Melnikas Smaliukiene Strateginis Valdymas

8/6/2019 Melnikas Smaliukiene Strateginis Valdymas

1/100

GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Borisas MelnikasRasa Smaliukien

STRATEGINIS VALDYMAS

Mokomoji knyga

Vilnius 2007


2/100

UDK 65. 012. (075.8)Me-126

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros pro-

esoriaus Boriso Melniko ir docents Rasos Smaliukiens parengtoje vadybosbakalauro studijoms skirtoje mokomojoje knygoje Strateginis valdymas

nagrinjami bendrieji strateginio valdymo teorijos klausimai, svarbs tobu-

linant valstybini ir kit organizacij valdym.

Atsakingoji redaktordoc. dr. Dalia Prakapien

Recenzavo pro . dr. Eugenijus Chlivickas ir doc. dr. Antanas Lubys

Borisas Melnikas, 2007 Rasa Smaliukien, 2007

Generolo Jono emaiioLietuvos karo akademija, 2007

ISBN 978 9955 423 65 2


3/100

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija

TURINYS

I. STRATEGINIO VALDYMO TEORINIAI PAGRINDAI ...........................................6

Strategijos ir strateginio valdymo samprata ....................................................6

Kokybini pokyi ir ilgalaikikumo samprata rengiant irgyvendinant strateginius sprendimus...............................................................9

Strategini sprendim subjektai ir objektai ....................................................11

Strateginio valdymo studijos vadybinio ugdymo sistemoje ......................21

II. STRATEGINIO ORGANIZACIJOS VALDYMO METODIKA ............................. 23

Strateginio valdymo esm ......................................................................................23

Strateginis valdymo procesas ................................................................................29

Strategin organizacijos orientacija ....................................................................38

Organizacijos misija ...........................................................................................38

Organizacijos vizija ............................................................................................39

Vizijos ir misijos savitarpio taka ....................................................................41Organizacijos strateginiai tikslai....................................................................42

Strategin situacijos analiz ...................................................................................45

Iorins aplinkos analiz ..................................................................................45

Vidaus situacijos analiz: itekliai ir strateginiai pranaumai ............. 55

Strateginiai organizacijos sprendimai ...............................................................68

Problem sprendimo procesas .....................................................................69Strategins alternatyvos ..................................................................................73

Organizacins valdymo struktros ..............................................................76

Organizacin struktra ir jai takos turintys veiksniai ...........................76

Organizacini struktr ypatumai ...............................................................77


4/100

S T R AT E G I N I S VA L DY M A S


Organizacini struktr tipai .........................................................................7

Strateginis vadovavimas ir kontrol ....................................................................8

Strateginis vadovavimas ................................................................................Strategin kontrol ........................................................................................

Literatra ..............................................................................................................


5/100

I . S T R AT E G I N I O VA L DY M O T E O R I N I A I PAG R I N D A I


vadas

iuolaikinmis globalizacijos, socialins ir ekonomins raidos, tech-

nologij paangos internacionalizavimo slygomis spariai ormuojantis

iniomis grindiamai visuomenei ir ini ekonomikai itin padidjostrate-

ginio valdymoir strategini sprendimreikm.

Strateginio valdymo pltra, strategini sprendim pagrstumo ir patiki-

mumo didinimas tampa lemiamais paangos veiksniais visose iuolaikins

visuomens gyvenimo srityse. Nuo gebjimo parengti ir tinkamai gyven-dinti vairioms visuomens gyvenimo, veiklos ir raidos sritims aktualias stra-

tegijas priklauso, ar skmingai bus reaguojama daugyb nauj iki ir

laiku atliekama bsim pavoj ir grsmi prevencija, ar e ektyviai spren-

diamos tiek esamos, tiek ateityje galinios kilti problemos. Ypa paym-

tina, jog remiantis strateginiais sprendimais nustatomos naujos mokslini

tyrim kryptys, pasirenkaminauji investicij objektai ir apibriaminauji tikslai, nukreipiantys tinkama linkme visuomens raid siekiant ekonomi-

ns gerovs, socialins ir ekologins saugos, kultros suklestjimo: tai rei-

kia, kad visuomens gebjimas parengti ir gyvendinti veiksmingus strate-

ginius sprendimus bei pltoti strategin valdym daugeliu poiri lemia

galimybes nuolat gerinti gyvenimo kokyb ir skmingai sprsti vis sudtin-

gesnes socialines, ekonomines ir technologij paangos problemas.Galima teigti, jog gebjim, reikaling strateginiam valdymui pltoti,

ugdymas yra esminis prioritetasvairioseuniversitetini studij pakopose.

Dl ios prieastiesstrateginio valdymostudijoms turi bti skiriamas ypa-

tingas dmesys.


6/100



I . S T R AT E G I N I O VA L D Y M O T E O R I N I A I PAG R I N D A I

STRaTegIjoS IR STRaTegINIo valdYmo SampRaTaiuolaikinmis globalizacijos, socialins ir ekonomins raidos, technologi-

j paangos internacionalizavimo, taip pat iniomis grindiamos visuomenskrimo bei jos tolesns pltros slygomis gebjimas rengti ir gyvendintie ek-tyvias raidos ir pltros strategijas tampa esminiu skms veiksniu. is teiginysgali bti laikomasuniversaliu, kadangi galioja visais politins, socialins, eko-nomins, technologij raidos ir paangos atvejais: bet kuris bet kurioje srityje

veikiantis veiklos subjektas, gebantis parengti ir gyvendintikonkreioje situa-cijoje tinkamiausi strategij, visada turi daugiau galimybi gautididesn e ek-t, nei bt gavs, jei tokios strategijos neturt ar nepajgt gyvendinti.

Gebjimas parengti ir gyvendinti konkreioje situacijoje tinkamiausistrategij kaip esmin skms prielaida reikalauja, kad bt adekva-iai suprantamos pagrindins svokos, atskleidianios strategij rengi-mo ir gyvendinimo esm. Vis pirma turi bti suvokiama:

- kas yrastrategija?

- kas yrastrategij rengimas ir gyvendinimas?- kas yrasubjektas,rengiantis ir gyvendinantis strategij?- kas tai yrakonkreioje situacijoje tinkamiausia strategija?- kokiais atvejais galima teigti, kad turint tinkam strategij ir gebant

j gyvendinti galima gauti papildom e ektir pasiekti, kad veikla btskminga?

i svok samprata gali bti vertinama kaip pagrindas atskleidiant irstrateginio valdymo svokos prasm.

Beje, tiek iuolaikinse teorijose, tiek daugialypje vadybos praktikoje mi-ntosios svokos apibdinamos gana skirtingai. Atsivelgiant aktualijas, b-dingas iuolaikinms globalizacijos, socialins ir ekonomins raidos bei tech-nologij paangos internacionalizavimo, iniomis grindiamos visuomenskrimo ir pltros slygoms, galima teigti, kad ios svokos turt bti apib-dinamos stengiantis utikrinti j apibrimuniversalum ir tinkamum vi-sais politins, socialins ir ekonomins raidos, technologij paangos pltrosatvejais visose iuolaikinei visuomenei bding subjekt veiklos srityse.


7/100



Atsivelgiant apibrim universalumo nuostat galima rekomen-duoti esminius svok , reikming suvokiant strategij, j rengimo ir gy-vendinimo prasm, apibrimus. Tarp i svok svarbiausios yra ios:

- strategija tai valdymo sprendimas (kompleksinis valdymo spren-dimas, valdymo sprendim visuma arba i sprendim kompleksas)tam tikros sistemos problemoms sprsti, kokybiniams paios sistemospokyiams skatinti ar padti jai prisitaikyti prie kokybikai nauj aplin-kos ar kit slyg, numatant dabartins problemikos bsenos pokyt perjim kokybikai nauj bsen, kad nekilt problem, bdingiai sistemai dabartiniu metu (tokia strategijos samprata reikia jos, kaipvaldymo sprendimo ar sprendim, orientavim dabartins bsenos ko-kybinius pokyiusbei neproblemik, palyginti su ankstesne, bsen);

- strategijos rengimas ir gyvendinimas tai valdymo sprendimo arsprendim tam tikros sistemos problemoms sprsti, jos kokybiniamspokyiams, pasirengimo jiems ir j gyvendinimo procesui, apiman-iam vis cikl nuo sprendimo idjos iki sprendimo rezultat (tokiastrategijos rengimo ir gyvendinimo samprata ireikia strategijos

nuostatas, numatanias galimyb sprendim rengim ir gyvendini-m sujungti vien nedalom tstin proces, kurio metu ankstesnisprendim variantai galt bti koreguojami, pritaikant juos prie re-aliu laiku nenutrkstamai vykstani pokyi ir orientuojantis nenu-trkstamai atsinaujinanias idjas bei poirius problemas), skatinti;

- subjektas, rengiantis ir gyvendinantis strategij, tai zinis as-muo ar bet kurio tipo organizacija, kurie gyvendindami valdymosprendimus rodo savopoir sistemos problemas ir j sprendim, jos neproblemik bsen ir kokybinius pokyius, taip pat gyven-dina savointeresus sistemos kokybini pokyi priemonmis (tokistrategij rengianio ir gyvendinanio subjekto samprata reikia,kad jos turin visada ormuojasubjektas, gyvendinantis savo intere-sus, tikslus bei vertybines orientacijas ir ireikiantis savo gebjimsuvokti sistemos situacij per subjektyvi vertinim prizm);


8/100



- konkreioje situacijoje labiausiai tinkama strategija tai strategijojeknyt valdymo sprendim variantas, skirtas sistemos problemoms

sprsti ir neproblemikai bsenai sukurti bei kokybiniams pokyiamspalankiausiomis sprendim subjektui slygomis (tokia tinkamiausiosstrategijos samprata ireikia valdymo sprendimdaugiavariantiku-mo ir optimizavimogalimyb, atitinkani subjekto interesus ir jo nu-statytus bei pasirinktus kriterijus) skatinti;

- tinkama ir skmingai gyvendinama strategija kaip priemon pa- pildomam e ektui gauti bei skmingos veiklos prielaida tai gebjimas

bet kurioje situacijoje gauti papildomos naudosdl to, kad adekvaiaivertinamos tuo metu atsirandanios galimybs, leidianios subjek-tui gyvendinti savo interesus, taip pat dl to, kad, tinkamai parengusir gyvendinus atitinkamus valdymo sprendimus, sugebama jomis pa-sinaudoti: is gebjimas atsiskleidia visais tais atvejais, kai subjektas,suvokiantis savo aktuali problem, atitinkamai reaguoja situacijpriimdamas ir gyvendindamas tam tikrus valdymo sprendimus (tokiasamprata ireikia strategijos, kaip valdymo sprendimo ar sprendim,

tinkamumo ir e ektyvumoreikmingum ir parodo paties subjekto vai-dmen priimant ir gyvendinant valdymo sprendimus, kuriais siekiamakokybini pokyi subjekto veikiamose sistemose ir kartu paalintisubjektui trukdanias klitis, t.y. isprsti aktualias problemas).

iuo poiriu remiantis nurodyt svok apibdinimu gali bti api-briama strateginio valdymosvoka. Prisiminus, kad bendruoju atvejuvaldymosvoka gali bti apibriama kaiptam tikro subjekto, siekianio

gyvendinti savo interesus, kryptingas poveikis tam tikram objektui,galimateigti, kad strateginio valdymosvoka gali bti apibrta taip: strateginisvaldymas tai tam tikro subjekto veikla kryptingai darant tak tam tikriemsobjektams,kai siekiama paalinti trkumus (isprsti aktualias problemas),sukurti neproblemikas situacijas bei paskatinti veikiam objekt kokybinius pokyius, numatant ioje veikloje nuolat organizuoti kokybinius pokyiusorientuot valdymo sprendim rengimo ir gyvendinimo ciklus.


9/100



Matant, kad iame apibrime pabriami kokybiniai pokyiai ir kadi pokyi rengimas ir gyvendinimas arba j padariniai daniausiai yrailgalaikiai,galima paymti tiek strategij, kaip valdymo sprendim, tiek

strateginio valdymo kaip veiklos orientavimo ilgalaikikumsvarb: irstrategij gyvendinimo, ir strateginio valdymo kaip veiklos laikotarpiaisubjekt suvokiami kaip ilgi ( dl to, kad subjektai strategij rengimo irgyvendinimo laikotarpi trukm vertina pagal prastinei savo veiklai at-likti reikalingo laikoetalonus: palyginti su tokiais etalonais, strategij ren-gimo ir gyvendinimo laikotarpiai suvokiami kaipilgalaikiai ).

Labai svarbusstrateginio valdymokaip veiklos ypatumas tai, kadval-dymo pagrindas yra strategija: valdymo veiksmai grindiamistrateginiais

sprendimais, kuri rengimas ir gyvendinimas sudaro strateginio valdymoveiklos turin.Be to, remiantis strategija siekiantkokybini pokyikartuskatinami ir valdomj bei veikiamj sistem, objekt ir situacij raidos, paangos, tobuljimo bei kiti kaitos procesai.

Atsivelgiant tai, kad strategij, kaip valdymo sprendim, ir strategi-nio valdymo, kaip veiklos, svok apibrimuose pabriamakokybini pokyi ir ilgalaikikumoreikm, tikslinga iuo aspektu isamiau aptarti irstrateginio sprendimo samprat.

K oKYbINI poKYI IR IlgalaIKIKUmo SampRaTa ReNgIaNT IR gYveNdINaNT STRaTegINIUS SpReNdImUS

Strategijos turin sudarantys valdymo sprendimai gali bti laikomistrateginiais sprendimais.

Esminis strategini sprendim poymis j orientavimas j veikiam

sistem bei objekt kokybinius pokyius,taip pat i sprendim rengimo irgyvendinimo ar j padariniilgalaikikumas.Suvokiant io poymio reik-m reikt isamiau apibdinti kokybini pokyiir ilgalaikikumosvokas.

Kokybiniais pokyiaislaikytini tokie tam tikros sistemos, objekto ar situa-cijos pasikeitimai, dl kuri sistema, objektas arba situacija gyjanauj savy-bi ir poymi,arba kai susidaro i esmsnaujas savybi ir poymi,bdingiai sistemai, objektui ar situacijai, rinkinys. Kokybini pokyi akt da-


10/100

10



niausiai patvirtina atsirads poreikis vesti naujassvokasirnaujus terminusarba apibrimusnauj savybi bei poymi esmei apibdinti.

Kokybini pokyi rezultatas nauja sistemos, objekto ar situacijos

kokyb,ireikianti paios sistemos, objekto ar situacijosoriginalum,pa-lyginti su ankstesne sistema, objektu ar situacija pagal ankstesn kokybireikianius kriterijus.

Kokybiniai pokyiai paprastai pasiymi tuo, kad jiems gyvendinti reikiailgolaikotarpio arba j rezultatai juntamiilgai.Dl ios prieasties strateginiaisprendimai, nukreipti kokybinius pokyius, neivengiamai yrailgalaikiai.

Strategini sprendim orientacij ilgalaikikum ireikia tokiaissprendimais apibriama juos priimani, rengiani ir gyvendinani

subjekt veiklos ilgalaik perspektyva: tokiais sprendimais daniausiai api-briami subjekt veiklos trans ormavimo pereinant kit kokybin pakopciklai,kurie, palyginti su subjekt veiklai atlikti reikalingo laikotarpio tru-kme, trunka ypa ilgai.

Kokybiniai pokyiai ir orientavimasis ilgalaikikum esminiai poymiai,ireikiantys strategini sprendim iskirtinum, rodo ir tai, kad kiekvienastrategija neivengiamai turi bti unikali, naujovika(inovatyvi), kiekvienostrateginio sprendimo turinyje turi bti akumuliuotos naujos idjos,tad pats

strateginis sprendimas turi bti unikalus, vienintelis ir nepakartojamas.Beje,pastarojo teiginio pagrstum lemia tai, kadnaujos kokybs ormavimas jau pats savaime reikia naujovi gyvendinimo (pltros) proces ir gali vykti tik j pagrindu: strateginiai sprendimai, nukreipti kokybinius pokyius, neiven-giamai turi bti naujoviki (nauji),kartu irunikals.

I idstyt teigini galima padaryti labai svarbiivad: subjektai,priimantys, rengiantys ir gyvendinantys strateginius sprendimus, turibti pajgs kurti, skatinti, skleisti ir gyvendinti naujoves (inovacijas), ne-

tradicines, nestandartines idjas ir planus.Tai rodo, kad orientacija koky-binius pokyius ir ilgalaikikum, kaip strateginio valdymo poymius,kartu reikia ir tam tikrusnaujovikumo, krybingumo bei unikalumo rei-kalavimus,keltinus strateginiame valdyme dalyvaujantiems subjektams.Beje, is teiginys ypa reikmingas iuolaikinmis globalizacijos, sociali-ns ekonomins raidos ir technologij paangos internacionalizavimo,taip pat iniomis grindiamos visuomens pltros slygomis.


11/100

11



STRaTegINI SpReNdIm SUbjeKTaI IR objeKTaI Strateginis valdymas tai tam tikrsocialini ekonomini sistem val-

dymo subjekt,kryptingai veikiani savovaldomas sistemas, objektus ir situacijas,veikla.Tai reikia, kad siekiant suvokti strateginio valdymo esmtikslinga isamiau aptarti strateginiame valdyme dalyvaujani subjekt, j veikiam sistem ir objekt sveik.

Strateginis valdymas, kaip inoma, yravaldymo bendrja prasme atmai-na. Tai reikia, kad strateginio valdymo, kaip ir valdymo apskritai,bendrojesistemojegali bti iskirtivaldantysis ir valdomasis posistemiai . Suvokiant, jog bendroji sistema,kurioje vyksta valdymas, paprastai yra tam tikraso-cialin ekonomin struktra,galima teigti, kad valdantysis posistemisgalibti sutapatinamas su strateginio valdymo subjektu,o valdomasis su stra-teginio valdymo objektu: valdymo subjektas yra zinis asmuo arba tam ti-kra organizacija,kuri valdo,o valdymo objektas valdomi ziniai asmenys,tam tikra organizacija, kitokia sistema, tam tikra situacija, taip pat sociali-n, ekonomin ar kitoki aplink ireikianti sistema.

Taigi, svarstant strategijos bei strateginio valdymo prasm, vispirma turi bti aikiai atsakyta iuos klausimus:

- Kokiojesocialinje ekonominje ar kitokiojesistemojevyksta strategi-nis valdymas, kokia ios sistemosvidin struktra ir aplinka, koki tak taaplinka daro paiai sistemai?

- Kasyra strateginio valdymosubjektas,kokia jo padtis visoje socialinjeekonominje ar kitoje sistemoje, kurioje vyksta strateginis valdymas? Kaipis subjektas gali bti apibrtas ir nustatytas? Jei is subjektas organizacija,kokia ios organizacijos vidin struktra ir kaip joje priimami sprendimai?

- Kasyra strateginio valdymoobjektas,kokia io objekto padtis socia-linje ekonominje sistemoje, kurioje vyksta strateginis valdymas, kaip isobjektas sveikauja su kitais visos sistemos elementais ir su jos aplinka?Kaip strateginio valdymo objektas gali bti apibrtas ir nustatytas? Kokiaio objekto, kaip sistemos ar organizacijos, vidin struktra?

- Ar strateginio valdymosubjektasyra valdomosios sistemos ar objektoviduje( tokiu atveju subjektas gali bti laikomasvidiniu), ar strateginio val-


12/100

12



dymo subjektasvaldomosios sistemos ar objekto atvilgiu yraiorinis(to-kiu atveju subjektas gali bti laikomasioriniu), kitaip tariant, ar strategi-nio valdymo objektas valdomas, o situacija veikiamai vidausar iors? Jei

valdant pasireikia tiek vidiniai, tiek ioriniai poveikiai, kurie i jvyrauja?ie klausimai rodo, kad strateginio valdymo srityje turi bti labai grie-tai apibrti strateginio valdymo subjektai ir objektai . Tais atvejais, kaisu-bjektas priklauso objekto sistemai (reikiasi kaipvidinis), tarsi vyksta siste-mos savireguliacija,t.y. strateginis valdymas gyjasavivaldos pavidal.Taisatvejais, kaisubjektas veikia objekto sistemos iorje(reikiasi kaipiorinis),strateginis valdymas valdomj sistem veikia i iors.Beje, realiamegyvenime, strategikai valdant vairias socialines ekonomines ir kitokias

sistemas, labai danai deraiorinis valdymas ir savireguliacija,ireikiantystiek vidini,tiek iorini kokybins kaitos veiksnissaj ir rodantys, kadreals strateginio valdymo subjektai paprastai yra orientuoti tam tikr kie-kvienai sistemai bding vidini ir iorini interes darn.

Paymtina taip pat ir tai, kad tam tikram konkreiamobjektui parengta irgyvendinta strategija gali apimti tik tam tikrasio objekto kokybins kaitos pu-ses: iuo poiriu strategija gali bti suvokiama kaipvaldymo sprendimas, orien-tuotas tam tikro pobdio ar tam tikros paskirties kokybinius pokyius, kurie ga-

lt bti bdingi valdomajai sistemai ar objektui.Tai reikia, kadtas pats objektasgali pasiymtiskirtingais strateginio valdymo ypatumais dalykais: iuo atvejustrateginio valdymo dalykosvoka apibrtina kaipobjektui ar jo raidai bdingaveiklos ar pokyi sritis, kuri orientuojami strateginiai sprendimai.Labai svarbuir tai, kad tokidalyk, kuriais apibriamos strategini sprendim (valdomjsistem ar objekt raidai ir veiklai reguliuoti) sritys, gali bti labai vairi, o tiems patiems objektams skirtos strategijosgali skirtisbtent savo orientacija skirtin-gus dalykus: ia prasme gali bti skiriamos tiek specializuotos(netgi labai siau-

ros specializacijos)strategijos, skirtos tik pavienms tam tikro objekto raidos arveiklos sritims, tiek kompleksins strategijos,kuri strateginiai sprendimai apimavaldomosios sistemos ar objekto kaitkompleksikai , traktuojant toki sistemar objekt kaipvisum, kuriai bdingi t veiklos ir raidos srii ypatumai.

I idstyt teigini matyti, kad strategij rengimas ir gyvendinimas labai sudtingas procesas, kur, norint atitinkamai suvokti, jau pradinse jo azse turi bti labai aikiai apibrtisubjektai, objektai ir dalykai.Beje,atsivelgiant objekt ir dalyk vairov, galima teigti, kadorientacijos


13/100

1



prasme strategijos gali bti dvejopos:- tam tikros sistemos, objekto ar situacijos kokybini pokyi (kaitos)

kaip procesostrategijos,

- tam tikros sistemos, objekto ar situacijos kokybini pokyirezultat pasiekimostrategijos.Pirmuoju atveju tai strategija, nukreipta sprendimus pokyiams,kaip

raidos, paangos, tobuljimo, nepertraukiamo prisitaikymo prie besikei-iani slyg ir aplinkybi procesui, utikrinti. Antruoju tai strategijakonkretiems rezultatams pasiekti.Kartu paymtina, kad abiem atvejaisstrategijos rengimo ir gyvendinimo procesui, kaip sudtingam daugia-etapiam vyksmui, taikomi i esms tie patys reikalavimai, tarp kuri ypa

pabrtina tai, kad strategija pradedama rengti, kai vienareikmikai api-briami strategini sprendim subjektai, objektai ir dalykai.

STRaTegINI SpReNdIm ReNgImo IR gYveNdINImo pRoceSaSStrategini sprendim rengimas ir gyvendinimas sudtingas dau-

giaetapis procesas, pasiymintis tiek tstinumu bei nenutrkstamumu,

tiek ir vairividini ciklraikos ypatumais.Strategini sprendim rengimo ir gyvendinimo proceso tstinum ir ne-nutrkstamum rodo strateginius sprendimus priimanio, rengianio ir gy-vendinanio subjekto tstin ir nenutrkstama veikla strateginio valdymosrityje: rengiant ir gyvendinant kiekvien strategin sprendim susidaro arbayra sudaromos prielaidos naujai problemikai situacijai susiklostyti , o tai le-mia btinyb parengti ir gyvendinti nauj strategin sprendim.Be to, labaidanai gyvendinant priimt strategin sprendim paaikja nauj aplinkybi,reikalaujani pakoreguoti arba net i esms pakeisti priimt, taiau dar negy-vendint strategin sprendim: tokiais atvejais galima teigti, jog strateginisprendim rengimas ir gyvendinimas tampa nenutrkstamu procesu,kuriometu priimti sprendimai nra gyvendinami btent taip, kaip i pradi buvonumatyta, o gyvendinant ankstesnius sprendimus priimami juos papildan-tys, patikslinantys arba pataisantysnauji strateginiai sprendimai.

Strategini sprendim rengimas ir gyvendinimas gali bti suvokiamaskaip vientisas procesas,kai sprendimams parengti ir gyvendinti skirti veiks-


14/100

1



mai yra tarpusavyje susipyn,atliekami lygiagreiai,taip pat kartojamais ci-klais.Dl to logika teigti, kadiskirti atskirus io proceso etapusgalima tik slygikai : kartu paymtina, kad pagrindiniai strategini sprendim rengi-

mo ir gyvendinimo, kaip vientiso proceso, etapai vis dlto gali bti iskirti irirykinti, nesbtini strateginiam valdymui kaip veiklai bdingielementai.

Svarbiausiais laikytinistrategijos rengimoir strategijos gyvendinimo ci-klo, kaip vientiso proceso,etapai. Strategijos rengimociklo etapai yra ie:

2. Valdomajai sistemai ar objektui bdingos vizijos nustatymas.ia-me etape su ormuojamas valdomajai sistemai ar objektui bdingossiektinos (idealios) neproblemins bsenos modelis.io modelio esm apibrtinauja kokybepasiymini valdomosios sistemos ar objektobsen bei situacij, kuri turt bti bdinga iai sistemai ar objektui gyvendinus strategin sprendim.Esminis nauja kokybe pasiyminiossistemos, objekto ar situacijos poymis turi bti tai, kad, gyvendinusstrategin sprendim, nebelieka ankstesni problem: galima teigti, kadstrateginis sprendimas yra skirtas neprobleminei bsenai ar situacijai (suvokiant bsen ar situacij kaip neproblemin, palyginti su ankstes-nmis problemomis) sukurti. Isprendus ankstesnes problemas susida-ro prielaidos valdomoje sistemoje, objekte ar situacijoje pasireiktinau- joms savybms, irykti naujiems poymiams,o tai liudija, kad sukurtanauja kokyb: ia prasme pabrtina, jogvizijaapibdina siektin ideal, kuris gali bti pasiektas kaip strategijos rezultatas.

1. Valdomajai sistemai ar objektui bding sprstin problem irykini-mas, nustatymas ir vertinimas.iame etape apibriami pokyi poreikiai,kuriuos lemia realios situacijos neatitiktis tiems standartams, normoms ir

idealams, kuriuos orientuotos subjekto nuostatos. Be to, kartu aikiai irvienareikmikai apibriamas strateginio sprendimo objektas ir grietainustatomos veiklos sritys, sistemos ir j posistemiai, kuriems turt btidaromas kryptingas poveikis, padedantis gyvendinti strategin sprendi-m. Todl su ormuluojamoskonkreiam objektui priskirtinos problemosir kartu numatomos bsimos strategijos gairs: priskyrus konkreias pro-blemas konkreiam objektui, galima programuoti veiksm, skirt iomsproblemas sprsti atitinkamo objekto mastu, kryptingum.


15/100


16/100

1



Pasibaigus paskutiniam strategijos rengimo ciklo etapui paprastai pra-sideda strategijos gyvendinimociklas, kurio svarbiausi etapai yra ie:

1. Strategijai gyvendinti reikalingos taktikos rengimas,numatant pa-rengti strategijos gyvendinimo plan,kuriame bt pateikta visa stra-tegijos gyvendinimo technologija, strategijai gyvendinti reikaling dar-b ir veiksm organizavimo,taip pat jos gyvendinimo eigos stebsenos(monitoringo) sistemabei priemons, kuriomis galima greitaikoreguoti strateginius sprendimuspagal situacijos pokyius ir naujas aplinkybes,galinias irykti strategijos gyvendinimo metu. iame etape turi btisukurta strategijai gyvendinti reikalinga organizacin in rastruktra, utikrinanti tinkam strategijos gyvendinimo darb ir veiksm valdy-m. Beje, is etapas gali bti laikomasorganizaciniu-taktiniu strateginisprendim gyvendinimo ciklo etapu.

2. Tiesioginio strategijos priemoni gyvendinimo etapai,kuri metuatliekami visi darbai ir taikomiankstesniuose strategijai parengti skirtuo-se etapuosenumatyti veiksniai.

3. Strategijos priemoni gyvendinimo analizei ir prognozavimui skirti etapai, kuri metu nagrinjama strategijos gyvendinimo eigair progno- zuojami naujos kuriamos situacijos ypatumai.

4. Strategijos priemoni ir prireikus esmini strategini sprendim ko-regavimo etapai,kuri metu i naujo vertinami ankstesni sprendimai,koreguojami atskiri arba net visi tolesni tikslai ir atitinkamai pagal iaspataisas patikslinamos, papildomos arba naujai parengiamos numaty-tiems tikslams pasiekti skirtos priemons.

iestrategijos gyvendinimo ciklo etapai gali kartotis vairiu nuose-klumu. Tai priklauso nuo konkrei slyg ir aplinkybi, susiklostanigyvendinant tam tikr strategij.

Apibendrinant idstytus teiginius galima paymti, kad strateginisprendim rengimo ir gyvendinimo procesasyra ne kas kita, kaipstrategi-


17/100

1



nio valdymo subjekto ir io subjekto valdomos sistemos, objekto ar jo veikia-mos situacijos tarpusavio pokyi procesas:gyvendinant strategij ne tik vyksta valdomosios sistemos, objekto ar situacijos kokybiniai pokyiai,

bet ir paties subjekto nuostat, interes ir tiksl kaita, lemianti gyven-dinant subjekto parengt strategij galinius pasikeisti jo paties priimtusstrateginius sprendimus. Tai reikia, kad strategijos rengimo procesas galibti suvokiamas ir kaip subjekto bei jo valdomos sistemos, objekto ar vei-kiamos situacijosabipuss sveikos ir ios sveikos pokyi procesas, rodan-tis nenutrkstam raid ir tobuljim.ia prasme galima teigti, jog strate-ginis valdymas, kaip veikla, yra neatskiriama vairi socialini ekonominisistem raidos, paangos ir tobuljimo dalis: strateginio valdymo veikla

rodo vairi socialini ekonomini ir kitoki sistemgebjim reaguoti savo aplinkos pokyius, laiku sprsti savo problemas, velninti nepalan-kius padarinius t pokyi, kurie vyksta tiek viduje, tiek ir aplinkoje, taippat kryptingai gyvendinti prevencines apsaugos nuo vairi problem,kon ikt ir sukrtim priemones.

STRaTegINI SpReNdIm TURINYS IR STRUKTRaApskritai bet kokios strategijos gali bti dvejopos:kaitos kaip pro-

ceso ir kaitos kaip rezultat. Skirtumas tarp i strategij yra tas, kadpirmuoju atveju strateginiai sprendimai nusako tam tikros sistemos,objekto ar situacijos kaitos procesturin ir kryptingum, o antruoju kaitos rezultatturin ir jiems pasiekti reikalingus veiksmus.

Kartu paymtina, kad abiem strategijoms bdingi tam tikri bendri stra-tegini sprendim turinio ir struktros poymiai. Svarbiausia, kad jose bt sujungti strateginiai sprendimai,skirti kokybiniams pokyiams, ireikiantiems:

- valdomosios sistemos ar objekto santykio suaplinkakait bei orien-tacij iorins aplinkosir iorins aplinkos sveikos su valdomja sistema ar objektu pokyius;

- valdomosios sistemositekli potencialo,jos organizacins struktrosirvidins aplinkos kait;

- strateginio valdymosubjektoir jo valdomossistemos ar objekto svei-kos kait,taip pat paties subjektoraidos ir paangos proces.


18/100

1



Kokybiniai pokyiai, ireikiantys valdomosios sistemos ar objekto san-tykio su aplinka kait, taip pat orientacij iorins aplinkos ir jos sveikossu valdomja sistema ar objektu pakitimus, reikmingi, nes gyvendinant

strateginius sprendimus turi bti:- nustatyta subjekto pageidaujama ir siektina valdomosios sistemosar objekto vieta, vaidmuo, unkcijos ir reikmingumasplatesns socialinsekonomins sistemos ir jos aplinkos atvilgiu, taip pat valdomosios siste-mos ar objekto bsimi poveikiai aplinkai bei galimi aplinkos poveikiai paiaisistemai ar objektui;

- utikrinta, kad valdomosios sistemos ar objektoaplinka bt palanki sistemos ar objekto raidai, paangai ir tobuljimui ir kad paios sistemos ar

objekto raida bt suderintasu aplinkoje vykstaniais pokyiais (darni);- nustatyta valdomosios sistemos ar objekto mastu kuriam produk-t ar atliekam unkcijracionali specializacijapaios sistemos ar objekto aplinkospoiriu, siekiant, kad valdomoji sistema ar objektas pasiymtspecializacijos racionalumuplatesns socialins ekonomins sistemos ir jos aplinkos mastu;

- nustatyti bsimi poreikiai t produkt ir unkcij,kuriuos kuriant val-domoji sistema ar objektas bt naudingi ir reikalingi savo aplinkai, taip

pat poreikiai naujovi (inovacij),kurias valdomoji sistema ar objektasateityje galt kurti ir skleisti tiek savo aplinkoje,tiek platesni socialiniekonomini sistem mastu, kartu usitikrinant sau palankias tolesns rai-dos ir pltrosgalimybes bei lyderiotam tikrose srityse padt;

- utikrinti, kad bus pltojami valdomajai sistemai ar objektui palan-ks ir racionals partnerysts ir bendradarbiavimo ryiai su visomis kitomissavo aplinkos sistemomis ir objektaissiekiant, jog valdomosios sistemos arobjekto racionali specializacijabt grindiama racionaliais partnerysts ir

bendradarbiavimo ryiais.Kokybiniai pokyiai, ireikiantys valdomosios sistemos itekli potencia-lo, organizacins struktros ir vidins aplinkos kait,reikmingi, nes gyven-dinant strateginius sprendimus turi bti:

- utikrinta valdomosios sistemos ar objekto turim (galim naudoti)itekli kokyb,kad j struktra ir kokybins charakteristikos visikai atitikt paios sistemos ar objekto paskirt, racionali specializacij, unkcijas, kelia-mus raidos ir paangos tikslus bei pokyi ikius;


19/100

1



- nustatyti moni, nansini, materialini, in ormacini, taip pat tech-nologini ir kit itekli poreikiai, j kokybei ir atnaujinimo procesamske-liamireikalavimai,apibrti i iteklialtiniai, j gavimo bdai ir slygos,

taip pat e ektyvaus naudojimogalimybs;- nustatyta racionali organizacin struktra,atitinkanti valdomosiossistemos paskirt, specializacij ir unkcijas, taip pat naudojam iteklistruktr, j atnaujinimo ir e ektyvaus panaudojimo reikalavimus;

- nustatyti reikalavimai ir slygos, reikalingos palankiai vidinei aplinkai,lemianiai e ektyvi valdomosios sistemos ar objekto raid ir tobuljim,utikrinti,

- nustatytos slygos, kurios utikrint valdomosios sistemos ar objekto

tolesn raid ir tobuljim;- aptartos slygos, kurios utikrint valdomosios sistemos ar objektotolesn raid, atitinkani nepertraukiamai besimokanios organizacijos samprat, kartu gyvendinant nuostat, kad valdomoji sistema ar objek-tas nuolatos bus pajgs prisitaikyti prie besikeiiani aplinkos slygirtinkamai reaguoti naujus kylanius ikius.

Kokybiniai pokyiai , ireikiantys strateginio valdymo subjekto bei jo valdo-mos sistemos ar objekto sveikos kait,taip pat paties subjekto raidos ir paan-

gos proces,reikmingi, nes gyvendinant strateginius sprendimus turi bti:- apibrta strateginio valdymo subjekto pozicija valdomosios sistemosar objekto atvilgiu,nustatytos paties subjekto galiosdaryti vairius valdy-mo sprendimus ir panaudoti vairius i sprendim gyvendinimo bdus,subjekto unkcijosreiktis tiek kaipvaldomosios sistemos ar objekto atsto-vui,gyvendinaniam ios sistemossavireguliacijos (savivaldos)nuostatas,tiek kaipiorinio valdymo subjektui;

- apibrtos valdymo sprendim gyvendinimo schemos,skirtos visiems

strategijos rengimo ir gyvendinimo etapams, numatant kompleksikai vykdyti visasvaldymo unkcijas,bdingos sprendim rengimo, primimoir gyvendinimo procesams;

- apibrtas strateginio valdymo subjektas (ir su juo sveikaujantysziniai asmenys ar organizacijos) kaiporganizacija, numatant nustatyti

strategini sprendim rengimo ir gyvendinimo proces dalyviinteresus,tikslus, unkcijas, galiojimus bei sipareigojimus,be to, i interes, tiksl,

unkcij, galiojim ir sipareigojim kait;


20/100

20



- apibrta strateginio valdymo subjekto ir jo valdomos sistemos arobjekto sveikabei ios sveikos kaita,taip pat strateginio valdymo su-bjekto sveika su kitais jo aplinkoje veikianiais subjektais ir sistemomis, be-

sireikianiomis valdomosios sistemos ar objekto aplinkoje,vertintas tokisveik poveikis valdomosios sistemos ar objekto raidai;- numatytos strateginio valdymo subjekto tobuljimoir jo paties kai-

tos galimybs, vertintas paties subjekto kokybini pokyi poveikissavostrateginiam valdymui;

- vertintas strateginio valdymo subjekto priimam ir gyvendinamsprendim poveikistiek jo tiesiogiaivaldomai sistemai ar objektui , tiek iossistemos ar objekto aplinkai,tiek visai socialinei ekonominei sistemai,kuriai

priklauso pats subjektas ir kurioje vyksta strateginis valdymas, numatantkompleksikai atsivelgti tiesioginiusir grtamuosius ryius,besireikian-ius visose strateginio valdymo subjekto veiklos grandyse, visuose strate-gini sprendim rengimo ir gyvendinimo etapuose.

Apibendrinant idstytus teiginius galima paymti, kad nurodyt kokybini pokyi atspindys strateginiuose sprendimuosekaip tik ir i-reikia paistrategini sprendim turin.Maa to, strategini sprendi-m turinys paprastai pasiymi dar ir tuo, kad i sprendimstruktroje

visada irykintini:- kokybiniai valdomosios sistemos ar objektoaplinkospokyiai;- kokybiniai valdomosios sistemos ar objektovidauspokyiai ,priorite-

t teikiant sistemos itekli potencialui bei organizacinei struktrai;- kokybiniai pokyiai, bdingi strateginio valdymosubjektui ir josvei-

kai su valdomja sistema ar objektu bei savo veiklos aplinka.Tokia strategini sprendim turinio ir struktros logika vertintina kaip

universali.Ja galima remtis visais atvejais, kai rengiamos ir gyvendinamos

vairiausi subjekt strategijos, skirtos vairiems objektams ir dalykams.i logika leidia remtis ir tais atvejais, kai yra rengiamos ir gyvendinamosvairios strategijos globalizacijos, socialins ekonomins raidos ir techno-logij paangos internacionalizavimo, iniomis grindiamos visuomenskrimo ir pltros slygomis.


21/100

21



STRaTegINIo valdYmo STUdIjoS vadYbINIo UgdYmo SISTemoje

iuolaikinje visuomenje keliami nauji, vis didesni ir sudtingesnivairi srii specialist vadybinio ugdymo reikalavimai: iuolaikin-mis socialins ir ekonomins raidos, technologij paangos slygomis,kuriantis iniomis grindiamai visuomenei ir ini ekonomikai, btentvadybin kompetencija tampa ypa svarbiu veiksniu, lemianiu visasiuolaikinio gyvenimo sritis integruot mogikj itekli panaudoji-mo skm, vis srii specialist aktyvios veiklos e ektyvum. Pastarojiaplinkyb lemia btinyb iekoti nauj bd utikrinti vadybinio ugdy-mo atitikt naujiems reikalavimams ir gebjim kryptingai ir laiku tobu-linti vadybinio ugdymo sistemas.

Kartu pastangos kryptingai ir laiku tobulinti vadybin ugdym rei-kalauja sugebti irykinti tokio tobulinimo prioritetus. Akivaizdu, jogtarp vadybinio ugdymo tobulinimo prioritet ypa iskirtini tie, ku-rie ireikia naujus reikalavimus ir ikius, kylanius globalizacijos,socialins ekonomins raidos ir technologij paangos proces interna-cionalizavimo aplinkoje, veikiant iniomis grindiamos visuomens beiini ekonomikos krimosi aplinkybms: i aplinkybi nulemti naujireikalavimai ir ikiai atspindi gerokai padidjus strateginio valdymovaidmen, o tai reikia, kad vadybinio ugdymo sistemose vis daugiau d-mesio turi bti skiriama btent strateginiam valdymui.

Galima teigti, kad strateginio valdymo studijos i esms yra vertinti-nos kaip itin svarbus vadybinio ugdymo prioritetas: jos suteikia galimybkurti, skleisti ir panaudoti tokias vadybos inias bei ugdyti tokius vady-binius gdius ir gebjimus, kurie reikalingi kiekvienam vadybinje vei-kloje dalyvaujaniam specialistui, ypa vadovui, jei jo vadybin veikla yraorientuota iuolaikines globalizacijos, internacionalizavimo bei iniomisgrindiamos visuomens slygas. Strateginio valdymo studij turinys, ko-kyb ir e ektyvumas taip pat gali bti suvokiami kaip esminiai vadybiniougdymo skms poymiai.

Strateginio valdymo studij didjant vaidmen ir reikmingum plto- jant vadybin ugdym lemia du esminiai veiksniai:


22/100

22



1. iuolaikinje vadybinje veikloje, kuriai vis didesn reikm turiglobalizacijos, internacionalizavimo proces, iniomis grindiamos vi-suomens krimosi aplinkybs, kur vis daugiau dmesio ir snaud ski-

riama vairaus pobdio strategini sprendim rengimui, pagrindimui irgyvendinimui, strateginis valdymas tampa svarbiausija vadybins vei-klos dalimi, o strateginio valdymo studijos ypa reikminga vadybiniougdymo grandimi.

2. Strateginio valdymo studij metu gali ir turi bti kuriamos, skleidia-mos ir atnaujinamos inios, ormuojami ir ugdomi gdiai ir gebjimaipltoti inovacijas, krybikai ir netradicikai vertinti situacijas, suvoktiir atsakingai sprsti aktualias problemas, priimti pagrstus strateginius

sprendimus, ypa padidjusios rizikos bei neapibrtoje aplinkoje: tokiini krimas ir sisavinimas bei toki gdi ir gebjim ugdymas ypasvarbs ugdant iuolaikik vadybin kompetencij, reikaling skmingaivadybinei veiklai globalizacijos, internacionalizavimo proces ir iniomisgrindiamos visuomens krimosi slygomis. Strateginio valdymo studijos, kuri metu vyksta btent toki ini krimas ir sisavinimas bei to-ki gdi ir gebjim ugdymas, laikytinos ypa svarbia pakopa ugdantiuolaikiko vadybininko savybes (kompetencij).

Apibendrinant pateiktus teiginius galima paymti, kad strateginiovaldymo studijos, kaip modernaus vadybinio ugdymo sistemos dalis, yrasvarbios dvejopai:

- strateginis valdymas tampa prioritetine vadybins veiklos dalimi;- strateginio valdymo studij metu ugdomos ypa svarbios vadybi-

ninko savybs (kompetencija), reikalingos iuolaikikai vadybinei veiklaiorganizuoti.

Tad ypatingas dmesys strateginiam valdymui ir strateginio valdymo

studijoms tai labai svarbi prielaida ir paskata visapusikai tobulinti va-dybin veikl atsivelgiant tuos ikius ir reikalavimus, kurie kyla iuo-laikinmis globalizacijos, socialins ir ekonomins raidos bei technologi- j paangos proces internacionalizavimo slygomis, kuriantis iniomisgrindiamai visuomenei ir ini ekonomikai.


23/100

2Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija

I I . S T R AT E G I N I O O R G A N I Z A C I J O S VA L DY M O M E TO D I K A

II. STRATEGINIO ORGANIZACIJOS VALDYMO METODIKA

STRaTegINIo valdYmo eSmStrategija yra dviej mokslo srii objektas politologijos ir vadybos.

Organizacin strategij nagrinja tik vadybos mokslas. Kartu domu sui-noti, kaip strategija suvokiama politikos moksluose ir kaip politikos su or-muotos strategijos veikia organizacijas ir j strategijas.

Strategija politologijos objektas

Politologijoje terminasstrategijavartojamas vairiais lygiais ir vairiuosekontekstuose. Aukiausias lygis didioji strategija(dar vadinama totali- ja, auktesnija ar nacionaline). Ji reikia valstybs arba keli valstybi ko-alicijos turim itekli panaudojimo men taikos ar karo tikslams pasiekti[22]. I viso politikos moksluose skiriami du strategijos lygiai [22]:

1. Didioji, arba totalioji, strategija. iuo lygiu planuojama, kaip vals-

tybs turimos priemons bus naudojamos valstybs tikslams pasiekti.

2. Generalin strategija, t. y. nacionalin didiosios strategijos pro- jekcija, kuri pagal naudojamus iteklius skirstoma tam tikras ris: di-plomatin, ekonomin, nansin, karin, industrin ir kt. Ji skirta tiemspatiems politiniams tikslams pasiekti, taiau skiriasi disponuojamaisitekliais ir j naudojimo metodais.

Toliau analizuojant didij strategij reikt paymti, jog ji kuriamaciklikumo principu (1 pav.). Po kon ikto gyvendinama karin, pokon ik-tin ir taikos strategijos. Ciklo tak, o kartu ir strategijos orm skaiius begalinis: kon iktai susipina vieni su kitais, nebemanoma vienumetu sekti vis besirutuliojani vyki. Strategij susipynimas danaireikia, kad viena i j negali nulemti kit. Linkstama kompromiso, vai-ri interes derinimo link. Tai ypa akivaizdu demokratinse konsensuso


24/100

2



tipo visuomense, kurios daug maiau linkusios naudoti jg, nei autori-tariniai reimai. Taigi didioji strategija gali turti begal orm, karas traviena i j. Praktikai prekybin blokada, propaganda, diplomatija, sabo-taas, demoralizacija gali turti strategini pasekmi ir vesti prie pergalskon ikte[22].

Didioji strategija teiss dokumentuose daniausiai vardijama kaipvalstybs ilgalaiks raidos strategija. Valstybs ilgalaiks raidos strategija tai ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, kuriame idstytavalstybs geopolitins padties analiz, ilgalaikiai prioritetai ir suderinta

1 pav. Didiosios strategijos ormos (remiantis V. Urbeliu)

Taika Karinsituacija

Pokon iktinsituacija

Politinsituacija

Karas

Kon iktas

Valstybsilgalaiks

raidos strategija

Ilgalaik kio pltros strategija

Institucijos strategija

2 pav. Valstybs strateginio planavimo sistema


25/100



vis sektori ilgalaiks pltros vizija [15]. O generalin strategija, apimantikonkrei valstybs administruojam srit, pateikia ilgalaik kio pltrosstrategij. Ilgalaik kio pltros strategija tai strateginio planavimo do-

kumentas, kuriame apibendrintos vis kio ak (sektori) strategijos irnumatytos prioritetins kio pltros kryptys [15]. ios dviej lygi valsty-bs strategijos daro didel poveik organizacijos ormuojamai strategijai,kadangi apibria jos veiklos prioritetus ir sukuria valstybin strateginioplanavimo sistem (2 pav.).

Strategija vadybos mokslo objektas

odis strategija vadyboje vartojamas gana danai ir apibria procesus,vykstanius organizacijoje vairiais lygiais: organizacijos strategij, verslo stra-tegij, unkcin strategij, konkurencin strategij ir pan. Kas yra strategija,vadybos praktikoje suvokiama plaiai, ir labai nesigilinama, kur ji prasidedair kur baigiasi. Nepaisant to, strategijos krimo metodika labai panai visoseorganizacijose valstybinse, privaiose, orientuotose peln ir ne pelno.

Remiantis H. Mintzbergu, strategij kaip koncepcij nusako penki as-pektai (angl. plan, ploy, pattern, position, perspective) [4]:

Pirmiausia strategija gali bti suprantama kaip planas. Kaip planasstrategija sudaroma prie veiklos pradi ir atsiranda j aptariant, iklusaikius tikslus.

Antra, strategija gali bti suprantama kaip gudryb.Kitaip tariant, sten-giamasi pergudrauti varovus ar konkurentus.

Treia, strategija suprantama kaip tam tikras veiklosmodelis.iuo po-iriu strategija gali bti norima ir reali. Kitaip tariant, sumanymas galiskirtis nuo realios strategijos. Strategija kaip planas, gudryb ar modelisvertina vidin organizacijos aplink.

Strategija kaip pozicijaatspindi organizacijos viet iorinje aplinkoje (rin-kos konkurent atvilgiu). Kitaip tariant, strategija priklauso nuo to, koki vie-t organizacija iandien uima rinkoje kit analogik organizacij atvilgiu.

Penktoji strategijos svoka perspektyva.Kaip perspektyva strategijaleidia suvokti, kaip vadovai supranta juos supani aplink, k rengiasikeisti, kaip j idjas palaiko emesniojo rango vadovai ir darbuotojai. Ti-


26/100

2



krovje strategija retai suvokiama tik kaip viena i mint penki aspekt.Daniausiai tai keli aspekt junginys.

Strategijos kaip proceso aspektas apima organizacijos vizijos ir ateities

udavini apibrim, dabartins situacijos vertinim, strategini alterna-tyv pasirinkim, veiklos plano rengim ir jo gyvendinim. H. Mintzber-gas teigia, kad yra net deimt mokykl, kurios skirtingai supranta strate-gijos koncepcij.

Vienoje i toki mokykl strategija suvokiama kaip sprendim visuma,kuriai reikalinga isami aplinkos ir organizacijos analiz. iai analizei atliktinaudojama 1971 m. Andrewso pasilyta SSGG analiz, kuri iandien api-ma alies pramons ir organizacij ekonomins analizs principus. Anali-

ze pagrsta strategijos ormavimo metodika buvo sukurta Harvardo uni-versitete, todl toks poiris strategij vadinamasHarvardo mokyklosstrategija [19]. Pagrindinis io poirio privalumas susitelkimas siekiantgyvendinti pasirinkt strategij: sukrus strategij, kuriama atitinkamaorganizacin struktra, procesai, santykiai ir elgesio bdai, reikalingi iaistrategijai gyvendinti. Daug dmesio skiriama vadovavimui.

Remiantis Harvardo modeliu, iskiriami keturi pagrindiniai veiksniai,darantys tak strategijos pasirinkimui: aplinkos lemiamos galimybs, i-

tekliai, vadov vertybin orientacija ir socialin organizacijos atsakomy-b. Visi ie veiksniai yra labai svarbs ormuojant savivaldos organizacijstrategijas. Kadangi savivaldos organizacij veikla labiau savarankika,palyginti su valstybs organizacijomis, todl jai gali daryti tak vadovvertybin orientacija. Be to, savivaldos organizacijos gali laisviau naudoti

nansinius iteklius ir pasinaudoti itekli vairove, o tai padidina strategi-ni sprendim galimybes [2].

Vienu takingiausi strategijos teoretik laikomas M. Porteris 1996 ir

2001 m. konceptualizavo strategijos svok savo darbuoseWhat is Strate-gy? irStrategy and the Internet .Svarbiausios jo mintys, kuri aktualumo nepaneig nei teoretikai, nei

praktikai:

1. Pagrindinis strategijos tikslas utikrinti ilgalaiki investicije ektyviausi grtamum.


27/100



2. Konkurencin strategija turi suteikti iskirtinumo galimyb.

3. Strategija tai unikalios ir vertingos pozicijos krimas sujungiantvairialypes veiklas.

4. Strategija padeda suvokti, kaip turi susijungti visi organizacijoselementai.

5. Operatyvinis e ektyvumas ir strategija vienodai svarbs siekiantrezultat, kurie yra organizacijos udaviniai. Taiau jie organizacij vei-

kia skirtingais bdais.

6. Operatyvinis e ektyvumas reikia, jog organizacija geba panaiusprocesus atlikti geriau nei konkurentai.

7. Strategija orientuota ir krypties tstinum.

I i teigini matyti, kad Porteris strategij vardija kaip organizacijosilgalaik pozicij, kai priimami sprendimai, koki naud organizacija noriir gali teikti vartotojams jungdama ir derindama savo veiklos sistemas beiiekodama bd, kaip e ektyviausiai susigrinti ilgalaikes investicijas.Operacij e ektyvumas yra tik papildomas ios sistemos veiksnys.

Visas ias mintis sujungti vien lietuvikai korektik sakin nelengva.Strategijos prasm atskleidia pro . A. Vasiliausko pateiktas apibrimas:

Strategija sprendim visuma, apibrianti svarbiausius ateities tikslus

ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Apibrus, kas yra strategija, kyla klausimas, kam ji reikalinga, kuo ski-riasi organizacijos, turinios strategij ir jos neturinios. Vis pirma strate-gija nustato krypt aiki judjimo trajektorij i tako A tak B. Antra,strategija leidia sutelkti pastangas, iskiriant prioritetus, paskirstant laikir iteklius maiems ir dideliems darbams atlikti. Strategija leidia ilai-kyti pastovum ir susitelkti, siekti t pai tiksl ilg laik. ie trys stra-tegijos aspektai leidia utikrinti veiklos kontrol. Kartu ji turi utikrinti


28/100

2



lankstum prisitaikant prie nauj slyg. Tam tikrais atvejais strategijagali bti netgi keiiama, jei aplinka kardinaliai keiiasi. Analizuojant stra-teginio planavimo sistemas paymtina, kad visapusikumas, determina-

vimas ir per didel kontrol gali nukreipti dmes nuo organizacijos vizijosir misijos. Strateginio valdymo praktikai suprato, kad btina kurti naujasstrategijas, kaip atsvar pernelyg kontroliuojamoms strategijoms. Strate-ginio planavimo sistema leidia vykdyti vis lygi ir unkcij kontrol, kitavertus skatinti krybikum, verslum, ukirsti keli biurokratijai ir cen-tralizacijai, kas maina e ektyvum [2].

Organizacijos strategijos samprata gali bti dvejopa [5]:

?

viena vertus, strategija danai tapatinama su organizacijos atei-ties planais, nes tai visos organizacijos arba jos dalies veiklos mode-lis, apibriantis organizacijos politik, nustatantis tikslus, priemones irgalimus bdus jiems pasiekti;

kita vertus, danai ji suprantama kaip nuolatin organizacijos ir josaplinkos sveika, nes kiekviena organizacija turi savo aplink ir su ja pa-laiko ry.

Klausimai

Kaip strategij apibria politikos mokslai?

Kaip strategij apibria vadybos mokslai?

Kas yra didioji strategija ir kaip ji trans ormuojasi valstybsilgalaiks raidos strategij?

Kokios valstybs ilgalaiks raidos strategijos ir organizacijosstrategijos ssajos?

Kokios pagrindins strategijos unkcijos?

Kokius pagrindinius pranaumus ir skirtumus galite iskirti?


29/100



STRaTegINIS valdYmo pRoceSaS

Norint suprasti apibrim, strategin valdym reikt irti kaip cikl, kur sudaro keturios valdymo unkcijos: planavimas, organizavi-mas, vadovavimas ir kontrol (3 pav.). Visoms ioms unkcijoms bdingaaiki orientacija ikelt tiksl.

PlanavimasOrganizavimas

VadovavimasKontrol

3 pav. Valdymo unkcij ciklikumas

Jos ne tik atliekamos viena po kitos, bet ir yra glaudia tarpusavyjesusijusios. Nuo to, kaip bus atliekama viena i unkcij, priklauso kite ektyvumas ir galutinis rezultatas.

Iskiriami dar du strateginio valdymo modeliai strateginio planavi-mo sistemos modelis ir grupi valdymo modelis. iuos modelius aikin-sime remdamiesi M. Arimaviite.

Strateginio planavimo sisteminis modelis pabria glaudius nenu-trkstamo proceso unkcij tarpusavio ryius, leidia geriau suvokti sis-tem kaip visum, padeda suprasti kiekvieno sistemos elemento esm.Idealiu atveju sistemos dalyviai, atliekantys vien sistemos unkcij, tu-rt bti kuo labiau susij su kitais jos dalyviais. Tai lemia e ektyvesn

Strateginis valdymas

nuolatinis, dinamikas ir nuoseklus proce-sas, kuriuo remiantis laiku prisitaikoma prie iorins aplinkos pokyiir e ektyviau inaudojamas turimas potencialas [23].


30/100

0



komandos darb ir geresnius galutinius rezultatus. Strateginis planavi-mas visada apibriamas kaip procesas, kurio metu priimti sprendimaigyvendinami ir kontroliuojami.

Grupi modelis integruoja ekonominius, politinius ir socialinius veiks-nius. Daugelis savivaldos organizacij interes grupi turi sav poreiki.Savivaldos organizacij misijos ir vertybs turt bti nustatytos remiantisgrupi interesais. Tai reikia, kad savivaldos organizacijos turt suprasti,kokia privalt bti j misija atsivelgiant kiekvien interes grup. Tada jos negals patenkinti vis iorini interes grupi poreiki. Grupi mo-delio privalumas yra tai, kad jis ikelia organizacijos iorini ir vidini gru-pi pagrindines reikmes ir parengia jas tenkinti bent jau tiek, kad ilikt.

Planavimas strateginio valdymo funkcija

Planavimas pirmoji i keturi pagrindini valdymo unkcij. Tinka-mai suplanavus, organizacijoje lengviau atlikti vairius pakeitimus ir taipsiekti usibrt tiksl. Planavimas parengia organizacij pokyiams, kurievyks, kai bus vertintos galimybs ir isprstos kilusios problemos.

Planuojant atliekama daug svarbi unkcij:1. Aikiai apibriami organizacijos tikslai ir ikeliami reals udaviniai,

atitinkantys organizacijos misij. Visa tai suderinama atsivelgiant laikir pajgumus.

2. Ikelti tikslai suderinami su suinteresuotais asmeninis, j grupmis irdarbuotojais, tiesiogiai atsakingais u i tiksl gyvendinim.

3. Padidja plano sudarytoj atsakomyb u jo vykdym. Jeigu plana-vimo procese dalyvauja vis lygi vadovai ir priimant sprendimus pasie-kiamas konsensusas, tai ikeltus tikslus ir udavinius gyvendinti yra kurkas lengviau: mons, dalyvaujantys priimant sprendimus, jauia atsako-myb u i sprendim gyvendinim. Planavimo procesas, kur traukia-ma daug darbuotoj, suburia grupiniam darbui.

4. Utikrinama, kad organizacijos itekliai bus e ektyviausiai naudoja-mi prioritetiniams tikslams gyvendinti.

5. Sukuriama baz organizacijos paangai vertinti ir numatoma, kaip, gavusnaujos in ormacijos ir atsiradus galimybi, galima koreguoti tikslus ir udavinius.


31/100



Skiriami trys planavimo lygiai:1) strateginis planavimas;2) taktinis planavimas;

3) operatyvinis planavimas.Strateginis planavimas. Strateginio planavimo rezultatas strate-

ginis planas nusako pagrindines kryptis, kuriomis bus dirbama at-einanius penkerius metus (ar ilgiau). Strategikai planuojant taip patnumatoma, kaip bus dirbama ir kodl pasirinktos btent ios kryptys.Taip planuojant btina turti isamios in ormacijos, kuria remiantis ga-lima nustatyti alternatyvas ir vertinti priimam sprendim poveik.

Taktinis planavimas. Strateginiame plane numaius ilgalaikius or-ganizacijos tikslus, kuriems gyvendinti reikia daugiau nei vien met,toliau vyksta taktinis planavimas. ia vidurins grandies vadovai ikeliasmulkesnius tikslus, kuriems gyvendinti daniausiai reikia ne daugiaukaip vien met, su ormuluoja uduotis ir paskirsto jas padaliniams. Ren-giant taktin, kaip ir strategin, plan, btina remtis in ormacija. Reikiamin ormacij sudaro vairios ataskaitos, atsispindinios organizacijos gali-mybes ir aplinkos poveik. Remiantis ia in ormacija ir strateginiu planu,kuriame numatytos pagrindins veiklos kryptys ir svarbiausi tikslai, su-daromas taktinis planas. Taktiniame plane nurodoma, koki dal strate-gini tiksl arba kuriuos t tiksl etapus rengiamasi gyvendinti, taip patnumatoma, kuris padalinys bus atsakingas u tiksl gyvendinim, kokieitekliai tam bus skiriami ir kada vyks rezultat vertinimas.

Operatyvinis planavimas. emiausios grandies vadovai suda-ro operatyvinius planus trumpalaikiams tikslams gyvendinti. Ikeltitrumpalaikiai tikslai yra kiekvieno darbuotojo ar j grups veiklos ilga-laiki tiksl atspindys. Operatyviniam planui sudaryti reikia ypa tiksliduomen apie operacijas, personal, aliavas ir renginius. is planasskirtas dienos, savaits ar mnesio darbui organizuoti ir apima su tuosusijusias darbo procedras, metodus ir taisykles.


32/100


33/100



aguoti. Organizacijos turi daugyb galimybi reaguoti pakitusius visuo-mens poreikius, nansavimo galimybes ir kitus veiksnius. Mstant strate-gikai, reikia pripainti visas ias galimybes ir pasirinkti vien i j.

Strateginis planavimas yra sistemikas, kadangi skatina sutelktus(kryptingus) ir e ektyvius procesus. Keliama daugyb klausim, kurie padedaplanuotojams inagrinti ankstesn patirt, patikrinti ankstesnes prielaidas,sukaupti ir integruoti in ormacij apie esam situacij, numatyti aplink, ku-rioje organizacija dirbs ateityje. Procesas taip pat leidia planuotojams vertin-ti, ar naujoji strategija ir jos komponentai atitinka organizacijos vizij.

Strateginis planavimas tai speci ni prioritet pasirinkimas ver-tinant, k jie reikia artimiausiu metu ir reik tolimoje ateityje. Sutarimas dl

prioritet turi bti pasiektas vairiais lygiais pradedant loso niu ir baigiantoperatyviniu. Strateginis planas yra organizacijos plan sistemos virutin dalis,kuri iskaidoma met operatyvinius planus. Strateginis planas negali bti taipvardytas, jei jame nra numatyt tiksl ir prioritet, kuriais vadovaudamasi or-ganizacija atsirenka svarbias ir ne tokias svarbias veiklas. Ilgalaikiai tikslai darotak trumpalaikei veiklai, kad planas bt veiksmingas ir reikalingas.

Strateginio planavimo proceso metu atsiranda sipareigojim.Sistemikai traukus takos grupes (vartotojus, visuomen, kitas organi-

zacijas) pirminius planavimo proceso etapus, kai nustatomi institucijosveiklos prioritetai, konstruktyviai sprendiami nesutarimai, gerja ryiai irkoordinavimo veikla. Planavimas leidia pasiekti sutarim daugelyje vei-klos srii ir tvirtinti atsakomyb u plano gyvendinim organizacijoje iru jos rib. Kadangi darbuotojai ir takos grups turi tam tikr sipareigojim, i karto tampa lengviau gyvendinti plan, taiau daugiau dmesioreikia skirti konsultavimui, o maiau veiklos inspiravimui ir kontrolei.

Strateginis planavimas organizacijai suteikia daug privalum, kuri

svarbiausi yra ie [5]:Vis pirma strategikai planuojant organizacijos padaliniams sudaro-mos slygos koordinuoti savo veiksmus siekiant ilgalaiki tiksl (Zakare-viius, 1999).

Antra, strateginis planavimas skatina kiekvien verslo vienet aikiaiapibrti savo udavinius ir unkcijas siekiant gyvendinti numatytus pla-nus ir sveikaujant tarpusavyje.

Treia, strateginio planavimo metodologija skatina vadovus aprpti pla-


34/100



tesn problem lauk ir numatyti perspektyvas. Tiktai turint darni kolekty-vin veiksm program galima atitraukti vadov nuo einamj udavini.

Galiausiai planavimo procesui tenka gantinai svarbi lavinimo unkcija.

Vakar ali specialistai paymi, kad dalyvaujant ormaliame planavimo pro-cese gerokai padidja vadybinink kompetencija, pleiasi akiratis. Aukiau-sieji organizacijos vadovai, dalyvaujantys planavimo procese, iam darbui su-buria savo pavaldinius, pateikdami strategines nuostatas ir j gyvendinimometodus hierarchins valdymo sistemos emesnio lygio padaliniams.

Organizacijos strateginio veiklos plano rengimo proces sudaro kele-tas nuosekli etap (4 pav.). Pirmiausiai numatoma organizacijos vizija.

Vizija

Misija

Situacijos analiz

Strateginiai tikslai

Misijos ir tiksl patikslinimas

Strategijos parinkimas

Veiklos plan rengimas

Tiksl ormulavimas

Biudeto ormavimas

Vyriausybsstrateginiai

tikslai irprioritetai

4 pav. Organizacijos strateginio plano rengimo procesas


35/100



Skirtingai nuo kit strateginio planavimo etap, jai neturi takos auktes-ns organizacijos ar valstybs strateginiai tikslai ir prioritetai. O cialiaistrateginiame plane neprivaloma jos apibrti, taiau j turint pradedama

iekoti nauj veiklos bd ir metod. Visa tai yra organizacijos varomoji jga, neleidianti jai sustabarti ir tapti ormali unkcij atlikja.Kitas etapas organizacijos misijos apibrimas. Jis tiesiogiai susijs su

vyriausybs strateginiais tikslais ir prioritetais. Misija atspindi pagrindinesunkcijas, kurias organizacija privalo atlikti dalyvaudama visuomens gero-

vs krimo procese. Kai apibriama, kokios yra pagrindins organizacijosunkcijos (misija), iekoma bd, kaip jas geriausiai atlikti. ia neisiveria-

ma be situacijos analizs. Situacijos analiz apima iorins ir vizijos aplinkos

analizes, jas integruoja ir atsako pagrindin klausim kokios yra organi-zacijos galimybs. vertinus organizacijos galimybes ir pamaius, kad situ-acija, palyginti su ankstesne, i esms pasikeit, gali bti i naujo apibrtamisija, nustatytos naujos ar pakoreguotos senosios organizacijos unkcijos.I naujo vertinus organizacijos geb veikti, atsakoma kit klausim ko-kiu bdu tai padaryti. Integruot sprendim visuma, vadinamoji strategija,nukreipia organizacij viena kryptimi, kurios laikantis organizacijos misijayra gyvendinama e ektyviausiu bdu. Strategijos gyvendinimo procesas

suskaidomas konkrei tiksl siekimo etapus. iems tikslams gyvendintikuriami planai ir apskaiiuojamas tam atlikti reikalingas biudetas.

Organizavimas strateginio valdymo funkcija

Nustaius organizacijos tikslus ir sudarius i tiksl gyvendinimo pla-nus, svarbu racionaliai paskirstyti organizacijoje darbus.

Organizavimo unkcija neatsiejama nuo visos veiklos, kuri susijusi suormaliu uduoi paskirstymu, numatant darbuotoj pavaldum ir vire-

nyb, t.y. sudarant organizacin valdymo struktr.Organizavimo proceso sudedamosios dalys:1) plan perirjimas;

Organizavimas uduoi ir itekli paskirstymas siekiantusibrt tiksl.


36/100


37/100



dovavimas) ir kontrol, kai vadovui suteikiama valdia, tai vadovavimas dalis valdymo. Vadovaudamas vadovas taip pat turi planuoti, organizuo-ti ir kontroliuoti, taiau tai vyksta tarpasmeniniu lygiu, kai vadovas keiia,

inspiruoja, motyvuoja darbuotojus ar jiems daro kitoki tak. Vadovavi-mas, skirtingai nuo valdymo, nesiejamas su ormalia taka ar sankcijomisdarbuotojams.

Kontrol strateginio valdymo funkcija

Nuolat kontroliuojant utikrinama, kad sudarytas strateginis planasbt tinkamai gyvendinamas. Kontrol tai paskutin valdymo unkcija,kuri ne ubaigia valdymo proces, bet udaro jo rat, kadangi remiantiskontrols rezultatais koreguojami tikslai ir udaviniai, i naujo planuoja-ma, organizuojama ir vadovaujama. Kontrol tai procesas, kurio metudarbuotoj laimjimai ir proces pokyiai yra lyginami su siekiamu stan-dartu, aptariami ir vertinami.

KlausimaiKas yra strateginis valdymas?

Kokios unkcijos sudaro strategin valdym?

Kas lm istorin strateginio planavimo model?

Ivardykite ir paaikinkite strateginio planavimo principus.

Kokie planavimo lygiai iskiriami organizacijoje?

Kokie darbai priskiriami strateginiam organizavimui?Kokia strateginio vadovavimo ir kontrols esm?

?


38/100


39/100



Suvokti misij labai svarbu, kadangi vadovaujantis ja ikeliami tikslaiir ormuluojamos uduotys, o darbuotojai, j inodami, lengviau suvokia jiems skiriamos uduoties tikslingum ir reikm organizacijos veiklai.

Kuriant organizacijos misij turi bti ianalizuotos ios problemos [11]:kas yra organizacijos sukurto produkto vartotojas (visuomen, josdalis, kita organizacija ir pan.);

kas yra produktas ar paslauga (k i organizacijos gauna vartotojas);kokius pajgumus organizacija turi turti, kad tinkamai tenkint

vartotoj poreikius (pastarasis klausimas leidia pavelgti plaiau, vertin-ti reali situacij).

Apibrta organizacijos misija (su ormuluoti udaviniai) yra skirta jos

darbuotojams, kad, organizacijoje atlikdami rutininius darbus arba pls-dami ir tobulindami savo veikl, jie nenukrypt nuo tikslo, esmins orga-nizacijos paskirties.

Pavyzdiai:Finans ministerijos mokymo centro paskirtis organizuoti ir tobu-

linti valstybs nansinius ir ekonominius santykius reguliuojani specia-list mokym ir kvali kacijos klim.

Finans ministerija turi kurti ir gyvendinti e ektyvi valstybs nan-

s politik, siekdama utikrinti alies makroekonomin stabilum ir eko-nomikos pltr.

Organizacijos vizija

Organizacijos misija tai tarsi ieities takas, pagrindin unkcija, kuriiuo metu organizacija atlieka. O vienos ar kitos unkcijos atlikimo bdyra begal. Pavyzdiui, siekiant utikrinti e ektyvi universiteto veikl, ga-lima intensyvinti tarptautin bendradarbiavim, i esms pakelti dstytojkvali kacij, vis dmes sutelkti mokslin veikl. Kiekvienu atveju gau-sime skirting rezultat, todl btina nustatyti vien krypt, kuri labiausiaiatitikt universiteto administracijos, personalo, student ir visuomenslkesius. Tai bt organizacijos vizija.

Vizija gali atspindti vien i i sieki:- padidinti tak, pavyzdiui:


40/100

0



o Lietuvos vieojo administravimo institutas valstybs tarnautojmokymo lyderis, dirbantis savo klient, Lietuvos visuomens, integracijos Europos Sjung labui;

o Lietuvai suteikiamas atvirasis kodas vartotojo pasitikjimas atvirojokodo programomis bei aptarnavimo in rastruktra leidia jam pereiti nuo ko-mercini kod prie atvirojo kodo, laisvos licencijos program. Atsiras daugverslo organizacij, kurios gals silyti pro esionalias paslaugas ir sprendimusatvirojo kodo program, kurios apims nema rinkos dal, segmente;

- pagerinti vaizd, pavyzdiui:o Vilnius Lietuvos sostin, moderniausias Vidurio ir Ryt Europos

miestas, tarptautinis politikos, verslo, mokslo ir kultros centras;

o Kaunas Baltijos jros regiono mokslo ir ini ekonomikos, Vidurio irRyt Europos transporto ir logistikos centras, Baltijos ali sporto sostin,alies upi uostas.

Organizacijos vizija visuma, apimanti kelet skirting element (5 pav.):organizacijos pltros perspektyvos;pagrindins veiklos nuostatos;mogikieji itekliai, j struktra ir kvali kacinis lygis;visuomenin veikla.

Strategijos vizija

Reikiam itekli, gebjimir j panaudojimo vizija

Dabarties ir ateities siejimo vizija

Bsimos situacijos vizija

5 pav. Organizacijos vizijos sudtis


41/100



Organizacijos vizijos ormavimas pirmasis etapas projektuojant or-ganizacijos veiklos pokyius.

Tarp vizijos ir organizacijos strateginio plano egzistuoja glaudus

ryys. Be vizijos planavimas neturi aikios krypties, todl kyla grsm,kad bus vis blakomasi ir iekoma vieno teisingo, e ektyviausio organi-zacijos misijos gyvendinimo bdo. Besikeiianti aplinka visuomet pa-silo nauj galimybi, kai kurios i j gali atrodyti patrauklios. Siekiantpasinaudoti visomis galimybmis, iskaidomi organizacijos itekliai, opasiekti tikslai bna trumpalaikiai, nesuteikiantys organizacijai esmi-nio kokybinio poslinkio.

Organizacijos veiklos planavimas neturint vizijos, kaip galutinio sie-

kiamo tako, uuot pasiekus teigiam rezultat, gali turti neigiampadarini.

Vizijos ir misijos savitarpio taka

Prie analizuojant misijos ir vizijos savitarpio tak reikt nubrti ai-ki takoskyr tarp i dviej termin. Tad juos palyginkime (6 pav.).

Misija yra aikus organizacijos apibrimasdabar : kas yra vartotojai, paslaugos ir produktai, kokia organizacijos taka kitoms organizacijoms ir visuomenei, kokios taikomos technologijos. O vizija tai dau-gialypis organizacijos portretasateityje.

Misijadabar

konstatuoja

*

*

Vizijaateityje

inspiruoja

*

*O R I E N T A C I J A

viena kryptis naujos kryptys

6 pav. Misijos ir vizijos skirtumai


42/100

2



Misija ir vizija skiriasi ne tik kontekstu, bet ir savo tikslais. Misija skirtasudrausminti ir organizacijos veiklos sriiai aikiai apibrti. Vizijos tikslas inspiruoti (kvpti) ir motyvuoti, vesti organizacij nauja kryptimi. Vals-

tybini organizacij misij daniausiai apibria auktesns instancijos(pvz., vyriausyb), o vizij sukurti gali ir pati organizacija.Aiki organizacijos misija ir vizija utikrina nuosekli veikl, leidia

gyvendinti usibrtus ilgalaikius planus intensyviai veikiant iorineiaplinkai. vairi ormali ir ne ormali takos grupi daromas spaudimasorganizacij blako, skatina atsisakyti savo sumanym ir imtis naujos,e ektyvesns veiklos. Nedviprasmikai su ormuluota ir gyvendinamaorganizacijos misija (k organizacija turi daryti) ir vizija (kaip daryti) leidia

objektyviau vertinti organizacijos veikl.

Organizacijos strateginiai tikslai

Atsivelgiant aplink, itirtas organizacijos galimybes ikeliami strate-giniai tikslai. Tikslas tai siektinas organizacijos veiklos rezultatas. Kiekvie-nos organizacijos tikslai iplaukia i jos misijos. Taiau ikeliant strateginiustikslus atsivelgiama ir septynis papildomus veiksnius [7]: (1) padt kitorganizacij atvilgiu, (2) veiklos naujum, (3) veiklos e ektyvum, (4) zi-nius ir nansinius iteklius, (5) organizacijos struktrizavim, (6) darbuoto- j valdym, (7) socialin atsakomyb. vertinus iuos veiksnius, kiekvienaiorganizacijai su ormuluojami individuals tikslai, kurie yra konkretesni, nu-kreipiantys veikl norima linkme, pavyzdiui, toks strateginis tikslas galtbti ilgalaik pltra gerinant paslaug kokyb ar didinant j skaii.

Organizacijos pasiekti rezultatai turi atitikti jos strateginius tikslus. To-dl prie patvirtinant strateginius tikslus reikia vertinti j visiko gyven-dinimo galimybes. Nevisikai gyvendinti organizacijos tikslai leidia kiltiabejonms dl organizacijos e ektyvumo, reikalingumo ir pan.

Iskiriami ilgalaikiai ir trumpalaikiai strateginiai tikslai. Teorikai organizacijos vienu metu gali siekti ir vien, ir kit tiksl. inoma, trumpalaiki rezultatturi siekti visi. Taiau kilus kon iktui tarp trumpalaiki rezultat ir ilgalaikio au-gimo, viena organizacija renkasi ilgalaik augim, o kita trumpalaikius rezul-


43/100



tatus. Ir ia svarbiausias dalykas yra ne nesutarimas ekonominiais klausimais.I esms tai vertybi kon iktas, kai verslo unkcija susiduria su vadovybsatsakomybe. Druckeris pateikia tipik amerikietik pavyzd, taiau jis puikiai

atspindi trumpalaiki ir ilgalaiki tiksl pasirinkimo padarinius.Pavyzdiui, vienoje i spariausiai populiarjani JAV banyi skmmatuojama nauj parapijiei skaiiumi. Manoma, kad svarbiausia kiek niekada iki tol nelankiusi Banyios moni prisijungs prie jos ir pradsreguliariai ia lankytis, ir tikima, kad tada Gerasis Dievas pasirpins ganadidelio moni skaiiaus dvasiniais poreikiais. O Evangelik banyiosvadovai mano, kad svarbiausias dalykas dvasin moni patirtis. I josivaromi tie atsivertliai, kurie prisijungia prie ios Banyios, taiau vliau

nebedalyvauja jos dvasiniame gyvenime.Ir kart svarbiausia ne skaiiai. I pirmo vilgsnio atrodo, kad antro-sios banyios tikinij gretos didja liau. Taiau ji ilaiko daug dides-n dal savo naujj nari nei pirmoji. Kitaip sakant, jos augimas yra daugtvirtesnis. Taigi tai ne teologin problema, arba teologinis aspektas ia tik antraeilis. Tai vertybi problema[8].

Apskritai ormuluojant organizacijos strateginius tikslus keliami ie rei-kalavimai [5]:

- Tikslai turi bti konkrets ir imatuojami. Vadovyb, ireikdama orga-nizacijos tikslus konkreiais rodikliais, gali tiksliai vertinti darbo skm. Kitlygi vadovai, turdami orientyr, gals daugiau jg skirti darbui mintakryptimi (k daryti padidinti, iplsti, diegti ir t.t.). Bus lengviau nustatyti,ar organizacija deda visas pastangas siekdama usibrt tiksl.

- Tikslai turi bti pasiekiami. Jie turi didinti organizacijos e ektyvum,nes dauguma moni nori greiiau matyti darbo rezultatus. Tikslai, pra-nokstantys organizacijos galimybes dl itekli stokos ar iorini veiksni

takos, gali baigtis katastro a. Jeigu tikslai nepasiekiami, moni motyva-cija bna silpna, o tai ukerta keli skmei.- Tikslai turi palaikyti vienas kit, tai yra siekiant vieno tikslo neturi bti

trukdoma siekti kito. Tikslai di erencijuojami pagal turin, dyd, pasiekimoterminus ir alternatyvas, gyvendinimo terminus ir priemones, iteklius.

Organizacijos skm garantuoja keletas veiksni, glaudiai susijusi sustrateginiais tikslais:

- aiks laimjimai;


44/100



- visikas sitikinimas savo veiklos reikalingumu;- visuomen orientuoti tikslai.Pirmasis veiksnys aiks laimjimai reikia, kad laukiami organizaci-

jos veiklos rezultatai turi bti reikmingi. To galima pasiekti tik pasitelkusnaujausius mokslinius valdymo metodus, remiantis geriausios valdymopraktikos pavyzdiais. Prie patvirtinat strateginius organizacijos tikslusreikt vertinti ir j e ektyviausio gyvendinimo galimybes. Pritaikiusnaujausius valdymo metodus, kai kurie organizacijos tikslai gali pasirodyties nestrateginiai, o kiti beveriai.

Antrasis veiksnys visikas sitikinimas savo veiklos reikalingumu rei-kia visik mini ir veiksm suderinamum. Jei ikelti tikslai yra dvigubi,

jei abejojama, ar jie bus pasiekti, ar i viso reikalingi, e ektyvios organiza-cijos veiklos tiktis nevertt. Kai susitelkiama siekiant strategini tiksl irtikima, kad jie reikalingi ir pagrsti, netiesiogiai kuriamas teigiamas orga-nizacijos vaizdis, kadangi i organizacijos aplink nepatenka neigiamassavs vertinimas bei kita neigiama in ormacija.

Treiasis veiksnys visuomen orientuoti tikslai atspindi privalo-mj strategini tiksl orientacij. Organizacij, kuri misija vienaip arkitaip prisidti prie visuomens gerovs klimo, strateginiai tikslai negali

bti orientuoti save. Galutiniai laukiami veiklos rezultatai turi teikti nau-d visuomenei.

KlausimaiKas yra organizacijos misija ir vizija?Koks yra vizijos ir misijos savitarpio ryys?Kuo ypatinga pelno nesiekianios organizacijos misija?Kas yra organizacijos strateginiai tikslai ir kaip jie nustatomi?Kuo skiriasi trumpalaikiai ir ilgalaikiai strateginiai tikslai?Kokie reikalavimai keliami strategini tiksl ormuluotei?

UduotisPasirinkite kelet valstybini ar visuomenini organizacij. Ianalizuo-

kite j misijas. Nustatykite, kiek jos atspindi visuomens interes.

?


45/100



STRaTegIN SITUacIjoS aNalIzStrateginei situacijos analizei atlikti naudojama keletas metod. Iori-

n organizacijos aplinka analizuojama taikant PEST ir Porterio modelius.Vidinei aplinkai analizuoti galima taikyti strategini pranaum metod.Visi analizs rezultatai apibendrinami jau aptartu SSGG metodu (7 pav.).

SSGG

Iorinsaplinkosanaliz

Vidinsaplinkosanaliz

PESTPorterio modeliai

Strateginiai pranaumaiVerts grandin

7 pav. Organizacijos situacijos analizs etapai ir tyrimo metodai

Iorins aplinkos analiz

Atliekant iorins aplinkos analiz paranku naudoti PEST metod. Taipolitini ir teisini (P), ekonomini (E), socialini (S) ir technologini (T)veiksni analiz (8 pav.).

Politiniai irteisiniai veiksniai

Veiklos srities politikaMokesi sistema

Veiklos reguliavimas

Bendrieji statymaiTam tikros veiklos sri-

ties statymai

Ekonominiaiveiksniai

Ekonominis augimasIn iacija

Biudeto de citas

UimtumasPajam pasiskirstymas


46/100



8 pav. Iorins aplinkos veiksniai PEST metodu

Politiniai veiksniai turi takos organizacijos veiklos riboms. Nurodomiveiksniai, kurie padeda arba trukdo organizacijai gyvendinti Vyriausybsprioritetinius strateginius tikslus (prioritetus), vykdyti vyriausybs progra-mos gyvendinimo priemones ir gali priversti organizacij keisti ar pertvar-kyti strategin veiklos plan [15]. Politiniams veiksniams priskirtinos ir iosaplinkybs: valstybs aukiausio lygio valdymo poveikis organizacijai,politins sistemos sandaros pokyiai ir nansin kriz.Teisiniai veiksniai teisin sistema, reglamentuojanti valstybje veikiani subjekt veikl,organizacijai gali daryti tak, kaip ir visoms kitos organizacijoms. Tai ben-drieji statymai, ribojantys ir reguliuojantys organizacijos veikl, mokesisistema, skatinanti arba trukdanti pltoti tam tikr organizacijos veikl. sta-tymai, skirti tam tikrai veiklos sriiai, reguliuoja organizacij, besiverianita veikla, praktik. Pavyzdiui, savivaldybi veikl reguliuoja Valstybs ir sa-vivaldybi turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas, Teissgauti in ormacij i valstybs ir savivaldybi staig statymas ir kiti.

Ekonominiai veiksniai rodo alies kio (atitinkamos srities arba sekto-riaus) raid. Jie lemia globalizacij ir intensyvi tarptautin konkurencij,galios poslink valstybs takos silpnjim ir ekonomini organizacijgalios didjim. Kaip teigia Druckeris, aktikai turime tris i dalies sutam-panias sritis. Egzistuoja tikrai globali pinig ir in ormacijos ekonomika, taippat regionins ekonomikos, kur preks cirkuliuoja laisvai, o paslaugoms irmonms judti trukdanios klitys sumaintos, bet jokiu bdu ne paalin-tos. Kartu vis labiau reikiasi nacionalins ir vietins realijos ekonomins irypa politins. Visos trys sritys spariai pltojasi. O organizacijos, pavyzdiui,universitetai, pasirinkimo neturi. Joms reikia gyventi ir veikti vienu metu vi-

Socialiniai veiksniai

Darbo pasila, vairovPoiris darbo kokyb

Lygyb darbe

Poiris gamtin aplink

Gyventoj skaiiusAmiaus struktra

Etninis pasiskirstymas

Technologiniaiveiksniai

Naujovs (inovacijos)inios

Valstybs techno-logij politika

Komunikacijos technologijos


47/100



sose srityse. tai tokia yra ta realyb, kuria turi bti grindiama strategija.Taiau niekur ir niekada vadovyb neinojo, k i realyb i tikrj reikia.Visi kol kas veikia tik apgraibomis [8]. Analizuojant ekonominius veiksnius

nagrinjamos alies ekonomini rodikli tendencijos ir j prognozs. Galibti analizuojami ekonominio augimo procesai, in iacijos lygis, biudetode citas, BVP, uimtumo duomenys, pajam pasiskirstymo alyje ypatumai,investicij aplinka ir kiti rodikliai bei j tiktina tak organizacijos veiklai.

Socialiniai veiksniai tai demogra niai, vertybi, gyvensenos ir kitipokyiai, bdingi tam tikram visuomenins raidos etapui, taip pat ekolo-giniai ir kultriniai veiksniai.

Rodikliai, kuri analiz atskleidia socialini veiksni tak organizaci-

jai, galt bti:darbo pasilos vairov, atskleidianti, ar organizacija, plsdama arkeisdama savo veikl, gals darbo rinkoje rasti sau tinkam darbuotoj.Danai mogikieji itekiai ir problemos, susijusios su j papildymu ar pa-keitimu, neleidia organizacijai gyvendinti usibrt tiksl, diegti naujtechnologij ar kitaip pagerinti veiklos kokybs;

poiris darbo kokybnusako visuomenje nusistovjusias nuos-tatas darb. vertus tai, jog kiekvienas organizacijos darbuotojas ias

vertybes atsinea darbo viet ir vadovaudamasis jomis dirba, svarbunustatyti, koki darbo kokyb gali utikrinti darbuotojai ir kokia darbo ko-kyb organizacijoje gali bti pasiekta nepadarius esmini pakeitim;

lygyb darbe tai ne statym numatyta, o visuomenje susi orma-vusi nuostata moter ir vyr, sveik ir negali moni lygyb gyvendi-nant j teis darb ir spaudimas organizacijos vadovams sudaryti jiemslygias galimybes;

vertybs, susijusios su darbu, leidia vertinti, kaip visuomenje

traktuojamas pats darbo procesas, ar turti darb yra vertyb, kokia da-niausiai bna visuomens reakcija nedirbant ar darb praradus mog.I dalies visuomens normas, susijusias su darbu, palaipsniui ormuojasocialins apsaugos sistema. alyse, kur darbuotojams garantuojamos di-dels paalpos praradus darb, jie ne taip skausmingai vertina nedarb irneskubdami ieko sau tinkamiausios darboviets, o ten, kur socialinsgarantijos yra nedidels, nedarbas monms kelia susirpinim, todldarbuotojai atkakliau laikosi darbo vietos, sutinka su vairiomis papildo-


48/100



momis darbdavio slygomis ir pan.;amiaus struktros pokyiuslabiausiai atspindi gimstamumo ma-

jimas isivysiusiose alyse. Kaip teigia Druckeris, ne maiau kaip du imtus

met visos iuolaikinio pasaulio organizacijos rmsi nuolatinio gyventojskaiiaus didjimo prielaida. Taiau dabar vis isivysiusi ali tiek vis,tiek sutrumpint darbo dien dirbani, ypa protin darb, darbuotojdarbo naumas turs labai spariai didti. Prieingu atveju alis ir visos josorganizacijos praras savo pozicijas ir palaipsniui nuskurs. Dl demogra nipokyi per pastarj penkiasdeimtmet visose isivysiusiose alyse vy-ko ir nemaai nuosavybs pokyi. Jau pradeda rykti ir j sukelti valdiospokyiai. Dvi tendencijos pasiturinios (tik jokiu bdu ne turtingos) vidu-

rins klass atsiradimas i ne zinio darbo darbuotoj ir gyvenimo trukmsdidjimas paskatino kurti tokias organizacijas kaip pensiniai ir atvirieji in-vesticiniai ondai. Kaip tik jie dabar iuolaikinje isivysiusioje visuomenjeyra didiausi nuosavybs, tai yra atvirj akcini bendrovi, savininkai. Visdidesnio skaiiaus moni t, kurie gali tiktis gyventi ilgai, ekonomi-nis saugumas priklauso nuo j ekonominiinvesticij, kitaip sakant, nuo j, kaip savinink, pajam. Todl ir toliau bus pabriama, kad svarbiausiasveiklos e ektyvumokriterijus yra naudos, kuri gauna akcininkai, dydis. Ta-

iau tiems akcininkams reikia ne kuo greitesnio pelno padidjusi pajamar iaugusios akcij kainos pavidalu, o pajam po 2030 met. Taiau kartu,kaip aikinama penktajame skyriuje apie protinio darbo darbuotoj darbonaum, rmos vis didesniu mastu turs tenkinti savo darbuotoj interesusarba bent jau kelti tuos interesus pakankamai auktai, kad pritraukt ir ilai-kyt reikalingus protinio darbo darbuotojus, skatint juos naiai dirbti [8];

geogra nis ir etninis pasiskirstymassvarbus analizuojant, kaip tamtikroje teritorijoje yra pasiskirst organizacijos produkt vartotojai. Nuo

to priklauso, kokias priemones ir bdus reiks naudoti jiems pasiekti; poiris gamtin aplinkrodo visuomens susidomjim ir rpini-msi aplinka, visuomens nari smoningum ir iniciatyv siekiant ukirs-ti keli organizacijos veiksmams, keliantiems pavoj aplinkai.

Susipain su toliau aprayta situacija, pabandykite numatyti, kokiagaljo bti visuomens reakcija, jei Danijos karini oro pajgos nebtkompensavusios nuostoli.


49/100



Danijos karins oro pajgos pripaino, kad yra kaltos dl elnio Rudol omirties ir imokjo kompensacij Kald Seneliui. Olovi Nikkanofas, vienasi pro esionali Danijos Kald Seneli, sak, kad jo elnias uvo nuo oko,

kai vir jo galvos neauktai praskrido kariniai lktuvai. Karins oro pajgossavo kalt pripaino ir imokjo 31 175 kron (14 423 Lt) kompensacij. Mes su diaugsmu sumoksime, jei tai reik, kad viso pasaulio vaikai gausdovanli, sak Karini oro pajg atstovas spaudai. O. Nikkanofas sak,kad vasar buvo sukrstas, kai rado savo elni nugaius. Kald Senelis pa-sakojo, kad gyvnas taikiai rupnojo ol, kai tiesiai vir jo galvos griausmin-gai praskrido du Danijos naikintuvai F-16. Dl to jis pasiskund Karinms oro pajgoms, kurios pradjo tyrim. Gavome Kald Seneli

Documents

Melnikas Smaliukiene Strateginis Valdymas