Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
ANA KIKILIČIENĖ
ALKOHOLINĘ PRIKLAUSOMYBĘ TURINČIŲ PACIENTŲ
SLAUGOS POREIKIAI
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Kastytis Dapšys
KAUNAS, 2015
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. Jūratė Macijauskienė
Parašas
2015 m. .........mėn. ........d.
ALKOHOLINĘ PRIKLAUSOMYBĘ TURINČIŲ PACIENTŲ
SLAUGOS POREIKIAI
Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA, baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Dr. Kastytis Dapšys
2015 m. .........mėn. ........d.
Recenzentas Darbą atliko
Dr. V. Grigaliūnienė Magistrantė Ana Kikiličienė
2015 m. ........mėn. ..........d. 2015 m. .........mėn. ........d.
KAUNAS, 2015
TURINYS
SANTRAUKA ......................................................................................................................................... 4
SUMMARY ............................................................................................................................................. 5
SANTRUMPOS ....................................................................................................................................... 7
ĮVADAS ................................................................................................................................................... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................................... 11
1.1. Alkoholinės priklausomybės ligos samprata ............................................................................... 11
1.2. Slaugos teorijų ir modelių, nagrinėjančių pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugos
poreikius ir jų tenkinimą, analizė ....................................................................................................... 12
1.2.1. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal A. Maslow teoriją ............................................. 13
1.2.2. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal F.Nightingale slaugos teoriją ...................... 15
1.2.3. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal H. Peplou Tarpasmeninių ryšių modelį ir K.Kolcaba komforto teoriją .............................................................................................................................. 16
1.2.4. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal J.Travelbee teoriją, P. Barker ir P. B. Barker slaugos teorinį modelį ......................................................................................................................... 21
1.2.5. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal J. O. Prochaska ir Carlo C. DiClemente transteorinį elgesio pasikeitimo stadijų modelį, B.Neuman sveikatos sistemos ir C. Roy adaptacijos modelį ............................................................................................................................................... 22
1.2.6. Slaugytojų vaidmuo, tenkinant pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugos poreikius .................................................................................................................................................................. 26
2. TYRIMO METODIKA ...................................................................................................................... 30
2.1. Tyrimo planavimas ...................................................................................................................... 30
2.2. Tiriamieji ..................................................................................................................................... 30
2.3. Tyrimo metodai ........................................................................................................................... 31
2.4. Duomenų analizės metodai ......................................................................................................... 31
3. TYRIMO REZULTATAI .................................................................................................................. 32
3.1. Pacientų slaugos poreikiai, pacientų požiūriu ............................................................................. 32
3.2. Slaugytojų požiūris į slaugą ..................................................................................................... 39
3.3. Pacientų ir slaugytojų požiūrio į slaugą palyginimas .................................................................. 47
4. REZULTATŲ APTARIMAS ............................................................................................................ 59
IŠVADOS ............................................................................................................................................... 62
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 63
PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ............................................................................................. 64
LITERATŪROS SĄRAŠAS .................................................................................................................. 65
PRIEDAI ................................................................................................................................................ 69
SANTRAUKA
Kikiličienė A. Alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikiai, magistranto
baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. Kastytis Dapšys; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2015: 69 p.
Magistriniame darbe išsamiai išnagrinėta aktuali alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų
slaugos poreikių tema. Alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikių tenkinimas
tampa vienu svarbiausiu sėkmingo slaugos proceso veiksniu. Magistrinio darbo tikslas – ištirti
alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikius.
Darbo uždaviniai: 1) ištirti pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, subjektyvų požiūrį į
jų slaugą; 2) nustatyti slaugytojų požiūrį į alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos
poreikius; 3) palyginti slaugytojų ir pacientų požiūrį į pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę,
slaugą.
Tyrimo metodai: Siekiant ištirti alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos
poreikius buvo taikyti šie metodai: teoriniai (mokslinės literatūros analizė), empiriniai (kiekybinis
tyrimas: slaugytojų ir pacientų nuomonės tyrimas anketavimo metodu), lyginamieji (slaugytojų ir
pacientų nuomonės lyginamoji analizė).
Rezultatai. Pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugos poreikius reikia nagrinėti
remiantis A.Maslow, F. Nightingale, V. Henderson, H. Peplau, J.Travelbee, P. Barker ir P. B. Barker ir
kitų autorių teorijomis ir teoriniais modeliais. Tyrime dalyvavo 89 alkoholinę priklausomybę turintys
pacientai ir 103 RVPL slaugytojai, dirbantys su alkoholinę priklausomybę turinčiais pacientais.
Tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai ir slaugytojos skirtingai vertino skyriaus aplinką, slaugytojų
profesionalumą, slaugytojų etikos laikymąsi, pacientų teisę į privatumą ir konfidencialumą, pagarbą
pacientams. Tiek pacientų, tiek slaugytojų nuomonės sutapo dėl veiksnių, lemiančių slaugos kokybę
skyriuje – tai mokėjimas atlikti slaugos procedūras ir nuolatinis slaugytojo kvalifikacijos kėlimas.
Išvados. Pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, ir slaugytojų, slaugančių šiuos
pacientus nuomonės dėl slaugos poreikių ženkliai skiriasi. Todėl būtina sukurti pacientų, turinčių
alkoholinę priklausomybę, slaugos poreikių modelį, kuris įvertinus gautus šio tyrimo rezultatus, padėtų
gerinti šiems pacientams teikiamų paslaugų kokybę iš vienos pusės ir padėtų slaugytojoms kokybiškai
atlikti savo darbą.
Darbą sudaro įvadas, 4 pagrindinės dalys, pateikiamos išvados, rekomendacijos bei literatūros
šaltiniai.
SUMMARY
Kikiličienė A. Alcohol addicted patients` nursing needs, master`s thesis / supervisor asoc.
Prof. Kastytis Dapšys; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Department of
Nursing and Care. Kaunas, 2015: 69 pages.
Master thesis provides a comprehensive analysis of alcohol addicted patients` nursing needs.
Meeting the needs of alcohol addicted patients nowadays becomes one of the main factors of
successful nursing process. The aim of the thesis – to study alcohol addicted patients` nursing needs.
Objectives. The objectives are as follows: 1) to study nursing as a process from the subjective
point of view of the alcohol addicted patients; 2) to identify nurses` point of view to the nursing needs
of alcohol addicted patients; 3) to compare both views, the one of the patients` and the other of the
nurses`, to the alcohol addicted patients` nursing process.
Methods. In order to make a thorough study of the alcohol addicted patients` nursing needs,
there have been used theoretical (scientific literature analysis), empirical (quantitative survey,
deducted by the questionnaire method, have been performed in order to study nurses` and patients`
point of view) and comparative (a comparative analysis of the nurses` and patients` point of view)
study methods.
Results. While analyzing nursing needs of alcohol addicted patients` it is advised to make use
of A.Maslow, F. Nightingale, V. Henderson, H. Peplau, J.Travelbee, P. Barker ir P. B. Barker and
other authors` theories and theoretical models.
89 alcohol addicted patients and 103 nurses of Vilnius Psychiatric Hospital, working with
such patients, have participated in the survey. The results of the survey: patients and nurses differently
assessed the surroundings of the division, nurses` professionalism, and ethics, privacy and
confidentiality rights as well as respect for the patients. Both groups estimated in the same way only
the ability of the nurses to perform nursing indications and the process of nurses` qualification
improvement.
Conclusions. Point of view of both, the patients and the nurses towards the nursing needs of
alcohol addicted patients significantly differs. That is why there is a need to create a theoretical model
which, after the survey results analyses have been performed, will help to improve the quality of
nursing services provided to the alcohol addicted patients.
The thesis consists of introduction, 4 main parts, conclusions, recommendations and
references.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui dr. Kastyčiui Dapšiui, kuris man skyrė savo laiką,
dalinosi patirtimi bei žiniomis, davė naudingus pasiūlymus ir patarimus.
Už bendradarbiavimą ir pagalbą atliekant tyrimą dėkoju visoms slaugytojoms dalyvavusioms
tyrime, savo skyriaus kolektyvui už supratimą.
Dėkoju šeimai bei draugams už palaikymą ir tikėjimą mano jėgomis.
Su pagarba, studentė Ana Kikiličienė
- 7 -
SANTRUMPOS
RVPL – Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė
- 8 -
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Alkoholis yra daugelyje kultūrų šimtmečiais naudojama psichoaktyvi
medžiaga, turinti priklausomybę formuojančių savybių. Žalingas alkoholio vartojimas sukelia
pavojingas ligas ir tampa socialine bei ekonomine našta visuomenei (Pasaulio sveikatos organizacija,
2014). Žalingas alkoholio vartojimas siejamas su daugiau negu 200 ligų, kurių tarpe pirmauja
priklausomybė nuo alkoholio, kepenų cirozė bei įvairios vėžio formos. Naujausiais tyrimais nustatytas
ryšys tarp žalingo alkoholio vartojimo ir užkrečiamų bei infekcinių ligų, ir tokių, kaip tuberkuliozė bei
žmogaus imunodeficito virusas. Besaikis alkoholio vartojimas tampa pasaulinės, regioninės bei
nacionalinės politikos objektu. Piktnaudžiavimas alkoholiu toksiškai veikia jį vartojančio asmens
organus, tampa organizmo intoksikacijos, lemiančios fizinės koordinacijos, sąmoningumo, suvokimo
bei elgesio sutrikimus, priežastimi bei šiandienine „rykšte“ – skatina asmens priklausomybę nuo
alkoholio.
Priklausomybė nuo alkoholio (kitaip dar gali būti vadinama alkoholizmu arba priklausomybės
nuo alkoholio sindromu) yra apibrėžiama kaip santalka elgsenos, pažinimo ir fiziologinių reiškinių,
atsiradusių po kartotinio alkoholio vartojimo, kuris savo ruožtu sukelia didelį norą ir toliau vartoti
alkoholį bei sunkumus tą norą kontroliuoti, nepriklausomai nuo galimų ir suvokiamų neigiamų
pasekmių – prioritetą teikiant alkoholio vartojimui, o ne kitoms veikloms ar įsipareigojimams vykdyti
– padidėjusi alkoholio tolerancija ar net fiziologinės abstinencijos būsena [55] .
Alkoholio priklausomybę turintys asmenys, kaip ir kitomis priklausomybės ligomis sergantys
pacientai, turi savo poreikius, yra gydomi ir slaugomi tiek medicinos ir slaugos įstaigose, tiek
namuose. Alkoholio priklausomybę turinčių pacientų slaugos procesas apima tiek pačių pacientų
pastangas pasveikti, tiek slaugytojų arba asmenų, kurie yra šalia veiksmus, siekiant padėti šiems
pacientams keisti gyvenimo būdą.
Siekiant ištirti alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikius, būtina išsamiai
išanalizuoti jau atliktus tyrimus šioje srityje, taip pat egzistuojančias pacientų, ypač turinčių alkoholinę
priklausomybę, slaugos poreikius nagrinėjančias teorijas bei teorinius modelius.
Remiantis Socialinės ekonomikos instituto ataskaita „Pagalbos asmenims, sergantiems
priklausomybės nuo alkoholio ligomis, priemonės ir sistema Lietuvoje“ [56] „šiuolaikinis
kompleksinis priklausomybės nuo alkoholio gydymas apima ne tik medicinines (gydymo) paslaugas,
bet ir psichosocialinę reabilitaciją bei priklausomybę nuo alkoholio turinčių asmenų socialinę
integraciją“, o slaugytojai, kaip ir gydytojai psichiatrai, šeimos gydytojai, sveikatos priežiūros įstaigų
psichologai bei socialiniai darbuotojai, atlieka nuo alkoholio priklausomų asmenų sveikatos priežiūrą
Lietuvoje.
- 9 -
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis [55] kiekvienais metais pasaulyje
nuo nesaikingo alkoholio vartojimo miršta apie 2,5 milijonus žmonių. Slaugos paslaugų paklausa
nuolat auga. Taip pat stiprėja ir slaugytojų vaidmuo, kuris, anot teoretikų gali būti siejamas su pacientų
poreikių tenkinimu, siekiant užmegzti paciento-slaugytojo ryšį; asmeniniu slaugos proceso
koordinavimu bei pacientų poreikių suvokimu. Slauga turi būti nukreipta tiek į paciento fizinių
(fiziologiniai bei aplinkos), tiek funkcinių (pvz. konsultavimas it kitos slaugos paslaugos), tiek ir
socialinių poreikių tenkinimą [37]. Taigi, svarbu išanalizuoti tiek pacientų, tiek slaugytojų nuomones į
slaugos poreikius, jų atsiradimą bei tenkinimą.
Šiuolaikinis slaugos mokslas yra susietas su įvairiomis mokslų sritimis – biomedicinos,
socialiniais bei humanitariniais mokslais, kas leidžia atskleisti skirtingus sveikatos bei gyvenimo
aspektus. Slaugos tyrimų aktualumą lemia sveikatos priežiūros pasiekimai ir ilgesnės gyvenimo
trukmės tikimybė bei augantis skaičius įvairaus amžiaus žmonių, susiduriančių su slaugos
problemomis, į kurias mūsų šalyje iki šiol kreipiamas menkas dėmesys. Lietuvoje slaugos mokslinių
tyrimų sritis yra nauja ir svarbi ne tik akademine prasme, bet ir šalies kultūrai bei ekonomikai.
Slaugytojų darbas įvairiose medicinos srityse turi daug bendrų ypatumų, bet skiriasi savo specifika,
nes tai sąlygoja skirtingi pacientų poreikiai. Darbas su alkoholinę priklausomybę turinčiais pacientais
yra individualus, todėl didelė atsakomybė slaugytojams tenka nustatant pacientų, segančių alkoholine
psichoze slaugos poreikius [4]. Lietuvoje nėra atlikta slaugos mokslinių darbų, kurie vertintų pacientų,
turinčių alkoholinę priklausomybę poreikius ne tik iš paciento, bet ir iš slaugytojų pozicijos. Nėra
sukurta ar/ir adaptuota instrumentų, galinčių nustatyti paciento, turinčio alkoholinę priklausomybę
poreikius. Slaugos poreikių nustatymas padėtų slaugytojai identifikuoti slaugos problemą ir vėliau
planuoti pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę ilgalaikę kompleksinę slaugą, t.y. slaugos
procesu būtų kuriamas nuolatinis komfortas, kuris yra būtinas komponentas optimaliai palaikyti
biologines, psichologines ir socialines funkcijas. Todėl priklausomybės ligų specialistai yra svarbi
grandis tarp priklausomų asmenų ir visuomenės [3, 4, 6, 15, 19, 22, 26, 37, 43, 46, 50].
Darbo praktinė reikšmė. Atlikto kiekybinio tyrimo rezultatais galės pasinaudoti slaugos
paslaugas priklausomybę nuo alkoholio turintiems asmenims teikiančios įstaigos, kurios siekia gerinti
teikiamų paslaugų kokybę, stengiasi atitikti tiek slaugytojų, tiek pacientų poreikius.
- 10 -
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – ištirti alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikius.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, subjektyvų požiūrį į jų slaugą.
2. Nustatyti slaugytojų požiūrį į alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos
poreikius.
3. Palyginti slaugytojų ir pacientų požiūrį į pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę,
slaugą.
- 11 -
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Alkoholinės priklausomybės ligos samprata
Alkoholio vartojimas pasižymi taisyklių ir normų įvairove, kur nustatoma, kas, ką, kada, su
kuo ir kur gali gerti. Daugeliu atveju tai priklauso nuo kultūrinės, religinės, socialinės, ekonominės
aplinkos. Straipsnyje „Gėrimo kontekstas ir teisinė alkoholio vartojimo pusė: fokus grupės alkoholio
vartojimo tyrimo rezultatai Danijoje“ [31] autoriai, nagrinėdami alkoholio vartojimo aspektus, teigia,
kad alkoholio vartojimas dėl daugelio priežasčių, tokių kaip alkoholio prieinamumas, socialinis
spaudimas išgerti, kultūriniai lūkesčiai, gaunamas pasitenkinimas, tampa patrauklus skirtingų
socialinių grupių asmenų tarpe. Alkoholis lemia jį vartojančių asmenų mąstymą, poelgius. Todėl
tampa ypač svarbu suprasti alkoholio vartojimo kontekstą, lemiantį individualią ir grupinę jį
vartojančių asmenų elgseną. Danijoje, pasak mokslininkų, alkoholio vartojimo lygis yra aukštas, o
žmonių, kurie geria alkoholio daugiau negu rekomenduojama, dalis nuolat auga. Remiantis šioje šalyje
atliktais tyrimais, maždaug vienas iš penkių suaugusiųjų apibūdinamas kaip daug geriantis. Alkoholio
vartojimas auga ir paauglių tarpe [34]. Atlikto kiekybinio tyrimo, kuris palygino alkoholio vartojimą
Šiaurės šalyse, duomenimis, galima išskirti skirtingas alkoholio vartojimo aplinkybes. Jaunimo tarpe
dideli alkoholio kiekiai dažniau vartojami vakarėlių metu, tuo tarpu vyresniems asmenims alkoholio
vartojimas dažniau susijęs su atsipalaidavimu po darbo, laisvo laiko praleidimu, tampančiu savotišku
kasdieniu ritualu [27].
Priklausomybės priežastys ir komponentai yra sudėtinga ir įvairialypė sąvoka, kurią tyrinėjo
daugelis mokslininkų. Pavyzdžiui, D. W. Foster ir C. Neigbors (2013) tyrė priklausomybės socialinius
ir aplinkosaugos veiksnius [28], R. J. Cardoret ir kolegos (1996) [18], T. T. Gorski (1994) nagrinėjo
priklausomybės sąveiką su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais [30]. G. R. Hansono
(2003) nuomone [32], priklausomybė turėtų būti laikoma smegenų liga. R. H. Peters, P. E. Greenbaum
ir J. F. Edens (1998) tyrė priklausomybės ryšį su asocialiu elgesiu, nusikalstamumu ir netolerancija
[47].
Nepaisant dešimtmečius vykdytų mokslinių tyrimų, priklausomybė nuo alkoholio ir toliau
išlieka didelė visuomenės sveikatos problema, kas įpareigoja skubiai ieškoti efektyvių sprendimų.
Mokslininkai nagrinėję priklausomybės nuo alkoholio rizikos veiksnius, išskiria individo savivokos
sutrikimus. Klinikinėje literatūroje teigiama, kad savivokos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su
priklausomybe nuo alkoholio [21,48], kas savo ruožtu lemia individo asmenybę, jos pokyčius, bei
nuotaikų kaitas [36, 40] nagrinėdami skirtingo amžiaus, lyties ir socialinės grupės asmenų su
priklausomybe nuo alkoholio susijusius savivokos sutrikimus, išskyrė pirminę priklausomybės nuo
- 12 -
alkoholio fazę, kitaip dar vadinamą antisocialinę priklausomybę nuo alkoholio, kuriai būdinga
alkoholio vartojimas labai jauname amžiuje, iš kartos į kartą perduodama tradicija vartoti alkoholį
šeimose (istoriškai perduodama priklausomybė nuo alkoholio), akivaizdūs asmens elgesio sutrikimai
vaikystėje, ryškėjantys antisocialiniai asmenybės bruožai, gretutinės psichopatologijos požymiai. Nors
genetiniai veiksniai turi didelę reikšmę priklausomybės nuo alkoholio išsivystymui, tačiau vyrauja
požiūris, kad savivokos sutrikimo priežastis yra kompleksinė, t. y. apimanti tiek genetinius, tiek
psichosocialinius, tiek ir aplinkos veiksnius [33]. Psichosocialiniai ir aplinkos veiksniai gali paveikti
genetinių faktorių ekspresiją, tapti laidininkais (tarpininkais) genetinės rizikos augimui bei didinti
riziką atsirasti priklausomybei nuo alkoholio. Be to, psichosocialiniai bei aplinkos rizikos veiksniai yra
labiau linkę kisti negu genetiniai veiksniai [33]. Neigiama asmens savivoka lemia, tai, kad žmogus
tampa pažeidžiamas, o alkoholio vartojimas, nors ir trumpam, padeda sumažinti neigiamo poveikio,
tuštumos jausmą, sumišimą, neapibrėžtumą, painiavą, kas ir yra silpnai išvystytos savivokos bruožai
[16]. Mokslininkai diskutuoja apie asmens susitapatinimo su alkoholį vartojančiu žmogumi pasekmes,
kurios, anot kai kurių autorių [17, 25, 27] gali prisidėti prie priklausomybės nuo alkoholio simptomų
progresavimo. Šiuo požiūriu, asmens santykis į alkoholio vartojimą tampa konseptualizuotas ir
prisideda alkoholio gėrimo, kaip tam tikro elgesio užfiksavimo asmens atmintyje, kas skatina jį nuolat
tą veiksmą kartoti. Tuo tarpu teigiami savivokos pokyčiai prisideda prie priklausomybės nuo alkoholio
gydymo [16, 20].
Straipsnyje „Savivokos ryšys su antisocialine priklausomybe nuo alkoholio, ir atsigavimas“
[21] išskyrė du savivokos pokyčių tipus. Vienas jų susijęs su atsigaunančio/gyjančio koncepcijos
vystymu ir kitas - naujų identitetų kūrimu.
Mokslinėje literatūroje galima aptikti ne vieną priklausomybės nuo alkoholio gydymo būdą.
Vieni autoriai teigia, kad alkoholizmo gydymo tikslas – sumažinti alkoholio vartojimo lygį iki
kontroliuojamo, bet kartu ir pripažįsta, kad tai gali būti sunku pasiekti. Tiems, kurie turi ilgą ir
sudėtingą priklausomybės nuo alkoholio istoriją, detoksikacijos gydymo plane turėtų būti įvardintas
visiško alkoholio atsisakymo pasiūlymas, kuris suteikia progą atsisakius alkoholio vieną kartą,
pasirinkti tolesnį gyvenimą visiškai jo nevartojant [52].
1.2. Slaugos teorijų ir modelių, nagrinėjančių pacientų, turinčių alkoholinę
priklausomybę, slaugos poreikius ir jų tenkinimą, analizė
Šiuolaikinis slaugos mokslas yra susietas su įvairiomis mokslų sritimis - biomedicinos,
socialiniais bei humanitariniais mokslais, kas leidžia atskleisti skirtingus sveikatos bei gyvenimo
aspektus. Slaugos tyrimų aktualumą lemia sveikatos priežiūros pasiekimai ir ilgesnės gyvenimo
- 13 -
trukmės tikimybė bei augantis skaičius įvairaus amžiaus žmonių, susiduriančių su slaugos
problemomis, į kurias mūsų šalyje iki šiol kreipiamas menkas dėmesys. Lietuvoje slaugos mokslinių
tyrimų sritis yra nauja ir svarbi ne tik akademine prasme, bet ir šalies kultūrai bei ekonomikai, kadangi
didėjant pacientų nepriklausomybei ir jiems integruojantis visuomenėje didėja poreikis ištekliams,
skirtiems jų slaugai ir rūpybai. Slaugos mokslas ypatingai svarbus sveikatos priežiūros problemų
studijoms. Mokslinė informacija, surinkta tarptautiniu mastu, patvirtina teiginį, kad neįmanoma spręsti
svarbių sveikatos problemų modernioje visuomenėje, remiantis vien tik medicinine pagalba. Esminį
vaidmenį čia atlieka slaugos mokslo nagrinėjamos problemos, orientuotos į sveikatos ugdymą,
aplinkos apsaugą, ligų profilaktiką, pacientų ir jų artimųjų bei pačių slaugytojų patirtis bei
išgyvenimus, leidžiančius tobulinti ir plėtoti slaugos veiklą.
V. Henderson (1966) apibūdino slaugą kaip pagalbą sveikiems ar sergatiems žmonėms atgauti
savarankiškumą. Savirūpybos modelyje slauga apibūdinama kaip parama individams, maksimaliai
skatinant jų savirūpybą [43].
Alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikiai ir jų tenkinimas daugeliu atveju
integruoja biomedicinos, socialiniais bei humanitarinių mokslų teorijas bei teorinius modelius, kuriuos
ir pateiksiu sekančiuose poskyriuose. Slaugos teorijos ir modeliai skiriasi pirmiausia jų abstraktumo
lygiu bei paciento, aplinkos, kurioje teikiama slauga, konceptualizacija. Slaugos poreikiai,
priklausomai nuo jų tenkinimo sąlygų gali būti skirstomi į fizinius, kurie apima tiek fiziologinius
pacientų poreikius, tokius, kaip alkis, miegas ir pan. bei aplinkos, kurioje slaugomas pacientas,
veiksnius, tokius, kaip patalpos, įranga, ir pan.; funkcinius poreikius, kurie yra labiau susieti su
slaugytojų gebėjimu pacientams suteikti savalaikę ir naudingą informaciją visais gydymo klausimais ir
etapais; socialiniai poreikiai, kurie susiję su paciento tarpusavio ryšio su aplinkinias žmonėmis
(slaugytojomis, artimaisiais) užmezgimu ir palaikymu. Pacientų slaugos poreikius skirtingais pjūviais
nagrinėja A. Maslow, F. Nightingale, V. Henderson, H. Peplau, J.Travelbee, P. Barker ir P. B. Barker
ir kiti autoriai.
1.2.1. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal A. Maslow teoriją
Pirmiausia, kalbant apie paciento, turinčio alkoholinę priklausomybę, poreikius, turime
paminėti A.Maslow teoriją, kuri sugrupuoja visus žmogaus poreikius [9]. Ši teorija nagrinėja
asmenybės ir visuomenės poreikius, elgseną ir veiklos motyvaciją. Jis suformulavo asmenybės
poreikių hierarchijos koncepciją: nepatenkinęs žemesniųjų poreikių, žmogus negali realizuoti
aukštesniųjų. Autorius skirsto žmogaus poreikius į penkias kategorijas (1 pav.):
fiziologiniai poreikiai ( alkis, troškulys, miegas).
- 14 -
saugumo poreikis (stabilumas, pasitikėjimas, apsauga).
tarpusavio ryšio ir meilės poreikis (patenkinus aukščiau minėtus poreikius, žmogui
ima trūkti draugų, partnerių, vaikų).
pagarbos poreikis (noras būti gerbiamam už poelgius, valdžios, laisvės ir
nepriklausomybės poreikis).
savirealizacijos poreikis (noras kurti, pažinti, vystyti sugebėjimus).
1 pav. A. Maslow poreikių teorija [9]
Fiziologiniai poreikiai slaugoje – tai kai kurios pacientų gyvybinės veiklos: deguonies, maisto,
tuštinimosi, asmens higienos, seksualinės raiškos, miegojimo poreikiai. Pacientų, turinčių alkoholinę
priklausomybę, fiziologiniai poreikiai dažniausiai yra patenkinami.
Saugumo poreikiai. Žmogui labai reikalingas stabilumas, fizinis, socialinis, ekonominis, darbo
saugumas, aiškumas, fizinės ir psichinės grėsmės nebuvimas, nepriklausomybė nuo baimės ir chaoso.
Saugumo poreikį užtikrina darbas, aplinkos tvarka, darna šeimoje, socialinė gerovė, ekonominis
stabilumas. Pacientų, turinčių alokoholinę priklausomybę, šie poreikiai dažniausiai nėra patenkinami.
Saugumo pojūtį pažeidžia liga (alkoholinė priklausomybė bei jos sukelta kita liga, pvz. kepenų cirozė
ir pan.), suvokimas, kad ji keičia viską, kas atrodė stabilu ir saugu. Siekiant patenkinti saugumo
poreikį, šiuolaikinėje slaugoje pabrėžiama ligonio mokymo, žinių teikimo, bendravimo svarba.
Tarpusavio ryšio ir meilės poreikiai. Tai draugystės ir meilės poreikis, noras būti mylimam ir
pačiam mylėti, kuris yra tenkinamas bendraujant su kitais žmonėmis, priklausant įvairioms
bendruomenės grupėms ir kolektyvams, kuriant šeimas, dalyvaujant organizacijų veikloje.
- 15 -
Pacientams, turintiems alkoholinę priklausomybę šio poreikio patenkinimas gali užtikrinti sėkmingą
slaugos procesą, tačiau baimė būti atstumtam (dažnai jaučiamas gėdos jausmas) ar nesuprastam dažnai
trukdo šių poreikių patenkinimui.
Pagarbos poreikiai. Kiekvienam žmogui svarbu, kad jį gerbtų aplinkiniai, kad būtų
nepriekaištinga reputacija ir aukšta užimama pozicija (sėkminga karjera). Žmogui svarbu būti
gerbiamam, vertinamam ir pripažįstamam. Todėl pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, atveju
yra labai svarbu užtikrinti, kad slaugos paslaugos būtų suteiktos nepažeidžiant jų žmogiškojo orumo,
kad bus vertinama jų nuomonė sudarant ir įgyvendinant slaugos planą.
Savirealizacijos poreikiai. Tai žmogaus siekimas atskleisti visus savo gabumus ir gebėjimus,
kurie suteikia žmogui individualumą, kuris pasireiškia siekimu gerai atlikti savo darbą – būti gera
motina, geru menininku, savo veiklos srities profesionalu. Pacientai, turintys alkoholinę priklausomybę
iš esmės siekia būti geri tėvai, darbuotojai ir pan., tačiau dažniausiai šie siekiai tik ir lieka siekiais, nes
tiek artimieji, tiek kitoje aplinkoje su priklausomybę turinčiu žmogumi bendraujantys asmenys,
dažniausiai negali to teigiamai vertinti. Faktas, kad savirealizacijos poreikiai yra nepatenkinami,
sudaro uždaro rato principu veikiančią nepatenkintų poreikių, o kartu ir nesėkmių grandinę [9].
1.2.2. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal F.Nightingale slaugos teoriją
Florence Nightingale [45] išskyrė penkis aplinkos veiksnius, kurie padeda žmonėms sveikti:
tyras ir švarus oras, tyras vanduo, efektyvus drenažas, švara ir tiesioginė saulės šviesa. 19 amžiaus
realijos aktualios ir šiandien. Pacientų, turinčių priklausomybę nuo alkoholio, slaugos poreikiai
pirmiausia yra susiję su aplinka, kurioje yra slaugomi. Čia, anot teorijos autorės, svarbu, kad
pacientams būtų užtikrinta tinkama temperatūra, ramybė, savalaikis priskirtų medikamentų vartojimas,
savalaikis maitinimas. F. Nightingale pasiūlyti pacientų slaugos poreikių tenkinimui svarbūs veiksniai,
tokie kaip vėdinimas, švara, ramybė, šiluma ir tinkamos mitybos parinkimas, yra slaugos ir sveikatos
priežiūros dalis šiandien. Šiuolaikiniai slaugos teoretikai [45] F. Nightingale praktinių įžvalgų ir
teorinių apibendrinimų išvadų visumą apibūdina prisitaikymo prie aplinkos modeliu. Modeliui
būdingas sisteminis požiūris į paciento priežiūrą. Priežiūra telkiama į paciento saugios aplinkos
palaikymą, mitybą, energijos išsaugojimą, ligų prevenciją. Išryškina slaugos administravimo ir
tinkamo organizavimo svarbą. Pasiūlyta lėtinėmis ligomis sergančiųjų ir neįgaliųjų žmonių ilgalaikės
slaugos sistema – nuo ligoninės iki reabilitacijos pobūdžio įstaigų. Florence Nightingale slaugos
taisyklės (nuostatos):
Vėdinimas ir šildymas.
Gera pastato būklė.
Smulkmeniškas vadovavimas (vengti).
- 16 -
Triukšmas (vengti).
Įvairovė (vaizdų, veiklos, maisto).
Maisto vartojimas.
Maisto parinkimas.
Lova ir patalynė (švaru ir sausa).
Šviesa.
Patalpų ir sienų švara.
Asmeninė higiena.
Tauškimas apie svajones ir patarimų dalijimas (vengti).
Ligonių stebėjimas.
1.2.3. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal H. Peplou Tarpasmeninių
ryšių modelį ir K.Kolcaba komforto teoriją
Kalbant apie pacientų, turinčių alkoholio priklausomybę, poreikių tenkinimą, turime atkreipti
dėmesį į kitą labai svarbų aspektą – ryšį tarp paciento ir slaugytojo. Nuo šio ryšio kokybės priklauso,
ar bus patenkinti socialiniai pacientų poreikiai. Paciento – slaugytojo ryšį nagrinėjo viena pirmųjų
Amerikos slaugos teoretikių Hildegard Peplou, Tarpasmeninių ryšių modelyje (Draucker et al., 2012)
išskirdama keturis ryšio atsiradimo etapus [23]:
1. Orientavimasis. Pacientas reikalauja (siekia) pagalbos, o slaugytojas padeda pacientui
suprasti problemą bei reikalingos pagalbos poreikį. Pavyzdžiui, alkoholinę priklausomybę turintys
pacientai, kartais netgi kreipdamiesi pagalbos, nepilnai atskleidžia esamą situaciją, tikėdamiesi
vienkartinio poreikio (pagalbos tik tą vienintelį kartą). Tuo tarpu slaugytojas padeda suvokti problemą
ir identifikuoja pagalbos poreikį ilgalaikėje perspektyvoje.
2. Identifikavimas. Pacientas tampa tam tikra dalimi priklausomu santykyje su slaugytoju. Jo
problemos sprendimo poreikis priklauso nuo to, kaip slaugytojas priima pacientą, ar supranta paciento
problemą.
3. Eksploatacija. Pacientas gauna visą naudą, kokią slaugytojas, tuo metu būdamas
tarpasmeniniame ryšyje su pacientu, gali jam suteikti. Pacientas naudojasi visomis paslaugomis, kurios
atitinka tuo metu identifikuotus poreikius. Poreikių tenkinimo vairalazdė atsiranda paciento rankose.
Nuo to, ar ir kaip bus patenkinti paciento išsakyti ar kitaip išreikšti poreikiai, didžia dalimi priklauso
ne tik paciento pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis, bet ir sėkminga slaugos proceso eiga.
Sėkmingai užsimezgęs tarpasmeninis ryšys tarp slaugytojų ir pacientų, turinčių priklausomybę
alkoholiui, tampa tam tikru garantu, kad slaugytojas galės padėti, o pacientas galės priimti teikiamą
pagalbą.
- 17 -
4. Sprendimas. Paskutiniame etape pirminiai slaugos tikslai, kilę iš pirminių paciento
poreikių, tampa antraeiliais. Tarpasmeninio ryšio pagalba, patenkinus pacientų, tame tarpe ir turinčių
alkoholinę priklausomybę, pirminius poreikius – gauti reikiamą pagalbą, atsiranda nauji, labiau
brandesni slaugos poreikiai, susiję pavyzdžiui su konkrečios problemos – atstatyti pablogėjusius dėl
per didelio alkoholio vartojimo kraujo rodiklius ar pan. Tarpasmeninio ryšio modelyje pacientų
slaugos poreikius tenkinantys slaugytojai atlieka keletą vaidmenų: nepažįstamojo, mokytojo,
informacijos teikėjo, pavaduojančio asmens, lyderio ir konsultanto.
Komforto teorijos koncepcija slaugoje taikoma kaip profesionali slauga, psichologinė parama,
emocinio stabilumo suteikimas. Su komforto teorijos sąvokomis glaudžiai siejami slaugos modeliai.
H. Peplau raidos modelis apima psichodinaminius, tarpasmeninius santykius, ryšius ir vystymąsi.
Kadangi pagal H. Peplau koncepciją žmogus yra sistema, sudaryta iš psichologinių, dvasinių,
socialinių sferų komponentų, todėl, taikant jos sukurtą slaugos modelį, slaugos procesu kuriamas
nuolatinis komfortas, kitaip sakant, atliekama ilgalaikė kompleksinė slauga, atsižvelgiant į komforto
teoriją [10, 39].
Slaugos poreikių nustatymas yra ašinė viso slaugos proceso dalis. Darbui, su priklausomybę
nuo alkoholio, turinčiais pacientais, slaugos poreikių nustatymui galima naudoti H. Peplau slaugymo
vystymosi modelį. Ji akcentuoja slaugytojos atsakomybės už savo darbo prievolę, pastangas būti
sąžininga, galimybę parodyti savo darbo rezultatus. Todėl jai keliamas reikalavimas nuolat mokytis,
plėsti profesines žinias bei naudotis naujausia informacija. Slaugytoja turi būti tvirto charakterio, kad
galėtų valdyti savo reakciją, elgesį, būti pacientams pavyzdžiu, kuo jie galėtų sekti. H. Peplau teigia,
kad pacientui teikiama būtina pagalba skiriasi nuo tos, kurios jis norėtų. Tokiu atveju slaugytoja taptų
tik globotoja, virstų kitų sveikatos apsaugos darbuotojų padėjėja. Todėl ypač svarbu, kad slaugymo
veiksmai būtų aiškiai apibrėžti, o žinios nuolat gausėtų [8, 12].
H. Peplau slaugos modelio tikslai:
• Bendras slaugos tikslas – lavinti pacientą, kad vystytųsi, tobulėtų jo asmenybė, būtų
išlaikomas gyvybingumas;
• Kiekvieno paciento poreikiai yra individualūs, o slaugos procesas apima tiek
tarpasmeninius santykius, tiek terapiją – fizinis ir profesinis artumas;
• Padėti žmogui suvokti savo sveikatos problemas pasinaudojant praeities patyrimu;
• Padėti žmogui suprasti savo reakcijas ir galimus jų įveikos mechanizmus;
• Padėti geriau suvokti save ir taip tobulinti įžvalgumą, kad būtų išvengta ligų ateityje.
Kalbėdama apie bendravimą, H. Peplau akcentuoja paciento ir slaugytojo tobulėjimą. Visi
žmonės patiria stresą, o jų metu atsiranda įtampa, kuri sukuria energiją. Ji gali virsti naudinga,
skatinančia progresą arba nenaudinga, negatyvia, keliančia regresą. Žmogui svarbu patenkinti visus
savo poreikius. Jei to nėra, slopinamas jo tobulėjimas, gali atsirasti įvairių sutrikimų. Todėl iškilusias
- 18 -
problemas reikia spręsti, kaupti patyrimą ir taip tobulėti. H. Peplau slaugymą suvokia kaip gydomąjį
procesą, kuris pagrįstas abipusiu slaugytojo ir paciento ryšiu, skatina sugebėjimą tobulėti, keistis.
Tikslas – išlaikyti organizmo gyvybingumą, padėti žmonėms suvokti jų sveikatos problemas, o ne tik
fiksuoti dėmesį į patį save. Naudojantis praeities patyrimu, kaupiant stresinę patirtį, siekti įveikti stresą
bei išvengti ligų ateityje. Slaugymo esmę sudaro slaugytojo ir paciento savitarpio ryšys. Tačiau šis
ryšys negali tapti tik paciento poreikių tenkinimu. Reikia suvokti ir savo asmeninius poreikius,
tobulinti profesinį artumą. Jis skiriasi nuo fizinio (motiniško), tarpusavio (tarp bendraamžių) bei
tariamo (paviršutiniško) artumo ir išmokstamas per patyrimą. Profesinis artumas turi fizinių ir
tarpusavio ryšių detalių, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pacientui, jo poreikių tenkinimui bei savo
reakcijų valdymui. To nepaisant, ryšys gali tapti perdėtai suasmenintas, arba, atvirkščiai,
nepakankamas kontaktas, kai gali būti akcentuojamos tik klinikinės ar techninės darbo pusės,
vengiama sunkių pacientų [22, 24].
H. Peplau modelis [43] padeda žmonėms suprasti, kodėl jie susiduria su sunkumais. Ji nesiūlo
nustatytos formos, tačiau skirtingų proceso stadijų apibūdinimui gali būti vartojamas SODP
sutrumpinimas:
•S – subjektyvi paciento patirtis;
•O – objektyvus slaugytojo atliekamas stebėjimas;
•D – slaugytojas surenka formalius duomenis naudodamas objektyvią ir subjektyvią informaciją;
•P – sudaromas veiksmų planas, pagrįstas problemos įvardijimu, subjektyvia ir objektyvia
informacija.
H. Peplau teigia, kad pokyčių galimybės glūdi žmoguje. Slaugytojai gali daryti įtaką pokyčių
procesams ir jų vystymuisi. Todėl H. Peplau slaugos modelis atspindi komfortą, susijusį su slaugymo
procesu ir terapiniu bendravimu lavinant paciento savirūpos veiklą, savarankiškumą konstruktyvumo
linkme. Padaugėjus komforto, naudojant padidėjusias paciento galimybes, atsiranda daugiau tikslingo
sveikatos stiprinimo, ne tik slaugos poreikių tenkinimo.
Apibendrinant galima teigti, kad kiekvieno paciento poreikiai yra individualūs, o slaugos
procesas apima tiek tarpasmeninius santykius, tiek terapiją – fizinį ir profesinį artumą. Daug dėmesio
skiriama slaugytojo ir paciento tarpusavio santykiams. Modelis skatina pacientą prisiimti atsakomybę
už savo sveikatą ir sveikimo proceso sėkmę. H. Peplau modelis padeda žmonėms suprasti, kodėl jie
susiduria su sunkumais [39].
Komforto samprata siejama su slaugos procesu, slaugytojų funkcijomis, slaugos rezultatais
bei pagrindinių gyvybinių poreikių tenkinimu. Pagal A. DiCenso (2002) komfortas yra laikomas
nepriklausomu žmogaus poreikiu [22], jo siekiama visą gyvenimą, visose ligos ir sveikimo stadijose,
visuose slaugos etapuose. Tai yra svarbus faktorius lemiantis paciento fizinę ir psichologinę būseną bei
stipriai įtakojantis sėkmingą jo sveikimo procesą.
- 19 -
Pirmą kartą 1990 metais komforto teoriją (angl. comfort theory) slaugoje pateikė K. Kolcaba
Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pagal K. Kolcaba, komforto teorija [38, 39] susijusi su sveikatos
priežiūros praktika, mokymu bei mokslu. Komfortą autorė suskirstė į tris formas:
• palengvėjimas (angl. relief),
• patogumas (angl. ease);
• ribų peržengimas (angl. transcendence).
Palengvėjimas tai būsena, kai stiprus diskomfortas tampa mažesnis ir nebe toks pastebimas,
pavyzdžiui, pacientas, jaučiantis pykinimą, patiria palengvėjimą dėl medikamentų pavartojimo [35];
[37].
Patogumas yra tam tikro diskomforto nebuvimas. Ši forma yra siejama su augančiais komforto
poreikiais, kurie yra ankstesnės paciento patirties ar diagnozės ir prognozės pasekmė. Pavyzdžiui,
pacientai, kurie nėra tikri dėl savo diagnozės reikalauja emocinės paramos tam, kad pasiektų komfortą.
Slaugytojos gali apsaugoti ar sumažinti šiuos poreikius, be pacientų suvokimo apie tai, taip suteikiant
jiems patogumo jausmą. Tam, kad pacientas pajaustų patogumo būseną ankstesnė diskomforto patirtis
nėra būtina, tačiau slaugytojos turi žinoti tam tikrus galimus diskomforto atvejus [35, 37].
Ribų peržengimas yra gebėjimas „pakilti virš visko“, būti aukščiau diskomforto, kai nėra
galimybės jį pašalinti ar jo išvengti, pavyzdžiui, pacientas jaučiasi motyvuotas gydytis ambulatoriškai
žinodamas, kad vėliau, negydoma situacija ar stadija bus daug skausmingesnė. Dažnai, kai nėra
galimybės išpildyti kitų dviejų komforto formų, slaugytojos ir koncentruojasi ties šia forma.
Taip pat K. Kolcaba nurodė, kad komfortas pasireiškia keturiuose patirties kontekstuose:
• fizinis (angl. physical)
• psichologinis ir dvasinis (angl. psychospiritual)
• aplinkos (angl. environmental)
• socialinis ir kultūrinis (angl. sociocultural)
Keturi komforto patirties kontekstai- fizinis (kūno poreikiai ir homeostazė), dvasinis-
psichologinis (pasitikėjimas savimi, savęs suvokimas, seksualumas, gyvenimo prasmė bei
dvasingumas- aspektai, kurie turi svarbą vidiniame savęs suvokime), sociokultūrinis (tarpusavio ryšys,
šeima, ir socialiniai ryšiai, tokie kaip finansai, mokymas, sveikatos priežiūra ir t.t. Taip pat gali reikšti
šeimos tradicijas, ritualus ar religiją), ir aplinkos (temperatūra, šviesa, garsai, kvapai, spalva, baldai,
kraštovaizdis ir kiti žmogaus patirties faktoriai).
Rūpinimasis komfortu nustatomas trijų tipų intervencijomis, kurios gali būti įgyvendintos
siekiant padidinti pacientų bendrą komfortą (1 lentelė).
- 20 -
1 lentelė. Komforto intervencijos [39]
Intervencijos tipas Pavyzdžiai
Standartinės komforto intervencijos Gyvybiškai svarbūs požymiai,
Tyrimų rezultatai,
Paciento įvertinimas,
Medikamentinis gydymas ir priežiūra.
Kaučingas/Treniravimas Emocinis palaikymas,
Nuraminimas,
Mokymas,
Klausymasis.
Komforto maistas sielai Terapinis prisilietimas,
Muzikos terapija,
Laiko leidimas,
Asmeniniai ryšiai.
Pirmasis tipas yra standartinės komforto intervencijos, kurios yra skirtos palaikyti
homeostazę, kaip gyvybinių veiklų monitoringas ir tyrimų rezultatai, ir reaguoja į pasikeitusius
paciento būsenos rezultatus, kurie parodo, ką reiktų daryti toliau. Standartinės komforto intervencijos
apima ir skausmo, hipotermijos, paskirtų medikamentų kontrolę ir saugojimą. Šios komforto
intervencijos skirtos padėti pacientui palaikyti ar atgauti fiziologines funkcijas ir komfortą, bei išvengti
komplikacijų. Antrasis komforto intervencijų tipas yra „kaučingas/treniravimas“. Treniravimas padeda
sumažinti baimę, suteikia informaciją, pasitikėjimą ir viltį. Tai apima klausymosi ir optimistinių planų
siūlymą dėl pasveikimo kultūringu ir saugiu būdu. Šios intervencijos efektyvumas priklauso nuo jos
panaudojimo laiko, kai pacientas yra pasiruošęs priimti naujas ar labiau pozityvias mintis. Paskutinė
komforto intervencijų grupė yra apibrėžiama kaip „komforto maistas sielai“. Pacientai nereikalauja šio
tipo intervencijų, bet būna pamaloninti, kai jas suteikia. Tai yra masažas, aplinkos pritaikymas
sukuriant jaukumą, muzikos terapija, prisilietimai, rankos palaikymas. Šios intervencijos padeda
pacientams pasijusti stipresniems individualiais būdais, sukuria ryšį tarp slaugytojos ir paciento ar
šeimos. Šie ryšiai padeda paruošti pacientus sunkioms užduotims susijusioms su sveikata, reabilitacija
ir grąžinti juos į normalų gyvenimą. Holistinės komforto intervencijos gali būt naudojamos planuojant
daugumą komforto poreikių vienu metu [35, 37].
Komforto teorijos požiūriu fizinė ir psichinė priklausomybė nuo alkoholio dažniausias
diskomfortas. Priklausomybė – chroniška, pasikartojanti liga, reikalaujanti specializuoto gydymo. Ji
neatsiranda staiga, tai procesas, kuris vystosi daugybę metų, tad sveikimas reikalauja ir laiko, ir pačio
žmogaus pastangų keičiant savo gyvenimo būdą. Pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę,
slaugoje komfortas yra būtinas komponentas optimaliai palaikyti biologines, psichologines ir
socialines funkcijas, nes alkoholinės priklausomybės pasekmės daro neigiamą įtaką pacientų gyvenimo
kokybei, kuri susijusi su didesniais slaugos, medicininiais, socialiniais, psichologiniais poreikiais.
- 21 -
Slaugytojai komfortą gali kontroliuoti standartinėmis intervencijomis, pacientų treniravimu ir
suteikiant „maisto sielai“ [35].
1.2.4. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal J.Travelbee teoriją, P.
Barker ir P. B. Barker slaugos teorinį modelį
Anot Joyce Travelbee „Žmonių tarpusavio santykių modelio“ teorijos [13, 19, 57], geri
slaugytojos ir ligonio santykiai gali atnešti palankius ligonio būklės rezultatus. Ši teorija numato, kad
slauga reikalauja „žmoniškos revoliucijos“ ir naujo dėmesio sutelkimo į ligonio priežiūrą, kaip į
pagrindinį slaugos aspektą. J. Travelbee tikėjo, kad slauga vykdoma per žmonių tarpusavio santykius,
kurie prasideda nuo pirmo susitikimo ir toliau vystosi per asmenybių atskleidimą, empatijos ir vėliau
simpatijos atsiradimą. Geriausi slaugytojos ir ligonio santykiai atsiranda galutinėje stadijoje. Norint
pasiekti slaugos tikslų, būtina siekti nuoširdžių tarpusavio santykių. Tokie santykiai gali būti išvystyti
tik tarpasmeninio proceso metu. Jis turi penkias fazes.
1. Pirmas įžanginis susitikimas.
2. Asmens tapatybių matomumas/ atskleidimas.
3. Empatija.
4. Simpatija.
5. Abipusio supratimo ir kontakto/ ryšių užmezgimas.
Pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugoje taikytinas Phil Barker ir Poppy
Buchanan Barker „Potvynio modelis“ [1, 50], kuris padeda pacientams suvokti save tokiu, kokie jie
yra ir tai padeda jiems tuo pačiu pasikeisti. Vadovaudamiesi šiuo modeliu, slaugytojai palaiko artimus
ryšius su pacientais, taip siekdami patenkinti pacientų slaugos poreikius ir įgyvendinti iš jų kylančius
siekiamus tikslus. Slaugytojai skatinami pasitikėti savimi, skatinama sąveika tarp paciento ir
slaugytojo bei komandinis darbas. Potvynio modelis taikomas per šešias pagrindines filosofines
prielaidas:
1. Smalsumas, dorybė, tikėjimas.
2. Išradingumas, galia, pripažinimas, o ne dėmesio sutelkimas į problemas ir trūkumus.
3. Pagarba asmeniui.
4. Krizės priėmimas.
5. Pripažinimas, kad visi tikslai turi priklausyti atitinkamam asmeniui.
6. Siekti dorybės pasitelkiant visas priemones.
Anglijoje, Škotijoje, Velse, Airijoje, Kanadoje, Naujoje Zelandijoje, Australijoje,
Šveicarijoje, Japonijoje ir Danijoje potvynio modelis buvo sutelktas į asmenį kaip sveikatos priežiūros
vartotoją, specialistus, galinčius tam žmogui padėti ir komandos įsipareigojimus nagrinėjant
- 22 -
socialinius ir kultūrinius klausimus [35, 42, 49, 53, 54]. Airijoje potvynio modelis buvo vystomas per
ligonines ir bendruomenės centrus. Potvynių projektas Tokijuje yra puikus pavyzdys, tarpdisciplininiu
komandiniu darbu, kur psichiatrai, slaugytojai ir kiti specialistai dirba kartu. Kanadoje Otavos Royal
ligoninėje, slaugos modelio projektą taiko priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio programoje
(Sangster-Hormley et al., 2013) [50].
1.2.5. Pacientų slaugos poreikių tenkinimas pagal J. O. Prochaska ir Carlo C.
DiClemente transteorinį elgesio pasikeitimo stadijų modelį , B.Neuman
sveikatos sistemos ir C. Roy adaptacijos modelį
Paciento, turinčio alkoholinę priklausomybę, poreikį keistis galima būtų nagrinėti pasitelkiant
J. O. Prochaska ir Carlo C. DiClemente transteorinį elgesio pasikeitimo stadijų modelį [19, 43, 41, 44],
kuriame akcentuojami trys pagrindiniai dalykai:
1. Elgesio pasikeitimas yra procesas, o ne įvykis. Pacientų, o ypatingai priklausančių nuo
alkoholio, elgesio keitimas yra vienas pagrindinių poreikių, kurį patenkinti reikia labai daug pastangų,
o kas svarbiausiai, tai yra visą gyvenimą trunkantis procesas, o ne vienkartinis įvykis.
2. Žmonės turi skirtingą motyvaciją keisti savo elgesį ir yra skirtingai pasirengę keistis patys.
Motyvacijos pokyčiams dažnam mūsų reikia dar paieškoti, o pacientams, priklausantiems nuo
alkoholio – motyvacijos klausimas tampa ypač aktualus ir opus, kadangi vieni motyvuojantys veiksniai
gali labai greitai prarasti savo vertę (pvz., kol dirbau, dar darbas motyvavo negerti darbo metu ir
vakarais po darbo. O netekus darbo, šio motyvo neliko, o ieškoti kito – yra gana sudėtinga).
3. Kadangi žmonės yra pasiekę skirtingas keitimosi proceso stadijas, jiems reikia skirtingų
postūmių ar intervencijų. Tai labiausiai atsiskleidžia, kai priklausomybė nuo alkoholio turintis
pacientas pats nusprendžia gydytis ir prašyti pagalbos. Kiekvieno patirtis gydantis priklausomybę
dažniausiai skiriasi: vieni kreipiasi pagalbos jau išbandę daugelį prieinamų būdų (nuo kodavimo iki
medikamentinio gydymo, nuo užkalbėtojų iki pshichoterapijos), kiti dar tik žengia mažus žingsniukus,
stengdamiesi suvokti savo poreikius, problemas ir galimus sprendimo būdus. Todėl natūralu, kad
skiriasi ir jiems reikalingų postūmių keistis spektras.
Pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugos poreikiai gali skirtis priklausomai nuo
to, kokiame elgesio keitimosi etape pacientas randasi. Elgesio kaitos procesai apima matomas ir
nematomas veiklas, kurias žmonės atlieka skirtinguose keitimosi stadijose.
J. O. Prochaskos ir C.C. DiClemente išskyrė 10 elgesio keitimosi procesų:
1. Suvokimo augimas, plėtimasis.
2. Ryškus palengvėjimas (emocinis susijaudinimas).
3. Aplinkos naujas įvertinimas (socialinių vertybių perkainojimas).
- 23 -
4. Socialinis liberalizavimas, išsilaisvinimas (naujos aplinkos galimybės).
5. Naujas savęs įvertinimas (savo vertybių naujas įvertinimas).
6. Stimulo kontrolė (emocinis persitvarkymas).
7. Padedantys ryšiai (parama).
8. Pasikeitusių sąlygų vertinimas (tapti kažkuo kitu negu buvo, alternatyvos, pakaitalo
atsiradimas).
9. Sutvirtėjimo valdymas (apdovanojimai).
10. Savęs išlaisvinimas (Įsipareigojimas, atsakomybės prisiėmimas).
1-5 procesai yra priskiriami patirtiniams procesams ir dažniausiai vyksta pradinėse paciento
elgesio keitimosi stadijose, tuo tarpu 6 -10 procesai vyksta vėlesnėse paciento keitimosi stadijose.
J. O. Prochaska ir C.C. DiClemente (1986) tyrė, kaip žmonės sąmoningai keičia savo elgseną
su psichoterapija [19, 43] ir be jos ir tvirtina, kad pacientai pereina kelias elgesio keitimosi stadijas nuo
problemos nesuvokimo iki palaikymo:
Priešsvarstymo stadija.
Svarstymo stadija.
Pasirengimo stadija.
Veikimo stadija.
Palaikymo arba priežiūros stadija.
Kiekvienoje stadijoje patiriami nevienodi jausmai, kyla skirtingų minčių, suvokiama, kad
pokyčių siekti padeda skirtinga veikla, iš to seka ir skirtingų slaugos poreikių atsiradimas.
W. R. Miler ir S. Rollnick (1991, cit pg. Ward et al., 1996) modifikavo J. O. Prochaskos ir C.C.
DiClemente modelį į vadinamąjį pasikeitimų ratą (2 pav.):
2 pav. Elgesio pasikeitimo ratas pagal W. R. Miler ir S.Rollnick [19]
Iki svarstymo
Laikino
išėjimo
- 24 -
1. Iki svarstymo stadija. Šioje stadijoje žmogus dar negalvoja, kad turi kokią nors
problemą, ir net nemąsto, kad ką nors turėtų keisti. Žmonių, turinčių alkoholinę priklausomybę, atveju,
dažniausiai tai yra labiau vengimo pripažinti, kad turi problemą, stadija. Nežiūrint to, kad artimieji,
pažįstami jau aiškiai užsimena apie tai, kad žmogus vartoja alkoholį jau peržengdamas visas ribas, pats
alkoholį vartojantysis asmuo tai kategoriškai neigia. Šioje stadijoje jis tik pasąmoningai suvokia, kad
galbūt reiktų kreiptis pagalbos. Čia atsiranda užuomazga paciento slaugos poreikio – gauti tinkamą
informaciją, kuri padėtų geriau susivokti savyje, taip pat informaciją, kur žmogus galėtų kreiptis, jeigu
nuspręstų. Šioje žmogaus elgesio keitimo stadijoje akcentuotini saugumo poreikiai, kurie tampa
prioritetiniai. Žmogui svarbiausia išsaugotas saugumas. Galimos pacientų slaugos poreikių tenkinimo
kryptys: pirmiausia patvirtinti elgesio keitimosi motyvacijos stoką, pasirengimo keistis faktą;
paskatinti pacientą dar kartą įvertinti esamą elgesį; paaiškinti tokio elgesio rizikas.
2. Svarstymo stadija (galvojimo apie pokyčius stadija). Šioje stadijoje jau suvokiama,
kad problema egzistuoja, ir rimtai galvojama, kaip ją įveikti, tačiau dar nesiryžtama imtis veiksmų. Ši
stadija gali trukti labai ilgai. Šioje stadijoje žmogus stengiasi patenkinti visus poreikius – tiek
saugumo, tiek šeimos, tiek savirealizacijos. Žmogus vertina, kas jam svarbiau; ar toliau vartoti
alkoholį, ar užsitikrinti artimųjų meilę ir šeimos gerovę; ar toliau stengtis siekti karjeros, ar pripažinus
alkoholinės priklausomybės faktą, daryti pertrauką aktyvioje karjeroje ir t.t. Galimos pacientų slaugos
poreikių tenkinimo kryptys: paskatinti pacientą įvertinti elgesio keitimo privalumus ir trūkumus,
atsižvelgiant į individualią paciento patirtį, aplinką, kitus poreikius; paskatinti pacientą įvertinti
galimybę apie savo problemas kalbėtis pvz. grupiniuos užsiėmimuose, individualiose konsultacijose ir
t.t.; padėti pacientui nusistatyti naujus tikslus, kylančius iš poreikio keistis (gydyti priklausomybę) bei
teigiamus siektinus rezultatus.
3. Pasirengimo stadija. Šioje stadijoje žmogus jau pradeda planuoti savo pokyčius. Tai
dažniausiai norima padaryti greitai ir neskausmingai. Žmogui šiame etape patenkinti poreikį –
pasinaudoti turima informacija, jeigu reikia, ieškoti naujos. Svarbiausia šioje stadijoje kaip įmanoma
tikslesnis esamos situacijos nustatymas, aplinkos ištyrimas, aiškesnis ir realistiškesnis savo poreikių
nustatymas ir bent jau preliminaraus veiksmų plano sudarymas. Pvz. informacijos surinkimas. (įstaigų,
kuriose galima gauti pagalbą sąrašas, gydytojų ir slaugytojų kontaktai, pokalbiai su tikėtina panašią
problemą turinčiais asmenimis ir t.t.). Šioje stadijoje pacientas, turintis alkoholinę priklausomybę,
jaučia poreikį keisti savo elgesį. Iš tiesų tikėtini tam tikri pokyčiai (retesnis bendravimas su asmenimis,
kurie skatina besaikiai vartoti alkoholį, vengimas susibūrimų ir pan.), bandymas negerti dieną, dvi,
savaitę ar mėnesį ir t.t. Galimos pacientų slaugos poreikių tenkinimo kryptys: paskatinti pacientą
įvertinti realias galimybes keistis, numatant konkrečius veiksmus tam tikru laikotarpiu, dalyvauti
grupiniuose užsiėmimuose, kreiptis pagalbos į medicinos įstaigas ir pan.
- 25 -
4. Veikimo stadijoje žmonės, pagal pasirengimo stadijoje numatytą veiksmų planą,
stengiasi pakeisti savo elgesį, patyrimus arba aplinką, kad įveiktų iškilusias problemas. Šioje stadijoje
tampa reikšmingas slaugytojų, kaip pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, poreikių tenkintojų
vaidmuo. Pacientų slaugos poreikis – gauti kvalifikuotą pagalbą – tampa svarbiausias. Šioje elgesio
keitimo stadijoje pacientai dalyvauja bendruomenės grupės susirinkimuose, kuriuose dalinasi savo
patirtimi, taip pat dalyvauja įvairiose priklausomybės nuo alkoholio gydymo programose (Minesotos ir
pan.). Paciento elgesio pokyčiai tampa matomi, taip pat išryškėja nauji poreikiai – išlaikyti
nevartojimo būseną kaip galima ilgiau ir pan. Galimos pacientų slaugos poreikių tenkinimo kryptys:
visi veiksmai nukreipti į tai, kad galima būtų išvengti atkryčio: pacientai skatinami keisti gyvenimo
būdą (mažiausiai šešiems mėnesiams), susidoroti su kylančiais neigiamais jausmais, skatinti siekti
užsibrėžtų tikslų. Šioje stadijoje svarbus tampa slaugytojo vaidmuo, jo kompetencija.
5. Palaikymo stadija. Net ir praėjus tam tikram abstinencijos laikotarpiui, išlieka didelė
tikimybė, kad asmuo vėl atkris. Poreikis išlaikyti esamą situaciją tampa prioritetinis. Šio poreikio
tenkinimui labai svarbu aplinkos sąlygos, artimųjų palaikymas, slaugančių asmenų kompetencija bei
savimotyvacija, saviugda. Palaikymo stadijoje paciento, turinčio priklausomybę nuo alkoholio,
poreikiai modifikuojasi, tampa svarbu ne tik pats poreikių patenkinimas, bet ir kokybė. Pvz.,
fiziologinis poreikis – miegas – patenkinamas bus tik tokiu atveju, jeigu tas miegas bus kokybiškas,
arba socialinis poreikis – tarpusavio ryšio ir meilės – bus užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu tas ryšys
bus tikras ir palaikantis. Palaikymo požymiai – pakeisto elgesio stabilizavimas ir atkryčio vengimas.
Dauguma, alkoholio priklausomybę turinčių pacientų, deja nesugeba iš karto išsaugoti įgytų naujų
įgūdžių. Tuomet galimi atkryčiai ir grįžimas į ankstesnes stadijas. Natūraliai kinta ir tokių pacientų
slaugos poreikiai. Pagarbos poreikiai ir savirealizacijos poreikiai yra nepatenkinami, kas reikalauja
naujo veiksmų plano, naujų sprendimų iš paties paciento pusės ir naujų metodų – iš slaugytojų pusės.
Galimos pacientų slaugos poreikių tenkinimo kryptys: skatinti pacientus laikytis pasiektų rezultatų,
numatyti savęs apdovanojimo už pasiekimus veiksmus ir diskutuoti apie atkritimo, jeigu toks įvyktų,
įveikimo būdus ir priemones. Šioje stadijoje, siekiant patenkinti pacientų, turinčių alkoholinę
priklausomybę, poreikius, slaugytojas tampa pirmuoju pagalbininku, žmogumi, į kurį bet kada
pacientas gali kreiptis.
6. Atkryčio stadija. Ši stadija yra dažna pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę,
tarpe. Asmuo neįveikia savo potraukio ir vėl pradeda vartoti. Pagal šį modelį, skirtingose elgesio
pasikeitimo stadijose asmuo turi skirtingą motyvaciją ir skirtingą pasirengimą keistis. Todėl siekiant
motyvuoti keisti savo elgesį, reikia taikyti skirtingas poveikio priemones. Motyvuojantis interviu
pateikia labai konkrečias strategijas, kaip motyvuoti priklausomus asmenis imtis atsakomybės, priimti
sprendimus ir imtis konkrečių veiksmų keisti savo elgesį. Atkryčio stadijoje tampa vėl svarbūs
pirmiausia paciento fiziologiniai, saugumo, tarpusavio ryšio poreikiai, kurių tenkinimas priklauso tiek
- 26 -
nuo paties paciento, tiek ir nuo slaugytojų. Galimos pacientų slaugos poreikių tenkinimo kryptys:
padėti pacientui įvertinti jo atkryčio priežastis, dar kartą įvertinti paciento motyvaciją keistis, jo
poreikius bei padėti suplanuoti strategiją, kuri padėtų pacientui gydytis priklausomybę nuo alkoholio
[19].
Betty Neuman sveikatos sistemos modelio pagrindą sudaro žmogus, kaip universali sistema,
kuri turi savo dvasinį pasaulį, vystosi tam tikroje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, o taip pat turi tik
jam vienam būdingą psichologiją bei organizmo fiziologinius poreikius. Jos sistema sujungia įvairias
dedamąsias, o tų dedamųjų kiekvienas sluoksnis sudarytas iš penkerių asmens kintamųjų arba
posistemių:
1. Fiziologinių, kurie atspindi fizinę, cheminę organizmo struktūrą bei funkcijas organizme,
2. Psichologinių, kurie rodo psichikos procesus ir emocijas,
3. Socialinių kultūrinių, kurie nukreipti į veiklą, lūkesčius bei santykius,
4. Dvasinių, kurie parodo tikėjimo įtaką,
5. Vystymosi, kuris yra susijęs su vystymusi per visą žmogaus gyvenimą [44].
Priklausomybę nuo alkoholio turinčių pacientų poreikių tenkinimas neatsiejamas nuo
sugebėjimo susidoroti su stresinėmis situacijomis. Žmogų, kaip vientisą sistemą, nuolat veikia kelių
rūšių aplinkos, kaip antai: vidinė aplinka, išorinė aplinka ir dirbtinė aplinka. Aplinkos veikia žmones
per stresorius. B. Neuman ypač daug dėmesio savo modelyje skiria stresoriams, nes bet kuris vidinės,
išorinės ar dirbtinės aplinkos veiksnys gali sukelti paciento sistemos nestabilumą, kitaip tariant,
žmogus gali susirgti. Stresoriai veikia lanksčiąsias ir vidutines gynybos linijas, o žmogaus reakcija į
stresorių priklauso nuo laiko aplinkybių, paciento būsenos, o taip pat stresorių kilmės ir intensyvumo
bei energijos kiekio, kuris reikalingas organizmui prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos
Stengiantis patenkinti skirtingose paciento, turinčio alkoholinę priklausomybę, elgesio kitimo
stadijose kylančius slaugos poreikius, tikslinga vadovautis sesers Callista Roy (2009) adaptacijos
modeliu, kuriame akcentuojamas tiek paciento adaptacijos procesas, tiek ir planuojami rezultatai,
paciento sąmoningumas bei sąveika tarp paciento ir slaugytojų, socialinės sistemos. Ji išskyrė ne tik
patį pacientą (asmenį), bet ir bendravimą, sąveiką, perdavimą, augimą ir vystymąsi, jėgą, autoritetus,
stresą bei sprendimų priėmimą, kaip veiksnius, lemiančius asmens adaptaciją [29, 52].
1.2.6. Slaugytojų vaidmuo, tenkinant pacientų, turinčių alkoholinę
priklausomybę, slaugos poreikius
Šiandienos slaugytojos labai skiriasi nuo prieš 20 – 30 metų studijas baigusių medicinos
seserų. Tai savarankiškos specialistės, kurių darbas vienodai svarbus tiek padedant pacientams
pasveikti, tiek mokant sveikos gyvensenos bei ligų prevencijos. Tai ne tik slaugos paslaugų teikėjos,
- 27 -
bet plataus profilio specialistės, turinčios klinikinės slaugos, psichologijos, vadybos, socialinių bei
pedagogikos žinių. Diplomas, įgytas aukštojoje mokykloje, suteikia teisę dirbti slaugytoja ir ES šalyse.
2001 m. priimtas Slaugos praktikos įstatymas, nuo 2003 m. spalio mėn. šalyje dirba tik licencijas įgiję
slaugos specialistai.
Slaugytojų kompetencija apibrėžiama kaip rinkinis santykių, požiūrių, vertybių, leidžiančių
atlikti profesines užduotis remiantis konkrečiais veiklos standartais. Tai reiškia, kad slaugytojo
kompetencija apima daugiau nei psichomotorinius įgūdžius ir nors jie svarbūs, tačiau jų atlikimas,
neturint plačios apimties teorinių žinių, nėra slauga [11, 12]. Spartėjantis naujų technologijų diegimas,
didėjantis informacijos srautas kelia vis naujus reikalavimus dirbančių slaugytojų kvalifikacijai, kuri
apima tam tikrų žinių, įgūdžių, patyrimo visumą. Slaugytojos asmenybės savybės, žinios, gebėjimai,
įgūdžiai tampa vertybe tik tuomet, kai reikia spręsti darbines užduotis. Slaugytojo vaidmuo tampa
labai reikšmingas, kadangi slaugos mokslo objektas – žmogaus sveikata . Šiuolaikinis slaugytojas yra
ne tik ligų aptikėjas ir epidemiologas, bet ir sveikatos mokytojas, stebėtojas, šeimos gynėjas,
advokatas, tyrinėtojas, koordinatorius, konsultantas, aplinkos keitėjas, kuris veikia kaip filtras tarp
šeimos ir gydytojo [5].
Slaugytojai yra lygiaverčiai gydytojo partneriai, o kai kuriose srityse jų vaidmuo tampa
didesnis nei gydytojų: dirbant profilaktinį, prevencinį darbą. Gydomajame procese slaugytojas yra
puikus partneris. Jo atsakomybė, profesionalumas didele dalimi lemia gydymo sėkmę ir sveikatos
išsaugojimą. Slaugytojo veiklos kompetencija plečiasi, savarankiškas darbas darosi kaskart
sudėtingesnis ir reikalauja daugiau žinių. Šiuolaikinis slaugytojas remiasi žiniomis, kurios yra
pagrįstos moksliniais tyrimais ir apima teorijos bei praktikos integravimą. Slaugytojo veikla
bendruomenėje labai įvairi, todėl žinios turi būti plačios ir visapusės. Slaugytojas iš visų medicinos
darbuotojų yra arčiausiai žmogaus. Jis teikia paslaugas pacientui nuo vaikystės iki gilios senatvės, visą
parą, ligoninėje ir namuose, darbovietėje, mokykloje ar gatvėje. Slaugytojui reikalingos bendrosios
medicinos žinios, gydomosios medicinos, pedagogikos, sociologijos, psichologijos, teisės, etikos,
filosofijos, religijotyros, etnologijos ir kt. žinių pagrindai. Šiuolaikinis slaugytojas, turi būti susipažinęs
su ekonomika, organizavimo bei vadybos teorija, administracine teise. Slaugytojas turi žinoti
nacionalinės sveikatos politikos nuostatas, pagrindinius šalies sveikatos priežiūrą reglamentuojančius
teisės aktus, visuomenės sveikatos priežiūrą, sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką, slaugos veiklą
reglamentuojančius dokumentus ir t. t. [6].
Razbadauskas A., Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, aktyviai
nagrinėjantis slaugos specialistų problemas personalo valdymo požiūriu, teigia, kad apie slaugytojų
kompetencijos išplėtimą pradėta kalbėti prieš 15 metų – kad jie turi būti ne vien gydytojų
pagalbininkai, bet visaverčiai komandos nariai, turėti savo atskiras funkcijas ir pareigas. Skandinavijos
valstybėse yra visiškai kitaip. Ten slaugytojai gali daug daugiau nei Lietuvoje, jie atlieka procedūras,
- 28 -
kurių pas mus atlikti slaugytojams neleidžiama. Slaugytojų atlyginimai priklauso nuo darbdavio, o
darbdaviai yra vyriausieji gydytojai. Lietuvoje nėra nė vieno įstaigos vadovo slaugytojo, o Europoje
įstaigoms vadovauja nemažai slaugos vadybininkų. Kad situacija Lietuvoje pasikeistų, turi keistis ne
tik pačių slaugytojų, bet ir gydytojų, darbdavių, ir visuomenės požiūris. Užsienyje slaugytojas
visuomenėje turi didelį autoritetą, tuo tarpu Lietuvoje to nėra. Šis mokslininkas - praktikas įvardina
slaugą kaip atskirą mokslą [8].
Svarbu taip pat parengti aukštos kvalifikacijos ir išprususius bei išsilavinusius plačiąja prasme
slaugos specialistus slaugos praktikai, kad šie specialistai galėtų dirbti savarankiškai, pvz., konsultuoti
ir mokyti pacientus, sudaryti ir vykdyti slaugos planus, administruotų savo realizuojamą veiklą ir pan.
Šiuolaikinei sveikatos priežiūros sistemai reikalingi universitetinio išsilavinimo slaugos profesionalai,
kurie galėtų daryti įtaką bei organizuoti veiksmingą ir efektyvų slaugos sistemos funkcionavimą,
dirbdami slaugos administratoriais, slaugos koordinatoriais, slaugos konsultantais bei slaugos tyrėjais.
Dirbdami praktikoje, jie sugebėtų savarankiškai kūrybiškai pritaikyti šiuolaikinio slaugos mokslo ir
praktikos principus, atitinkančius tarptautinius standartus, nuolat tobulintis ir diegti slaugos naujoves
kasdieninėje pacientų priežiūroje [10].
Slaugytojų funkcijoms yra būdingas daugiafunkcionalumas, multidiscipliniškumas, situacijų
unikalumas, jos apima švietimą, vadovavimą, mokymą, tyrinėjimą, bendradarbiavimą, siekiant
išsaugoti, stiprinti sveikatą, užkirsti kelią negalavimams. Remiantis L. Petkuvienės ir N. Istominos
(2006) atliktu tyrimu [8], kurio metu buvo apklausta 51 bendrosios praktikos ir bendruomenės
slaugytoja, galima teigti, kad 64 proc. slaugytojų nesutinka su aukščiau minėtu teiginiu. Jie mano, kad
slaugytojo funkcijos kinta, priklausomai nuo asmens ar grupės, kuria rūpinamasi, nuo to, kada ir kur
atliekama slauga. Tačiau dėl laiko stokos, didelio krūvio, nesudarytų tinkamų darbo sąlygų, mokymo
patirties ir žinių stokos dažnai šios besiremiantys multidiscipliniškumu. Iš mokslinės literatūros
žinome, kad slaugytojo žinios yra empirinės, estetinės, asmeninės ir etinės. Jos yra bendros, paimtos iš
kitų disciplinų, ir specifinės – medicinos, slaugos žinios, kurios pagrįstos moksliniais tyrimais,
apimančios teorijos ir praktikos integravimą. Šių autorių atliktas tyrimas atskleidė, kad trūksta žinių,
pagrįstų moksliniais tyrimais, be to, 46 m. ir vyresnio amžiaus slaugytojos, neturinčios aukštojo
išsilavinimo, teikia mažesnę reikšmę žinių svarbai. Vertybių pagrindą sudaro: bendrosios vertybinės
nuostatos – tai pagarba žmogui, žmogiškajam orumui ir sveikatai bei asmeninės vertybės – tai
atsakomybė, pareiga, sąžiningumas, kantrybė ir kt. Slaugytojos laikosi šių vertybinių nuostatų.
Įgūdžiams būdingi: bendrieji gebėjimai (bendravimas, analizavimas, įvertinimas, apibendrinimas,
savarankiškumas sprendžiant problemas); klinikinio mąstymo gebėjimai, besiremiantys
multidiscipliniškumu; dalykiniai įgūdžiai, susiję su specialiomis žiniomis (įvairių procedūrų atlikimas,
paslaugų teikimas, gyvybinių funkcijų įvertinimas ir kt.) ir asmeninės savybės, adekvačiai
reaguojančios į besikeičiančią aplinką [4].
- 29 -
Slaugytojos vaidmuo priklauso nuo srities, kurioje ji dirba ir teikia slaugos paslaugas.
Pažymėtina, kad alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slauga pastaruoju metu yra siejama su
psichinės sveikatos ligonių slauga. Slaugytoja tampa pirminės medicinos grandies dalimi, kuri turi
mokėti įvertinti atvykusio paciento būklę [2, 4].
Pastebima, kad slaugytojos nuolat balansuoja ant tam tikros ribos, susijusios su profesinės
etikos bei pareigos ir geradarybės bei pastangų nesuteikti skausmo pacientui. Todėl, kalbant apie
priklausomybės nuo alkoholio pacientų slaugą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pacientų slaugos
poreikiai gana dažnai gali neatitikti slaugytojų profesinės etikos principų, ypač kai kalbama apie
slaugytojų pareigą kontroliuoti pacientų gydymą, tuo pačiu užtikrinant jų teisę į pasirinkimą bei
sprendimų priėmimą [24, 50].
- 30 -
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo planavimas
Tyrimas buvo vykdomas 2014 m. kovo – 2015 m. sausio mėn. Respublikinėje Vilniaus
psichiatrijos ligoninėje (RVPL). Apie galimybę atlikti apklausą, kreiptasi į įstaigos administraciją,
gavus leidimą, apklausa realizuota. Anketos buvo įteiktos asmeniškai slaugytojams ir pacientams.
Prieš vykdant tyrimą, respondentams buvo paaiškintas tyrimo tikslas bei anketos klausimai. Tyrimas
buvo atliekama, laikantis visų etikos principų, užtikrintas konfidencialumas ir atsakymų
anonimiškumas. Visi respondentai gavo vienodas anketas. Priimtiniausius atsakymus reikėjo pažymėti
kryželiu. Sudarant anketą bei vykdant anketinę apklausą buvo atsižvelgta į etinius tyrimo aspektus,
sudaryta anoniminė anketa, kurią atsakydami respondentai užtikrinami, kad duomenys bus
konfidencialūs ir niekas negalės nustatyti respondento vardo, pavardės ir kitų individualių duomenų.
Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro
leidimas Nr. BEC-KS(M)-239 ( 2014-01-10, žr. 3 priedą).
2.2. Tiriamieji
Kai populiacijos dydis žinomas, imties dydžiui nustatyti galima taikyti šią formulę [51]:
čia: N – populiacijos dydis; reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc.
pasikliovimo lygmenį. p yra numatoma įvykio tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje
populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc.
populiacijos, ir pasirenkama p=0,5); q yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje
populiacijoje (q=1–p=0,5); ε yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05.
Tuo metu, kai atlikau tyrimą, ligoninėje gulėjo 150 pacientų, turinčių alkoholinę
priklausomybę, o su jais dirbo 209 slaugytojai. Pagal formulę gavau, kad tam, kad apklausa būtų
reprezentatyvi, turiu apklausti 108 pacientus ir 136 slaugytojus. Gavau 82,41% atsakytų pacientų
anketų (89 anketos) ir 75,74% (103 anketos) atsakytų slaugytojų anketų.
Didžiausią respondentų grupę sudarė 20 – 30 metų amžiaus pacientai (38 proc.), mažiausią –
vyresnių negu 60 metų amžiaus pacientai (2 proc.). Didžiausią respondentų, kurie atsakė į anketos
klausimus, dalį sudarė moterys (61 proc.). Respondentų vyrų buvo 39 proc. Slaugytojų amžius svyravo
qpN
qpNn
22
2
96,1)1(
96.1
- 31 -
nuo 23 iki 70 metų amžiaus, amžiaus vidurkis sudarė 45±10,2. Didžiausia respondentų grupė buvo 41–
50 metų amžiaus slaugytojai (35 proc.), mažiausia – vyresni negu 60 metų amžiaus slaugytojai (8
proc.). 95 proc. slaugytojų buvo moterys.
2.3. Tyrimo metodai
Siekiant ištirti alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikius buvo taikyti šie
tyrimo metodai:
Teoriniai: mokslinės literatūros studijavimas.
Empiriniai: slaugytojų ir pacientų nuomonės atskleidimas anketavimu.
Lyginamieji: slaugytojų ir pacientų nuomonės lyginamoji analizė.
Atliktas kiekybinio tyrimo metodas - anketavimas. Tyrimui buvo pritaikyta anoniminė anketa,
sudaryta remiantis D. Drungilienės ir kt. (2011) tyrimo instrumentu [2], skirtu pacientų, turinčių
opioidinę priklausomybę lūkesčiams tirti. Anketoje pacientams pateiktas 21 standartizuotas klausimas,
o slaugytojams – 25 klausimai (kai kurie klausimai vienodi tiek slaugytojams, tiek pacientams).
Pacientų slaugos poreikiai skirstomi į fizinius (1 klausimas, kuris apėmė 4 aplinkos faktorius),
funkcinius (2-9 klausimai) ir socialinius (10-14 klausimai). Kiti klausimai buvo sociodemografiniai.
Kaip tenkinami įvairūs poreikiai, pacientams reikėjo įvertinti nuo 1 (labai blogai) iki 5 (labai gerai).
Įvertinus klausimynų vidinį suderinamumą, paaiškėjo, kad slaugytojų klausimyno patikimumas yra
geras, Kronbacho alfa yra 0,896, o pacientų – puikus. Jų klausimyno Kronbacho alfa yra 0,975. Tai
rodo, jog klausimynus galima naudoti statistinėje analizėje, nes jie pasižymi gana aukštu vidiniu
patikimumu.
2.4. Duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenų analizei atlikti naudotos SPSS 22 ir Office Excel 2007 programos.
Pacientų ir slaugytojų požiūrių lyginimui naudoti neparametriniai Mann-Whitney ir chi kvadrato
(²) kriterijai dviem nepriklausomoms imtims. Tyrimo metu naudojama aprašomoji statistika ir
gauti duomenys šiame darbe pateikti procentine išraiška. Visos lentelės ir paveikslai pateikti,
remiantis atlikto tyrimo rezultatais.
- 32 -
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Pacientų slaugos poreikiai, pacientų požiūriu
Pirmiausiai buvo įvertinti pacientų fiziniai, funkciniai bei socialiniai slaugos poreikiai
bendrai. Fizinių slaugos poreikių vertinimo vidurkis buvo 3,79±0,75 balo, funkcinių poreikių –
3,72±0,69 balo, socialinių poreikių – 3,73±0,65 balo. Panašu, kad fiziniai pacientų slaugos poreikiai
patenkinami geriausiai (3 pav.).
3 pav. Fizinių, funkcinių bei socialinių pacientų slaugos poreikių vertinimo balų vidurkiai
(sudaryta darbo autorės)
Vertinant skyriaus aplinką, geriausiai pacientai įvertino aplinkos pritaikymą gydymui
(vidurkis – 3,87 balo), o prasčiausiai – bendras vidaus patalpas, t.y. kabinetus, valgyklą, dušus, tualetus
(3,64 balo) (4 pav.).
4 pav. Skyriaus aplinkos įvertinimo balų vidurkiai (sudaryta darbo autorės)
- 33 -
Pacientų buvo prašoma pareikšti savo nuomonę, kokie veiksniai yra labiausiai reikšmingi
slaugos kokybei skyriuje. Anot pacientų, slaugos kokybė daugiausia priklauso nuo slaugytojų
mokėjimo atlikti slaugos procedūras (3,91 balo) bei nuolatinio slaugytojo kvalifikacijos kėlimo (3,9
balo), mažiausiai reikšmingas sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų žinojimas (3,47).
Rezultatai pateikti 5 paveiksle.
5 pav. Aplinkybių, turinčių įtaką slaugos kokybei, įvertinimas (sudaryta darbo autorės)
Toliau pacientai buvo prašomi įvertinti, kiek teikiamoms slaugos paslaugoms yra reikšmingi
tam tikri slaugytojų profesiniai gebėjimai (6 pav.). Aukščiausiais balais pacientai įvertino slaugytojų
gebėjimą atpažinti paciento apsinuodijimo alkoholiu simptomus (3,84 balo), bei įvertinti paciento,
atvykstančio į skyrių, motyvacijos lygį (3,81 balo).
6 pav. Slaugytojų profesinių gebėjimų įvertinimas (sudaryta darbo autorės)
- 34 -
Taip pat pacientai vertino slaugytojų profesionalumą, bei jų darbo sunkumą. Didžioji dalis (43
proc.) pacientų vertino slaugytojų profesionalumą gerai, arba labai gerai (21 proc.). Tačiau trečdalis
pacientų įvertino slaugytojų profesionalumą patenkinamai (7 pav.).
7 pav. Slaugytojų profesionalumo vertinimas (sudaryta darbo autorės)
Vėlgi trečdalis pacientų slaugytojų darbo sunkumą įvertino kaip nei sunkų, nei nesunkų. Nors
didžioji dalis pacientų (iš viso 68 proc.) vertino slaugytojų darbą kaip pakankamai sunkų arba labai
sunkų (8 pav.).
8 pav. Slaugytojų darbo sunkumo vertinimas (sudaryta darbo autorės)
Pacientams reikėjo įvertinti, kaip slaugytojai atlieka tam tikras savo profesines funkcijas (9
pav.). Geriausiai buvo įvertinta tai, kaip slaugytojai atlieka slaugos procedūras (3,96 balo). Prasčiausiai
- 35 -
pacientai vertino tai, kaip slaugytojai suteikia informaciją apie gydymo ir slaugos svarbą, t.y. išaiškina
atliekamų procedūrų eigą, dėl ko jos atliekamos, jų trukmę ir pan. (3,49 balo).
9 pav. Slaugytojų profesinių funkcijų atlikimo vertinimas (sudaryta darbo autorės)
Maždaug po trečdalį pacientų buvo visiškai patenkinti, labiau patenkinti, nei nepatenkinti arba
nei patenkinti, nei nepatenkinti skyriuje teikiamomis slaugos paslaugomis (10 pav.).
10 pav. Pasitenkinimo skyriuje teikiamomis slaugos paslaugomis, įvertinimas
(sudaryta darbo autorės)
Pacientų buvo prašoma pareikšti savo nuomonę, ar skyriuje dirbančios slaugytojos laikosi
profesinės etikos nuostatų, taip pat ar jie visada užtikrina pacientų teisę į privatumą ir
- 36 -
konfidencialumą. Rezultatai rodo, kad didžioji dalis (61 proc.) pacientų teigia, kad slaugytojai
dažniausiai laikosi profesinės etikos arba nuolat laikosi. Deja, trečdaliui pacientų atrodo, jog
slaugytojai kartais laikosi etikos, kartais ne (11 pav.).
11 pav. Profesinės etikos laikymosi vertinimas (sudaryta darbo autorės)
Beveik pusei tiriamųjų pacientų atrodo, kad jų teisės į privatumą ir konfidencialumą yra
užtikrinamos, nors nemaža dalis (40 proc.) teigia, kad teisės užtikrinamos tik kartais (12 pav.).
12 pav. Teisės į privatumą ir konfidencialumą užtikrinimo vertinimas
(sudaryta darbo autorės)
Paprašyti įvertinti slaugytojų elgesį slaugant pacientus, didžioji dalis (42 proc.) respondentų
įvertino jį kaip nei blogą, nei gerą, t.y. neutraliai (13 pav.).
- 37 -
13 pav. Slaugytojų elgesio vertinimas (sudaryta darbo autorės)
Vertinant dirbančių skyriuje slaugytojų gebėjimą bendrauti slaugos proceso metu (14 pav.),
geriausiai buvo įvertinti slaugytojų gebėjimai bendrauti su pacientais ir jų šeimos nariais (4,01 balo),
bei jų geranoriškas bendradarbiavimas su kolegomis (4,03 balo). Blogiausiai vertintas gebėjimas gerbti
visus pacientus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, tautybės, religijos bei socialinės padėties
(3,69 balo).
14 pav. Slaugytojų gebėjimo bendrauti slaugos metu, vertinimas (sudaryta darbo autorės)
- 38 -
Dar vienas klausimas pacientams buvo apie tai, kaip jie vertina skyriaus slaugytojų asmenines
savybes, bendraujant su pacientais (15 pav.). Aukščiausiai įvertintas slaugytojų sąžiningumas (3,9
balo), o žemiausiai – rūpestingumas (3,7 balo).
15 pav. Slaugytojų asmeninių savybių vertinimas (sudaryta darbo autorės)
Pacientų buvo klausiama, ar skyriaus slaugytojų teikiamos slaugos paslaugos atitiko jų
lūkesčius. Daugiau nei pusė (64 proc.) respondentų teigė, kad jos geresnės, nei tikėjosi, trečdaliui jos
pasirodė tokios, kokių ir tikėjosi (16 pav.).
16 pav. Slaugos paslaugų lūkesčių įvertinimas (sudaryta darbo autorės)
- 39 -
Beveik pusė (46 proc.) apklaustų pacientų rekomenduotų savo pažįstamiems ar giminaičiams
gydytis šiame skyriuje. Panašiai tiek pat (42 proc.), neturi nuomonės šiuo klausimu (17 pav.).
17 pav. Pacientų nuomonė dėl rekomendacijų gydytis skyriuje (sudaryta darbo autorės)
3.2. Slaugytojų požiūris į slaugą
Vėlgi pirmiausiai buvo įvertintas slaugytojų požiūris į pacientų fizinių, funkcinių bei socialinių
slaugos poreikių tenkinimą bendrai. Fizinių slaugos poreikių vertinimo vidurkis buvo 4,16±0,65 balo,
funkcinių poreikių – 4,21±0,36 balo, socialinių poreikių – 4,28±0,41 balo. Anot slaugytojų, socialiniai
pacientų poreikiai patenkinami geriausiai (18 pav.).
18 pav. Fizinių, funkcinių bei socialinių pacientų slaugos poreikių tenkinimo vidurkiai
pagal slaugytojas (sudaryta darbo autorės)
- 40 -
Slaugytojos taip pat vertino fizinę skyriaus, kuriame dirba, aplinką. Geriausiai buvo įvertinta
įrangos ir patalpų švara (4,41 balo), prasčiausiai – bendros vidaus patalpos, t.y. kabinetai, valgykla,
dušai, tualetai (4,04 balo) (19 pav.)
4,04
4,14
4,41
4,07
3,8 3,9 4 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5
Bendros vidaus
patalpos
Palatos
Įrangos ir patalpų
švara
Aplinkos pritaikymas
gydymui
19 pav. Skyriaus aplinkos įvertinimo vidurkiai (sudaryta darbo autorės)
Slaugytojai taip pat buvo prašomi įvertinti sudarytas skyriuje sąlygas kokybiškam slaugos
darbo atlikimui. Blogiausiai įvertintas patalpų pritaikymas slaugai (3,75 balo). Aprūpinimas tiek
saugios slaugos priemonėmis (vienkartinės pirštinės, kaukės, darbo apranga), tiek kitomis slaugos
priemonėmis (vienkartiniai švirkštai, vata, infuzijų sistemos) įvertinti gana aukštai – atitinkamai 4,34 ir
4,53 balo (20 pav.).
20 pav. Sąlygų, sudarytų kokybiškai slaugai, vertinimas (sudaryta darbo autorės)
- 41 -
Slaugytojų buvo klausiama, kaip operatyviai yra gaunamos visos būtinos priemonės saugiai
slaugai užtikrinti. Didžioji dalis (54 proc.) atsakė, kad greitai gauna reikalingas priemones, t.y. tapačią
dieną (21 pav.).
21 pav. Slaugos priemonių gavimo operatyvumas (sudaryta darbo autorės)
75 procentai slaugytojų savo profesionalumą įvertino gerai (22 pav.), tiek pat jų savo darbo
sunkumą įvertino kaip pakankamai sunkų (23 pav.).
22 pav. Slaugytojų savo profesionalumo vertinimas (sudaryta darbo autorės)
- 42 -
23 pav. Slaugytojų darbo sunkumo vertinimas (sudaryta darbo autorės)
Taip pat slaugytojų buvo prašoma pareikšti savo nuomonę, kokie veiksniai lemia slaugos
kokybę skyriuje. Anot slaugytojų, slaugos kokybei didžiausią reikšmę turi mokėjimas atlikti slaugos
procedūras (4,66 balo), mažiausią – sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų žinojimas (4,17
balo) (24 pav.).
24 pav. Aplinkybių, turinčių įtaką slaugos kokybei, vertinimas (sudaryta darbo autorės)
- 43 -
Slaugytojų buvo klausiama, ar, jų nuomone, pagerėtų slaugos kokybė, jei Lietuvoje būtų
sukurtas vieningas slaugos modelis, pritaikytas slaugytojoms, dirbančioms su pacientais, sergančiais
priklausomybės ligomis. Didžioji dalis (77 proc.) slaugytojų mano, kad slaugos kokybė tikrai pagerėtų
(25 pav.).
25 pav. Slaugos kokybė pagerėjimas, jei būtų sukurtas vieningas slaugos modelis
(sudaryta darbo autorės)
Toliau slaugytojų buvo klausiama, kaip dažnai jiems tenka atpažinti ar nustatyti įvairias
pacientų būkles. Rezultatai parodė, kad dažniausiai jiems tenka nustatyti paciento alkoholinės
abstinencijos būklę (4,22 balo), o rečiausiai tenka įvertinti atvykstančio į skyrių paciento motyvacijos
lygį (3,88 balo) (26 pav.).
4,22
4,17
3,99
3,88
3,7 3,8 3,9 4 4,1 4,2 4,3
Abstinencijos būklės
atpažinimas
Apsinuodijimo
alkoholiu simptomų
atpažinimas
Melavimo,
manipuliavimo
nustatymas
Atvykstančio į skyrių
motyvacijos lygio
nustatymas
Vidurkiai
26 pav. Paciento būklių nustatymo dažnis (sudaryta darbo autorės)
- 44 -
Taip pat slaugytojų buvo klausiama, ar jie turi teisę atsisakyti teikti slaugos paslaugas,
atsisakyti teikti gydomąsias arba diagnostines procedūras, kurios prieštarauja slaugytojo profesinės
etikos principams. Labiausiai slaugytojai nesutinka su teiginiu, kad jie turi teisę atsisakyti teikti
slaugos paslaugas (2,16 balo, kuo aukštesnis balas, tuo labiau sutinka) (27 pav.).
27 pav. Slaugytojų nuomonė dėl savo teisių atsisakyti teikti tam tikras paslaugas
(sudaryta darbo autorės)
Didžioji dalis slaugytojų (65 proc.) teigia, kad nuolatos laikosi profesinės etikos nuostatų (28
pav.). Dar daugiau (94 proc.) jų teigia, kad visuomet užtikrina pacientų teises į privatumą ir
konfidencialumą (29 pav.).
1%
34%
65%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Kartais laikosi, kartais ne Dažniausiai laikosi Nuolat laikosi
Profesinės etikos laikymasis
28 pav. Profesinės etikos laikymasis (sudaryta darbo autorės)
- 45 -
29 pav. Pacientų teisės į privatumą ir konfidencialumą užtikrinimas
(sudaryta darbo autorės)
Slaugytojai buvo prašomi įvertinti slaugytojų (savo kolegų) elgesį su pacientais skyriuje. Pusė
apklaustųjų įvertino savo kolegų elgesį kaip gerą, šiek tiek daugiau nei trečdalis – kaip labai gerą (30
pav.).
30 pav. Slaugytojų elgesio su pacientais vertinimas (sudaryta darbo autorės)
Toliau slaugytojai, kaip ir pacientai pareiškė savo nuomonę apie savo, kaip slaugytojų,
gebėjimą bendrauti slaugos proceso metu. Geriausiai slaugytojai įvertino savo gebėjimą rūpintis
pacientų saugumu (4,78 balo), bei gebėjimą gerbti visus pacientus, nepriklausomai nuo jų amžiaus,
lyties, rasės, tautybės, religijos bei socialinės padėties (4,71 balo). Žemiausiu balu (4,34 balo)
- 46 -
slaugytojai įvertino teiginį „dėl subjektyvių priežasčių teikiu pirmumą kai kuriems pacientams“ (31
pav.).
31 pav. Gebėjimo bendrauti slaugos proceso metu, įvertinimas (sudaryta darbo autorės)
Savo asmenines savybes bendraujant su pacientais, slaugytojai taip pat įvertino gana aukštais
balais. Aukščiausiai įvertintas slaugytojų sąžiningumas (4,37 balo) ir tolerantiškumas (4,33 balo),
žemiausiai kantrumas (4,17 balo) ir rūpestingumas (4,17 balo) (32 pav.).
32 pav. Slaugytojų asmeninių savybių vertinimas (sudaryta darbo autorės)
- 47 -
Slaugytojų buvo klausiama kiek, jų manymu, skyriaus pacientai yra patenkinti slaugytojų
darbu. Didžioji dalis (76 proc.) atsakė, kad jų manymu pacientai yra labiau patenkinti nei nepatenkinti
jų darbu (33 pav.).
33 pav. Pacientų pasitenkinimo slaugytojų darbu, vertinimas (sudaryta darbo autorės)
3.3. Pacientų ir slaugytojų požiūrio į slaugą palyginimas
Vienas iš darbo uždavinių, buvo palyginti pacientų ir slaugytojų požiūrį į slaugą. Lyginimui
naudoti neparametriniai Mann-Whitney ir chi kvadrato kriterijai dviem nepriklausomoms imtims
lyginti.
Pirmiausia palyginau slaugytojų ir pacientų požiūrį į skyriaus aplinką (34 pav., 2 lentelė).
34 pav. Skyriaus aplinkos įvertinimo palyginimas (sudaryta darbo autorės)
- 48 -
2 lentelė. Skyriaus aplinkos vertinimo vidurkių palyginimas tarp slaugytojų ir pacientų
(sudaryta darbo autorės)
Teiginys Grupė N Vidurkis Stand.
Nuokry
pis
Vid.
Rangai
Z
reikš
mė
p
Bendros vidaus
patalpos (kabinetai,
valgykla, dušai,
tualetai)
Pacientai 89 3,64 0,856 81,94 -3,476 0,001
Slaugytojai 102 4,04 0,783 108,27
Palatos Pacientai 89 3,83 0,801 84,39 -2,880 0,004
Slaugytojai 102 4,14 0,845 106,13
Įrangos ir patalpų
švara
Pacientai 89 3,82 0,820 75,61 -5,100 0,000
Slaugytojai 102 4,41 0,603 113,79
Aplinkos pritaikymas
gydymui
Pacientai 89 3,87 0,800 88,89 -1,875 0,061
Slaugytojai 102 4,07 0,808 103,07
Rezultatai rodo, kad slaugytojos statistiškai reikšmingai (p<0,05) geriau nei pacientai vertina
bendras vidaus patalpas, palatas bei įrangos ir patalpų švarą.
Tiek pacientai, tiek slaugytojai buvo prašomi pareikšti savo nuomonę, kas turi dižiausią įtaką
slaugos kokybei. Rezultatai pateikti 35 paveiksle ir 3 lentelėje.
35 pav. Aplinkybių, turinčių įtakos slaugos kokybei įvertinimo palyginimas
(sudaryta darbo autorės)
- 49 -
3 lentelė. Aplinkybių, kurios turi įtakos slaugos kokybei įvertinimo vidurkių palyginimas tarp
slaugytojų ir pacientų (sudaryta darbo autorės)
Teiginys Grupė N Vidurki
s
Stand.
Nuokry
pis
Vid.
Rangai
Z
reikš
mė
p
Sveikatos priežiūrą
reglamentuojančių
teisės aktų žinojimas
Pacientai 89 3,47 0,770 71,94 -6,031 0,000
Slaugytojai 102 4,17 0,661 116,99
Slaugytojo teisių,
kompetencijos,
atsakomybės
žinojimas
Pacientai 89 3,73 0,822 71,71 -6,083 0,000
Slaugytojai 102 4,44 0,606 117,19
Slaugytojo darbo
planavimas ir
dokumentavimas
Pacientai 89 3,83 0,843 79,72 -4,099 0,000
Slaugytojai 102 4,31 0,645 110,21
Pagrindinių slaugos
ypatumų žinojimas
Pacientai 89 3,81 0,903 71,49 -6,168 0,000
Slaugytojai 102 4,58 0,604 117,38
Slaugytojo pareiginių
nuostatų vykdymas
Pacientai 89 3,81 0,928 73,83 -5,562 0,000
Slaugytojai 102 4,51 0,593 115,35
Skyriaus gydytojų
nurodymų ir
paskyrimų vykdymas
Pacientai 89 3,80 0,907 74,11 -5,383 0,000
Slaugytojai 102 4,48 0,593 114,35
Mokėjimas atlikti
slaugos procedūras
Pacientai 89 3,91 0,913 72,28 -6,086 0,000
Slaugytojai 102 4,66 0,572 116,70
Asmens higienos ir
aplinkos priežiūros
reikalavimų
išmanymas
Pacientai 89 3,84 0,903 70,85 -6,281 0,000
Slaugytojai 102 4,60 0,584 117,22
Nuolatinis slaugytojo
kvalifikacijos kėlimas
Pacientai 89 3,90 0,942 78,67 -4,361 0,000
Slaugytojai 102 4,46 0,608 111,12
Vertinant slaugos kokybę skyriuje, slaugytojai, skirtingai negu pacientai, aukščiau išvardytus
veiksnius (35 pav. ir 3 lentelė) nurodė, kaip statistiškai reikšmingus (p<0,05).
Toliau buvo prašoma pacientų įvertinti, kiek teikiamoms slaugos paslaugoms yra reikšmingi
šie slaugytojų profesiniai gebėjimai, o slaugytojų, kaip dažnai jiems tenka atpažinti ar nustatyti tam
tikras išvardintas pacientų būkles. Rezultatai pateikti 36 paveiksle ir 4 lentelėje.
- 50 -
3,58
3,84
3,63
3,81
4,22
4,17
3,99
3,88
3,2 3,4 3,6 3,8 4 4,2 4,4
Abstinencijos būklės
atpažinimas
Apsinuodijimo alkoholiu
simptomų atpažinimas
Melavimo, manipuliavimo
nustatymas
Atvykstančio į skyrių
motyvacijos lygio nustatymas
Vidurkiai
Slaugytojai
Pacientai
36 pav. Slaugytojų profesinių gebėjimų reikšmingumo/dažnumo palyginimas
(sudaryta darbo autorės)
4 lentelė. Slaugytojų profesinių gebėjimų reikšmingumo įvertinimo vidurkių palyginimas
tarp slaugytojų ir pacientų (sudaryta darbo autorės)
Teiginys Grupė N Vidurkis Stand.
Nuokry
pis
Vid.
Rangai
Z
reikš
mė
p
Paciento alkoholinės
abstinencijos būklės
atpažinimas
Pacientai 89 3,58 0,823 146,36 -
12,070
0,000
Slaugytojai 102 4,22 0,457 53,42
Paciento
apsinuodijimo
alkoholiu simptomų
atpažinimas
Pacientai 89 3,84 0,767 84,35 -2,907 0,004
Slaugytojai 102 4,17 0,822 106,17
Paciento melavimo,
manipuliavimo
nustatymas
Pacientai 89 3,63 0,909 84,81 -2,772 0,006
Slaugytojai 102 3,99 0,826 105,76
Paciento, atvykstančio
į skyrių, motyvacijos
lygio įvertinimas
Pacientai 89 3,81 0,796 89,79 -1,317 0,188
Slaugytojai 102 3,88 1,066 99,64
Statistiškai reikšmingai (p<0,05) slaugytojoms daug dažniau ir reikšmingiau nei pacientams
tenka atpažinti paciento alkoholinės abstinencijos būklę, apsinuodijimo alkoholiu simptomus bei
nustatyti paciento melavimą ir manipuliavimą.
- 51 -
Gana skirtingai slaugytojai ir pacientai vertina skyriuje dirbančių slaugytojų profesionalumą.
Rezultatus galima matyti 37 paveiksle ir 5 lentelėje.
37 pav. Slaugytojų profesionalumo įvertinimo palyginimas (sudaryta darbo autorės)
5 lentelė. Slaugytojų profesionalumo įvertinimo palyginimas tarp slaugytojų ir pacientų
(sudaryta darbo autorės)
Grupė
Slaugytojų profesionalumas ² reikšmė ir
patikimumo
lygmuo
Labai
blogai Blogai Patenkinamai
Gerai Labai gerai
²(2) =
21,910
p= 0,000
Pacientai
n=89 1 (1%) 2 (2%) 29 (33%) 38 (43%) 19 (21%)
Slaugytojai
n=102 0 (0%) 0 (0%) 15 (15%) 77 (75%) 11(10 %)
Slaugytojų statistiškai reikšmingai (p<0,05) slaugytojos geriau vertina savo profesionalumą,
nei pacientai.
Panašūs skirtumai nustatyti ir palyginus, kaip slaugytojai bei pacientai vertina slaugytojų
darbo sunkumą (38 pav., 6 lentelė).
- 52 -
38 pav. Slaugytojų darbo sunkumo vertinimo palyginimas (sudaryta darbo autorės)
6 lentelė. Slaugytojų darbo sunkumo įvertinimo palyginimas tarp slaugytojų ir pacientų
(sudaryta darbo autorės)
Grupė Slaugytojų darbo sunkumas
² reikšmė ir
patikimumo
lygmuo Kartais sunkus Nei sunkus, nei
nesunkus
Pakankamai
sunkus
Labai sunkus
²(2) = 25,748
p= 0,000
Pacientai
n=89 2 (2%) 27 (30%) 39 (44%) 21 (24%)
Slaugytojai
n=102 5 (5%) 7 (21%) 75 (75%) 13(13 %)
Statistiškai reikšmingai (p<0,05) slaugytojos vertina savo darbą kaip sunkesnį, nei jis atrodo
pacientams.
Pacientams teko įvertinti savo pasitenkinimą skyriuje teikiamomis slaugos paslaugomis, o
slaugytojams – įvertinti, kiek patenkinti slaugos paslaugomis yra pacientai. Rezultatai matyti 39
paveiksle ir 7 lentelėje.
- 53 -
39 pav. Pasitenkinimo teikiamomis slaugos paslaugomis palyginimas
(sudaryta darbo autorės)
7 lentelė. Pasitenkinimo slaugos paslaugomis įvertinimo palyginimas tarp slaugytojų ir pacientų
(sudaryta darbo autorės)
Grupė
Ar esate patenkintas skyriuje teikiamomis slaugos paslaugomis?
² reikšmė ir
patikimumo
lygmuo Visiškai
nepatenkintas
Labiau
nepatenkintas,
nei
patenkintas
Nei
patenkintas,
nei
nepatenkintas
Labiau
patenkintas,
nei
nepatenkintas
Visiškai
patenkintas
²(2) =
38,216
p= 0,000
Pacientai
n=89 1 (1%) 1 (1%) 31 (35%) 32 (36%) 24 (27%)
Slaugytojai
n=102 0 (0%) 0 (0%) 5 (5%) 75 (76%) 19(19 %)
Statistiškai reikšmingai (p<0,05) slaugytojams atrodo, kad pacientai labiau patenkinti
teikiamomis paslaugomis, nei jie yra iš tikrųjų.
Tiek slaugytojai, tiek pacientai pareiškė savo nuomonę, ar skyriuje dirbančios slaugytojos
laikosi profesinės etikos nuostatų. Rezultatai - 40 paveiksle ir 8 lentelėje.
- 54 -
1% 3%
34%40%
21%
0% 0% 1%
34%
65%
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Niekada
nesilaiko
Laikosi, kada yra
kontroliuojami
Kartais laikosi,
kartais ne
Dažniausiai
laikosi
Nuolat laikosi
Profesinių nuostatų laikymosi palyginimas
Pacientai
Slaugytojai
40 pav. Profesinės etikos nuostatų laikymosi palyginimas (sudaryta darbo autorės)
8 lentelė. Profesinės etikos laikymosi įvertinimo palyginimas tarp slaugytojų ir pacientų (sudaryta
darbo autorės)
Grupė
Profesinėsetikoslaikymasis ² reikšmė ir
patikimumo
lygmuo Niekada
nesilaiko
Laikosi, kada
yra
kontroliuojamos
Kartais
laikosi,
kartais ne
Dažniausiai
laikosi
Nuolat laikosi
²(2) =
57,217
p= 0,000
Pacientai
n=89 1 (1%) 3 (3%) 30 (34%) 36 (40%) 19 (21%)
Slaugytojai
n=102 0 (0%) 0 (0%) 1 (1%) 35 (34%) 67 (65 %)
Vėlgi, slaugytojoms statistiškai reikšmingai (p<0,05) dažniau nei pacientams atrodo, kad jos
laikosi profesinės etikos. Pacientams dažniau atrodo, kad jos kartais laikosi, kartais ne.
Panašūs rezultatai gauti palyginus slaugytojų ir pacientų nuomonę, ar visada skyriuje
dirbančios slaugytojos užtikrina pacientų teisę į privatumą ir konfidencialumą (41 pav., 9 lentelė).
41 pav. Nuomonių, dėl paciento teisių užtikrinimo, palyginimas (sudaryta darbo autorės)
- 55 -
9 lentelė. Pacientų teisės į privatumą ir konfidencialumą užtikrinimo įvertinimo palyginimas
tarp slaugytojų ir pacientų (sudaryta darbo autorės)
Grupė Pacientų teisės į privatumą ir konfidencialumą užtikrinimas
² reikšmė ir
patikimumo
lygmuo Niekada Kartais Visada
²(2) = 36,396
p= 0,000
Pacientai
n=89 4 (5%) 36 (40%) 49 (55%)
Slaugytojai
n=102 1 (1%) 5 (5%) 88(94 %)
Slaugytojams statistiškai reikšmingai (p<0,05)dažniau atrodo, kad jos visada užtikrina teisę į
pacientų privatumą ir konfidencialumą. Tuo tarpu pacientams dažniau atrodo, kad tokia teisė
užtikrinama tik kartais.
Įvertinus skyriaus slaugytojų elgesį, slaugant pacientus ir palyginus slaugytojų ir pacientų
vertinimus, taip pat gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (42 pav., 10 lentelė).
42 pav. Slaugytojų elgesio įvertinimo palyginimas (sudaryta darbo autorės)
10 lentelė. Slaugytojų elgesio įvertinimo palyginimas tarp slaugytojų ir pacientų (sudaryta
darbo autorės)
Grupė
Slaugytojų darbo sunkumas ² reikšmė ir
patikimumo
lygmuo
Labaiblogas
Neiblogas,
neigeras Geras Labaigeras ²(2) = 24,819
p= 0,000
Pacientai
n=89 1 (1%) 37 (42%) 34 (38%) 17 (19%)
Slaugytojai
n=102 0 (5%) 12 (12%) 54 (52%) 37 (36 %)
- 56 -
Statistiškai reikšmingai (p<0,05)slaugytojai elgesį su pacientais vertina geriau nei pacientai.
Jiems slaugytojų elgesys dažniau atrodo neutralus, nei blogas, nei geras.
Buvo palygintos ir slaugytojų bei pacientų nuomonės apie dirbančių skyriuje slaugytojų
gebėjimą bendrauti slaugos proceso metu. Rezultatai pateikti 43 paveiksle ir 11 lentelėje.
43 pav. Dirbančių skyriuje slaugytojų gebėjimo bendrauti įvertinimo palyginimas
(sudaryta darbo autorės)
11 lentelė. Slaugytojų gebėjimo bendrauti slaugos proceso metu įvertinimo vidurkių
palyginimas tarp slaugytojų ir pacientų (sudaryta darbo autorės)
Teiginys Grupė N Vidurkis Stand.
Nuokry
pis
Vid.
Rangai
Z
reikš
mė
p
Gerbia visus
pacientus,
nepriklausomai nuo
jų amžiaus, lyties,
rasės, tautybės,
religijos bei socialinės
padėties
Pacientai 89 3,69 0,834 62,75
-8,454 0,000
Slaugytojai 102
4,71 0,498 125,66
Gerbia pacientų
asmeninius įpročius
Pacientai 89 3,89 0,804 78,62 -4,374 0,000
Slaugytojai 102 4,38 0,646 111,16
Rūpinasi pacientų
saugumu
Pacientai 89 3,92 0,882 66,45 -7,464 0,000
Slaugytojai 102 4,78 0,442 119,72
Teikia pirmumą kai
kuriems pacientams
Pacientai 89 3,75 1,003 110,99 -3,621 0,000
Slaugytojai 102 3,07 1,322 82,92
Geranoriškai Pacientai 89 4,03 0,804 74,53 -5,619 0,000
- 57 -
bendradarbiauja su
kolegomis
Slaugytojai 102 4,66 0,496 115,48
Sugeba bendrauti su
pacientais ir jo šeimos
nariais
Pacientai 89 4,01 0,790 80,87 -3,830 0,000
Slaugytojai 102 4,44 0,590 109,20
Skatina pacientus ir jo
šeimos narius dalyvauti
slaugos procese
Pacientai 89 3,88 0,837 85,39 -2,527 0,011
Slaugytojai 102 4,18 0,767 104,41
Statistiškai reikšmingai (p<0,05) slaugytojoms labiau nei pacientams atrodo, kad jos gerbia
visus pacientus, jų asmeninius įpročius, rūpinasi jų saugumu, geranoriškai bendrauja su kolegomis,
sugeba bendrauti su pacientais ir jų šeimos nariais bei stengiasi juos įtraukti į slaugos procesą. Tuo
tarpu pacientams labiau nei slaugytojoms atrodo, kad slaugytojos teikia pirmumą kai kuriems
pacientams.
Panašūs skirtumai gauti ir palyginus slaugytojų bei pacientų skyriaus slaugytojų asmeninių
savybių, bendraujant su pacientais, vertinimą. Rezultatai - 44 paveiksle ir 12 lentelėje.
44pav. Slaugytojų asmeninių savybių vertinimo palyginimas (sudaryta darbo autorės)
12 lentelė. Slaugytojų asmeninių savybių, bendraujant su pacientais įvertinimo vidurkių
palyginimas tarp slaugytojų ir pacientų (sudaryta darbo autorės)
Teiginys Grupė N Vidurkis Stand.
Nuokry
pis
Vid.
Rangai
Z
reikš
mė
p
Rūpestingumas Pacientai 89 3,70 0,789 79,38
-4,280 0,000
Slaugytojai 102 4,17 0,658 111,30
Dėmesingumas Pacientai 89 3,79 0,832 81,78 -3,675 0,000
Slaugytojai 102 4,20 0,677 109,22
Geranoriškumas Pacientai 89 3,82 0,791 81,12 -3,888 0,000
- 58 -
Slaugytojai 102 4,24 0,618 109,79
Kantrumas Pacientai 89 3,81 0,838 83,98 -3,110 0,002
Slaugytojai 102 4,17 0,692 107,32
Sąžiningumas Pacientai 89 3,90 0,840 80,34 -4,033 0,000
Slaugytojai 102 4,37 0,626 110,47
Slaugytojos statistiškai reikšmingai (p<0,05) geriau nei pacientai vertina savo asmenines
savybes, bendraujant su pacientais.
- 59 -
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Apžvelgiant rezultatus, gautus atlikus pacientų požiūrio analizę, matyti kad fizinius slaugos
poreikius pacientai įvertino aukštesniais balais, nei funkcinius ir socialinius, nors fizinę skyriaus
aplinką didžioji dalis pacientų vertino patenkinamai. Slaugytojos taip pat vertino fizinę skyriaus,
kuriame dirba, aplinką. Geriausiai buvo įvertinta įrangos ir patalpų švara, prasčiausiai – bendros vidaus
patalpos, t.y. kabinetai, valgykla, dušai, tualetai. Palyginus pacientų ir slaugytojų vertinimus,
paaiškėjo, kad slaugytojai statistiškai reikšmingai geriau nei pacientai vertina bendras vidaus patalpas,
palatas bei įrangos ir patalpų švarą. Svarbus faktorius lemiantis paciento fizinę ir psichologinę būseną
bei stipriai įtakojantis sėkmingą jo sveikimo procesą yra komfortas. [39] nurodo, kad aplinka
(temperatūra, šviesa, garsai, kvapai, spalva, baldai ir kiti žmogaus patirties faktoriai) yra labai svarbi
komforto sudėtinė dalis. Galbūt jau šioks toks nepasitenkinimas skyriaus aplinka, turi įtakos
mažesniam pasitenkinimui slauga apskritai.
Anot pacientų didžiausią įtaką slaugos kokybei turi slaugytojų mokėjimas atlikti slaugos
procedūras, bei nuolatinis slaugytojo kvalifikacijos kėlimas. Mažiausiai įtakos turi sveikatos priežiūrą
reglamentuojančių teisės aktų žinojimas. Slaugytojų nuomonė buvo tokia pati. Galbūt toks vertinimas
kyla iš to, kad mokėjimas, ar nemokėjimas atlikti slaugos procedūras yra lengviausiai pastebimas ir
galintis suteikti daugiausiai komforto ar diskomforto pacientui. Iš to kyla ir prielaida, kad nuolatinis
slaugytojų kvalifikacijos kėlimas galėtų padėti jiems geriau atlikti slaugos procedūras. Apskritai
slaugytojai, visas išvardintas aplinkybes statistiškai reikšmingai labiau nei pacientai vertino, kaip
turinčias įtaką slaugos kokybei.
Slaugytojai taip pat buvo prašomi įvertinti sudarytas skyriuje sąlygas kokybiškam slaugos
darbo atlikimui. Blogiausiai įvertintas patalpų pritaikymas slaugai. Aprūpinimas tiek saugios slaugos
priemonėmis (vienkartinės pirštinės, kaukės, darbo apranga), tiek kitomis slaugos priemonėmis
(vienkartiniai švirkštai, vata, infuzijų sistemos) įvertinti gana aukštai. Taip pat didžioji dalis slaugytojų
teigė, kad visos būtinos priemonės saugiai ir kokybiškai slaugai užtikrinti yra gaunamos gana
operatyviai, t.y. dažniausiai tą tapačią dieną. Taigi, sprendžiant iš slaugytojų atsakymų, jie pakankamai
aprūpinti priemonėmis teikti kokybiškas slaugos paslaugas, o jei kokių priemonių trūksta, greitai jas
gauna. Toliau tiek pacientų, tiek slaugytojų buvo prašoma pareikšti savo nuomonę, kokios aplinkybės
labiausiai turi įtakos slaugos kokybei skyriuje.
Slaugytojų nuomonė apie tai, ar pagerėtų slaugos kokybė, jei Lietuvoje būtų sukurtas
vieningas slaugos modelis, pritaikytas slaugytojoms, dirbančioms su pacientais, sergančiais
priklausomybės ligomis. Didžioji dalis slaugytojų mano, kad slaugos kokybė tikrai pagerėtų.
- 60 -
Toliau pacientai buvo prašomi įvertinti, kiek teikiamoms slaugos paslaugoms yra reikšmingi
tam tikri slaugytojų profesiniai gebėjimai. Reikšmingiausi pacientams pasirodė slaugytojų gebėjimai
atpažinti paciento apsinuodijimo alkoholiu simptomus, bei įvertinti paciento, atvykstančio į skyrių,
motyvacijos lygį, galbūt irgi, todėl, kad apsinuodijimo simptomai kelia didžiausią diskomfortą. Kaip
nurodo daugelis mokslinių straipsnių autorių [7, 17, 53], alkoholiu apsinuodija įvairaus amžiaus ir
socialinių grupių žmonės. Dažnai apsinuodijimai yra tyčiniai, alkoholiniai gėrimai vartojami
svaiginimosi tikslu. Neretai į ligoninę patenka sunkiai apsinuodiję pacientai. Jų sveikatos būklė kelia
nemažai problemų bei yra grėsminga paties apsinuodijusiojo gyvybei. Tuo tarpu statistiškai
reikšmingai slaugytojams daug dažniau tenka atpažinti paciento alkoholinės abstinencijos būklę,
apsinuodijimo alkoholiu simptomus bei nustatyti paciento melavimą ir manipuliavimą. Rečiausiai
jiems tenka įvertinti atvykstančio į skyrių paciento motyvacijos lygį.
Teoriškai, komforto kūrimas būtent ir prasideda nuo fizinių poreikių patenkinimo (t.y. kūno
poreikių, tokių kaip valgymas, gėrimas, miegas ir pan.), bei saugumo jausmo sukūrimo [39].
Pacientams taip pat reikėjo įvertinti, kaip slaugytojai atlieka tam tikras savo profesines funkcijas.
Geriausiai buvo įvertinta tai, kaip slaugytojai atlieka slaugos procedūras, prasčiausiai pacientai vertino
tai, kaip slaugytojai suteikia informaciją apie gydymo ir slaugos svarbą, t.y. išaiškina atliekamų
procedūrų eigą, dėl ko jos atliekamos, jų trukmę ir pan. Tokie rezultatai vėlgi greičiausiai rodo, kad
slaugos procedūrų atlikimas labiausiai pastebimas ir gali atspindėti slaugos kokybę, taip pat iš rezultatų
matyt, kad pacientai norėtų, jog jiems daugiau ir išsamiau paaiškintų procedūrų eigą, trukmę ir prasmę.
Klausimai apie slaugytojų profesionalumą bei jų darbo sunkumą, taip pat buvo svarbūs nes tai
irgi gali turėti įtakos slaugos kokybei. Didžioji dalis pacientų vertino slaugytojų profesionalumą gerai,
arba labai gerai. Tačiau trečdalis pacientų įvertino slaugytojų profesionalumą patenkinamai. Patys
slaugytojai statistiškai reikšmingai savo profesionalumą įvertino geriau, nei pacientai. Panašiai
pacientai vertino ir slaugytojų darbo sunkumą: trečdalis jų slaugytojų darbo sunkumą įvertino kaip nei
sunkų, nei nesunkų. Nors didžioji dalis pacientų vertino slaugytojų darbą kaip pakankamai sunkų arba
labai sunkų. Statistiškai reikšmingai slaugytojai vertina savo darbą kaip sunkesnį, nei jis atrodo
pacientams. Galbūt pacientams, ypač būnant diskomforto būsenoj, gana sunku įvertinti tiek slaugytojų
profesionalumą, tiek jų darbo sunkumą.
Nuo slaugytojų darbo profesionalumo turėtų priklausyti, kiek pacientai yra patenkinti slaugos
paslaugomis. Maždaug po trečdalį pacientų buvo visiškai patenkinti, labiau patenkinti, nei nepatenkinti
arba nei patenkinti, nei nepatenkinti skyriuje teikiamomis slaugos paslaugomis. Vėlgi statistiškai
reikšmingai slaugytojams atrodo, kad pacientai labiau patenkinti teikiamomis paslaugomis, nei jie yra
iš tikrųjų. Tas pacientų nepasitenkinimas iš dalies galbūt kyla ir dėl to, kad jie mano, jog slaugytojai ne
visada laikosi profesinės etikos, ne visada užtikrina jų teisę į privatumą ir konfidencialumą ir jų
elgesys su pacientais yra veikiau neutralus, nei geras. Slaugytojai, tuo tarpu, statistiškai reikšmingai
- 61 -
dažniau tvirtina, kad jie visą laiką laikosi profesinės etikos nuostatų, užtikrina pacientų teisę į
privatumą ir konfidencialumą bei elgiasi su jais gerai arba labai gerai. Toks skirtumas, galbūt, kyla ir
dėl pacientų profesinių slaugytojų etikos principų nežinojimo, norėjimo didesnio privatumo ir
konfidencialumo, nei tai įmanoma suteikti skyriuje. Be to, nemažai slaugytojų nurodė, kad jie turi teisę
atsisakyti teikti gydomąsias arba diagnostines procedūras, kurios prieštarauja slaugytojo profesinės
etikos principams. Pacientams to nežinant, o slaugytojui atsisakius suteikti kažkokias paslaugas, gali
kilti jausmas, kad su juo, t.y. pacientu, negerai elgiamasi.
Pacientai buvo prašomi pareikšti savo nuomonę apie dirbančių skyriuje slaugytojų gebėjimą
bendrauti slaugos proceso metu. Geriausiai buvo įvertinti slaugytojų gebėjimai bendrauti su pacientais
ir jų šeimos nariais, bei jų geranoriškas bendradarbiavimas su kolegomis. Blogiausiai vertintas
gebėjimas gerbti visus pacientus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, tautybės, religijos bei
socialinės padėties. Slaugytojai geriausiai įvertino savo gebėjimą rūpintis pacientų saugumu, bei
gebėjimą gerbti visus pacientus, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, tautybės, religijos bei
socialinės padėties. Žemiausiu balu slaugytojai įvertino teiginį „dėl subjektyvių priežasčių teikiu
pirmumą kai kuriems pacientams“. Palyginus slaugytojų ir pacientų atsakymus, paaiškėjo, kad visgi
statistiškai reikšmingai slaugytojams labiau nei pacientams atrodo, kad jie gerbia visus pacientus, jų
asmeninius įpročius, rūpinasi jų saugumu, geranoriškai bendrauja su kolegomis, sugeba bendrauti su
pacientais ir jų šeimos nariais bei stengiasi juos įtraukti į slaugos procesą. Tuo tarpu pacientams labiau
nei slaugytojams atrodo, kad slaugytojai teikia pirmumą kai kuriems pacientams. Panašūs skirtumai
gauti ir palyginus slaugytojų bei pacientų skyriaus slaugytojų asmeninių savybių, bendraujant su
pacientais, vertinimą. Slaugytojos statistiškai reikšmingai geriau nei pacientai vertina savo asmenines
savybes, bendraujant su pacientais. Pacientai aukščiausiai įvertino slaugytojų sąžiningumą, o
žemiausiai – rūpestingumą. Savo asmenines savybes bendraujant su pacientais, slaugytojai įvertino
gana aukštais balais. Aukščiausiai įvertintas slaugytojų sąžiningumas ir tolerantiškumas, žemiausiai
kantrumas ir rūpestingumas.
Aišku, komforto teorijos požiūriu fizinė ir psichinė priklausomybė nuo alkoholio yra
didžiausias diskomfortas [39]. Taigi, dėl savo priklausomybės, šie pacientai gali jausti daugiau
diskomforto apskritai, turėti didesnius slaugos, medicininius, socialinius, psichologinius poreikius ir
neįvertinti slaugytojų pastangų bei geranoriškumo. Kita vertus, galbūt dėl didesnių tokių pacientų
poreikių, slaugytojai ne visada pajėgūs duoti tiek, kiek jiems reikia, dėl to ir atsiranda šie skirtumai
tarp slaugytojų ir pacientų slaugos kokybės vertinimų.
Visgi nepaisant skirtumų tarp slaugytojų ir pacientų požiūrio į slaugos paslaugų kokybę,
daugiau nei pusė pacientų teigė, kad jos geresnės, nei tikėjosi, trečdaliui jos pasirodė tokios, kokių ir
tikėjosi. Beveik pusė apklaustų pacientų rekomenduotų savo pažįstamiems ar giminaičiams gydytis
šiame skyriuje.
- 62 -
IŠVADOS
1. Tiriant pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, subjektyvų požiūrį į slaugą, buvo
nustatyta, kad, pacientų nuomone, geriausiai patenkinami jų fiziniai poreikiai, Tuo tarpu
funkciniai poreikiai ( poreikis, kad slaugytoja kokybiškai suteiktų visą reikalingą ir naudingą
informaciją tolimesnės slaugos proceso eigos klausimu) bei socialiniai poreikiai, susiję su
pacientų ir slaugytojų kokybiško ryšio užmezgimu ir palaikymu, nėra pilnai patenkinami.
2. Atlikus slaugytojų apklausą, buvo nustatyta, kad, jų nuomone, tiek fiziniai, tiek funkciniai, tiek
ir socialiniai alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikiai yra patenkinami
pakankamai gerai.
3. Atlikus lyginamąją slaugytojų ir pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, požiūrių į
slaugos poreikius analizę, buvo nustatyta, kad daugumoje atveju slaugytojų ir pacientų
požiūriai statistiškai reikšmingai skiriasi. Nesiskyrė tik požiūriai į aplinkos pritaikymą gydymui
bei paciento, atvykstančio į skyrių, motyvacijos lygio įvertinimą.
- 63 -
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Atliktas kiekybinis tyrimas parodė ryškius pacientų ir slaugytojų nuomonių apie
pacientų Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje slaugos poreikių tenkinimą skirtumus, todėl
tikslinga artimiausiu metu ligoninėje atlikti kokybinį tyrimą (pasitelkiant, pavyzdžiui, slaugytojų ir
pacientų interviu), siekiant detaliau išnagrinėti šių skirtumų priežastis bei numatyti konkrečius
veiksmus, skirtus pacientų slaugos poreikių tenkinimo tobulinimui.
2. Skirtingų autorių teorinių darbų analizė parodė, kad be pagrindinių (fiziologinių,
saugumo, tarpusavio ir meilės, pagarbos bei savirealizacijos) poreikių patenkinimo pacientams,
turintiems alkoholinę priklausomybę, skirtinguose slaugos, etapuose atsiranda ir kiti labai individualūs
komforto, kokybiško ryšio su slaugančias asmenimis bei elgesio keitimo ir adaptacijos poreikiai, be to,
tyrimo metu slaugytojai pasisakė už vieningą slaugos modelį, todėl rekomenduotina praktikoje taikyti
mano parengtą teorinį pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugos poreikių modelį [4
priedas]. Šis modelis paremtas požiūriu, kad, norint gerinti pacientų, turinčių alkoholinę
priklausomybę, slaugos procesą, būtina kompleksiškai įvertinti visus veiksnius, turinčius įtakos tiek
pačiam pacientui, tiek ir slaugytojams.
3. Darbo rezultatai parodė, kad tyrime taikyti klausimynai, skirti pacientų, turinčių
opioidinę priklausomybę lūkesčiams tirti, tinka ir pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugos
poreikiams įvertinti. Rekomenduoju, po nedidelės klausimynų turinio korekcijos, taikyti šias
priemones pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, ir su jais dirbančių slaugytojų požiūrio į
slaugos poreikius vertinimui.
- 64 -
PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Straipsnis „Priklausomybę nuo alkoholio turinčių pacientų slaugos poreikiai: slaugytojų ir
pacientų nuomonės tyrimas“. A. Kikiličienė, K. Dapšys. Publikacija žurnale „Sveikatos mokslai“,
2015, 25 tomas, Nr.3.
Tezės ,, Alkoholinę priklausomybę turinčių pacientų slaugos poreikiai. "A. Kikiličienė; K.
Dapšys. „2015 – slaugos studijų, mokslo ir praktikos integracija: Savalaikė ir efektyvi sveikatos
priežiūra“, 2015–05–15.
- 65 -
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Barker P., Pamąstymai kaip rūpintis psichikos sveikatos filosofija. International Journal 1989;
26(2) ;131-41.
2. Drungilienė D., Slatvickaja N., Žiliukas G. Slaugos paslaugų atitiktis opioidinės
priklausomybės pacientų lūkesčiams. Sveikatos mokslai, 2011; 7(21): 196-201.
3. Grabauskas V., Prochorskas R., Veryga A. Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su
alkoholinių gėrimų vartojimu. Medicina, 2009; 45(12): 46-49.
4. Jasiukevičiūtė T., Danilevičiūtė V., Pajarskienė B. Būsimų medicininės, psichologinės ir
socialinės pagalbos specialistų požiūris į priklausomybę, besigydantis asmenis. Visuomenės
sveikata, 2010; 3(50): 90-99.
5. Kalibatienė D. Slaugos mokslo raida. Slauga. Mokslas ir praktika, 2005; 3: 3-5.
6. Kalibatienė D. Slaugos teorija. Vilnius: UAB ,,Greita spauda“; 2008
7. Kanopkaitė S. Biologiniai alkoholizmo aspektai. Utena: Utenos indra; 2006.
8. Petkuvienė L. Istomina. N. Slaugytojų požiūrio į slaugytojo ir socialinio darbuotojo
kompetencijas analizė. Slauga, mokslas ir praktika, 2006; 6(114).
9. Roper, N., Logan, W.W., Tierney A.J., Egalda V. Slaugos pagrindai. Nuo gyvenimo modelio
iki slaugos modelio; 1996
10. Spirgienė L, Riklikienė O. Komforto kontrolė ir griuvimų prevencija geriatrinėje slaugoje.
Gerontologija, 2011; 12(4): 259-264.
11. Vanagas G., Padaiga Ž., Bagdonas E. Pakaitinio gydymo metadonu kaštų ir naudingumo
analizė Lietuvoje. Medicina, 2010; 46(4):286-292.
12. Vinickienė V., Morkūnienė P. Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimas. Nacionalinė
sveikatos politikos Konferencija. Lietuvos politika XXI. Kaunas: KMU; 2001.
13. Žydžiūnaitė V. Slaugos mokslinių tyrimų metodologijos pagrindai. Vilnius; 2001.
14. Arnett J. J. The developmental context of substance use in emerging adulthood. Journal of
Drug Issues, 2005; 35: 235-254.
15. Astin F., Carroll D. L., Uchmanowicz T.R.I., Hinterbuchner L., E. Kletsiou, Ketchell A.S.A. on
behalf of the Education Committee of the Council on Cardiovascular Nursing and Allied
Professions. A core curriculum for the continuing professional development of nurses:
Developed by the Education Committee on behalf of the Council on Cardiovascular Nursing
and Allied Professions of the ESC. European Journal of Cardiovascular Nursing 2015, Vol.
14(3) 190–197.
- 66 -
16. Blume S. B., Sheppard, C. The changing effects of drinking on the changing personalities of
alcoholics. Quarterly Journal of Studies on Alcohol, 1967; 28: 436-443.
17. Bouthoor S. H., van der Ploeg T., van Erkel N. E., van der Lely N. Alcohol intoxication among
Duch adolescents acute medical complications in the yeras 2000-2010. Clin Pediatric (Phila),
2011; 50 (3): 244-251.
18. Cardoret R. J., Yates W. R., Troughton E., Woodworth G., Stewart M. An adoption study of
drug abuse/dependency in females. Comparative Psychiatry, 1996; 37: 88-94.
19. Chiovitti R. F. Theory of protective empowering for balancing patient safety and choices.
Nursing Ethics 2011; 18(1): 88–101
20. Connor, R. G. The self-concepts of alcoholics. In D. J. Pittman & C. R. Snyder (Eds.), Society,
culture, and drinking patterns. New York: Wiley;1962.
21. Corte C., Farchaus Stein K. Self-Cognitions in Antisocial Alcohol Dependence and Recovery.
Western Journal of Nursing Research, 2007; 29(1): 80-99.
22. DiCenso A., Roles, research and resilience: The evolution of advanced practice nursing.
Canadian Nurse, 2008; 104(9): 37-40.
23. Draucker C. B., Cook C. B. Martsolf D. S., Stephenson P S. Adolescent dating violence and
Peplau,s dimensions of the self. Journal of the American Psychiatric Nurses Association, 2012;
18: 175 - 188.
24. Edwards, G., Gross, M. M. Alcohol dependence: The Functional Well-Being Scale: Provisional
description of a clinical syndrome. British Medical Journal, 1976; 1: 1058-1061.
25. Evers K., Castle P.H, Fernandez A.C., J. Prochaska, Paiva A. L. A measure of functioning loss
due to well-being-related barriers. Journal of Health Psychology 2015, Vol. 20(1) 113–120.
26. Fernandez J. Nurse-led detoxification in primary care. Can it be done? Journal of Research in
Nursing, 2010; 17(1): 66–75.
27. Ferreira M. P. Weems M. K. Alcohol consumption by aging adults in the United States:Health
benefits and detriments. Journal of the American Dietetic Association, 2008; 108: 1668–1676.
28. Foster D. W. Neighbors C. Selfconsciousness as a moderator of the effect of social drinking
motives on alcohol use. Addictive Behaviors, 2013; 38: 1996–2002.
29. Gigliotti E. Manister N. A beginner’s guide to writing the conceptual framework using a
nursing conceptual model. Nursing Science Quarterly, 2012; 25 (4).
30. Gorski T. T. Relapse prevention therapy with chemically dependent criminal offenders: A
guide for counselors, therapists, and criminal justice professionals. Independence, MO: Herald
House/Independence Press; 1994.
- 67 -
31. Grønkjær M., Curtis T., de Crespigny C., Delmar C. Drinking contexts and the legitimacy of
alcohol use: Findings from a focus group study on alcohol use in Denmark. Scandinavian
Journal of Public Health, 2013; 41: 221–229.
32. Hanson G. R. Drug addiction is a brain disease, and it still matters. Addiction Professional,
2003; 1: 12-16.
33. Heath A. C., Nelson, E. C. Effects of the interaction between genotype and environment
research into the genetic epidemiology of alcohol dependence. Rockville, MD: U.S.
Department of Health and Human Services, National Institute on Alcoholism and Alcohol
Abuse; 2003
34. Hibell B., Guttormsson U., Ahlström S. ESPAD report: substance use among students in 35
European countries. Stockholm, Sweden: The Swedish Council for Information on Alcohol and
Other Drugs; 2009.
35. G. Kyle, Angus N. J., Smith J., Stewart C., and MacLennan F. Pedagogical Innovation to
Establish Partnerships in Adolescent Health Promotion: Lessons From a Scottish
Undergraduate Nursing Program. Pedagogy in Health Promotion: The Scholarship of Teaching
and Learning 1–8.
36. King A. C., Bernardy N. C., Hauner K. Stressful events, personality, and mood disturbance:
Gender differences in alcoholics and problem drinkers. Addictive Behaviors, 2003; 28: 171-
187.
37. Komatsu H., Yagasaki K. The Power of nursing: Guiding patients through a journey of
uncertainty. European Journal of Oncology Nursing 18 (2014) 419-424.
38. Kolcaba K, Wilson L. Comfort Care: A Framework for Perianesthesia Nursing. American
Society of PeriAnesthesia Nurses; 2002.
39. Kolcaba K., Wilson L. Practical Application Comfort Theory in the Perianesthesia Setting.
American Society of PeriAnesthesia Nurses; 2004.
40. Li T. K., Hewitt B. G., Grant B. F. Alcohol use disorders and mood disorders: A National
Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism perspective. Biological Psychiatry, 2004; 56: 718-
720.
41. Limosin F., Romo L., Batel P., Ades J., Boni C., Gorwood P. Association between dopamine
receptor D3 gene BalI polymorphism and cognitive impulsiveness in alcohol-dependent men.
European Psychiatry, 2005; 20: 304–306.
42. Mcallister J. M., Lindsey G. B., Merrill R. M., Perego U. A. Cigarette smoking and stages of
change among men and women in Kiev, Ukraine. European Journal of Public Health, 2002;
12: 302-307.
- 68 -
43. McCarthy C.T., Aquino-Russell C. A Comparison of Two Nursing Theories in Practice:
Peplau and Parse. Nursing Science Quarterly 2009; 22.1:34-40.
44. Midford R., Wilkes D., and Young D. Evaluation of the in Touch Training Program for the
Management of Alcohol and Other Drug use Issues in Schools. Journal of Drug Education,
March 2005; vol. 35, 1: pp. 1-14.
45. Nixon K. The world of the Florence Nightingale. Great Britain; 2011.
46. Parker M. E. Nursing Theories and Nursing Practice, Philadelphia: F.A. Davis Company; 2001.
47. Peters R. H., Greenbaum P. E., Edens J. F. Prevalence of DSM-IV substance abuseand
dependence disorders among prison inmates. American Journal of Drug and Alcohol Abuse,
1998; 24: 573-587.
48. Quereshi, M. Y., Soat, D. M. Perception of self and significant others by alcoholics and
nonalcoholics. Journal of Clinical Psychology, 1976; 32: 189-194.
49. Room R. Gustafsson N. K. The frequency of drinking in different sites in different Nordic
areas, and the effects on it of changes in alcohol availability. Nordic Studies on Alcohol and
Drugs, 2008; 25(4): 253–67.
50. Sangster-Hormley E., Frisch N., Schreiber R. Articulating new outcomes of nurse practitioner
practice. Journal of American Association of Nurse Practitioners, 2013, 25(2013):653-658.
51. Schwarze J. Grundlagen der Statistik 2. 5th edition; Herne/Berlin: Neue Wirtschaftsbriefe,
1993.
52. Ward A., Troop N., Todd G., Treasure J. To change or not to change –‘How‘ is the question?
British Journal of Medical Psychology, 1996; 69: 139 – 146.
53. Wicki M., Gmel G. Hospital admission rates for alcoholic intoxication after policy changes in
the canton of Geneva, Switzerland. Drug Alcohol Depend, 2011; 4: 22-29.
54. Whiteford M., Byrne P.Talking about alcohol: communities of practice and patient pathways.
Journal of Research in Nursing 2015, Vol. 20(1) 12–25.
55. World Health Organization (2013) Management of substance abuse. [žiūrėta 2015-04-29 per
priegą: www.who.int/substance_abuse/facts/alcohol/en/].
56. Pagalbos asmenims, sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligomis, priemonės ir sistema
Lietuvoje. Socialinės ekonomikos institutas (SEKI), 2008. [žiūrėta 2015-04-13 per priegą:
http://www.vdu.lt/seki].
57. http://nursing-theory.org/theories-and-models/travelbee-human-to-human-model-of-
nursing.php [žiūrėta 2015-04-29]
- 69 -
PRIEDAI
1 priedas
ANKETA PACIENTAMS
Gerbiamas(a) apklausos dalyvi(e),
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto magistratūros studentė Ana
Kikiličienė atlieka tyrimą, kurio tikslas ištirti pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugos
poreikius.
Mums labai svarbi Jūsų nuomonė. Apklausa – anoniminė (nereikia rašyti nei vardo, nei pavardės).
Surinkti duomenys bus naudojami moksliniams apibendrinimams bei rekomendacijų rengimui, kurie
padės tobulinti slaugos procesą.
Iškilus neaiškumams, kreiptis į Aną Kikiličienę (tel. 8 655 78083).
Instrukcija. Prašome atidžiai perskaityti kiekvieną klausimą ir pasirinkti labiausiai Jums tinkantį
atsakymo variantą arba įrašyti savąjį. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite langelyje kryžiuku () arba
įrašykite. Iš anksto dėkojame už bendradarbiavimą.
1. Kaip vertinate skyriaus aplinką? (žymėkite kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Labai
blogai
Blogai Patenkinamai Gerai Labai gerai
Bendros vidaus patalpos (kabinetai,
valgykla, dušai, tualetai)
1 2 3 4 5
Palatos 1 2 3 4 5
Įrangos ir patalpų švara 1 2 3 4 5
Aplinkos pritaikymas gydymui 1 2 3 4 5
2. Pareikškite savo nuomonę, kokios aplinkybės turi įtakos slaugos kokybei skyriuje (žymėkite
kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Visiškai
neturi
įtakos
Neturi įtakos Kartais turi
įtakos
Turi
įtakos
Turi daug
įtakos
Sveikatos priežiūrą
reglamentuojančių teisės aktų
žinojimas
1 2 3 4 5
Slaugytojo teisių, kompetencijos,
atsakomybės žinojimas
1 2 3 4 5
Slaugytojo darbo planavimas ir
dokumentavimas
1 2 3 4 5
Pagrindinių slaugos ypatumų
žinojimas
1 2 3 4 5
Slaugytojo pareiginių nuostatų
vykdymas
1 2 3 4 5
Skyriaus gydytojų nurodymų ir
paskyrimų vykdymas
1 2 3 4 5
Mokėjimas atlikti slaugos procedūras 1 2 3 4 5
Asmens higienos ir aplinkos
priežiūros reikalavimų išmanymas
1 2 3 4 5
Nuolatinis slaugytojo kvalifikacijos
kėlimas
1 2 3 4 5
- 70 -
3. Įvertinkite, kiek teikiamoms slaugos paslaugoms yra reikšmingi šie slaugytojų profesiniai
gebėjimai (žymėkite kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Visiškai
nereikšmingi
Mažai
reikšmingi
Reikšmingi Pakankamai
reikšmingi
Labai
reikšmingi
Paciento alkoholinės abstinencijos
būklės atpažinimas
1 2 3 4 5
Paciento apsinuodijimo alkoholiu
simptomų atpažinimas
1 2 3 4 5
Paciento melavimo, manipuliavimo
nustatymas
1 2 3 4 5
Paciento, atvykstančio į skyrių,
motyvacijos lygio įvertinimas
1 2 3 4 5
4. Kaip vertinate skyriuje dirbančių slaugytojų profesionalumą? (žymėkite eilutėje vieną
tinkamą atsakymą )
Labai blogai Blogai Patenkinamai Gerai Labai gerai
1 2 3 4 5
5. Pareikškite savo nuomonę, ar skyriuje dirbančių slaugytojų darbas yra sunkus (žymėkite
eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Visiškai nesunkus Kartais sunkus Nei sunkus, nei
nesunkus
Pakankamai
sunkus
Labai sunkus
1 2 3 4 5
6. Įvertinkite, kaip slaugytojos atlieka šias savo profesines funkcijas (žymėkite kiekvienoje
eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Labai
blogai
Blogai Patenkinamai
Gerai Labai
gerai
Suteikia informaciją apie gydymo
ir slaugos svarbą (išaiškina
atliekamų procedūrų eigą, dėl ko
jos atliekamos, jų trukmę)
1 2 3 4 5
Suteikia informaciją apie vaistų
vartojimą (paaiškina kaip vartoti,
supažindina su poveikiu
organizmui)
1 2 3 4 5
Supažindina su skyriaus vidaus
tvarka, dienos režimu
1 2 3 4 5
Skiria pakankamai Jums, kaip
pacientui, dėmesio (išklauso,
palaiko ir kt.)
1 2 3 4 5
Atsako į klausimus, padeda
išspręsti iškilusias problemas
1 2 3 4 5
Atlieka slaugos procedūras 1 2 3 4 5
- 71 -
7. Ar esate patenkintas skyriuje teikiamomis slaugos paslaugomis? (žymėkite eilutėje vieną
tinkamą atsakymą )
Visiškai
nepatenkintas
Labiau
nepatenkintas, nei
patenkintas
Nei patenkintas,
nei nepatenkintas
Labiau
patenkintas, nei
nepatenkintas
Visiškai
patenkintas
1 2 3 4 5
8. Pareikškite savo nuomonę, ar skyriuje dirbančios slaugytojos laikosi profesinės etikos
nuostatų (žymėkite eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Niekada nesilaiko Laikosi, kada yra
kontroliuojamos
Kartais laikosi,
kartais ne
Dažniausiai
laikosi
Nuolat laikosi
1 2 3 4 5
9. Pareikškite savo nuomonę, ar visada skyriuje dirbančios slaugytojos užtikrina pacientų teisę į
privatumą ir konfidencialumą (žymėkite vieną tinkamą atsakymą )
10. Įvertinkite skyriaus slaugytojų elgesį, slaugant pacientus (žymėkite eilutėje vieną tinkamą
atsakymą )
Labai blogas Blogas Nei blogas, nei
geras
Geras Labai geras
1 2 3 4 5
11. Pareikškite savo nuomonę apie dirbančių skyriuje slaugytojų gebėjimą bendrauti slaugos
proceso metu (žymėkite kiekvienoje eilutėje tinkamą atsakymą )
Niekada Beveik
niekada
Kartais Beveik
visada
Visada
Gerbia visus pacientus,
nepriklausomai nuo jų
amžiaus, lyties, rasės, tautybės,
religijos bei socialinės padėties
1 2 3 4 5
Gerbia pacientų asmeninius
įpročius
1 2 3 4 5
Rūpinasi pacientų saugumu 1 2 3 4 5
Teikia pirmumą kai kuriems
pacientams
1 2 3 4 5
Geranoriškai bendradarbiauja
su kolegomis
1 2 3 4 5
Sugeba bendrauti su pacientais
ir jo šeimos nariais
1 2 3 4 5
Skatina pacientus ir jo šeimos
narius dalyvauti slaugos
procese
1 2 3 4 5
- 72 -
12. Kaip vertinate skyriaus slaugytojų asmenines savybes, bendraujant su pacientais? (žymėkite
kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Labai
blogai
Blogai Patenkinamai Gerai Labai
gerai
Rūpestingumas 1 2 3 4 5
Dėmesingumas 1 2 3 4 5
Geranoriškumas 1 2 3 4 5
Kantrumas 1 2 3 4 5
Sąžiningumas 1 2 3 4 5
13. Ar skyriaus slaugytojų teikiamos slaugos paslaugos atitinka Jūsų lūkesčius? (žymėkite
eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Slaugos paslaugos
blogos, lyginant su
tomis, kokių tikėjausi
Slaugos paslaugos
blogesnės, nei
tikėjausi
Slaugos
paslaugos tokios,
kokių tikėjausi
Slaugos
paslaugos
geresnės, nei
tikėjausi
Slaugos paslaugos
geros, lyginant su
tomis, kokių tikėjausi
1 2 3 4 5
14. Ar rekomenduotumėte savo pažįstamiems ar giminaičiams gydytis šiame skyriuje? (žymėkite
vieną tinkamą atsakymą )
u nuomonės
15. Jūsų amžius (įrašykite)____________________________________________________________________
16. Jūsų lytis:
17. Jūsų išsilavinimas (žymėkite vieną tinkamą atsakymą ):
sis (spec. vidurinis arba profesinis)
18. Gyvenamoji vieta (žymėkite vieną tinkamą atsakymą ):
19. Jūsų šeimyninė padėtis (žymėkite vieną tinkamą atsakymą ):
20. Jūsų tautybė (įrašykite)__________________________________________________________
21. Jūsų pastabos ir pasiūlymai skyriuje dirbančioms slaugytojoms
__________________________________________________________________________________
________________ NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS IR BENDRADARBIAVIMĄ!
- 73 -
2 priedas
ANKETA SLAUGYTOJAMS
Gerbiamos(i) slaugytojos(ai), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto magistrantūros studentė Ana
Kikiličienė atlieka tyrimą, kurio tikslas ištirti pacientų, turinčių alkoholinę priklausomybę, slaugos
poreikius.
Mums labai svarbi Jūsų nuomonė. Apklausa – anoniminė (nereikia rašyti nei vardo, nei pavardės).
Surinkti duomenys bus naudojami moksliniams apibendrinimams bei rekomendacijų rengimui, kurie
padės tobulinti slaugos procesą.
Prašau Jūsų dalyvauti tyrime ir kiek galima atviriau ir išsamiau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.
Informacija apie Jus bus konfidenciali. Iš Jūsų individualiai užpildytų anketų darbui bus panaudoti tik
apibendrinti apklausos duomenys.
Iš anksto dėkoju už bendradarbiavimą. Jums tinkamą atsakymą pažymėkite langelyje kryžiuku ()
arba įrašykite.
Jei Jums pildant anketą kiltų klausimų, prašau kreiptis į Aną Kikiličienę (tel. 8 655 78083).
1.Kiek metų slaugote priklausomybę turinčius pacientus? (įrašykite)___________________
2. Kokiu darbo krūviu dirbate? (įrašykite)__________________________________________
3. Kur paskutinį kartą tobulinote savo kvalifikaciją? (įrašykite)________________________
_____________________________________________________________________________
4. Kaip vertinate skyriaus, kuriame dirbate, aplinką? (žymėkite kiekvienoje eilutėje vieną
tinkamą atsakymą )
Labai
blogai
Blogai Patenkinamai Gerai Labai
gerai
Bendros vidaus patalpos (kabinetai,
valgykla, dušai, tualetai)
1 2 3 4 5
Palatos 1 2 3 4 5
Įrangos ir patalpų švara 1 2 3 4 5
Aplinkos pritaikymas pacientų gydymui 1 2 3 4
5
5. Kaip vertinate skyriuje sudarytas sąlygas kokybiškam slaugos darbo atlikimui? (žymėkite
kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Labai
blogai Blogai Patenkinamai Gerai
Labai
gerai
Skyriaus patalpų pritaikymas slaugai 1 2 3 4 5
Slaugytojo aprūpinimas saugios slaugos
priemonėmis (vienkartinės pirštinės, kaukės,
darbo apranga)
1 2 3 4 5
Slaugytojo aprūpinimas slaugos priemonėmis
(vienkartiniai švirkštai, vata, infuzijų sistemos )
1 2 3 4 5
- 74 -
6. Kaip operatyviai gaunate visas būtinas priemones saugiai slaugai užtikrinti? (žymėkite eilutėje
vieną tinkamą atsakymą )
Niekada
negauna
Negreitai (laukia
virš mėnesio)
Pakankamai greitai
(laukia savaitę)
Greitai (tą
pačią dieną)
Labai greitai (gauna
nedelsiant)
1 2 3 4 5
7. Kaip Jūs vertinate savo, kaip slaugytojos, profesionalumą?(žymėkite eilutėje vieną tinkamą
atsakymą)
Labai blogai Blogai Patenkinamai Gerai Labai gerai
1 2 3 4 5
8. Pareikškite savo nuomonę, ar sunkus yra Jūsų darbas (žymėkite eilutėje vieną tinkamą
atsakymą)
Visiškai nesunkus Kartais sunkus Nei sunkus, nei nesunkus Pakankamai sunkus Labai sunkus
1 2 3 4 5
9. Pareikškite savo nuomonę, kiek žemiau lentelėje išvardintos aplinkybės turi įtakos slaugos
kokybei (žymėkite kiekvienoje eilutėje tinkamą atsakymą )
Visiškai
neturi įtakos
Neturi
įtakos
Nei turi, nei
neturi įtakos
Turi
įtakos
Turi daug
įtakos
Sveikatos priežiūrą
reglamentuojančių teisės aktų
žinojimas
1 2 3 4 5
Slaugytojo teisių, kompetencijos,
atsakomybės žinojimas
1 2 3 4 5
Slaugytojo darbo planavimas ir
dokumentavimas
1 2 3 4 5
Pagrindinių slaugos ypatumų
žinojimas
1 2 3 4 5
Slaugytojo pareiginių nuostatų
vykdymas
1 2 3 4 5
Skyriaus gydytojų nurodymų ir
paskyrimų vykdymas
1 2 3 4 5
Mokėjimas atlikti slaugos
procedūras
1 2 3 4 5
Asmens higienos ir aplinkos
priežiūros reikalavimų išmanymas
1 2 3 4 5
Nuolatinis slaugytojo kvalifikacijos
kėlimas
1 2 3 4 5
10. Ar pagerėtų slaugos kokybė, jei Lietuvoje būtų sukurtas vieningas slaugos modelis,
pritaikytas slaugytojoms, dirbančioms su pacientais, sergančiais priklausomybės ligomis?
(žymėkite vieną tinkamą atsakymą )
Ne, nepagerėtų
Neturiu nuomonės
Taip, pagerėtų
- 75 -
11. Kurias iš 12 gyvybinių veiklų slaugos plano dalių sudarote, slaugant pacientus? (žymėkite
kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Ne, nesudarau Taip, sudarau
Saugios aplinkos palaikymo gyvybinė veikla 1 2
Bendravimo gyvybinė veikla 1 2
Kvėpavimo gyvybinė veikla 1 2
Valgymo ir gėrimo gyvybinė veikla 1 2
Tuštinimosi ir šlapinimosi gyvybinė veikla 1 2
Asmeninio švarinimosi ir rengimosi gyvybinė veikla 1 2
Kūno temperatūros gyvybinė veikla 1 2
Judėjimo gyvybinė veikla 1 2
Darbo ir žaidimų gyvybinė veikla 1 2
Lyties raiškos gyvybinė veikla 1 2
Miegojimo gyvybinė veikla 1 2
Mirimo gyvybinė veikla 1 2
12. Kaip dažnai Jums, kaip slaugytojui, tenka atpažinti ar nustatyti žemiau išvardintas pacientų
būkles? (žymėkite kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Niekada
Beveik
niekada Kartais
Beveik
visada Visada
Paciento alkoholinės abstinencijos būklės
atpažinimas 1 2 3 4 5
Paciento apsinuodijimo alkoholiu simptomų
atpažinimas 1 2 3 4 5
Paciento melavimo, manipuliavimo
nustatymas 1 2 3 4 5
Paciento, atvykstančio į skyrių, motyvacijos
lygio įvertinimas 1 2 3 4 5
13. Ar sutinkate su žemiau lentelėje pateiktais teiginiais?
(žymėkite kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Visiškai
nesutinku
Labiau
nesutinku,
nei sutinku
Nei
sutinku, nei
nesutinku
Labiau
sutinku, nei
nesutinku
Visiškai
sutinku
Skyriaus slaugytojas, slaugantis
alkoholinės priklausomybės
pacientą, turį teisę atsisakyti teikti
slaugos paslaugas
1 2 3 4 5
Skyriaus slaugytojas, slaugantis
alkoholinės priklausomybės
pacientą, turį teisę atsisakyti teikti
gydomąsias procedūras, kurios
prieštarauja slaugytojo profesinės
etikos principams
1 2 3 4 5
Skyriaus slaugytojas, slaugantis
alkoholinės priklausomybės
pacientą, turį teisę atsisakyti teikti
diagnostines procedūras, kurios
prieštarauja slaugytojo profesinės
etikos principams
1 2 3 4 5
- 76 -
14. Medicinos normoje MN 22 2006 metu „Psichikos sveikatos slaugytojas. Teisės, pareigos,
kompetencija ir atsakomybė“ akcentuojama, kad slaugytojo viena iš svarbiausių pareigų yra
laikytis profesinės etikos reikalavimų. Ar Jūs visada laikotės profesinės etikos nuostatų?
(žymėkite eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Niekada Beveik niekada Kartais Beveik visada Visada
1 2 3 4 5
15. Pareikškite savo nuomonę, ar Jūs užtikrinate savo pacientų teisę į privatumą ir
konfidencialumą (žymėkite vieną tinkamą atsakymą )
Ne, neužtikrinu
Ne visada užtikrinu
Taip, užtikrinu
16. Įvertinkite slaugytojų (Jūsų kolegų) elgesį su pacientais Jūsų skyriuje (žymėkite vieną
tinkamą atsakymą )
Labai blogas Blogas Neutralus Geras Labai geras
1 2 3 4 5
17. Pareikškite savo nuomonę apie Jūsų, kaip slaugytojos, gebėjimą bendrauti slaugos proceso
metu (žymėkite kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą)
Niekada Beveik
niekada
Kartais Beveik
visada
Visada
Gerbiu visus pacientus, nepriklausomai nuo jų
amžiaus, lyties, rasės, tautybės, religijos bei
socialinės padėties
1 2 3 4 5
Gerbiu pacientų asmeninius įpročius 1 2 3 4 5
Rūpinuosi pacientų saugumu 1 2 3 4 5
Dėl subjektyvių priežasčių teikiu pirmumą kai
kuriems pacientams
1 2 3 4 5
Geranoriškai bendradarbiauju su kolegomis
skyriuje
1 2 3 4 5
Sugebu bendrauti su pacientais ir jo šeimos
nariais
1 2 3 4 5
Skatinu pacientus ir jo šeimos narius dalyvauti
slaugos procese
1 2 3 4 5
18. Kaip vertinate skyriaus slaugytojų asmenines savybes, bendraujant su pacientais? (žymėkite
kiekvienoje eilutėje vieną tinkamą atsakymą )
Labai blogai Blogai Patenkinamai Gerai Labai gerai
Rūpestingumas 1 2 3 4 5
Dėmesingumas 1 2 3 4 5
Geranoriškumas 1 2 3 4 5
Kantrumas 1 2 3 4 5
Sąžiningumas 1 2 3 4 5
Tolerantiškumas 1 2 3 4 5
- 77 -
19. Jūsų manymu, ar Jūsų skyriaus pacientai yra patenkinti slaugytojų darbu (žymėkite vieną
tinkamą atsakymą )
Visiškai
nepatenkinti
Labiau nepatenkinti,
nei patenkinti
Nei patenkinti, nei
nepatenkinti
Labiau patenkinti,
nei nepatenkinti
Visiškai
patenkinti
1 2 3 4 5
20. Jūsų
amžius(įrašykite)___________________________________________________________________
21. Jūsų lytis:
22. Jūsų šeimyninė padėtis (žymėkite vieną tinkamą atsakymą ):
23. Jūsų išsilavinimas(įrašykite)__________________________________________________
24. Jūsų tautybė (įrašykite)__________________________________________________________
25. Jūsų pastabos ir pasiūlymai slaugos kokybės gerinimui skyriuje (parašykite)
__________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________
NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS IR BENDRADARBIAVIMĄ!
- 78 -
3 priedas
Vėdinimas, švara, ramybė, šiluma ir tinkamos mitybos parinkimas (F. Nightingale)
(
Komfortas (K.
Kolcaba)
Ryšys
tarp
pacien
to ir
slaugy
tojo
(H.Pepl
ou,
J.Trave
lbee, P.
Barker
ir P.B.
Barker)
Elgesio pasikeitimas (J.O.Prochaska ir Carlo DIclemente) ir adaptacija (C.Roy)
Iki svarstymo
stadija
Atkryčio stadija
Palaikymo stadija
Veikimo stadija
Žmogus, kaip universali sistema (B. Neuman)
Svarstymo ir
pasirengimo stadijos
4 priedas
