ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ ......(Balčiūnaitienė, 2016). Bendruomenė – tai žmonių gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir turinčių bendrų interesų,

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS

Verslo ir kaimo tyrimų institutas

Tomas Dobrovolskas

ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIAUS

DARNUMO STIPRINIMAS

Magistrantūros baigiamasis darbas

Kaimo plėtros administravimas , 621N70002

Viešasis administravimas

Vadovas (-ė)_________________ __________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta___________________ _____________ __________

(Instituto direktorius) (Parašas) (Data)

Akademija, 2020

2

Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:

(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. ŽŪA – 2020 - 13, 2020 m. gegužės 8 d.)

Pirmininkas prof. habil. dr. V. Atkočiūnienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Nariai:

1. Prof. habil. dr. A. Raupelienė, Vytauto Didžiojo universitetas

2. Prof. habil. dr. J. Žukovskis, Vytauto Didžiojo universitetas

3. Doc. dr. R. Pakeltienė, Vytauto Didžiojo universitetas

4. Direktorė L. Gumbrevičienė, asociacijos ,,Viva Sol‘‘(socialinis partneris)

Mokslinis vadovas (-ė) doc. dr. R. Pakeltienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Recenzentas (-ė) prof. habil. dr. V. Atkočiūnienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Oponentas (-ė).............................................., Vytauto Didžiojo universitetas

Instituto direktorė (-ius) prof. dr. J. Žukovskis, Vytauto Didžiojo universitetas

3

SUMMARY

Tomas DOBROVOLSKAS

Strengthening the coherence of the non-governmental organizations sector of Alytus district

Master thesis, 48 pages, 17 figures, 9 tables, 37 references, 2 appendixes, in the Lithuanian

language

Key words: sustainable development, community, rural development, coherence.

Research object: coherence of the non-governmental organizations sector.

Research aim: justify directions for strengthening the coherence of the non-governmental

organizations sector.

Objectives:

1. To perform an analysis of the problems of sustainability of the non-governmental


2. To analyze the characteristics of the sustainability of the non-governmental organizations

sector.

3. To prepare a methodology for assessing the sustainability of the non-governmental


4. To investigate the characteristics characterizing the coherence of non-governmental

organizations by selective evaluation of the entities of the non-governmental organizations

sector.

5. Prepare directions and measures for strengthening the coherence of the non-governmental


Research methods:

Analysis and synthesis of primary and secondary literature sources, induction and deduction,

questionnaire survey, content analysis of documents, SWOT analysis.

Research results:

In the first part of the work, the analysis of the coherence of the non-governmental

organizations sector was performed.

In the second part of the work, the assessment of the sustainability of the sector of non-

governmental organizations in Alytus district was investigated, the problems of the activities

of organizations were investigated with the help of a questionnaire.

4

In the third part of the work the SWOT analysis was performed, were proposed 3 directions

of strengthening the coherence of non-governmental organizations of Alytus district and and

measures provided.

It was established that the coherence of the sector of non-governmental organizations in

Alytus district is not strong enough in the economic, social and environmental fields. After

the assessment of the sustainability situation in the sector of non-governmental organizations

of Alytus district, problems hindering the development of organizations became apparent:

lack of funding, insufficient number of volunteers in organizations, underdeveloped

cooperation between public institutions, lack of initiative.

The results of the research were presented at the master students scientific conference "Young

Scientist, 2019", 2019 year, April 11 (see appendix 2).

5

TURINYS

SUMMARY ........................................................................................................................................ 3

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ SĄVADAS ............................................................................................. 6

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7

1. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIAUS DARNUMO SITUACIJOS

ANALIZĖ ............................................................................................................................................ 8

1.1. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo problemos ............................................... 8

1.2. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo teorinis pagrindimas.............................. 15

1.3. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo sampratos interpretacijos ...................... 17

1.4. Nevyriausybinių organizacijų darnumo vertinimo metodologinės prieigos .......................... 20

2. ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ DARNUMO

VERTINIMAS .................................................................................................................................. 25

2.1. Alytaus rajono nevyriausybinio sektoriaus organizacijų darnumo vertinimo metodika ..... 25

2.2. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo vertinimas ...................... 26

3. ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ DARNUMO

STIPRINIMO KRYPTYS ................................................................................................................. 36

3.1. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnaus sektoriaus SSGG analizė ................ 36

3.2 Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnaus sektoriaus stiprinimo kryptys ir

priemonės ...................................................................................................................................... 37

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 39

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 40

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 43

6

PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ SĄVADAS

Darnumas – Darnumas suprantamas kaip procesas, kuriuo yra prisitaikoma prie svyravimų,

skiriant dėmesio valdymui bei normatyvų nustatymui (Petkevičienė, Balčiūnaitienė, 2018).

Darnus vystymasis – kompromisas tarp ekonominių, aplinkosauginių, socialinių ir institucinių

bendrijų tikslų, leidžiantis galimybes pasiekti visuotinę dabartinės ir ateinančių kartų gerovę,

nedidinant neigiamo poveikio aplinkai ir žmogui. Tai vystymasis, kurio metu užtikrinamas darni

socialinė raida, orientuota į visuomenės gerbuvį, sveikatą, išsilavinimą, saugumą, ekonomikos

stabilumą bei racionalų aplinkos išteklių panaudojimą institucine sistema grįstoje visuomenėje

(Balčiūnaitienė, 2016).

Bendruomenė – tai žmonių gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir turinčių bendrų interesų, bruožų

ar ypatybių, sutarimas bendrai veiklai, kuri grindžiama savivaldos, savarankiškumo ir savitarpio

pagalbos principais (Pilipavičius, 2007).

Kaimo vietovės vystymasis – sistema, kurios pagrindas veikimo principas – ekonominių,

socialinių, aplinkos elementų ir procesų suderinamumas (Pakeltienė, 2016).

7

ĮVADAS

Nevyriausybinių organizacijų sektorius sparčiai plečiasi, o jame vystomos veiklos

diktuojamos besikeičiančių vartotojų poreikių. Šių organizacijų veikimo pagrindas, ne tik

visuomeninių poreikių tenkinimas, bet siekis užtikrinti, darnias: ekonominę, socialinę ir

aplinkosauginę naudą suponuojančias paslaugas, kurios priartina prie aukštesnių pragyvenimo lygio

standartų. Nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla orientuota į visuomenės ar tikslinių

socialinių grupių naudos gerinimą, o tai leidžia galimybę patiems piliečiams įsitraukti į priimamų

sprendimų procesą tiesiogiai spręsti visuomenėje iškilusias problemas. Keičiantis socialiniams,

ekonominiams veiksmams keitėsi ir šių organizacijų reikšmingumas. Anot Šilinskytės (2013)

valstybinis vadovavimas vangiai persiorientuoja ir prisitaiko prie esamų pokyčių arba vėluojančiai

reaguoja į juos, tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos į pokyčius reaguoja lanksčiau – tai pagrindinė

priežastis, lemianti vis didesnį nevyriausybinių organizacijų vaidmenį visuomenėje ir nuolatos

augantį šių organizacijų skaičių bei besiplečiantį spektrą.

Tyrimo problema – nevyriausybinių organizacijų darnumas.

Tyrimo tikslas – pagrįsti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo stiprinimo

kryptis.

Tyrimo objektas – nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumas.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atlikti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo problematikos analizę.

2. Išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumą apibūdinančius požymius.

3. Parengti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo vertinimo metodiką.

4. Ištirti nevyriausybinių organizacijų darnumą apibūdinančius požymius, atrankiniu

nevyriausybinių organizacijų sektoriaus subjektų vertinimu.

5. Parengti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo stiprinimo kryptis ir priemones.

Tyrimo metodai – pirminių ir antrinių literatūros šaltinių analizė ir sintezė, indukcija ir

dedukcija, anketinė apklausa, dokumentų turinio analizė, SSGG analizė.

Tyrimo laikotarpis – 2015 - 2020 metai.

Mokslinio tyrimo rezultatai buvo pristatyti magistrantų mokslinėje konferencijoje ,, Jaunasis

mokslininkas, 2019 “, 2019 m. balandžio 11d. ( žr. 2 priedą).

8

1. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIAUS DARNUMO

SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo problemos

Teisinė aplinka. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas įsigaliojęs 2014 m. sausio 1

d. nevyriausybines organizacijas nusako kaip nuo šalies ir vietos valdžios nepriklausomą viešąjį

subjektą, kuris veikia savanoriškais pagrindais visuomenės ar piliečių grupės naudai ir nesiekia

išimtinai religinių tikslų ar politinių galių. Įstatymas reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų

veiklą ir bendradarbiavimą su valdžios įstaigomis, apibrėžia viešosios naudos statusą.

Nevyriausybinių organizacijų paramos centro duomenimis pateikiama tyrimo ataskaita apie

organizacijų teisinę ir mokestinę aplinką. Žemiau pateiksiu 2015 – 2019 metų laikotarpio rezultatus

apie nevyriausybinių organizacijų formavimasi skaičiais. Nevyriausybinių organizacijų registravimo

apimtys padidėjo apie 16 proc. imant vidurkį 2015 m. iki 2019 m. pabaigos.

1. Labdaros ir paramos fondai 16 proc. nuo (1479 iki 1712), įtraukiant ir ,,Švietimo

mainų paramos fondą”, kuris nėra įtraukiamas prie nevyriausybinių organizacijų.

2. Asociacijos 10 proc. nuo (17754 iki 19540), įskaitant ir verslo asociacijas bei kitas

valstybės ir savivaldybių institucijų asociacijas, kurios nėra priskiriamos prie

nevyriausybinių organizacijų;

3. Viešosios įstaigos 22 proc. nuo (9205 iki 11252), įtraukiant ir valstybės su

savivaldybių kontroliuojamas viešąsias įstaigas, kurios neįtraukiamos prie

nevyriausybinių organizacijų (Tamutienė, 2011).

Anksčiau minėti duomenys rodo, kad nevyriausybinių organizacijų skaičius kasmet didėja.

Pokytis organizacijose padidėjo apie 16 proc., veikė registruotų nevyriausybinių organizacijų 32504

tūkst. bendrai registruotų. Prasminga, detaliau atskleisti, kiek įregistruota naujų organizacijų

pateikta 2016 m. sausio 1d., arba visai panaikintos.

9

1. Lentelė. Paramos gavėjo statusą turinčių ir jį praradusių juridinių asmenų statistika

(Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, 2019)

Paramos gavėjo statuso įregistravimo ir panaikinimo statistika

Teisinė

forma

2016 metais 2017 metais 2018 metais 2019 metais

Įregistruota Pašalinta Įregistruota Pašalinta Įregistruota Pašalinta Įregistruota Pašalinta

Asociacija 633 1 491 1 486 38 287 72

Labdaros ir

paramos

fondas

64 1 63 0 76 4 73 10

Viešoji

įstaiga

649 3 659 3 529 33 365 66

Bendrija

(daugiabuč

ių, namų,

garažų,

sodininkų)

238 1 204 1 162 2 82 1

Biudžetinė

įstaiga

31 0 26 2 20 1 14 1

Nuolatinė

komercinio

arbitražo

institucija

1 0 0 0 0 0 0 1

Profesinė

sąjunga ar

susivieniji

mas

38 0 57 2 50 2 58 6

Religinė

bendruome

nė ar

bendrija

4 0 9 0 6 0 7 2

Sodininkų

bendrija

16 0 16 0 19 0 11 0

Šeimyna 0 0 2 0 1 1 1 0

Tradicinė

religinė

bendruome

nė ar

bendrija

1072 1 2 0 6 2 3 0

Viso : 2746 7 1529 9 1355 83 901 159

Iš pateiktų duomenų daugiausiai naujai juridinių asmenų, kuriems paramos gavėjo statusas

buvo suteiktas - tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijai 2016 m. 1072 asmenys. Tais

pačiais metais buvo daugiausiai įregistruota juridinių asmenų. Atsiranda ryški tendencija su lig

kiekvienais metais mažėjimas naujų užregistruojamų juridinių asmenų. Padidėja juridinių asmenų

išsiregistravimas, kaip 2016 metais buvo išregistruoti 7 juridiniai asmenys, o jau 2019 metais 159

juridiniai asmenys.

Nevyriausybinės organizacijos įkurtos ne valdžios iniciatyva, o įsteigta laisva žmonių valia,

kuri sutraukia žmones, kurie buriasi ir remia savanoriškai. Lietuvoje NVO galima priskirti viešąsias

įstaigas, labdaros ir paramos fondus, asociacijas. Įvairiose publikacijose ar visuomenėje dar galima

išgirsti jas vadinant trečiasis sektorius. Šiame darbe atskleisiu nevyriausybinių organizacijų teisinį

10

pagrindą, kokiomis problemomis susiduria savanoriai, bei jų atsiradimo priežastis. Detaliau atskleisiu

finansavimo šaltinius, organizacijas, kurios gauna dideles lėšas , o kurios susiduria lėšų stygiumi.

Analizuojant Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijų raidos indeksą paskelbtus 2018 m.

išryškėja organizaciniai pajėgumai. Visuomenės galėjimas padidėjo dėl atviro žmonių įsitraukimo į

visokeriopus piliečių sumanymus. Dauguma pilietinės visuomenės organizacijų turi tikslią sritį ir

įgyvendina pasirinktas įvairias veiklas. Organizacijų, kurių silpnai organizuotos veiklos, gyvavimas

trumpas. Apgalvoti tikslai ne visada pasiteisina dėl nepakankamo finansavimo, trūksta naujų

iniciatyvų organizacijų valdyme, sutelkiant savanorius kartu su NVO nariais, juo motyvuojant ir

kuriant/ vystant pridėtinę vertę turinčias paslaugas. Organizacijos turi turėti valdymo ir vykdomąjį

organus.

Nevyriausybinių organizacijų veikla Lietuvoje ne iki galo visiškai ištyrinėtas objektas.

Detaliau atskleidžia organizacijų veiklas atliktas ,,Vilmorus“ tyrimas, kuris pateikia pilietiškumo

sampratos analizę fokusuotose grupėse, kurio metu paaiškėjo nevyriausybinių organizacijų

problemos Lietuvoje.

2 Lentelė. Nevyriausybinių organizacijos problemos (sudaryta pagal NVO

informacijos ir paramos centro, 2019 ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos, 2011 duomenimis)

Problemos Priežastys dėl nedalyvavimo NVO

Įstatymiškai nėra aiškiai apibrėžta kas yra

nevyriausybinės organizacijos

Veiksniai susiję su informacija

Informacijos trūkumas

NVO veikla yra per mažai finansuojama Sunku pajusti savanorystės naudą

Nevyriausybinės organizacijos bandomos politizuoti Neturi savanorystės patirties

Apie NVO yra mažai informuota Lietuvos visuomenė Psichologiniai veiksniai

Neigiamas aplinkinių požiūris

Visuomenėje yra sutinkamas neigiamas NVO

vertinimas

Ne visus tai domina, ne visi gali

Nėra susiformavusių visuomenės dalyvavimo NVO

veikloje tradicijų

Jaunimas yra sumaterialėjęs

Prasti NVO ryšiai su visuomene Veiksniai susiję su laiko ir galimybių stoka

Trūksta laiko

Sunki finansinė padėtis

Apibendrinant galima teigti, kad atlikto tyrimo duomenys parodė nevyriausybinių

organizacijų Lietuvoje didžiausias problemas. Nėra įstatymiškai aiškiai apibrėžta nevyriausybinių

organizacijų, per mažas finansavimas, visuomenė mažai žino apie NVO, gyventojų nedidelis

dalyvavimas. Šių įvardintų problemų atsiradimo priežastimi dažniausiai būna informacijos trūkumas,

kuris pasireiškia naudos nebuvime. Šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda laiko stoka, nes gyventojai

dirba, neatranda laiko dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje. Gilesnei analizei atlikti, toliau

pateikiamos pagrindinės savanoriškų organizacijų problemos ir jas apibūdinantys bruožai (sritys)(žr.

3 lentelę).

11

3 lentelė. Pagrindinės savanoriškų organizacijų probleminės sritys (sudaryta pagal

Medišauskaitė, 2012)

Problemos Sritys

Savanorių vadyba 1. Narių motyvacijos trūkumas, didelė narių kaita.

2. Problemos, su kuriomis susiduria nauji savanoriai.

3. Savanorių veiklos planavimo ir koordinavimo įgūdžių trūkumas.

4. Problemos, kurios atsiranda dėl savanorių atsakomybės jausmo.

5. Naudingų tarpusavio ryšių užmezgimo ir išsaugojimo, organizacijoje, atsiradusių kliūčių

sprendimo patirties trūkumas.

6. Patirties stoka kurti organizacijos aplinką pasitikėjimu.

Finansavimas 1. Informacijos trūkumas apie biudžeto planavimą ir finansų valdymą.

2. Lėšų stoka.

3. Ilgalaikio finansavimo neturėjimas.

4. Palaikytojų paieškos, patirties trūkumas.

5. Informacijos trūkumas dėl finansinės paramos.

Gyventojų požiūris į

savanorystę

1. Informacijos trūkumas apie savanorystės supratimą.

2. Menkas supratimas ar neigiamas vertinimas savanoriškos veiklos.

3. Išankstinė nuomonė sukurta apie neapmokamą savanorių veiklą.

4. Neatlyginamai atliekamos veiklos nepripažinimas dėl darbo patirties.

Savanoriškos veiklos

organizatorių

abipusiškas

Komunikavimas

1. Komunikavimo šalies mastu trūkumas.

2. Varžymasis tarp organizacijų.

Valdžios atstovų

požiūris ir teisinė

bazė

1. Neigiamas supratimas vietos valdžios neatlygintinos veiklos teikiamos naudos.

2. Paspirties iš valdžios nevyriausybinėms organizacijoms trūkumas.

3. Netobulai nustatyta įstatyminė bazė.

Apibendrinant galima teigti, kad įvairių nevyriausybinių organizacijų savanorystės

susiduriamos problemos skiriasi. Savanorių atliekama veikla priklausoma nuo laiko trukmės arba

atliekamų veiklų pobūdžio.

Paslaugų teikimas. Gyventojų vienijimasis į bendrijas, asociacijas, organizacijas dažniausiai

suprantamas, kaip viena iš pilietinės visuomenės kūrimosi rodiklių. Gyventojų dalyvavimo procesas

NVO veikloje laikomas vienu iš svarbiausių pilietinės sąmonės brendimo apraiškų. Piliečių interesų

ir poreikių nepatenkinimas valstybės institucijomis, sukuria visuomenės organizacijas, kurios tampa

visuomenės grupių interesų įgyvendintojoms ir reiškėjomis (Zaleskienė, Rutkauskienė, 2002).

Remiantis savanoriško sektoriaus darnaus tvarumo, savanorių įvedimo, abipusio bendradarbiavimo,

indėlio į šalies ūkio augimą ir galimybių plėtojimo tyrimo ataskaitos (2011) surinktais apklausos

duomenimis nustatyta, kad trečdalis apklaustųjų girdėjo apie konkrečias nevyriausybines

organizacijas, teikiamą pagalbą nukentėjusiems. Tyrimas atskleidė, kad pasitenkinimas

nevyriausybinių organizacijų pagalba sužeistiems vaikams 52 proc., nukentėjusioms moterims 45

proc., nukentėjusiems žmonėms siekė 39 proc. Atliktas tyrimas pateikė nevyriausybinių organizacijų

klientų poreikių didėjimą teikiamos paslaugoms. Kartais klientai nepatenkinti teikiamomis

paslaugomis. Nevyriausybinės organizacijos teikia lankstesnes aptarnavimo paslaugas, kurios

orientuotos į gavėją, jo norus, teikia visapusiškas paslaugas. Specialistų problemos ir savanorių

trūkumai sukuria finansinius apribojimus, kurie pasireiškia kiekvieną dieną organizacijose, bei

12

tampa savanoriams iššūkiai. Jaunimo nevyriausybinių organizacijų teikiama nauda socialinių

paslaugų srityje įvertinta teigiamai. Neefektyvi lobistinė veikla. Nedidelė Lietuvos aplinkosaugos

aktyvistų orientacija į ekonominę arba politinę jėgą visuomenėje apimančias grupes bei žinomos

žiniasklaidos patikėtinius. Nedidelė grupė organizacijų buvo įkurtos tik vienam projektui.

Organizacijų kompetencija susilpnėjo dėl pakitusių finansavimo šaltinių. Lietuvoje aplinkosaugos

nevyriausybinių organizacijų svarba ir dominavimas atstovaujamam sektoriui yra santykinai didelė,

tačiau jokiu būdu nepakankama. Funkcijų neturėjimas NVO gali turėti įtakos vystant ekonominius

ir socialinius klausimus su problemomis.

Aptariamuose tyrimų ataskaitose suvokiama žmogiškojo kapitalo stoka nevyriausybinių

organizacijų veikloms, kartu pastebima savanorių įgūdžių stygius. Atliktuose tyrimuose išryškėja

nevyriausybinių organizacijų trūkumas lėšoms. Apklaustieji nurodė netobulus finansavimo

mechanizmus bei kliūtis nevyriausybinių organizacijų finansavime.

Finansinis tvarumas. Nevyriausybinės organizacijos nesiekia pelno gavimo , tačiau kiekviena

NVO vykdytų naudingai planuotus darbus pagal sugalvotus tikslus, būtini finansiniai šaltiniai.

Nevyriausybinės organizacijos susikuria privačios iniciatyvos pagrindu, neturi jokių valstybės

priskirtų viešojo administravimo įgaliojimų ir neturi įpareigojimo užtikrinti vieno ar kito teisės akto

įgyvendinimo. Nevyriausybinės organizacijos negali ir negauna jokių specialių tikslinių dotacijų ar

tiesioginio finansavimo iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Nevyriausybinės organizacijos veikia

laisvos rinkos sąlygomis, konkuruodamos su kitais ūkio subjektais, bankroto ar likvidavimo atveju

prisiima visiškus finansinius įsipareigojimus, atsiradus įsiskolinimui nedengia lėšų valstybė ar

savivaldybė. Toliau pateikiami nevyriausybinių organizacijų gaunamų lėšų šaltiniai, be kurių sunku

įsivaizduoti, kaip nevyriausybinės organizacijos galėtų vykdyti savo veiklą, siekti užsibrėžtų tikslų

be finansavimo šaltinių 4 lentelėje detaliau atskleistos paramos lėšų sudėtis.

4 lentelė. Narystės organizacijų lėšos (pagal Statistikos departamento duomenis 2019)

Narystės organizacijų lėšos tūkst. EUR)

2014 2015 2016 2017 2018

Narystės

organizacijos,

iš viso

Visos lėšos pagal finansavimo

šaltinį

138519,5 140963,7 150485,2 148077,4 146681,0

Lėšos iš nacionalinio biudžeto 18132,3 19932,1 19263,0 26636,9 27665,7

Europos Sąjungos fondų lėšos 21264,0 16977,7 14321,9 22802,1 19034,4

Nario mokesčiai 10318,5 10970,3 13839,8 9334,5 8568,0

Labdara (parama) ir dovanos

(aukos)

25750,6 25901,8 33211,6 31162,4 26733,9

Kitos lėšos 3561,8 2490,4 3182,3 2783,1 3381,2

Pajamos 59492,4 64691,4 66666,8 55358,4 61297,8

Politinės

partijos


šaltinį

8369,2 8004,6 9641,9 6706,8 6534,3

13


Europos Sąjungos fondų lėšos - - - - -

Nario mokesčiai 595,8 678,5 557,0 458,6 424,7


(aukos)

767,7 894,3 1035,2 1002,6 1048,0

Kitos lėšos 1420,2 884,5 2439,2 45,3 -

Pajamos 83 44,8 108,5 93,1 64,5

Profesinės

sąjungos


šaltinį

3961,3 3338,8 3585,4 3438,5 3057,1



Nario mokesčiai 2754,3 2494,7 2605,6 2449,6 1661,1


(aukos)

200,4 193,2 191,8 231,1 119,8

Kitos lėšos 48,9 20,8 100,0 2,1 23,7

Pajamos 461,8 413,0 588,7 488,1 1127,2

Verslininkų ir

darbdavių

asociacijos


šaltinį

48056,1 48318,8 48238,1 44473,2 48519,2



Nario mokesčiai 2869,7 2763,0 2725,9 4066,4 4385,6


(aukos)

1981,6 1794,3 1259,9 1217,3 2114,3

Kitos lėšos 108,3 3,3 17,7 112,5 184,8

Pajamos 35400,9 36000,3 38750,2 33106,1 33307,7

Kitos

asociacijos

(draugijos,

sąjungos,

klubai

visuomeninės

ir kitos

narystės

organizacijos)


šaltinį

78133,0 81301,6 89019,8 93458,9 88570,3



Nario mokesčiai 4098,6 5034,1 7951,3 2359,8 2096,6


(aukos)

22801,0 23019,9 30724,8 28711,4 23451,8

Kitos lėšos 1984,4 1581,7 625,4 2623,2 3172,7

Pajamos 23546,7 28233,4 27219,4 21671,2 26798,3

Nevyriausybinių organizacijų finansavimas susideda iš šaltinių: lėšų, pagal finansavimo

šaltinį, lėšos iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos fondų lėšos, nario mokesčiai, labdara ir

dovanos, pajamos, kitos lėšos, kurias pateikia Statistikos departamento surinktų duomenų analizė.

Gerokai didesnę finansavimo dalį sudaro lėšos gaunamos iš ES fondų bei Lietuvos Respublikos

nacionalinio biudžeto, taip pat nemažą dalį sudaro labdara ir dovanos. Nemažą finansavimo dalį

gauna su pajamoms už teikiamas paslaugas ir gyventojų 2% pajamų mokesčio paramos.

Medišauskaitės (2012) teigimu pinigų trūkumas yra pastovi problema, kad trūksta informacijos apie

galimus projektus įvairiose programose , kompetencijos nebuvimą sparčiau surasti finansavimo

šaltinius. NVO ir verslininkų bendradarbiavimas Lietuvoje nėra paplitęs, bet praktika rodo projektų

vykdymą ir pavienių iniciatyvų, skatinančių plėtoti bendrus ryšius.

Infrastruktūra. Kiekybini tyrimo duomenys gauti pateikiant kombinuotą anketinę apklausą,

siunčiant el. anketos nuorodą, organizacijos pateikiamu kontaktiniu el. paštu arba apklausiant NVO

14

organizacijos atstovus telefonu. Apklausoje pakviesta atsakinėti 2987 nevyriausybinės organizacijos.

Atsakymai buvo gauto iš 468 nevyriausybinių organizacijų. Buvo atstovų paklausta apie turimas

patalpas savo veiklai vykdyti. Dauguma apklaustų organizacijų (78,2 proc.) įvardino kad vykdomai

veiklai patalpas turi. Pasiteiravus tyrime dalyvavusių respondentų apie nuolatines patalpas veiklai

plėtoti, atsakė (49,7 proc.), kad patalpos gaunamos nemokamai. Nemaža dalis (26,6 proc.) nurodė,

kad patalpas nuomojasi. Kiti atsakė patalpas turi išsipirkę, arba yra įsikūrę fizinio asmens bute.

Apibendrinus galima teigti, kad penktadalis nevyriausybinių organizacijų pateikė neturintys

patalpų savo veiklai plėtoti. Atstovai informuoja, jog nuolatines patalpas turintys , nes paprastai

randamos nemokamai, pasirašius su savivaldybe panaudos sutartį, kai atsiskaitoma tik už bendras

ūkio paslaugas. Ketvirtadalis nevyriausybinių organizacijų patalpas nuomojasi, daugiau nei

dešimtadalis yra išsipirkę (Tamutienė, 2011).

Viešasis įvaizdis. Santykiai su gyventojais yra neatskiriami nuo nevyriausybinių

organizacijų vykdomos veiklos. Stiprūs ryšiai sukuria pagrindą, kurie tarnauja tarp organizacijos ir

išorės veikėjų. Komunikuoti su visuomene galima įvairiausiais būdais, tai laiškais, interneto erdvėje,

suorganizuoti susitikimus, per šventes. Įvaizdis yra viena išorės bendradarbiavimo formų ir kartu

išorinę komunikaciją nurodančių veiksnių. Įvaizdis vienas iš pagrindinių nekomercinių organizacijų

sėkmės faktorių. Įvaizdžio dėka didėja ekonominis nevyriausybinių organizacijų kapitalas. Nauda

pasireiškia, kad laimimi projektai, didėja galimybės gauti paramą ir naudingai plėtoti savo veiklą.

Realybė rodo, kad nevyriausybinės organizacijos susiduria su įvairiomis problemomis, kurios trukdo

bendrauti su įvairiomis tikslinėmis grupėmis užsimezgimui. Pagal A. Šilinskytę (2013) organizacijos

negali atsiriboti nuo išorės veiksmų dabartinėmis veikimo sąlygomis. Efektyvų funkcionavimą gali

užtikrinti kompleksiškai plėtojamas nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Galima išskirti

esminius išorinių santykių plėtojimo kryptis.

1. Bendruomenės suinteresavimas užsibrėžtais tikslais bei veikla, kaip galimybė pasiekti

pagalbos pritraukimą.

2. Plėtojimas ryšių su pasirinktomis nevyriausybinėmis organizacijomis, identifikuojant

pasirinktus tikslus, kurie taptų siekimu,

3. Plėtojimas ryšių su vietos valdžia, valdiškomis institucijomis pamėginti išsaugoti reikalingą

trečiojo sektoriaus funkcionavimą.

Nevyriausybinės organizacijos vienydamosi bendriems tikslams gali rasti racionalius ir

efektyviausius problemų sprendimo būdus ir metodus. Tarpusavio bendradarbiavimui iškylantys

trukdžiai lemia teigiamus ar neigiamus aspektus, priklausomai nuo santykių tarp organizacijų

tvirtumo ir formos. Įvairių trečiojo sektoriaus organizacijų tikslų, veiklos ypatumų ir įvairių asmenų

nesusikalbėjimų gali pasireikšti komunikavimo trikdžiai, kurių metu visada nenorima ir nesikalbama

su pavieniais žmonėmis. Išoriniai tinklai yra vienas pagrindinių organizacijos garantuojančių

15

rodiklių. Nevyriausybinės organizacijos užsirekomenduodamos gyventojų palaikymą ir dalyvavimą

neatlygintinoje veikloje, plėtodamos ryšius su viešosiomis įstaigomis bei privačiuoju sektoriumi,

NVO privalo užtikrinti teikiamų paslaugų efektyvumo didinimą ir pobūdžio tęstinumą.

1.2. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo teorinis pagrindimas

Nevyriausybinių organizacijų, kaip trečiojo – visuomenės interesus atstovaujančio sektoriaus

veikla, tampa itin aktuali šių dienų globalaus vystymosi kontekste. NVO judėjimas sistemingai

nukreiptas į bendruomenės ar pasirinktų vienos socialinės grupės gerovės didinimą, tai leidžia

dalyvauti patiems gyventojams, dalyvaujant vystomoje veikloje, betarpiškai išnagrinėti visuomenėje

atsiradusias problemas, kartu patiems gyventojams veikti valstybės veikloje.

Visuotinai įvardijama, kad vienas pagrindinis atviros visuomenės bruožų yra nevyriausybinės

organizacijos, kurios skirdamos dėmesį ištransliuoja savo idėjas, bando kurti geresnes visuomenės

sąlygas ir pagelbėti žmonėms, kurie susiduria kasdieniame gyvenime su kliūtimis. Nevyriausybinės

organizacijos ne vienu atveju sutinkamos paminint, kaip ne pelno siekiančios ir įsteigtos ne

valdžios. Sutinkama dažnu atveju, kurios pavadintos yra savanoriškomis organizacijomis,

pagrindžiant, įkurtų bešališkai žmonių noru ir gyventojų susitelkimas į organizacijas, gelbsti

savanoriškai. Tikrai negalima pasakyti, jog tokiose organizacijose negali dirbti apmokami

darbuotojai. Lietuvoje daugiau kalbame apie nevyriausybinių organizacijų sampratas.

Tikslinga atskleisti kas sudaro nevyriausybines organizacijas, būdingus požymius, veiklas.

Galime Lietuvoje NVO laikyti, labdaros ir paramos fondus, asociacijas, viešąsias įstaigas kurioms

būdingi požymiai: turi būti nepriklausomybė nuo valdžios ir valstybės valdymo institucijų, juridinis

asmuo, pelnas nebūtų paskirstytas nariams ar darbuotojams, o investuojamas įstatuose numatytą

veiklą, galėtų laisvai žmonės stoti ir išstoti iš organizacijos, tarnautų visuomenės labui.

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų steigimas privalo laikytis numatytų reikalavimų.

Pasigilinus į asociacijų apibrėžimą, galimus steigėjus, Lietuvos Respublikos asociacijų teisės aktas

(2004) reglamentuoja:

Asociacija – savo žymėjimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo,

kurio tikslas – suderinti asociacijos savanorių veiklą, veikti asociacijos narių interesams ir juos

apsaugoti ar spręsti kitus viešuosius interesus. Asociacijos buveinė privalo būti Lietuvos

Respublikoje.

Nevyriausybinėms organizacijoms tikslų apibūdinimą būtų pritaikyti gan sunkoka.

Kiekviename tekste galime rasti skirtingus atitikmenis joms. Terminui tikslesnį apibrėžtį suteikė

Salomono (1997) plačiai naudojami parametrai:

1) Institucionalizuotos;

16

2) Privačios - instituciškai atskiros nuo vyriausybės , bet teikiama joms paramą;

3) Neskirstančios pelno - negali suteikti grįžtamojo pelno;

4) Savivaldžios - valdomos pasirašytomis vidaus procedūromis, o ne kontroliuojamos iš

išorės;

5) Savanoriškos - nepriklausomos;

Nevyriausybinėmis organizacijomis norima pažymėti, kad omenį laikoma nereliginė ir ne

pelno vienu metu siekianti, nepolitinė o tarnaujančios visuomenės interesams. Šiuo metu daugėjant

organizacijų teikiamų naudų ir formų įvairovei sunku apibūdinti vieną pagrindinį jų veiklos aspektą.

Lietuvoje dažniausiai steigiamos socialinės srities organizacijos, kurių tikslas visuomenės problemų

sprendimas. Pasak Šilinskytės (2013) nevyriausybinių organizacijų apibrėžti veiklą, arba apibūdinti

kaip nevyriausybinį sektorių – galima manyti, kad įkurtos ne valdžios, siekiančios ne pelno

organizacijos, dirba žmonių labui. Šių dienų pasaulyje stiprėjant NVO įtakai, naudojamas vis dažniau

trečiojo sektoriaus terminas, kuris pabrėžia piliečių iniciatyvą. Tikslinga manyti, jog Valstybinis

plėtros institutas pilietinę tautą įvardija, kaip trečiojo sektoriaus dedamąją, kuri apima bendras

visuomenės iniciatyvas funkcionuojančias draugijas, organizacijas ir socialinius susibūrimus

(Markauskaitė, 2005). Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos, įsteigdamos teisinį statusą Juridinių

asmenų registre, turi galimybę rinktis juridinių asmenų tipus viešosios įstaigos, asociacijos bei

labdaros ir paramos fondo. Bendrijos (garažų, daugiabučių namų, individulių gyvenamųjų namų,

sodininkų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkų) ir šeimynos nėra

priskiriamos prie nevyriausybinių organizacijų, tačiau įvardijamos ne pelno siekiančiomis

organizacijomis.

Diskutuojant apie organizacijas nesiekiančias pelno, įstatyminę sudėtį ir gyvavimo

aplinkybes, turima nemažai neatsakytų klausimų, vienas jų, koks pagrindinis nevyriausybinių

organizacijų teisinis statusas ir paskirtis.

Nevyriausybinės organizacijos gali pasižymėti gera vadyba, veiklos skaidrumu,

atskaitomybe, narių įtraukimu, savanoriškos veiklos rezultatu, lėšų paieškomis. Pasak Zakaravičiumi

(2010) organizacijos veiklos reguliavimo pagrindinis įrankis - sprendimai. Visuotinis organizacijos

valdymas pasireiškia per informacinius procesus, kaip vienas jų sprendimų parengimas, priėmimas

ir įgyvendinimo organizavimas. Sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo veiksmai vadinami

bendrosiomis valdymo funkcijomis. Laikytina veiklos procesų valdymo funkcijomis šios:

Planavimas;

Organizavimas;

Kontrolė;

Koordinavimas ir vadovavimas;

Motyvavimas;

17

Vietos veiklos grupės priklauso trečiajam sektoriui, kitaip sakant NVO, teikiamų paslaugų

pobūdis ir tikslai priskiriami socialiniai veiklai, kaip anksčiau manyta ne ekonominiams. Didžiulienė

su Gineitiene (2001) išskiria šiuos trečiojo sektoriaus bruožus:

1. Pelno negaunama veikla;

2. Organizacijos atliekamos pagrindinės veiklos tikslu laikoma socialinių paslaugų

įgyvendinimas;

3. Jos savarankiškos nuo viešojo sektoriaus institucijų, vadovauja šališka žmonių grupė;

4. Įgytas lėšas investuoja į teikiamas paslaugas, kokybės ar organizacijos veiklos tobulinimą

– kaimo bendruomenės vystymąsi.

Galime manyti, kad nevyriausybinės organizacijos atlieka vieną ar daugiau funkcijų (R.

Šimašius, 2007).

Paslaugų teikimas. Savanoriams arba klientams teikia socialinės rūpybos, sveikatos

apsaugos, apmokymų, informacines paslaugas, konsultacijas ir paramą.

Atstovauja interesams visuomeniniuose reikaluose.

Abipusė pagalba arba pagalba sau. Organizacijos suformuotas asmenų ratas, kuriuos

jungia bendri interesai, kad suteiktų savitarpio pagalbą, paramą.

Ištekliai ir koordinavimas. Organizacija koordinuoja viso sektoriaus dirbančių veiklą,

paskirsto joms paramą ir informaciją. Organizacijos teikia reikšmingą vaidmenį, nes

yra jungtis nevyriausybinio sektoriaus ir viešųjų institucijų.

1.3. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo sampratos interpretacijos

Darnus vystymasis. Lietuvoje kaimiškos teritorijos neišvengiamai susiduria su problemomis,

kurios išryškėja socialinėje, ekonomikos, kultūros, aplinkosaugos srityse. Būtina atkreipti dėmesį į

darnų vystymąsi, nes veikla leidžia vystytis bendruomenėms. Pasak Čiegio (2009) darnų vystymąsi

jungia trys esminiai požiūriai: ekonominis, socialinis ir aplinkos. Dokumentuose galime rasti

įvardijamus kaip tarpusavį susijusius ir vienas kitą papildančius.

Darnaus vystymosi sąvokų randama nemažai, bet kai kuriose situacijose įtraukiamas

kultūrinis, institucinis, ekologinis, etinė kryptis, lygiavertis nurodytiems. Taip pat galime įtraukti

aplinkosaugą ir suprasti, kad tai kelių komponentų derinys. Darnus vystymas apima aplinkosaugos,

ekonomikos ir socialinės visuomenės tikslus, leidžiantis siekti gerovės visuomenei.

Pastaruoju laikotarpiu ypač daug dėmesio skiriama darnaus vystymosi rodiklių sistemai

sukurti, nurodyta darnaus vystymosi koncepcijos reikšmė yra tinkamai suprantama, bet konkreti

sąvoka yra ganėtinai problemiška, nes darnųjį vystymąsi sunku apibrėžti vienareikšmiškai. Nors

dauguma autorių sutaria dėl pagrindinių visų dalykų į kuriuos akcentuojamas darnaus vystymosi

18

vertinimas, siekiant užtikrinti svarbą analizuojant pagrindinius vertinimo rodiklius ir sistemas

(Čiegis, Kozlovskij, 2011).

5 lentelė. Darnaus vystymo samprata retrospektyviniu požiūriu (sudaryta autoriaus

pagal Engel ir kt. 1990)

Šaltinis Metai Apibūdinimas Engel, J.R. 1990 Darnus vystymasis apima gyventojų veiklą, kuri paskatina vystytis

bendruomenei visuomenėje.

Hjorth, P., Bagheri,

A.

2006 Darnumas suprantamas kaip gamybos pajėgų išlaikymas ilguoju

laikotarpiu, o vystymasis kaip siekimas socialinių tikslų, kuriuos gyventojai

bando maksimizuoti, naudojant tam tikrus rodiklius.

Dasgupta, P. 2007 Darnaus vystymosi aiškinimas pasirinktoje ekonominėje programoje,

kurioje šiandieninės visuomenės ir būsimos kartos gerovė lieka vis

svarbesnė ir aktualesnė.

Šimanskienė, L.,

Paužuolienė J.

2011 Darnus vystymasis apibūdinamas, kaip visapusiškas trijų aspektų

(ekonominis, ekologinis ir socialinių reikalų) bei jų ilgalaikių perspektyvų

nagrinėjimas.

Šimanskienė, L.,

Petrulis, A.

2014 Darnus vystymas metodiniu mąstymu pagrįsta vystymosi koncepcija, kurios

kryptis svarbiausi gamtos dėsniai, kurių individas neturi paliesti, siekdamas

garantuoti sistemos patvarumą ir individo tęstinumą šioje žemėje, drauge

socialinį tinkamumą ir pasiekdamas ekonomikos gerovę.

Petkevičienė, N.,

Balčiūnaitienė, A.

2018 Darnumas suprantamas kaip procesas, kuriuo yra prisitaikoma prie

svyravimų, skiriant dėmesio valdymui bei normatyvų nustatymui.

Prasminga manyti, kad didžioji dalis autorių pateikia panašias apibrėžtis apie darnų

vystymąsi. Išskiria ilgai trunkančią valstybės ūkio vystymąsi, norima pagrįstai užtikrinti gyventojų

socialius, aplinkosauginius ir ekonominius interesus, garantuojant žmonių naudą šioms dienoms ir

būsimoms kartoms nepažeidžiant galimų įtakos aplinkai zonų.

Pasak Šimanskienės, Petrulio (2014) darnumo rodoma gerovė visuomenei tai pastovus

organizacijos artėjimas ir užtikrinimas, naudingas bendrijos pavyzdys, gaunamos naudos paklausa.

Geras pripažinimas bendrijos, galimybė dalintis sukurtomis gėrybėmis, norint garantuoti savo svarbą

prieš kitus, užsiimančius tokia pačia veikla.

1 pav. Darnaus vystymosi dimensijos ( pagal Navickas, Navickienė 2009)

Aplinkosauga

Darnus

vystymasis

Ekonominis

Socialinis

vystymasis

Kultūrinis

19

Mokslinėje literatūroje galima sutikti įvairiausių darnaus vystymosi koncepcijų, tačiau

pagrindą sudaro 4 dimensijos. Paveiksle pavaizduota kiekviena: aplinkosauginė, ekonominė,

kultūrinė ir socialinis vystymasis, iš kurių daugiausiai dėmesio tenka aplinkosaugai, kuri sudaro

socialinės aplinkos ir ekonomikos egzistencijos pagrindą. Bėgant laikui įžvelgta, kad pagrindinės

minėtos dimensijos neapima svarbiausių, tai politinės ir institucinės. Šių dienų moksliniuose

straipsniuose darnaus vystymosi tekstūra įterpiama į politikos aspektus. Efektyviai bei užtikrintai

veikiančios institucijos sudaro esminę darnaus vystymosi bazę. Darniojo vystymosi strateginį tikslą

galima įvardinti, kaip suderinti ekonominio, aplinkosaugos ir socialinio vystymosi naudas, garantuoti

švarią ir sveiką aplinką, veiksmingą gamtos atsargų naudojimą, masinę ekonominę žmonių gerovę,

palankias socialines garantijas ir per strategijos įgyvendinimo laikotarpį pasiekti ES valstybių

vidurkį (Navickas, Navickienė, 2009).

Organizacijų įsiliejimas į darnumo vystymą pakoreguotų žmonių grupės atsiradimo įprastas

plokštumas darbo rinkos programoje. Darnumo terminą galima rasti mokslinėje literatūroje

naudojant, kaip tvarumo sąvoką. Pateikiama nuomonių, kad žodžių reikšmė yra vienoda, bet jie

vienas kitą gali pakeisti (Stankevičienė, Pilelytė, 2005). Terminu ,,darnus‘‘ norima pabrėžti suderintą

vystymąsi, o ,,tvarumu‘‘, kai kalbama apie tvirtą nuolatinį veikimą, kuris aprašomas ir kiekybiškai.

Darbe terminai turės vienodą reikšmę. Darnumo vystymo paradigma sulygina įvairius uždavinius,

nurodo naują kokybės tobulinimo etapą. Petkevičienė, Balčiūnienė (2018) aprašo darnaus vystymo

paskatinimą organizacijose, nukreipia vadovautis nuorodomis, pateikiama 6 lentelėje.

6 lentelė. Darnumo vystymas organizacijose (Sudaryta autoriaus pagal Petkevičienė,

Balčiūnienė, 2018)

Darnaus vystymosi paskatinimas

organizacijose

Organizacijų sėkmė Darnus vystymas

organizacijos praktikoje

Darnus vystymasis negali būti suprantamas

kaip atskira disciplina

Vystant profesinį ir

kvalifikacijos tobulinimą

Misija, tikslai ir uždaviniai

darnumo vystymo klausimais

Filosofijos teigimu darnumas yra holistinis

reiškinys, per veiklos ypatumus darnumo

vystymą galima traktuoti tarpdisciplininiu

Ugdant darnumo vystymo

kompetenciją

Darbo disciplina

Aukštojo mokymo sistema turi laikas nuo laiko

pasipildyti darnumo vystymo turiniu

Pateikiant daugiau darnumo per

tarpdiscipliniškumo plėtotę

Darbo saugumo reikalavimai

Esminis pedagoginis siekis yra darnumo

vystymo kompetencijos, rodanti į darnaus

vystymosi kompetentingumo mokymą

Pripažįstant kitų organizacijos

veiklos sričių svarbą

Aplinkosauginiai, ekonominiai

ir socialiniai kontekstai

Vystymosi panaudojimas švietimo programose

apima naujų gebėjimų ir darnaus vystymosi

sričių ugdymą

Darnumo vystymą įtraukti į

ilgalaikius organizacijos planus

ir misiją

Personalo bei karjeros valdymo

sistema

Sinergijos panaudojimo

kiekvienoje srityse

Nacionaliniu ir globaliu mastu

vykstantis bendradarbiavimas ir

susivienijimas su įvairiomis

organizacijomis, darbdaviais,

verslo partneriais ir pan.

Pagrindinis stimuliatorius

siekiant aplinkosaugos projektų

vystymosi

20

Tikslinga manyti, kad nėra aiškaus sutarimo organizacijų darnaus vystymo pobūdžiui, dėl

pagrindinių principų. Darbdaviai gilinasi į viešojo sektoriaus veiklą, struktūrą, simbolius,

organizacijų santykius viena su kita. Įvardijamos 6 lentelėje organizacijų sėkmės priklauso nuo

subalansuotų skirtingų strategijos kombinacijos ir sugebėjimo diegti darnumą. Kalbant apie darnumo

vystymo dimensijas egzistuoja skirtingas supratimas apie principų pritaikymą praktikoje. Darbdaviai

ir darbuotojai privalo imtis veiksmų dėl darnaus vystymo pažangos skatinimo, nes sunku suprasti

vieno kito poreikius. Pateikiama darnaus vystymo dimensijos organizacijos praktikoje.

Petkevičienės, Balčiūnienės (2018) atlikto kokybinio tyrimo, apklausiant įvairių lygių

vadovus Lietuvoje, buvo gauta apibendrinantys tyrimo rezultatai. Pateikti vadovų darnaus vystymosi

problemos organizacijose:

Stimulo nebuvimas;

Gebėjimų apie darnumą ir vystymą trūkumas;

Finansavimo trūkumas;

Kiekvienoje organizacijoje pasitaiko atvejų, kai nėra atskirų darnaus vystymosi

sekcijų arba įpareigoto žmogaus.

Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad organizacijos patiria sunkumus darnumo vystymo

veikloje. Organizacijose būtina pabrėžti poziciją, kurios įpareigotų organizacijas mokyti darbuotojus

globaliai mąstyti ir lokaliai veikti piliečius, kurie suvoktų savo veiklos darną. Pagrindinis dėmesys

organizacijose vienareikšmiškai skiriamas prižiūrėti prisiimtų įsipareigojimų ir komunikavimo

principams, kurie akcentuojami su išteklių išsaugojimu, optimizacija, renovacijomis, tobulintinu

išteklių panaudojimu bei kitais instituciniais, socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais

nutarimais.

1.4. Nevyriausybinių organizacijų darnumo vertinimo metodologinės prieigos

Čiegis, Zeleniūtė (2008) darnų vystymą apibūdina, kaip ekonomikos plėtros procesą bei

struktūrinius pokyčius, padedančius plėsti žmogaus galimybes. Darnus vystymas yra tolygiai

siekiamas tikslas, reikia sugebėti išmatuoti, kaip arti jų esama, kokiais metodais vystoma plėtra.

Ekonominis tobulinimas neužtikrina ekologinio ir socialinio darnumo, taikomi ekonominiai rodikliai

neparodo socialinės ir gamtosaugos darnos. Darnaus vystymosi vertinimui prireikia pozityvaus

požiūrio, tam tikrų dimensijų saugiklių, kuriais įvertinama nagrinėjamos sistemos dalys bei ryšiai.

Darnus vystymasis apibūdinamas, ekologijos, ekonomikos ir socialinių reikalų bei jų ilgalaikių

perspektyvų nagrinėjimu. Geri kriterijai, instrumentai ir kokybės metodų taikymas procedūroje,

būtinybė vertinant procesus darnaus vystymosi aspektu.

21

Integruoto vertinimo priemonės naudojamos sprendimams priimti kartu su vietos regiono

planais ar projektais. Tikrinimo požiūriu, svarbiausios vertinimo priemonės pasireiškia nustatyta iš

ankstine nuomone ir nuolatos nurodomais aprašytais krypčių pavidalais. Didžioji dalis sutikrinimo

metodų išreikšti sistemų analize, sąlygomis, konkrečiai integruotais gamtos ir gyventojų aspektais.

Ness, Urbel – Piirsalu, Anderberg, Olsson (2007) darnaus vystymosi vertinimo metodus suskirsto į

kategorijas:

Rodikliai išskiriami į integruotus ir neintegruotus;

Su produktais suinteresuotas vertinimas, kuris išryškina prekių ar paslaugų naudojamų

priemonių gyvavimo srautus nustatyto laikotarpio požiūriu;

Integruoto vertinimo priemonės, kurių rinkinys yra tinkamas ilgalaikiams pokyčiams ar

sistemų realizavimui.

Indeksai yra kiekybiniai metodai, kurie parodo ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės

plėtros įvertinimą tam tikroje nustatytoje regiono vietovėje. Norint sujungti atskiras visuomenės

dimensijas, reikia surasti tam tikrus integruotus rodiklius ir indeksus. Turimus instrumentus įmanoma

klasifikuoti pagal pateikiamas darnaus vystymosi aspektus, kurie apima ekonominę, aplinkosauginę,

socialinę, integruotas bei talpinančias ištisas darnaus vystymosi dimensijas. Darnaus vystymosi

indeksų sisteminei analizei rodoma mažai dėmesio, sunku kiekybiškai nurodyti šalies darnaus

vystymosi skirtus prioritetus ir pateikti jų kitimą (Čiegis, Ramanauskaitė, 2011).

Apskritai rodikliai ir indeksai parodo darnios plėtros įvertinimą šalies regione. Mikalauskienė (2009)

darnumo vystymąsi vertina nacionaliniu lygmeniu, atlikti nuolatiniai skaičiavimai užtikrina įvertinti

darnios plėtros prognozes. Darnaus vystymosi negalima priimti neįtraukiant regione veikiančias

įmones. Tikslingi indeksai ir kokybės priemonių ir procedūrų naudojimas yra reikalingi nustatyti

įmonės veiklos darnumo vystymosi dimensijas. Čiegis (2009) pasiūlė naudoti tikslius darnumo

indeksus vadovaujantis pasirinktais darnumo vystymosi principais:

Bendruomenišku teisingumu;

Vietine savivalda, žmonių įtraukimu, demokratija;

Darnia pusiausvyra tarp tautinių ir įvežtinių resursų naudojimo;

Vietinės ekonomikos galimybių panaudojimo;

Aplinkos sauga;

Kultūros palikimo saugojimu, įdiegtos aplinkos kokybės apsauga ir atkūrimas, naudojamos

erdvės bei pastatų praktiškumo ir savitumo didinimas.

Indeksai naudojami tam tikromis sąlygomis , nusistovėjusiose gyvenimo veiklos kryptyse.

Įgytas kompetencijas perteikia į vartotojui lanksčią formą, kuri optimizuoja sprendimo

įgyvendinimo procesą, tiesiogiai įgyti informacijos darnaus vystymosi procese. Kontroliuojant

22

darnumą, segmentus galima suformuluoti aiškius ir nustatomus darnumo tikslus, kurie periodiškai

aptariami bei vertinami.

Vertinant darnios plėtros reiškinius, būtina konsoliduoti požiūrį į globalų, daugiau nei vieno

aspekto indeksų rinkinio, išmatuojant gautus rezultatus tiriamųjų ryšių dalimis ir tinklais tarpusavį.

Prieinamų darnaus vystymosi rodiklių kompendiumų ir matricų negali kriterijai parodyti objekto

darnumo.

2 pav. Darnaus vertinimo modeliai ( pagal Ness , Urbel – Piirsalu, Anderberg, Olsson 2007 ,

Singh , Murty, Gupta, Dikshit 2009 )

Apskritai indeksai ir rodikliai parodo darnaus vystymosi analizę regiono lygmeniu.

Naudojami, kaip visuomenės gerovės skaičiavimo priemonė. Matavimai leidžia įvertinti darnios

plėtros tendencijas retrospektyviniu požiūriu, kurios numato sprendimus ateičiai. Produktų

vertinimas susijęs su išteklių naudojimu ir žalai gamtai, gamybos ir prekės gyvavimo ciklu. Detaliau

pažvelgus integruotam vertinimui pateikiama metodų grupė, užtikrinta programų analize ir

integruojanti gamtos ir socialines dimensijas. Dažniau naudojami daugiakriteriai metodai,

Darnumo vertinimo modeliai

Rodikliai / indeksai Su gaminiais

susijęs vertinimas Integruotas

vertinimas

Integruoti Neintegruoti

Regionų

srautų

rodikliai

Gyvavimo

laikotarpio

išlaidų

kalkuliavimas

Gyvavimo

laikotarpio

vertinimas

Gaminio

medžiagų

srauto analizė

Gaminio

energijos

analizė

Konceptualus

modeliavimas

23

sugebantys pateikti objektą pagal tam tikrus neigiančius ar skirtingomis priemonėmis, bet tomis

pačiomis reikšmėmis įvertintus kriterijus. Daugiakriteriai tyrimų rezultatai padeda atrasti optimalų

problemos sprendimo būdą (Mikalauskienė, 2009).

Naudojama vertinimų metodų gausa nepateikia organizacijų darnumo. Iš atliktų mokslo darbų

analizių parodo, kad šiai dienai nėra bendro priimto naudingo, funkcionalaus atsiradusiems

nenumatytiems atvejams rodiklių kompendiumui. Didžioji dalis analizių neparodo darnaus

vystymosi dimensijų, nežiūrima į pasirinktas reikšmes. Organizacijos darniam vystymui nustatyti

būtinas visiškai naujais kriterijais pagrįstas novatoriškas modelis. Visų pirma būtina įdėmiai įsigilinti

į darnaus vystymosi mokslinių šaltinių argumentus socialinės atskaitomybės ir atskaitingumo

teorijas. Svarbu kitame etape apsibrėžti vertinamųjų dimensijų skaičių. Būtina išskirti

aplinkosauginę, socialinę, ekonominę, institucinę ir technologinę dimensijas, kuriuos atspindėtų

organizacijos veiklos sritis. Kiekvienai dimensijos analizei turėtų būti parenkami nustatytus

reikalavimus atitinkantys rodikliai. Pasirinktus rodiklius reikia moksliškai pagrįsti, kad kiekvienas

rodiklis turėtų savo tyrimo instrumentus, kurie tikslingai nukreipti į rodiklių koncepciją, nurodoma

svarba, duomenų šaltiniai, matavimo vienetai, duomenų atlikimo ir analizės būdai, vertinimo

kriterijai.

Prasminga, detaliau atskleisti darnumo vertinimo indeksą, nes pagal dedamąsias bus

atliekamas tyrimas, kurias sudaro : teisinė aplinka ,organizaciniai pajėgumai, finansinis tvarumas,

atstovavimas interesams, paslaugų teikimas, infrastruktūra, viešasis įvaizdis. Teisinėje aplinkoje

nevyriausybinių organizacijų įstatymas nurodo organizacijas, kurios nepriklausomos nuo šalies ir

vietos valdžios, vykdoma veikla nesiekia pelno, religinių tikslų ir politinių galių. Nevyriausybinių

organizacijų politiką prižiūri Socialinės apaugos ir darbo ministerija. Didžioji dalis NVO apsibrėžia

sritį ir vykdo pasirinktą veiklą. Būtina pabrėžti, kad kiekviena organizacija privalo nusimatyti

valdymo ir vykdomąjį organą. Bendradarbiavimo programų skiriamas dėmesys orientuotas paramos

gavėjų valdymo pajėgumams stiprinti, finansavimui gerinti, bei stiprinti viešuosius ryšius.

Pagrindiniai žmogiškieji ištekliai yra savanoriai. Bendradarbiavimas tarp organizacijų vyksta

šiuolaikinių technologijų pagalba. Nevyriausybinių organizacijų finansinis tvarumas priklausomas

nuo valdžios įstaigų. Dalyvavimas Europos sąjungos projektuose, programose leidžia padidinti

turimas lėšas, gauti parama iš Lietuvos biudžeto. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai lėšos gautos iš

teikiamų paslaugų, fizinių asmenų skiriama labdara ir parama, iš kurių aukojimas vyksta per interneto

svetaines, gyventojų 2 procentai pajamų mokesčio, savanorių surinktos lėšos. Nevyriausybinių

organizacijų teikiamos paslaugos išlieka tradicinės, kurioms priskiriama socialinės, kultūrinės,

ekonominės. Nevyriausybinės organizacijos savo programose skiria dėmesio įvaizdžio stiprinimui,

priemonės nukreiptos į konsultacijas ir mokymus, komunikavimo įgūdžius (Nevyriausybinių

organizacijų informacijos ir paramos centras, 2019).

24

Platesnių veiklų gauti rezultatai pasinaudojant daugiakriterinio vertinimo priemonėmis,

kurios sugebėtų pateikti nagrinėjimą objektą giliomis dimensijomis pateikiančius nepilnus rodiklius,

nustatyti pasirinktus parametrus su svoriais bei susieti į reziumuotą rodiklį (Ginevičius,2007).

Pasirinkus daugiakriterį metodą, pasiūlytus pasirinkimus, iškilusių problemų sprendimui, pateikti su

atrinktu parametrų rinkiniu. Kiekybiniai ir kokybiniai parametrai visada parodo skirtingą vertinimą

ir įvairius tobulinimo kelius. Reikšmingumų nustatymui gauti, siūloma pagrįsti ekspertiniu vertinimu,

matuojamu balais. Parametrų naudingumo įvertinimas yra dažniausiai darnaus vystymo priemonių

pagrindas, kuris pateikia galimas tobulintinas kryptis (Stasiukynas, 2014). Galutinėje stadijoje

pateikiamas organizacijos darnaus vystymosi indeksas, nustatantis organizacijos vystymosi

darnumą. Pateiktas lankstus rezultatų vertinimas galėtų būti naudojamas organizacijoms, produktų

gavimui, teikiamų paslaugų sektoriuose (Oželienė, Drejeris, 2015).

Apibendrinant galima teigti, kad nevyriausybinės organizacijos nėra įstatymiškai aiškiai

apibrėžtos, veikla mažai finansuojama, mažas savanorių dalyvavimas savanoriškose veiklose, prasti

ryšiai su visuomene. Darnus vystymasis kaimiškose teritorijose neišvengiamai susiduria su

problemomis, kurios išryškėja socialinėje, ekonomikos, kultūros, aplinkosaugos srityse. Kaimo

bendruomenių vystymas neatsiejamas nuo veiklos, kuri priklauso darniajam vystymui. Darnumo

vertinimui būtinas naujas metodas, grindžiamas atskaitingumo, socialinės atsakomybės teorijomis,

tiksliai apsibrėžtomis dimensijomis, tikslingai nustatytais rodikliais, bei jų parinktais

reikšmingumais. Pritaikant nevyriausybinių organizacijų darnumo indekso dedamąsias. Išsiaiškinus

nevyriausybinių organizacijų darnaus vystymosi metodikas ir modelius, bei darnumo vertinimo

indeksą, buvo nuspręsta NVO darnumo vertinimui išskirti integruotus darnumo vertinimo požymius

ir juos patikrinti atliekant kokybinį tyrimą Alytaus rajono nevyriausybinėse organizacijose.

25

2. ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIAUS

ORGANIZACIJŲ DARNUMO VERTINIMAS

2.1. Alytaus rajono nevyriausybinio sektoriaus organizacijų darnumo vertinimo metodika

Nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos pasiūlymo ir

kontrolės įstatymo projektas (2011), nevyriausybinė organizacija – tai viešai veikiantis juridinis

asmuo, nepriklausomas laisvai susivienijęs visuomenės ar bendrijų naudai, kuris nesiekia pelno,

politinės valdžios, netenkina religinio kulto poreikių tenkinimo (Tamutienė, 2011).

Empirinio tyrimo tikslas – įvertinti Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus

darnumo būklę.

Empirinio tyrimo objektas – Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus

darnumo būklė.

Tyrimo uždaviniai:

1. Parengti Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo būklės

vertinimo metodiką.

2. Įvertinti Alytus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo būklę.

3. Parengti Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo stiprinimo

kryptis ir priemones.

Empirinio tyrimo metodai. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo

vertinimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. . Tyrimu siekiama įvertinti Alytaus rajono

nevyriausybinių organizacijų darnumą, pagal darnumą apibūdinančius požymius. Pirmam tyrimo

uždaviniui atlikti buvo naudojama pirminių ir antrinių literatūros šaltinių analizė ir sintezė,

dokumentų analizė, nevyriausybinių organizacijų pateikta informacija viešoje erdvėje. Pagal atliktą

analizę buvo parengta tyrimo anketa (žr. 1 priedą) skirta Alytaus rajono nevyriausybinėms

organizacijoms. Anketa parengta pagal principines darnumo dimensijas : socialinę, aplinkosauginę,

ekonominę, kultūrinę. Taip pat į anketos klausimus įtrauktos ir nevyriausybinių organizacijų

darnumo indekso dedamosios, tokios kaip: teisinė aplinka, organizacijos pajėgumai, finansinis

darnumas, atstovavimas interesams, paslaugų teikimas, infrastruktūra, viešas įvaizdis. Trečiasis

uždavinys įgyvendintas remiantis teorine medžiaga bei atliktu kokybiniu tyrimu, gautais atsakymais

padaryta SSGG analizė.

Atliekant tyrimą, anketos buvo išsiųstos Alytaus rajono kaimo bendruomenėms bei Alytaus

rajono su jaunimu dirbančioms organizacijoms. Sekančioje lentelėje paaiškinama anketos klausimų

struktūra ir klausimų tikslai (žr. 7 lentelę).

26

7 lentelė. Anketinė apklausos Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus

darnumo stiprinimo tikslai (sudaryta autoriaus)

Klausimų Nr. Klausimo tikslas 1 Išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų teisinė formą

2 Išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų pajėgumus

3-5 Išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų paslaugų teikimą

6 Nustatyti nevyriausybinių organizacijų infrastruktūrą

7-11, 16 Išsiaiškinti atstovavimo interesams grupes

12-15 Nustatyti finansinė tvarumą organizacijose

17-18 Nustatyti socialinio vystymosi dimensijos būklė

19-20 Nustatyti ekonomikos vystymąsi organizacijose

21-22 Nustatyti aplinkos vystymąsi organizacijose

23-24 Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų viešasis įvaizdis

Tyrimo organizavimas ir eiga. Tyrimas atliktas Alytaus rajono nevyriausybinėse

organizacijose. Anketos buvo išsiųstos kaimo bendruomenėms, jaunimo organizacijoms. Gautos

atgal buvo 24 anketos iš Alytaus rajono kaimo bendruomenių, taip pat 8 anketos su jaunimu dirbančių

organizacijų. Kokybinio tyrimo rezultatams apdoroti buvo naudojama SPSS ir Ms Excel programos.

2.2. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo vertinimas

Remiantis darnaus vystymosi teorija buvo išanalizuota Alytaus rajono nevyriausybinių

organizacijų vystymo veikla, bendra darnumo būklė. Tyrimo metu buvo anketos išsiųstos Alytaus

rajono nevyriausybinėms organizacijos. Pavyko gauti atsakymus iš 24 kaimo bendruomeninių

organizacijų ir 8 Alytaus rajono jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų. Iš atsiųstų anketų,

duomenys buvo analizuojami ir pateikti grafikuose bei lentelėse.

Pirmajame klausime buvo aiškinamasi Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų teisinė

forma. Remiantis gautais duomenimis, visi ekspertai priklausė vienai teisinei grupei – asociacijai.

Tokiam rezultatui įtakos turėjo, kad anketos buvo išsiųstos kaimo bendruomenėms, kurių teisinė

forma įregistruota asociacijos. Atsakymai gauti buvo iš jaunimo organizacijų, bet jų forma priklauso

asociacijai. Daugiau informacijos apie organizacijas sužinoti galime (3 pav.), pateikiamas narių

skaičius.

27

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal narių skaičių organizacijoje

Tyrimo duomenimis, didžioji dalis tyrimo dalyvių (19 ekspertų) priklauso vidutinei

organizacijai. Mažiausiai grupei priklauso (5 ekspertai) didelei organizacijai. Galima teigti Alytaus

rajone vyrauja vidutinės organizacijos, kuriuose narių skaičius nėra didelis, tai rodo, kad kaimiškose

nevyriausybinėse organizacijose trūksta narių. Įtakos gali turėti gyventojų demografija, nenoras

dalyvauti veiklose. Informacijos nepakankamumas apie vykdomas veiklas organizacijose.

4 pav. Nevyriausybinių organizacijų vykdomos veiklos, proc.

Remiantis ekspertų atsakymais, matosi skirtingos vykdomos veiklos. Dažniausios vykdomos

veiklos sritis gyvenamosios aplinkos pritaikymas, švietimas. Mažiausiai vykdomos veiklos sveikatos

priežiūra. Apklausoje daugiausiai dalyvavo kaimo bendruomenės, kuriose nėra vykdomos sveikatos

apsaugos teikiamos veiklos. Ekspertų buvo teirautasi jų atstovaujamų organizacijų tikslai (žr. 5 pav.).

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Maža organizacija (1-10

nariai)

Vidutinė organizacija

(11-30 nariai)

Didelė (31 ir daugiau

narių)

4% 7%

11%

15%

18%

19%

26%

Sveikatos priežiūra

Švietimas

Religinių ir etninių

vertybių puoselėjimas

Kultūra

Neformalusis ir pilietinis

ugdymas

Socialinė apsauga ir

darbas

Gyvenamosios aplinkos

pritaikymas

28

5 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas dėl nevyriausybinių organizacijų

veiklos tikslų

Remiantis ekspertų nuomone, galime matyti, kad skirtingos Alytaus rajono organizacijos

siekia skirtingų tikslų. Daugiausiai buvo pateikiama atsakymų, kad atstovauja interesams. Mažiausiai

atsakymų pateikiama buvo, kad organizacijos vykdo išteklių teikimą ir koordinavimą. Dažniausiai

kaimo bendruomenės būna suvaržytos teikti paslaugas dėl lėšų trūkumų, negali tinkamai paskirstyti

išteklius. Ekspertų buvo teirautasi ar turi pakankamai savanorių (žr.6 pav.).

6 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas dėl savanorių skaičiaus pakankamumo,

proc.

Respondentai nurodė, kad savo atstovaujamose organizacijose galėtų būti daugiau savanorių

(47 proc.). beveik trečdalis nurodė, kad jiems trūksta savanorių tai sudarė (31 proc.). Kaimiškoje

0

2

4

6

8

10

12

14

16

Atstovavimas interesams Paslaugų teikimas Išteklių NVO teikimas ir

koordinavimas

Taip,

pakankamas

22%

Taip, galėtų būti

daugiau

47%

Ne, savanorių

trūksta

31%

Taip, pakankamas

Taip, galėtų būti daugiau

Ne, savanorių trūksta

29

teritorijoje žmonės labiau užimti, dirba savo ūkiuose. Tai gali turėti reikšmės dėl savanorių trūkumo

nevyriausybinėse organizacijose. Taip pat reikšmės turi atstumas ar NVO patalpų pastovios vietos

neturėjimas. Respondentai paklausti ar turi patalpas savo veiklai vykdyti, didžioji dalis pasisakė, kad

turi patalpas vykdyti veiklą (84 proc.) mažuma atsakė, kad patalpų neturi (16 proc.), tai įtakos gali

turėti, nedidelis narių skaičius arba patalpos yra nuomojamos.

7 pav. Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis,

proc.

Iš 7 paveikslo matome, kad nevyriausybinės organizacijos bendradarbiauja su seniūnija (22

proc.), nevyriausybinės organizacijos (20 proc.), tai labai prisideda prie darnaus vystymo. Mažiausiai

reikšmės bendradarbiavimui turi mokymo įstaigos (6 proc.). Kuo mažesnis procentas, galima manyti,

kad mažiau įtakos turi darniam vystymui. Šiose organizacijose trūksta partnerystės iniciatyvų. Galima

manyti, kad silpno bendradarbiavimo tarp skirtingų organizacijų priežastys nepasitikėjimas vienais

kitais.

0 5 10 15 20 25

Mokymosi įstaigos

Vietos gamintojai

Vietos veiklos grupė VVG

Kultūros įstaigos

Savivaldybė

Nevyriausybinės organizacijos

Seniūnija

30

8 pav. Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo tikslai, proc.

Remiantis ekspertų nuomone, didelio išskirtinumo nesimato organizacijų bendradarbiavime.

Daugiausiai bendrų tikslų siekiama dėl patirties įgijimo (27 proc.). Mažiausiai sieja organizacijas

verslo plėtra ir naujovių atradimas. Nevyriausybinėms organizacijoms trūkstant naujų savanorių,

kurie įneštų daugiau naujovių. Paklausti respondentai apie problemas, su kuriomis susiduria

bendradarbiaudamos organizacijos, dažniausiai buvo įvardijamos: institucijų abejingumas, nenoras

tobulėti, laiko stoka, investicijų trūkumas.

Remiantis gautais atsakymais, buvo pateiktos organizacijos ir priemonės, kurios sustiprintų

bendradarbiavimo ryšius nevyriausybinėse organizacijose. Buvo pasiūlyta nevyriausybinėms

organizacijoms vienytis ir kooperuotis, kurios tada galėtų siekti bendrų tikslų. Daugiau

bendradarbiauti turėtų su seniūnija, vietos gyventojais, nes kaimo teritorijoje nėra daug organizacijų,

kurios pasiūlytų naujų veiklų.

9 pav. Respondentų motyvų pasiskirstymas dalyvauti nevyriausybinių organizacijų

veikloje, proc.

0 5 10 15 20 25 30

Bendradarbiavimas planuojant bendrą veiklą

Verslo plėtra

Žinių gilinimasis

Naujovių atradimas

Komunikacijos grįžtamasis ryšys

Bendradarbiavimas įgyjant patirties

0 5 10 15 20 25 30

Negaunama atlygio už savanorystę

Domėjamasi ekonomine, socialine, kultūrine ir

aplinkosaugine verte

Dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų

veiklose

Parama/aukojimas

Pagalba kitiems

Organizacijoje skatinama savanorystė

31

Iš 9 paveikslo matosi, reikšmingiausias nariams dalykas organizacijose, kad skatinama

savanorystė (24 proc.), narių manymu tai motyvavimas, pagalba žmonėms, kuriems svarbi yra

teikiama pagalba. Svarbus faktorius kiekvienai organizacijai pakankamas narių skaičius. Mažiausiai

nariams rūpi jų veikloje negaunamas atlygis už savanorystę (10 proc.). Savanoriai eidami

savanoriauti žino, jog negaus atlygio. Tai svarbus faktorius, kuris nuteikia žmones nesiimti veiklos,

apsunkina naujų narių paieškas. Kiekviena išvardinta veikla yra labai svarbi, nes nuo kiekvienos

priklauso gyvenimo kaimo gyventojų gyvenimo kokybė.

10 pav. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo šaltiniai, proc.

Tyrimo rezultatai parodė, kad nevyriausybinės organizacijos daugiausiai paramos gauna iš

narių surenkamo mokesčio (37 proc.), labdaros ir paramos (25 proc.), paramos organizacijos nėra

gavę iš užsienio šalių fondų. Tai rodo Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų neišplėtotus

komunikavimo ryšius, su kitų šalių organizacijomis. Be užtikrinto finansavimo, sudėtingas

organizacijų išlikimas galintis lemti panaikinimą. Lėšų pakankamumas leistų užtvirtintai jaustis

organizacijoms visuomenėje ar pradėti vykdyti naujas veiklas.

0 5 10 15 20 25 30 35

Užsienio šalių fondai

Pajamos

ES struktūros fondai

Pačių uždirbtos lėšos

2 % gyventojų pajamų mokesčio

Lėšos iš nacionalinio biudžeto

Labdara ir parama

Nario mokesčiai

32

11 pav. Alytaus rajono gauta parama (2019) pagal veiklas, proc.

Gauti rezultatai respondentų dėl gaunamos paramos iš veiklos pasiskirstė priklausomai nuo

atstovaujamų nevyriausybinių organizacijų. Daugiausiai pajamų gauna iš profesinės, mokslinės, ir

techninės veiklos. Tai įtakoja pagrinde kokią veiklą vykdo organizacijos. Mažiausiai surenkama

paramos sporto veikloje. Respondentai buvo paprašomi pateikti finansavimo dydžius, kuriuos yra

gavę jų organizacijos. Iš atlikto tyrimo buvo išsiaiškinta, kad paramos sumos buvo įvairios. Siekė

parama nuo 5 Eur. Iki 1000 Eur.

12 pav. Alytaus rajono NVO gaunamo finansavimo problemos, proc.

Remiantis tyrimo rezultatais, organizacijos lėšų pritraukimo buvimas yra finansinės paramos

šaltinių trūkumas ( 50 proc.). Parodė tyrimas, kad organizacijoms nepakanka gebėjimų gauti

finansinės paramos (30 proc.). Taip pat pasitaikė , kurie nurodė kitas problemas. Pagrindinės

parašytos buvo didelė biurokratija, rūksta finansavimo skaidrumo, nepritraukiamos lėšos iš verslo

sektoriaus, neigiamas visuomenės supratimas.

0 5 10 15 20 25 30 35

Sportinė veikla

Profesinių sąjungų veikla

Sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros…

Švietimas

Verslininkų ir darbdavių narystės…

Profesinių narystės organizacijų veikla

Pramogų ir poilsio organizavimo veikla

Meninė, pramoginė ir poilsio…

Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita…

Politinių organizacijų veikla

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

0 10 20 30 40 50 60

Kita (įrašykite)

Netinkami teisiniai pagrindai susiję su NVO

finansavimu

Nepakanka gebėjimų šioje srityje

Nėra pakankamai finansavimo šaltinių

33

13 pav. Alytaus rajono NVO vykdomos veiklos proc.

Remiantis respondentų atsakymais, buvo pateikta jų manymu pagal svarbumą teikiamos

veiklos. Labiausiai išsiskyrė teikiama bendruomenių kultūrinio aktyvumo ir integracijos plėtojimas,

veiklos skatinančios vietos bendruomenių organizacijų plėtrą. Pagal svarbumą mažiausiai rūpi

savanoriškos veiklos regione plėtojimas ( 5 proc.)., finansavimo paieškos (10 proc.). Galima spręsti,

jog Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų tvirta kultūrinė darnumo dimensijos bazė.

14 pav. Alytaus rajono socialinio vystymosi problemos, proc.

Iš 14 paveikslo matosi Alytaus rajono socialinis vystymasis. Duomenys pasiskirstė tolygiai.

Labiausiai išsivystymą respondentai nurodė interneto mokėjimu naudotis, mokymai, kompiuterio

raštingumas. Socialinis vystymasis galėtų būti aukštesnis tarp lyčių darbo užmokesčio (5 proc.),

0 5 10 15 20 25 30 35

Savanoriškos veiklos regione plėtojimas

Dalyvauja finansavimo ir paramos paieškose

Sociokultūrinių paslaugų, mažinančių, socialinę

atskirtį bendruomenėse

Socialinio darbo su jaunimu iš pažeidžiamų grupių

kokybės gerinimas

Bendruomenių kultūrinio aktyvumo ir integracijos

plėtojimas

Veiklos skatinančios vietos bendruomenių

organizacijų plėtrą

0 5 10 15 20 25 30 35

Lyčių darbo užmokesčio skirtumai

Bendras senatvės pajamų pakeitimo santykis

Vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius

Žemo išsilavinimo asmenys pagal amžiaus grupes

Gyventojai patenkantys į skurdo rizikos grupę

Asmenų naudojimosi internetu lygis

Pajamų pasiskirstymo nelygybė

Asmenų kompiuterinio raštingumo lygis

Nuolatinis skurdo rizikos lygis

Visą gyvenimą trunkantis mokymasis

34

geresnės įsidarbinimo sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms. Respondentai paklausti apie gerinimo

priemones socialinio vystymo , įvardijo naujų darbo vietų atsiradimą, didesnės algos, daugiau

verslininkų pritraukimas į kaimiškas teritorijas. Tikslinga manyti, kad socialinis vystymąsi

visokeriopai nėra išvystytas , reikalauja ieškoti naujų sprendimo krypčių.

15 pav. Alytaus rajono ekonominio vystymosi problemos, proc.

Atlikus tyrimą nevyriausybinių organizacijų nariai pateikė ekonominį vystymąsi.

Respondentai pastebi, kad rajone labiausiai padidėjo maisto kainos (40 proc.), nedarbo lygis

(30proc.). Kiek stabilesnė padėtis darbo augimo srityje, investicijų pritraukime. Bendrame vaizde

matosi ekonominis vystymąsi nėra didelis, tai rodo kaimiškų teritorijų stovėjimą vietoje.

Respondentų paklausus kas pagerintų būklę, labiausiai išsiskyrė atsakymai: galimybė įsidarbinti

daugiau apmokamam darbe, naujų verslų atsiradimas, glaudesnis bendradarbiavimas su

valstybinėmis įstaigomis, ES paramos lengvesnis lėšų administravimas.

16 pav. Alytaus rajono aplinkos vystymosi problemos, proc.

Remiantis gautais atsakymais, respondentai aplinkos vystymąsi geriausiai įvertino

ekologinėje srityje (40 proc.). Tai įtakos turi, kad nevyriausybinės organizacijos įsikūrusios

0 10 20 30 40 50

Darbo augimas

Bendros investicijos Alytaus rajonui

Nedarbo lygis Alytaus rajone

Maisto kainų augimas

0 10 20 30 40 50

Atsinaujinančių išteklių energijos

suvartojime

Gyventojų, prijungtų prie miesto nuotekų

valymo įrenginių

Miško prieaugis

Aplinkosauginių mokesčių dalis bendrose

pajamose iš mokesčių

Ekologinė žemdirbystė

35

kaimiškoje teritorijoje. Šiuo laikotarpiu yra skatinama ekologinė žemdirbystė, didesnės mokamos

tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius Europos sąjungos. Prasčiausia būklė atsinaujinančių

energijos išteklių suvartojime (5 proc.). Tai įtakos turi, informacijos stoka dėl atsinaujinančių išteklių,

brangūs kaštai, mažai informacijos. Paklausti respondentai apie tobulinimo priemones, išsiskyrė :

žmonių mąstymas ar nenoras prisidėti prie aplinkos tausojimo, šiukšlių rūšiavimas, informacijos

stoka.

17 pav. Alytaus rajono NVO veiklos sklaidos priemonės, proc.

Remiantis respondentų atsakymais, buvo pateikta informacija apie viešinimo priemones.

Nevyriausybinės organizacijos daugiausiai viešina informaciją internetiniuose puslapiuose (40 proc.).

Dabartiniame laikotarpį sustiprėjęs žmonių gebėjimas naudotis išmaniosiomis technologijomis.

Greičiausias kelias informacijos pateikimui internetinė erdvė. Mažiausiai viešinama yra skelbimų

lentoje (5 proc.). Jaunesnio amžiaus gyventojai neseka skelbimų lentose informacijos, tai įtakos gali

turėti rezultatams. Paklausti kokias viešinimo priemones naudotų respondentai, sutiko su anketoje

pateiktais atsakymais. Patvirtino naujų technologijų naudojamasi.

Apibendrinant apklausos rezultatus, galima konstatuoti Alytaus rajono nevyriausybinės

organizacijos priklauso vidutinėms grupėms, neišsiskiria dideliu narių skaičiumi. Pastebima, kad

vykdomos įvairios organizacijų veiklos, atstovaujančios gyventojų interesams. Alytaus rajono

nevyriausybinių organizacijų darnumas nėra pakankamai stiprus. Tyrimo metu išryškėjo, kad

nevyriausybinės organizacijos susiduria savanorių trūkumu, slogios naujų narių paieškos.

Neišplėtota partnerystė tarp organizacijų, trūksta iniciatyvos naujoms veikloms vykdyti. Lėšų

nepakankamumas sudaro nepilnavertiškumą vykdomose veiklose, tampa apribotos Neišvystytas

bendradarbiavimas tarp viešųjų įstaigų, trūksta gerosios praktikos pavyzdžių. Alytaus rajono

nevyriausybinių organizacijų problemos apima socialines, ekonomines ir aplinkos darnumo

dimensijas.

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Skelbimų lentoje

Elektroniniu paštu

Spaudoje

Informaciniuose leidiniuose

Pristatyti savo veiklą renginiuose,

konferencijose

Internetiniame puslapyje

36

3. ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINO SEKTORIAUS

ORGANIZACIJŲ DARNUMO STIPRINIMO KRYPTYS

3.1. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnaus sektoriaus SSGG analizė

Atlikus empirinį tyrimą Alytaus rajono nevyriausybinėse organizacijose, buvo nustatyta

būklė, problemos darnaus sektoriaus srityje. Tyrimo metu ekspertai pateikė priemones, sprendimus,

kuriais pasinaudojus būtų pateikta darnaus sektoriaus stiprinimo kryptys. Surinkta išsami medžiaga

apie Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę būklę,

naudojantis duomenimis buvo sudaryta SSGG metodas. Naudojant šį metodą pateikiu (7 lentelėje)

darnumo stiprybes ,silpnybes, galimybes ir grėsmes.

8 lentelė. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnumo SSGG

Stiprybės

1 Stiprus Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijos narių kompiuterinis raštingumas

2 Gera aplinkosauginė išvystyta aplinka

2 Organizacijų veiklos skatinančios vietos bendruomenių organizacijų plėtrą

4 Nevyriausybinių organizacijų narių supratimas darnumo stiprinime rajone

5 Stiprus bendruomenių kultūrinio aktyvumo ir integracijos plėtojimas

Silpnybės

1 Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų nepakankamas finansavimas

2 Motyvacijos stoka tarp organizacijos narių

3 Bendradarbiavimo trukdžiai tarp nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų

4 Nepakankamas savanorių skaičius organizacijose

5 Verslo sektoriaus bendradarbiavimo stoka su nevyriausybinėmis organizacijomis

Galimybės

1 ES remiamos veiklos skatinimas organizacijose

2 Naujų narių paieškos

3 Naujovių diegimas

4 Skatinimas bendradarbiavimo, bendrų tikslų siekimo

5 Įvairesnė viešinimo sklaida

Grėsmės

1 Stiprėjančios socialinės problemos Alytaus rajone dėl naujų darbo vietų trūkumo

2 Kaimiškoje vietovėje verslo investicijų trūkumas

3 Neigiamas visuomenės požiūris į NVO

4 Mažas darnios ekonomikos augimas

5 Stoka informacijos apie atsinaujinančius išteklius

Atlikus SSGG analizę, išryškėjo Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnumo

stiprinimo kryptys. Alytaus rajono nevyriausybinėms organizacijoms būtina sustiprinti potencialą bei

gebėjimus tam tikrose srityse. Daugiau konsultuoti narius, sustiprinti komunikaciją tarp organizacijų,

sudaryti sąlygas keistis, gerąja patirtimi, įgyvendinti bendrus projektus. Sustiprinti Alytaus rajone

esančias nevyriausybines organizacijas atitinkamomis kompetencijomis. Sukurti finansavimo

mechanizmus, atitinkančius paslaugų kokybę teikiančioms paslaugoms. Norint išvystyti

bendradarbiavimą tarp viešųjų įstaigų reikia sudaryti gerą klimatą, sukurti metodikas dėl gerosios

praktikos, pradėti komunikuoti tarpusį, sukuriant išplėtotus santykius ir vystyti bendradarbiavimą su

37

viešosiomis įstaigomis, numatyti užtikrintas priemones ir pateikti atstovaujamos organizacijos

sėkmę, kuriant numatytus planus ir kviečiant bendruomenes.

Apibendrinant Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo SSGG

analizę galima teigti, kad darnumo vystymasis organizacijose pakankamas. Iš pateiktos 7 lentelės

matosi organizacijų silpnybės (nepakankamas finansavimas, motyvacijos stoka, bendradarbiavimo

problemos ir pan.), kurias išsprendus būtų pagerintas darnumas. Atliktos SSGG analizės duomenys

bus naudojami Alytaus rajono nevyriausybinio sektoriaus organizacijų darnumo stiprinimo

priemonėms identifikuoti, bei krypčių pateikimui.

3.2 Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnaus sektoriaus stiprinimo kryptys ir

priemonės

Atlikus Alytaus rajono kaimo bendruomenių ir su jaunimu dirbančiomis organizacijomis

anketinę apklausą, išanalizavus gautus duomenis ir parengus SSGG analizę galima išskirti

pagrindines problemas susijusias su darniu vystymu. Pagal apibendrintus duomenis, siūlomos šios

pagrindinės Alytaus rajono NVO darnumo stiprinimo kryptys:

1. Žmogiškojo kapitalo stiprinimas.

2. Organizacinio potencialo ir savarankiškumo stiprinimas.

3. Nuolatinių finansavimo šaltinių paieška ir užtikrinimas.

9 lentelė. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo stiprinimo

kryptys (sudaryta autoriaus)

I kryptis. Žmogiškojo kapitalo stiprinimas

Priemonė Rezultatai / veikla Atsakingi veikėjai

Savanorystės skatinimas Organizuoti seminarus, mokymus, kurie pabrėžtų

savanorystės svarbą.

Nevyriausybinėms organizacijoms organizuoti ir

skatinti dalyvauti savanoriškose veiklose,

projektuose.

Visuomenės informavimas bei palankaus požiūrio

formavimas į savanoriškas veiklas.

Alytaus rajono vietos veiklos

grupė;

kaimo bendruomenės;

savanoriai.

Lyderystės stiprinimas Nevyriausybinių organizacijų vadovams dalyvauti

mokymuose, seminaruose, stiprinti vadovavimo

žinias. Konsultuoti ir sudaryti sąlygas įgyti

kompetencijos. Dalytis tarpusavį gerąja patirtimi.


grupė;


savanoriai.

II kryptis. Organizacinio potencialo ir savarankiškumo stiprinimas

Konsultuoti narius Kompetencijos užtikrinimas savanoriškoje

veikloje.

Koordinatoriaus pasiruošimas naujų savanorių

apmokymams ar žinių suteikimui.


grupė;


savanoriai.

Atstovauti organizacijoms ir

jungti pagal veiklos pobūdį

Užmegzti ryšius su nevyriausybinėmis

organizacijomis kituose rajonuose.

Vienytis bendriems tikslams, projektams, naujoms

iniciatyvoms.


Documents

ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ ......(Balčiūnaitienė, 2016). Bendruomenė – tai žmonių gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir turinčių bendrų interesų,