiekti rezultatai vertinami kaip kūrybinis darbas ir dalyvavimas parodoje. - prizinė vieta vertinama - 10 (dešimt). - personalinė mokinio paroda vertinama - 10 (dešimt). - kaupiamasis balas rašomas lentelėje už temos idėjos pateikimą, už kūrybinį procesą, ir už žodinį atsakinėjimą (sąvokų). 2. Projektiniai darbai 5 - 1 0 klasėse vertinami tarpusavio susitarimu. V. ATSISKAITYMO TERMINAS Darbus mokiniai atsiskaito ne vėliau kaip per dvi savaites. Galima netinkamą gautą pažymį „taisytis“, laikotarpis skiriamas dvi savaitės. Baigęs darbą mokinys kitoje darbo pusėje gali savo darbą įsivertinti. Kartais daromos darbų

37

peržiūros, per kurias mokiniai aptaria savo darbą, kas pavyko, ko nepasisekė pasiekti, kas buvo per sunku. VI. MOKINIŲ IR JŲ TĖVŲ INFORMAVIMAS APIE PAŽANGOS VERTINIMĄ: 1. Informacija apie mokinių pažangos vertinimą pateikiama „Tamo“ elektroniniame dienyne. VII. VERTINIMO LENTELĖ (Diagnostinis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus).

Pažymys Moksleivio gebėjimai ir žinios išsilavinimo standarto atžvilgiu

Kaip moksleivis parodo savo gebėjimus ir žinias (rodikliai)

1 Piktybiškai nedirba. Gadina kitų mokinių darbus. Neturi piešimo lapo ir priemonių.

2 Visiškai neatlieka užduoties. Atsisako atlikti užduotis.

3 Priartėja prie standarto,

galima numatyti būdus, kaip jį pasiekti artimiausiu laiku

Turi pavienių žinių apie dailės išraiškos priemones, tačiau nesugeba

jų tikslingai pritaikyti.

4 Gebėjimai ir žinios minimaliai atitinka standarto reikalavimus

Turi pavienių žinių apie dailės išraiškos priemones ir kai kada jas sugeba tikslingai panaudoti atlikdami užduotis. Žino pavienius ryškesnius dailės žanrus ir juos išskiria iš kitų.

5 Artėja prie pagrindinio standarto

Turi bendrą supratimą apie dailės stilius, žanrus, tačiau ne visada sugeba juos nustatyti. Turi pagrindines apie epochų stilių raidą, tačiau žinios negilios.

6 Iš esmės pasiektas standartas

Turi esminių žinių apie dailės stilius, žanrus, moka juos nustatyti. Geba atlikti užduotis, pasirinkti tinkamas išraiškos priemones.

7 Gebėjimai ir žinios visiškai atitinką standartą

Žinios apie dailės stilius ir žanrus atitinka išsilavinimo standartų reikalavimus. Savarankiškai geba nustatyti dailės žanrą ir stilių. Geba pasirinkti tinkamas išraiškos priemones ir kūrybiškai jas pritaikyti atliekant užduotis.

8 Gebėjimai tvirtesni negu reikalauja standartas

Geba naudoti dailės teorines žinias, analizuoja, nustato dailės stilių, žanrą ir epochą. Moka kūrybiškai keisti įvairiose situacijose dailės išraiškos priemones. Geba diskutuoti apie dailę, argumentuoti savo išsakytą nuomonę.

9 Ryškėja kompetencija Geba tikslingai naudotis turimomis teorinėmis žiniomis, kūrybiškai panaudoja atliekant įvairias užduotis. Geba palyginti skirtingų stilių, epochų kūrinius, išryškinant esminius bruožus, panašumus ir skirtumus. Supranta ir taiko turimas žinias naujose situacijose, nustatant epochų bruožus, dailės išraiškos priemones.

10 Pagal amžių ir mokymosi pakopą rodo susiformavusią kompetenciją

Geba tikslingai naudotis turimomis teorinėmis žiniomis: analizuoja, lygina, nustato ryšius tarp dailės epochų tarpsnių. Geba palyginti, atskirti skirtingų žanrų kūrinius, nustato dailės stilių pagal stiliaus bruožus, juos įvardija ir kūrybiškai pritaiko naujose situacijose. Geba pagrįsti, argumentuoti savo nuomonę apie dailės kūrinį, diskutuoti.

Mokantis dailės dalyko mažiau svarbios (lyginant su akademiniais dalykais) yra faktinės žinios, o svarbesni psichomotoriniai, metakognityviniai, emociniai, asmeniniai ir kiti gebėjimai. Per dailės pamokas

38

mokiniai gali išreikšti save kurdami ir padėdami kitiems; gali pajusti, kad tobulėja jų emociniai, psichomotoriniai, kūrybiniai gebėjimai.

_________________________

39


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS

MUZIKOS PAMOKOSE

Muzikos ugdymo procese taikomi tokie vertinimo būdai: formalusis (vertinimas pažymiais) ir neformalusis (nesiejamas su pažymiu). Mokiniai prieš atliekant užduotis supažindinami su vertinimo kriterijais. 1. Formalusis vertinimas - vertinimas taikant 10 balų vertinimo sistemą. Vertinama už: • atsakinėjimą žodžiu, apklausą raštu; • testą (diagnostinis vertinimas); • kūrybinių užduočių atlikimą; • dainavimą, ritmavimą, solfedžiavimą, muzikos klausymąsi ir analizavimą; • trumpalaikį projektinį darbą; • surinktus kaupiamuosius balus (kaupiamasis vertinimas). Kaupiamasis balas rašomas už aktyvų dalyvavimą pamokos metu, už teisingus atsakymus į klausimus, už dalyvavimą koncertuose, įvairiuose muzikiniuose renginiuose, projektuose. Per mėnesį surinkti kaupiamieji balai verčiami į pažymį. Trimestro pažymys vedamas iš gautų 3 – 5 pažymių vidurkio, apvalinant mokinio naudai (apibendrinamasis vertinimas). Minimalus pažymių skaičius per trimestrą – 3. Metinis pažymys vedamas iš trijų trimestrinių pažymių. 2. Neformalusis vertinimas (formuojamasis) – nesiejamas su pažymiu: vertinamieji komentarai, pagyrimai ir paskatinimai (žodžiu ir raštu). Tikslas – padėti mokiniui mokytis. Mokytojas stebi mokinio mokymąsi, jį komentuoja ir aptaria su mokiniu, skatina patį mokinį vertinti savo mokymąsi.

______________________

40


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS TECHNOLOGIJŲ PAMOKOSE

5-10 klasių mokinių technologijų dalyko pasiekimai vertinami pažymiu, atsižvelgiant į mokinių pasiekimų lygį:

Pasiekimų lygis Pažymys

Aukštesnysis 9-10

Pagrindinis 6-8

Patenkinamas 4-5

Nepatenkinamas 1-3

Mokiniai gali būti vertinami ir neformaliuoju (žodiniu) paskatinimu (jei darbas silpnas, tačiau mokinys labai stengėsi). Mokinių pasiekimų lygių požymiai iš esmės atitinka Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (technologijos) pateiktus aprašymus (Pagrindinio ugdymo: 8.3.3.2, 8.4.3.2, 8.5.3.2, 8.5.3.3). Praktiniai darbai vertinami pagal 1 ir 2 lentelėje pateikiamus kriterijus. 1 lentelė. Vertinimas praktinėse tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos pamokose.

Eil. Nr. Vertinimo kriterijus Pažymys

1 Pasiruošimas pamokai (priemonės ir medžiagos)

2 Temos atsispindėjimas darbe

3 Darbo technikos panaudojimas

4 Darbo estetinis vaizdas, kokybė

5 Darbo originalumas, kūrybingumas, idėjos aktualumas

6 Mokinio pastangos, elgesys

7 Darbo vietos sutvarkymas

8 Darbo aptarimas, pristatymas

9 Darbo pateikimas laiku

10 Saugaus darbo bei higienos reikalavimų laikymasis

Viso (pažymių vidurkis):

2 lentelė. Vertinimas praktinėse maisto gaminimo technologijų pamokose.

Eil. Nr. Vertinimo kriterijus Pažymys

1 Patiekalo kortelė

2 Apranga (prijuostė, galvos apdangalas)

3 Pasiruošimas pamokai (priemonės, produktai)

4 Darbo eigos supratimas, savarankiškumas

5 Saugaus darbo bei higienos reikalavimų laikymasis

6 Patiekalo estetinis vaizdas

7 Patiekalo skonis (atitikimas receptui)

8 Stalo serviravimas

9 Darbo vietos sutvarkymas

10 Savikainos apskaičiavimas (nuo 7 kl.)

Viso ( pažymių vidurkis):

41

5-6 klasių mokiniai pildo lenteles padedami mokytojo, analizuoja savo darbą, pastangas, pasiekimus. 7-10 klasėse mokiniai skatinami savarankiškai užpildyti lenteles, patys įsivertina savo darbo rezultatus. Ilgesniam darbų arba pamokų ciklui vertinti skaičiuojamas kaupiamasis balas. 3 lentelė. Kaupiamojo balo lentelė:

Eil. Nr.

Rodiklis data data data data data Surinktų balų suma

data data data data data Surinktų balų suma

1 Lankomumas

2 Saugaus darbo taisyklių laikymasis

3 Pasiruošimas pamokai

4 Gaminio projekto (eskizo) paruošimas

5 Kūrybinis darbas

6 Atlikimo technologijos išmanymas

7 Pastangos, elgesys darbo metu

8 Gaminio pristatymas

9 Dalyvavimas parodoje, olimpiadoje

10 Projektinis darbas

Iš viso:

Pažymys:

Technologijų pamokose mokiniai per trimestrą įvertinami 3 pažymiais, kai per savaitę yra 1 pamoka,

įvertinama 4 pažymiais, kai per savaitę yra 2 pamokos. Penktoje klasėje I trimestrą parašoma vienu pažymiu mažiau.

Nedalyvavę pamokose mokiniai atsiskaito individualiai, suderinę su mokytoju užduotis ir atlikimo terminus.

___________________________

42


MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR ASMENINĖS PAŽANGOS FIKSAVIMAS ŽMOGAUS SAUGOS PAMOKOSE

Žmogaus saugos pamokose vertinami mokinių pasiekimai iš šių sričių: • psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams; • saugi elgsena buityje ir gamtoje; • saugi elgsena eismo aplinkoje; • saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose; • pirmoji pagalba. Taikomas vertinimas „įskaityta“. Taikomas neformalusis ir neformalusis vertinimas. Mokiniai ugdomi vertinti ir įsivertinti visų mokslo metų eigoje. Kūrybinius – projektinius darbus pristatydami mokiniai vertina vieni kitus pagal atskirus gebėjimus: • susiklausymas; • kūrybiškumas; • mokėjimas vertinti; • mokėjimas įsivertinti. Per mokslo metus mokiniai rengia Mokinio aplanką, kuriame kaupia vertinimus, įsivertinimus, kūrybinius – projektinius darbus.

__________________________

43


PALANGOS VLADO JURGUČIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS 1-4 KLASIŲ MOKINIŲ

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO NUOSTATOS

I. BendroJI DALIS

1. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos (toliau Mokyklos) 1-4 klasių mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatos (toliau – Nuostatos) reglamentuoja mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą, įsivertinimą, kontrolinių darbų krūvius ir tvarką, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangą.

2. Nuostatose aptariami vertinimo tikslai, uždaviniai ir principai, vertinimas ugdymo procese bei baigus pradinio ugdymo programą.

3. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos 1-4 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatos (toliau – Nuostatos) parengtos vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766, Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Mokykla vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V - 773).

4. Vertinime naudojamos sąvokos: Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus

kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus

ir padarytą pažangą. Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus. Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio

mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas). Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį

lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima daroma pažanga. Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo rezultatų

pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tokį patį įvertinimą, kai galima patikimai mokinių pasiekimus palyginti tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).

Diagnostinis vertinimas – vertinimas pagal iš anksto aptartus kriterijus siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą prieš pradedant tam tikrą etapą, baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus pusmetį, mokslo metus ir pradinio ugdymo programos pabaigoje.

Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz. standartai), su

kuriais lyginami mokinio pasiekimai. Kriterijai siejami su standartu ir turi būti apibrėžiami prieš vertinimą, dėl jų susitariama, jų įsipareigojama laikytis.

44

ii. Vertinimo tikslas ir uždaviniai

5. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją

apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

6. Vertinimo uždaviniai: 6.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo

pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus; 6.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas,

diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus; 6.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius

tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos; 6.4. įvertinti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių

poreikius atitinkančią pagalbą.

III. Vertinimo nuostatos ir principai

7. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais

ypatumais, individualiais mokinio poreikiais. 8. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas,

bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos, jo noras mokytis, individualios pastangos ir daroma pažanga.

9. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

10. Vertinama individuali mokinio pažanga (idiografinis vertinimas) – dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais. Mokinių pasiekimai tarpusavyje nelyginami.

11. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.

12. Vertinimas atviras ir skaidrus – mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami apie vertinimo kriterijus ir procedūras.

13. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas – siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo; remiamasi Bendrosiomis programomis, naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai.

14. Pirmų klasių mokytojai susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus.

iV. VERTINIMO SISTEMA

15. Mokykloje nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įdiegtas elektroninis dienynas. Mokytojams

sudarytos galimybės glaudžiau ir efektyviau bendradarbiauti su mokinių tėvais, teikti informaciją apie vaiko pasiekimus, daromą pažangą, sunkumus, siūlyti pedagogines rekomendacijas mokymosi sunkumams šalinti.

16. Mokykloje vertinimas suprantamas kaip tikrinimas, pasiekimų fiksavimas, nuolatinio

mokymosi skatinimas, pagalba mokantis, veiklos koregavimas, sisteminimas. nuoseklus planavimas, pagalba mokiniui ir tėvams (globėjams, rūpintojams). Vertinimas skirtas padėti mokiniui sėkmingai mokytis, tobulėti, bręsti.

17. Mokytojai, atsižvelgdami į klasės lygį, vaikų galimybes, parengia ilgalaikius dalykų planus ir kriterijus, ko bus siekiama per vienerius mokslo metus (mokinių pasiekimai pagal Bendrąsias pradinio ugdymo programas). Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą remdamasis šia nustatyta tvarka.

18. Mokytojai su vertinimo kriterijais supažindina tėvus (globėjus, rūpintojus) susirinkime mokslo metų pradžioje.

45

V. MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO fiksavimas, pateikimas

19. Pažangos ir pasiekimų vertinimas pamokose: 19.1. mokykloje mokinių pasiekimai fiksuojami mokinių darbų sąsiuviniuose, visų dalykų

pratybų bei testų sąsiuviniuose, elektroniniame dienyne, patikrinamųjų darbų, pusmečio/trimestro ir metų mokinių pasiekimų ataskaitose;

19.2. pamokose vertinami klasės (1-4 klasėse) ir namų (3-4 klasėse) darbai, kūrybiniai, projektiniai, kontroliniai darbai, testai, diagnostinės užduotys ir kt.;

19.3. nebūtina kiekvieną dieną vaikui už kasdienį darbą rašyti komentarą, vertinimą; 19.4. po ištaisytu patikrinamuoju rašto darbu parašomas komentaras sąsiuvinyje. Šio

komentaro nebūtina perrašyti į elektroninį dienyną. Elektroniniame dienyne nurodomas rezultatas (pvz. surinkti taškai);

19.5. per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas. 20. Įrašų elektroniniame dienyne ir mokytojų užrašuose fiksavimas: 20.1. elektroniniame dienyne įrašai fiksuojami taip: 20.1.1. jei yra 1 savaitinė pamoka – ne mažiau kaip 4/3 įvertinimo fiksavimai per pusmetį

/trimestrą mokiniui; 20.1.2. jei yra 2-3 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 8/5 įvertinimo fiksavimai per

pusmetį/trimestrą mokiniui; 20.1.3. jei yra 4-5 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 12/8 įvertinimo fiksavimų per

pusmetį/trimestrą mokiniui; 20.1.4. jei yra 7-8 savaitinės pamokos – ne mažiau kaip 16/12 įvertinimo fiksavimų per

pusmetį/trimestrą mokiniui; 21. Formuojamasis vertinimas: 21.1.formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat, ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui

informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant trumpą komentarą.); 21.2. žodiniai - rašytiniai pagyrimai, paskatinimai, komentarai ar pastabos gali būti sakomi ar

rašomi atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Kriterijai gali būti: mokymo priemonių turėjimas, specialus pasiruošimas pamokai, aktyvus darbas pamokoje, užduoties atlikimas, apklausa žodžiu ir raštu, atsiskaitymas laiku, dalyvavimas renginiuose, konkursuose, olimpiadose, mokėjimas dirbti grupėje, savarankiškumas, kūrybingumas, pagalba draugui, pastangos, saugaus darbo taisyklių laikymasis, pagalba mokytojui ir kt.

22. Diagnostinis vertinimas: 22.1. mokiniai pabaigę temą/skyrių rašo diagnostinius patikrinamuosius darbus, testus.

Mokiniai apie patikrinamųjų darbų rašymą turi sužinoti prieš 2-3 dienas, apie tai įrašoma elektroniniame dienyne savaitinėje veikloje.

22.2. mokinių parašyti diagnostiniai darbai aptariami klasėje, tačiau nekomentuojamas kiekvienas darbas atskirai, o nurodomos esminės klaidos. Aptariant darbus mokytojas turi elgtis etiškai – neįvardinti mokinio, kuris blogiausiai parašė darbą. Aptariamos būdingiausias klaidos ir kaip jos turi būti taisomos. Mokiniai nelyginami tarpusavyje;

22.3. patikrinamieji darbai, testai, savarankiški darbai nevertinami lygiu, taip pat nenaudojami pažymių pakaitalai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.). Pusmečio/trimestro ar mokslo metų baigiamieji

darbai taip pat nevertinami lygiu. Iš galutinio darbo negalima nustatyti mokinio pusmečio/trimestro dalyko įvertinimo – lygio;

22.4. rekomenduojama patikrinamuosius ir kontrolinius darbus rašyti į atskirus sąsiuvinius arba užduočių lapus, kurie kaupiami aplankuose;

22.5. visi pradinių klasių mokiniai (ketvirtokai atlieka standartizuotus testus) mokslo metų pabaigoje rašo lietuvių ir matematikos mokyklinius patikrinamuosius darbus, siekiant įsivertinti ir numatyti pagalbos priemones vasaros darbams ar kitiems mokslo metams;

22.6. mokykloje susitarta dėl patikrinamųjų darbų vertinimo (1 priedas); 22.6.1. jei darbas vertinamas taškais rekomenduojama nurodyti taškus taip, kad jų nebūtų

galima konvertuoti į pažymius (pvz.: surinkai 23 taškus iš 40 galimų);

46

22.7. patikrinamųjų darbų analizė ir išvados aptariamos individualiai su klasės mokytoju, pagal galimybes numatomos pagalbos priemonės;

22.8. pirmame pusmetyje/trimestre stebima ir aptariama Pradinių klasių ir pailgintos darbo

dienos grupės metodikos grupės susirinkime pirmų klasių mokinių mokymosi ir elgesio adaptacija. 23. Apibendrinamasis vertinimas: 23.1. apibendrinamasis vertinimas atliekamas pusmečio/trimestro pabaigoje, mokslo metų

pabaigoje ir pradinio ugdymo programos pabaigoje; 23.2. mokinio pusmečio/trimestro dalykų vertinimai nustatomi apibendrinant mokinio

padarytą pažangą per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį (pusmetį/trimestrą). Mokytojas visą pusmetį/trimestrą stebi, fiksuoja mokinio pažangą, pasiekimus ir pusmečio/trimestro gale apibendrina pusmečio/trimestro rezultatus ir įvertina bei nurodo mokinio pasiekimų lygį (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

23.3. elektroniniame dienyne mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas, nepatenkinamas);

23.4. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta pažanga arba nepadaryta pažanga: „pp.“ arba „np.“;

23.5. po kiekvieno pusmečio/trimestro mokytojai mokinių pasiekimų kokybės analizę pateikia mokyklos direktoriaus pavaduotojui ugdymui, rengiama bendra mokinių pasiekimų ataskaita, lyginama su ankstesniais mokinių pasiekimais, stebimi mokiniai, turintys mokymosi sunkumų. Mokinių pusmečių/trimestrų pasiekimai yra aptariami Vaiko gerovės komisijos, Mokytojų tarybos posėdžiuose.

24. Specialiųjų poreikių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas:

24.1. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi pasiekimų vertinimas – tai

nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas ir apibendrinimas,

analizavimas;

24.2. vertinant mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo rezultatus,

atsižvelgiama į individualius skirtumus (psichologinius, suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio,

temperamento), nuo kurių priklauso, kokių ugdymosi rezultatų gali pasiekti mokinys; 24.3. mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomi pagal jų gebėjimams pritaikytą

ugdymo programą. Vertinama mokinio pasiekimai, o ne mokymosi sunkumai, t. y. vertinama individuali kiekvieno vaiko pažanga;

24.4. jei mokinys daro akivaizdžią pažangą ir jo pasiekimai yra aukštesni nei patenkinamo pasiekimų lygio, mokyklos Vaiko gerovės komisija svarsto apie galimybę atsisakyti programos pritaikymo. Taip pat Vaiko gerovės komisija nagrinėja atvejus, kai mokinys, kuriam pritaikoma dalyko programa, negali pasiekti pažangos;

24.5. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal individualizuotą programą bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta pažanga arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje elektroninio dienyno skiltyje, įrašant „pp.“ arba „np.“;

24.6. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, besimokančių pagal pritaikytas, individualizuotas programas, ugdymo rezultatai aptariami mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.

25. Informacijos apie mokinių pasiekimus pateikimas: 25.1. informacija apie mokinių pasiekimus yra pateikiama tėvams (globėjams, rūpintojams)

elektroniniame dienyne, klasės tėvų, mokyklos bendruomenės narių susirinkimų, individualių konsultacijų metu;

25.2. vertinimo informacija apie mokinio daromą pažangą, problemas pateikiama individualiai, susitarus patogiu laiku mokytojui ir tėvams;

25.3. apibendrinta informacija apie klasės mokinių pasiekimus teikiama direktoriaus pavaduotojui ugdymui kiekvieno pusmečio/trimestro pabaigoje.

26. Vertinimas išvykstant į kitą mokyklą: 26.1. pereinant į kitą mokyklą pateikiama pasiekimų ir pažangos vertinimo ataskaita už

atitinkamą laikotarpį iš elektroninio dienyno. Ji perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą arba mokyklai, į kurią mokinys išvyksta.

47

VI. Baigiamosios nuostatos

27. Per mokslo metus ar metų pabaigoje vertinimo nuostatų efektyvumas aptariamas Pradinių

klasių ir pailgintos darbo dienos grupės metodikos grupės ir/ar Mokyklos tarybos posėdžiuose. 28. 1-4 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatos bendru sutarimu esant

reikalui gali būti koreguojamos ir tobulinamos. PRITARTA Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos Pradinių klasių ir pailgintos darbo dienos grupės metodikos grupės 2015 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 3

48


VERTINIMAS PRADINIO UGDYMO PAMOKOSE

1. Diktantų vertinimo lentelė:

Pasiekimų lygis Klasė

Diktantas atitinka aukštesnio lygio

reikalavimus

Diktantas atitinka pagrindinio lygio

reikalavimus

Diktantas atitinka patenkinamo lygio

reikalavimus

Diktantas atitinka nepatenkinamo

lygio reikalavimus

1 - 2 klasė 0-1 klaidos 2-5 klaidos 6-10 klaidos 11 ir daugiau klaidų

3 - 4 klasė 0-1 klaidos 2-5 klaidos 6-10 klaidos 11 ir daugiau klaidų

2. Atsiskaitomųjų darbų vertinimo lentelės: 2.1. Lentelė, kai galima surinkti 15 taškų:

Eil. Nr.

Surinktų taškų skaičius

Lygis

1. Surinko 15 - 14 taškų Darbas atitinka aukštesniojo lygio reikalavimus

2. Surinko 13 - 10 taškų Darbas atitinka pagrindinio lygio reikalavimus

3. Surinko 9 - 6 taškus Darbas atitinka patenkinamo lygio reikalavimus

4. Surinko 5 ir mažiau taškų Darbas atitinka nepatenkinamo lygio reikalavimus 2.2. Lentelė, kai galima surinkti 20 taškų:

Eil. Nr.


Lygis

1. Surinko 20 - 18 taškų Darbas atitinka aukštesniojo lygio reikalavimus



4. Surinko 5 ir mažiau taškų Darbas atitinka nepatenkinamo lygio reikalavimus

2.3. Lentelė, kai galima surinkti 25 taškus:

Eil. Nr.


Lygis

1. Surinko 25 - 23 taškus Darbas atitinka aukštesniojo lygio reikalavimus




2.4. Lentelė, kai galima surinkti 30 taškų:

Eil. Nr.


Lygis

1. Surinko 30 - 27 taškus Darbas atitinka aukštesniojo lygio reikalavimus




3. Rašinio, laiško, atpasakojimo ir kitų kūrybinių darbų vertinimo lentelė:

Eil. Nr.

Taškų skaičius

1. Teksto turinys 7 taškai

49

2. Teksto struktūra 4 taškai

3. Kalbinė raiška 3 taškai

4. Raštingumas 6 taškai

Iš viso 20 taškų 4. Pasiekimų vertinimas:

Eil. Nr.

Atraminiai žodžiai naudojami pasiekimų

komentarui

Lygiai

1. Puikiai... Aukštesnysis

2. Labai gerai... Aukštesnysis

3. Gerai ... Pagrindinis

4. Pakankamai gerai... (Gali dar geriau...) Pagrindinis

5. Nepakankamai gerai... (Gali geriau...) Patenkinamas

6. Patenkinamai ... Patenkinamas

7. Silpnai... Patenkinamas

8. Nepatenkinamai... Nepatenkinamas

9. Pasiekimai nėra įvertinti Nepatenkinamas

____________________________

50


___ klasės mokinio/ės __________________________________________________

INDIVIDUALIOS PAŽANGOS STEBĖSENA

.................................... mokslo metais aš planuoju pasiekti, išmokti:

......................................................................................................................................................................

......................................................................................................................................................................

Numatyk konkrečius žingsnius savo mokymosi tikslui pasiekti. Siekdamas savo tikslo aš turiu padaryti (išmokti): 1.................................................................................................................................................................... 2.................................................................................................................................................................... 3....................................................................................................................................................................

Planuo-

jami I trim.

rezultatai

Signa- linis

I Trimes-

tras

Planuoja-mi II trim. rezultatai

Signali- nis

II trimes-

tras

Planuoja-mi III trim. rezultatai

Signali nis

III trimes

tras

Metinis ĮVER TINI MAS

Tikyba/etika

Lietuvių k. (gimtoji)

Užsienio k. Anglų kalba

II užsienio k. ( )

Matematika

Informacinės technologijos

Istorija

Pilietiškumo pagrindai

Geografija

Gamta ir žmogus

Biologija

Fizika

Chemija

Dailė

Technologijos

Muzika

Kūno kultūra

Žmogaus sauga

Vidurkis

Mokinio

51

parašas

Klasės auklėtojas

Tėvai/globėjai

Išvada (m.m. gale):

Documents

I. BENDROSIOS NUOSTATOS - jurguciomokykla.lt · 21.6.1. rašinys, kūrybinis darbas, testai – rašomieji (lietuvių kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos) darbai