Click here to load reader

Lietuvių kalbos žinynas. Kalbos etiketas

  • View
    298

  • Download
    14

Embed Size (px)

Text of Lietuvių kalbos žinynas. Kalbos etiketas

  • KALBOS ETIKETAS

    1. ETIKETAS IR MOGAUS KULTRA

    mogus yra visuomenin btyb, nuolat bendraujanti su kitais monmis. Paproiais virt

    bendravimo bei elgesio proiai ilgainiui gauna tam tikr tautin savitum, neatsiejam nuo tautos

    kultros poymi. Susiformavusias moni elgesio taisykles, apimanias iorinius tarpusavio

    bendravimo pasireikimus, prasta vadinti tarptautiniu odiu e t i k e t a s (i prancz kalbos

    tiquette).

    Svarbi bendravimo priemon ir iraika yra kalba. Apie mogaus elges, gebjim graiai bendrauti

    pirmiausia sprendiama i kalbos. Pokalbiuose irykja asmens savitumas ir kultros poymiai.

    Mandagus mogus, atsivelgdamas aplinkybes, lengvai geba parinkti reikiamus odius, tuoj

    pajunta, kokia intonacija geriausiai tinka juos tarti, visa laikysena parodo savo vidins ir iorins

    kultros darn.

    2. SVEIKINIMASIS IR SVEIKINIMAS

    2.1. S v e i k i n a n t i s daniausiai vartojamas odis labas. Sveikinams dvejaip vardininku ir

    galininku: labas rytas, labas vakaras, laba diena ir lab ryt, lab vakar, lab dien. Abi formos

    vardininko ir galininko taisyklingos ir geros. Vardininkas kiek daugiau sigaljs, todl bendrinei

    kalbai gal ir teiktinesnis.

    Nepagrstai keliamos abejons dl odio labas lietuvikumo. Tai senas baltikas odis, bendras

    lietuviams ir latviams. Visi vartojame prieveiksm labai, o juk tai bdvardio labas, -a vedinys.

    Peiktinas persistengimas sveikinimosi bdvard l a b a s keisti geras g e r a s rytas! Be joki

    svyravim sveikinkims kaip prasta: labas rytas, laba diena, labas vakaras.

    Neretai vartojamas sveikinimosi odis sveikas. iaip jis yra bdvardis, o vartojamas sveikinantis

    artimas jaustukui: S v e i k a s , draugui! S v e i k i , vaikai! S v e i k o s , merginos! tok sveikinimsi

    kartais atsakoma: Sveiki, sveiki! I toliau atkeliav sveiai sveikinami odi junginiu sveiki atvyk!

    2.2. Nuo sveikinimosi kiek skiriasi s v e i k i n i m a s . J daniausiai ireikiame veiksmaodio

    pirmuoju asmeniu sveikinu, sveikiname! Veiksmaodio formas sveikinu, sveikiname paprastai

    vartojame sveikinimo ratuose, laikuose. Taip sveikiname kokia nors proga savo artimuosius,

    biiulius, o vieose ikilmse garbingus jubiliatus, pvz.: Sveikiname sulaukusius au k s i n i

    v e s t u v i ! Prie veiksmaodio sveikinu, sveikiname neretai pridedame kok nors prieveiksm ar j

    atstojanius odius, pvz.: nuoirdiai, nuoirdiausiai, i visos irdies (sveikinu, sveikiname)...

    nekamojoje kalboje plinta sveikinimai su prielinksniu su, pvz.: Sveikinu su Naujaisiais metais!

    Sveikiname su garbingu jubiliejumi! Taip mat trumpiau! sismagin ir veiksmaod kartais praleidiam:

    Su Naujaisiais metais! Su kurtuvmis! Su vardadieniu!

    Jonas Jablonskis tokius sveikinimus taisydavo prielinksn su ia laik svetimu lietuvi kalbai,

    patardavo vartoti kilminink: Sveikinu Naujj met! Kilmininkas bendrin kalb kelio neprasiskyn.

    Sunku tiktis, kad jam pavykt kada istumti t su i nekamosios kalbos. Gyvenimas veria bent jau

    nekamojoje kalboje susitaikinti su tuo nenaudliu prielinksniu... Tik nereikt juo piktnaudiauti!..

    Laikuose sveikinimus turtume kitaip formuluoti. Daug kur tinka galininkas: Sveikinu vardini

    d i e n ! Sveikinu g r u s i u s i kelions! Leistina vartoti ir daiktavard proga: Sveikiname

    apdovanojimo p r o g a ! Tik niekada nevartokime kanceliariko griozdo r y i um s u (vardadieniu,

    jubiliejumi...)!

    2.3. Vieuose sveikinimuose paprastai nesitenkiname keliais odiais. Per ikilmes, sveikindami

    jubiliat, laureat, ym raytoj, mokslinink, meninink, vieojoje kalboje ikeliame sveikinamojo

  • asmens nuopelnus, reikiame jam pagarb, dkingum... Baigdami sveikinamj kalb, keliais

    sakiniais ikilmingai pasakome gerai apgalvotus, graiai, svariai suformuluotus linkjimus.

    Neumirtina, kad senas tradicijas Lietuvoje turi ir garbingas katalikikas sveikinimasis Garb Jzui

    Kristui! (atsakoma: Per amius! Amen). Toks sveikinimasis visuomet tariamas su pagarba. Vieose

    vietose, ypa kur daug moni, garsiai sveikintis Garb Jzui Kristui nedert.

    2.4. Mandagumo paproiai reikalauja kartais sveikintis tyliai, be odi. Paskaitininkas, poetas,

    skaitovas, solistas, ijs scen, tyliai nusilenkia klausytojams, irovams, netardamas sveikinimosi

    odi. Sveias, pavlavs vaies, ypa gaus svei br, taip pat netaria sveikinimosi odi, kad

    neatkreipt dmesio. Utenka tik nusilenkti ir paduoti rank greta esantiems sveiams. Tyliai

    sveikinams prastinse vieose vietose: autobuse, bendrame traukinio vagone, didesni miest

    gatvse, teatruose, koncert, susirinkim salse, parod patalpose ir iaip dideliuose moni

    susibrimuose, kur laikomasi tam tikro oficialumo, ikilmingumo.

    Kai einame gatve ar iaip vieose vietose pasirodome su draugu, turim irgi sveikinti visus tuos,

    kuriuos draugas sveikina, ir atsakyti sveikinimus vis t, kurie ms draug sveikina.

    Kultringas, isiaukljs mogus greit susiorientuoja pagal susidariusias aplinkybes, kada ir kaip

    sveikintis su pastamais ir nepastamais. Kai daug moni, pavyzdiui, valgykl, parduotuv,

    kirpykl, jis eina tylomis, o kai nra klient ar pirkj ir darbuotojai laisvi, sugebs graiai

    pasisveikinti ir kartais dar nepaykts vieno kito maiktesnio odio, praskaidrinanio nuotaik. Bet

    nepamirkime: visur, visada ir su visais reikia sveikintis pagarbiai. Labai nemandagu sveikintis su

    cigarete dantyse, susikius rankas kienes, vyrams su kepure ar skryble. (Berets ar kitokios

    usimaunamos kepurs vyrams nusiimti nereikia.)

    2.5. Kartais praktikai susidaro keblum, kam p i r m a m s v e i k i n t i s .

    Mandagumo paproiai reikalauja, kad jaunesnis ar emesnis savo tarnybine bei visuomenine

    padtimi pirmas sveikint vyresn, auktesnio rango mog. Pavyzdiui, valdinys pirmas sveikina

    staigos virinink (tik moterys ia turi privilegij). Sveikinimosi pirmum kartais lemia ir aplinkybs.

    Tas, kuris eina vid, pirmas taria sveikinimosi odius ten esantiems ar pirmiau atjusiems, nors tie

    esantieji ar pirmiau atj tebt tik vaikai. Lipantis laiptais auktyn pirmas sveikina kaimynus ar iaip

    pastamus mones, lipanius emyn, ieinanius. Prisiartinantis prie stovinio pirmas taria

    sveikinimosi odius stoviniam.

    Graus daugelio eim paprotys sveikintis i ryto atsiklus. Tas, kas vliau atsikelia, sveikina

    anksiau atsiklusius taria labas rytas! Paprastai vaikai sveikina tvus (vaikai ilgiau miega). prat

    eimoje sakyti labas rytas vaikai ir kiti eimos nariai nepamir ir sveiuose rytais pasisveikinti su nam

    eimininkais. Nuvaiav kurort, rytais pasisveikiname su kambario draugais, su to paties stalo

    kaimynais. Visose staigose, mokyklose kasdien bendradarbiai palinki vieni kitiems labo ryto. To

    graaus paproio aknys kaip tik ir turt bti ugdomos eimoje.

    Paprastai sveikinams tik su pastamais, taiau kaimuose senu paproiu sveikinami ir nepastami

    laukuose dirbantys ar nuoaliuose keliukuose sutikti mons... Mieste neprasta sveikintis su

    nepastamais. Reikt bent su artimais kaimynais, prie tos paios laiptins prisiliejusiais gyventojais

    kasdien pasisveikinti, kartais ir vienu kitu odiu persimesti.

    Nepamirtini ir linksmi, ilti sveikinimosi odiai, ypa mgstami vaik, paaugli, judri jaunuoli,

    pvz.: sveikas gyvas! sveikas drtas! labutis! sveikutis! labs rytelis! laba dienel! labas vakarlis!.. Taip

    sveikinti tinka tik mokiniams savo draugus, suaugusiesiems nebent labai artimus mones linksmus

    biiulius, brolius, seseris... Vyresniam u save asmeniui, virininkui, profesoriui nedert sakyti net

    vien sveikinimosi od labas ar sveikas.

  • Pasitaiko igirsti sveikinantis odiu pagarba! Tuo odiu sveikinamajam asmeniui tikrai pagarbos

    neparodome.

    3. ATSISVEIKINIMAS

    Geriausia, lietuvikiausia a t s i s v e i k i n t i senu lietuviku odiu sudiev! arba trumpesne jo

    forma sudie! is senas lietuvikas atsisveikinimo odis tvirtai siaknijs visoje Lietuvoje.

    O kaip irsime atsisveikinim viso gero? K gi turime jam pripainti bendrins kalbos teises,

    nors jis mums vis primena vsevo choroevo! Jo variantas viso labo bt lietuvikesnis ir derintsi su

    sveikinimosi odiu labas.

    alia viso gero yra ir laipsniuota forma viso geriausio, turinti familiarumo atspalv. Su pagarbiais

    monmis taip atsisveikinti nedert.

    Bendrins kalbos teises turtume pripainti atsisveikinimui iki (ligi) pasimatymo, nors jam sigalti

    bus turjusios takos ms kaimyn slav ir vokiei analogikos atsisveikinimo formos. Panaus

    atsisveikinimas ir iki susitikimo. Toki atsisveikinim inteligent nekamojoje kalboje girdime

    kasdien: iki kito susitikimo, iki greito (malonaus, laukiamo, sutarto) susitikimo! Arba: iki vakaro, iki

    rytojaus...

    Tokius atsisveikinimus galime tarti tik artimiems monms. Taiau gana pagarbiai skamba tstini

    televizijos laid vadov tariami odiai laidos pabaigoje: Atsisveikinam iki kito karto!

    Su draugais kartais lakonikai atsisveikiname tik vienu odiu iki. Ir atsisveikinimo odius viso

    labo, viso gero sutrumpiname sakome tik viso! Tai paaugli, jaunuoli mgstami atsisveikinimai.

    Savo vietoje jie tinka. Geri draugai isiskirdami kartais vienas kitam pasako tuo tarpu arba iuo tarpu.

    Girdime draugik atsisveikinim ir kol kas. Tokios atsisveikinimo formos biiulikuose santykiuose

    leistinos. Tik neturtume, nusiirj rus kalb, sakyti pakol kas.

    Ne reiau vartojami liaudiki atsisveikinimai su bdvardiu sveikas: lik sveikas, likite sveiki, lik

    sveika, likite sveikos; gyvenkim sveiki, darbuokims sveiki. Taip tinka sakyti draugams,

    bendradarbiams.

    Vakare, prie nakt tariamas labanaktis ar

Search related