Sveikas žmogus 2007 Nr. 5

Sve

ika

s žm

og

us

2

00

7 N

r.

5

Dantų pasta: kokia tinkamiausia? 60Rytinė mankšta – alternatyva kavos puodeliui 62Ne visos bakterijos blogos 64Geram miegui reikia gero čiužinio 67Riešutų saujelė – kasdien 68Atostogauti „greita koja“ 70Srovės nešami į vasarą 72Levanda – gydomasis aromatas 74

Muzika tolygi medikamentams 76Įvertinkite savo streso lygį 79Kuo ypatingas gydymas purvu 80

Spuogai ir ... šokoladas 82Chaotišką gyvenimo būdą atspindi paakiai 83Kojų prakaitavimą būtina mažinti 84

Siamo dvyniai, arba vienas gyvenimas dviem 86Kryžiažodis 90

Tu r i n y s

AKTUALIJOS

ŠEIMOS SVEIKATA

SVEIKAS GYVENIMO BŪDAS

GROŽIO MEDICINA

LAISVALAIKIUI

Fotografas Vytautas Razma, t&v | creep, www.crep.ltViršelio autorė Giedrė Samulėnienė

PSICHOLOGIJA

NETRADICINĖ MEDICINA

Šiuolaikinio gyvenimo įkaitai 5Jaunystė, pažymėta karo ženklais 6Greitai išaiškės „Mūsų metų vaistininkai 2007“ rinkimų nugalėtojai 8Nedidelė injekcija gali apsaugoti nuo didelių rūpesčių 9Įkyruoliai vabzdžiai gali būti labai pavojingi 12Radiologija. Ar tikrai verta jos bijoti? 14

Stiprūs kaulai – visavertis gyvenimas 15Kepenų pažeidimai ir apsauga nuo jų 16Jei ašarojate ne iš liūdesio Ir sergant šienlige galima nebijoti pavasario 20Kai ramybės neduoda išsiplėtusios venos 22Infarktas gimimo liudijimų neskaito 24Akys gali būtų ne tik sveikos, bet ir norimos spalvos 26Kaip išvengti šlapimo takų infekcijų pasikartojimo 28Jei patyrėte galvos smegenų traumą 30Sveikata ar madingas įdegis? 32Vasarą judėkite be skausmo 34Metabolinis sindromas – XXI amžiaus rykštė 36Šlapimo nelaikymas po gimdymo – išsprendžiama problema 38Menopauzė – tik naujo kelio pradžia 40Gyvenate aktyviai? Jums reikalingas magnis 42

Romantiško nuotykio pasekmių galima išvengti 45Priklausomybė. Kas, kodėl ir kaip? 48Ar verta atsisveikinti su savo libido vos sulaukus 40-ties? 50Idėjos vaikų vasaros poilsiui 52

Neignoruokime stuburo anatomijos 54Kaip geriau atsiminti 56Natūralios medžiagos cukraus kiekiui sureguliuoti 58

sž redaktorë Dalia

©SVEIKAS ŽMOGUS – kar tą per mė ne sį iš lei džia mas žur na las me di ci nos, psi cho lo gi jos, svei kos gy ven se nos te mo mis. Straips niai yra kon sul tuo ja mi at ski rų me di ci nos sri čių spe cia lis tų bei re cen zuo ja mi re dak ci nės ko le gi jos na rių.

Lei džia: UAB „Sveikas žmogus”

Re dak ci jos ad re sas: J.Matulaičio a. 11-80, LT-05111 Vilnius,tel. (8~5) 237 52 14. Tvirtovės al. 90A, LT-50185 Kau nas; Tel. (8~37) 33 07 26.Dėl prenumeratos teirautis tel. 8~5 237 5214Žurnalo adresas internete: www.sveikaszmogus.lt.

Direktorė Gintarė ZUBAVIČIŪTĖ, tel. 8~610 38 138, [email protected]

Vyr. redaktorė Dalia URBONIENĖtel. 8~610 3 13 34, [email protected].

Medicinos re dak to rius gyd. Raimondas LUBNINAS

Redakcinė kolegija: doc. dr. A.Bla žie nė, prof. D.Brazauskienė, ha bil. dr. R.Bu ne vi čius, doc. dr. R.Ga ra le vi čius, dr. V.Gu die nė, dr. A.Ju re vi čiū tė, ha bil. dr. V.Lie sie nė, dr. J.Ne ve raus kie nė, dr. J.Neverauskas, prof.dr. A.Šeš ke vi čius, dr. O.Ra ga žins kie nė,dr. D.Ras te nie nė, doc. dr. V.Ra zu kas

Vyr. buhalterė Vanda JANKEVIČIENĖ(8~37) 33 15 59, [email protected]

Reklamos vadybininkės

Violeta TAMOŠIŪNIENĖtel. 8~686 35 265, [email protected]

Lina ČEPONYTĖtel. 8~616 15 769, [email protected]

Neringa KIŠKYTĖtel. 8~610 07 308, [email protected]

Dizainerėmaketuotoja Inga GRIGALIUVIENĖKalbos redaktorė Aurelija Gražina RUKŠAITĖ

Spaus di no: UAB „ARX Baltica“. Už spaudos kokybę atsako spaustuvė.

Þurnalo „Sveikas žmogus“ prenumerata

Nuo bet kurio mėnesio žurnalą galite prenumeruoti:

Visuose Lietuvos paðto skyriuose

Þurnalo redakcijoje Vilniuje (Matulaičio a. 11-80, tel. (8 ~ 5) 237 5214) ar

Kaune (Tvirtovės al. 90a, tel. (8 ~ 37) 33 15 59).

Atlikdami pavedimą „SEB Vilniaus banke“ Pinigus reikia pervesti į UAB „Sveikas žmogus“

(įm.k. 135160421) sąskaitą Nr. LT 27 7044 0600 0319 9836 (skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ būtinai nurodykite adresą, kuriuo norite gauti žurnalą).

Prenumeratos kaina 1 mėn. – 3,25 Lt (leidinio indeksas 5190),

su nuolaida pensininkams ir invalidams – 2,95 Lt (leidinio indeksas 5371).

Žurnalą galite nusipirkti prekybos centruose „Maxima“, „Rimi“ ir „Iki“, „Lietuvos spaudos“

kioskuose ir žurnalo redakcijoje Vilniuje ar Kaune.

Skaitykite žurnalą „Sveikas žmogus“!

Daugelis esame ápratæ atostogauti per patá vidurvasará – liepà,

rugpjûtá. Tuomet ir oras, ir vanduo ðiltesni, ir apskritai taip daþ-

niausiai vaþiuodavome kartu su savo tëvais, tad kà nors keisti,

atrodo, netgi bûtø neáprasta.

Taèiau vis dëlto taip pat, kaip keièiasi visas mûsø gyvenimas,

mûsø darbai, po truputá keièiasi ir poþiûris á atostogø laikà, á jø

praleidimo bûdus. Vis daugiau mûsø neapsiribojame tik tingiu

pagulëjimu prie jûros ar eþerëlio. Vykstame ne tik á egzotiðkas

keliones po uþsienio ðalis, mëgaujamës pietø kraðtø saule jau

pavasará (apie tai Lietuvoje galime tik pasvajoti!), o, jeigu liekame

gimtinëje, èia taip pat randame ávairiausiø aktyviø uþsiëmimø.

Pradedant baidariø ar dviraèiø þygiais ir baigiant sveikatingumo

stovyklomis visai ðeimai.

Neatsilikti stengiamës ir mes, tad ðiame numeryje nemaþai ra-

ðome bûtent apie atostogas, pasiruoðimà joms bei jø metu gre-

siantiems pavojams. Aktyvios atostogos gamtoje – pagrindinë

mûsø ðio numerio tema, todël tikimës, kad, perskaitæ straipsnius,

pasisemsite ávairiø idëjø bei patarimø, ruoðdamiesi praleisti laisvà

laikà kartu su ðeima gamtoje. Ðtai labai aktuali tema – kelioniø

skiepai. Suþinosite, nuo kokiø ligø bûtina pasiskiepyti vykstant á

tolimas bei mûsø organizmui neáprastas ðalis, kad iðvengtumëte

nemaloniø staigmenø.

Arba daugelio moterø bei merginø vis dar labai mëgstamas

poilsio bûdas tebëra saulës vonios. Taèiau tam, kad ðis didelis

malonumas netaptø ávairiø baisiø ligø prieþastimi, reikia þinoti

paprasèiausià „deginimosi elementoriø“ ir taip be jokio pavojaus

puikuotis ruda oda. Vienas ið straipsniø ir nagrinëja ðá kiekvienà

pavasará suaktualëjantá klausimà.

Galø gale, skaitydami visà þurnalà, beveik kiekviename puslapyje

rasite tikrai naudingø bei ádomiø patarimø jei ne atostogoms, tai

daugeliui kitø gyvenimo atvejø. Straipsniø ávairovë kaip visada

suteikia galimybæ rasti „kaþkà savo“ kiekvienam.

Na, o pabaigoje norëtume padràsinti – netgi neturëdami iðskirti-

niø lëðø savo atostogas su bent ðiek tiek fantazijos galite praleisti

taip, kad jas atsiminæ ðaltais þiemos vakarais vël pajustumëte

ákvëpimà planuoti kitos vasaros laisvàjá mënesá!

�2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

Kokios tos metodikos, kad piktas visam aplinkiniam pasauliui žmogus staiga tampa mielas ir draugiškas?

Staiga nebūna. Darbas su savimi yra darbas. Negalima dvi-dešimt metų kaupti neigiamas emocijas, o paskui reikalau-ti tabletės, kuri viską pagydytų. Ilgai kaupdamas neigiamas emocijas, žmogus nejučia savyje ima kurti neigiamas nuos-tatas, kurios vieną dieną įgauna griaunančią jėgą. Yra net sudarytas specialus sąrašas neigiamų sakinių ir idėjų apie save. Pavyzdžiui, jūs prabundate ryte ir galvojate: „oi, vėl bus bjauri diena, vėl bėgsiu, lėksiu, ir nieko gero nenutiks“. Ar jūsų gyvenimas yra kokybiškas? Tokių idėjų yra gausybė, dalį jų mes sąmoningai suvokiame, dalies nesuvokiame. Galbūt pamename močiutę ar mamą sakant „ir vėl tu...“ ir įvardijant kokią nors neigiamą jūsų savy-bę. Su visu tuo mes kasdien gyvename, tai mus griauna. Mano siūlomų metodikų esmė – nesudėtingas psichologinis darbas su savimi. Inventorizuoti save, suvokti savo vidines „šiukšles“. Baisiausia, kad tos „šiukšlės“ tarsi įsigeria į mūsų kūną. Aš vadinu tai „kūno kamščiais“.

Tačiau dažnai į psichiatrus ar psichologus mes kreipiamės tik tada, kai būna labai prastai. Daug daugiau žmonių tiesiog serga: jie varsto medikų kabinetų duris, skundžiasi, „renka“ diagnozes ir niekaip nepasveiksta. Ar tai susiję su tuo nelemtuoju šiuolaikinio gyvenimo tempu?

Žmones skirstyčiau į dvi dideles grupes. Vieni vidines „šiukš-les“ verčia neurozėmis, o kiti savotiškai „nustumia“ jas į kūną. Beje, yra oficialus septynių psichosomatinių ligų sąrašas. Šias ligas (nors tai yra realūs fiziniai negalavimai) vis dėlto reikia gydyti su psichoterapeutu. Pavyzdžiui, daugybė žmonių skun-džiasi skrandžio opa, sąnarių ligomis ar skydliaukės sutriki-mais. Tie, kurie dirba su sergančiaisiais psichosomatinėmis ligomis (fizinėmis ligomis, tiesiogiai susijusiomis su psichika) pasakys jums, kad tokių ligų yra daug daugiau. Tai dar viena mūsų pakvaišusio gyvenimo pusė. Kai kurie mano, kad taip jie susitvarko su stresu, su įtampa ir tempu. Iš tikrųjų ne susi-tvarko, o verčia vidines būsenas fizinėmis ligomis.

Kaip mes galėtume tų „šiukšlių“ atsikratyti?

Žmogus, turintis tiek neigiamų „šiukšlių“, pirmiausia turi jas savyje saugoti, nes nekultūringa visa tai rodyti. Taip jau įpras-ta, kad nei jūsų, nei mūsų šalyje emocijų rodymas nėra tole-

Šiuolaikinio gyvenimo įkaitaiVilniuje lankėsi psichologė konsultantė Galina LABKOVSKAJA (Sankt Peterburgas, Rusija), Vieningo europinio registro psichoterapeutė, oficiali Europos transpersonalinės asociacijos trenerė (EuroTAss), sertifikuota pozityviosios šeimyninės psichoterapijos specialistė, viena iš Rusijos transpersonalinės psichologijos ir psichoterapijos asociacijos įkūrėjų. Jos skleidžiamos idėjos sudomino TV laidos „Sveikas žmogus“ kūrybinę grupę. Štai keletas klausimų iš interviu, kurį galėsite išvysti birželio mėnesio laidoje „Sveikas žmogus“. Beje, birželio mėnesį kartu su „Arbatos akademijos“ vadovais Galina pakvies visus lietuvius į unikalią dvasinės sveikatos tobulinimo stovyklą.

ruojamas. Mes net neturime galimybių išsirėkti, kai dūstame nuo jausmų. Antra, kaip šnekėjome, kad naujas „šiukšles“ irgi reikia kaž-kur padėti ar jas neutralizuoti. Galima jas suvokti ir atsisvei-kinti su jomis. Manau, kad grupinės terapijos metodikos padeda spręsti šias problemas. Į grupę ateinama tam, kad pažiūrėtum į save, kad pažiūrėtum, kas tau trukdo džiaugsmingai išsiskirti su tuo negatyvu. Žinoma, tai ilgas kelias, ir kelių dienų nepakaks. Stovykla – tai tik būdas suvokti, kaip keliauti toliau. Jos da-lyviai turės galimybę susipažinti net su keliomis „keliavimo iš duobės“ metodikomis. Tereiks išsirinkti sau tinkamiausią. Ir tada patys pamatysite, koks bus jūsų pakilimo greitis. Be to, tokie susibūrimai naudingi dar ir dėl to, kad pabūni tarp pa-našių, ieškančių žmonių. Ir matai, kaip jie keičiasi, nes save stebėti yra sudėtingiau.Stovykloje bus galima sužinoti puikių būdų nurimti, atsiriboti nuo išorinio ir vidinio triukšmo. Ir pradėti girdėti draugiškus patarimus, kaip toliau gyventi sveikiau.

Kalbino Daiva AUSĖNAITĖ

Daugiau informacijos apie stovyklą – www.sveikaszmogus.lt

arba tel. 8~5 237 5214 (darbo metu), 370 625 00 929 arba +370 620 60 997 (po darbo)

Laida „Sveikas žmogus“ transliuojama TV3 kanalu sekmadieniais 9.00 val.Laida retransliuojama regioninių televizijų kanalais: Šiaulių regione – Šiaulių TV – antradieniais 19.10 val., trečiadieniais 9 val., šeštadieniais 9.45 val.; Panevėžio regione – Pan TV – trečiadieniais 19.10 val., ketvirtadieniais 7.10 ir 9.10 val.; Kaune – INIT kanalu ir Vilniuje – VINITA kanalu – ketvirtadieniais 20.00 val. ir šeštadieniais 13 val. Radijo laida „Sveikas žmogus“ kasdien 10.30 val. radijo stotyje „Lietus“.

Psichologė konsultantė iš Sankt Peterburgo Galina Labkovskaja

Aktualijos

� 2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

Dar moksleivis savo akimis matėte „iliustracijas“ žodžiui karas...

Pirmasis karo ženklas mano prisiminimuose – rusų tankas Kau-ne, prie J.Jablonskio mokyklos, 1940-ųjų birželį. 1944-aisiais jau teko kaip nors save gelbėti. Vyko Antrasis pasaulinis karas. Policija vis dažniau tikrindavo dokumentus. Atrodžiau vyresnis nei buvau, o tokio amžiaus vyrukui pagal tuometinę valdžią reikėjo ne gimnaziją lankyti, ką aš dariau, o vykti į frontą. Man tai reiškė tapti patrankų mėsa. Su draugu Anatolijum Underiu atsidūrėme Austrijoje.

Ar Jūsų pasitraukimas į Vakarus, anot patarlės, netapo bėgimu nuo vilko ant meškos?

Jaunystė, pažymėta karo ženklaisKą šiandien žinome apie žmogaus gyvybę? Taip, tai didžiausia vertybė. O ką reiškia ją turėti? Kasdienybėje apie tai galime nesusimąstyti. Kartais prie to prisiliečiame kritiniais atvejais, t.y. nelaimės akivaizdoje, dažniau – „netekdami“ pamėgtų televizijos herojų... Bet pastarieji jausmai – tarsi žaidimas, ypač, jeigu juos sugretintume su patirtimi žmonių, kurie patys turėjo išgyventi ypatingomis sąlygomis. Romanas Pukštys 1944 m., kai išvyko iš Lietuvos, buvo septyniolikmetis. Svetur, kaip ir gimtinėje, jo laukė karas.

Galima ir taip pasakyti. Tėvų įduotos markės buvo beveik bevertės, o gabaliukas lašinių garantavo nakvynę viešbutyje. Tuomet, jei nedirbai vadinamojoj karo pramonėje ir neturėjai tai patvirtinančio pažymėjimo, tave – į sunkvežimį ir veža į pa-bėgėlių stovyklą. O ten skiria apkasų kast ar belaisvių saugot. Taigi nedelsdami prisistatėme Vienos valdžiai ir buvome paskir-ti dirbti pas ūkininkus. Darbas vergiškas. Po dviejų savaičių su Anatolijum nusprendėme važiuoti į Berlyną. Pabėgome. Iš ryto, anksti, dar nakties tamsoje, kad niekas nematytų ir negirdėtų, nes už tokius dalykus valdžia uždarytų į koncentracijos lagerį.Berlyną tuo metu labai stipriai bombardavo. Naktį reikdavo eiti į slėptuves, bet paprastai aš net nesikeldavau. „Tegul bombar-duoja. Nereikės daugiau keltis...“ – galvodavau. Netrukus atsidūrėme Italijoje. Pamenu, kaip kartą važiavau pilnu artilerijos sviedinių sunkve-žimiu pontoniniu tiltu per Po upę. Jausmas buvo nekoks – tiltas siūbuoja, galvą iškišęs turi žiūrėt, kad nenuvažiuotum į vande-nį. Pervažiavus tiltą vienas sunkvežimis sustojo, rėžiausi į jį. Ar-tilerijos šovinys iš mano krovinio per sėdynę atsimušė į nugarą. Jei jis būtų sprogęs, dabar nebūtų ką pasakot.

Ekstremaliomis sąlygomis mobilizuojamos visos žmogaus jėgos. Teko tuo įsitikinti?

Išgyventi karo sąlygomis – ne baseiną perplaukti! Buvo visko. Vieną dieną pasijutau, kad nesveikuoju. Nuėjau skųstis. Vo-kietis duoda man tokią knygą, kad gydytojas joje įrašytų, kad sergu, ir sako: „Pėsčias eik pas daktarą“. 7 kilometrai, o man – 40 laipsnių temperatūros. Nustatė difteritą. Dabar jau mane automobiliu „Volkswagen“ su raudonu kryžium nuvežė į italų karo ligoninę. Ten įbedė kelis švirkštus. Kūnas ištino, tempera-tūra aukšta. Kitą naktį atėjo daktaras apžiūrėti mane atskirai, vieną. Supratau, kad man tikrai negerai, turbūt netoli mirtis. Bet netikėtai pradėjau sveikti. Kiti ligoniai draugiškai su manimi bendravo. Iš vokiečių-italų žodyno išsirašiau 200 vokiškų žodžių, kuriuos žinojau, ir itališ-kų. Pradėjau mokytis kalbėti, asmenuoti. Apskritai Italija man svarbi šalis: gyvenau joje nuo 1944 m. spalio iki 1949 m. lap-kričio; tai kraštas, kuriame daug patyriau, įgijau išsilavinimą.

Kuo dar svarbus karo ligoninės etapas?

Grįžtantį „Folksvageną“, kuris mane atvežė į ligoninę, nors ir pažymėtą raudonu kryžiumi, apšaudė. Pataikė į keliu ėjusią italę – kulka jai nukirto koją ties kirkšnimi. Ją atvežė į tą pa-čią karo ligoninę (moteris vėliau mirė nuo infekcijos). Lankyti ateidavo dukra Lilly Inselvini. Pažintis su Lilly ir jos sužadėtiniu medicinos studentu, Italijos partizanu, lėmė tolesnį mano gy-

Romanas Pukštys (kairėje) ir Kazimieras Narščius (dabar – JAV gydytojas) – Romos universiteto studentai. 1948 m., Roma

žmonėsAktualijos

72007 Nr. 5SveikaSŽmogus

venimą. Karą vokiečiai jau buvo pralaimėję, buvo aišku, kad jis pasibaigs. Tik kada? Galvojau, kaip nepasilikti su vokie-čiais ir nepakliūti rusams. Pradėjau tartis su Lilly, o ji – su savo draugu, kaip man prisijungti prie Bresčios miesto apylinkėse veikusio būrio. Jie prižadėjo padėti. Mane, benamį, praradusį ryšį su šeima ir tėvyne, toks pasitikėjimas labai sujaudino. Nuo pat išvažiavimo iš Lietuvos neturėjau nieko, kas suprastų mano padėtį. Netrukus jokiems jausmams, gyvenimo patirčiai ar filosofijoms neliko laiko. Padedant naujiesiems draugams, pabėgau iš vo-kiečių kuopos, taigi tapau dezertyras. Atsidūriau kalnuose. Va-dovaujant leitenantui Guido Palazzi, susitikau su aktyviais par-tizanais, tapau būrio „Giacomo Perlasca“, priklaususio grupei „Fiamme Verdi“ („Žalios liepsnos“), partizanu.

Ar vietiniai gyventojai jums buvo geranoriški?

Vietiniai buvo prieš Musolinį ir kiek galėjo mums padėjo. Tar-kime, pamaitinti alkanų vyrų būrį – ne taip paprasta. Sotūs niekada nebuvome, gyvenome pusbadžiu. Buvau prisiekęs kukurūzų gyvenime nebevalgyti, nes pagrindinis patiekalas „polenta“ – kukurūzų košė – buvo įgrisęs. Vieną kartą gavau veršienos su kaulu. Tai buvo vienintelis kartas, kai suvalgiau viską kaip šuva, jokio kauliuko neliko. Didžiausia prabanga pasaulyje man tada buvo šiltas maistas, kojinės, megztinis ir nekiauri batai.

Ar kare mąstoma apie gyvybę? Ar ji – tik „patrankų mėsa“?

Kartą buvo tokios aplinkybės, kai pagalvojau: „Tą vokietį leite-nantą turiu nušaut – už visas praėjusias kančias, už mušimą, už paniekinimus. Tvosiu dabar“. Taip buvau įtūžęs, kad apie nieką daugiau negalvojau. Nepataikiau. Dabar filosofai ar šiaip jautresni žmonės sakys: „Kaip gi taip, gyvybę iš žmogaus atimti?“. Apie tokius svajojimus gali galvot tik amerikonai, kurie namuose gyveno, niekada jokių priešų nematė, jokios okupacijos. O aš visa tai patyriau nuo paau-glystės. Kalnuose buvo normalu ir natūralu: jeigu yra priešas, jį nušaut – tavo pareiga. Ir neturi laiko galvot, kas bus. Gal po penkių sekundžių ir tavęs nebus.Žmogaus gyvybės ar panašias filosofijas buvo pakeitusi karo filosofija. Sunku buvo kariauti, taip pat – kai karas baigėsi.

Kodėl?

Matydavau, kaip, karui pasibaigus, į miestelį sugrįžta italai, ap-sikabina su savo tėvais, motinomis, broliais, seserimis, žmono-mis, vaikais, ir galvodavau: kur eisiu aš? Naktimis negalėda-vau užmigti, per skruostus riedėdavo ašaros. Jausmas, kad esi bejėgis ir nieko negali padaryti. Tai – tikra kančia. Vis galvojau apie Lietuvą, apie saviškius. Jokių žinių, jokių laiškų. Išsiilgimas žodžiais neapsakomas. Jau buvau besigręžiąs Rytų, t.y. gimti-nės, link. Bet sulaikė bičiulis Vacys Lukauskas, partizanų laikais sutiktas šiauliškis. Tai jis padėjo suvokti, kad tėvynėje su manimi būtų „suvedęs sąskaitas“ komunizmas. Po studijų Romos universitete kitą savo gyvenimo etapą susie-jau su JAV – šalimi, kur baigiau studijas, dirbau mokytoju, kur sutikau gyvenimo meilę savo žmoną Rasą Jonynaitę ir sukūriau šeimą. Į Lietuvą, aplankyti tėvų žemės atvykau tik 1972-aisiais.

Gyvenimą Amerikoje dar ir šiandien Lietuvos žmonės sieja su patogiu ir saugiu gyvenimu. Ar iš tiesų taip jaučiatės?

Man atrodo, kad tikru amerikonu, kaip kartais vadinama Eu-ropoje, netapau. Brangiausia, ką turi kiekvienas žmogus, – tai

Užrašas ant R.Pukščiui Italijo-je draugo Vacio

Lukausko dovanotos nuotraukos „Nozza

1945 V 20. Kalnuose – aušra, pakalnėse

– kova. Meilė – atei-ties aušra. Mylėk

tėvynę, nepamiršk manęs. Vacys“

sveikata ir gyvybė. Už savo gyvybę ir sveikatą esu dėkingas ir susiklosčiusioms aplinkybėms, ir sveikam protui, kuris padėjo išlikti kritiniu metu.

Ar šiandien, atšventęs 80metį, galite pasidalyti savo sveikatos ir aktyvumo „filosofija“?

Niekada nerūkiau, taurelę stipresnio gėrimo kėliau tik su gera kompanija ar per šventes, nevengiau sporto, aktyviai dalyvavau labdaros ir lietuvybės puoselėjimo veikloje. Nuolat domiuosi visu pasauliu ir Lietuva. Vartydamas lietuvišką spaudą, atkrei-piu dėmesį ir į leidinius psichologijos bei sveikatos temomis, o pastaruoju metu pamėgau žurnalą „Sveikas žmogus“. Pasi-džiaugiu, radęs patvirtinimų, kad gerą sveikatą padeda išlaikyti ir optimizmas bei gera nuotaika – šių „vaistų“ aš vartoju nuolat ir, atrodo, tinkamomis dozėmis!

Išsamiau skaitykite wwww.sveikaszmogus.lt

Jūratė LABUTIENĖRedakcija dėkoja Amerikos lietuvių

televizijos direktoriui p. Arvydui RENECKIUI už pagalbą rengiant straipsnį.

Aktualijos

8 2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

Greitai išaiškės „Mūsų metų vaistininkai 2007“ rinkimų nugalėtojai

Unikalus Kauno medicinos universiteto ir „Gedeon Richter Ltd.” organizuojamas projektas, pirmieji Lietuvoje rinkimai „Mūsų metų vaistininkai 2007“, priartėjo prie pabaigos. Nuo kovo 6 iki gegužės 6 d. vykusių rinkimų metu Lietuvos vaistinių klientai galėjo balsuoti už mylimiausius, rūpestingiausius ir nuotaikingiausius vaistininkus, taip pat buvo renkamas vyriausias ir ištikimiausias vaistininkas.

Inga MARKŪNAITĖ

reikiamos informacijos apie vaistą suteikimas. „Ligonius į vais-tinę reikia vilioti ne iškabomis apie nuolaidas ir ,,geriausius“ vaistus, o dirbti taip, kad žmonės sugrįžtų pas Vaistininką!“ – tvirtai savo požiūrį išsako Kauno UAB ,,Àžuolyno vaistinės“ vaistininkai. Su šia nuomone sutinka ir Alytaus S. Kiškienės ,,Snieguolės“ vaistinės filialo atstovai.

Kokių rezultatų tikisi iš dalyvavimo rinkimuose Lietuvos vaistininkai?Tik nedaugelis Lietuvos vaistinių atstovų drąsiai išrėžia, kad tikisi laimėti ir surinkti daugiausiai balsų. Mažesnių miestelių vaistinių bei vaistinių, kurios nepriklauso didiesiems vaistinių tinklams, farmacininkai tikisi, jog bus pastebėti, pasijus reikalingi, atras tikrąsias vaistininkystės vertybes, tobulės, bus atkreiptas didesnis dėmesys į vaistininko profesijos svarbą, į mažas vaistines, kurios nepriklauso tinklams ir kurioms vadovauja vaistininkas, mylintis savo profesiją. Kai kurie vaistininkai mano, kad svarbiausia yra dalyvauti. Žinoma, juk rinkimai vyksta pirmą kartą... Tad kitais metais galima užsibrėžti tikslą ir laimėti.

Rinkimų organizatoriai skaičiuoja pirminius rezultatus, kurie akivaizdžiai liudija, kad žmonės noriai skiria savo dėmesį vais-tininkams. Įspūdingas atsiųstų anketų ir istorijų skaičius taip pat patvirtina, kad vaistinių klientai gerai suvokia, kokį darbo krūvį kasdien patiria jų vaistininkai, todėl, dalyvaudami rinkimuose, siekia jiems atsidėkoti. Bene didžiausia dalis balsavimo anketų ir istorijų pas organizatorius plaukia iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų, kadangi ten klientų ryšiai su vaistininku yra daug ar-timesni nei didmiesčiuose. Provincijoje, kur žmonės vieni kitus gerai pažįsta, su vaistininkais bendraujama gerokai artimiau, gerai žinomi jų džiaugsmai ir rūpesčiai, tad lengviau atsisklei-džia ir įdomios jų kasdienybės detalės.

Metų vaistininkai bus paskelbti gegužės 30 d. vyksiančiame finaliniame reginyje Vilniaus Rotušėje. Jie bus apdovanoti menininko Vytenio Antanavičiaus sukurtomis simbolinėmis bronzinėmis skulptūromis, vaizduojančiomis farmacijos ženklą – gyvatę, apsivijusią taurę.

Į vyriausio vaistininko titulą pretenduojanti kaunietė Anelė Iva-nauskienė (gim. 1927 m.), dirbanti vaistinėje „Parapharm“, apie šiuos rinkimus ir įvertinimą kalba gana kukliai, tačiau pa-žymi, kad tokie rinkimai yra reikalingi, kad žmonės atkreiptų didesnį dėmesį į vaistininko darbą. Į ištikimiausio vaistininko titulą pretenduojanti joniškietė Marijona Butvilienė, kuri vienoje vaistinėje yra išdirbusi apie 52 m. (Joniškio vaistinė SĮ), džiau-giasi rinkimų rezultatais ir teigia, jog kiekvienas laimėjimas ir įvertinimas yra labai malonus. „Šis įvertinimas svarbus tuo, kad atkreipiamas dėmesys į visus farmacininkus, o ypač malonu, kad yra įvertinami mažesnių ir mažiau žinomų vaistinių dar-buotojai.“

Svarbiausi Lietuvos vaistinių darbo principaiLietuvos vaistinių atstovai vieningai tvirtina, kad pagrindiniai farmacininko darbo principai – pažinti kiekvieno kliento porei-kius, profesionaliai patarti, įgyti kliento pasitikėjimą, geranoriš-kai bendrauti su vaistinių klientais. UAB ,,Herbarijos vaistinės“ (Kaunas) darbuotojai įsitikinę, kad pagrindinis vaistininko darbo principas – suteikti maksimaliai gerą farmacinę paslaugą vaistinės klientams. „Mūsų darbo principai – atidumas, noras padėti, nuoširdumas, tolerancija, profesinės etikos normų paisymas, bendrųjų žmoniškųjų ver-tybių viršenybė prieš materialiąsias“, – šiais darbo su klientais principais vadovaujasi Jurbarko V. Daugėlos vaistinės darbuo-tojai. Kai kurie Lietuvos vaistinių darbuotojų mano, jog vaistinėje svarbiausia ne nuolaidos ir akcijos, bet nuoširdi pagalba bei


Skiepų įvairovėPrieš skiepijantis pravers žinoti, kad skiepai skirstomi į tris ka-tegorijas. Planiniai, t.y. atliekami pagal standartinį skiepų kalendorių; pasidomėkite, ar jūs ir jūsų vaikai skiepyti nuo visų ligų, įtrauktų į jį. Rekomenduojamų skiepų paskirtis – apsaugoti nuo infekcinių ligų, gresiančių šalyje, į kurią planuojate vykti. Nuo kokių ligų rekomenduojama pasiskiepyti? Tai priklauso nuo to, į kokią šalį vykstate.

Vienos labiausiai paplitusių keliautojų užkrečiamų ligų, kurių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus, yra hepatitas A ir hepatitas B.Virusinio hepatito A vakcina rekomenduojama vykstant į daugumą šalių: Egiptą, Tunisą, Graikiją, Alžyrą, Turkiją, Maroką beveik visas Afrikos, Pietų Amerikos šalis, Meksiką, dauguma Azijos šalių, Rusiją, Ukrainą, Bulgariją.Virusinio hepatito B vakcina pravers daugumoje Viduriniųių Rytų šalių (Turkijoje, Izraelyje, Jordanijoje, JAE ir kt.), Afrikoje (Egipte, Tunise, Maroke, Kenijoje, PAR ir t.t.), Pietų ir Centrinėje Amerikoje (Brazilijoje, Čilėje, Meksikoje), daugumoje Azijos šalių (Indijoje, Kinijoje, Šri Lankoje, Honkonge, Tailande), Pietų ir Vakarų Ramiojo vandenyno salų teritorijose.

Kadangi daugumoje šalių būna padidėjusi rizika užsikrėsti tiek hepatitu A, tiek hepatitu B, nuo abiejų ligų patogu pasiskiepyti viena kombinuota vakcina. Skirtingai nei skiepijantis nuo kitų ligų, skiepai nuo hepatitų (visa trijų dozių schema) suteikia imu-nitetą mažiausiai keliasdešimčiai metų. Pasiskiepyti nuo japoniškojo encefalito ne tik patartina, bet ir būtina prieš vykstant į Indiją, Kiniją, Japoniją ir kitas Pietryčių Azijos šalis.Jei ruošiatės keliauti į Centrinę ir Pietų Ameriką, Indiją, Afriką būtinai save ir visą šeimą paskiepykite nuo vidurių šiltinės. Tokiose šalyse, kaip Kinija, Indija, Lotynų Amerika, Filipinai, Indonezija, daugumoje Afrikos šalių tyko labai pavojinga liga – pasiutligė, todėl prieš vykdami į jas būtinai nuo jos pasiskie-pykite. Jeigu kelionės metu jus sukandžiojo gyvūnai, nedelsda-

Nedidelė injekcija gali apsaugoti nuo didelių rūpesčiųJau seniai atostogauti vykstame ne tik į tėvų ar senelių pamėgtą Lietuvos pajūrį, kaimo paežerę ar prie upės, bet ir į tolimas, egzotiškas, nematytas šalis. Jos stebina savo spalvingumu, tradicijomis bei neatrastais džiaugsmais. Deja, šiuos malonumus gali labai stipriai apkartinti netikėtos ligos bei negalavimai, užklupę nepasiruošusį organizmą. Todėl dabar pats laikas ne tik planuoti kelionės maršrutus, bet ir apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Per šį laiką spėsite pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, kuriomis yra tikimybė užsikrėsti šalyje, į kurią žadate vykti, taip pat gausite naudingų patarimų, kurie padės svečiuojantis svetimuose kraštuose.

mi kreipkitės pagalbos vietoje ir būtinai grįžę po kelionės.Paskutinė skiepų kategorija – privalomieji skiepai. Pagal Tarptautinį sveikatos reglamentą vykstant į Afrikos tropikus, Centrinę ir Pietų Ameriką būtini skiepai nuo geltonojo drugio, o keliaujant į Meką (Saudo Arabija) – nuo meningokokinės infekcijos.

Nepamirškite pasiimti ir tai patvirtinantį sertifikatą – jis yra būtinas.

Skiepijimasis – atsakingas žingsnisNors medicina daug pasiekusi, vis dar atsiranda žmonių, įtariai žiūrinčių į skiepijimąsi. Skeptikus galime nuraminti – šiuolaikinės vakcinos yra gana saugios ir veiksmingos. Daug dėmesio pacientui skiriama ir prieš skiepijimą: įvertina-ma jo bendroji sveikatos būklė, amžius, lėtinės ligos, vartojami vaistai, ankstesni skiepijimai ir t.t.Atidžiau skiepais pasidomėti reikėtų žmonėms, kurių nusilpęs imunitetas (sergantiems diabetu, inkstų, kepenų, blužnies funk-cijos nepakankamumu, po organų transplantacijos, vartojan-tiems imunitetą slopinančių vaistų). Neretai šiems asmenims patartina papildomai pasiskiepyti pneumokokine, hepatito B, gripo vakcinomis. Gal nuskambės kiek neįprastai, tačiau gripo vakcina siūloma skiepytis ir sveikiems asmenims, jei gripo sezono laikas sutam-pa su kelione, t.y. lapkritis-kovas Šiaurės pusrutulyje, balan-dis–rugsėjis Pietų pusrutulyje.Taip pat būtina atkreipti dėmesį nėščiosioms – kai kuriais skie-pais jų skiepyti negalima.Atsižvelgiant į amžių, yra ir atskirų rekomendacijų vaikams. Vi-sais atvejais tarkitės su savo gydytoju.

Planuokite iš ankstoDaugeliui gali kilti klausimas – kodėl skiepytis dabar, jei ato-stogos tik po mėnesio ar dar vėliau? Taip yra todėl, kad po kiek-vieno skiepo reikalingas tam tikras laikas, per kurį organizme susidaro pakankamas kiekis antikūnų, kovojančių su infekcija. Tik tokiu būdu yra pasiekiama tinkama ir užtikrinta apsauga.Tačiau vis dėlto geriau pasiskiepyti net ir tada, jei jūsų lėktuvas pakyla jau už kelių dienų, nei nesiskiepyti visai. Tokiais atvejais

Aktualijos


be aktyvios imunizacijos, t.y. skiepijimo, atliekama pasyvioji – jos metu suleidžiami jau paruošti imunoglobulinai (t.y. anti-kūnai, kurie iš karto gali kovoti su infekcija). Taip daroma, jei skiepijamasi per vėlai ir antikūnų organizmas nespėtų pasiga-minti tiek, kad jie pasiektų apsauginį lygį.Taip pat yra ir kombinuotų vakcinų, kuriomis vienu kartu gali-ma pasiskiepyti nuo kelių ligų.

Atsargumo priemonėsDeja, yra situacijų, kai gydytojai, norėdami apsaugoti nuo ne-pageidaujamų skiepų šalutinių poveikių, atsisakys jus skiepyti, o ir jūs patys turėtumėte lukterėti. Šios situacijos – tai ūminės vidutinio sunkumo ir sunkios ligos, pakilus temperatūrai (nors tai nėra pagrindinis žymuo). Tačiau atidėti skiepų nereikia viduriuojant ar sergant lengva viršutinių kvėpavimo takų infekcija bei esant neaukštai temperatūrai.Skiepams taip pat įtakos neturi antibakterinių preparatų vartoji-mas, išskyrus skiepijimąsi geriamąja vidurių šiltinės vakcina.Prieš vykstant į gydytojo kabinetą, taip pat būtina žinoti, kad pasiskiepijus gali atsirasti alergija, jei yra padidėjęs jautrumas kurioms nors vakcinos sudedamosioms dalims. Alergiją gali sukelti bet kokia medžiaga: antigenai, gyvuliniai baltymai, an-tibiotikai, konservantai, stabilizatoriai (pvz., želatina).

„Degančių“ kelialapių pavojaiVykstant į „paskutinės minutės“ keliones, nėra laiko iš anksto pasiruošti, todėl skiepai, reikalaujantys kelių vakcinos dozių su atitinkamais tarpais, pasidaro neįmanomi.

NaujovėsKaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir skiepų vis atrandama naujovių ir patobulinimų. 2006 m. Lietuvoje pradėta vartoti nauja vakcina nuo rotaviruso (geriamoji forma). Ji naudojama

kūdikiams skiepyti: pirmoji dozė 6–20 sav. amžiaus, antra – po 4 savaičių. Skiepijimas turi būti baigtas iki kūdikiui sueina 24 savaitės. Rotavirusinė infekcija – dažniausia sunkaus mažų vaikų gas-troenterito (skrandžio ir žarnyno uždegimo) priežastis visame pasaulyje, labai dažnai šia sunkia ir varginančia infekcija už-sikrečiama ligoninėje (kai kūdikis ar vaikas gydomi dėl kitos priežasties ir papildomai užsikrečia rotavirusu). Sunkiausiai šia liga serga 6–24 mėn. vaikai. Ypač pavojinga ji neišnešiotiems kūdikiams. Tarp suaugusiųjų rotavirusine infekcija dažniausiai užsikrečia keliautojai, slaugantieji sergančius vaikus, nusilpusio imuniteto ir vyresnio amžiaus asmenys.Rotavirusinė vakcina kūdikių neapsaugo nuo vėlesnių infekcijos pasireiškimų, tačiau yra būtina norint apsisaugoti nuo sunkių šios infekcijos formų, dehidratacijos ir komplikacijų, mirčių.

Vakcinos ne visada gelbstiKad ir kaip gaila, nuo kai kurių ligų (maliarijos, choleros, šiltųjų kraštų karštinės) skiepų nėra. Pvz., vykstant į maliarijos ende-mines zonas, būtina prieš kelionę, jos metu bei grįžus vartoti antimaliarinių vaistų.Tad nepamirškite užsukti pas savo gydytoją ir ...Laimingos ke-lionės!

Karoliniškių šeimos klinikos šeimos gydytoja Elvyra PAVLIUKOVIČ

Išeitis tokiais atvejais – sutrumpintas skiepų grafikas. Tačiau taip galima pasiskiepyti ne nuo visų ligų. Kita vertus, nuo kai kurių ligų, pvz., hepatitų A ir B, pasiskiepijus kartą visa schema, imunitetas išlieka ne vieną dešimtmetį. Todėl verta pasiskiepyti net likus labai trumpam laikui iki išvykimo (geriau vėliau nei niekada).

Aktualijos


Kokių vabzdžių įgėlimai dažniausi ir pavojingiausi?

Šiltuoju laiku dažniausiai skundžiamasi uodų įkandimais. Tačiau vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus ir dėl erkių, bičių, vapsvų, širšių, mažųjų musyčių, aklių (sparvų), skruzdžių įgėlimų. Vienam gali būti visiškai nepavojingas bitės įgėlimas, o kitam ir uodas gali sukelti alergines reakcijas.Uodo įgėlimas dažniausiai nepavojingas, tačiau kasantis galima sukelti infekciją. Iš viso šiuo metu iš įvairiausių uodų rūšių yra išskirta aštuoniolika skirtingų aminorūgščių Visos jos gali sukel-ti reakcijas. Kadangi po įkandimo labai niežti, labai dažnai yra nukasoma iki papulių, pūslių ir didelių žaizdų, kurios labai greitai infekuojasi. Bičių ir vapsvų įgėlimo pasekmės jaučiamos visą savaitę. Kartais net pakyla kūno temperatūra. Gali atsirasti alerginės reakcijos bei

Įkyruoliai vabzdžiai gali būti labai pavojingiNuo paprasčiausio vabzdžio įgėlimo yra miręs ne vienas žmogus. Vienam iš 250 žmonių, įkandus ar įgėlus vabzdžiui, išsivysto įvairios alerginės reakcijos, kurios gali sukelti įvairias komplikacijas. Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų? Kaip žinoti, kad žmogus alergiškas vabzdžių įgėlimams, bei kaip pasireiškia šios alerginės reakcijos? Šiais klausimais konsultuoja Utenos ir Anykščių ligoninių dermatologas Juozas VALATKA.

išsivystyti anafilaksinis šokas. Tai labai pavojinga gyvybei būsena, kai sutrinka visos organizmo funkcijos. Įgėlus bitei, reikia nedel-siant pašalinti geluonį. Jį reikia suimti už galiuko dviem pirštais, nespaudžiant nuodų maišelio, kad neištrykštų nuodai. Vapsvų įgėlimai taip pat gali būti pavojingi. Akliai (sparvos) mėgsta drėgnas vietas, bet skraido tik saulėtomis dienomis. Jie gelia labai skaudžiai ir gali sukelti odos uždegimus, netgi pūlingus. Rudųjų skruzdėlių įkandimų žymės gali būti nematomos, bet jos dažnai būna grupinės. Tokias vietas pažinsite iš patinimo, parau-dimo, niežėjimo. Erkės įsisiurbia į odą ir sukelia vietinius jos uždegimus. Erkės daž-niausiai slepiasi aukštoje žolėje, augančioje pamiškėse ir miškų laukymėse. Todėl ruošiantis iškylauti tokiose vietose, reikia apsi-


pažeistą vietą patartina atšal-dyti ledukų kompresais. Iš daž-niausiai vartojamų receptinių vaistų yra adrenalinas, antihis-tamininiai ir kartais gliukokorti-koidai. Pasireiškus sunkiai aler-ginei reakcijai reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Vabzdžių įgėlimui alergiškiems žmonėms patariama visada turėti adrenalino, vienkartinį švirkštą, kad galėtų pats ar kartu esantis žmogus tuoj pat tų vaistų suleisti.

Parengė Inga MARKŪNAITĖNuotrauka

Laimos URBONAITĖS

Išsamiau skaitykite www.sveikaszmogus.lt

Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų?• Apsisaugoti gali padėti įvairiausios medika

mentinės priemonės – repelentai, kurie tepami ar purškiami ant atvirų kūno vietų, kad atbaidytų vabzdžius. Tačiau repelentai efektyvūs tik nuo kandančių nenuodingų vabzdžių – piktų nuodingų, geliančių vabzdžių ir vorų jie neatbaido.

• Vykdami į gamtą nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų, tonikų.

• Nepalikite atvirų indų su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bičių, vapsvų ar kitų geliančių vabzdžių.

• Venkite ryškiaspalvių, gėlėtų ir tamsių rūbų – šviesūs vienspalviai rūbai vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs. Be to, ant šviesių rūbų lengviau pastebėsite vabzdžius, o ypač erkes.

• Išardykite ar perkelkite kitur vapsvų ar širšių lizdus, esančius jūsų namo ar sodo teritorijoje.

• Pamatę atskrendantį geliantį vabzdį, nemosuokite rankomis, nedarykite staigių judesių, – tai tik sustiprins jų agresiją. Atsitraukite, slėpkitės sandarioje patalpoje. Jei neįmanoma, gulkite ir užsidenkite veidą ir galvą.

• Namuose gali padėti mechaninės priemonės, tokios kaip apsauginiai tinkleliai nuo vabzdžių ant langų. Apsauginius tinklelius galima uždėti ir ant vaiko vežimėlio.

• Būkite atsargūs ir mokykite vaikus atsargumo, pvz., lakstant pievoje neužminti ant bičių, neliesti gėlytės, iš kurios bitės renka medų, neliesti ropojančių vabzdžių. Neleiskite vaikui žaisti arti avilių, tų vietų, kuri skraido širšės, vapsvos ar bitės. Neleiskite vaikams be jūsų priežiūros ragauti prinokusių nukritusių obuolių, kriaušių – juose gali būti įsigraužusi širšė arba vapsva.

• Nuo erkinio encefalito patikimiausiai gali apsaugoti skiepai. Tačiau grįžę iš lauko visada apžiūrėkite kūną, ar nėra prisisiurbusių erkių. Ypač gerai patikrinkite sprandą, plaukų sritį, pažastis, už ausų, kelius. Taip pat neužmirškite reguliariai tikrinti ir naminių gyvūnų.

rengti šviesiais drabužiais, kad būtų lengviau pastebėti erkes. Li-gos sukėlėjus erkės perduoda palikuonims iš kartos į kartą, todėl gamtoje neišvengiamai daugėja ligos platintojų. Norint išvengti encefalito, geriau iš anksto nuo jo pasiskiepyti. Įsisiurbusią erkę reikia atsargiai pašalinti, geriausia pincetu, kad odoje neliktų jos galvutės. Jokiu būdu negalima įsisiurbusios erkės vilgyti spiritu, aliejumi, žibalu.

Kodėl atsiranda alerginė reakcija?

Alerginės reakcijos įgėlus vabzdžiams dažniau atsiranda tiems, kurie sirgo arba serga alergine liga (maisto alergija, atopiniu dermatitu, alergine sloga, bronchine astma) arba kurių artimiau-si giminaičiai serga alergine liga, netoleruoja kai kurių vaistų. Alergiškai dažniausiai reaguojama į bičių nuodus, tačiau nere-tai būna ir alergija širšių, vapsvų nuodams bei skruzdžių įkandi-mams. Mažiems vaikams alergiją gali sukelti uodų, aklių, musy-čių įkandimai.

Ar visos alerginės reakcijos pavojingos?

Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai gali sukelti ne tik vietinę ar tok-sinę reakciją, bet ir kur kas pavojingesnę – sisteminę alerginę reakciją. Lengvais atvejais tai pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu, drebuliu, susijaudinimu, dilgėline. Sunkios alerginės reakcijos metu patinsta liežuvis, gerklos, atsiranda dusulys, švilpiantis kvėpavimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, prasideda spazminiai pilvo skausmai, sumažėja kraujo spau-dimas, sutrinka širdies ritmas, prasideda traukuliai, paralyžius, žmogus netenka sąmonės. Sunkios anafilaksinės reakcijos, sukeliančios anafilaksinį šoką, dažniausiai prasideda netikėtai, po keleto minučių įgėlus bitei. Kuo anksčiau atsiranda pirmieji simptomai, tuo audringesnė ir grėsmingesnė būna reakcija. Dažniausiai atsiranda ir progresuoja bronchų spazmas, ger-klų patinimas – tai pasireiškia dusuliu, odos pamėlynavimu, sustoja kvėpavimas. Sumažėjus arteriniam kraujospūdžiui, pra-sideda anafilaksinis šokas ir koma. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį gali ištikti mirtis.

Kaip gydomi vabzdžių įgėlimai?

Aktyvus gydymas visada priklauso nuo simptomų. Vietinei reak-cijai mažinti tinka visi nereceptiniai medikamentai, mažinantys niežėjimą, skausmą, paraudimą, patinimą ir uždegimą. Taip pat

Aktualijos


Perversmą sukėlęs atradimasIlgus šimtmečius žmogaus akys negalėjo pamatyti giliau pa-viršinio audinių sluoksnio. Apie kaulų lūžius ir kitus audinių pažeidimus buvo sprendžiama iš patinimo ar skausmo. Tačiau vieną 19 a. rudens vakarą įvyko atradimas, pakeitęs visos me-dicinos raidą. Už rentgeno aparato, leidžiančio pamatyti gyvo žmogaus kaulus, atradimą V. Rentgenui buvo įteikta pirmoji Nobelio premija. Labai arti to paties atradimo buvo ir anglų fizikas V. Kruksas, tačiau jis apsiribojo tik skundu fotojuosteles gaminančiai firmai. Daugelyje šalių paslaptingieji spinduliai buvo pavadinti rentgeno spinduliais, tik anglai, negalėdami susitaikyti su tėvynainio pražiopsotu išradimu, juos iki šiol va-dina X-spinduliais. Pirmoji vieta, kurioje pritaikytas rentgeno aparatas, buvo batų parduotuvė. Atrodė, kad niekada nebeteks patirti, kas yra nuospauda. Tačiau įvyko priešingai. Paaiškėjus apie kenksmin-gą rentgeno spindulių poveikį, šis perversmą sukėlęs aparatas buvo naudojamas tik medicinos srityje. Daug vėliau rentgenas buvo pritaikytas pramonėje, aerouostuose, pasienio kontrolės postuose.

Kaip atsiranda rentgenograma?Rentgeno spinduliai, nesutikę jokios kliūties, pereina minkštuo-sius audinius ir paveikia fotojuostelę taip, kad ryškinant ji tampa juoda. Tuo tarpu kaulas spindulių nepraleidžia ir juos sugeria, todėl tose vietose, kur yra kaulas, išryškėja baltos dėmės.

Kiek rentgenogramų per metus?Daugelis rentgeno aparato...bijome. Visuomenėje sklando daugybė mitų. Žmonės bijo daryti daugiau nei vieną rentge-nogramą. Kartais, net sirgdami plaučių uždegimu, įtikėjusieji mitais apie gresiantį vėžį atsisako šio vertingo tyrimo. Šiuolaikiniai rentgeno ar kompiuterinės tomografijos aparatai konstruojami taip, kad žmogus gautų kuo mažesnę radiacijos apšvitą. Jei per metus atliksite dvi ar tris krūtinės rentgenogra-mas, vėžiu tikrai nesusirgsite. Rekomenduojama, kad medi-cininė radiacijos apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią

RadiologijaAr tikrai verta jos bijoti?

19 amžiaus pabaigoje, kada V. Rentgenas atrado paslaptingus spindulius, leidžiančius pamatyti gyvo žmogaus kaulus, kilo visuotinis susidomėjimas. Žmonės veržėsi į viešas paskaitas, spauda skelbė vis sensacingesnius pranešimus apie tikras ir išgalvotas tų spindulių savybes. Kiekvienas troško turėti savo skeleto atvaizdą. Tačiau labai greitai buvo suprasta, jog paslaptingieji spinduliai nėra tokie jau nekalti, kaip buvo manyta. Kiek rentgenogramų galima padaryti nesukeliant pavojaus sveikatai, klausiame Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų radiologijos centro docentę Nomedą VALEVIČIENĘ.

radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai tris krūtinės ląstos rentgenogramas. Jei šviesim dubenį, rentgenogramų galėsim atlikti mažiau, nes gaunama dozė daug didesnė.

Norėdami gauti dozę, kuri gali sukelti vėžį, per metus jūs turėtumėte atlikti daugiau nei 250 krūtinės ląstos rentgenogramų.

Nors rentgeno aparatas – senas ir ganėtinai patikimas tyrimo metodas, tačiau jis turi daug trūkumų. Juo negalima įžiūrėti minkštųjų audinių (kasos, kepenų), vienos struktūros užstoja kitas, negalima matyti erdvinio organo vaizdo. Ilgą laiką buvo ieškoma tobulesnių diagnostikos metodų. Ir tas metodas buvo atrastas, tai – kompiuterinė tomografija (KT). Šiuo aparatu ne tik galima sukurti norimo organo erdvinį vaizdą, bet ir supjaus-tyti tiriamą organą pasluoksniui. Deja, nerekomenduojama daryti daugiau nei vieną ar dvi kompiuterines tomogramas per metus, kadangi spinduliuotės dozė yra keliolika kartų didesnė nei paprasto rentgenologinio tyrimo metu.

Ką daryti, jei esate nėščia?Radiologinių tyrimų nėščiosiomsnereiktų atlikti, jei tam nėra būtinybės (negresia pavojus). Tokie tyrimai nerekomenduojami pirmąjį ir antrąjį nėštumo semestrą. Radiacinės saugos komisi-ja nurodo, kad, atliekant medicinines diagnostikos procedūras nėščiai moteriai, apšvitos dozė jos vaisiui yra minimali. Tačiau vis tiek rekomenduojama vengti radiacinės spinduliuotės. Nu-rodoma, kad 100 Gry apšvitos dozė gali turėti įtakos vaisiaus raidai, tačiau tokios dozės negaunama net atlikus tris kom-piuterines tomogramas. Geriausia radiologinius tyrimus atlikti pagimdžius ar po 25 nėštumo savaitės. Jei tyrimas būtinas ir jo negalima išvengti, geriausia pasirinkti mažiau kenksmingą vai-siui būdą – magnetinio rezonanso tomografiją. Moteris tiriama ne rentgeno spinduliais, o patalpinus į stiprų magnetinį lauką. Todėl šis metodas neturi kenksmingo poveikio vaisiaus raidai.

Marius ANGLICKIS

Nuotrauka Vijolės STEPONKUTĖS

1�2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

Osteoporozė išsivysto dėl kaulų audinio išretėjimo, sumažė-jus kaulų mineraliniam tankiui. Skeletas nepajėgia atlaikyti įprastinių krūvių, padidėja kaulų lūžio tikimybė. Lūžis gali ištikti nuo menkiausios traumos ar stuktelėjimo. Ligai progre-suojant, galimi šlaunikaulio lūžiai, ypač šlaunikaulio kaklelio lūžis. Ši trauma ilgam prikausto sergantįjį prie lovos, dėl to atsiranda kitų komplikacijų, dėl kurių gali kritiškai pablogėti žmogaus sveikatos būklė, rizika, dar sparčiau progresuoja osteoporozė.Osteoporozės išsivystymas priklauso nuo kaulų stiprumo arba, kitaip tariant, – kaulų audinio masės. Kuo ji mažesnė, tuo didesnė lūžių tikimybė bei rizika susirgti osteoporoze. Kaulų audinio tvirtumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Ži-noma, kad net 80 proc. atvejų jis paveldimas. Kitus 20 proc. atvejų kaulų audinio stiprumui įtakos gali turėti racionali mi-tyba ir tinkamas fizinis aktyvumas. Kuo anksčiau pradedama rūpintis kaulų stiprumu – tuo ge-

Stiprūs kaulai – visavertis gyvenimas Judėjimo laisvė suteikia žmogui galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Nors ir menkiausias tos laisvės apribojimas sukelia diskomfortą – be kitų pagalbos sergantis asmuo negali tinkamai pasirūpinti savimi, bendrauti su kitais žmonėmis.Laikiną judėjimo laisvės apribojimą dažnai sukelia traumos, lūžiai, o viena iš priežasčių gali būti osteoporozė. Ar įmanoma jos išvengti ir kaip tai padaryti?

riau. Kūdikiams reikalingas vitaminas D, vyresniame amžiuje – papildomai ir kalcio preparatai. Labai sparčiai kaulai auga 2–3 m. iki prasidedant lytiniam brendimui. Šiuo gyvenimo periodu labai svarbu vaikams užtikrinti subalansuotą, su rei-kiamu kalcio ir vitamino D kiekiu mitybą. Ypatingą dėmesį reiktų skirti mergaitėms, nes jos tokiame amžiuje vardan gra-žios figūros kulto linkusios vengti daugelio joms reikalingų produktų.Subalansuota mityba ir sportas svarbūs visais amžiaus tarps-niais.Kaulai, kaip ir raumenys, sportuojant stiprėja. Galima pasi-rinkti bet kurią patinkančią sporto šaką – žaisti stalo ar lauko tenisą, kilnoti svarsčius, užsiiminėti aerobika, lankyti baseiną – visos jos stiprina raumenis ir kaulus.Laikydamiesi minėtų rekomendacijų, bent kiek sumažinsite riziką susirgti labai klastinga liga – osteoporoze. Ilgą laiką buvo manoma, kad osteoporoze suserga tik mote-rys po menopauzės. Deja, tai klaidinga nuomonė. Osteopo-rozė – ne tik vyresnio amžiaus moterų liga, ji gali pasireikšti ir vyrams (tik vyrai serga rečiau bei dešimtmečiu vėliau), taip pat ir jauniems žmonėms. Taigi kaulus stiprinti ir tausoti rei-kia visiems, nepaisant, nei lyties, nei amžiaus.

Parengė vaistininkė Jūratė ŽIDONIENĖ

Jokiu būdu nederėtų iš maisto raciono išbraukti: • jogurto, • sūrio, • ledų,• lieso pieno, • pieniško šokolado,• sardinių, • lašišų, • špinatų, • brokolių, • riešutų.

Jei neturite galimybių sportuoti, stenkitės:• kiek galima daugiau lipti laiptais,• vaikščioti pėsčiomis po 30–45 min. per dieną,• eiti arba važiuoti dviračiu iki parduotuvės, pašto ar į kitas netoli esančias įstaigas.

Šeimos sveikata

1� 2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

Šeimos sveikata

Kokie dažniausi kepenų pažeidimai?Dažniausi kepenų pažeidimai – kepenų uždegimai (hepa-titai). Kepenis pažeidžia virusai – hepatito A, B, pastaruoju metu itin plintantis hepatitas C. Taip pat labai ryškūs toksi-niai kepenų pažeidimai – nuo alkoholio, cheminių vaistų. Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja apsinuodijimų alkoholiu, ypač jo surogatais. Dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu greitai pažeidžiamos kepenys.

Individuali alkoholio toksinė dozė kepenims yra skirtinga ir priklauso nuo lyties, persirgtų ligų, mitybos. Manoma, kad vyrams nuodinga dozė yra nuo 60 g/p. etilo alkoholio, moterims – nuo 20 g/p.

Iš cheminių vaistų sukeliamų kepenų pažeidimų reikėtų iš-skirti ūminį medikamentinį. Įvairaus amžiaus žmonės suvar-toja daug nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pavyzdžiui, aspirino, ibuprofeno), skausmą mažinančių analgetinių preparatų, tokių kaip paracetamolis, ir kitų. Žmonės dažnai

Kepenų pažeidimai ir apsauga nuo jų Kepenys atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: nukenksmina nuodingas medžiagas, patekusias į kraują, gamina (sintetina) medžiagas, reikalingas organizmui. Pagrindinė kepenų funkcija – filtruoti viską, ką suvalgome ir kas patenka į kraują iš žarnyno. Taip kepenys leidžia išlikti sveikiems. Vis dėlto dažnai mes nesaugome vienintelio organo, gelbstinčio organizmą nuo įvairių teršalų. Kaip tai galima padaryti? I šį ir kitus klausimus apie kepenis atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro doc. Remigijus GARALEVIČIUS.

patiria nuolatinį stresą, o jam pašalinti pradeda vartoti anti-depresantų, kartais neuroleptikų.

Kokios kitos ligos ir sindromai gali pakenkti kepenims?Įvairios kitos ligos ir sindromai gali sukelti kepenų pažei-dimus. Sergant cukriniu diabetu, esant nutukimui gali būti pažeistos ir kepenys. Tuomet jose kaupiasi riebalai, kepe-nys suriebėja, dėl jungiamojo audinio išviešėjimo pasidaro standžios. Taigi mūsų kepenys nebesugeba atlikti savo funkcijų. Kepe-nų ligai tapus lėtine, susiformuoja kepenų cirozė. Jos atsi-radimas susijęs su įvairiomis komplikacijomis, o šios sunkiai gydomos. Pagaliau pažeistose kepenyse dėl negydomos cirozės ir lėti-nio C virusinio hepatito gali vystytis ir kepenų ląstelių vėžys. Todėl reikia saugotis ir neužsikrėsti virusiniu hepatitu.

Kaip galima užsikrėsti virusiniu hepatitu?Užsikrėsti galima operacijos metu, perpilant donoro kraujo, vartojant intraveninius narkotikus, atsitiktinių lytinių santykių metu. Tačiau šiuo metu kraujo donorai kruopščiai tiriami, ir užsikrėtimo atvejai reti.

Šeimos sveikata


Kokie įvairių kepenų pažeidimų simptomai?Ūminių kepenų pažeidimų simptomai kartais būna ryškūs: tai ir karščiavimas, didelis bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Vėliau dažniausiai pagelsta oda ir gleivinės. Jei yra C virusinė infekcija, tai ūminės pradžios gali ir nebū-ti. Žmogus daugelį metų jaučiasi sveikas, vėliau atsiranda bendras silpnumas, greitas nuovargis, maudimas po deši-niuoju šonkauliu, skausmai. Minėtieji simptomai stipresni, kai kepenys padidėjusios. Ilgainiui žmogus pagelsta, atsi-randa odos niežulys. Svarbu atkreipti dėmesį ir į patamsėjusį šlapimą ar pašviesėjusias išmatas. Jei kepenų pažeidimas ir toliau progresuoja, atsiranda kom-plikacijų sukeltų simptomų, tokių kaip kraujavimas iš nosies, dantenų. Pradžioje gali varginti pilvo pūtimas, o vėliau pra-deda kauptis skystis pilvo ertmėje, patinsta kojos. Ligai ir toliau besivystant, pažeidžiama ir nervų sistema. Tuo-met svaigsta galva, sutrinka orientacija aplinkoje, atsiranda pasimetimas, kartais sąmonės sutrikimai.

Ar galime išvengti kepenų pažeidimų?

Jeigu laiku nutraukiamas piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis toksinėmis medžiagomis, tai kepenų funkcijos gali atsinaujinti, o pažeidimas nebeprogresuoti. Be būtino reikalo ir ypač ilgą laiką negalima vartoti kepenims kenkiančių vaistų. Nevartokite karščiavimą mažinančių preparatų, jei temperatūra ne didesnė nei 38,5°C.Laikykitės sveikos gyvensenos principų, nepersivalgykite, gyvulinės kilmės riebalines medžiagas keiskite augalinėmis. Sekite savo kūno masę, kruopščiai gydykite kitas ligas (ypač organizmo medžiagų apykaitos ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ir kt.). Venkite kraujo perpylimų, neracionalaus vaistų infuzijų naudojimo, kuo mažiau chirurginių intervencijų, atsitiktinių lytinių santykių, saugokitės įvairių susižeidimų. Susižeidus ir esant įtarimui, pasireiškus negalavimams, nelaukite ir laiku kreipkitės į gydytoją.

Priešistorinė medicina

Pirmieji primityviosios medicinos įrodymai užfiksuoti Mezozo-jaus eroje 8000–4000 m.pr.Kr. Nuo akmens amžiaus yra išlikę iš akmens pagamintų instrumentų, panašių į adatas. Jos tikriau-siai buvo naudojamos durti į kūną, nors apie tikrąją jų paskirtį vis dar svarstoma ir nėra tiksliai žinoma.Vėliau buvo rasta tokių pat instrumentų, pagamintų iš kaulo ir metalo, kurie tikriausiai buvo šių dienų adatų pradininkai.

Keturi medicinos vystymosi etapai

Yra keturi etapai, pristatantys ankstyvąjį ir primityvųjį žmogaus medicininį elgesį ir jo evoliuciją. Pati pirmoji medicininė praktika buvo instinktyvi, todėl ir yra va-dinama instinktyviąja. Žaizdas žmonės, kaip ir gyvūnai, laižė, o pagrindinis „gydymo“ tikslas buvo pašalinti skausmą, jokių sąsajų tarp ligos, skausmo bei jo priežasties, sukėlėjo nebuvo ieškoma. Antrasis etapas buvo empirinio mąstymo ir vertinimo vystyma-sis. Mąstydamas empiriškai, ligonis jau galėjo sieti savo būseną su kokiais nors aplinkos pokyčiais, tokiais kaip, pvz., sezonų kaita. Vis dėlto šiame etape vis dar nėra priežasties ir pasekmės sąsajų. Trečiasis etapas buvo magiškoji praktika. Tuo metu buvo ma-noma, kad liga yra sukeliama antgamtinių jėgų ar reiškinių. Tai galėjo būti antgamtiškos būtybės, kerai, astrologiniai kūnai, todėl lygiai taip pat buvo manoma, kad ligas galima išgydyti pasitelkus magiškąsias galias. Tačiau, nors mąstymo progresas jau matomas, vis dar tebėra koncentruojamasi į tos neigiamos antgamtinės jėgos, magijos, o ne konkrečios ligos pašalinimą. Ketvirtajame etape svarbūs tapo religiniai motyvai ir veiksniai. Visas dėmesys, pasitikėjimas ir pagarba yra koncentruo-jama į dvasininkų bei „gydytojų“ kastą. Šių žmonių žinios bei veiksmai buvo laikomi paslaptyje, kad išlaikytų didžiąją galią nepakitusią. Bendruomenėse būdavo tik keli dvasininkai ar „gy-dytojai“, todėl jų įtaka visuomenei buvo didžiulė.

Bronzos amžius

Apie mediciną bronzos amžiuje liudija randami žiaurūs kastra-vimo, apipjaustymo bei kitų suluošinimo „operacijų“ instrumen-tai. Šias „operacijas“ atlikdavo dvasininkų kastos „gydytojai“, tikėdami, kad taip bus apsiginama nuo piktųjų dvasių bei iš-vengiama kančios. Dažniausiai žmogus po tokių veiksmų arba mirdavo, arba kentėdavo dar labiau nei nuo pačios ligos.

Parengė Julija ČEPONAITĖ

Tai įdomu

Kaip galime apsaugoti mūsų kepenis?Įvairūs veiksniai pirmiausiai pažeidžia kepenų ląsteles hepa-tocitus, kurių membranos pasidaro pralaidesnės įvairioms toksinėms medžiagoms, patenkančioms į mūsų kraują. Svarbu mažinti šių membranų pralaidumą, ir kai kurie vais-tai, apsaugantys kepenis, vadinami hepatoprotektoriais, gali sumažinti minėtų membranų pralaidumą. Vienas iš tokių vaistų yra Essentiale Forte N. Jis padeda nukenksminti tok-sines medžiagas ir gerina kepenų funkciją, apsaugo kepenų ląsteles nuo pažeidimo. Dėl ypatingos preparato sudėtyje esančių polinesočiųjų rūgščių struktūros pagerėja medžiagų apykaita kepenų ląstelėje, todėl apsaugomos ne tik kepe-nys, bet ir visas organizmas.Nustačius rimtesnį kepenų pažeidimą, reikia gydyti veiksmin-gais antivirusiniais ir kitais naujausiais vaistais. Jie leidžia pasiekti gerų rezultatų ir apsaugoti kepenis nuo tolimesnio pažeidimo bei išvengti rimtų komplikacijų.

Parengė Andrius VAITIEKUS

Iš medicinos istorijos

Šeimos sveikata


Be minėtųjų simptomų, alerginiam konjunktyvitui būdingas vokų pabrinkimas, nedidelis akių paraudimas. Apatinio voko skliaute gali būti nedaug gleivingo sekreto, viršutinio voko junginėje – smulkių papilų, tačiau niekuomet nebūna stam-bių papilų ar folikulų. Paprastai regėjimas nesutrinka, nes pažeidžiama tik junginė, tačiau gali trukdyti intensyvus aša-rojimas.Sergančiojo būklė pablogėja išėjus į lauką, pabuvus gamtoje saulėtą vėjuotą dieną, kada žiedadulkių ir dulkių koncentra-cija ore didžiausia. Būklė smarkiai pagerėja lietingą dieną. Ligos požymiai kartojasi kasmet tuo pačiu laiku. Alergija žiedadulkėms patvirtinama odos dūrio su žiedadulkių alergenais mėginiais.

Gydyti reikia ne simptomus, o alerginę ligąIlgą laiką ūminių ir lėtinių alerginių konjunktyvitų gydymas buvo simptominis, tačiau pastaruoju metu, ištyrus alerginių reakcijų mechanizmus, gydymo tikslas – ne tik nuslopinti simptomus, bet ir gydyti alerginę ligą. Pagal alerginių kon-junktyvitų simptomus skiriamas pirminis, antrinis ir tretinis gy-dymas. Pirminis alerginių akių ligų gydymas – vengti alergenų

Jei ašarojate ne iš liūdesioIr sergant šienlige galima nebijoti žydėjimo

Pavasarį, prasidėjus augalų žydėjimui, smarkiai pablogėja alergiškų žiedadulkėms žmonių gyvenimo kokybė. Dažniausiai pasireiškia sezoninis alerginis akių konjunktyvitas, dar vadinamas šienlige: parausta ir ašaroja akys, o tai trukdo bendrauti, dirbti, mokytis. Tai tęsiasi tol, kol žydi augalai – t.y. iki pat rudens.

aplinkoje, mažinti pabrinkimą dedant šaltus kompresus, nau-doti jungines drėkinančius preparatus. Pasirinkti darbą, kur nebūtų didelio kiekio dulkių ar žiedadulkių, galinčių sukelti alergiją. Rekomenduojama apgalvotai rinktis atostogų laiką ir vietą. Patalpos turi būti vėdinamos tam tikru paros metu. Tai turėtų būti daroma ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kada žiedadulkių kiekis ore minimalus, arba po lietaus, kai žiedadulkės nukrenta ir nebesklando ore. Šalti kompresai

Tiriant žiedadulkių spektrą, aplinkos ore išskirti trys pikai, kurie skiriasi savo rūšimi ir koncentracija. Pavasario žiedadulkių pikas yra balandžio 1–gegužės 30 d. Vyrauja medžių žiedadulkės: beržo, ievos, tuopos, alksnio, klevo, uosio. Vasaros pikas – nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. Šiuo metu ypač daug varpinių žolių žiedadulkių: šunažolės, motiejuko, miglės, varpučio, mažiau – gysločio. Vasaros–rudens piko metu varpinių augalų koncentracija mažesnė, atsiranda pelyno, balandos ir kitokių žiedadulkių.Žr. lentelę „Alergiją sukeliančių augalų žydėjimo Lietuvoje kalendorius“


sumažina alergijos simptomus, ypač niežėjimą. Akių drėki-nimas tiesiogiai pašalina alergenus iš junginės, sumažina jų koncentraciją. Patartina grįžus iš lauko nusiplauti veidą ir akis virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą, atėjus į patalpą, per-sirengti drabužius. Antrinis alerginių akių ligų gydymas – tai simptominis vie-tinių medikamentų vartojimas kartu su bendriniais dekonges-tantais, antihistamininiais, putliąsias ląsteles stabilizuojančiais ir uždegimą slopinančiais medikamentais. Pagrindiniai vaistai nuo sezoninio alerginio konjunktyvito – antihistamininiai preparatai. Jie gali būti vartojami sistemiškai (tabletėmis) arba akių lašų forma.Vienas iš sistemiškai vartojamų antihistamininių preparatų – fenkarolis (kvinfenadinas). Preparatas turi savybių, dėl ku-rių juo galima veiksmingai gydyti ligonius, kai nepadeda kiti šios grupės preparatai. Jis šalina arba silpnina bronchų bei

• Alerginių ligų paplitimas pasaulyje siekia iki 15 proc., o išsivysčiusiose šalyse – net iki 30 proc. • Dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, iki 30 metų.• Alergija sukelia įvairius akių, nosies, sinusų, ausų, plaučių, odos pakitimus.• Kartais kartu pasireiškia kelios alerginės ligos – alerginis konjunktyvitas, bronchų astma, atopinis dermatitas, alergija maistui. • Polinkis sirgti alerginėmis ligomis dažnai yra paveldimas. Jeigu alergine liga serga vienas iš tėvų, tai 30 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas, jei serga abu tėvai, ši tikimybė padidėja net iki 70 proc.

žarnyno lygiųjų raumenų spazmus. Veiksmingai malšina nie-žulį, slopina serotonino sukeliamas reakcijas, mažina sekreci-ją, spazmus, sumažina alergines reakcijas į alergeną. Vaistas silpnina mažinantį kraujospūdį histamino poveikį, jo įtaką kapiliarų pralaidumui. Jis tiesiogiai neveikia širdies veiklos ir kraujo spaudimo, priešingai nei kai kurie kiti šios grupės pre-paratai, neslopina centrinės nervų sistemos.Tinkamas vartoti ir sergant kitomis alerginėms ligomis: ūmi-ne arba lėtine dilgėline, Kvinkės edema, šienlige, alergine sloga, dermatoze (egzema, psoriaze, neurodermitu), pasi-reiškus maisto ar medikamentų sukeltai alerginei reakcijai, neinfekcinei alerginei reakcijai, kurios metu atsiranda bron-chų spazmas.Vaisto paskiria gydytojas, jis ir nurodo, kiek ir kaip vartoti. Bet paprastai preparato suaugusiesiems reikia gerti 4 kartus per dieną po 25–50 mg. iš karto po valgio. Taip reikia gydytis 10–20 dienų.Tinka ir vaikams, tik dozavimas jiems, aišku, kitas, priklauso nuo amžiaus.Tretinis gydymas skiriamas tiems, kuriems nepadeda mi-nėtieji medikamentai. Šiems pacientams skiriama vietinių ir sisteminių kortikosteroidų, imunoterapija ar eksperimentinis gydymas.Gydant akių alergines ligas labai yra svarbus oftalmologų, alergologų ar bendrosios praktikos specialistų bendradarbia-vimas parenkant tinkamą gydymo būdą, ypač jei ryškūs ne tik akių simptomai ar taikomos gydymo priemonės yra nepakan-kamai veiksmingos.

Parengė Inga MARKŪNAITĖKonsultavo Anykščių ligoninės oftalmologas Povilas ŠUIŠAS

Lazdynas X X – – –

Alksnis – X X X X – –

Drebulė X X – – –

Klevas X X X X –

Uosis X X X X – –

Beržas X X X X – – –

Tuopa – – – X X –

Guoba – – – X X – –

Pušis X X X X X X – –

Ąžuolas – – – X – – –

Liepa – X – – –

Kiaulpienė X – – – – – – – – – – – –

Miglė – – – – – X X X X X – – – – – –

Eraičinas – – X X X X – – – –

Rugys – X X X X

Varputis X X X X X X – – –

Avižolė – X X X – –

Miežis X X – – – – –

Kanapė – – – X X X X X –

Balanda – – – – – – – – X X X X X

Pelynas – X X X X X

Saulėgrąža – – – X X X X

Kukurūzas – – – – X X –

03 04 05 06 07 08 09Augalo pavadinimas

Mėnesiai ir dekados

„Alergiją sukeliančių augalų žydėjimo Lietuvoje kalendorius“

Šeimos sveikata


Ar įmanoma išvengti šios problemos?Pasirodo, taip. Paprasčiausias profilaktikos būdas – re-guliari gimnastika kojoms. Geriausiai tinka dinaminiai pratimai: nuo jų suaktyvėja kraujotaka, pagerėja audinių medžiagų apykaita, didėja raumenų tonusas. Galite eiti

Kai ramybės neduoda išsiplėtusios venosNenumaldomai artėjant vasaros sezonui, vis dažniau susimąstome apie atostogas, keliones, pramogas gamtoje ir poilsį prie ežero ar pajūryje. Tačiau šiltasis metų laikas ne visuomet susijęs tik su maloniais potyriais. Neretam šiuo atostogų periodu paūmėja išsiplėtusių kojų venų sukeliamos problemos. Kojos darosi sunkios, jaučiate nuovargį, deginimą, skausmą blauzdų srityje. Šie simptomai paaštrėja vakarop ir praeina pailsėjus. Tuo tarpu moterims ramybės neduoda ir išryškėjęs venų tinklelis.

pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiu, paplaukioti baseine.Jeigu dirbate sėdimą arba stovimą darbą, kuo dažniau keiskite kojų padėtį (stovėdami kūno svorį periodiškai per-kelkite nuo vienos kojos ant kitos), esant galimybei, pa-simankštinkite: palankstykite pėdas, paspyruokliuokite ant pirštų galiukų, keletą minučių pasivaikščiokite.Jeigu pagal profesiją patenkate į rizikos grupę (esate kirpė-ja, pardavėja, biuro darbuotojas ar pedagogas), parduotu-vėje galite įsigyti elastinių kojinių. Tai yra gana veiksminga priemonė, kai kojų venos dar neišsiplėtusios.Kūno masės kontrolė, vidurių užkietėjimo profilaktika taip pat turi teigiamos įtakos veninei kraujotakai. Į racioną įtraukite produktų, kuriuose gausu skaidulų, – valgykite šviežias daržoves ir vaisius, neskaldytas kruopas, rupaus malimo duoną. Ribokite suvartojamos druskos kiekį: esant jos pertekliui maiste, organizme kaupiasi skysčiai, atsiranda patinimų. Per dieną išgerkite ne mažiau nei 2 l vandens ir nevartokite alkoholio.Taip pat reikėtų vengti didelio fizinio krūvio – neneškite


sunkių nešulių, krepšių, rankinių. Moterys turėtų atsisakyti aukštakulnių batelių ir rinktis tokius, kurių pakulnė ne di-desnė nei 3–4 cm. Nemažiau svarbu ilgą laiką nebūti karš-toje aplinkoje – venkite degintis saulėje, maudytis karštoje vonioje, kaitintis saunoje ar garinėje pirtyje.Vakarais galite pasimėgauti kontrastiniu dušu: kojas pa-kaitomis nuliekite tai šiltu, tai vėsiu vandeniu. Paskui jas galite švelniai pamasažuoti – pradėkite nuo pėdų ir kilkite aukštyn. Ši procedūra ypač pravers karštuoju metų laiku. Miegokite kojas pakėlę 15–20° kampu.

Jeigu kojų venos jau išsiplėtusiosJei vis dėlto ši problema jūsų neaplenkė, vien tik aukščiau išvardintų profilaktikos metodų nepakaks – reikėtų imtis rimtesnių priemonių. Į pagalbą pasitelkite vaistinėse par-duodamą kompresinį trikotažą. Jis parenkamas individu-aliai. Kompresinis trikotažas pagerina veninę kraujotaką, limfotaką ir mikrocirkuliaciją, padeda išvengti patinimų, lėtina ligos progresavimą. Kojines ar pėdkelnes rekomen-duojama apsimauti dar gulint lovoje. Jas mūvėkite visą die-ną: dirbdami fizinį darbą, važiuodami automobiliu, skris-dami lėktuvu.Tiesa, kelionių į šiltuosius kraštus derėtų atsisakyti. Jeigu vis dėlto planuojate skristi lėktuvu, pasirinkite patogią avalynę: lengvus sandalus ar įsispiriamus batelius, kurie nespaustų patinusių kojų. Skrydžio metu gerkite daug skysčių – ge-riausia negazuoto mineralinio vandens, žaliosios arbatos arba arbatos su citrina. Kas pusvalandį keiskite kojų padėtį. Jeigu laukia ilga kelionė automobiliu, kas 40–50 minučių sustokite, išlipkite, pasivaikščiokite.Venkite tokių sporto šakų, kai kojoms tenka didelis stati-nis krūvis arba iškyla nemaža traumų rizika: teniso, skvošo, šuoliukų į aukštį, aerobikos, sunkiosios atletikos, futbolo, krepšinio. Karštuoju dienos metu mažiau vaikščiokite (ypač esant drėgnam orui).Kuo daugiau laiko praleiskite pavėsyje. Jeigu vis dėlto neat-sispyrėte pagundai pasideginti, kartkartėmis išsimaudykite jūroje ar ežere. Išėję iš pirties, kūną perliekite vėsiu van-deniu.Jeigu nusprendėte pailsėti, nepamirškite pakelti kojų 15–20 cm aukščiau širdies lygio. Tai darykite visuomet: skaitydami knygą, laikraštį, žiūrėdami televizorių, atsigulę pietų pogulio.Ir, žinoma, į atostogų krepšelį nepamirškite įsimesti tepalo kojoms. Paprastai jo sudėtyje būna heparino, apsaugančio nuo trombų susiformavimo, gerinančio veninę kraujotaką,

Ar žinote, kad

Moterys kojų ligomis serga keturis kartus dažniau nei vyrai O to kaltininkais galima pavadinti aukštakulnius.

Einant spaudimas mūsų kojoms viršija mūsų svorį. Bėgant šis spaudimas viršija mūsų svorį tris ar keturis kartus.

Batus geriausia pirkti antrąją dienos pusę, kai kojos per dieną jau būna šiek tiek pabrinkusios. Be to, reikia ma-tuotis stovint ir abu batus, kadangi daugelio žmonių viena koja yra didesnė už kitą.

Kojos kojelės

taip pat vėsinamųjų komponentų. Vaistinėse galite įsigyti ir geriamųjų flavonoidų preparatų. Tai bus puiki pagalba pavargusioms, skaudančioms kojoms.

Gydytoja rezidentė Audronė MULEVIČIENĖ

Vaikščiojimas yra ne tik geriausia mankšta jūsų pėdoms. Jis padeda būti sveikam visam jūsų kūnui – pagerina krau-jotaką, taip pat prisideda prie svorio kontrolės.

Pėdos yra jūsų sveikatos veidrodis. Pėdų pažeidimai gali būti pirmieji artrito, cukrinio diabeto, nervų ar kraujota-kos ligų simptomai. Taigi, pastebėjus pėdų pažeidimus, vertėtų susirūpinti, – jie gali įspėti, kad sergame rimtomis ligomis.

Pagal užsienio spaudą parengė Gražina PETRUŽYTĖ

Šeimos sveikata


O būna taip...Nekreipti dėmesio – blogiausia, ką jūs galite padaryti savo širdžiai. Deja, moterys, ypač jaunos, savo „motoriuko” at-žvilgiu neretai elgiasi būtent taip. Pasiteisinimas dažniausiai būna toks: paskaudės ir nustos, man tik 35-eri, tikriausiai čia skauda ne širdį, o ką nors kitą. Parvesiu vaikus iš darželio, paruošiu pietus, nudirbsiu darbus, o tada jau pasirūpinsiu savimi. STOP! Infarktas ne koks neišmanėlis, kad mėgautųsi vien senukų draugija, jis vis dažniau kompaijon pasikviečia jaunas, žavias ir veiklias.

Moterys dažniau bijo krūties vėžio nei infarkto ir todėl į ligoninę neretai atvyksta pavėluotai. Siekiant gero gydymo rezultato, brangi kiekviena sekundė.

Kaip viskas prasideda?Rūkyti pradėjote dar mokyklos suole, tiesa, tuomet tai labiau panėšėjo į tokius patrauklius suaugusių žaidimus. Įstojote į universitetą, slėpti cigarečių nebebuvo prasmės, sesijų metu surūkydavote po kelias papildomas cigaretes. Maistas? Hm... puikiai tinka McDonaldo „greitukai”, mėsainiai, pusfabrika-čiai, o apie daržoves ir žuvį nėra ko net kalbėti – jiems pa-ruošti nėra laiko. Įsimylėjote, vakarais drauge su vaikinu „ro-

Infarktas gimimo liudijimų neskaitoPagyvenęs vyras, patyręs infarktą, visiškai nieko nestebina ir neverčia pasimetus traukyti pečiais. O jaunos 30–40 metų amžiaus moterys, kurioms nustatoma tokia pati diagnozė, dažniausiai priverčia ne tik susimąstyti, bet dar ir ligos istoriją pavartyti, tikintis atrasti neteisingai įvardintą ligos diagnozę. Deja... Šiandien ši diagnozė vis dažniu įrašoma į jaunų moterų ligų istorijas ir gyvenimą. Apie priežastis ir pasekmes skaitykite žemiau.

Dar keli patarimai...• Miokardo infarkto riziką sumažinsite reguliuo

dami lipidų koncentraciją kraujyje, tai galima padaryti laikantis toliau išvardintų mitybos principų. Jei nesiseka, konkrečiau dėl mitybos plano pasitarkite su gydytoju.

• Siekite, kad jūsų liemens apimtis būtų ne didesnė nei 88 cm, net jei esate labai aukšta moteris.

• Jeigu sergate cukriniu diabetu, siekite optimalios ligos korekcijos.

• Jei kraujo spaudimas padidėjęs, būtinai vartokite gydytojo paskirtų vaistų. Aukštas kraujospūdis, net jeigu jokių šios ligos simptomų nejaučiate, – jūsų sveikatos priešas.

• Būtinai sportuokite.


15

mantiškai“ traukdavot dūmelį, o, kad „nesusigadintumėte” gyvenimo ir neatsisakytumėte jaunystės teikiamų malonumų, ranka surasdavo mažą melsvą, rausvą ar kokią kitą kontra-ceptinę tabletę. Dar po poros metų gavote taip trokštamą darbą, sulaukėte „gandrų“ ir, norėdama spėti viską, ką siūlo vis greitėjantis gyvenimo ritmas, ir išvengti vis dažniau puolan-čių stresų, įsispraudėte į kavos–cigarečių rėmus. Visus šiuos gyvenimo niuansus prisimenate tik reanimacijos palatoje.

Tuo tarpu jūsų organizme...Rizikos veiksniai (rūkymas, netaisyklinga mityba, stresai, padidėjusi lipidų koncentracija kraujyje, padidėjęs kraujo spaudimas, cukraligė ir t.t.) atlieka savo piktąjį darbą: krau-jagyslėse susiformuoja aterosklerozinės plokštelės, jų spindis susiaurėja. Esant didesniam kraujo poreikiui (pvz., fizinio ar emocinio krūvio metu), širdies raumuo negali būti aprūpina-mas reikiamu kraujo kiekiu, dėl to kyla vadinamieji stenokar-diniai skausmai. Tuomet, kai tokių plokštelių vietose atsiranda nedidukų įtrūkimų, organizmas stengiasi juos „padengti“, ir jų vietoje susiformuoja trombai (kraujo krešuliai). Taip siaura kraujagyslė tampa dar siauresnė, o kai kuriais atvejais jos spindis iš viso išnyksta. Širdis (tam tikra jos dalis) neaprūpina-ma deguonimi, o tai reiškia, kad įvyksta infarktas.

Infarkto požymiai

Jaučiamas spaudžiamo, deginančio, veržiančio pobūdžio krūtinės skausmas: už krūtinkaulio ar kairiau jo. Skausmas gali plisti į kairę ranką, kaklą, mentę. Galite jausti šių sričių nutirpimą. Jei šie simptomai trunka ilgiau kaip 20 minučių, reikia įtarti galimą infarktą. Statistiškai moterims dažniau nei vyrams pasireiškia netipiniai infarkto skausmai, pvz., gastralginė forma: ligonei skauda skrandžio srityje, pykina.

Pajutusios šiuos simptomus, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol lauksite at-vykstančio gydytojo, ramiai atsigulkite, jokiu būdu nepulkite daryti nebaigtų darbų. Atlaisvinkite veržiančius rūbus, galite praverti langą. Jei namuose turite nitroglicerino, palaikykite šio vaisto tabletę po liežuviu.Nenorime gąsdinti, tačiau savimi rūpintis privalote. Jeigu jūsų mama sirgo širdies ligomis, tikimybė, kad jomis sirgsite ir jūs, padidėja 1,5 karto. Tikimybė padidėja, jei jūsų šeimoje pir-mos eilės artimieji (tėvai, broliai ir seserys) jauname amžiuje patyrė mokardo infarktą. Beje, rūkymas 20 kartų padidina kontraceptinių tablečių keliamą komplikacijų riziką. Ir jūs ga-lite sau padėti – meskite rūkyti.

Ką valgyti?Visų pirma „skubulėms“ galėčiau rekomenduoti laimingą šeimyninį gyvenimą. Stokholmo mokslininkai pastebėjo, kad šeimyninė laimė tik pagerina fizinius „širdies reikalus“. Tuo tarpu besirūpindama mylimu vyru ir vaikais, jūs būsite priversta gaminti pietus namuose. O štai čia jau patariame pasirinkti valgyti daugiau daržovių, jūrinės žuvies. Atsisakyti mėsos, ypač riebios kiaulienos, vištų blauzdelių, traškios kep-tos paukštienos plutelės, kurią visi taip mėgstame. Pasirinkti „baltą“ mėsą: vištienos krūtinėlę, kalakutienos krūtinėlę. Jūsų pietų stalui puikiai tiks ir neriebi veršiena. Vartokite mažiau gyvulinės kilmės riebalų, juos verčiau pakeiskite augalinės kilmės riebalais. Gerkite arbatą, ji apsaugo kraujagyslių sie-

neles, o štai piktnaudžiavimas kava nieko gero neatneš. Apsi-ribokite 1–2 šio gėrimo puodeliais per dieną.

Vietoj epilogoMielosios, nepamirškite pasirūpinti savimi. Jei jūs nepasirū-pinsite savimi, kas pasirūpins jums brangiais žmonėmis, kai rimtai susirgsite? Ir dar: ištikus infarktui būtina kuo skubiau kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo didesnė tiki-mybė, kad išgyvensite ir pasveiksite.

Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė Viktorija MATULEVIČIENĖ

Be panikosKrūtinės skausmas – dar nebūtinai infarktas. Krūtinę, beje, ir kairiąją jos dalį, gali skaudėti ir dėl skrandžio ligų, esant rėmeniui, dėl stuburo patologijos. Bet kokiu atveju skausmą turi įvertinti gydytojas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į skausmą, pasireiškiantį fizinės ar emocinės įtampos metu. Tai gali būti stenokardinio pobūdžio skausmai. Gydytojui įvertinus, jums gali būti paskirta atlikti tam tikrus tyrimus, pavyzdžiui, veloergometriją. Tai tyrimas, kai širdies veikla stebima fizinio krūvio metu.

Šeimos sveikata


Akys gali būtų ne tik sveikos, bet ir norimos spalvosViskas apie kontaktinius lęšius

Vis daugiau žmonių, kuriems reikia koreguoti regėjimą, užuot pasirinkę akinius, pasirenka kontaktinius lęšius. Pagrindinis kontaktinių lęšių tikslas – užtikrinti gerą regėjimą, tačiau jau galima įsigyti kosmetinės paskirties kontaktinių lęšių ir džiaugtis norima akių spalva. Išsirinkti tinkamiausius nėra lengva, nes kontaktinių lęšių rūšių išties nemažai. Kaip išsirinkti kontaktinius lęšius, kaip naudotis jais bei kuo ypatinga kontaktinių lęšių priežiūra, konsultuoja Anykščių ligoninės okulistas Povilas ŠIUŠAS.

Kontaktinių lęšių rūšysKontaktiniai lęšiai skirstomi pagal nešiojimo režimą (vie-nadieniai, mėnesiniai), paskirtį (regėjimui koreguoti, kos-metiniam efektui) ir medžiagą, iš kurios pagaminti (siliko-niniai, hidrogeliniai).Kiekvieną kontaktinių lęšių rūšį aptarsime plačiau.Vienadieniai kontaktiniai lęšiai yra tie, kuriuos iš ryto reikia įsidėti, o vakare išsiimti ir išmesti. Šių kontaktinių lęšių nereikia prižiūrėti. Jie ypač patogūs atostogaujant, keliaujant ar tiesiog neturint laiko prižiūrėti kontaktinius lęšius. Taip pat tinka tiems, kurie retai nešioja kontaktinius lęšius – tik sportuojant, einant į klubą ar vakarėlį. Mėnesiniai kontaktiniai lęšiai skirti nešioti dieną, išsii-mant nakčiai. Šių lęšių pasirinkimas yra didžiausias. Kontaktiniai lęšiai nešiojami tris mėnesius, išsiimant nakčiai, jų sudėtyje yra daug vandens. Ypač švelnūs ir patogūs, dažniausiai su UV spindulių filtru. Didelis kon-taktinių lęšių paviršiaus drėgnumas užtikrina komfortą ir atsparumą baltyminėms apnašoms.Silikoniniai kontaktiniai lęšiai – tai naujos kartos kon-taktiniai lęšiai, ypač pralaidūs deguoniui (jų pralaidumas deguoniui 5 kartus didesnis nei įprastų kontaktinių lęšių). Šie lęšiai skirti nešioti tiek dieną, tiek naktį, iki 30 parų. Juos galima nešioti ir išsiimant kas naktį. Jų nereikia kas-dien valyti ir dezinfekuoti, nes lęšio paviršius neleidžia kauptis apnašoms. Rekomenduojami besiskundžiantiems akių sausumu.Astigmatiniai kontaktiniai lęšiai skirti astigmatizmui ko-reguoti. Statistiniai tyrimai rodo, kad kas trečiam žmogui reikia koreguoti regėjimą ir reikėtų naudoti būtent šios rūšies lęšius.Progresiniai kontaktiniai lęšiai (vyresniems nei 40 metų) kontaktiniai lęšiai vyresnio amžiaus žmonėms. Užtikrina gerą regėjimą ir į tolį, ir iš arti.Spalvoti kontaktiniai lęšiai keičia netgi labai tamsių akių spalvą. Nesvarbu, kokia akių rainelė – tamsi ar švie-si. Unikali galimybė suderinti akių korekciją ir paryškin-ti arba pakeisti natūralią akių spalvą. Galima išsirinkti pageidautinos akių spalvos kontaktinius lęšius: mėlynus, žalius, pilkus, violetinius…Taip pat yra kontaktiniai lęšiai, padengti specifiniais rašteliais bei raštais, kurie keičia natūralią akių spalvą: su jais akys atrodo įspūdingai bei šokiruojamai.

Naudodami kontaktinius lęšius nepamirškite higienos!Labai svarbi yra rankų higiena prieš įdedant ar išimant kontaktinius lęšius. Labai svarbu kontaktinius lęšius šva-riai laikyti, nes nešvarūs lęšiai blogina matymą, sukelia


diskomfortą, kartais net akių uždegimą. Niekada neska-laukite lęšių tekančiu vandeniu. Nebūkite su kontaktiniais lęšiais dulkėmis ir chemikalais užterštoje aplinkoje. Akių kosmetiką naudokite tik po to, kai įdėjote kontaktinius lę-šius. Plaukų laką ir dezodorantą purkškite stipriai užsimer-kę. Neleiskite lęšiams išdžiūti, nes jie taps trapūs ir sutrū-kinės. Jeigu lęšis išdžiūvo, užpilkite jį dezinfekuojamuoju tirpalu ir palaikykite, kol prisigers drėgmės.

Kaip pradėti naudotis kontaktiniais lęšiais?Kontaktiniai lęšiai, dedami tiesiai ant ragenos, neriboja žiūrėjimo lauko, neatspindi įvairių paviršių, nerasoja, ne-pastebimi akyse. Akyse jie laikosi ant ašarų plėvelės, drė-kinančios akį ir kontaktinį lęšį. Minkšti kontaktiniai lęšiai yra gana ploni, šviesiame fone vos matomi. Todėl elgtis su jais reikia ypač atsargiai. Kad nepamestumėte ar ne-sugadintumėte, rekomenduojama imti lęšius pirštų galais. Visada išimti ir įsidėti reikia ta pačia tvarka, kad nesumai-šytumėte kairiojo lęšio su dešiniuoju. Taip pat reiktų įsiti-kinti, kad lęšis neišvirkščias (neišvirkščias lęšis dubenėlio formos, išvirkščias – lėkštelės). Gali praeiti kelios savaitės, kol išmokstama greitai, lengvai įsidėti ir išsiimti kontakti-nius lęšius. Jei nešiodami kontaktinius lęšius jaučiate, kad akys sausos, rekomenduojama lašinti dirbtines ašaras ar drėkinamuosius lašus, suderintus su lęšiais. Pradėjus ne-šioti kontaktinius lęšius, nešiojimo laiką reiktų ilginti laips-niškai.

Parengė Inga MARKŪNAITĖ

Patarimai kontaktinių lęšių nešiotojams• Laikykitės akių gydytojo nurodymų. Iškilus ne

aiškumams ar komplikacijoms (akis paraudo, peršti, skauda, pablogėjo matymas), nedelsdami išimkite kontaktinį lęšį ir kreipkitės į akių gydytoją.

• Keiskite kontaktinius lęšius ir lankykitės pas akių gydytoją taip dažnai, kaip buvo rekomenduota. Nešiojant kontaktinius lęšius ilgiau nei rekomenduojama, gali atsirasti komplikacijų.

• Būtinai pakeiskite kontaktinius lęšius naujais, jei atsirado apnašų, pažeistas jų kraštas ar paviršius.

• Nelašinkite gydomųjų akių lašų neišėmę kontaktinio lęšio, jei vaisto instrukcijoje neparašyta, kad tinka lašinti ant kontaktinių lęšių.

Taisyklės merginoms• Pirmiau rekomenduojama įsidėti kontaktinius

lęšius, tada dažytis. • Skystų ar kremo pavidalo šešėlių mažiau pa

kliūva ant lęšių nei birių.• Apvedimus reikia brėžti ne tarp blakstienų šak

nų ir voko krašto, o toliau nuo blakstienų šaknų.

• Vakare pirmiausia išsiimti kontaktinius lęšius, tada valyti makiažą.

• Plaukus laku reikėtų purkšti prieš įsidedant kontaktinius lęšius arba pabūti užsimerkus, kol aerozolis išsisklaidys ore.

Kontaktinių lęšių priežiūros ypatumaiAnt kontaktinio lęšio susidaro beveik nematomas riebalų, baltymų nuosėdų sluoksnis, kuriame dauginasi bakterijos, todėl lęšius reikia nuolat valyti, dezinfekuoti. Dauguma žmonių dėl šios priežasties bijo akinius pakeisti kontakti-niais lęšiais. Kontaktinių lęšių priežiūra nėra labai ypatin-ga, tačiau atsakingumo reikalauja. Tik išėmus kontaktinį lęšį iš akies, reikia padėti jį ant del-no, tuomet užpilti kelis lašus dezinfekuojamojo tirpalo bei patrinti lęšį smiliumi arba nykščiu iš abiejų pusių, kad nu-sivalytų apnašos. Po to reiktų nuskalauti tuo pačiu dezinfe-kuojamuoju tirpalu. Lęšius reiktų laikyti tik švariame kon-teineryje, pripildytame kaskart naujo dezinfekuojamojo tirpalo. Lęšiai turi būti laikomi šiame tirpale tiek laiko, kiek nurodyta tirpalo instrukcijoje. Per šį laiką sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos. Jei kontaktinių lęšių nenešio-jate, tirpalą konteineryje reikia keisti kas mėnesį. Įsidėjus lęšius į akis, būtina išpilti naudotą tirpalą, o konteinerį iš-plauti virintu vandeniu ir nusausinti. Jokiu būdu negalima plauti kontaktinių lęšių cheminiais tirpalais, naudojamais buityje, bei drėkinti seilėmis, nes jose gausu bakterijų.

Šeimos sveikata


Dėl kokių priežasčių atsiranda ir kartojasi šlapimo organų infekcijos?

Sveikų žmonių šlapimas paprastai yra sterilus. Tačiau nesilai-kant elementarios higienos reikalavimų gana dažnai žarny-no infekcija patenka į šlapimo organus, kyla į viršų, pasiekia inkstus ir sukelia infekcijas. Štai kodėl kruopšti kasdieninė tarp-vietės higiena yra būtina.Beje, šlapimo takų infekcijomis dažniau serga moterys, gyve-nančios aktyvų lytinį gyvenimą. Kodėl? Tiesiog susidaro pa-lanki terpė pakliūti infekcijai. Ne mažiau svarbūs ir kiti veiksniai. Pirmiausia – silpna imu-ninė sistema. Organizmo atsparumas mažėja kovojant su infekcija, sergant cukralige, tuberkulioze, onkologinėmis bei įvairiomis peršalimo ligomis. Vyresniajame amžiuje dėl genitalijų patologijos moteris ne-retai vargina šlapimo nelaikymo problema, o vyrus – sutrikęs šlapimo nutekėjimas dėl prostatos ligų. Dėl minėtų priežasčių brandžiame amžiuje tiek moterims, tiek vyrams padažnėja šlapimo takų infekcijos.Dažnai vargina skausmingas, deginantis, perštintis šlapini-masis bei dažnas poreikis šlapintis, taip pat apatinės pilvo dalies skausmas. Galimas ir drumzlinas, nemalonaus kvapo kraujingas šlapimas. Šie požymiai būdingi šlapimo pūslės už-degimui. Jeigu vargina šlapinimosi sutrikimai, skausmai juosmens, pil-vo srityje, karščiavimas, galima įtarti ir inkstų uždegimą. Beje, pakilus temperatūrai dažnai pasireiškia šaltkrėtis.

Kodėl šlapimo infekcijos kartojasi?

Susirgus šlapimo organų infekcija, būtina nedelsiant kreiptis

Kaip išvengti šlapimo takų infekcijų pasikartojimo Apie tai kalbame su Kauno medicinos universiteto klinikų Nefrologijos skyriaus vadove gydytoja Birute SRIBIKIENE.

į gydytoją. Antraip uždelsta gydymo pradžia gali paskatinti lėtinio uždegimo procesą, o, jei liga lėtinė,– šlapimo takų in-fekcijos paūmėjimą. Dėl dažnų paūmėjimų gali sutrikti inkstų veikla. Beje, jei turite polinkį į šios ligos pasikartojimą, rekomenduo-jama profilaktiškai vartoti natūralių uroseptikų, t.y. spanguo-lių, meškauogių, petražolių.

Kaip gydyti šlapimo organų infekciją?

Šlapimo organų infekcija gydoma antibakteriniais vaistais, jų, atsižvelgdamas į individualią paciento būklę, skiria gydyto-jas. Šalia paskirtų vaistų tinka vartoti spanguolių ir rykštenių eks-traktų. Labai svarbu gydymo metu gerti kuo daugiau įvairių skysčių: žaliosios ar ramunėlių arbatos, negazuoto mineralinio van-dens, erškėtrožių, žemuogių nuovirų, naudingi rūgštūs pieno gėrimai, turintys bifidobakterijų. Tuo tarpu stiprios kavos, ar-batos, gazuoto vandens, alkoholinių gėrimų reikėtų atsisakyti, nes šie gėrimai dirgina ir taip jautrią šlapimo pūslę. Jei mėgstate sultis, kisielius, kompotus, gerkite juos šiek tiek pašildytus ir nelabai saldžius.Šalia mitybos svarbu gerinti ir gyvenimo kokybę, daugiau dė-mesio skirti sau. Naudinga atsipalaiduoti vonioje, dieną bent pusvalandį pamiegoti, kelis kartus per savaitę pasimėgauti masažu, o vakarais – šiltu dušu. Tačiau reikėtų vengti karštos vonios bei saunos.

Ar tiesa, kad naudinga valgyti spanguoles, gerti jų sultis?

Labai naudingos žalios spanguolės ar jų sultys. Siūloma iš-gerti nakčiai po stiklinę spanguolių sulčių arba 1–2 šaukštus trintų spanguolių su cukrumi. Kodėl būtent spanguolės? Šios uogos labai naudingos, tai puikus antiseptikas, turintis daug

Praktiniai patarimaiLaikykitės asmens higienos taisyklių Prausdamiesi liekite vandenį tik iš priekio išangės link, o ne atvirkščiaiVenkite dirginančių higienos priemonių Kontroliuokite emocijas, išmokite greitai atsipalaiduoti Dėvėkite neaptemptus, natūralaus pluošto šiltesnius drabužius Venkite viešų ir nepažįstamų maudymosi vietųIšsimaudę jūroje ar ežere tuoj pat persirenkite sausais rūbais Nesimaudykite šaltame vandenyje.Po lytinių santykių būtinai pasišlapinkite ir apsiprauskite

Tai veiksmingas spanguolių ekstrakto (333 mg) ir rykštenių ekstrakto (33 mg) derinys. Spanguolių ir rykštenių ekstraktuose gausu natūralių medžiagų, didinančių šlapimo takų atsparumą bakterijoms, mažinančių uždegimą ir greitinančių gleivinės gijimą. Care Lady tabletes rekomenduojama vartoti kuo anksčiau, tik pajutus beprasidedantį šlapimo takų uždegimą. Taip padėsite organizmui greičiau, kol dar neišplito, įveikti uždegimą, sustiprinsite atsparumą bakterijoms ir išvengsite infekcijos pasikartojimų.

Care Lady tabletėsMedicininės paskirties produktas

Šeimos sveikata


Smegenų sukrėtimasTraumos metu dėl staigaus, stipraus smūgio į galvą mūsų smegenys gali būti pažeidžiamos tiesiogiai, taip pat dėl atatrankos į kaukolės kaulus ar kitas viduje esančias dalis. Lengvos galvos smegenų traumos (angl. mild brain injury) terminas Lietuvoje nevartojamas ir tokia būsena vadinama galvos smegenų sukrėtimu (komocija). Tyrimų duomenimis, galvos smegenų sukrėtimas sudaro iki 80 proc. visų galvos smegenų traumų ir kasmet jį patiria 100–300 iš 100 000 gyventojų.Taip pat reiktų įsidėmėti, kad galvos trauma ir galvos sme-genų trauma – ne tas pats.

Kaip elgtis patyrus galvos smegenų traumąKiekvieną galvos smegenų traumą patyrusį asmenį turėtų apžiūrėti gydytojas (tai būtina, jei nukentėjusysis buvo pra-

Jei patyrėte galvos smegenų traumąKo gero, vos ne kiekvienas žmogus yra bent kartą gyvenime patyręs galvos traumą. Ypač dažnai jas patiria judrūs, gyvybingi vaikai, dviratininkai ir, aišku, sportuojantieji. Bet ne dėl kiekvienos galvos traumos žmogus kreipiasi į gydytojus. Kita vertus, kai kuriais atvejais iš pradžių atrodanti menka trauma vėliau gali sukelti sunkų sveikatos sutrikimą ir turėti labai sunkias pasekmes. Tad į ką atkreipti dėmesį, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip gydytis, jei patyrėte galvos traumą?

radęs sąmonę). Reikia įsidėmėti, kad atminties praradimo trukmė po patirtos traumos rodo traumos sunkumą. Taip pat reikia žinoti, kad galvos srityje esančioms žaizdoms būdingas gana smarkus kraujavimas. Simptomai, kurie paprastai pasireiškia patyrusiems galvos smegenų traumą, nurodyti 1 lentelėje.

Pykinimas, vėmimasGydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir įvertinęs patirtus sužalojimus, nuspręs, ar reikia daryti tyrimus ir kokius (rentgenologinis tyri-mas parodys, ar yra kaukolės lūžių). Gali būti paskirta atlikti kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomogra-fiją. Nors smegenų sukrėtimo atveju šie tyrimai nėra būtini.

GydymasDauguma ligonių, patyrusių galvos smegenų sukrėtimą, visiškai pasveiksta per 2–3 savaites. Gydytojai dažnai re-

1 lentelė. Simptomai po galvos smegenų traumos

Galvos skausmasRegėjimo sutrikimasSvaigimasSutrikusi pusiausvyraSutrikusi orientacija, sumišimasAtminties sutrikimasŪžimas galvojeDėmesio koncentracijos sutrikimai


komenduoja pacientui keletą dienų praleisti lovoje. Tokiam ligoniui siūloma vengti didesnių fizinių krūvių, tačiau norma-lus kasdienis aktyvumas nėra ribojimas. Galvos skausmui gydyti rekomenduojama skirti paprastų analgetikų įprastinėmis dozėmis. Jei skausmas trunka ilgiau kaip 3 savaites, gali būti rekomenduojami kiti vaistai, o dėl jų paskyrimo verta apsilankyti pas gydytoją. Dalis ligonių po galvos smegenų traumos skundžiasi nemi-ga, šviesos ir garsų netoleravimu. Siūloma vengti veiksnių, provokuojančių blogą savijautą. Miegui sureguliuoti kartais reikia miegą gerinančių vaistų.

Pokomocinis (potrauminis) sindromasPraėjus 3 mėn. po galvos smegenų sukrėtimo, 75 proc. li-gonių niekuo nesiskundžia. Tačiau apie 5–15 proc. ligonių, net ir praėjus 12 mėn., nurodo įvairius simptomus, susijusius su buvusia trauma (2 lentelė). Dėl tokių vėlyvųjų potrau-minių simptomų gali tekti kreiptis pagalbos į psichiatrą, jis paskirs gydymą vaistais. Potrauminis sindromas dažniausiai trunka ilgai, tokių ligonių gydymas yra labai individualus ir priklauso nuo vyraujančių negalavimų. Ligoniams gali būti rekomenduojama galvos smegenų veiklą, jų mitybą gerinantys preparatai, nootropai, neuroprotektoriai (apsaugantys nervines ląsteles), papildai, vitaminai. Galima pasirinkti vinpocetiną, nes šis vaistas pa-gerina galvos smegenų audinio medžiagų apykaitos proce-sus, dėl ko smegenys geriau aprūpinamos deguonimi bei kitomis jai reikalingomis medžiagomis; jis taip pat gerina kraujotaką. Svarbu tai, kad vinpocetinas teigiamai veikia pažeistas galvos smegenų vietas, pagerindamas medžiagų apykaitą, padidindamas deguonies patekimą į jas.

Kas lemia vaisto veiksmingumąAtsakymą galima rasti gamtoje – preparatas vinpocetinas yra išgaunamas iš augalo žiemės sėklų ekstrakto (lot. Vinca minor) ir sukurtas nedaug pakeičiant augalo molekulę. Žiemės sėklų sudėtyje yra daugybė veikliųjų medžiagų, ku-rios aktyvina galvos smegenų žievės kraujotaką, pagerina galvos smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, deguonies ir gliukozės pasisavinimą, todėl pagreitėja smegenų ląstelėse vykstantys energiniai, nervinio impulso plitimo procesai. Vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl jo galima vartoti neatsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį – ir kai jis padidėjęs, ir kai sumažėjęs. Labai svarbu tai, kad preparatas nesukelia pripratimo. Pa-stebėta, kad net kelerius metus be pertraukos vartojant vin-pocetino, jo poveikis nesusilpnėja ir nepageidaujamų po-veikių nedaugėja. Tai patvirtina, kad vaistas yra saugus. Vinpocetinas nesąveikauja su kitais vaistais. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus pacientams, dažnai sergantiems keliomis ligomis, kurias tenka gydyti skirtingais vaistais.

2 lentelė. Potrauminio sindromo simptomai

Pablogėjusi atmintisDėmesio koncentracijos sutrikimaiĮvairūs regos sutrikimaiEmocijų sutrikimai, dirglumasMiego sutrikimaiAsmenybės pokyčiaiNuovargis

įspėjasžReikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:• Kietas/„įsitempęs“ sprandas• Sunku eiti, kalbėti ar judinti rankas• Stiprūs/stiprėjantys galvos skausmai• Pasireiškia pakartotinis vėmimas• Sumišimas (konfūzija) sunkėja• Atsirado traukulių• Padidėjęs mieguistumas

Vinpocetino paskiria gydytojas, bet paprastai jo vartojama po 1–2 tabletes (5–10 mg) tris kartus per parą, iš pradžių didesnėmis dozėmis (iki 30 mg/p.), vėliau jas mažinant iki 15 mg/p. Esant reikalui, vaisto vartojimas gali būti nutrau-kiamas iš karto, nebijant nutraukimo simptomų atsiradimo. Gydomasis vinpocetino poveikis pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms gydymo savaitėms. Todėl, iš karto nesulau-kus teigiamo poveikio, nederėtų vaisto nustoti vartoti. Vaistas pasaulyje žinomas ir vartojamas jau daugiau kaip 40 metų ir yra vienas iš labiausiai ištirtų vaistų. Beje, jo re-komenduojama vartoti ir daugeliu kitų atvejų, kai norima pagerinti galvos smegenų kraujotaką (pvz., po insulto, ser-gant išemine galvos smegenų liga ir pan.), pagerinti pažin-tines funkcijas ar atitolinti galimą jų pablogėjimą. Tinka ir sveikiems, daug dirbantiems, ypač protinį darbą, kai reikia didelio susikaupimo, dėmesio koncentracijos ir pan., asme-nims.

Emocinių sutrikimų gydymas Jis priklauso nuo vyraujančios patologijos. Tokiems ligo-niams gali būti skiriamas gydymas vaistais, psichoterapija. Esant depresijai rekomenduojami antidepresantai. Benzo-diazepinai taip pat gali būti rekomenduojami, tačiau jų vartojimą riboja didelė pripratimo rizika. Nustačius miego sutrikimus, patariama laikytis miego higienos, vartoti mig-domųjų. Kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir antipsi-chozinių vaistų.

Kada sportuotiGalvos smegenų traumas neretai patiria aktyviai sportuo-jantys jauni žmonės ir vaikai. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kada galima po traumos vėl sportuoti. Nors re-komendacijų yra daug ir jos skiriasi, tačiau visi ekspertai šioje srityje sutaria, kad žmogus gali pradėti sportuoti tik tada, kai nesiskundžia jokiais negalavimais.

Apsisaugokime nuo galvos traumųLengva galvos smegenų trauma (galvos smegenų sukrėti-mas) sudaro iki 80 proc. visų galvos smegenų traumų ir apskritai jos prognozė yra gera. Didesnį pavojų kelia karto-tinės, kad ir nesunkios, traumos. Sunkiai gydomas potrau-minis sindromas, dėl kurio nukenčia ne tik sveikata, bet ir gyvenimo kokybė. Tačiau niekad nežinai, kokia trauma gali ištikti, tad, esant rizikai, visada reikia apsisaugoti – pvz., dvi-ratininkai, riedučių mėgėjai tegul sportuoja su šalmais; jei slidinėjate ar čiuožiate, jūsų galvą padės apsaugoti kepurė ir pan.

Gyd. Alvyda PILKAUSKIENĖ

Šeimos sveikata


Tai patvirtino ir mūsų kalbintas gydytojas onkodermatologas, lazerinės medicinos specialistas Viktoras SIDOROVAS: „Kiek-vienais metais sergamumas odos vėžiu visame pasaulyje spar-čiai auga. Galima kalbėti apie tam tikrą odos vėžio (epitelinės kilmės) epidemiją. Pavyzdžiui, 2004 m. Lietuvoje pagal abso-liutų atvejų skaičių vyrams odos vėžys tarp piktybinių navikų buvo trečioje (po priešinės liaukos ir plaučių vėžio), o moterims – antroje vietoje (po krūties vėžio). Sergamumas didėja, nes žmonės daug būna saulėje, ilgiau gyvena, mažai naudojasi apsauginėmis priemonėmis.“

Sveikata ar madingas įdegis?

Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 2000 naujų odos vėžio atvejų. Ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio sveikatos specialistai labai susirūpinę žmonėmis, kurie ypač daug laiko praleidžia saulėje ar soliariumuose, nepagalvodami apie organizmui kylantį pavojų. Taigi vienomis iš aktualiausių šiandienos onkodermatologijos problemų tampa odos vėžio prevencija.

Odos vėžio profilaktika

Dažniausios priežastysOdos vėžio priežasčių yra daug, tačiau, pasak gydytojo V. Si-dorovo, pagrindinės yra dvi: kenksmingas UV spindulių (saulė, soliariumas) poveikis odai bei genetinis polinkis sirgti odos pik-tybiniais navikais. Odos vėžys susijęs su UV spinduliuotėje praleisto laiko trukme. Liga dažnai pasirodo sulaukus tik 50 ir daugiau metų, tačiau tai gali būti ilgalaikio buvimo saulėje vaikystėje ir jaunystėje pasekmė. Todėl reikia stengtis nepiktnaudžiauti saule nuo pat pirmųjų gyvenimo metų.Taip pat yra nustatyta, kad moterys serga dažniau nei vyrai. Daug įtakos turi ir odos tipas: šviesiaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti, sunkiai įdegantys saulėje, kurių oda jautri saulės spinduliams (I, II tipo), linkę dažniau sirgti odos vėžiu.Rečiau, tačiau egzistuoja ir kiti veiksniai, lemiantys odos vėžio atsiradimą.

Kaip atpažinti vėžį? Ar, pastebėjus kur nors ant kūno atsiradusį naują apgamą ar dėmelę, iškart verta susirūpinti, kad tai gali būti vėžio požymis?„Odos vėžio tipų ir formų yra daug. Aš patarčiau profilaktiškai apsilankyti pas dermatologą kartą per metus Taip pat, jeigu pastebėjote naują, didėjantį apgamą arba pasikeitė senas ap-gamas, jeigu atsirado spuogelis, mazgelis, dėmė, žaizdelė ir per du mėnesius gydant ar negydant neišnyko, būtina atvykti konsultuotis“, – sako specialistas V. Sidorovas.Kiekviena vėžio rūšis turi savitus atsiradimo požymius. Pavyz-džiui, bazalioma atsiranda kaip nedidelis kietas mazgelis ar tiesiog rausva pleiskanojanti dėmelė, iš pradžių paviršius būna lygus, o vėliau tampa grublėtas. Ji dažnai būna ant veido, no-

Odos vėžys – kas jis?Paprastai odos navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Piktybiniai odos navikai (odos vėžys) būna:• Bazalioma – apie 75 proc. visų odos vėžių. Ji auga lėtai, retai išplinta į kitus organus, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Diagnozavus ankstyvos stadijos, bazaliomą pavyksta išgydyti iki 99 proc. pacientų.• Spinalioma – apie 20 proc. Šis vėžys yra daug agresyvesnis, jam būdinga invazija į gilųjį odos sluoksnį bei plėtimasis į gretimus organus ir struktūras. Diagnozavus ankstyvos stadijos, pagydoma apie 95 proc. pacientų.• Melanoma – apie 5 proc. visų odos piktybinių navikų. Ji vystosi iš odos pigmentinių ląstelių, dažnai – iš apgamų. Nuo melanomos miršta net 75 proc. žmonių.• kiti odos piktybiniai navikai (pasitaiko retai).


sies sparnelių, vidinio akių kampo, kaklo, kaktos, smilkinių. Opa gali intensyviai augti ir greitai sunaikinti aplinkinius audi-nius, pvz., nosies sparnelius, akies obuolį, ausies kaušelį, lūpą, skruostą. Jei netikėtai apgamas ima didėti, jis sustandėja ar atsiranda kie-tas mazgelis pačiame apgame, pakinta pigmentacijos intensy-vumas, aplink parausta oda, tai gali būti melanomos požymiai. Sergant spinalioma, ant odos atsiranda karpos ar mazgelio formos židinėlis. Mazgelio paviršius šiurkštus, kietas, padeng-tas pilku šašeliu, gali kraujuoti.

O jeigu taip?

„Odos vėžys, ypač epitelinės kilmės, tai tikrai nėra mirties nuosprendis ir pradinių stadijų visiškai išgydomas“, – tikina onkodermarologas V. Sidorovas.

Odos vėžio gydymo sėkmei labai svarbi ankstyva diagnostika. Jei liga laiku pastebėta, pasveikstama beveik 100 proc.Taikomi įvairūs gydymo metodai: chirurginis gydymas, chemo-terapija, limfmazgių chirurginis pašalinimas, kombinuotas gydy-mas, gydymas lazeriu, rengeno terapija, fotodinaminė terapija.

Apsauginės priemonės – būtinosVisi mes kažkiek rizikuojam. „Visai panaikinti riziką susirgti odos vėžiu neįmanoma, galima tą riziką tik sumažinti. Tai yra tin-kamas apsauginių kremų nuo saulės naudojimas, mažinamas arba ribojamas apsilankymų soliariume skaičius. Pavyzdžiui, žmonėms, kurių I ir II odos tipas, soliariumai griežtai nepatarti-

• absorbuojamasis TiNOSORB S fi ltras – apsauga nuo neigiamo UVA ir UVB saulės spindulių poveikio

• sudėtyje yra alijošiaus ekstrakto, vitamino e ir sorbitolio – geros kosmetinės savybės, ilgam sudrėkina ir maitina odą, gerai rezorbuo-jasi į odą – nesudaro riebalų plėvelės, netepa drabužių, leidžia odai kvėpuoti ir praleidžia prakaitą (SPF 16, 25)

• atsparūs drėgmei – nereikia pakartotinai tepti išsimaudžius, nes li-posomos užfi ksuoja apsauginį fi ltrą raginiame odos sluoks nyje, todėl losjonu tepama vieną kartą per dieną, poveikis, atsižvelgiant į SPF,

išlieka ilgiau nei 8, 12 ir 24 valandas • tinka visai šeimai ir vaikams, taip pat jautriai, alergiškai veido ir kūno

odai• padeda išvengti nudegimų, saulės sukeliamos alergijos, priešlaikinio

odos senėjimo; yra kaip profi laktinė priemonė, apsauganti odą nuo vėžinių ligų; be emulsiklių ir kvapų

• įtrinti 20 minučių prieš išeinant į saulę

Daylong Lotion SPF 16Daylong Ultra SPF 25Daylong Extreme SPF 50+

Losjonai nuo saulės su liposomomis (apsauginiai UVA ir UVB faktoriai 16, 25, 50) Šveicarija

Kūdikių ir mažų vaikų odai apsaugoti nuo neigiamo UV A ir UVB saulės spindulių poveikioLosjonas su natūraliomis saulės spindulius atspindinčiomis me-džiagomis (mikropigmentais), atitinkantis australiškas normas• atspindintis cinko oksido ir titano dioksido fi ltras nuo ultravioletinių A ir

B tipo saulės spindulių, su migdolų aliejumi ir vitaminu E • padeda išvengti nudegimų, saulės sukeliamos alergijos, priešlaikinio

odos senėjimo• sukurtas specialiai jautriai veido ir kūno odai, ypač tinka kūdikiams ir

mažiems vaikams• atsparus vandeniui; be cheminių fi ltrų, konservantų, emulsiklių, kvapų • užtepti ant odos ir įtrinti 20 minučių prieš išeinant į saulę

Gamintojas: Spirig Pharma AG, Šveicarija ÐVEICARIÐKA KOKYBË

• sukurtas specialiai jautriai veido ir kūno odai, ypač tinka kūdikiams ir

MicroSun Baby SPF 30

ni”, – sako gydytojas V. Sidorovas.Ateinanti vasara, kaip prognozuoja sinoptikai, žada būti ypač saulėta ir karšta, todėl bus dar didesnė rizika susirgti piktybi-nėmis odos ligomis. Pavojus dar labiau išauga, ypač jaunoms merginoms ar moterims, kurioms įdegusi oda yra grožio etalo-nas ir jos nereaguoja į jokias rekomendacijas ar įspėjimus. Medikai pataria nepiktnaudžiauti saule ir tvirtina, kad dažni susirgimai odos vėžiu nėra tik sausi statistiniai duomenys. Na-tūralu, kad atostogaujančiam žmogui norisi mėgautis saule, tačiau tai derėtų daryti tik vieną kartą per savaitę, o vaikams iki 12 m. reiktų stipriai riboti laiką saulėje.Deja, natūrali odos apsauga nesusidoroja su UV spindulių keliamu pavojumi, todėl, be abejo, būnant saulėje visuomet reikėtų naudoti specialias apsaugines priemones. Ypač jautri vaikų oda, jiems jau po kelių valandų buvimo saulėje gali atsi-rasti nedidelis uždegimas – paraudimas, niežulys.Apsaugines priemones reikėtų pradėti naudoti jau ankstyvą pa-vasarį. Apsaugos nuo saulės faktorius SPF (angl. Sun protection factor) parodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdami nuo UVB spindulių. Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kre-mais pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.

Svarbu žinoti, kad, tinkamai naudojant apsaugines priemones nuo saulės, tikimybė susirgti odos vėžiu sumažėja iki 65–75 proc.

Parengė Agnietė LAURINAITYTĖ


Šeimos sveikata


Nors sąnarių skausmą gali sukelti daugybė įvairių sužalojimų ir būklių, bet viena dažniausių yra artritas. Nors yra daugiau nei šimtas jo tipų, tačiau visus juos galima suskirstyti į dvi didesnes grupes. Uždegiminis artritas (arba reumatoidinis ar-tritas) gydomas vaistais nuo uždegimo, tačiau pagelbėti gali ir dieta bei gyvenimo būdo keitimas. Neuždegiminis artritas (arba osteoartritas) kyla, kai sąnario kremzlė pažeidžiama traumų ar per didelio krūvio. Šiuo atveju geriausios gydomo-sios priemonės yra svorio kontrolė, tinkamai parinkta mankš-ta ir vaistai nuo skausmo.Kitos dažniausios sąnarių skausmo priežastys: per didelis krū-vis, raiščių patempimas, sužeidimai, podagra, sausgyslių už-degimas, tepalinio maišelio uždegimas, infekcinės ligos (pvz., gripas, tymai, hepatitas, kiaulytė, raudonukė, vėjaraupiai), girnelės suminkštėjimas, osteomielitas.

Tradicinė medicinaOsteoartritai anksčiau buvo gydomi tradiciniais nesteroidi-niais vaistais nuo uždegimo, tačiau jų vartojant nuolatos ir didelėmis dozėmis, gali atsirasti kraujavimas iš virškinamojo trakto ar opų. Naujos kartos vaistai nuo uždegimo veikia efektyviai ir tuo pat metu turi silpnesnį nepageidaujamą poveikį virškinamajam traktui, todėl yra saugesni. Vienas jų atstovų – meloksikamas (pvz., Movalis). Ypač tinka žmo-nėms, sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, vartojantiems vaistus, veikiančius krešėjimą, vyresniems nei 65 metų ir kt. Išleidžiamas tablečių ir injekcijų pavidalu (tai, beje, vienintelis naujosios kartos preparatas, išleidžiamas ampulėmis). Be nuskausminamųjų vaistų, gydytojas gali rekomenduoti šiltus ar šaltus kompresus, įtvarus, leidžiančius sąnariui pa-ilsėti ir apsaugančius nuo traumavimo. Periodinė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) siunčia švelnius elektrinius impulsus į skaudamos srities odoje esančius nervus ir taip sumažina skausmą. Galima taikyti švelnų skaudamo raumens masažą – tai pagerina kraujo pritekėjimą, skaudama vieta įšyla, ir skausmas palengva mažėja.

Mankšta padedaSvarbi artrito gydymo dalis yra tinkama ir reguliari mankšta. Dėl pasyvaus gyvenimo būdo atsiranda raumenų silpnumas, sąnarių sustingimas, sumažėja judrumas. Rekomenduojami trys pratimų tipai: • Judesiai, judinant ir sąnarį kiek įmanoma ir dar lengvai jį patempiant. Tai padidina ir padeda išlaikyti sąnarių judrumą, sumažina skausmą.• Raumenų stiprinimas nejudinant sąnarių. Sustiprina

Vasarą judėkite be skausmoÐiltuoju metų laiku mūsų sąnariams tenka ypač didelis krūvis. Juos aliname intensyviai dirbdami sode, ilgų kelionių metu, daug vaikščiodami. Tad nenuostabu, jog ne vienas imame skųstis sąnarių nuovargiu ir skausmais. Tačiau būkime atsargūs – jie gali būti ne tik jų nuovargio, bet ir ligos ženklas.

raumenis ir stabilizuoja silpnus sąnarius. Juos atlikti galima kasdien ar tomis dienomis, kai nejaučiate stipraus skausmo ar sąnarys nėra aptinęs.• Ištvermės pratimai, tokie kaip ėjimas, plaukimas, va-žiavimas dviračiu. Šie pratimai sustiprina širdį ir pagerina sąnarių funkciją. plaučius, didina ištvermę. Sportuokite po 20–30 min. triskart per savaitę, nebent labai skaudėtų ar sąnarys ištintų.

įspėjasžDaugelis žmonių atsisako tradicinio artrito gydymo, nes laikui bėgant liga progresuoja ir simptomai sunkėja. Todėl šie žmonės ieško alternatyvių gydymo būdų. Tačiau reikėtų būti budriems, nes moksliniais tyrimais nepagrįsti gydymo metodai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Varinės apyrankės, mineraliniai šaltiniai, vibratoriai, magnetai, actas ir medus, dimetilo sulfoksidas, didelės vitaminų dozės, gyvačių nuodai – visa tai yra nepagrįsti gydymo metodai. Bet kuris moksliškai nepagrįstas gydymo metodas, kad ir koks nekenksmingas būtų, gali tapti žalingas, jei sulaiko pacientą nuo kompetentingo gydytojo paskirto gydymo.


Pagalba namuose Nors artritas yra luošinanti liga, yra keletas dalykų, kuriais jūs galite sau padėti. • Naudinga šiltos vonios, masažas, lengvi pratimai. • Vaistai nuo uždegimo gali palengvinti skausmą bei pa-tinimą, tačiau pasikonsultuokite su gydytoju, prieš duodami nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vaikui.• Valgykite daržovių. Yra pastebėta, kad žmonių, sergančių reumatoidiniu artritu ir tapusių vegetarais, būklė pagerėjo per mėnesį po to, kai jie liaujasi valgyti mėsą, kiaušinius, pieno produktus, cukrų ir gliuteno turinčius produktus (pvz., kvietinę duoną). Vegetariška dieta naudinga todėl, kad sergantieji ar-tritu su ja negauna sočiųjų riebalų, kurie pakeičiami polineso-čiaisiais riebalais, be to, daržovėse gausu beta karotino, vita-mino C bei kitų antioksidantų, mažinančių ląstelių pažeidimą. • Valgykite žuvį. Vienas geriausių polinesočiųjų riebalų rūgš-čių šaltinių yra tokios žuvys, kaip lašiša, sardinė ir silkė. Jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios turi lengvą uždegimą slopinantį poveikį sergantiesiems artritu. Rekomenduojama valgyti žuvies bent tris kartus per savaitę.• Valgykite ankštines kultūras. Jose gausu cinko – minera-lo, reikalingo imuninės sistemos veiklai. • Naudokite šildytuvą. Jei jūsų namuose drėgna, tuomet oro pasikeitimas jums gali palengvinti artrito simptomus. Prieš lietų staiga padidėja drėgnumas ir sumažėja oro slėgis, todėl paveikiama sąnarių kraujotaka, dėl ko jie tampa sustingę, kol pradeda lyti. Jei užsidarysite langus ir įjungsite džiovintuvą arba oro kondicionierių vasarą, tuomet jūs galėsite išvengti trumpa-laikio bet stipraus sąnarių skausmo. • Išlikite aktyvus. Ko gero, vienas svarbiausių dalykų, ką jūs Gydytoja rezidentė Ieva RUTKAUSKIENĖ

galite padaryti norėdami palengvinti osteoartrito simptomus, – sportuoti tiek, kiek galite. Kuo bus geresnė jūsų fizinė būklė, tuo mažesnis bus sąnarių skausmas. Rekomenduojama nedi-delio intensyvumo aerobika ar nedidelio svorio svarmenų kil-nojimas. Svarbu sportuoti reguliariai ne rečiau kaip tris kartus per savaitę, idealiu atveju – kasdien. • Išsiaiškinkite provokuojančius maisto produktus. Kai ku-riems sergantiesiems reumatoidiniu artritu savijauta pablogėja nuo kai kurių maisto produktų: pieno, alkoholio, pomidorų ar riešutų. Jei pastebėjote, kad jūsų savijauta pablogėja suvalgius kokio produkto, – venkite jo. • Atsipalaiduokite. Kuo labiau jūs įsitempęs, tuo labiau jums skauda. Išmokite atsipalaidavimo pratimų ir atlikite juos regu-liariai, ypač tuomet, kai skausmas tampa itin stiprus.• Sumažinkite antsvorį. Antsvoris padidina sąnarių apkrovi-mą, taip dar labiau pažeidžia ir taip jau osteoartrito pažeistus sąnarius, todėl patariama sumažinti kūno svorį. Jei jūs neser-gate osteoartritu, bet turite antsvorio, rizika susirgti osteoartritu ateityje padidėja.• Šokite. Šokis yra geras būdas suderinti sportą, svorio maži-nimą ir atsipalaidavimą. • Imobilizuokite. Kai sąnarys itin skausmingas, jums gali padėti įvairūs įtvarai. Tačiau šių priemonių negalima naudoti ilgiau nei dvi paras be pertraukos, nes gali nusilpti raumenys.• Protingai naudokite ledą ir karštį. Nors ir šalti, ir karšti kompresai gali sumažinti skausmą, nelaikykite jų ilgiau nei 10 minučių. Nors ledas paprastai naudojamas patinimams su-mažinti, jis gali ir palengvinti skausmą, o karštis atpalaiduoja raumenis ir sumažina skausmą.

Paskutinįjį balandžio šeštadienį Kleboniškio miške, Kaune, įvyko eilinės, penktosios bėgimo varžybos žurnalo „Sveikas žmogus“ prizams laimėti, kurias organizavo Kauno bėgimo mėgėjų klu-bas.Dalyvių susirinko tikrai nemažas būrys – apie 70 įvairiausio am-žiaus bėgikų. Amžiaus „diapazonas“ tikrai įspūdingas – vyriausia-jam varžybų dalyviui Juliui Tamašauskui šiemet sukanka 85-eri, jauniausiajam, Jokūbui Kontrimui, – vos treji. Buvo bėgama 2,5, 5 ir 10 km distancijas – kiekvienas rinkosi pagal savo pajėgumą. O nugalėtojų, kaip visada, laukė naudingos dovanos ir prizai. Juos įsteigė bėgimą parėmę UAB „Accuratus” („Boržomio“ natū-ralus mineralinis vanduo), UAB „Ogmios prekyba“, UAB „Promo-farma“ ir „Sveikas žmogus“.Bėgimo nugalėtojai10 km distancija Modesta Kaminskienė ir Aurimas Gudaitis. (II vietoje – Sada Bukšnienė ir Viktoras Mažeika , III – Virginija Ramanauskienė ir Alfonsas Kazlauskas).

Kleboniškio miške varžėsi bėgikai

www.sveikaszmogus.lt

www.ogmiosprekyba.lt

www.promofarma.lt

Renginio rėmėjai

Stip

rybė

s gu

rkšn

is

iš p

ačio

s G

ruzi

jos

šird

ies

www.mineralinis.lt

5 km distancija Sonata Romaðkevièiûtė ir Regimantas Tarasevièius. (II vietoje – Ida Dobrovolskienė ir Vitas Gapševičius, III – Gražina Mikušauskaitė ir Tomas Ūksas)2,5 km distancija Giedrė Kazlauskaitė ir Tadas Ignatavièius. (II vietoje – Odeta Šilulytė ir Ignas Gudžius, III – Aistė Dobrovols-kaitė ir Haroldas Levinskas).

Šeimos sveikata


Metabolinis sindromas – XXI amžiaus rykštėPrieš 37erius metus medicinoje buvo pirmą kartą pavartotas terminas „metabolinis sindromas”. Šis sutrikimas labiausiai suprantamas endokrinologams ir kardiologams, nes būtent jų pacientai dažniausiai išgirsta šią diagnozę. Ir, nors ši liga žmogaus organizme sukelia sudėtingų pokyčių virtinę, daugeliui sergančiųjų ji pasireiškia gana panašiais simptomais. Tad net išoriškai, vien pažiūrėję į žmogų, medikai gali pasakyti, ar jis serga metaboliniu sindromu.

Ligų „suokalbis” prieš žmogųManoma, kad metabolinis sindromas gali sutrumpinti žmo-gaus gyvenimą net 10–20 metų. Po šia diagnoze slepiasi net kelios sudėtingos ligos. Docentė Žaneta PETRULIONIENĖ va-dina šį sutrikimą „mirtinu kvartetu“. Gydytoja kardiologė var-dija: „padidėjęs kraujospūdis (arterinė hipertenzija), vyriško

tipo nutukimas (riebalai kaupiasi pilvo srityje), cholesterolio padidėjimas ir gliukozės apykaitos sutrikimas. Šie simptomai – tai yra rizikos veiksniai, galintys lemti ankstyvą mirtį. Jie tar-pusavyje labai susiję ir vienas kitam daro įtaką. Pakanka trijų, kad būtų diagnozuotas metabolinis sindromas.“ Metabolinis sindromas vertinamas kaip rizikos veiksnių sirgti kraujotakos ligomis kompleksas.


Problema skaičiais• 80–90 proc. visų sergančiųjų 2 tipo cukriniu dia

betu turi antsvorio, jiems būdingas riebalų kaupimasis pilvo srityje, o daugiau kaip 25 proc. iš jų yra fiziškai neaktyvūs.

• Trečdalis lietuvių yra daugiau ar mažiau nutukę. Prieš 20 metų daryti tyrimai parodė, kad 45 proc. moterų per daug svėrė ar buvo nutukusios. Tuomet pagal šiuos žymenis pirmavome tarp kitų Europos šalių.

• 2004 m. Lietuvos diabeto asociacijos atliktas tyrimas parodė, kad 68–84 proc. sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu buvo nutukę.

• Tarptautinių juvenalinės hipertenzijos tyrimų, atliktų Lietuvoje 2002–2004 m., duomenimis, 22 proc. vidutinio amžiaus asmenų, kuriems nebuvo aiškių simptomų, diagnozuotas metabolinis sindromas.

Šis sindromas primena daugelio ligų „suokalbį“ prieš vieną žmogų. Angliavandenių netoleravimas sukelia epizodišką cukraus kiekio kraujyje padidėjimą, riebalų apykaitos su-trikimas sukelia nutukimą ir cholesterolio padidėjimą (nors ,,kas čia pirmesnis, sunku nustatyti), moterims sumažėja vaisingumas, riebėja kepenys. Kraujospūdžio padidėjimas užsuka dar vieną ratą – aterosklerozė, kepenų cirozė, po-dagra, katarakta ir t.t.Akivaizdu tai, kad „suokalbio“ nebūtų, jei žmogus neskriaus-tų savęs per dideliu maisto kiekiu ir visišku nejudrumu.

Ar dėl visko kaltas antsvoris?Šiuo metu medikai intensyviai tiria padidėjusios kūno ma-sės ir nutukimo įtaką šiam sindromui. Manoma, kad būtent nutukimas įsuka visą šį sunkių sutrikimų ratą. Tik pastarąjį dešimtmetį metabolinis sindromas virto didele problema ir grėsme. Yra išsiaiškinta, kad 20–40 proc. visų gyventojų turi įgimtą polinkį sirgti metaboliniu sindromu. Kodėl šis su-trikimas nebuvo žinomas prieš šimtą metų? Endokrinologas profesorius Gintautas KAZANAVIČIUS sako, kad tuomet žmonės pradėjo „dėti pagrindus“ šiai ligai. „Būtent mityba yra tas veiksnys, kuris mus gali ir pagydyti, ir susargdinti. Pažiūrėkime, kiek mes dabar valgome, o kiek judame. Ar sugebame išvaikščioti, išbėgioti tuos keturis maišus produk-tų, kuriuos tempėme namo šeštadienį? Maisto trūkumas ir aktyvesnės maisto paieškos anksčiau vertė žmogų daugiau judėti, kovoti už savo gyvybę. Dabar maisto turime daugiau nei galime suvalgyti. Valgome, nes liūdna, nes linksma, nes esame vieni ar su draugais. Žodžiu, valgome per daug. Jau mūsų protėviai valgė per daug. Neišvengiamai vieną dieną turėjo išsivystyti tokia liga. Organizmas taip sukurtas, kad kovotų su pertekliumi,“ – aiškina profesorius.Per didelis svoris nulemia tai, kad žmogaus organizme ima vystytis atsparumas insulinui. Dėl to dažnam storuliui dia-gnozuojamas cukrinis diabetas. Nutukimas didina gliukozės toleravimo sutrikimo ir 2 tipo cukrinio diabeto riziką, nes jis yra vienas svarbiausių 2 tipo diabeto išsivystymo veiksnių. Įrodyta, kad svorio sumažėjimas mažina ir pavojų susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, o sergantiesiems, kurie atsikratė antsvorio, pagerėja glikemijos žymenys. Stambesnis žmogus, nors ir prisiekinėja, kad valgo mažai, iš tiesų valgo daug ir riebiai. Tokios mitybos pasekmė – per didelis cholesterolio kiekis, virstantis aterosklerozinėmis plokštelėmis kraujagyslių sienelėse. Siaurėjančios krauja-gyslės pirmiausia apie save prabyla per dideliu kraujospū-džiu.Galbūt amerikiečiai galėtų būti daugeliui europiečių pavyz-diniais modeliais. Dėl netinkamos mitybos daugelį jų ka-muoja pilvinis nutukimas, jiems sunku judėti. Kas penktam amerikiečiui diagnozuojamas metabolinis sindromas.

Milijonas ligų vienam žmoguiŠis sindromas nėra nuolatinė sveikatos būklė, tai ne lėtinė liga, kaip, pavyzdžiui, artritas. Metabolinis sindromas – tai rizikos veiksnių rinkinys. Yra nustatyta, kad metaboliniu sindromu dažniau serga mo-terys. Šiuo sindromu sergančios moterys taip pat labiau nu-tukusios pilvo srityje, jas ima varginti dar kitos ligos. Moterų hiperandrogenemija – padidėjusi vyriškų hormonų gamyba – taip pat įtrauka į metabolinį sindromą. Dėl šio sutrikimo moteris negali pastoti, jos figūra praranda moteriškumą: pečiai platėja, klubai siaurėja. Moterys ima atrodyti kaip plaukikės.

Medikų prognozės nedžiugina: organizmo „suokalbis“ gali paversti žmogų „ligų maišeliu“. Vienu metu sergantįjį meta-boliniu sindromu, be nutukimo, vargina net 6–8 sveikatos sutrikimai.Gal verta pradėti su savo organizmu derybas? Tinkama mityba ir reguliarus fizinis krūvis – tai jo sąlygos. Mainais gausite daug daugiau – sveikatą.

Daiva AUSĖNAITĖ

Šeimos sveikata


Bėda, apie kurią vengiama kalbėtiŠlapimo nelaikymas – opi, daugelį moterų varginanti pro-blema. Ji tokia pat sena, kaip ir mūsų pasaulis. Apie šla-pimo nelaikymą rašė Hipokratas ir kiti iškiliausi to meto medikai. Tačiau net ir šiandien moterys apie šią gyvenimą

Šlapimo nelaikymas po gimdymo – išsprendžiama problema

„Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja” į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja. Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušeręginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę VILDAITĘ.

Atlikus Lietuvos gyventojų apklausą, paaiškėjo, kad daug moterų, kenčiančių nuo šio sutrikimo, patiria didelį psichologinį diskomfortą. Asmenybės suvaržymas, užsisklendimas savyje, nepasitikėjimas savimi bei galimybe ką nors pakeisti sukelia moteriai fizinių ir emocinių kančių. Norime to ar nenorime, ilgalaikis ar trumpalaikis stresas, nerimas ar baimė padaro įtaką gyvenimo kokybei. Pirmiausia pati moteris turėtų aiškiai suvokti, kad būtina ieškoti išeities, kad reikia anksčiau ar vėliau ryžtis atviram dialogui su šeimos gydytoju ar ginekologu. Pasirinkite specialistą, su kuriuo jums būtų lengviau kalbėtis – gal geriau gerą pažįstamą, o gal visiškai svetimą gydytoją, gyvenantį kitame rajone ar net mieste. Svarbu patikėti savimi, pasakyti sau: „Aš rasiu savyje valios ir jėgų nugalėti šią problemą. Aš sužinosiu, ką turiu daryti, ir sau padėsiu“.Tokios mintys padės praverti gydytojo kabineto duris.Šiandienos pasaulyje yra daugybė priemonių tiek jauname, tiek vidutiniame amžiuje. Visada yra išeitis. Tik reikia ją rasti.


apkartinančią bėdą vengia kalbėti ir dažnai slepia net nuo pačių artimiausių žmonių. Dar blogiau, kad, šlapimo ne-laikymą laikydamos natūraliu senėjimo procesu, moterys apie jas ilgus metus kamuojančią problemą neprasitaria net gydytojams. Užuot sulaukusios profesionalios pagal-bos, jos ilgus metus kenčia fizinius ir psichinius nepato-gumus.Manoma, kad šlapimo nelaikymas kamuoja daugiau nei du šimtus milijonų moterų. Tikslių duomenų nėra, todėl gali būti, jog šis skaičius daug didesnis. Danijoje įkurta šlapimo nelaikymo klinika susilaukia apie 2000 anonimi-nių skambučių.

Kaltas gimdymas ir amžiusDidžiausios įtakos šlapimo nelaikymui atsirasti turi gimdy-mas ir amžius, kartais ir antsvoris. Nustatyta, kad beveik devyniasdešimt procentų moterų, besiskundžiančių šlapi-mo nelaikymu, yra gimdžiusios. Po gimdymo pakinta mo-terų urogenitalinės sistemos anatomija, susilpnėja tarpvie-tės raumenys. Gali nusileisti lyties organai, sutrikti šlapimo pūslės užsidarymas. Prie to stipriai prisideda senatviniai šlapimo takų pokyčiai. Vyresniame amžiuje nyksta šlapi-mo takų ir šlapimo pūslės gleivinė, silpnėja raumenys, su-trinka šlapimo pūslės veikla. Menopauzės laikotarpiu tai atsitinka dėl hormonų pokyčių. Sunykus šlapimtakių gleivi-nei, lengviau sudirginami šlapimo takų receptoriai, dėl to nuolat norisi į tualetą. Dėl šių visų pokyčių atsiranda šlapi-mo nelaikymas. Dažniausiai juokiantis, kosint, čiaudint ar šokinėjant iš šlapimo pūslės išbėga keletas lašų šlapimo. Ligai progresuojant, ištekančio šlapimo daugėja, o šlapi-mo nelaikymas darosi vis dažnesnis. Šlapimo nelaikymo sutrikimus gali sukelti ir šlapimo takų infekcijos, vidurių užkietėjimas, medikamentai.

Daug nekainuojanti mankštaNėščioms moterims ir po gimdymo, norint išvengti šla-pimo nelaikymo, rekomenduojami pratimai, stiprinantys mažojo dubens dugno raumenis. Vokiečių gydytojas Ar-noldas Kėgelis sugalvojo fizinių pratimų kompleksą, kuris labai pagerina šlapimo nelaikymo problemos kamuojamų pacienčių sveikatą. Šie pratimai rekomenduojami ne tik varginamoms šlapimo nelaikymo, bet ir sveikoms netru-

kus gimdysiančioms moterims. Juos gali daryti tiek jaunos, tiek vyresnio amžiaus moterys. Jie nereikalauja specialaus pasirengimo ir didelių pastangų. Pratimus galite daryti vi-sur, važiuodamos troleibusu, gulėdamos lovoje, valyda-mos dantis. Šiuos pratimus reikėtų pradėti prieš gimdy-mą ir tęsti po jo. Teigiamų rezultatų galima tikėtis po trijų mėnesių gydymo. Yra sukurta daugybė Kėgelio mankštos modifikacijų. Prieš pradedant Kėgelio mankštą, pirmiau-sia reiktų suprasti, kokį raumenį mankštinsite.

Pradėkite šlapintis ir staiga sustabdykite šlapimo srovę. Reikiamas raumuo yra tas, kuris stabdo šlapimo srovę. Mankšta daroma reguliariai po dvidešimt kartų sutraukiant ir atpalaiduojant šį raumenį. Įtemptą raumenį reiktų palaikyti apie dešimt sekundžių. Mankštą darykite du tris kartus per dieną.

Reguliariai mankštinant šį raumenį, sustiprėja makšties sienelės, padidėja jautrumas. Beje, tai leidžia ne tik atsi-kratyti šlapimo nelaikymo problemos, bet ir padidinti sek-sualinį pasitenkinimą.

Kad šlapimo nelaikymas nevargintųYra sukurta daug vaistų ir chirurginių būdų, veiksmingai gydančių šlapimo nelaikymo priežastis. Daugeliui moterų padeda menopauzės laikotarpiu vartojama pakeičiamoji hormonų terapija. Be psichologinių problemų, šlapimo nelaikymo vargina-mam žmogui labai dažnai kyla ir higieninių. Nuo tokio žmogaus sklinda nemalonus kvapas, parausta ir sudirgsta oda. Vienas solidžios firmos direktorius atsisakė savo pa-reigų vien tam, kad nebereiktų būti žmonių būryje ir jaustis nepatogiai dėl šlapimo kvapo. Yra gausybė priemonių, leidžiančių surinkti šlapimą ir tinkamai prižiūrėti pažeistą odą. Šiuolaikinės priemonės ne tik sugeria didelius kiekius šlapimo, bet ir apsaugo nuo nemalonaus kvapo.

Marius ANGLICKIS

Šeimos sveikata


TrumpaiTrumpai apie menopauzę pakanka pasakyti, kad, jai pra-sidėjus, moters kiaušidės nustoja gaminti moteriškus hor-monus estrogenus (nuo jų priklauso menstruacijų ciklas, moters išvaizda, savijauta, nuotaika). Šie pokyčiai gali pra-sidėti nuo 40 iki 60 gyvenimo metų, tačiau vidutinis amžius yra apie 50. Dažnai moterys su baime laukia menopauzės, tačiau tik nuo jų priklauso, kaip šis laikotarpis ateis ir kaip su juo moteris „susitaikys“. Žinoma, yra ir fizinių simptomų, kurie dažnai pasunkina kasdieninį gyvenimą. Tai su kraujagyslėmis ir kraujotaka susiję vazomotoriniai simptomai. Labai daug moterų skun-džiasi karščio pylimo priepuoliais, kai kurios juos kenčia netgi kasdien: kaista ir rausta skruostai, kaklas, rankos, dėl to padažnėja širdies plakimas, išpila prakaitas, kvėpavimas tampa tankesnis ir sunkesnis. Visa tai neišvengiamai suke-lia nuovargį. Kitas nemalonus simptomas – prakaito prie-puoliai naktį. Tai trukdo miegą, o dieną sukelia nuovargį, stresą. Be fizinių pokyčių, moteris veikia ir psichologiniai veiksniai, įkyrios ir negatyvios mintys apie vaisingumo ir netgi mote-riškumo praradimą. Dėl nervų sistemos susilpnėjimo mote-ris apima nerimas, kartais depresija, jos tampa dirglesnės.

Kaip jaustis geriau?Kaip ir kiekvieno negalavimo ar fizinės būklės, sukelian-čioms nemalonius pojūčius, atveju, taip ir menopauzės metu norisi kuo greičiau pasiekti nuolatinę, stabilią ir nor-malią organizmo būklę. Na, o kalbant paprastai, – gerai jaustis. Menopauzės metu kiekviena moteris turėtų atkreipti dėmesį ir subalansuoti mitybą. Savaime suprantama, nerūkyti, ma-žinti alkoholio ir aštraus maisto kiekį. Kad patenkintų kalcio poreikį, vartoti kuo daugiau jo turinčių produktų, taip pat

K iekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti.

Menopauzė –tik naujo kelio pradžia


Your Life® Extra Strength Estrovital Estrovital yra medicininės paskirties produktas

Padeda sumažinti karščio bangas, naktinį prakaitavimą bei kitus menopauzės simptomus

• Kekinės blakėžudės (Cimicifuga racemosa) milteliai ir izofl avonai (vadinamieji augaliniai estrogenai) iš dalies pakeičia moteriškus hormonus.

• Raminantis vaistažolių mišinys (kininių arbatmedžių milteliai (Camellia sinensis), zizifų (Ziziphus spinosa) sėklų ekstraktas 4:1, kininių cinamonų (Cinnamonum cassia) milteliai, tikrųjų imbierų (Zingiber offi cinalis) milteliai, magnolijų (Magnolia glauca) žievės milteliai) mažina dirglumą ir nuotaikų svyravimus.

• Spanguolių (Oxycoccus macrocarpus) ekstraktas saugo nuo infekcijų šlapimo takus.

• Be to, sudėtyje yra svarbių vitaminų ir mineralinių medžiagų.

• Vartojimas: gerti po 1–2 tabletes per dieną pietų metu.

Extra Strength Estrovital – ypatingai stiprus!ypatingai stiprus!

Gamintojas:LEINER HEALTH PRODUCTS, LLC915 East 230 th StreetCarson, California 90745, JAV

valgyti sojos produktų, nes jie turi menopauzės periodu rei-kalingų fitoestrogenų. Žinoma, nereikia pamiršti ir sporto ar bent jau pakankamo fizinio judėjimo.

Pagalba iš gamtosKuo toliau, tuo dažniau žmonės vietoje cheminių preparatų yra skatinami rinktis natūralius ir augalinius, kurie suteikia viską kas geriausia iš gamtos. Gali iškilti klausimas – gal-būt tuomet geriau patiems pirkti ir gerti žolelių nuovirus? Žinoma, tam tikras efektas būtų pasiektas, tačiau toli gražu ne toks, kurį duoda specialistų profesionaliai suderintos ir parinktos sudedamosios dalys. Be to, ne visų žolelių ir kitų dalių galima įsigyti vaistinėse. Taigi ir menopauzės simptomams, ir nemaloniems povei-kiams malšinti mokslininkai, pasitelkę žinias bei gamtos do-vanas, sukūrė specialų preparatą – Your Life Estrovital. Šiame preparate suderintos sojos bei kudzu, kekinė bla-kėžudė ir spanguolių ekstraktas bei visa galybė vaistažolių – kininių arbatmedžių, cinamonų, tikrųjų imbierų, magno-lijos žievės miltelių bei zizifų sėklų ekstrakto. Be vaistažolių, preparate yra B grupės vitaminų ir antioksidantų, vitamino E, seleno, chromo, kalcio ir boro. Na, o preparatą vartoti daugiau nei paprasta – tereikia išgerti vieną tabletę per dieną, geriausia dienos viduryje, užgeriant vandeniu. Esant labai stipriems simptomams, ga-lima vartoti po dvi tabletes per dieną.

Parengė Milda URBONAITĖKonsultavo Kauno 2-os klinikinės ligoninės

vyr. akušerė Ilona JONELIŪNIENĖ

Trumpai apie kiekvieną jų• Sojoje bei kudzu (vijoklinis augalas) yra es

trogenų trūkumą kompensuojanti izoflavonų dienos norma (40 mg). Izoflavonai teigiamai veikia norint sumažinti karščio bangas bei naktinį prakaitavimą, o jų poveikis jaučiamas jau po 2–3 savaičių vartojimo.

• Kekinė blakėžudė (lot.Cimicifuga racemosa) taip pat turi savybių, panašių į estrogenų. Ši žolė padeda malšinti karčio bangas, stiprius širdies plakimus, sureguliuoja kraujospūdžio svyravimus.

• Kininių arbatmedžių, cinamonų, tikrųjų imbierų, magnolijos žievės miltelių bei zizifų sėklų ekstrakto derinys veikia raminamai ir puikiai veikia esant nuotaikos svyravimams, dirglumui, nerimui, jaučiant įtampą ar diskomfortą krūtinės srityje.

• Spanguolių ekstrakte esančios medžiagos yra reikalingos šlapimo takų gleivinei nuo bakterijų apsaugoti, kadangi menopauzės metu ji lengviau pažeidžiama. Apsaugojus gleivinę nuo bakterijų, nuo infekcijos apsaugomi šlapimo takai.

• Kalcis ir boras (jo yra tik kai kurių kalnų upių vandenyje) – mineralinės medžiagos, saugančios nuo lėtinių sąnarių ligų progresavimo. Boras, veikdamas inkstus, apsaugo nuo kalcio ir magnio netekimo, kadangi stabdo jų išsiskyrimą su šlapimu. Be viso to, dėl savo uždegimą slopinančių savybių saugo sąnarius.

Šeimos sveikata


Kai trūksta magnio, prasideda įvairūs negalavimaiMagnio yra gausu lapinėse daržovėse, šokolade, jūros gė-rybėse. Tačiau, net ir gausiai vartojant šių maisto produktų, ne visada užtikrinamas pakankamas organizmo aprūpini-mas magniu. Jo trūkumas gali pasireikšti apetito praradimu, pykinimu, vėmimu, silpnumu. Gali imti stingti, trūkčioti raumenys, traukti mėšlungis, atsirasti širdies ritmo sutrikimų ir kitų ne-galavimų. Kiekvienas žmogus, gyvenantis aktyviai, daug dirbantis ir neabejingas savo sveikatai, turėtų pasirūpinti, kad magnio gautų pakankamai.

Magnis ir kraujospūdisEpidemiologiniai duomenys rodo, kad magnis labai svarbus reguliuojant kraujo spaudimą. Tad, jei norite išvengti hiper-tenzijos ir su ja susijusių rimtų komplikacijų, turėtumėte var-toti jo daugiau. Taip pat, kaip ir vaisių bei daržovių, kalcio, kalio bei mažiau produktų, turinčių daug natrio ir riebalų. Normalizavus padidėjusį spaudimą, daug kartų sumažėja tikimybė sirgti miokardo infarktu, insultu ir kt. Sumažinus sis-tolinį kraujo spaudimą tik 2 mmHg, 7 proc. sumažėja mirš-tamumas nuo išeminės širdies ligos ir net 10 proc. – nuo miokardo infarkto.

Gyvenate aktyviai?

Magnis – vienas būtiniausių mikroelementų. Jis dalyvauja daugiau nei trijuose šimtuose biocheminių reakcijų, vykstančių organizme. Magnis padeda nepriekaištingai funkcionuoti nervų sistemai, raumenims, palaiko kaulus tvirtus, stiprina imuninę sistemą, dalyvauja baltymų sintezėje, energijos gamyboje ir atlieka gausybę kitų funkcijų. Negaunant pakankamo kiekio magnio, gali sutrikti daugelio organizmo sistemų veikla.

Jums reikalingas magnis

Magnis ir širdies bei kraujagyslių ligosDidesnė magnio koncentracija kraujyje mažina tikimybę sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Yra įrodymų, kad maža magnio koncentracija didina širdies aritmijų ir su tuo susi-jusių komplikacijų dažnį. Daugelis tyrimų rodo, kad magnis smarkiai pagerina ligonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, būklę. Du kartus per dieną vartojant 342 mg mag-nio oksido, jau po šešių mėnesių susilpnėja koronarinės šir-dies ligos simptomai. Magnis sustiprina ir antitrombozinių vaistų (aspirino ir kt.), mažinančių kraujo krešumą, poveikį.

Magnis vyresniame amžiujeYpač svarbu magnio vartoti vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems ne tik dažniau išsivysto insultai, miokardo infarktai bei

Magnio papildų turėtų vartoti

• vartojantieji antibiotikų, diuretikų• žmonės, sergantys cukriniu diabetu• sergantieji žarnyno ligomis ( krono liga, žarnų

uždegimais, po žarnyno operacijų)• žmonės, kurių kraujyje sumažėjęs kalio ir kalcio

kiekis• dažnai vartojantieji alkoholį• vyresnio amžiaus žmonės

Šeimos sveikata


kitos su padidėjusiu kraujo spaudimu susijusios ligos, bet ir osteoporozė. Norint senatvėje išsaugoti kaulus sveikus, reikalingas ne tik kalcis, D vitaminas, bet ir magnis. Kai jo trūksta, sutrinka kalcio bei hormonų, reguliuojančių kalcio apykaitą, veikla. Tyrimai įrodė, kad žmonėms, vartojantiems daugiau magnio, kaulų pokyčių atsirado daug rečiau nei nevartojantiems.

Magnis ir diabetasDiabetas yra insulino trūkumo sukelta liga. Insulinas padeda gliukozei patekti į ląstelę, kur vėliau gaminama energija. Kai insulino trūksta, gliukozė nebepatenka į ląsteles. Ląste-lės pradeda badauti, o per didelis gliukozės kiekis kraujyje žaloja nervus, kraujagysles, inkstus ir kitus organus. Magnis labai svarbus insulino išsiskyrimui. Maža magnio koncentracija kraujyje dažnai nustatoma žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu. Manoma, kad maža magnio koncentracija mažina audinių jautrumą insulinui, dėl to didėja gliukozės koncentracija ir vystosi cukrinis dia-betas. Tai patvirtina daugelis klinikinių tyrimų.

Tačiau ne visos magnio formos pasisavinamos vienodai. Tai priklauso nuo to, su kokia druska jis susijungęs bei kokiu pavidalu geriamas. Ilgą laiką vienintelė prieinama magnio forma buvo skrandyje tirpia kapsule apvilktas magnis. Deja, taip tik nedidelė dalis magnio būdavo pasisavinama. Siekiant pagerinti pasisavinimą ir kuo greičiau koreguoti magnio trūkumą, buvo sukurta nauja, daug geriau ir greičiau pasisavinama magnio forma – tirpi magnio druska – magnio acetatas. Magnio gali būti skiriama tiek organinių, tiek neorganinių druskų pavidalu. Neorganinių magnio druskų (magnio sulfato, karbonato ir kt.) dažnai skiriama kaip neutralizuojančių skrandžio sulčių rūgštingumą ar vidurių laisvinamųjų vaistų. Tinkamesnės, kaip papildas, vartoti yra organinės magnio druskos: magnio citratas, magnio laktatas, magnio orotatas. Magnio poveikį ląstelėje sustiprina vitaminas B6. Esant magnio trūkumui, rekomenduojami magnio ir vitamino B6 deriniai, pavyzdžiui Magne B6.

Parengė Marius ANGLICKISKonsultavo Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytoja

Egidija PAURIENĖ

Ne visos formos pasisavinamos vienodaiOrganizmas pasisavina tik vieną trečdalį magnio, gaunamo su maistu. Tad, net ir esant normaliai magnio koncentracijai kraujo serume, širdies, nervų ar kitų audinių ląstelėse mag-nio gali stipriai trūkti. Sergant žarnyno ligomis, vartojant kai kurių vaistų ar nepakankamai gaunant magnio su maistu, jo koncentracija sumažėja smarkiai. Nors galbūt to ir ne-pastebėsite, bet nuo magnio trūkumo pradeda trikti nervų, širdies ir kraujagyslių, bei kitų organizmo sistemų veikla, lė-tėja mąstymas, koordinacija. Didelis magnio trūkumas yra gyvybei pavojinga situacija, todėl kuo skubiau suleidžiama magnio į veną. Jei magnio trūksta nedaug, jo stoka panai-kinama magnį vartojant tablečių pavidalu.

Aknė. 19 proc. visų paauglių kenčia nuo aknės.Artritas. Neaišku kodėl, bet pastojusioms moterims artrito skausmai beveik visada išnyksta.Bulimija. Žmonės, sergantys siaubinga liga, vadinama buli-mija, pasižymi nežabojamu apetitu, juos nuolat kankina alkio jausmas.19 a. Londono Šv. Bartolomėjaus ligoninėje buvo stebima moteris, kuri per dieną galėdavo suvalgyti visą kalną maisto – tris kepaliukus duonos, tris svarus mėsos, begalę daržovių, svarą košės, išgerti 20 stiklinių vandens.Dar įdomus atvejis, kurį stebėjo Filadelfijos daktaras, pavarde Smitas. Tai berniukas, kuris valgė 15 valandų per dieną. Per metus jo svoris padidėjo nuo 105 iki 284 svarų.Dar kitas įdomus atvejis buvo trejų metų vaikas, kuris kasdien išgerdavo du kibirus vandens.Diabetas. Tai trečioji mirties priežastis JAV. Nuo 1965 m. jo paplitimas išaugo 50 proc. Šiais laikais juo serga apie 15 mln. žmonių.

Tik faktai Gripas. 1918 ir 1919 metais pasaulinė paprasto gripo epi-demija nusinešė 20 mln. JAV ir Europos gyventojų.Hemorojus. Du iš trijų suaugusių amerikiečių vargina hemo-rojus.Mikroorganizmai. Šiaurės ašigalyje žiemą neįmanoma su-sirgti jokiomis virusinėmis ligomis, nes tuo metu temperatūra ten tokia žema, kad bet kokie mikroorganizmai žūva.Peršalimas. Paaugliai yra 50 proc. jautresni peršalimui nei suaugusieji. Venerinės ligos. Kasmet daugiau nei 300 000 amerikiečių paauglių užsikrečia kokia nors venerine liga.Vėžys. Harvardo mokslininkai nustatė, kad moterims, kurios per dieną išgeria vieną ar daugiau puodelių kavos, yra du su puse karto didesnė pūslės vėžio rizika nei toms, kurios kavos visiškai negeria.

Parengė Gražina PETRUŽYTĖ


Romantiško nuotykio pasekmių galima išvengti

Pirmasis romantiško nuotykio scenarijusKitą rytą...

Kitą rytą vaistinėje susitinka romantiško nuotykio dalyviai. Jis perka vaistų nuo pagirių. Ji prašo nėštumo testo. Romanti-kas, išgirdęs žodį „nėštumas“, atsikrato paskutinių pagirių sindromo likučių. Jis ima tiesiomis lūpomis šypsotis ir, sku-briai užsirašęs telefono numerį, mauna pro duris. Romantikė atsidūsta „ir vėl ne tas” ir atsiskaito už nėštumo testą.

Nepanaudotas prezervatyvas

Laisvėjanti visuomenė nesmerkia vienadienių meilės nuoty-kių. Tad dažna moteris savo rankinuko tamsiausiame kam-putyje nešiojasi prezervatyvų. „Maža kas...“, – taip vadinasi šis stalčiukas. Realybė parodė, kad „maža kas“ atveju tas prezervatyvas taip ir lieka tūnoti savo slėptuvėje. Aistra su-naikina bet kokius proto likučius, ir pasirūpinti apsauga pa-mirštama.

Antrasis romantiško nuotykio scenarijusKitą rytą sumani moteris, atsigaivinusi duše, kepa savo ro-mantikui romantišką kiaušinienę. Ir pasiraususi vaistinėlėje gamina jam pagirių simptomus mažinantį kokteiliuką. Beje, prisiminusi, kad vakar „maža kas“ taip ir nebuvo panau-dotas, dar kartą pasirausia savo vaistinėlėje. Ko ji ieško? Ir kodėl nebėga į vaistinę?

Ekstrinė kontracepcija

Tiesiog išmintinga moteris žino, kad egzistuoja skubi hormo-ninė kontracepcija. Tai – specifinis greito poveikio metodas, naudojamas po nesaugių lytinių santykių norint išvengti ne-planuoto pastojimo. Šią apsaugos priemonę rekomenduojama pavartoti per120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Skubios pagalbos kontraceptikų galima pavartoti bet kurią ciklo dieną, bet tik kartkartėmis. Skubi kontracepcija skirta tik skubiai pagalbai ir nepritaikyta kasdieniniam vartojimui.

Kada?

Skubios pagalbos kontraceptiką galima pavartoti po ne-saugaus lytinio akto arba tuo atveju, jeigu naudota kontra-ceptinė priemonė neveikė (pvz., santykių metu plyšo arba nusmuko prezervatyvas). Tokio tipo kontracepcija dar vadi-nama: postkoitaline kontracepcija, „kito ryto tablete“ (angl. morning-after pill), „vizitine tablete“, „atostogų tablete“.Neseniai vaistinėse pasirodė naujausias skubios kontracep-cijos preparatas – Escapelle. Vienoje dėžutėje – tik viena tabletė, kurioje yra visa reikalinga dozė. Tabletė turi būti pavartota per 72 valandas (tris paras) po nesaugaus lytinio akto. Yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau pavartota po ne-saugaus lytinio akto (geriau išgerti tabletę per 12 valandų nei trečią dieną). Todėl be priežaties delsti nederėtų.

Jūs ilgai negalėjote atplėšti vienas nuo kito akių. Paskui jis dovanojo gėlių, šnibždėjo komplimentus ir bučiavo rankas. Žvakių šviesoje staiga plykstelėjo aistra. Kai kūnai ėmė šokti tik jiems suprantamą šokį, neliko laiko galvoti... O reikėjo...

Šeimos sveikata


Kada reikia būti atsargesnėms?

Preparatas neveikia, jei jau esate pastojusi, t.y. šis vaistas aborto nesukelia.Skubios kontracepcijos preparato nerekomenduojama var-toti jaunesnėms nei 16 metų merginoms. Nevartokite šio preparato, jeigu jau esate nėščia, nes už-simezgusio nėštumo skubios kontracepcijos tabletės nenu-trauks. Jeigu po nesaugaus lytinio akto praėjo daugiau negu 72 val., skubią kontracepciją, tikintis efekto, pavartoti vis dar galima, nes medicinos literatūroje pateikta duomenų, kad minėtas metodas gali pasiteisinti, jeigu pavartojamas iki 120 val. po nesaugaus lytinio akto. Jeigu paskutinės mėnesinės vėlavo daugiau kaip 5 dienas arba kraujavimas jų metu buvo neįprastai gausus ar neį-prastai silpnas, apsilankykite pas gydytoją ir pasitikrinkite, ar nesate nėščia.Jeigu jau vartojate reguliariai geriamųjų kontraceptinių ta-blečių, skubios kontracepcijos vartoti nereikia.

Kaip dažnai galima vartoti tabletę „po to“?

Šios tabletės vartojamos tik neatidėliotinu atveju ir nėra re-guliarios kontracepcijos metodas. Rekomenduojama vartoti ne dažniau kaip du kartus per vieną mėnesinių ciklą.

Ką dar reikia žinotiIšgėrus tabletę, kito lytinio akto metu būtina naudoti pre-zervatyvą ar chemines apsaugos nuo nėštumo priemones – spermicidus (jei negeriate reguliariai vartojamų kontra-ceptinių tablečių), kadangi ekstrinė tabletė yra tik trumpalai-kio poveikio priemonė (tarsi „gelbėjimosi ratas“). Jeigu po skubios kontracepcijos pavartojimo praėjo dau-giau kaip 3 savaitės, o mėnesinės vis dar nebeprasideda, patartina apsilankyti pas gydytoją ir įsitikinti, kad tabletė buvo veiksminga. Jei pavartojusi šio vaisto vis dėlto pastojo-te, labai svarbu, kad jus apžiūrėtų gydytojas.Pasitarkite su gydytoju apie ilgalaikius kontracepcijos būdus, kurie veiksmingiau apsaugos jus nuo nėštumo.

Daiva AUSĖNAITĖKonsultavo Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja

ginekologė dr. Ingrida BASEVIČIENĖ

Tyrimai griauna mitus apie seksą

Kaip, atlikę didelės apimties seksualinio elgesio tyrimą, nusta-tė britų mokslininkai, jaunuoliai nepraranda savo nekaltybės anksčiau, o susituokusios poros gyvena aktyvų lytinį gyvenimą. Tyrimas, kuris buvo aprašytas žurnale „Lancet“, apėmė 59 šalis.Kaip rodo šio tyrimo rezultatai, paauglių lytinis gyvenimas, priešingai nei buvo manoma, neprasideda anksčiau nei prieš dešimtmetį. Pirmąją seksualinę patirtį jie įgauna 15–19 metų. Tačiau skirtingose šalyse šis amžius gali smarkiai skirtis. Pa-vyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vaikinai ir merginos praranda nekaltybę atitinkamai 15,5 ir 17,5 metų amžiaus. Tuo tarpu Indonezijoje šis amžius yra atitinkamai 24,5 ir 18,5 metų.

Apie viskąKitas mitas, kuris „patyrė pralaimėjimą“, yra tai, kad sutuokti-niai rečiau užsiima seksu nei vienišiai. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Vedusių porų seksas yra mažiau saugus, ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse, kadangi santuokoje gyvenančios poros rečiau naudojasi tokiomis apsaugos priemonėmis, kaip sar-giai. Kaip pažymi mokslininkai, pvz., Afrikoje, santuokoje gy-venančioms moterims yra didesnė lytiniu būdu plintančių ligų rizika, nes jų vyrai dažnai naudojasi prostitučių paslaugomis.Beje, tyrimas parodė, kad išsivysčiusiose šalyse moterys ir vyrai turi maždaug panašų partnerių skaičių. O, pavyzdžiui, Kame-rūne, Haityje ar Kenijoje vyrai linkę turėti kelias partneres. Tuo tarpu moterys – tik vieną.

Plastinė chirurgija grožio tikslais vis populiarėja

JAV mokslininkai pažymi, kad 2006 metais Amerikoje buvo at-likta apie 11 mln. plastinių operacijų, t.y. 7 proc. daugiau nei 2005-aisiais. Populiariausios buvo krūtų formos koregavimo operacijos. Antroje vietoje – nosies ir trečioje – riebalų nusiur-bimo operacija.Taip pat 8 proc. padaugėjo mažai invazinių operacijų, tokių kaip raukšlių užpildymas ir kt.

Užmaršumas – geros atminties raktas

Geriau vaikystės prisiminimus saugoti fotografijų albume nei savo atmintyje, kadangi senų prisiminimų saugojimas mintyje gali priversti pamiršti apie susitikimą arba grįžti iš parduotuvės taip ir nenusipirkus to, kas buvo numatyta. Taigi per didelė in-formacija laikoma mintyse gali sutrukdyti įsiminti naują infor-maciją. Tokios buvo Kolumbijos universiteto Medicinos centro mokslininkų atlikto tyrimo išvados.Jie nustatė, kad tų, kurių geresnė vadinamoji darbinė atmintis, hipokampe (smegenų srityje, kuri dalyvauja atminties formavi-me) susidaro šiek tiek mažiau naujų neuronų. Tai padeda grei-čiau užmiršti pasenusią nebenaudingą informaciją ir perprasti naują.Taigi, nors ir keista, bet per daug gera atmintis – ne visada naudinga, o užmaršumas kartais svarbus normaliems sugebė-jimams ir elgesiui.


Psichologija


Prašome papasakoti, kas gali sukelti žmogui priklausomybę.

Priklausomybę sukelia ne tik cheminės medžiagos – kaip mums įprasta dažniausiai girdėti – alkoholis, psichoakty-vios (narkotikai heroinas, kokainas, amfetaminas) ar taba-ko dūmuose esančios medžiagos. Ją sukelti gali ir azartiniai lošimai, kompiuteriniai žaidimai, trumpųjų teksto žinučių rašymas ir t.t. Tačiau, nepaisant to, pats priklausomybės mechanizmas visiems yra vienodas: kai žmogus tampa priklausomas, keičiasi jo elgesys, mąstymas, gyvenimo bū-das. Kada žmogus jau tampa priklausomas, pasakyti neįmano-ma, nes kiekvienas gyvena skirtingoje aplinkoje, jo psichinė bei fizinė būsenos yra skirtingos. Štai vienam užtektų vieno karto, o kitas ir po penkių netaps priklausomas. Tačiau ži-noma yra tai, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradės

Priklausomybė

Tiems, kurie nėra patyrę, tikriausiai sunku įsivaizduoti, kad žmogaus veiksmai, mintys, bendravimas ir visas gyvenimas gali būti priklausomas nuo kažko kito, bet ne jų pačių. O ypač nuo tokių dalykų, kaip cheminės bei augalinės medžiagos ar netgi azartiniai lošimai arba kompiuteriniai žaidimai.Tačiau tikime tuo ar ne – tokios priklausomybės egzistuoja, o jų atsikratyti yra daug sunkiau nei priprasti. Apie tai kalbamės su Vilniaus priklausomybių ligų centro socialinės pagalbos ir prevencijos skyriaus vedėja Aušra MALINAUSKAITE.

Kas, kodėl ir kaip?

vartoti chemines medžiagas, tuo greičiau taps priklauso-mas.

Kaip suprasti, kad žmogus priklausomas nuo minėtų ne cheminių medžiagų?

Kai žmogus pats savęs nebevaldo, kai jam po kelias va-landas sėdėti prie kompiuterio arba lošimų salone tampa norma, jis visiškai nereaguoja į aplinką, atitraukus prade-da pykti, jam pasidaro neramu, negera, o gerai jaustis jis pradeda vėl pradėjęs žaisti, galime sakyti, kad žmogus jau priklausomas.

Ar yra kokių nors rizikos grupių ar situacijų, kai žmonės greičiau tampa priklausomi?

Galima išskirti keletą situacijų, kai rizika yra didesnė. Tai gali būti kažkokio statuso visuomenėje praradimas, arti-mų žmonių netektis ar jų pasmerkmas. Taip pat socialinių


įgūdžių, ryšio, bendravimo su kitais žmonėmis trūkumas, nemokėjimas planuoti savo gyvenimo – visa tai gali paska-tinti priklausomybę. Taip pat žmonės, sergantys depresija ar kitomis ligomis, greta gali susirgti ir priklausomybe.

Yra keletas požymių, kai galima įtarti, kad žmogus priklausomas. Tai dirglumas, didelė emocijų kaita – žmogus tai liūdnas, tai linksmas, atsiranda įtartinų naujų draugų, pastebima žaizdų ir injekcijų žymių, keičiasi išvaizda. Tačiau svarbu pabrėžti, jog negalima šimtu procentų pasakyti, kad minėti požymiai yra sukelti priklausomybės, – visa tai gali būti dėl kitų priežasčių, todėl jas reikia išsiaiškinti padedant specialistams bei nesistengti diagnozuoti patiems.

Dažnai sunku įtikinti žmogų pasitikrinti, ar nėra priklausomas. Ar yra kokių specialių būdų tai padaryti?

Jokio stebuklingo sakinio nėra, reikėtų ieškoti įvairių kelių. Priėjimą galima rasti per šeimą, artimą aplinką, tiesiog ben-draujant su žmogumi, galbūt pasitelkiant jam autoritetingus asmenis. Dažniausiai tai yra nuolatiniai pokalbiai, nors tai labai sunku, jei pats žmogus nemotyvuotas. Priklausomybė pasižymi tuo, kad pačioje jos pradžioje pats žmogus nemato, kad yra priklausomas, – pirmiausia tai pa-stebi aplinkiniai.

Kartais girdėti kalbant, kad moterų priklausomybė nuo alkoholio neišgydoma. Ar tai tiesa?

Bet kokia priklausomybė yra lėtinė liga, kuriai būdingi at-kryčiai. Tiek vyrai, tiek moterys, sergantys priklausomybe, gali nustoti vartoti kenksmingas medžiagas, tačiau pati pri-klausomybė vis tiek išliks, tokie žmonės turės visiškai vengti alkoholio bei jo vartojimą skatinančių situacijų. Ar tai mo-teris, ar vyras, nieko nekeičia. Tiesiog mūsų visuomenė yra tokia, kad girta moteris bus pasmerkta, o į vyrą pažiūrėta pro pirštus.

Tiesa yra ta, kad moterims gydytis priklausomybę, tiek dėl visuomenės požiūrio, tiek dėl biologinių organizmo ypatumų, yra sunkiau.

Kaip gydomi priklausomi žmonės?

Tai labai individualu – vienam, kad nuspręstų gyventi blai-viai, gali užtekti pokalbio su psichologu, kitas išbando visus metodus, tačiau vis tiek „atkrenta“. Gydymo būdą parenka gydytojai, pabendravę su žmogumi, ištyrę jo situaciją, ligos eigą. Patys paprasčiausia metodai yra detoksikacija (organizmo išvalymas medikamentų ir skysčių infuzija), psichoterapija bei Minesotos programa. Šią programą sudaro psichote-rapija bei 12 žingsnių, kuriais besivadovaudamas žmogus atsikrato priklausomybės. Tai yra anoniminių alkoholikų fi-losofija.

Kalbėjosi Milda URBONAITĖ

Vilniaus priklausomybių ligų centrotelefonas 8 ~5 216 0014

veikia nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro.


Ryšys tarp miego trukmės ir svorio

Žurnale „American Journal of Epidemiology“ atspausdinto 16 metų trukusio tyrimo rezultatai kiek netikėti. Atlikę tyrimą su 68 183 vidutinio amžiaus amerikietėmis, tyrėjai nustatė, kad tos, kurios miegojo 5 ir mažiau valandų, priaugo dau-giau svorio nei tos, kurios miegojo nors 7 valandas. Be to, miegančiųjų 5 ar mažiau valandų svoris augo labiau net statistiškai pašalinus fizinio aktyvumo ir kalorijų suvartojimo įtaką.Kokia tokių rezultatų priežastis, iki galo nėra aišku. Ma-noma, kad miego trūkumas turi įtakos hormonams, susi-jusiems su apetito kontrole ir medžiagų apykaita. Be to, gali turėti įtakos ir tai, kad žmonės, kurie trumpiau miega, daugiau valgo ir mažiau mankštinasi.

Ilgaamžiškumo veiksnys

JAV ekspertai atliko labai įdomų tyrimą. Tirdami veiksnius, kurie turi įtakos ilgaamžiškumui, Čikagos mokslininkai nu-statė, kad yra glaudus ryšys tarp ilgo gyvenimo ir motinos amžiaus gimdymo metu. Jie pastebėjo, kad vaikai, kurie gimė prieš motinai sulaukus 25-erių, turi dvigubai didesnę tikimybę sulaukti savo 100-ojo gimtadienio nei tie, kurių motinos gimdymo metu buvo vyresnės.Be to, apklausę 1000 ilgaamžių, tyrėjai išsiaiškino, kad tarp jų 1,7 karto buvo daugiau pirmagimių. Tyrimo vadovės N.Gavrilovos nuomone, taip gali būti dėl to, kad jaunesnių moterų sveikesnės kiaušidės. Taip pat jaunos mamos rečiau serga infekcinėmis ligomis, kurios gali atsiliepti kūdikio vystymuisi.

Proto ligos skatina fizinių ligų išsivystymą

Kaip nustatė trejus metus trukusį tyrimą atlikę mokslininkai, vyresnių žmonių depresija, kitos psichikos ligos ir vienatvė skatina tokių ligų, kaip širdies ligos ir demencija, išsivysty-mą.Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai, atlikę tyrimą su 324 vyresniais nei 60 m. amžiaus vyrais ir moterimis, nustatė ryšį tarp depresijos ir arterijų susiau-rėjimo. Tyrimas taip pat parodė, kad sirgusiųjų sunkesne depresijos forma arterijos buvo labiau susiaurėjusios. O ar-terijų susiaurėjimas gali paskatinti tokių ligų, kaip infarktas ar insultas, pasireiškimą.Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 43136 psichikos ligomis sergantys pacientai parodė, kad jaunesniems nei 50 m. as-menims, sergantiems psichikos ligomis, yra 3 kartus dides-nė rizika mirti nuo širdies ligos ar insulto nei nesergantiems psichikos ligomis. Be to, ši rizika didesnė ir tiems, kurie var-toja antipsichotikų. Dar vienas tyrimas konstatavo, kad vienatvė vyresnio am-žiaus žmonėms du kartus padidina Alzheimerio ligos riziką. Kaip pastebėjo vienas iš tyrimo autorių R.Wilsonas iš Čika-gos universiteto, vyresnių žmonių vienatvės sukelta depresi-ja kažkokiu būdu sunaikina proto sugebėjimą kompensuoti nuo amžiaus priklausomus pakitimus, nulemiančius sociali-nį elgesį ir skatinančius demencijos vystymąsi.


Tai įdomu

Psichologija

�0 2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

Kai į duris pasibeldžia keturiasdešimtasis gimtadienisJei anksčiau vien mintis apie meilės naktį, apsinuoginusi partne-rė ar vien fantazijos „išjudindavo“ organizmą veikti, tai vyresnia-me amžiuje vyrui ir moteriai to gali jau nebepakakti. „Vyresniojo amžiaus žmonėms noras mylėtis labai priklauso nuo prieraišu-mo, šalia esančio partnerio, bendros ir seksualinės sveikatos“, – sako gydytojas psichoterapeutas-seksopatologas Viktoras ŠAPUROVAS. – Sulaukus keturiasdešimties, vyrams dažnėja erekcijos sutrikimai, todėl seksas gali tapti fiziškai neįmanomas. Todėl labai svarbu, kokia moteris gyvena kartu su juo“.Vis dažnėjantys erekcijos sutrikimai toli gražu nereiškia, kad nuo šiol miegamojo duris turite palikti praviras ir visam laikui atsisveikinti su meilės teikiamais malonumais. Tiesiog būtent dabar vienas kitam įveikti šį sunkų periodą gali ir turi padėti partneriai. Supratinga ir mylinti moteris sugebės vyrą lytiškai sujaudinti pasitelkdama rankas, burną ir t. t. Tereikia suprasti, kad spontanišką susijaudinimą brandaus amžiaus sulaukusiam

Ar verta atsisveikinti su savo libido vos sulaukus 40-ties?Jau turbūt retai ką stebina atsitiktinė pora: keturiasdešimtmetis su mergina, tinkančia jam į dukras. „Žilė galvon...“ Tačiau ar tikrai? Kas laukia pagyvenusių vyrų, susiviliojusių jaunesnes kojas aptempusiu sijonu, ir ko iš seksualinio gyvenimo gali tikėtis keturiasdešimties sulaukusi moteris? Kas slepiasi už brandaus amžiaus sulaukusių žmonių miegamojo durų?

Meilės naktis su muzikos garsaisJau seniai žinoma, kad mylėtis ne tik malonu, bet ir sveika, ypač jei tai daroma su saiku. Jungtinių Valstijų mokslininkai, atlikę tyrimus, susijusius su lytiniu gyvenimu, nustatė, kad mylintis organizme gaminami imuninę sistemą stiprinantys antikūnai. Bet šis procesas esą pastebimas tik pas tiems, kurie per savaitę mylisi po du kartus. Tie, kurie meilės naktimis džiaugiasi kur kas dažniau arba kur kas rečiau, imunoglobulino (antikūnų) kiekį organizme mažina ir padidina grėsmę susirgti. Vėliau tie patys Jungtinių Valstijų mokslininkai nustebino pasaulį paskelbę, kad imunoglobulino gamyba organizme pagreitėja, jei mylintis dar klausomasi „uždegančios“ muzikos. Esą tokia muzika atpalaiduoja, o ši būsena neva ir didina imunoglobulino seilėse koncentraciją. Tačiau tyrinėtojai atkreipė dėmesį, kad tie žmonės, kurie per savaitę mylisi daugiau kaip tris kartus, net jei ir jų organizmas negamina daugiau antikūnų, yra laimingesni ir visiškai patenkinti savo gyvenimu. Dažnai besimylintys žmonės visiškai patenkina savo lytinį potraukį, išties myli savo antrąją pusę, todėl jų santykiai ilgalaikiškesni. Mokslininkai padarė išvadą, kad, organizme sumažėjus imunoglobulino kiekiui, žmogui kyla baimė prarasti žmogų, kurį myli ir su kuriuo išties gera. Todėl tokie santykiai esą trunka ilgiau.


Seksualinį gyvenimą pagerina užmiesčio sodyba...Didžiosios Britanijos tyrėjai nustatė, kad tie žmonės, kurie gyvena „gamtoje“, džiaugiasi kokybiškesnėmis ir malonesnėmis meilės naktimis nei miestiečiai. Londono ir jo apylinkių gyventojų apklausos parodė, kad daugiau kaip pusė žmonių, miestą iškeitusių į užmiestį, džiaugiasi smarkiai pagerėjusiu seksualiniu gyvenimu. Keturi iš dešimties apklaustųjų atskleidė, kad mylėjimasis jiems teikia kur kas didesnį malonumą juo mėgaujantis užmiestyje, o kas trečias respondentas pasidžiaugė, kad gamtos apsuptyje jis ėmė mylėtis kur kas dažniau nei anksčiau.

vyrui pakeičia fizinė stimuliacija. Belieka pažvelgti į šią situaci-ją iš gerosios pusės – nuo šiol galima mylėtis ne tuomet, kai organizmas to reikalauja, o tada, kai abu partneriai patys to nori. Todėl, jei vyras ir nereaguoja taip kaip anksčiau į šalia jo gulinčią pusnuogę žmoną, jai tereikia „norą“ sužadinti, o ne atsisakyti lytinių santykių, laukiant „geresnių laikų“.

„Velnias uodegon...“„Nors lytinių santykių poreikis vyrui, sulaukusiam keturiasde-šimties, dažniausiai palaipsniui mažėja, tačiau yra vienas „at-gimimo“ periodas. Atšventę penkiasdešimtmetį, kai kurie vyrai stengiasi susigrąžinti meilę keisdami partneres ir ieškodami vis jaunesnių draugių“, – teigia V. Šapurovas. Tačiau net jeigu vos dukters amžiaus sulaukusi mergina sutinka kiek intymesniam pabendravimui nei pokalbiai prie kavos, ir tokie susitikimai tampa vis dažnesni – tai toli gražu ne tas vaistas, kuris padeda išsaugoti vyro libido. „Padidėjęs seksualinis aktyvumas neatitin-ka realių brandaus amžiaus vyro organizmo galimybių ir priar-tina lytinio gyvenimo pabaigą, – perspėja gydytojas psichotera-peutas-seksopatologas. – Nors ir nepasitvirtino prieš šimtmetį itin populiari nuomonė, kad intensyvus lytinis gyvenimas išse-kina sėklos atsargas – vis dėlto, jei vyras mylisi dažniau, nei leidžia jo fizinės galimybės, ilgainiui sumažėja poreikis, ir net gali pradėti trikti erekcija“.Tačiau sulaukusios brandaus amžiaus įvairiausiomis spalvo-mis pražysta moterys. Juk ne veltui sakoma, kad tuomet pra-sideda „aksominis“ moters amžius... Gydytojų teigimu, dažnai

vyresnio amžiaus moterys patiria kur kas stipresnį orgazmą nei jaunystėje. Tam esą gali turėti įtakos atsipalaidavimas ir visiškas atsidavimas pojūčiams, susijęs su mažesne rizika pa-stoti. Tačiau viskas, kas turi pradžią, – turi ir pabaigą... Taip ir aksominis sezonas ir jį lydintys džiaugsmai neatlaiko nelygios kovos su... menopauze. „Tuomet moteris dažnai nebejaučia džiaugsmo mylėdamasi ir atsiduoti meilės nakčiai sutinka tik vyrui primygtinai pareiškus norą. Be to, menopauzės metu pa-blogėja makšties sekreto gamyba (makštis išsausėja), tad aktas tampa sunkesnis, mylintis reikia naudotis papildomomis prie-monėmis“, – vardija gydytojas V. Šapurovas.

Ištiesta pagalbos rankaPsichoterapeuto-seksopatologo Viktoro Šapurovo teigimu, jei vyrui nesutrinka erekcija ir jei jis neserga sunkiomis somatinė-mis (fizinėmis) ligomis, – abu partneriai mylėtis gali kad ir iki gi-lios senatvės. Juk, sulaukus keturiasdešimties, lytiniai santykiai tampa brandesni, prasidėjus menopauzei nebereikia rūpintis kontracepcija. Žinoma, vyrui tikrai „nepakenks“ įvairūs (ypač daugiau cinko turintys) stipriajai lyčiai skirti vitaminai. „Taip pat labai svarbu, „tausojant“ vyro jėgas nedaryti ilgų (6–12 mėne-sių) pertraukų tarp meilės naktų“, – pataria gydytojas. Nes jos gali ne padėti, o kaip tik pakenkti. Tačiau, gydytojo teigimu, net ir tiems atvejams, kai „noriu – bet negaliu“, šiuolaikinė medicina turi ką pasiūlyti. Pasak jo, šian-dien Lietuvoje galima nusipirkti tris preparatus (tadalafiną, var-denafilį, sildenafilį – vaistinėse parduodamus atitinkamai Cialis, Levitra ir Viagra pavadinimais), kurių vienas visiems tikrai girdė-tas, tačiau kiti du – nemažiau veiksmingi. „Šie vaistai padeda, kad „pasisektų“, – šypsosi V. Šapurovas. Pasak jo, bet kokio iš šių preparatų gydytojas gali skirti sutrikus varpos kraujotakai, sergant įvairiomis vidaus ligomis (diabetu, padidėjusiu kraujos-pūdžiu ir kt.). Nemažai šie vaistai padeda ir po sunkių stuburo traumų, esant mišriems sutrikimams (fiziniams ir psichologi-niams)“, – patirtimi dalijasi psichoterapeutas-seksopatologas.Bet svarbiausia, norint išsaugoti gyvenimo džiaugsmą ir mė-gautis malonumais miegamajame, – gyventi darnioje ir lai-mingoje šeimoje, reguliariai mylėtis su tuo pačiu partneriu ir rūpintis abiejų pasitenkinimu. Retai ir negausiai vartojamas al-koholis taip pat padės išsaugoti vyriškąsias jėgas. Tad smagių atradimų, kurie tikrai įmanomi sulaukus keturiasdešimties!

Eglė KAIRELYTĖ

Psichologija


Planuokite vaiko atostogas pagal jo amžiųPirmiausia tėveliai, planuodami savo ir vaikų atostogas, turi atsižvelgti į vaiko amžių. Dažnai tėveliams atrodo, kad su ke-lių mėnesių mažyliu jokių įspūdingų atostogų nesuplanuosi, tik dar labiau nuvargsi. Tačiau kartais pačios netikėčiausios atostogų idėjos su mažyliu gali virsti įsimintiniausiomis atos-togų akimirkomis. Atostogas galima planuoti su tėveliais, auginančiais panašaus amžiaus mažylius, aplankyti netoli esančias nuostabias vietas. Nepamirškite fotoaparato, kad užfiksuotumėte pirmųjų vaiko atostogų akimirkas. Jau 2 metukų mažyliai gali vykti į ugdomąsias stovyklas, ta-čiau tik kartu su tėveliais ar seneliais. Tai puiki proga ne tik vaikui pabendrauti su bendraamžiais, bet ir tėveliams prisi-minti vaikystę. Šio amžiaus mažylius galima palikti ir dienos stovyklose. Nuo 6 iki 13 metų vaikams rekomenduojamos kūrybiškumo ugdymo stovyklos regioniniuose parkuose ar ku-rortiniuose miesteliuose. Vyresnių vaikų atostogų planavimas tampa tikru galvos skausmu tėvams. O ugdymo institucijų bei jaunimo turizmo agentūrų pasiūlymų tikrai daug: išgyvenimo stovyklos su palapinėmis, karinio pobūdžio, lyderio įgūdžių ugdymo stovyklos, atostogos su bendraamžiais užsienyje,

Idėjos vaikų vasaros poilsiuiRenkant vaikams atostogų vietą bei norint, kad jos būtų ne tik įsimintinos, bet ir naudingos, tėveliai turėtų atkreiti dėmesį į keletą kriterijų, kurie ypač svarbūs, įgyvendinant nuostabias vasaros poilsio idėjas. Nuolat zirzinčiam vaikui, kad vasarą nėra ką veikti, tėveliai, planuodami atostogas, turi ypač atsakingai paskirstyti ne tik finansinius išteklius, bet ir laiką: kada, kur ir kaip vaikas leis atostogas. Mes siūlome tik keletą idėjų, kad vaikų atostogos būtų kuo užimtesnės, o visa kita priklauso tik nuo Jūsų išradingumo!

tarptautinės stovyklos, turistiniai žygiai dviračiais, baidarėmis, valtimis.

Ar tik pinigai lemia puikias vaikų atostogas?Antrasis kriterijus – atostogų planavimas pagal kainą. Vaikų vasaros poilsio stovyklos finansuojamos teisės aktų nustaty-ta tvarka. Jų rėmimo tikslas – vasaros atostogų metu užimti vaikus, ypač iš socialiai remtinų šeimų. Jei nepatenkate į šį sąrašą, už stovyklą reiks susimokėti patiems. Tad viską gerai suplanuokite ir apgalvokite, kiek galite pinigėlių skirti vaikų vasaros poilsiui ir kokių atostogų jis tikisi. Gal jis mieliau norėtų vasarą praleisti pas močiutę kaime, žvejodamas ar uogaudamas, o gal keliaudamas kartu su tė-veliais ne tik į prabangius kurortus, bet ir į turistinius žygius baidarėmis ar dviračiais. Jei vaikas turi ypatingų pomėgių, reiktų pasidomėti organizuojamomis ekskursijomis ar išvyko-mis, vaikų renginiais, varžybomis, kurie organizuojami vai-kams pažintiniais, rekreaciniais ar sporto tikslais.

Kaip paskirstyti laiką, kad kiekviena diena būtų užimta?Suplanuokite iš anksto vaikų vasaros poilsį pagal laiką. Kuo daugiau užimtumo, tuo mažiau zirzimo, kad nėra ką veikti. At-sakingai paskirstykite atostogų laiką, suplanuokite dienomis, ką vaikas galėtų veikti. Jei numatėte leisti vaiką į stovyklą, pa-galvokite, ką kitą atostogų laiką vaikas veiks. Planuokite taip, kad vaikas po vasaros atostogų galėtų pasakyti: „Oho, kiek daug pamačiau, nuveikiau ir sužinojau...“.

Kuo ypatingos vaikų vasaros poilsio stovyklos?Stovykla – papildomo, neformalaus ugdymo įstaiga, teikianti vaikams ir jaunimui vasaros poilsio ar neformalaus papildo-mojo ugdymo, švietimo ir kryptingo vaikų ir jaunimo užimtumo


paslaugas, skatindama pažinimo, lavinimosi, saviraiškos po-reikius, sudaranti sąlygas papildomai ugdyti vaikų ir jaunimo savarankiškumą, plėtoti jų gebėjimus ir patirtį. Stovyklos gali būti: stacionarios (vaikų vasaros poilsio įstaiga specialiai pa-statytose ir įrengtose patalpose), turistinės (vaikų trumpalaikio poilsio organizavimas rekreacinėje teritorijoje įrengtoje stovy-klavietėje), dieninės (laikinas vaikų ir jaunimo poilsio ir maiti-nimo organizavimas dienos metu pritaikytose patalpose).Stovyklos gali būti įvairių profilių: bendrojo, kūrybinės, meni-nės, kraštotyrinės, sporto, mokslinės, istorinės, kalbų moky-mo, konfesinės, karinės, sveikatingumo. Stovyklos užsienyje skirtos norintiesiems ne tik linksmai pra-leisti laiką, bet ir susipažinti su svečiomis šalimis. Stovyklos

užsienyje yra skirtos vaikams ir jaunimui nuo 12 iki 18 m. Kiekviena stovykla turi šiek tiek specifikos, tačiau visose jose dalį dienos užima ekskursijos, o kitą dalį – pramoginė teminė stovyklos programa iš anksto organizuojama vadovų.Teigiama, kad geros stovyklos požymius pirmiausia atspindi stovyklavimo dvasia – nuostabi aplinka, gilūs įspūdžiai, ben-druomeniškumo jausmas. Antra – įspūdinga stovyklos pro-grama (ekstremalūs ir dinamiški žaidimai, kūrybinės užduotys, kvapą gniaužiančios patirtys, pažintiniai-sportiniai galvosū-kiai), kuri ugdo ir grūdina asmenybę – pasitikėjimą savimi, kritinį mąstymą, gebėjimą dirbti komandoje. Trečia – profe-sionalūs vadovai, kurie supranta vaiko poreikius ir polėkius, moka pamatyti neribotus talentus ir padėti atskleisti save.

Keletas idėjų, ką galima veikti vaikui vasarą• Nupirkite vaikui abonementą į žirgyną, baseiną arba

vaikų sporto klubą, kad ir vienam vasaros mėnesiui. Vaikas žinos, kad kiekvieną dieną jo laukia veikla.

• Galite sukurti namų žurnalą, kuriame kiekvienas šeimos narys galėtų parašyti savo patyrimus, mintis ir jausmus.

• Duokite vaikams užduočių! Pavyzdžiui, užrašyti ir suklasifikuoti informaciją: kokius paukščius pamatė, kokias gėles, kokius gyvūnus. Tegu vaikas stebi ir pažymi orų permainas.

• Pradėkite ką nors kartu su vaiku kolekcionuoti: vabzdžius, įvairių spalvų ir formų akmenukus, monetas ar bet ką, kas domina jūsų vaikus.

• Užsibrėžkite tikslą per vasarą aplankyti zoologijos so

dą, muziejus, parkus, kur vaikui galėtų būti įdomu. Pasidomėkite, kada ir kur vaikams vyksta renginiai.

• Kartu su vaiku renkite iškylas į gamtą – pasiimkite priešpiečius, pasikvieskite draugų ir smagiai praleiskite laiką. Prisigalvokite žaidimų, varžybų.

• Renkite turistinius žygius dviračiais, valtimis, baidarėmis. Planuokite, nepamiršdami atsargumo priemonių, mokykite vaiką būti atsakingu, savarankišku ir atsargiu. Eikite kartu su vaikais žuvauti. Aiškinkite vaikams, kokias rūšis žuvų galite pagauti, kokį masalą naudoti. Uogaukite kartu su vaikais.

• Pamokykite savo vaikus kepti ir virti. Labai įdomus patyrimas yra matuoti reikalingus produktų kiekius ir vykdyti recepto nurodymus. Nuostabiausias atlygis yra valgyti tai, ką pats pasidarei.

Parengė Inga MARKŪNAITĖIšsamiau skaitykite www.sveikaszmogus.lt

Sveikas gyvenimo būdas


Neignoruokime stuburo anatomijosDaugeliui vyresnių nei 50 metų žmonių kada nors yra skaudėję nugarą. O, nugaros nesaugant, skausmai gali pradėti kankinti jau sulaukus 30 metų.Apie nugaros skausmus ir kaip jų išvengti kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Ieva SLIVOVSKAJA.

Ar daug žmonių skundžiasi nugaros skausmais?

Mūsų skyriuje apie 80 procentų ambulatoriškai gydomų pacien-tų vargina nugaros skausmai. Kokiu metu pacientų, varginamų nugaros skausmo, daugiausia, išskirti negalėčiau, tačiau paste-bime, kad pavasarį, kai padaugėja fizinio darbo, besiskundžian-čiųjų nugaros skausmais būna daugiau.

Kokios dažniausios nugaros skausmų priežastys?

Kuo įvairiausia stuburo patologija gali sukelti nugaros skausmus. Tai osteochondrozė, tarpslankstelinių diskų išvaržos, artroziniai pakitimai tarpslanksteliniuose sąnariuose bei kitos priežastys. Norint išvengti nugaros skausmų, reikia nuolat stebėti savo lai-kyseną, daugiau judėti, stengtis išlaikyti optimalią kūno masę.Skausmo pobūdis gali būti įvairus. Nuo ūminių staigiai atsiran-dančių skausmų po didelio fizinio krūvio iki nuolatinių mau-džiančio pobūdžio ilgai trunkančių nugaros skausmų.

Kokia laikysenos įtaka žmogaus organizmui?

Viena iš labiausiai paplitusių nugaros skausmo priežasčių yra netaisyklinga laikysena. Nugaros skausmai atsiranda dėl ilgalai-kio netaisyklingo sėdėjimo (pavyzdžiui, dirbant), dėl blogos pa-dėties, kai reikia ilgai būti pasilenkus, dėl netaisyklingo sunkių daiktų kilnojimo, dėl netaisyklingo ilgalaikio stovėjimo, netaisyk-lingos gulėjimo padėties ar netaisyklingo daiktų nešiojimo.Netaisyklinga stuburo padėtis yra viena iš degeneracinių tarp-slankstelinių diskų pakitimų priežasčių. Nekoreguojant laikyse-nos atsiranda stuburo struktūros pakitimų, taip pat kinta natūrali vidaus organų padėtis.

��2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

patariasžKada kreiptis į gydytoją?Į gydytoją kreipkitės, kai:Nugaros skausmas atsirado dėl traumosSkausmas plinta į kojas žemiau keliųNutirpo pėdos, kojos, kirkšnių, išeinamosios angos sritisSkausmai labai stiprūs, ir jūs negalite pajudėtiSkausmai nesumažėja po 2–3 savaičių

Kokią reikšmę skausmų profilaktikai turi baldai?

Žmogus darbe praleidžia apie 8 valandas, lygiai tiek pat ir miegodamas. Taisyklinga padėtis sėdint ar gulint svarbi nugaros skausmų profilaktikai. Ir sėdint, ir gulint turi būti išlaikyti fiziologiniai stuburo linkiai. Kėdė turi būti patogi, tinkamo aukščio. Kojoms patogiausia padėtis tokia, kai jos sulenk-tos per kelius ir per čiurnas 90 laipsnių kampu, o pėdos remiasi į grindis. Be to, sėdėda-mas žmogus turi remtis į kėdę sėdimaisiais gumburais ir šlaunų užpakaliniu paviršiumi, o ne kryžkauliu, priekinis kėdės kraštas neturėtų remtis į pakinklio sritį.Rašomasis stalas taip pat turi būti tinkamo aukščio. Jei stalo paviršius bus per žemai, jūs sėdėdami per daug pasilenksite, o pasilenkdami per daug suapvalinsite nugarą (dings juosmeninė lordozė). Kėdės atlošas turi būti toks, kad padėtų išlaikyti juosmens linkį. Todėl juosmens srityje ties kėdės atlošu turi būti volelis, kuris jį palaikytų. Juosmens linkį lengviau išlaikyti, kai dubuo yra šiek tiek aukščiau kelių. Dedami specia-lūs trikampiai ant kėdės sėdynės. Lovos pagrindas būtų tvirtas, o čiužinys – minkštas, patogus, bet kartu pakankamai kietas ir elastingas, kad gulint jis per daug neįdubtų, bet kūnas tolygiai remtųsi į atramos paviršių. Gulint čiužinys turi prisitaikyti prie žmogaus kūno formų.

Kas dar yra svarbu?

Keldami visada turite stengtis išlaikyti natūralius nugaros linkius. • Daiktus kelkite tiesdami kojas, mažiau naudokite nugarą kaip svertą. • Taisyklingai keliant daiktus reikia pražergtomis kojomis atsistoti kuo arčiau keliamo daikto. • Atkreipkite dėmesį, ar išlaikyti natūralius nugaros linkiai. • Sulenkite kelius, pritūpkite. • Paimkite keliamą daiktą ir laikykite kiek galima arčiau savęs. • Nestaigiu judesiu, tiesdami kelius, daiktą pakelkite. • Jeigu atsistojus daiktą reikia perkelti į kitą vietą, perstatydami pėdas, stenkitės nesukti nugaros. Svarbus yra fizinis aktyvumas, kasdieninė mankšta, pratimai, kurie stiprina nugaros, sėd-menų, pilvo preso ir kojų raumenis. Mūsų raumenys sudaro tam tikrą korsetą, kuris iš išorės fiksuoja stuburą.

Jei tenka ilgai važiuoti automobiliuDažnas yra pastebėjęs, kad nugarą įskausta važiuojant automobiliu, ypač jei kelionė ilgesnė, o sėdima netaisyklingai. Ką daryti, kad nugarą skaudėtų kuo mažiau?Pirmiausia – sėdėti taisyklingai: galvą ir pečius laikyti tiesiai, nepersikreipti ir nesulinkti. Apatinė juosmens dalis turi remtis į atlošą. Dažnai keisti padėtį ir kiek galima dažniau mankštinti nugarą: maždaug kas valandą sustoti ir daryti trumpas pertraukėles – pasivaikščioti, pasilankstyti į šonus ir į priekį.Ant sėdynės naudinga uždėti specialų automobilinį masažuoklį, kuris mažina nugaros nuovargį vairuojant, atpalaiduoja įsitempusius raumenis bei malšina nugaros skausmą, kurį sukelia vibracija ir ilgalaikė sėdima padėtis. Be to, jis suteikia papildomą atramą nugarai – vairavimas tampa ne toks varginantis ir yra daug patogesnis. Masažuoklį galima pritvirtinti prie abiejų priekinių transporto priemonės sėdynių.

Parengė Andrius VAITIEKUS


�� 2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

Atsimename taip, kaip valgomeSmegenys yra vienas iš daugiausiai energijos sunaudojančių organų, todėl joms būtina speciali dieta. Nustebsite suži-noję, kad jūsų protiniai sugebėjimai gali priklausyti nuo to, ką valgote. Tai nelengva, bet jūs galite tapti protingesni. Pirmiausia pradėkite valgyti pusryčius. Daugelis tyrimų pa-tvirtina, kad žmonės, valgantys pusryčius, pasiekia daug geresnių rezultatų mokykloje ar darbe, nes taip smegenys nuo pat ryto aprūpinamos pagrindine energetine medžiaga – gliukoze. Tačiau gliukozę reikia gauti ne iš saldumynų, o iš kruopų ir košių. Atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, nuo-lat pusryčiams valgantys saldumynus ir geriantys gazuotus gėrimus, atminties testus atlieka taip pat, kaip ir 70 metų senukai. Geriausias pasirinkimas pusryčiams yra kiaušinis. Jame yra gausu cholino, iš kurio gaminamas pagrindinis smegenų ląstelių mediatorius – acetilcholinas. Smegenims naudinga baltyminga ir daug skaidulų turinti dieta. Visi tyri-mai vienbalsiai sutaria dėl vitamino B naudos nepriekaištin-gai smegenų veiklai. Vaisiuose ir daržovėse esantys antiok-sidantai (beta karotinas, vit. C, vit. E ) saugo neuronus nuo laisvųjų radikalų, susidarančių streso metu, žalingo aplinkos poveikio.

Svarbiausia – strategijaNeverta nusivilti, jei nepasižymite jokiais išskirtiniais proti-niais sugebėjimais. Jais nepasižymi ir labai gera atmintimi besididžiuojantys bei šimtus skaitmenų atsiminti gebantys atminties čempionatų dalyviai. Tiriant aštuonis kasmetinio atminties čempionato geriausiai pasirodžiusius dalyvius pa-

Kaip geriau atsiminti Nors dar visai neseniai buvo manyta, jog neuronai senstant žūsta, į nežinią nusinešdami saugomą informaciją apie gražiausius prisiminimus, atsiranda vis daugiau duomenų, kad jie sugeba atsinaujinti. Venkite streso, sportuokite, pamirškite kalkuliatorių bei užrašų knygutę, ir jūsų nebevargins atminties sutrikimai.

aiškėjo, kad jie nepasižymi nei didesniu intelektu, nei ypa-tingomis psichinėmis savybėmis. Jie buvo visiškai tokie pat, kaip ir mes, tačiau jie turėjo vieną pranašumą. Pasirodo, kad kiekvienas iš dalyvių yra susikūręs mokymosi strategiją. Vieni iš pirmųjų žodžių raidžių sukuria pasakojimą, kiti įsi-vaizduoja, kad važiuoja iš taško A į tašką B ir toje atkarpoje išdėlioja žodžius ar žodžių pirmąsias raides. Labai svarbus emocinis nusiteikimas. Mokytis bus lengviau, kada to norė-site, ir jums bus įdomu. Aktoriai, mokydamiesi spektaklio žodžius, jiems suteikia emocinę prasmę. Įsimename geriau tai, kas teikia didesnes emocijas. Be to, profesionalūs ak-toriai išmoksta kiekvienam judesiui priskirti žodį. Tai, ką išmokote, privalote kartkartėmis prisiminti. Ne veltui sako-ma, jog kartojimas yra mokymosi motina. Kartojant išmoktą informaciją, ji perrašoma iš trumpalaikės atminties į ilgalai-kę. O, jei ji nenaudojama, – paprasčiausiai ištrinama.

Smegenų stebuklaiPasirodo, jog smegenų galia – neribota. Įdomus bandymas buvo atliktas 2001 m. Klivlendo mokslinėje klinikoje. Savanoriai kas dieną po penkiolika minučių įsivaizdavo, kad treniruoja savo bicepsą. Po dvylikos savaičių jų raumenys pasidarė net 13 proc. stipresni nei buvo. Šį reiškinį seniai atrado kultūristai. Tie, kurie nuolat žiūri į save sportuojantį veidrodyje, pasiekia net keliolika procentų geresnių rezultatų nei to nedarantys.


Smegenų maistasŽmogaus smegenys ir centrinė nervų sistema sudaryta beveik vien iš baltymų. Pagrindinė jų statybinė medžiaga – aminorūgštys. Kai jų trūksta, sutrinka baltymų sintezė, dėl to pablogėja centrinės nervų sistemos veikla. Papildžius organizmą aminorūgštimis, pagerėja smegenų veikla ir kraujotaka, o kartu ir atmintis bei dėmesingumas, sumažėja psichinis ir fizinis nuovargis.

Mocarto efektasPastebėta, jog žmonės, kurie nuolat klausosi Mocarto mu-zikos, daug geriau sprendžia matematinius uždavinius ir pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Greičiausiai taip yra dėl to, kad muzika nuramina ir kažkaip stimuliuoja smegenis. Net žiurkės, klausydamos Mocarto, daug geriau atlieka atminties ir susikaupimo reikalaujančius pratimus. Prieš keletą metų nustatyta, kad Mocarto muzika smegenų neuronuose stimuliuoja du genus, atsakingus už smegenų aktyvaciją. Dar vienas įdomus faktas tas, kad didesnį in-telektą turi žmonės, lankę muzikos mokyklą. Kuo anksčiau

vaikas pradeda groti, tuo jo protiniai gebėjimai būna aukš-tesni ir tuo jis daugiau gyvenime pasiekia.

Fiziniai pratimai ir smegenysTikriausiai nepatikėsite, bet fiziniai pratimai treniruoja ne tik raumenis, bet ir smegenis. Paprasčiausi pusvalandžio pasivaikščiojimai tris kartus per savaitę teigiamai veikia tokius gebėjimus, kaip dėmesio sutelkimas, mokymasis ir abstraktus mąstymas. Šis poveikis ypač ryškus vyresnio amžiaus žmonėms. Kasdien einantys pasivaikščioti senukai atminties testus sprendžia daug geriau nei retai išeinantys pasivaikščioti. Taip pat įrodyta, kad reguliariai sportuojan-tys vaikai mokosi geriau ir gauna aukštesnius pažymius nei nesportuojantys. Šis efektas daug ryškesnis berniukams nei mergaitėms. Viena iš aukštesnių protinių gebėjimų priežas-čių – geresnis smegenų aprūpinimas krauju. Kita – fiziniai pratimai skatina neuronų dauginimąsi. Smegenų ląstelių dauginimosi efektas ryškiausias hipokampe, kuris atsako už atmintį ir mokymąsi. Be to, fiziniai pratimai mažina stresą, kuris ardo smegenų jungtis ir blogina atmintį. Todėl, jei no-rite geriau pasiruošti egzaminams, per mokymosi pertraukas sportuokite.

Parengė Marius ANGLICKISKonsultavo Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centro šeimos

gydytoja Eglė GALGAUSKIENĖ

Dievo dovana ar išmokta technika?

Andi Bell sumaišo 10 kaladžių kortų, jas išdėliojęs priešais, turi tik 20 min. kiekvienai kortai – iš viso 520 – ir jų eiliškumui įsiminti. Per tiek laiko 2002 metų pasaulio atminties čempio-nas įsimena kiekvieną kortą. Kaip jam tai pavyksta?Andi technika – neįprasta, bet paprasta. Prieš ekstremaliai išbandydamas atmintį, jis vaikšto po Londoną, labai tiksliai įsimindamas savo kelią. Tačiau ši kelionė – tik pirmas etapas. Antrajam reikia ir šiek tiek vaizduotės.

Keistos sąsajos

„Kai bandau įsiminti kortos nugarėlę, kiekvieną jų paverčiu kokiu nors paveikslėliu, dažniausiai spalvotu gyvūnu arba objektu, kurį išmokstu susieti su konkrečia korta, – aiškina Andi. – Pavyzdžiui, kryžių tūzas gali pavirsti meška, būgnų de-vynakė – pjūklu, o pikų dviakė – ananasu.“Šiuos abu etapus Andi sujungia – jis įsivaizduoja bevaikštąs savo keliu Londone ir specialiose vietose dedantis pasirinktus objektus, sugrupuotus po tris. Pvz., prie parlamento rūmų jis įsivaizduoja meškiuką su pjūklu ir ananasu. Kai reikia prisiminti kortas, Andi paprasčiausiai mintyse per-eina savo Londono kelią, aplankydamas įvairias vietas ir atsi-mindamas, ką jose paliko.

Nuostabi atmintis Tai skamba gal kiek nerealiai, tačiau Andi tvirtina, kad kie-kvienas, norėdamas prisiminti didelius informacijos kiekius, gali naudotis šiuo metodu: „Jau vaikystėje turėjau labai gerą atmintį, tačiau, išmokęs tokią techniką, viską prisimenu daug geriau nei natūraliai.“

Senovinė technika

Tiesą sakant, Andi metodas nėra naujas. Tai tik „Loci me-todo“, kuris pirmą kartą buvo aprašytas graikų mokslininko Simonidžio 500 m.pr.Kr., variacija. Jis pirmasis suprato, kad atmintį galima labai smarkiai pagerinti naudojantis gerai pa-žįstama vieta ir ten dedant norimus atsiminti objektus. Šis metodas veikia dėl tam tikrų procesų, vykstančių smul-kiausiame smegenų lygmenyje. Smegenų blokai yra sudaryti iš ląstelių neuronų, kiekviename smegenų pusrutulyje, sujungtų į didžiulį tinklą, jų yra 100 mlrd. Kai ką nors atsimename, sukuriame kelią šiuo tinklu į ten, kur norimas atsiminimas yra smegenyse. Tačiau, sukūrus tik vieną tokį kelią, iškyla grėsmė, kad jis bus sulaužytas, ir tuomet prisi-minimas niekada nebegrįš. „Loci metodas“ yra toks sėkmingas todėl, kad sukuria ne vieną, bet daug kelių šiuo neurotinklu. Jei vienas sulūžta – visada atsiranda kitas, jį pakeičiantis.

Pagal užsienio spaudą parengė Julija ČEPONAITĖ



Dažniausiai vartojamos medžiagosGliukomananas – natūrali maistinė skaidula, gaminama iš Amorphophallus konjac augalo šaknies. Ši medžiaga veiks-mingai mažina cukraus kiekį kraujyje bei su maistu patekusių angliavandenių rezorbciją žarnyne. Kas vyksta? Skrandyje išbrinkęs gliukomananas sukelia sotumo jausmą, todėl natū-raliai sumažėja maisto poreikis. Tai naudinga žinoti ir tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių pageidauja suliesėti.„Medicinos terminologija šnekant, ši medžiaga žarnyne sujun-gia tulžies rūgštis, kurios greičiau pasišalina iš virškinamojo trakto, taip blogojo cholesterolio ir trigliceridų koncentracija kraujyje mažėja“, – sako endokrinologė Lina Radzevičienė.Beta gliukanai yra natūralūs polisacharidai, aptinkami medi-

Natūralios medžiagoscukraus kiekiui sureguliuoti

Kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje jau tampa problema, abejoti neverta – nutukusių žmonių sparčiai daugėja. Šį kartą paanalizuokime, kokios natūralios gamtinės medžiagos gali cukraus kiekį normalizuoti. Apie tai pasakoja Kauno m. Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologė Lina RADZEVIČIENĖ.

cinos praktikoje vartojamuose Japonijos grybuose Shiitake, Maitake, Reishi ir mielėse. Beta gliukanai mažina anglia-vandenių pasisavinimą, cukraus ir bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, didina audinių jautrumą insulinui, gerina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą. Ši veiklioji medžiaga taip pat skatina greitesnį žaizdų, pragulų, opų gijimą bei odos atsinaujinimą. Norėtųsi paminėti ir Japonijos šilkmedžio (Morus alba L.) lapų ekstraktą, kurio sudėtyje esančios biologiškai veiklios medžia-gos taip pat padeda reguliuoti cukraus ir lipidų kiekį kraujyje. Tad jį vartojant galima sumažinti ir infekcijų bei peršalimo ligų riziką. Moksliniai tyrimai įrodė, kad insulino poveikį sustiprina chro-mas. Chromas normalizuoja cukraus kiekį kraujyje, todėl jo perteklius nekaupiamas kepenyse. Pavartojus chromo kelias savaites, paprastai sumažėja saldumynų poreikis. Cinamono (Cinnamomum cassia) žievės ekstraktas taip pat teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus organizme ir padeda normalizuoti cukraus kiekį kraujyje. Nustatyta, kad cinamone esantis proantocianidinas skatina gliukozės pate-kimą į raumenų ląsteles, kartu mažindamas gliukozės kiekį kraujyje bei gliukozės panaudojimą energijos gamybai. Pro-antocianidinas sustiprina insulino veikimą, todėl kasai jo rei-


kia išskirti mažiau. Mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, jog cinamoną galima vartoti kaip pagalbinę priemonę ser-gant cukralige. Cinamono ekstraktą galima vartoti kartu su geriamaisiais vaistais nuo diabeto.„Mano nuomone, maisto papildai gali padėti sergančiajam cukriniu diabetu ligos pradžioje, kai glikemijos svyravimai nedideli. Tuomet pakanka sureguliuoti mitybos ir fizinio ak-tyvumo režimą, pavartoti maisto papildų ir pagerinti maisto kokybę“, – teigia endokrinologė.

Bendri mitybos patarimai norint normalizuoti cukraus kiekį kraujyje• Valgykite dažnai ir po truputį – 5–6 kartus

per dieną (3 pagrindiniai valgiai, 2–3 užkandžiai). Valgykite lėtai.

• Mitybos pagrindą (50–60 proc.) turėtų sudaryti angliavandeniai, baltymų maisto raciono turėtų būti apie 15–20 proc., o riebalų – ne daugiau kaip 30–35 proc.

• Daugeliui teko girdėti apie mitybos piramidę. Jos pagrindą sudaro tai, ko turėtume suvalgyti daugiausiai. Tai – sudėtiniai angliavandeniai: kruopos, rupi duona, ankštiniai produktai, makaronai, rupūs miltai. Šiuos angliavandenius organizmas pasisavina lėčiau ir cukraus kiekį padidina ne taip greitai. Iš jų gaunama pagrindinė energijos dozė.

Antroje mitybos piramidės vietoje – vaisiai ir daržovės. Dar mažiau reikėtų valgyti mėsos (ypač riebios), žuvies, varškės, sūrių ir kt. • Maistą ne kepkite, o virkite, troškinkite,

ruoškite garuose be riebalų. Taip išvengsite didesnio riebalų suvartojimo.

• Mineralinį vandenį rinkitės be angliarūgštės.

Parengė Nika VAGNERIENĖ

„Cukrinis diabetas gali būti traktuojamas kaip antrinė imunode-ficitinė liga – taip teigia Kauno medicinos universiteto Fiziolo-gijos katedros mokslininkas Gintaras Paknys ir bendraautoriai. – Sergant šia liga, sutrinka tiek įgimtas ląstelinis imunitetas, tiek specifinis ląstelinis imunitetas.” Autorių duomenimis, jau seniai yra pastebėta, kad infekcinėmis ligomis dažniau serga sergan-tieji cukriniu diabetu. Su cukriniu diabetu yra susijusios:• šlapimo trakto ligos ir pielonefritas, • osteomielitas, • grybelinės ligos (kandidamikozės),• bakterinės infekcijos, • jungiamojo audinio infekcijos, • periodonto liga ir ėduonis, • tuberkuliozė. Vyravo nuomonė, kad tarp cukrinio diabeto ir vulvovaginalinės kandidamikozės yra tiesioginis ryšys, tačiau, ištyrus cukriniu dia-betu sergančių ir nesergančių moterų makšties mikrobinę florą, skirtumo nenustatyta. Kandidamikoziniu vulvovaginitu moterys dažniau serga nėštumo laikotarpiu, kai dėl estrogenų poveikio padidėja glikogeno atsargos makštyje. Ligoniai, seniai sergantys cukriniu diabetu, kuris blogai kontroliuojamas, ypač linkę su-sirgti periodontu. Ryšys tarp cukrinio diabeto ir tuberkuliozės minėtas jau Romos laikais. Skrodimai, atlikti XVIII ir XIX amžiais, taip pat patvirtino šį ryšį, nors tuberkuliozės sukėlėjas atrastas tik 1882 m. Nusta-tyta, kad sergantiesiems cukriniu diabetu santykinė rizika susirgti tuberkulioze yra nuo 2 iki 3,6 karto didesnė už riziką asmenims, kurie neserga cukriniu diabetu.Autoriai teigia, kad kol kas neaišku, ar pats cukrinis diabetas sukelia specifinius imunologinius defektus ir kaip tokie defektai gali paveikti infekcijų paplitimą tarp ligonių, sergančių cukriniu diabetu.Parengta pagal Gintaras PAKNYS, Anatolijus Juozas KONDRO-TAS, Egidijus KĖVELAITIS. Cukrinis diabetas ir ląstelinis imunite-

tas. Medicina (Kaunas) 2006; 42(1)1-10.

Cukrinis diabetas – imunodeficitinė liga?



Priminsiu, kad dantys valomi du kartus per dieną – ryte po pusryčių ir vakarais po vakarienės. Labai gerai, jei turite įprotį išsivalę dantis praskalauti burną burnos skalikliais, padedan-čiais pašalinti smulkius maisto likučius ir apnašas iš tarpdan-čių, kuriuos nepakankami gerai išvalo dantų šepetėlis. Puiku, jei naudojate liežuvio valiklį, nes kaip tik čia kaupiasi nemaža dalis mikroorganizmų. Valydami dantis šepetėliu naudojame dantų pastą.

Dantų pasta: kokia tinkamiausia? Kiekvienas žinome, kad, norint turėti sveikus ir gražius dantis, reikia juos prižiūrėti. Svarbu ne tik kelis kartus per metus apsilankyti pas gydytoją odontologą profilaktiškai pasitikrinti dantis, bet ir kasdien juos tinkamai prižiūrėti.

Kaip skirstomos dantų pastos?Dantų pastos gali būti: higieninės, profilaktinės, gydomosios-profilaktinės. Pagal poveikį jos skirstomos į antikariozines, t. y. mažinančias dantų ėduonies susidarymo riziką, dantų jautru-mą slopinančias, balinančias, slopinančias akmenų susidary-mą, mažinančias uždegimą, t.y. antibakterines, bei sudėtines dantų pastas.

Pagrindiniai dantų pastų skirtumaiHigieninės dantų pastos neturi veikliųjų gydomųjų medžiagų, tačiau gerai išvalo, būna malonaus skonio. Gydomosiose-profilaktinėse pastose, be pagrindinių sudedamųjų dalių, yra ir veikliųjų medžiagų. Jos taip pat turi fluoro, antibakterinių, uždegimą slopinančių medžiagų. Dantų pastos gali būti įpras-tinės arba gelio pavidalu.

Pagrindinės medžiagos, sudarančios dantų pastasPutojančioji medžiaga, kuri palengvina apnašų bei dėmių pašalinimą šepetėliu (1–2 proc.).Poliruojamosios ir/arba abrazyvinės medžiagos (15–40 proc.). Dėl jų danties paviršius tampa lygesnis, todėl pasidaro atsparesnis bakterijų tvirtinimuisi ir spalvos pakitimui. Abrazyvi-nėmis medžiagomis dantys nuvalomi mechaniškai. Jungiamosios ir drėkinamosios medžiagos (10–40 proc.). Jungiamosios neleidžia atsiskirti kietosioms ir skystosioms me-džiagoms, todėl pasta išlieka vienalytė. Drėkinamosios padeda išlaikyti drėgmę, todėl pasta nesukietėja.Stabilizatoriai ir konservantai (0,2 proc.). Jie slopina bakte-rijų dauginimąsi bei augimą.Saldikliai (0,1 proc.) pagerina dantų pastos skonį. Dantų pastose naudojami ėduonies nesukeliantys saldikliai, t.y. tokie, kurių bakterijos nefermentuoja. Taip pat dantų pastose yra skonį gerinančių medžiagų (1-5 proc.), pašalinančių kitų pastos sudedamųjų dalių skonį, de-zodoruojančių ir gaivinančių burnos ertmę bei dažomųjų me-


džiagų (1-3 proc.), suteikiančių pastoms patrauklią išvaizdą. Naudojamas titano dioksidas, suteikiantis pastai matiškumo, bei augaliniai, nedažantys burnos audinių dažai.

Pagrindinės gydomųjųprofilaktinių pastų veikliosios medžiagosAntibakterinės, mažinančios apnašų bei dantų akmenų susida-rymą (chlorheksidinas, fluoridai ir kt.).Antikariozinės, remineralizuojamosios (natrio fluoridas, kalcio glicerofosfatas ir kt.).Medžiagos, saugančios nuo uždegimo bei uždegimą gydan-čios: tai įvairūs esenciniai aliejai ir augaliniai ekstraktai – šala-vijų, ramunėlių, medetkų, ežiuolių, vitaminai C, A, E.Balinamosios medžiagos (įvairios fermentinės sistemos, turin-čios poliruojamųjų medžiagų).Dantų jautrumą mažinančios medžiagos (kalio nitratas, kalio chloridas, fluoridai ir kt.).

Kaip pasirinkti dantų pastą?Jei turite klausimų ar reikia profesionalo patarimo, visuomet kreipkitės į savo gydytoją odontologą. Tačiau kas kartą pasibaigus dantų pastai juk nebėgame pas odontologus, todėl svarbu žinoti, kaip dantų pastą pasirinkti patiems.Jei pasikeitė tik išorinio dantų sluoksnio spalva, jums tu-rėtų padėti balinamosios dantų pastos. Jos naikina išorines dėmes, kurios atsiranda nuo arbatos, kavos, maisto pigmentų, tabako, tačiau nepašalina gilesnėse danties struktūrose esan-čių pigmentų. Balinamosiose dantų pastose nėra karbamido ir vandenilio peroksidų, rūgščių, galinčių pažeisti dantis, bet yra fermentų ir balinamųjų medžiagų. Senesnės kartos balinamo-siose pastose būdavo visų šių išvardintų medžiagų, todėl kar-tais tenka girdėti nuomonių, kad balinamosios pastos kenkia dantims. Pastos, kurių sudėtyje yra natrio rūgščiojo karbonato, t. y. sodos, taip pat turi balinamąjį poveikį, tik šios pastos turi daugiau abrazyvinių medžiagų. Balinamųjų pastų nepataria-ma naudoti vaikams. Jei dantys, dažniausiai dėl dantų kaklelių srityse atsiradusių emalio pokyčių, tampa jautrūs, reikėtų panaudoti dantų jau-trumą mažinančias pastas. Naudojant jas užsidaro dentino kanalėliai, blokuojamos nervinių ląstelių membranos ir sutrik-domas skausmo impulso plitimas. Pastos, kurių sudėtyje yra mažiau abrazyvų, tinka naudoti esant dantų nusidėvėjimui, erozijoms, apsinuoginusioms šaknims.Jei dantenos kraujuoja, išburkusios, blogas burnos kvapas, ant dantų jaučiami susiformavę dantų akmenys, formuojasi dantenų kišenės – tai nuolatinio uždegimo proceso išraiška. Pirmiausia reikėtų pašalinti pagrindines uždegimo priežastis. Viena jų – profesionali burnos ertmės higiena, dantų akmenų pašalinimas. Po to patartina naudoti uždegimą, dantų akmenų susidarymą mažinančias pastas. Šios pastos turi uždegimą slo-pinančių, sutraukiamai veikiančių, regeneruojamųjų medžia-gų. Jos greitina gijimą, didina dantenų atsparumą bei gerina trofiką. Norintiesiems išvengti ėduonies (karieso) reiktų naudoti fluoro turinčias dantų pastas. Fluoro kiekis pastoje gali būti išreiškiamas procentais arba ppm vienetais. Ppm nurodo fluoro dalelių kiekį milijone pastos dalelių. Suaugusiesiems ir paaugliams fluoro kiekis pastoje turėtų būti 1000–1100 ppm.

Higieninės ir vaikų dantų pastosJei nėra aukščiau minėtų problemų, kasdien naudokite higie-ninę dantų pastą, turinčią mažai fluoro (250–500 ppm). Ji tin-ka ir mažiems vaikams, kurie pastos neretai ir nuryja.

Rekomenduojamos ir žmonėms, alergiškiems veikliosioms gy-domųjų pastų sudedamosioms dalims. Taip pat tinka nešiojan-tiems protezus ant implantų, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją.Suaugusiam žmogui užtenka žirnio dydžio pastos kiekio, vaikams – kad pastos kiekis atitiktų vaiko mažojo piršto nagelio dydį.Kadangi įvairiose dantų pastose sudedamųjų dalių, medžiagos bei jų junginių santykis šiek tiek skiriasi, galima kas kartą nau-doti vis kitą pastą.

Gydytoja odontologė Edita JUNEVIČIENĖ



Mankštintis ryte ar vakare?Suvokiame, kad sportuoti privalome. Nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio, automobilyje, dažni ir nelabai sveiki užkan-džiai nesitraukiant nuo darbo – ir aplink pilvą jau puikuojasi „gelbėjimo ratas“, ant šlaunų ima mažomis duobutėmis ma-tytis celiulitas ir nuolat kamuoja nugaros, sprando ar kelių skausmai. Specialistai teigia, kad vos pusvalandis aktyvesnės fizinės veiklos kiekvieną dieną išlaisvintų mus nuo išvardintų nema-lonumų. Belieka ryžtis ir nuspręsti, kada mankštintis: ryte ar vakare. Šį klausimą galima būtų pavadinti šiuolaikinio mažai judančio žmogaus dilema. Specialistai irgi neturi tvirtos vie-ningos rekomendacijos. Vieni teigia, kad aktyvus mankštinimasis ryte – pernelyg di-delis stresas dar miegančiam organizmui. Kiti siūlo pasitelkus mankštą busti iš miego.

Rytinė mankšta – alternatyva kavos puodeliui Skyrelį remia www.teida.lt

Yra vos keletas užsispyrusiųjų, kurie keliasi valandą anksčiau, kad nueitų pasportuoti į sporto klubą. Kiti gi atiduoda duoklę miegui, o rytinį snaudulį gena kavos puodeliu, o gal net ir keliais. Siūlome išbandyti nesudėtingą mankštelę, kuri suteiks žvalumo visai dienai.

Mankšta pradedama nuo galvos. Galva lenkiama į vieną pusę, paskui į kitą. Tada smakras nuo vieno peties sukamas prie kito. Pakartokite šiuos judesius 10–12 kartų. Nepatariama galvos lošti atgal, nes užspaudžiama smegenis maitinančių kraujagyslių kraujotaka. Jauname amžiuje toks judesys nėra pavojingas, tačiau vyresniems visiškai nerekomenduojamas.

Išjudinus kaklą, reikia pamankš-tinti pečių juostą ir di-džiuosius pečių sąnarius. Ratu judinkite pečius į priekį, paskui atgal. Atlikite 8 ratukus į vieną pusę, paskui 8 į kitą pusę.

• Sportui

• Reabilitacijai

• Slaugai

UAB „Teida“, Puodžių g. 4, Kaunas, tel. (8~37) 32 35 76, www.teida.lt

Sporto klubo „Fitlife“ instruktorė Edita BAŠKIENĖ siūlo laikytis aukso vidurio taisyklės. „Jeigu jums nereikia keltis labai anksti ir turite laiko 10–15 minučių pasimėgauti kavos puodeliu, žinoma, šį laiką geriau šiek tiek pajudėti. Tik reikia teisingai suvokti žodį „judėti“. Rytinė mankšta turėtų būti rami. Jos metu svarbu išjudinti visus raumenis, palankstyti sąnarius ir pagreitinti kraujotaką. Taip pagerinama kraujotaka. Nereikia stengtis suprakaituoti. Rimtesnį sportavimą galima palinkti popietei ar vakarui. O rytinė mankšta – tai alternatyva kavos puodeliui,“ – sakė trenerė Edita Baškienė.

Rytinių pratimų kompleksasRytinei mankštai netinka vadinamasis „apšilimas“, kai inten-syviai minamas dviratis ar aktyviai einama bėgimo takeliu. Nuosaikioji rytinė mankšta pradedama giliu kvėpavimu, ke-liant į viršų rankas. Įkvepiant rankos keliamos, iškvepiant nu-leidžiamos.


Daiva AUSĖNAITĖ

Labiau prabudę galite pabandyti kitą pratimą liemeniui. Viena koja sulenkiama ir atliekami trys spyruokliniai judesiai. Išsitie-siama. Tas pats daroma kita koja. Kiekviena koja atliekama po penkis pratimus.

Šoniniais įtūpstais išjudinami kojų raumenys. Tačiau ryte šį pratimą reikia daryti atsargiai, giliai netūpti. Turime jausti tik lengvą tempimą. Atlikite po 8 įtūpstus viena ir kita koja.

Atsigulkite ant nugaros, alkūnėmis remkitės į žemę, nugara turi būti tiesi. Kelkite vieną koją, paskui kitą. Kartokite po 8–10 kartų kiekviena koja.

Paskutinis mankštos pratimėlis skirtas pilvo raume-nims. Rankos sudedamos po sėmenimis, juosmuo ir šonkauliai spaudžiami prie grindų. Neturi būti tarpo tarp grindų ir jūsų nugaros. Kojas traukiant prie savęs įkvepiama, tiesiant – iškvepiama. Galima tiesti vieną koją, paskui kitą. Norintiems sudėtingesnės užduoties galima tiesti abi kojas kartu.

Mankšta užbai-giama taip pat, kaip buvo pra-dėta. Penkiais giliais įkvėpimais ir iškvėpimais keliant į viršų ir nuleidžiant rankas.

Nepamirškite daryti pratimus ant minkšto pagrindo. Namų kilimai ar kiliminės dangos tam ne itin tinka. Dažniausiai vilnonis ar sintetinis kilimų pluoštas gali neigiamai veikti odą net pro rūbus. Pavyzdžiui, darant pratimus gulint, nuo trynimo galite pažeisti nugaros odą. Be to, kai kurie kilimai būna pakankamai stori, todėl ant jų netinka sportuoti. Siūloma rasti namuose jokiais kilimais nedengtą plotą ir pasitiesti ant jo specialų sportui skirtą kilimėlį. Jis nėra per minkštas ar per kietas, tad puikiai sugeria netyčinius smūgius ir apsaugo nuo stipresnių traumų. Tokie kilimukai ypač rekomenduojami tiems, kurie skundžiasi kelių ar alkūnių sąnarių skausmais. Sporto kilimėliai saugos jūsų sąnarius, kol jūs mankštinsitės.

Liemens kraujotakai pagerinti galima daryti paprasčiausius dubens sukimus. Kad nepasi-temptumėte nugaros, kojos turi būti pečių plotyje.

Pratimus demonstravo sporto klubo „Fitlife“ instruktorė Edita BAŠKIENĖ

Nuotraukos Mindaugo MILAŠEVIČIAUS

Mankšta atliekama ant šveicariškų „Airex“ mankštos kilimėlių, kuriuos tiekia firma „Teida“



Jaunystės eliksyrasNuo senų laikų žmonės vartojo raugintą pieną, o bakterijos, gaminančios pieno rūgštį, buvo naudojamos maistui konser-vuoti (pvz., rauginti kopūstai).20 a. pradžioje rusų imunologas I. Mečnikov teigė, kad žar-nyno mikroflora turi įtakos senėjimo procesui, o pieno rūgšties bakterijos inaktyvuoja toksinus, gaminamus puvimo bakterijų. Taip jis aiškino savo ilgaamžiškumą, kadangi pats vartojo pro-biotikų. Mečnikovo teorija buvo patvirtinta 1950 m. atlikus eks-perimentus su gyvūnais.

Þarnynas – didžiulis bakterijų „namas“Žmogaus žarnyno mikroflorą sudaro apie 400 įvairių rūšių bak-terijų. Jų yra net 20 kartų daugiau nei visų žmogaus organizmo ląstelių. Mažiausiai yra skrandyje, daugiausiai – storojoje žar-noje. Bakterijos sudaro net 60 proc. fekalijų masės. Suaugusiųjų žarnyno mikroflora paprastai stabili, jos sudėtis pasikeičia esant patologinėms būklėms, pvz., infekcinei diarėjai (viduriavimui), vartojant antibiotikų.Virškinamojo trakto kolonizacija prasideda iš karto po gimimo. Naujagimių mikroflora pirmąsias gyvenimo savaites greitai kei-čiasi ir iki 2 metų amžiaus skiriasi nuo suaugusio žmogaus.Žindomų kūdikių žarnyno mikrofloroje dominuoja bifidobak-terija, o dirbtinai maitinamų – klostridija (patogeninis orga-nizmas), todėl pirmiesiems yra mažesnė infekcinės diarėjos ir nekrozinio enterokolito išsivystymo rizika.

Probiotikų „maistas“Prebiotikai – tai cheminės medžiagos (oligosacharidai), „gerų-jų“ bakterijų „maistas“. Jie skatina probiotikų augimą ir aktyvu-mą. Natūraliai jų yra motinos piene ir kai kuriuose augaliniuo-

Ne visos bakterijos blogosIš graikų kalbos kilęs terminas „probiotikas“ ir reiškia „gyvenimui“.Probiotikai – gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamomis dozėmis, pagerina žmogaus sveikatos būklę. Šios gerosios bakterijos gyvena žarnyne, kur palaiko palankią bakterinę terpę, padeda užtikrinti gerą žarnyno veiklą. Sutrikus balansui, ima dominuoti patogeniniai, t.y. „blogieji“, mikroorganizmai, išauga polinkis į infekcijas ir sutrinka imunitetas.Dauguma probiotikų – pieno rūgšties bakterijos (lactobacillus ar bifidobacterium), bet visų jų savybės ir veiksmingumas skiriasi, ne visos pieno bakterijos turi probiotikų savybių. Jų efektyvumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, gretutinių ligų.

se produktuose (pvz., artišokuose, svogūnuose, česnakuose, poruose, cikorijose, mažiau – javuose).Sintetinių prebiotikų pagrindą sudaro fruktozė ar galaktozė.

Kaip jie veikiaManoma, kad probiotikai apsaugo žarnyno gleivinę nuo pa-togeninių mikroorganizmų dauginimosi, gerina imuninės sis-temos darbą. Be to, jie padeda gleivinei atsinaujinti, išskiria medžiagas, kurios veikia patogeninius mikroorganizmus kaip vietiniai antibiotikai, padeda išvengti uždegiminių žarnyno ligų, teigiamai veikia jo mikroflorą. Bifidobakterijos dalyvauja skaidant maisto angliavandenius, sintetina ir išskiria vandenyje tirpius vitaminus. tirpius vitaminus.

Mažieji pagalbininkai• Labiausiai ištirtas probiotikų poveikis virškinama

jam traktui.• Jie veiksmingai gydo vaikų ir suaugusiųjų infek

cinės kilmės viduriavimą bei apsaugo nuo antibiotikų sukelto viduriavimo.

• Laktozės netolerancijos atveju šviežias jogurtas pagerina laktozės virškinimą ir pasisavinimą bei sumažina virškinamojo trakto sutrikimo simptomus.

• Kasdien vartoti jogurto rekomenduojama norint normalizuoti vaikų mitybos būklę.

• Manoma, kad probiotikai mažina vidurių užkietėjimo simptomus, kurie dažnai vargina vyresniame amžiuje.

• Svarstoma apie teigiamą įtaką vaikų alerginių ligų (atopinio dermatito) prevencijai, taip pat dėl pooperacinės infekcijos rizikos mažinimo.


�� 2007 Nr. 5SveikaSŽmogus

Probiotikai – mitybos davinio dalisPlačiausiai vartojamas maisto produktas, turintis probiotikų, yra jogurtas. Standartinis jogurtas – tai pienas (dažniausiai kar-vės, rečiau ožkos, avies), fermentuotas bakterijų, kurios pieno cukrų – laktozę paverčia pieno rūgštimi. Skoniui pagerinti vartojami saldikliai ir aromatinės medžiagos.Biojogurtai gaminami analogiškai, tik rūgimo procese daly-vauja įvairios probiotikų padermės, dažniausiai L. acidophilus.Gėrimų su probiotikais sudėtyje yra rauginto pieno ir vaisių sulčių.

Probiotikų preparataiJų pagrindą sudaro užšaldytos sausos bakterijos. Dažniausiai – laktobacilų ir bifidobakterijų mišinys, kartais papildytas mielių atstovais iš Saccharomyces genties. Manoma, kad probiotikų „kokteilis“ iš įvairių padermių veiksmingesnis už pavienius mi-kroorganizmus.Gyvų žarnyną pasiekusių bakterijų skaičius priklauso nuo įvai-rių veiksnių: probiotikų tarpusavio sąveikos, žmogaus vartoja-mų vaistų (turi būti ne mažiau kaip 2 val. tarpas tarp probiotikų

Probiotikų savybės• Saugūs, nesukelia sveikatos sutrikimų.• Atsparūs skrandžio rūgščių, tulžies druskų, anti

biotikų poveikiui, todėl, pasiekę žarnyną, jame išgyvena ir sugeba daugintis.

• Koreguoja imuninę sistemą.• Nėra nepageidaujamo poveikio ar jis minimalus.

įspėjasžPasitarkite su gydytojuRekomenduojama įvertinti galimą riziką skiriant probiotikų neišnešiotiems kūdikiams, sergantiesiems širdies vožtuvų, kai kuriomis lėtinėmis ligomis, kuriems protezuoti širdies vožtuvai, kraujuoja iš žarnyno, asmenims, vartojantiems vaistų, slopinančių imuninę sistemą, sergantiesiems onkologinėmis ligomis po chemoterapijos, esant įvairioms imunodeficitinėms būklėms. Šiais atvejais yra sepsio (kraujo užkrėtimo) išsivystymo tikimybė. Taip yra dėl to, kad, veikiant probiotikams padidėjus žarnyno gleivinės pralaidumui, didėja bakterijų patekimo į kraują galimybė. Manoma, kad bifidobacterium ir lactobacillus šiuo požiūriu yra sąlyginai saugūs, palyginti su kitais probiotikais. Sveikiems asmenims šios rizikos nėra. Yra teorijų, kad probiotikai gali neigiamai paveikti vaisių.

Karoliniškių šeimos klinikos šeimos gydytoja Elvyra PAVLIUKOVIČNuotraukos Mindaugo MILAŠEVIČIAUS

ir antibiotikų vartojimo), produktų (pienas apsaugo probioti-kus nuo skrandžio rūgšties), skrandžio rūgštingumo, žarnyno motorikos, mikrofloros sudėties, kuri kiekvieno žmogaus yra skirtinga.Išleidžiami įvairių formų probiotikai kapsulių, tablečių, granu-lių, miltelių; paskutinieji patogesni mažiems vaikams bei asme-nims, kuriems yra rijimo sutrikimų.


Keisti ar nekeisti?Iš kur žinoti, ar čiužinys dar tinkamas, ar reiktų keisti? Papras-tai čiužinys tinkamas naudoti apie 10 metų, tiems, kurių svoris didelis, – ir trumpiau.Jau vien tai, kad pagalvojote apie čiužinio tinkamumą, rodo, jog tas, kurį turite, jums ne visai tinka. Jei čiužinys spaudžia šonus, girgžda verčiantis ant kito šono, jei nuolat nusiritate į vieną kurią pusę, atrodo, laikas jį keisti. Senas čiužinys būna prisigėręs prakaito, apmirusių nusilupusios odos dalelių, gali būti, kad jame gyvena erkutės, nuo kurių galima susirgti alergija, astma ar egzema.

Koks čiužinys tinkamiausias?Daugelis susiruošusiųjų pirkti naują čiužinį nežino, kaip jį pa-sirinkti, koks čiužinys tinkamiausias. O pasirinkimo taisyklės labai paprastos.

Svarbiausia – jaustis patogiai

Rinkdamiesi čiužinį nesidrovėkite jį išbandyti – pagulėkite, pa-sivartykite, atkreipdami dėmesį, ar gulint į jį remiasi jūsų pečiai ir klubai. Jei čiužinys tinkamas, gulint ant šono stuburas turi išlikti tiesus. Geriausiai užmiegama, kai čiužinys ir pagalvė leidžia atsipalai-duoti bei užtikrina anatomiškai teisingą kūno padėtį. Lova turi prisitaikyti prie žmogaus iš karto, vos tik atsigulus. Ji turi pajusti ne tik ūgį ir svorį, bet ir individualią miegojimo pozą bei jautrias spaudimui kūno vietas.

Jei skauda nugarą

Norint išvengti nugaros skausmų, reikėtų rinktis vadinamuosius ortopedinius čiužinius, kurie visa savo struktūra prisitaiko prie žmogaus kaulų bei raumenų sistemos. Tokie čiužiniai miegant padeda išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį, raumenų grupių balansą ir krūvį stuburo slanksteliams, mažina neigiamą povei-kį periferiniams nervams.

Medžiaga, iš kurios padarytas čiužinys

Mūsų laikais jie gaminami iš specialių technologiškai pažangių medžiagų. Jei čiužinio pagrindą sudaro putų poliuretanas, čiu-žinys itin elastingas ir patvarus, puikiai praleidžia orą, tai leidžia kūnui naktį kvėpuoti, nesideformuoja. Toks čiužinys palaiko ne-kintamą kūno temperatūrą, žiemą ant jo miegoti nešalta, o vasarą – nekaršta.

Čiužinio paviršius

Čiužinio paviršius turi būti vidutinio minkštumo – negerai nei per kietas, nei per minkštas.

Geram miegui reikia gero čiužinioKodėl reikalingas geras čiužinys? Nuo to, kokį čiužinį pasirinksime, priklauso, kaip išsimiegosime naktį, kokios nuotaikos atsibusime ryte ir kokiomis ligomis nesusirgsime ateityje. Miego kokybė turi didelę įtaką mūsų sveikatai.

Jei, pačiupinėjus čiužinį, jaučiamas nemalonus grubumas, ne-lygumas, kauburėliai, toks čiužinys netinkamas. Be to, geriau, jei išorinis čiužinio sluoksnis medvilninis. Norint išvengti pelėsių ir grybelių, kurie neišvengiamai veisiasi paprastuose čiužiniuose, patartina rinktis čiužinius, padengtus specialia medžiaga, stabdančia šį procesą, – būna ir tokių.

Rinkdamiesi čiužinį negailėkite laiko, o pirkdami – pinigų. Juk tai daiktas, kuris tarnaus trečdalį jūsų gyvenimo, lemiantis kitų dviejų trečdalių kokybę.

Parengė Julija ČEPONAITĖ



Daug kam patinka švelnų druskos prieskonį turinčios pistacijos.

Pistacijose, kaip ir kituose riešutuose, gausu kalcio, gele-žies, magnio, fosforo, kalcio, vitamino E. Beje, lietuvaičiai mėgsta šiuos riešutus valgyti su alumi.

Ar tiesa, kad anakardžio riešutai turi labai daug geležies?

Visi riešutai turi labai panašų kiekį geležies, o daugiausia – pistacijos, net 6,6 mg. Tuo tarpu anakardžių riešutai – 5,60 mg. Taigi riešutai dėl juose esančio geležies kie-kio yra labai reikalingi ir svarbūs nervų sistemos funkcijai stiprinti.Anakardžiai geležies kiekiu nenusileidžia mėsai. Šis faktas turėtų būti įdomus vegetarams. Beje, mitybos specialistai pataria valgant anakardžių užsi-gerti apelsinų sultimis, nes tuomet gerėja geležies pasisa-vinimas. Šiuose riešutuose taip pat yra nemažai cinko, kalio, fosforo,

Ar tiesa, kad migdolai turi daug eterinių aliejų?

Malonaus skonio migdolų riešutų sudėtis iš tiesų įspūdinga. Migdolai turi daug kalcio, kalio, fosforo, vitamino E, mag-nio, seleno. Šie riešutai naudingi sergantiesiems plaučių ligomis, vidurių užkietėjimu.Migdolų sudėtyje esantis selenas mažina cigarečių dūmų kenksmingumą, todėl šių riešutų turėtų daugiau valgyti rū-kančios moterys bei vyrai.

Sakoma, kad labai vertingi yra graikiniai riešutai? Kodėl?

Šie riešutai turi magnio, fosforo, kalio, vario, juose taip pat

Riešutų saujelė – kasdienApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE.

gausu omega -3 nesočiųjų rūgščių, kurios stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina odos uždegimus, taip pat riziką susirgti reumatoidiniu artritu. Be to, graikiniai riešutai stiprina imuninę sistemą. Dėl juose esančio magnio, kalio stiprėja fizinė bei psichinė sveikata, taip pat širdies, krauja-gyslių, kaulinio skeleto, raumenų ir nervų sistemos veikla.

Ką reikėtų žinoti apie lazdyno riešutus?

Lazdyno riešutuose gausu fosforo, kalcio, kalio, vario, ma-gnio, jodo, seleno, vitamino E. Lazdyno riešutai turi vitami-nų B ir E, kurie stiprina mūsų plaukus ir gerina odos būklę. Jei norite išvengti širdies ligų, dujų kaupimosi žarnyne, su-mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, valgykite lazdyno riešu-tų. Su šiuo maisto produktu gauname kalcio, kuris svarbus kaulams stiprinti, kraujo krešėjimui, virškinimui. Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad kalcis yra veiksmin-gas ginklas nuo aukšto kraujospūdžio, širdies skausmų, priešmenstruacinio sindromo ir žarnų vėžio.


magnio. Anakardžiai ypač naudingi moterims įvairiais gy-venimo laikotarpiais – nėštumo metu, auginant kūdikį, ser-gant mėnesinėmis, sulaukus klimakterinio periodo ir pan.

Apie žemės riešutus teko girdėti dvi versijas: viena – „žemės riešutai neturi jokios maistinės vertės”, kita – „jie labai naudingi”. Kaip yra iš tikrųjų?

Žemės riešutuose nemažai riebalų, baltymų, angliavande-nių, mineralinių medžiagų. Žemės riešutuose yra vitaminų B1, B2, B6, E, PP, taip pat fosforo, magnio, kalio, kalcio, na-trio. Iš kitų riešutų išsiskiria didžiausiu vitamino PP (niacino) kiekiu. Vitaminas PP ypač svarbus kraujo apykaitai (plečia kraujagysles), centrinės nervų sistemos ir odos funkcijoms, reikalingas virškinimui. Žemės riešutų energinė vertė tik tru-putį nusileidžia kitų riešutų energinei vertei.

Energinė vertė: žemės riešutų – 569 kcal; migdolų – 580 kcal; anakardžių riešutų – 585 kcal.; pistacijų – 610 kcal; lazdynų riešutų – 658 kcal

Naujausi tyrimai nustatė, kad žemės riešutuose gausu fito-cheminės medžiagos resveratrolio, mažinančio šir dies ligų riziką. Taigi jie yra pakankamai naudingi.

Kokiomis ligomis sergant riešutų valgyti negalima?

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nesate alergiški riešutams.Nerekomenduojama vartoti riešutų sergantiesiems kepenų ligomis, jei yra širdies veiklos, skrandžio ar sunkesnių inkstų funkcijos sutrikimų.Saikingai riešutų turėtų vartoti vyresniojo amžiaus žmonės, nes fosforo perteklius maiste (o jo riešutuose yra ne mažas kiekis) gali slopinti veiklaus vitamino D susidarymą ir sutrik-dyti kalcio balansą organizme. Tai padidina osteoporozės riziką.

Kiek galima suvalgyti riešutų per dieną? Ar nėra pavojaus jų persivalgyti?

Reikėtų nepamiršti, kad riešutai turi nemažai kalorijų, todėl jų reikia vartoti saikingai. Tarkim, graikiniai, lazdyno riešu-tai tinka ruošiant įvairias salotas. Riešutai gali būti valgomi vietoje riebios mėsos, sviesto ar sūrio, o ne prie jų. Per dieną rekomenduojama suvalgyti saujelę riešutų, ir ne daugiau...

Kalbėjosi Nika VAGNERIENĖ

Ryžių salotos su riešutais ir alyvuogėmis• 2/3 stiklinės vištienos• 2/3 stiklinės vandens• 2/3 stiklinės ilgagrūdžių ryžių• 2 arbat.š. kapotų riešutų (pvz., migdolų)• 2 arbat.š. alyvų aliejaus• Alyvuogių• 1 arbat.š. citrinų sulčių• 1 smulkiai supjaustytas laiškinis svogūnas• ½ arbat.š. kapotų mėtų• 2 arbat š. parmezano sūrioĮ keptuvę ar puodą sudėkite vištieną bei vandenį ir užvirinkite. Supilkite ryžius ir vėl virinkite. Sumažinkite ugnį. Uždenkite kep-tuvę ir virkite 15–20 minučių, kol ryžiai suminkštės, o skystis su-sigers. Tuomet nuimkite nuo ugnies ir palikite 5 min. pastovėti. Riešutus keptuvėje paskrudinkite maždaug 3–5 minutes iki auk-so spalvos. Atvėsinkite. Ryžius išpilkite į lėkštę, supilkite aliejų, sudėkite likusius ingredientus ir išmaišykite.

Salotos su migdolais ir abrikosais• 1,5 stiklinės perlinių kruopų• 4,5 stiklinės vandens• 1 arbat.š. aliejaus• 1 plonai supjaustytas raudonasis svogūnas• ¾ puodelio plonai supjaustytų džiovintų abrikosų• ½ puodelio pjaustytų migdolų• 1 indelis neriebaus jogurto• 2 arbat.š. medaus• 1 citrina• ½ arbat.š. cinamono• ½ arbat.š. druskos• Žiupsnelis muskato• PetražolėsUžvirinkite vandenį, supilkite perlines kruopas. Vandeniui vėl užvirus, uždenkite ir sumažinkite karštį. Virinkite, kol vanduo susigers, maždaug 45–50 min. Atšaldykite iki kambario tem-peratūros. Į nedidelę keptuvę įpilkite aliejaus ir įkaitinkite ant vidutinės ugnies. Sudėkite kapotą svogūną ir skrudinkite iki aukso spalvos. Į indą sudėkite kruopas, svogūną, abrikosus, migdolus ir petra-žoles. Išmaišykite.Užplikite padažu iš sumaišyto jogurto, medaus, citrinos sulčių, cinamono, druskos ir muskato. Viską vėl išmaišykite ir patiekite kambario temperatūros.

Salotos su graikiniais riešutais • 1/2 stiklinės kapotų graikinių riešutų • 1/4 stiklinės spanguolių • 1/4 stiklinės švelnaus acto • 1 stiklinė kapoto raudonojo svogūno • 1 arbat.š. cukraus • 1 arbat.š. garstyčių• 1 stiklinė augalinio aliejaus • Druskos ir pipirų pagal skonį• 10 puodelių salotos lapų • 2 plonai supjaustyti raudonieji obuoliai Įkaitinkite orkaitę iki 175 laipsnių C. Ant kepimo popieriumi iš-tiestos skardos paberkite riešutus. Kepkite 8–10 minučių, kol lengvai apskrus. Virtuviniame kombaine iki piurė konsistencijos sumalkite spanguoles, actą, svogūną, cukrų ir garstyčias. Supil-kite aliejų bei druską su pipirais. Inde sumaišykite salotas, obuolius ir pagamintą piurė. Apibars-tykite riešutais ir patiekite.

Patiekalai su riešutais



Kam išradinėti dviratį, kai jį galima nusipirkti?Šiuolaikiniai gamintojai žmonėms siūlo tiek dviračių modelių ir tipų, kad išsirinkti naująjį „vasaros draugą“ labai sunku. Tačiau neverta numoti ranka ir suplanuotas atostogas dvira-čiais pakeisti televizoriaus žiūrėjimu valgant traškučius. Pa-sak vienintelės Lietuvoje ir Pabaltijyje dviračių gamyklos UAB „Baltik vairas“, kuri yra „Panther International GmbH“ įmonė, atstovo Julijaus ZAUROS, išsirinkti būtent jums skirtą dviratį gali padėti informacija apie tai, kokių dviračių tipų būna. Tad keli žodžiai apie pagrindinius dviračių tipus:Kalnų dviračiai. Šie dviračiai, dar vadinami MTB (Mountain bike), skirti važinėti kalnais, nelygiomis ir sunkiai pravažiuoja-momis vietovėmis. Parduotuvėse galima rasti įvairaus dizaino ir paskirties kalnų dviračių, atitinkančių skirtingų amžiaus gru-pių poreikius. Kalnų dviratis privalo turėti itin lengvą ir pato-gią stabdžių ir bėgių perjungimo sistemą, leidžiančią stabdyti bei perjungti pavaras nepaleidžiant vairo. MTB tipo dviračiai dažniausiai turi daug pavarų (21–27), todėl tai palengvina važiavimą nelygiomis vietovėmis. Šio dviračio ratai yra paly-ginti nedideli (dažniausiai 26” dydžio), o padangos plačios ir grubios. Sėdima ant kalnų dviračio sportiškai: kūnas pasviręs į priekį, todėl nemažai krūvio tenka rankoms. Dėl šių priežas-

Atostogauti „greita koja“Kas gali būti geriau suderinama nei šiltas oras ir laisvas laikas? Juk dabar galime pamiršti kelius į sporto klubą ir aktyviai pramogauti ir sportuoti gamtoje. Viena iš priemonių – „greita koja“. Būtent taip pažodžiui iš lotynų kalbos išverčiamas mums visiems gerai pažįstamas prietaisas – dviratis. Beje, jo naudą, pasirodo, žinojo dar mūsų protėviai. Kai kurių archeologų teigimu, kažkas panašaus į dabartinį dviratį egzistavo jau senovės Indijoje ir Kinijoje, o dviračio „prosenolių“ galima aptikti ir išlikusiuose senovės Egiptiečių bareljefuose. Teigiama, kad prie šiuolaikinio dviračio savo ranką yra pridėjęs ir žymusis Leonardas da Vinčis, esą jis išradęs pavarų grandinę. Kaip senąjį dviratį patobulino šiuolaikiniai išradėjai ir koks labiausiai tinka jums?

čių kalnų dviračio geriau nesirinkti ilgoms distancijoms, nes gana greitai galite pajusti nemalonų rankų ir nugaros mau-dimą. Na, o jei dviratis reikalingas ne kasdienai, o iškyloms į kalnus ar aktyvesnėms pramogoms, dviračių parduotuvėje teiraukitės būtent šio tipo dviračio. Hibridiniai/krosui dviračiai. „Šio tipo dviračius galime va-dinti universaliais, nes jie skirti važinėti visur – raižyta vietove, plentu, mišku ir t. t.“, – sako dviračių specialistas J. Zaura. Pasak jo, dviračiai krosui dažnai turi amortizatorius ir yra ne itin sunkūs, būtent tai padeda lengviau įveikti ilgas distanci-jas. Todėl šio tipo dviračiai puikiai tinka iškyloms, įvairiems žygiams ir kitoms ilgalaikėms pramogoms „ant dviejų ratų“. Dažniausiai hibridinių/krosui dviračių rato dydis būna 28“.Turistiniai dviračiai. Tai kelioniniai dviračiai, dažniausiai skirti turistiniams žygiams ar maloniems pasivažinėjimams įvairaus sudėtingumo vietovėse. Pasak J. Zauros, turistiniais dviračiais netgi galima pervežti didesnius krovinius, mat šio tipo transporto priemonė dažnai turi vieną ar net dvi baga-žines. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl į turistines keliones geriau rinktis šiuos dviračius, – į talpią bagažinę puikiausiai tilps įvairios smulkmenos, kurių gali prireikti kelyje.Miesto dviračiai. Šio tipo dviračiai skirti važinėti nesudėtingo pravažumo vietovėmis ir miesto keliukais. Miesto dviračiai,

Rieda „stepo“ žingsniuJungtinių Valstijų bendrovė „3G Bikes“ sukūrė dviratį – „stepą“. Patogius miesto dviračius gaminanti bendrovė pirkėjams pasiūlė „3G Stepper“ dviračius, kurie juda ne dėl sukamųjų, bet dėl vertikalių kojos judesių. Vietoje pedalų „3G Stepper“ modelio dviračiai turi dvi STEP tipo platformas, kurias reikia spausti kojomis (kaip naudojantis kojų treniruokliu „stepu“). Šiuos dviračius gaminanti įmonė planuoja išleisti keturių modelių „3G Stepper“ dviračius. Du jų bus skirti vaikams: mažyliai nuo penkerių iki devynerių metų važinėsis Junior dviračiais, vyresniems vaikams (nuo devynerių iki trylikos metų) bus skirtas dviratis Spyder. Na, o suaugusieji galės rinktis tarp aštuonis bėgius turinčių Diablo ir Hummer/Work It dviračių. Naujųjų dviračių išradėjai neatskleidžia, kokį greitį gali išvystyti tokio tipo dviratis, tačiau kainą nurodo mielai – nuo penkių šimtų iki kiek daugiau nei pusantro tūkstančio litų (199–649 JAV doleriai).

Į kalnus su dviračiu rankinėjeJauna australų įmonė „Onyerbike“ pagamino pirmą pasaulyje normalaus dydžio sudedamąjį kalnų dviratį. Dviratis sulankstomas priekyje ir užpakalyje sumontuotų originalių „pakabėlių“ dėka. Išlankstytas dviratis atitinka normalų kalnų dviratį – 66 centimetrų ratai, rėmas iš aliuminio lydinio, sudedamas dviem priekinių ir užpakalinių ratų „rankenėlėmis“. Dėl savito sugebėjimo „susilankstyti“ šį dviratį galima nešiotis specialiose rankinėse (su petneša per petį). Dėl tos pačios priežasties jis labai ekonomiškai „naudoja vietą“ kambaryje ar sandėliuke, taip pat kur kas lengviau telpa automobilio bagažinėje ar net lėktuve. Vienintelė problema – sudedamasis dviratis ne toks jau pigus. Norintieji išeiti pasivaikščioti per petį persimetę rankinę, kurioje „ilsisi“ dviratis, tam turi paaukoti nuo pusantro tūkstančio iki trijų su puse tūkstančio litų (447–1043 eurų).


kaip ir turistiniai, taip pat dažnai turi bagažinę (vieną arba dvi), krepšelius arba kitus dviračio priedus daiktams susidėti. Taip važiuodami į darbą jūs tikrai turėsite kur įsidėti ranki-nę ar dokumentų segtuvą. Šio tipo dviračiai dažniausiai yra komplektuojami 1, 3 ar net 7 pavarų galinėmis vidinėmis įvorėmis. Miesto dviračiai paprastai turi nuo vienos iki dvide-šimt vienos pavaros, todėl puikiai pritaikyti važiuoti įvairiomis miesto gatvėmis. Kelionės patogumui šie dviračiai taip pat turi purvasargius, atšvaitus ir skambutį, kuriuo smagu vaikyti dviračių taku einančius praeivius ar gąsdinti miesto paukš-čius.Plento dviračiai. Tai dviračiai, skirti važiuoti plentu. Dažniau-siai šio tipo dviračiai skirti greitam sportiniam važiavimui, ant tokio dviračio teks pasėdėti sportine sėdėsena.Specifiniai dviračiai. Tai dviračiai, skirti įvairiems triukams atlikti ar specifinėms sporto šakoms. Šio tipo dviračiams pri-skiriami ir BMX dviračiai. Jie būna su papildomomis kojų atramomis, jų vairas išriestas į viršų, ratai platūs. Sportui skirti dviračiai yra lengvi, jų ratai nedideli (20“ arba 24“), o vai-ro konstrukcija dažniausiai priekiniam ratui leidžia apsisukti 360° kampu. Todėl šio tipo dviračiais galima atlikti pačius įvairiausius stulbinamus triukus.

Norite rezultato – iškvoskite pardavėjąNieko nenutiks, jei jūs mieste važinėsite kalnų dviračiu, tačiau vis dėlto geriau rinktis dviratį atsižvelgiant į tai, kur ketinate juo naudotis. Išsiaiškinę svarbiausią dalyką – kokio dviračio jums reikia, visą kitą informaciją tikrai gausite iš pardavėjo. Svarbiausia užduoti 2 pagrindinius klausimus SAU:• Kur važinėsiu su dviračiu?• Kiek arba kaip dažnai leisiu laiką su dviračiu?

Dviratis, kuriam nereikia pompos Nuo šiol dviračių mylėtojai gali nesibaiminti ne laiku „ištuštėjusių“ ratų. Japonų mokslininkai sukonstravo dviratį, kuris sugeba pats prisipūsti padangas. Japonų teigimu, pompa šiam dviračiui tapo nereikalinga, kai į jo ratų įvores (žiedus, kuriuose sukasi ašis), buvo įmontuotos kompaktinės „pomputės“. Taip unikalusis dviratis oru ratus pripildo tuo metu, kai juo važiuojama. Besisukantys ratai gamina energiją, kurios ir reikia tam, kad padangos būtų pripučiamos. Oras į ratus patenka pro žarneles tarp stipinų. Tokį dviratį galima užsisakyti už maždaug tūkstantį litų (237 eurus). Japonai tikisi naująją metodiką pritaikyti ir automobiliams.

Visą kitą informaciją gausite iš parduotuvės konsultanto, kuris, žinodamas aiškius jūsų poreikius ir važinėjimo intensyvumą, galės pasiūlyti optimalią ir tinkamiausią modelį. Specializuo-toje parduotuvėje jūs gausite visą informaciją apie tai, kaip veikia dviračio sistemos, kokie yra vienos ar kitos privalumai. Labai svarbu išsirinkus dviratį pabandyti juo pavažiuoti ir pa-prašyti, kad parduotuvės personalas sureguliuotų sėdynės ir vairo aukštį bei padėtį, o, jei reikia, stabdžių ir transmisijos sistemas.Atsižvelgę į savo poreikius ir pardavėjo atsakymus, tikrai įsigy-site tik jums tinkamą dviratį. Jei tinkamai jį prižiūrėsite, rūpin-sitės ir naudosite pagal paskirtį, puikia savo forma ir turiningu laisvalaikiu tikrai galėsite džiaugtis ilgai. Smagių kelionių ir malonių įspūdžių!

Eglė KAIRELYTĖ



Kur dalina baidares?Baidarių centro komandos vadovės Militos Valčiukienės teigi-mu, šiais laikais, norint paplaukioti baidare, nereikia stovėti ki-lometrinėje eilėje. Šią vasaros pramogą galima užsisakyti ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu.„Atsižvelgdami į plaukiančiųjų patirtį, komandos sudėtį (suau-gusieji, vaikai, moterys, vyrai), paruošiame maršrutą su išsa-miu aprašymu, žemėlapius, kelionės grafiką. Pasitaiko atvejų, kai keliauninkai pamiršta pasiimti iškylai gamtoje būtiniausių daiktų – tuomet palapines, miegmaišius, kirvius, puodus ir t. t. išnuomojame. Keliaujantieji pirmą kartą dažnai „išsinuomoja“ ir profesionalų palydovą“, – šypsosi M. Valčiukienė. Pasak jos, pasiplaukiojimų trukmė taip pat įvairiausia: šventėms (gimta-dieniams, bernvakariams, įmonių susitikimams) paprastai pa-sirenkamos vienadienės kelionės upe, tačiau daugiausia turistų užsisako 2–4 dienų ir dar ilgiau trunkančius maršrutus. Planuojant kelionę upe svarbu išsirinkti tinkamą „transporto priemonę“. „Šiuo metu galima išsinuomoti moderniausias, minkštomis sėdynėmis, reguliuojamomis pagal žmogaus ūgį, nebijančias smūgių į akmenis vienvietes ir dvivietes baidares. Mėgstantys pramogas draugijoje žmonės dažnai renkasi trivietes ar keturvietes kanojas“, – dalijasi patirtimi Baidarių centro ko-

Srovės nešami į vasarąNors lauke dar šalta, tačiau tai puiki proga planuoti vasaros pramogas. Tiems, kurie nenori išleisti daug pinigų ir svarsto galimybę geriau susipažinti su mūsų šalies gamta, yra sukurta puiki pramoga – kelionė baidarėmis.

mandos vadovė. Anot jos, šiuolaikinėmis baidarėmis gali plau-kioti nuo mažiausių keliauninkų iki vyresnio amžiaus žmonių. M. Valčiukienė teigia, kad įdomiausios kelionės Žemaitijos upė-mis: Akmena, Virvyte, Babrungu, Dyburių kilpomis. Ekstremalių pojūčių mėgėjai jas renkasi jau pavasarį, kada upės tampa pa-našios į tikras kalnų upes. „Vasarą ir rudenį siūlomi maršrutai labiau pritaikyti pasigrožėti gamta, pailsėti, praleisti vakarą prie laužo. Populiariausi vasaros maršrutai Minija, Jūra, Veiviržu, – teigia M. Valčiukienė. – Vienu metu galime į keliones išleisti apie 300 poilsiautojų“.

Noriu savo!Dažnai pasitaiko, kad įprastuose baidarių nuomos punktuose (ypač mažesniuose) norimos baidarės galite jau neberasti (kas greitesnis – tas gudresnis), tuomet teks naudotis tuo, kas liko... Tie, kuriems baidarės – ne naujiena ir šia pramoga mėgaujasi gana dažnai, žino, kad smagiausia keliauti nuosava baidare (čia kaip važiavimas nuomotu ir nuosavu automobiliu).

Kaip ir automobilį ar dviratį, baidarę taip pat reikia rinktis atsižvelgiant į tai, kur planuojate dažniausiai ja naudotis, ar keliausite vienas vienviete baidare, ar į iškylą gamtoje vešitės ir šeimą bei draugus.

„Įsigydami nuosavą „transporto priemonę“, būtinai konsultuoki-tės su pardavėju. Mat baidarių ir kanojų pasirinkimas didžiulis, todėl jis galės paaiškinti, kuo skiriasi viena ar kita baidarė ir kuri geriausia būtent jums ar jūsų vaikui, – pataria Baidarių centro komandos vadovė. – Vienu metu paprastai turime apie pusšimtį įvairiausių modelių baidarių ir kanojų, pradedant pramoginėmis, trumpiems pasiplaukiojimams ežeruose, ir baigiant kajakais, skirtais šokinėti nuo uolų ar užtvankų arba plaukti atviroje ban-guotoje jūroje.“ Jei ketinate plaukioti mažais srauniais upeliais, geriau rinktis trumpesnes, manevringesnes baidares. Jei rinksitės ežerus ar dideles upes, labiau tiks ilgesnės, stabiliau išlaikančios pasirinktą kryptį, didesnės talpos baidarės ar kanojos. Viskas paprasta – ilgesnėms kelionėms geriau įsigyti didesnes baidares, kad būtų pakankamai vietos daiktams sudėti, trum-pesnėms kelionėms puikiai tiks ir ne tokios didelės. Parduotuvėje galima įsigyti ne tik žvejams skirtą, bet ir moderniausią pelekais varomą baidarę, kuri yra kur kas greitesnė už irklines. Pirkdami baidarę, nepamirškite priderinti ir irklų, gražių įvai-riaspalvių gelbėjimosi liemenių, hidrokostiumų, priemonių bai-darėms transportuoti. Šiuolaikinis baidarių perkėlimas visiškai paprastas – užtruksite vos keturias penkias minutes, kol, įsigiję specialius rėmus, pritvirtinsite baidarę ant automobilio stogo. O tuomet – bet kuri upė jūsų paslaugoms. Beje, vienu metu ant lengvojo automobilio galima vežti iki trijų baidarių.

UAB Baidarių centras, Klaipėda.

Baidarių, kanojų nuoma ir prekyba:

Tel. +370 698 82 700Tel. +370 620 40 620

Fax: +370 46 22 96 88el. pašt.: [email protected]

Plaukimai kalnuose ir moksleivių stovyklos:Tel. +370 600 59 754

Andrius LETKAITIS

Netradicinė medicina


Levanda – gydomasis aromatasGerai jaustis norime visada, bet dažnai net nesusimąstome ar neturime laiko susimąstyti, kad daugelį sveikatos sutrikimų galime pagydyti pasinaudodami gamtos suteiktomis dovanomis.

Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje pristatome vieną visame pasaulyje labai vertinamą ir pripažinimo sulaukusį gydomąjį augalą – levandą. Sužinokite, kur ir kaip šią aromatingą gėlę galite panaudoti, norėdami jaustis geriau.

IstorijaTiek dabar, tiek ir prieš tūkstantmečius levanda buvo mėgstama, vertinama ir naudojama daugiausia dėl jos netradicinio ir tei-giamai veikiančio kvapo. Pats pavadinimas „levanda“ yra kilęs iš lotyniško žodžio lavare, reiškiančio „plauti, skalbti“. Šį pavadi-nimą gėlė užsitarnavo daugiausia dėl to, kad labai dažnai buvo naudojama atgaivinančioms vonioms, kūnui ir sielai valyti. Jau senovės graikai žinojo levandą ir jos stiprų kvapą. Jie vadino ją nardus, kadangi tuo metu geriausia levanda buvo vežama iš Sirijos miesto Nardos. Graikai iš ten importavo jos žiedus ir naudodavo kambariams kvėpinti bei medicinoje. Romėnai į levandą žiūrėjo kiek atsargiau, kadangi buvo įsiti-kinę, kad jos krūmuose gyvena nuodingos gyvatės. Tačiau tai jų nestabdė nuo džiovintų žiedų pirkimo, nes tam nereikėjo patiems eiti jos rinkti ir taip rizikuoti savo gyvybe. Būtent tokia romėnų nuostata ir padarė levandą viena brangiausių medi-cinos priemonių turguje. Romėnai šią gėlę naudojo voniai, senovės libiečiai – kaip kvepalus.Apskritai levanda yra kilusi iš Viduržemio jūros kraštų, kalnuo-tų teritorijų, kur ji auga saulėtoje ir akmeningoje aplinkoje, tačiau dabar šiomis šalimis ji neapsiriboja – augalas išplitęs ne tik visoje Pietų Europoje, bet ir Australijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Augalas Levanda – tai tankiai šakotas neaukštas krūmas, užaugantis iki apie 60 cm aukščio. Ji turi platų šakniastiebį, o jos su-medėjusios šakos yra su stačiais, į virbus panašiais lapuotais žaliais ūgliais. Gėlės išsidėsčiusios spiralėmis, po 6–10 žiedų, ir suformuoja varpas virš lapų.Aliejus išgaunamas iš mažų mėlynai violetinių levandos žiedų, būtent jis suteikia žolei aromatingą kvapą. Iš šviežių levandos gėlių išgautas eterinis aliejus yra naudoja-mas medicinos tikslais. Dauguma žmonių vertina levandą už jos aromatą, kuris „nau-dojamas“ gaminant įvairias higienos bei švaros priemones – muilus, šampūnus, kvepalus patalpoms ar drabužiams.Tačiau, be šių savybių, ši žolė taip pat yra ir natūralus vaistas gydant nemigą, nerimą, depresiją, nuotaikos svyravimus. Apie levandą yra ir dviprasmiškų nuomonių: profesionalūs herbologai bei aromaterapijos specialistai naudoja ją pa-tiems įvairiausiems negalavimams gydyti, tačiau klinikinių tyrimų rezultatai kol kas parodė tik jos naudą gydant nemigą bei plaukų slinkimą.

Nemiga Jau senovėje į pagalves būdavo pridedama levandų gėlių tam, kad padėtų nuvargusiems užmigti. Mūsų dienomis yra ir

Levandos preparatų formos• aromaterapinis aliejus• vonios želė• ekstraktai• losjonai • arbatos • tinktūros• džiovintos gėlės• užpilai


mokslinių įrodymų, teigiančių, kad kvapų terapija naudojant levandą mažina nervų sistemos aktyvumą, pagerina miego kokybę, padeda atsipalaiduoti, taip pat pakelia nuotaiką žmonėms, kenčiantiems nuo miego sutrikimų. Specialistai tokiais atvejais taip pat siūlo masažą eteriniais levandos aliejais, nes tai taip pat pagerina miego kokybę, stabilizuoja nuotaiką, padidina protinę veiklą bei mažina ne-rimą. Neseniai atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pacientai, masažuoti su levandų aliejumi, jautėsi labiau atsipalaidavę ir pozityvesni nei tie, kurie buvo masažuojami be jokio aliejaus. Levandų gėlės taip pat buvo patvirtintos Vokietijos „Com-mission E“ kaip tinkamos arbatai nuo nemigos bei nervinių skrandžio sutrikimų.

Alopecia areata (židininis nuplikimas)Dėl teigiamo levandos poveikio gydant šią ligą nėra visiškai konkretaus atsakymo. Vienuose tyrimuose, kuriuose dalyva-vo 86 žmonės, sergantys židininiu nuplikimu (dėl nežinomų priežasčių atsirandanti liga, pasižyminti didelių plaukų slin-kimu, ypač plotais), tie, kurie masažavo galvos odą levandų bei kitais eteriniais aliejais 7 mėnesius, pajuto, kad plaukai atauga daug geriau, palyginti su tais, kurie tiesiog masažavo skalpą. Tačiau iš šio tyrimo nėra visiškai aišku, ar pagerėjimas įvyko dėl levandos, ar dėl jos mišinio su kitais eteriniais aliejais.

Kitos vartojimo sritys Kaip jau minėta, moksliškai levandos poveikis įrodytas tik dvejose srityse, tačiau tai nereiškia, kad ji nenaudojama ir kitiems negalavimams gydyti. Štai aromaterapijos specialistai naudoja levandą kaip toniką inhaliacijų terapijai – galvos skausmui, nerviniams sutriki-mams bei išsekimams gydyti. Fitoterapeutai ja gydo odos ligas, tokias kaip grybelinės infekcijos, žaizdos, egzema, aknė. Levanda išoriškai taip pat naudojama gydomosioms vonioms ruošti, esant kraujo apytakos sutrikimams arba reumatinėms ligoms (raumenų ir sąnarių). Tačiau, kad ir kaip dėl savo gerųjų savybių būtų vertinamos, žolelės taip pat turi sudedamųjų dalių, kurios gali paskatinti nepageidaujamus poveikius, sureaguoti su kitomis žolelėmis, preparatais ar vaistais. Dėl šios priežasties žolelės turi būti vartojamos atidžiai bei pasitarus su specialistais. Nors levandos šalutiniai poveikiai reti, kai kuriems žmonėms gali atsirasti alerginė reakcija. Pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, drebulys, buvo pastebėti žmonėms, vartojusiems levandą inhaliacijos bei tepimo ant odos būdu. Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų levandos nevartoti.

NaudojimasLevandos eterinis aliejus yra vienas iš nedaugelio, kurie gali būti saugiai naudojami išoriškai, neatskiesti. Tačiau rekomen-duojama vienam arbatiniam šaukšteliui prieš tepant pridėti 1–4 lašus paprasto aliejaus. Vaikams gydyti geriausia levandos preparatus naudoti aro-materapijai arba odos sužeidimams gydyti atskiestu ekstraktu. Į vidų vartoti nerekomenduotina.Suaugusiesiems galima vartoti ir arbatas (1–2 arbatiniai šaukšteliai grynos žolės puodeliui vandens); tinktūras ( (1:4) 20–40 lašų triskart per dieną); inhaliacijas (2–4 lašai 2–3 puodeliams verdančio vandens).

Parengė Milda URBINAITĖ



Muzika tolygi medikamentams

Kokį poveikį daro muzika žmogaus sveikatai, psichikai, socialiniam elgesiui? Rusų mokslininkas E.Ciolkovskis rašė: „Muzika galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas – nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentai, ji privalo būti specialistų valdžioje.” Kas yra muzikos terapija ir kodėl ji tokia svarbi ne tik sveikiems žmonėms, bet ir sunkiai sergantiems pacientams? Pasirodo, muzikos įtaka didžiulė ne tik mūsų mintims, idėjoms, bet ir sveikatai…

Kas tai muzikos terapija?„Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingai organizuoja-mas procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip poky-čio priemonę naudojantis muzikos poveikį bei užsimezgu-sius tarpasmeninius santykius, padeda klientui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį sveikatingumą” (Bruscia). Tai gydymo ir reabilitacijos metodas, rekomenduojamas ne tik skubantiems, įtampą patiriantiems žmonėms, bet ir sunkiai sergantiems ligoniams. Muzikos terapija skirta imunitetui stiprinti, kvėpavimo sistemos veiklai normali-zuoti, nuovargiui šalinti bei darbingumui grąžinti. Ši tera-pija taip pat taikoma sergantiesiems širdies ir kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinamosios sistemos ligomis, nuo-vargiui, nemigai bei depresijai šalinti. Taip pat jau žino-ma, kad net komos būklės ar sunkias galvos traumas pa-tyrę ligoniai suvokia informaciją, kuri pateikiama muzikos forma. Tik dabar pradedama suprasti, kad muzikos kalba gali pasiekti smegenų gelmes.

Muzikos terapija pasaulio kultūros konteksteMuzikos gydomuoju poveikiu žmonija naudojasi nuo ne-atmenamų laikų, tačiau muzikos terapija, kaip dėstoma disciplina, paremta moksliniais tyrimais ir kaip profesija pasaulio kultūros kontekste atsirado tik XX amžiaus vidu-ryje. Pasaulyje dažnai vyksta muzikos pokyčiai, tačiau vis labiau dėmesys atkreipiamas ne vien į muzikos atlikimą bei akademines studijas, bet ir į jos svarbą sveikatos ap-saugos srityje. Dabar daugelyje pasaulio šalių muzikos terapija jau yra gydymo ir lavinimo dalis. Pasaulyje veikia daugybė muzikos terapijos mokslinių institutų, klinikų, organizacijų ir susivienijimų vietiniu ir tarptautiniu lygiais, vyksta muzikos terapeutų tarptautiniai suvažiavimai ir konferencijos, publikuojama mokslinė li-teratūra, leidžiami tarptautiniai moksliniai-metodiniai lei-diniai.

Muzikos terapijos raida LietuvojeMuzikos terapijos taikymo pradžią Lietuvoje lėmė gydymo metodų poreikis kurortologijos (aštuntojo dešimtmečio pabaigoje) bei psichiatrijos srityje (devinto dešimtmečio pabaigoje) ir efektyvių metodų stygius neįgaliųjų muziki-nio ugdymo srityje (paskutiniojo dešimtmečio viduryje). Pastaraisiais metais muzikos terapija Lietuvoje yra taikoma šiose srityse: ugdymo (muzikinio, specialiojo bei integruo-to ugdymo programose), sveikatos apsaugos (psichinės


Kauno valstybinė � lharmonija

Viešoji įstaiga Pažaislio muzikos festivalis

Muzikos festivalių paramų fondas

XII PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS2007 m. birželio 3 d. - rugsėjo 2 d.

Pro g ra m a

Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais-sekmadieniais nuo 14 iki 18 val. (tel. (8-37) 20 04 78 ir koncertų vietose 2 val. prieš koncertą.Informacija teikiama telefonais (8-37) 20 15 62, 22 25 38.

P.S. Festivalio organizatoriai turi teisę keisti programą.DĖMESIO! „SVEIKO ŽMOGAUS“ KLUBO NARIAMS, TURINTIEMS NUOLAIDØ KORTELÆ,

BILIETAI Į PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIO RENGINIUS SU NUOLAIDA!

PRADEDAMASIS KONCERTAS

Birželio 3 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyne„The Queen Symphony“ – Simfonija orkestrui, chorui ir solistams, sukurta pagal Freddie Mercury ir grupės „Queen“ dainasAranžuotė – Tolga Kashif. Orkestruotė – Julian Kershaw Populiariausių miuziklų fragmentaiAtlikėjai:Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius, Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis, choras „Àžuoliukas“, vadovas Vytautas MiškinisSolistai:Miuziklų dievaitė Lana Gordon (vokalas, JAV), Saulė Rinkevičiūtė (smuikas), Rūta Rinkevičiūtė (fortepijonas), Vita Šiugždinienė (violončelė). Dirigentas Gintaras Rinkevičius

Birželio 9 d., šeštadienį, 19 val. Vytauto Didžiojo universiteto salėjeLeonardo Bernsteino miuziklas „Vest Saido istorija“ (koncertinė versija) ir kitos kompozitoriaus miuziklų melodijosSolistai:Lana Gordon (vokalas, JAV), Joana Gedmintaitė (sopranas), Mindaugas Zinkus (tenoras). Dalyvauja:Kauno miesto simfoninis orkestras, vyr. dirigentas Modestas PitrėnasVokalinė grupė:Edita Bagdonaitė, Regina Pažusienė, Gražina Makelienė, Ieva Prudnikovaitė, Mindaugas Zimkus, Saulius Laurinaitis, Nerijus Masevičius; Eugenijus Kanevičius (kontrabosas), Arvydas Jofė (mušamieji). Dirigentas Donald Chan (JAV)

Birželio 10 d., sekmadienį, 17 val. Šešuolėlių dvareKarališkoji Georgo Friedricho Händelio muzikaLietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis MUSICA HUMANA Meno vadovas ir dirigentas Algirdas VizgirdaSolistai:Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Ignas Misiūra (bosas) Dirigentas ir koncerto vedėjas Algirdas Vizgirda

Birželio 15 d., penktadienį, 19 val. Pranciškonų vienuolyno šv. Jurgio bažnyčiojeKauno valstybinis chorasSolistas Arūnas Statkus (altas). Dirigentas Petras BingelisPrograma:Jonas Tamulionis – Missa Africana (premjera)John Tavener – „The Myrrh-Bearer“ (premjera Lietuvoje)

Birželio 16 d., šeštadienį, 17 val. Skarulių šv. Onos bažnyčioje

Birželio 17 d., sekmadienį, 13.30 val. Kaišiadorių kultūros centro Žiežmarių filialo salėjeGintarė Skerytė (sopranas), Algimantas Treikauskas (fleita),Artūras Kelpša (gitara)Programa:Jonahann Christoph Pepusch, Mauro Giuliani, Paolo Tosti, Ernesto de Curtis, Ernesto Tagliaferri, Salvatore Gambardella, E.A.Mario, Rodolfo Falvo, Gaetano Lama

Birželio 17 d., sekmadienį, 17 val. Zyplių dvareMuzikinis pastišasFranciso Lai, Alecko Templetono, Leroy’aus Anderseno, Scotto Joplino, George‘o Gershwino, Michailo Lichačiovo, Astoro Piazzollos kūrinius ir džiazo improvizacijas atliks Ansamblis O BUVO TAIP... : Barbora Domarkaitė (smuikas), Algirdas Verbaus-kas (smuikas), Arūnas Statkus (altas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Jonas Paulikas (kontrabosas), Genadijus Savkovas (akordeonas), Povilas Jara-minas (fortepijonas), Danielius Praspaliauskis (saksofonas). Solistė Judita Leitaitė (mecosopranas)

Birželio 18 d., pirmadienį, 18 val. Vytauto Didžiojo universiteto salėjeKompozitoriaus Karolio Szymanowskio (18821937) kūrybos šedevraiSkirta gimimo 125-mečiui paminėtiVaršuvos filharmonijos simfoninis orkestras, meno vadovas Antoni Wit. Solistas Mariusz Patyra (smuikas, Lenkija). Dirigentas Antoni Wit (Lenkija)

Birželio 22 d., penktadienį, 19 val. Ryšių istorijos muziejaus kiemelyjeGarsai paveiksluose kaip spalvos muzikojeModest Musorgskij – „Parodos paveikslėliai”. Vilniaus styginių kvintetas INTER-MEZZO: Almina Statkuvienė (I smuikas), Vytautas Mikeliūnas (II smuikas), Henrikas Marcinkus (altas), Lionius Treikauskas (violončelė), Dainius Misiūnas (violončelė)Dalyvauja:Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Danielius Praspaliauskis (saksofonas), Liudas Mockūnas (saksofonas), Mykolas Eiva (mušamieji)

Birželio 25 d., pirmadienį, 19 val. Žemaitkiemio dvareMikas Petrauskas – „Birutė“, 2 veiksmų opera-melodramaLibretas – Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio, orkestruotė – Teisučio Makačino. Režisierė Birutė MarAtlikėjai:Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Sigitas Račkys (aktorius), Andrius Rubežius (teno-ras), Giedrius Žalys (baritonas), Arnoldas Jaliniauskas (aktorius), Giedrius Prunskus (baritonas), Rafailas Karpis (tenoras), Ferdinandas Jakšys (aktorius), Gediminas Storpirštis (aktorius), Edita Stundytė (balerina), Giedrė Zaš-čižinskaitė (balerina), Kauno valstybinio choro artistai, Kauno miesto simfoninis orkestras, vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas. Dirigentas Modestas Pitrėnas

Birželio 30 d., šeštadienį, 17 val. Muzikos klube „Combo“Orazio Vecchi (1550–1605) – madrigalinė komedija „L’Amfiparnaso“Teksto autorius Giulio Cesare Croce (1550–1609)Režisierė Eglė MikulionytėAtlikėjai:Choro „Brevis“ madrigalistai (vadovas Gintautas Venislovas): Edita Bagdonaitė (sopranas), Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas), Andrejus Kalinovas (tenoras), Ignas Garla (tenoras), Gintautas Venislovas (bosas), Nerijus Masevičius (bosas)Aktoriai:Eglė Mikulionytė, Rytis Saladžius, Dainius Gavenonis, Romas Ramanauskas Konsortas (vadovas Darius Stabinskas): Darius Stabinskas (viola da gamba)Andreas Nachtsheim (archiliutnia, Vokietija), Klaus Mader (teorba ir barokinė gitara, Vokietija)

FESTIVALIO MECENATAS

FESTIVALĮ PRISTATO

FESTIVALIO GENERALINIAI RĖMĖJAI:

FESTIVALĮ REMIA:

Lietuvos respubli-kos kultūros ministerija

Kauno miesto savivaldybė

FESTIVALIO DIENRAŠTIS

FESTIVALIO BANKAS

FESTIVALIO RADIJAS INFORMACINIS PARTNERIS

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI:



ti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jėgas, pradėti sveikti. Emocinio sutrikimo atveju gydomoji muzika pacientą pa-žadina būti atviresnį; esant psichiniam sutrikimui, muzika gali padėti išmokti elementarių sąvokų. Gydymas parenkamas pagal konkrečius pacientų porei-kius, įskaitant dainavimą, šokį, plojimo, perkusijos žaidi-mus, grojimą muzikos instrumentais bei muzikos klausy-mąsi, tiek individualiai, tiek ir grupėmis. Tačiau muzikos terapeutas turi stebėti ir kontroliuoti šiuos procesus. Novatoriškas ir eksperimentinis muzikos panaudojimas gali pagerinti dislekciją, dėmesio nepakankamumą, autiz-mą, cerebrinį paralyžių, kitas psichines bei fizines ligas.

Muzikos poveikis nėštumo metuNėštumo metu muzikos terapija rekomenduojama kaip bendravimo priemonė su vaikeliu bei vaiko ir mamos svei-katai stiprinti, susikaupusiam stresui, įtampai bei nuovar-giui sumažinti, suteikti prasmę šeimyniniam gyvenimui bei naujos gyvybės laukimui. Patyrusiai stresą ar sudirgusiai besilaukiančiai moteriai naudinga pasiklausyti klasikinės muzikos, o nuo šešto nėštumo mėnesio – leisti paklausyti ir vaikeliui. Tinkamai pasirinkta muzika teigiamai veikia vaisiaus psichofizinį vystymąsi. Atlikus tyrimus įrodyta, kad taip ugdomi mažyliai gimsta tvirtesni, auga stipres-ni, anksčiau ir aiškiau pradeda kalbėti. Nėščiosioms re-komenduojama klausytis Mocarto, Vivaldžio, Hendelio ir kitų klasikų kūrinių.

sveikatos reabilitacinėse programose), socialinėje (pre-vencinėse, meninės integracijos programose).

Muzikos svarba ugdant neįgaliuosius Muzikos terapija siekiama didinti neįgaliojo pasitikėjimą savimi, padėti rasti savyje dvasinę harmoniją bei siekti psichologinės reabilitacijos. Muzikos terapija naudojama kaip pagalba padėti atrasti tas meninės veiklos sritis, ku-rios atskleistų neįgaliojo gabumus bei sugebėjimus.Muzikos terapija apima ne tik ugdymo, bet ir psichologi-nius, socialinius, terapinius tikslus (saviraišką, pasitikėji-mą, dvasinę harmoniją). Ji orientuota į kūrybos procesą, kur visai nebūtini meniniai įgūdžiai ar talentas. Muzika, vadovaujant meno terapeutui, naudinga šalinant stresą, depresiją ar išgyvenant sunkų pooperacinį periodą, stipri-nant savivoką, savivertę bei mažinant įtampą.

Psichiatrijoje muzikos terapijos galimybės beribėsMuzikos terapija psichiatrijoje svarbi siekiant pagelbėti pacientams spręsti jų psichologines problemas. Darbo su psichikos ligoniais metodikos remiasi V.L.Levi, J.Alvin, I.M.Altshuler požiūriu, kad muzikos terapija – tai veiks-mingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „iš-sivalyti” nuo kankinančių ir nemalonių afektų, pažinti bei išreikšti save. Muzikologas K. Ringeris mano, kad psicho-terapijai tinka tik klasikinė muzika. Jis kategoriškai atmeta šiuolaikinę populiariąją ir roko muziką, įrodydamas, kad klasikos ir liaudies melodijų harmonija teigiamai veikia žmogaus psichiką. Muzikos naudojimas gydymo tikslu aktualus todėl, kad ji gali keisti pagrindinių nervų sistemos procesų intensy-vumą, stimuliuoti fiziologines funkcijas. Muzikos terapija taip pat gali būti vaistas, padedantis fobijų kamuojamiems žmonėms. Ji padeda atsiverti, suvokti savo ligą, ją priim-

Mocarto efektas – muzikos terapijos bendrinė sąvoka

Ypatinga Mocarto muzika: ne lėta ir ne greita, lengva, neįkyri ir nuostabiai paprasta. Šį muzikinį fenomeną mokslininkai pavadino „Mocarto efektu”. D.Kembelas tyrinėjo psichologinį garso ir proto funkcijų ryšį. Knygoje „Mocarto muzikos poveikis” autorius pateikia daug pavyzdžių iš paprastų žmonių gyvenimo bei remiasi gydytojų, psichologų, muzikos terapijos specialistų ataskaitomis apie Mocarto muzikos terapinį poveikį. Knygos autorius teigia, kad muzika gali būti naudojama stresui, depresijai, ar nerimui sumažinti, suteikti atsipalaidavimą, paskatinti miegoti, aktyvinti kūną, pagerinti atmintį bei suvokimą. Muzikos terapija gali sumažinti klausos sutrikimus, disleksiją, dėmesio nepakankamumą, autizmą, kitas psichines bei fizines ligas ir sužeidimus. D. Kembelas savo knygoje teigia, jog stimuliuoti klausos sistemai geriausiai tinka aukšto dažnio garsai, todėl parinkti smuiko koncertai, atsipalaiduoti – lėtesni, neturintys aukšto dažnio garsų kūriniai.

Vidmantas BARTULIS (kompozitorius)

Žmogui Dievas davė Regėjimą, Klausą, Uoslę, Lytėjimą... Visa tai duota, kad lengviau pavyktų suvokti mus supančią aplinką... Bet, kiek žmonių – tiek ir suvokimų... Turbūt, jei sudėtume visų laikų ir visų žmonių individualius pojūčius, gal pavyktų iki galo suvokti viso to, kas aplink mus vyksta, prasmę...Muzika, kaip ir visi kiti pojūčiai, gali gydyti, bet gali ir kenkti... Ir nebūtinai „terapinė“ muzika turi būti „ramiai nuteikianti“, „švelniai vaizdinga“... Turėdama neišpasakytai didelę įtaką mūsų gyvenimui apskritai, ji yra subtiliai individualus „vaistas“... Jį „pritaikyti“ negaluojančiam žmogui daug sunkiau nei cheminius ar homeopatinius preparatus... Vieno negalima ginčyti – muzikos poveikis žmogui (gydomasis jis, ar destrukcinis) – milžiniškas... Jei būtų mano valia, bandyčiau jungti ir derinti visus Dievo mums duotus pojūčius, pritaikydamas jų kompleksinį poveikį terapijai. Manau, rezultatai būtų daug geresni nei gydant vaistais (turiu galvoje, pavyzdžiui, depresiją...).Kažkada manęs paklausė: „ar triukšmas aplink mus gali būti muzika?“Ir tada ir dabar galiu pasakyti – taip... Jei mes savo sąmonėje triukšmui suteiksim tam tikrą formą, jis jau nebebus triukšmas... Tai bus mūsų sąmonės valdoma garsų sistema... Ir ji jau nebeerzins... Tai bus mūsų kūrinys... Galbūt panašus į muziką...

Inga MARKŪNAITĖ


Daugelis mūsų neretai dejuojame, kad esame varginami stre-so. Tačiau ar visuomet taip yra iš tiesų? Jei norite objektyviai įvertinti savo streso lygį, užpildykite žemiau esančią lentelę. Nurodykite, kurie iš šių simptomų jums pasireiškė per pasta-rąsias dvi savaites.Nepasireiškė – 0Pasireiškė kartą ar du – 1 Pasireiškė keletą kartų – 5Pasireiškė beveik nuolat – 10Suskaičiuokite, kiek balų iš viso surinkote.Jei 50 ir daugiau– jūsų streso lygis aukštas.Nuo 20 iki 49 balų – vidutinis streso lygis. 0–19 balų – žemas streso lygis . Norint išvengti žalingo streso poveikio, galima keisti išorinės ar vidinės aplinkos terpę arba pačią aplinką; keisti vertinimo kriterijus ir patį mąstymo būdą.

Įvertinkite savo streso lygį

Pagal užsienio sociologų ir psichologų rekomendacijas parengė Vytis ZABULĖNAS, Kauno jogos studijos vadovas, Jogos federacijos pirmininkas, Lietuvos jogos asociacijos pirmininkas, Kauno medicinos kolegijos Rytų tradicinės medicinos dėstytojas

Simptomas Įvertinimas Simptomas Įvertinimas

Dirglumas Sunku nusėdėti vietoje

Prislėgtumas Kankina košmarai

Nuo įtampos džiūsta burna ar gerklė Viduriavimas

Impulsyvūs, neapgalvoti veiksmai Teko kažką apšaukti

Emocijų svyravimai Minčių „užsiblokavimas“

Stiprus noras verkti Dažnas poreikis šlapintis

Stiprus noras pabėgti „nuo viso šito“ Sutrikęs virškinimas

Stiprus noras ką nors įžeisti Galvos skausmai

Painus, miglotas mąstymas Sprando skausmai

Greitesnis nei įprasta kalbėjimas Nugaros skausmai

Bendras nuovargis ir sunkumas Apetito praradimas

Jausmas, kad „viso šito per daug“ Sumažėjęs susidomėjimas lytiniais santykiais

Emocinio nestabilumo jausmas Svarbus tarpasmeninins konfliktas

Jausmas, kad niekas nedžiugina Jausmas, kad „nieko negalima suvaldyti“

Nerimo jausmas Krūtinės skausmas

Emocinė įtampa Padidėjęs apetitas

Dažnas krūpčiojimas Užmaršumas

Priešiškumas Beviltiškumo jausmas

Drebėjimas ar nervinis trūkčiojimas Sunku ilgiau užsiimti viena veikla

Mikčiojimas ar užsikirtimas kalbant Sunku atsikelti ir „pradėti dar vieną dieną“

Negalėjimas susikaupti Atsiribojimas

Sunku sutelkti mintis Sunku užmigti

Nepavyksta išmiegoti visą naktį Sunku atsigauti po stresinių įvykių

Didesnis nei paprastai nekantrumas Nuo įtampos daužosi širdis

Griežimas dantimis Greitas užsiplieskimas

Testas

Stresas (angl. stress – átampa), įtampos būsena – visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių (stresorių), pvz., šalčio, traumų, poveikį. Tai normali organizmo reakcija. Trumpalaikis stresas trunka tol, kol organizmas grąžinamas į jam būdingą pusiausvyros būseną. Ilgalaikiai stresai yra daugybės ligų priežastis, nes žmogus, nesugebėdamas prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, eikvoja savo energijos resursus ir yra žalojamas išorės ar vidaus veiksnių.

Lietuvos jogos asociacija

Kauno jogos studijoje galėsite išmokti:• asanų (jogos pratimų)• kvėpavimo meno• atsipalaidavimo• sveikos mitybos• pozityvaus mąstymo ir meditacijos

Sudaromos vaikų, suaugusių ir vyr. amžiaus žmonių grupės.Kiekvieną šeštadienį 11.30 val., vyksta paskaitapratybos „Jogos įvadas“. Seinų g. 9, Kaunas LT3005, tel.: 8 ~ 37 22 22 78, 8 ~ 699 41 313Interneto svetainė: www.kjs.lt ; mums rašykite: [email protected] Kauno jogos studijos užsiėmimai organizuojami šiuose filialuose: Žaliakalnyje, Panemunėje, Eiguliuose, Centre, Dainavoje, Šilainiuose, Garliavoje, Prienuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Birštone. Kauno sporto ir sveikatingumo centruose: „Impuls“, „Ąžuolynas“, „Linija“, „Jėgos sportas“



Koks gali būti gydomasis purvas?Medicinoje dažniausiai naudojamas durpių ir dumblo pur-vas. Durpių purvas turi daug gydomųjų savybių. Gydoma natūraliomis iš augalų liekanų susiformavusiomis durpėmis, kurios, veikiant atmosferos (vanduo ir oro trūkumas) ir mi-krobiologiniams veiksniams, per daugybę metų suiro iki ati-tinkamo laipsnio. Jos susidaro esant didelei drėgmei bei oro trūkumui. Tai numirusios augmenijos liekanos, gana didelis vandens kiekis bei organinės medžiagos: humino, amino-rūgštys, celiuliozė, įvairūs jonai ir mikroelementai. Sulfidinis purvas – tai jūros įlankose ar druskingų ežerų dugne susikaupęs dumblas, turintis daug mineralinių me-džiagų. Jame vyrauja geležies sulfidas, todėl purvo spalva yra juoda arba tamsiai pilka. Dumblas dažniausiai naudo-jamas kosmetikos tikslais.Sapropelinis purvas – gėlo vandens ežeruose susifor-mavęs dumblas. Tai mažos mineralizacijos į želė panašios konsistencijos masė, turinti mažai sulfidų, bet daug biolo-giškai veiklių medžiagų: humino ir fulvorūgščių, įvairių mi-kroelementų (Co, Mg, Cu, Zn, B, Mo, I, Br) ir 13 grupių mikroorganizmų. Sapropelinio purvo spalva – nuo rudos iki rožinės.Baltasis gydomasis purvas – organinės kilmės esamų ar buvusių gėlavandenių ežerų dumblas. Jo gydomosios savy-bės yra vertinamos dėl geresnių šiluminių rodiklių nei gy-domųjų durpių, taip pat jame daug organinių biologiškai veiklių medžiagų bei mikroelementų.

Kuo ypatingas gydymas purvuGydymas purvu, arba peloidoterapija (graikų kalba „pelos“ – dumblas, „therapia“ – gydymas), medicinoje naudojamas daugelį metų. Gydomasis purvas – tai gamtiniai organiniaimineraliniai koloidiniai dariniai, turintys biologiškai veiklių medžiagų ir gyvųjų mikroorganizmų. Peloidoterapijos procedūros dažniausiai atliekamos sanatorijose, tačiau galima gydomuoju purvu gydytis ir namuose. Kuo ypatingas gydomasis purvas? Kokiais atvejais ir kaip atliekamos šios procedūros, kalbamės su Vilniaus sanatorijos „Pušyno kelias“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintare VAITKIENE.

Įdomu

Jau senovės egiptiečiai, romėnai, graikai gydydavo purvu. I m. e. amžiuje senovės Romos istorikas Plinijus Vyresnysis mini „žemes, išgydančias žaizdas“. Klaudijus Galenas, gyvenęs II m. e. amžiuje, aprašė „egiptietišką“ gydomojo purvo panaudojimo būdą. Italijoje gydymas purvu paplito XVI a., Prancūzijoje – XVII a., Vokietijoje – XVIII a., Rusijoje – XIX a.


Kai kuriose gydyklose naudojamos ir vulkaninio ar pseudo-vulkaninio, taip pat hidroterminio bei karštų šaltinių purvo rūšys.

Kokias atvejais atliekamos gydomojo purvo procedūros?Gydomuoju purvu atliekamos įvairios sveikatai naudingos procedūros – purvo aplikacijos, purvo vonios, ginekologi-niai ir rektaliniai purvo tamponai, dantenų aplikacijos, pur-vo aplikacijos su elektros srove (elektropurvas).Dažniausiai purvu gydomos judamojo ir atramos aparato li-gos (lėtiniai artritai, deformuojamosios artrozės, osteochon-drozė, raumenų ir raiščių pažeidimai, sąnarių ligos), perife-rinės ir centrinės nervų sistemos ligos (radikulitai, po stuburo diskų pašalinimo operacijų, po galvos smegenų uždegimų, traumų), odos ligos (lėtinė egzema, neurodermitas, psoria-zė), lytinių organų ligos (gimdos uždegimai, moterų nevai-singumas, lėtiniai prostatitai). Taip pat gydomasis purvas naudojamas ir esant kraujotakos sutrikimams, po traumų, sumušimų. Stomatologijoje gydomasis purvas naudojamas dantenų ligoms gydyti. Svarbią vietą gydomasis purvas užima kosmetologijoje. Valo giliausius visų tipų odos sluoksnius, reguliuoja drėgmės ir riebalų pusiausvyrą, gerina kraujotaką, dezinfekuoja odą, ypač naudojamas atliekant anticeliulitines procedūras. Įvai-

Kaip atliekamos gydomojo purvo procedūros?

Procedūros gali būti įvairios, tačiau visais atvejais purvas turi būti įkaitintas iki 37–46°C temperatūros. Labai svarbu procedūrų metu per daug nedidinti purvo temperatūros, per stiprus poveikis uždegimo proceso metu gali sukelti atvirkštinį rezultatą – ligos paūmėjimą. Vienos procedūros trukmė yra apie 15–20 min., po to 48 val. vyksta biocheminis poveikis. Todėl procedūros atliekamos kas antrą dieną. Rekomenduojama atlikti visą gydomojo purvo procedūrų kursą (10–15), kad būtų ryškus gydomasis poveikis.Atliekant purvo procedūras namuose, reikalingas termostatas ir šildomoji pagalvėlė. Taip pat namuose galima dėti odos ir plaukų purvo kaukes.

rios gydomojo purvo procedūros atliekamos ir vaikams, ypač po traumų, varginamiems lėtinių ligų, sergantiesiems cerebriniu paralyžiumi.Gydomojo purvo procedūras turi skirti gydantis gydytojas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgdamas į sveika-tos būklę.

Koks gydomasis purvo poveikis? Procedūrų metu jis veikia patį didžiausią žmogaus organą – odą, o kartu ir visus organizmo audinius bei organus. Purvo aplikacijos pagerina audinių ir organų kraujotaką, mitybą, didėja deguonies pasisavinimas, aktyvėja vidaus sekrecijos liaukų veikla, stimuliuojamas imunitetas, mažėja kraujo krešumas, patinimas bei kiti uždegimo simptomai. Purvo vonios ar aplikacijos mažina sąnarių, raiščių, nuga-ros, stuburo skausmus, pasižymi geru uždegimą slopinančiu poveikiu gydant ginekologines, sąnarių ligas. Purvas nor-malizuoja nervų sistemos veiklą, o gydymo pabaigoje for-muojasi ilgalaikis organizmo atsparumas kenksmingiems išorinės aplinkos veiksniams.Purvas pasižymi antibakteriniu poveikiu: valo odą ir orga-nizmą. Be to, jis drėkina odą, saugo ją nuo išsausėjimo, senėjimo bei celiulito.Purvas veikia visą organizmą, sukeldamas jame sudėtingus procesus ir taip pagerindamas jo atsparumą.

Kada negalima gydyti purvu?Dėl šildomojo poveikio gydomojo purvo procedūros tinka ne visiems žmonėms. Kai kuriais atvejais (pvz., esant ūminiams uždegimams, piktybiniams augliams, miomoms, kiaušidžių cistoms) purvo procedūrų atlikti negalima, nes liga gali dar labiau paūmėti. Netinka jos ir sergant tuberkulioze, sunkia bronchine astma, kraujo, inkstų ligomis, esant inkstų funk-cijos nepakankamumui, padidėjusiai skydliaukės funkcijai, II–III laipsnio širdies nepakankamumui, venų varikozei, ke-penų cirozei, esant dideliam nutukimui, dažniems ir pasikar-tojantiems įvairios kilmės kraujavimams, nėštumui.Gydomojo purvo procedūros ypač veiksmingos, kai liga pradinių stadijų, kol audinių ir organų pakitimai minimalūs, be to, purvo procedūras galima atlikti ir profilaktiniais tiks-lais, ypač derinant atostogas su purvo procedūromis.

Inga MARKŪNAITĖ

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (ar apsidrau-dusiems) mūsų šalies gyventojams medicininę reabilitaciją ar sanatorinį gydymą skiria gydantysis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijomis. Skyrus tokias paslaugas, gydymo įstaigoje pildomas išrašas iš medicininių dokumentų ir pažyma kelialapiui gauti. Su šiais dokumentais kreipiamasi į teritorinę ligonių kasą, joje išduo-dama pažyma, patvirtinanti teisę į kompensaciją už minėtą gydymą. Medicininė reabilitacija taikoma ligoniams po sunkių ope-racijų bei traumų ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Dau-giausia medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama su-augusiesiems, patyrusiems insultą, po širdies ir kraujagyslių implantavimo operacijų, dėl tarpslankstelinių diskų ligų, dėl artrozės, dėl širdies ir kraujagyslių ligų, po endoprotezavimo,

Naudinga informacijadėl navikų, kvėpavimo sistemos ligų. Medicininės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos ir stacionare, ir ambulatoriškai. Sunkiausi ligoniai medicininės reabilitacijos paslaugas gauna ligoninių specializuotuose re-abilitacijos skyriuose.Tai, ar reikia taikyti medicininę reabilitaciją, ar sanatorinį gy-dymą, nusprendžia ne pats pacientas, bet gydantis gydytojas, pasitaręs su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, ir, ži-noma, vadovaudamasis tai reglamentuojančiais teisės aktais. Tik tokiu atveju šių paslaugų apmokėjimas apdraustiesiems yra kompensuojamas (visiškai arba iš dalies) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM Ryšių su visuomene skyrius

Grožio medicina


Kas skatina paprastųjų spuogų atsiradimą?Jaunatvinius spuogus gali skatinti suaktyvėjusi hormonų vei-kla, per ilgas B grupės vitaminų vartojimas. Manoma, kad netinkamas maistas ar dažnos stresinės reakcijos taip pat didina spuogų atsiradimo galimybę. Nors...

Ar kenkia šokoladas?Šiuo klausimu medikų nuomonės išsiskiria. Vieni teigia, kad riebus maistas, saldūs skanėstai spuogų atsiradimui įtakos neturi. Kiti – kad dažnai vartojant riebių rūkytų maisto pro-duktų, geriant stiprios kavos, dažnai smaguriaujant pyragė-liais su kremu ar šokoladu, nukenčia odos būklė, formuojasi ir jaunatviniai spuogai. Kaip yra iš tikrųjų? Matyt, geriausiai stebėti save. Tarkim, savaitę valgyti šokola-dą ir sekti, ar keičiasi odos būklė. Ir atvirkščiai, stebėti, kaip atrodys oda, visiškai atsisakius šokolado. Rezultatai kiekvie-nam gali būti skirtingi.

Apskritai reikėtų daugiau vartoti troškinto maisto, vengti aštrių prieskonių ir kuo daugiau gerti natūralių sulčių, valgyti žalių vaisių bei daržovių. Naudinga kasdien išgerti po dvi stiklines morkų sulčių.Vertingi ir burokėliai, obuoliai, kiviai, kokybiškas pirmo spaudimo alyvuogių aliejus, žuvis.

Odos priežiūra – kasdienNuo ko reikėtų pradėti kasrytinį švaros ritualą? Pirmiausia odai valyti pasirinkite švelnias odos priežiūros priemones, kuriose nėra dažų, cheminių priedų, nes jie gali sukelti alergiją. Geriau naudokite losjoną, kurio sudėtyje nėra al-koholio, švelnią emulsiją su vitaminu C ar želė su vaisių rūgštimis. Įsidėmėkite, kad kosmetinės priemonės sudėtyje neturi būti šarmo. Ryte viena iš minėtų priemonių švelniai nuvalykite veidą. Tai pirmasis žingsnis.Antrojo žingsnio esmė – neleisti odoje susidaryti spuogams „juodiems kamštukams” – kamedonams. Tam odą patepkite dezinfekuojamuoju losjonu ir drėkinamuoju bei uždegimą mažinančiu kremu. Visiškai atsisakykite riebios kosmetikos.

Odos valymasKartą per mėnesį odą naudinga išvalyti – namuose ar kos-metikos kabinete. Jei nuspręsite šią procedūrą atlikti na-muose, pradėkite nuo garų vonelės (ši procedūra visiškai netinka tiems, kieno išsiplėtę veido kapiliarai). Galite tai atlikti dviem būdais: palaikyti veidą uždengus rankšluosčiu virš puodo su gana šiltu vandeniu arba ant veido uždėti la-bai šiltą kompresą. Po to, paėmę vatos gabalėlius, atsargiai

Spuogai ir ... šokoladasÁkyrūs, erzinantys spuogai kartais nepalieka mūsų ramybėje net sulaukus 30–40 metų ir daugiau. Seniai pastebėta, kad, nors jie vadinami jaunatviniais spuogais, vargina toli gražu ne tik jaunus žmones. Kas yra svarbiausia norint išvengti spuogų?

išspauskite didžiuosius kamedonus. Skausmingų ir kietų ge-riau nelieskite. Po procedūros odą dezinfekuokite toniku ir patepkite gaiviu raminamuoju kremu.

Mechaninis spuogų spaudimas turi būti atliekamas retai, itin atsargiai ir profesionaliai. Antraip oda suerzinama, ir spuogų gali susidaryti dar daugiau.

Riebios odos priežiūrai taip pat naudingos jūros druskos (ar negyvosios jūros druskos) vonelės ar valymo jomis proce-dūros. Pavyzdžiui, galima jūros druskos tirpalu plauti vei-do odą arba stipriame jūros druskos tirpale suvilgius vatos tamponėlį apvaliais judesiais atsargiai nuvalyti odą. Galima druskos kaukę palaikyti keletą minučių ant veido (jausite malonią odos valymo reakciją).

Kremas su arbatmedžių aliejumi spuoguotos veido odos priežiūrai

Acnofan

• ACNOFAN kremu rekomenduojama tepti tik pažeistas odos vietas.

• Kremas spuogus džiovina ir sutraukia, mažina polinkį susidaryti pūliniams spuogams ir mazgeliams.

• Kremas gaminamas iš natūralių sudedamųjų dalių: medetkų ir ramunėlių ekstraktų, arbatmedžių eterinio aliejaus.

Odos gydymasJei nepadeda kruopšti odos priežiūra, tikslingai parinkta gy-domoji kosmetika, reikia vartoti ir medikamentus – salicilo ar alfa rūgštį, retinoidų, vaistų nuo uždegimo, antibiotikų. Spuogus naudinga tepti specialiais gydomaisiais kremais, kurie skatina gijimą ir apsaugo nuo naujų spuogų susidary-mo. Spuogus džiovina ir sutraukia priemonės su arbatme-džio, medetkų ir ramunėlių ekstraktais. Jos taip pat mažina polinkį susidaryti pūliniams spuogams ir mazgeliams.Gydomuosius kremus pirkite tik vaistinėse.Kiekvienu atveju liga pasireiškia skirtingai, todėl dėl odos priežiūros bei gydymo pasikonsultuokite su odos specialistu ar kosmetologu.

Nika VAGNERIENĖ


Rūta MYKOLAITYTĖ

Chaotišką gyvenimo būdą atspindi paakiaiTamsūs paakiai – daugeliui pažįstama problema, į kurią reaguojama labai įvairiai. Vieni su tuo susitaiko, kiti bando naikinti, maskuoti. Kaip teigia specialistai, tai – ne liga, tad ir visiškai panaikinti šio simptomo negalima, tačiau pašviesinti paakių spalvą ir padaryti odą skaistesnę – visada įmanoma. Dviejų kompetentingų šios srities specialisčių paprašėme papasakoti apie patamsėjusius paakius.

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja – dermatologė Jolanta ŽILIENĖ

Veiksniai, darantys didžiausią įtaką odos skaistumui

Odos priežiūra

Jei odai trūksta skaistumo, tai gali būti netinkamos odos prie-žiūros arba, dar blogiau, jos stokos pasekmė.

Mityba

Neracionali mityba, badavimas, būtinų organizmui medžiagų trūkumas daro įtaką ir mūsų odos būklei. Tad prieš imdamiesi kūno formų dailinimo gerai pasvarstykime, ar tai nepakenks mūsų odai.

Stresas bei poilsio trūkumas

Nenuostabu, kad įtempta dienotvarkė, pervargimas, emoci-nis išsekimas, miego, judėjimo bei buvimo gryname ore sto-ka neigiamai veikia sveikatą bei savijautą, tačiau šie veiksniai odos būklei turi ne mažesnės įtakos – ne veltui sakoma, kad žmonių gyvenimo būdas atsispindi jų veiduose.

Žalingi įpročiai

Ko gero, kiekviena ilgesnį laiką rūkanti moteris pastebėjo šio įpročio žalą odai – ji tarsi papilkėja, greičiau sensta. Alkoho-lis – taip pat didelis odos priešas, tad, jei norite turėti skaisčią odą, pravartu šių žalingų įpročių vengti.

Genų įtaka

Daugelį žmogaus ypatumų – akių, odos, plaukų spalvą ar kūno sudėjimą nulemia genai. Manoma, kad odos skaistu-mas taip pat paveldimas, tačiau tai sąvoka, atspindinti odos ir organizmo būklę, todėl ji gali kisti. Tačiau kai kuriems žmo-nėms tamsūs paakiai yra nuolatinė būsena, nekintanti kei-čiantis gyvenimo būdui. Tokiais atvejais galima manyti, jog tai – genų įtaka.

Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos kosmetologėmikropigmentologė Ramutė SKREBŪNIENĖPatamsėję paakiai negali būti ligos priežastis, tai – simpto-mas. Jei iki tol buvę skaistūs paakiai patamsėja, tai galėtų būti signalas, kad mūsų organizmas nualintas arba pradeda sirgti, todėl į šį simptomą verta atkreipti dėmesį.

Kas vyksta organizme, kai patamsėja paakiai?

Patamsėję paakiai atsiranda dėl išryškėjusių kapiliarių. Taip at-sitinka todėl, kad oda apie akis yra net keturis kartus plonesnė nei viso veido.

Kaip manote, patamsėjusius paakius reikėtų maskuoti ar bandyti gydyti?

Gydyti nereikia – juk tai ne liga. Jei tai nuolatinė būsena, reikėtų juos maskuoti bei naudoti tam skirtus kosmetinius pre-paratus, atlikti kosmetines procedūras. Tačiau reikia įvertinti ir objektyvias šio simptomo priežastis. Jei tokių nesurandate, vertėtų kreiptis į gydytoją – gal tai signalas apie prasidedan-čią ligą.

Ar yra konkrečiai tamsiems paakiams šalinti skirtų priemonių?

Priemonių, skirtų konkrečiai tamsių paakių problemai spręsti, yra išties nedaug. Tačiau dauguma priemonių, skirtų paakių priežiūrai, yra universalios – jose yra medžiagų ir mažinančių patinimą, ir tamsius ratilus apie akis bei padedančių susido-roti su kitomis paakių problemomis.

Gal kaip nors galima padidinti paakių kremo veiksmingumą?

Labai paprastas ir daugeliui žinomas patarimas – kremus ir kitas priemones laikykite šaldytuve. Taip padidinsite jų teigia-mą poveikį, nes šaltas kremas taip pat sutraukia kapiliarus ir kraujas greičiau išskirstomas, todėl oda tampa skaistesnė.

Grožio medicina


Kodėl kojos prakaituoja?Gamtos taip jau sukurta, kad mes prakaituojame. Prakaita-vimo funkcija – reguliuoti kūno temperatūrą. Kojose, kaip ir kitose kūno vietose, yra prakaito liaukų. Jų mūsų organizme yra net dviejų rūšių – ekrininės ir apokrininės. Ekrininių gausu visame organizme, ir jos gamina bekvapį prakaitą, šių liaukų yra ir kojų paduose. Apokrininės liaukos išsidėsčiusios pažas-tyse ir lytinių organų srityje.Aktyviai sportuojantis ar sunkiai dirbantis žmogus gausiau prakaituoja. Literatūroje aprašomi atvejai, kai buvo išpra-kaituota net dešimt litrų prakaito per dieną. Kartais, net ir nedirbant sunkaus fizinio darbo, prakaituojama stipriau. Beje, gausesnio kojų prakaitavimo priežastis gali būti ir nestabili emocinė būsena. Jei jaučiate įtampą, esate ner-vingesnis ar stipriai susijaudinote, visas organizmas ima aktyviau prakaituoti. Medikai ieško rimtesnių gausesnio prakaitavimo priežasčių. Nustatyta, kad gausiau prakaituo-

Kojų prakaitavimą būtina mažintiŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja.

jama, kai nusilpsta imuninė sistema, kai vartojama antibi-otikų.

Kodėl reikia mažinti kojų prakaitavimą?Natūralu, kad kartu su gausiu prakaitavimu atsirandantis nemalonus kvapas erzina. Tai pirma ir svarbiausia priežastis, kodėl reikia mažinti prakaitavimą. Antra, kojų prakaitavimas sudaro visas sąlygas plisti grybeli-nei infekcijai.

Kaip mažinti prakaitavimą?• Viena iš priežasčių, kodėl gali gausiau prakaituoti kojos – uždara, orui nepralaidi avalynė. Tad avėkite tik natūralios odos avalynę, vasarą– atvirą.Kojinės turėtų būti tik medvilninės, jas galima keisti ir kelis kartus per dieną.• Plaudami kojas, itin kruopščiai išplaukite tarpupirščius ir nusausinkite kojas rankšluosčiu.• Turėkite savo asmeninį kojų rankšluostį.

Pernelyg stiprus prakaitavimas gali būti ir onkologinės ligos ženklas. Tad, jeigu jus vargina prakaitavimas ir esate įsitikinęs, kad kiti „tiek neprakaituoja”, būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Gausus prakaitavimas gali būti hormoninių ligų išraiška.

Grožio medicina


Vonelės – tai liaudiškas prakaitavimo mažinimo būdas. Kai kurių vonelių receptūrai jau keli šimtmečiai. Šias voneles rekomenduojama atlikti porą kartų per savaitę. Kojos mirkomos 15–30 minučių. • Ąžuolo žievės nuoviro vonelė. Viename litre

vandens 20–30 min. pavirinkite 50–100 g ąžuolo žievės.

• Avižų šiaudai virinami apie pusvalandį. Dar keletui minučių šiaudai paliekami puode, uždengus jį dangčiu. Tokiame stipriame nuovire kojos „maudomos” apie 15 minučių.

• Galima daryti ir juodosios arbatos kompresus. Arbatos pakelius dėkite į tarpupirščius. Kelis pakelius juodosios arbatos palaikykite apie 10 min. užvirusiame vandenyje. Šiame nuovire galite laikyti abi kojas.

• Mūsų senoliai, nusiskynę beržų lapų, juos du kartus per dieną dėdavo tarp kojų pirštų.

Naudojimas: užberkite reikiamą kiekį pudros ant švarių kojų arba tiesiai į batus. Saugokitės, kad pudros nepatektų į kvėpavimo takus!

„Thai“ kojų pudra

Kojų pudros sudėtyje esantis natūralus mineralas Amonio alūnas naikina prakaito kvapą sukeliančias bakterijas, neleidžia atsirasti pėdų grybeliui. Pudra sugeria drėgmę bei padeda kojoms išlikti sausoms ir gaivioms net intensyviai sportuojant.

Bekvapis purškiamasis dezodorantas naikina prakaito kvapą sukeliančias bakterijas, neužkemša porų ir leidžia odai kvėpuoti. Dezodorantas užtikrina visą dieną trunkančią apsaugą nuo nemalonaus kvapo, nepalieka žymių ant drabužių. Tinka visam kūnui.

Bekvapis purškiamasis de

Daiva AUSĖNAITĖ

Kaip pašalinti kvapą?Kosmetikos parduotuvėse tikrai rasite nemažai specializuotų priemonių kojų prakaitavimui mažinti ir nemaloniems kvapams šalinti. Tai ir specialūs purškikliai, dezodorantai, pabarstai.

„Thai“ purškiamasis dezodorantas

Viduramžiais gimus kūnu suaugusiems mažyliams buvo kalbama apie velnio prakeiksmą, o, inkvizicijos laužams užgesus, kalbėta, kad nėštumo metu Siamo dvynių motina žiūrėjo į apsigimėlius. Tikrosios priežasties mokslas iki šiol nepaaiškino, tačiau dažniausiai kaltinama ekologinė situa-cija ir motinos gamtos išdaigos. Apie viską iš eilės skaitykite toliau.

Kas tokie Siamo dvyniai?Dvynukų gimimas – nedažnas reiškinys, o kuria nors kūno dalimi suaugusių dvynukų gimimas reiškinys dar retesnis, paskaičiuota, kad Siamo dvyniai gimsta vienai iš 120–150 tūkstančių nėščiųjų. Jie vystosi iš vienos apvaisintos kiauša-ląstės, turi vienodą genų rinkinį ir yra visiškai identiški. Dėl tam tikrų priežasčių pradėjus augti dviem organizmams, vieno kūno ląstelės nevisiškai atsiskiria nuo kito organizmo, ir šio sklaidos defekto vietoje mažylių kūnai lieka suaugę. Jei pasidalijimas vyktų sėkmingai, gimtų identiški dvyniai iš vienos kiaušialąstės.

Kodėl Siamo?Siamo dvyniais kūnu suaugusius dvynius vadina dviejų bro-lių Čango ir Engo (išvertus iš tajų kalbos šie vardai reiškia „dešinysis” ir „kairysis”) garbei. 1811 metų gegužės 11 Siame (šiandien Tailandas) gimė du krūtine suaugę bro-liai. Palaipsniui broliai išmoko sedėti, o, jiems sulaukus 17

Siamo dvyniai, arba vienas gyvenimas dviemSiamo dvyniai visuomet kaitino žmonių vaizduotę, iš čia kilo mitas apie dviveidį Janą, apie pusiau žmogų pusiau arklį Kentaurą.

Įdomios teorijosFrankfurto žmogaus anatomijos instituto mokslininkai atlikę tyrimus pateikė neįtikėtinas išvadas. Jiems pavyko įrodyti, kad Siamo dvynių gimimas susijęs su psichikos liga, vadinama asmenybės susidvejinimu (šizofrenija). Vokiečių mokslininkai įrodė, kad Siamo dvyniai gimsta įvykus tam tikrai mutacijai genuose. Tačiau tyrimai su beždžionėmis parodė, kad 80 proc. gyvūnų, nėštumo metu patyrusių psichotropinį poveikį, gimsta Siamo dvyniai.

Nuotrauka Mindaugo MILAŠEVIČIAUS


metų, amerikiečių verslininkas išvežė juos į JAV dalyvauti pasirodymuose. Gastroliuodami jie aplankė visą pasau-lį. 1843 metais broliai vedė dvi seseris, Čangui gimė 10 vaikų, Engui – 12. Broliai tikino, kad per visą gyvenimą jie susipyko vos vieną kartą, kai maudynių metu vienam broliui vanduo pasirodė šiltas, o kitam – per šaltas. Mirė broliai 63 metų amžiaus. Pirmasis nuo plaučių uždegimo mirė Čangas, Engas tuomet dar miegojo. Netruku Engas pastebėjo, kad jo brolis mirė, o po 2 valandų, būdamas visiškai sveikas, mirė ir jis.

Keli faktai apie Siamo dvynius• Mergaitės Siamo dvynės gimsta tris kartus daž

niau nei berniukai• Dažniausiai Siamo dvyniai gimsta Afrikoje ir In

dijoje• Didžioji dauguma Siamo dvynių žūsta dar nėš

tumo metu, ir nėštumas baigiasi persileidimu• Didžioji dalis Siamo dvynių suauga krūtinės

ląstomis (35 proc.), jie vadinami torakopagais, omfalopagai – tai dvyniai, suaugę nuo liemens iki krūtinkaulio (30 proc.), pigopagai – suaugę nugaromis (19 proc.), kraniopagai – galvomis. Kur kas rečiau pasitaiko atvejis, kai vienas iš dvynių yra „parazitas”, t.y. prie sveiko kūdikio kūno prisitvirtinusios papildomos kūno dalys, pvz., ranka, galva

• 75 proc. Siamo dvynių miršta per pirmą parą po gimimo

• Šiuo metu žinoma apie 500 Siamo dvynių, išgyvenusių ilgiau nei 1 metus

Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė Viktorija MATULEVIČIENĖ

Atskirti ar ne?Vis dažniau Siamo dvyniams atliekamos atskyrimo operaci-jos, po kurių, deja, ne visuomet išgyvena abu vaikai. Sun-kiausiomis operacijomis laikomos tokios, kai gydytojams tenka atskirti dvynius, turinčius bendrą širdį, bendras kepe-nis ar smegenis. Tai, ar dvynukus galima atskirti, sprendžia daugelio tyrimų rezultatai. Juk kai kuriais atvejais Siamo dvyniai turi bendrą kraujotaką arba kvėpavimo sistemą. Įvertinamas abiejų dvynių gyvybingumas, t.y. galimybė iš-gyventi po atskyrimo, bei tai, ar dvynukai gali išgyventi jų neatskyrus vieną nuo kito. Be abejo, atkreipiamas dėmesys ir į būsimo Siamo dvynių gyvenimo kokybę. Anksčiau Sia-mo dvynių operacija buvo atliekama 6–12 mėnesių am-žiuje, laukiant, kol dvynukai sustiprės, o cirurgai tinkamai pasiruoš operacijai. Šiandien Siamo dvyniai operuojami anksčiau, kai kuriais atvejais iš karto po gimimo. Nedel-siant Siamo dvyniai operuojami tuomet, kai vienas iš dvynių gimsta negyvas.

Kaip jie operuojami?Siamo dvynių atskyrimo operacijos gali būti vienpakopės arba daugiapakopės. Vienpakopės operacijos papras-tai trunka iki kelių parų, jose dalyvauja daug medicininio personalo. Daugiapakopės operacijos gali trukti iki metų, vaikams tuo tarpu atliekama keletas operacijų. Pavyzdžiui, kraniopagams įstatomi audinių skėtikliai, po kiek laiko at-veriama kaukolės ertmė ir atskiriama dalis kraujagyslių, dar vėliau vaikai atskiriami visiškai. Pastarosios laikomos saugesnėmis.

Aktualijos


PA VA dI nI MAS nUO LAI dOS KLU BO nA RIAMS

TE AT RAIKau no ka me ri nis te at ras, 20proc.Kæs tučio 74a, Kaunas, www.kamerinisteatras.ltÐiau lių dra mos te at ras, 20proc.Til žės g. 155, Šiau liai, info@sdt.ltPa ne vė žio Juo zo Mil ti nio dra mos te at ras, 8Lt(vietoje10-12Lt)Lais vės a. 5, Pa ne vėžys, www.mil ti nio-te at ras.ltAktorių trupė „Teatriukas“,Aukštaičių g. 7, Vilnius, 15 proc. Profesionaliųnepriklausomųaktoriųtrupė, tel. (8~686) 04 303, info@teatriukas.lt, www.teatriukas.lt dainuojanti,organizuojantiirvaidinanti, išpildanti ávairius renginius vaikams ir suaugusiesiemsvisojeLietuvoje

BOU LIn GO KLU BAIÞir mû nų bou lin gas, I-V iki 18 val. – 4 Lt (vie to je 5 Lt ) I-V iki 18 val. – 4 Lt (vie to je 5 Lt )Žir mû nų g. 68a,Vil nius, tel. (8~5) 277 0760, www.bou lin gas.lt po 18 val., sa vait ga liais ir šven čių die no mis vie nas žai di mas kai nuos 7,2 Lt (vie to je 8–9 Lt) Mais tui ir gė ri mams – 10 proc.

Boulingo klubas „Straikas“ ir „Relax cafe“ (klubo antrame aukšte) 10proc.dirba: I-III 12-02 val., IV-V 12-02, VI 11-02 val., VII 11-24 val.Boulingas (8~37) 40 90 00, baras (8~37) 40 90 02, www.straikas.lt

Kau no „Un di nė“,Jo na vos g. 40, Kau nas, 35 Lt (vie to je 45 Lt), 25 Lt (vie to je 30 Lt)tel.: (8~37) 20 05 18, (8~620) 24 024, www.undine.lt

SVEI KA TIn GU MO KLU BAISveikatingumo centras ZEBRA SPORT, P. Luk šio g 34, Darbo dienomis iki 16 val. – abonementui 5 proc. Vil nius, tel.: (8~5) 278 8944, 278 8831 www.zebrasport.lt, info@zebrasport.lt„Wellness klubas Active gym“,Ant akal nio g. 37, Vi soms pa slau goms 15 proc.Vil nius, www.spor tok lu bas.ltKauno jogos studija,Seinų g.9, Kaunas, 20proc.tel.: (8~37) 22 22 78 , (8~699) 41 313, www.kjs.ltSporto ir pramogų klubas „Tik Jums!...“ 20proc.Žirmûnų 1E, Vilnius, tel. (8~699) 96 668, info@klubastikjums.lthttp://www.klubastikjums.lt

SA nA TO RI JOSAB „Eg lės“ sa na to ri ja,Eg lės g. 1, 10proc.dienosprogramaiDrus ki nin kai, tel.: (8~313) 60 220, 60 283, www.sa na to ri ja.lt 5 proc. spec. savaitems programoms (04 01–06 30)

V.Į. poilsio namai „Baltija“,Ganyklų g. 30, 10proc.spec.savaitėsprogramomsPalanga, tel.: (8~460) 49 184, www.baltijahotel.lt kurortinio-sanatoriniogydymopaslaugoms, išskyrus maitinimą, ne sezono metu (10 01-05 01) 15 proc. kurortinio sanatortinio gydymo paslaugoms, išskyrus maitinimą, laikotarpiu tarp sezonų (05 01-07 01, 08 20-10 01) 5 proc. kurortinio-sanatorinio gydymo paslaugoms, išskyrus maitinimą, sezono metu (07 01-08 20)

KLI nI KOSA.Kil dos kli ni ka,Sa va no rių pr. 284, II a., 10proc. Kau nas, tel.: (8~37) 33 82 86,(8~618) 63 786, www.kil dosk li ni ka.ltMe di ci nos cen tras „neu ro me da”,Tvir to vės al. 90a, 5-10 proc. kon sul ta ci joms ir pro ce dû roms(8~37) 33 15 55, (8~613) 42 780, www.neuromedicina.lt,neuromeda@neuromedicina.ltNervųligųdiagnostikairgydymas;grožioprocedûros.Homeopatijos medicinos klinika, 10 proc. - visoms klinikos paslaugoms, išskyrus Kauno g. 31, Vilnius, tel.: (8~5) 2 33 96 81, gydytojųkonsultanųpaslaugas.(8~610) 42 167, alsasa@delfi.lt, www.homeopat.lt 20proc.-homeopatiniamgydymui;mikroelementų mineralųdisbalanso,nustatytopagalplaukųtyrimo rezultatus,koreguojamajamgydymui. Nemokamai-akupunktûrosspecialisto konsultacija;akupunktûriniųadatųrinkinys; pakartotinėterapeutokonsultacija;kaspenkta mezoterapijosprocedûra.


Konsultacijų ir gydymo klinika „Kardiolita“, Visų gydytojų specialistų konsultacijoms – 5 proc. Laisvės pr. 64a, Vilnius, tel.: (8~5) 239 05 00, www.kardiolita.lt Akcijų metu nuolaidos netaikomos.Odontologijos klinika „Processus“ Žiemgalių 3E Kaunas, tel. (8~37) 44 14 44, (8~686) 33 884 5 proc. terapiniam gydymui ir 5 proc. [email protected], www.processus.ltOdontologijos klinika „Vis Vitalis“,Savanorių pr. 241, Kaunas, tel.: (8~37) 79 88 11, 10 proc. terapiniam gydymui ir 5 proc. protezavimui.(8~614) 64 059, www.visvitalis.ltUAB Medicinos paslaugų ir informacijos valdymo centras, Masažo paslaugoms 25 proc.; Žemaitės g. 21, Vilnius, tel.: (8 ~ 5) 233 5964, (8~655) 01 862, www.mpvc.lt gydytojųkonsultacijoms10proc. Visų sričių aukščiausio lygio gydytojų specialistų konsultacijos, ištyrimas ir gydymas. Gydytojų konsultacijos telefonu (8 ~ 655) 65 555.Sveikatą stiprinančios paslaugos: gydomasis masažas (dirbasilpnaregiaiirakliejimasažuotojai)

KITIIĮ „Almondi Baltic“,Lietuvininkų g. 60, Šilutė kiekvienamužsakymui(8~700) 70 604, www.tvirtas-kunas.lt elektroninėje parduotuvėje – 15 proc.MaistopapildaiinternetuaktyviemsžmonėmsUAB „Zepter International“,Šeimyniškių g. 3a, „Bioptron“ šviesos terapijos sistemai – 10 proc.Vilnius, tel.: (8~5) 2 63 61 15, 2 63 61 20UAB „Ringitas“,Vilniaus g. 29, Vilnius; Galinio Pylimo g. 5, Klaipėda; Dvaro g. 74, 10proc.japonųfirmosOMRONŠiauliai; Kudirkos g. 4, Panevėžys; Žemaičių pl. 25, Kaunas produkcijaimedicinostechnikosparduotuvėse„Arbatos akademija“,Bazilijonų g. 8, Vilnius 10proc.(išėjus iš seno miesto pro Aušros vartus),tel.: (8~5) 260 93 48,info@arbatosmagija.lt, www.arbatosmagija.ltVaistažolių parduotuvė „Gamtos produktai“, 5 proc.Daukšos g. 30, Kaunas, tel. (8~37) 22 04 14 www.gamtosproduktai.ltSveiko maisto parduotuvė „Liepos šakelė“,Ukmergės g. 5, Panevėžys,tel.: (8~45) 51 07 35, (8~620) 49 449 7 proc.Grožio akademija,Savanorių pr. 4, Vilnius, Nuolaida: kosmetologinėms procedūroms – 15 proc.;tel.: (8~800) 00 019, (8~600) 39 888, www.gatineau.lt, www.grozioakademija.lt kitoms paslaugoms ir prekėms – 10 proc. Specializuota vitaminų parduotuvė „Vitaminų pasaulis“Vitaminųterminalas,vitaminųbaras.Ateities g. 91, Vilnius, www.vitamin.lt 10proc.

PAVAdInIMAS nUOLAIdOS KLUBO nARIAMS

Aktualijos


Laisvalaikiui

Kryžiažodis LIETUS

• Pusiau automatinis• Matuoja kraujospūdį ir pulsą• Didelis ekranas• Aritmijos indikatorius• Kraujo spaudimo klasifikacijos indikatorius • 30 matavimų atmintis ir vidurkio skaičiavimas• 5 metų garantijaImportuotojas: UAB „Mingeda ir Ko“. Krokuvos g. 11, Vilnius. Telefonas 8~5 211 3268

kraujospūdžio matuoklis UA-705

Dėkojame visiems, atsiuntusiems kryžiažodžio „Žiedas“ (Nr. 04) atsakymus, ir sveikiname burtų keliu išrinktus 2 laiminguosius.TaiBoleslovas Valaišis iš VilniausMeilutė Bulavienė iš Panevėžio rajonoPrizai – japoniški pusiau automatiniai kraujospū-džio matuokliai AND – jiems bus išsiųsti paštu.Vertikaliai: Audra. „ŽAS“. Tai. Vos. Osaka. Tiara. Marmeladas. Saitai. Šventupis. Masė. Pelenė. Bitė. Rikis. Nota. Vagys. Nesako. Eko. Pelekai. Povas. Tapa. Jungas. Saldainis. Kanalas. Vanagas. Mažuma. Pasidaro. Visur. Kita. Liko. Rikė.Horizontaliai: Lipoma. Atolas. Amas. Dusas. Kara. Bavarai. Renis. Vena. Edema. Pilotė. Eketė. Palei. Tuoj. Lina. Togas. Pavydas. Princesė. Pasaka. Kava. Maras. Sol. Pasaitas. Kala. ŽIV. Piligrimas. Rudi. Taka. Pasostė. Karu. Orchitas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: Citrinos skonis. Kryžiažodžio atsakymą, įrašę puslapio kampe esančiame kupone, iki birželio 7 d. siųskite adresu:„Sveiko žmogaus“ redakcijaKryžiažodžio konkursuiTvirtovės al. 90 a50185 KaunasJei esate elektroninio žurnalo prenumeratoriai, atsakymus iki minėtosios dienos siųskite adresu [email protected] Nepamirškite nurodyti savo pašto adresą.Iš visų teisingai atsakiusiųjų burtų keliu bus išrinkti 2 laimėtojai, kurie gaus UAB „Mingeda“ įsteigtus prizus – japoniškus pusiau automatinius kraujos-pūdžio matuoklius AND.

Sudarė Gintautas Muraška

Documents

Sveikas žmogus 2007 Nr. 5