1

JPP KURK LIETUVAI

Eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizės metodikos ir priemonių atrinkimas

Alina Ostroverch

Jaunųjų profesionalų programa (JPP) „Kurk Lietuvai“ –

pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios

užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, kuri

suteikia galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir

idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.

2

1. ĮVADAS

1.1 TRUMPAI APIE PROJEKTĄ

2012 metais eksportas sudarė net 84,1% Lietuvos BVP ir buvo pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo veiksniu.

Dėl šios priežasties eksportui skatinti naudojamos įvairios priemonės, tokios kaip verslo misijos, parodos,

verslininkų mokymai ir pan. Vis dėl to šiuo metu Lietuvos eksporto skatinimo politika nėra grįsta analitinių tyrimų

informacija apie eksporto skatinimo priemonių efektyvumą ir ekonominę naudą.

Projektas „Eksporto skatinimų priemonių efektyvumo analizė, išvadų ir pasiūlymų pateikimas“ yra skirtas

įvertinti, kokioms priemonėms būtų efektyviausia skirti šalies resursus siekiant, kad eksportas ir Lietuvos

ekonomika augtų sparčiau.

Projekto metu bus atlikta esamų ir/ar potencialių Lietuvos eksporto skatinimų priemonių apžvalga; taip pat bus

nagrinėjama, kokius duomenis ir tyrimus mes jau turime, analizuojama geroji užsienio praktika – kokias

priemones turi kitos šalys ir kokiomis metodikomis vertina jų efektyvumą. Padarius šią pradinę analizę, bus

pasirinktos konkrečios eksporto skatinimo priemonės ir metodikos joms įvertinti bei vykdomas įvertinimas,

pateikiamos išvados, galimi variantai ir konkretūs pasiūlymai, kaip galėtume panaudoti lėšas priemonėms,

atnešančioms didžiausią vertę.

1.2 EKSPORTO SVARBA

Eksportas yra galingas produktyvumo ir ekonomikos augimo veiksnys, kuris, Jungtinės Karalystės (JK) tyrimų1

duomenimis, veikia per dinamišką rinkos konkurencijos procesą: konkurencija skatina eksportuotojus augti ir

įgyti didesnę rinkos dalį, o silpnesnes kompanijas trauktis. Šis perskirstymo poveikis yra naudingas, nes

eksportuotojai yra linkę turėti didesnį produktyvumą ir greitesnį produktyvumo augimą, būti inovatyvesni ir

atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP (angl. R&D)). Šios savybės taip pat leidžia jiems

mokėti didesnius atlyginimus ir paremti tvaresnį užimtumą. Pavyzdžiui, BIS tyrime2 atkreipiamas dėmesys, kad

„JK eksportuotojai sudarė 60% JK produktyvumo augimo“.

Eksporto skatinimas taip pat turi reikšmingą teigiamą poveikį eksportuojančių įmonių produktyvumui,

inovacijoms, MTTP bei prisideda prie tiesioginių užsienio investicijų augimo. Eksportas stimuliuoja našumo

1 The Department for Business, Innovation and Skills (BIS), International Trade and Investment- the Economic Rationale for Government Support, 2011. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/32106/11-805-international-trade-investment-rationale-for-support.pdf 2 BIS, Rationale for Government Support, 145.

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/32106/11-805-international-trade-investment-rationale-for-support.pdfhttps://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/32106/11-805-international-trade-investment-rationale-for-support.pdf

3

augimą per masto ekonomiką, mokymąsi vykdant eksporto veiklas bei sąlytį su naujomis idėjomis ir per išteklių

perskirstymą, sutelkiant dėmesį į santykinį pranašumą turinčius įmonės produktus.

2. LIETUVOS EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONIŲ APŽVALGA

2.1 LIETUVOS EKSPORTO STRATEGIJA

Lietuvos eksporto svarba yra pripažįstama Lietuvos strateginiuose dokumentuose.

Lietuvos Pažangos Strategija „Lietuva 2030“3 kuria atviros vidaus ir išorės konkurencijai Lietuvos ekonomikos

viziją, kurioje Lietuvos ekonomika yra konkurencinga ne tik regione, bet ir pasaulyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 – 2016 programa4

skiria dėmesį esamų eksporto rinkų plėtrai ir ypatingai naujų

rinkų paieškai, garantuojant eksportuojančioms įmonėms

„visą įmanomą valstybės palaikymą“. Programoje pažadama

skatinti eksportą, išskiriamas lietuviškų žemės ūkio ir maisto

produktų eksporto, gamybos sektorių kooperacijos ir

sanatorinio gydymo eksporto skatinimas.

Lietuvos eksporto plėtros gairės 2014 – 2020 metams5 pažymi

eksporto svarbą Lietuvos BVP ir ekonomikos augimui, todėl

„Lietuvos 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės

paramos panaudojimo pagrindinis tikslas – skatinti

ekonomikos konkurencingumą, apimantį ir į eksportą orientuotos ekonominės veiklos, sukuriančios didesnę

pridėtinę vertę ir naudojančios pažangiąsias technologijas, plėtrą“.

3 Valstybės Pažangos Strategija „Lietuvos Pažangos Strategija „Lietuva 2030“, 2012. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2 4 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, 2012.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439761

5 Lietuvos Respublikos Ūkio Ministras, Įsakymas dėl Lietuvos eksporto plėtros 2014-2020 metų gairių patvirtinimo, 2014. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1e9b0cc0875311e3a6508050c26bd4c8

EKSPORTAS LIETUVOJE

Lietuvos ekonomika yra maža bei atvira,

taigi didelė prekių ir paslaugų dalis yra

suvartojamos ne vidaus rinkoje, o eksportuojamos

į užsienį. Pagal Global Competitiveness Report

2015-16 duomenis eksportas sudaro net 83,3%

Lietuvos BVP. Tuo tarpu JK eksportas sudaro tik

28,6% BVP. Taigi eksportas Lietuvai turi itin

didelę svarbą, todėl šio proceso analizei turėtų

būti skirtas ypatingas dėmesys.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=425517&p_query=&p_tr2=2http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439761https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1e9b0cc0875311e3a6508050c26bd4c8

4

2.2. LIETUVOS EKSPORTO SKATINIMO PRIEMONĖS

Šiuo metu, Lietuva turi įvairių priemonių, skirtų skatinti Lietuvos eksportą, tokių kaip verslo misijos, parodos,

verslininkų mokymai ir t.t.

Šias priemones galima analizuoti pagal:

1) finansavimo šaltinį. Lietuvos eksporto skatinimo priemonės yra finansuojamos iš ES struktūrinių lėšų,

taip pat ir iš valstybinių lėšų.

2) atsakingas institucijas. Lietuvos eksporto skatinimo priemonės apima daug valstybinių institucijų, tokių

kaip Ūkio Ministerija, Žemės Ūkio Ministerija, Užsienio Reikalų Ministerija, Susisiekimo Ministerija, VšĮ

„Versli Lietuva“, VšĮ “Investuok Lietuvoje”, taip pat verslo asociacijos ir konfederacijos.

3) sprendžiamas problemas:

priemonės skirtos padėti inovatyvioms kompanijoms, kurios patiria didesnes kliūtis.

priemonės, suteikiančios prieigą prie socialinių tinklų, susijusių su istoriniais kultūriniais ryšiais ir bendra

kalba (pvz., ekonominė diplomatija).

priemonės, skirtos ugdyti Lietuvos verslininkų įgūdžius, brandinti jų valdymo požiūrius ir kelti

internacionalizacijos pajėgumą (pvz., „Eksporto akademija“).

priemonės, kurios skatina verslo tarpusavio bendradarbiavimą, kai, pasitelkiant verslo ir eksporto

ekspertų pagalbą, sprendžiama abipusio pasitikėjimo stokos problema, arba kai kurių narių tendencija

nemokamai naudotis kitų pastangomis (angl. free ride). Šios priemonės padeda identifikuoti ir išnaudoti

eksporto galimybes, kurios atneštų žymią kolektyvinę naudą. Pavyzdžiui, nacionalinio stendo ruošimas,

pasiruošimas bei dalyvavimas parodose padeda kelti Lietuvos vardo žinomumą, kurti teigiamą Lietuvos

įvaizdį.

priemonės skirtos naujų kontaktų radimui (kontaktų paieška, mokymai ir kt.).

Detalesnė Lietuvos eksporto skatinimų priemonių apžvalga bus pateikta galutiniame projekto aprašyme6.

6 Informaciją apie projektą galima rasti čia: http://kurklt.lt/projektai/eksporto-skatinimo-priemoniu-efektyvumo-analize-isvadu-ir-pasiulymu-pateikimas/

5

3. ANALITINIŲ METODIKŲ APŽVAGA7

Norint sėkmingai atlikti eksporto skatinimo priemonių efektyvumo analizę, svarbu pasirinkti tinkamus analitinius

metodus, o tam, visų pirma, svarbu suprasti analizės vietą vyriausybės intervencijų įgyvendinimo cikle.

3.1 VYRIAUSYBĖS INTERVENCIJŲ ĮGYVENDINIMO CIKLAS

Viena iš schemų, rodančių Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklą ir plačiai naudojamų JK Vyriausybėje, yra

ROAMF8 ( priežastis, tikslas, įvertinimas, stebėsena, įvertinimas, grįžtamasis ryšys) ciklas. Pav. 1 parodo, kaip šis

Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklas atrodytų eksporto skatinimo politikos (angl. policy) kontekste.

Pav. 1 Vyriausybės intervencijų įgyvendinimo ciklas.

7 Šiame dokumente pateiktos pagrindinės metodikos, remiantis: HM Treasury. The Magenta Book, Guidance for evaluation, 2011. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdf Finansų Ministerija, ES programų Lietuvoje vertinimo gairės, 2007. http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/fm/failai/Vertinimas_ESSP_Neringos/Atnaujintos_vertinimo_gaires.pdf HM Treasury, The Green Book, Appraisal and Evaluation in Central Government, 2011. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220541/green_book_complete.pdf 8 Rationale, Objectives, Appraisal, Monitoring, Evaluation, Feedback

Vyriausybės intervencijos

eksporto skrityje priežastis (rationale)

Eksporto skatinimo priemonių tikslai

(objectives)

Eksporto skatinimo priemonių įvertinimas(appraisal)

Eksporto skatinimo priemonių stebėsena

(monitoring)

Eksporto skatinimo priemonių įvertinimas(evaluation)

Grįžtamasis ryšys(feedback)

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdfhttps://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220541/green_book_complete.pdf

6

3.2 PRIEMONIŲ ĮVERTINIMAS PRIEŠ IR PO JŲ ĮGYVENDINIMO

Kaip matoma iš Pav. 1, įvertinimas šiame cikle figūruoja dukart – prieš eksporto skatinimo priemonių

įgyvendinimą ir po jo.

Pirma, nustačius problemą, kurią norima spręsti, bei suformavus jos sprendimo būdus ir išgryninus jų tikslus,

reikia įvertinti potencialią šių priemonių naudą ir kaštus. Tai reikia atlikti prieš priemonių įgyvendinimą.

Šis įvertinimas suteikia sprendimo priėmėjui informaciją

apie potencialių problemos sprendimo būdų

atsiperkamumą arba „pinigų kainą“ (angl. value for money),

tai yra kiek naudos tenka kašto vienetui. Kai pasiekiamas

tam tikras naudos ir kaštų santykis, į priemonę verta

investuoti. Kuo didesnis šis santykis, tuo labiau tokia

investicija atsiperka.

Taip pat yra svarbu įvertinti priemonę po jos įgyvendinimo.

Toks įvertinimas atskleidžia, kas veikė gerai ir ką reikėtų tęsti

toliau, o kas veikė neteisingai, ar galbūt priemonė turėjo

netgi priešingą, nei buvo manoma, poveikį. Tokiu atveju

priemonę galima laiku sustabdyti ir/ar pakoreguoti,

tobulinant eksporto skatinimo priemones per grįžtamąjį ryšį.

Taigi, Vyriausybės eksporto skatinimo (bei kitų sričių)

priemonių prieš ir po įvertinimas turi didžiulę naudą – leidžia

priimti informuotus, įrodymais pagrįstus sprendimus (angl. evidence- based decision/ policy making), tikslingai

naudoti ribotus resursus, kad jie atneštų maksimalią naudą, bei tobulinti politiką, nuolat besimokant iš padarytų

darbų ir jų poveikio visuomenei.

PIEMONIŲ ĮVERTINIMAS – PRIEŠ ĮGYVENDINANT

Potencialių priemonių įvertinimas,

prieš jas įgyvendinant, yra vadinimas

appraisal (angl.). Taip pat, kalbant apie tokį

įvertinimą, dažnai vartojama sąvoka ex ante

(lot.), kuri reiškia „prieš veiksmą“.

PIEMONIŲ ĮVERTINIMAS- PO ĮGYVENDINIMO

Žodis evaluation (angl.) taip pat

verčiamas kaip „įvertinimas“. Tačiau šis

priemonių įvertinimas vyksta po priemonių

įgyvendinimo (lot. ex post). Ši analizė siekia

pamatuoti, ar priemonė pasiekė norimus

rezultatus, ir jei taip, kaip efektyviai tai buvo

padaryta.

7

3.3 PRIEMONIŲ ĮVERTINIMO METODIKOS

Poveikio įvertinimui, ypatingai prieš priemonės įvykdymą, daugiausia naudojamos kaštų naudos ir kaštų

efektyvumo analizės.

3.3.1 KAŠTŲ NAUDOS ANALIZĖ

Kaštų naudos analizė (angl. cost benefit anlaysis) paskaičiuoja

papildomus priemonės sukurtus kaštus ir naudą per visą priemonės

gyvavimo laikotarpį. Ir kaštai, ir nauda yra išreikšti pinigine verte.

Tam, kad paskaičiuotumėme papildomus (grynuosius) kaštus ir

naudą, reikia turėti esamos situacijos duomenis, t. y. kokie kaštai ir

nauda būtų gaunami savaime, su jau esamomis priemonėmis.

3.3.2 KAŠTŲ EFEKTYVUMO ANALIZĖ

Kai ir kaštai, ir nauda yra paskaičiuoti,

tačiau nauda nėra išreikšta pinigine

verte, galima pasitelkti alternatyvią

metodiką – kaštų efektyvumo analizę

(angl. cost effectiveness analysis).

Kaštų efektyvumo analizė yra

naudinga, norint palyginti priemones,

kai nėra įmanoma išreikšti priemonės

sukurtos naudos piniginiais vienetais

(angl. monetise).

Poveikio įvertinimui, po priemonių įvykdymo, daugiausia naudojamos poveikio įvertinimo (angl. impact

evaluation) ir proceso įvertinimo (angl. process evaluation) metodikos.

KAŠTŲ EFEKTYVUMO ANALIZĖS PAVYZDYS

Pavyzdžiui, mažiau apčiuopiamus dalykus, tokius kaip

nacionalinis saugumas, yra sunkiau pamatuoti ir tuo labiau išreikšti

pinigine verte. Taigi JK Nacionalinio saugumo ministerija (Ministry of

Defence) neretai naudoja kaštų efektyvumo analizę. Arba, jeigu

eksporto skatinimo priemonės X kaštai yra žinomi, o duomenų apie tai,

kiek padidėjo Lietuvos eksporto lygis tos priemonės dėka, nėra, bet yra

duomenų apie, pavyzdžiui, naujai užmegztus kontaktus, galima

paskaičiuoti kaštų ir naujų kontaktų santykį (pvz. kiek naujų kontaktų

generuoja 1 išleistas euras arba kiek eurų reikia išleisti vieno naujo

kontakto gavimui).

KAŠTŲ NADOS ANALIZĖ

Kaštų naudos analizė leidžia

įvertinti, ar tam tikra priemonė,

projektas ar programa apskritai

apsimoka (ar nauda viršija kaštus).

8

3.3.3. EX POST POVEIKIO ĮVERTINIMAS (ANGL. IMPACT EVALUATION)

Pagrindinis kokybiško poveikio įvertinimo kriterijus yra

supratimas, kad dauguma rezultatų yra veikiami įvairių

veiksnių, o ne tik pačios politikos/ priemonės. Tam, kad

suprastumėme, kiek tam tikras pokytis įvyko priemonės

dėka (grynasis pokytis), reikia žinoti, kas būtų atsitikę

tokioje pat situacijoje, tik be šios priemonės. Šis

paralelinio pasaulio scenarijus yra vadinamas nefaktine

situacija (angl. counterfactual arba baseline). Jį

pamatuoti yra gana sudėtinga dėl mažo rinkos dydžio.

Aplinkybės, lemiančios, ar kokybiškas poveikio vertinimas yra galimas:

pačios priemonės bruožai,

rezultatai, kuriuos ji siekia pasiekti, ir

poveikio įvertinimo metodikos plano kokybė.

Jeigu nefaktinė situacija (angl. counterfactual) yra pamatuota nekokybiškai, ji bus nepatikima, ir bus neaišku, ar

rezultatai būtų pasiekti patys savaime, nepriklausomai nuo priemonės. Tada bus neįmanoma teigti, ar priemonė

(arba politika) buvo efektyvi, ar ne, ir net jeigu atrodys, kad priemonės rezultatai juda norima linkme, bet kokios

pastabos dėl priemonės efektyvumo bus nepagrįstos.

3.3.4 EX POST PROCESO ĮVERTINIMAS (ANGL. PROCESS EVALUATION)

Proceso įvertinimas dažnai apima kokybinių ir kiekybinių

duomenų rinkimą iš įvairių suinteresuotųjų ir priemonės

paveiktų šalių, naudojantis, pavyzdžiui, interviu, focus

grupėmis, apklausomis ir kt. Jie gali apimti subjektyvius

klausimus (pavyzdžiui, nuomones apie tai, kaip gerai

priemonė ar politika vykdoma) arba objektyvius aspektus

(faktinę informaciją apie tai, kaip priemonė veikė). Duomenų

rinkimas taip pat gali būti naudojamas surenkant organizacinę

informaciją (pavyzdžiui, kiek laiko buvo išleista tam tikrai

veiklai). Ši informacija yra svarbi, nes leidžia pamatuoti priemonės sąnaudas (angl. inputs), kurios dažnai

EX POST POVEIKIO ĮVERTINIMAS (ANGL. IMPACT

EVALUATION)

Šis įvertinimas siekia atsakyti į klausimą, kokį

poveikį ir pokytį padarė tam tikra priemonė ar

politika (policy), atsižvelgiant į priemonės

rezultatus. Rezultatai – tai pamatuojami

pasiekimai, kurie patys yra priemonės tikslai

(arba bent prisideda prie jų), ir nauda, kurią jie

generuoja.

EX POST PROCESO ĮVERTINIMAS (ANGL.

PROCESS EVALUATION)

Šis įvertinimas atsako į klausimą,

kaip priemonė ar politika (angl. policy)

buvo įgyvendinta ir nagrinėja su

įgyvendinimu susijusį procesą-

įgyvendinimo veiklą ir kelius, kuriais ši

priemonė buvo įvykdyta.

9

neapsiriboja vien finansiniu indėliu, bet įtraukia žmogiškuosius bei kitus išteklius. Šie duomenys taip pat leidžia

geriau pamatuoti tarpinius rezultatus (angl. outputs), pavyzdžiui, apklausos gali pamatuoti tam tikrus priemonės

dalyvio gyvenimo kokybės ar kitus aspektus.

10

4. ANALITINIŲ METODIKŲ PASIRINKIMAS

4.1 LOGIKOS MODELIS

Siekiant teisingai pasirinkti analitinę vertinimo

metodiką, reikia suprasti priemonės sudedamąsias

dalis bei jų tarpusavio santykį. Tai padaryti padeda

logikos modelis.

Lentelė. 1 Terminų, naudojamų logikos modeliuose, apibrėžimas.9

9 HM Treasury. The Magendta Book. Guidance for Evaluation, 2011. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdf

Terminas Apibrėžimas Pavyzdys

Sąnaudos (inputs) Viešojo sektoriaus ištekliai, reikalingi pasiekti

politikos (policy) tikslus.

Ištekliai, panaudoti politikos (policy)

įvykdymui, pvz. ES struktūriniai fondai.

Veikla (activities) Tai, kas yra pateikta gavėjui viešojo

sektoriaus vardu.

Seminarų, mokymo renginių, konsultavimo

ir kt. teikimas.

Produktai arba paslaugos

(outputs)

Tai, ką gavėjas daro su gautais ištekliais, konsultacijomis/ mokymais arba jam aktualia intervencija.

Baigtų mokymo kursų skaičius.

Tarpiniai rezultatai

(intermediate outcomes)

Gavėjo sukurti tarpiniai politikos (policy)

rezultatai.

Sukurtos darbo vietos, apyvarta,

sumažintos teikiamų mokymų išlaidos.

Poveikis (impacts) Platesni ekonominiai ir socialiniai pasiekimai. Gyventojų pajamų ir galiausiai gerovės pokytis.

LOGIKOS MODELIS

Logikos modelis (angl. logic model), plačiai naudojamas

socialinių tyrinėtojų, ypatingai sudarant bei analizuojant

valstybinio masto priemones, projektus bei programas,

padeda suprasti priemonės veikimą, logiškai išdėstant

veiksmus, nuo sąnaudų (angl. inputs) iki tarpinių

rezultatų (angl. outocmes) ir galutinio poveikio (angl.

impact). Logikos modelis taip pat būtinas poveikio

vertinimui bei kitoms analizės rūšims, tokioms, kaip kaštų

efektyvumo analizė.

https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/220542/magenta_book_combined.pdf

11

Iliustruoti logikos modelį pasirinkta viena iš eksporto skatinimo priemonių „Eksporto akademija“.

Pav. 2 „Eksporto akademijos“ logikos modelis.

ES struktūrinės

lėšos

SVV įmonių atstovai gauna

vietas ir dalyvauja mokymuose

Dalyviai pagerina

kvalifikacijas ir eksporto įgūdžius

Dalyviai susitinka su potencialiais

verslo partneriais

Dalyviai pasirašo naujus

eksporto kontraktus

Dalyvių įmonių eksporto apimtys padidėja

Lietuvos eksporto lygis

padidėja

Lietuvos ekonomika ir

BVP auga

12

Pav. 2 iliustruoja vienos iš eksporto skatinimo priemonių logikos modelį. „Eksporto akademija“ siekia kelti

verslininkų kompetenciją per mokymus ir padeda jiems surasti naujus potencialius eksporto partnerius.

Kaip matoma iš logikos modelio:

1) „Eksporto akademija“ turi septynias (pagal pateiktą logikos modelio pavyzdį) sudedamąsias dalis ir

tarpinius rezultatus, kuriuos ji turi pasiekti, kad pasiektų galutinį rezultatą (eksporto lygio augimą).

2) Taip pat, įmonių atstovus, dalyvaujančius „Eksporto akademijoje“, veikia įvairūs veiksniai – makro

veiksniai, tokie kaip geopolitika, ekonominis ciklas (krizė ar bumas), ir mikro veiksniai – pačių

eksportuotojų brandos lygis, motyvacija, gebėjimai, prieiga prie socialinių tinklų ir pan.

3) Šios priemonės veikimo laikotarpis yra gana ilgas, vien tik sąsaja tarp susitikimo su potencialiais verslo

partneriais ir kontraktų su jais pasirašymo gali tęstis 2 – 3 metus.

4) Labai sunku pamatuoti nefaktinę situaciją (angl. counterfactual), t.y. kas nutiktų su įmone, jeigu jos

atstovai nedalyvautų „Eksporto akademijoje“, pvz., kiek reikalingų kontaktų įmonė užmegztų ir kiek jos

eksporto apimtys padidėtų. Remiantis kokybinių interviu su Ūkio ministerijos bei VšĮ „Versli Lietuva“

specialistais išvadomis, galima teigti, kad aukščiau išvardyti veiksniai yra aktualūs daugeliui eksporto

skatinimo priemonių.

Visa tai daro kokybišką poveikio įvertinimą dabartinėje situacijoje negalimą. Atsižvelgiant į tai, baigiamajame

darbe bus pateiktos rekomendacijos apie duomenų įtraukimą.

Tačiau, galima pasitelkti proceso vertinimo metodiką ir išanalizuoti, kaip veikia tam tikros eksporto skatinimo

priemonės. Pavyzdžiui, būtų galima paskaičiuoti kaštus bei tarpinius rezultatus, tokius kaip naujų kontaktų

suradimas. Šį metodą būtų galima pritaikyti daugiau negu vienai priemonei, ir panašias priemones palyginti.

13

5. KRITERIJAI PRIEMONĖS PASIRINKIMUI

Kadangi projekto laikas ribotas, siekiant gauti maksimalią naudą, pasitelkti šie pagrindiniai kriterijai, išrenkant

eksporto skatinimo priemonę, kurios analizė duotų maksimalią naudą:

1) Priemonės/ veiklos dydis ir žinomumas (angl. scale and profile). Kuo daugiau išteklių panaudota, tuo

svarbiau žinoti, kaip priemonė veikia (angl. proportionality principas), ir ar riboti ištekliai yra naudojami

tikslingai.

2) Priemonės tęstinumas ( angl. continuity). Svarbu, kad gautas žinias būtų galima pritaikyti, koreguojant

priemonę ir tobulinant eksporto politiką, pagal politikos ciklo koncepciją. Jeigu priemonė nebesikartotų

ir būtų unikali, analizės atskleistos įžvalgos ir pasiūlymai nebūtų pritaikomi ir reikalingi.

3) Priemonės novatoriškumas, inovatyvumo laipsnis. Nauja priemonė, kuria dar niekada nebuvo

pasitelkiama, turi daugiau neapibrėžtumo, rizikos ir nežinomumo, taigi labiau verta išanalizuoti, kaip ji

veikia.

4) Duomenų (ne) buvimas. Be duomenų analizė bus sunkiau atliekama arba negalima projekto metu

(duomenų surinkimas gali trukti ilgiau negu projektas).

Pagal šiuos kriterijus buvo atrinkta verslo misijų ir parodų veikla, nes:

1) Šiai veiklai yra skiriami dideli resursai (vien ES struktūrinei priemonei „Naujos Galimybės“, per kurią

rengiamas įmonių dalyvavimas parodose ir verslo misijose, per 2007 – 2020 metų laikotarpį iš viso

numatyta investuoti apie 70 mln. eurų ES investicijų10).

2) Verslo misijų ir parodų veikla yra tęstinė (pavyzdžiui, priemonė „Naujos Galimybės“ buvo vykdoma 2007-

2013 laikotarpiu, numatytas vykdymas ir 2014-2020 m.).

3) Pati verslo misijų ir parodų veikla nėra nauja, tačiau jos įgyvendinimo elementai, tokie kaip nacionalinio

stendo parengimas, gali būti inovatyvūs.

4) yra kaupiami duomenys apie šią eksporto skatinimo veiklą.

Taigi, parodos ir verslo misijos eksportui skatinti bus įvertintos pagal proceso įvertinimo metodiką. Ši metodika

bus palikta būsimam naudojimui ir pritaikyta prie kitų eksporto skatinimo priemonių ar veiklų, kur tai bus

įmanoma.

10 http://rekvizitai.vz.lt/verslo-naujienos/priemone_naujos_galimybes_lt_sulauke_paraisku_uz_8_8_mln_euru