Vertinimo(si) būdai tikybos pamokose

Tikybos vyr. mok. Nijolė Pankratovaitė

Kas yra vertinimas?

Vertinimas - tai procesas, kurio metu gaunami rezultatai apie mokinio mokymo(si) pasiekimus, kompetenciją, veiklos kokybę bei lygį.

Koks vertinimo tikslas?

Vertinimo tikslas - nustatyti ar mokinys moka naudotis ir taikyti darbinėje veikloje savo mokymosi pasiekimus.

Vertinimo tikslai gali būti:

žinių ir gebėjimų kokybės vertinimas;

pokyčio matavimas per tam tikrą laiką;

mokinių pasiekimų ir pažangos diagnozė;

mokymosi pasiekimų fiksavimas; mokinių motyvacijos skatinimas.

Vertinimo vieta mokymo(si) procese

TIKSLAI

LAUKIAMI MOKYMOSI REZULTAI

METODAI IR MOKYMAS

VERTINIMO METODAI IR MOKYMAS

KRITERIJAI

VERTINIMO RAŠYMAS

Kada vertinama? Pradžioje (diagnostikai –

diagnostinis vertinimas).

Nuolat (mokymosi skatinimui – ugdomasis vertinimas).

Pabaigoje (mokymosi rezultatų matavimui – apibendrinamasis vertinimas).

Diagnostinis vertinimas

Pagrindinė šio vertinimo ypatybė yra ta, kad rezultatai nurodo silpnąsias ir stipriąsias mokinio puses.

Šis vertinimas skirtas nustatyti tikslią diagnozę: ko tu nežinai.

Ugdomasis ir apibendrinamasis vertinimas

UgdomasisVyksta kurso/dalyko

metu: diagnozuoja

mokymo poreikius, aprašo mokymosi

pažangą bei identifikuoja pažangą ateityje,

naudoja visą diapazoną galimybių, pradedant formaliomis ir baigiant neformaliomis.

ApibendrinamasisVyksta kurso/dalyko

pabaigoje: padeda tarpusavyje

palyginti mokinių rezultatus,

išmatuoja ir pateikia mokymo proceso metu pasiektus rezultatus,

pabrėžia formalius metodus, kurie yra veiksmingi ir patikimi.

Kodėl vertinama? Pastiprinti, paskatinti mokymąsi,

padėti siekti pažangos. Patikrinti žinias,

supratimą/gebėjimus siejant su standartais/kompetencijomis.

Diagnozuoti pradedančių mokytis rodomus pasiekimus.

Suteikti grįžtamąjį ryšį mokiniui. Suteikti grįžtamąjį ryšį mokytojui.

Vertinimo kriterijai:

Pagrįstumas Patikimumas Teisingumas Bešališkumas Ugdymas

Vertinimas laiku Tęstinumas Pataisymo

galimybė Reiklumas Veiksmingumas

Kriterijus - pagal ką vertiname.Rodiklis - tai, kas rodo, kad pasiektas kriterijus.

Koks yra vertinimo rezultatas?

Vertinimo rezultatas padės mokiniui įvertinti savo mokymosi pasiekimus bei priimti reikiamus sprendimus koreguojant savo veiksmus.

Mokiniui vertinimas turėtų: atliepti jo raidos ir individualiems

psichologiniams ypatumams; suteikti informaciją apie jo pažangą,

silpnąsias ir stipriąsias mokymosi puses; skatinti mokymosi motyvaciją į gebėjimų

sklaidą, asmenybės, orientuotos į nuolatinį mokymąsi, ugdymą;

suteikti pagalbą ir paramą mokymosi metu;

būti siejamas su pasiekimų rinkimu ir fiksavimu;

būti bendradarbiavimo ir diskusijų su mokytoju objektu, sudarančiu sąlygas mokiniui ugdyti adekvatų sau bei savo gebėjimams vertinimą;

padėti mokiniui rinktis optimalius ir labiausiai jam tinkamus mokymosi būdus;

būti siejamas su tikslu, nusakančiu pasiekimų ir pažangos prasmę ateities planams ir veiklai.

Reikalavimai vertinimo organizavimui: Vertinimo tikslai turi būti aiškiai

apibrėžti. Vertinimas turi būti integruota ir

nuolatos planuojama atskiro dalyko bei viso mokymo proceso dalis.

Vertinimo kriterijai turi būti apibrėžti ir pagrįsti.

Vertinimas privalo būti aiškus, suprantamas.

Vertinimo procesas privalo būti bešališkas.

Vertinimo užduotys privalo būti patikimos ir validžios (pagrįstos).

Vertinimo užduotys privalo būti įvykdomos.

Vertinimo krūvis mokiniui ir mokytojui turi būti įveikiamas.

Vertinimas turi būti atliekamas naudojant įvairius vertinimo metodus.

Vertinimas privalo teikti grįžtamąją informaciją, padedančią mokiniui ir mokytojui, mokymo procese.

Vertinimas mokymo procese turi atlikti mokymo kokybės užtikrinimo funkciją.

Mokymo(si) pasiekimų vertinimo metodai

Pokalbis Testas Mokymosi pasiekimų aplankas Praktinių gebėjimų vertinimas Stebėjimas savianalizė Projektai ir jų vertinimas

Mokinių įtraukimas į vertinimą pamokoje gali vykti taip:

mokytojas aptaria tikslus su klase;

moksleiviai vertinasi poromis (su mokytojo komentaru);

kriterijų rodančių pažangą aptarimas su klase;

moksleiviai vertina vienas kitą porose (be mokytojo pagalbos);

mokytojas individualiai kalbasi su mokiniais apie jų pažangą;

mokiniai rašo individualius pasvarstymus apie tai, kiek ir ko išmoko;

mokiniai nusistato mokymosi tikslus;

mokiniai rašo savo įsivertinimą, o mokytojas prideda savo komentarus.

2. PriežastisKodėl to mokomės?

3. Metodai, procesasKaip mokomės?

4. VertinimasKaip sekasi mokytis?

5. PlanavimasKą toliau darysime?

1. TurinysKą mes mokomės?

Įtraukti mokinius į vertinimą gali padėti 5 klausimų sistema:

Mokinių įtraukimo į vertinimą nauda:

Mokiniui padės mokytis, matys savo

pažangą, mokysis

įsivertinti.

Mokytojui suteiks grįžtamąją

informaciją, padės diagnozuoti

mokinių pasiekimus, padės kryptingai

planuoti tolimesnį ugdymą (kam skirti daugiau laiko).

Kūrybinė užduotis “Įsivertinimo lipdukas”

Išsidalinkite po vieną lapelį, sugalvokite užrašą iš 2-3 žodžių, kuris apibūdintų Jūsų veiklą šiandienos konferencijoje ir nupieškite jį atitinkantį paveiksliuką.

“Būk mokinys! Stenkis labiau, negu kiti mano, kad reikėtų. Pasitikėk labiau, negu kiti mano esant išmintinga. Būk naudingas labiau, negu kiti mano esant praktiška. Tikėkis daugiau, negu kiti mano esant įmanoma.”

Martynas Survila

Parengta pagal mokomąją knygą mokytojams

“Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? Aktualus mokytojų kvalifikacijos tobulinimo turinys”. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Vilnius, 2008