Kūrybiškumo skatinimo galimybės lietuvių kalbos pamokose

Kūrybiškumo skatinimo galimybėslietuvių kalbos pamokose

1. Kūrybiškumo ugdymo poreikis XXI a.

Kintančioje konkurencinėje XXI a. aplinkojemokymo(si) sėkmę lemia kūrybiškumas, naujovės iržinios. Skatinant ir plėtojant kūrybiškumą būtini:

• kūrybiniai ir inovaciniai gebėjimai,• sisteminių ir metodinių mechanizmų kūrimas,• procedūrų nustatymas individualiam kūrybiškumui.

Tai kūrybiškumo ir inovatyvumo ugdymo strategijoskūrimas ir diegimas.

2. Kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis (1)

Kūrybiškumas yra naujų idėjų kūrimas ir iškėlimas, oinovacija yra praktinis šių idėjų įgyvendinimas.Konceptualizacija reiškia naujų idėjų kūrimą,formulavimą ir analizę. Vertinant ieškoma alternatyvų,jos kritikuojamos ir galiausiai išsirenkamas geriausiasvariantas. Planavimas - naujo produkto diegimostrategijos formulavimo procesas (aprašomas pagrindinistikslas, išskaidomos, paskirstomos ir laike išdėstomosužduotys bei sinchronizuojami visi procesai. Idėja yraįgyvendinama ir patikrinama jos vertė. Gauti rezultataiišsprendžia problemas tam tikroje srityje ir / arba iškelianaujus klausimus.

2. Kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis (2)

Konceptualizacija Rezultatai

Sėkmė

Vertinimas Įgyvendinimas SprendimaiPlanavimas Nauji klausimai

Kūrybiškumas

Inovacija

3. Kūrybiškumo samprata (1)

Kūrybiškumas yra naujų idėjų sukūrimas, sprendimųradimas arba esminis problemų performulavimas. Naujaidėja nėra kūrybiška, jeigu ji nėra vertinga. Pagal naujųidėjų kūrimo būdą kūrybiškumą galima suskirstyti į tristipus:

• Derinantis – naujas jau žinomų idėjų sujungimas.• Tiriantis – naujų idėjų kūrimas, tiriant apibrėžtas

koncepcijas.• Keičiantis – naujų idėjų kūrimas, keičiant kurį nors

struktūros elementą, kad galėtų atsirasti naujosstruktūros.



Kompetencija – tai visos asmens turimos žinios tamtikroje veiklos srityje. Kūrybinio mąstymo įgūdžiaireiškia gebėjimą sujungti žinomas idėjas į naujus irprasmingus junginius. Motyvacija suteikia paskatąveiksmui siekiant apibrėžto tikslo.Nors kūrybiškumas yra labiau individuali nei grupinėsavybė, geriausiai ją plėtoti ir panaudoti galima grupėje.Dėl šios priežasties dauguma kūrybiškumo skatinimometodų yra skirti komandoms. Apibūdinant kūrybiškumąkaip procesą taip pat bus vartojami terminai kūrybinisprocesas, kūrybinė veikla ir kūrybinis mąstymas.

4. Kūrybiškumo lavinimas

• Kūrybiškumas yra ta dovana, kurią galisau „pasidovanoti“ kiekvienas iš mūsų.

R. J. SternbergasTaiasmens sugebėjimas atrasti nauja.

5. Kūrybiškumo išdava

• Kūrybinis rezultatas – ne žmogaus turimųžinių visuma, o jo gebėjimas atrasti naujus iroriginalius sprendimus, t.y.:- naudotis platesne nei duota informacija,- netradiciškai mąstyti, valdyti situacijas,- tobulinti suvokimo pasaulį, kuris atitiktų

žmonių poreikius.

6. Mokinių kūrybiškumo ir intelekto deriniai(pagal Wallach, Kogan)

Labai kūrybiški ir aukšto intelektomokiniai

Patys save kontroliuoja, elgiasi kaipsuaugusieji ir kaip vaikai

Labai kūrybiški ir žemo intelekto mokiniai Labai konfliktiški su aplinkiniais irsavimi, jaučiasi menkaverčiai

Nekūrybiški ir aukšto intelekto mokiniai Veiklūs, kitus pralenkia, kenčia dėl patirtųnesėkmių

Nekūrybiški ir žemo intelekto mokiniai Prisitaiko prie aplinkos,neprognozuojamas elgesys

7. Kūrybiškumo fenomenas (1)

Kūrybiškumo esmė - kiekvieno mokinioindividualus pasiekimas (sėkmė):

• divergentinis mąstymas (originalumas,lankstumas, detalumas ir t. t.),

• bendrosios žinios,• tolerancija neapibrėžtumui (nebijojimas

rizikuoti, humoras, adaptacija, atvirumaspatirčiai),

7. Kūrybiškumo fenomenas (2)

• motyvacija (smalsumas, naujumo poreikis,saviraiška, priemonių naudojimas ir kt.),

• sugebėjimas atlikti užduotį (atkaklumas,dėmesio koncentravimas, atsidavimas ir pan.),

• specialiosios žinios, sugebėjimai ir įgūdžiai.

8. Kūrybiškumo problema ir mokymo modeliųįtaka (1)

• Nuo 1950 m. atlikta gausybėkūrybiškumo tyrimų, tačiau bendrokūrybiškumo aiškinimo nėra, nesmokytojo požiūris į mokymą savitas irkiekvienas mokymą vertina kaip:

1) pasakojimą ar pateikimą;2) mokinių veiklos organizavimą;3) prielaidų mokymuisi sudarymą.

8. Kūrybiškumo problema ir mokymo modeliųįtaka (2)

Mokymo modelis Mokymo turinys

1. Mokymas(is) kaip pasakojimas arpateikimas

•Mokomojo turinio perteikimas arba tamtikrų procedūrų pademonstravimas.•Pateikiamos žinios įdiegiamos, nėraprobleminės.•Mokytojas – aktyvus, mokiniai –pasyvūs.

2. Mokymas(is) kaip mokinių veiklosorganizavimas

•Dėmesys sutelkiamas į mokinių veiklą.•Mokymas - ne vien pasakojimas ar žiniųperteikimas, kiek mokinių užimtumoužtikrinimas.•Naudojamos įvairios procedūros(motyvacijos skatinimas, vertinimopožiūris, diskusijos ir kt.).

3. Mokymas(is) kaip prielaidųmokymuisi sudarymas

•Mokymas – bendradarbiavimas sumokiniais, sudarant prielaidas ir galimybesmokinių mokymuisi.•Mokymasis – idėjų taikymas ir keitimas.

9. Mokymo sampratų įtaka kūrybiškumui (Kurissvarbesnis? Ar abu svarbūs?)

Paviršutiniškas mokymas

Sausų faktų, atskirų tekstodalių automatinis kaupimas.

Giluminis mokymas

Visumos supratimas,atskiras dalis siejant į visumą.

10. Giluminis mokymas kūrybiškumo ugdymui

• Giluminio mokymo esmė – mokytojas išmokinių reikalauja ir skatina juosįsiminti ne atskiras detales, bet suprastivisumą, ne pateikia tiesas, o moko jasatrasti.

11.Kūrybingumo ir kūrybiškumo santykis

Kūrybingos asmenybės bruožai Kūrybiško žmogaus savybės

•atvirumas,•smalsumas,•stiprus kūrybos ir saviraiškos poreikis,•darbštumas,•didelis emocionalumas,•psichinis jautrumas,•kritiškumas,•polinkis į individualumą,•asmenybės originalumas,•elgesio keistumas,•pasitikėjimas savo jėgomis,•žaisminga nuostata dirbant,•veikla ne dėl rezultatų, o dėl malonumo irpramogos.

•mąstymo produktyvumas,•sugebėjimas ilgai dirbti protinį darbą,•atkaklumas ieškant sprendimo,•mąstymo lankstumas,•neprisitaikėliškumas prie vyraujančiosnuomonės,•savarankiškumas,•polinkis į pasiekimus,•pasitikėjimo savimi ir savikritiškumopusiausvyra,•humoro jausmas,•optimizmas,•tolerancija neapibrėžtumui.

12. Kūrybiškumo sąlygos

• situacijos neapibrėžtumas,• problema negali būti išspręsta žinomais

metodais,• laisvė dirbti ne pagal duotas instrukcijas,• rezultatai priklauso nuo konkretaus individo,• galimybė konkuruoti, siekiant geresnio

rezultato.

13. Kūrybinio mąstymo privalumai

Mąstymo sklandumas Kuriamos ir gausinamos naujosidėjos

Mąstymo lankstumas Gebėjimas greitai ir lengvaipereiti nuo vienos reiškinių rūšiesprie kitos, turimos patirties kaita,savo požiūrio, nuostatų keitimas

Mąstymo originalumas Idėjų neįprastumas, mąstymosavitumas, nestandartiškumas

Kūrybinių sprendimųdetalumas, išbaigtumas

Gebėjimas išplėtoti idėją ir jąįgyvendinti

Jautrumas kūrybineiproblemai

Prieštaravimų, problemos esmėsįžvalgumas

14. Kūrybinio mąstymo trūkumai (1)

• Rizikos baimė.• Nesveika konkurencija.• Šabloniškas mąstymas.• Apdovanojimai.• Nenuoseklumas.• Laiko spaudimas.• Blogos bendros sąlygos.

14. Kūrybinio mąstymo trūkumai (2)

• Buvimas savimi patenkintu.• Nepalanki klasės (kabineto) aplinka.• Nepakankamas pasitikėjimas savimi.

15. Kūrybiškumo stabdžiai

• Organizaciniai – autoritarinė, konservatyviarba besikeičianti tvarka.

• Grupiniai – noras būti kaip visi vieningadauguma.

• Asmeniniai – individualios (asmeninės)nuostatos.

16. Mokinių kūrybiškumą skatinantys veiksniai(1)

• Įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti,eksperimentuoti ir kurti.

• Mokinių ir mokytojo santykiai.• Apsisprendimo teisė, savarankiškumas, laisvo

pasirinkimo galimybė.• Tinkamas kūrybingos asmenybės bruožų

formavimas (motyvacija, emocinės irvertybinės nuostatos).


• Kuo turtingesnis mokinio patyrimas, tuodaugiau dėmesio jis teikia vaizduotei, tuotvirtesnis kūrybinės veiklos pamatas.

• Kuo daugiau mokinys gali gautipageidaujamos informacijos, tuo geresnėssąlygos jo kūrybiškumo plėtotei.

• Kūrybinės veiklos stimuliavimas (skatinimas,žadinimas, raginimas).


• Intelektiniai gebėjimai ir asmenybės bruožai.• Įgytos ar paties susiformuotos tam tikros

nuostatos bei dvasinės vertybės (savojigyvenimo pozicija).

• Savireguliacija (dėmesio sutelkimas įproblemos sprendimą).

17. Mokinių kūrybiškumą slopinantys veiksniai(1)

• Stereotipinis mąstymas (elgesys pagal kitųnurodymus).

• Perdėta globa, slopinanti savarankiškumą(trukdo mokiniui ieškoti, veikti, kurti nauja).

• Įprotis už sėkmę nuolat aukštinti, aklaivertinti (nesistengiama eksperimentuoti irpasidžiaugti).


• Perdėtas saugumo troškimas (išankstinėveiklos eiga ir rezultatai veikia kaipkūrybiškumo stabdys).

• Konservatyvi aplinka (nepritariama mokinioišmonei, fantazijoms, nerealioms idėjoms).

• Netinkamas mokinio mokymosi procesoformavimas (nelieka laiko kūrybinei veiklai).


• Autoritariniai santykiai (griežta tvarka,drausmės sureikšminimas, neatsižvelgiama įindividualius interesus bei polinkius,slopinamos kūrybiškumo galios).

• Neigiama reakcija ir kritika.• Draugų netolerancija.• Nepasitikėjimas savimi, savikritiškumas,

neigiamas savęs vertinimas.


• Darbo grupėje du nesuderinami mokinių tipai(skirtingi interesai, konfliktai).

• Kuo stipresnė mokinio išorinė motyvacija,tuo daugiau jis mokosi, „kala“ ir nori geresnioįvertinimo, o pažinimas ir kūrybiškumasapribojamas.

• Baimė, nerimas, psichologinė įtampa (bijomasuklysti, pasakyti ne tą žodį ar mintį).


• Mąstymo nelankstumas, sustabarėjimas, norasnedelsiant rasti teisingą atsakymą, nekritiškasžavėjimasis savo idėjomis.

• Negatyvi socialinė aplinka (mokiniai išasocialių šeimų, kurių tėvai mažiauišsimokslinę, yra riboto kūrybiškumo.

• Pervertinamas vienas sėkmingas, o atmetamikiti galimi sprendimai.

18. Mokytojo kūrybinės veiklos skatinimoprivalumai ir trūkumai (1)

• Būtina remtis prielaida, kad kiekvienasmokinys turi kūrybinių gebėjimų. Ugdantvisų mokinių kūrybiškumą, atsiskleidžiakiekvieno mokinio kurios nors veiklos sritieskūrybinės potencijos.

• Nesąmoningai slopinant kūrybiškus mokinius(jie būna išsišokėliai, trukdo mokytojuidirbti), žlugdoma kūrybinė asmenybė.


• Kūrybinio mąstymo formavimąsi skatina netai, ko mokiniai mokomi, o kaip jie mokomi.

• Jeigu kūrybiškumas mažiau vertingas neiaukštas intelektas, prioritetas vertinantmokymosi rezultatus yra akivaizdus.

• Nepalankus kūrybiškų mokinių traktavimasslopina jų kūrybinę saviraišką ir formuojaiškreiptą savojo “aš” vaizdą.


• Didelis mokinių skaičius klasėje (apsunkinamokymo individualizavimą).

• Saikingas savikritiškų, nepasitikinčių savimimokinių paskatinimas.

• Orientuotis į vidinę mokymosi motyvaciją,daugiau laiko skirti darbui be vertinimo,nesureikšminti pažymio ir nuolat tobulintivertinimo sistemą.


• Jei nesuderinamų interesų mokiniaikonfliktuoja, kūrybiškas darbas grupėjeįmanomas tik tuo atveju, kai atsižvelgiama įpsichologinį suderinamumą, nustatomi būsimilyderiai, tinkamai paskirstomos užduotys.

• Psichologinei įtampai nuslopinti skatintibandyti, ieškoti, leisti atsiskleisti intuicijai,vaizduotei.


• Sprendžiant problemas ir ieškant kūrybiniosprendimo būtina atrinkti tai, kasvertingiausia, o tam reikia objektyvaus,kritiško vertinimo.

• Požiūris į asocialių šeimų ribotą mokiniųkūrybiškumą.


• Ilgalaikių ir tikslių planų kūrimas. Kaimokinys per ilgai siekia įgyvendinti tam tikrątikslą, jo dėmesio centre atsidūrusi problemapasidaro ypač reikšminga. Dėl to mokinystampa vienašališkas, jis pervertina savovaidmenį, sprendimus, jo kūrybiškos mintysišsenka, nes jis pasidaro vienos idėjosfanatikas.

19. Kūrybiškumo mitai

• “Kūryba gimsta chaose”.• “Specialistai retai būna kūrybiški”.• “Jauni žmonės kūrybiškesni”.• “Kūrybiški žmonės – visuomenės

autsaideriai”.• “Aš ir taip esu kūrybiškas, jokios technikos

man nereikalingos”.

20. Kūrybinės veiklos organizavimas

• Kūrybiškumo skatinimas – kūrybiškumui palankiųsąlygų sudarymas ir kūrybinės veiklosorganizavimas. Pastarajam būtini:

1. Tikslų nustatymas.2. Išteklių paskirstymas.3. Vertinimas ir įvertinimas.4. Grupinio darbo taikymas.

20.1. Tikslų nustatymas

Veikla turi būti nukreipta į tam tikrus tikslus. Tai reiškia,kad iš anksto apibrėžti tikslai gali tapti kliūtimikūrybiškumui. Vadinasi, tiksluose reikėtų vengtiapibrėžti norimą galutinį veiklos rezultatą. Darbo tikslasturi būti nusakomas plačiomis sąvokomis, kad mokiniaigalėtų pritaikyti daug skirtingų požiūrių ir sprendimų.Tikslai kūrybiniame darbe turi veikti, kaip informuojamoir kryptį reguliuojančio pobūdžio mechanizmas, o nekaip iš anksto nustatytas vertinimo standartas, kuris galinuslopinti vidinę motyvaciją ir smalsumą. Tikslasnusakomas kaip vizija, kuri skatina kurti naujas idėjas.

20.2. Išteklių paskirstymas (1)

• Kuo kūrybiniame darbe daugiau išteklių, tuokūrybiškumas krenta, nes jų perteklius sumažinadarbo sutelktumą ir paskatina užsiimti nenaudingaveikla. Organizuojant kūrybinę veiklą svarbu:

- teisingai paskirstyti laiką,- atsižvelgti į reikalingas žinias, informaciją,

asmeninius mokinių pomėgius,- sukurti palankią darbo aplinką.


• Žinios didina galimybę sukurti naują supratimą, tačiauspecifinės žinios susiaurina paieškos galimybę irneskatina mokinių savarankiškai daryti išvadas.Problemoms išspręsti pasitelkiami specialistai, turintysskirtingas žinias ir patirtį. Tokiu būdu sukuriamas platuspožiūrių spektras ir leidžiama efektyviau išspręstiproblemas.

• Neriboti laiko ištekliai kūrybiniam darbui gali priverstimokinius įdėti per daug pastangų sprendimams, kuriųtobulinimas neturi prasmės arba yra ekonomiškainenaudingas.


• Užduoties pobūdis ir sudėtingumas turėtų apspręsti kūrybaiskiriamo laiko kiekį ir jo lankstumą. Veikloje, kurioje reikiadirbti su daug informacijos šaltinių, įvertinti daug aplinkybiųir atsižvelgti į daug apribojimų, skiriama daugiau laiko irlankstumo.

• Asmeniniai pomėgiai, domėjimosi sritys ir pamėgtas darbostilius. Mokiniai dirbantys savo mėgstamą darbą yraskatinami vidinės motyvacijos ir dirba kūrybiškiau.

• Kuriant kūrybinę darbo aplinką būtina pašalinti įvairiusorganizacinius trukdžius, kurie gali neigiamai įtakotikūrybinio darbo efektyvumą ir sutelktumą. Tai tankiaiišdėstytos darbo vietos, bereikalingas bendravimas irtriukšmas.

20.3. Vertinimas ir įvertinimas (1)

• Kūrybiškumas yra subjektyvus ir sunkiaiįvertinamas. Per daug kritiškas įvertinimas galismarkiai sumažinti mokinio motyvaciją. Kūrybinęveiklą reiktų vertinti ne tik pagal rezultatus, bet irpagal atliktų darbų mastą. Pats įvertinimas turėtųbūti mokomojo pobūdžio (be aštrios kritikos).Vienas iš būdų tinkamai vertinti kūrybines idėjas yraįtraukti to paties hierarchinio lygio mokinius. Tokiubūdu mokiniai jausis teisingiau įvertinami ir busužtikrintas vertinimo patikimumas.


• Tinkamai sumodeliuota įvertinimo sistema tiesiogiaiskatina kūrybiškumą, padeda formuoti kūrybiškąkultūrą. Jei kūrybinė užduotis netenkina individualiųmokinių reikmių ir galimybių mokytis, nėratinkamos motyvacijos (susidomėjimo kūrybiniudarbu, nepripažįstami pasiekimai ir pan.).

• Išorinės ir vidinės motyvacijų suderinamumas.Vidinė motyvacija – pagrindinė kūrybiškumovaromoji galia.


MOTYVACIJA MOTYVACIJOSTIKSLAS

PRIEMONĖS(didinti mokinių lojalumą,

pasitenkinimą, skatinti tam tikrąelgesį)

IŠORINĖ (nuoeksperimentavimoį užduočiųatlikimą laikantistaisyklių irformalumų)

Noras gautiįvertinimą uždarbą

Atlygis už darbą (kaupiamasis arbagalutinis pažymys), paskatinimas,apdovanojimai ir pan.

VIDINĖ(eksperimentavimas)

Pasitenkinimassavo darbu

Įdomaus darbo pasiūlymas, autonomijosdidinimas, profesinio tobulėjimogalimybių suteikimas


• Kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikia parinkti atitinkamąišorinių ir vidinių motyvavimo priemonių mišinį,atsižvelgiant į skirtingų žmonių poreikius ir jų vykdomųužduočių pobūdį

• Jei bus atlyginama tik už patikrintų ir patikimų metodųpanaudojimą bei darbą atliekamą be klaidų, busžlugdomas eksperimentavimas ir įtvirtinama rizikosvengimo kultūra.

• Atlyginant tik individualų kūrybiškumą bus slopinamasgrupinis kūrybiškumas.


• Turi būti vertinama už naujų idėjų siūlymą. Skaidrusidėjų vertinimo procesas ir galimybė įgyvendintisavo idėjas užtikrina, kad mokinių kūrybiškumasbūtų tęstinis.

• Vertinimo sistemą patartina modeliuoti atsižvelgiantį kūrybiškos kultūros vertybes (mokinių poreikiai,mokymo(si) ir skatinimo galimybės, darbo sąlygos,pasiekimų pripažinimas).

20.4. Grupinio darbo taikymas (1)

• Grupinio kūrybiškumo privalumas – galimybė pasidalintiskirtingomis žiniomis ir požiūriais. Tai padidina galimybessukurti naujas idėjas ir jų kombinacijas.

• Ryškiausias trūkumas - grupėje vienu metu gali kalbėti tikvienas asmuo, kiti tuo metu negali dalintis idėjomis ir turilaukti savo eilės. Belaukdamas mokinys gali pamiršti savomintį arba nuspręsti, kad ji jau nėra aktuali. Grupiniųdiskusijų metu kartais nukrypstama į „lankas“, kai nariaipradeda pasakoti su savo idėjomis susijusias istorijas, kuriosužima laiko, bet nepadeda sukurti naujų idėjų.


• Procesą riboja ir natūralūs žmogaus protiniaisugebėjimai, neleidžiantys vienu metu kurti savoidėjų ir klausyti kitų. Kūrybiškumą grupėje galiriboti ir tai, kad kai kurie asmenys bijo ar vengiagarsiai reikšti mintis grupėje, o kiti gali “maišyti”per daug kalbėdami ir besistengdami dominuotigrupėje.


• Bendras organizacinis kontekstas:- strateginis valdymas (aprašyti, suprasti ir išanalizuoti

aplinką; sudaryti veiksmų planą; vykdyti planą),- palanki organizacinė struktūra (nėra išankstinės griežtos

kontrolės ir susiskirstymo; lankstumas komunikacijai;autonomija ir laisvas sprendimų priėmimas),

- palanki organizacinė kultūra (atvirumas naujovėms irpokyčių toleravimas; dialogas ir prieinamumas; rizikavimas irklaidų toleravimas; skirtumų toleravimas ir konstruktyvuskonfliktų sprendimas).


• Grupės klimatas.• Individualus kūrybiškumas (gebėjimai, žinios,

asmenybės bruožai, motyvacija, aplinkoskontekstas).

• Gebėjimas dirbti grupėje.


• Mokinių žinių, kompetencijos, kūrybiškumo ircharakterio skirtumai teigiamai veikia kūrybiškumą,tačiau didina konfliktų tikimybę, gali kilti sunkumųpriimant galutinius sprendimus.

• Darbas grupėje efektyvus, kai grupė nėra per didelė,santykiai grupėje turi būti kiek galima laisvesni,nesuvaržyti formalumų ir nehierarchiški.

• Turi būti užtikrinama, kad naujovės nebūtų filtruojamos,visi galėtų žinoti skirtingas nuomones ir nebūtų vienodominuojančio nario.


• Dirbama kūrybiškiau, kai bendravimas grupėje yra atviras irparemtas pasitikėjimu. Taip yra todėl, kad tokioje aplinkojeindividai yra tolerantiškesni vienas kito skirtumams irlengviau bendrauja tarpusavyje.

• Siekiant sukurti tokį darbo klimatą reikia lavinti grupės nariųkomandinio darbo gebėjimus.

• Mokytojas grupėje sukuria viziją, kuri koordinuotų irmotyvuotų narių pastangas kūrybiškumui.

• Mokytojas tarpininkauja naujovių kūrimo procesui irneleidžia per daug nukrypti nuo temos bei padeda išspręstikylančius konfliktus.


• Grupinį kūrybiškumą galima derinti su individualiukūrybiškumu. Tyrimai rodo, kad geresni rezultatai, kuriantidėjas, gaunami kai pradedama nuo grupinio ir pereinama prieindividualaus darbo nei organizuojant darbą atvirkščiai.Daugelio grupinio darbo trūkumų galima išvengtipasinaudojant technologijų teikiamomis galimybėmis.

• Technologijos leidžia idėjomis dalintis vienu metu (nereikialaukti norint išsakyti savo idėją), pasisakyti anonimiškai,nebijant blogo įvertinimo bei lanksčiau vietos ir laikopožiūriu.

21. Kūrybinio mąstymo metodai (1)

• Ekskursijos metodas (angl. Excursion Technique).• Minčių žemėlapis (angl. Mind Mapping).• Šešių skrybėlių metodas.• Smegenų (arba Proto) šturmas (angl.

Brainstorming).• Kontrolinis sąrašas (angl. Checklist).• Horizontalus mąstymas (angl. Lateral Thinking).• Hipotezės.

21. Kūrybinio mąstymo metodai (2)

• Sniego gniūžtė.• Galvosūkis-paradoksas.• Atminties paieškos.• 101 panaudojimo būdas.• Priverstinės asociacijos.• Kas būtų, jeigu…• Išankstinis orientyras.

21.1. Smegenų šturmo metodas (1)

• Tai vienas iš labiausiai paplitusių komandinio kūrybiniomąstymo metodų. Metodo esmė – per trumpą laiką grupėžmonių stengiasi sugalvoti kuo daugiau naujų idėjų. Jisnaudojamas siekiant gauti daug idėjų ar sprendimų geraiapibrėžtoms strateginėms ar operatyvinėmsproblemoms.

• Smegenų grupę sudaro nuo 6 iki 10 žmonių.• Procesą valdo mokytojas, kurio užduotis - apibrėžti

problemą, paruošti reikalingą informaciją ir skatinti idėjų„gamybą“. Jis arba specialiai paskirtas mokinys visaspasiūlomas idėjas užrašinėja ant lentos.


• Sesijos pradžioje pateikiama problema ir dalyviaipakviečiami siūlyti sprendimus. Procesas vyksta keliaisetapais ir trunka apie vieną valandą.

• Rezultatas - daug originalių idėjų, iš kurių atrenkamosgeriausios. Šiam tikslui gali būti rengiama atskira sesija,kurios metu vertinamas idėjų įgyvendinamumas.

• Egzistuoja keturios pagrindinės “Smegenų šturmo”taisyklės:• Jokių išankstinių nusistatymų ir kritikos siūlomomsidėjoms;• visos, netgi absurdiškos, idėjos yra priimtinos;


• svarbiausia pasiūlyti kuo daugiau skirtingų idėjų;• stengtis siūlyti naujas idėjas jau pasiūlytų idėjųpagrindu.

• Kartais “Smegenų šturmas” daromas kitaip – dalyviaiidėjas pateikia ne žodžiu, o užrašydami ant lapelio.Procesas vyksta panašiai, dalyviai ant lapelio užrašo 6idėjas ir lapelį perduoda savo kaimynui, kuris, perskaitęsgautas idėjas, turi pasiūlyti dar 3 idėjas. Taip keičiamasilapeliais, kol dalyviai gauna savo lapelius atgal. Toksbūdas padeda išvengti kai kurių grupinio darbo trūkumų,kai nedrąsūs asmenys vengia viešai kalbėti arba kas norsgrupėje būna per daug aktyvus.

21.1. Mąstymo tipai proto šturmo metu


• Proto šturmo esmę sudaro tyčinis idėjų generavimo iridėjų vertinimo etapų atskyrimas, mąstymo tipopakeitimas. Pradžioje, kai būtina papildyti sprendimųvariantų sąrašą, taikomas kūrybinis, plečiamasismąstymas, o vėliau, kai reikia pagrįsti geriausių variantųpasirinkimą, pereinama prie analitinio, siaurinamojomąstymo tipo.

• Vertinimoatidėjimas iki to laiko, kai bus išsakytapakankamai daug idėjų, skatina laisvą srautą idėjų,galinčių indukuoti kitas idėjas.


• Šis būdas taip pat lengvai realizuojamas elektroninėmispriemonėmis. Tai leidžia organizuoti “Smegenų šturmo”sesijas nepaisant fizinių atstumų tarp dalyvių.

• Pavyzdys. Grupė mokinių ieško problemos sprendimoreikšdami laisvai mintis, idėjas, išsako nuomonę.

• Problema – prastas aptarnavimas, trys idėjos (raudonaspalva), toliau – alternatyvos (galimi sprendimai). Trysgrupės po 8 žmones.

• Proto (smegenų) šturmo autorius – amerikietis reklamosspecialistas Aleksas Osbornas.

21.1. Smegenų šturmo metodas (6). Pavyzdys

• Mokytojas prašo klasės pateikti kiek tik įmanoma įdėjųpateikdamas klausimą:

• Poetinėje dramoje “Martynas Mažvydas” Just.Marcinkevičius įprasmino Mažvydą kaip gyvybiniųtautos interesų reiškėją. Kodėl?

• Mokytojas ar mokiniai surenka atsakymus užrašydamijuos lentoje, sugrupuodami, jei reikia. Šiame etapenegalima būti kritiškam, visi atsakymai turėtų būtipriimti.

• Šio metodo privalumai: dalyvauja visa grupė, neįdomipamoka gali būti pagyvinta.


• Ištekliai:• http://info.mindjet.com/brainstorming-

no.html?cmpg=EMEA_-_Google_NO_Brainstorming&gclid=CJi49fnkqq4CFQ8gfAodvmJUPg

21.2. Minčių žemėlapis (1)

• Grupiniam darbui:- mokiniai suskirstomi į nedideles grupeles,- kiekviena grupė pasitaria ir kartu kuria minčių

žemėlapį,- visos grupės kartu aptaria pagrindines idėjas,- visų grupių minčių žemėlapiai sujungiami į vieną

didelį minčių žemėlapį,- visi aptaria, kodėl kai kurios idėjos yra

netinkamos.


• Popieriaus lapo viduryje įrašomas žodis, kuris išreiškiaar apibūdina jūsų apmąstymų objektą.

• Aplinkui užsirašomi kiti žodžiai ar idėjos, kuriosJums kilo pagalvojus apie jūsų centrinę sąvoką.

• Įrašytos mintys pildomos kitomis atsiradusiomisasociacijomis, jos – dar kitomis, kad ir kokiostolimos, keistos ar net kvailos jos pasirodytų.

• Spontaniškumas taikant šį metodą labai svarbus.


• Kilusias mintis ir asociacijas vėliau galime grupuotitarpusavyje, sujungti linijomis susijusias idėjas – taisukels dar naujų minčių. Smagu ir tas, kad turėdami poranka Jūsų mąstymo eigą, atspindinčią „minčiųžemėlapio“ schemą, galėsite bet kam lengvai paaiškinti,kaip “priėjote” prie vienos ar kitos idėjos.

• Metodo raktažodžiai: spontaniškumas, asociacijos,gausa. Baigus braižyti žemėlapį, pradedame analizuotiminčių tarpusavio ryšius ir bendrą gauto vaizdo prasmęproblemos kontekste.


• Minčių žemėlapis naudojamas problemos sprendimui,žodžiams ir vaizdams susieti, kūrybiškiems pasakymamsrealizuoti, trumpai išdėstyti medžiagą. Žemėlapis padedasuprasti labai kompleksiškas situacijas, kuriose trūkstavientisumo ir gausu prieštaravimų.

• Egzistuoja daug metodo (autorius – britų tyrinėtojas irkonsultantas Tonis Buzanas) atmainų, pvz.:

- kolektyvinis žemėlapis – mintys piešiami kolektyviai,- piktografinis žemėlapis – užuot rašę žodžius, piešiame

paveikslėlius ir simbolius,


- dinaminis žemėlapis - idėjos užrašomos ant lipnių lapelių,kuriuos vėliau galima lengvai kilnoti iš vienos vietos į kitąbei grupuoti su kitomis idėjomis.

• Internete yra įvairių programų, leidžiančių kurti elektronines„minčių žemėlapių“ schemas, kurios tinka projektams,prezentacijoms, savo mintims reikšti. Viena tokių nemokamųprogramų, pavadinta „Freemind“(http://sourceforge.net/projects/freemind/ ). Programa, kuriąatsisiųsite, vadinasi FreeMind-Windows-Installer-0.9.0-max-java-installer-embedded (27,2 MB, anglų k.).

21.2.1. Minčių žemėlapis (5)

Ištekliai:• www.mind-map.com• www.mindmapper.com• www.matchware.net• www.grokfusebox.com• Naujovių įrankiai

www.innovationtools.com/resources/mindmapping.asp• Google žinynas

www.google.com/Top/Reference/Knowledge_Management/Knowledge_Creation/Mind_Mapping/

• http://www.inspiration.com/Inspiration - būtina registruotis,norint atsisiųsti programą (30 dienų).

21.3. Ekskursijos metodas (1)

• Tai grupinio kūrybiškumo metodas, padedantis peržengtiįprastą mąstymo struktūrą, formuluojant strategijas. Procesąsudaro penki etapai:

1. Moderatorius paprašo dalyvių savo vaizduotėjenukeliauti į kokią nors fizinę vietą (muziejų, džiungles,miestą, kitą planetą ir pan.), kuri yra visiškai nesusijusi surealia problema. Grįžęs iš ekskursijos kiekvienas dalyvisaprašo 8-10 vaizdų (daiktų, žmonių ar vietų), matytų perkelionę.

2. Pateikiama problema, kurią dalyviai turi pabandyti susietisu tuo, ką matė kelionėje.

21.3. Ekskursijos metodas (2)

3. Dalyvių paprašoma pagalvoti, kokius problemossprendimus siūlo jų analogijos ir ryšiai.

4. Dalyviai pasidalina savo įspūdžiais iš ekskursijos,papasakoja, ką matė, kaip tai galima susieti su problema irkokius sprendimus šis susiejimas siūlo.

5. Galiausiai diskutuojama apie vienas kito idėjas ir sumoderatoriaus pagalba grupė priima bendrą sprendimą.

21.4. Horizontalaus mąstymo metodas (1)

• Toks mąstymas yra nelinijinis ir minčių seka nėra logiškaisusijusi. Vadinasi, šokinėjama į šalis, išbandomi skirtingipožiūriai ir priėjimo taškai.

• Padeda išspręsti sudėtingas problemas mąstantnestandartiškai ir iš žmogaus reikalauja lankstumo ir platausbei atviro požiūrio (autorius psichologas Edvardas de Bonas).

• Ieškoma sprendimo aplinkinėse srityse.

21.4. Horizontalaus mąstymo metodas (2)

• Norint pralaužti įprastą logiką (“taip” ir “ne” atsakymus),galima provokuoti, mąstyti, įsivaizduoti neįmanomusdalykus.

• Pagal šį metodą vienai problemai galima surasti daugalternatyvių sprendimų, problemas paversti galimybėmis beisukurti daug naujų ir praktiškų idėjų.

• http://www.ideaconnection.com/thinking-methods/lateral-thinking-00012.html

• http://www.solutioneers.net/solutioneering/lateralthinking.html

21.5. Kontrolinio sąrašo metodas (1)

• Dažniausiai naudojamas tobulinant žmogaus veiklos (pvz.,kūrimo) rezultatus, turinčius potencialią paklausą.

• Metodo esmė – sugalvoti, kaip pakeisti žmogaus veiklosrezultatus pasitelkus kontrolinį veiksmažodžių sąrašą (žr.pavyzdį).

21.5. Kontrolinio sąrašo metodas (2)

Veiksmažodis Paaiškinimas

Panaudoti kitaip? Panaudoti kitaip, nieko nekeičiant? Panaudoti kitaip, keičiant?

Pritaikyti? Kas dar yra toks pats? Kokios idėjos iš to kyla? Ką galima nukopijuoti?

Modifikuoti? Pakeisti prasmę, spalvą, judėjimą, garsą, kvapą, formą? Ką dar galima pakeisti?

Padidinti? Ką galima pridėti? Daugiau vietos? Daugiau laiko? Dažniau? Stipriau? Aukščiau?

Ilgiau? Ploniau? Papildomos funkcijos?

Sumažinti? Pašalinti? Sumažinti dydį? Sutrumpinti? Palengvinti? Padalinti? Praleisti?

Pakeisti? Kuo galima pakeisti? Kitas laikas? Kitos medžiagos? Kiti procesai? Kitas

galingumas? Kita vieta? Kitas tonas?

Pertvarkyti? Kitas išdėstymas? Kita seka? Kitas ritmas? Kitas grafikas?

Apversti? Teigiamus dalykus sukeisti su neigiamais? Padaryti atvirkščiai? Apversti aukštyn

kojom? Sukeisti vaidmenis? Apsukti?

Permaišyti? Kitoks mišinys? Kitoks išdėstymas? Sumaišyti tikslus? Sumaišyti idėjas?

21.6. Šešių skrybėlių metodas (1)

• Kūrybinio mąstymo įrankis, padedantis nukreipti mąstymoprocesą įvairiomis kryptimis.

• Metaforiškai kalbant asmuo arba grupė, naudojanti šį metodą,turi viena po kitos užsidėti šešias skrybėles, atitinkančias tamtikrą mąstymo būdą. Vienu metu galima dėvėti tik vienąskrybėlę. Pateikiamos tokios skrybėlių reikšmės:

• Balta skrybėlė – analizuojami jau žinomi faktai, skaičiai irinformacijos poreikiai.

• Raudona skrybėlė – apima intuiciją ir jausmus. Ši skrybėlėmąstymo dalyviams leidžia remtis vien tik jausmais, kas yranepriimtina įprastoje diskusijoje.


• Kūrybinio mąstymo įrankis, padedantis nukreipti mąstymoprocesą įvairiomis kryptimis

• Metaforiškai kalbant asmuo arba grupė, naudojanti šį metodą,turi viena po kitos užsidėti šešias skrybėles, atitinkančias tamtikrą mąstymo būdą. Vienu metu galima dėvėti tik vienąskrybėlę. Pateikiamos tokios skrybėlių reikšmės:

• Balta skrybėlė – analizuojami jau žinomi faktai, skaičiai irinformacijos poreikiai.

• Raudona skrybėlė – apima intuiciją ir jausmus. Ši skrybėlėmąstymo dalyviams leidžia remtis vien tik jausmais, kas yranepriimtina įprastoje diskusijoje.


• Geltona skrybėlė – reiškia optimizmą. Siekiama atsakyti įklausimus: kodėl kažkas veiks ir kokią nauda tai atneš? Toksmąstymas gali būti naudojamas, žiūrint į galimus siūlomųveiksmų rezultatus ar ieškant vertės jau įvykusiuosedalykuose.

• Žalia skrybėlė – mąstoma kūrybiškai, ieškoma alternatyvų,galimybių ir naujų idėjų.

• Juoda skrybėlė – tai kritiško mąstymo ir atsargumo skrybėlė.Ji naudojama sprendžiant ar pasiūlymas derinasi prie faktų,turimos patirties, naudojamos sistemos ar taisyklių. Šiskrybėlė visada yra logiška.


• Mėlyna skrybėlė – apžvalgos ir proceso kontrolės skrybėlė.Žiūrima ne į tiriamą dalyką, bet į mąstymą apie tą dalyką.Peržvelgiama ar visų skrybėlių galimybės buvo išnaudotos.

• Šešių skrybėlių metodas kiekvienam dalyviui leidžia visiškaiatsiskleisti ir skatina įvairiapusišką mąstymą, t.y. atskirtiveiklą nuo ego. Kitaip tariant, kiekvienas individas reiškiasipagal skrybėlės spalvą, todėl savo nuomonės gynimasnebetenka prasmės.

• http://www.mindtools.com/pages/article/newTED_07.htm• http://sixthinkinghats.com/

21.7. Hipotezių metodas (1)

• Hipotezė yra mokslinė prielaida, kuria bandoma nusakytinežinomus reiškinius.

• Hipotezė (gr. hipothesis – prielaida) – moksliškai pagrįstasspėjimas tam tikriems reiškiniams išaiškinti. Jųformuluotėmis išreiškiami numatomi įvykiai, skirtumai tarpgrupių ar ryšiai tarp kintamųjų. Tyrimo hipotezė yra glaustasteiginys, rodantis, ką tyrėjas tikisi savo tyrimu atskleisti.

• Pavyzdžiui: Pagerėja mokymosi motyvacija tų žemo pažangumo mokinių,kuriems pritaikoma speciali mokytojo veiksmų programa.


• Ši hipotezė yra kryptinga, ji rodo rezultatų kryptį – šiuoatveju pagerėjimą (teigiama kryptis). Ji taip pat būtųkryptinga hipotezė, jei teigtų, kad dalyvaujančių mokiniųmotyvacija suprastėjo (neigiama kryptis).

• Taip pat hipotezė gali būti ir nekryptinga: Dalyvaujančių specialioje veiksmų programoje žemopažangumo mokinių motyvacija nesikeis.


• Hipotezė visų pirma reikalinga mums patiems. Ji parodotyrimo kryptį, neleidžia per daug išsiplėsti, padeda pasirinkti(numatyti) tyrimo objektą bei informacijos galimo būdą,tyrimo metodą. Pvz., jei analizuojame kokios mokyklosneefektyvią veiklą, mes darome prielaidą, jog tai gali būtisusiję su netinkamu pedagogų parinkimu. Pasirinkus tokiąhipotezę, aiškus tampa ir tyrimo objektas ir tyrimo metodas.

• http://www.lzuu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/50678.html

21.8. Sniego gniūžtė (1)

• Dar nepradėję aiškinti naujos temos, užduokite klausimą,orientuotą į tai, ką mokiniai turės išmokti.

• Po to kiekvienas mokinys užsirašo savo mintis tuo klausimu,visi pasidalija savo mintimis porose ar trijų narių grupėse.

• Tada galima suformuoti didesnes grupes sujungiant poras artrijų asmenų grupeles, ir vėl lyginami atsakymai beipriimamas bendras grupės sprendimas.

21.8. Sniego gniūžtė (2)

• Toliau mokytojas prašo kiekvieną didelę grupę išrinkti išsuformuluotų ir paskelbti po vieną idėją ir užrašo ją lentoje arkompiuterio ekrane, jei reikia, kiek pakoreguodamas.

• Po to mokytojas apibendrina diskusiją ir ištaiso klasėsatsakymus bei toliau tęsia naujos medžiagos pristatymą.

21.9. Išankstinis orientyras (1)

• Prieš nagrinėjant literatūros kūrinį pateikiamas 5 teiginių(provokacinių savo prigimtimi) sąrašas.

• Mokiniai porose ar grupėse aptaria kiekvieną teiginį,išreikšdami pritariančią ar prieštaraujančią teiginio idėjaimintį.

• Kurdamas išankstinį orientyrą mokytojas gali pateikti subūsima tema visiškai priešingai susijusį teiginį,provokuojančią, neigiamą ar diskutuotiną idėją. Gali būtiviena kita idėja ir iš būsimo teksto.

• Svarbu, kad tiesiogiai ar perkeltine prasme teiginiai būtų kaipnors susiję su būsima tema, nors su vienu temos aspektu.

21.9. Išankstinis orientyras (2)

• Aptarę teiginius porose ar grupėse, mokiniai trumpai pateikiasavo nuomones klasėje žodžiu, mokytojas neturėtų vertinti, arteiginiai teisingi ar ne, nei kitaip komentuoti mokinių idėjų,turėtų priimti visus pasiūlytus teiginių vertinimus.

• Jei kyla diskusija, mokytojas neturėtų leisti jai išsiplėsti, nesišankstinio orientyro tikslas – motyvacinis: sužadintisusidomėjimą būsima tema, o ne ją išdiskutuoti.

• Metodas priartina būsimą temą prie mokinių išgyvenimų,sužadina motyvaciją savo minčių patvirtinimo ar paneigimotekste, suaktyvina mokinių vaizduotę ir dėmesį, reikalingąklausantis ar skaitant naują medžiagą.

21.10. Galvosūkis-paradoksas

• Norint sužadinti mokinių susidomėjimą nauja tema irpaskatinti mąstyti apie naują medžiagą, pateikiamasgalvosūkis ar mįslė, susijusi su tema, sąvokomis ir leidžiamapatiems rasti sprendimą.

• Loginiai galvosūkiai turi prieštarauti kai kurioms ką tikpateiktos teorijos dalims.

• Jei panaudojami konkretūs pavyzdžiai, jie turėtų paremtiprieštaraujančias viena kitai teorijas.

21.11. Ekspertų metodas (1)

• Klasė padalijama į tiek grupių, į kelias galima padalyti naująmedžiagą arba tekstą.

• Tema padaloma į 4 potemes. Mokiniams pateikiami 4pagrindiniai klausimai, nukreipti į pagrindinę temą. Mokiniaianalizuos tą pačią temą keturiais aspektais.

• Mokiniai padalomi į 4 grupes. Grupės turėtų būti panašiosgabumų, patirties, lyties atžvilgiu. Mokinių negrupuojame“pagal draugystę”, jie iš pradžių gali skųstis ir būtinepatenkinti, bet jei reikalausite, priims jūsų nurodymus.

• Kiekviena grupė studijuoja vieną klausimą, skaito tekstą arpapildomą medžiagą. Grupės dirba klasėje.

21.11. Ekspertų metodas (2)

• Parengę atsakymus, t.y. išnagrinėję pateiktą grupei klausimą,mokiniai grupuojami į naujas grupes. Kiekviena nauja grupėsusideda po vieną narį iš kiekvienos iš keturių buvusiųgrupių. Jei vieną kurią nors grupę sudarė daugiau mokinių, jiegali eiti į naują grupę abu.

• Kiekvienoje grupėje dabar yra po vieną “ekspertą” iškiekvieno klausimo.

• Nauja grupė turi išanalizuoti visą temą – kiekvienas narys-ekspertas vienu klausimu išdėsto savo potemę, išaiškina savodalį, atsako į klausimus. Grupės darbo pabaigoje visi grupėsnariai žino visą temą.

21.11. Ekspertų metodas (3). Pavyzdys

• Prieš rengiantis analizuoti funkcinių stilių sąveiką ir siekiantapibendrinti, penkios atskiros grupės gali apibendrinti atskirostiliaus vartojimą tekste. Toks metodas naudingas, nes:

• leidžia pasitikrinti, susisteminti ir apibendrinti žinias irsukurti bendrą reiškinio vaizdą ar sistemą mokinio mintyse;

• leidžia mokiniui palyginti savo ir draugų kompetenciją šiojesrityje, pasimokyti iš kitų bei aktyviai dalyvauti mokymosiprocese.

21.12. Užrašų palyginimas

• Dažnai mokiniai neturi užrašų vedimo gebėjimų. Jie galiatidžiai klausytis, bet ne visada žino, ką užrašyti ar ne viskąspėja, ar sugeba užrašyti, todėl, skaitydami užrašus priešpamoką ar testą, nesupranta, ką užsirašė.

• Vienas iš būdų norint išvengti tokios situacijos – mokyti vestiužrašus ir leisti kartais juos palyginti su kitų mokiniųužrašais.

• Mokytojas stabteli paaiškinęs svarbiausią temos aspektą irpaprašo, kad mokiniai perskaitytų, ar taip užsirašė esminiusmomentus ir palygintų vieni kitų užrašus.

21.13. Panelinės diskusijos (1)

• Mokiniai turi pateikti prezentacijas ar ataskaitas klasei, norintįtraukti visą klasę į medžiagos pateikimą.

• Grupės gauna temą, kurią turi ištirti ir parengti išanalizuotostemos pristatymą žodžiu. Kiekvienas panelistas turi pateiktitrumpą medžiagos pristatymą, o po to “publika” pateikia savoklausimus.

• Pagrindiniai sėkmę užtikrinantys principai – įdomi tema beiteisingi užduoties atlikimo nurodymai.

• Taip pat reikėtų parengti ir auditoriją, jiems suteikiant įvairiusvaidmenis.

21.13. Panelinės diskusijos (2). Pavyzdys

• Jei mokiniai pateikia savo tyrimo rezultatus apie įvairiasteksto kūrimo formas, kiti mokiniai gali vaidinti teksto kūrėjovaidmenis.

• Jei aptariama kūrinio veikėjų charakteristika, klasė galipasidalyti į veikėjų vaidmenis (“būti kito kailyje”) irpažvelgti į analizuojamą reiškinį įvairiais aspektais.

• Taip galima įtraukti mokinius į mokymosi procesą, suvoktibet kokio reiškinio visumą, skirtingus požiūrius ir giliausuprasti problemą.

21.14. Formalūs debatai

• Suteikia veiksmingą struktūrą diskusijoms klasėje, padalijantpamokos medžiagą į dvi priešingas argumentuotas nuomonesuž ir prieš.

• Mokiniai paskirstomi į debatų komandas, susipažįsta, kokiąpoziciją jiems reikės ginti, prašomi pateikti argumentus irparemti savo poziciją.

• Priešingai komandai turėtų būti suteikiama proga atremtiargumentus ir, jei leidžia laikas, debatų dalyviai prašomiatsakyti į atremtus argumentus.

• Ugdomi ir argumentavimo bei viešojo kalbėjimo gebėjimai.

21.15. Simuliacijos. Spaudos konferencija (1)

• Tikslas – apibendrinti plačios apimties medžiagą išanalizavusvisą skyrių.

• I etapas. Darbas grupėse. Klasė suskirstoma į grupes po 4-5mokinius. Kiekviena grupė pasirenka vieną iš pasiūlytų temųir grupėje išanalizuoja visus už ir prieš, privalumus irtrūkumus, problemos priežastis ir pasekmes. Kiekviena grupėišrenka atstovą į spaudos konferenciją, kuriuo dažniausiaisiūlomas grupės lyderis, geriausiai įsisavinęs informaciją irgrupės diskusijos metu turėjęs daugiausiai argumentų.


• II etapas. Spaudos konferencija. Grupės deleguoti atstovaisusodinami klasės priekyje prieš auditoriją, jie prisistato kaipatskiros temos ekspertai. Likusieji tampa žurnalistais,pasirenka atstovaujamą laikraštį ar žurnalą, parengiaklausimus. Žurnalistai eina prie mikrofono, prisistato, kokiamspaudos leidiniui jie atstovauja bei pateikia klausimą. Atsakoatitinkamos srities ekspertas, jį papildyti gali ir kiti ekspertai.Žurnalistas įsirašo atsakymą į diktofoną arba pasižymi užrašųknygelėje. Diskusijos nevyksta, priimami ir prieštaringaiargumentuojami teiginiai. Ekspertų komandos nariai galipapildyti vienas kitą, bet žurnalistai nediskutuoja suekspertais. Galima pateikti ir provokuojančius klausimus.


• III etapas. Spaudos konferencijos apibendrinimas. Žurnalistaiparengia straipsnį savo leidiniui, ekspertai parengia ataskaitąraštu.

• IV etapas. Užduoties aptarimas. Dažniausiai aptariamos dvisritys – turinys ir forma. Kalbėdamas apie turinį mokytojas(dalyvavęs kaip stebėtojas) primena neteisingai pateiktusfaktus, diskutuotinas idėjas bei kitus nukrypimus nuo teisingofaktų pateikimo. Kalbėdamas apie formą mokytojas paminikalbos klaidas, neteisingai pavartotus terminus,nepakankamai konkrečius klausimus bei kitus su verbaline irneverbaline komunikacija susijusius momentus.


• V etapas. Straipsnių ir ataskaitų paroda klasėje arinternetinėje aplinkoje. Jei mokiniai labai aktyvūs spaudoskonferencijoje, gali prireikti mokytojo moderavimo (grupiniodarbo valdymo). Taigi norintis pateikti klausimą turi duotisutartą signalą – pakelti ranką ar išsakyti savo ketinimąžodžiu.

• Mikrofono panaudojimas suteikia autentiškumo įspūdį,drausmina ir įpareigoja tiksliai suformuluoti klausimus.

• Įrašymo galimybės – nufilmuota klasės diskusija gali būtiaptarta kitą pamoką, išsaugota kompiuterio atmintyje arpaskelbta internete.

21.16. Vienos minutės refleksijos metodai (1)

• Popieriaus lapas vienos minutės refleksijai tikrina, kaipmokinys suprato naują medžiagą ir kokia jo reakcija į naująinformaciją. Paprašykite, kad mokiniai paimtų tuščiąpopieriaus lapą, pateikite klausimą (specifinį ar atvirą) irleiskite jiems minutę pagalvoti ir atsakyti. Klausimai gali būtitokie: “Kas yra realizmas?”, “Kaip Faustas vertina velniogalimybes patenkinti žmogaus norus”, “Koks pagrindinis aresminis šiandien nagrinėjamos medžiagos klausimas?”.

• Atsakymai parodys, ar mokiniai suprato medžiagą taip, kaipjūs tikėjotės. Pakartotinis šio metodo taikymas leis nustatytimokinio pažangą suprantant medžiagą ir gebėjimą reflektuoti.


• Painiausias (ar aiškiausias) klausimas (vieta, problema)leidžia mokiniams šiek tiek ilgiau pamąstyti prieš atsakant įklausimą. Pamokos pabaigoje ar medžiagos pateikimoviduryje stabtelite ir paklausiate: “Kuri šios pamokos temosdalis buvo labiausiai neaiški (miglota, paini)?” ar, jei noritebūti tikslesni, “Kas (ar) šios dienos pamokoje buvo kas norsneaišku apie ...”


• Afektyvinis atsakymas leidžia mokiniams užrašyti savoreakcijas į kokį nors pamokos medžiagos aspektą – pateiktiemocinį ar vertybinį atsaką naujos medžiagos atžvilgiu. Pvz.,paklausiame, ką mokiniai mano apie prieštaringai vertinamoLiudo Vasarioveiklą.

• Žinodami mokinių nuomonę, išgirdę jų skirtingus požiūrius,galėsite padėti jiems pažvelgti į teorinę medžiagą kontekste irpatyrinėti savo įsitikinimus. Tokia refleksija tiktų pamokos ardiskusijos pradžiai.


• Kasdienių refleksijų dienoraštis leidžia išplėtoti gilesnędiskusiją ar reakciją į kurso ar skyriaus medžiagą. Galimaskirti laiko pamokoje, kad mokiniai užpildytų savodienoraščio puslapį ar skirti šią užduotį namų darbams.

• Galima užduoti: “Ar manote, kad Liudo Vasarioveiksmaimorališkai teisingi? Paaiškinkite savo atsakymą”.

• Vienintelis trūkumas – kad grįžtamasis ryšys nebūtų pateiktas“akimirksniu”, kai atsakymai surenkami tą pačią dieną.

21.17. Kiti metodai kūrybiškam darbui

• Atsakymas į demonstravimą ar pamokos-paskaitosveiklą. Mokiniai prašomi parašyti pastraipą, kuri prasidedažodžiais: “Aš nustebau sužinojęs, kad ...”, “Aš sužinojau, kad...”, “Įdomu tai, kad ...”. Tai leidžia mokiniams pasvarstytiapie tai, ką jie iš tikrųjų sužinojo iš mokytojo paskaitos,leidžia suprasti, kad ši veikla buvo skirta ne tik pamokospaįvairinimui, bet turėjo gilesnių tikslų.

• Atsakymo santrauka. Kai vienas mokinys atsakė į klausimą,paprašoma kito mokinio apibendrinti pirmojo mokinioatsakymą. Kai mokiniai patys apibendrina, ką pasakė draugasarba pakartoti draugo atsakymą, mokiniai aktyviau dalyvautųpamokoje, klausytųsi vienas kito ir būtų skatinama idėjadalytis.

21.18. Technologijų panaudojimas skatinantkūrybiškumą

• Mokomosios programos (kompiuteriniai žaidimai, žodynai,žinynai ir kt.).

• Mokymo(si) priemonės (vizualinės ir audialinės).• Techninės priemonės (projektorius, magnetofonas,

televizorius, videomagnetofonas ir kt.).• Virtualiosios klasės moduliai (šaltiniai internete, pokalbiai,

užduotys ir kt.).

22. Kūrybiškumo įgūdžių tobulinimas

• Domėjimasis nauja informacija.• Naujų idėjų paieška, dalijimasis su kitais.• Bendravimas su žmonėmis, kurie stimuliuotų

jūsų mąstymą, patys mąstytų pozityviai irnovatoriškai.

• Įvairių klausimų (kodėl?, kodėl ne? ir kasgalėtų atsitikti, jei…) įprastose situacijosesvarstymas.

23. Išvados

• Kūrybinei užduočiai keliamas tikslas turi būtiinformuojantis ir nurodantis kryptį, o ne iš ankstonustatytas vertinimo standartas.

• Kūrybiškumui skatinti įtaką daro palankių sąlygųsudarymas, kūrybinės veiklos organizavimas arkūrybinio mąstymo metodų panaudojimas.

• Kuriant kūrybiškumui palankią aplinką reikiatobulinti strateginį valdymą, struktūrą, kultūrą irindividualaus kūrybiškumo panaudojimą.

23. Išvados

• Organizuojant kūrybinę veiklą reikia tinkamainustatyti tikslus, paskirstyti išteklius, vertinti iratlyginti už darbą.

• Siekiant didesnio efektyvumo galima panaudotigrupinį darbą ar kūrybinio mąstymo metodus.

Documents

Kūrybiškumo skatinimo galimybės lietuvių kalbos pamokose