rLrusrRUoTAs Ztnvuns

ANATzM0Gus

l/.

I

i1

I

ANATOMIJAzM0cus

&KAUNAS ,,SVIESA" 1999

\]\l\i

t.

i

I

.J

UDK 6[.01(031)An-07

ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I

ANATOMIA UMANAVincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llriCiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrfrsBN 8rJ-09-00Bsl 0

TURINYS

GriauiiaiCdauaiai

Griaudiai. Rautnenys

Ilaumenq sistema

\4r6kinimo or8anq sistema

Shpimo organq sistema

Jutimo organai

Nervu sistema

Kaukole

Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i

I. ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITiiI. RIMANTAS KALINDRA

Veftimq recenzavo doc. dr VYTAUTAS GEDRIMAS

LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA I l ll

Pirnoji iliustraciia: lemciamasis savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin-iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijosikonogafijai. Piciimas ii naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io at-rasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantisVilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pa-vaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.).

Rodyklc ( +) nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Ki-tuose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies ro-dykle puslapio nnrneri.

An 07 Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli.Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)

Zodyn.: p. 88 90. Iemrinu Fkle: p. 91 93. lliushr r-kle, p. 9,1.

ISBN 5 430 0271:1 6Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Ii-

destyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos.Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren

tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija.

UDK in r.01031)

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s"ANATOMIJA. ZMOCUSAutoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello NegriRcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnilil.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras

1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385LAkcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.Spausclinttl ltalijojeSLrtariinc kaina

Kfitinds l4sta

VirSuiinds galllllds

16

18

20

Apatines galindsKaulq jungtys. RaumeDys

Galvos ir kaklo rautrenys

Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)

24

26

Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas)

Virskinimo organq sistema

Burna ir dantys

30

Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34

Kvdpavimo organq sistema 36

Vir!knimas\4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos

Kvepavimo organq sistema

Apytakos organq sistema

38

40

Kvdpavimas plaudiais

Apytakos organq sist€ma

KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl

Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai

Pagrindines inogaus ktrno arterijos

48

50

Pagdndines Zmogaus ktrno venos

Siapimo organq sistema

52 Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija

Re8os organas

Itega

Klausos organai

Uoslds organas

Skodo organas

Lytejinro organai

68

70

Jutimo organq fiziologija

Nervq sistema

Centrines nervq sistenos anatomija

Centrind neryq sistema. Galvos smegenys

Autonomine (vegetacine)nervq sistema

Calviniai nervai

Nugariniai nervai

82

B4

Nervq sistemos fiziologija

Vyro lyiiniai organai

Moters lytjniai organai

Zodynelis

Terminq rodykleO 1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze

ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,rO Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-trISBN 5-43U-02714 5

Lytiniai organai

lliustracijq rodykle

Griaudiai

galvos sritis28 knulniber

1 kaulas

Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvir-lL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i organai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadina-mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugolengvai pazeidzianus organus (pvz., kaukol6 dengia galvos smcgenis, o stuburasnuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr.judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' ifsausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.re-niui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pa-keisti kuno padeti ir t.t.

Skiriamos iios imogaus griauiiq kaulqgruPes:

esantys iikilimai, plie kuliq prisitvirtingraiiiiai, raumenys il kt.5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubosa) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirlsAnariq;b1 gilc.ne', prvrzdTirri, .ilbclkJulio Bu7duobe, i kuriq isistato llaunikaulio galva ir'abi kartu sudaro klubo s4na{;6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflili-na s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4-nadai).

Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskosrugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuojasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kaule yra daug jungiamojo audinio, tarpl4stelines nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro t rnogaus kauluose juntiinrrojo aerdinio claugiau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesniorrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rni-neralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p--ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.

Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq:1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' cha-rakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilau-nikaulis;2) netnisttklittrit ii yltlitii ittb.t ylokititji/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pa-vyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-kauliai ir kiti;J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ridaug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s

teliai, rieio, iillInl)s if kili.

Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrgin-mojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir'

14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirlyra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,,kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr'sktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri I r1 rs

I J,l-

viriius, ir knlrlry d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-I€s lenia kaulq ilgejirrr4.

kaukoldsmegenina dalis. 7 kaulaiveidine dalis. 21 taalas

palieZuvinis kaulas

liemuo57-58 knulni

stuburas. 32-33 kdrildikrutiDes lEsta. 25 kr'rrldl

galinis126 ka ai

viriutines galfrnes. 64 ka ldlapatines galfrnes. 62 kdlildt

Kaulq i5o1€. Kaulo paviriius nelygus. Ciayra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq,iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gumburais, o idubimai vagomis, duobemis.Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,daro:l\:0t10i1th: tnl,'4 rutulini. c.jndfinio paviriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijungia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilaunikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai;2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r!,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iupavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,Zastikaulio;3) skritlittiai skriemulio forrnos iigaubimai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt,)a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi;4) .iiar,t,r," gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu

Zmogaus griaudiai

ca,va J28 kn|hi \

(Palie:Lrvinis

1

I(aukohs snegenine dalis

Kaukolds veidine dalis21 ko lns

PalieZuviniskaulas

Stuburas32 33 kduhi

StubLrras32-33 kmlni

ApaLinds galirnes62, kn lnl

126 kntlni

VJizdis is priekio

TGRIAUCIAI

Kaukole

Kaukold plokitiejikaulaiI kaulai 4 kaulai

momenkauliai (2)smilkinkauliai (2)

kaukoles veidines dalies kaulaiii 3onq, ausq srityje

netajsyklingieji kaktikauliskaulai pakaulkaulis4 kntlai akytkaulis

plei!takaulis

kaktos sdtisuZpakalin€je kaukolcs dalyjesu pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4

(1)(1)(1)

(1)

Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:priekineje dalyje lygus, uZpakalineje - rel-jefinis; priekin€je daly,e sujungtas su no-sies kaulais, uZpakalin6je su momen-kauliais.

Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pama-to kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uoli-nes, bignines, Zvyninds ir spenines. Apati-neje dalyje yra s4narine duob6, i kuriqisirla lo dpdtinio iandikaulio s4narine<ataugos krumplys.

Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq irdvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4-nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-tu. Kaule esaniia didele anga vidin6kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.

Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kau-kol6s pamato kaulas. Jo for.ma primenasparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5

kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir atau-gq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.rkdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji -apatineje dalyje).

Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kauko-les veidines dalies k;rulas, suclarytas i5vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios ploki-leleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrir-maja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-nosios plokstel€s viliujc iikyltr kaulinisLviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, priekudo plisitvirtings kietasis srlegenq dan-galas.Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-kauliu, nosikauliais, iriar ikaLrliilis, viriuti-niais 2andikauliais, noragu.

Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kauko-lds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiupat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciita-kauliu.

Galva

galva viriutine dalis 6 podniai (12)14 kaulq 13 kaul4

nosikauliai (2) sudaro isorine nosi

aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenolekriaukles (vidurin€ ir virsutine) (Z); skuos-takauliai (2) skruosto srityjegomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kauli-nio gomurio dalivirsutiniai Zandikauliai (2), i kuriq duobe-les (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys

1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara

apatinis Zandikaulis1 kaulas

apatinis Zandikaulis (7),i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa-tiniai dantys

Viriutinis Zandikaulis, Beveik keturkam-pis plok3iias kaukolds veidines dalies kau-las. Jame iSkyla gomurin€s, skruostind irkitos ataugos. Gomurines ataugos padedasudalyti kaulini gomuri, nosies ertme, o ki-Los ataugos ir Zandikaulio paviriiai - aki-duobes. Mriulinidme )andikaulyje isitvirti-na viriutiniai dantys.

Apatinis iandikaulis. Tai vienintelis pa-slankus galvos kaulas, sana u sujungtas susmilkinkauliais; jame isitvirtina apatiniaidantys. Judddamas Zandikaulis padeda su-smulkinti maist4. Kaulas yra lanko pavida-1o, o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandi-kaulio 3aka, pasidalijusia i dvi dalis. Sqnari-ne atauga su galva sudaro smilkininiapatinio Zandikaulio sanari. Prie vainikinesataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo.

Noragas. Plona kaulind plokiteld, sudaran-ti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da-

li. Padeda atskirti dediniEjq ir kairiqjQ no-sles ertmes puses.

Akiduobd. Sudaryta i5 atitinkamq akiduo-binirl kaktikaulio, akytkaulio, pleiitakaulio,virsutinio Zandikaulio pavir.Siq.

Nosikauliai. Susisiekia su kaktikauliu,akytkauliu, pleistakauliu ir. virsutiniu Zan-dikauliu.

Palieiuvinis kaulas, U raides pavidalokaulas, gulintis tarp kaklo r.auntcrrq, po lieZuviu. Priekine jo dalis nasyvcsnO - taipaliezuvinio kaulo ktna5. U,/f),t l(.rlyiL. t roktno nusitesia didieii ir m,rZiL'ji rag,rr. Zc-miau palieiuvinio kaulo yra skyclineskremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). Sukaukole palieZuvini' kaul.t- -rrlrrrrtt.r. r'.rr'-iiais ir raumenimis.

IGalvos kaulai

Kaktikaulis

Momenkaulis

Momenkaulis

SmilkinkaulisAkytkaulis

Smilkinkaulis

PleiStakaulis

Apatindnosies

kriaukle

Skrruostakaulis

Nosikar.rlis

DeSinysisviriutinis

Zandikaulis

Staiioji alg/tkautioplokstele

Noragas

Kairysis virsutinisiandikaulis

Dantys /

Smakrogumburai

Priekinis kaukoles vaizdas

PalieZuvinis kaulas

||

Stuburas

stuburas kaklilr€ dalis 7 kaklo slanksteliai32-33 kaulai. krutinind dalis 12 kartines slanksteliq, kuriq kiekvienas sujungtas

su pora Sonkauliqjuosmenine dalis - 5 juosmens slanksteliaikryimenin€ dalis - 5 suaugg kryimens slanksteliai, sudarantyskryZkauliuodegine dalis - 3-4 suaugg slanksteliai, sudamntys uodegikauli

Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai. Jie turimasyvq krinq, nue jo atgal iSsilenkusi la|k4,tarp kino ir lanko yra slankstelio anga.Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga, oSonuose dvi sket'sinis ataugos. Nuo lankoaukityn ir iemyn susidaro 2 poros sqllarFni4 ataugg!, su kuriomis susilieaia analogig-kos (gretimq slanksteliq) ataugos, ir jos su-darc tarpsla kstclinius sqnarius.Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines ploki-telds, vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis.

Slanksteliq paslankumas. SkirLingos stu-buro dalys paslankios nevienodai. Did/iau-sia judesiq amplitud€ kaklineje stuburo da-lyje, be to, kaklo slanksteliai dalyvauja irgalvos judesiuose. Pirmieji du kaklo slanks-teliai, vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu,yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir pana-ius ikaulinl Ziedq; aiinis virsudneje kanodalyje turi kauling iSauga (danti), ji yra tar-si aiis, apie kuriq sukiojant galvq sukiojasiatlantas. Krl]tines slanksteliai paslankflsdaug maZiau - tod6l padeda apsaugotikrntines lEstoje esaniius organus - lirdi,plauiius bei kraujagysles. Gana paslankiyra ir iuosmenine stuburo dalis, per kuriqliemuo lenkiamas, iisitiesia ir sukamasi.5kryZmens slanksteliai, nepaslankiai suauggvienas su kitu ir susijungg su dubenkau-liais, padeda stabilizuoti kinq vertikaliai

stovint ant kojq. Gyvtrnq uodegE atitinkan-tis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugotidubens organus.

Skiliamieti slanksteliq poiymiai. Slanks-teliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu,angos pavidalu, ataugomis.

Slankstelitl dri&os. Krutin€s slanksteliq angayra ovali; juosmens slanksteliq beveiktrikarnpe; kaklo slarrkstcliq taip pat trikam-pe, taiiau priekineje dalyje daug platesnenei kitose dviejose dalyse.

Slanh:t el i4 ktr nni. Krti tines slanksteliq ktrnasturi sQnarines jdubas, kuliose isitvirtinaSonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrlnetud, o virSutines clalies ionuose turi dugumburelius; juosinens slilnkstc'liq kiinasma'yviau'ia., nir.r rrti jdrrl'ry, rrur.L.r'rini'ataugos gumbureliq.treterines nugos. Kaklo slirll<stcliq jos yradvi\ako-; k-r inc- rlartlrir'lirr ilg'* rreirsi6akojusios, labai nuoZrrlnios; jrrosnrens

slanksteliq - gana masyvios, nciisiiakoju-sios, horizontalios.Skcrsints ataugos. Kaklo slirrlkstelirl skersi-nese ataugose yra anga; krrltinas sl.rlksteliai tokio, ango. nchrri, lnr'i,llr jii lufi '.r)J-rini paviriiq ionkaulianrs; jr.rosnrt'ns,tlankqieliai neluri Dei nrin(.iu JnllU. n( l -.)naliniq pavir'5iq.

IKriitines l4sta

kutines l4sta 12 porq Sonkauliq tikrieji ionkauliaikaulai (24 kaulai) (7 poros), (1,7) ionkaulio kremzle susijungia su

12 krrttines krutinkauliuslankstelitl

netikrieji Sonkaulial (3 poros), - B-10 krntinkau-lio tiesiogiai nesiekia, o suauga su juo tik per vie-nas kito kremzlglaisvieji ionkauliai (2 poros), priekiniai jq galai pasi-baigia pilvo sienoje

krntinkaulis (1)

Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjqkaulq, supantiq krntin€s ertme, dor*arli4,prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4,ir krufinkaulis. Sonkauliai ir krutinkaulis su-daro kratines l4sf4. Sonkauliai su krttinesslanksteliais sudaro sqnarius. Raumenq pa-keliami, jie padidina krDtines firi ir padedalkvepti, ir priesingai, kiti raumenys ion-kaulius nuleidZia ir padeda iikvepti.Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilg€ja irnuo IX iki XII trumpela. Pirmosios septy,

nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia sukrlttinkaulil!. Tai plokiiias kritines l4stospriekyje tuoj po oda esantis kaulas. Sonkauliai, tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu,radinrmi ilkraLiai.-. lr)s 2cmiJu t-5anaio.poros su knftinkauliu susijungia netiesio-giai. Jos kremzle sujungtos su viriuje esan-tiais Sonkauliais ir su kritinkauliu, todelvadinamos netikraisinis ionkauliais. Dvi li-kusios poros, nesujungtos su krutinkauliu,

Iai, laisztieji Sonkauliai.

I

VirSutines galunes

Viriudnesgalin€s64 kaulni

peiiq lankas (2) raktikaulis (1)mente (1)

Zastas (1) Zastikaulis

dilbls (2) alknnkaulis (1)stipinkaulis (1)

pla6taka (27) laivelis, menulis, trikampis,Zirnis, didysis daugiakampis, maZasis daugia-kampis, galvinis, kablinis (B; doien eiLtmLs)

deias (8)

delnas (5) penki delnakauliai

pirBtai (14) pamatiniai piritakauliai (5)viduriniai pidtakauliai (4)galiniai piritakauliai (5)(nykstys turi tik pamatini ir galini piritakaulius)

Petiq lankasMentd. PlokSdias kaulas, esantis uZpakali-neje peiiq lanko puseje. Mentd yra plonos,iigaubtos, trikampes plokitelds formos. JosrlusJrineie pu.eie i;kilgs dyg1v", o !ir(uje

- apitli ataLtga. Su Zastikauliu mentg jun-gia gana plati sQnarina duobi, kuri susidaroSoniniame mentes kampe.

Raktikaulis. Ilgas, istestos S raides formoslaulas. esanlis luoi po od,t priekjneje vir-iutindje kutines lqstos dalyje. Vienu galujis suiungtas su kratinkauliu, kitu - sumerlie. o apatiniu kraitu su.iliecia ir su pir-muoju ionkauliu.

Zastas. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas

- Zastikaulis. Tai ilgasis kaulas. Jo artimasisgalas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio gal-va, o di su ment€s duobe peties sqnari.ll-ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. Apatini5 2as-tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj,kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridi-niu. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys.

Dilbio kaulaiAlktinkaulis. Kartu su stipinkauliu sudarodilbio kaulus. Tai irgi ilgasis kaulas. Virsuti-niame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd

alkilne, kud, ieidama i Zastikaulio alkuningidubq, neleidZia rankai per daug iisitiestiper alkunes s4nari. Siauresnis apatinis ga-las artdja prie fie3o sQnario.

Stipinkaulis. Apatinis jo galas yra masy-vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudarorielo s4narj,leiditantj plaitakq sulenkti ir iS-tiesti, pritraukti ir atitfaukti nuo vidurindsplolitumo-. Abu dilbio lrulu. tarpusary,jejungia tvirta tarpkaulini pltttt.

PlaBtakaRieias. Sudarytas i! aituonirl m.rzq, netai-syklingos formos, dvien cilcmis iisid€sdiu-siq kaulq. Aliiau dilbio, einant nuo stipin-kaulio i alktrnkaulio ptrs9, yla laivelis,menuls, trikampis, ZirDis; atnhrrje, blimes-neie eileje yr; didysi' rl.rrrgr.r(.rrnpi- maiasis daugiakanpis, galvinis ir kirblinrs ne-5o kaulai. Esant tiek gausiai mliq kauleliq,plastaka gali atlikti daug juclcsiq.

Delnas. Sudarytas ii penkiq naiai paslan-V,t4 delnakauli1.

Piritai. Kiekvienas piritas suclarytns ii trijqpiritakaulill, - pamatiniq, vidrrriniLl if gali-niq. Nykitys turi tik du -- pirnrntini ir ga-lini pirStakaulius.

16

Ii,:tGt i6!4i :

Apatines galunes

Apatinds galunds dubenkaulis (1)62 kaulai

klubakaulis, sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suaugekaulai)

(po 31 kiekoienojepusale) Slaunis (1) ilaunikaulis

blauzda (3) girnele (1)blauzdikaulis (1)Seivikaulis (1)

peda (26) iiurna: 7 kaulai, iSsiddstg dviem eildmis; iokikaulis,kulnakaulis; laivakaulis, kubakaulis; 3 pleiitukaipadas - 5 padikauliaipirstai - 14 kaulq - 5 pamatiniai, 4 viduriniai, 5Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini irgalini piritakaulius)

Dubuo. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryL-kaulis. Dubenkaulis yra porinis, netaisyk-lingos formos kaulas, susidargs suaugustrimskaulams gaktikauliui(priekiniskaulas), klubakauliui (viriuje) ir sedynkau-liui (apaiioje). Ties 5iq kaulq kinq s4auga*usidaro gili jduba - gdiduobe, j turi4 !.i-stato ilaunikaulio galva, ir jiedu sudatoklubo sqnari. Abiejrl pusirl dubenkauliaipdekyje susijungia kremzle. U2pakalinejepuseje tarp jq lsiterpia trikampes formoskryZkaulis. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtqkaulini Ziedq - duben!.

Slaunikaulis. Vienintelis Slaunies kaulas.Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas. Mr-Sutinis galas, arba galva, isitvirtina i gnz-duobgi apatinis galas baigiasi gumburais,kurie yra kelio s4nario dalys. Prie jo pri-glunda girnele - tvirta kaulind plokgteld,raiiiiu sujungta su blauzdikauliu.

Blauzdos kaulai. Blauzdikaulis ir Seivi-kaulis. Kaip ir dilbyje, blauzdoje vrenas

greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidin€s pu-sds blauzrlikaulis, kurjo masyvesnis galas su-situngia su dlaunikauliu, o plonesnis, apati-ni\ - su ioUldul ui ic ionine- puqds yradaug plonesnis ieiuikaulis, kuris savo ruoz-tu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu, okitu - su iokikauliu (2r. iiurnos kaulai).Abu blauzdos kaulus jungia stipri tarpkau-lind pldvd.Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq irblauzdikaulio susidaro kelio s4nar.ys. Jis lei-dzia koj4 sulenkti ir iitiesti. Girnele, esantikelio s4nario priekyje, atstoja skyo4, sau-gant! sqnad nuo smirgiq, sumudimq ir t. t.

Pidos kaulai. Juos sudaro iiur.nos, pado itkolos piritq kaulai. Sie kaulai laiko viso kn-no svo4. Ciurnos ir.pado kaulai iisid6stelanku ir sudaro pedos skliautE.lado srilyje yra 5 kaulai, v.rdin,rmi p.rdikauliais. Kiekvienas kojos piritas irgi turipo 3 - pamdtinj. vidulini ir g;linj pirstakaulius; nykstys turi tik 2 (t. y. pamatiniir galinD.

Kaulq jungtys. Raumenys

Kaulq jungtysDu ar daugiau kaulq susijungia ivairiaisbudais. Priklausomai nuo paslankumojungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis, ar-ba s4narius, 2) maiai paslankins ir 3) nepa-slankias.

Paslankios jungtys. 2mogaus krtne yradaugybd sqnariq: kelio, alkun€s, pirstq(ranlu ir koiq) ir kjLi. lie leidzia kdnui ar jodalims laisvai judeti. S4narj hernletiikai ap-supa pl€vd - sQtr,.lo ,tapslld, kurios vidinislapelis i s4naiio ertmg iSskiria lipnq skysti- <q,nritti lepalq. li5 sulepa bei mailina sd-narine: kremzles pavir<iq, palengvind ju-desius. Sergant podagra, sqnario aplinkojesusikaupia Slapimin€s fiigsties ir druskq,ku os judant sukelia skausmus. Ddl ivairiqprieZasdiq (traumq, infekcijos tu kitq) galiprasideti sAnario kapsules uZdegimas. Pa-gal s4nario leid2iamu. atlikti judesius jieskirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu., vie-naSius ar daugiaasius.

MaZai paslankios iungtys. Joms bndingiriboti Iudesiai. Tokioms kaulq jungtims (jo,mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) pri-klauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar.Kitos, slanksteliq ionuose esaniios jungtys(raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq irpadeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje.Pavyzdiiui, tokiomis jungtimis dubenskaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu.

Nepaslankios jungtys. Joms priUruso sirl-lis, kuriomis susijungia kaukol€s kaulai.Kaulai, turintys dantytus kastus, jais lsiLer-pia vieni i kitus, tarsi sujungti uztrauktuku.

RaiSdiai

S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungiair sutvirtina jungiamojo audinio juostos

raiiirai. lq paskirtis - tvirtai sujungti greti-mus kaulinius segmentus ir neleisli kau-lams per daug pasislinkti arba toliau atsi-skidi vienam nuo kito.

Meniskai. Negili blauzdikaulio viriutiniogalo s4narin€ iduba ne visilkai atitinka ge-rokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galokru mplius. Siems besilieaia n tiemb 54ndri-niams pavirsiams ge au atitikti vienam ki-ta padeda nedidelds pusZiedZio formoskrernzlis - sqnariniai nteniskai (dar vadina-mi pusmenuline kremzle). Jie i5 kraitq icentr4 plonela. Esant tokiai padeiiai, abiejqsanariniq ertmiq krastai pakyla, o ji patituo pat metu pagileja, pagereja kaulq jude-siai per -4nari, Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!.Meni.kas yra tdrsi pagalvele - nuo jo pri-klauso judesiq laisvumas. Staigiai pasukuskoj4, meniskas gali iplyiti, - tai daznai at-sitinka fu tbolininkams.

Sausgysl€s. Raumenys sudaryti i5 raume-niniq skaidulq. Jie p sitvidina prie kaulqne raumeninemis skaidulomis, bet galuoseesandiomis tvirtomis junglamojo audiniojuostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis irplaiiomi,, plolsciomis saubg) slemi5 -sn u<plir)i n I is. Sau\gy\les ir s..r u.pler e. pri-sitvirtina p e kaulq paviriiaus Siurkitumq,iSkilimq, antkrumpliq.

Dvigalviai, trigalviai ir Leturgalvidi rau-menys. I Sias grupes raumenys skirstomipagal sandarq. Ihi raumenys, turintys dvi,t s, keturias galvas arba dalis, kurios lvar-riose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir su-teikia raumeniui daugiau funkciniq galimy-birl.Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i

lenkiamuosius, tiesiamuosius, pdtraukia-muosius ir atitraukiamuosius, kramtymo,mimikos, kvepar imo ir kita* grupe..

18

tGRIAUCNT. NAUMENYS

tepalindje klostdje)

Jungtys ir raiSiiai

Tarpslanksteliniaidiskai (kemzlds)

Molnenkaulis

zvy lne SmllKln-kaulio dalis

Slanksteliai\ Dantytoji sinl6

' Pakauikaulis

Smilkinkaulis

MaZai paslankios

lungrys

Nepaslankiosjungtys (sinles)

Slaunikaulis

Soninis iastikaulioSEnarine kapsuldkrumplys

stipinkaulioraiStis

krumplys

Ziedinistepalinis maiSelis siipinkaulio

raiStisMeniskas Alknnkaulis

Sana nis tepalas(pogirnelneje

Stipinkaulis

Alkanes s4narioraiSiiai

Dantytoji sinleKaktikaulis

20

ltnauME q srsTEMA

Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA,arba paslankqji tagk4. PradZia nejudri, opabaiSa paslanki.

Galvos ir kaklo raumenys

antgalvinio raumens kaktinis pilvelis (1)

- sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius;

antakiq sutraukiamasis (2) judrna an-takius;

akies iiedinis (J) quSlJudzia vokus. uz-merkia akisi

nosinis (4) sutraukia antakiq srities od4;

nosinio raumens inervind dalis (5) - i3-pleiia Snervg;

Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) -allieka pdv.rdinime nurodytas funLcijas:

skruostiniai (7. 8) - ,t. didy(is ir maids 5

skruostiniai raumenys. Tiaukia butnoskamp4 aukityn ir i ion4.

maiasis skruostinis (7) keli,r i viriq \irSutine lnp4i

didysis skruostinis (8) - traukia ltpqkampE i virirl ir SonE;

burnos iiedinis (9) uZiiaupia burnq;

iandinis (iOt - iai burno: conirriq >ienqraumuo, ieinantis i iando suddtt padeda6vilpti, skiemenuoti, kamtyti;

kramtomasis (11) - kelia aukStyn apatiniiandikaul!;

apatinds lipos nuleidiiamasis (12) - su-sitraukdamas tempia Zemyn ir atveriiaapating 1Up4;

lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nulei-diia lapq kampE, taip pat traukia ji Zemynir i ion4;

kaklo odos (14) - (pieiinyje nupjautas)nuleidiia lupu lampus ir trJukia zemynsmakro od4; tempia kaklo od4;

kritininis palieiuvio (15) nuleidZia pa-lieZuvin! kaulq;

galvos sukamasis (16) - suka galv4 i 3on4,kelia liemeni, raktikauli ir peti;

mentinis palieiuvio (17) - susitraukda-mas nuleidZia palieZuvin! kaul4;

krutinds didysis (i 9t - (pie\in)je nupjdu-tas) pritraukia iastA prie liemens ir pastu-mir ii i prieN; nuleidZid p.rleltd Za\tAj ia5-tikauliui esant pakeltam nejudriojepaderyle, kilsteli liemeni 0i pasukdamas);

deltinis (20) - atitraukia ZastA i hodzonta-liq padeti;

laiptiniai (22,24) - prisitvirtine pde stu-buro kaklo dalies, kelia pirmuosius du ion-kaulius; Sonkauliams esant nejudrioje pa-ddtyje, suka isavo puse kakling stuburodali;

trapecinis (23) Iudina peti ir galvA, pd-traukdamas mentg prie stuburo;

mentq keliantysis (25, - pri-it\ irtine5 prie

stuburo kaklin€s dalies ir ment€s, keliamentg, lenkia i savo pusq kakline stuburodal!;

diriinis galvos kaklo (26) - sukioja irlenkia galvq i 6on4; abu dirZiniai raumenyskartu ja stumia i pdeki;

antgalvinio raumens pakausinis pilvelis(27) - traukia atgal galvos plaukuotosdangos od4;

ausies (28) tai trys rudimentiniai raume-nys: buvg ausies kriaukles plediamasts irsutraukiamasis;

smilkininis (29) kelia apatini Zandikaulj.

IGalvos ir kaklo raumenys

=

o

.j

't;

<gNG

6

E

E

2 E^

e h".*

X 1l .i

'G

E_q

U

€r

!,N

T

!2I

z

I

!-

'6

E

SISTEMA

Ktrno raumenys(priekinis vaizdas)

smilkininis (1) tu. p. 2L;

skruostiniai (2) - ir. p. 21;

burnos iiedinis (3) 2r. p.2't)

galvos sukamasis (4) - Lr. p.21;

tlapecinis (5\ - i:t. p.25;

deltinis (6) it. p.21)

tdgalvio Zasto raumens Sonind galva (7)Lt. p. 25;

dvigalvis Zdsto r8) lenkia ranLq per al-kun€s s4nari,

iastinis (9) - lenkia dilbl;

liesusis pilvo (/0t - lenkia liemenl:

atgrgziamasis (11) - suka stipinkauli irpla5tak4 i i5or9;

ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) -lenkia dilbi, tiesia plaitakqi

trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13):tiesia plaitakA,

ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14)

- atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali;

klubinis (i7) - dalyvauja lenkiant ilauniper klubo s4nari;

didysis juosmens {J8) - lenkia slauni, su-ka j4 i i3or9;

tiesusis Slaunies (19) tiesia blauzda, len-kia ilaun!;

doninis Slaunies platusis (20) - tiesiablauzd4, lenkia Slauni;

vidinis Slaunies platusis (21) - tiesiablauzd4, lenkia Slaunl;

priekinis blauzdos (22) - tiesia ir suka !iiorg ped4;

iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijossustordjimai) (25);

plek5ninis (26) tu. p.25;

dvilypio blauzdos raumens vidind galva(27) - i:r. p. 25;

siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ir.hun!; -u-ka sulenktq blauzd4 i vidq;

grakEtusis tJO) prit rau kja claunij

ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pri-tlaukia ilaunii

skiauterinis (32) - Ienkia ir pritraukiaSlauni;

iSodnis istriiinis pilvo (33) - Ienkia lie-meni, traukia Sonkaulius Zemyn;

ran kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis(.34) atitraukia nyksri i Sati;

ilgasis delno (35) - lenkia plairakq;

stipininis rieSo lenkiamasis (36) - lenkiapla5tak4, suka j4 i vidq;

trigalvio iasto raumens vidind galva (38)

- it. p. 25;

snapinis iasto {l9t trau[a Zdsid i prie-ki;

priekinis krutinis dantytasis (40) - gkve-piant kelia Sonkaulius;

ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41);

kdtin€s didysis (42) ir. p.21)

lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t.p.21)

akies Ziedinis (45) - h. p. 21;

antgalvinio raumens kaktinis pilvelis (46)

- 2t. p. 21.

Kflno raumenys

1. Smilkinnis 46. Antgalvinio raumenskaktinis pilvelis

2. Skuostinis 45. Akies iiedinis3. Burnos Ziedinis 44. Lnpq kampo nuleidiiamasis

4. Galvos sukamasis 43. Raktikaulis5.'Iiapecinis

6. Deltinis42. Krttines djdysis

7. Trigalvio Zasto rau- 41. Ilgoji trigalvio iastoraumens galvamens Sonin€ galva

8. Dvigalvis zastoPriekinis krttines dantytasis

9. Zastinis3q. Snapinis Zasto

10. Tiesusis pilvo38. Trigalvio Zasto raumens

v1fine galva

11. Atgrgziaqasis37. zasti^1s stjpinkaulio

12. Ilgasis stipininis36. Stipininis rieso lenkiamasis

rieio iiesiamasis 35. Ilgasis delno13. Trumpasis

Nyksiio trumpasisatitraukiamasis14. llgasis rankos

33. Ilorinis istrizinisprlvo15. Trumpasis

nykSaio16. lstiesiamqju r

l1q laikiklis32. Skiauterinis

17. Klubinis 31. IlSasis Slauniesp iraukiamasis

LB. Didysis juosmens 30. Grakstusis19. Tiesusis Slaunies

20. Soninis29. Siuvejo

28. Girnele

27. Dvilypio,blauzdos raumensvrome garva

Slaunies platusis21. Vidinis Slaunies

Plarusls22. Priekinis blauzdos

23. Ilgasis pirstrl 2b. flckininistiesiamasis

.j tF.*

2.1. Blauzdikaulis

Priekinis vaizdas

25. IStiesiamqjq raumenqlaikiklis

24

Kiino raumenys/.,:..^1,^l:'^:^ ..^:-r^^\\uzPdadrrLrr vdrzudb/

Sauspldvinis galvos Salmas (1) - jungiakaktini pilveli su pakausiniu pilveliu, su-darydamas antgalvini laumeni;

galvos sukamasis (2) 2t. p.21;

trapecinis (3) viriutiniai pluostai keliamentg, apatiniai traukia j4 Zemyn. Abiejqpusiq raumenys susitraukdami kadu atlo-iia galvq, sutraukia mentes, atstato kriitine;

deltinis (5) , Lt. p.21;

tdgalvio Zasto raumens ilgoji galva (6)kartu su kitomis dviem galvomis, vidine irisorine, sudaro trigalvi Zasto raumen!, ku-

s tiesia dilbi;

trigalvio Zasto raumens Sonind galva (7)

- tiesia dilbi;

atgrqiiamasis (8) - Zr p. 23, suka stipin-kauli ir plastak4 i iiore;

ilgasis stipininis rieso tiesiamasis (9)2t. p. 23;

trumpasis stipininis deSo tiesiamasis (10)

- i.r. p. 23)

ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17)Lr. p. 23;

nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J) -lenkia pamatinius piritakaulius ir tiesia ki-tus; skeiia piritus vienE nuo kito;

Soninis Slaunies platusis (14) - tiesiablarzd4 Lr. p. 23;

dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni, len-kia ir suka ! i3or9 blauzdq;

pusgyslinis (16) tiesia ilauni, lenkiablauzdq, sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl;

dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva(18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE

galva ( ) - lenkia blauzdq ir pedE, p€dasuka ! iiorg. Thi svarbls djimo raumenys;

trumpasis Seivinis (19) - lenkia ir atitrau-kia pdd4,

kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis (20)lenkia kojos nyk3ti;

plek6ninis (23) padeda dvilypiui raume-niui, t. y. lenkia ir suka i i3or9 p€d4;

vidinis ilaunies platusis (25) - tiesiablauzdq;

pusplevinis (26) - tiesia ilauni, lenkia irsuka ! vidq blauzd4;

grakStusis (27) pdtraukia ilauni;

didysis sidmens (2B) - tiesia Slauni ir su-ka j4 i isore;

vidurinis sddmens (29) atitraukia dlauniir suka jA i vidrl;

alkininis rieio tiesiamasis (31) - tiesiaplaitakA,

alkrininis rieSo lenkiamasis (32) lenkia

alknninis (33) tiesia dilb!;

iiorinis lstriZinis pilvo (.34) ir. p.23;

tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva (35)

- tiesia dilbi.

platusis nugaros (36) suka Zastikauli ividq, atgal ir Lettyn; staigiai susitraukda-mas padeda iikvepti (suspaudZia kr!tindsapaiiA),

rnaZasis apvalusis (37) - suka iastikauli iiSorg;

padyglinis (381 .u|J ./.rsiilauli i ilorqi

mente keliantysis (40) - Zr p. 21,;

pakauSinis pilvelis (41) - Lr. p.21

l. Sauspler ini. tJlvu. i,rlma- ,

2. Calvos sukamasis

Kuno raumenys

Uipakalilris vaizdas

41. Antgalvinio raumenspakauSinis pilvelis

40. Mentg keliantysis

39. Septintasis kaklo slankstelis

38. Padyglinis

37. MaZasis apvallrsis

3.

4. Ment€s

6. Trigalvio Zastoraumens ilgoji galva

7. Trigalvio Zasto raumensSonind galva8. Atgreziamasis

9. llgasis stipiniiisdeso tiesiamasis

10. Trumpasis stipininisrieso tiesiamasis

11. Ilgasis nykidioatitraukiamasis

12. Rankos pirstqtiesiamasis

13. Nugariniaitarpkauliniai

plaStakos

14. Soninis ilaunies platusis

15. Dvigalvis llaunies

16. Pusgyslinis

17. Pakinklind duobd

18. Dvilypio blauzdosraumens Sonin€ galva

19. Trumpasis ieivinis

20. Kojos nyksaio ilgasislenkiamasis

21. Tiesiamqju raumenq laikiklis

36. Platusis llugaros

35. Trigalvio ;asto raumensvidine galva

34. llorinis istrizinis pilvo

33. Alkiininis32. Alknniniseio l€nkiamasis

31. Alkfininis riesotiesiamasis

30. Klubakaulio skiautere

29. Vidurinis sEdmens

28. Didysis s6dmens

26. Pusplevirlis

25. Vidinis ilaunies platusis

24. Dvilypio blauzdosraumens vidine galva

22. Kulnine sausgysle

Virikinimo organq sistema

Mr.kinarnasi. traLtas - tai labai ilga: t8 l0mehq) kanalas, vietomis paplateigs - tosevietose mechaniskai ir chemi5kai apdoroja-mds maist.ls, kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsi-ca\ inti. Kanala' pr.lsideda burno. ertme, luri nu\_ile5ia i rylde. !i pereina i stempls,\krandt, plon4jq ir.tordin )anrd. KJtrdlas pd-sibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga. Bekanalo, virikinimo sistemai prililauso liau-kos, kuriose ganinamos maisto medZiagasveikianiios - paruosianiios ji virikintisunys.

Burna (ir. p. 28), dantys (Lt. p.28).

Rykld. Ui burnos ertmds yra ryHe. Tai pil-tuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis. rra no-sin€, burnine ir gerklind dalys. Nuo rulir&fto-lo gomurio Sonq Zemyn, lieZuvio ir ryklesiorru linl, lg-ia.i rylde" gieivines ldo.tes, dr-ba Lankai, o ii apatios yra lieZuvio iaknis. TaiZioiiq, jungianiiq burnos eitmg su rykle,siauriausiavieta iioti4sqsmauka.Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir 2e-miau jo pereina i stemple.Jo-_:ienoie yra valingq raumenq, kurie padedd ryti maistd. RykJes gleivineje yra liir-r.kq ir limfoidinio audinio ..rnkaupu. I ryldgats\vena nasies ertmi, ausics timitas. Prreiaisryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). tiaterkla\ nuo rykle: .rt.kiria .lnLgerldi.. Apati-neie dalyje rykle pereina i stemp&.

Slempld. lai mazdaug 25 cm ilgio raumeni-nis vamzdelis, priekin€je stuburo dalyje pra-sideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi kruti-nes slanksteliu. Susideda i3 keturiqcluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio.luok:nio: r idurinio raumeninio; poglei-vjnio purau: jungiamojo audinio; bej vi-dinio - gleir ines. R-aumenini* dangalJs iudarytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio(iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiu-jq (nevalingq) raurnenq skaidulq). Abusluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist.ll-tini.ri\ jude.iais sturnia m.ristq .krandziolinl. Apatineie krutine. dalyie cLemple per-veria diafragm4 ir isiJieja iskrandi.Skrandis. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalodalis. Skiriama jo pradine dats, iskrandis, j

kuriq lsilieja stcmple, platiausia dalis -dugnas, ilgiausia dalis - krtnas, kuns srau-redamas j de3ing pereina ! prievartj. Prievar-iio .ln8a, atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4.tti.daryta. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiiamaistui nedideldmis porcijomis iStekiti iiskrandiio. Skrandiio sienele susideda ii: 1)rauk3ldtos gleivin6s, kurioje yra daug liaukq,gaminaniiq skrandiio sultis; 2) pagleivinioaudinio; 3) raumeninio - t trt sluoksnjq irkrypiiq skaidultl, kurios virSkinam4 maistEnuolat sumaido; 4) pilvapleves.Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert-mes qalyle.

Plonoji iarna. Nuo clrand,/io tgsiasi apie5 6 m ilgio vamzdis plonoji Zarna. Ski-riamos try< jos daly<t lt drltlikapt;ti iat Dn -taip vadinama todel, kad yra maZdaug dvy-likos pirdtq ilglo; 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubiniinrna, pa-ibaigiancio< klubint nklo,io> 2arnosrirgr, pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja isLo14i4 Zdrnd. Zarn05 gleivines pavir!iujeyra daugyb€ rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigiopavidalo iiaugu - i nas gnurclit!. Ravkllesir gaureJiai labai padidina vrriUnrrn4ji 2dr-nu gleivine. pa! ir(idu. ploia, p.ldeda geridulsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas.

Storoii iarna. Skiriamos trys jos dalys: aklql,gaubtine t iiesif. Akloji yra'maidittg 6 7cm ilgio, maiSo formos, nusvirusi Zemynnuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p.33). Jos gale prasideda 6 10 cm ilgio io?./r?i-Iina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpen-dicitu). Gaubtine iarna sudaryta ii keturir.talLarpur l) kvlntnio,ios (gulincio. pilvo ert-me. de;ineje), 2) .k.t,ina,. 31 nucil;id2inn-iiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir4) tlinku<io. r/..ti,/cs 2afl1os. Ricsline iarn.ldubenyje pereina i fixiqjq inrn4, o ii pas1ba1,

$a iieinatn4ja ongn, kuriq nuolat uZdarq laikoiieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys(raukai), sulaikantys iSmatas. llorir.rio storo-sios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje,Sleivindje, esaniiq klostiq vietas. StoroiojeZamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos me-dZiagos, su{ormuojamos ir reguliar.iai paiali-namos iimatos (Zr. p. 33).

Sonkautiq pjnvis

DESINYSIS PLAUTIS

Virgutirld skiliis

Vidurindskiltis

Apatine skiltis

Diafragma

KEPENYS

TULZIES P'TSLE

Kepenu (tulzies) latakas

Vir5kinimo organq sistema

Palieiuvinis kaulas

CERKLOS

RYKLE

Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas

PAGRINDINIAI BRONCHAIKAIRYSIS PLAUTIS

Viriutin6 skiltis

STEMPLE

Apatineskiltis

Iskrandis

SKRANDIS

Sonkaulitl pjnvis

Skrandzio prievartls

Kasos latakas

PLONOJI (dvylikapirste)ZARNA

STOROJI CAUBTINE(kylannioji) ZARNA

STOROJI (akloji)ZARNA

Kinneline atauga

BLUzNIS

KASA

STOROJI GAUBTINE(skersin€) ZARNA

PLON,OIT(tuiiioji) ZARNASTOROJI GAUBTINE

nusileidzianiioji) ZARNAPLON"OJI

(klubnrd) ZARNA

STOROJI CAUBTINE(riestind) ZARNA

STOROII (iiesioji)ZARNA

28

Burna ir dantys

Burna. Sudaryta i5 burnos ertmes, kuriojeuZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis, ir bur-nos prieangio, kuri apriboja lupos, dantqlankai bei Zandai. Burnos sieneles sudarogleivind, kaulai (gomurys, dantys ir dantqlankai, vir5utinis ir apatinis Zandikauliai)bei raumenys (iandiniai, lnprl, mink5tologomudo). Priekindje dalyje tarp luprl yraburnos anga, atsiverianti iiiorg, uipakali-nije - iiaii4 s1smauka blurna susisiekia surykle. UZ sasmaukos burnines ryklds daliesSonineje sienoje yta gomurio migdolai.Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraitezemyn nutista nedidel€ isaugele - lieZu-vets. Po burnq dengiantiu epiteliu gausumaiqjq seiliq liaukq, kudos i3skiria nedide-li kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos glei-vines paviriiq.

Dantys. Pagindine 3iq strukturq funkcija

- smulkinti maistq. Sudaryti iS matomosdalies, iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies?dirlko), trumputes tarpinds dalies (darfleskqklelio) i iaknics, isiterpusios viriutinio beiapatinio iandikaulio dantq alveolese. Dan-ties viduje yra ertm6, vipildyta dantiesminkitimu, kuriame gausu nerviniq skai-dulq ir kraujagysliq. Dantys sudaryti i3atsparios mediiagos - dentino, valfiikaspadengtas kieiiausia Zmogaus ktno me-dilaga - emaliu; kakleli ir danrq iaknisdengia plonas cemenfo sluoksnis. 2mogausdantys keiaiasi. Pirmiausia iidygsta pieni-niai, o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. Pir-mqjq yra 20, antrqjq - 32. Pagal form4 rrfunkcijq skiriamos kelios dantq ru3ys: kca-dtini. il!y<. kapliai i krfininini. KandTiq vai-nika" ; ra ilenkta*, skalpelio formo. lais at-kandama); iltiu vainikas aEtriabria u n is,kugio formos (skirtas maista atpleiti); kap-liq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai;krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-sgumburdliai. Kruminiai dantys yra uZpaka-lineje danlq lanku dalyje {kur mdTi.rusio-

mis pastangomis lengviausia atlikti daugiausia darbo). Kiekviename suaugusioZmogaus dantq lanke yra po keturis kan-dzius, dvi iltis, keturis kaplius ii Seiis krn-minius dantis. Dantq forrnuld nurodo dan-lu vienoje burno\ puseje (virsutiniame irapatiniame Zandikaulyje) numerius, kan-dZius Zymint raide I", iltis - C, kaplius -PM, kriiminius - M. NuolatiniLl dantq for-muli: | )12, C l l. lM 22,M 3 J. o pieniniqdantt4 - I A2, C 1/1, PM 010, M ?J2 (pieni-niq kapliq ndra).

Seiliq liaukos. Burnoje atsiveda t lLl di-dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq lata-kai. Tai paausines, paiandines ir palieiuvi-n€s seiliq liaukos, esaniios burnos ionuose.Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriuti-neje kaklo dalyje, paausio srityje; ii liaukosseiles isteka paausiniu lataku, kuris atsive-ria burnos prieangyje ties antruoju virsuti-niu krdminiu dantimi. Paiandines seilir!liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandi-kaulio duobdje; i5 Iq seiliq istekamuoju la-taku "eiles isteka pro rbiejose liezuvio pu-sese esantiq palieZuviniq speneliq angas.Salia pastdrqju atsiveria ir palieiuvinesliaukos latakas. Be 5ir{, didZiqlq, burnojeyra daugybe smulkiq seiliq liaukq, kuriosseiles isskida nuolat. Seilds yra bespalvis,belvapis, beskonis, t45us .19!tis. ldausiniUliaukq seilds yra serozinds, turi muclno.Seilds sudrdkina, paslidina maistq, padedaji virikinti ir ryti, mucinas sutepa ryklg irstemple. MaZosios seiliq liaukos seiles iSski-ria nuolat. Valgant, vos tik maistas patenkai burnq (arba paiutus io kvapq, ar netgi jiprisiminus), seiliq pagauseja. Procentineseiliq suddtis: 99,5% vandens;0,1% ptrali-no (feimento amilaz€s); 0,6% mucino, albu-rnino ir iiek tiek druskq.

-IS loty*a Lottor, 1 incivivi, C canini, pMpremolares, M - molares. (y€rt. pasr.l

' vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA

Virsutin€ Inpa

Viriutinds

Burna ir dantysKandziai (2+2)

Iltys (l+1)Lieiuvelis

Gomurinis rykles lankas

Gomurio migdolas

Gomurinis liezuvio lankas

Liezuvio vaga. Burnos prieangrs

Krnminiai dantys (3+3)

Kapliai (2+2)

Mazosios seilir! liaukos

Apatines lipos pavadelis

Nuo 7 m. iki 10 m.>Nuo 9 m. iki 14 m.-

LieZuvio pavad€lis

Apatin€ lnpa

Nuo 6 m. iki 9 m.-

Burna ir burnos ertmds organai

DentinasDanties minks-

timo (pulpos) ertmeDanterlos

Daniq duobelill(alveoliq) antkaulis

Cementas

2andikaLrlis

Danties pjuvis

Nuolatiniai kapliai (2)

Nuo 9 m. iki 13 m,-..rNuo 10 m. iki --,

14 m.Nuo 5 m. iki -{

8m.Nuo 10 m. iki -i .

14 m.Nuo 18 rn. iki /'

30 m.

Apatinio Zandikaulio

Nuolatine iltisVidu nysis nuolatinis kandis

Soninis nuolatinis kandis

Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis); kair€jedygimo amiius; deiindje dy8imo tvarka

Virbutinis zandikaulis

Pirmasis kriminis

Apatinis Zandikaulis

Antmsis apatiniskrlminis

Pirmasis kriminis

Pieniniai virsutinioiandikaulio dantys

Pieniniai apatinio Zandi-kaulio dantys

Vidurinysis nuolatinis kandis

Nuolatiniai kapliai (2)Soninis nuolatinis kandis

Nuolatine iltisSmalqind anga

Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko; rausva sPalva Parodytos nuolatiniqclantq uzuomazgos)

29

,,vtBsKIliilmVirikinimas

I Virdkinimas - tai biolo&inis procesas, per

I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas

I chemiSkai suskaidomas. Virikinimo organqfunkcija - paruoiti maist4, kad organrz-mas galetq ji pasisavinti. Jvairiis burnojesulramlyli produktai, nuolat stumiami irsumaiiomi virikinimo kanalo sieneles rau-menq, susimaiio su liaukq (seiliq, skran-dLlo, Larnt4, kepenq ir kasos) sekretu, che-miikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnqgleivinds kraujagysles bei limfagysles.

Kramtymas, seiliq i5skyrimas ir rijimas.Rijimas prasideda nuo burnos. Cia dantqsusmulkintas ii sukramtytas, sudrdkintas irlieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gu-mul6lis virsta maisto koiele. LieZuvis maistAi3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali.Kad nepatektq i kvepavimo takus, ryjantantgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq.Seiles, kudose yra fermento ptialino, pra-dedantio virikinti krakmol4, itakoja anglia-vandeniq virikinim4. I3 ryklds maistas nu-stumiamas ! stemple. Joje susidaro peristal-tikos (t. Jr ritmiSko - kas 8-10 sekundiiqvykstantio) bangos, kurios maista pernesdi pradine skrandzio dalt iskrandi.

Vir5kinimas skrandyje. SkrandZio sieneldslygiesiems raumenims susitraukiant Ziedi-ne ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais jude-sidis), aia patekusi4 maisto masg veikiaskrandZio sultys. Jas gamina skrandZiogleivinds liaukos, ypaa suaklyvinanaios \a-vo veikl4 maistui patekus i skrandi. Skran-dzio sultyse yra daug fetmerltv pepsino(skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4siasdgstis). Skrandzio liaukos gamina druskosrngiti (HCI), kud iiek tiek dezinfekuojamaistq ir aktyvina pepsinogenA, paversda-ma ji pepsinu. Pepsinas baltymus skaido isuddtines dalis - peptonus (baltymq skili-mo produktas). Virikinimas skrandyjelrunka 2-3 valdndas. Apvirskintds mair-

tas, virtes s,t /sfd maisto tyre, pro skrandZiop evardio anga atskiromis porcijomis iite-ka ! dvylikapirbtg Zartq. Chemind maistotyrds sudetis priklauso nuo to, koks yramaistas ir kiek trunka pilminis virskinimoprocesas. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti(ddl joje esaniios druskos rdgsties)

Virskinimas iarnose. Veikiant Zarnq glei-vines hormonams iisiskiria larnq, kasossultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis.Maisla5, peri\la ltines bangos ctumiamd55-7 m ilgio Zamq kanalu, susilietia su Zar-nu gleivines raulslemis bei gaureliaiq, susi-maiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu ipien4, neskaid u Sarmines reakcijos skys-iiu. Padedant tulZiai, kasos ir Zarnq sul-tims, \u\irikinamds visas galimas pasi-savinti maistas. Tulzis - tai kepenq iiski-riamas iarmines reakcijos skystis, sukau-piamas tulZies ptLsltje. Maitinantis tulzis imateketi I dvylikapirste Zarn4. Tulzis yra Zals-vai geltonos spalvos, kartus skystis, dezin-fekuojantis Zarnyno mikrobus. Ji neutra-lizuoja maisto tyreles rdgstingum4 beiemulguoia riebalus. Ka:os *ultys yra *armi-nes reakcijos, skaidrus, tiritas lipnus skys-tis. Jame yra fermentrl - lipazis, tripsino,amilazis. Llpazd skaido riebalus i glicerinqir riebi4sias rigstis; tripsinas, panasus iskrandyje esanti pepsinA, toliau perdirba ibaltyminius peplonus ikj a minorIg\ciq.Amilazd angliavandenius paveriia maltoze,kuri vdliau virsta gliukoze. Be to, cukrqvirikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fer-mentai: maltaze, gliukozidazd, sacharozg(paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galak-foze; laktaze laktoze (pieno cukq) irgr pa-veriia gliukoze ir galatozq maltazi maltozepaveriia gliukoze.

Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. Kepenqhstelese pasigaminusi tuliis daugybe lata-kdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. Visi jie ties

30

ttVIRSKI IMO ORGANU SISTEMA

VirSkinamasis traktas

Stuburo slanksteliaiGalvos smegenu

Nosikaulis

Nosies k auklesNosies erhn€

VirSutinis Zandikaulisvr6uflne rupa

Kaulinis gomurysKVEPAVIMO TAKAI

Burnos p eangis

VIRSKINIMO KANALASApatine lDpa

Apatinis Zandikaulis

Minkstasis gomurysLiezuvelis

NosiarykldBunine ryklds dalis -

Zioiiq sasmaukaPalieZuvinis kaulas

r.StempleAntgerklio kremzlE- AntgerklisGerklq skilvelis

Skydin6 kremzle

Kvdpavimas ir lijimas

STEMPLE

lskrandis

SKRANDIS

Pridetinislatakas Kasos latakas

Kasos galvaBendrasis tulzies latakas

Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis

(plonoji) ZARNA

Skrandis, dvylikapirSt€ Zarna ir virikinimo liaukos

kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4latak4, kufi,s susijungia su tulZies pusl6s la-taku ir sudaro bendrqji frliies latakq. Di-diiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(, \u-sijunges su bendruoju tulZies lataku, at-siveria ir kasos latakas, kuriuo ib kasosiSteka kasos sultys. Kitas maZesnis latakas(pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsi-veria maZajame dvylikapiritds Zarnos spe-nelyje.

Pasisavinimas. Pried patekdamos ! kraujq,maisto medZiagos, suskaidytos i smulkiau-sias sudetines dalis, lsiurbiamos. Isiurbimasprasideda duylikapirai eie lri'nol. ir tq\iasi visose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflo-joje i klubinije Zarnose. Cra ypat svarbisgleivinds gaureliai. Suvirikintos ir isiurbtosmaisto medZiagos !krauj4 patenka dviembldais. Kai kurie elementai (vanduo, drus-kos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai

- pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliqkapiliarus, sutekaniius ! Zarnyno venas,kurios susirenka i atskirA didele kepenqvadq ven4. Tik lvairios debiosios rugitys ircholesterolis patenka i ZarnU gleivines gau-reliq limfagysles, suteka ! limfinio latakocislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLlbendrqjq jungo ir paraktines venos suteke-jimo kampq. Sias medZiagas kartu su orga-

nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiiojai visas organizmo lEsteles, kut vyksta oksi-dacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymoproce<ai. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr-nr{ gleivines i3augos, i kurias iteka plonytekraujagysld - arteriole, gaurelyle i3siSako-

ianti i daugybe kapiliarq. Kiekvieno gaure-lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles, ku-rios, susijungdamos i stambesnes, isilieja ilimfinio latako cisterna. Maisto tyrei pate-kus i stor4ja @khajL, gaubti e i tiesi\jq\ Zar-nq, baigia5i svarbidusioji r iri(inimo fazei\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos,druskos ir vanduo.

Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas.Storojoje iarnoje suvirskintas maistaslsiurbti beveik baigiamas. Cia dar isiurbia-mas vanduo, druskos it kai kurios kitosmed2iagos. Arlejant prje rie\tines 7drno5storojoje )arnoje.lie(a ne.uvir-kintu ir ne-isiurbtq mediiagq, kurios galiausiai sudaroekskrementus, arba iimatas. I3matos sukau-piamos paskudneje Zarnyno dalyje tie-siojole Zarnoje, iS kur periodi3kai paialina-mos. Maisto atliekos, susikaupusios iieina-mnjame kanale, atsipalaidavus valingam tie-siosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui,dalyraujant pilvo presui, pro iseinamdjdang4 pasalinamos i i3org.

SISTEMA

KraujagysliqkapiliarqtinlJas

gleivinesepitelis

Limlinis

Limfiniokapiliaro pradiia

Zarnosgleivindsepitelis

VirSkinamasis

Cleivin€s liaukinirlvamzdeliq (kriptq)

angos

Plonosiosiarnos gleivines liaukos

traktasLimfoidinio audinio mazgelis

Gaureliai

kapiliaras

ArterijaLimfa-gysJe

2artrq gaurelio, jo kraf,jaglimfagysliq pieiinys

atauga

Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys

Gleivines Ziedines mukilesPagleivinis audinys

Bendmsistulzieslatakas

Kasos latakas

kasos ampul€

Serozinis dangalas (pilvapl€ve)

GleivineRaumeninis sluoksnis

,{

Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiausschema

Uzpakalin€ vidine(pasaito)juosta

Kylaniloji Zarna

Klubin€s Zarnos

Zarnos anga

Priekine Voztuvo

ataugos angaAklosios Zarnos

apatine dalis

I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimisstorosios Zarnos juostomis

Vidinis aklosios (storosios)Zarnos paviriius

ffi;i)irhii*'

Priekin6 (laisvoji) juostaKylaniioji Zarna

Virsrrtin€ klubinio \voZtuvo dalis

Klubine allosios P\zarnos anga

Apatind klubinio

voztuvo dalis

Kirmeline

VIDAUS SEKRECTJOg LtauKu stsTEMA

Vidaus sekrecijos (belatakes, endokrinines) liaukos

LiaLkos yn dvejopi organai. Vienos jq gami-na sekretq, kuris latakais iSteka ! virskinimokanalq, kvepavimo takq arba ktno paviriiq.Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz., seiliq,skrandZio, iarnq, odos liaukos). Vldlles sck-recijos liaukos gamirra sekret4, hormonus, ku-rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukqkraujagysliq kapiliarus, t. y., patenka tiesiai i(laulE.Patekq i krauj4 ir iSneiioti po visq organiz-mq, hormonai dalyvauja mediiagq apykai-toje, reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybi-llius procesus.

Pasrnegenind liauka, arba hipofizd. Tai svar-biausia belatakd liauka. Ji yra kaukolds pamate, pleiitakaulio kino, vadinamo tur.kii-kuoju balnu, iduboje. Sudaryta ii dviejqdaliq: priekine gamina somaiotr.opini hor-mor1.t r S I H l, ,l.t linar ti ,lugimd t1 pJt (;ulu r.

>urflrus lo garnyDdl, zmogu5 nuclola augq,;ii.iskyrus iio hormono per daug, vaikam. irpaaugliams iSsivysto gigantizmas.Jei (io hormurro i..i.|.iria per gauriai, i:sivy*to alromegrliia padideja rankos, pedo.,liezuvi-, dubuo ir kiia. PrieUneje liaukos dalyie gamin;mi ir kiti tropinidi hornronai, r'c-guliuojantys slgdliaukes, antinksiiq ir lyri-niq liaukr! veiklq.Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje ga-minamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo-nas. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjqraumenrl susitraukimus, antidiuretinis hor-monas lemia Slapimo koncentracija.

Kankor€iind liauka, Ji yra giliai tarp galvossmegenu pu-rutuliLl, prie viduriniq .mcgenqkelurlalnio. Sio- lraukos funlcija dar iki ga-lo neiStirta. Manoma, kad hormonai tu ita-kos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq peranksLyvq lytini subrendim4.

Prieskydin€s liaukos. Tai 2-4 nedidelesliaukos, esaniios vir3utindje kaklo dalyje, uiskydliaukds. Jos reguliuoja kalcio kieki krau-jyje. PaZeidus prieskydilres liaukas arba su-trikus jq funkcijai, prasideda raumenq spaz-mar. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir

nervq dirglumas, atsiradqs del kalcio tluku-mo kraujyje.

Skydliaukd. Yra prielJrreje kalJo pu.eje. po.lldine krernzle rAdomo obuoliu;. Ilskiiiajodo pisotintas medziagas, viena jq yra hor-mona\ /irtrA:lan>, (urt audirrruoce regu-liuoja oksidacijos procesus bei padeda harmoningai vystytis kiinui. Prasta skydliaukesveikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti darsunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6sprieZJ\linri). Jei veildn .udktvvei,r per dnug.tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra, at*ira.tinerimas, netgi issivystyti sunki Bazedovo li-ga."%da slgdliauke labai padideja, issivysto8uzys.

Kasa. hsl/irin< yra ka.o. hormon;s, garnina-mas kasos saleldse. Svarbiausia io funkcijasuvartoti gliukozg raumenr! l4stelise, eba-luose ir keperyse. Gliukoze, pro Zarnyno lqs-teles patekusi i kraujq, insulino veikiama, su-sikaupia kepenyse, kur paveriiama gllkogcna.Sutrikus kasos funkcijai, insulinas jkrauj4nepatenka, gliukoze nesuvartojama, ji kau-Pid.,i Lrru j) ie ir t.rmpd kenlrminga, 7motu.5u\ergd diJbeiu Culr.rus peltekliu organiz-mJ. :alina .u ;lJpitnu, todel slapimo lyrintaspadedJ nu.ialyti lig4. Cliulozes kieLl krru-jyje didina adrenalinas.

Antinksiiai. Antinksiiai yra viri inkstrl. Jieturi pusm6nulio ar lapelio form4. Antinksiiqiievd gamina kartikostcroidus, o ierdis - nd-rcnalirp, kuris veikia kr.aujagysliq spind!, ak,t)vina raurnenu veiu4, reguliuoja orgJniz-mo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4.

Lytinis liaukos, lyiiniu linuku lrormonaivyriikieji - androgerdl, moteriskieji cst-rogenai tr progesterotras. Jie skatina formavi-rnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org.rnizmo fonnos bei sandaros, t. y. tam tikrqnorfologiniq, fiziologrniq bei psichologiniqsavitumq, kuriais lytys skiriasi viena nuo ki-tos - skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq,barzdos augrm4 vylams ir pan.

vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA

Liaukos

liorirle5 \eLre.iioc li.ruko. tndokininds lirulo'sandaros sihema 5Jnd.iros sahemJ

Kvepavimo organq sistema

Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykai-ta tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3oriniskvep.lvimast; duju .rplkaita tarp plauciual\eoliu oro ir Lrduio, tekancio lraujo ka_piliarais; deguonies perneiimas krauju iiplauiiu i audinius, o anglies dvideginio -i( audiniu iplaucius: dujq apykaita Larpkraujo ir .rudiniq; deguonies vartojima<l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido.usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. lai-gr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_tdkai tiekia detuonj ir pai,iind Lrauju is or-g"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini.Kvepavimo organu sistemq .uddro: l) lve_pavimo takai, 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve.Kvdpavimo takais nosies edme, gelklo-mis, gerkle ir bronchais - oras patenka iplauii4 aloeoles, pro kuriq sieneig vykstadujq apykaita su krauju, esandiu kraujo ka-piliaruose.

Plaudiai. Tai svarbiausias kvdpavimo siste-mos organas: du dideli rausvai melsvosspalvo\, kugio pavidalo vidaus organai -jie yra oringi, elastingi, lygaus ivilgandiopaviriiaus. Apatine dalis remiasi !diafrag-mq, tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. Deiinyslsplduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. jis su-darytas ii trijq skildiq, kurias skiria du ply-lrai, - lstrii,inis ir horizontalusis. Kaiysis,mazesnis, plautis susideda tik ii dviejqskiliirl, atskirtr4 istriZiniu ply3iu. plauiiushermeti5kai dengia serozii.rii dangalas -krrti pleoi, alba pleura, sudaryta id dviejqlapeliq: pasieninio, iiklojaniio krutines l4s-tos vidini pavirsiq, ir plautinio. dengrancioplauti ii isor€s. Tarp lapeliq yra labai siau-ra\ l\1 u I i npl?uis skusaio pripildyta. ta rpelis- Lr linpleves ertme, todel plauiiai galilaisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZe-ti. Serg.rnl pleurilu, drba krutinpleves lape-liu uzdegimu, lrninpleves ertmeje padiu-geja skystio, kuri pasalinti neietai tali tikmedikai.Nosiarykld (ir p. 26)

Gerklos. Tai maZdaug 3,5-5 cm ilgiovamzdis, esantis kakle, stempl€s priekyje.VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavi-dalo antgerklis.Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis,f.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis;27Temidu yra bdlso rduk;les;3) tdrp priedn-gio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply.elistarp abiejq pusiq balso rauksliq. Cerklqgiiauiius sudaro devynios kremzlds, dides-niosios - slcydini, iitdini, aedeginis kem-zlds i antgerklis.

Gerkld. Gerklos pereina ! gerklg. Tai ig 16-18 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamz-delis, jo vidus i3klotas gleivine, kunos pa-viriiq dengia daugiaeilis virpamasrsepitelis, valantis ikvepiamo oro dulkes.Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje, suskilda-ma i.du - kai{ji ir deiiniji pagrindin!oroncnus.

Bronchai, Tai vamzdeliai, kuriq g auiiusirgi sudaro kemzliniai pusziedzi;i. Jq Sa-kos ieina iplduiiu", qkvla idaugybe smul-ke.nir;, kol pd>iekja plauaiq prt"lele5 - al-veoles, i kurias pro plonytes sieneles iSkraujo difunduoja dnglies d\idegini(. Ii-kvepiant iis i( organizmo p.t!dlindma",!kvepiant i alveoles paLenka deguonis.Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300milijonq, o jq bendras kvepuojamasir pa-viriius sudaro apie 100 m, plot4.I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija, ku-ri i; deSiniojo.irdies skilrelio atneia renin!kraujq. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais,apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. Bronchqsieneles arteriniu krauju apripina bronc,4nftefllos.I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas linkSirdies iiteka plauii4 oenomis, i kurias susr-renka kraujas i3 atitinkamo plaudio arted-jq. Be to, i5 plauiiq isteka bronchines ve-nos bei plauiiq ir bronchq limfagysles.

TKVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA

Kvepavimo takai

AntgerklisPalieiuvinis kaulas

Skydine paliduvio pleveSkydinis paliezuvio raiStis

Skydini kremzleGERKLOS

(priekinis vaizdas)

GERKLE

Vedegine kremzld

zleolnrs slyoo ralsns

kremzliniai CERKLE

Ziedai

kremzliniai Ziedai

MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS

DeSiniojiviriutine skiltis

BronchqSakos

Vidurine[sKrns I

Taryskiltijniai plySiai

Apatinadesinioji

skiltis

Kai ojoplautioapahneskiltis

- Plauiirl pnsleles (alve

las apralzge KraujaSysfll

pamatas Plauiiq alveoliu maiias,sudaro atskiros alveoles

Gerklos, bronchai, plautiai

Plauiio pamatas

Kvepavimas plaudiais

Hemoglobino reikbm6. Roudonuosluose kt-at!_jo ki eliuose yra hemoglobino - raudonosspalvos pigmento su geleiies molekulemis.Deguonis su hemoglobinu jungiasi labailengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_.idaro oksihcnaglobinns - hemoglobinas, su-slunges su deguonimi. Taiiau iis junginysyra nepatvarus, ir kraului pasiekus audinitll4steles, deguonis atsiskida ir difunduoja !organizmo l4steles. Hemoglobinas yra svar_bus apnlpinant or.ganizmo audinius deguo_nimi. Hemoglobino neturintis krauja, per_neia tik 1-J% deguonies, tuo tarpuhemoglobinas - 17%, t. y. 40 kartq daugrau.Kitaip sakant, netudnt iio pigmento ii de-guonies, kuri jis iineiioja, mums reiketU 150litrq kraujo vietoj 4-5 litflt, cirkuliuojanaiqmusq Kune.

Silumos ir energijos gamyba. Deguoni. iikrduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsi-daciios redk.ijose, padeda sudeginti lAste_lrq prolopldzmoje es.lltiias mdisto med2ia_gas - riebalus ir angliaoandenius, nors ne iivisr! jq gaunama vienodai iilumos. Sude-gant Sioms medziagoms, susidaro ir angliesdvideginis, kuris patenka I krauj4 ir paiali-namas pio pla:uti:us (iikoepiant). Cia kalba_ma apie ezote ni degim4 - jo metu iilu_mos pavidalu isskiriamas tam tikrasenergijos kiekis. Vykstarlt 6iems oksidacijosprocesams/ deguonis padeda gaminti dau_

giau kitokiq formq taip pat svarbios ener-gijos (ATF - adenosintrifosfato ir kitos),ku vartojama lasteliq gyvybinei veiklai.Daugiausia deguonies suvartojama raume-nq veiklai, tuo pat metu pagaminant dau_giausia anglies dvideginio.

Kv€pavimo plautiais mechanizmas. Kv6-pavirnas plauiiais - tai du vienas kit4 ne_nutrrlk\tdmai :ekantys elapait jkoipinns -oras patenka i plauiiLrs it iikoapiru$ - orasiS jrl isstumiamas. Abiejq veiksmq pasikar_tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. Sioieveiklole dalyvauja tarpionkauliniai raume-nys tu diafragma.

Jkvipimds. lai aklyvus veiksma< - ikve-piant susitraukia tarpSonkauliniai raume-nys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!).luo pat metu, susitraukus diafragmos rau_menims, diafragmo. [upolai 5uploksteja,nusileid2id, ir, sl€gdama zarnyna,li geroLaipadidina krutines hstos turi, plautiai iisi-pletia, il pro nosi, gerklg bei bronchus !juos patenka oras.

Iikvdpimas. Seka po lkvepimo. Tai pasy-vu' veiksmas; dialragmos raumeny\ atsi-pahiduoja, did lragma pdkyla, sLlna2ejakritines lastos turis - plauiiai spaudZia-mi, i5 jq paialinamas oias. Plauiiuose i3-kvepus, palyginti su 5,5 I viso plauiirl tii-rio, oro lieka tik iiek tiek - 1 l.

Kvepavimo fiziologija

Raudonieji kraujo krlneliaieritrocitai, turintys hemoglobino

PLAU.IU ARTERUA(veninis kraujas)

ALVEO

Raudonieji kraujo ktneli.riPaliezuvinio kaulo rageliai

Raudoniejiedtrocitai, turintys

oksihemoglobinoA n tgerldisjo kaneliai, pri-

sijunge deguoniVedegine antgerklio raukila

Gerklq p eangis

PLAU.IU VENA(arterinis kiaujas)

Skydirtis palie)uvio raurnuo

Cerkhl skilvelis

Dujq kaita alveolesekvepuojant

Stuburas

Skydind kremzleSkydinis vedegos raumuo

Prieangio rauksliBalso rauksle

Ziedino kremzle

Apatin€ gerklqertm€s dalis

SonkauliaiZiedinis skydo raumuo

Krntinkaulis

Gerklq frontalinis pjavis

Gerkle

Sonkauliq paddtis kvdpuoiant:a - ikvepiirn! b - iikvepiant

Kvepavimo mechanizmas:a lsKveprmas; D lKveplmas

Apytakos organq sistema

Vykstant medziagq apykaitai, gyvunq or-g,rri,,me po \ isac l4stele* iSnesiojami jomsreifalingi elementai, praded.lnl dcguonini,kuris ii oro, esaniio plauiiuose, patenka ikraujq, baigiant maisto l11cdii1gomis, pate]n-laniiomi. jkraui4 is Tarnyno. Zmogaus irZinduoliq organizme kraLrjas teka uZdarasistema - kaujagysl€mis. Siq sistemil su-daro du skiltingo dydZio kaujo apytakosratat mnifik ir dldysls. Pirmuoiu ventmskraujas i5 Sirdies teka i plauiius, kur ati-duoda anglies dvidegini ir prisisotina de-guonies, po to jau arterinis kaulas griztaatgal i iirdi; antrasis ratas prasideda kairia-jame skilvelyje, ii kurio arterinis kraujaspasiskirsto po organizmo 14steles, atiduo-damas deguoni ir paimdamas iS jq angliesdvidegin!, kol galiausiai veninis kraujasgritta i deiiniji prieiird!. Kraujotakos siste-ma yra uitlan, nes Sirdyje veninis ir arterinis kraujas nesimaiSo. AiSkindamiesi krau,jotakos sistemA, detaliai studijuosime dlrdlsvarbiausiA kraujo apytakos sjstemos orga-nq, aptarsime krouj7, io lqsteles, kelitrs, ku-t,iai, .krnujn., ,teka

orgattizm, - kraujagysles,Kfau lo n pv tn Kas lt1tc na t t lzm 4.

Sirdis. Tai tuiiiaviduris, netaisyklingo kn-gio formor rdumeninis ort.lnas, lurio vir-Sune nukeipta kair6n, iemyn, link diafrag-mos, o pamatas - aukityn ir ideiine.Sirdis yra k ines ldstoje, tarp plduiiu, labiau kaireje puseje i jg kraujas patenkair iSteka kraujagysl€mis. Sirdies sienelq su-daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns,vidurinis (rJurnenini,) - tiokard05 ir i.ori-nis, panaJu: i dvi,ieni 5ero,/ini mdii4 -epikardas. Iiilginiame pjnvyje matyti, kadvertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: deiini4ia, ,(//i4. pr>c. te|.t verrinic kraujas,laiti4ia, drteirc pu,c, lel.r deguonies pri50-tintas drlerinis lrauias. Kiekvienoje pu\ejeyra po dvi larpus,lvvje angomjs <usijungu-sias kamelas - erlme\: virsuline priAir-dL. o apatine - skilueli:. l; viso sirdyje yraLeturjos kameros - virlutine L.tirioji {kai-rysis prieiirdis), vir5utin€ deiinioji (deiiny-

sis priesirdis); apatine kairioji (kairysis skil-velis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilve-li:). Prieiirdziu, ir skiheliu. cuiungiJ prie.irdines slilveliu angos. kurioie 1robu niai voztuvai.Kraujas ir kauio l4stelds. Zr. p.42Kraujo tekdjimo kryptis. Norint suprastiklaujotakos sek4, reikia atsiminti, kad:1. Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir.Lilvelvie) leka veninis krauja', kairiojole

- arte nis.2. Vertikalioji tarpprieiirdind ir tarpskilveli-nd perlvara neleidZia lraujui ii \eninespusds teketi !aitering (ir atvirksdiai).3. Pro angas, esaniias tarp prie6irdZirl irskiJveliu, krauj;s laisvdi tek.r j toie paciojepuseje esanti skilveli, o keli4 atgal uidarouoZ! u,ra i.4. Visos i Sirdi itekantios kraujagysles vadi-nJmos Jc,7o,ri\/ o ii iirdies i.lekaniio. -arterijomis. Did2iojo kraujo apytakos ratoalterijomis teka arterinis (oksiduotas), o ve-nomis veninis (beveik be O,, tudntisd.rug CO_) krJUid*: md.Zoio krauio rpvla-loq rdlo verromic tek.r arlerinis. o arlerijo-mis - veninis kraujas.5. Cdu'idi turedamd' deguonie., kr.ruja\ ii-teka i3 plauiirt, patenka ikairi4jQ, artedngiirdies pusg, i kairiji skilvelj, pasklinda or-ganizrne, ir i vening. deiini4id Sirdie- pu5ealileld apylako5 metu netekqq deguonierveninis kraujas.6. Arterija, iieinaniia ii de5iniosios iirdiespusds (deBiniojo skilvelio), teka venrnrskraujas, kuris deguonimi pasipildo plau-aiuose; iia virtgs arteriniu, kraujas ketudo-mi5 plJuair.l venomis palenkd ikdiriajd !ir-dies pusg (pieiirdi).Ituauio ielejimo k) pti\: pl.ruaiuo\e pri.o-tint.ls deSuonies, virl9. 6r1qr1n1r, 5rr;r.teka i kairiji prieiirdi, i5 jo i kairiji skll-veli. l; cid krauiagy:lemir arterinis krauja<patenka i organus f audinius, kur paliekadeguonl ir prisijungia anglies dvidegin!(virsdamas veniniu); griZta atgal i desinijiprie!irdi. ii io I deSinijl .Ulveli. tada iplautiu<, lur vel prisotinamas deguonies.

Zastillis galvosVirSutin6 tusaioji vena

Kylaniioji aorta

Deiinysis priedirdis

Apatino tusaioji vena

Sirdis

Kairioji bendroji

prieSirdis

uZdaryta

Plautinis kamienas

Kairysis priesirdis

Desinioji bendroji miego arterija

Desinioji parrktjne irierija

flautin€s venos

Kairysis sl.ih,elisDeSinysis skilvelis

Viriutin€tustioji vena

Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles)

prieiirdis

DeSinysisprie!irdisApatine -

tuSiioji vena

Plautinis kamie-nas, Iglantis i dviplautines arterijas

Kraujas isteka iplautini kamien4PrieSirdis

De;nlysis skilvelis

Sirdies sienele

Atvira desiniojipriesirdine

anga. kurioje yratriburis voituvas

Desinysisskilvelis

Triburis voZtuvas

Skilveliamsatsipalaidavus

Kraujo

neleidzia kaujui g4ztii desnlji priesirdi

apytakos iirdyje schema

KAIRYSIS PLAUTIS. Arteriniai:- kapiliarai plauiiuose-+- Veniniai kapiliarai

42

ItAPYTAKOS ORGANU SISTEMA

Kraujotaka

Kraujotaka - nepaliaujamas kraujo cirku-liavimo organizme procesas, vykstantis neiltisai, bet bangomis - susitraukiant ir at-sipalaiduojant !irdZiai (susitraukimas vadi-namas sislolc, o atsipalaidavimas - dtdsfo,lc). Susitraukimai ir atsipalaidavimai nuolatkartojasi. Kai priegirdis susitraukia, tuo me-tu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipa-laidaves, ir atvirkiiiai. I3 priesirdiio ijstum-tas kaujas patenka i skilveli. Tvinksnis potvinksnio, diastole po sistoles, - iirdis tajpakartoja vidutiniikai 72 kartus per minute.Iliustracijose vaizduojama, kaip veikiakraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3n-dis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio dias-tole; pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio an-94 ir kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4kraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius. Pus-menuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamie-no rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiiakaujui teketi atgal; (;2) Sirdis per skil,veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg; triburisir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZiakrdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsmenuliniai voituvai yra atuid, leidiia kraujuitekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamie-nq; iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaida-vusius pdeiirdZius.

IGau jo l4steles ir limfmazgiai(forminiai elementai)

Kraujo leshles. Zlurint pro mikroskop4,knui) je galimd pallebeti d,rugybe m.r,/yiiuknneliq, judaniiq bespalviame skystyje. Taikraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tamtikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini,bnllieji krnnio ku,tdini. Arnujo plok;hlis: jiejuda balzganame skystyje, vadinamameplnzna.

Raudonieji krauio kuneliai. Kitaip vadina-mr eritrocitais. Tai neturiniios branduolio,di:ko pavidalo. i! dbiejLl pu:iu jg.rublo\l4slele< - kiekvienos al.kirai qp,rlvJ iieltiek gelsva, visq kartu rausva. Jq yra la-bar daug: I mrn''veiLo imog.lu. krdujo

5 milijonai. Edtrocitq protoplazmoje yra ,lre-

'nosbbitn t2r p.381 tai med,,iag.r, j iv,ririas kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferospro pJ.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj.Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo - 7mikronai. Pasenusios l4steles suyra, o rau-donuosiuose kaulq iiulpuose, kepenyse rrkitur nepaliaujamai formuojasi naujos.

Baltieji kraujo kffneliai. Kitaip vadinamiIcLtkocitiis. lrtr yn daug maziau negu raudo-nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmo-g;ur kraujo 5-7 tulst. rciai, idii.ru jiedidesni. Turi patvarq ivairiq formq bran-duoli. Jo iiordje yra plona membrana. Siosl4steles gali savarankiSkai skverbtis audi-niuose. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fago-citq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su-stabdyti ir uikirsti keli4 mikrobams beiLenksmingomr mediiagom. orgJnizmosvetimkflniams, patekusiems i apytakos sis-tem4.Kraujo plokdtel6s. Thi netu ntios bran-duolio, apvalios formos kraujo lqstel€s, vadlnamos tronbocitals. Jq ndra tiek daug,kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogauskraujo apie 250 000 tukst. Paskirtis apsau-gin€. Jos padeda suformuoti kreSulius(trombus), kurie uikemia suZalotas krauja-gysles ir neleidZia teketi kraujui.

Klauio plazma.'Iai skystoji kraujo dalis.Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukre-ia. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalisatsiskiria, o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skys-tls (serumis). Kraujyje vyksta ryikus pokytis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri-nu plonyiiq skaidulq tinklu, i kuripakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. Plaz-ma - tai bespalvis skystis (jo 90% sudaroranduo), luriame vr.r i<lirpusiu organinirJir neorganiniq medZiagq (daugiausia na!rio chlorido). Kitos sudetines plazmos dalv. - gliu(oze ir dru'1o,, kuriq kiekis, vei-kiant tam tikdems reguliuoiantiemsmechanizmams, lieka vien'odas.

' Fiziikaikiaujas yra skystis, taiiau i! tiesq jis sudarytas id skysto l4stelinio audinio, kunamegausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujoforminiq elementq.

Limfagysles

TAi permatomos nelygiasienes kraujagyslessu mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ-luvai, rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiuiI i n I fo i, atb.1 aud iniu .lgrsciui, susidarirr.ia maudiniuose i3 kraujo plazmos). Pirmini limt'osusiformuoja audiniuose. Ji sudaryta beveiktik i5 kraujo plazmos. PeriJerint litnt'a teka d-desndmis limfagysldmis ir, kaip ir kraujas,ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiqelementq (limfocitq bei leukocitq). Daugyb6limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes lim-fagysles, o Sios -

j lhnt'ini krtltinini htakq,ku-rio pradiioje yra ampules formos paplatdji-mas - cisterna. Limfinis kutininis latakaspasibaigra kakle ltekddamas j kairiosios vidi-nes jungo ir kairiosios paraktinds venq san-tak4. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka idesiniosios vidinec jungo ir de,inio5ios pJ-laktin€s venq santak4.

Apytakos sistemos voztuvaiJie neleidZia kraujui teketi atgal. Iisidestetam tikrose kraujotakos sistemos uetose:iirdyje, kai kuriose venose ir stambioselimfagyslese.

Sirdies voituvai. 1. Priesirdinese skilveliqanSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiinejeiirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdiespuseje) - abu jie plonyt€mis juostelenis(sausgrlslitinis sirlrls) prisitvirtine p e skil-veliq vidinio paviriiaus raumenq. Sie voZ-tuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio jskilveli, u2kirsdani keli4 atgal.Irlbaric voTluv,ls susideda i; priekine', ui-pakalines ir pertvadn€s buriq: pirmoji la-biau itempta, pertvarine mazesne uZ kitas.Per slilvelio -i.lole vi.oq tr)! bures.u,iiBlaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deii-niojo skilvelio i deiinijj prieiirdi.D,'iburio uozluuo d\ i dstrio. buriq vir.rtne*pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg).Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg nelei-diia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal! kairlji prieiirdi.2. Ii dedit.riojo ir kairiojo iirdies skilveliq ii-eina plautinis ka,zlcnas (deSin€je) ir aorta(kair€je). Jq angose yra pusm€nuliai vo2tu-

vai, taip vadinami todel, kad Zinrint i3 prie-kio yr,r panaiiis i kregzdes lizda. Pusmenu-liniai voituvdliai atsiveria susitraukiant.kiIeliams {sistolet, o uzsiveria jiems alsi-palaidavus (diastole). Auskultuodamas iir-di Sydytojas kreipia demesi itam tikraskardq gars4, vadinan.r4ji dirdies darbo to-n4, kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli,niai voztuv€liai, taip pat i kitrl vo;tuvq(dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 tosprendZia apie tai, kaip veikia voZtuvai,taip pat, kaip vyksta kraujo apytaka.

Venq voituvai. Kai kuriq venq vidiniamepavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes

- voztuvai, isgaubti i prieging4 nei kraujotekme puse ir treleid./i,rnty. veniniamkraujui grizti atgal.

Limfagysliq voztuvai. Kai kurios didesn€slimfagyslds ir limfinis latakas turi tokiuspaiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p.43).I3 to, k4 suZinojome, nesunku nusakyti, ko-kia yra kraujo apytakos fiziologija. IisiaiS-kinome (p. 42), kad Sirdis pakaitomis taisusitraukia (sistold), tai atsipalaiduoja (dias-tole). Tai kartojasi per labai trump4 laik4(netrunka ne sekundes). Praddsime nuo to,kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenysbuna atsipalaidavg. Ii tusiiqjr.! venq i deii-nlji prieiird! per diastolg atiteka veniniskraujas. Pdsipildes prieiirdis iskart susi-traukia. Raumenys isstumia krauj4 i skilve-li. Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq dias-told ir skilveliq sistole, jiems susitraukiant,u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5), LJippat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai:krauids, i.lekej95 i! desinioio rr kairiojoskilveliq, atitinkamai isteka i plauiirlkamien4 bei aortQ. Po kiekvieno Sirdies su-sitraukimo ciklo seka tiumpa pauze. Rau-menvs alsipaldiduoja. pu>menuliniai vo,/-tuveliai uZsiveria, triburis ir dviburisvoztuvai atsidaro. Sirdis plaka vidutiniikai72 kartus per minute.Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilveJio ir. pa>idaliies idvi plauline- arterij.r., !\i-lieja ! abu plauiius. Juose palei bronchusi3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq beiarterioliu, kr-rrio.5dvo ruoiiu sudrro apiealveoles tankq kapiliarq tinklq. Cio .rr",.rrr.rrt

Sirdies ir aortos voZtuvai

Uzdaryii pusmcnuliniaiaortos voZtuvai

SkaidLrliniai Ziedai tarpp eiirclziq ir skilvcliq

SIRDIES SKILVELIS

Uidarytas triburisUZdarytas dvibuis(miiralinis) voituvas

Sirdies voZtuvai

Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus); b uzdarytas

oleleidzia kraujui teketi atgal); c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn)

Aortos pjuvis

Vidinis arterijos sluoksnis

Pusm€nulinis aortos voZtuvas

46

::,:r...i..: -..... 1 . .'

kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arte-riniu, keturiomis plaudiq venomis teka ikairijj prieiirdi.Aor.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio, o jos iakosnusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us.Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi-liarais. Kapiliaruose atiduodamos maistomedZi,rgo., vanduo, druslos. deguonis irsurenkamos ialintinos. Virtgs veniniu krau-ju, kuriame daug anglies dvideginio, visstambesnemis kraujagysldmis kaujas atite-ka i tuiii4sias venas, itekaniias I deiinijiprieiirdi, i3 kurio vdl teka i plauiius.

Pagrindines. Zmogaus k[noalterrlos

Ii Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau-tinis kamienas ir aorta.

Plautinis kamienas. Prasideda de3iniajameskilvelyje, po aoitos lanku iisidakoja idviplduiiq drterijJ., o Sio{ - pl,ruciuo\e: ciateka veninis kraujas, tatiau ji vadinama ar-terija, nes taip iprasta vadinti kr.aujagysles,iieinaniias i< rkJlreliq. tuo tarpu krduiagys-lds, einaniios link Sirdies (nepaisanr ro, ariomir iela drterinis, ar veninis krauias), v.r-dlnamos venomls-

Aorta. Prasideda Sirdies kairiajame skilvely-je; ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! vir-itl, po to iilinksta lanku (aorfos lat*as), pasi-suka i kaire, atgal, pakildama iki ketvirtojokatines slankstelio. Nuo iia aorta vertikaliaileidZiasi iemyr.r iki ketvir.toio juosmensslankstelio. sio;e atkarpose vadinama atitinkAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i.e-miau diafragmos) dolfd. Nuo jos atsidakojad.lug clambiu saku. Srarbiausio. ii iLl: ./ijtu-nis galuo< knmienns. koirioji bendroji nirgo or-terija, kditioji paraktht rtteija, pilztinis kamic-nas, oiriutilli pasito arterij7, itlkst4 arterijas,apnttne pasaito artcrija, klubo nrtcrijos.

Zastinis galvos kamienas. Prasideda i3aortos lanko virsutines dalies; kfitinkauli-nio raktikaulio sEnario aukityje kamienaspasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie-go ir deSiuiqja pnmkti\q nt! ija<. De<inioji

bendroji miego arterija kyla i viriq ir.tiesapatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrre-go artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide)it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukolesviduje, sn.regenyse). Deiinioii paraktine ar-leriid pdlei raktilduli .uka linl desiniojopeties sEnario. Tolesne jos t4sa pazastiesduobdje vadinama paiasfine arterija, kutibetarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. Si tiesalknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir alkn-ning arferijns. Pasiekusios plaitak4, Sios dviarleriios \el .lndclomo,/uoja.i (\u\irungia),

'udarydamos vadinarnuosiuc pl7.lnkai lnu-ktf, iS (uriu ptasideda pi.!u nr!e,/los. aprnpinaidios krauju piritus.

{airioii bendroii miego arteriia. Kaip irdeiinioii. ii .uskyla i d\i - i;oriug ir uidiuq

- niego orferijns (3ioje puseje nera Zastiniogalvos kamieno).

Kairioji paraktind arterija. Analogiikaesaniiai prieiingoje pus€je to paties pava-cummo arterllal.

Pilvinis kamienas. Prasideda i3 pilvindsaorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl ar-fd,-t?, maitinandia kepenis; bluinics arterijq,daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni irL.rsa; kalrrn,;n .ktand2io nttffijq, kuri eina p.r-lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (.t-konis maitina skrandi.

Mriutini p,asaito arteriia. Apripina krau-lu Plon4j4 zarn4.

Inkstq arterijos. Aprnpina krauju inkstusir antinksiius.

Apatina pasaito artedia. Daugiausia krau-Iu aprupina stor4j4 Zarn4.

Bendlosios klubo arteiiios. Tai dvi galindspilvines aortos sakos, esantios dubenyje ir.tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ.Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla ioidine klubo art ijq, aprupindnci4 krauju vi-dinius dubens organus bei uZpakaling Slau-nies dali, ir ieorinc klubo arler'4a, Luri nusi-leidZia iki klubo sEnario, nusitesia.i Slauni,kur jau vadinama ilaunine arterija. Slaunyje

DidZiosios arteriios

Kairioji bendroji miego

Aortos lankasISorind smilkinio

Dedinioji bendroji miego Kairioji prraktinc

PlauiioZrstinjs galvos kamienas

Delinioji patastue

-Aortos lankas

Kairiojo plauiio afterijqSakos

Desines rankos pirstq

Isorine deiinioji klubo

Dcsinioji Slarnine

Priekine deiiniosios blauzdos

Deliniosios blauzdikaulinesarterijos Seivine Saka

Delinioji !eivikauline

Desin€s kojos pirstq

Skrandiio vainikine

VirSutine pasaito

Apatin€ pasaito

Kairioji alknnine

Kairioji klubobendroji

Kai ojo delno lankai

Kairioji vidiie klubo

Kairioji Slaunies

Kairioji pakinklind

Kaifiosios slaunies gilioji

Kritines aorta

BluZnineDeiinioji Zastine

Viduriq kamienas

Dedinioji Zastine

Kepenu

Kairioji inksto

filvine aorta

Deiinioji stipinini

Ketvidojo juosmcns

slankstelio lygis

Pagrindinds zmogaus kuno arterijos

APYTAXOS ORGANU SISTEMA

nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka. Ii ilau-nie> sritie. ilaunine arlerija nusiigsia ze-myn, atgal i pakinklio duobg, kur jau vadi-nama pakinklio 1rferiin. fies ulekininiu irdvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja jprieking ir u2paknling blauzdos arteriias. Plie-kind arterija maitina priekinius bei Soninius(ieivinius) blauzdos raumeni., od4 ir nusi-tesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. UZ-pakaline maitina uZpakalinius blauzdosraumenis, od4, pado raumenis, od4 beipiratus.

Pagrindines 2mogaus kunoVCNOS

I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4, kuriomisarte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidjipdesirdi, ir airiutint tultioji bei apatini tu!-ii,cf z'znos,. klriomis veninis kraujas iteka iqeslryll pnesrol.

Plautiq venos. IS viso jU yra keturios, ta-iiau pasiskirsiiusios poromis, kuriomis iikiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas.

Viriutind tuStioii vena. Rankos venos, pra-sidejusios veniniais rezginiais plaitakosdelnineje ir nugarineje pusdie, tesiasi auki-tyn. Bur.ra pavir3inds (poodinds) ir giliosios.Poodini' yra dvi - karaliskoji ir galvenine.Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka ipazasting vena, o karaliskoji - vidine ran-kos puse ir pasibaigia iasto viduryje, iteke-

dama !Zasto ven4. Alkunes duobes s tyjeabi poodinds venos susijungia, iia daZnai ivenE leidiiami vaistai. Glliosros rankos venos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas,o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas, ku-rioc tie\ paiasih duobe su\ijungi.r iviendpazasting vena, nusitgsianiiQ aukstyn kaipparaktini aena.Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgiasu kaklu einaniiomis vidindmis jungo ve-nomis ir sudaro dvi - kairi4jq ir deiini4jqiasliti( B1luos rr./rns, kurio5 \usijurrgusiocsudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt.

Apatin€ tusiioji vena. I i4 suteka veniniskraujas ii apatin€s galun€s, dubens ir pilvo>ie,/oi, ii poriniu pilvo org;nq (ink\tu. an-tihksiir.!), lytiniq liaukq bei kepenq. I5 viri-kinimo organq pilvo ertmeje kraujas sute-ka dviem pasaito I)enomist kuriossusijungusios su bluZnine vena sudaro di-delg oart4 ven4, ieinanii7l ,tepenls. Veniniskraujas, tek€jgs ir apsivales kepenyse, ke-penq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiajavena.Venini> krauias ap.rtinese galinese praside-da smulkig venu parirliniais rezginrar-pedoie. ii kuriq susidaro didiioii lileka iSlauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinklingv en4) pood.inas oetlos.Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojosarterijas ir Slaunyje susijungusios sudarollauninp zten4, kuri dubenyle nusitgsia i klr-bo ueaa. Su.ijungus Uubo abiejq pusiq ve-noms, susidaro apatine tuSdioji vena.

Slapimo organq sistema

Slapimo organq sistema atlieka dvi funkci-jas. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu-siausvyr4 ir ialina ii kraujo medZiagq apy-k,riios produltur. Sie procluktJi yrd rrorganiniai, ii neorganiniai junginiai, jic darvadinami katabolitdis. Tipiski katabolirai yraanglie' dvideginis {COr) (ii. pa<dlinJma\ is-kvepiantt. 5lapaldc. ilapimine rrlgstr.. dmo-niakas ir kitos medziagos, kurios paialina-mos kaltu su ilapimu. Salinimo funkcijasatlieka lnkslal i ilapimo takai, o i3 dalies irodos prakaito liaukos (Zr. p.67).

Inkstai. Tai po nis rausvos spalvos pupe-lds formos organas pilvo ertm€je, esantispo diafragma nuo dvylikto krntininio ikiantro juosmeninio stuburo slankstelio (kai-rysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desi-nysis). Inkstai paialina didZiausiq dal! ne-reikalingq arba ialingrl medZiagq, kuriossusidaro vykstant mediiagq apykaitai au-diniuose. Likusias suardo ir nukenksminakepenys. Ylen4 ii kenksmingiausiq med2ia-gq - amoniak4 kepenys paveriia Slapa-lu. krrris:u .lapimu paSalinarnas iS organiz-mo. Taigi vertetq iisamiau panagrinetikelias kepenq funkcijas. Kepenyse vykstadauguma kitimo procesr.l tq medZiagq, ku-rias isiurbia 2arnynas it kurios vartq venaatnesamos !kepenis. Kepenys yra dideleldboraloriia, (u rioic garnin;mo- ._rmi-norngstys, i5 jrl sintezuojami baltymai (l4s-telirl citoplazma, plazmos proteinai ir kiti);padaugdjus krauiyje gliukoz€s, iia sintezuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsar-gos); iia vyksta riebalq apykaita; suardo-mos toksines mediiagos, kurios patenka ii

iiords, arba jas, vykstant medZiagr! apykai-tai, pasigamina pats organizmas; kepenystdip pat gamina ir rul)i. ful2is iatekJ j dvy_likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikintiliebalus. Kai kepenq lEsteles paZeistos aibau2'iLemia tulTies lat.lLas, sutrinl,t jos nu-tekejimas, tada tulzies druskq gali patekti ikrauj4, ir Zmogus pagelsta.

Antinksdiai. Tai nedidel6, porine geltonosspalvos trikampds formos belatake liauka.Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. Taiyr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq.Anfink'iir1 iieve ii'kiri.l hormonu- .o",,-liuojanciu. medzirgq ir rnin".otu 1uuna3,l-ir natrio) apykait4; ierdis gamina adT"rali-,?4, ku s skatina Sirdies veikl4 ir s4lygojakraujo indq susitraukimE. Adrenalinas taippat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p.35).

Slapimo nutekdiimas. Pasigamines inksteilapimas surerrlamaisiais (analeliai. rr *pe-niniais latak€liais suteka t inkstq taureles,inksto geldelg, o i3 jos - ! ilnpintak!. Taiporinir vamzdeli:. kurio \ienele turi rdu-meniniq skaidulq. Juo Slapimas nuteka ialapiDrc piisle. lai eld5tinga5, (to14 r,lumeni-n! sluoksni tudntis maiielis. Jis atlieka re-zervuaro vaidmenj. Pnsleje telpa 250- 400cm3 Slapimo, tadiau kadangi ji labai elastin-8d, 8,tli tilpli il daugiau. li ildpimo prtcle\i/dpl. -lnpima5 pa:alin.rma>. Sl.rple - taineilgas varnzdelis. lurio sienele iuri rau-meniniq skaidulq. Juo ilapimas i3 pnsl€s iSleld i iiore. Vi15ulineje <laples dallje yraraurnerrirrio sluoksnio rnrikni, reguliuojan-tys ilapimo salinim4.

Slapimo organq sistema

Apatine tusiioji vena

Vir;utine antinksdiq arteiija Antinkstiq vena

ANTINKSCIAI Vidu nd antirlksiiq vena

J. ANTINKSCIAI

_ Apatin€ antinksiirlartei!a

INKSTAS

lnkstogeidele

SLAPIMTAKISSLAPIMTAKIS

SLAPIMO PUSLE

Shpimtakis pervcriailapimo pnslg

ilapimo si,rlemoc s(hemdtini. Piuvic

IlSLAPIMO ORGA U SISTEMA

Makroskopine ir mikroskopineinksto anatomija

I3ilginiame inksto pjnvyje matyti, kad vidi-nio kraito lduboje (inksto antyje) yra ganaplati ,r,tsfo gelfuIt, i kuti4 atsiveria 12 ma-4jq n J-4 did,,io*io. ldrlrel.5. MaTosioretaureldse atsiveria speniniai ir surenkamiejiSlapimo kanaleliai. Jais i taureles atsive ainkstq piramides sudaiantys ilapimo kana-1€1iai.

Tnk\lo piiivyie i!ry.keja Lamsesne i!orejeesanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilu-moje esanti ierdls. Serdi sudaro trikamp€sformos ilrksto pirumile*Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje,kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo-lelis. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndjeprasideda Slapimo kanaleliai - vingiuotiejibei tiesieji, kuriais tekddamas ilapimaskoncentruojamas ir i taureles bei geldelg iS-teka jau koncentruotas. Toliau llapimas ila-pimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle, o ij josSlaple periodiSkai paialinamas.Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs suinksto kraujotaka. Inksto arterija pradedaiakotis dar inksto antyje, vdliau maZesnestarpskiltelin€s iakos pasiekia inksto Zierr€,kudoje yra inkst4 knneliai. Nuo tarpskilteli-niq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles,kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl ka-mttoliii; i. kamuolelio susidaro i;teklttio,iosa/tcliolds, ku os dar kartq skyla i kapiliarus,supaniius inkstq kanalelius ir juos maiti-nanaius. Po to susidaro veniniai kapiliarai,o iie susijungg sudaro smulkius inkstq ve-nq intakus.Nuo in(sto kunclio prasideda,lrtimieji vin-giuotieji kanaldliai, kurie pasiekia ir inkstoierdi, cid te.ia.i kaip inLsto \iruktIrinio -

funkcinio vieneto - neJrono - kilpa arbailgas siauras kanalelis, nusitgsiantis iki patinkstq piramides virgdnds. Toliau kilpos ka-naldlis vel g{Zta aukstyn, iieves link, kurdar Ldrl4 is5ivingiavgs .udaIo tolimesnijikanalAU, esanti vel prie pat inksto kunelio.Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina jsurenkamuosius kanal6lius, kurie nutekamaiqjq taureliq link.

Slapimo sistemos fiziologija. 2mogaus ka-ne per parE iisiskiria apie 1,5 litro ilapimo.Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens,paialinamo pro plauiius kvdpuojant, 400ml skysiio, nejuntamai isgaruojaniio prooda. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly.ci6. p3-ialinamo su iSmatomis, susidaro 2600 mlgasalinto slcysdio.Slapima< yIa sudetingas cheminis jungi-rryc, kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmobnlles ir maitinimo>i. Sveiko zmogrus jisbdna gelsvos spalvos. 1000-yje ml Slapimoyra 950 ml vandens,20 ml organituq me-diiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) beineorganiniq (chloridq, fosfatq, karbonatqt amoniako). Aplinkoje esaniioms bakteri-iom' veikidnL amonirka. fermentuojasi irvirsta amonio karbonatu. Slapimind rdgstis,jeigu su ilapimu greitai nepaialinama, su-.iiaiko kraujyie, .u5ikJupid audiniuose irsukefia stiprius skausmus (podagra). Fosta-tai, kaip ir Slapimind fligdtis, gali kristali-zuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. IS Sirlkristaldliq gali praddti formuotis inkstq ak-menys arba smelis, kuriems slenkant Slapi,mo takais Zmogui skauda. Paieidus inkstokAnelius ir kanal€lius, atsiranda inkstq ne-pakankamumas: nepaialintos ialintinosmedziagos (azoto iunginiai, nitratai) imalJuptis krnujyje, su leld,r mo. orEanizmointoksikacij4, vadinam4jE urel ijq.

52Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis

Inkstas

Tarpskiltelne arterija

Itekaniioji arteriold Inksto piramidesmikroskopiniopj[vio schema

Serdine medziagaDidzioji inksto

'Ihure16s

zreves sturPas lnksto geldele (pjnvis)(Bertinio kolona)

Nefronokanal6liai

Didzioji inksto taureld

MaZosios iaufeles

zrevlne medztaga Inksto spenelis

Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema)

AitimieiiNefrono karlal6liq

Pradiiakapsul6

Kapiliarq karnuolelis

SERDINEMEDZIAGA

Speninis latak€lislnksto tatLrele

Veniniai

JUTIMO ORGANAI

Regos organas

Regos sistemq sudaro porinis organas -rki>, su.ided,r li ii akies obuulio, e:ancioakiduob€je, regos nervo ir priedini4 orga-nq - volai, a(aru Jpdrdt.t., .lnlaUdi, jun-gine, akies obuolio raumenys.

Akies obuolys. Tai netaisyklingo rutuliotormos organas. J! sudaro kapsule ir bran-duolys. Kapsul€s i3orinis dangalas skaiduli-ni\, po juo vra ridurini. kraujagyslini"dangala., o viduie vidini* dang;la- ((in-klaine). Branduoli sudaro stiklakrinis, 193iu-kas, vandeningas skystis.

Kapsuld. J4 sudaro skaidulinis, kraujagysli-nis dangalai ir fl?*lairl. Skaiduliniame dan-gale ski ama odena it ragena. Odena yrabalkiva, nepermatoma ir labai atspari (pavadinimas kilgs i5 graikisko LodLi,o ,,sclefis"

-,,kietas"). Tai iiorinis akies obuolio dan-galas, kurio pries;kineje dalyje, priel raine-lg, yra skaidri ragcna. Ragena sudaryLa iBepitelio ir kolageniniq fibriliq, todel pro jQnetrukdomai praeina iviesa. Be to, ragena

tai iigaubtas galingas optinis lglis, kuriooptine geba yra 2/3 visos akies optinesgebos.Viduriniame dangale skiriama priekhtt tln-Iis - rainclt, oidutilc dalis - krtnnplynns irNSIai e.

Raineld yra vidurinio dangalo dalis, kurio-je 8au.u k-auj,tgy.liq. Rainele *udaro.usi-pynusios jungiamojo audinio skaidulos, ly-gieji raumenys ir pigmentiniq l4steliqsluoksnis, nuo kurio priklauso akiq spalva.Rainel€s centre yra apvali anga ayzdys.Rainele yra lyg automatine diafragma -reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!.Raineles raumenys judedami vienas siauri-na, kitas pleiia vyzdi.

Tinklaini yra vidinis, .varbiausi;s a(resobuolio dangalas. J4 sudaro Sviesai jautriosiEsteles ir nervinds skaidulos, toddl j4 gali-

ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu.Tinklainc cudar)t.r i- leleto cluolsniq. i;kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadina-mi lazdelemis) t kageli4 (kolbelen.ris)sluoksnis, bipoliniq neroitli4 lqstcli4 i daugia-polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis.lirma.is 'luok*nis sud,trll,rs is ivie5,li jJUl.riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir .ilindriniLJ {stiebeliai,. l6* pasi.Ur.ciu<ios rretolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliaikaupiasi vienoje dalyje, vadinamoje fizklal-nes geLton|ja dime. Tai jautriausia iviesai tin-klaines vieta. Stiebeliai nuo n1edziagos, ku-ri jas prisodrina, gauna rausv4 spalv4. Juossupa kitos, juos ,,palaikaniios" l4stel6s.Sliebeliai ii-ide5te daugi.ru linllaine. peri-feiijoje, ui geltonosios ddmes. Stiebeliai irLdgeli.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\i-nemis lAstelemis.Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniql4steliq, kuriq aksonai jungrasi su heiiojo(daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksniolastelemis. Tinklainds nervines l4steles tar-pusavyje susijungia, sudarydamos regos,i.r"uf. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ ie-sai ir vadinama akl4ja tinklain€s ddme.

Skaidriosios akies obuolio terpis. Skaid-liasias akies obuolio terpes sudato oantle-itil1gzs sltystis, stiklakutlis ir lCiiukas.V.rndeningas -lysli' uZpildo priek e ir Lr7-pakaling akies kameras. Priekine kamerayrd L.lrp ragellos ir raineles. Bespalvj van-dening4 skysti daugiausia sudaro vanduo,ji' svarbus >kridriqiu terpiu mityba,.

Stiklaknnis - akies obuolio branduoliodalis. Ii iiores j! dengia plona ir skaidrimembrana, uZ kurios tgsiasi kraujagyslinisddr?&ilrs. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid-ri mase, patraii i drebucius, ir plonyaiUskaidulq tinklas. Pagrindine stiklaknniofunkcija atramine.

JUTIMO ORGANAI

Akis

I

E'?o-r9.[.I

tsl9

3.9

J?

!

II.r It"l9

E*

e

D

t9

!

f

=

E

g

E

U

'I

gl 9

a,N

:9F

t

. i:;

.9E

9

E

=

E

t

€'N

E

9

-I=

i

o

JUTIMO ONGANAI

LgSiukas tai i abi puses iSkilas standusleii.. kuri 'udalo p;kitu:iq jungirmojo au-dinio lEsteliq sluoksniai, ilsideste taisyklin,gai koncentdikai. L95iuk4 supa membrana(lg.iuAo knp'ulit: ji yra l.rbai al\pdri, iuntia\i'u Lrumplynu ratu cin.rtraiomr\ jutlgiamojo audinio skaidulomis, kurios susitraukda-mos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. Se,no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti(katarakta), todel ji kartais tenka ialinti, ga-lima keisti dirbtiniu.

Lgdiuko akomodacija. Lgiiukas atliekaakie. prisitril)rno funkcija, L y. ji5 turi ij"igaubti taip, kad iviesos spinduliai nuolatossu.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie.Zinrint i dfli e\anli ddill], leiiuki, i.sig.ru-bia labiau, jo verlikdlu'is matmuo \umJ7e-ja; ir atvirkgtiai, Zinrint itolim4 daiktE, 19-

Siukas suplokiteja, jo vertikalusis matmuopadideja.Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau-,rro. Kai iis ramybes bukl€s, lgiiuk4 veikia2iedo formos membrana, juostines skaidu-los, kurios, budamos ties lgiiuko pusiauju,tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krum-plyno. Kai tik krumplyno raumuo susitrau-kia, prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka iprieki ir juostines skaidulos bei lgiiukokapsul6 atsipalaiduoja. Del Sios prieZastieselastingasis l95iukas kiek sustoreja: suma-Zeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho-rizontalusis. Kitaip tariant, lgsiukas tadayra labiausiai i5sigaubgs.59 P. (-1) matyti, kaip lgsiukas keiiia savoformq tam, kad akis gal€tq matyti tolitllusoDJektus. Kaireje pieiinio puseje matyti, kadlqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip leng-viau matyti d/fl,r,ls objektus, r.es susitraukiakrumplynas ir atsipalaiduoja juostines skai-dulos). Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokie-iiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei.69 psl.).

Liaukos. Akiq vokuose yra apie 30 maiqliaukutirl. Tai -ookinis liatLkos, kurios plonyiiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStusir is.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. >tab-daniiq aiarq iSsiskyrimq. Aiar4 liauk4 sek-retas/ t. y. a6aros, nuolat sudrekina bei Siekticl dezinieluuj.r rJSenoi ir \ okq paviriiU,iSplauna dulkes. Aiarq liaukos gana dide-les, jos yra viriutiniame Soniniame akiduo-bes kampe.

Akies obuolio judinamieji raumenys. Yraiesi: keluri tiesieji {t/i,'irlirli, nl,ali'tis. i;Fn-nis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r

apitilis).Tie.ieii raumeny5 vienu galu pri,rugg prieakies obuolio, lies elvdtoriunti, kitu pa5ibaigia akiduob€s gilumoje. Tiesusis oirirli

is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq, npal'ris -i apair4; tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi ii3org, nuo nosies, o oldlnls - nosies link.Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpd-iios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuonos1,es. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akjZiedu viriulindje akiduobes dalyje. Susi-lrduLdJma- iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)nir nosies link.

Akies priediniai or ganai. -fal antakiai, blaks-tienos, aiarl! prietoisns, lokfii. ir j ngine. A^I-akiai .augo dki nuo prakdito, varvaniiokakta Zemyn. Blakstienos nuo dulkiq irper ryikios Sviesos. Vokai - tai dvi odosraukiles, kurios judedamos orirksejimas)palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuo-lio pavirsiumi.Jungine dengia vokq viding puse. Tai Svel-ni ir jautri plevele. Joje gausu nervq. Raus-va jos spalva rodo esant daugybg kraujoindq rdengia lr./pakalini voku pa\rriiu iru.Zlink.l,r ani alie' obuolio prieUnio pavir-Siaus). Tarp voko vidinio pavir5iaus ir akiesobuolio susiformavusios jungines klostes

- skliautai.

.,UTIMO ORGAI{AI

RegaNormali akis. Sveikos normalios akies tin-klaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai,ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savoiSlinkimo. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii,ku*, reikia, Lrd obiekh, butu bent per 05cm nuo akies. Jei objektas yra ariiau, taivra t,lrp 65 ir l2.m,.rkjai rcikia pri.iLrikyti(o konladu at is) .

Regos defektai. Kai akies obuolys ar lgiiu-kas turi defektq, Sviesos linilos susikerta uitinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpa-t"Systc). Senq inoniq akies lgiiukas sukie-teja, krumplyno raumenys atsipalaiduoja,todel lolimus objektu' jie mato gerai, o.rr-timu5 - blogiJu. 5i, defclt.rs r adilamasfo,'es.ysfc. Kitais atvejais (daZnai pasitaikovaikams), kai akis per da2nai tu pdsitai-kyti pde artimq atstumq (skaitant, rasanr,

piesiant netinkamai apiviestoje vietoje), jinesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. To-kia yda vadinama truDlp7reolste.Zmogus apanka (daZniausiai nepagydo-mai) tada, kai regos nervas arba tinklain€praranda jautrum4, arba kada stiklakunis,ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. Re-gos galima netekti ir ddl to, kad tr.trksta vi-tamino A, arba susirgus diabetu. AklumasBali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu, pJrazi-tiniq ligq, traumq.

Regos defektq koregavimas. Regos defektus galima paialinti naudojant specialius193ius. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti(glaudiionicji) lgiiai, priartinantys vaizd4taip, kad jis sudarytq projekcija tinklaineje.tumparegiams taikoni abipus lgnubti (sklai-domieji) leiiai, atitolinantys vaizd4 taip, kadjis sudarytrl projekcija tinklaineje.

Klausos organai

rso ne aLr srs ausies kauSelisiiorine klausos landa

vidurine ausis ausies bignclisovalLlsis ir apvalusis langeliaiausies trimitas

klausos kauleliai plaktukaspiekalaskilpa

vidine ausis Pneanljls apvalusis naiielispailgasis mai6elis

prsratiniai karlalai

slarge prieangio laiptassraiges laipiasb11llno laiptas

Klausos organq sistema priima garsq vib-racijas (garsus, triukim4 ir pan.). Ji sudary-ta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines, vidu-rinis ir vidines ausies.

Vidin€ ausis. Tai sudetingos formos vamz-delis, pripildytas skysiio (perilinfosl, esan-tis uZ ovaliojo langelio, smilkinkaulio srityje, vadinamas katrlitiu laltit.ittu. li sudarcqan.r pJ.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne. \aclinanra plieru.qlu, nuo kurio iSonq nusite-si,\ trys lLtsratitriii kaanlni. Leisdamiesi pr.ie-arlgiu Zemyn, r'andarne kit4 spiralinjvamzdeli, primenanti sraig€s kriauklg ir.to-del vadinamq tiesiog sr"l{L. sio vamzdelioviduje driekiasi kcistos ir imantdos for.rnospl€vinis labirintas, kuris i kaulinio labirintosieneles nesirernia, taiiau yra lygiai tokiospat formos.

Membraninis tplivinisl labirintas. ii. la-birintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo, kad

kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9, o plevi-nio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind(vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind(vadinama pailguoj u nnilel iu).

Kaulind sraig€. Sker,iniamc Ju-ie- plIvvjematyti, kad sraig€ sudaryta ii trijr! laiptq:ccl1trii1io, arba sraiges /aipl.J (atitinka plevintsraigds kanalQ), DiilLttitlio, arba pricattgio/arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia, atbabfiX o ldipto (pasibaigia priesais a;rvalqjjlangeli).

Spiralinis (Korlijaus) organas. Sr.aigds laipta nuo bigrlo laipto skiria spiraline ploki-tcli, -UdJryt.l i: dr rcju d.rlirl: kaulini. irplevines. Ant iios ploksteles yra spir.alinis( kot I i in u' ) o,tr'tl/n., lu ri snu g', d,,/.!//ir,/olinenbrnna. Spiralini organ4 sudar.o vidiniaiir iSoriniai stulpai, sudaryti i5 poromis tar,pusavyje susijungusiq l4steliq, labai panaiiu i skriestuvo kojeles.

Uosles organas

Kvapus pajuntame nosies ertmeje, dviejosevirgutinese nosies landose, sudarytose i3

iv.ririq kaulole\ bei veido [.aulu (2r. p.

Nosies ertmd. Nosies ertme prasideda ire,'-zrirrls, o pasibaigia nosin6mis rykl€s ango-mis, kurios atsiveria inosiarykle, t. y. tenpat, kur atsiveria ir ausies trimitas. Vertikalinosies peltvara nosies ertme dalija i 2 da-lis. Prieking nosies pertvaros dal! sudarokremzle, o uZpakaling akytktulio plokite-li i nongas. Nosies pagrindd sudaro nosi-kaaliai, o inerviu Sonus sutvirtina elastin-gos, paslankios, kremzlds, kurios padedanosi ap>augoti. Snerviq vidinis paviriius irnosies prieangis i5klotas epiteliu. Cia daugplaukeliq, lurie kvepuoiant sulaiko j nosipatenkaniias daleles bei mikroorgamzmus.Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga.Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonosgleivineje esaniias uoslines l4steles, kudqalauSos cuddro uodZiamuosius nervu-, jaisjaudinimas perduodamas smegenq cen-lrams, kuriuose julimar ruvokiam.ls.

Nosies kriaukl6s. Sonindse nosies ertmiqsienelese yra trys kaulines plokstelds, arba

nosies biauklis (viriutine, vidurine ir apati-n€). Jas skiria plysiai, arba la[dos, kuriostaip ir vadinamos: viriutine, vidurine irapatind landa. Mri viriutinds kriaukldsdriekiasi maZytE raukileld, vadinama nuki-tufi e kriaukle. Kriaukles sudaro kaulai, ku-duos dengia nosies ertmes gleivine. Nosiesertme dengianiios gleivines skiiiamos dvidalys: apatine ir viriutine. Apatina dalisdengid apating ir viduring kriaukles. Si

gleivine rausva, nes joje gausybe krauja-gysliq. ji suiildo, sudrekina ikvepiam4 orE(kad jis nepasiektq gerklq Saltas). Vlrdailaedalls dengia viriuting gelsvos spalvos liosldszonq, krltioje yra dvipolines uodZiamosros

bsteles.

Uodiiamasis stormuo. T; uod Ziamo>iosnosies sities gleivines ideina daug uodiia-mqjq receptoriniq lAsteliq ataugq,uodZiamqjq nervq, kurie nueina iuodiia-m4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stor-mens nervinemis lqstelemis, kurirl ataugossudaro uosles 1aid4, pasibaigianti galvossmegenq Zieveje. UodZiamoji sritis yra vii-!utineje no>ie5 Iandoje, ikvepiama ora aianukreipia isorine nosis.

Nosis

Viriutin6 nosies kriaukle

Kaktinis antisUodZiamasis laidas

Kakiikaulis

Nosikaulis

VidurinEnosies kdaukle

Nosies kremzle

Vidurine nosieslanda

Nosiesprieangis

Apatine nosieskriauklE

Nosiesviriln€

Rykles slJiautasTrimito velenas

RyLleVirsutine lirpa

Pnekinis atla to(l kaklo

lankas.^-,,rvc An,iinp VirsurinisTandiklulis"" '_ r" :r ' '.

nosles lanoa

Nosies ertmes, kiaul,Jds ir uodziamasis stormuo

Uodziamasis stormuo

Uodziamasis

Daugiapoliai

Poepitelinisaudinys I

Gleivindsliauka

Dvipold uodZia-moji l4stele(recepiorius)

Uodziamosiosl4steles perilerin€atauga (dendritas)

lEsteles

Aukrtutine ktauUe

UodZiamosios gleivines ir nervq galtniq schema

63

Skonio organas

Skonio organas ivertina maisto pobfldi. Ji su-daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange-/asr, esaniys lie2uvio gleivine. pa!ir;iuje.LieZuvis - tai raumeninis organas, Saknimiprisitvirtings prie burnos dugno, laisvuojugalu galintis judeti burnos ertmeje. Vidin!burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri. Jidengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzriogl eizt lne. Sroje gleivindje daugybd iSkilimq,licZltaio spctlcliL!. Skoniui pajusti reikia, kadmedziagos, turiniios skonio savybiq, tirptqseilese ir patektq ant speneliq.

Speneliai. Liezuvio nugdro\ gleivine yraBiurkiti, nes jos pavir5iuje iSkyla daugybeivairios formos i3augq - speneliq. Daugu-md ju. t. y. ,irlini0i it kilginiai speneliai, i!si-destg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\gleivindje. Juose pasibaigia bendrojo jutimo(ne skoniot nervirre- -Laidulos. l. ). iie pri-ima skausmo, temperalfiros, lietimo dirgi-nlmus.Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pa-sibaigia skonio jutimo nervin€s skaidulos.Jq randama lapiniuose, grybeliniuose ir pyli-nrnirose speneliuose. Pyliminiai speneliai(8 12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides-lq V raides forma. Iie yra dideli, supamigleivin€s paviriiaus griovelirl. Sie speneliaip ima kartaus skonio dirginimq.

Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos, ii-side.te dJugrau\ia liezuvio pdk.l-ciuose, olapiniai - visame lieZuvio uZpakalines da-lies paviriiuje. Jie jautriis suriam, saldZiamir rugsiiam dirgikliams.Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4ste-liq, issid€stiusiq ratu, kaip skiltel€s apelsi-no vaisiuje. Svognnelyje yra keletas skoniojutiminiq l4steliq, kudr.! viritrnese yra plo-nyiiq plaukeliq, pro skonio polns i5lendan-iiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. Sios lEste-l€s jauLrios tam tikro skonio (rugstaus,saldaur, c[raus. kartau5) dirginimui.Svogdneliq skonio l4stel€s kontaktuoja sulieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidu-lomis, kuriq impulsus nuneda i galvos sme-genls.DuobLltas, arba skonio faurelis. Duobutes, ar,ba skonio taureles, iisidesiiusios juosta antskonio svogun€liq sieneliq.

Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiqveiksniLlr maisto s4lyiio su skonio spene-liais, kontakto trukmes, temperatiros ir t. t.Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle.Sloga, maiinanti gebdjimQ uzuosti, taip patmaiina ir gebejima pajusti skoni. Pagaliautenka pasakyti, kad ne visi skoniai suvokia-mi vienodu greiiiu. Pvz., strrumui pajustipakanka 0,17 s., o kartumui - 0,25 s.

Skonio organas

Siarlinis spenelis suraukil€ta virsin€

VirSutind

Comurinis,rykles

Comuririslankas

Liezuvio Saknis

Pyliminiai skonio -./speneliai, idsidestg V forma

Desinysis liezuvio krastas

Pyliminiai speneliai

Viriutinio liezuvio

LieZuvio virSDndCrybeliniai speneliai

pavirSiaus, liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas

Grybelilliai

#ffi$[ 1,(;-"],$

speneliai Pyliminiaispeneliai

Sitrliniai speneliai

LieZuvio gleivin€s speneliaiir duobutes (skonio svoguneliai)

skaidulos

JUTIMO ORGANAI

Lytejimo organai

lS visq penkiq jutimo organq lyt€jimo or-ganas uzima didiiausiir plotE, nes plyti visame odos pavirlidje, nors ne visur vtcno-dai intensyv s. Lytedami n]es galimeatpazinti daiktr-!, sn kuriais,,koni;rktuoj'a-me" savo odos pzrviriiumi, fizines savybes(forrn4, kietumE ir t. t.) bei ivertinti tempe-raturos pokytius.Oda der.rgia visq ktlno paviriiq. fq sudaroc1u sluoksniai: 1) paviriinis, atba 4titlennis,susidedantis ii negyvtg suragejusirl epiteliolEsteliq, nejautriq iior€s poveikiui; Mnlpi3roJr,nl r//-. Eilc.nieji -io ,lrrok.nio Un(ldi, 5u-d,,fvli i: gyvybirrFU l,r-telrU. c:,Jnciu f,,anksiiau minitu sluoksniu (,,naujosios" lES-tcl6s keiiia paviriines, jas paialindamosZvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikrojiodn (tlcrnn) yra po epiderniu. J4 sudarojungiamasis audinys, iisidestgs clviensluoksniais, gilesnysis vadinamas poodinelqsteliena, iia daug kraujagysliq, nervq.Od.t rr,t cfcllrvtt- kllrrl lc'npef.llurn. r(-guliatorius, iiskirdanros plakait4, odos liau-kos padeda inkstams palalinti vandeni,druskas, Slapal4. Ji taip pat organizrn4 sau-

8o nuo telnperatiros svyravimq, dreglrdsir dulkiq, nuodingrl medZiagq bei mikrobq,nrp(lrdr)inio pJ,ir iLlrm,'. p.IJ,/ilu. g) vrl|]rl ilaugalq agresyvaus poveikio. Be to, oda yrasvarbus kvdpavir'no organas. Zmogui ir kaikuriems gyvrlnams kvepavirras pro odqnera toks rcikimingas kaip cl;rugumai 1<itt1

gyvnnrl. Kai kuriems gyvunans, pvz., am-fibijoms, jis toks sv;rlbus, jog gali beveik vi-siikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik,rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirlgyvhnq analogiik4 kvipavimo organq.Pln[t]ias yn plonytis odos darinys, sudary-tas ii raginls medZiagos ir iur.intis odos sa-vybiq. Jis suclarytas ii: 1) iaknies, kuri bai-giasi folikulu, arba suoginilfu - sustor.ejesdarinys, ikuri lsiterpja spe,c/is (pumpuroformos clarinys, kyiantis plauko maiielioapatineje dalyje, sudarytas i! sutankejusio

jungiamojo auclinio, turiniio daug krauja-gyslirl bei nerviniq galnniq), 2) -sfich, kurisiieina iodos paviriiq. fi.,/rkala (plauko mai-ielyje) - vanzdelio formos ertrncje, kurioje glndi plaukas, - dainai atsiveria r.rrDall-l,is linukos, tiekianiios plaukui r.iebalus,lcikalingts jo lankstumui palaikyti. Plauk4jtldina raumuo, kuris vadinamas plaukoiinuiiatntutjtt rfiunldlit. Jls sujungtas suplauko maigeliu.Odojc yla liauktl riebalq, pieno, prakai-to. Prakaito liaukos - iisiiakojg v;rmzde-liai, einantys nuo odos paviriiaus gilyn iptroditti jungiarnuji rrr'lini, lur l.Lb.ri -u*i.r.rilo.5iu, li.ruko- ii.Urra /'rnldlia fr,, cpi-dernTio polas. Kra!jo kapiliarai glaudZiaiapraizto prakaito liaukas, paBalina daugvandeDs. Jame bnna tq patiq medziagr!,kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo, itapltlines rugities, natrio, kalio, kalcio, mi.rg-nio iI kitq dluskq).

Lytdjino knneliai. Paviriinis oclos sluoks-nis nera lygus, nes jame claug skyluiiq irlinijq. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3,tt!, kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplintaodos sluoksniuosc, apie plauktl folikulus,liaukas.Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo/rIncli4, kuriuos reiketq isidcmeti. Tai Pdii-iio kuicliti, Mcistictin kutltlili, Krnuzts kol,bos, Rufiuio ktuttliai. Paiiilo ktrneliai yra,^.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrnaidrnc .rudin) ip. \,4ui5nerio Lrrneliu .lrugiausia yra piritq (rankq ir kojtl), ltrpq, taip patkrutq bei iioriniq lytiniq org;rnq odoje.Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule irkarnelio centro mediiaga, ikuriA aieinarleNines skaidulos. Krauzes kolbos ir Paii-nio kaneliai yra periferiniai tcmperaifirosreceptodai (vieni jauaia ialti, kiti karsti).Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tik-rojoje odoje arba jungiamajarne audinyjepo €lleivine.

!lJUTIMO ORGANAI

Odos jutimo organai

Oclos pora, arbalr.ruLos rnHr.

Epl.lerrn is Malpigio tuklL'lis

Riebaline liauka

Defm!1(tikfoji ocia)

Prakaito liauka

Rictralinc liiruka

Plauko iaknis

Plnuko 5iausi.rmasis

Pootlinis ricbalinis I

sluoksnis I i

Kraujasysle Spenelis lliruko stormr.Lo

Epidcrmina ncrvinc gxlinLt

irrakaiio liaukn

Paiinio ktrnclis

Jrulgiirmasisaudinys :

'- Rictralinis au.linys

I'ooclinis fiebnlinissluoksnis

D'?I^

Nervii

Odos s tr Llk t Lr r;r

6i

68

ltJutimo organq fiziolo$ja

AJary aparatas. Ji sudaro ainr4 liaukn, kvlis\lrriJ ai.lras, nulekanciJ- i junginessk\iautq, bei aiartl lntnkai visuma kanale-liq, kurie surenka a3ar.as, tekaniias nuopriekinio akles obuolio paviriiau5. if jas nu-kreipia i nosies ertme.Vidiniame akies kampe, voko vidiniamekra6te, yra rusvos spalvos aiarq spenelis(aiarq taikelis), nuo kurio tesiasi istekama-sis aiant kanal€lis, vedantis i gana talpqmai5eli, vaclinamq aiar4 naiieliu, iS iia aia-ror lalaku ltutekd i /roji.. ,r.l/a!. Apa(ine.kdnalo Zioly5 .rtsir eri,r j upali e no<ic;lond4.

Klausos aparatas. Prie klausos kauleliq pri-sitvirtina du raumenys - bngnelio item-piamasis ir kilpel€s. Vienas jungiasi su plak-tukLt, afitras stt kilpcle. Prleknlas neturiraumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su ki-iais klausos kauliukais. Abu iie raumenysyra gana svarbls - itempia arba atpalai-duoja bugneli, taip reguliuodami giusobangos poveiki. Abu jie sukelia skirting4poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempiabi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi,

kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalai-duoid ir .ky'iio *legi labirinte 5um,riin.r;kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau,kia, bignelis labai isitempia, maZiau vib-ruoja, silpnai iijudindamas labirinto slg/stt.Susitrrukiant kilpeles raumeniui. ji g14Zi-nama ipirmykite paddti, taip garantuoja,mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi-mas ! viding ausi.

Akis ir fotoaparatas. Ak! galima palyginti5u foloapdrJlu: iirr(lnirr, .ttitink.r tvics.tijautriA fotoiuostE arba plokitele; ragena, lg-ilukas t stiklIkitnis - objektyv4; ruinelikartu su vokais - diafragm4, ypai tokiq,kuri Iototechnikoje vadinama,,centrine,,,arba ,,apertiirine". Lygiai taip pat kaip irakies. Norint reguliuoti Sviesos srauto in,tensyvuma atvaizdo Zidinyje, jos atvirumolaipsn! galima nuolat keisti. Objekto atvaizdas, patekes i tinklaine, regos nervu per-duodamas igalvos smegenq Zieves regoscentr4, kuriame suvokiama daikto forma,.p.rlva, dr dis, ir\ .rtpaTi\tJmar ir ll ginrma*su kitais daiktais.

Viriutinis plaktukoraiStis

ASaIll taskelis

aiarq kanal6lis

ASary maisclisASarinis

Vidurin€ t1osieskdaukld

ASa nionosies latako

AprtLn! nosies landa

Apatine nosieskriaukle

langclio

jutimo organq fiziologija

Plaktuko galvute

Viriutirlis priekalo/ raistisSonnre alauga

Kilpa ranybes

Apatinisplaktuko

raiitis(pajuclejusi i5 victos)

Vidine baflnines erLmds siena

Ovalusis langelisSnerves

Asarq aparatas

Klausos aparatas

Bigneli item7,/Ptancto raumens

Vidurine ausis

prisitvirtinimovieta

lsorine klausornolji lancla

Ausies trimitas (Eustal

LrJitas

Ovalusis langelis

zlcolnts rllPoSraiStis

Priekinisovaliojo Iangelio

krastas

Ovaliojo langeliosagitaline aiis

Kilpos sukimositaSkas

inis kilposraiStis

chijaus vanzdis)Klausos aparatas

Akies obuolys

Tinklaine (f okrgrafineplokgteli)

(foioaparato

Lgsiukas (fokusuoJnnl

70

nNENVU SISTEMA

NervqNeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6dalys. Centring nervq sistemE sudaro galz,osn ttugaros slnegetlys, o per.ifering nervq siste-nr.r - Balvinirr. nuSafini,ri ir ,Jutonomini,ii,croai bei nerviltiai rezginiai.

Bendlosios ypatybds. Centrine nervq siste-ma, uZdaryta ir apsaugota kntLkolijc bei stLtblro kanale, yra aSis, apie kuli4 santykinaisinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervqsistemos dalys. Aplink centring nervq siste-m4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li- ria.(ar-oss 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoidine ertme). Ji- -aug,r nqpyini ludrnj nuosmugrl, juos Svelnina.Centrine neivq sistema dar vadinama grToybrrrc, rinrbor -l-/r,,rn. ne. ji regulruoj.r ri-.r-organizrnogyvybinesfunkcijas kontro-liuoja visus valintus ir automatinius jude-sius, vidaus organq darb4, pojniius, aukit4j4nerving veikl4 ftalb4, nl4stymE, atminti). J4sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p. 79,81). Lygiagreiiai nugaros smegenims, abipus.lubrrro. kallo. krrrtine, rr iuosmen. -rily-ctgsiasi dakon.ds sujuDgtq mazgq grupd, kurie

'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u .is-temo..imp,rtirlj l.rnrien4. l. io i.eina Jrugnervq, nusidriekianiiq I organus ir audinius.Tai sinpatila trcraL! sistc:ma. \ra i. pnrnshrya-fil.' sislcr?a, kurios daugiausia skaidulq lern;ri deSimtos galviniq neNq por.os - klajokliorelvo - sudeti. Simpatine ir parasimpatineri*Lerna .Lrdnro ,/ \aln,itry. atba qttt. trctri \'.neto\ sistefiq, kontroliuojantiQ vegetacinesfunkcijas, t. y. virikinim4, lygiqjrl raurnenqveiklq, mediiagq apykait4, lalinimQ ir kitas.Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz-

.qlr., nes periferineje jos dalyje yra daugybenerviniq mazgq ( . pav. p.77).Somatine ir autonornine (arba vegetacine)nervrl sistemos, nols i3 pirmo Zvi)gsnio lygit nePriUausomos, yra lic.irJtsr.ri -rrsijurio..Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuo-ja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik14, lemdama tobul4 anatomine bei fiziologl-ne jq vienovg. Autonomine nervq sistemafunl.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mIsq valios, nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centrine nervq slsterra.

sistemaSmegenq dangalai. Gnl'oos ir ntLgaros suttgt-/i15 -ul1a ir \ruAo lr)\ 'rnrgerru dang.rlri. l.-orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus

- jis vadinamas kictuoju dangalLL; -oiduri splonas kaip voratinklis, todel ir vadinanasitorati kLitiLr dn,gdu; vidilis dangalas yraplonas, tu gausybg kaujagysliq, jisai tiesio-giai jungiasi su smegenq paviriiumi ir. vadi-nanas iac,rluojr srrc,t r'rr.t ddr?Snllt. Viriutineje centlines nervq sistenlos dalyje dangalailsiskverbia i katkolg il sudaro gn/rros sne.gen4 dangalus, o apatin€je dalyje stuburo ka-n,tle \up.r nutJro\ \meBeni-. ii kuriu i-eirapcrilerirli.ri neIrai. Smegenu darrg.rl;i -upa ir.

ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq.

\ervin€ l4stelF (neuronas). Ccntrine ir ferilering ner\u.i'(eml .rrJaro nervini- l4,lc-les (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audi-nys (glija).Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna, ts-liniio branduoli. - -\ arbidusio. ner\ inr\lEstelds strukturos. Nuo lqsteles kino tgsiasikeletas medZio kamien4 primenantiq ata gq(dr:trdt'1ry), kuriomis tlerviniai impulsai plintalQsteles kuno link, il vienas ,lcrrifds, aroa aKsonas/ L y. viena ilga neurono atauga, nusl-tiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo neguclendritai, iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap-iinidis Anliniair ru\(nfejimai\. Ak\nn.li5 nervinis inpulsas plint;r iicentrine kryptimi(t. y. nuo l4steles kuno).

PilLoii arba b.rlloii medziagr. Kielvienanr.cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiski-liarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin,gos struktfiros medzi;rgos. Pirmoji vadinamapilkqjl nrcdiing. Jq sudaro daugiausia rrcaro-t1r! ktnni, iie sudaro ivairius branduolils, ojuose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrqskaidulq pluoitai. I l4steliq kuna patenkadirginimai ir ii jq impulsai perduodami to-liau. Antroji mediiaga, vadinanra balf4fn. Ji-udaryin ri nefvinilJ slaidulrl, Lurio-r rrervi-niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi(dendritai) arba iicerltrine (neuritai). Didiiq-iu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\ir-iiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni,vddrn.rmJ,,ieve, u pailguju ir lugrro. -megenq - vidini sluoksn!, o baltoji iionnl.

Centrines nervq sistemosanatomija

Skiriamos Sios centrines nervq sistemos da-lys - galaos smegenys (did2iosios stncgcttys,smegenilis, pailgosios sncgenys) ir nugarossmegellys.

Didiiosios smegenys. DidZiosios smege-nys sudaro didiiausi4 centrin€s nervq sis-temos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g.Smegenrt (ir smegen€liq) pusrutuliq pavir-Siuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnisvadinama. stn,l,nU Zt(ri. Smegeny. 5u-;-deda i3 2 simetriikq daliq, vadinamtl pas-rutuliais, krrias skiria gilus ply3ys, besilei-dZiantis iki pat vadinamosios dldllosiossn1egenll Jungftcs, gana tvirtai sujungianiiosabu pusrutulius. Isorinis smegenq pusrutu-liq paviriius yra nelygus, iSraiZytas daugy-bis oingi4, oagL 1r plyiitl. Ii pastarqjq gali-ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq,kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn,ir ioniry (Sil,itaust ,n8t, einanci4 nuo |JL-tos srities atgal ir kiek Zemyn, beveik hori-zontalia kryptimi. DidZiausios trikampesformos nervinds smegenq iieves lEsteldsvadinamos piramidiniais neuronnis.

Smegen€l€s. Jas sudaro daugybd plonqnervinio audinio lapeliq (smegendliq vin-giq). Jtl pjnvyje matyti, kad pilkoji medZia-ga yra paviriiuje, o baltoji centre. Todelpjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl me-di, senoves mokslininkq pavadintE .,gyvy-bes medziu". Manyta ten esant sielos bu-veing. Stregen€lds taip pat sudarytos iidviejq pusrutuliq, vadinamq smegenaliLpusrutttliais. Juos skiria gili vaga, kurios gi-lumoje yra kirmino {ormos struktiira, vadi-nama smegeneliq kilr?li?rl.Smegen6l€s jungiasi su galvos smegenimisdviem pluoitais nerviniq skaidulq - rr'rir-ttninis stuege ili4 kojelimis, o su pailgosio-mis smegenimis - kita nerviniq skaidulqpluoitrl pora apatinimis suegeneliy koje-

limis. Abu smegendliq pusrutulius per filLatarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL!/cojclcs. Vienas i5 svarbiausiq smegeneliqelementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuoiios lqstel€s kuno i5eina gausybd iakotq.ttJu8q, i:.irai./g,rniiq .meSendliu 2ieveje irsavo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4medliag4.

Pailgosios smegenys. Jos ieina i smeger4kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis beilillu uZrma vidinio kaulolc> p.lmato u2pd-kaling duobe. Apa.ioie pailgosio* .mege-n1,- ru.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\.Tiek pailgosiose, tiek nugaios smegenysepilkoji medZiaga susitelkusi vidindje daly-je, o baltoji - isoreje. Pailgosios smegenysieina t IV srnegenq skilvelio sud€ti, kurissmegenq vandentiekiu susijungia su IIIskilveliu. DidZiosios smegenys yra viri di-dZiosios smegenq jungties, o smegeneles

- viri ketvirtojo skilvelio.

Nugaros smegenys. Iai d,rug plonesne ne-gu pailgosios smegenys centrines nervllsistemos dalis, esanti stuburo kanale. Nu-Baro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio- p,r-kauikaulio angos, per visq stuburo kanal4iki II juosmens slankstelio, kur, joms pasi-baigus, Zemyn nutista tik galinis sinlas. Beto, iemiau II juosmens slankstelio stuburokanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iak-nel€s, kurios pasklinda stubulo kanale, su-formuodamos vadinam4jE arklio uodegq.Nugaros smegenis, kaip ir galvos, dengiatie patys trys dangalai. Galvos ir nugarossmegenq skystis, uzimantis erdvg tarp voratinklinio ir Svelniojo dangalo, atlieka dvi-gub4 funkcijq: saugo smegenis nuo me-chaninio poveikio ir padeda paialinti ddlmedZiagq apykaitos nerviniame audinyjesusidariusius produktus (veliau pereman-iius ! kaujA). Dangalai i ii skysti nepralei-dZia daugumos cheminiq medZiagq, nors

,nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi,skverbti pro vadinamEji galoos ir nugarossmegen4 dangnlq barjer4.

7273

Smegenys

Centrind (Rolando)

Virsutinis momeninis

KAIRYSISPUSRUTULIS

Vi*utinis kaktosVidurinis vingis

kaktosvDlgrs

DESINYSISPUSRUTULIS

vaga

KAKTINESKILTIS

Apatinis mome-, nrnLs vLngrs

/ MOMENINESKILJIIS

Priekinecent nd

vagaVirSutine

kaktosvaga

r,Hr

lgsPriekiniscent risvm8ls

Centrindvaga

(Rolando)

Apatlne

Momenine pakaulio vaga

Apatine pakauiinevagavaSa

Bly!kusis gubrys

vaga

Sonines(Silviilvfaus Kairysis galvos smegenq pusrutulis

LgSinis blanduolys Tarpiniu smegenqgumburasUipakalinis

vrngrsRegos nervas

judina-

Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli..ri tr.mcgenineZiurint i3 viriaus liauka (hipofizd

Speninis

Iiilginis srnegenq plysys

ViIiutine

vlnSlat

Tiltf,s

Centrind nervq sistema.Galvos smegenys

Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZiopavidalo struktora su labai iivystytomisr iriulirrcs dJlie- .ienel+mi- ldid;i.r'io.smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plo-nejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nutJros 5me8eny\'i. Nuerng stnegenrt Pavirsiq dengianiius dangalus ir atskyrgpusrutulius, natome, kad tarp pusruiulirlkeliu cenlirneiru gl lvie yr.r plJlu. ner\ in iqskaidultl pluoitas, jungiantis abu pusrutu-lius. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4sudaro baltoji mediiaga, tai yra laidai, for-muojantys ditliiqjq suegen4 jan.gfl. Kai ku-rjas vidin€s smegenq sandaros ypatybesgalima iivelgti smegenq pjarviuose.

Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai. Abudidziqjr! smegenq pusrutulirs jungia di-dZioji srnegenq jungtis. Kiekviename pus-rutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku, o

Po io- Plunildis su5idnro pailg.r. pl)ry.. v,r-dinamas iolirfu skllz.rella. Vienas jq yra de-diniajame smcgenq pusrutulyje, kitas -kairiajame. Siuos skilvelius skiria plonytdpertvara, dviem plokitelemis einanti 2e-myn nuo didiiosios jungties; ji vadinamaskairlriqjo pertaorn. Tarp Siq pertvaros ploks-teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar va-clinama penktuoju skilveliu). Skilveliq i5-oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga, priejq priglunda branduolys, vadinamas dry-Zuotuoju kflnu.

III skilvelis. Tarp Zemiau didZiosios sme-genq jungties esantir+ tarpiniq smegenqgumburq vidiniq paviriiq yra vertikaluspllieli: i rcirn.i. skl/rrli'. Prielrrejc iioskilvelio sienoje, tarp skliiLtto iulq il tarpi-niq smegenq gumbun! paviriiaus, yra ga-na platios farpskihtelitrs nngts (Monro), ku-riomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai

susijungia su treiiuoju skilveliu. Ill skilve-lio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq.meEenu Jali, pagumbur!. .udlo .iaure-ianir,,l \truktu14 - 1,tl!u,;li. prie kurio prisitvirtina pasrre.gelini I i nu k n (hipoJizt). Nttotreiiojo skilvelio.rtgal tgsiasi plonas kanalelis sntt'gcnt1 anttduttickis. Soninruoseskilveliuose yra smulkiq kraujagysliq sufor-muota struktira, kud ii kraujo plazmos ts-filtruoja gnftros ir r,.qaros s'rcge,ry sky.stl (lik-vor4), iis uZpildo Soninius skilvelius, protarpskilvelines angas iSteka i III skilveli, oveliau smegenq vandentiekiu nuteka iIVskilveli.

IV skilvelis. Yra nugarineje smegenq ka-mieno dalyje, tarp pailgUjU smegenq, tiltoir smegenelirl. J! uZdengia smegeneliq ko-jytes, snegenq bures, o jo dugnq sudarolabai svarbi smegenq kamieno dalisrombine duobe, kurioje yra daugybe galvi-niq nervq branduolirl. J IV skilveli ateinasmegenq vandentiekis.Galvos ir nugaros smegenq skystis, i5 ITI

skilvelio smegenq vandentiekiu (per vidu-rines smegenis) atitekdjes ilV skilveli, protris angas ii jo iiteka ipavoratinkline ert-me ir.lalauia galvtr> bei nug,rro\ -mrgrni.iS iiores.

Pasmegenind liauka, arba hipofizi (Lr.

,,Belatakes [aukos"). Tai maZyte ovalios formos belatak6 liauka, esanti kaukoles ertneje po didziqjq smegenq pamatu (su kuliuo sujungta kojyte), vadinamojo tarklito7obnlrc duobeje. Tai vidaus sekrecijos liauka,reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar-b4 il iSskirianti tropinids hormonus beihormonus, reguliuojaniius gimdos raume,nr -u.ilrauLim.t. ilapirno l.rnccnlr',rvim.1.

Centrinis nugaros smegenq kanalas. Tiilabai siauras kanalas. Jis tgsiasi nuo IV skilvclio ir yra nugaros smegenyse. Jame yranedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio.

DidZiosios (galines) smegenys ir nugaros smegenysIsilginis sme8enu plySys

DidZjojiSmegenq pusruRrlis

Soninis

Galvos ir nugaros smegenq skysiioapytakos schema

Didiioji smegenq jungtis

Soninis sklvelis (I)Baltoji.

PtlSl.trIUlrqEpifize arba kat1- medzlaga \,RorEZhe liauka n-,;,,^- J

Zieve (piikoiimcdziaga)

Crlvo- smegenu frontalini. pjn vi.(schema)

SMEGENELES

,,gyvybds nedis" Stuburas

NUCAROSSMEGENYS

Nugaros smegenys

Slanksteliokflnas

Kietasis rugarossmegenLl dangalas

Nugarossmegenupalrarga

Skaidriosiospertvaros erhne

Soninisskilvelis (II)

Smegenq

Skaidrioji pertvara

Tarpinitl sme- si{ klnasgenq Stmburar (pilkojiJ! r sKrve s nredziaga)

,, )o,oi'or,oi- >- )4i{J } SMECENYS rarPrnrLl,smetenq-\ | eumourarfl- n n,.r."r.,.

(schema)

SmegenLlkietasis dangalas

Nugaros smegenys

Smegenq kngis

Nugaros smegenqapa!rnls Saras

,,Arklio uodega"(nugirdnirl.n€rvLl

Calinis sitrlas

Galinisslrllas

aJn

KietasisdanFalas(sIuDtlfokanale)

Vienas uodeginis --'nugarlnrs nervas

nugaros smegenq dalis ir' ,,arklio uodega"(nugariniq nervq iaknelds)

'-\"- Uodegikaulis(1 4 suauge slanksteliai)

stuburo ir nugaros smegenqpjnvis (schema)

Iiilgirlis

l.*

l^otrt-

6

Autonomine (vegetacine) nervqsistema

Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regc-ld.ine> urB.lti/nto funlcijas: .irdie. ir frauja-gysliq, plauiir.l, skrandZio, Zarnyno, ialinimosistemos, lyties organq darb4, mediiagq apy-kait4 audiniuose, padeda organizmui prisitaikvlJ prie nuulat Unt..rrrciq aplinko. ..Llygr. livcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v.rlios. to-del vadinama ,,autonomine". Milijo|ai neuro-nu, -u.iiun8q (drpu5JVyje, vcrkr.l pJn.r.iaikaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidi-ninkai. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba|.iiu nerru -istemns daliu, -iuncia juo. r pcri-ferij4, perduoda nerviniams centrans, sukel-dami alra14 idirgildj. Taig Jutononrine ler-vq sistema tu icentrines skaidulas, centrq iriScentrinius neNus. Icentrin6s skaidulos pri-im.l dir$nimu*, o i.Lenlrine- vy(do.rt.Jka.Iscentrines skaidulos yra dvejopos - 1) iki-mazgines, arba prcga1lglit1es, kdrios eina nuolqsteliq kunq, esaniiq galviniq nervq bran-dttoliuo.e arbr nug.rros \meg(ny\e {nervine-*laiduloc eina nuo l.Jclplinio lilnu, r;eilt.r i-nugaios smegenq ir pasieka gangJijq, arba ve-getacini mazg4, kuriame persiiungia ipost-ganglines skaidulas); 2\ uinnzginis, arba posl-qd,tqlini' -Lnid lo5 pta,idcda lustelirl Lnnuo:c,esatliiuose ganglijuose. Cia prasidejusios skai-dulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs, ly-giesiems raumenjms, plaukq 6iauBiamteslemsraumenins ir kt.Autononine nervL! sistena dalilama i dvi dideles dalis, priklausomai nuo nerviniq skaiclu-It1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos.

Parasimpatin€ nervq sislema. J4 sudaro ner-vines skaidulos ir neNai, iieinantys i3 auto-nominis neNq sistemos parasimpatines c{aliesbrandrrnliu, 5iuo.e brandurlliuo.e prasideiu-cloq <KalOUlO\ PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xOse, esaniiuose palei pat iner.vuojamE organ4arDa to organo slenole.Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintisref\,rc - Lri ldaiolli' nervJs. kuri. incrvuojadaugum4 vidaus organq, tarp jq ir iirdi. Jisletina Birdies darbq. Tai X galviniq newq po-ra. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III, VII beiIX galviniq nervq poros, be to, iios skaidulosot.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky,/menine-

dalies segrltentrl blanduoliuose. Daug para-sinpatiniq mazgq, t. y. postgangliniq neuro-nq kunq sankaupll, yra pilvo organq sienoje.lara'irnp.ltirle. si*iemu5 itaLJ .rii|.iau pa\ireii-kia lamybes metu, virikinant.

Simpatind nervu sistemd. JA iudJro ner! ini'skaidulos, iieinaniios ii nugaros smegenqklcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo.liq. Preg.rngliner sirnp;tines :kridulos p.r-ibai-gid nerviniq ma/gu Br.tndineje (:irnp,rtinidmeLarnrcne). nu.idriel usioje palei *tubull. :iuo.se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal,nai, nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaroautonominius rezginius.Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srm-pJlinc.) po\cilj. nereiai yr<r..priejinga\, norsLlJTnrauriai iio\ 5islpmo- veiki.l k.ltlu. Vt:u5orglnu., lunq drrbt reguliuuja .tulonontinunervrl sistena, ineNuoja tiek simpatines, tiekir pdrd5inlpJrine. *laid ulo-. Vei].iant par;.im-patindms klajoklio nervo skaidulolns bronchqlaumenys susitraukia, o simpatine nervL] sls-tema juos atpalaiduoja. Ir prieiingai, kai kla-joklis neNas suletina iirdies darbq, simpatin€sistema ii pagreitina. Simpatines sistemos pe-riieriner dalie. "i,11pnliui,t

^aDtirno skiriami !ie

,/r'rzidi: ldlliniai, kJu lin iniai, juo.meninrdi.Lryznreninidi bei vien;. uodcgini. (neporiIlrr.5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try:knkl,rrai mazg.ti: vir.utini., vrdurinis ir apdti-ni5. Tie yra priei,ii. k.rUo 5lanLtclirl 'ker-ine.ataLrgas. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutininis stuburo dalies slanksteliq ktrnq; jq yra 11ar 10; pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs suapatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitz-dirri mrzg.r. luosti^\tiaini m,?zddi ii*rdi-t9 Jbi-pus siuburo; jq yra 4 (kartais 3 arba 5). Kyl-mcniini nnzgai yra 4 (kartais 5). Jie iSsidestgprieUnaic krvZk,rulio pu,eie. Uod.?/,ri,. arbdit,porutis. ntnzqn' wa labai ma)rs. pa-kulrrri.sinpatinio kamieno mazgas. Ii visq minetqsimpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieinanclvirri- rlaidulor. D.rlis .kaidulu rudaro lrrrr-<.',/j,,i4.idi -rlr4i. lurio5 nuiina inug,lriniu- nerru:. fito- .udaro ,tilutiU nrttu-, lulrc iner-vuoja vidaus organus. Mduriq nervrlskaidulos isipina i pilvo srities nervinius rez-ginius bei mazgus; autonominiai r.ezginiai tg-siasi palei kraujagysles. Pilvo srityje susidarosaules, pasaitiniai, papilves rezginiai, ktrtindssrityje Sirdies, plauiiq, stemples tu kiti.

76 77

J SIS?EMA

Autonomine (vegetacine) nervq sistema

\)tr

Viriutinis kaklo simpatiniokamreno mazgas

I\ lie)uvinis lykles nclvas

")X deiinysis klajoklis nervasVidudnis kaklo simpatinio

kanleno lnazgasKanlleno lnazqasApatinis kaklo sirnpaiini6

kamieno rrazgasI kdtininis sinipatinio

Kamieno mazgas

Klaioklio ncrvogerklincs Sakos

]ungiamosios Sakos KrttinkaulisV krutininis simpatinio

kamleno maz,lasSorrkauliai

Klajoklio -nervo

VIII trndninis simpatinioKamreno mazgas _ Sldr

StempleKlajoklis nelvas

X krntininis simpatini{) Diafragma

kamier,o rnaZgas Klajoklio nervo

TarpSonkauliniai nervai (skrandiniai kamienai)

Skrandis

Viduriu (saules) rczginys

Juosmeniniai nugariniai

IV juosmeninis sinpatiniokamreno naz,las

Juosmeniniai viduriLJnervai

I kryzneninis 5impatinioKamleio mazgas -

i' Ricstjnc (storoii) Zdmir

Ticsioji (storoji) 2arna

Galviniai nervai

Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll siste-nlos suditini dalis. Jic sudaryti ii suditirr-gos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl.Vienas nervines skaiclul;rs, kurios yra asi-niarlc cilindre, dengia nrielinas (rnielinin€sskaidulos), o kii4 rnieljnas neclengia - iainemielininds skaidulos. Jas dengla tik labaiplonasdangal€lis neurolema.Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4/laro{. Kiekviena nervr} poln Zymima ro-mdniiku skaihreniu. Kuo toliau nuo galvossmegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii-;jirr,' \ieln. lrrn,liJe.niu "il"- numeriu ji.7ytnint.r.. C.rlvirti.ri nerv.ri ittervuoj.r iv.ri-liu- tlal,.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-. ausir.gelklas, odE, raumenis ir kitus)j tik X pora

klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines irpilvo ertmiq org.lluose. Kai kuliuos ner-vus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulqpluoitai, kitus - jLtdilnntosias s/rnldr.ilos (tairnotoriniai ncrvai), trctieji yra rni!rus.l2 porrl g.rlriniu nervu ,rlliel.r jv.ririJ.funkcijas:I uo.l,/i.rnr,r.i. qpecilini- ifirllJrn.r-i- nef-vas (uosles impulsq peldavimas);II regos specifinis juntanrasis nervas:(optiniq impulsq perdavimas);III akiq judinanasis notorinis, inervLloja daugeli akies obuctio raumenLli

IV skridinir-ris nervas notorinis, iner'vlroj,r viin.r -.rkie. \ir:ulini i.lri2ir'ri f,]lr-mcni;V triiakis niirus nelvas. Moiorines skaiduJo- incrruoj.r Lr.lIl'tymo r.rL|rlenis. ojuntamosios viriugalvio, vcido odq, bur-nos/ t-rosies gleivines, jungine ir kt.;Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli-nt.. incrr trol,r alrr'- i,'rrirrr tlL\Uli r,rurnurri:VII veidinis miirus nervas. Motorinisskaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis,specifines skonio juntamosios skaidulos -lieTr\ i" I'rrrlire. dali, r -koni,, -v"gnnelius, palasimpatines - kai kurias veidoliaukas;VTII prieangio ir 'raige. 'pv, iiini- junlamasis (klausos iI pusiausvylos funkcija);TX liciuvinis rykles ni!r'us. Motorincsskaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis, specifines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali-nr; dal!; parasimpatines paaLrsine scilirlliaukq;X klajoklis miirus. Juntamosios skaidu-lo- incr'r uoja r iJ.ru. or8,.rnrr-. Inotorind\ryklis raunenis, parasimpatinis viclausorg;rnus: iirdi, plauiius, virikinimo ir kitusortantls;XI priedinis - notorinis, inervLroia trape-cinj ir galvos sukam4ji rauneni;\TT p;liezu vin is mutLJri|li:,, i ervuoj.rlicZuvio raumcnis ir kai kuritros l<akloraumcnis-

LNEBVU STSTEMA

Galviniai nervai

lsilgrnis snrLBcnq flls) s

DidZirliq smcgcnr!pusrutulii

Regos nelvq kryime I pora:uodZiamasisPiltuvclis (tarpiniU

snregenq)Pasmegenine liiluka

(hipofize)

III pora: akies

Speninis kanas judinanasis

lV l,ora:skridhll1is

Vl pora: aLitrau-

VII pora:

VIII porai

Pn.rmtte IX poral

^ryvarykles

NUCAITOS

Smcgcnaliqklajoklis ncrvas

Sn.geneliq Lrrninas\ Xl pofaipricLlirlis nervas

pora: palietu

DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g;rlviniq nervq porq

79

Nugariniai nervai

Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipa-kaliniq ntgannil; nera4 iaknelis, ileinaniiosiS nugaros smegenrl per vis4 stuburo kana-lo ilgi. IS nugaros smegenq iieina 31 poranugarinit4 rnntq, kurie priklausomai nuo jqlokalizacijos vadinami: kakliniais, kr tini-niais, juosmminiais, kryimeniniais ir uodtgt-niu neraris. Jie skyla i priekincs ir uipakalinesiakas. Tng; i5 kiekvieno nugaros Bmegenrlsegmento ileina pora priekinh4 (udinamq-jU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpa-kalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq. PriekinesSaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4, atba molo-rinh1 $ttdlmallrriq), neroiniq skaidul4, o ut-pakalin€s - i3 icentriniL, arba juntam4j4,neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5ak-nel€je yra nugarinis mazgas, kuri sudaro Tforma iisiiakojusios juntamosios neryinesbsteles; periferines 5iq l4stetiq ataugos iei-na i nugariniq nervq sudEti, o centrinos -I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19).Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai-

dulq eina i pakauSio sriti, virButines 8 po-rcs - lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU at-sidakoja nervai, nueinantys ir i virdutinesgalanes bei diafragmq); 12 pottl - krtttini-niai nugarinbi neroai, krtie pasklinda tarpSonkauliniuose raumenyse bei inervuojakrtdnes ir pllvo od4. 5 poros - juosmeni-niai nugariniai renai, inervuojantys juos-mens raumenis, od4 bei dali apatines galii-nds; 5 poros - krylmeniniai nugariniaircruai, ir.er']u:ojarLtys likusi4 apatinds galu-n€s dali bei J, uodeginis nugarinis nervas,inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnosraumenis ir i5einamosios angos aplinkosod4.16 krylmeninio rezginio alsilakoja sedimasisneraas, pats ilgiausias ir storiausias Zmo-gaus kuno newas, kai kurios jo skaidulostesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos.Daugumos nugariniq nervq priekin€s 5a-kos tarpusavyje susipina, sudarydamosivaiius rezginius: kaklini, pelini, juosmnini,kryimenini. N&a nk nugadniq nervq krdti-nines dalies rezeinio,

8081

Nugariniai nervai (31 pora)

Periferine nervq

NUGAROS SMEGENYS

sistema

NUGAROS SMBGENYS

KAKLO7 slanksteliai

KAKLINIAI NUGARI-NIAI NERVAI

8 poros

KRUTINES12 slanksteliq

TARPSONKAULINIAINERVAI12 porq

]UOSMENS5 slanksteliai

II

KRYZKAIJLTS l5 suauge slanksteliai l

I\

UODEGIKAULISq -,-4 c,rarroc

slanksteliai

]UOSMENINIAINUGARINIAI NERVAI

5 porog

| **"zrr*,*,o,/ NUGARINIAI NERVAI

) s poros

I uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS

Nervq sistemos fiziolo$ja

Organizme vyksta dvejopi plocesai. Vienijq valingi, jU vyksm4 lemia nervq sistema,kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi.rilyg ir nepriklauso. Tai ncxaliligi procesai. Irvieni, iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsqsraulqr juntamojo, arba icentrinio, sklindaniio ii periferijos i nervinius centrus, irmotorinio (judinamojo), arba iScentrinio,nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijoslink. Peliferiniai linn ort.tn.ri - l,1i rdu-menys, liaukos, oda ir t. t. Nervq sistemosveiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo, jognervinds skaidulos ateina jvisus organustaip, kad juos ar audinius sujungia su ner-viniais centrais. Vieni nervai pasibaigia gal-vos arba nugaros smegenyse, kiti autononiniuose periferiniuose mazguose. Thilernia tobul4 anatoming iI histologinestrukturine organizmo vienovg, o !i /i-zioLagin| 7)ietfixQ. Taigi atsiradus kuriojenors kino dalyje dirgikliui, juntamieji neu-ronai priima impuls4, nuneia ji iki nervrnto(eDlru (drb.r mJ/Bo). i\ luriu iitentrirrernisskaidulomis jau plinta impulsas, igalinantisorganizmo atsak4.

Refleksin€s veiklos (atsako) schema. Iiori-nis dirgiklis, paveikgs juntanojo neurononervines galines - receptorius, - galiln€-se sukelia nervini inpulsQ, kuris juntamosiomis skaidulomis plinta nervines l4steles(cenirrr) fink, todel radinamer: jtiili tosio./,rii.,rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\nervinio centro link).Nuo iia impulsas gali iSplisti:1. Pasiekia nugaros smegenis, kuriq neuro-n.ri .iuniia atsalomrji impuls4, o ir. ne-

nutnikstamai pasiekia, pavyzdZiui, raurre-ni ir piveriia ji susitraukti, sukelia iScentri-ni. judinrmdji arbd motorini efekta.2. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo-sius croiniLts centrus arba ateina i galvos irnugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nesdilgiklis paveikia arba nugarinio, arba .galrrl-nio jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg). Cia im-pulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus(nepa.ield.-rmi galro* smegerrrl Tiere\). iratsakomasis impulsas prasid€s nuo jq.3. Kylantieji (icenriiniai, juntamieji) impul-sai pasiekia ir suiadina galvos smegenqiie\i' relrronu-. Me* >u\ukiJme, k,ts ai.i-tiko, ir suformuojame sqmoning4 atsak4,kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais ie-myn, po to periferiniais nervais pasiekiakino raumeni. ir sukelia ralingq efekt4.Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekiacenfrineje nervq sistemoje, bet ne ga/?rossncgetry Zieatjc esant! centrq, ji suzadina, iicentro impulsas sukelia nesqmoning4 efek-ta, vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek,

lu: pa\y/d)iui, nevrlinga: mirl,:rjim.r., t. y.

greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimastlorinl \udri(inti vi.d junBil|es p.lvirsiq dr-ba in>tinktvvu. fanlo* atitrdu(imns pnju-tus skausmE.TeiSu lervinir impuls,r\ perpin,i nerviniuscentrus, pasiekia ir suZadina galvos smege-nq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasi-deies impulsas sukelia efektq, priklausantlnuo m[sq valios. Toks judesys arba efektasyra s4tutttitt gas, i.talingas.

Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas, r-.-

llrk<itti< nt>nka:. pa\yzd/iui, idnru* adat.r i

piritQ, staigiai atitraukiama ranka, ir srde-liBa> prccbn-. i kurj isijungia pozievini,ricentrai bei galvos smegenq Ziev6, t. y. messuvokiame dirginimo visum4, prieZastingu-m4 ir kita.

Nervq sistemos fiziologijaMotorinis (judina asis, iScentrinis) impulsas

Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo

r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gaunajudinamqji impulsE: raumuo susitfau

ir pakelia rank4

smcgcnis (nervirli ccrltr4)

Plaitakos odos nervai siuniiajuntanqji impuls4 i nugaros

Impulsas galvos smegenqncpasiekiai nevalingas

judesys (refleksas)

Refleksinis judesys

Slrnkstulio kcterinc aiau6a

Slankstelio skersirle atauga

I

SanJlinc .rtaue.r I" --t_*_ . Juntarnoji uzpakallne

SlinLstclis

Smegeneles

Pailgosiossmegenys

Motoriniaiimpuisai

Nutarinis

Nugaros smegenupilkoji medZiaga

Nugaros

Stuburo slankstelio ir nugarossmegenq pjuvis (schema)

\Juntamieji

N1\UgarossrneSenys

Gavgs judinamaji impulsq dvigalvisiasto raLrmuo susitraukia ir

stLlenkia ranka

I

.,;

Juntamieji impulsai pasiekia smegenisSuvokian1as pojniis

Calvos sncgcnys siuniia judina-muosius inpulsus ir duoda

komand4 pakclti rankil

Galvos smegenys

UZfrlaline nugariniL) nuBrrirliu ncfvo !ri 11clc

- 'ntr.'t, \Jkr \rlterlllc ltUqJi | \Moto ne, pr'ickin6 nuga-

nio ncrvo saknele

Dvigalvis Zastoraun1uo ramybds

Iaze)c

Valingas judesys

Vyro lytiniai organai

Vyro lytiniai organai yra lie stklifu, sikliCe-sprielipas, siklinis lqtfikas, siklinis puslelts, sik-los iimetnmasis latakls, oarpa, prieiiui linuka.

SdHide. Tai porine vyro lytine liauka (seHi-dds: Zr p. 35). Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjqlytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn, t. y. jUsusiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliqepitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos),t. y. \Triikojo lytinio hormono testosteronosekrecija.Palei uipakalinj ir viriutini seklid€s kraitqtgsiasi pailgas kunelis, vadinamas sikliddspnelipil (ii graikq kalbos epl viri i clidynoi

sdklidds).{patinis seNides prie[po galas pereina i .ik-lin! Iatak4, kuris jE palaiko kaip obuolio kote-lis vaisiq. Latakas yra kietomis sienelemis,paslankus. Kekviena seklide sudaryta iidaugybes plonydiq vamzdeliq, vadinamqDi t tgi uotn i>in i. sck I i n in i s Aa nn l,.l io i<, kuriuo,egaminasi lydnes l4steles - spcrnatozoidii.Testosteronis iisiskiria i krauj4 ii tam tikrql4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi-dine. \ekrecrjos 14stelemig, i:-ide-ciu'irttarp sdkliniq kanaleliq. S€klid€s guli plonosir elastingos odos maiSelyje (kapielyje). Jopaviriius tankiai iivagotas rauk5liq, atsiran-daniiq del kapielio odos raumeniniq skaidulq pluoitrl susibaukimo.

Sdklid€s prielipas. Tai organas, gulintis ant.eklides. Ji- .ud.rrytJ. i! shpriai rusiraiiiu\iolatakdlio, kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniusellides kr.rltu ((ia jjj at-rvelia seLlides ckr/-

tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl/a/nka. SeUides prielipe galirne i.skirhi: gal-vute, arba prieking dali, ku yra didesnd he-gu kitos dalys, ktrfl1, arba viduring dal!, ao-deg4, arba uZpakaling dali, kuri yra plonesr.r€ir pereina i seklin! latak4. S€klides prielipokunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides, tuofarpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtaipriaugusios - galvute prijungia iS s€kliddsi3€je sekliniai latakeliai, o uodegq jungia-mojo audinio skaidulq pluoitai.

Sdklinis latakas. Tai tarpinis apie 45 cm ilgiokanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys)

ir s€ldos iSmetamojo latako. Jis prasidedaseklides plielipo uodegoje, pasiekia dubeni,pereirra uZ ilapimo p[Jes. perveria prieiineliauk4 (prostat4), kurioje susijungia su sekli-nes pnsleles latakeliu, sudarydamas seklosiimetamqjj latakq.

Sdklinds pnslelis. Tai porinis uZ ilapimopDsles esantis organas, sudarytas i! labai susivingiavusio vamzdelio, kuri apgaubia kap-sule. Vamzdelio gleivines liaukutes gaminasls/stq sekretE, kuris ejakuliacijos metu rsme-tamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakula-to) sud€ti. P0sleliq sekretas svarbus lytiniql4steliq juddjimui po ejakuliacijos.

Sdklos ismetamieji latalai. Br-rd.rrni pricii-n€je liaukoje, sudaryti susijungus seklniamslatakams ir seuiniq pusleliq latakeliui, jie lei-d,/ia.i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\.q ir at-siveria i ilaple. Pereidami priebing liauk4, j4padalija i dvi skiltis. Seklos idmetamaisiais la-takais sperma patenka i Slaple.

Varpa. V.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic orga-nas. Juo sperma patenka i noters lytinius ta-kus. Jis yra ritinio formos, kiek suplotas isil-gai, pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu

- varpos galvute. Galvutes virsuneje atsive-ia ilaplts anga. Varp4 sudalo alg'tkur.riai,juos dengia oda, galvutes srityje pereinanti ilaisv4 odos kloste, vadinamA aryoni?c. Pri-ldausomai nuo issivystymo laipsnio ii dau-giau ar maZiau uZdengia galvutg.

Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erekti-linio audinio dariniai, suspausti skersinekryptimi, ties galais suplondjg. Jie sudarovarpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasinuo talpvietes (audiniq, uidarandiq apatingdubens sritD iki galvutds pagrindo.

Pieiini liarka tai vidinis vyro lytinis or-ganas, sudarytas i3 raumeninio ir liaukinioaudinio. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq,i kuriq, pervdrgs liauka, atsiveria sdklos i3-metamasis latakas. Prieiine liauka isskiriabalzgan4 slgrsti, ejakuliacijos metu praskie-diianti sperm4.

IMoters lytiniai organai

Moters lytiniams organams priklauso: kint-:idi>. kia ditlaki', gintla, nakilis ir i:oriuiaiIytiniai organai.Kiaudidis. Tai porine ovalo pavidalo mote-riskoji lytind liauka, kurioje gaminasi lyti-nes lqstelds (kiausineliai). Be to, ji isski a ikrauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csfloge-nus ir progestercnq (moteriikuosius lytiniushormonus).Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubenssienos. Su gimda jas jungia savasis kiausi-d€s raistis. Pilvapldvd suformuoja kiauiidespasaitE, kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojogimdos raiiiio. Prie dubens sienq kiau3iddprisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu, kuris j4palaiko.Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniql4steliq uzuomazgrt (folikulq); didesn€ jqdalis sunyksta, lytinio brendimo pradiiojejq lieka keletas tukstaniiq.

Kiauiintakiai. KiduSin L.rkj,r i abiejo"e pu.e-se tesiasi nuo goninio kiauiides galo iki vir-iuhnio gimdo. karnpo. Po ovuliJcijos (Uau-iidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka igimda. Joje, jeigu kiausinelis apvaisinamas,isitvirtina ii ima vystytis gemalas. Neapvai-sintas Lidu.inelis paBalinam.lq per menesi-nes. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS

loiynq falbo- zodziu ouun - kiauiinis irdkie lydeti. Vidinis kiduSintakio gala.nlsiveria gimdoie, ii virsaus ii dengia pil-vapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4, ku-ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti.Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzde-lis. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakisatsiveria j gimd4, perverdamas jos siena). ISon4 nuo jos yra siauriausia dalis - sA-smauka. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukosyra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis - kiau-Sintakio ampule, pasibaigianti piltuv€lioformos paplatejimu; jo kaStai nelygus. Jieapsupa pilving kiauiintakio ang4, nukreip-t4 kiauiides paviriiaus link.

Gimda. Gimda - tai lygus kriaui€s formosraumeninis organas, kuriame isitvirtina irnedtumo metu vystosi spermatozoido ap-vaisintas kiauBinolis, vadinamas gemalu irv.risiumi. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\-les ir tiesiosios Zarnos. Forma primena 8-I0 cm ilgio nupiduta klgi, nulreiptd vir(it-ne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje.Skiriama viriutine gimdos dalis, vadinamakanu, kuri atitinka kflgio pagrinda, ir apati-n6 dalis - beveik ritinine, vadinama koirle-llr; tarp iiq dal:nl yta sqsmauka.lvykus ap-vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis,kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgsgemalu vystosi ilg4 laikq, kol gimdymo me-tu susitraukiant gimdos raumenims iistu-miamas laukan. Nestumo metu gimda ge-lokai padideja ir iSkyla aukityn ! pilvoertme. Po glmdymo gimda vdl susitraukia,sumaieja.

Makdtis. Tai gana ilgas, platus ir elastingasvamzdelis, sudarytas i5 raumeninio ir tun-giamojo audinio. Jis tgsiasi nuo gimdoskaklelio iki lytinio plyiio. I makiti mens!ruacijU meLu i- gimdos ii.iskiria kraujo irgimdos atsisluoksniavusios gleivines audi-niai. Gimdant pio makiti iieina gimstantisvaisius ir placenta. Lytinio akto metu iivarpos i maksti iisilieja sperma.

ISoriniai lytiniai organai, Iioinians mo-ters lytiniams organams priklauso lytineslupos, makities prieangis, varpute. Did2io-sios l;tines lripos yra odos r.ruk<les, apri-bojandios lytin! plyij. Tarp didZiqjq lytiniqlupq yra mazosios lytines ltrpos, kudas taippat sudaro oda. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprlsu.idaro plyiys, vadinamas maklties priean$u, i kuri uZpakalineje pus€je atsrvenamakSties anga, o priekyje - iiorine Slapldsanga. Greta gios angos yra varputa (klito-ris), kuri savo sandara pdmena vyrq varpa,tik daug maiesne.

86

MakSties

Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis)

Moters lytiniai organai

KiauSintakio ampuleSlapimtakiai

KiauSintakio pasaitas

PiltuvdlisSpurgeliai

KiauSides frontalinis PakabinamasisKauiides iaiStisvis. Kiauiides Zieveje

brgstaniiq ir sublendgs folikulas /Savasis kiausides raistis Kiauiide

Gimdos pjnvis:

Makities pjalvis:Slapino pirsle

StapleVarpuie (klitol is)

Makities anga

Moters lytiniai organai (pjiivis)

Apvalusis gimdos

Savasis kiauSides KryzkrulirraiStis

pnsl6Uodegikaulis

Gaktine sQvarZa

SlapleVaryutA

Tiesioji Zarna

MakStis

ISeinamosios angos

| :\""e',I r\unas !

I xur"ti"\ Cimdos

Zodynelis

Adrenalinas - antinksiiq Serdies iiskiriamashormonas, kuris paruo3ia organizm4 bu-simam liziniam veiksmui, greitina Sirdiesdarb4, gerina raumenq aprupinimA krauju,Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no au-dinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukozebei riebalinemis rngstimis, po to lengvaivirstaniiomis energija.

Aksonas (neudtas) - nervines l4steles, arbaneutono, atauga, kuria nervinis impulsassklinda i3 r.rervines lasteles kunelio i perife-n4

Alveold - apibendrintas terminas, reiikiantismaZ4 ertmg (pvz., danties guolis apatiniameZandikaulie arba oro puslel€s plauiiuose).

Antigenas terminas, nusakantis koki4 norsorganizmui svetim4 medZiagq, kuri, pateku-si i i!. suketia fliologing realcija. o,i - an-

Antikinai - baltymai, susidedantys i5 kaikuriq organizmo l4steliq. Susidaro tuo me-tu, kai gvetimos medZiagos, vadinamos an-tigenais, isiskverbia i organ;zmA.

Apvaisinimas - vyri3kosios lytines lastelds(spermatozoido) susijungimas su moteri5kq-ja (kiau3in€liu). Ii jq susidaro viena .l4stel€,vadinama zigota, i3 kurios vystosi gemalas.Apvaisinimas normaliai lvykta viename i!2 kiauiintakiq, kurie apvaisint4 kiauiin€liperneba i gimd4, ir jis isitvirtina gimdosgleivindje.

Audinys panaiiq l4steliq, atliekaniiq koki4nors joms budinge funkcija (raumenr.!, sme-genq, krauio apytakos ir kitq), junginys.

Ausies trimitas, arba Eustachijaus vamzdis -plonds kdnal,rc, jungianli> \ iduring ausi sunosiarykle. Jis islygina oro sldg! abipus au-sies bugnelio.

Bianduolys - centrin€, tankiausia l4steles da-lis, be genetines informacijos, dar tudntibaltymq, kontroliuojanti visus l4stelesevykstaniius procesus.

Bronchai - vamzdeline. :lrukffiros, kuriomisoras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas.Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidalo-ja iki smulkiausiq iakq, bronchioliq, savoruollu vedanciq ialveoles - smulkiausiuskvepavimo takq maiSelius, kuriuose vykstaduiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo.

Diaftagma - plona raumenind ploksteld, ski-rianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. Ui-

pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sriti-mi ir apatiniais Sonkauliais, o priekind suapatiniu krutinkaulio galu ir Sonkauliais.Susitraukdama ji padidina krutinds lastostu4, leisdama ofui pl[sti i plauiius. Taipagrindinis kvepavimo raumuo.

Dirgiklis - veiksnys, skatinantis tam tikruspolgcius, reakciia arba jufirning organiTmoveikla.

Dirglumas - organizmo sugebejimas reaguo-ti i ivairiq riigiq dirgiklius. Pagrindin€s dir-glumo formos yra: regejimas, klausa, l}teji-mas, skonis ir uosld ir kt.

Dubuo - kaulinis Ziedas, palaikantis pilvo irdubens ertmds organus ir perkeliantis kunosvori i apatines gahnes. UZpakaline jo dalisudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys,vadinamas krytkauliu; o Sonus - dubenskaulai, sudarlti ii klubakaulio, gaktikaulio irsedynkaulio.

Folikulas - maia pasleld, I5 odos plaukqmaiSeliq (folikulq) i5191a plaukai; kiaubidZiqfoiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai.

Geltonoji d€mi - maZa zona akies tinklaind-ie, kr-rr susikerta optirlds akies a(ys, cia yradaugiausia foloreceploriq, ji jautriausid Syie-saL

Cenetinis kodas - azoto bdlas, issjdesaiusiosgrandine iSilgai nukleino Inggiiq lEstelestaip, kad igalina koduoti baltym4. Kiekvie-na tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vie-nos specifines aminorugsties itraukima i bal-t)'rno $andine.

Gimd'.mas vaisiaus iistumimo ii girndosfaze, vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai,susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi(olsitocina., gaminama: pasmegeninejeliaukoje - hipofizeje).

Gleiv€s - klampus gleiviniq liaukq sekretas(skystis), tepantis ir apsaugantis gleivinirlpav[srq.

Hormonai - chemines medZiagos, endoki-niniq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE irveikianiios daug kuno audiniq.

Insulinas - hormonas, iiskiriamas kasos sa-leldse. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje,stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audi-nius, slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl irgedna glikogeno sintezq kepenyse. Be to, dishormonas maiina riebalq atsargq mobiliza-.iia pnpYcii^c orhvh'i

Jutimas - subjektlvus pat]dmas, atsirandan-tis dirginant juntam4ji neNE.

Kapiliarai - maiiausios kraujagysliq iakelds,prasiskverbianiios I visus organizmo audi-nius, kuriomis i l4steles ne5amas deSuonisir maislo med)iagos, o ii audiniu iineiamimediiagq apykaitos produktai. Tai patysmaziausi arterijq ir venq iSsisakojimai, ku-riais kraujas ii arterijLl patenka i venas, kadvel griZtq i apytakos rata.

Kasos (Langerhanso) salelis - kasos l4stelir.lgrupds, iiskirianiios insulin4 ir gliukagon4.

Kaulinis audinys - rnedZiaga, sudaranti or-ganizmo gdauiius. Didzioti kaulinio audiniodalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq irmineraliniq druskq (pvz., kalcio fosfato),jungiamojo audinio l4steliq, baltyminir.lstruktirq, kurios suteikia kaulams tam tilq4elastingumq.

Kiaudinilis - moteriska lytind lastel€, nega-linti savarankiikai juddti, tu nti apibrezt4chromosomq skaidiq, lygq pusei esandiq ki-tose organizmo lQsteldse.

Kiauiintakis - vamzdelit jungiantis gimdasu kiau3ides aplinka.

Labirintas - sudednga vidines ausies siste-ma, sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq,Luriuose yra nerviniu l4sleliq, reaguojaniiqi pusiausvFos, t. y. kl1no padeties, pokytiuserdvdje.

L4*ela - elementad g'.l/oji sistema, SebantisavarankiSkai egzistuoti ir daugintis. L4stel6taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltes-niojo ortanizmo struktirinis vienetas, kudoviduje vyksta medZiagq apykaita, genetiSkainulemta dar gemalo vystymosi stadijoje.

Liauka - organas, gaminantis seketa. Egzok-rinines liaukos {pv,/., prakaitol iiskiria cavo

sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epite-lio pavidiq, o endokrinines fiaukos sekreta(hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus.

LieZuvdlis - maZa mink3tojo gomudo atau-ga, kabanti burnos ertmds gilumoje.

Limbind sistema galvos smegenq pagum-burio, migdolinio branduolio ir speniniq kir-nq bei galvos smegenq Zievds nerviniai cen-trai, nuo kudq priklauso emocijos ir kittlf unkcijq reguliavimas.

Iipazds fermentq grupe, esanli kasos iriarnyno sultyse, kuri vir3kina riebalus, pa-veiktus tulzies.

Lytejinas - jaulruma- slegiui, veikiandirmod4. I sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds

tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zono-se, tokiose kaip llpos arba pirSq galai.

Medziagq apykaita - lomplekas cheminiqmedZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energe-tinirl reiskiniq, kurie vykta organizme arbaIqsteleje, kad juos sudaraniios g]n/os me-dZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll.

Nagai - kieta piritq galq danga. Ji auga dau-gin,rntis nJgo guolio l.rstelem(, esaniiomsapie ,ogo d{k l, h sudaryta daugiausia ii ke-ratino - ragin€s mediiagos, esaniios taippat plaukuose ir iioriniame epidermiosluoksnie.

Nervas neuiniq skaidulq pluoitas, per-duodantis impulsus i6 centrines nervqsistemos i periferij4 ir atvirKiiai.

Nervinis mazgas neuronq lasteliniq kanr.lsankaupa, sudamnLi nervo sustorejima arbaesanti Breta nervo.

Neuronas - nervind l4stel6, sudaryta ii lEste-linio klno, nerviniq galunir!, vadinamq den-drifais, kwie p ima impulsus ii gretutiniqneuronq, ir ilgos ataugos, vadinamos akso-nri, kuris perduoda irnpulsus kitiems neuro-nams, raumenims bei organams.

Organizmas - gyvybingas kunas, glvos btr-tybes sinonimas; turi specifing formq beicheming sudeti, sugeba iblaikyti, o kartais iratnaujinti savo form4, struktir4 bei daugin-li-, suleikdama\ 8y\rybg kitiems, panaiiem<l save olganrzmams.

Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenqdalis, esanti tarp galvos smegenq didZiqjqpusrutuliq. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai, regu-liuojantys daugeli organizmo gl.vybinirlprocesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4,miegq, kino temperatiir4, Iytine veikl4 ir ki-tus.

Pilvo erhnd apatine lienens dalis tarp diaf-ragmos ir dubens; joje yra kai kurie svarbosvidaus organai: inktai, kepenys, skandis,Zarnl'nas ir kiti.

Plazma - vandeninis druskq ir baltymq tir-palas, sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!.

Pleura (ktrtinpleve) - dviguba pl€veld, her-metiSkai supanti plauiius; iSorinis jos lapelispdauga p e krutines sienos vidaus, o vidi-nis pde plauiir; isords. Slidtrs abiejq lape-liq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojantjud€ti ktrtines ertm€je be t nties.

Pisld - tamprus raumeninis maiselis, kuria-me laikinai gali kauptis slglstis. TipiSki pa-

88B9

\\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (jojekaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kuriojekaupiama kepenq pagaminta tuliis).

RaiSiiai - skaidulinio jungiamojo audiniopluoitai, palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na-riLl stabilum4.

Raukas - Ziedinis raumuo, galintis atsidarltiir uZsidaryti.

Raumuo - visuma raumeninirl skaidulq, ku-dos susitraukia paveikus dirgikliui, daZniau-siai d61 nervq sistemos veiklos.

Receptoriai - tam tikos l4stelds arba nervr-n€s galtrnes, jautrios tam tikriems dirgik-liams ir perduodandios impulsus nervrmqcentry link.

Refleksas - reakcija ! dirgikli. AnatomidkaireJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai;lcentriniai nerviniai pluoitai, perduodantysimpulsus i centuine nervq sistemAi laidai,esantys cenhineje neNq sistemoje, ir ii josiieinantys nervai, perduodantys impulsus iorganus (raumenis arba liaukas).

Rezus faktorius - raudonqlq kraujo klnelirlmembranos molekuld, esanti ivairiq genetis-kai apibreztq formq.

Riba - kritinis dirgiklio intenslvumo lygis,Zemiau kudo nervjn€ skaidula nereaguoja;kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio inten-syvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4.

Riebalinis audinys - jungiamasis audinys,kuriame yra daug riebaliniq lAstelir4i jis su-daro tankq poodini sluoksni, apsauganti or-ganlzma nuo temperatarros poveikio ir kau-piand nemaZa maisto medziagq atsarga.

S4narys - kaulq susiiungimo vieta, dainai,bet nebtrtinai suteikianti galimybe atlikti Ju-des!.

Sausgysld - tuirtas skaidulinis pluostas, su-darytas i3 kolageno (sinlinio balt)'mo), pri-tvirtinantis raumeni prie kaulo.

Sekrecija - medZiagq pasigaminimo liauko-se, tiek organizmo viduje (hormonai, skran-dZio sultys, ir kt.), tiek ir isordje (prakaitas),

Procesas.Sinapsd - dviejq neuroml susijungimo vteta,

kur susilieiia nervin€s skaidulos ir impulsasperduodamas ii vienos l4stel€s i kit4.

Skilvelis - tuituma (ertme); Zmogaus ktrneiu 1.ra daug: pvz., iirdie: skilveliai apa-

tineie iirdie. dalyie, smegenu.kilveliai -galvos srnegenyse.

Smegenq vingiai - netaisyklingos formosgalvos smegenq pavirdiaus iikilimai, gerokaipadidinantys galvos smegenq Zievds pavir-Sitl.

Spermatozoidas - vyriika lyfine l4stel€, tu-rinti galvE ir uodega, kuri suteikia jam gali-mybg savaranki5kai judeti; kaip tu kiaujind-lis ji yra haploidind ir turi apibr€Zta chro-mosomq skaitiq, lygq pusei esaniiq kitose

- organizmo lqsteldse.Salinimas tekskretiia, - Inedziagu dpykrilos

produktq, iu Jielanu i.slgrimas ij orgdniz-mo; pvz./ vandens gary ir anglies dvidegi-nio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19-rimas veikiant inkstams.

Slapalas - medziagu, turiniiq azoto jungi-niq (pvz., baltymul, apyl.ritoc galutinis pro-dultas, laip azot.r- iisis[ria Slapimo pavi-dalu.

Tikroii oda (delma) - odos sluoksnjs, esantispo epidermiu.

Tiltas - smegenu kamieno dalis, apa(ioje(uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis sme-genimis, o viduje (prielyje) - su smegenqkoiytemis {vidurinemis smetenimist. I ja atejna kl.tusos neno impulsai. o ji jos iseinanervaj, inervuojantyc veido rdumenis.

'Iirliis - tiGtokas skystis, ialsvos spalvos ke-

penq sekretas, iStekantis tulZies lataku idvylikapir3tg ZarnA. Jo atsargos sukaupia-mos tuliies pusleje.

Uosld - jautrumas kvapams, atsimndantischemiSkai dirginant nosies ertmes viriufinesdalies receptorius.

Vaga griovelis, dalijantis smegenq pavirsirlI skiltis.

Vaisius - Zmogaus organizmo vystlrnosi IIstadija, po aituntos neitumo savait€s; iki tolvadinarnas gemalu (embrionu).

Venos - platios kraujagysles, kuriomis i3 au-diniu i sirdi teka netekq. deguonies ir priso-tintas anglies dvideginio kraujas. Tik plau-tiq venomis teka deguonies prisotintaskrauias.

ligota - apvaisinta, skylanti lytine hstele.Zarn5mas * kanalas, einantis nuo skrandiio

iki iieinamosios angos, kuriame maistasvirikinamas ir lsiurbiamas.

90 91

Adrenalinas 34, 50Akiduobe 8Akies

- akomodacija 54, 56

- kraujagyslinis dangalas54

- memblana 54

- obuolys 54

- raumenys 56Akis 9Akytkaulis 6, 8, 62, 74Akytkaulio piltuvelis 74Akytkuniai 84Akytoji plokiteld 6Aklas 26Alkunkaulis 14Amilaz€ 30Androgenai 34Antakiai 56Antgerklis 26, 30, 36Antinksiiai 34 50Aorta 44, 46Ap).varpd 84Arklio uodega 72Altefiia

- klubo 45

- miego 46

- paraktin€ 46

- plauir4 36, 44, 46Aiarikaulis 6, 8Aiarq liauka 56, 68

- mechanizmas 68Atauga

- gaidZio skiautere 6

- ketedne 10

- kirmdlind 26

- skersine 10

- snapine 14ATF 38Atlantas 6Ausies

- kauielis 60

- nervas 54

- ovalusis langelis 60prieangis 60

- trimitas (EustachijausYamzdis) 26, 60, 62

Ausis 47

Terminq rodykleBlauzdikaulis 16Bronchai 36Burna 28

Cementas 28Cheminis apdirbimas 30Chimozinas 30Chondrocitai 4

Danties kaklelis 28Dantis 8, 26, 28Dantys

- iltiniai 28

- knminiai 28Dantq emalis 28Delnas 14Dendritai 70Dentinas 28Dilbis 14Druskos rugitis 30Dubens lankas 16Dubuo 16, 50, 52

Ejakuliacija 84Endokardas 40Epidermis 66Epikardas 40Ertme 4

- guZduobe 4, 16

- sanarind 4, 6,8, 14, 18Estrotenai 34, 86

Fibrinas 42

Gaktikaulis 16Galinis laidas 70, 72Gelt[ge 50GerkJi 26, 36Gerklos 26, 36Gerklq kydulys 8Girnda 86Girnela 16Glikogenas 34, 50Gomurikaulis 6, 8

' Gomudo migdolai 28

- lankas 8Gumburas 4, 11

Hemoglobinas 38, 42Hormonai 34

Inkstai 50, 52Inksto kunelio kapsule 52Inkstr-l

- geldeles 50, 52

- speneliai 64

- taurelds 52Insulinas 34

lsiurbimas 32Iskandis 26, 30Iieinamoji anga 26Iieinamosios angos raukas

26, 32ISmatos 32

Jungiamosios Sakos 76

Jungine 56

Kaktikaulis 6, 8Kanalai

- klausos 60

- pusratiniai 60

- seklos iimetamasis 84

- Salinimo 50Kandiiai 28Kankorezin€ liauka (epifi-

zd) 34, 74Kapiliariniai kamuoleliai 52Kapliai 28Kap3elis 84Kasa 30, 34Katabolitai 50Katarakta 54Kaukole 70Kaulai

- blauzdos 16

- dubens 16

- nosies 6, B, 82

- palieZuvinis 8

- peties 14

- pedos 16

- pi$to 14

- rankos 14Kaulas

daugiakampis didysis1.4

- daugiakanpis maZasisL4

- galvinis 14

- kaklinis 14

- Iaivelis 14, 16

- palieZuvinis 8

Balso ply5ys 36Blakstienos 56

- trikampis 14

- Zirnis 14Kaulind sraigd 60.Kaulq jungtys

- s4nariai 18

- iitisines 18Kepenys 30, 50Kiausidds 86Kiausintakis 86Kilpele 60Klubakaulis 16Kolbeles 54Kolektoriai 50, 52Kortijaus organas 60Kortizolis 34Kramtymas 30Kraujo knneliai 40

- baltieji 42

- raudonieji 38, 42Kremzld 4

- s4nario 4, 18

- ionkaulio 12Kriaukld 6, 8, 62KryZkaulis 16Krumplys 4IGndnkaulis 12Krntinpldve 36Kubakaulis 16

Labirintas 60Laiptai

- bngnelio 60

- prieangio 60

Laktoze 30Lastele

- Leidigo 84

- nervind 70Purkinjd 72

Latakai

- kasos 30

- kepenq 30krDtininis 42

- limfinis 42

- tuliies 30Lazdelds 54Lq3iukas 54, 56, 68Lg3iuko kapsule 54Liauka

asaq 56* Malpigio 52

- n,i'rcihp rR

Liaukos

- lytinds 34

- prakaito 66

- pdeskydines 34

- riebalines 66

- seiliq 28Liemuo 16Liezuvets 28LieZuvio speneliai 64Lieiuvrs 8, 28, 64Limfa 30Limfos susidarymas 30Lipazd 30Lytejimo knneliai 66Lytiniai organai

- isoriniai mote$ 86Lytinis aktas 86

Maisto ryre 30MaiSelis

- ovalusis 60

- pailgasis 60

- plauko 66Maltaze 30Mazgar 70, 76MedZiaga

- baltoji 70

- pilkoji 70Membrana

- akies 54

- bugnelio 60

- dengiamoji 60

- tepalind 18Meniskas .18

Mente 14Mielininis dangalas 11Minkitasis gomurys 12Momenkaulis 34Monrd angos 74Mucinas 28

Neftono (Henl€s) kilpa 52Nelvai

- galviniai 78

- nugariniai 80pilvo 76

Nervas

- klajoklis 70, 76

- lieZuvinis ryklds 64

- regos 54

- uoslds 62Nerviniai rezginiai 76

NeNrl sistema

- parasimpatine 70, 76

- simpatine 70, 76Neudtai 70Neurolema 78Neuronai

- postgangliniai 76

- 6rpo:nolihi,i 76

Nora8as 6, 8, 62Nosiaryl.Jd 26, 28Nosies

- edmd 6, 8

- kaulai 6, 8, 62Nosis 62

Oda 66Odena 34Oksitocinas 54

Pakauikaulis 6Pasmegenine liauka (hipo-

hze) 34, 74Peiiai 14Pepsinas 30Pepsinogenas 30Perilimfa 60Peristaltiniai judesiai 30Pienin€s kraujagyslds 32Pirbtakauliai 14, 16

galviniai 14, 16

- viduriniai 14, 16Plaktukas 60Plauaiai 36Plauiiq alveolds 36Plaukas 66Plauko maiielis 66

- svognnelis 66Plazma 42Pleibtukas 16Plok-iretds 42Prakaitas 66Prasiskverbimas 42Prieangis 60Priekalas 60Prieiind liauka 84Prieiirdziai 40Prievartis 26Progestelonas 34, 86

Ragena 54Rainele 54, 68Rai3diai 18

kiauiides 8692

Raktikaulis 14

Raumenys

- akies 56kumplyno 54

-plauko Biaudiamasis 66

Rieias 14Rykle 26, 36

S4narinis tepalas 18

S4nario kapsuld 18

Sausgysles 18

Sauspldvd 18

Seiles 28, 30SeKides 84Sdklides prielipas 84SeHines pusleles 84SeHinis latakas 84Serumas 42Stutes litSkaidrioji pertvara 74Skydliauk6 16Skilveliai

- galvos smegenq 72, 74

- dirdies 40Skliautai 26Skonio duobut€s 64Skrandis 26Skuostai 28Skruostakaulis 8Slanksteliai 10

- asinis 10

- juosmens 10

- kaklo 10

- kryimeniniai 10

- kutinds 10

- uodegikaulio 10

Slankstelio anga 10

- knnas 10Smegenel.s 72, 74Smegendliq pusrutuliai 72,

Smege^ys 72, 74

- didi:iosios 72, 74

Balvos 70, 72

- nugarcs 70, 72, 74

- patfgosios 72, 74

Smegenq

- dangald,70, 72

- didzioji jungtis 72

- galvos ir nugaros sme-gentl skyslis 70, 72, 74

- kietasis dangalas 70

- kojytas 72Svelnusis dangalas 70

- vrngtrai, 72

- voratinklinis dangalas70

- i:ieve 72, 82Smilkinkaulis 6, 8Speneliai

- inkstq 52

- lieLwio 64Sperma 84Spermatozoidai 84Spermos susidarymas 84Stempld 26stiklaknnis 54, 68Stipinkaulis 14Sultys

- kasos 30

- skandzio 30

ServlKaulls 10

Sirdis 40Slapalas 50, 52, 66Slapimas 4StaPUno Pusle DU, JzSlapimtakis 50, 52Slapld 50, 52, 84, 86Slaunikaulis 16Slaunls lr)Snervds 36

Tarpiniq smegenq gum-b.urai 74

Tarpslankstelinis diskas 10

Ibstosteronas 84Tikoji oda 66TinlJain€ 54, 68Tiroksinas 34Tracheia 36Tripsinas 30Trombocitai 42

Tropiniai hormonai 34TulZies pnsld 30Tul2is 30, 50Turkiskasis balnas 74

Uodegikaulis

- mazgas 76

- nervas 80Uodziamieji stolmenys 62Uremija 52

Vandeningas akiq skystis 54Varpa 84Varpos galvute 84Varyutd 86Vena

- paraktine 46

- plauiiq 36, 44, 48tuBaioji 48

Yyzdys 54Vokai 56, 58VoZtuvai

- getutiniai 30

- pusmdnuliniai 42, 44VoZtuvas

- dviburis 42, 44

- klubinds aklosios Zarnos26

- tlibutls 42, 44

/-andtKaulls t)

- apatinis 8virsutinis 8

Lafna

- akloji 26

- dvylikapirift 26, 32

- gaubtine 26, 32

- klubine 26, 32

- plonoji 26

- IjestiJle 26, 32

- storoji 26

- t.uEtiojl 26, 32Zar LI gaweliai 26, 32Zasfikaulis 14

IL|USIBACTJU BODYKLT

Criaudiai 5 Griaudiai

7 IGukoles kau.lai

9 Galvos kaulaiIl Sh:hrra<

i3 KnltinFs laqlns ka,rl,i

15 Vir;utiniq gahnirl kaulai

17 Apafiq gahniq kaulaiGdaudiai. Raumenq sistema 19 Jungtys n raildiai

21 Galvos ir kaklo raumenys

25 Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas)

Vtulkinimo organq sistema 27 VtuSkinimo organq sistema

29 Bu.rna ir dantvs

31 \,irikinahasistraktas33 Virikinamasisbaktas

Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Liaukos

Kvepavimo organq sistema 37 K

Ap,'takos olganq sistema

39 Kvepavimofiziologija41 Sirdis

43 Sraujagysles, limfagysEs ir kmujo klneliai45 Sirdies ir aortos voituvai47 Didziosios artedjos

49 DidZiosios venos

51 Slapimo organq sistema

53 Inkstas

Slapimo orgatul sistema

Jutimo organai

Nen'q sistema

57 Akis

59 Rega

51 Ausis

63 Nosis

65 Skonio olganas

67 Odos jutimo organai

69 Jutimo organq fziologija71 Galvos ir nugaros, atba centrin4 neNq sistema

73 Smegenys

75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys

77 Autonomin€ (vegetacine) nervq sistema

79 Galviniai nervai

81 Periferine nervq sistema

83 Nerv!+ sistemos fiziologUa

85 Vyro lytiniai organai' Lytiniai organai

87 Moters lytiniai organai

rLIUsrRUorAs Zlttvnns

FrzroloctJn. ZvrocusZOOLOGIJA. BESTUBURIAI

ZOOLOGIJA. STUBURINIAI

BOTANIKA

CHEMIJA

FIZIKA

ASTRONOMIJA

rsBN 5430-02714-6