IKT taikymo bendrojo ugdymo sektoriuje analizė

Darbą atliko:

Nijolė Bakšienė,

Asta Švarplienė,

Rasa Alaburdienė

2015

Darbo tikslas

Darbo tikslas - Išanalizuoti IKT taikymą bendrojo ugdymo sektoriuje.

Turinys

Problematika: - politinis lygmuo; - institucinis lygmuo; - infrastruktūros lygmuo; - patirties trūkumas; - ES ir LT skirtumai. Rezultatai. Rekomendacijos.

Komandiniame darbe naudoti metodai

Grupinio darbo ir mokymosi metodai: diskusija, debatai, projektinis darbas.

Bendravimui ir sąveikai naudotos IKT priemonės: skype, moodle, gmail.

Darbo pateikimui naudotos IKT priemonės: Microsoft PowerPoint, slideshare portalas.

Sektoriaus pasirinkimo pagrindimas

Šiandieninėje žinių visuomenėje ypač aktualu naudotis IKT teikiamomis galimybėmis bendrojo ugdymo mokykloje:

mokiniai turi išmanyti naująsias technologijas, mokėti jomis naudotis ir įgyti žinių, kurios bus reikalingos būsimajame jų darbe;

svarbu skaitmeninę atskirtį patiriančius vaikus supažindinti su IKT;

naudojimasis IKT ugdymo procese padeda sukurti naują mokymosi aplinką, užtikrinti efektyvesnį mokymą(si) ir pasiekti geresnius mokymosi rezultatus.

Problematikapolitinis lygmuo)

Šalies strateginiuose dokumentuose pabrėžiama naudojimosi IKT švietime svarba:

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad norint sėkmingai vystysis, nebijoti naujovių ir drąsiai priimti konkurencijos iššūkius būtina pažinti pasaulį ir jo įvairovę IKT pagalba.

Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje yra numatyta stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją didinant šiuolaikinių technologijų išmanymą;

patvirtintas IKT diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2014–2016 metais veiksmų planas.

Problematika (institucinis lygmuo)IKT taikymo mokykloje priežastys

Profesinė - būtina rengti mokinius būsimai profesijai;

Socialinė – nepriklausomai nuo socialinės padėties kiekvienas mokinys privalo turėti galimybes naudotis IKT;

Pedagoginė – IT dėka pedagoginė veikla turi galimybę pagerinti mokinių mokymosi rezultatus, suteikti naujausių žinių.

Problematika (mokytojo profesinės veiklos raiškos lygmuo)

Mokyklos bėda

Sunku keistis mokytojui, susiformavusiam lentos ir kreidos amžiuje.

Problematika (infrastruktūra)

Užtikrinti visų mokinių naudojimosi IKT saugumą (taip pat vadinama e-saugumu).

Siekti, kad visa mokomoji medžiaga atitiktų prieinamumo standartus. Užtikrinama, kad į skaitmeninio prieinamumo aspektą atsižvelgtų visi mokymo priemonių autoriai ir gamintojai.

Integruoti skaitmenines mokymosi strategijas į veiksmingas vertinimo, planavimo ir mokymo strategijas.

Viešieji pirkimai nacionaliniu, regiono ir organizacijos lygmeny numatantys prieinamumo kriterijų, būtiną įsigyjant IKT kompiuterinę ir programinę įrangą bei priemones; (INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMAS INKLIUZIJOS PLĖTRAI. Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra 2013).

Problematika (patirties trūkumas)

IKT taikymas individualizuojant mokymąsi yra žymi pedagogų kompetencijos spraga.

IKT labai brangi ir greitai senstanti priemonė. Nors mokytojai ir intensyviai tobulina naudojimosi IKT gebėjimus

tiek mokymuose, tiek savarankiškai, tačiau, mokinių nuomone, jų pasitikėjimas savaisiais IKT gebėjimais yra menkas.

Problematika (ES ir LT skirtumai) 2012 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas „Mokymo įstaigų

apklausa: Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) švietime“ išryškino ES ir LT skirtumus:

Lietuva pirmauja Europoje pagal naudojimąsi nuosavais mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais.

Lietuvos mokiniai yra gana gerai aprūpinti kompiuteriniais projektoriais: visose klasėse mokinių skaičius, tenkantis vienam kompiuteriniam projektoriui, yra didesnis už ES vidurkį.

Pagal galimybę naudotis plačiajuosčiu internetu Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių ES.

Lietuvoje pagalba mokytojams ir mokytojų skatinimas naudoti IKT yra daug mažesnis negu ES.

Lietuva gerokai atsilieka nuo ES pagal virtualios mokymosi aplinkos turėjimo rodiklį.

Lietuva yra paskutinėje vietoje tarp ES šalių pagal mokyklų specialių atsakingo interneto ir socialinių tinklų naudojimo strategijų turėjimą.

Lietuvoje beveik visų klasių mokiniams tenka mažiau kompiuterių nei vidutiniškai ES.

RezultataiTeorinės analizės rezultatai: Lietuvos ir ES strateginiuose dokumentuose

apibrėžtos IKT integravimo į bendrąjį ugdymą kryptys. Skatinamas naujų IKT priemonių kūrimas.

Praktinės analizės rezultatai: Švietimo įstaigos (ypač pagrindinės ir pradinės

mokyklos) prastai aprūpinamos šiuolaikiškomis, inovatyviomis technologijomis.

Nepakankami pedagogų IKT įgūdžiai.

Pagrindiniai pastebėjimai

Tiek politiniu, tiek ir instituciniu lygmeniu yra suvokiama IKT diegimo į bendrąjį ugdymą svarba, nes įdiegus IKT:

- skatinamas aktyvus mokymas(-sis) ir kritinis mąstymas; - garantuojamas ugdymo(-si) integralumas ir saviraiška; - užtikrinama priemonių ir kitų išteklių įvairovė; - skatinamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Praktikoje, diegiant IKT į benrąjį

ugdymą, susidurima su problemomis: - nepakankama pagalba mokytojams ir mokytojų skatinimas

naudoti IKT; - nepakankamai išvystyta infrastruktūra.

Rekomendacijos IKT taikymui bendrojo ugdymo sektoriuje

Vykdyti švietimo politikos strateginę kaitą, diegiant IKT, remiantis pedagogikos mokslo, inovatyvios ugdymo praktikos bei švietimo tyrimų integracijos stiprinimu.

Atnaujinti bendrąsias programas ar jų dalis ir jose numatyti galimybes lanksčiau mokyti(s), siekiant organizuoti nuolatinį IKT ir inovatyvių mokymo(si) metodų taikymą mokyklose.

Tobulinti pedagogų rengimą bei kvalifikacijos kėlimo sistemą, stiprinant pedagoginių mokslinių tyrimų, technologinių naujovių bei metodinės inovatyvaus ugdymo praktikos elementus.

Numatyti priemones skaitmeninės atskirties mažinimui. Sudaryti visiems vienodas galimybes, aprūpinant mokyklas

technologine įranga ir skaitmeniniais mokymo resursais.

Literatūra

2012 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas „Mokymo įstaigų apklausa: Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) švietime“ Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMAS INKLIUZIJOS PLĖTRAI.(Ištraukas iš šio leidinio leidžiama naudoti tiksliai nurodžius šaltinį. Nuoroda į šios ataskaitos rengėją turėtų būti: Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra (2013)Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija

KOMANDA DĖKOJA UŽ DĖMESĮ