Lietuvių kalbos tarmės

Panevėžio Juozo miltinio gimnazijos

3c klasės mokinės

Jovitos Januškevičiūtės

Turinys

Tarmės, jų skirstymas Pirmosios žinios apie lietuvių tarmes Tarmių skirstymas K.Jauniaus ir A.Salio klasifikacija Aukštaičiai Žemaičiai Paskaitykite suvalkietiškai

Tarmės (dialektas) - kurios nors kalbos rūšis, vartojama tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Tarmė

Patarmė

Šnekta

Pašnekta

Patarmė

Šnekta

Pirmosios žinios apie lietuvių tarmes

Danielius Kleinas (1653) tarmes skyrė pagal nevienodą senovinių *tj, *dj tarimą dvigarsių an, en atliepimą (dungaus ‘dangaus’), žodžio pradžios balsį e (atait ‘ateiti’, atais ‘ateis’).

Kristupas Sapūnas (1673) pirmasis užsiminė apie dzūkavimą.

Augusto Šleicherio gramatikoje (Schleicher 1856) nurodyti aukštaičių ir žemaičių tarmių požymiai.

Jonas Juška pirmasis Lietuvoje atkreipė dėmesį į tarmes (1861). Autorius nusakė kelių lygmenų skiriamuosius požymius:

1) fonetikos

2) morfologijos

3) leksikos

Skyrė žemaičių, Prūsų lietuvių, ariogališkių ir rytų lietuvių tarmes.

Tarmių skirstymas

Pirmąją išsamią lietuvių tarmių klasifikaciją paskelbė Antanas Baranauskas. Jis išskyrė 11 tarmių, tačiau nesuformulavo, kuo viena tarmė skiriasi nuo kitos.

Kazimieras Jaunius skirstė tarmes. Jis tiksliai suformulavo tarmių ypatybes. Pagal senovinių junginių tj, dj, balsių ė ir o tarimą atskyrė dvi pagrindines tarmes – aukštaičių ir žemaičių.

Jas suskirstė į dar tris patarmes:

Aukštaičių : vakariečių viduriečių rytiečių

(pagal an, em, am, en

tarimą ir priebalsio l,

prieš balsę e)

Žemaičių: pietų vakariečius šiaurės vakariečius pietų rytiečius

(pagal dvibalsių uo, ie

tarimą)

K.Jauniaus ir A.Salio klasifikacija

žemaičių tarmė: dounininkai dūnininkai donininkai

vakarų aukštaičiai: žiemiečiai veliuoniečiai pietiečiai

rytų aukštaičiai: pantininkai pontininkai puntininkai

vidurio aukštaičiai dzūkai suvalkiečiai

Aukštaičiai:Kalbama

šalies centrinėje, pietų ir rytų lietuvių kalbos ploto

dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė

lietuvių kalba. Pirmiausia tai pasakytina apie buvusią

Rytų Prūsijos pietinės dalies lietuvių tarmę,

išaugusią ant prūsų kalbos substrato.

Suvalkiečių (kauniškių) tarmė artimiausia bendrinei lietuvių kalbai. Taip yra todėl, kad XIX amžiaus antroje pusėje prasidėjo lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas. Daugelis jo dalyvių – Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka – buvo iš Suvalkų gubernijos.

Žemaičiai:Vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Jos

atsiradimui ypač reikšmingas buvo kuršių vaidmuo: būdingiausios šios tarmės ypatybės koncentruojasi buvusioje kuršių žemėje. Iš lietuvių tarmių ji yra artimesnė latvių kalbai, ypač jos aukštaičių (augšžemiečių) tarmei.

2013 metai – tarmių metai

Nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių.

Pabandykite perskaityti suvalkietiškai

Troleibuso stotėlė (stotelė). Atvažiuoja ilgai lauktas troleibusas. Vyras:

– Pralęiskite, (praleiskite) aš su akvariumu! Atsargiai, aš su akvariumu! Praleidžia jį į priekį, duoda atsisėst, ale (bet) paaiškėja, kad jokio akvariumo jis neturi. Žmonės:

– Vyruti, ale (bet) kur akvariumas? Vyras, plekšnodamas sau per pilvą:

– Dėšimt (dešimt) bokalų alaus i dą (ir dar) du rūkyti ašeriai (ešeriai).

Naudoti šaltiniai

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tarp-kalbos-lobiu-gimtoji-tarme.d?id=18529510

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_tarm%C4%97s

http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=1

Ačiū už dėmesį.