STRATEGINIS MARKETINGO VALDYMAS
MARKETINGO MAKROAPLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA UAB „SAMEGA”
ĮMONĖS VEIKLAI
2
TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
1. MARKETINGO MAKROAPLINKOS TEORINIAI ASPEKTAI...........................................4
1.1 Marketingo ir makroaplinkos sąvokų apibrėžimai....................................................................4
1.2. Marketingo mikroaplinkos........................................................................................................5
1.2.1 Ekonominė aplinka.................................................................................................................5
1.2.2 Socialinė kultūrinė aplinka.....................................................................................................7
1.2.3. Politinė – teisinė aplinka......................................................................................................10
1.2.4. Mokslinė – technologinė aplinka.........................................................................................13
1.2.5. Gamtinė aplinka...................................................................................................................14
2. PRAKTINĖ ANALIZĖ................................................................................................................14
2.1. UAB „Samega“ veiklos apibudinimas....................................................................................14
2.2. UAB „Samega“ makro aplinka...............................................................................................16
2.3. UAB „Samega“ misija ir tikslai..............................................................................................18
2.4. UAB „Samega“ SSGG analizė...............................................................................................19
IŠVADOS...........................................................................................................................................22
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI.......................................................................................................24
3
ĮVADAS
Makroaplinka šiuolaikinėse organizacijose yra pagrindinis sėkmės faktorius, nes padeda
priartinti įmonės veiklą prie nustatyto tikslo, įvedant į rinką padeda sukurti tinkamą marketingo planą
kuris įmonei suteikia pranašumų ir pokyčių versle. Organizacijose makroaplinka yra koreguojama bei
pritaikoma prie nuolat besikeičiančių valdymo išorinių bei vidinių veiksnių. Grįžtamasis ryšys užtikrina
organizacijos makroaplinkos teorinį ir praktinį suderinamumą.
Temos aktualumas. Stiprėjant konkurencijai bei vykstant globalizacijos procesams,
Lietuvos įmonių vadovai priversti atsakingai planuoti savo veiklą, o priimdami sprendimus atsižvelgti į
riziką. Verslininkai siekiantys ilgalaikės verslo sėkmės, privalo nuolat stebėti besikeičiančią išorinę
aplinką, ją analizuoti ir atsižvelgiant į joje vykstančius pokyčius, priimti marketingo sprendimus. Tai
leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei, siekiančiai aukšto konkurencingumo bei veiklos efektyvumo, ypač
svarbu veikti pagal iš anksto numatytą marketingo planą kurio teisingas sukūrimas galimas tik gerai
pažįstant marketingo aplinką bei įvertinus jos veiksnius.
Šiame darbe teorines žinias bandysime pritaikyti analizuodami UAB „Samega”
marketingo makroaplinką. Makroaplinkos planas turėtų padėti išspręsti įmonės plėtros ir pelno
didinimo problemas. Atsižvelgdami į įmonės specifiką, bandysime analizuoti jos veiklą, tikslus, makro
ir mikro aplinkas, atliksime stipriųjų ir silpnųjų pusių analizę, parinksime išvadas ir pasiūlymus.
Darbo objektas – UAB „Samega“ marketingo makroaplinka.
Darbo tikslas – atlikti literatūros analizę, pateikti terminų ir sąvokų sampratas ir
išanalizuoti UAB „Samega“ marketingo makroaplinką.
Darbo uždaviniai:
Ištirti marketingo teorinius aspektus;
Išanalizuoti marketingo makroaplinkos vidines ir išorines aplinkas;
Apibūdinti UAB „Samega“ įmonės veiklą;
Pateikti pasiūlymus bei išvadas.
Tyrimo metodai:
Mokslinės literatūros analizė, jos sisteminimas ir apibendrinimas;
UAB „Samega“ veiklos, bei makroaplinkos analizė.
Pagrindiniai informacijos šaltiniai panaudoti darbe, buvo įvairių mokslininkų,
dirbančių vadybos ir marketingo srityse, mokslinės monografijos, straipsniai mokslo darbų rinkiniuose,
tęstiniuose moksliniuose leidiniuose ir periodiniuose mokslo žurnaluose.
1. MARKETINGO MAKROAPLINKOS TEORINIAI ASPEKTAI
4
1.1 Marketingo ir makroaplinkos sąvokų apibrėžimai
Iš anglų kalbos kilęs „marketingo“ terminas šiuo metu moksle ir praktikoje suprantamas
gana nevienareikšmiškai. Bendriausia prasme marketingas suvokiamas kaip produkto mainai tarp
verslo dalyvių ir jų klientų. Tačiau įvairūs autoriai marketingą apibūdina skirtingai.
Marketingas - tai vartotojų poreikių tenkinimas. (Urbonavičius, 1995).
Marketingas - tai verslo veikla, nukreipianti prekių ar paslaugų srautą vartotojui ar
naudotojui (T. C. Kinnearas, K. L. Bernhardtas).
Marketingas, anot Amerikos marketingo asociacijos, yra prekių, idėjų bei paslaugų
sumanymo, kainų nustatymo, rėmimo ir paskirstymo, planavimo ir vykdymo procesas, siekiant sukurti
mainus ir patenkinti individų bei organizacijos tikslus.
Anot J. W. Stanton, J. M. Etzel, J. B. Walker marketingas - tai verslo veiklos sistema,
apimanti norus tenkinančių gaminių kūrimą, kainų nustatymą, rėmimą ir paskirstymą tikslinėse rinkose,
norint pasiekti organizacijos tikslų (Pranulis ir kt., 2001).
Marketingas – tai bet kokia veikla rinkoje, nukreipta į prekių mainus tarp rinkos dalyvių.
(Kriaučionienė, 2005).
Ph. Kotleris teigia, kad marketingas – tai menas ir mokslas surasti vartotojus, juos
išlaikyti ir kurti ilgalaikius ryšius (Žvyrelienė, 2002).
Marketingas – tai vientisa įmonės ir jos partnerių gamybinės ir komercinės veiklos
valdymo filosofija, strategija ir taktika, padedanti tenkinti tam tikrus, konkrečius vartotojų poreikius.
(Damulienė, 1996)
Anot A. Pajuodžio (2001), marketingo sąvoka pastaruoju metu vartojama dvejopa
prasme: „Siaurąja prasme marketingas suprantamas kaip prekių ir paslaugų realizavimo priemonių
visuma. Plačiąja prasme marketingas – tai į rinką orientuota įmonės vadyba, tam tikra įmonės
filosofija.“
Nors mokslinėje teorinėje plotmėje aptinkama skirtingų aiškinimų daugiau ar mažiau
išskiriant vieną ar kitą aspektą, bendras marketingo, kaip vieningos mokslo sistemos, turinys nuo to
nesikeičia. Apibendrinant daugumos autorių (V. Pranulis, S. Urbonavičius, A. Pajuodis, R. Virvilaitė)
marketingo apibrėžimus, galima teigti, kad:
Marketingas – tai poreikio išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo
bei įgyvendinimo procesas, padedantis siekti žmogaus ar organizacijos tikslų (Bosas A. 2002)
Makroaplinka – tai visuma išorinių jėgų , kurios tam tikroje teritorijoje veikia įmonės
marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos.
5
Marketingo makroaplinkoje išskiriami keli elementai, kurie savo ruožtu taip pat yra tam
tikros aplinkos. Tai:
ekonominė – aplinka:
socialinė – aplinka:
politinė – aplinka:
mokslinė - teisinė aplinka:
mokslinė – technologinė aplinka:
gamtinė – aplinka.
1.2 Marketingo makroaplinkos
1.2.1 Ekonominė aplinka
Kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip
bendra šalies ekonominė būklė, jos išsivystymo lygis. Nuo jų daugiau ar mažiau priklauso gyventojų
perkamoji galia, jų elgesys rinkoje, prekių paklausa ir jų pardavimas. Visa tai labai svarbu marketingo
veiklai.
Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam
tikrais ūkio raidos dėsningumas bei tendencijos, kurie daro įtaką marketingo sprendimams ir
veiksmams.
Ekonominė aplinka – veiksniai, turintys įtakos vartotojo perkamajai galiai ir išlaidų
struktūrai.
Marketingo ekonominę aplinką apibudina tokie svarbiausi elementai:
šalies bendrasis vidaus produktas;
pirkėjų pajamos;
kaupimo lygis;
prekių kainų lygis;
kredito gavimo galimybės.
Jie yra savotiški indikatoriai, leidžiantys geriau pagrįsti marketingo sprendimus. Minėtų
rodiklių pokyčiai sąlygojami tam tikrų ekonomikos vystymosi dėsningumų bei reikšmių. Iš jų
svarbiausi:
ekonomikos vystymosi cikliškumas;
infliacija;
nedarbas.
6
Įvairių šalių patirtis rodo, kad ekonomika vystosi netolygiai, ciklais. Ekonomikos
teorijoje išskiriamos keturios ciklo fazės: krizė (depresija), pagyvėjimas, pakilimas ir nuosmukis.
Krizės fazė pasižymi dideliu nedarbu ir gyvenimo lygio nuosmukiu, paklausos atsilikimu
nuo pasiūlos, nepanaudojamais gamybiniais pajėgumais, kainų lygio kritimu, gamybos apimties ir
verslo įmonių pelno mažėjimu, nuostoliais bei padidėjusių bankrotų skaičiumi. Gili ir užtrukusi krizė
vadinama depresija. Po krizės arba depresijos prasideda pagyvėjimas. Gamyba pradeda augti,
užimtumas, gyventojų pajamos ir vartojimas didėja, fiziškai ir morališkai nusidėvėję įrenginiai
atnaujinami, laipsniškai pasiekiamas iki krizės buvęs gamybos lygis. Pakilimo fazei būdingas spartus
gamybos augimas, žymus nedarbo sumažėjimas, kvalifikuotas darbo jėgos trūkumas.
Auga investicijos, didėja paskolų poreikis ir palūkanų norma. Padidėjusi paklausa sukelia kainų
augimą. Verslo įmonių pelnas didėja. Pasiekusi aukščiausią pakilimo tašką, ekonomika pradeda smukti.
Sulėtėja gamybos augimas, o vėliau ji visai nustoja didėti ir gali net imti mažėti. Verslo įmonių
rentabilumas krinta, naujų investicijų motyvai nyksta. Didėja nedarbas, mažėja gyventojų pajamos.
Pirkėjų elgesys įvairiose fazėse skirtingas, todėl ir marketingo veiksmai, įgyvendinamos priemonės
turi keistis.
Labai svarbu ekonominis reiškinys – infliacija, pasireiškianti kainų lygio kritimu ir
perkamosios galios mažėjimu. Infliacijos poveikis perkamajai galiai ir pirkėjų elgesiui prieštaringas;
dažniausiai jis reiškiasi subjektyvaus situacijos vertinimo pokyčiais. Mažėjant pinigų vertei, nominalus
pajamų augimas gali nedidinti perkamosios galios. Pirkėjų elgesys daugiausiai priklauso nuo to, kokio
infliacijos lygio jie laukia ateityje. Jeigu jie mano, kad sumažės ir jų realios pajamos išaugs, brangių ir
ilgo naudojimo prekių pirkimas tikriausiai bus atidėtas ateičiai. Jei tikimasi infliacijos padidėjimo -
pirkėjas elgsis priešingai. Todėl įmonių marketingo veikloje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas
kainų politikai, jų stebėjimui ir keitimui.
Marketingui labai svarbus nedarbo lygis. Didelis nedarbas paprastai būna ekonomikos
nuosmukio laikotarpiu, bet nedirbančių žmonių skaičius esti visuomet. Darbo netekusio asmens
pajamos, kartu ir jo perkamoji galia sumažėja. Tačiau darbo neturinčiųjų elgesys labai priklauso nuo to,
kodėl jie nedirba.
Skiriamos trys nedarbo rūšys: tekamasis, (frikcinis), struktūrinis, ir ciklinis nedarbas.
Tekamasis – tai trumpalaikis nedarbas, kuris atsiranda ne dėl visuminės darbo paklausos
nepakankamumo, o dėl to , kad darbuotojai išeina iš darbo ieškodami geresnių darbo vietų., dėl
vienokių ar kitokių priežasčių būna atleisti, baigę mokyklas ar kursus pirmą kartą ieško darbo, laikinai
netenka sezoninio darbo. Tekamasis nedarbas išreiškia įprastinę užimtumo apytaką, nuolatinę
7
darbuotojų kaitą. Daugelis šios grupės bedarbių be darbo būna neilgai, jų pajamos išlieka beveik
nepakitusios, todėl jų vartojimo elgsena iš esmės nekinta.
Struktūrinis – nedarbas pasireiškia tada, kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo
pasiūlos struktūros. Modernizavus gamybos procesus ar pradėjus gaminti naujas prekes, kai kurių
profesijų darbuotojų paklausa sumažėja arba visai išnyksta, o kitų – padidėja. Asmenys, kurie
neturėdami atitinkamos kvalifikacijos negali užimti laisvų darbo vietų, o jų turimą kvalifikaciją
atitinkančių laisvų vietų nėra, tampa bedarbis. Jei darbo rasti nepavyksta, šių asmenų perkamoji galia
labai sumažėja.Jie priversti persikvalifikuoti, o tai neretai susiję su papildomomis išlaidomis, dar labiau
sumažinančiomis jų perkamąja galia. Dėl to daugėja labai jautrių kainomis pirkėjų, didėja nuolaidų ir
nukainavimo reikšmė.
Ciklinis – nedarbas susijęs su cikliniu ekonomikos vystymusi ir pasireiškia ūkio
nuosmukiu bei krizės (depresijos) metu dėl menkos visuminės darbo paklausos.
Lietuvos ekonominiai aplinkai būdingi specifiniai bruožai. Susiformavę per daugelį metų ekonominiai
santykiai ir ūkiniai ryšiai, kurie rėmėsi centralizuota aprūpinimo žaliavomis, energetiniais ištekliais bei
pagamintų prekių pardavimo sistema, atkūrus nepriklausomybę, labai greit suiro, o per trumpą laiką
sukurti naujus buvo neįmanoma. Pereinant į iš komandinio į rinkos principais pagrįstą ūkį susiformavo
objektyvios ir subjektyvios prielaidos dideliam bendrojo vidaus produkto sumažėjimui ir gamybos
nuosmukiui. Juos lydėjo infliacija, gyventojų pajamų mažėjimas ir gyvenimo lygio kritimas bei
nedarbas. Tačiau nuo 1995 m. Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti ir įveikti ankstesniojo laikotarpio
nuosmukį, atsirado ryškių teigiamų tendencijų.
1.2.2 Socialinė kultūrinė aplinka
Socialinės – kultūrinės aplinkos aspektų įvertinimas yra, ko gero pats sudėtingiausias ir
reikalaujantis įžvalgumo, ilgalaikio informacijos kaupimo bei jos analizės procesas. Čia galimi atvejai,
kai bandoma remtis savo nuostatomis dėl kultūrinių vertybių, išukdytų savo šalyje. O jos gali iš esmės
skirtis nuo vyraujančių kitoje šalyje, kitoje visuomenėje, kitoje kultūroje. Todėl marketingo
sprendimai, atsiradę dėl neteisingų nuostatų, vargu ar gali būti veiksmingi.
Socialinė - kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, atspindintis
visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Socialinę kultūrinę aplinką apibudina pirmiausia demografiniai rodikliai. Jų tyrimas leidžia nustatyti
potencialų pirkėją (vartotojų) skaičių, jų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą,
8
gyvenamąją vietą, profesiją, tautybę ir kt. Įmonei tai labai reikšmingi rodikliai, ypač svarbi jų
dinamika.
Pasauliniu mastu demografinėje aplinkoje vyksta didžiuliai pokyčiai, skirtingai
pasireiškiantys įvairiose šalyse. Iš jų paminėti:
spartus pasaulio gyventojų skaičius didėjimas (didelis gimstamumo lygis ekonomiškai silpnai
išsivysčiusiose šalyse);
gimstamumo rodiklių mažėjimas ir gyventojų senėjimas išsivysčiusiose šalyse;
pokyčiai šeimos struktūroje (santuokos sudarymo amžiaus didėjimas, vaikų skaičiaus
mažėjimas, skyrybos);
ne šeimos pobūdžio namų ūkio plitimas (vienasmenių namų ūkių - išsiskyrusių sutuoktinių,
našlių, šeimos nesukūrusių vaikų; nesutuoktinių porų ir pan.);
gyventojų migracija (pastovi ir švytuoklinė);
išsilavinimo lygio kilimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas;
etniniai gyventojų struktūros pokyčiai (vienos tautybės gyventojų persikėlimas nuolat ar laikinai
gyventi į kitas šalis).
Visi šie pokyčiai atsiliepia paklausai, jos struktūrai ir reikalauja tam tikrų marketingo
veiksmų.
Marketingo veiksmams ir sprendimams didžiausią reikšmę turi tokie kultūros fenomenai
ir jų raidos tendencijos:
žmonių požiūris į pačius save;
žmonių tarpusavio santykiai;
žmonių santykiai su visuomene;
žmonių santykiai su visuomenės institucijomis;
žmonių santykis su gamta;
žmonių požiūris į visatą.
Reziumuojant – tikslingiausia ir efektingiausia yra maksimaliai socialiai suderinta
marketingo strategija.
Pagrindinės kultūros vertybės – P. Kotlerio nuomone, pasireiškia žmonių požiūris į
save, kitus, visuomenę, jos institucijas, gamtą, visatą (pasaulio suvokimą).
Žmonių požiūris į pačius save. Žmogaus veiksmus, jo poelgius gali lemti siekimas
patenkinti savo norus ir poreikius arba rūpinimasis kitų interesais. Šeštojo ir septintojo dešimtmečio
visuomenėse buvo pastebima ryški rūpinimosi savimi tendencija. Daugelis ieškojo pramogų, įvairovės,
9
norėjo atitrūkti nuo kasdienybės ir buitinių rūpesčių, kiti siekė tobulintis sveikatos grupėse ar religinėse
bendrijose .
Žmonių tarpusavio santykiai. Nepaisant siekio tobulintis bei ieškoti malonumų, daugeliui
žmonių tokios tradicinės vertybės kaip meilė, ištikimybė, padorumas ir pan., kaip ir anksčiau, yra labai
svarbios. Jos suteikia saugumo ir pastovumo jausmą. Daugelis trokšta rimties ir tvirtų santykių su
kitais, ne vien rūpinimosi tik savimi. Ši tendencija atveria geras galimybes toms verslo šakoms, kurios
padeda užmegzti asmeninius bei grupinius kontaktus, pavyzdžiui, turistinių kelionių ir pasilinksminimų
rengėjams, sveikatos klubams bei pan.
Žmonių santykiai su visuomene. Kiekvienas asmuo turi nuomonę apie visuomenę, kurioje
gyvena. Šalia piliečių, ją ginančių, yra reformatorių, norinčių ją keisti bei nepatenkintųjų, norinčių ją
palikti. Ryškėja patriotizmo mažėjimo ir kritikos bei cinizmo augimo dėl šalies, visuomenės, pasaulio
ateities tendencija.
Pagal A. Michell žmones, atsižvelgiant į jų santykį su visuomene, galima suskirstyti į
šešias grupes:
Vadovai – Ši asmenų grupė laiko visuomenės sistemą teisinga ir sugebančia
funkcionuoti. Vadovai užima vadovaujančias pozicijas ir jų padėtis visuomenėje gerėja.
Saugotojai – visuomenėje, kurioje gyvena, jaučiasi gerai ir didžiuojasi jos tradicijomis.
Nuolat besikeičiančiame pasaulyje jie yra stabilumo bastionas.
Gavėjai – ima iš visuomenės viską, ką, gali. Darbinėje veikloje jie pasireiškia menkai, o
pasitenkinimo ieško laisvalaikiu. Jie ypač gerai jaučiasi biurokratinėse organizacijose ir turėdami
tvirtą visuomeninę padėtį.
Keitėjai – į daugelį klausimų turi paruoštus atsakymus į situaciją nori keisti pagal savo
supratimą. Tai kritikai, protestuotojai, radikaliai, niurzgliai ir gerų reikalų gynėjai, sudarantys didelę
aktyviosios visuomenės dalį. Jų veiksmai paprastai nukreipti į išorę.
Ieškantieji – siekia geresnio nusimatymo, išsamesnio susipažinimo, didesnio patyrimo,
visapusiško požiūrio. Atsakymų paieškos ir pažangos suvokimas paprastai yra introversinis. Naujos
idėjos dažnai kyla iš šios grupės asmenų.
Pasitraukiantieji – nori nuo visko pabėgti ir viską palikti. Jų bėgimas įgauna įvairių
formų – nuo pasitraukimo iš kasdienybės dėl kokios nors manijos ar potraukio iki psichinių susirgimų
arba polinkio į misticizmą.
10
1.2.3 Politinė – teisinė aplinka
Politinis klimatas – ypatinga aplinka. Juk politinės jėgos (partijos) primeta žaidimo
taisykles ir rinkos ekonomines sąlygomis.
Įstatyminė – teisinė sistema – tai pirmiausia įstatymų bei kitų teisės aktų, reguliuojančių ir
reglamentuojančių ekonominius santykius apskritai, tarp jų ir verslininkystę, visuma.
Taigi verslo įmonės veikia tam tikroje politinėje – teisinėje aplinkoje, nustatančioje joms „ žaidimo
taisykles“. Šių taisyklių nežinojimas arba nepaisymas įmonei gali turėti labai skaudžių padarinių,
atvesti net prie žlugimo.
Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis
visuomenės politinių struktūrų veiksmus ir teisės aktus, kurie daro įtaką marketingo sprendimams bei
jų įgyvendinimams.
VISUOMENĖ
Populiariosios idėjos Teisės aktai
Politinės jėgos Valdžios ir valdymo
struktūros
Politikos ir teisės ryšys
POLITIKOS IR TEISĖS ĮTAKA
SKATINANTI RIBOJANTI
(galimybės) (draudimas)
11
Teisės aktų veikimas
Politinių įvykių padariniai
Marketingo veiklai svarbiausius teisės aktus tikslingai skirstyti į tris grupes:
Reguliuojantys įmonių steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą;
Reguliuojantys įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais;
Reguliuojantys atskiras marketingo sritis.
Pirmosios grupės teisės aktai nustato įmonių, jų filialų, atstovybių, susivienijimų
steigimo, jų registravimo ir perregistravimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, licencijuojamas
veiklos rūšis ir licencijų išdavimo tvarką.
Antrajai grupei priskiriami teisės aktai, turintys tiesioginį ryšį su įmonės marketingu,
formuojantys jos mikroaplinką, reglamentuojantys santykius su visais elementais. Jie nustato prekių
pirkimo ir pardavimo sutarčių sudarymo tvarką, konkurencijos sąlygas, vartotojų teises ir jų
įgyvendinimo mechanizmą, prekių pirkimo ir pardavimo ir paslaugų teikimo vartotojams taisykles ir
t.t.
Kasdieninėje marketingo veikloje ypač svarbūs atskiras marketingo sritis, jo komplekso
elementas (prekė, kaina, paskirstymą, rėmimą) reguliuojantys teisės aktai. Iš jų paminėti prekių
kokybę, jų saugą, įpakavimą, ženklinimą, kainų nustatymą, prekių gabenimą, reklaminę veiklą
reglamentuojantys dokumentai.
Išsivysčiusiose šalyse teisės aktų, reguliuojančių verslininkystę, daugėja. Tai aiškinama
keliomis priežastimis: siekimu išsaugoti ir skatinti konkurenciją kaip būtiną rinkos ekonomikos sąlygą
apginti vartotoją nuo nesąžiningų, nedorų verslininkų, taip pat remti pastangas, kuriomis siekiama
suderinti verslo įmonių ekonominius interesus su visuomenei svarbiais interesais (pvz., ekologijos
reikalavimai).
Konkurencija skatina verslo pažangą ir yra naudinga visuomenei bei atskiram vartotojui.
Tačiau jos teigiami bruožai pasireiškia tik tada, kai rinkoje sudaromos sąlygos konkurentams sąžiningai
varžytis dėl geresnio pirkėjų paklausos patenkinimo. Todėl įstatymų leidėjai ir šių įstatymų reikalavimų
vykdymą kontroliuojančios institucijos turi imtis priemonių, kad verslo įmones apsaugotų nuo
konkurenciją ribojančių veiksmų.
Labai svarbi valstybės ekonominės politikos sritis – vartotojų apsauga. Be valstybės
pagalbos vartotojas nepajėgus rinkoje būti lygiaverčiu partneriu kitiems rinkos dalyviams (gamintojas,
prekybininkas, paslaugų teikėjas), kadangi jis neturi galimybių pakankamai atsižvelgti rinką, jog
vykstančių sudėtingų procesų, teisingai įvertinti prekių kokybę ir tai, ar jų vertė atitinka kainą, ir pan.
12
Todėl jis dažnai negali priimti teisingų, rinkos situacijai adekvačių sprendimų ir yra priverstas apriboti
savo teises arba tampa nedorų veiksmų rinkoje auka (pav., dėl prekių falsifikavimo, klaidinančios,
reklamos, diskriminuojančių sutarčių sąlygų ir pan.). Valstybė, siekdama sudaryti normalias rinkos
funkcionavimo sąlygas, turi padėti vartotojui.
Siekiant subalansuoti ekonominius įmonių interesus su visais visuomenei rūpimais
dalykais, išsivysčiusiose valstybės pastaruoju metu ypač didelį dėmesį skiria aplinkosaugos teisiniam
reguliavimui (gyvūnijos, augalijos, vandens telkinių apsaugai, automatinės energijos, chemikalų ir kitų
pavojingų medžiagų naudojimui). Jei nebūtų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų, ekonomika augtų
gyvenimo kokybės sąskaita. Šių teisės aktų ir jų laikymosi kontrolės tikslas – įmonėms perkelti tuos
aplinkosaugos kaštus, kuriuos sukelia jose vykstantys gamybos procesai ir jų gaminamos prekės.
Todėl marketingo klausimais užsiimantys darbuotojai turi būti gerai susipažinę su
svarbiomis teisės normomis, reguliuojančiomis konkurenciją, vartotojų teisių ir visuomenės interesų
apsaugą.
Be to pažymėtina ir tai, kad tik teisės normos sudaro sąlygas egzistuoti šiuolaikiniam
marketingui. Didesnė dalis esančių prekių, vadinamos firminės prekės, turi teisiškai gaminamą savo
ženklą, t.y. žymesnį, kurie leidžia atskirti vieno fizinio ar juridinio asmens prekes arba paslaugas nuo
tokių pat kito asmens prekių ar paslaugų. Be to, visos įmonės turi įregistruotų ir teisiškai saugomą
firmos vardą.
Firmos vardas – tai įmonę indentifikuojantis pavadinimas, leidžiantis ją atskirti nuo kitų
įmonių.
Firmos vardas gali nusakyti įmonės veiklos sritį arba pobūdį (Kauno pieno kombinatas),
jame gali būti simbolinis vardas (kavinė „Šešupė“), taip pat nurodoma įmonės juridinį statusą akcinė
bendrovė (AB).
Labai svarbu yra prekinis ženklas. Su prekiniu ženklu vartotojas sieja tam tikras prekių
kokybes, jų gamintoją.
Lietuvos kultūriniai aplinkai būdingi ankščiau apibūdinti pagrindiniai kultūrinės aplinkos
bruožai bei jų kitimo tendencijos. Be, to reikia atkreipti dėmesį į kai kuriuos ypatumus, svarbius
Lietuvos įmonių marketingo sprendimams bei veiksmams.
Lietuvoje per trumpą laiką buvo suformuotos demokratinės visuomenės prielaidos:
daugiapartinė sistema, laisvi rinkimai, privati nuosavybė, verslo, žodžio ir spaudos laisvė. Tačiau
visuomenei iškilo ir daugybė problemų: krito daugelio žmonių gyvenimo lygis, ne visada jie galėjo
pasinaudoti galimybėmis, kurias suteikė nepriklausomybės atkūrimas ir demokratija. Atsirado turtinė
13
nelygybė, nedarbas, skurdas, specialistų kvalifikacijai neadekvatus darbo apmokėjimas. Lietuvoje
atliktos sociologinės apklausos rodo, kad vyksta vertybių perkainojimas.
1.2.4. Mokslinė – technologinė aplinka
Mokslinis – technologinis įvairių šalių lygis, be abejo, skirtingas. Išsivysčiusios šalys,
naudodamos mokslo ir technikos laimėjimus, įgyvendino į žmonijos svajonių, tačiau kartu tai sukėlė
žmonijai ir visai naujų rūpesčių. Jie vienose šalyse mokslo laimėjimų įgyvendinimo tempas labai
išaugo, tai kitose tempas yra kur kas lėtesnis. Taigi šios aplinkos įvertinimas tapo ypač svarbus per
pastarąjį dešimtmetį. Juk ten, kur aukštas mokslinis ir technologinis lygis (jis nulemia ir gerą
gaminamos technikos naudojimą), sutrumpėja laikotarpis, per kurį pasiekiamas laukiamas tokio
naudojimo efektas. Todėl mokslinių tyrimų raida ir jų rezultatų taikymo galimybės yra labai svarbios
marketingo politikai.
Mokslinė - technologinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis
mokslo žinių ir jų taikymo poveikį marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Mokslinė – technologinė aplinka daro įtaką visiems marketingo komplekso elementams.
Tačiau labiausiai ji pastebima prekių kūrimo, jų tobulinimo ir gamybos srityse . Kiekvienas didesnio
mokslo pasiekimas gali tapti naujų prekių atsiradimo priežastimi, sukurti naujus poreikius. Naujų
technologijų atsiradimas neretai susijęs su senųjų žlugimu. Kartais tai kelia grėsmę ne tik rinkoje
esančioms prekėms, jų gamintojams, bet ir ištisoms pramonės šakoms.
Mokslo ir technikos pažanga reikšminga:
prekių kainoms;
atsiskaitymo už pirktas prekes bei paslaugas operacijoms;
prekių transportavimo bei sandėliavimo operacijoms;
reklamai ir t. t.
Išsivysčiusiose šalyse marketingo mokslinėje – technologinėje aplinkoje pastebimos tokios
tendencijos:
techninės pažangos spartėjimas;
neribotas naujovių galimybės;
asignavimų mokslo tiriamiesiems bei konstravimo darbams didėjimas;
nedidelis prekių tobulinimas;
techninės pažangos valstybinio reglamentavimo didėjimas.
1.2.5. Gamtinė aplinka
14
Pastaruoju metu, kai gamtosauga tapo didžiule problema visoms pasaulio valstybėms,
gamyboje būtina paisyti naujausių ekologijos reikalavimų. Tada ir marketingo makroaplinkoje gali būti
išskirta gamtinė aplinka.
Gamtinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apimantis klimato gamtos
išteklių, naudojimo ir aplinkos priemonių įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui.
Įmonių vadovai ir specialistai turi atsižvelgti į didėjančius visuomenės ekologinius
išprusimus ir marketingo gamtinės aplinkos kitimą. Reikia atkreipti dėmesį į tris pavojų keliančius, tam
tikrų galimybių tenkančias tendencijas.
Gamtinių išteklių stoka. Žemės gamtinius išteklius galima suskirstyti į tris grupes:
Neišsenkamumas (oras ir vanduo), ribotus neatsigaminančius (nafta, akmens anglis ir kitos
naudingos iškasenos), ribotus atsigaminančius (mediena,ir maisto produktai);
Energinių išteklių kainų svyravimas;
Aplinkos taršos didėjimas.
Aplinkos taršą mažinančios technologijos, nauji energetiniai šaltiniai, ekologiškos
pakavimo medžiagos – tai įmonių atsakas į aplinkosaugos reikalavimus – taip mažinamas aplinkos
žalojimas. Tikėtina, jog ateityje gamtosaugos reikalavimai bus dar griežtesni. Juolab, kad plečiamos
valstybės institucijos, kurios, skirdamos vis daugiau dėmesio kontrolei, išleidžia vis naujus teisės aktus,
numato ekonomines sankcijas, didina mokesčius už gamtos taršą (deja, skatinimo neteršti funkcija
pasireiškia daug silpniau).
2. PRAKTINĖ ANALIZĖ
2.1. UAB „Samega“ veiklos apibūdinimas
UAB „Samega“ - įmonė, gaminanti įvairius stambių gabaritų metalo gaminius, bei
apdirbanti metalą. Pagrindiniai įmonės gaminiai – kaušai ekskavatoriams ir krautuvams, bei dideli ir
maži konteineriai, naudojami birių medžiagų ar šiukšlių transportavimui ir laikymui. Įmonės veikla
prasidėjo 1995 m. Tuo metu pagrindiniai įmonės gamybiniai pastatai buvo Mažeikių rajono Šerkšnėnų
kaime. Atsiradus būtinybei plėstis, 2004 m. įmonė persikėlė į Mažeikių miestą. Šiuo metu UAB
„Samega“ nuomoja iš UAB „Saurida“ apie 3200 m2 ploto gamybines patalpas Ventos gatvėje 8 .
Įmonės savininkai yra trys akcininkai. Vienas iš jų yra įmonės direktorius, o kiti
vadovauja gamybos bei komercijos skyriams. Čia dirba 54 darbuotojai, 13 iš jų administracijoje, o
likusieji gamyboje. Įmonės gamybos apimtys sudaro 25 mln. Lt per metus.
15
Bendrovė užsakymus produkcijos gamybai gauna iš klientų ES valstybėse, o pastarieji yra
tik tarpininkai tarp gamintojo ir galutinio vartotojo.
Savo produkciją UAB „Samega“ tiekia Prancūzams, Anglams, Norvegams, Švedams,
Olandams, Lenkams, Latviams, bei dar kelių ES šalių užsakovams. Užsakymus iš užsakovų įmonė
gauna kartu su tiksliais brėžiniais, tačiau ir įmonės projektuotojams darbo užtenka.
Įmonės kolektyvas gana jaunas (amžiaus vidurkis 25 m.), tačiau vadovai gali pasigirti tuo,
kad sugebėjo suburti ir išlaikyti perspektyvius ir sumanius darbuotojus. Dalis jų dirba projektavimo
darbus, dalis valdo sudėtingus ir šiuolaikiškus metalo apdirbimo įrengimus. Silpnoji kolektyvo vieta –
tai marketingo specialistų trūkumas.
UAB „Samega“ artimiausi konkurentai yra UAB „Stronga“ ir UAB „Western
fabrikation“, tačiau ir produkcijos pagrindiniai vartotojai yra ES valstybės, todėl didelės konkurencinės
kovos nesijaučia.
Visai neseniai UAB „Samega“ vadovai priėmė sprendimą pradėti plataus vartojimo
prekių gamybą iš gamybos atliekų. Tai bus maži atliekų konteineriai, šašlykinės, kepsninės, buitinės
rūkyklos.
UAB „Samega“ misija – laiku tiekti kokybišką produkciją užsakovams, išlaikyti bei kurti
naujas darbo vietas ne tik Mažeikių, bet ir kitų rajonų gyventojams, rūpintis savo darbuotojų gerove.
UAB „Samega“ vadovai siekia sukurti darbščių ir sąžiningų partnerių įvaizdį Europos Sąjungos šalyse.
UAB „Samega“ tikslai – tapti įmone įsisavinusia naujausias gamybos technologijas, dar
labiau kelti kokybės lygį. Per 2008 – 2012 m. ženkliai padidinti užsakovų skaičių, nukreipiant dėmesį į
rytų rinkas, organizuoti rimtą reklaminę kompaniją ES šalyse ir tuo būdų padidinti apyvartą iki 50 %.
Išplėsti gamybines patalpas ir sandėlių ūkį iki 5 tūkstančių kvadratinių metrų.
UAB „Samega“ vertybės – tvirtai, bet sąžiningai konkuruoti rinkoje, gerinti produkcijos
kokybę, greitai reaguoti į vartotojų norus, būti šiuolaikiškiems, gerbti darbuotojus; skatinti kovoti už
įmonės garbę.
Nors įmonė gyvuoja jau 16 metų, tačiau jos produkcijos asortimentas labai siauras ir
realios galimybės praplėsti jį gana menkos. Įmonės pardavimai vietinėje rinkoje labai maži, tam yra
savų priežasčių iš kurių pagrindinė yra jos produkcijos vartotojų trūkumas. Tačiau, jeigu nėra
produkcijos vartotojų, reikėtų kuo greičiau įsisavinti tos produkcijos gamybą, kuri būtų paklausi ir
vietinėje rinkoje. Bendrovėje per mažai dėmesio skiriama įmonės reklamai, ji neturi prekinio ženklo.
Žaliavos perkamos per tarpininkus, o tai gerokai padidina produkcijos savikainą. Išsprendus šias
problemas, atsirastų didesnė tikimybė pelno padidėjimui, kas leistu įmonei sparčiau plėstis.
16
UAB „Samega“ valdymo struktūra
2.2 UAB „Samega“ makroaplinka
Kaip ir visas įmones UAB „Samega“ veikia išoriniai bei vidiniai veiksniai, kas sudaro
įmonės makro ir mikro aplinkas. Įmonės makroaplinką galima apibudinti sekančiai:
Ekonominė aplinka. Pajamų lygis tiek fizinių, tiek juridinių asmenų šiuo metu Lietuvoje
sparčiai auga, tačiau tai nedaro didelės įtakos UAB „Samega“ marketingo sprendimams, kadangi
pagrindiniai produkcijos užsakovai ir pirkėjai yra užsienio šalių įmonės. Lietuvoje parduodamos
produkcijos kiekis yra labai mažas, o ir pati įmonė daugiau orientuojasi į Europos rinką.
Didesnę įtaką įmonės veiklai daro nedarbo lygis. Įmonės personalo darbuotojai suka
galvas kaip prisivilioti reikiamų specialistų. UAB „Samega“ su konkurentais varžosi ne tik dėl vietos
rinkoje, kainų politikoje, bet ir ieškodama naujų ir gabių darbuotojų.
Generalinis direktorius
Gamybos direktorius Komercijos direktorius Vyr. buhalterė
Pamainos viršininkai
Pardavimų vadybininkai
Buhalterė
Pirkim
ų vadybininkai
Apskaitininkė
Administrator
ė
Personalo inspektorė
Suvirintojų baro
meistra
s
Surinkimo baro
meistra
s
Dažymo
baro
meistra
s
Projektuotojai
Šaltkalviai SuvirintojaiDažytojai
17
Didžiausią įtaką įmonei daro struktūrinis nedarbas, kai asmuo negali užimti laisvos darbo
vietos neturėdamas reikiamos kvalifikacijos. Šia problema įmonės vadovai puikiai žino, todėl glaudžiai
bendradarbiauja su darbo birža, kuri rengia darbuotojų persikvalifikavimo kursus ir patys sudaro
reikiamas sąlygas naujiems darbuotojams persikvalifikuoti. Galima patarti bendrovės personalo
specialistams pasidairyti darbuotojų kitose veikiančiose įmonėse, prisiviliojant juos geresnėmis darbo
sąlygomis ir didesne motyvacija.
Politinė – teisinė aplinka. Aktai, reguliuojantys konkurentų veiksmus, padeda įmonei
išvengti nesąžiningos konkurencinės kovos, kuri pastaraisiais metais itin paaštrėjo. Didelę reikšmę turi
įstatymai, reguliuojantys prekių kokybę, jų įpakavimo reikalavimus, reklamos taisykles. Įmonė turi
atsižvelgti ne tik į Lietuvoje veikiančius teisės aktus, bet ir į reikalavimus taikomus visoje Europos
Sąjungoje, nes didžioji dalis produkcijos keliauja kaip tik ten.
Įstojimas į ES atvėrė UAB „Samega“ dideles perspektyvas. Iš mažos metalo perdirbimo
įmonės UAB „Samega“ pastaraisiais metais išaugo į stiprią ir patikimą įmonę, su kuria partneryste gali
didžiuotis daugelis ES šalių įmonių. Įstojimas į ES yra vienas iš svarbiausių politinių – teisinių veiksnių
ne tik UAB „Samega“ bet ir daugumai Lietuvos įmonių.
Įmonės veiklą politinė – teisinė aplinka kartais veikia ir neigiamai, nes dėl dažnai
keičiami įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai trukdo įmonės stabiliam
vystymui. Visi pasikeitimai reikalauja nemažai sąnaudų jų sekimui ir pritaikymui.
Konkurencinė aplinka – paprastai išskiriami 3 konkurencijos tipai:
Rūšinė;
Funkcinė;
Komercinė.
Funkcinė bei komercinė konkurencija daro mažiausią įtaką mūsų analizuojamos įmonės
veiklai, nes pagrindinė gaminama produkcija yra specifinė ir naudojama kaip kitų agregatų
(ekskavatorių ar keltuvų) komplektuojamosios dalys. Metaliniai konteineriai naudojami taip pat tik tam
tikromis sąlygomis. Vadinasi, įmonės produkcija yra ne plataus vartojimo ir įtakoti jos gamybą ir
realizaciją gali tik rūšinės konkurencijos atstovai, gaminantys tos pačios rūšies prekes ir tenkinančios tą
patį vartotojų poreikį. Kaip pagrindinius UAB „Samega“ konkurentus galima įvardinti UAB „Stronga“
ir UAB „Western fabrication“.
Tiek pagrindiniai, tiek kiti konkurentai gali išstumti UAB „Samega“ iš rinkos. Jie tai gali
padaryti patobulinę savo gaminius, sumažinę kainas ir pan. Tokiu būdu bendrovė gali prarasti nemažai
klientų. Taip pat neatmetamas pavojus - naujų konkurentų atsiradimas. Tačiau nepaisant konkurentų
18
keliamų pavojų jie neleidžia įmonei sustoti vietoje, jie skatina ją domėtis mokslo naujovėmis, naujomis
technologijomis.
Mokslinė – technologinė aplinka. Žmonija dar negreit sukurs medžiagas, kurios leis
pakeisti metalą, o jis yra pagrindinė UAB „Samega“ gaminamos produkcijos medžiaga. Įmonė sparčiai
įsisavina naujas metalo apdirbimo technologijas. Nesenai ji įsigijo naujas lakštinio metalo plazmines
pjaustymo bei kompiuterizuotas lakštų lankstymo stakles. Šis pirkinys leido sumažinti trūkstamų
specialistu skaičių. Tai yra milžiniškos investicijos, tačiau įmonės vadovai tikisi, jog tai atsipirks gana
greitai, nes darbas atliekamas žymiai sparčiau ir kokybiškiau. Prie šių naujovių nereikėtų apsistoti, nes
suvirinimo darbai įmonėje vis dar atliekami senoviniu būdu, o tai reikalauja labai kvalifikuotų
darbininkų. Naujų technologijų kūrimas sparčiai žengia į priekį, ir domėjimasis jomis ir jų naudojimas
laidžia įmonei ne tik pasiekti geresnių rezultatų, bet ir sukuria įmonei palankią klientų nuomonę.
UAB „Samega“ vadovai reguliariai siunčia savo atstovus į vykstančias parodas,
tikėdamiesi, jog pastarieji iš ten atvažiuos kupini naujų idėjų ir sėkmingai jas pritaikys gamyboje.
Socialinė – kultūrinė aplinka - tai marketingo komplekso aplinkos komponentas,
atspindintis visuomenės charakteristikų poveikį marketingui.
Kadangi UAB „Samega“ gaminamos prekės nėra plataus vartojimo prekės ir jas dažniau
perka juridiniai asmenys, galima teigti, kad nei demografiniai nei kultūriniai visuomenės ypatumai
įmonei didesnės įtakos nedaro. Tačiau vis vien išlieka svarbi visuomenės vertybių orientacija. Įmonėje
mažai dėmesio skiriama į populiarias visuomenės idėjas, iš kurių dabar viena populiariausių yra
ekologija. Ekologiškai dirbančios ar ekologiją remiančios įmonės susilaukia didesnio populiarumo.
UAB „Samega“ įtakoja ir gamtinė aplinka, tačiau jos poveikis gana menkas. Galima
paminėti kelius veiksnius: energetinių išteklių kainų svyravimas bei gamtinių išteklių stoka.
2.3 UAB „Samega“ misija ir tikslai
UAB „Samega“ misija mažai kuo skiriasi nuo kitų įmonių deklaruojamų misijų. Gaminti
kokybiškai ir greitai – kiekvienos gamybinės bendrovės norai, tačiau šalia to UAB „Samega“ vadovai
pabrėžia, kad jiems rupi darbuotojai, jų gerovė ir įvaizdis. UAB „Samega“ vadovai, formuluodami
bendrovės misiją bandė sau atsakyti į kelis klausimus: „Kas mes tokie? Kokia mūsų įmonė? Ir kuo mes
įdomūs?“. Atsakymai labai paprasti: „mes – tai nedidelė, bet labai lanksti bendrovė, kuri gali būti
patraukli tiek užsienio tiek vietiniams užsakovams“. Galų galia mūsų analizuojama įmonė stengiasi ir
toliau išlikti stabiliai ir pelningai dirbančia bendrove, o tai pasiekti galima įgyvendinus konkrečius
tikslus.
19
Iš esmės galima teigti, kad pagrindinis tikslas yra pelno padidinimas, o tai daugiau susyja
su įmonės finansiniais tikslais, tačiau tai pasiekiama įgyvendinant kitus tikslus:
Padidinus užsakovų skaičių;
Praplečiant gaminamos produkcijos asortimentą;
Sukūrus naują reklamos strategiją ir išgarsinus firmos prekinį ženklą;
Išplečiant gamybinius pajėgumus;
Įsisavinant naujas technologijas.
Įmonės tikslams pasiekti, vadovai įvardino ir terminus, tai 2009 – 2011 m. per kuriuos
bendrovės pelnas turėtų išaugti net 50 %.
Įmonės tikslai tikrai įgyvendinami, tačiau, pasak V. Pranulio ir kitų knygos
„Marketingas“ autorių, reikia ištirti įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses ir jas išanalizuoti.
2.4. UAB „Samega” SSGG analizė
Atlikus strateginį pasirinktos bendrovės auditą, reikėtu išryškinti pastebėtas stipriąsias,
silpnąsias puses, bei įvardinti įmonės galimybes bei grėsmes. Marketingo specialistai rekomenduoja tai
atlikti pasitelkus SSGG analizę ir viską sutraukti į lentelę.
SSGG analizė – tai stipriųjų, silpnųjų įmonės pusių, galimybių ir grėsmių įvardijimas.
Jos metu atrenkamas ribotas kiekis duomenų, jie yra surūšiuojami ir naudojami svarbiems spendimams
priimti, bei numatyti svarbius pokyčius. Analizuojama informacija sutraukiama į skyrius:
Galimybės – tai išorinės aplinkos veiksniai, kurie palankūs įmonės veiklai;
Grėsmės - tai išorinės aplinkos veiksniai, kurie neigiamai gali paveikti įmonės veiklą;
Stipriosios pusės – tai vidiniai veiksniai, kurie daro įmonę stipresne lyginant su konkurentais;
Silpnosios pusės - tai vidiniai veiksniai, kurie daro įmonę silpnesne lyginant su konkurentais.
SSGG analizės lentelė
20
Stipriosios pusės Galimybės
Nedaug vietinių konkurentų.
Didžiąją produkcijos dalį eksportuoja.
Aukštos kokybės gaminiai.
Gamyba vykdoma pagal individualius
užsakymus.
Su pirkėjais sudaro ilgalaikes sutartis.
Įsisavinti naujausi įrengimai.
Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos
darbininkai.
Plėsti prekybą vietinėje rinkoje.
Galima ieškoti naujų būdų įeiti į naujas
rinkas.
Konkurentai skatina domėtis mokslo
naujovėmis, naujomis technologijomis.
Susirasti dar daugiau verslo partnerių tiek
užsienyje, tiek Lietuvoje.
Skverbtis į rytų rinkas.
Silpnosios pusės Grėsmės
Negaminamos plataus vartojimo prekės.
Daugybė pasenusių įrenginių ir
technologijų.
Daug užsienio konkurentų.
Įmonė neturi prekinio ženklo.
Įmonė per mažai reklamuojasi.
ES valstybių ir Rytų valstybių standartų
neatitikimas.
Augančios žaliavų kainos rytų rinkose.
Nepastovūs įstatymai ir teisinė sistema.
Naujų konkurentų atsiradimas.
Vis dažnesni ES įstatymų leidėjų
reikalavimai prekybai bei kokybei.
Kaip matome iš pateiktos analizės įmonė turi nemažai stipriųjų pusių. Pagrindinės yra tai,
jog nėra daug „piktų“ lietuviškų konkurentų ir tai, jog pagrindinė produkcijos dalis išvežama į ES.
Įmonė turi ne tik senas ir ilgalaikes sutartis, bet ir priima trumpalaikius užsakymus nestandartiniams
gaminiams. Taipogi reikia paminėti metalo pjaustymo ir lenkimo staklių įsisavinimą, bei pagirti įmonę
už kvalifikuotų darbuotojų išsaugojimą ir naujųjų apmokymą.
Tačiau UAB „Samega“ turi ir silpnųjų pusių, o tai daugiausiai silpnina bendrovę esant
grėsmėms ir trukdo pasinaudoti galimybėmis. Pirmiausia tai produkcijos specifika, kuri neleidžia
sparčiai plėstis rinkai. Įmonei reikėtų įsisavinti plataus vartojimo prekių gamybą iš pagrindinės
gamybos atliekų. Pirmieji žingsniai bus žengti visiškai greitai. Bendrovės vadovai žada investuoti 2
mln. Lt naujos produkcijos gamybos pradžiai ir įsiskverbimui į rinką. Tai bus smulkūs metalo gaminiai:
šašlykinės, buitinės rūkyklos, smulkūs šiukšlių konteineriai ir t.t.
Įmonėje vis dar daug pasenusios įrangos, kuria reikėtų pakeisti nauja. Ir vis dar daug
nežinomų užsienio konkurentų, kurie yra per toli, kad butų žinomi. UAB „Samega“ silpnoji pusė yra ir
21
tai, jog ji mažai reklamuojasi tiek Lietuvoje tiek ES valstybėse. Susikūrus tvirtą prekini ženklą ir
sukūrus veiksmingą reklamos strategiją, galima ženkliai padidinti užsakymų kiekius ne tik pagrindinėje
rinkoje, bet ir ją išplėsti.
Kaip matome iš SSGG analizės UAB „Samega“ gali savo silpnąsias puses paversti
galimybėmis. Yra puikios galimybės plėstis tiek į rytų tiek į vakarų rinkas. Kadangi įmonė dideliais
kiekiais vartoja metalo produkciją, galima pabandyti atsisakyti pardavimo tarpininkų ir pirkti žaliavas
tiesiai iš gamintojų, tuo būdu ženkliai sumažinant produkcijos savikainą. Dar vieną iš galimybių galima
paminėti naujų technologijų gamybos procese taikymą. Noras neatsilikti nuo konkurentų, o ypač
vakarų šalių, įmonė turėtų modernizuoti pasenusius suvirinimo įrengimus ir technologijas.
Pagrindinė grėsmė UAB „Samega“ yra pagrindinių gamybos žaliavų kokybės standartų
neatitikimas tarp ES ir kitų šalių. Pirkti žaliavas iš ES labai brangu ir tai gali užkirsti kelia į rytų rinkas
ir pabloginti įmonės konkurencingumą vakaruose. Dar viena grėsmė – pastovus metalo produkcijos
kainų kilimas Rusijoje ir Ukrainoje. Taip pat negalima atmesti naujų konkurentų atsiradimą, nes
atsiradus ES ir sparčiai kylant ekonomikos lygiui kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje) kuriasi
naujos įmonės ir imasi naujų panašių veiklų senosios.
IŠVADOS
Atlikus teorinę analizę galima teigti, marketingo makroaplinka yra viena iš išorinės
įmonės planavimo sudedamųjų dalių. Šio proceso galutinis rezultatas – suformuota marketingo
22
makroaplinka. Apibendrinus įvairių autorių požiūrius, galima teigti, kad marketingas – tai poreikio
išsiaiškinimo ir jų tenkinimui reikalingų sprendimų priėmimo bei įgyvendinimo procesas, padedantis
siekti žmogaus ar organizacijos tikslų.
Marketingo makroaplinka – tai visuma išorinių jėgų, kurios tam tikroje teritorijoje veikia
įmonės marketingo sprendimus ir kurioms ji tiesiogiai negali daryti įtakos. Marketingo makroaplinkoje
išskiriami keli elementai, kurie savo ruožtu taip pat yra tam tikros aplinkos, tai: 1. Ekonominė aplinka.
2. Socialinė – kultūrinė aplinka. 3. Politinė – teisinė aplinka .4. Mokslinė – technologinė aplinka. 5.
Gamtinė aplinka.
Atlikus UAB „Samega“ makroaplinkos analizę galima teigti, kad didelę įtaką įmonės
išorinei aplinkai turi visos šios išvardintos aplinkos.
Didžiausią įtaką įmonei daro struktūrinis nedarbas, kai asmuo negali užimti laisvos darbo
vietos neturėdamas reikiamos kvalifikacijos. Galima patarti bendrovės personalo specialistams
pasidairyti darbuotojų kitose veikiančiose įmonėse, prisiviliojant juos geresnėmis darbo sąlygomis ir
didesne motyvacija.
Aktai, reguliuojantys konkurentų veiksmus, padeda įmonei išvengti nesąžiningos
konkurencinės kovos, kuri pastaraisiais metais itin paaštrėjo. Didelę reikšmę turi įstatymai,
reguliuojantys prekių kokybę, jų įpakavimo reikalavimus, reklamos taisykles. Įmonė turi atsižvelgti ne
tik į Lietuvoje veikiančius teisės aktus, bet ir į reikalavimus taikomus visoje Europos Sąjungoje, nes
didžioji dalis produkcijos keliauja kaip tik ten.
Tiek pagrindiniai, tiek kiti konkurentai gali išstumti UAB „Samega“ iš rinkos. Jie tai gali
padaryti patobulinę savo gaminius, sumažinę kainas ir pan. Tokiu būdu bendrovė gali prarasti nemažai
klientų. Taip pat neatmetamas pavojus - naujų konkurentų atsiradimas. Tačiau nepaisant konkurentų
keliamų pavojų jie neleidžia įmonei sustoti vietoje, jie skatina ją domėtis mokslo naujovėmis, naujomis
technologijomis.
Įmonė sparčiai įsisavina naujas metalo apdirbimo technologijas. Nesenai ji įsigijo naujas
lakštinio metalo plazmines pjaustymo bei kompiuterizuotas lakštų lankstymo stakles. Šis pirkinys leido
sumažinti trūkstamų specialistu skaičių. Tai yra milžiniškos investicijos, tačiau įmonės vadovai tikisi,
jog tai atsipirks gana greitai, nes darbas atliekamas žymiai sparčiau ir kokybiškiau.
Kadangi UAB „Samega“ gaminamos prekės nėra plataus vartojimo prekės ir jas dažniau
perka juridiniai asmenys, galima teigti, kad nei demografiniai nei kultūriniai visuomenės ypatumai
įmonei didesnės įtakos nedaro.
23
Įmonėje mažai dėmesio skiriama į populiarias visuomenės idėjas, iš kurių dabar viena
populiariausių yra ekologija. Ekologiškai dirbančios ar ekologiją remiančios įmonės susilaukia
didesnio populiarumo.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Alborovienė B. Marketingas: mokomoji knyga. Vilnius 2002.
24
2. Bosas A. Korporacijų strategijos ir konkurencijos potencialas. Klaipėda 2002.
3. Damulienė A. Paslaugų marketingas: Turizmas. Vilnius
4. Kriaučionienė M., Urbanskienė R., Vaikienė R.. Marketingo valdymas.
5. Kuvykaitė A. Gaminio marketingas. Kaunas 2001.
6. Pajuodis A. Prekybos marketingas. Vilnius 2002.
7. Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R. Marketingas. Vilnius 2000.
8. Urbonavičius S.. Marketingas: apie sudėtingus dalykus paprastai. Vilnius
9. Žvirblis A. Rinkodaros analizės principai ir metodologija. Vilnius 2005.
Recommended
