Lietuvių kalbos žodžių darybos pratybos

1

Gražina Akelaitienė

Lietuvių kalbos žodžių darybos

pratybos

Vilnius 2002

2

UDK 808.82(075.8)Ak24

ISBN 9955-516-18-6

Rekomendavo Vilniaus pedagoginio universitetoLietuviø kalbotyros katedra

Recenzavo dr. Vidas Kavaliauskas

Virðelá kûrë Aistë Akelaitytë irDanas Bereznickas

3

TURINYS

PRATARMË ....................................................................................... 5I. PAPRASTIEJI ÞODÞIAI IR DARINIAI .................................. 7II. MORFEMINIS SKAIDUMAS IR ÞODÞIØ DARYBA ........ 10III. DARYBINË (DERIVACINË) REIKÐMË .............................. 12IV. DARYBOS BÛDAI................................................................. 16V. DAIKTAVARDÞIØ DARYBA .............................................. 23VI. BÛDVARDÞIØ DARYBA..................................................... 42VII. VEIKSMAÞODÞIØ DARYBA .............................................. 46VIII. APIBENDRINAMOSIOS UÞDUOTYS IR DARYBINIO

NAGRINËJIMO PAVYZDÞIAI ........................................... 51ÐALTINIØ SANTRUMPOS ............................................................ 58

4

5

PRATARMË

Teorinius pamatus lietuvių kalbos žodžių darybos sinchroniniam tyri-nėjimui yra padėjęs profesorius Vincas Urbutis savo monografija „Žo-džių darybos teorija“. Jo darbas aprėpė visą specifinę žodžių darybosproblematiką, todėl jis ne tik tapo tvirta atrama visiems šios srities tyrė-jams, bet ir leido postuluoti žodžių darybos kaip atskiros kalbotyros šakossavarankiškumą.

Laikantis nuostatos, kad žodžių daryba gali būti dėstoma kaip atskiralituanistinė disciplina, yra parengtos ir šios mokomosios knygos teorinėsir praktinės užduotys. Be fundamentinio prof. V. Urbučio darbo, rengiantžodžių darybos pratyboms skirtas užduotis, remtasi daugelio kitų kalbi-ninkų (E. Jakaitienės, A. Laigonaitės, St. Keinio, A. Paulauskienės, A. Va-leckienės ir kt.) lietuvių kalbos žodžių darybos sinchroniniais aprašais.Studentai, atlikdami užduotis, turės progos susipažinti ir su svarbiausiaisdiachroniniais šios srities tyrinėjimais, ypač su Pr. Skardžiaus, S. Ambra-zo darbais.

Šiame leidinyje, be pratimų, nurodomos pagrindinės sąvokos, žinoti-nos, aiškinant žodžių darybos dalykus, pateikiami terminų variantai. Pra-tybos suskirstytos į skyrius. Prieš praktines užduotis pateikti orientaciniaiklausimai turėtų padėti studentams kryptingiau studijuoti kiekvienai temaitinkamą teorinę literatūrą. I – IV skyrių pratimais įtvirtinami bendriejižodžių darybos teorijos dalykai, o V – VII skyrius sudaro tų gramatiniųklasių žodžių, kurių daryba yra įvairiausia – daiktavardžio, būdvardžio,veiksmažodžio, darybinė analizė. Į paskutinį skyrių įdėta apibendrinamų-jų užduočių ir darybinio žodžių nagrinėjimo pavyzdžių.

Kai kurios užduotys skatina lyginti skirtingų kalbininkų teorines nuo-statas arba sinchronines ir diachronines žodžių darybos interpretacijas.Yra užduočių, kurias atlikdami, patys studentai turėtų prieiti prie išvados,kad galima darybiniu atžvilgiu skirtingai interpretuoti tuos pačius dalykus.

Didžiąją dalį pratimų sudaro atskiri dariniai (skiriamos užduotys juosnagrinėti arba įvairiais atžvilgiais grupuoti), kadangi norėta kiek galimaišsamiau iliustruoti darybinių santykių įvairovę. Yra pratimų, sudarytų išsakinių, kuriuose reikia rasti ir tam tikru atžvilgiu apibūdinti darinius. Sa-kiniais taip pat stengtasi paliudyti kuo įvairesnių motyvuotos reikšmėsžodžių vartoseną, todėl jie rinkti iš įvairių šaltinių. Pateikiant sakinius iš

6

didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“, kai jame nurodytas iliustracinio pavyz-džio autorius, pratimuose šalia sakinių rašytos dvigubos šaltinių nuorodos,pvz., V. Myk. – Put. / LKŽ.

Didelės dalies pratimų žodžiai sukirčiuoti. Laikytasi nuostatos kirčiuo-ti žodžius, kai jie teikiami be konteksto. Tais atvejais, kai žodynas teikiakirčiavimo gretimybes, imtas pirmasis teikinys.

Autorė nuoširdžiai dėkoja visiems, skaičiusiems šios knygelės ran-kraštį, ypač kolegoms – Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbo-tyros katedros docentei Žanetai Markevičienei ir daktarui Vidui Kava-liauskui, taikliomis pastabomis padėjusiems pagerinti leidinį.

Techniškai rengti darbą spaudai padėjo Stasė Skardžiuvienė ir Rasa

Daudaitė – labai joms dėkui.

7

I. PAPRASTIEJI ÞODÞIAI IR DARINIAI

1. 1. Sàvokos: nemotyvuotas (paprastasis) þodis, motyvuotas þodis (da-

rinys), pamatinis þodis, darybos motyvacija (pamatavimas), da-

rybos opozicija (prieðprieða), darybiðkai skaidus / neskaidus þodis;

sinchroninis ir diachroninis þodþiø darybos tyrimo aspektai, eti-

mologinë sàsaja, iðblësæs (nutrûkæs) darybos ryðys.

1. 2. Kontroliniai klausimai

A . Þodþiø darybos santykiai su kitomis kalbos mokslo ðakomis.B. Darinio nustatymo kriterijai.C. Svarbiausias darinio bruoþas.D. Kada giminiðki þodþiai nëra susijæ darybos ryðiu?E. Kiti naujø þodþiø atsiradimo kalboje bûdai.F. Þodþiø perëjimo ið vienos kalbos dalies á kità vertinimas (skir-

tingos kalbininkø nuomonës).1. 3. Literatûra

Barauskaitë D. Darybinë þodþiø analizë. Ðiauliai, 1985. P. 10–20.Keinys St. Bendrinës lietuviø kalbos þodþiø daryba. Ðiauliai,1999. P. 10–17.Lietuviø kalbos enciklopedija / Parengë K. Morkûnas. Vil-nius, 1999. P. 142, 143, 150.Paulauskienë A. Lietuviø kalbos morfologija. Vilnius, 1994.P. 10–14, 37–45.Sabaliauskas A. Lietuviø kalbos leksika. Vilnius, 1990.Urbutis V. Þodþiø darybos teorija. Vilnius, 1978. P. 35–58,65–67, 69–73, 78–83.

1. 4. Praktinës uþduotys

1. 4. 1. Suraðykite skyrium darinius ir paprastuosius þodþius. Árody-

kite, kodël vienus jø laikote dariniais.

A. Akmuo, dëmuo, þelmenys, mënesiai, debesis, èiulbesys, bilde-sys, baltymas, grimas, yrimas, svogûnas, bëgûnas, ristûnas.

B. Barsukas, tëtukas, bebriukas, segtukas, anûkas, liûtukas,pieðtukas, klaustukas, peðtukas, bijûnas, lepûnas, ðeðëlis, pa-sëlys.

C. Skandalas, sandalas, vabalas, gabalas, sakalas, niekalas, patie-

8

kalas, augalas, reikalas, atëjûnas, slapûnas, karvutë, karvelis.D. Ridikas, grafikas, ðalikas, komikas, persikas, plëðikas, kriti-

kas, plëðrûnas, koldûnas, peletrûnas, perkûnas, sadutë, vienu-të.

1. 4. 2. Kuriuos þodþius laikote motyvuotos reikðmës þodþiais (dari-

niais), kodël? Kaip darybiðkai vertinti kitus þodþius?

A. Ieðkinys, ieðkodamas, ðokëjas, ðokantis, ðokinëti, nueiti, eida-væs, sklaidyti,skleidþiamas, siûtas, siûlë, iðneðioti, neðulys, pasukti, sukioti,gyvendamas, pagyventi.

B. Gerokas, geresnis, geriausias, apygeris, apyjuodis, juosvas, juo-dinti, sendamas, senesnis, senyvas, seniausias, balinti, balda-mas, blogëti,blogiausias, bloginti, neðtas, ðakotas.

C. Plepalas, plepiausias, plepëti, raðyti, raðalas, raðytas, judëti,judrus, judantis, skaitydamas, skaitytojas, skaitiklis, plikis, plin-kantis, apyplikis, augalas, augantis.

D. Gaubtas, raktas, lauktas, riktas, virdamas, verdamas, iðviræs,laukdamas, laukiamas, sulauktas, iðpraðytas, praðomas, iðtir-tas, tiriamas, tirdamas, nupirktas, pirkinys.

1. 4. 3. Iðrinkite ið teksto darinius (raðykite pradines formas). Para-

ðykite jø pamatinius þodþius.

A. Bet galbût mënesëta bus ði naktis, vëlyvojo rudens mënesiena,kaip tinka jai ne pasmurgæ, svetimi laukai, o iðpurenti, sausiarimai, sausos bulvienos, nuraðkyti sodai, tvarkingai sudëti pa-dargai, galulaukës obelis; mënesiena, slëpininga rudens mëne-siena, viskà sugerianti, glusèiojanti prie arimø ir kuþdanti: ra-mybë jums, ramybë jums, laukø darbai, ramybë ir tau, gimta-sis slenksti, gal bus tokia mënesiena, kad nesuprasi, koks da-bar metas – ruduo ar pavasaris, – seserø drobiø rietimais vy-niojasi, nusidriekia keliai, èia iðvaikðèioti visi takai, visi darbainudirbti, visi jo broliai ir seserys, visi kaimynai tebegyvena<···> (B. Radz.)

B. Ateis naktis, nuo horizonto iki horizonto plintanti, juoda akli-na tamsa visa uþdengs: paribio akmená, skardþio alksnynus,gilià upelës vagà, sugers savin baþnyèios bokðtà, iðsimëèiusiaslaukuose trobas, visus plyðius uþkamðys, uþglaistys, privarys

9

pleiðtø, kad nebeprasibrautø ðviesa, ir toje aklinoje tamsoje tuvienas savo ðiaudiniame guolyje, tarsi gyvas bûtum palaidotas,në menkiausiu krustelëjimu ar atsidûsëjimu stengiàsis neiðsi-duoti.(B. Radz.)

1. 4. 4. Kokiais þodþiais pamatuojami ðie vediniai? Jei neþinote ku-

riø nors vediniø leksinës reikðmës, susiraskite juos „Dabarti-

nës lietuviø kalbos þodyne“.

A. Atstumas, þvarbumas, eismas, tapsmas, skalsa, loma, atkaltë,važis, žilis.

B. Laidumas, švankumas, perversmas, paliaubos, išgama, paplo-tis, atgarsis, pūslë, žūklë, bëris.

C. Drikumas, sinkumas, patikra, delčia, balsas, užgaidas, širmis,mintis, patakë.

D. Šoklumas, limlumas, patalkys, lėkštë, striukė, sartis, raudis,žiežula, pragula, pygis.

1. 4. 5. Kokiais žodžiais motyvuoti šie kalbotyros terminai? Kas juospradėjo vartoti?Balsis, raidė, sakinys, tarmë, priegaidė, priešdėlis, priesaga,

prokalbė, žodynas,linksnis.1. 4. 6. Tarp poromis surašytų žodžių raskite tokius, kurių darybiš-

kai sieti negalima. Įrodykite, kurie žodžiai susiję darybiniuryšiu. Kurie žodžiai tik etimologiškai sietini?

A. Siurbėlë – siurbti, siurbėlë – siurblys, skruzdėlë – skruzdë,silkius – silkė, lakštingala – galas, pilvas – pilti, viešpats – pats,zirzėlë – zirzti, fonetikas– fonetika, kurtinys – kursti, plikis –plikas, pelenai – pelë, pilnis – pilnas, atbulas – bulis(pasturgalis), lašiniai – lašëti, vagilis – vagis.

B. Širdelė – širdis, šnypštėlë – šnypšti, rezginëlė (etnogr. term.) –rezginės, čiobrelis – čiobras, seselė – sesuo, ląstelė – ląsta, kir-mėlë – kirmis, kirmėlë – kirmëlius, fizikas – fizika, patarmë –tarmë, stiprus – stipti, gysla – gyti, blogis – blogas, vaikas –vaikyti, vaikas – veikti, atskala – atskelti.

10

II. MORFEMINIS SKAIDUMAS IR ÞODÞIØ DARYBA

2. 1. Sąvokos: morfema, morfas, alomorfas, tuščiasis morfas (struk-tūrinė morfema), priešdėlis, priesaga, galūnė, sangrąžos afiksas(sangrąžos morfema); darinio dvinarumas (dichotomija), dari-nio struktūros sandai – darybos pamatas ir darybos formantas,sudėtinis darybos formantas, darybos afiksas, vedinys, darybosžingsnis (darybos pakopa), darybos grandinė, darybos lizdas (da-rinių šeima, paradigma).


A . Žodžių darybos analizės principas.B. Morfeminės ir žodžių darybos analizės vienetai.C. Kuo morfeminė analizė skiriasi nuo žodžių darybos analizės?D. Darybos formanto supratimas.

2. 3. Literatūra

Akelaitienė G. Žodžių darybos analizė // Gimtasis žodis.1995. Nr. 7–8. P. 9–11.Barauskaitė D. Darybinė žodžių analizė. Šiauliai, 1985. P. 4–9.Keinys St. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai,1999. P. 29–32.Lietuvių kalbos enciklopedija / Parengė K. Morkūnas. Vil-nius, 1999. P. 138–140, 145, 458.Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius, 1994.P. 46–50.Urbutis V. Žodžių darybos teorija. Vilnius, 1978. P. 140–142.

2. 4. Praktinės užduotys

2. 4. 1. Šiuos žodžius suskaidykite morfemomis, įrodykite, kad jospasikartoja kituose žodžiuose. Įrodykite, kad šie žodžiai yrakelių darybos pakopų dariniai (laikydamiesi dichotomijosprincipo, parodykite šių žodžių darybinę struktūrą).Pavyzdys: iðsineðioti; išsinešioti ← išnešioti + -si- ↑ nešioti + iš- ↑ nešti + -(i)oti

11

A. Moksleiviškas, pagalvojimas, išsišakoti, atsimainyti, pasipui-kavimas, pamokslininkas, dykaduoniauti, paplotëlis, prasigyve-nimas.

B. Nuolaidumas, sutarimas, pasišnekëjimas, pasiuntinukas, pra-vaikštininkas, pasityčioti, saldžialiežuvauti, supasaulietinimas.

C. Kerštautojas, prasimanytojas, jaunatviškumas, žemdirbystė,juodvarniukas, išpjaustinëti, apginkluoti, sudvibalsëjimas.

D. Mankštintis, pasitikëjimas, įpėdinystė, užvalkaliukas, pavasa-rëti, apsukruolis, veidmainiauti, nusikalstamumas, suprie-veiksmëjimas.

2. 4. 2. Suraskite „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ visus vedi-nius, kurie su šiais žodžiais sudaro darybos opoziciją. Su-skaidykite juos dichotomiškai (pvz.: duslus← dusti + -lus).

A. Bailus, dulkės, darbas, leisti.B. Dužti, durpės, gražus, rašyti.C. Grobti, gudrus, griûti, pasaka.D. Plunksna, mirtis, lenkti, lëtas.

2. 4. 3. Vieno darybos lizdo (bendrašaknius) žodžius surašykite da-rybos opozicijomis.

A. Dusas, duslus, dûsauti, dusnus, dusena, atsidūsëti, duslëti, du-sinti, duslinti, duslintuvas, dusna, dustelėti, dusulys, dusulin-gas, dusti, atsidusti.

B. Mokyti, mokëti, mokykla, mokyklinis, mokinys, mokiniškas,mokytojas, mokytojauti, mokovas, mokslas, pamokslas, pamo-kyti, mokslininkas, moksliškas, mokslus.

C. Meilė, meilus, meilumas, meiliakalbis, meilingas, mielas, my-lëti, mylëtojas.

D. Laužti, lūžus, lûženos, lûžėti, lūžinëti, lûžti, lûžis, lûžtvė,laužtuvas, laužyti, laužinys.

2. 4. 4. Kas šių vedinių darybos pamatas? Parašykite darinių struk-tūros schemas.

A. Akmeningas, piemeniškas, krutëjimas, tyrimas, važiavimas,verdenė, išdavikas, siuvëjas, siuntëjas, tylëjimas.

B. Tekëjimas, dedeklė, mėnesiena, seserënas, ėjimas, siuntinys,gynyba, švietimas, skundas, džiūvësiai.

C. Maudulys, supuvėlis, liejinys, skenduolis, pardavëjas, vedinys,

12

skundeiva, liekana, išspaudos, piemenëlis.D. Apavas, audeklas, užmovas, snaudalius, rijimas, gavëjas, griuvë-

siai, galvojimas, planavimas, šuniškas.2. 4. 5. Remdamiesi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, parašyki-

te šių žodžių giminiškus žodžius ir nubraižykite jų darybiniųryšių schemą (žr. Keinys, 1999, 16) .

A. Kailis, karštas.B. Miestas, pilkas.C. Durti, dailus.D. Pirkti, žaislas.

III. DARYBINË (DERIVACINË) REIKÐMË

3. 1. Sąvokos: leksinė reikšmė, semantinis pamatavimas, individua-lioji darybinė reikšmė, kategorinė darybinė reikšmė, darybos for-manto funkcija, transformacijos metodas.


A . Leksinės ir darybinės reikšmės skirtumas.B. Darybinės reikšmės formulavimo metodas.C. Darybinės ir leksinės reikšmės apimtis.D. Pamatinio žodžio daugiareikšmiškumas ir darinio semantinė

struktūra.3. 3. Literatūra

Keinys St. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai,1999. P. 20–22.Lietuvių kalbos enciklopedija / Parengė K. Morkūnas. Vilnius,1999. P. 147.Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius, 1994. P.51–52.Urbutis V. Žodžių darybos teorija. Vilnius, 1978. P. 144–156.


3. 4. 1. Pagal nurodytas darybines reikšmes pasakykite vedinių. Pa-sitikrinkite „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, ar visustokios darybos motyvacijos vedinius pasakėte. Parašykite jųdarybos schemas.

13

A. „Miela mama“, „maža upė“ , „veiksmas, kai virpama“, „veiks-mas, kai ginama“, „tas, kas barška“, „tas, kas klajoja“, „tas,kas veda“, „tas, kas su kopūstais“, „tas, kas raudonas“, „tai,kas marga“; „daryti ilgą (ilgesnį)“, „darytis ilgam (ilgesniam)“,„vis segti“, „daryti, kad juoktųsi“, „virsti anglimi“, „darytis įvai-riam“, „atsirasti putoms“, „dažnai, nesmarkiai sirgti“, „dengtiauksu“; „toks, kuris daug valgo“, „toks, kuris nusibosta“, „toks,kuris patraukia“, „toks, kuris iš akmens“, „tokia, kurioje daugakmenų“, „toks, kuris turi daug sulčių“, „toks, kuris išteptasmedumi“, „nelabai senas“, „šiek tiek mažas“, „labai geras“.

B. „Menkas krūmas“, „mielas tėtis“, „veiksmas, kai verkiama“,„veiksmas, kai laukiama“, „tai, kas gaunama piešiant“, „tas,kas pina“, „tas, kas skamba“, „tas, kas kala‘’, „tai, kas balta“,„tas, kas gudrus“; „daryti baltą (baltesnį)“, „darytis baltam(baltesniam)“, „daryti, kad gytų“, „virsti medžiu“, „daryti, kadpyktų“, „darytis geram (geresniam)“, „atsirasti rasai“, „jaustinerimą“, „būti rudam“, „vis semti“; „toks, kuris iš medžio‘’,„toks, kuris skirtas vakarui“, „toks, kuris skirtas kelionei“,„toks, kuris išsitepęs tepalu“, „turintis medaus“, „nelabai anks-tus“, „nelabai didelis“, „labai mažas“, „toks, kuris daug kal-ba“, „toks, kuris gerai jaučia“.

C. „Tas, kas nuolat rūpinasi daržu“, „tas, kas auga darže“, „tas,kas dygsta“, „tas, kas ryja“, „tas, kas nenurimsta“, „būsena,kai neramu“, „veiksmas, kai teka“, „veiksmas, kai dirba“, „bū-sena, kai bijoma“, „tai, kas žalia“, „palikti pėdas“, „rinkti uo-gas“, „būti draugu“, „atlikti vedėjo pareigas“, „atsirasti rūdims“,„daryti, kad tirptų“, „darytis pilkam (pilkesniam)“, „naudotiirklus“, „būti juodam“, „jausti karštį“; „toks, kuris greitai te-pasi“, „toks, kuris daug valgo“, „toks, kuris būna kambaryje“,„toks, kuris skirtas darbui“, „toks, kuris daug dirba“, „toks,ant kurio yra pieno“, „toks, kuris skirtas vaikui“, „toks, kurislabai plonas“, „toks, kuris su spygliais“, „toks, kuris turi pro-to“.

D. „Tai, kas pirkta“, „tas, kas turi daug išminties“, „priemonė tir-pinti“, „vieta žvakei“, „girininko prižiūrima vieta“, „karaliausvaldoma vieta“, „briedžio patelė“, „žmonių visuma“, „balsių

14

visuma“, „šventė, kai įsikuriama“, „vis semti“, „daryti, kad aug-tų“, „būti plėšiku“, „rinkti žoles“, „atsirasti garui“, „kartą trum-pai merkti“, „kartojant sakyti“, „groti kanklėmis“, „nesmar-kiai lašėti“, „ne kartą traukti“; „toks, kuris pavydi“, „toks, ku-ris arti“, „toks, kuris su šakomis“, „toks, kuris turi daug tur-to“, „toks, kuris linkęs šnekėti“, „ne visai juodas“, „labai dide-li“, „tokia, kuri panaši į agurką“, „toks, kuris su plunksno-mis“, „nelabai aukšta“.

3. 4. 2. Nustatykite šių žodžių darybos motyvaciją. Palyginkite jųleksinę ir darybinę reikšmes (remkitės „Dabartinės lietuvių kal-bos žodynu“). Raskite vedinius, kurių darybinė reikšmė vie-noda.

A. Margutis, marguolė, marginimas, margenis, margintojas, mar-gis, margutė, marguoti, marginti; lipšnus, lipnus, lipdukas, lip-dinys, lipdyba, lipčius, lipdytojas, lipšnëti, lipinti, lipdyti.

B. Spaudas, spaudykla, spaudinys, spaustukai, spaustuvė, spaustu-vininkas; spaudinëti, spaudyti; semtuvas, semtuvë, samtis;samstyti, samsčioti, samstinëti.

C. Drožtukas, drožyba, drožiklis, drožinëti, drožinys, drožlë,drožtuvas, drožtinis, drožëjas; leidyba, leidykla, leidinys, leisti-niai, leistuvas, laida, laidus, laidininkas, leidinëti.

D. Braižyba, braižykla, braižiklis, braižiklinė, braižyti, brėžinys,brėžtuvas, brėžiklis, braižytojas; lankas, lankstinys, lankinin-kas, lankstus, lankstas, lanktis, lankstinëti, lankuoti, lankstyti,lankiškas.

3. 4. 3. Suraskite atvejus, kur darybos reikšmė nusakoma netinka-mai, nesilaikant transformacijos metodo. Kaip ji turėtų būtinusakyta? (Jei abejojate dėl kurių nors žodžių leksinės reikš-mės, pasitikslinkite žodyne.)

A. Mestuvai – „staklių dalis“; apavas – „tai, kuo apaunama“; apklotas – „tai, kuo apklojama“; žibutės – „tai, kas žiba“; prieplauka – „vieta, kur stovi laivai“; pieštukas – „priemonė piešti“; skalda – „smulkūs akmenys“.

15

B. Mazgotė – „priemonė mazgoti“; išspaudos – „tai, kas gaunama išspaudus“; samanės – „bitės, kurios gyvena lizduose“; lėktuvas – „transporto priemonė“; prakuras – „priemonė prakurti“; ryškalas – „skystis naudojamas darant nuotraukas“; apdangalas – „priemonė apdengti“.C. Sàskrydis – „veiksmas, kai suskrendama“; veržlë – „priemonė veržti“; pabėgiai – „skersiniai dedami po geležinkelio bėgiais“; vilkikas – „tas, kas velka“; brydë – „per javus ar pievą likusi šliūžė“.

3. 4. 4. Parašykite darybos opozicijas; pasakykite šių vedinių darybi-nes reikšmes; kokiame kontekste jie gali būti vartojami.

A. Iškamša, saga, taupyklė, drožlės, skanëstas, raudonëlis, kel-mutis, zyzlys, tremtinys, keltas, ganykla, ožkiena;talpus, dėmëtas, ereliška, stiklinė, gerinti, griežtëti, irkluoti,uogauti.

B. Švilpukas, bulviena, iškasenos, šakotis, laistytuvas, rodyklė,pataikautojas, neregys, neûžauga, riekë, gelmë;

nuolaidus, pirštuotas, lipnus, pragariškas; gerëti, brūkšniuoti, kankliuoti, saldinti.C. Pjuvenos, liekana, gràžtas, siurbėlë, turëklai, čiauškalas, me-

lagis, virtiniai, stiklainis, virtuvė, žyduolis; išlaidus, raštuota, gyslotas, lakus; vienodëti, rûgštinti, anglëti, tujinti.D. Tirštimai, plėšrûnas, pienė, laidynė, drebučiai, putësiai, kvyk-

lys, dëklas, dejuoklis, žiežula, žiedykla; kvapnus, akiniuotas, našus, nuolankus; lakuoti, druskuoti, žaliuoti, skainioti.

3. 4. 5. Palyginkite šių žodžių darybinę ir leksinę reikšmes (remkitės„Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“).

A. Laiškininkas, viešbutis, sraigė, pieštukas, siûlas, mokytojas,pilvočius, bėgimas, peiliukas, briedė.

B. Plaktukas, rankšluostis, margutis, lėktuvas, turtuolis, siuvë-jas, dalgiakotis, mokytojauti, plaukiojimas, studentija.

16

C. Adata, veidrodis, mazgotė, siuvëja, rėksnys, apysenis, mamy-tė, skalbimas, podukra, grybauti.

D. Kaltas, teptukas, virdulys, šungrybis, pasakotojas, piešimas,lizdelis, dėžutė, žalsvas, patëvis.

IV. DARYBOS BÛDAI

4. 1. Sąvokos: priešdėlinė daryba (prefiksacija), priesaginė daryba(sufiksacija), galūninė daryba (fleksinė derivacija, paradigma-cija), sudūrimas (kompozicija), sangrąžinė daryba (refleksyva-cija), mišrusis darybos būdas, atgalinė (retrogradinė) daryba.


A . Kokiais būdais padaroma daugiausia lietuvių kalbos žodžių?Kuo skiriasi šiuo atžvilgiu skirtingų gramatinių klasių žodžiųdaryba?

B. Derivacijos ir kompozicijos supratimas.C. Skirtingas galūnių vedinių interpretavimas kalbotyroje.D. Kokie darybos būdai lietuvių kalboje menkai realizuoti? Palygin-

kite skirtingas kalbas darybos būdų vaidmens požiūriu.4. 3. Literatūra

Keinys St. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai,1999. P. 22–23.Lietuvių kalbos enciklopedija / Parengė K. Morkūnas. Vilnius,1999. P. 140.Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius, 1994.P. 64–65.Urbutis V. Žodžių darybos teorija. Vilnius, 1978. P. 283–288,290–294.


4. 4. 1 . Remdamiesi nurodytais įvairių gramatinių klasių žodžiais,užpildykite lentelę.

17

Atsakykite į šiuos klausimus: 1. Kurio darybos būdo išgalės yraplačiausios (siauriausios)? 2. Kokio darybos būdo išgalėmis labiau-siai naudojamasi atskirų gramatinių klasių žodžių daryboje? 3. Ko-kių savarankiškų kalbos dalių daryba labai ribota?4. 4. 2. Testas: raskite tinkamą atsakymą, kuriuo iš nurodytų žodžių

darybiškai pamatuojami vediniai.

Pamatinis Darinys

žodis

Daiktavardis Būdvardis Veiksmažodis Prieveiksmis Skaitvardis Įvardis

Daiktavardis

asilas → asiliukas asiliškas asilëti asilyn – –

ruduo asilënas

šalis asilė

Būdvardis

aukštas

juodas

geras

Veiksmažodis

skambëti

eiti

jausti

Prieveiksmis

daug

arti

čionai

Skaitvardis

vienas

dveji

dešimt

Įvardis

tu

niekas

jûs

18

A. 1) sàvarža ← varža B.1) sàskrydis ← skrydis2) sàvarža ← suveržti 2) sàskrydis ← skrido3) sàvarža ← veržti 3) sàskrydis ← suskristi

C. 1) pokalbis ← kalba D.1) praskiepas ← praskiepti2) pokalbis ← kalbëti 2) praskiepas ← skiepyti3) pokalbis ← pakalbëti 3) praskiepas ← skiepas

E. 1) prakuras ← kuras F. 1) sàsiuvinis ← susiûti2) prakuras ← prakurti 2) sàsiuvinis ← siuvinys3) prakuras ← kurti 3) sàsiuvinis ← siûtas

G. 1)sąnarys ← narys H. 1) sàmokslas ← mokslas2)sąnarys ← sunerti 2) sàmokslas ← susimokyti3)sąnarys ← sunėrimas 3) sàmokslas ← sąmokslauti

I. 1) sàsaja ← saitas J. 1) priedermė ← dermë 2) sàsaja ← sieti 2) priedermė ← priderinti

3) sàsaja ← susieti 3) priedermė ← priderëti

Patikra

A. 1. Atsakymas netinkamas. Šie žodžiai darybiškai nėra susiję. Jieabu yra galūnės -a vediniai iš skirtingų veiksmažodžių.

A. 2. Taip, žodis sąvarža pamatuojamas artimiausios morfeminėsstruktūros veiksmažodžiu suveržti . Jis yra veiksmo pavadini-mas arba reiškia priemonę suveržti. Priešdėlio raiškos skirtu-mas (su- → są-) – dėsninga kaita, būdinga galūnių vediniams.

A. 3. Jūs nesilaikote darybos analizės metodo – pamatiniu žodžiulaikytinas semantiškai ir formaliai artimiausias žodis.

B. 1 Žodis sąskrydis semantiškai susijęs su žodžiu skrydis, bet juonegali būti pamatuojamas. Vien formalaus ryšio nepakanka,kad kalbėtume apie darybos opoziciją.

B. 2. Šie žodžiai nesudaro darybos opozicijos. Žodžiui sąskrydis yrakalboje artimesnės morfeminės struktūros veiksmažodis (žr. 3).

B. 3. Taip, sąskrydis darybiškai sietinas su veiksmažodžiu suskristi. Jodarybos motyvacija – „veiksmas, kai suskrendama“. Jis remiasibūtojo kartinio laiko kamienu suskrid-; darybos formantas – ga-lūnė -is, kuriai prisijungus, pasikeičia priešdėlio su- raiška.

19

C. 1. Žodis pokalbis negali būti semantiškai pamatuojamas žodžiukalba.Jie abu yra skirtingų galūnių vediniai iš veiksmažodžių.

C. 2. Žodis kalbėti semantiškai yra artimas žodžiui pokalbis, betkalboje yra kitas žodis, kurio ir morfeminė struktūra yra arti-mesnė (žr. 3).

C. 3. Taip, pokalbis sudaro darybos opoziciją su veiksmažodžiupakalbėti.Šis vedinys yra veiksmo pavadinimas. Priešdėlis pa-,kaip paprastai būna galūnės – is vediniuose, pakitęs į po- .

D. 1. Atsakymas tinkamas. Žodis praskiepas reiškia drabužio suse-gamą praskyrimą ar šiaip tarpą. Jis darybiškai sietinas su prieš-dėliniu veiksmažodžiu praskiepti ir laikytinas galūnės -as vedi-niu.

D. 2. Žodis skiepyti negali būti laikomas pamatiniu žodžiu dėl dide-lio semantikos (žr. DLKŽ jo reikšmes) ir raiškos skirtumo; jispats yra vedinys iš daiktavardžio skiepai.

D. 3. Šie giminiški daiktavardžiai nesudaro darybos opozicijos: skie-pas darybiškai remiasi veiksmažodžiu skiepti („skėsti“).

E. 1. Šie žodžiai nesudaro darybos opozicijos, nes negali būti vie-nas kitu pamatuojami semantiniu atžvilgiu. Jie tik turi tą pačiąšaknį.

E. 2. Taip, prakuras semantiškai pamatuojamas veiksmažodžiu pra-kurti, jo darybos motyvacija – „tai, kuo prakuriam“ (leksinėreikšmė – „skalelės, skiedros ugniai užkurt“), darybos forman-tas – galūnė -as.

E. 3. Šie žodžiai nesudaro darybos opozicijos. Ieškokite žodžiuiprakuras artimesnės morfeminės struktūros žodžio (žr. 2).

F. 1. Taip, sąsiuvinis ir semantiškai, ir formaliai pamatuojamas veiks-mažodžiu susiūti. Vedinio darybos motyvacija – „tas, kas su-siūta“, jis remiasi būtojo kartinio laiko kamienu susiuv-, kuriopriešdėlis su- , prisijungus formantui -inis, yra pakitęs į są- .

F. 2. Tai žodžiai, turintys tą pačią šaknį, bet vienas kitu semantiškainepamatuojami. Priešdėlis są- nėra žodžio sąsiuvinis darybosformantas.

F. 3. Dalyvis siūtas nëra pats artimiausias þodis nei formaliai, neisemantiðkai. Galvokite, koks prieðdëlinis veiksmaþodis yra se-mantiðkai artimiausias ðiam þodþiui (þr. 1).

20

G. 1. Žodis narys negali būti laikomas pamatiniu žodžiu, nes joreikšme nesiremia žodžio sąnarys reikšmė.

G. 2. Žodis sąnarys darybiškai sietinas su veiksmažodžiu sunerti ,jo darybos motyvacija „tai, kas sunerta“. Veiksmažodžio prieš-dėlis su- galūnių vediniuose visada pakinta į są-.

G. 3. Šie žodžiai yra labai artimos leksinės reikšmės, todėl tarp jųnegalima įžiūrėti semantinio pamatavimo santykio. Žodis są-narys negali būti ir formaliai pamatuojamas priesagą -im- tu-rinčiu daiktavardžiu sunėrimas.Jie abu yra skirtingos darybosvediniai iš to paties veiksmažodžio (žr. 2).

H. 1. Sąmokslas ir mokslas – tos pačios šaknies, bet skirtingossemantikos daiktavardžiai. Ne priešdėlis są- yra žodžio sąmoks-las darybos priemonė (beje, su šiuo priešdėliu apskritai tėrasudarytas vos vienas kitas žodis), taigi žodžiai sąmokslas irmokslas nesusiję darybiniu ryšiu.

H. 2. Taip, šis daiktavardis darybiškai remiasi priešdėliniu veiks-mažodžiu susimokyti.Pamatinio veiksmažodžio kamiene esan-tis sangrąžos afiksas dažnai neįeina į tam tikrų priesagų vedi-nių struktūrą, o priešdėlis su- dėsningai pakinta į są-.

H. 3. Priešingai – veiksmažodis sąmokslauti darybiškai remiasi daik-tavardžiu sąmokslas, o jo darybos formantas -auti (plg. posė-džiauti, poilsiauti).

I. 1. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį, bet yra skirtingos darybos vedi-niai iš skirtingų veiksmažodžių – pirmasis iš priešdėlinio, ant-rasis – iš paprastojo žodžio.

I. 2. Veiksmažodis sieti nėra artimiausias morfeminės struktūros at-žvilgiu. Ieškokite artimesnės struktūros veiksmažodžio (žr. 3).

I. 3. Taip, sąsaja yra galūnės -a vedinys iš veiksmažodžio susieti. Jisremiasi esamojo laiko kamienu susiej-. Priešdėlis su- dėsnin-gai pakinta į są- galūnių vediniuose.

J. 1. Šie žodžiai nesudaro darybos opozicijos. Nors jie yra giminiš-ki, bet tarp jų nėra tiesioginio semantinio ryšio (pamatavimo).Žodis priedermė nėra priešdėlinės darybos žodis.

J. 2. Veiksmo pavadinimo priedermė ir veiksmažodžio priderinti se-mantika gerokai skiriasi, todėl pastarasis negali būti laikomaspamatiniu žodžiu. Šiuo žodžiu darybiškai remiasi kitas daikta-

21

vardis, būtent priderinimas.J. 3. Taip, šie žodžiai sudaro darybos opoziciją. Daiktavardis prie-

dermė yra priesaginės darybos ir reiškia „prievolę, pareigą“(darybinė reikšmė „tai, kas pridera“). Priešdėlis pri- priebalsi-nių priesagų vediniuose dėsningai pakinta į prie-.

4. 4. 3. Tarp žemiau pateiktų galūnių vedinių yra įsimaišiusių kito-kios darybos žodžių. Įrodykite, kodėl vieni dariniai laikytinigalūnių vediniais, o kiti – ne (turėkite galvoje, kad pamatiniokamieno raiška gali būti pakitusi).

A. Išraiška, sàšauka, nuovoka, santuoka, ištrauka, prieplauka,niektauška, pakala, netvarka, sëkla, vëpla, išgama, pragula, iš-eiga.

B. Sueiga, prielipas, mokslas, gaubtas, prakalba, apkasas, pyli-mas, perkrova, pagyros, nuošliauža, pramonė, sàmokslas, po-dukra, nedarbas, juosta.

C. Pyktis, netektis, posūkis, pogražis, pokaris, polaidis, plikis,paplotis, pražūtis, rimtis, nuotykis, nuosmukis, prapultis, ne-viltis.

D. Pokalbis, juodis, potamsis, posakis, pragaištis, rëtis, dangtis,rudis, apyjuodis, mûšis, postūmis, šûkis, šokis, priepirtis, sto-tis.

4. 4. 4. Nustatykite darybos būdą ir pažymėkite „ + “ atitinkamojelentelės grafoje (turėkite galvoje, kad, darant naujus žodžius,pamatinis kamienas kartais pakinta). Pavyzdžiui:

A. Apyrankė, apygeris, apytaka, nuotaka, pasaka, patarlë, prie-žodis, pelëkautai, džiaugsmas, drožlë, potvynis, prijuostė, pa-žadas, pamokslininkas, pominkštis, žemdirbystė, eglišakė,

Darybos būdas

Dariniai

Priešdėlinė daryba

Priesaginėdaryba

Galūninėdaryba

Sudūrimas Mišriojidaryba

pósūkis↑pasukti + -is

+

22

saulëlydis, žūtis, sandėlis.B. Sandūra, sandėris, sambalsis, sàlyga, prieigos, indėlis, indauja,

posūnis, postūmis, podėlis, pokytis, polinksnis, patarmë, šluo-ta, šluočius, juodalksnynas, sûrslėgtis, žalmargis.

C. Sandauga, sandėlininkas, pogilis, poelgis, pogrupis, iššūkis, po-būvis, poilsiavietė, santykis, riekë, pogrindis, prielinksnis,pašluostė, šliužas, garbanius, sàmokslininkas, juodvarniukas,paeiliui, skolinys, pūslë.

D. Ištrauka, užpilas, padieniui, žemdirbys, žmogëdra, užsienis,uždarbis, išeiga, ištvermë, užutėkis, álanka, sukilėlis, prakeiks-mas, praeitis, pražanga, prokalbė, proskyna, priesaga, tartis,užuolaida.

4. 4. 5. Iš duotų žodžių išrinkite vedinius; pažymėję darybos forman-tą, suskirstykite juos pagal darybos būdą.

A. Akivaras, piktadarys, piktnaudžiauti, atkarpa, ateivis, iškam-ša, dagilis, indėlis, posunkis, polinkis, atvartas, atoveiksmis,atomazga, pergudrauti, iškylauti, apsukrus, prieskonis, siûlas,kančia, pienė, tarmë, pernykščias, iškirptė, viršplotis, šungry-bis.

B. Nutrūktgalvis, atodrėkis, atpasakoti, gudragalviauti, atsparus,paslauga, skonis, riekë, skersmuo, padlaižys, santūrus, žem-dirbystė, greitis, drėgmë, siūlë, delčia, poklasis, iškasenos, pro-tėvynė, ištvermë, žiniasklaida, vaidmuo, aplankas, apgaulė,susitarimas, nuolankumas.

C. Apžvalga, amatas, dviratis, tuščiažodžiauti, grožis, gyventi, rë-tis, sukčius, drąsa, sesutė, pusseserė, dainuoti, priegaidė, kerš-tas, patirtis, pasaka, nuotaka, pagyrûnas, perpetė, paplotis,žvilgsnis, apygeris, melagis, lankstinukas, svoris.

D. Retakalbis, išgąstis, išlakus, piemuo, pusbernis, apyrankė, iš-tremtis, šûkis, pranašystė, vargas, senberniauti, sàlyga, popie-tė, patalas, kubilas, priekurtis, gudrutis, trečiokas, žemë-tvarkininkas, pusbrolis, saulëgrąža, pralaidus, rėksnys, paplokš-čias.

23

V. DAIKTAVARDÞIØ DARYBA

5. 1. Sąvokos: darybos kategorija, darybos tipas, darybos tipo daru-mas, produktyvumas ir reguliarumas, potencinis darinys, neti-piškas darinys, okazinis darinys, semantiniai ir formalūs poti-piai, morfonologiniai reiškiniai (segmentinė ir prozodinė kaita,morfemų sankloda, pamatinio kamieno trumpėjimas), modifi-kacija, mutacija, transpozicija.


A. Koks darybos sistemos vienetas laikomas darybos kategorija?B. Priesagų ir galūnių vedinių darybos kategorijos.C. Galimos priešdėlinių daiktavardžių darybinės reikšmės.D. Dūrinių klasifikacija. Dūrinių formanto supratimas.E. Darybos tipo supratimas. Kokiais kriterijais remiamasi, skirs-

tant žodžius į darybos tipus?F. Produktyviausi daiktavardžių darybos tipai.G. Darybinių sinonimų supratimas.

5. 3. Literatūra

Ambrazas S.Daiktavardžių darybos raida. Vilnius. P. 8–11.Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Red. V. Ambrazas. Vil-nius, 1997. P. 86– 166.Drotvinas V. K. Donelaičio raštuose vartojami sudurtiniai žo-džiai // Literatūra ir kalba. 1965. T. 6. P. 264-276.Lietuvių kalbos enciklopedija / Parengė K. Morkūnas. Vilnius,1999. P. 141–142, 148.Keinys S. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai,1999. P. 24–26, 36–74.Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius, 1994.P. 64–96.Urbutis V. Žodžių darybos teorija. Vilnius. P. 257–262, 266–270, 274–276, 279– 283.Vaškelienė J.Darybiniai sinonimai. Šiauliai, 2000. P. 13–26.


5. 4. 1. Parodykite šių vedinių dvinarę struktūrą, nustatykite darybosbūdą.

A. Stotis, sotis, pūkuotis, viltis, sutaptis, sartis, priežodis, apim-

24

tis, potekstė, laisvė, kalvė, grážtė, verpstė, šluostė, klostė, šven-tė, gerovė, riekë, kankynė, kvailystė.

B. Pilnatis, lapuotis, slaptis, šaltis, apsuptis, kartis, priemolis, iš-eitis, nelaisvė, kreivë, gniûžtė, lëkštė, prijuostė, apgaulė, pa-tarlë, sakmë, gelmë, jaunatvė, dirbtuvė, trintuvë.

C. Tartis, prieglobstis, neviltis, atodrėkis, greitis, blogis, dûris, va-gis, skystis, nuovargis, grūstuvë, senovė, prikyštė, plokštė, drož-lë, kaltë, poveržlė, pamiškë, beprotystė, pasostė.

D. Paslaptis, kirtis, netektis, mirtis, skystis, rimtis, poelgis, kep-tuvė, erdvë, pašluostė, iškirptė, atkaltë, mazgotė, vertë, dailë,duoklė, siūlë, antveržlė, prievolė, priemonė.

5. 4. 2. Raskite tekste daiktavardžius darinius, suskaidykite juos di-chotomiškai ir nustatykite darybos būdą, suformuluokite da-rybinę reikšmę.

A. Linksmai ir sumaniai tvarkėsi ši karalystė – juk ten, kur nebijo-ma rėžti tiesą pačiam valdovui į akis, – ten teisybė vaikšto neuž-rištomis akimis, ir ten labiausiai vertinama drąsa ir protas… Ojeigu kuris iš karaliaus patarėjų ar palaižūnų mėgindavo jam la-biau už kitus įsiteikti ir susiglemžti kuo daugiau valdžios ir tur-to – toksai pats atsidurdavo soste ir gaudavo Didžiojo Bukagal-vio vardą, nes garbės ir turtų troškimas ir yra vienas didžiausiųkvailumo požymių. Taip, taip, taip, puikiai tvarkėsi ši karalystė;kiekvienas čia sakė tą, ką galvojo, niekas nesinešiojo užantyjeakmens, ir šalyje beveik išnyko dviveidžiai.(V. Žil.)

B. Žydintis sodas, ir, vėjui pūstelėjus, žiedlapiai byra ant vestuvi-nio stalo, veliasi jaunamartei į plaukus, krinta į medaus lėkštu-tes. Netoliese bičių aviliai, pievos, upeliūkštis, parudavęs gele-žinkelio pylimas. Tai miesto pakraštys – jo gausmas čia beveiknegirdimas. Tamsiaplaukis, išsišovusiais skruostikauliais mu-zikantas, stovėdamas prie tvoros, virkdo akordeoną, tačiau jogarsai retkarčiais tepasiekia užstalėje sėdinčių vestuvininkų au-sis. Tik vieno kito mintis graudesnė melodija trumpam nuke-lia į priemiesčio laukus, kur ganosi ožkos, pūškuoja traukinu-kas, į giedrą dangų versdamas dūmų tumulus, ir sužadina pri-siminimus – o jie dažniausiai būva skaudūs, geliantys – čia jųskaidrumas ir grožis… Dangus mėlynas, aukštas, aidus – po

25

juo ir traukinuko ūktelėjimas skardesnis, ir daina skambesnė,ir akordeono melodija sakytum ataidi iš dulkėtų kelių, ir žaliųvakaronės šilų. (B. Radz.).

C. Kai suguldavo naktigoniai ir baigdavo gesti laužas, aš eidavauarklių pažiūrėti, kad jie nesueitų rugiuos, vasarojun ar šienau-jamon pievon. Tačiau ne tiek man rūpėdavo arkliai, kiek vasa-ros nakties burtai: žemės paslaptingi atodūsiai, miško šiurpusšnibždėjimas, laukų tyla, sudrumsčiama vien putpeliukių put-peliavimo, pievose griežlių čerkštimo ir nepaliaujamo lakštin-galų koncerto Šeimyniškių valakuose. Vėsus nakties oras, pri-sisunkęs pievų ir miškų kvapų, spinduliuojanti po kojų gailirasa, pavienių medžių ir krūmų gūdūs atšešėliai, besiganančiųarklių dūluojantieji siluetai… Ir visa tai kaip užburta ar užke-rėta. Tai tik žemėje, o kas danguje: danguje mirga tik mirgaMažasis sietynas ir visas dangus kaip sietynas: milijonai skais-čių ir blankių žvaigždžių spingčioja, mirkčioja, merdi, kiekvie-na sukasi apie savo ašį, kiekviena atlieka savo paskirtį ir, regis,nieko bendro neturi su mažąja sesute, tamsoje paskendusiamūsų Žeme. (A. Vien).

D. Balkšva saulėlydžio pašvaistė jau siekia į rytus. Grįžulo rataigrąžulu žemyn – į vakarus. Pačiame spingsėjimo smagume vir-šuj girelės Jupiteris, ir regisi, kad jis plasnoja savo sparnais –spinduliais ir nori vis pakilti dar aukščiau ir pasiekti patį dan-gaus vidurį…<···>. Tuo tarpu, kai dienelė brėkšta vis šviesiauir šviesiau, vis labiau ir labiau kaista raudonuoja rytai, ir ne-pastebi, kaip viršum Jakūbavos beržyno kaip žvakė, degantivėjyje, pamažėl mirkčiodama išsineria iš aušros speigo žvaigž-dė Aušrinė. Prieš ją nublanksta visos kitos žvaigždės, net irpelėkas Jupiteris. Pirmutinis sveikina dangaus gražuolę dirvo-je atbudęs ir ant grumstelio pasistojęs vieversys. Papoteriavęsjis nutyla, bet, išgirdęs girelėje gegutę, atbudusius kovus ir pa-matęs grįžtantį iš naktinės medžioklės gandrą, pats kyla į dan-gų ir sveikina saulę močiutę ir žemę maitintojėlę. Net užkimu-si ir neatsikvėpdama plėšia savo gerklę rugių lauke griežlė, irlenktyniaudamos neužsileidžia viena kitai Šeimyniškių valakuo-se lakštingalos. (A. Vien.)

26

5. 4. 3. Parašykite šių vedinių pamatinius žodžius, pažymėkite pa-matinį kamieną ir nustatykite, kurių žodžių priešdėlis einadarybos formantu, o kurių – priklauso darybos pamatui. Jeikinta pamatinio kamieno raiška, nurodykite.Aptarkite segmentines ir prozodines morfonologines kaitas.

A. Apavas, apyrankė; prielinksnis, prieplauka, prielipas; atabra-das, atoveiksmis, atostogos, atgarsis; nuovoka, nuokalnė; pa-meistrys, pasaka, pogrindis, pokytis; užkulnis, užuojauta; ne-malonė, netektis; ákalnė, ásiūtis; išvakarės, išvežimas; pertrau-ka; pradalgë, prasimanymas, prokalbė, prorėža; santaka, sam-balsis, sàjunga, santarvė; antsnukis; prieškambaris.

B. Apysaka, apjuoka, apykaklė, atliekos, atšaka, atspyris; ánagis,áplaukos, inkilas; neviltis, nerimas, nuogriuva, nuojauta, nuo-šimtis; paklodė, pakomisijys, poilsis, pogrupis; pragula, prose-nelis, provėža; perlaikymas, pergalė, perkaklis; sambūris, sà-lyga, samprata, sandara; antpilas, antpelnis; priešakys, prieš-nuodis.

C. Aprašas, apibrėžimas, apylanka, apyžiedis; atgyvena, atlygini-mas, atspalvis; išpažintis, išnaktos; ásaulis, álanka; nuobiros,nuomonė, nuraminimas; negalė, negarbë, nepasëda; palaukė,poskyris; priebalsis, priemolis, priekaba, priemoka; perėja, per-nuoma; pražūtis, proskyna; sandėlis, suokalbis; užrašas, užuo-jauta, užantis; priešistorė, prieškalnė; antakis, antvožas.

D. Apsakymas, apynasris; atitikmuo, atjauta, atasrovė; išpirka,išpjova, iššūkis; indėlis, ámoka; nedarna, nelaimė, nenuorama;pereiga, perkaktis, perklausa; praeitis, pragarmë; prieglauda,prieangis, prieklėtis, priemaišos, prieigos; suvažiavimas, sàstin-gis, sàmata, sambūvis; užutėkis, užuovėja, užkarda, užkampis;

Vediniai Pamatinis žodis, Formantas Darybos pamato pamatinis kamienas pakitimai

apykaita apkeisti, apkeitė galūnė -a ap- →apy-; keit-→ kait-

27

antgalis, antauga; priešsparnis, priešaušris.5. 4. 4. Nustatykite vedinių klasifikavimo kriterijų. Suformuluokite

kategorinę darybinę reikšmę. Koks šių vedinių darybos bū-das?

A. 1) kerštas, gaišatis, mokslas, apgaulė, vakaronė, išmonė;2) skenduolis, švytuoklė, pasiuntinys, vargšas, melagis, megzti-nis, neûžauga;3) trupmena, drožlės, paklodė, mëšlas, klostė,brydë;4) mazgotė, vanta, siûlas, adata, kopėčios, ryšys;5) gimtinė, sandėlis, paplūdimys, kalvė, buveinė, migis;6) išleistuvės, įkurtuvės, atlankai.

B. 1) mergšė, vagilis, mergiotė, ledokšnis;2) sveikata, sausra, painiava, gyvastis;3) tinklainė, atvirukas, minkštimas, seniena, smulkmena;4) svetainė, šventovė, karalystė, tankumynas, aludė, plynė;5) kanklininkas, fermeris, silkius, žemaitybė, parlamentaras,puodžius;6) seserënas, zuikena, germanizmas;7) žàsinas, brolienė, dukterënas, briedė;8) patalynė, avalynė, šunauja;9) Joninės, Žolinė.

5. 4. 5. Nustatykite šių formantų junglumą (parodykite skirtingosspalvos linijomis, prie kurių žodžių kamienų kiekvienas jųgali jungtis). Parašykite vedinius. Remdamiesi „Atgaliniu da-bartinės lietuvių kalbos žodynu“ (sud. V. Žilinskienė), para-šykite kuo daugiau vedinių su šiais formantais. Palyginkitevedinių darybos reikšmes.

A. grybas sūnusskersti -ena luptiarti -ėnas mediszuikis -iena senasražas -ienė šaltassmeigti -ė bulvė

28

B. žilas segtiaugti -ukas sotusšepetys -tukas kietasjuodas -stis remtitëtis -is sudëtidegti -tis smogti

C. platus -tis skambëtimargas kliûtijaunas -utis senaslyti ateitipjauti -is kaltilikti -vis duoti

5. 4. 6. Parašykite šių žodžių vedinius su nurodytu formantu. Apibūdin-kite pamatinio kamieno kitimą. Kokioms darybos kategorijomsjie atstovauja? Pasamprotaukite apie formanto vienovę.

A. Papuošti, baltinti, dažytičiauškëti, klykti, plepëtilesti, gerti, ësti, virti + -alas → ?

riebus, skystas, gyvasB. Dantys, ranka, sniegas

iškasti, lupti, pjauti + -ena → ?arklys, lokys, ožka

Slëpti, spausti, virti + -tuvė → ?kepti, kulti, trinti

C. Godus, graudus, kartusDusti, alpti, mausti + -ulys → ?nešti, rišti, krešëti, virti

Brolis, gyvûnas, išeivis, raštas + -ija → ?viešpats, girininkas, karalius

5. 4. 7. Paryškintus sakinių žodžius rašykite į lentelę; nustatykite,kokiam darinių skyriui (darybos kategorijai) jie priklauso iratitinkamoje grafoje pažymėkite darybos formantą.Kokiu darybos būdu padaryti nagrinėti vediniai? (Atitinka-moje grafoje pažymėkite „+“.)

29

A. 1. Čia, prie ežero, jautiesi patekęs į tikrą gamtos karaliją.(LKŽ). 2. Gerumas, atlaidumas, kito supratimas – štai kas,jo manymu, galėtų padėti kai kuriems žmonėms, štai jų išsi-

gelbėjimas <···> (B. Radz.). 3. Šitaip kartais tūlą eiliuotoją,

mokslininką naktį aplanko sapnas, kad jis <···> kažką nepa-prastai reikšmingo sukūrė. (B. Radz.) 4. Man vaidenasi zui-

kučiai, bėgą per lanką avinėliai, garbiniuoti ir minkšti, geriantukai ir raibos vištytės. (A. Vencl.) 5. Tyliai jis pakelia ir-

klą, tyliai nuleidžia, persisvėręs per kraštelį žiūri į gelmę, kurtavaruoja jo veido atspindys <···> (B. Radz.) 6. Kai malūno

užtvanką nugriovė, upė nebenusenka. (B. Radz.) 7. Erelis lais-

vėn ištiesė sparnus. (V. Myk. – Put. / LKŽ) 8. Greičiau negužaibas pasaulio erčioje mintis auksasparnė po erdvę lakioja.(J. Jan. / LKŽ). 9. Brolienė ne sesutėlė, uošvė ne motinėlė.(LKŽ) 10. Įdėk į ėdžias šieno avims, kad nesumintų (LKŽ)11. Bitės negylė rankų nė veido, tik dūzgė avily ir pakilusiosvėl greitai tūpė į šiltąją medaus ir vaško karalystę. (A. Vencl. /LKŽ) 12. Pienės rudos, ne per didelės, kai perlauži, tai pienasbėga. (LKŽ) 13. Pasikinkęs jauną vėją, vėtrą šaunią apkabi-nęs, leidžiuos per padangių plynes. (K. Bink.) 14. Ot, koksplepalas, tuoj ir pasakė. (LKŽ) 15. Kad apėmė snaudas, net

Išvestiniai

daiktavardžiai

Veiksmažodžių vedinių

darybos kategorijos

Vardažodžių vedinių darybos kategorijos Darybos

būdai

(priesagų ir

galūnių vediniai)

Vei

ksm

ų p

avad

inim

ai (

vei

ksm

ažo

dži

ų a

bst

rakta

i)

Vei

ksm

o pa

dari

nio

(rez

ulta

to)

pava

dini

mai

Vei

kėjų

ir

vei

ksm

ažo

din

ės

yp

atyb

ės

turė

tojų

pav

adin

imai

Įran

kių

pav

adin

imai

Vie

tų p

avad

inim

ai

Šven

čių p

avad

inim

ai

Maž

yb

inia

i d

aikta

var

dži

ai (

dem

inuty

vai)

Ypa

tybi

ų p

avad

inim

ai (

abst

rakta

i)

Var

dažo

din

ės y

pat

yb

ės t

urė

tojų

pav

adin

imai

Pav

adin

imai

pag

al k

ilm

ę b

ei p

rikla

usy

mą

Pav

adin

imai

pag

al ly

ties

skir

tum

ą

Kuo

pini

ai p

avad

inim

ai

Pri

esag

inė

dar

yb

a

Gal

ūnin

ė d

aryb

a

30

saldu. (LKŽ) 16. Ralio, širme, ralio, marge, ralio, plačiarage.(LKŽ) 17. Tu, perėjūne, drįsti mums grasinti mūsų tėvų že-mėje. (V. Krėv. / LKŽ) 18. Kristupas pabandė įplaukti į tąsrovę, tegu neša pro tuos ievynus, versmių paunksmes, tačiauatgalinė srovė pasigavo valtelę. (B. Radz.) 19. Kitas mito va-riantas sako: nimfa buvusi nubausta Dzeuso žmonos Heros užplepumą ir gražbylystę <···>. (B. Radz.) 20. Čia slypėjo mil-žiniška energija, sukelianti griūtis, nešanti tikrą pragaištį, ne-

viltį, gėlą, neapykantą, skausmą ar meilę <···>. (B. Radz.)21. Mėgdavo jis klausytis ir pakrūmėse aidu atsikartojančiokultuvės taukšėjimo. (B. Radz.) 22. Toks krapštas, kad nėminutės nenusėdi be darbo. (LKŽ) 23. Pirma toks malonus,šnekus – niurzga virto. (LKŽ) 24. Bepigu kiaulei: nei burnosprausti, nei kojų auti, nei šaukštu valgyti, tik migy kriuksėti.(LKŽ) 25. Laižos kaip lapinas į žąsį. (LKŽ) 26. Klausyk tuto murmeklio. (LKŽ) 27. Vai jūs, laivininkai, kaip tikri brole-

liai, perkelkite mane per jūres mareles. (LKŽ) 28. Laivų lai-

vynai ėmė plaukti vandenynais. (J. Jabl. / LKŽ) 29. Gyven-tojai keltai daugiausia verčiasi laivininkyste ir žvejyba. (LKŽ)30. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia, juodas rau-donas uogas išsirpusias kelia. (A. Baran.) 31. Kad jis anykštė-

nas, pažinau iš kalbos. (LKŽ) 32. Kai kas gali pamanyti, kadšiandien aktualiau būtų kovoti su iš Vakarų plūstančiais bar-

barizmais <···>, o ne aiškinti tai, kas įgyta iš slavų kalbų.(A.Paul.) 33. Iki Joninių su dvejais, po Joninių tais pačiais.(LKŽ) 34. Į bendrinės kalbos žodyną įtraukiamos ir tokiostarmybės, kurios jau suprantamos daugelio žmonių, bet pla-čiau vartojamos tik vienos tarmės ribose. (E. Jak.) 35. Taislaikais ir sugrąžtai būdavo ištaisomi neprasti. (LKŽ) 36. <···>matė kunigaikštis, kad jo senolių tikėjimo dorovės pagrindas

buvo ir jų darbuose bei pasielgimuose: lietuviai gerbė kitastautas, niekam kalaviju ir ugnimi neskiepijo savosios tikybos,niekam prievarta nebruko savo kalbos, savo papročių, o do-rovės atžvilgiu stovėjo aukščiau ir už krikščionis <···>, kuni-gaikštis matė, kaip „myli” savo artimą ir savo priešus ir tiepatys meilės skelbėjai – riteriai kryžiuočiai. (V. Krėv.)

31

B. 1. Čia ji karalienė mėlynų bangų – čia ji naktį dieną saugomasargų. (S. Nėr. / LKŽ) 2. Raistai, balos, medžiai keža – pačiosgyvatynės. (A. Bar. / LKŽ) 3. Ožką be ragų vadina bauže.

(LKŽ) 4. Nors prie žmonių nebūk jau toks bambeklis – visaskaimas pradės juoktis. (LKŽ) 5. Saulė apšvietė iškeltų ienųmarias, kuriose subangavo tūkstančiai kantrių atlaidautojų.(LKŽ) 6. Per Sekmines pas mus dideli atlaidai esti. (LKŽ)7. Aukštumoj bulvės neprigėrė – tik klony. (LKŽ) 8. Dideliskaip jautis, kvailas kaip avinas. (LKŽ) 9. Tikras atžagaris: kądaro, vis atbulai išeina. (LKŽ) 10. <···> mano koja pakylaspyriui į dantis, kitaip neapsiginsiu nuo šio padaro. (B. Radz.)11. Sunkiai kelias senas Brisius iš guolio ir loja užkimusiu mie-guistu balsu. (J. Bil.) 12. Tą žinojimą atsinešiau iš vienišumo,iš ankštų kambarių, kur skurdas dar nedrįsdavo tapti sielosskurdu, iš kareivinių, sproginėjančių nuo nesavos kalbos, pa-

stangų atbukinti asmenybę…(R. Ketur.) 13. Kopėčių viršū-

nė atitolo nuo ledyno ir šitaip liko šaltoje erdvėje. (J. Ap.)14. Tas grožis tikriausiai atsiveria vienatvėje, netek-

ty…(B. Radz.) 15. Ten, slėnyje, kyla dūmai. Jie plaikstosi pa-lei pušynėlius ir kalvas. Gal pietūs ten verda, gal pabaigtuvės

ar skerstuvės. (B. Radz.) 16. Kiti jau vienas po kito tylomisjoja iš ganyklos ir skirstosi po laukus <···> (A. Vien.) 17. Viršvandens šaudo kregždžiukai, pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsišluota pavaro mažas bangeles. (B. Radz.) 18. Toks snauda-

lius – negalėjo žiemą malkų prisivežt. (LKŽ) 19. Vargsta kaippempė plynėse. (LKŽ) 20. Tu papratusi savo plepalu visussupykinti. (Žem. / LKŽ) 21. Ant sarčio atjojo. (LKŽ) 22. Kotoks pasipūtęs kaip višta pereklė. (LKŽ) 23. Seniai seniai jaujo tėvų tėvams ginklas išdaužtas iš rankų (I. Sim.) 24. Ir van-duo, ypač šioje įlankėlėje, tarp gluosnių, kažkoks drumzlinas,krantas tvoskia aitria šiluma, sausų puvėsių kvapu, ten, kar-

klynėly, sakytum tebėra užsilikęs vasaros karštis, bet jau mirš-tantis, gailus… (B. Radz.) 25. Krapšta ir sprandą augina, irkojas ilsina. (LKŽ) 26. Laižos kaip lapinas į žąsį. (LKŽ)27. Baisogaliai nuo šeduvių savo kalba labai skiriasi. (LKŽ)28. Turėjau kelis ožkų kailius ir keliolika kiškenų. (LKŽ)

32

29. Šiam darbui reikia ne tik kalbininkų susitelkimo, bet irkalbančiosios visuomenės kultūros. (A. Paul.) 30. Agurkieno-

jai labai dideli ir linksmi, bet agurkai tai <···> nesimezga.(LKŽ) 31. Kiekvienas įspūdis, kiekviena mintis taikliausiai irbetarpiškiausiai gali būti išreiškiama tuomet, kai gimsta – kol jąlydi jausmo įtampa, kol ji apgaubta įkvėpimo. Jam išsisklaidžius,užfiksuota mintis tampa banali, bejėgė, nes žavesį, patrauklu-

mą, o dažniausiai ir prasmę jai suteikia įkvėpimo jėga, išgyve-

nimo stiprumas – poetiškumo dvelksmas. (B. Radz.)5. 4. 8. Kokioms darybos kategorijoms priklauso šie vediniai? Nu-

statykite jų darybinės reikšmės rūšį (remkitės „Lietuvių kal-bos enciklopedija“, p. 148, 419, 427, 662). Kokio pobūdžiosemantinis santykis tarp vedinių ir jų pamatinių žodžių vy-rauja?

A. Augimas, aukštybė, apskritimas, būtis, blogis, barzdočius, brie-dė, drebulë, dorovė, dantenos, daržovė, gynyba, godulys,gro-bis, grobikas, gavëjas, gyvûnas, gegužinė, gaidžiukas, imtynės,irklas, jaunumas, kaita, krūva, krovinys, mûšis, mova, malû-nas, malûnininkas, maudykla, menininkas, pergalė, pyktis,puošeiva, putësiai, pintinė, rankovė, rūgštynė, raudonis, sau-lutė, senatvė, senukas, svajotojas, snaudalius, varškëtis, vaš-kuolė, žibutė, žiurkënas.

B. Atitikmuo, alkis, aplankalas, ankštis, brizgalas, baimė, brasta,brydë, dažai, dėžutė, dalybos, dažytojas, griuvësiai, girininki-ja, kàsnis, kupeta, kalvė, kauptukas, lesalas, lankas, laistytu-vas, liûtė, nuošalë, našta, noras, pagalba, posūkis, pilkuma, sto-ris, sargas, saugumas, samtis, sakykla, skundas, skudurius,suoliukas, šokis, šykštuolis, taupyklė, turčius, upelis, upokš-nis, užrašas, užuolaida, veršiena, vilkė, Vėlinės, vyskupystė,vartosena, veislė, žaliava, žvalgas.

C. Augalas, augalëlis, apranga, augalija, avinas, atlydys, atlaidai,balsynas, badavimas, baisumas, baisûnas, bitininkas, bûsena,bulvienojas, brolienë, duoninë, drauguþis, grëblys, groþis, grei-tis, grybienë, gudruolis, ieðkiklis, jaunuolis, jungtukas, kabliu-kas, kapinynas, kurtinys, kauliukai, krūmokšnis, lapija, lakû-nas, lapiukas, ledynas, patalynė, paršelis, pažanga, perėja, per-

33

trauka, pavyduolis, pavydas, pilkis, pilkis, pintinė, ponaitis, sam-dinys, sambrūzdis, studentija, račius, tvenkinys, tėvulis.

D. Griežtumas, grobis, grąža, áduba, ieškinys, jauniklis, junginys,juodis, juodis, juosta, kabykla, katytė, katinas, kaltas, karei-vis, kėdainiškis, palydovas, pasaga, palyginimas, patirtis, pa-tarëjas, patvarumas, pažyminys, peleninė, pylimas, pirmumas,pjuvenos, pjūtis, rudis, rûdys, saldainis, saldumas, saldumy-nas, sàmokslas, santaupos, sàsaja, sëkla, senovė, sotis, šyvis,šliužas, šnaresys, šviesuomenė, šunauja, taika, vaikiûkštis, žmo-nija, žodynas, žalumas, žàsinas, žąsiukas.

5. 4. 9. 1. Lygindami vedinių darybines reikšmes, aptarkite šių galū-nių, kaip žodžio darybos formantų, funkcijas. Pasvarstykiteapie raiškos vienovę ir semantikos skirtybes. Kokį iš leksiko-logijos žinomą reiškinį tai primena? Kokia šių darybos for-mantų funkcija būdingiausia?2. Aptarkite morfonologiškai žymėtus vedinius. Kokiems dary-bos tipams pamatinio kamieno raiškos kitimas būdingiausias?

A. Apklausa, apkaba, brasta, drimba, išgula, išstypa, išvyka, išrū-gos, išspaudos, ámova, gausa, nuojauta, niauzga, nuodauža,nuosproga, narša, perklausa, pamaiva, perėja, prieplauka, sam-da, skalda, sunka, saga, švara, vambra, vėsa, žiopla;poelgis, rimtis, raibis, kvailys, stabdys, ruišis, plepys, ádubis,guolis, álūžis, spjûvis, sartis, žilis, mûšis, sangrūdis, atlyžis, iš-linkis, šaltis, greitis, grožis, lietuvis;naras, ákaitas, padaras, užvožas, smaigas, priestatas, saugas,ádaras, juokas, užgaidas, narsas, apavas, apžadas, skundas;račius, skyrius, lykius, kuprius, blusius, klumpius, snudžius,zaunius, stygius;lëkštė, sàmonė, striukė, dildė, kaltë.

B. Parama, nenuorama, prietema, atplaiša, iðnaša, išpera, taupa,rūpa, zauna, apylanka, sàvarža, dilba, talka, šviesa, apnaša,užuomazga, mankšta, atauga, paskola, padala, išgama, nevala,sàlyga, siunta, darna, paroda, užtvanka, vambra;iškvėpis, ániršis, brëžis, grobis, nuobėgis, šleivys, margis, pal-šis, raudonis, blogis, ilgis, ryšys;nuorašas, spaudas, praskiepas, šliužas, sargas, aplankas, go-

34

das, atsakas, pažadas;silkius, pypkius, skudurius, mikčius, knygius, dainius, vyrius;smeigë, vertë, žilė, aštuonė, šliūžë, pergalė.

C. Skalsa, ištaka, dora, pažyma, pyla, krata, priemaiša, santuoka,sparta, tyla, neprieranga, kvaiša, palaima, atgaiva, rega, ato-mazga, nepasëda, prieauga, sàvoka, atauga, drąsa, tamsa, pa-juoka, išraiška, sandauga;plyšys, nuosprendis, neregys, skystis, sapnys, pjûvis, áskiepis,žlibis, žvairys, užpuolis, sotis, átūžis, kirtis, sandėris, šeduvis,nuosmukis, pogulis;stalius, snarglius, barzdžius, valkius, kubilius, moterius, tur-čius, garbanius, gyrius;pûkė, žilė, molė, plikė, ámonė, brydë, slidės.

5. 4. 10. Aptarkite šių vedinių darybinę struktūrą ir semantiką. Kuojie darybos sistemos atžvilgiu skiriasi nuo kitų tokios pačiosraiškos formantą turinčių vedinių (kuo jie netipiški) ? Svars-tydami remkitės šiais šaltiniais: Pr. Skardžiaus „Lietuvių kal-bos žodžių daryba“ (1943, p.573–575), S. Ambrazo „Daik-tavardžių darybos raida“ (1993, p. 12–13) ir „Dabartinėslietuvių kalbos gramatika“.Svetimybė, asmenybė, pasiuntinybė, kokybė; šiluma;autobusų stotis; gražus vežimas; pastatė kalëjimą; supylė py-limą;vakarienė, makalienė; mėnesiena; traiškanos, ûkana; gel-më, plotmë; klampynas; ražiena; avalynė.

5. 4. 11. Palyginkite, kuo skiriasi daiktavardžių darybos aprašai „Da-bartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ ir Pr. Skardžiaus darbe„Lietuvių kalbos žodžių daryba“. Atsakykite į šiuos klausi-mus: 1) kokiu tyrimo aspektu grindžiami aprašai?2) kaip suprantama priesaga ir galūnė?3) kokiame skyriuje Pr. Skardžiaus darbe aprašomi tokie ve-diniai kaip išvada, užrašas?

5. 4. 12. Parašykite žemiau nurodytų kraštų, miestų (miestelių) ir jųapylinkių gyventojų pavadinimus (pasitikrinkite „Lietuvių kal-bos žodyne“, kokių darybos formantų vediniai vartojami to-se vietose).

35

Sūduva Raseiniai Panevėžys AnykščiaiNadruva Mažeikiai Ukmergė KupiškisŽiemgala Tirkšliai Širvintos RokiškisŠeduva Kretinga Dusetos DuokiškisLinkuva Palanga Molėtai SubačiusRaguva Klaipėda Utena SurdegisBaisogala Šiauliai VilniusRamygala Dotnuva KaunasSeirijai Krekenava Alytus

5. 4. 13. Palyginkite derivacinio ryšio tipų (kitaip – darybinės reikš-mės rūšių) sampratą skirtinguose kalbotyros darbuose (žr.:A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius, 1994.P. 54–56.; V. Urbutis. Žodžių darybos teorija. Vilnius, 1978.P. 165–173; dar žr. Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius,1999. P. 148). Koks kriterijus jiems nustatyti tuose darbuoselaikomas svarbiausiu?

5. 4. 14. Pasvarstykite, kas sudaro antrąjį šių vedinių struktūros sandą(pateikite argumentų):

-mas ar -smas -mė ar -smė

(jausmas, geismas, teismas) (bausmë, drausmë, giesmë)-klė ar -uoklė

(matuoklė, vėduoklė, sūpuoklės)

5. 4. 15. Pasiruoškite aptarti, kas būdinga lietuvių kalbos terminų da-rybai (žr.: St. Keinys. Priešdėlinė lietuviškų terminų daryba //Lietuvos TSR MA Darbai. A serija. Vilnius, 1980. T. 4 (73). P.67–83.; St. Keinys. Galūninė terminų daryba // Lietuvių kal-botyros klausimai. Vilnius, 1979. T. 19. P. 155–183; St. Kei-nys. Priesaginė lietuviškų terminų daryba // Lietuvių kalboty-ros klausimai. Vilnius, 1975. T. 16. P. 7–56.

5. 4. 16. Palyginkite šių tekstų išvestinius daiktavardžius: kokiai da-rybos kategorijai gausiausiai atstovaujama pirmojoje ištrau-koje, kokiai – antrojoje? (Ką daugiau galite pasakyti apie tasdarybos kategorijas?) Ar atpažįstate, kas šių tekstų autoriai?

A. Gyvenimas baltoj neonų tyloj, girgždant parketui, veidrodžių

36

atspindy, kas dieną kopiant ir leidžiantis tais pačiais laip-tais.<···> Gyvenimą tu pavertei samprotavimais ir dar nori,kad tave garbintų, atidžiai klausytųsi, ką tu sakai. Tas lytėji-mas mintimis, tas lyginimas, naršymas, grupavimas, seikėjimas,tie neapčiuopiami kiekybės ir kokybės matai. <···> Vargas,jeigu kam norą gyventi, veikti, liesti pakeitė noras pažinti, jei-gu jo meilė, ištikimybė plazda atsieta, atitrūkusi, kamuojamabegalinio tyrumo, tobulybės alkio, nes daugeliu atvejų tobuly-bės alkis yra aistros alkis. <···> Kur tave veda tas kelias? Kąreiškia tas išskirtumo jausmas, tos patetiškos, iškilmingos,triumfo, pilnatvės, tobulumo akimirkos – tas tavųjų valandųmedus?

∗ ∗ ∗ Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra

šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarpu jų visųgražiausia ir garsiausia Dainavos šalis – ir savo aukštais kalne-liais, ir žemais kloneliais, savo tamsiomis giriomis, didžiais tan-kumynais, kuriais nei žmogus nepraeina, nei žvėris nepralen-da, tik maži paukšteliai čiulbuonėliai pralekia, tik raibosiosten gegulės ir lakštingalėlės ankstų rytą ir vėlų vakarėlį lakš-tuoja ir niaurią girelę linksmina.

Bet už mažus paukštelius čiulbuonėlius, už lakštingalėlesgarsiau dainuoja ten jaunos sesulės, skaisčios Dainavos šaliesmergelės…

Ir ankstų rytą, ir vėlų vakarėlį skamba jų dainos – ir giriosetamsiose, ir lankose žaliose, kai šienelį grėbia, ir laukuose pla-čiuose, kur rugelius jaunos pjauna, ir žaliame vyšnių sodely,kur bernelį liūdi…

B. …Jis nesistengė meilės ar draugystės pelnyti pigiomis dovano-mis, komplimentais, netikrais palankumo ženklais, jis su nie-kuo nerado kalbos, ledinės vienatvės šaltyje stingo visa jo bū-tybė, <···> jis jautėsi gujamas, nemylimas, įtartinas, abejoti-nas, nesugebantis, ir tada siaubas užtvindė jo būtybę, jis atsi-tokėjo išmestas ant tuščio, nykaus kranto, tarp nuolaužų, mo-liuskų, <···> ir tapo moliuskas jo draugu, iš jo jis mokėsi iš-minties, jį apstojo kiečiai, žolė ir smilgos, kažką jiems antrino

37

dūžtančios bangos atodūsiai, vėjo šuorai… bevardžiai audrosdraskomi medžiai, ir kai jis norėjo šokti nuo uolos, vijokliaiapsivijo kojas: tu brolis, mums, neišeik, šaukė lėkdami pavy-mui, ir jis išliko, <···> jis nuėjo palei tuščią krantą, klausyda-masis savo sielos atodūsių, jis ėjo pas žmones, kitoks, atsinau-jinęs, nebe ironiškai jausdamas santarvę su savimi, palaimingąkažkieno prisilietimą, ir visi stebėjosi – kodėl, kaip jis galėjoprisikelti, tai neįmanoma, kažkas čia ne taip, tačiau žmogui,kuris nori gyventi, – visa įmanoma.

∗ ∗ ∗ Nesibodėkite, jaunieji berneliai, mano ilgųjų žodelių, nenu-

obodžiaukite, seni senužėliai ir rimti vyrai, beklausydami ma-no graudžiosios pasakėlės, dėmėkitės, vyručiai, kaip gyveno,išdidžiai kalbėjo ir narsiai elgėsi jūsų protėviai, kaip mirti ne-bijojo, savo garbę palaikydami, savo laisvę begindami ir mie-liausią Dainavos kraštelį, gražiausią Lietuvos šalelę…<···>

Ištesėjo berneliai, Dainavos krašto raiteliai, savo pažadė-lius. Mirties beieškodami, keršto betrokšdami, aitvarais skra-jojo lygioje lygumėlėje, kaip žaibai švytravo jų plieno kirviai,šveitrūs kalavijai. Kur vienas krito bernelis, ten šimtus priešųaplinkui nuklojo, gausiai paliedamas, gausiai atskiesdamas krau-ju gimtąją žemelę…

Bet visų narsiausiai, bet visų smarkiausiai mušėsi kovėsi, supriešais kirtosi Margiris kunigaikštis, narsusis Dainavos val-dovas <···>.

5. 4. 17. Raskite darinius. Kokiems darybos būdams jie atstovauja?Kokia jų darybos motyvacija? Kokioms darybos kategorijomsjie priklauso? Aptarkite tai pačiai darybos kategorijai pri-klausančių vedinių reikšmių atspalvius.Aptarkite darybos tipus. Pasakykite, kokie dar darybos tipaisudaro tą pačią darybos kategoriją.

A. 1. Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kas replėmis ją gniaužo.(Mair.) 2. Nežinomybės atverties siekimas yra didžiausia kū-rybos paskata. (V. Dauj.) 3. Mažai linksmybės čia ant žemės,daug verksmo, skausmo ir kančios. (Mair.) 4. Ar atsimenatvietą, kur nukrito atodūsis, užgeso pasiryžimas. (Just. Marc.)

38

5. Man tapai regėjimu šviesiu, lengvo eismo darnumu užbū-rus. (V. Mač.) 6. Mirtis nugali žmogų, pirmiausia į nelaisvępaimdama jo dvasią. (V. Dauj.) 7. Ką aš galiu pasakyt apieliūdnas akis, atodūsį, šypseną, tylą? (Just. Marc.) 8. … jis ieš-ko jų šitoj nakty, šituos atodūsiuos ir maišaty audros dejavi-mo. (H. Nag.) 9. Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido iriš akių blizgėjimo aštraus. (V. Mač.) 10. Anksti anksti tenaibuvai: <···> su grauduliu, su skauduliu, net su rauda.(Just.Marc.) 11. Tris dienas galvojo karalius, o su juo visi jo minis-teriai ir tarėjai, kaip surasti tokį vyrą, kurio reikalauja karalai-tė. (V. Krėv.) 12. Jau pavargo eiklūs žirgai, jau atbuko plienokirviai, šveitrūs sutrupėjo kalavijai, pamielino miklias ranke-les, o berneliai raitužėliai, Dainavos gynėjėliai, vis dar priešonenugali. (V. Krėv.) 13. Ar nesupranti, kad jau seniai esi tikvargšas Sizifas. (R. Gran.) 14. Džiaugiaus, kad kiekvienamegarse yra kažkas matoma ir aišku, kad neišnyksta kaip aidas,bet išlieka tarpe mūsų: po bulvių čeksėjimo, po pjūklų balsolieka žmogaus troba vieškelio vingy, po ilgo griežlės giedoji-mo – rytmetinių gėlių spalva ir švelniai pučiantis vėjas.(R. Gran.) 15. Jei nesurasite ir nesugrąžinsite dievams paskirtųkalinių, kunigaikštienė turi mirti jų vietoje, kaipo nusidėjusitau ir dievams. (V. Krėv.) 16. Galutinai įvaldžius batlaižystėsritualą, pereinama prie „bliūdlaižystės“, tai yra įžūlaus kauliji-mo <···> (sp.) 17. Įdėk į kopūstus porą kąsnelių avienos.(LKŽ) 18. Kas apskritai iš pažinimo, kuris neužgauna žmo-gaus jausmo, kuris neprisiliečia prie jo akių, prie paukščiodžiaugsmo pavasarį ir graudaus atsisveikinimo rudenį, kai jisturi išskristi į kitą tėvynę? (J. Ap.) 19. Žolinių rytmetį visoskalbos apie Jurgio piršlybas pasitvirtino <···> (P. Cv.) 20. Ašesu modernistas ir nemėgstu senienų. (A. Škėm.) 21. <···>tas ąžuolas, ta visur jaučiama pilnatvė, <···> per kraštus besi-liejantis perteklius, liūliavimas, tyvuliavimas, apogėjaus pojū-tis…(Br. Radz.)

B. 1. Sujungti tylą ir garsą (arba kalbą) – slaptas kuriančiojo sie-kinys. (V. Dauj.) 2. Nors nieko nėr tiesaus ir nieko nėr beskausmo, bet mintį kaip sparnus mėginame ištiest. (Just. Marc.)

39

3. <···> didžiųjų būties tiesų pažinimas ir suvokimas gali pa-dėti žmonėms išsilaikyti. (T. Sak.) 4. O sieloj gimė pabaigostroškimas. (V. Mač.) 5. O ten už lango blaškosi klajoklis vėjasir lyg keleivis beldžias į duris. (V. Mač.) 6. Bet yra bendrabūties kalba, yra jos žmogiškųjų prasmių gramatika. (V. Dauj.)7. Kaip ašarą gerklėj nešuos neišverktą buvimo džiaugsmą.(Just. Marc.) 8. <···> ir mus išplaus būties amžinoji mūša.(Just. Marc.) 9. Kiekvienoje sapno detalėje – dangaus vaisku-me, molio raudony, šiltame kalvų pilkume, tarp jų snūstelėju-sioj plačioj asfalto juostoj, <···> gamyklos korpusų pilkume –slypėjo kažkas jaudinančio <···> (Br. Radz.) 10. Rytų šone,ten, kur plynam dangaus pakraštėly jau degė ugninis saulėskamuolys, trinksėjo pavieniai šūviai. (V. Bubn.) 11. Kaip ji tau?Smarki mergiščia. (V. Bubn.) 12. <···> kaip gali būti, kad <···>toksai vyras milžinas paklūsta melžėjai, tai vėjo perpučiamaimoteriškutei. (V. Bubn.) 13. Angies gylis gelia tik arti, o žmo-gaus liežuvis pasiekia ir toli.(taut.) 14. Kas pakels šunelį antgirnų, kad pats neužlips. (taut.) 15. Tu kalbi apie akėčias, o ašapie vežėčias. (taut.) 16. Jogaila su karaliene savo kilnojamojekoplyčioje išklausė dvejų Mišių ir paskui abu dar ilgai klūpojosavo brangiu kilimu dengtame atsivežtame klaupte ir meldėsi.(A. Vien.) 17. Modernioji visuomenė subyra į daugybę frag-mentų. (sp.) 18. Nereikia žargoniškai kopijuoti jų terminų ar-ba keisti juos pažodiniais vertalais <···> (sp.) 19. Šiandienbuvo Žolinės šventė, ir Dvainis rengėsi bažnyčion: nūnai jukreikia vežti sėkla šventinti. (V. Krėv.) 20. Kalba yra tautos dva-sios reiškėjų reiškėja, jos dvasingumo versmių versmė ir palai-kytoja. (J. Pikč.)

5. 4. 18. Atrinkite priešdėlinės darybos daiktavardžius, parodykite jųdarybinę struktūrą. Kokios darybos yra kiti žodžiai? Palygin-kite jų darybinę struktūrą. Pavyzdžiui:

paausys paauglys ↑ ↑ausis + pa-, -ys plg. paaugti + -lys(priešdėlio vedinys) (priesagos vedinys)

A. Antausis, antklodė, antgalis, antsiuvas; apsiuvas, aplankas, ap-

^

40

lankalas, apgaulė, apavas, apykaklė, apylanka, apyrankė; atsa-kas, atvožas, atvirukas, atlapas, atšlaitė, atšvaitas, atžvilgis; be-širdis, begėdiškumas, bemiegė, bemokslis, benamis, begalybė;išnaša, išdukterė, išvakarės, iðeitis, iššūkis, išdykėlis, išdirbis;ásakas, įnamys, įstatymas, ágūdis, ákalnė; pakraštys, palaukė, pa-motė, pamušalas, pamergë, posakis; priešistorė, prieškalnė, prie-šokis; užantis, užpilas, užmarštis, užsakai, užkulnis.

B. Apnašos, apynasris, apymeistris; negarbë, nesveikata, nedar-bas, netektis, nesàmonė, nesakymas; perrašymas, pertaras, per-tvarka, perkaklis, perpjova; priemaišos, prielaida, prielipas,priežodis, priebėga, prietiltis, priemūris, priežiūra, prieangis,priesakai; nuotykis, nuodėmė, nuokalnė; sàmokslas, sàmonė,sàlyga, sàstingis; posūnis, posūkis, paausys; pakalnė, pamoks-las, priešpilis, priešpiečiai, prieštaravimas, priešžiemis, prieši-ninkas; protėvynė, prolytė, protarpis, prošvaistė, protėkis;bepinigė, bedarbis, beširdis, bepienė.

5. 4. 19. Sugrupuokite priešdėlių vedinius pagal darybos motyvaciją,nurodykite darybos formantą ir surašykite vedinius į lentelėsatitinkamą skiltį. Papildykite lentelę, remdamiesi „Dabarti-nės lietuvių kalbos gramatika“.

Galima darybos motyvacija Darybosformantai

Vediniai

1. Vieta, artima pamatiniu žodžiu pasakytai vietai

(daiktui)pajūris, patarmė, pamotė, parytys,

pameistrys, pakrantė,

2. Daiktas, esantis arti pamatiniu žodžiu pasakyto

daikto (ar pasakytoje vietoje)pakalnė,pagalys, pagalvė,

pavainikis, pravardė, protėvis,

3. Laikas, artimas pamatiniu žodžiu pasakytam

laikuiprokalbė,pradantė, antkapis,

prieškambaris, priešnuodžiai,

4. Tai, kas yra mažesnio masto ar hierarchiškai

menkesnis už pamatiniu žodžiu pasakytą dalyką

(asmenį)

priešgalūnis, priešžiemis,

priešsrovė, prieštomis, įrankis,

įnagis, įsūnis,

5. Tai, kas yra priešingos reikšmės pamatiniu žodžiu

pasakytam dalykuiįbrolis,priebutis, priebalsis,

priemiestis, priemolė,

6. Asmuo, neturintis pamatiniu žodžiu pasakyto

dalykoatspalvis, atšaka, atvelykis,

atbalsis, atšlaitė, negarbė,

7. Perviršis (kaupas) to, kas pasakyta pamatiniužodžiu

neturtas, bemiegė, beturtis, besotė,

besotis, begėdis,

8. Tai, kas buvo anksčiau už pamatiniu žodžiu

pasakytą dalykąbeširdis, bevaikis, nuošimtis,

nuokalnė, antkainis,

9. Pakartojimas to, kas pasakyta pamatiniu žodžiu antsvoris, išvakarės, užsienis,

sambalsis.

´

´

~

~

´´ ´´

~

41

Kurie vediniai turi netipišką (individualią) darybinę reikšmę?Juos aptarkite atskirai.

5. 4. 20. 1. Raskite priešdėlių vedinius ir pasakykite darybos moty-vaciją. Palyginkite darybos formantus.2. Raskite dūrinius, aptarkite jų struktūrą. Palyginkite dary-bos ir leksines reikšmes.

A. 1. Parugėm gelsvom basa vasara prabėgs. (S. Nėr.) 2. Šiandienjau apyšalnis, reikia nuimt kopūstai. (LKŽ) 3. Klausai tu šitoavigalvio. (LKŽ) 4. Būdavo liūdnai gera prisiminti tą laiką, kai jisčia atbėgdavo ankstų pavasarį ir kai pasitikdavo ištisos salos bal-tų ožkabarzdžių ir saldus paukščių triukšmas. (J. Ap.) 5. Po sau-lės grąžos, apykalėdžiais, pasitvirtino žiema. (Žem.) 6. Vos į pa-vakarę bepargrįžo abudu, pats ir arklys, apšarmoję. (Žem.) 7. Jisišėjo iš čia paryčiu. <···> (Br. Radz.) 8. Kitas mito variantassako: nimfa buvusi nubausta Dzeuso žmonos Heros už plepumąir gražbylystę <···> (Br. Radz.) 9. Po poros valandų miego, vospatekėjus saulutei ir ištirpus Aušrinei, keliasi ir naktigoniai. <···>Keliasi, ima apynasrius ir eina prie savo arklių. (A. Vien.) 10. Su-stoję pradalgin, jau varo barą iš rytų patekėję trys broliukai šienp-joviai. (A. Vien.) 11. <···> tuojau viską turėjo užgulti rugsėjosutemos. (R. Gran.) 12. Apačioje, ties ta vieta, kur per upelę turibūti permestas lieptas, kelis kartus girgžteli – matyt, medis, koksjuodalksnis trinasi į liepto rąstą <···> (Br. Radz.)

B. 1. Nebark manęs, o rūstusai patėvi! Nebark manęs, o pamotepikta! (S. Nėr.) 2. Dešimtis kartų Deveika su Krizu pakyla išužstalės, bet vėl juos sodina. (P. Cv.) 3. Nusibodo jis jau irsaviems, ir kaimynams, ir kad ne jo išdukterė Nastutė, tai ne-būtų kam ir ligonio prižiūrėti. (A. Vien.) 4. Žinai, koks var-gas, kai reikia duobkasį laidot. (R. Gran.) 5. Daukantui, išėju-siam į lauką, imdavo rodytis, kad jis užuodžia ir kepamą duo-ną, ir bulviakasio dūmą. (R. Gran.) 6. Vakaruose sklando idė-jos apie senosios pasaulėjautos grąžinimą. (sp.) 7. <···> lape-lių tvaikas tarsi pranašavo… slėpė savy pavasarinio dangausvaiskumą, sauso, paupius ir arimus džiovinančio vėjo gūsius,vyturėlių almėjimą. (Br. Radz.) 8. Buvo jau pavakarys, kai Ve-ronika parėjo namo. (A. Vien.) 9. Žiūrint į paežerę, rodėsi

42

Veronikai, kad tenai nakčia kažkas išpylė keletą šimtų nėšiųverdančio vandens, kuris lig šiol neataušęs dar tebegaravo.(A. Vien.) 10. <···> nusidriekdami iki žvarbaus saulėlydžio,jam atsivers sniego laukai ir kalvos. (Br. Radz.) 11. Bent tamavinpročiui kas neįkalbės, kaip kad reikia trobas pasistatyti.(LKŽ) 12. Netrukus plačiu pievos ruožu, lygiu atstumu vie-nas nuo kito, išsirikiavo šienpjoviai. Visi vienmarškiniai, visivienplaukiai.(V. Myk. – Put.) 13. Tik pažiūrėk į priesvirnį –stulpeliai grakštūs, išpjaustinėti, išdrožinėti. (V. Bubn.)

VI. BÛDVARDÞIØ DARYBA

6. 1. Sąvokos: priešdėlių vediniai, priesagų vediniai, galūnių vedi-niai, mišriosios darybos būdvardžiai, sudurtiniai būdvardžiai, se-kiniai, vertiniai.


A. Būdvardžių darybos būdai. Galūninės darybos supratimas skir-tinguose kalbotyros darbuose.

B. Išvestiniais būdvardžiais reiškiamos ypatybės. Vediniu reiškia-mos ypatybės priklausymas nuo pamatinio žodžio gramatinėsir leksinės reikšmės.

C. Veiksmažodinių būdvardžių ir dalyvių semantinis santykis.D. Būdvardžių darybos tipai, jų produktyvumas. Būdvardžių da-

rybos klaidos.6. 3. Literatūra

Jakaitienė ir kt. Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius, 1976. P.263–266.Keinys St. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai,1999. P. 75–83.Kniūkšta Pr. Priesagos -inis būdvardžiai. Vilnius, 1979. P. 8–53, 56–99.Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Gramatikos normos ir dabar-tinė vartosena. Vilnius, 1986. P. 52–60.Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius, 1994.P. 175–198.

43


6. 4. 1. Parodykite schema šių būdvardžių darybinę struktūrą ir pa-svarstykite dėl jų darybos motyvacijos sinchroniškai.

A. Duslus, seklus, kuplus; ðaunus, glodnus, kilnus, nuoþulnus,prakilnus, ávairus, miðrus, ðveitrus, gudrus, tamprus, stiprus;tikslus, svarbus, saldus.

B. Drëgnas, gleþnas, pilnas, plonas, silpnas, kresnas, apskritas,girtas, skystas, baltas, glaustas, prastas, riestas, suktas, ðaltas,ðiltas, rimtas; gyvas, atvirkðèias, staèias, gulsèias, klûpsèias,kniûpsèias, plokðèias, paplokðèias.

Palyginkite jø darybinës struktûros aiðkinimà aukðèiau nuro-dytoje literatûroje ir „Dabartinës lietuviø kalbos gramatikoje“.Sugalvokite analogiðkos morfeminës sudëties daiktavardþiø. Ko-kio darybos bûdo vediniais jie laikomi?

6. 4. 2. Kokias ypatybes þymi ðiuose junginiuose pavartoti bûdvar-dþiai? Pasakykite daugiau iðvestiniø bûdvardþiø, vartojamøskirtingomis reikðmëmis.Akmeninë ðirdis, akmeninis kryþius, akmeninis veidas, ak-meniniai obuoliai; auksinis þiedas, auksinis þmogus, auksinësrankos; geleþinis peilis, geleþinë valia, geleþinis þmogus; krið-tolinë vaza, kriðtolinis vanduo; ðiaudinë skrybëlë, ðiaudinispatriotas; ðvininës mintys, ðvininë kulka, ðvininës kojos.

6. 4. 3. Kokios ypatybës reiðkiamos iðvestiniais bûdvardþiais, darybiðkaisusijusiais su ðiais daiktavardþiais? Kokia bûdvardþiø darybospriesaga yra produktyviausia (skliausteliuose nurodyti þodþiai, sukuriais formanto -inis bûdvardþiai gali sudaryti junginá.)

kamuolys (þaibas), spanguolë (skruostai)akmuo (tvora), bulvë (vëdarai)giria (paukðtis), drevë (bitë)senovë (daina), þiema (javai)pamuðalas (ðilkas), maiðas (audeklas) + -inis

vëjas (malûnas, dujos (viryklë)sieksnis (þingsnis), metai (kursai)kalba (medþiaga), tautosaka (vienetas)balsis (fonema), problema (dalykas)

44

6. 4. 4. Pasakykite bûdvardþiø su ðiais prieðdëliais. Koks prieðdëlisyra dariausias (parodykite junglumà linijomis). Kokiomisdarybos priemonëmis dar galima iðreikðti analogiðkàdarybos motyvacijà?

aukðtas, þemas, storas, plonaspo-(pa-) ilgas, trumpas, smailas, bukas

jaunas, senas, graþus, bjaurus, kvailas, piktasgeltonas, raudonas, rudas, juodas

apy- þalias, pilkaspigus, brangus,skystas, tirðtas, plikas

prie- kurèiaspro- retas, tekinas

6. 4. 5. Pasamprotaukite apie ðiø bûdvardþiø darybos bûdà(remkitës ávairiais kalbotyros darbais):nuodugnus, nuoðirdus, atkaklus, atbulas; pokarinis, po-vestuvinis, prieððventinis, prieðgaisrinis; ikimokyklinis,ikikarinis; bebaimis, bereikðmis, bestuburis.

6. 4. 6. Raskite iðvestinius bûdvardþius, parodykite dvinaræ jø da-rybos struktûrà. Kokia ypatybë jais reiðkiama? Aptarkite ið-vestinius bûdvardþius pagal darybos motyvacijà.Kaip darybiðkai vertinate kitus þodþius, reiðkianèius ypaty-bæ?

A. 1. Visà tà laikà rankos tarsi lietuviðko medþio ðakos stipriailaikë delnuos saulës kompasà, akys bastësi uþ devyniø kalnøir devyniø giriø, o ðirdis plasnojo ðalia mëlynosios paukðtës…(E. Mieþ.) 2. Dangaus skvernas, uþklojæs balkðvà, negyvà ty-relio lygumà, staiga taip tamsiai drumstai pamëlo, jog atro-dë, vakaras bûtø ir suotëmis smelktøsi ið visø pusiø gilyn ápaèià miðko ðirdá. Garbanota ir ðirma pelkynø puðeliø sriû-tis, neapþvelgiamai liûliuojanti iki eþero ir já apsupanti, su-ðvito ðvieþiu þalumu. (M. Katil.) 3. <…> gal pavasarinë gai-va plûdo pro plaèius langus, gal ðilta, viltinga erdvë ir vëjogûsiai, siaudþiantys pro tuos langus regimam peizaþe <…>(Br. Radz.) 4. Jûra paðëlo, ir bangø lieþuviai pradëjo laiþyti

45

Neringai baltàsias rankas, ilgas gintarines kasas ir ilgà lenktàkaklà. (E. Mieþ.) 5. <…> ledinës vienatvës ðaltyje stingovisa jo bûtybë… (Br. Radz.) 6. Èia slypëjo milþiniðka ener-gija, sukelianti <…> griûtis. (Br. Radz.) 7. Abiejø agurki-nës nosys, stebulinës kojos, trimis pûrais seikëjami pilvai.(LKÞ) 8. Vakarykðtës nuotaikos kaip nebûta. (A. Vien.)9. Varpai vakariniai paskendo á Nemunà. (S. Nër.) 10. Kadtrenkë perkûnas á savo gintarinius namus, kuriuose gyvenoVaiva. (V. Krëv.) 11. Jis nebuvo nei svetimas, nei savas, neiartimas, nei tolimas, jis buvo mylimas þmogus <…> (J. Ap.)12. Nerami ir audringa buvo jo praeitis. Ateitis atrodë jamðviesesnë. (A. Vien.) 13. Maþutëlaitis bereikðmis krislelis priepaþinimo luito? (J. Ap.)

B. 1. Pirmasis buvo turtingas ûkininkas, darbðtus ir dievobai-mingas þmogus, todël buvo visø gerbiamas vyras. Antrasisbuvo vargðas þmogelis, neturëjo nei ûkio, nei þmonos, neivaikø, gyveno vienui vienas kaip pirðtas dûminëje trobelëjesu maþuèiais langeliais. Didesnë jø dalis buvo skalomis uþ-taisyta, nes stiklai jau seniai buvo iðbyrëjæ. Pati trobelë buvomaþutë, pakrypusi, ramsèiais paremta; stogas samanotas,kupstais suaugæs, vietomis visai kiauras. (V. Krëv.) 2. Vasarànuo senø seniausiø laikø ganydavo ûkininkø gyvulius, sker-dþiaudavo, valgydavo svetimà, avëdavo ir dëvëdavo irgi sve-timà <…> (V. Krëv.) 3. Visa prapuolë; tik ant lauko plikokelios puðelës apykreivës liko. (A. Baran.) 4. Andriukas së-dëjo priekaboje, kojos rëmësi á turginá motinos krepðá <…>(R. Gran.) 5. <…> apaèioj atsivërë du eþerai: vienas di-dþiulis ir skaisèiai þalias, pasiðiauðæs þoliø ir krûmø vilnimis,antras jo vidury maþesnis ir lygus, pilnas balzgano vandensðvytëjimo <…> (R. Gran.) 6. Susikeitæs uþ nugaros rankas,sieksniniais þingsniais matuodavo savo kambarëlá. (Br. Radz.)7. Ryt ið ryto ir vël ant ðito takelio nutás rasos laðeliais apki-bæ voratinkliai – ðilkiniai laumës siûlai ar pamotës raganosplaukai. (J. Marc.) 8. Artëjanèio vakaro prieblandoje dar jau-èiu aksominá minties plaðtakiø ðokio plazdesá. (E. Mieþ.)9. Kopëèiø virðûnë vël ima linguoti ir priglûsta prie ledinës

46

uolos. (Br. Radz.) 10. Tarsi sulëtintame kino kadre iðtiðkopjuvenos, iðdriko plaukai ir ilgai plaikstësi rudeniniame vëjy-je. (Br. Radz.)

C. 1. <…> jos ðviesa siekia tolimà skardá, ant kurio auga di-dþiulis àþuolas <…> (Br. Radz.) 2. <…> kaþkà jiems ant-rino dûþtanèios bangos atodûsiai <…>, bevardþiai audrosdraskomi medþiai. (Br. Radz.) 3. Ji nori ðaukti, taèiau koksbeprasmiðkas bûtø menkutës moters riksmas pasaulyje, ku-ris yra ledinis ir kurèias dar ne visiðkai suðalusio þmogausaimanai. (J. Ap.) 4. Kambary tvyrojo pilkðva neryðki ðviesa<…> (R. Gran.) 5. Bet bokðtas, aukðtas, platus ir dantuo-tas, stengësi atrodyti garbingas. (I. Sim.) 6. Ant mësos kalnogeleþiniais jauèiais aria <…> (taut.) 7. Kieksyk, kaip þvaigþdësidabrinë, per kiauras naktis nesumerkë akiø. (Mair.) 8. Jeijis bus panaðus á mane, tai kaþkuo panaðus bus ir jo gyveni-mas – beprasmis, persmelktas neaiðkios baimës, kupinas ne-tikrumø, perdëm tylus, neiðraiðkingas, nepasotintas, alkanas.(Br. Radz.) 9. Ávairiø bûna keliø. Duobëti, vingiuoti per smëlá,per molá, kur klimpsta kojos. Yra ir tiesûs, platûs, negyvoasfalto pluta padengti <…> Jis [takelis] toks artimas þemei,toks ðiltas <…> Nepakartojamas tas takelis, amþinas jo gy-venimas gamtoje <…> (Br. Radz.) 10. Mëlynomis rugiagë-liø, raudonomis laukiniø aguonø akimis þiûrës á tave vieno-dai graþi gyvenimo ir mirties paslaptis. (J. Marc.) 11. Tai darbûtø niekis, bet pikèiausia, kad sudrengë vienintelius jo nau-

jus kailinius: sutrûkinës jie dabar. (V. Krëv.)

VII. VEIKSMAÞODÞIØ DARYBA

7. 1. Sąvokos: priešdėlių vediniai, priesagų vediniai, mišriosios da-rybos veiksmažodžiai; leksikalizacija, potencinis pamatinis žo-dis, veiksmažodiniai vediniai, vardažodiniai vediniai.

7. 7. 2. Kontroliniai klausimai

A . Darybos būdų aktyvumo skirtybės (koks darybos būdas ak-tyviausias, kokie darybos būdai visai nerealizuoti).

47

B. Priešdėlinės darybos veiksmažodžių darybos reikšmės. Prieš-dėlių vartojimo klaidos.

C. Priešdėlio leksikalizacija.D. Darybinės priesagos ir jų variantai.E. Priesagų darybos veiksmažodinių vedinių darybos reikšmės,

produktyviausios priesagos.F. Priesagų darybos vardažodinių vedinių darybos reikšmės, pro-

duktyviausios priesagos.7. 3. Literatūra

Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius, 1997. P. 385–410.Jakaitienė E.Dėl priesaginių veiksmažodžių darybinių reikš-mių // Baltistica. 1972 – 8(1). P. 49–54.Jakaitienė E. ir kt. Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius, 1976.P. 266–267.Keinys St. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Vilnius,1999. P. 86–97.Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Gramatikos normos ir da-bartinė vartosena. Vilnius, 1986. P. 22–42.


7. 4. 1. Kurie veiksmažodžiai laikytini dariniais? Parodykite jų struk-tūros sandus. Kurie veiksmažodžiai sinchroniškai laikytinipaprastaisiais žodžiais?

Skaityti, rašyti, badyti, bandyti, adyti, lankstyti; dy-kaduoniauti, ragauti, piktžodžiauti, šunuodegiauti; alinti,juokinti, šokinti, raginti, piktinti, kankinti, žadinti; bijoti,ieškoti, svajoti, mazgoti, kapoti, rymoti, styroti, kaboti, buvo-ti; smuikuoti, bučiuoti, kamuoti, ginkluoti, sakuoti, rikiuo-ti, linksniuoti.

7. 4. 2. Nustatykite veiksmažodžių darybos formantą ir pažymėkitemorfonologines kaitas; suformuluokite darybinę reikšmę irpramaišiui parašytus veiksmažodžius suskirstykite pagal da-rybines reikšmes į skyrius. Aptarkite reikšmių atspalvius iratspalvių derinius. (Nežinomų veiksmažodžių reikšmių žiū-rėkite „Lietuvių kalbos žodyne“.)

48

A. Pûstelėti, aušėti, kyšëti, pabėgëti, linktelėti, virtinëti, čiulpëti,dygsëti, džiûvelėti, stûgtelėti, mosterėti, palypëti, sneigėti, sver-dėti, jodinëti, šlavinëti, dygsëti; sekioti, šûkčioti, glūdoti, ran-kioti, styroti, kiloti, pirkailioti, kabalioti, žirgsoti, šûkaloti,pūslioti; spardyti, sklaidyti, lykyti, gydyti, mëtyti, žudyti, gnai-byti, ugdyti, guldyti, sagstyti, nardyti, pykdyti; laipinti, želdin-ti, kaldinti, sukinti; lūkinëti; rëkauti, švilpauti, maldauti; la-šenti, varventi, sūpuoti, snyguriuoti, švilpiniuoti.

B. Trûktelėti, brûkštelėti, pliktelėti, juosëti, klūpëti, mūvëti,gnaibinëti, šlavinëti, žiurstelėti, birbinti, auginti, dirbdinti, var-vinti, blizginti; bėgioti, kaišioti, klaidžioti, kriuknoti, plûkoti,kniūbsoti; skvirbsoti, miegoti, šypsotis, imlioti; stûguriuoti,linkuoti, virtuliuoti, gaišuoti, verkuoti; verkšlenti, byrenti,kalenti, duzgenti; rūkyti, trankyti, klupdyti, šaudyti, vykdyti,girdyti, tvindyti, ardyti, kamšyti, kratyti, statyti, vartyti,smaigstyti, laistyti, cypsëti, palūkëti, pastūmëti, rakinëti, lū-žinëti, skeldėti, segëti, stûgauti, šûkauti, žvygauti, verkauti,mainikauti, žiovauti; dirbuliuoti, stoviniuoti, švilpiniuoti, blė-suoti, mojuoti, gaišuoti, dūsuoti, murkuoti.

7. 4. 3. Remdamiesi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, parašyki-te, kokie galimi vediniai su skirtingais darybos formantais,tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su šiais žodžiais: žioti(s), lauk-ti, plaukti, snigti, verkti, krypti, keisti, traukti,krimsti, kelti, kibti.Palyginkite jų darybines reikšmes.

7. 4. 4. Palyginkite priešdėlių darybines funkcijas.

Darybos kategorijos Darybos formantas Vediniai

Kartotiniai (iteratyviniai)

Priežastiniai (kauzatyviniai)

Tęstinės arba rezultatinėsbūsenos (duratyviniai)

Mažybiniai (deminutyviniai)

Akimirkos (momentiniai)

49

A. Apžvelgti, aplenkti, (pvz., aplenks mirtis), apsverti (pvz., par-davėja apsvėrė), apšerti, apdainuoti, apgydyti, apgauti.

B. Ateiti, atgauti, atsodinti, atsivalgyti, atsisësti, atlikti.C. Įvesti, įmigti, įgalëti, įdužti, įvykdyti, įsakyti, įsišnekëti.D. Išvežti, išganyti, išieškoti, išdirbti, išpurvinti, išgalëti, ištikti.E. Nuaidëti, nusidirbti, numigti, nušvisti, nurimti, nuganyti, nu-

stovëti, nupiešti, nugalëti.F. Pakišti, panešti, padaryti, pamokyti, pagauti.

7. 4. 5. Sugrupuokite priešdėlinius veiksmažodžius pagal kategorinesdarybines reikšmes. Sugalvokite daugiau tos pačios darybi-nės reikšmės vedinių.Pribëgti, užtrokšti, užsiklausyti, perbristi, užgroti, suaugti,nukietinti, pragnybti, sujodinëti, pravalgyti, įmigti, sudegti,susirgti, perbalti, įsidejuoti, nusûdyti, pražilti, pražysti, prasi-kalti, prašvisti, prigirti, pernokti, įpirkti, nusėdëti, įsižiūrëti,prastovëti, užstaugti, perrūgti, perdaryti, išsikalbëti, nulaikyti.

7. 4. 6. Išrinkite nevartotinus veiksmažodžius ir paaiškinkite, kodėljie neteiktini bendrinei kalbai (remkitės A. Paulauskienės, D.Tarvydaitės knyga „Gramatikos normos ir dabartinė vartose-na“, p. 22–42).

A. Pridaboti, aprūgti, apsakinėti, susimyslyti, žvilgterėti, pergy-venti, nudruskinti, atvaišinti, mulkinti, apsivesti.

B. Lodyti (šunis), atatrūkti, melaginti, išgauti, apjungti, viešna-gėti, pergerti, advokatauti, apsirėdyti, pragriaudėti.

7. 4. 7. Raskite žodžiams priešdėlius (gali tikti ne vienas priešdėlis).Nusakykite priešdėlinių veiksmažodžių darybinę reikšmę.

A. mokėti at- B. vesti už-žymėti nu- skaityti pri-pasakoti už- važiuoti ap-kortuoti pa- nešti pa-reguliuoti iš- pildyti su-gydyti pri- manyti at-lieti ap- redaguoti nu-analizuoti su- vežti iš-lėkti (namo) pra- eiti (namo) par-sodinti par- skaičiuoti per-

50

7. 4. 8. Parašykite šių vedinių pamatinius žodžius ir darybos for-mantą.Keli darybos žingsniai sudaro šių vedinių darybos gran-dinę? Pasakykite, kokia jų darybinė reikšmė.

A. Priekaištauti, išsilakstyti, palenktyniauti, pasikraipyti, padlai-žiauti, perstatyti, platinti, lašenti, suvažiuoti, valkstinëti;

B. Griuvinëdamas, įžeidinëdamas, nevaldomas, dusinamas, šla-vinëjant, lašindamas, nužingsniavus, išbarstydamas, papirki-nëjamas, pasišaipant.

7. 4. 9. Išnagrinėkite visais atžvilgiais (žr. nagrinėjimo planą p. 55)šių veiksmažodžių paskutinę darybos pakopą.

A. Krykštauti, žaliuoti, sodinti, sloguoti, žvigdyti, sluoksniuoti,kryptelėti, sirginëti, skainioti, saldëti, buriuoti, marguoti, mūvë-ti, raišioti, želdinti, žingsniuoti, kaldinti, tujinti, klūpoti, ryšë-ti, įrodinëti, rungtyniauti, karščiuoti;

užsibûti, nuliuoksëti, sužvigti, prakirpti, parvežti, sužibti.B. Rinkinëti, kvailioti, dykinëti, kaldinti, gnaibyti, tinginiauti, auk-

lėti, statinëti, kramtyti, žiojëti, priekaištauti, vairuoti, braidy-ti, rymoti, rakinëti, pratinti, tapyti, svečiuotis, luktelėti, įlûžti,sulakstyti, apgydyti, atvaišinti, pritrypti.

7. 4. 10. Išrinkite motyvuotus veiksmažodžius (išvestinių formų ra-šykite bendratis). Parašykite jų pamatinius žodžius, nusaky-kite vedinių darybinę reikšmę.

A. Užlipusi, užkopusi siauru takeliu, vejele sodintu, baltais per-lais barstytu, ant to aukštojo kalnelio, ant jo žibančiosios vir-šūnėlės, atsisėda jaunoji karalaitė aukselio kėdelėn, ima bal-ton savo kaip iš alebastro lipdyton rankelėn gintarų kankle-lius, mielai skambančius, ir tyliai dainuoja ramumo dainą, dai-ną vakarinę…

Lyg audrios užburtų jūrių bangelės verkia, lyg užburtų gire-lių medžiai ūžia, lyg milžinupės verčia savo vandenėlius iš aukš-tų kalnų į gilius klonius – plaukia aidų, skamba gaidų vilnelės,supdamos liūliuodamos mažus paukštelius žaliose šakelėse, poplačiaisiais lapeliais, migdydamos žvėrelius giliuose urvuose,judindamos jaudindamos širdelę jaunoje krūtinėj, linksminda-mos nuliūdusius nuvargusius šviesia linksmesnės buitelės sva-jonėle. (V. Krėv.)

51

B. Gelsvą kaselę susimasčiusi, aukso vainikėlį nusipynusi, ant glot-nios galvelės užsidėjusi, kai išeina ant dvarelio, vario durelesvarstydama, per aukso slenkstelį žengdama, kai eina per kie-melį į vyšnių sodelį – margos, baltos peteliškės kaip sniegoskuteliai tai lakioja mosuoja aplink jos galvelę.

Iš šalių tolimųjų, ten, kur už girelių, už tų siūbuojančiųjų,už marelių mėlynųjų, per kalnelius ko aukščiausius, per klo-nelius ko giliausius, per nemunėlius, per dunojėlius tai lekia,tai skubinasi audrusis vėjelis, kad padabotų, kad pamatytų jau-nąją mergelę, sparneliais bemosuodamas, žmonių vargdienė-lių, dirvos artojėlių, rugių pjovėjėlių veidelius bešluosto, pete-lius beglosto šaltu papūtimu, oro dvelkimu. (V. Krėv.)

C. Ir jis svajoja, ir jis lekioja su viesulais, su vėjais, laisvas kaipjie, galingas kaip tie milžinai, su audromis kovoja ginčijasi, mė-lynose padangių erdvėse rankom žaibus gaudo, perkūno vaini-kais dabinasi.

O jaunam berneliui tai vis dainuoja apie skaisčią mergelę,mergelę lelijėlę, kuri gyvena tolimoje šalelėj, aukštoje klėtelėj,po langeliu sėdi, bernužėlį mini ir jo jaunojo laukte laukia, irjo puikaus šaukte šaukia…

Ir daugel daugel dar pasakoja žmonėms toji dainelė…(V. Krėv.)

VIII. APIBENDRINAMOSIOS UÞDUOTYS IRDARYBINIO NAGRINËJIMO PAVYZDÞIAI

8. 1. Apibendrinamosios užduotys

8. 1. 1. Remdamiesi žodynais, parašykite kuo daugiau darinių (daik-tavardžių, veiksmažodžių), kuriais pavadinami gamtos reiš-kiniai, pvz., droblius (jų pamatiniai žodžiai gali būti šie: lyti,snigti, ledas, lietus, drėbti, šalti ir kt.).

8. 1. 2. Išrinkite iš teksto visus darinius, suskirstykite pagal kalbosdalį. Visapusiškai išanalizuokite jų darybos ypatumus.

A. Kistyno tarpukalnė pasibaigia dideliu, dar mažai teištirtu le-dynu, iš po kurio teka to pat vardo upelė. Iš pradžių ji zirzenair knarkia per lygų, skliaustą tarpukalnės dugną mažučiais,

52

sriauniais upeliais, susitikusi pakeliui stačių uolų ir akmenųslenksčių, lyg nenorėdama iš anksto kovoti ir be laiko gaišintisavo jėgų, ramiai juos aplenkia ir pasislepia po uolomis, ret-karčiais iš po jų pasirodydama lyg pasižvalgyti tolesnio kelio,kad išvengtų pavojaus ir kovos. Bet juo toliau, juo daugiausutikdama kliūčių, pristigus kantrybės, staiga sumuša į vienąsrovę visas savo jėgas ir išlenda iš po uolų baisi, įnirtusi ir ga-linga; išlenda, šniokšdama ir vartydama akmenis bei uolų nuo-laužas, ir jau prieš nieką nebesilenkia ir nebeskiria draugųnuo priešų, o teška, šniokščia, šokinėja ir puola kiekvieną tvir-tovę, kurią tik pakeliui sutinka. Bet dar iš tolo pamačiusi Dar-jalo tarpukalnėje su kalnais kovojantį ir ją viliojantį Tereką,aprimsta ir prieš pat karalienės Tamaros bokšto griuvėsius puo-la į jo prieglobstį. O tas, žiauriai nudžiugęs, griebia ją į savoglėbį ir grūdasi drauge į pačią tarpukalnės ankštumą. (A. Vien.)

***B. Jeigu pilki perdebesiai virš miesto, pučia vėjas, o saulė blyks-

telėjusi pasislepia ir juodas kaip gumulas debesėlis praplium-pa lietum, o už keliolikos žingsnių šviečia saulė ir vaivorykštėslankas – kaip arka į šiltų saulės spindulių ruožą – ar ne ruduo?Čia, mieste, jo nejauti. Tačiau tie, kurie dabar laukuose, kuriemato pašiurpusias karvių nugaras, kurių batai mina molį, ku-rie eina pro bulvių laukus, pro ražieną, tie žino, kad jau ruduo,ir guodžia save mintim, kad dar bus bobų vasara, kad dar iš-džius pilkšvas bulvienų smėlis, pagels lapai, tolumoje auksudegs medžiai, išsirikiuos visom pakelėm, paplentėm ir pavieš-kelėm liepos. Tos skaidrios akimirkos, kai oras permatomas irjau draikosi voratinkliai! Vakarai, kai dvelkia šaltis, ne, dar nešaltis, tik vėsa, būsimų šalčių pranašas, kai jauti, kokia trapi,kokia laikina kiekviena akimirka, ir pilnas paslaptingo virpu-lio brendi laukais į savo pirkią, o kieme dar sustoji ir tavo žvilgs-nis klaidžioja ties pravirom pirkios durim, krypsta į vakarė-jantį dangų, ir pagaliau įeini į trobą… Kaip draugas pasitinkatave namų slenkstis, žeme apneštas medinis slenkstis. Taip,jau tikrai ateina ruduo. (Br. Radz.)

***

53

C. Jūs, mažų trobelių, suklypusių ir pavargusių, didelių ir stotingųnamų durys, langinės ir langeliai!.. Kiek drebančių žingsnių, vir-pančių rankų, išgąstingų balsų matėt, girdėjot vasarą ir žiemą, irdaugiausia vis naktį, cypiant baigiantiems išprotėti šunims, kiekjūs sugėrėt baimės, riksmo ir maldų ir kaip skaudžiai jūs šian-dien virstate iš staktų glėbio, kad geriausiu atveju jumis uždary-tų kokio vištininko duris, o dažniausiai, maldaudamos žmogausnesunaikinti, su grauduliu sutinkate jus kapojantį kirvį, o pas-kui gulate gabalais vienos ant kitų krosnyse ir lyg kokia stab-meldiška dvasia išlekiate lauk pro silikatinių plytų kaminus irdairotės į laukus, kuriuose jau nebėra buvusios gyvybės ir negir-dėti žmogaus balso. O kartais jūsų taip nėra kur padėti, kadžmonės – ir labai dažnai – nutaria jūsų dvasią išleisti čia pat, kurjus tebeglėbia tvirtos, nors dažnai ir sušaudytos staktos, kur jūsdar galite stipriai remtis į geležinius vyrius, nukaltus seno kal-vio, kurio jau nebejauna duktė neseniai buvo į tuos laukus atva-žiavusi iš Sibiro ir visiems, kas dar liko gyvas, papasakojo, kadir tenai, gavęs kiek laisvės, kalvis, jos tėvas, neužmetė savo dar-bo, ir tenai jis pradėjo nuo vyrių, tik dar stipresnių negu čia, nesir Sibiro medžiai, ir iš jų padarytos durys stipresnės ir sunkes-nės. Paskui kalvis sulaukęs mirties – koks milžiniškas Sibiro me-dis prispaudęs jį amžinai <…>. (J. Ap.)

***D. Iš tinklinio ar krepšinio aikštelės lėkdavo į vėsią skaityklų rimtį,

šiugždeno išgeltusius knygų lapus, laikraščių skiltis, brošiūrė-les, užsirašydamas įdomesnes mintis, kurios ateidavo skaitant;kartais ilgam nugrimzdavo į susimąstymą. Nervingi žinojimodirgsniai, daugiau pojūtis negu tiesa, – poezija, dvelktelėjimas.Visa čia pynėsi – šaltas ramus dėstymas, kurį staiga pertraukiadesperatiškas ar entuziastingas kokio viduramžių poeto ar ra-šytojo šūktelėjimas, įstringantis galugerkly… Čia tik užuomina,spėjimas; o čia šalta, objektyvi sentencija, pereinanti į tylų atsi-dūsėjimą, sukeltą jos bejėgiškumo pojūčio, – tas bejėgiškumaskaip tik ir vertė ją būti išdidžiai, visuotinei, pernelyg giliamintiš-kai, o giliamintiškumas savo ruožtu plaukė iš jos neapibrėžtu-mo. Preciziška, griežta, nepakanti bet kokiems prieštaravimams,

54

tuo pačiu fanatiška bei despotiška, ji buvo panaši į apgirtusį arįžeistą subjektą, kuris kažkam grūmoja arba visa žada, pats ne-suvokdamas, kokios jo vaidmens galimybės. (B. Radz.)

***E. Jauni vyrukai, atvažiavę iš didesnio miesto nei šis, sustoja ratu

ir užtraukia dainą. Rankos ant pečių, galvos atmestos, melo-dija neša į kitą laiką, į tolybes, nors jie ir pasilieka čia, už žied-lapiais nužerto stalo. Švelnūs vėjo gūsiai plaiksto baltą jauna-martės drabužį, jos veidai įkaitę, akys spindi, kiek virpančiaispirštais ji vis taiso nuometą. Guvi padykėlė, ji ir dabar, rodos,vos laikosi neiškrėtus kokios išdaigos. Pakiliai iškilmingas vei-das jaunojo. Rodos, jis nė nepastebi, kaip glaustosi prie jo jau-nutė žmona: sieloje skaidrios tolumos. Jos plykstelėjo kaip švie-sa, kaip visas gyvenimas dar rytą, kai vėsūs pirmieji spinduliainedrąsiai grabinėjo suskirdusią durų staktą – tokią kaip ir jogimtųjų namų, – lyžčiojo žydinčių obelaičių viršūnes, bet juo-se jau slypėjo karšto vidurdienio ir dulkančių kelių nujauti-mas. (B. Radz.)

8. 1. 3. Išanalizuokite šių žodžių darybą, parodydami skirtingaisskliausteliais visą darybos grandinę: įkurtuvės, atrajotojas, iš-eivija, kupetuotuvas, gyvulininkystė, ištvermingumas, apdaili-ninkas.Pavyzdžiui: {[(pa - mok) - sl] - inink} - auti, [iš -(be/ar - sty)]- tojas, < ne - {nu - [(mau - st) - inëj]}> - imas

8. 1. 4. Išanalizuokite šių žodžių darybą: parodykite visas darybos pa-kopas ir kiekvieną jų išsamiai aptarkite pagal planą (žr. p. 55).

A. Dvejetukininkas, ištvermingumas, apsimetinëjimas, dirvože-mininkas, išleistuvininkas, gyvulininkystė, aklatikystė, moks-leivija, dailëtyrininkas, kurčnebylystė, išsiskyrėlis, pamušali-nis.

B. Apžvalgininkas, iškvietinëjimas, išnaudotojiškumas, nemir-tingumas, uždarinëtojas, darbininkija, išdavikiškas, apvalks-tinëti, vakarieniautojai.

C. Sàmokslininkas, prisitaikėlis, alpėjimas, gyvybingumas, pri-juostëlė, dykaduoniauti, kilniadvasiškas, atpasakojimas,nesusipratėlis, nuostolingas, juodalksnynas, prismeiginëti.

55

8. 2. Vedinių ir dūrinių nagrinėjimas

8. 2. 1. Nagrinėjimo planas:

1) parašyti schemą (parodyti dvinarumą);2) apibūdinti pamatinio žodžio ir darybos būdo atžvilgiu;aptarti, jeigu reikia, morfonologinius reiškinius;3) suformuluoti darybinę reikšmę (kategorinę arba konkre-taus darinio) ir nurodyti, kokiam skyriui (darybos kategori-jai) darinys skirtinas;4) apibūdinti derivacinį ryšį (darybinės reikšmės rūšį);5) įvertinti darybos tipą darumo atžvilgiu ir pasakyti to pa-ties tipo(jeigu nedarus tipas, tos pačios darybos kategori-jos) pavyzdžių.Pastaba. Dūrinius nuo „3“ punkto aptarti kitaip: 1) pagaljuos sudarančius sandus, 2) tų sandų santykį, 3) palygintidarybinę ir leksinę reikšmes (jei pastaroji perkeltinė, nuro-dyti reikšmės perkėlimo būdą).

8. 2. 2. Nagrinėjimo pavyzdys:

Žodis nemirtingumas yra 4 pakopų darinys:

nemirtingumas ↑ nemirtingas + -umas ↑ mirtingas + ne- ↑ mirtis + -ingas ↑ mirti + -tis

IV pakopa

1) nemirtingumas sudaro darybos opoziciją su žodžiu ne-mirtingas;2) jis yra būdvardinis priesagos vedinys (darybos formantasyra sudėtinis);3) kategorinė darybinė reikšmė „būsena, būdinga tam, kaspasakytas pamatiniu žodžiu“; vedinys priklauso ypatybių pa-

^

^

^

56

vadinimų (vardažodžių abstraktų) darybos kategorijai;4) vedinys susijęs su pamatiniu žodžiu transpoziciniuderivaciniu ryšiu;5) formantas -umas – pats dariausias vardažodžių abstraktųdarybos formantas, pvz.: gerumas, paveldimumas ir kt.

III pakopa

1) nemirtingas sudaro darybos opoziciją su žodžiu mirtin-gas;2) nemirtingas yra priešdėlinės darybos būdvardis;3) vedinys reiškia priešingą ypatybę, negu pasakyta pamati-niu žodžiu (antoniminė reikšmė);4) vedinys su pamatiniu žodžiu susijęs mutaciniu derivaciniuryšiu;5) priešdėlis ne- – labai darus darybos formantas, pvz.: ne-geras, netolimas.

II pakopa

1) mirtingas darybiškai remiasi daiktavardžiu mirtis.2) tai – daiktavardinis priesagos vedinys;3) vedinys reiškia iš veiksmo kilusią vidinę ypatybę; darybi-nė reikšmė „toks, kuriam būdinga mirtis“;4) su pamatiniu žodžiu susijęs mutaciniu derivaciniu ryšiu;5) vedinys atstovauja dariam tipui, pvz.: išmintingas, laimin-gas.

I pakopa

1) mirtis darybiškai pamatuojamas veiksmažodžiu mirti;2) šis daiktavardis yra veiksmažodinis priesagos vedinys;3) mirtis yra veiksmo pavadinimas (veiksmažodžio abstrak-tas);4) vedinys su pamatiniu žodžiu susijęs transpoziciniu ryšiu;5) vedinys priklauso dariam tipui, pvz.: netektis, žūtis.

8. 2. 3. Dūrinių nagrinėjimo pavyzdys:

saulëlydis ← saulė, leistis (leidosi) + -is1) šis darinys yra dūrinys, nes remiasi dviem žodžiais, dūri-nio darybos formantas – sandūra ir galūnė -is;2) dūrinys yra prijungtinis (determinacinis), nes dūrinys su-darytas iš pagrindinio ir priklausomojo sando; pagrindinis

¬¬

57

sandas yra veiksmažodinis, o priklausomas sandas yra daik-tavardinis; priklausomuoju sandu pasakomas veiksmo sub-jektas; ir daiktavardinis sandas, ir veiksmažodinis sandas yramorfonologiškai pakitę: {saul-}→ {saulë,-} (šį pakitimąsinchroniškai galima laikyti segmentine morfonologine kai-ta) ir {leid} → {li·d-} (taip pat segmentinė (balsinių fone-mų) morfonologinė kaita;3) darybinė reikšmė „veiksmas, kai saulė leidžiasi“; ji iš es-mės sutampa su leksine reikšme;4) tam pačiam darybos tipui priklauso seilëtekis.

58

ÐALTINIØ SANTRUMPOS

J. Ap. – Juozas AputisA. Baran. – Antanas BaranauskasJ. Bil. – Jonas BiliūnasK. Bink. – Kazys BinkisV. Bubn. – Vytautas BubnysV. Dauj. – Viktorija DaujotytėR. Gran. – Romualdas GranauskasE. Jak. – Evalda JakaitienėJ. Jan. – Julius JanonisM. Katil. – Marius KatiliškisR. Ketur. – Robertas KeturakisV. Krėv. – Vincas KrėvėLKŽ – Lietuvių kalbos

žodynasV. Mač. – Vytautas MačernisMair. – MaironisJust. Marc. – Justinas Marcinkevičius

E. Miež. – Eduardas MieželaitisV. Myk.–Put. – Vincas Mykolaitis –

PutinasH. Nag. – Henrikas NagysS. Nėr. – Salomėja NėrisA. Paul. – Aldona PaulauskienėJ. Pikč. – Juozas PikčilingisB. Radz. – Bronius RadzevičiusI. Sim. – Ieva Simonaitytėsp. – periodinė spaudaA. Škėm. – Antanas ŠkėmaA. Venc. – Antanas VenclovaA. Vien. – Antanas Vienuolistaut. – tautosakaŽem. – ŽemaitėV. Žil. – Vytautė Žilinskaitė

59

60

GRAÞINA AKELAITIENËGRAÞINA AKELAITIENËGRAÞINA AKELAITIENËGRAÞINA AKELAITIENËGRAÞINA AKELAITIENËLIETUVIØ KALBOS ÞODÞIØ DARYBOS PRATYBOSLIETUVIØ KALBOS ÞODÞIØ DARYBOS PRATYBOSLIETUVIØ KALBOS ÞODÞIØ DARYBOS PRATYBOSLIETUVIØ KALBOS ÞODÞIØ DARYBOS PRATYBOSLIETUVIØ KALBOS ÞODÞIØ DARYBOS PRATYBOS

Mokomoji knyga

Tir. 300 egz. 3,75 sp. l. Uþsak. Nr. 02-025Iðleido Vilniaus pedagoginis universitetas, Studentø g. 39, LT-2004 VilniusMaketavo ir spausdino VPU leidykla, T. Ðevèenkos g. 31, LT-2009 Vilnius

Kaina sutartinë

Documents

Lietuvių kalbos žodžių darybos pratybos