Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETAS
Verslo ir kaimo tyrimų institutas
Tomas Dobrovolskas
ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIAUS
DARNUMO STIPRINIMAS
Magistrantūros baigiamasis darbas
Kaimo plėtros administravimas , 621N70002
Viešasis administravimas
Vadovas (-ė)_________________ __________ ___________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)
Apginta___________________ _____________ __________
(Instituto direktorius) (Parašas) (Data)
Akademija, 2020
2
Baigiamųjų darbų vertinimo komisija:
(Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. ŽŪA – 2020 - 13, 2020 m. gegužės 8 d.)
Pirmininkas prof. habil. dr. V. Atkočiūnienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Nariai:
1. Prof. habil. dr. A. Raupelienė, Vytauto Didžiojo universitetas
2. Prof. habil. dr. J. Žukovskis, Vytauto Didžiojo universitetas
3. Doc. dr. R. Pakeltienė, Vytauto Didžiojo universitetas
4. Direktorė L. Gumbrevičienė, asociacijos ,,Viva Sol‘‘(socialinis partneris)
Mokslinis vadovas (-ė) doc. dr. R. Pakeltienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Recenzentas (-ė) prof. habil. dr. V. Atkočiūnienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Oponentas (-ė).............................................., Vytauto Didžiojo universitetas
Instituto direktorė (-ius) prof. dr. J. Žukovskis, Vytauto Didžiojo universitetas
3
SUMMARY
Tomas DOBROVOLSKAS
Strengthening the coherence of the non-governmental organizations sector of Alytus district
Master thesis, 48 pages, 17 figures, 9 tables, 37 references, 2 appendixes, in the Lithuanian
language
Key words: sustainable development, community, rural development, coherence.
Research object: coherence of the non-governmental organizations sector.
Research aim: justify directions for strengthening the coherence of the non-governmental
organizations sector.
Objectives:
1. To perform an analysis of the problems of sustainability of the non-governmental
organizations sector.
2. To analyze the characteristics of the sustainability of the non-governmental organizations
sector.
3. To prepare a methodology for assessing the sustainability of the non-governmental
organizations sector.
4. To investigate the characteristics characterizing the coherence of non-governmental
organizations by selective evaluation of the entities of the non-governmental organizations
sector.
5. Prepare directions and measures for strengthening the coherence of the non-governmental
organizations sector.
Research methods:
Analysis and synthesis of primary and secondary literature sources, induction and deduction,
questionnaire survey, content analysis of documents, SWOT analysis.
Research results:
In the first part of the work, the analysis of the coherence of the non-governmental
organizations sector was performed.
In the second part of the work, the assessment of the sustainability of the sector of non-
governmental organizations in Alytus district was investigated, the problems of the activities
of organizations were investigated with the help of a questionnaire.
4
In the third part of the work the SWOT analysis was performed, were proposed 3 directions
of strengthening the coherence of non-governmental organizations of Alytus district and and
measures provided.
It was established that the coherence of the sector of non-governmental organizations in
Alytus district is not strong enough in the economic, social and environmental fields. After
the assessment of the sustainability situation in the sector of non-governmental organizations
of Alytus district, problems hindering the development of organizations became apparent:
lack of funding, insufficient number of volunteers in organizations, underdeveloped
cooperation between public institutions, lack of initiative.
The results of the research were presented at the master students scientific conference "Young
Scientist, 2019", 2019 year, April 11 (see appendix 2).
5
TURINYS
SUMMARY ........................................................................................................................................ 3
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ SĄVADAS ............................................................................................. 6
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7
1. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIAUS DARNUMO SITUACIJOS
ANALIZĖ ............................................................................................................................................ 8
1.1. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo problemos ............................................... 8
1.2. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo teorinis pagrindimas.............................. 15
1.3. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo sampratos interpretacijos ...................... 17
1.4. Nevyriausybinių organizacijų darnumo vertinimo metodologinės prieigos .......................... 20
2. ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ DARNUMO
VERTINIMAS .................................................................................................................................. 25
2.1. Alytaus rajono nevyriausybinio sektoriaus organizacijų darnumo vertinimo metodika ..... 25
2.2. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo vertinimas ...................... 26
3. ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ DARNUMO
STIPRINIMO KRYPTYS ................................................................................................................. 36
3.1. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnaus sektoriaus SSGG analizė ................ 36
3.2 Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnaus sektoriaus stiprinimo kryptys ir
priemonės ...................................................................................................................................... 37
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 39
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 40
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 43
6
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ SĄVADAS
Darnumas – Darnumas suprantamas kaip procesas, kuriuo yra prisitaikoma prie svyravimų,
skiriant dėmesio valdymui bei normatyvų nustatymui (Petkevičienė, Balčiūnaitienė, 2018).
Darnus vystymasis – kompromisas tarp ekonominių, aplinkosauginių, socialinių ir institucinių
bendrijų tikslų, leidžiantis galimybes pasiekti visuotinę dabartinės ir ateinančių kartų gerovę,
nedidinant neigiamo poveikio aplinkai ir žmogui. Tai vystymasis, kurio metu užtikrinamas darni
socialinė raida, orientuota į visuomenės gerbuvį, sveikatą, išsilavinimą, saugumą, ekonomikos
stabilumą bei racionalų aplinkos išteklių panaudojimą institucine sistema grįstoje visuomenėje
(Balčiūnaitienė, 2016).
Bendruomenė – tai žmonių gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir turinčių bendrų interesų, bruožų
ar ypatybių, sutarimas bendrai veiklai, kuri grindžiama savivaldos, savarankiškumo ir savitarpio
pagalbos principais (Pilipavičius, 2007).
Kaimo vietovės vystymasis – sistema, kurios pagrindas veikimo principas – ekonominių,
socialinių, aplinkos elementų ir procesų suderinamumas (Pakeltienė, 2016).
7
ĮVADAS
Nevyriausybinių organizacijų sektorius sparčiai plečiasi, o jame vystomos veiklos
diktuojamos besikeičiančių vartotojų poreikių. Šių organizacijų veikimo pagrindas, ne tik
visuomeninių poreikių tenkinimas, bet siekis užtikrinti, darnias: ekonominę, socialinę ir
aplinkosauginę naudą suponuojančias paslaugas, kurios priartina prie aukštesnių pragyvenimo lygio
standartų. Nevyriausybinių organizacijų vykdoma veikla orientuota į visuomenės ar tikslinių
socialinių grupių naudos gerinimą, o tai leidžia galimybę patiems piliečiams įsitraukti į priimamų
sprendimų procesą tiesiogiai spręsti visuomenėje iškilusias problemas. Keičiantis socialiniams,
ekonominiams veiksmams keitėsi ir šių organizacijų reikšmingumas. Anot Šilinskytės (2013)
valstybinis vadovavimas vangiai persiorientuoja ir prisitaiko prie esamų pokyčių arba vėluojančiai
reaguoja į juos, tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos į pokyčius reaguoja lanksčiau – tai pagrindinė
priežastis, lemianti vis didesnį nevyriausybinių organizacijų vaidmenį visuomenėje ir nuolatos
augantį šių organizacijų skaičių bei besiplečiantį spektrą.
Tyrimo problema – nevyriausybinių organizacijų darnumas.
Tyrimo tikslas – pagrįsti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo stiprinimo
kryptis.
Tyrimo objektas – nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumas.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atlikti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo problematikos analizę.
2. Išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumą apibūdinančius požymius.
3. Parengti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo vertinimo metodiką.
4. Ištirti nevyriausybinių organizacijų darnumą apibūdinančius požymius, atrankiniu
nevyriausybinių organizacijų sektoriaus subjektų vertinimu.
5. Parengti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo stiprinimo kryptis ir priemones.
Tyrimo metodai – pirminių ir antrinių literatūros šaltinių analizė ir sintezė, indukcija ir
dedukcija, anketinė apklausa, dokumentų turinio analizė, SSGG analizė.
Tyrimo laikotarpis – 2015 - 2020 metai.
Mokslinio tyrimo rezultatai buvo pristatyti magistrantų mokslinėje konferencijoje ,, Jaunasis
mokslininkas, 2019 “, 2019 m. balandžio 11d. ( žr. 2 priedą).
8
1. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIAUS DARNUMO
SITUACIJOS ANALIZĖ
1.1. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo problemos
Teisinė aplinka. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas įsigaliojęs 2014 m. sausio 1
d. nevyriausybines organizacijas nusako kaip nuo šalies ir vietos valdžios nepriklausomą viešąjį
subjektą, kuris veikia savanoriškais pagrindais visuomenės ar piliečių grupės naudai ir nesiekia
išimtinai religinių tikslų ar politinių galių. Įstatymas reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų
veiklą ir bendradarbiavimą su valdžios įstaigomis, apibrėžia viešosios naudos statusą.
Nevyriausybinių organizacijų paramos centro duomenimis pateikiama tyrimo ataskaita apie
organizacijų teisinę ir mokestinę aplinką. Žemiau pateiksiu 2015 – 2019 metų laikotarpio rezultatus
apie nevyriausybinių organizacijų formavimasi skaičiais. Nevyriausybinių organizacijų registravimo
apimtys padidėjo apie 16 proc. imant vidurkį 2015 m. iki 2019 m. pabaigos.
1. Labdaros ir paramos fondai 16 proc. nuo (1479 iki 1712), įtraukiant ir ,,Švietimo
mainų paramos fondą”, kuris nėra įtraukiamas prie nevyriausybinių organizacijų.
2. Asociacijos 10 proc. nuo (17754 iki 19540), įskaitant ir verslo asociacijas bei kitas
valstybės ir savivaldybių institucijų asociacijas, kurios nėra priskiriamos prie
nevyriausybinių organizacijų;
3. Viešosios įstaigos 22 proc. nuo (9205 iki 11252), įtraukiant ir valstybės su
savivaldybių kontroliuojamas viešąsias įstaigas, kurios neįtraukiamos prie
nevyriausybinių organizacijų (Tamutienė, 2011).
Anksčiau minėti duomenys rodo, kad nevyriausybinių organizacijų skaičius kasmet didėja.
Pokytis organizacijose padidėjo apie 16 proc., veikė registruotų nevyriausybinių organizacijų 32504
tūkst. bendrai registruotų. Prasminga, detaliau atskleisti, kiek įregistruota naujų organizacijų
pateikta 2016 m. sausio 1d., arba visai panaikintos.
9
1. Lentelė. Paramos gavėjo statusą turinčių ir jį praradusių juridinių asmenų statistika
(Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, 2019)
Paramos gavėjo statuso įregistravimo ir panaikinimo statistika
Teisinė
forma
2016 metais 2017 metais 2018 metais 2019 metais
Įregistruota Pašalinta Įregistruota Pašalinta Įregistruota Pašalinta Įregistruota Pašalinta
Asociacija 633 1 491 1 486 38 287 72
Labdaros ir
paramos
fondas
64 1 63 0 76 4 73 10
Viešoji
įstaiga
649 3 659 3 529 33 365 66
Bendrija
(daugiabuč
ių, namų,
garažų,
sodininkų)
238 1 204 1 162 2 82 1
Biudžetinė
įstaiga
31 0 26 2 20 1 14 1
Nuolatinė
komercinio
arbitražo
institucija
1 0 0 0 0 0 0 1
Profesinė
sąjunga ar
susivieniji
mas
38 0 57 2 50 2 58 6
Religinė
bendruome
nė ar
bendrija
4 0 9 0 6 0 7 2
Sodininkų
bendrija
16 0 16 0 19 0 11 0
Šeimyna 0 0 2 0 1 1 1 0
Tradicinė
religinė
bendruome
nė ar
bendrija
1072 1 2 0 6 2 3 0
Viso : 2746 7 1529 9 1355 83 901 159
Iš pateiktų duomenų daugiausiai naujai juridinių asmenų, kuriems paramos gavėjo statusas
buvo suteiktas - tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijai 2016 m. 1072 asmenys. Tais
pačiais metais buvo daugiausiai įregistruota juridinių asmenų. Atsiranda ryški tendencija su lig
kiekvienais metais mažėjimas naujų užregistruojamų juridinių asmenų. Padidėja juridinių asmenų
išsiregistravimas, kaip 2016 metais buvo išregistruoti 7 juridiniai asmenys, o jau 2019 metais 159
juridiniai asmenys.
Nevyriausybinės organizacijos įkurtos ne valdžios iniciatyva, o įsteigta laisva žmonių valia,
kuri sutraukia žmones, kurie buriasi ir remia savanoriškai. Lietuvoje NVO galima priskirti viešąsias
įstaigas, labdaros ir paramos fondus, asociacijas. Įvairiose publikacijose ar visuomenėje dar galima
išgirsti jas vadinant trečiasis sektorius. Šiame darbe atskleisiu nevyriausybinių organizacijų teisinį
10
pagrindą, kokiomis problemomis susiduria savanoriai, bei jų atsiradimo priežastis. Detaliau atskleisiu
finansavimo šaltinius, organizacijas, kurios gauna dideles lėšas , o kurios susiduria lėšų stygiumi.
Analizuojant Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijų raidos indeksą paskelbtus 2018 m.
išryškėja organizaciniai pajėgumai. Visuomenės galėjimas padidėjo dėl atviro žmonių įsitraukimo į
visokeriopus piliečių sumanymus. Dauguma pilietinės visuomenės organizacijų turi tikslią sritį ir
įgyvendina pasirinktas įvairias veiklas. Organizacijų, kurių silpnai organizuotos veiklos, gyvavimas
trumpas. Apgalvoti tikslai ne visada pasiteisina dėl nepakankamo finansavimo, trūksta naujų
iniciatyvų organizacijų valdyme, sutelkiant savanorius kartu su NVO nariais, juo motyvuojant ir
kuriant/ vystant pridėtinę vertę turinčias paslaugas. Organizacijos turi turėti valdymo ir vykdomąjį
organus.
Nevyriausybinių organizacijų veikla Lietuvoje ne iki galo visiškai ištyrinėtas objektas.
Detaliau atskleidžia organizacijų veiklas atliktas ,,Vilmorus“ tyrimas, kuris pateikia pilietiškumo
sampratos analizę fokusuotose grupėse, kurio metu paaiškėjo nevyriausybinių organizacijų
problemos Lietuvoje.
2 Lentelė. Nevyriausybinių organizacijos problemos (sudaryta pagal NVO
informacijos ir paramos centro, 2019 ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos, 2011 duomenimis)
Problemos Priežastys dėl nedalyvavimo NVO
Įstatymiškai nėra aiškiai apibrėžta kas yra
nevyriausybinės organizacijos
Veiksniai susiję su informacija
Informacijos trūkumas
NVO veikla yra per mažai finansuojama Sunku pajusti savanorystės naudą
Nevyriausybinės organizacijos bandomos politizuoti Neturi savanorystės patirties
Apie NVO yra mažai informuota Lietuvos visuomenė Psichologiniai veiksniai
Neigiamas aplinkinių požiūris
Visuomenėje yra sutinkamas neigiamas NVO
vertinimas
Ne visus tai domina, ne visi gali
Nėra susiformavusių visuomenės dalyvavimo NVO
veikloje tradicijų
Jaunimas yra sumaterialėjęs
Prasti NVO ryšiai su visuomene Veiksniai susiję su laiko ir galimybių stoka
Trūksta laiko
Sunki finansinė padėtis
Apibendrinant galima teigti, kad atlikto tyrimo duomenys parodė nevyriausybinių
organizacijų Lietuvoje didžiausias problemas. Nėra įstatymiškai aiškiai apibrėžta nevyriausybinių
organizacijų, per mažas finansavimas, visuomenė mažai žino apie NVO, gyventojų nedidelis
dalyvavimas. Šių įvardintų problemų atsiradimo priežastimi dažniausiai būna informacijos trūkumas,
kuris pasireiškia naudos nebuvime. Šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda laiko stoka, nes gyventojai
dirba, neatranda laiko dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje. Gilesnei analizei atlikti, toliau
pateikiamos pagrindinės savanoriškų organizacijų problemos ir jas apibūdinantys bruožai (sritys)(žr.
3 lentelę).
11
3 lentelė. Pagrindinės savanoriškų organizacijų probleminės sritys (sudaryta pagal
Medišauskaitė, 2012)
Problemos Sritys
Savanorių vadyba 1. Narių motyvacijos trūkumas, didelė narių kaita.
2. Problemos, su kuriomis susiduria nauji savanoriai.
3. Savanorių veiklos planavimo ir koordinavimo įgūdžių trūkumas.
4. Problemos, kurios atsiranda dėl savanorių atsakomybės jausmo.
5. Naudingų tarpusavio ryšių užmezgimo ir išsaugojimo, organizacijoje, atsiradusių kliūčių
sprendimo patirties trūkumas.
6. Patirties stoka kurti organizacijos aplinką pasitikėjimu.
Finansavimas 1. Informacijos trūkumas apie biudžeto planavimą ir finansų valdymą.
2. Lėšų stoka.
3. Ilgalaikio finansavimo neturėjimas.
4. Palaikytojų paieškos, patirties trūkumas.
5. Informacijos trūkumas dėl finansinės paramos.
Gyventojų požiūris į
savanorystę
1. Informacijos trūkumas apie savanorystės supratimą.
2. Menkas supratimas ar neigiamas vertinimas savanoriškos veiklos.
3. Išankstinė nuomonė sukurta apie neapmokamą savanorių veiklą.
4. Neatlyginamai atliekamos veiklos nepripažinimas dėl darbo patirties.
Savanoriškos veiklos
organizatorių
abipusiškas
Komunikavimas
1. Komunikavimo šalies mastu trūkumas.
2. Varžymasis tarp organizacijų.
Valdžios atstovų
požiūris ir teisinė
bazė
1. Neigiamas supratimas vietos valdžios neatlygintinos veiklos teikiamos naudos.
2. Paspirties iš valdžios nevyriausybinėms organizacijoms trūkumas.
3. Netobulai nustatyta įstatyminė bazė.
Apibendrinant galima teigti, kad įvairių nevyriausybinių organizacijų savanorystės
susiduriamos problemos skiriasi. Savanorių atliekama veikla priklausoma nuo laiko trukmės arba
atliekamų veiklų pobūdžio.
Paslaugų teikimas. Gyventojų vienijimasis į bendrijas, asociacijas, organizacijas dažniausiai
suprantamas, kaip viena iš pilietinės visuomenės kūrimosi rodiklių. Gyventojų dalyvavimo procesas
NVO veikloje laikomas vienu iš svarbiausių pilietinės sąmonės brendimo apraiškų. Piliečių interesų
ir poreikių nepatenkinimas valstybės institucijomis, sukuria visuomenės organizacijas, kurios tampa
visuomenės grupių interesų įgyvendintojoms ir reiškėjomis (Zaleskienė, Rutkauskienė, 2002).
Remiantis savanoriško sektoriaus darnaus tvarumo, savanorių įvedimo, abipusio bendradarbiavimo,
indėlio į šalies ūkio augimą ir galimybių plėtojimo tyrimo ataskaitos (2011) surinktais apklausos
duomenimis nustatyta, kad trečdalis apklaustųjų girdėjo apie konkrečias nevyriausybines
organizacijas, teikiamą pagalbą nukentėjusiems. Tyrimas atskleidė, kad pasitenkinimas
nevyriausybinių organizacijų pagalba sužeistiems vaikams 52 proc., nukentėjusioms moterims 45
proc., nukentėjusiems žmonėms siekė 39 proc. Atliktas tyrimas pateikė nevyriausybinių organizacijų
klientų poreikių didėjimą teikiamos paslaugoms. Kartais klientai nepatenkinti teikiamomis
paslaugomis. Nevyriausybinės organizacijos teikia lankstesnes aptarnavimo paslaugas, kurios
orientuotos į gavėją, jo norus, teikia visapusiškas paslaugas. Specialistų problemos ir savanorių
trūkumai sukuria finansinius apribojimus, kurie pasireiškia kiekvieną dieną organizacijose, bei
12
tampa savanoriams iššūkiai. Jaunimo nevyriausybinių organizacijų teikiama nauda socialinių
paslaugų srityje įvertinta teigiamai. Neefektyvi lobistinė veikla. Nedidelė Lietuvos aplinkosaugos
aktyvistų orientacija į ekonominę arba politinę jėgą visuomenėje apimančias grupes bei žinomos
žiniasklaidos patikėtinius. Nedidelė grupė organizacijų buvo įkurtos tik vienam projektui.
Organizacijų kompetencija susilpnėjo dėl pakitusių finansavimo šaltinių. Lietuvoje aplinkosaugos
nevyriausybinių organizacijų svarba ir dominavimas atstovaujamam sektoriui yra santykinai didelė,
tačiau jokiu būdu nepakankama. Funkcijų neturėjimas NVO gali turėti įtakos vystant ekonominius
ir socialinius klausimus su problemomis.
Aptariamuose tyrimų ataskaitose suvokiama žmogiškojo kapitalo stoka nevyriausybinių
organizacijų veikloms, kartu pastebima savanorių įgūdžių stygius. Atliktuose tyrimuose išryškėja
nevyriausybinių organizacijų trūkumas lėšoms. Apklaustieji nurodė netobulus finansavimo
mechanizmus bei kliūtis nevyriausybinių organizacijų finansavime.
Finansinis tvarumas. Nevyriausybinės organizacijos nesiekia pelno gavimo , tačiau kiekviena
NVO vykdytų naudingai planuotus darbus pagal sugalvotus tikslus, būtini finansiniai šaltiniai.
Nevyriausybinės organizacijos susikuria privačios iniciatyvos pagrindu, neturi jokių valstybės
priskirtų viešojo administravimo įgaliojimų ir neturi įpareigojimo užtikrinti vieno ar kito teisės akto
įgyvendinimo. Nevyriausybinės organizacijos negali ir negauna jokių specialių tikslinių dotacijų ar
tiesioginio finansavimo iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Nevyriausybinės organizacijos veikia
laisvos rinkos sąlygomis, konkuruodamos su kitais ūkio subjektais, bankroto ar likvidavimo atveju
prisiima visiškus finansinius įsipareigojimus, atsiradus įsiskolinimui nedengia lėšų valstybė ar
savivaldybė. Toliau pateikiami nevyriausybinių organizacijų gaunamų lėšų šaltiniai, be kurių sunku
įsivaizduoti, kaip nevyriausybinės organizacijos galėtų vykdyti savo veiklą, siekti užsibrėžtų tikslų
be finansavimo šaltinių 4 lentelėje detaliau atskleistos paramos lėšų sudėtis.
4 lentelė. Narystės organizacijų lėšos (pagal Statistikos departamento duomenis 2019)
Narystės organizacijų lėšos tūkst. EUR)
2014 2015 2016 2017 2018
Narystės
organizacijos,
iš viso
Visos lėšos pagal finansavimo
šaltinį
138519,5 140963,7 150485,2 148077,4 146681,0
Lėšos iš nacionalinio biudžeto 18132,3 19932,1 19263,0 26636,9 27665,7
Europos Sąjungos fondų lėšos 21264,0 16977,7 14321,9 22802,1 19034,4
Nario mokesčiai 10318,5 10970,3 13839,8 9334,5 8568,0
Labdara (parama) ir dovanos
(aukos)
25750,6 25901,8 33211,6 31162,4 26733,9
Kitos lėšos 3561,8 2490,4 3182,3 2783,1 3381,2
Pajamos 59492,4 64691,4 66666,8 55358,4 61297,8
Politinės
partijos
Visos lėšos pagal finansavimo
šaltinį
8369,2 8004,6 9641,9 6706,8 6534,3
13
Lėšos iš nacionalinio biudžeto 5502,5 5502,5 5502,0 5107,1 4997,1
Europos Sąjungos fondų lėšos - - - - -
Nario mokesčiai 595,8 678,5 557,0 458,6 424,7
Labdara (parama) ir dovanos
(aukos)
767,7 894,3 1035,2 1002,6 1048,0
Kitos lėšos 1420,2 884,5 2439,2 45,3 -
Pajamos 83 44,8 108,5 93,1 64,5
Profesinės
sąjungos
Visos lėšos pagal finansavimo
šaltinį
3961,3 3338,8 3585,4 3438,5 3057,1
Lėšos iš nacionalinio biudžeto 11,6 18,5 12,0 23,0 13,2
Europos Sąjungos fondų lėšos 484,4 18,5 87,4 244,7 112,1
Nario mokesčiai 2754,3 2494,7 2605,6 2449,6 1661,1
Labdara (parama) ir dovanos
(aukos)
200,4 193,2 191,8 231,1 119,8
Kitos lėšos 48,9 20,8 100,0 2,1 23,7
Pajamos 461,8 413,0 588,7 488,1 1127,2
Verslininkų ir
darbdavių
asociacijos
Visos lėšos pagal finansavimo
šaltinį
48056,1 48318,8 48238,1 44473,2 48519,2
Lėšos iš nacionalinio biudžeto 1093,0 1020,2 1064,3 1468,5 1534,7
Europos Sąjungos fondų lėšos 6602,6 6737,7 4420,2 4502,4 6992,1
Nario mokesčiai 2869,7 2763,0 2725,9 4066,4 4385,6
Labdara (parama) ir dovanos
(aukos)
1981,6 1794,3 1259,9 1217,3 2114,3
Kitos lėšos 108,3 3,3 17,7 112,5 184,8
Pajamos 35400,9 36000,3 38750,2 33106,1 33307,7
Kitos
asociacijos
(draugijos,
sąjungos,
klubai
visuomeninės
ir kitos
narystės
organizacijos)
Visos lėšos pagal finansavimo
šaltinį
78133,0 81301,6 89019,8 93458,9 88570,3
Lėšos iš nacionalinio biudžeto 11525,1 13391,0 12684,6 20038,4 21120,7
Europos Sąjungos fondų lėšos 14177,0 10041,4 9814,3 18055,0 11930,3
Nario mokesčiai 4098,6 5034,1 7951,3 2359,8 2096,6
Labdara (parama) ir dovanos
(aukos)
22801,0 23019,9 30724,8 28711,4 23451,8
Kitos lėšos 1984,4 1581,7 625,4 2623,2 3172,7
Pajamos 23546,7 28233,4 27219,4 21671,2 26798,3
Nevyriausybinių organizacijų finansavimas susideda iš šaltinių: lėšų, pagal finansavimo
šaltinį, lėšos iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos fondų lėšos, nario mokesčiai, labdara ir
dovanos, pajamos, kitos lėšos, kurias pateikia Statistikos departamento surinktų duomenų analizė.
Gerokai didesnę finansavimo dalį sudaro lėšos gaunamos iš ES fondų bei Lietuvos Respublikos
nacionalinio biudžeto, taip pat nemažą dalį sudaro labdara ir dovanos. Nemažą finansavimo dalį
gauna su pajamoms už teikiamas paslaugas ir gyventojų 2% pajamų mokesčio paramos.
Medišauskaitės (2012) teigimu pinigų trūkumas yra pastovi problema, kad trūksta informacijos apie
galimus projektus įvairiose programose , kompetencijos nebuvimą sparčiau surasti finansavimo
šaltinius. NVO ir verslininkų bendradarbiavimas Lietuvoje nėra paplitęs, bet praktika rodo projektų
vykdymą ir pavienių iniciatyvų, skatinančių plėtoti bendrus ryšius.
Infrastruktūra. Kiekybini tyrimo duomenys gauti pateikiant kombinuotą anketinę apklausą,
siunčiant el. anketos nuorodą, organizacijos pateikiamu kontaktiniu el. paštu arba apklausiant NVO
14
organizacijos atstovus telefonu. Apklausoje pakviesta atsakinėti 2987 nevyriausybinės organizacijos.
Atsakymai buvo gauto iš 468 nevyriausybinių organizacijų. Buvo atstovų paklausta apie turimas
patalpas savo veiklai vykdyti. Dauguma apklaustų organizacijų (78,2 proc.) įvardino kad vykdomai
veiklai patalpas turi. Pasiteiravus tyrime dalyvavusių respondentų apie nuolatines patalpas veiklai
plėtoti, atsakė (49,7 proc.), kad patalpos gaunamos nemokamai. Nemaža dalis (26,6 proc.) nurodė,
kad patalpas nuomojasi. Kiti atsakė patalpas turi išsipirkę, arba yra įsikūrę fizinio asmens bute.
Apibendrinus galima teigti, kad penktadalis nevyriausybinių organizacijų pateikė neturintys
patalpų savo veiklai plėtoti. Atstovai informuoja, jog nuolatines patalpas turintys , nes paprastai
randamos nemokamai, pasirašius su savivaldybe panaudos sutartį, kai atsiskaitoma tik už bendras
ūkio paslaugas. Ketvirtadalis nevyriausybinių organizacijų patalpas nuomojasi, daugiau nei
dešimtadalis yra išsipirkę (Tamutienė, 2011).
Viešasis įvaizdis. Santykiai su gyventojais yra neatskiriami nuo nevyriausybinių
organizacijų vykdomos veiklos. Stiprūs ryšiai sukuria pagrindą, kurie tarnauja tarp organizacijos ir
išorės veikėjų. Komunikuoti su visuomene galima įvairiausiais būdais, tai laiškais, interneto erdvėje,
suorganizuoti susitikimus, per šventes. Įvaizdis yra viena išorės bendradarbiavimo formų ir kartu
išorinę komunikaciją nurodančių veiksnių. Įvaizdis vienas iš pagrindinių nekomercinių organizacijų
sėkmės faktorių. Įvaizdžio dėka didėja ekonominis nevyriausybinių organizacijų kapitalas. Nauda
pasireiškia, kad laimimi projektai, didėja galimybės gauti paramą ir naudingai plėtoti savo veiklą.
Realybė rodo, kad nevyriausybinės organizacijos susiduria su įvairiomis problemomis, kurios trukdo
bendrauti su įvairiomis tikslinėmis grupėmis užsimezgimui. Pagal A. Šilinskytę (2013) organizacijos
negali atsiriboti nuo išorės veiksmų dabartinėmis veikimo sąlygomis. Efektyvų funkcionavimą gali
užtikrinti kompleksiškai plėtojamas nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas. Galima išskirti
esminius išorinių santykių plėtojimo kryptis.
1. Bendruomenės suinteresavimas užsibrėžtais tikslais bei veikla, kaip galimybė pasiekti
pagalbos pritraukimą.
2. Plėtojimas ryšių su pasirinktomis nevyriausybinėmis organizacijomis, identifikuojant
pasirinktus tikslus, kurie taptų siekimu,
3. Plėtojimas ryšių su vietos valdžia, valdiškomis institucijomis pamėginti išsaugoti reikalingą
trečiojo sektoriaus funkcionavimą.
Nevyriausybinės organizacijos vienydamosi bendriems tikslams gali rasti racionalius ir
efektyviausius problemų sprendimo būdus ir metodus. Tarpusavio bendradarbiavimui iškylantys
trukdžiai lemia teigiamus ar neigiamus aspektus, priklausomai nuo santykių tarp organizacijų
tvirtumo ir formos. Įvairių trečiojo sektoriaus organizacijų tikslų, veiklos ypatumų ir įvairių asmenų
nesusikalbėjimų gali pasireikšti komunikavimo trikdžiai, kurių metu visada nenorima ir nesikalbama
su pavieniais žmonėmis. Išoriniai tinklai yra vienas pagrindinių organizacijos garantuojančių
15
rodiklių. Nevyriausybinės organizacijos užsirekomenduodamos gyventojų palaikymą ir dalyvavimą
neatlygintinoje veikloje, plėtodamos ryšius su viešosiomis įstaigomis bei privačiuoju sektoriumi,
NVO privalo užtikrinti teikiamų paslaugų efektyvumo didinimą ir pobūdžio tęstinumą.
1.2. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo teorinis pagrindimas
Nevyriausybinių organizacijų, kaip trečiojo – visuomenės interesus atstovaujančio sektoriaus
veikla, tampa itin aktuali šių dienų globalaus vystymosi kontekste. NVO judėjimas sistemingai
nukreiptas į bendruomenės ar pasirinktų vienos socialinės grupės gerovės didinimą, tai leidžia
dalyvauti patiems gyventojams, dalyvaujant vystomoje veikloje, betarpiškai išnagrinėti visuomenėje
atsiradusias problemas, kartu patiems gyventojams veikti valstybės veikloje.
Visuotinai įvardijama, kad vienas pagrindinis atviros visuomenės bruožų yra nevyriausybinės
organizacijos, kurios skirdamos dėmesį ištransliuoja savo idėjas, bando kurti geresnes visuomenės
sąlygas ir pagelbėti žmonėms, kurie susiduria kasdieniame gyvenime su kliūtimis. Nevyriausybinės
organizacijos ne vienu atveju sutinkamos paminint, kaip ne pelno siekiančios ir įsteigtos ne
valdžios. Sutinkama dažnu atveju, kurios pavadintos yra savanoriškomis organizacijomis,
pagrindžiant, įkurtų bešališkai žmonių noru ir gyventojų susitelkimas į organizacijas, gelbsti
savanoriškai. Tikrai negalima pasakyti, jog tokiose organizacijose negali dirbti apmokami
darbuotojai. Lietuvoje daugiau kalbame apie nevyriausybinių organizacijų sampratas.
Tikslinga atskleisti kas sudaro nevyriausybines organizacijas, būdingus požymius, veiklas.
Galime Lietuvoje NVO laikyti, labdaros ir paramos fondus, asociacijas, viešąsias įstaigas kurioms
būdingi požymiai: turi būti nepriklausomybė nuo valdžios ir valstybės valdymo institucijų, juridinis
asmuo, pelnas nebūtų paskirstytas nariams ar darbuotojams, o investuojamas įstatuose numatytą
veiklą, galėtų laisvai žmonės stoti ir išstoti iš organizacijos, tarnautų visuomenės labui.
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų steigimas privalo laikytis numatytų reikalavimų.
Pasigilinus į asociacijų apibrėžimą, galimus steigėjus, Lietuvos Respublikos asociacijų teisės aktas
(2004) reglamentuoja:
Asociacija – savo žymėjimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo,
kurio tikslas – suderinti asociacijos savanorių veiklą, veikti asociacijos narių interesams ir juos
apsaugoti ar spręsti kitus viešuosius interesus. Asociacijos buveinė privalo būti Lietuvos
Respublikoje.
Nevyriausybinėms organizacijoms tikslų apibūdinimą būtų pritaikyti gan sunkoka.
Kiekviename tekste galime rasti skirtingus atitikmenis joms. Terminui tikslesnį apibrėžtį suteikė
Salomono (1997) plačiai naudojami parametrai:
1) Institucionalizuotos;
16
2) Privačios - instituciškai atskiros nuo vyriausybės , bet teikiama joms paramą;
3) Neskirstančios pelno - negali suteikti grįžtamojo pelno;
4) Savivaldžios - valdomos pasirašytomis vidaus procedūromis, o ne kontroliuojamos iš
išorės;
5) Savanoriškos - nepriklausomos;
Nevyriausybinėmis organizacijomis norima pažymėti, kad omenį laikoma nereliginė ir ne
pelno vienu metu siekianti, nepolitinė o tarnaujančios visuomenės interesams. Šiuo metu daugėjant
organizacijų teikiamų naudų ir formų įvairovei sunku apibūdinti vieną pagrindinį jų veiklos aspektą.
Lietuvoje dažniausiai steigiamos socialinės srities organizacijos, kurių tikslas visuomenės problemų
sprendimas. Pasak Šilinskytės (2013) nevyriausybinių organizacijų apibrėžti veiklą, arba apibūdinti
kaip nevyriausybinį sektorių – galima manyti, kad įkurtos ne valdžios, siekiančios ne pelno
organizacijos, dirba žmonių labui. Šių dienų pasaulyje stiprėjant NVO įtakai, naudojamas vis dažniau
trečiojo sektoriaus terminas, kuris pabrėžia piliečių iniciatyvą. Tikslinga manyti, jog Valstybinis
plėtros institutas pilietinę tautą įvardija, kaip trečiojo sektoriaus dedamąją, kuri apima bendras
visuomenės iniciatyvas funkcionuojančias draugijas, organizacijas ir socialinius susibūrimus
(Markauskaitė, 2005). Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos, įsteigdamos teisinį statusą Juridinių
asmenų registre, turi galimybę rinktis juridinių asmenų tipus viešosios įstaigos, asociacijos bei
labdaros ir paramos fondo. Bendrijos (garažų, daugiabučių namų, individulių gyvenamųjų namų,
sodininkų, kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkų) ir šeimynos nėra
priskiriamos prie nevyriausybinių organizacijų, tačiau įvardijamos ne pelno siekiančiomis
organizacijomis.
Diskutuojant apie organizacijas nesiekiančias pelno, įstatyminę sudėtį ir gyvavimo
aplinkybes, turima nemažai neatsakytų klausimų, vienas jų, koks pagrindinis nevyriausybinių
organizacijų teisinis statusas ir paskirtis.
Nevyriausybinės organizacijos gali pasižymėti gera vadyba, veiklos skaidrumu,
atskaitomybe, narių įtraukimu, savanoriškos veiklos rezultatu, lėšų paieškomis. Pasak Zakaravičiumi
(2010) organizacijos veiklos reguliavimo pagrindinis įrankis - sprendimai. Visuotinis organizacijos
valdymas pasireiškia per informacinius procesus, kaip vienas jų sprendimų parengimas, priėmimas
ir įgyvendinimo organizavimas. Sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo veiksmai vadinami
bendrosiomis valdymo funkcijomis. Laikytina veiklos procesų valdymo funkcijomis šios:
Planavimas;
Organizavimas;
Kontrolė;
Koordinavimas ir vadovavimas;
Motyvavimas;
17
Vietos veiklos grupės priklauso trečiajam sektoriui, kitaip sakant NVO, teikiamų paslaugų
pobūdis ir tikslai priskiriami socialiniai veiklai, kaip anksčiau manyta ne ekonominiams. Didžiulienė
su Gineitiene (2001) išskiria šiuos trečiojo sektoriaus bruožus:
1. Pelno negaunama veikla;
2. Organizacijos atliekamos pagrindinės veiklos tikslu laikoma socialinių paslaugų
įgyvendinimas;
3. Jos savarankiškos nuo viešojo sektoriaus institucijų, vadovauja šališka žmonių grupė;
4. Įgytas lėšas investuoja į teikiamas paslaugas, kokybės ar organizacijos veiklos tobulinimą
– kaimo bendruomenės vystymąsi.
Galime manyti, kad nevyriausybinės organizacijos atlieka vieną ar daugiau funkcijų (R.
Šimašius, 2007).
Paslaugų teikimas. Savanoriams arba klientams teikia socialinės rūpybos, sveikatos
apsaugos, apmokymų, informacines paslaugas, konsultacijas ir paramą.
Atstovauja interesams visuomeniniuose reikaluose.
Abipusė pagalba arba pagalba sau. Organizacijos suformuotas asmenų ratas, kuriuos
jungia bendri interesai, kad suteiktų savitarpio pagalbą, paramą.
Ištekliai ir koordinavimas. Organizacija koordinuoja viso sektoriaus dirbančių veiklą,
paskirsto joms paramą ir informaciją. Organizacijos teikia reikšmingą vaidmenį, nes
yra jungtis nevyriausybinio sektoriaus ir viešųjų institucijų.
1.3. Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo sampratos interpretacijos
Darnus vystymasis. Lietuvoje kaimiškos teritorijos neišvengiamai susiduria su problemomis,
kurios išryškėja socialinėje, ekonomikos, kultūros, aplinkosaugos srityse. Būtina atkreipti dėmesį į
darnų vystymąsi, nes veikla leidžia vystytis bendruomenėms. Pasak Čiegio (2009) darnų vystymąsi
jungia trys esminiai požiūriai: ekonominis, socialinis ir aplinkos. Dokumentuose galime rasti
įvardijamus kaip tarpusavį susijusius ir vienas kitą papildančius.
Darnaus vystymosi sąvokų randama nemažai, bet kai kuriose situacijose įtraukiamas
kultūrinis, institucinis, ekologinis, etinė kryptis, lygiavertis nurodytiems. Taip pat galime įtraukti
aplinkosaugą ir suprasti, kad tai kelių komponentų derinys. Darnus vystymas apima aplinkosaugos,
ekonomikos ir socialinės visuomenės tikslus, leidžiantis siekti gerovės visuomenei.
Pastaruoju laikotarpiu ypač daug dėmesio skiriama darnaus vystymosi rodiklių sistemai
sukurti, nurodyta darnaus vystymosi koncepcijos reikšmė yra tinkamai suprantama, bet konkreti
sąvoka yra ganėtinai problemiška, nes darnųjį vystymąsi sunku apibrėžti vienareikšmiškai. Nors
dauguma autorių sutaria dėl pagrindinių visų dalykų į kuriuos akcentuojamas darnaus vystymosi
18
vertinimas, siekiant užtikrinti svarbą analizuojant pagrindinius vertinimo rodiklius ir sistemas
(Čiegis, Kozlovskij, 2011).
5 lentelė. Darnaus vystymo samprata retrospektyviniu požiūriu (sudaryta autoriaus
pagal Engel ir kt. 1990)
Šaltinis Metai Apibūdinimas Engel, J.R. 1990 Darnus vystymasis apima gyventojų veiklą, kuri paskatina vystytis
bendruomenei visuomenėje.
Hjorth, P., Bagheri,
A.
2006 Darnumas suprantamas kaip gamybos pajėgų išlaikymas ilguoju
laikotarpiu, o vystymasis kaip siekimas socialinių tikslų, kuriuos gyventojai
bando maksimizuoti, naudojant tam tikrus rodiklius.
Dasgupta, P. 2007 Darnaus vystymosi aiškinimas pasirinktoje ekonominėje programoje,
kurioje šiandieninės visuomenės ir būsimos kartos gerovė lieka vis
svarbesnė ir aktualesnė.
Šimanskienė, L.,
Paužuolienė J.
2011 Darnus vystymasis apibūdinamas, kaip visapusiškas trijų aspektų
(ekonominis, ekologinis ir socialinių reikalų) bei jų ilgalaikių perspektyvų
nagrinėjimas.
Šimanskienė, L.,
Petrulis, A.
2014 Darnus vystymas metodiniu mąstymu pagrįsta vystymosi koncepcija, kurios
kryptis svarbiausi gamtos dėsniai, kurių individas neturi paliesti, siekdamas
garantuoti sistemos patvarumą ir individo tęstinumą šioje žemėje, drauge
socialinį tinkamumą ir pasiekdamas ekonomikos gerovę.
Petkevičienė, N.,
Balčiūnaitienė, A.
2018 Darnumas suprantamas kaip procesas, kuriuo yra prisitaikoma prie
svyravimų, skiriant dėmesio valdymui bei normatyvų nustatymui.
Prasminga manyti, kad didžioji dalis autorių pateikia panašias apibrėžtis apie darnų
vystymąsi. Išskiria ilgai trunkančią valstybės ūkio vystymąsi, norima pagrįstai užtikrinti gyventojų
socialius, aplinkosauginius ir ekonominius interesus, garantuojant žmonių naudą šioms dienoms ir
būsimoms kartoms nepažeidžiant galimų įtakos aplinkai zonų.
Pasak Šimanskienės, Petrulio (2014) darnumo rodoma gerovė visuomenei tai pastovus
organizacijos artėjimas ir užtikrinimas, naudingas bendrijos pavyzdys, gaunamos naudos paklausa.
Geras pripažinimas bendrijos, galimybė dalintis sukurtomis gėrybėmis, norint garantuoti savo svarbą
prieš kitus, užsiimančius tokia pačia veikla.
1 pav. Darnaus vystymosi dimensijos ( pagal Navickas, Navickienė 2009)
Aplinkosauga
Darnus
vystymasis
Ekonominis
Socialinis
vystymasis
Kultūrinis
19
Mokslinėje literatūroje galima sutikti įvairiausių darnaus vystymosi koncepcijų, tačiau
pagrindą sudaro 4 dimensijos. Paveiksle pavaizduota kiekviena: aplinkosauginė, ekonominė,
kultūrinė ir socialinis vystymasis, iš kurių daugiausiai dėmesio tenka aplinkosaugai, kuri sudaro
socialinės aplinkos ir ekonomikos egzistencijos pagrindą. Bėgant laikui įžvelgta, kad pagrindinės
minėtos dimensijos neapima svarbiausių, tai politinės ir institucinės. Šių dienų moksliniuose
straipsniuose darnaus vystymosi tekstūra įterpiama į politikos aspektus. Efektyviai bei užtikrintai
veikiančios institucijos sudaro esminę darnaus vystymosi bazę. Darniojo vystymosi strateginį tikslą
galima įvardinti, kaip suderinti ekonominio, aplinkosaugos ir socialinio vystymosi naudas, garantuoti
švarią ir sveiką aplinką, veiksmingą gamtos atsargų naudojimą, masinę ekonominę žmonių gerovę,
palankias socialines garantijas ir per strategijos įgyvendinimo laikotarpį pasiekti ES valstybių
vidurkį (Navickas, Navickienė, 2009).
Organizacijų įsiliejimas į darnumo vystymą pakoreguotų žmonių grupės atsiradimo įprastas
plokštumas darbo rinkos programoje. Darnumo terminą galima rasti mokslinėje literatūroje
naudojant, kaip tvarumo sąvoką. Pateikiama nuomonių, kad žodžių reikšmė yra vienoda, bet jie
vienas kitą gali pakeisti (Stankevičienė, Pilelytė, 2005). Terminu ,,darnus‘‘ norima pabrėžti suderintą
vystymąsi, o ,,tvarumu‘‘, kai kalbama apie tvirtą nuolatinį veikimą, kuris aprašomas ir kiekybiškai.
Darbe terminai turės vienodą reikšmę. Darnumo vystymo paradigma sulygina įvairius uždavinius,
nurodo naują kokybės tobulinimo etapą. Petkevičienė, Balčiūnienė (2018) aprašo darnaus vystymo
paskatinimą organizacijose, nukreipia vadovautis nuorodomis, pateikiama 6 lentelėje.
6 lentelė. Darnumo vystymas organizacijose (Sudaryta autoriaus pagal Petkevičienė,
Balčiūnienė, 2018)
Darnaus vystymosi paskatinimas
organizacijose
Organizacijų sėkmė Darnus vystymas
organizacijos praktikoje
Darnus vystymasis negali būti suprantamas
kaip atskira disciplina
Vystant profesinį ir
kvalifikacijos tobulinimą
Misija, tikslai ir uždaviniai
darnumo vystymo klausimais
Filosofijos teigimu darnumas yra holistinis
reiškinys, per veiklos ypatumus darnumo
vystymą galima traktuoti tarpdisciplininiu
Ugdant darnumo vystymo
kompetenciją
Darbo disciplina
Aukštojo mokymo sistema turi laikas nuo laiko
pasipildyti darnumo vystymo turiniu
Pateikiant daugiau darnumo per
tarpdiscipliniškumo plėtotę
Darbo saugumo reikalavimai
Esminis pedagoginis siekis yra darnumo
vystymo kompetencijos, rodanti į darnaus
vystymosi kompetentingumo mokymą
Pripažįstant kitų organizacijos
veiklos sričių svarbą
Aplinkosauginiai, ekonominiai
ir socialiniai kontekstai
Vystymosi panaudojimas švietimo programose
apima naujų gebėjimų ir darnaus vystymosi
sričių ugdymą
Darnumo vystymą įtraukti į
ilgalaikius organizacijos planus
ir misiją
Personalo bei karjeros valdymo
sistema
Sinergijos panaudojimo
kiekvienoje srityse
Nacionaliniu ir globaliu mastu
vykstantis bendradarbiavimas ir
susivienijimas su įvairiomis
organizacijomis, darbdaviais,
verslo partneriais ir pan.
Pagrindinis stimuliatorius
siekiant aplinkosaugos projektų
vystymosi
20
Tikslinga manyti, kad nėra aiškaus sutarimo organizacijų darnaus vystymo pobūdžiui, dėl
pagrindinių principų. Darbdaviai gilinasi į viešojo sektoriaus veiklą, struktūrą, simbolius,
organizacijų santykius viena su kita. Įvardijamos 6 lentelėje organizacijų sėkmės priklauso nuo
subalansuotų skirtingų strategijos kombinacijos ir sugebėjimo diegti darnumą. Kalbant apie darnumo
vystymo dimensijas egzistuoja skirtingas supratimas apie principų pritaikymą praktikoje. Darbdaviai
ir darbuotojai privalo imtis veiksmų dėl darnaus vystymo pažangos skatinimo, nes sunku suprasti
vieno kito poreikius. Pateikiama darnaus vystymo dimensijos organizacijos praktikoje.
Petkevičienės, Balčiūnienės (2018) atlikto kokybinio tyrimo, apklausiant įvairių lygių
vadovus Lietuvoje, buvo gauta apibendrinantys tyrimo rezultatai. Pateikti vadovų darnaus vystymosi
problemos organizacijose:
Stimulo nebuvimas;
Gebėjimų apie darnumą ir vystymą trūkumas;
Finansavimo trūkumas;
Kiekvienoje organizacijoje pasitaiko atvejų, kai nėra atskirų darnaus vystymosi
sekcijų arba įpareigoto žmogaus.
Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad organizacijos patiria sunkumus darnumo vystymo
veikloje. Organizacijose būtina pabrėžti poziciją, kurios įpareigotų organizacijas mokyti darbuotojus
globaliai mąstyti ir lokaliai veikti piliečius, kurie suvoktų savo veiklos darną. Pagrindinis dėmesys
organizacijose vienareikšmiškai skiriamas prižiūrėti prisiimtų įsipareigojimų ir komunikavimo
principams, kurie akcentuojami su išteklių išsaugojimu, optimizacija, renovacijomis, tobulintinu
išteklių panaudojimu bei kitais instituciniais, socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais
nutarimais.
1.4. Nevyriausybinių organizacijų darnumo vertinimo metodologinės prieigos
Čiegis, Zeleniūtė (2008) darnų vystymą apibūdina, kaip ekonomikos plėtros procesą bei
struktūrinius pokyčius, padedančius plėsti žmogaus galimybes. Darnus vystymas yra tolygiai
siekiamas tikslas, reikia sugebėti išmatuoti, kaip arti jų esama, kokiais metodais vystoma plėtra.
Ekonominis tobulinimas neužtikrina ekologinio ir socialinio darnumo, taikomi ekonominiai rodikliai
neparodo socialinės ir gamtosaugos darnos. Darnaus vystymosi vertinimui prireikia pozityvaus
požiūrio, tam tikrų dimensijų saugiklių, kuriais įvertinama nagrinėjamos sistemos dalys bei ryšiai.
Darnus vystymasis apibūdinamas, ekologijos, ekonomikos ir socialinių reikalų bei jų ilgalaikių
perspektyvų nagrinėjimu. Geri kriterijai, instrumentai ir kokybės metodų taikymas procedūroje,
būtinybė vertinant procesus darnaus vystymosi aspektu.
21
Integruoto vertinimo priemonės naudojamos sprendimams priimti kartu su vietos regiono
planais ar projektais. Tikrinimo požiūriu, svarbiausios vertinimo priemonės pasireiškia nustatyta iš
ankstine nuomone ir nuolatos nurodomais aprašytais krypčių pavidalais. Didžioji dalis sutikrinimo
metodų išreikšti sistemų analize, sąlygomis, konkrečiai integruotais gamtos ir gyventojų aspektais.
Ness, Urbel – Piirsalu, Anderberg, Olsson (2007) darnaus vystymosi vertinimo metodus suskirsto į
kategorijas:
Rodikliai išskiriami į integruotus ir neintegruotus;
Su produktais suinteresuotas vertinimas, kuris išryškina prekių ar paslaugų naudojamų
priemonių gyvavimo srautus nustatyto laikotarpio požiūriu;
Integruoto vertinimo priemonės, kurių rinkinys yra tinkamas ilgalaikiams pokyčiams ar
sistemų realizavimui.
Indeksai yra kiekybiniai metodai, kurie parodo ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės
plėtros įvertinimą tam tikroje nustatytoje regiono vietovėje. Norint sujungti atskiras visuomenės
dimensijas, reikia surasti tam tikrus integruotus rodiklius ir indeksus. Turimus instrumentus įmanoma
klasifikuoti pagal pateikiamas darnaus vystymosi aspektus, kurie apima ekonominę, aplinkosauginę,
socialinę, integruotas bei talpinančias ištisas darnaus vystymosi dimensijas. Darnaus vystymosi
indeksų sisteminei analizei rodoma mažai dėmesio, sunku kiekybiškai nurodyti šalies darnaus
vystymosi skirtus prioritetus ir pateikti jų kitimą (Čiegis, Ramanauskaitė, 2011).
Apskritai rodikliai ir indeksai parodo darnios plėtros įvertinimą šalies regione. Mikalauskienė (2009)
darnumo vystymąsi vertina nacionaliniu lygmeniu, atlikti nuolatiniai skaičiavimai užtikrina įvertinti
darnios plėtros prognozes. Darnaus vystymosi negalima priimti neįtraukiant regione veikiančias
įmones. Tikslingi indeksai ir kokybės priemonių ir procedūrų naudojimas yra reikalingi nustatyti
įmonės veiklos darnumo vystymosi dimensijas. Čiegis (2009) pasiūlė naudoti tikslius darnumo
indeksus vadovaujantis pasirinktais darnumo vystymosi principais:
Bendruomenišku teisingumu;
Vietine savivalda, žmonių įtraukimu, demokratija;
Darnia pusiausvyra tarp tautinių ir įvežtinių resursų naudojimo;
Vietinės ekonomikos galimybių panaudojimo;
Aplinkos sauga;
Kultūros palikimo saugojimu, įdiegtos aplinkos kokybės apsauga ir atkūrimas, naudojamos
erdvės bei pastatų praktiškumo ir savitumo didinimas.
Indeksai naudojami tam tikromis sąlygomis , nusistovėjusiose gyvenimo veiklos kryptyse.
Įgytas kompetencijas perteikia į vartotojui lanksčią formą, kuri optimizuoja sprendimo
įgyvendinimo procesą, tiesiogiai įgyti informacijos darnaus vystymosi procese. Kontroliuojant
22
darnumą, segmentus galima suformuluoti aiškius ir nustatomus darnumo tikslus, kurie periodiškai
aptariami bei vertinami.
Vertinant darnios plėtros reiškinius, būtina konsoliduoti požiūrį į globalų, daugiau nei vieno
aspekto indeksų rinkinio, išmatuojant gautus rezultatus tiriamųjų ryšių dalimis ir tinklais tarpusavį.
Prieinamų darnaus vystymosi rodiklių kompendiumų ir matricų negali kriterijai parodyti objekto
darnumo.
2 pav. Darnaus vertinimo modeliai ( pagal Ness , Urbel – Piirsalu, Anderberg, Olsson 2007 ,
Singh , Murty, Gupta, Dikshit 2009 )
Apskritai indeksai ir rodikliai parodo darnaus vystymosi analizę regiono lygmeniu.
Naudojami, kaip visuomenės gerovės skaičiavimo priemonė. Matavimai leidžia įvertinti darnios
plėtros tendencijas retrospektyviniu požiūriu, kurios numato sprendimus ateičiai. Produktų
vertinimas susijęs su išteklių naudojimu ir žalai gamtai, gamybos ir prekės gyvavimo ciklu. Detaliau
pažvelgus integruotam vertinimui pateikiama metodų grupė, užtikrinta programų analize ir
integruojanti gamtos ir socialines dimensijas. Dažniau naudojami daugiakriteriai metodai,
Darnumo vertinimo modeliai
Rodikliai / indeksai Su gaminiais
susijęs vertinimas Integruotas
vertinimas
Integruoti Neintegruoti
Regionų
srautų
rodikliai
Gyvavimo
laikotarpio
išlaidų
kalkuliavimas
Gyvavimo
laikotarpio
vertinimas
Gaminio
medžiagų
srauto analizė
Gaminio
energijos
analizė
Konceptualus
modeliavimas
23
sugebantys pateikti objektą pagal tam tikrus neigiančius ar skirtingomis priemonėmis, bet tomis
pačiomis reikšmėmis įvertintus kriterijus. Daugiakriteriai tyrimų rezultatai padeda atrasti optimalų
problemos sprendimo būdą (Mikalauskienė, 2009).
Naudojama vertinimų metodų gausa nepateikia organizacijų darnumo. Iš atliktų mokslo darbų
analizių parodo, kad šiai dienai nėra bendro priimto naudingo, funkcionalaus atsiradusiems
nenumatytiems atvejams rodiklių kompendiumui. Didžioji dalis analizių neparodo darnaus
vystymosi dimensijų, nežiūrima į pasirinktas reikšmes. Organizacijos darniam vystymui nustatyti
būtinas visiškai naujais kriterijais pagrįstas novatoriškas modelis. Visų pirma būtina įdėmiai įsigilinti
į darnaus vystymosi mokslinių šaltinių argumentus socialinės atskaitomybės ir atskaitingumo
teorijas. Svarbu kitame etape apsibrėžti vertinamųjų dimensijų skaičių. Būtina išskirti
aplinkosauginę, socialinę, ekonominę, institucinę ir technologinę dimensijas, kuriuos atspindėtų
organizacijos veiklos sritis. Kiekvienai dimensijos analizei turėtų būti parenkami nustatytus
reikalavimus atitinkantys rodikliai. Pasirinktus rodiklius reikia moksliškai pagrįsti, kad kiekvienas
rodiklis turėtų savo tyrimo instrumentus, kurie tikslingai nukreipti į rodiklių koncepciją, nurodoma
svarba, duomenų šaltiniai, matavimo vienetai, duomenų atlikimo ir analizės būdai, vertinimo
kriterijai.
Prasminga, detaliau atskleisti darnumo vertinimo indeksą, nes pagal dedamąsias bus
atliekamas tyrimas, kurias sudaro : teisinė aplinka ,organizaciniai pajėgumai, finansinis tvarumas,
atstovavimas interesams, paslaugų teikimas, infrastruktūra, viešasis įvaizdis. Teisinėje aplinkoje
nevyriausybinių organizacijų įstatymas nurodo organizacijas, kurios nepriklausomos nuo šalies ir
vietos valdžios, vykdoma veikla nesiekia pelno, religinių tikslų ir politinių galių. Nevyriausybinių
organizacijų politiką prižiūri Socialinės apaugos ir darbo ministerija. Didžioji dalis NVO apsibrėžia
sritį ir vykdo pasirinktą veiklą. Būtina pabrėžti, kad kiekviena organizacija privalo nusimatyti
valdymo ir vykdomąjį organą. Bendradarbiavimo programų skiriamas dėmesys orientuotas paramos
gavėjų valdymo pajėgumams stiprinti, finansavimui gerinti, bei stiprinti viešuosius ryšius.
Pagrindiniai žmogiškieji ištekliai yra savanoriai. Bendradarbiavimas tarp organizacijų vyksta
šiuolaikinių technologijų pagalba. Nevyriausybinių organizacijų finansinis tvarumas priklausomas
nuo valdžios įstaigų. Dalyvavimas Europos sąjungos projektuose, programose leidžia padidinti
turimas lėšas, gauti parama iš Lietuvos biudžeto. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai lėšos gautos iš
teikiamų paslaugų, fizinių asmenų skiriama labdara ir parama, iš kurių aukojimas vyksta per interneto
svetaines, gyventojų 2 procentai pajamų mokesčio, savanorių surinktos lėšos. Nevyriausybinių
organizacijų teikiamos paslaugos išlieka tradicinės, kurioms priskiriama socialinės, kultūrinės,
ekonominės. Nevyriausybinės organizacijos savo programose skiria dėmesio įvaizdžio stiprinimui,
priemonės nukreiptos į konsultacijas ir mokymus, komunikavimo įgūdžius (Nevyriausybinių
organizacijų informacijos ir paramos centras, 2019).
24
Platesnių veiklų gauti rezultatai pasinaudojant daugiakriterinio vertinimo priemonėmis,
kurios sugebėtų pateikti nagrinėjimą objektą giliomis dimensijomis pateikiančius nepilnus rodiklius,
nustatyti pasirinktus parametrus su svoriais bei susieti į reziumuotą rodiklį (Ginevičius,2007).
Pasirinkus daugiakriterį metodą, pasiūlytus pasirinkimus, iškilusių problemų sprendimui, pateikti su
atrinktu parametrų rinkiniu. Kiekybiniai ir kokybiniai parametrai visada parodo skirtingą vertinimą
ir įvairius tobulinimo kelius. Reikšmingumų nustatymui gauti, siūloma pagrįsti ekspertiniu vertinimu,
matuojamu balais. Parametrų naudingumo įvertinimas yra dažniausiai darnaus vystymo priemonių
pagrindas, kuris pateikia galimas tobulintinas kryptis (Stasiukynas, 2014). Galutinėje stadijoje
pateikiamas organizacijos darnaus vystymosi indeksas, nustatantis organizacijos vystymosi
darnumą. Pateiktas lankstus rezultatų vertinimas galėtų būti naudojamas organizacijoms, produktų
gavimui, teikiamų paslaugų sektoriuose (Oželienė, Drejeris, 2015).
Apibendrinant galima teigti, kad nevyriausybinės organizacijos nėra įstatymiškai aiškiai
apibrėžtos, veikla mažai finansuojama, mažas savanorių dalyvavimas savanoriškose veiklose, prasti
ryšiai su visuomene. Darnus vystymasis kaimiškose teritorijose neišvengiamai susiduria su
problemomis, kurios išryškėja socialinėje, ekonomikos, kultūros, aplinkosaugos srityse. Kaimo
bendruomenių vystymas neatsiejamas nuo veiklos, kuri priklauso darniajam vystymui. Darnumo
vertinimui būtinas naujas metodas, grindžiamas atskaitingumo, socialinės atsakomybės teorijomis,
tiksliai apsibrėžtomis dimensijomis, tikslingai nustatytais rodikliais, bei jų parinktais
reikšmingumais. Pritaikant nevyriausybinių organizacijų darnumo indekso dedamąsias. Išsiaiškinus
nevyriausybinių organizacijų darnaus vystymosi metodikas ir modelius, bei darnumo vertinimo
indeksą, buvo nuspręsta NVO darnumo vertinimui išskirti integruotus darnumo vertinimo požymius
ir juos patikrinti atliekant kokybinį tyrimą Alytaus rajono nevyriausybinėse organizacijose.
25
2. ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIAUS
ORGANIZACIJŲ DARNUMO VERTINIMAS
2.1. Alytaus rajono nevyriausybinio sektoriaus organizacijų darnumo vertinimo metodika
Nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos pasiūlymo ir
kontrolės įstatymo projektas (2011), nevyriausybinė organizacija – tai viešai veikiantis juridinis
asmuo, nepriklausomas laisvai susivienijęs visuomenės ar bendrijų naudai, kuris nesiekia pelno,
politinės valdžios, netenkina religinio kulto poreikių tenkinimo (Tamutienė, 2011).
Empirinio tyrimo tikslas – įvertinti Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus
darnumo būklę.
Empirinio tyrimo objektas – Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus
darnumo būklė.
Tyrimo uždaviniai:
1. Parengti Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo būklės
vertinimo metodiką.
2. Įvertinti Alytus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo būklę.
3. Parengti Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo stiprinimo
kryptis ir priemones.
Empirinio tyrimo metodai. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo
vertinimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. . Tyrimu siekiama įvertinti Alytaus rajono
nevyriausybinių organizacijų darnumą, pagal darnumą apibūdinančius požymius. Pirmam tyrimo
uždaviniui atlikti buvo naudojama pirminių ir antrinių literatūros šaltinių analizė ir sintezė,
dokumentų analizė, nevyriausybinių organizacijų pateikta informacija viešoje erdvėje. Pagal atliktą
analizę buvo parengta tyrimo anketa (žr. 1 priedą) skirta Alytaus rajono nevyriausybinėms
organizacijoms. Anketa parengta pagal principines darnumo dimensijas : socialinę, aplinkosauginę,
ekonominę, kultūrinę. Taip pat į anketos klausimus įtrauktos ir nevyriausybinių organizacijų
darnumo indekso dedamosios, tokios kaip: teisinė aplinka, organizacijos pajėgumai, finansinis
darnumas, atstovavimas interesams, paslaugų teikimas, infrastruktūra, viešas įvaizdis. Trečiasis
uždavinys įgyvendintas remiantis teorine medžiaga bei atliktu kokybiniu tyrimu, gautais atsakymais
padaryta SSGG analizė.
Atliekant tyrimą, anketos buvo išsiųstos Alytaus rajono kaimo bendruomenėms bei Alytaus
rajono su jaunimu dirbančioms organizacijoms. Sekančioje lentelėje paaiškinama anketos klausimų
struktūra ir klausimų tikslai (žr. 7 lentelę).
26
7 lentelė. Anketinė apklausos Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus
darnumo stiprinimo tikslai (sudaryta autoriaus)
Klausimų Nr. Klausimo tikslas 1 Išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų teisinė formą
2 Išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų pajėgumus
3-5 Išsiaiškinti nevyriausybinių organizacijų paslaugų teikimą
6 Nustatyti nevyriausybinių organizacijų infrastruktūrą
7-11, 16 Išsiaiškinti atstovavimo interesams grupes
12-15 Nustatyti finansinė tvarumą organizacijose
17-18 Nustatyti socialinio vystymosi dimensijos būklė
19-20 Nustatyti ekonomikos vystymąsi organizacijose
21-22 Nustatyti aplinkos vystymąsi organizacijose
23-24 Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų viešasis įvaizdis
Tyrimo organizavimas ir eiga. Tyrimas atliktas Alytaus rajono nevyriausybinėse
organizacijose. Anketos buvo išsiųstos kaimo bendruomenėms, jaunimo organizacijoms. Gautos
atgal buvo 24 anketos iš Alytaus rajono kaimo bendruomenių, taip pat 8 anketos su jaunimu dirbančių
organizacijų. Kokybinio tyrimo rezultatams apdoroti buvo naudojama SPSS ir Ms Excel programos.
2.2. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo vertinimas
Remiantis darnaus vystymosi teorija buvo išanalizuota Alytaus rajono nevyriausybinių
organizacijų vystymo veikla, bendra darnumo būklė. Tyrimo metu buvo anketos išsiųstos Alytaus
rajono nevyriausybinėms organizacijos. Pavyko gauti atsakymus iš 24 kaimo bendruomeninių
organizacijų ir 8 Alytaus rajono jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų. Iš atsiųstų anketų,
duomenys buvo analizuojami ir pateikti grafikuose bei lentelėse.
Pirmajame klausime buvo aiškinamasi Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų teisinė
forma. Remiantis gautais duomenimis, visi ekspertai priklausė vienai teisinei grupei – asociacijai.
Tokiam rezultatui įtakos turėjo, kad anketos buvo išsiųstos kaimo bendruomenėms, kurių teisinė
forma įregistruota asociacijos. Atsakymai gauti buvo iš jaunimo organizacijų, bet jų forma priklauso
asociacijai. Daugiau informacijos apie organizacijas sužinoti galime (3 pav.), pateikiamas narių
skaičius.
27
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal narių skaičių organizacijoje
Tyrimo duomenimis, didžioji dalis tyrimo dalyvių (19 ekspertų) priklauso vidutinei
organizacijai. Mažiausiai grupei priklauso (5 ekspertai) didelei organizacijai. Galima teigti Alytaus
rajone vyrauja vidutinės organizacijos, kuriuose narių skaičius nėra didelis, tai rodo, kad kaimiškose
nevyriausybinėse organizacijose trūksta narių. Įtakos gali turėti gyventojų demografija, nenoras
dalyvauti veiklose. Informacijos nepakankamumas apie vykdomas veiklas organizacijose.
4 pav. Nevyriausybinių organizacijų vykdomos veiklos, proc.
Remiantis ekspertų atsakymais, matosi skirtingos vykdomos veiklos. Dažniausios vykdomos
veiklos sritis gyvenamosios aplinkos pritaikymas, švietimas. Mažiausiai vykdomos veiklos sveikatos
priežiūra. Apklausoje daugiausiai dalyvavo kaimo bendruomenės, kuriose nėra vykdomos sveikatos
apsaugos teikiamos veiklos. Ekspertų buvo teirautasi jų atstovaujamų organizacijų tikslai (žr. 5 pav.).
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
20
Maža organizacija (1-10
nariai)
Vidutinė organizacija
(11-30 nariai)
Didelė (31 ir daugiau
narių)
4% 7%
11%
15%
18%
19%
26%
Sveikatos priežiūra
Švietimas
Religinių ir etninių
vertybių puoselėjimas
Kultūra
Neformalusis ir pilietinis
ugdymas
Socialinė apsauga ir
darbas
Gyvenamosios aplinkos
pritaikymas
28
5 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas dėl nevyriausybinių organizacijų
veiklos tikslų
Remiantis ekspertų nuomone, galime matyti, kad skirtingos Alytaus rajono organizacijos
siekia skirtingų tikslų. Daugiausiai buvo pateikiama atsakymų, kad atstovauja interesams. Mažiausiai
atsakymų pateikiama buvo, kad organizacijos vykdo išteklių teikimą ir koordinavimą. Dažniausiai
kaimo bendruomenės būna suvaržytos teikti paslaugas dėl lėšų trūkumų, negali tinkamai paskirstyti
išteklius. Ekspertų buvo teirautasi ar turi pakankamai savanorių (žr.6 pav.).
6 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas dėl savanorių skaičiaus pakankamumo,
proc.
Respondentai nurodė, kad savo atstovaujamose organizacijose galėtų būti daugiau savanorių
(47 proc.). beveik trečdalis nurodė, kad jiems trūksta savanorių tai sudarė (31 proc.). Kaimiškoje
0
2
4
6
8
10
12
14
16
Atstovavimas interesams Paslaugų teikimas Išteklių NVO teikimas ir
koordinavimas
Taip,
pakankamas
22%
Taip, galėtų būti
daugiau
47%
Ne, savanorių
trūksta
31%
Taip, pakankamas
Taip, galėtų būti daugiau
Ne, savanorių trūksta
29
teritorijoje žmonės labiau užimti, dirba savo ūkiuose. Tai gali turėti reikšmės dėl savanorių trūkumo
nevyriausybinėse organizacijose. Taip pat reikšmės turi atstumas ar NVO patalpų pastovios vietos
neturėjimas. Respondentai paklausti ar turi patalpas savo veiklai vykdyti, didžioji dalis pasisakė, kad
turi patalpas vykdyti veiklą (84 proc.) mažuma atsakė, kad patalpų neturi (16 proc.), tai įtakos gali
turėti, nedidelis narių skaičius arba patalpos yra nuomojamos.
7 pav. Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis,
proc.
Iš 7 paveikslo matome, kad nevyriausybinės organizacijos bendradarbiauja su seniūnija (22
proc.), nevyriausybinės organizacijos (20 proc.), tai labai prisideda prie darnaus vystymo. Mažiausiai
reikšmės bendradarbiavimui turi mokymo įstaigos (6 proc.). Kuo mažesnis procentas, galima manyti,
kad mažiau įtakos turi darniam vystymui. Šiose organizacijose trūksta partnerystės iniciatyvų. Galima
manyti, kad silpno bendradarbiavimo tarp skirtingų organizacijų priežastys nepasitikėjimas vienais
kitais.
0 5 10 15 20 25
Mokymosi įstaigos
Vietos gamintojai
Vietos veiklos grupė VVG
Kultūros įstaigos
Savivaldybė
Nevyriausybinės organizacijos
Seniūnija
30
8 pav. Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo tikslai, proc.
Remiantis ekspertų nuomone, didelio išskirtinumo nesimato organizacijų bendradarbiavime.
Daugiausiai bendrų tikslų siekiama dėl patirties įgijimo (27 proc.). Mažiausiai sieja organizacijas
verslo plėtra ir naujovių atradimas. Nevyriausybinėms organizacijoms trūkstant naujų savanorių,
kurie įneštų daugiau naujovių. Paklausti respondentai apie problemas, su kuriomis susiduria
bendradarbiaudamos organizacijos, dažniausiai buvo įvardijamos: institucijų abejingumas, nenoras
tobulėti, laiko stoka, investicijų trūkumas.
Remiantis gautais atsakymais, buvo pateiktos organizacijos ir priemonės, kurios sustiprintų
bendradarbiavimo ryšius nevyriausybinėse organizacijose. Buvo pasiūlyta nevyriausybinėms
organizacijoms vienytis ir kooperuotis, kurios tada galėtų siekti bendrų tikslų. Daugiau
bendradarbiauti turėtų su seniūnija, vietos gyventojais, nes kaimo teritorijoje nėra daug organizacijų,
kurios pasiūlytų naujų veiklų.
9 pav. Respondentų motyvų pasiskirstymas dalyvauti nevyriausybinių organizacijų
veikloje, proc.
0 5 10 15 20 25 30
Bendradarbiavimas planuojant bendrą veiklą
Verslo plėtra
Žinių gilinimasis
Naujovių atradimas
Komunikacijos grįžtamasis ryšys
Bendradarbiavimas įgyjant patirties
0 5 10 15 20 25 30
Negaunama atlygio už savanorystę
Domėjamasi ekonomine, socialine, kultūrine ir
aplinkosaugine verte
Dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų
veiklose
Parama/aukojimas
Pagalba kitiems
Organizacijoje skatinama savanorystė
31
Iš 9 paveikslo matosi, reikšmingiausias nariams dalykas organizacijose, kad skatinama
savanorystė (24 proc.), narių manymu tai motyvavimas, pagalba žmonėms, kuriems svarbi yra
teikiama pagalba. Svarbus faktorius kiekvienai organizacijai pakankamas narių skaičius. Mažiausiai
nariams rūpi jų veikloje negaunamas atlygis už savanorystę (10 proc.). Savanoriai eidami
savanoriauti žino, jog negaus atlygio. Tai svarbus faktorius, kuris nuteikia žmones nesiimti veiklos,
apsunkina naujų narių paieškas. Kiekviena išvardinta veikla yra labai svarbi, nes nuo kiekvienos
priklauso gyvenimo kaimo gyventojų gyvenimo kokybė.
10 pav. Nevyriausybinių organizacijų finansavimo šaltiniai, proc.
Tyrimo rezultatai parodė, kad nevyriausybinės organizacijos daugiausiai paramos gauna iš
narių surenkamo mokesčio (37 proc.), labdaros ir paramos (25 proc.), paramos organizacijos nėra
gavę iš užsienio šalių fondų. Tai rodo Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų neišplėtotus
komunikavimo ryšius, su kitų šalių organizacijomis. Be užtikrinto finansavimo, sudėtingas
organizacijų išlikimas galintis lemti panaikinimą. Lėšų pakankamumas leistų užtvirtintai jaustis
organizacijoms visuomenėje ar pradėti vykdyti naujas veiklas.
0 5 10 15 20 25 30 35
Užsienio šalių fondai
Pajamos
ES struktūros fondai
Pačių uždirbtos lėšos
2 % gyventojų pajamų mokesčio
Lėšos iš nacionalinio biudžeto
Labdara ir parama
Nario mokesčiai
32
11 pav. Alytaus rajono gauta parama (2019) pagal veiklas, proc.
Gauti rezultatai respondentų dėl gaunamos paramos iš veiklos pasiskirstė priklausomai nuo
atstovaujamų nevyriausybinių organizacijų. Daugiausiai pajamų gauna iš profesinės, mokslinės, ir
techninės veiklos. Tai įtakoja pagrinde kokią veiklą vykdo organizacijos. Mažiausiai surenkama
paramos sporto veikloje. Respondentai buvo paprašomi pateikti finansavimo dydžius, kuriuos yra
gavę jų organizacijos. Iš atlikto tyrimo buvo išsiaiškinta, kad paramos sumos buvo įvairios. Siekė
parama nuo 5 Eur. Iki 1000 Eur.
12 pav. Alytaus rajono NVO gaunamo finansavimo problemos, proc.
Remiantis tyrimo rezultatais, organizacijos lėšų pritraukimo buvimas yra finansinės paramos
šaltinių trūkumas ( 50 proc.). Parodė tyrimas, kad organizacijoms nepakanka gebėjimų gauti
finansinės paramos (30 proc.). Taip pat pasitaikė , kurie nurodė kitas problemas. Pagrindinės
parašytos buvo didelė biurokratija, rūksta finansavimo skaidrumo, nepritraukiamos lėšos iš verslo
sektoriaus, neigiamas visuomenės supratimas.
0 5 10 15 20 25 30 35
Sportinė veikla
Profesinių sąjungų veikla
Sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros…
Švietimas
Verslininkų ir darbdavių narystės…
Profesinių narystės organizacijų veikla
Pramogų ir poilsio organizavimo veikla
Meninė, pramoginė ir poilsio…
Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita…
Politinių organizacijų veikla
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla
0 10 20 30 40 50 60
Kita (įrašykite)
Netinkami teisiniai pagrindai susiję su NVO
finansavimu
Nepakanka gebėjimų šioje srityje
Nėra pakankamai finansavimo šaltinių
33
13 pav. Alytaus rajono NVO vykdomos veiklos proc.
Remiantis respondentų atsakymais, buvo pateikta jų manymu pagal svarbumą teikiamos
veiklos. Labiausiai išsiskyrė teikiama bendruomenių kultūrinio aktyvumo ir integracijos plėtojimas,
veiklos skatinančios vietos bendruomenių organizacijų plėtrą. Pagal svarbumą mažiausiai rūpi
savanoriškos veiklos regione plėtojimas ( 5 proc.)., finansavimo paieškos (10 proc.). Galima spręsti,
jog Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų tvirta kultūrinė darnumo dimensijos bazė.
14 pav. Alytaus rajono socialinio vystymosi problemos, proc.
Iš 14 paveikslo matosi Alytaus rajono socialinis vystymasis. Duomenys pasiskirstė tolygiai.
Labiausiai išsivystymą respondentai nurodė interneto mokėjimu naudotis, mokymai, kompiuterio
raštingumas. Socialinis vystymasis galėtų būti aukštesnis tarp lyčių darbo užmokesčio (5 proc.),
0 5 10 15 20 25 30 35
Savanoriškos veiklos regione plėtojimas
Dalyvauja finansavimo ir paramos paieškose
Sociokultūrinių paslaugų, mažinančių, socialinę
atskirtį bendruomenėse
Socialinio darbo su jaunimu iš pažeidžiamų grupių
kokybės gerinimas
Bendruomenių kultūrinio aktyvumo ir integracijos
plėtojimas
Veiklos skatinančios vietos bendruomenių
organizacijų plėtrą
0 5 10 15 20 25 30 35
Lyčių darbo užmokesčio skirtumai
Bendras senatvės pajamų pakeitimo santykis
Vidutinis pasitraukimo iš darbo rinkos amžius
Žemo išsilavinimo asmenys pagal amžiaus grupes
Gyventojai patenkantys į skurdo rizikos grupę
Asmenų naudojimosi internetu lygis
Pajamų pasiskirstymo nelygybė
Asmenų kompiuterinio raštingumo lygis
Nuolatinis skurdo rizikos lygis
Visą gyvenimą trunkantis mokymasis
34
geresnės įsidarbinimo sąlygos vyresnio amžiaus žmonėms. Respondentai paklausti apie gerinimo
priemones socialinio vystymo , įvardijo naujų darbo vietų atsiradimą, didesnės algos, daugiau
verslininkų pritraukimas į kaimiškas teritorijas. Tikslinga manyti, kad socialinis vystymąsi
visokeriopai nėra išvystytas , reikalauja ieškoti naujų sprendimo krypčių.
15 pav. Alytaus rajono ekonominio vystymosi problemos, proc.
Atlikus tyrimą nevyriausybinių organizacijų nariai pateikė ekonominį vystymąsi.
Respondentai pastebi, kad rajone labiausiai padidėjo maisto kainos (40 proc.), nedarbo lygis
(30proc.). Kiek stabilesnė padėtis darbo augimo srityje, investicijų pritraukime. Bendrame vaizde
matosi ekonominis vystymąsi nėra didelis, tai rodo kaimiškų teritorijų stovėjimą vietoje.
Respondentų paklausus kas pagerintų būklę, labiausiai išsiskyrė atsakymai: galimybė įsidarbinti
daugiau apmokamam darbe, naujų verslų atsiradimas, glaudesnis bendradarbiavimas su
valstybinėmis įstaigomis, ES paramos lengvesnis lėšų administravimas.
16 pav. Alytaus rajono aplinkos vystymosi problemos, proc.
Remiantis gautais atsakymais, respondentai aplinkos vystymąsi geriausiai įvertino
ekologinėje srityje (40 proc.). Tai įtakos turi, kad nevyriausybinės organizacijos įsikūrusios
0 10 20 30 40 50
Darbo augimas
Bendros investicijos Alytaus rajonui
Nedarbo lygis Alytaus rajone
Maisto kainų augimas
0 10 20 30 40 50
Atsinaujinančių išteklių energijos
suvartojime
Gyventojų, prijungtų prie miesto nuotekų
valymo įrenginių
Miško prieaugis
Aplinkosauginių mokesčių dalis bendrose
pajamose iš mokesčių
Ekologinė žemdirbystė
35
kaimiškoje teritorijoje. Šiuo laikotarpiu yra skatinama ekologinė žemdirbystė, didesnės mokamos
tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius Europos sąjungos. Prasčiausia būklė atsinaujinančių
energijos išteklių suvartojime (5 proc.). Tai įtakos turi, informacijos stoka dėl atsinaujinančių išteklių,
brangūs kaštai, mažai informacijos. Paklausti respondentai apie tobulinimo priemones, išsiskyrė :
žmonių mąstymas ar nenoras prisidėti prie aplinkos tausojimo, šiukšlių rūšiavimas, informacijos
stoka.
17 pav. Alytaus rajono NVO veiklos sklaidos priemonės, proc.
Remiantis respondentų atsakymais, buvo pateikta informacija apie viešinimo priemones.
Nevyriausybinės organizacijos daugiausiai viešina informaciją internetiniuose puslapiuose (40 proc.).
Dabartiniame laikotarpį sustiprėjęs žmonių gebėjimas naudotis išmaniosiomis technologijomis.
Greičiausias kelias informacijos pateikimui internetinė erdvė. Mažiausiai viešinama yra skelbimų
lentoje (5 proc.). Jaunesnio amžiaus gyventojai neseka skelbimų lentose informacijos, tai įtakos gali
turėti rezultatams. Paklausti kokias viešinimo priemones naudotų respondentai, sutiko su anketoje
pateiktais atsakymais. Patvirtino naujų technologijų naudojamasi.
Apibendrinant apklausos rezultatus, galima konstatuoti Alytaus rajono nevyriausybinės
organizacijos priklauso vidutinėms grupėms, neišsiskiria dideliu narių skaičiumi. Pastebima, kad
vykdomos įvairios organizacijų veiklos, atstovaujančios gyventojų interesams. Alytaus rajono
nevyriausybinių organizacijų darnumas nėra pakankamai stiprus. Tyrimo metu išryškėjo, kad
nevyriausybinės organizacijos susiduria savanorių trūkumu, slogios naujų narių paieškos.
Neišplėtota partnerystė tarp organizacijų, trūksta iniciatyvos naujoms veikloms vykdyti. Lėšų
nepakankamumas sudaro nepilnavertiškumą vykdomose veiklose, tampa apribotos Neišvystytas
bendradarbiavimas tarp viešųjų įstaigų, trūksta gerosios praktikos pavyzdžių. Alytaus rajono
nevyriausybinių organizacijų problemos apima socialines, ekonomines ir aplinkos darnumo
dimensijas.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45
Skelbimų lentoje
Elektroniniu paštu
Spaudoje
Informaciniuose leidiniuose
Pristatyti savo veiklą renginiuose,
konferencijose
Internetiniame puslapyje
36
3. ALYTAUS RAJONO NEVYRIAUSYBINO SEKTORIAUS
ORGANIZACIJŲ DARNUMO STIPRINIMO KRYPTYS
3.1. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnaus sektoriaus SSGG analizė
Atlikus empirinį tyrimą Alytaus rajono nevyriausybinėse organizacijose, buvo nustatyta
būklė, problemos darnaus sektoriaus srityje. Tyrimo metu ekspertai pateikė priemones, sprendimus,
kuriais pasinaudojus būtų pateikta darnaus sektoriaus stiprinimo kryptys. Surinkta išsami medžiaga
apie Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę būklę,
naudojantis duomenimis buvo sudaryta SSGG metodas. Naudojant šį metodą pateikiu (7 lentelėje)
darnumo stiprybes ,silpnybes, galimybes ir grėsmes.
8 lentelė. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnumo SSGG
Stiprybės
1 Stiprus Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijos narių kompiuterinis raštingumas
2 Gera aplinkosauginė išvystyta aplinka
2 Organizacijų veiklos skatinančios vietos bendruomenių organizacijų plėtrą
4 Nevyriausybinių organizacijų narių supratimas darnumo stiprinime rajone
5 Stiprus bendruomenių kultūrinio aktyvumo ir integracijos plėtojimas
Silpnybės
1 Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų nepakankamas finansavimas
2 Motyvacijos stoka tarp organizacijos narių
3 Bendradarbiavimo trukdžiai tarp nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų
4 Nepakankamas savanorių skaičius organizacijose
5 Verslo sektoriaus bendradarbiavimo stoka su nevyriausybinėmis organizacijomis
Galimybės
1 ES remiamos veiklos skatinimas organizacijose
2 Naujų narių paieškos
3 Naujovių diegimas
4 Skatinimas bendradarbiavimo, bendrų tikslų siekimo
5 Įvairesnė viešinimo sklaida
Grėsmės
1 Stiprėjančios socialinės problemos Alytaus rajone dėl naujų darbo vietų trūkumo
2 Kaimiškoje vietovėje verslo investicijų trūkumas
3 Neigiamas visuomenės požiūris į NVO
4 Mažas darnios ekonomikos augimas
5 Stoka informacijos apie atsinaujinančius išteklius
Atlikus SSGG analizę, išryškėjo Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnumo
stiprinimo kryptys. Alytaus rajono nevyriausybinėms organizacijoms būtina sustiprinti potencialą bei
gebėjimus tam tikrose srityse. Daugiau konsultuoti narius, sustiprinti komunikaciją tarp organizacijų,
sudaryti sąlygas keistis, gerąja patirtimi, įgyvendinti bendrus projektus. Sustiprinti Alytaus rajone
esančias nevyriausybines organizacijas atitinkamomis kompetencijomis. Sukurti finansavimo
mechanizmus, atitinkančius paslaugų kokybę teikiančioms paslaugoms. Norint išvystyti
bendradarbiavimą tarp viešųjų įstaigų reikia sudaryti gerą klimatą, sukurti metodikas dėl gerosios
praktikos, pradėti komunikuoti tarpusį, sukuriant išplėtotus santykius ir vystyti bendradarbiavimą su
37
viešosiomis įstaigomis, numatyti užtikrintas priemones ir pateikti atstovaujamos organizacijos
sėkmę, kuriant numatytus planus ir kviečiant bendruomenes.
Apibendrinant Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo SSGG
analizę galima teigti, kad darnumo vystymasis organizacijose pakankamas. Iš pateiktos 7 lentelės
matosi organizacijų silpnybės (nepakankamas finansavimas, motyvacijos stoka, bendradarbiavimo
problemos ir pan.), kurias išsprendus būtų pagerintas darnumas. Atliktos SSGG analizės duomenys
bus naudojami Alytaus rajono nevyriausybinio sektoriaus organizacijų darnumo stiprinimo
priemonėms identifikuoti, bei krypčių pateikimui.
3.2 Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų darnaus sektoriaus stiprinimo kryptys ir
priemonės
Atlikus Alytaus rajono kaimo bendruomenių ir su jaunimu dirbančiomis organizacijomis
anketinę apklausą, išanalizavus gautus duomenis ir parengus SSGG analizę galima išskirti
pagrindines problemas susijusias su darniu vystymu. Pagal apibendrintus duomenis, siūlomos šios
pagrindinės Alytaus rajono NVO darnumo stiprinimo kryptys:
1. Žmogiškojo kapitalo stiprinimas.
2. Organizacinio potencialo ir savarankiškumo stiprinimas.
3. Nuolatinių finansavimo šaltinių paieška ir užtikrinimas.
9 lentelė. Alytaus rajono nevyriausybinių organizacijų sektoriaus darnumo stiprinimo
kryptys (sudaryta autoriaus)
I kryptis. Žmogiškojo kapitalo stiprinimas
Priemonė Rezultatai / veikla Atsakingi veikėjai
Savanorystės skatinimas Organizuoti seminarus, mokymus, kurie pabrėžtų
savanorystės svarbą.
Nevyriausybinėms organizacijoms organizuoti ir
skatinti dalyvauti savanoriškose veiklose,
projektuose.
Visuomenės informavimas bei palankaus požiūrio
formavimas į savanoriškas veiklas.
Alytaus rajono vietos veiklos
grupė;
kaimo bendruomenės;
savanoriai.
Lyderystės stiprinimas Nevyriausybinių organizacijų vadovams dalyvauti
mokymuose, seminaruose, stiprinti vadovavimo
žinias. Konsultuoti ir sudaryti sąlygas įgyti
kompetencijos. Dalytis tarpusavį gerąja patirtimi.
Alytaus rajono vietos veiklos
grupė;
kaimo bendruomenės;
savanoriai.
II kryptis. Organizacinio potencialo ir savarankiškumo stiprinimas
Konsultuoti narius Kompetencijos užtikrinimas savanoriškoje
veikloje.
Koordinatoriaus pasiruošimas naujų savanorių
apmokymams ar žinių suteikimui.
Alytaus rajono vietos veiklos
grupė;
kaimo bendruomenės;
savanoriai.
Atstovauti organizacijoms ir
jungti pagal veiklos pobūdį
Užmegzti ryšius su nevyriausybinėmis
organizacijomis kituose rajonuose.
Vienytis bendriems tikslams, projektams, naujoms
iniciatyvoms.
Alytaus rajono vietos veiklos