Rug
sėjis
/spa
lis 2
012
(11)
2 Lamų slėnis
era sulaukti rudens. Nes vasarą truputį labiau tingisi. Ir daž-niau, užuot sėdus prie kompiuterio, norisi pabėgti prie jūros. O štai rudeninis lietus taip pakutena jausmus, kad sėdėti na-mie, apsiraizgius minčių voratinkliais, pasidaro ne tik lengva, bet ir labai miela. Miestą apglėbęs rūkas šiam laikui suteikia truputį paslapties. Ir dar ruduo – tai laikas, kai velniškai daug įkvėpimo. Įkvepia lietaus lašai ant stiklo, nuo medžių krentan-tys obuoliai, nuo lapų pageltęs vingiuotas takelis, senos dai-nos, rudenį suskambančios naujai, nauji žurnalai, kvepiantys rudeniu. Įkvepia sėdėti mažytėje kavinėje prie lango, gerti juodą kavą su lašeliu pieno ir stebėti pro šalį bėgančius žmo-nes, įkvepia šiltos rankos, glostančios tavo plaukus, įkvepia rudens spalvos: pilka, mėlyna, rusva, tamsiai žalia... Dar labai įkvepia istorijos. Perskaitytos, papasakotos nepažįstamojo, išgyventos bėgant paskui dvi mažas pėdutes. Įkvepia žinoji-mas, kad yra ko laukti. Kad visos audros kada nors baigiasi. Kad kitoje Žemės pusėje plyti vandenynas, o jam audros – kasdienybė. Įkvepia net ir žinojimas, kad jei ruduo užtruks per ilgai, gal kas nors padovanos bilietą į kitą pasaulio pusę. Bet labiau už viską įkvepia žinojimas, kad esi kažkam reikalingas, kad tam kažkam gera tiesiog tyliai pabūti su tavim. Štai matot, kaip gera pagaliau sulaukti rudens?!
Smagaus skaitymo!“Lamų slėnis”
Bendraukime: [email protected]; [email protected]
Algė RAMANAUSKIENĖRedaktorė
Elas RAMANAUSKASDizaineris
augis NARMoNtASFotografas
KornElija ČESONYTĖMeno kritikė
tiNKlAlApiStiNKlARAštiS
tiNKlAlApiS
tiNKlAlApiS
roBErTas RiABoVASFotografas
tiNKlAlApiStiNKlAlApiS
BarBora ADAMONYTĖStilistė, dizainerė
sanDra KLIUKAITĖŽurnalistėtiNKlAlApiS
la Famiglia
raminTa BUMBULYTĖMeno kritikė
Lietuviškasis minimalizmas22
Lietuvės niujorko Loftuose 88sienų poezija 84
kintanti Marija 128 Daiktų
istorijos 140
interviu su seneLiu 180
LaiMingo vaiko kaMbarys 198 gurManė iš
paryžiaus 218
6 Lamų slėnis
Medinis žibintasBROSTE
Medvilinis kilimėlisHOUSE DOCTOR
Gamtos
Segė “All the pretty girls”Dizainerė Tamara Emsen
Metalinis krepšys FREM LIVING
7Lamų slėnis
vaikai
Segė “All the pretty girls”Dizainerė Tamara Emsen
Dėžutė daiktamsFERM LIVING
Vilnoniai pledaiDizainerė Louise Roe
Vilnoniai pledaiKARMAMEJU
Patalynė “Moose”BY NORD
8 Lamų slėnis
DeBeSieS MiNKštUMAS
Namai, kuriuose karaliauja laimė ir ramybė, poezija ir malonumai, emocijos ir vaizduotė. Kur skirtingi elementai idealiai papildo vienas kitą. Kur nėra nė vienos atsitiktinės detalės. Tai namai, kuriuos garsioji dizainerė Paola Navone sukūrė italų kompanijai “gervasoni”. Naujoji minkštųjų baldų kolekcija – įkvėpta itališko žodžio NUVOlA (liet. – debesis). Subtilios spalvos, minkštučiai audiniai, tobulas itališkas dizainas. Prisėskite ant debesies!
“gERVASONI” kolekcijos NUVOlA baldų galite įsigyti interjero galerijoje “CooCkoo”www.coockoo.lt
tAMSU / šVieSU
Naujas “Foscarini” šviestuvas BEHIVE - tobulas estetiško dizaino ir technologinių sprendimų derinys. Išjungtas šviestuvas primena modernią, elegantišką skulptūrą, o įjungtas sukuria magiškai jaukią atmosferą. Atskleidžiama dvipusė prigimtis, grįž-tamasis procesas kaip ir gamtoje – nuolatinis baltų juostų virtimas tamsiomis, o švie-sos juostelių virtimas šešėliais. Įjunkite, išjunkite ir suprasite, apie ką kalbame! Šis produktas leis Jums sukurti išskirtinai intymią ir jaukią aplinką.
Šviestuvą BEHIVE galite įsigyti salonuose „Delight“.www.delight.lt
Naujienos“BOLEFLOOR” – VINGIUOTOS KAIP GYVENIMAS
Medinės “Bolefloor” grindys – vingiuotos kaip gy-venimas. Tai pirmosios pasaulyje natūraliai krei-vos, medžio kamieną atkartojančios kietmedžio grindys, pagamintos pramoniniu būdu. Juk tiesias grindis sukūrė ne gamta, o tik ribotos technologi-jos. Tobulesnė įranga prisitaiko prie natūralaus kreivumo, leidžia pagaminti daugiau grindų iš to paties medienos kiekio ir sukuria išskirtinį dizainą. Šios grindys yra unikalios tiesiogine šio žodžio prasme – kiekviena lenta vis kitokia kaip ir ją iš-auginęs kamienas. Dviejų vienodų čia nerasite.
BROLIS TIMBERĄžuolinės grindys „Bolefloor“ (Olandija)
419 lt/m2www.brolistimber.eu
PLIUSAS VIRTUVĖjE
Danijos bendrovė “Muuto” pristato garsaus Nor-vegijos dizainerių trio “Norway Says” sukurtus druskos ir pipirų malūnėlius PlUS. Šių išskirtinio dizaino malūnėlių pranašumas – malimo mecha-nizmas, kuriam suteikiama net 25 metų garantija. Malūnėliai pagaminti iš aukščiausios klasės buko ir klevo medienos. galite pasirinkti, kokį – baltą ir juodą ar spalvotą, o gal natūralios medžio spalvos malūnėlį norėtumėte matyti savo virtuvėje. PlUS sudaro keli skirtingo dydžio elementai, jų kompo-zicija atspindi, kaip reikėtų tinkamai naudoti ma-lūnėlį. Didžiausias elementas, žinoma, yra tas, kurį reikėtų imti ir sukti. Pasak dizainerių, šie ma-lūnėliai jūsų virtuvei suteiks patrauklų pliusą.
Malūnėlių PLUS galite įsigyti salonuose “Skandinaviški interjerai” Vilniuje ir Kaune
www.skandinaviskiinterjerai.lt
Naujienos
10 Lamų slėnis
Kai Kvepia lietumi...lamišKos tendencijos
Dar pabūkSuSitikimai
išSiSkyrimaiSapnai
Stebuklai
Krepšys “Restore” (Muuto), Lempa “Wood Lamp” (Muuto), IndaI “The Crushed Bowl” (Muuto)
Išlankstė: Paulius Mielinis
OrIgamIaI: “Phoenix 3.5” (autorius: Satoshi Kamiya), “White Rhino” (autorius: Quentin Trollip).
Iš interjero salono “SkandInavIškI InterjeraI”
Nuotraukos: Augis Narmontas
11Lamų slėnis
12 Lamų slėnis
priSiminkašTu
laivaiSmėliS
IndaI “Estetico Quotidiano (Seletti), stIklInės (Pols Potten), LaIKrOdIs „Ti Guardo Dietro“ (Diamantini & Domeniconi)
Išlankstė: Paulius Mielinis
OrIgamIaI: “Butterfly” (autorius: Kei Takeuchi), “Common Loon” (autorius: Artur Biernacki).
iš interjero galerijos “CooCkoo”
Kai Kvepia lietumi...lamišKos tendencijos
14 Lamų slėnis
ĮkvėpkštormaSnuojauTaSpalvoS
emocijoS
staLIuKas “Zig Zag” (Pols Potten), lentelė užrašams “Abstracto” (Seletti), dekoratyvInė statulėlė “Art Relic” (Seletti)
Išlankstė: Paulius MielinisOrIgamIaI: “Horse” (autorius: Nicolas Gajardo).
Kai Kvepia lietumi...lamišKos tendencijos
Iš interjero galerijos “CooCkoo”
16 Lamų slėnis
ilgėkiSlaiškaSlaikaS
nerimaSšiluma
staLIuKas “Square Structure”, staltIesė “Petrea Crushed” (Lene Bjerre) ir narveLIs
Išlankstė: Paulius Mielinis
OrIgamIaI: “Swallow” (autorius: Sipho Mabona), “Maple Leave” (autorius: Brian Chan), “Skull” (autorius: Hojyo Takashi)
iš parduotuvės “ornamentum”
Kai Kvepia lietumi...lamišKos tendencijos
18 Lamų slėnis
atSikvėpkkava
iSTorijoSlaukimaSramybė
švIestuvas “E27” (Muuto), arbatInIs “Bulky” (Muuto), staLIuKas “Raw” (Muuto), stIklInės “Corky” (Muuto)
Išlankstė: Paulius Mielinis
OrIgamIaI: “Arfican Elephant” (autorius: Nguyen Hung Cuong).
Iš interjero salono “SkandInavIškI InterjeraI”
Kai Kvepia lietumi...lamišKos tendencijos
19Lamų slėnis
OrIgamIaI: “Arfican Elephant” (autorius: Nguyen Hung Cuong).
20 Lamų slėnis
BARBORA ADAMONYTĖVilniaus dailės akademijos dizaino studentė
ELEKTROS LEMPUTĖ, LAIDAS, LEMPUTĖS LIzDAS, PIEšTUKINIAI KLIjAI,
LINIUOTĖ, žIRKLĖS, MAKETINIS PEILIUKAS,SPALVOTO MATINIO PLASTIKO jUOSTOS
Gautą struktūrą priklijuokite prie elektros lemputės lizdo.
21Lamų slėnis
IdėjaŠviestuvas
Plastiką sukarpykite juostomis.
Laikydami juostą už abiejų galų vieną galą persukite ir priklijuokite prie kito juostos galo. Taip gaunama vadinamoji Mobijaus juosta.
Gautą struktūrą priklijuokite prie elektros lemputės lizdo.
Mobijaus juostas dėdami vieną prie kitos gausite struktūrą, ją sutvirtinkite klijais.
Vieną juostos kraštą patepkite klijais.
22 Lamų slėnis
LIetuvIškaSIS minimalizmas
23Lamų slėnis
Kai pirmą kartą architektas Dmitrijus Kudinas įžengė į pastatą, kuriame dabar yra jo paties su-projektuotas loftas, viskas čia atrodė kitaip. Istori-ja prasidėjo prieš aštuonerius metus, kai Lietuvoje atsirado loftų pionierių – jaunų žmonių, užsimaniu-sių buvusioje gamykloje įsirengti tikrus loftus. Jų pasirinktas pastatas Vytenio gatvėje (anksčiau jis priklausė buvusiai radijo gamyklai) buvo absoliučiai nefunkcionuojantis. Čia nebuvo nieko. Tačiau būrys loftų entuziastų susimetė kultine tapusia sumą – 500 Lt/kv. m – ir nupirko visą 1 000 kv. m gamybi-nę erdvę su tonomis šiukšlių.
Hamakas iš Brazilijos
Praėjo keletas metų, kol naujieji „loftinininkai“ viską sutvarkė, atliko visus būtinus cheminius ty-rimus ir naujasis pastatas tapo gyvenamąja vieta
su visomis šiuolaikiniam žmogui reikiamomis ko-munikacijomis. Dmitrijus čia atsikraustė prieš tre-jus metus. Prieš tiek pat laiko čia pakibo ir hamakas – pagrindinis dabartinio lofto akcentas. Dmitrijus jį parsivežė iš Brazilijos, tačiau ilgą laiką hamakas gulėjo spintoje, nes jam vis neatsirado vietos. Ar-chitektas sako, kad dabar tai, ko gero, labiausiai naudojamas viso lofto baldas. Kadangi Dmitrijus apsisprendė gyventi be sofos, hamakas praktiškai atlieka ir šio baldo funkciją.
Senelio archyvas lofte
Į loftą Dmitrijus atsitempė nemažai iš senelio paveldėto turto. Visų pirma – šimtus knygų. Jos tvarkingai surikiuotos ant juodų lentynų. Beveik vi-sas šias knygas Dmitrijus jau perskaitė, o labiausiai jį veža knygos apie keliones. „Įdomu paskaityti, kaip
Nuotraukos: Augis NarmontasTekstas: Sandra Kliukaitė
DMITRIjUS KUDINASArchitektas
tinklalapis
24 Lamų slėnis
praeityje žmonės keliaudavo“, – sako architektas. Beje, Dmitrijus su drauge Kornelija daug keliauja. Pastaroji tolimiausia jų kelionė – Filipinai. Tad ant lofto lentynų ilsisi nemažai atsiminimų iš kelionių, pavyzdžiui, autentiška medžiotojo kepurė iš Austri-jos. Taip pat yra blusturgyje pirktų senovinių statu-lėlių, beveik antikvarinis senelio skaidrių projekto-rius, šovinių dėžutė, kurioje Dima laiko... saldainius. Ant televizoriaus stalelio stovi didžiulė „Diesel“ va-za – ją Dima rado Londone ir parsivežė dviračiu...
„Lietuviškasis minimalizmas“
Lofto tūris, kuriame yra atviros knygų lentynos, pereinančios į uždarą spintą, tapo pagrindine eks-pozicine erdve. Apskritai pats loftas yra gana aske-tiškas – čia mažai daiktų, o daugiausia jų sudėta būtent lentynose, visa kita – balta erdvė. Nors daik-tų ir detalių mažai, pats architektas minimalizmu to nevadina, o savęs asketu nelaiko. „Nebent tai lietuviškas minimalizmas“, – sako jis.
25Lamų slėnis
26 Lamų slėnis
27Lamų slėnis
28 Lamų slėnis
Lofto „derlius“
Virtuvės zonoje – iš senelio parsivežtas sovietinių laikų medinis sustumiamas stalas, netikėtai gerai pritapęs prie šiuolaikiškų lofto baldų ir virtuvės prie-taisų. Kaip ir kone antikvarinis skrudintuvas iš Vo-kietijos, beje, dar veikiantis! Ant palangės žaliuoja prieskoninės žolelės: šalavijai, melisos, pomidor-medis. Jis šiemet jau davė derlių – lygiai vieną vyš-ninį pomidorą (dideliam šeimininkų nusivylimui...). Kitame kampe – apelsinmedis, dar nedavęs jokio derliaus, bet lofto sodininkai dėl to nenusimena. Išskyrus atvejį, kai geležiniame lofto balkone au-gintas namines salotas iki šaknų sulesė žvirbliai. Tada iš kelionės grįžusi Kornelija ne juokais įpyko ir pažadėjo balkone daugiau nieko neauginti. Beje, tai vienas iš nedaugelio loftų, turinčių spalvotą bal-koną, tad kai kiti loftų gyventojai lipa vakarieniauti ant stogo, Dmitrijus tai daro savo balkone.
29Lamų slėnis
30 Lamų slėnis
31Lamų slėnis
32 Lamų slėnis
Kur skalbimo mašina? Spintoje!
Šiame lofte maistas ruošiamas gana dažnai, tai išduoda ir akmeninė prieskonių grūstuvė, stovinti šalia viryklės. Lofto gyventojai labai mėgsta vege-tarišką kinų virtuvę, nors šiaip yra visiški mėsaė-džiai ir norėtų išmokti puikiai gaminti namuose. Jei tik tam būtų laiko... Beje, visi virtuvės atributai paslėpti. Štai šaldytuvas ir skalbimo mašina yra juodoje spintoje, o kitoje jos pusėje dar telpa ir vi-sa drabužinė. Dmitrijus sako, kad vietos spintoje yra gana daug: vienam žmogui jos per daug, dviem – pats tas. Beje, ši spinta turi dar vieną funkciją – ji atskiria įėjimo (ūkinę) zoną nuo svetainės ir for-muoja aiškias erdves.
33Lamų slėnis
34 Lamų slėnis
35Lamų slėnis
36 Lamų slėnis
37Lamų slėnis
38 Lamų slėnis
Sapnų zona
„Meškos pėdos“ laiptais lipame į antrąjį lofto aukštą. Mediniai laiptai, pagaminti pagal vadinamą-jį „meškos pėdos“ arba prasilenkiančių pakopų prin-cipą, atrodo linksmai ir atlieka net kelias funkcijas: ant jų galima sėdėti, o po jais yra sandėliukas daik-tams susidėti. Taigi užlipame į antresolę, kurioje yra miegamasis ir darbo kambarys, tiesa, čia dir-bama labai retai. Šeimininkai net patys iš to juokia-si. Naujausias Dmitrijus pasididžiavimas – jo paties suprojektuota lova. Šalia jos – gamyklinės medinės dėžutės su ratukais, atliekančios miegamojo sta-lelio funkciją. Tokios pat tik didesnės yra ir apačio-je prie hamako – čia jos atlieka svetainės stalo vai-dmenį. Šias dėžutės Dmitrijus sako pirkęs už 50 litų iš kitų loftų gyventojų, kurie jas rado buvusioje gamykloje (anksčiau šiose dėžutėse buvo laikomos įvairios elektros detalės ir matavimo prietaisai).
39Lamų slėnis
40 Lamų slėnis
41Lamų slėnis
42 Lamų slėnis
43Lamų slėnis
44 Lamų slėnis
45Lamų slėnis
46 Lamų slėnis
Vonia – iš faneros
Tokios vonios jūs turbūt dar nematėte – visa ji suprojektuota iš medžio (drėgmei atsparios fane-ros) ir nulakuota specialiu atspariu laku. Kerami-nėms plytelėms čia paskelbtas TABU. Net vonios grindys yra iš lieto poliuretano – šiltos ir minkštos medžiagos, kuria malonu vaikščioti basomis. To-kios pačios grindys yra ir visame lofte, susilieda-mos su šviesa jos jaukiai blizga. Dimos lofte jau teko svečiuotis prieš trejus metus ir per visą tą laiką nei vonia, nei grindys nė kiek nepakito. Medis neatsilupo, o grindys neišsilydė. Štai toks tvirtas yra architekto loftas.
47Lamų slėnis
48 Lamų slėnis
50 Lamų slėnis
paradoksas
Fotografas: augis NarmoNtasStilius: monika KlupšaItė
Vizažas: ugnė EžErINsKaItėModelis: Gita juNGEvIčIūtė (“supermodels”)
Fotografo asistentai: augis rutKausKas, robertas rIabovas
51Lamų slėnis
– monika, ar sunku buvo sukurti pirmąją ko-lekciją?
– Žinoma! O jei rimtai, lengva tikrai nebuvo. Ko-lekcijos gimdymas truko gerą pusmetį... Idėja ir jos išgryninimas, įkvėpimo šaltinių dairymasis, eskizai, eskizai ir dar kartą eskizai, pirmieji bandymai, au-dinių ir kitų detalių, furnitūros paieškos, kolekcijos gamyba (siuvimas, mezgimas), matavimai. Pirmo-ji kliūtis, su kuria, manau, susiduria daug dizainerių, yra pati pradžia – kokia ir apie ką bus toji kolekcija? Antrasis sunkumas ištinka pradėjus galvoti apie kolekcijos įgyvendinimo technines galimybes. Pri-sisvajoji daug, o kai susiduri su realybe, suvoki, kad ir tai neįmanoma, ir to nėra...
– tai kodėl nusprendei tapti dizainere?– Aš nenusprendžiau (juokiasi). Tiesiog rinkausi
kelią, kuris pasirodė įdomus, apie kurį, priešingai nei daugelis merginų, o ir vaikinų, sėdėdama mo-kyklos suole net nesvajojau. Menai ir kūryba mane lydėjo nuo vaikystės, bet tai buvo sudėta į pomėgių stalčiuką. Gyvenime stengiausi veikti rimtus daly-kus: rimtai mokytis, dalyvauti ekonomikos ir vers-lo olimpiadose, priklausiau verslo mokyklos ben-druomenei, nepraleisdavau progos sudalyvauti jos seminaruose. Tačiau besimokydama 12-oje klasė-je atsitiktinai internete naršiau po įvairius Lietuvos aukštųjų mokyklų puslapius ir užklydau į Vilniaus dailės akademiją… Tada ir prasidėjo. Iki baigiamų-
Tekstas: Sandra Kliukaitė
MONIKA KLUPšAITĖKostiumo dizainerė
Konkurso “Jaunojo dizainerio prizo 2012” laimėtoja
Nuotrauka: Audrius Solominas
Monika Klupšaitė – ką tik iškepta kostiumo dizainerė ir jau nemenką pa-tirtį turinti stilistė. Šiemet ji tapo konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ ma-dos kategorijos laimėtoja. Tad Monika – viena perspektyviausių jaunųjų Lietuvos dizainerių. Jai patinka minimalizmas. Tai matyti vos pažvelgus į jos sukurtą kolekciją. Griežtos konstrukcijos, jokių rėkiančių spalvų ir daugiau nei įspūdingi odinių batų rinkiniai nepalieka galimybių konkurentams…
52 Lamų slėnis
53Lamų slėnis
jų egzaminų buvo likę maždaug trys mėnesiai, pa-rašiau Kostiumo dizaino katedros referentei Ra-munei Suščevičiūtei, paklausiau apie stojamuosius egzaminus. Atvirų durų dienos jau buvo pasibai-gusios. Bet Ramunė padrąsino stoti, mama atvežė į stojamuosius ir… įstojau! Tiesa, tai nereiškia, kad su drabužiais ir daile niekada neturėjau nieko ben-dra. Buvau baigusi dailės mokyklą ir beveik kasmet dalyvaudavau technologijų olimpiadose (tekstilės ir aksesuarų kategorijos).
– Kaip apibūdintum savo stilių?– Patogus. Labai norėčiau daugiau laiko skirti
savo išvaizdai, tačiau ne visada pavyksta. Jei laiko atsiranda, jį suskirstau pagal tokius prioritetus: sportas, sveika mityba, drabužiai. Dažniausiai ma-ne galima pamatyti tikrai gana paprastai apsiren-gusią… Vasarą – sportiškesnė arba elegantiškes-nė apranga, žiemą – oficialesnė. Mėgstu kokybiš-kus ir minimalistinius drabužius. Būnu labai lai-minga, jei atrandu tokį, kurį gera dėvėti, jis yra kokybiškas ir dar dera beveik prie visko. Aš – prak-tiškas žmogus (šypsosi).
– Kokia buvo tavo pirmosios kolekcijos idėja?– Kolekcijos atspirties tašku tapo paradoksalu-
mas. Mane įkvėpė egzistuojantys paradoksalūs objektai, paradoksalios teorijos ir tiesos. Neatiti-kimų, priešybių tematika, gvildenama per vizualu-mą, audinius, konstrukciją ir asortimentą.
– Kokioje aplinkoje tu gyveni?– Mane supa estetika, ramybė ir gamta.
– o kaip atrodytų tavo darbo studija?– Gerai, pasvajokime… Erdvi ir šviesi, jos centre
– didžiulis, tiesiog milžiniškas stalas, ant kurio vis-kas telpa. Be abejonės, čia yra ir didžiuliai langai, pro kuriuos, kitaip nei pro namų langus, atsiveria ne gamta, o niekada nemiegantis ir gyvybe pulsuo-jantis miestas. Studija minimalistinė, bet čia labai jauku. Čia yra stendų, ant kurių kabo tendencijų, inspiracijų pavyzdžiai ir eskizai. Čia pat daugybė audinių ritinių ir audinių pavyzdžių katalogų. Čia galima rasti visko, ko reikia. Kažkodėl studiją įsi-vaizduoju milžinišką su daugybe kitų patalpų, ku-riose dirba didelė komanda. Net turime mažą fo-tostudiją. Viskas viename – beveik dangoraižis…
– man atrodo, esi pedantė, tiesa?– Jei atidarytumėte mano drabužių spintą – ten
rastumėte pedantiškumą, vertą dešimties balų. Jei neturiu laiko tvarkingai sulankstyti ar gražiai pa-kabinti, drabužio iš viso nededu į spintą. O namuo-se man svarbiausia švara. Daiktai erdvėje ne visa-da išdėlioti sistemingai. Ypač jei vyksta filmavimai, kuriuose dirbu stiliste. Jie trunka ne vieną dieną, tad nustebtumėte, kaip viskas siaubingai atrodo ir kokie drabužių kalnai nugulę baldus ir grindis… Kartą vienos mano darbingos savaitės metu drau-gas net nerado, kur prisėsti…
54 Lamų slėnis
55Lamų slėnis
57Lamų slėnis
– Kokia įprasta tavo, kaip stilistės, darbo diena?– Labai svarbu anksti atsikelti. Manau, kad tai
yra nuostabiausia, kas gali nutikti, pradedant die-ną. Ankstyvas rytas, kai visas miestas dar miega, o LRT rodo laidą „Labas rytas“ – ją žiūriu nuo ne-atmenamų laikų. Kažkaip sentimentalu. Tada ke-letas saulės pasveikinimų, stiklinė vandens su ci-trinomis ir skanūs pusryčiai niekur neskubant. Man labai svarbu pradėti dieną ramiai, be streso. Pus-ryčiaudama įsijungiu kompiuterį ir visas pasaulis atsiveria prieš akis. Kas, kur įvyko, vyksta, kas naujo mados pasaulyje, kokios naujos fotosesijos pasirodė ryškiausiuose mados portaluose, kokie pristatymai įvyko, kokios parodos atidaromos, ko-kie drabužėliai pasiekė didžiausias internetines mados parduotuves ir t. t. Įveikusi ryto programą ir susiruošusi dažniausiai keliauju iš namų, nes visa veikla – mieste. Na, o ten ir prasideda... Jei tai fotosesijos, dažniausiai jau iš anksto turi idėją, pa-gal kurią ieškai to, kas, tavo manymu, tinka ir pa-pildo sumanymą. Tos paieškos užtrunka beveik visą dieną. Jai baigiantis grįžtu negyva namo su milijonu maišų… Žinoma, tai ne kiekvienos dienos siužetas. Laimei, kiekviena mano diena vis kitokia.
– Kas sunkiausia stilistės darbe? Kas labiau-siai nervina?
– Nežinau, ar kas nors erzina, nervina. Faktas, kad filmavimams ir fotosesijoms prireikia daug jė-gų ir ištvermės. Dažnai jos trunka ne po porą, o 12 ar net dar daugiau valandų. Ką jau kalbėti apie pa-siruošimą. Net po filmavimo ar fotografavimo ne-gali atsipalaiduoti, nes kitą dieną viską reikia grą-žinti, sutvarkyti. Tad tai nėra toks lengvas ir malo-nus darbas, kaip gali pasirodyti. Stilistui tenka at-sakomybė už drabužius ir aksesuarus, todėl jauti papildomą stresą, ypač jei veiksmas vyksta ne ste-rilioje fotostudijos aplinkoje... Nieko negali suga-dinti, sutepti ar pamesti. Kartais daiktų susikaupia tiek, kad pagalvoji, jog sunkvežimio reikėtų... Fi-ziškai taip pat turi būti pasirengęs, nes nemažai pirkinių maišų per dieną prisinešioji (juokiasi). Bet, nepaisant visko, tai yra įdomus darbas, nes nieka-da nesi tikras, koks bus galutinis rezultatas. Be to, tave visada supa nemaža kūrybinė komanda, įdo-mūs ir mieli žmonės (nemielų dar neteko sutikti), vis kita vieta, kita stilistinė istorija. Man patinka dirbti su komanda. Stilisto darbas man yra kaip tapyba. Pasitelki spalvas, proporcijas, kompoziciją, faktūras bei raštus ir potėpiais kuri paveikslą ant žmogaus ir erdvėje.
58 Lamų slėnis
59Lamų slėnis
Prisisvajoji daug, o kai susiduri
su realybe, suvoki, kad ir tai neimanoma, ir
tonera...
60 Lamų slėnis
61Lamų slėnis
priešybiu tematika gvildenama per vizualuma, audinius, konstrukcija ir asortimenta
62 Lamų slėnis
63Lamų slėnis
64 Lamų slėnis
65Lamų slėnis
66 Lamų slėnis
67Lamų slėnis
– Kokiose parduotuvėse dažniausiai lankaisi?– Knygynuose ir statybinių prekių parduotuvėse.
– be kokio daikto negalėtum gyventi?– Tokio nėra. Manau, kad galėčiau išgyventi be
visų daiktų.
– Kokie dizaineriai, mados fotografai ar kiti menininkai tau patinka?
– Dėl daugybės priežasčių mėgstu „Maison Mar-tin Margiela“, Hedi Slimane’ą, Timą Burtoną. Žino-ma, šis sąrašas nėra vienintelis ir nekintamas. Tik šiandien jis yra būtent toks.
– jei emigruotum, tai kur?– Į džiungles.
– Girdėjau, greitai vyksi į Niujorką, ką ten veiksi? – Tyrinėsiu miestą. Manau, kiekviena sekundė
bus išnaudota. Gaila, ten praleisime tik savaitę. Jau dabar svarstau, kada reikėtų ten vėl sugrįžti. Noras pamatyti pranoksta laiko limitą. Mano sąraše – ir koncertai, ir parodos, ir kavinės, ir svajonė nubėg-ti savo kasdienį krosą Centriniame parke.
– Kokios muzikos klausai?– Neklausau, deja, tik rusiškos…
– Kokias knygas, žurnalus skaitai?– Knygas labai mėgstu! Labiau nei žiūrėti filmus.
Skaitau kuo įvairesnius leidinius ir pagal nuotaiką. Šiuo metu skaitau net tris knygas. Viena – lengvas romanas, skirtas atsipalaiduoti, lengvas pasiskai-tymas prieš miegą, kita – biografinė – praplėsti žinias, na, o trečia – filosofinė, sociologinė – paten-kinti smalsumą ir pamaitinti smegenis mintimis.
– Ką norėtum veikti po kokių trejų metų?– Gyventi.
68 Lamų slėnis
69Lamų slėnis
para dok sas
70 Lamų slėnis
71
Metus praleidę 20 mln. gyventojų turinčioje Indo-nezijos sostinėje Džakartoje, pasižvalgę po Kambo-džą, Malaiziją, Singapūrą, Erika ir Andrius it ant spar-nų grįžo į Lietuvą. Ir iš naujo įsimylėjo gimtąją šalį, o pirmiausia – savo jaukius, erdvius ir šviesius na-mus.
Kadaise ten, kur gyvena Erika ir Andrius, buvo vadinamasis Vilniaus Šanchajus. Pora pasakoja, kad anais laikais būdavo nedrąsu net koją iš namų iškel-ti. Bet pamažu aplink vienas po kito pradėjo kilti sti-kliniai verslo centrai, gyventi jų pašonėje pasidarė saugu ir ramu. Tuo labiau, kad visai čia pat – ir šur-muliuojantis miesto centras, ir ramybės oazė – Vin-gio parkas.
Nuotraukos: Robertas RiabovasTekstas: Algė RamanauskienėSkanuS
pirmaSiS blynaS
72 Lamų slėnis
73Lamų slėnis
„Esu įsitikinęs, kad aplinka labai stipriai veikia tavo pomėgius ir gyvenimo būdą. Todėl manau, kad namų interjeras yra vienas pagrindinių dalykų, jį reikia susikurti tokį, kad tau pačiam būtų gera čia gyventi“, – sako Andrius.
Senas pastatas, naudotas kaip studentų bendra-butis, jį atnaujinus atskleidė daugybę pranašumų. Vienas jų – nelygios, keistos sienų nišos. „Mums tai labai patiko, – pasakoja Erika. – Nenorėjome nieko lyginti, glaistyti. Neturėjome ir konkrečios idėjos, kaip turėtų atrodyti mūsų pirmieji namai. Tiesiog norėjome šviesios erdvės, nes Lietuvoje didžiąją metų dalį ir taip būna labai tamsu.“
Namų interjeras buvo kuriamas pamažu, prie baltų sienų lipdant vis naujas detales. Pora neno-rėjo apsikrauti daiktais. Idėjų sėmėsi iš interjero žurnalų ir tinklaraščių. Taip po truputį išsilavino akis ir suvokimas, ko nori, o ko nenori matyti savo na-muose.
„Pirmieji mūsų namai, manau, nėra prisvilęs blynas“, – šypsosi Erika. Jai ypač patiko idėja se-nus ar naujus baldus perdažyti balta spalva. Taip jau nutiko senučiukei kėdei, kuri keliauja su Erika dar nuo studijų laikų, ir virtuvėje stovinčiai spintai – ją naujas baltas drabužis pakeitė tiesiog neat-pažįstamai.
74 Lamų slėnis
www.pirminamai.lt
75Lamų slėnis
www.pirminamai.lt
76 Lamų slėnis
77Lamų slėnis
Prieš kiek daugiau nei mėnesį susituokusių Eri-kos ir Andriaus namus puošia ir jų pačių tapyti pa-veikslai. Tiesa, jų abiejų profesijos – visai ne me-niškos. Andrius – programuotojas. Erika baigė ma-tematikos studijas, vėliau gilino žinias rinkodaros ir vadybos srityse. Kol galiausiai gavo pasiūlymą metus padirbėti Indonezijoje. Kartu su ja išvažiavo ir Andrius. Tačiau gyvenimas Azijoje, o ypač tenykš-tė verslo kultūra jų nesužavėjo.
„Pasiilgome žmonių, gamtos, kompaktiško, ma-žo miesto. Juk gyvendamas Vilniuje užtrunki vos 20 min., kol nuvažiuoji iki miško, – pasakoja Erika.
–Azijoje apskritai sunku judėti. Drabužiai niekada nedžiūsta, dar tas nuolatinis smogas...“
Pagaliau – kas gali nepasiilgti artimiausių žmo-nių ir draugų, su kuriais taip smagu vakaroti švie-sioje virtuvėje, ragaujant itališkų makaronų ar Eri-kos keptų pyragaičių. „Iš tiesų niekada nemokėjau ruošti maisto. Mama vis juokdavosi, kad niekada ir neišmoksiu. O aš sakydavau, kad kai reikės, tai ir išmoksiu. Taip ir nutiko“, – sako Erika. „Gal vis-kas, ko reikėjo, tai ir buvo didelė šviesi virtuvė?!“ – klausiamai šypteli jos vyras. Ko gero, jis visiškai teisus...
78 Lamų slėnis
<...>aplinka labai stipriai įta-koja tavo pomėgius ir gy-venimo būdą. Todėl manau, kad namų interjeras yra vienas pagrindinių dalykų <...>
79Lamų slėnis
80 Lamų slėnis
81Lamų slėnis
82 Lamų slėnis
83Lamų slėnis
Galimybė grąžinti kreditą prieš laiką nemokamai (pasirinkus būsto kredi-tą su kintamomis palūkanomis)
Galimybė kasmet 1 mėnesį atidėti kredito grąžinimą (pasirinkus linijinį kredito grąžinimo metodą)
Nemokama nekilnojamojo turto eks-pertų „dNb būstas“ konsultacija
www.pirminamai.lt
daugIau programoS “Pirmi namai” Privalumų
Ir InformaCIjoS raSIte
SVAJOJATE APIE NUOSAVUS NAMUS?PASINAUDOKITE dNb BūSTO KREDITO PROGRAMA “Pirmi namai”
Norėtumėte patekti į “Lamų slėnį”? Atsiųskite mums keletą savo pirmųjų išsvajotų namų nuo-traukų ir pakvieskite mus į svečius!
84 Lamų slėnis
85Lamų slėnis
SieNų PoezijA
Kai susiduria puikias istorijas pasakojanti rašy-toja ir plastikos meno meistras, gali tikėtis pačių netikėčiausių idėjų. Tad susitikę prancūzai Carole CARECCHIO ir Pascal MELLOUL sukūrė mažą ste-buklą. Istorijas, kurios gimsta jų vaizduotėje, šis menininkų duetas perkelia ant sienų, suteikdamas erdvei unikalaus savitumo. „Le Pré d’Eau“ – tai nupiešta poezija ir užrašyti piešiniai. Tai grafinės istorijos, šokantys žodžiai ir dainuojančios sienos. Tai nenuobodūs namai, lašelis subtilaus humoro ir vaizduotę pažadinančios mintys.
Nuotraukos: ©Mel et Kio studio le Prédeau
87Lamų slėnis
„LE PRé D’EAU“ SIENų LIPDUKų GALITE įSIGYTI INTERjERO GALERIjOjE „COOCKOO“
www.cOOcKOO.lT
88 Lamų slėnis
lietuvėsnIujorko LoftuoSe
89Lamų slėnis
Beveik 7 000 kilometrų, skiriančių Vilniaus ir Niu-jorko loftus... Pasirodo, atstumas nėra toks didelis, tačiau skirtumai – dideli. Dvi lietuvės juvelyrės ir dizainerės Aušra Bankauskaitė ir Mantė Maskoliū-naitė tuos skirtumus žino puikiai. Prieš keletą me-tų jos metė Vilnių ir išdūmė gyventi ir kurti į Didįjį obuolį – Niujorką.
Atskridusios jos iškart apsigyveno loftų rajone, o šiandien jau turi ir savo studiją. Merginų draugai fotografai Alexas Linsas ir Falko Saalfeldas speci-aliai „Lamų slėniui“ fiksavo erdvę, kurioje jos gy-vena ir kuria. Taigi prieš jūsų akis atsiveria tikra Niujorko loftų virtuvė ir dekadentiški „aka Jewel-lery“ papuošalai, gimstantys iš neįtikėtinų materijų: nuo sovietinių medicininių švirkštų iki guminių sal-dainių „Haribo“, nuo sidabro iki gumos, nuo kraujo
vamzdelių iki antifrizo, nuo baltojo gintaro iki ma-gnetų, nuo kaspinų juostelių iki mašininės alyvos, nuo tablečių iki benzino, nuo stabdžių skysčio iki sakų...
– aušra, mante, Niujorkas asocijuojasi su lof-tais ir loftine kultūra, o jūs būtent ir gyvenate loftuose… papasakokite, kaip Niujorko loftai at-rodo iš arti?
– Niujorke laikas bėga truputį kitaip nei Lietu-voje. Kai pagalvoji, tik lapkritį persikraustėme gy-venti į Brukliną, o, regis, tai buvo taip seniai… Dabar gyvename Bushwicko rajone. Tai labai sparčiai be-sikeičiantis rajonas. Anksčiau čia buvo nykoka vie-ta, pilna gamyklų ir sandėlių, dabar – čia daugybė menininkų, galerijų, mažų kavinukių, o pastatų sie-nos numargintos grafičių piešiniais.
Nuotraukos: Alex Lins, Falko SaalfeldTekstas: Sandra Kliukaitė
AUšRA BANKAUSKAITĖMANTĖ MASKOLIūNAITĖ
“aka Jewellery” kūrėjosGyvena ir kuria Niujorke
tinklalapis
90 Lamų slėnis
– Gyventi Niujorko loftuose – brangu? – Šiuo metu Bushwickas yra rajonas, kurio ne-
kilnojamojo turto kainos Niujorke kyla sparčiausiai. Kad ir kaip būtų liūdna, taip nutinka su visais rajo-nais, kur tik persikrausto menininkai, atsidaro ga-lerijos, kavinės ir restoranai. Kainos pakyla, o tada tenka kraustytis toliau… Taip jau nutiko tokiems rajonams kaip Dumbo, Viljamsbergas, Soho, aišku, po 2–5 metų toks pats likimas laukia ir Bushwicko.
– Įsivaizduoju, kad gyvenimas tikruose loftuo-se turėtų būti įdomus… Kas įdomaus vyksta tame jūsų rajonėlyje?
– Bushwicke yra susikūrusi nemaža menininkų bendruomenė. Birželį jie organizavo renginį „Bush-wick Open Studios“, ir mums pavyko jame sudaly-vauti.
Tai – didelis viešas renginys, visi norintieji gali už-sukti ir apžiūrėti menininkų darbus ir erdves, kurio-se jie gyvena. Tuo metu gatvėse vyko tikra fiesta. Prieš renginį visos gatvių sienos dar ryškiau nusida-žė grafičių piešiniais, visi intensyviai ruošėsi, o no-rinčiųjų pristatyti savo darbus buvo daugiau nei 500.
– pas jus irgi ėjo žmonės?– Iš pradžių abejojome, ar sulauksime daug lan-
kytojų, nes dalyvių buvo tikrai daug, bet žmonių gausa ir susidomėjimas juvelyrika maloniai nuste-bino. Užmegzti pažintis Niujorke visada buvo ir bus svarbiausia.
– anksčiau gyvenote bronkse, dabar – brukli-ne. Kas pasikeitė?
– Gyvenimas Bruklino lofte smarkiai skiriasi nuo Bronkso. Brukline daugiau veiklos, daugiau pana-šiai mąstančių žmonių, renginių, galerijų, parodų. Gal kiek mažiau vietos pačiame lofte, tačiau visada tenka ką nors aukoti dėl didesnių tikslų. Be to, ma-žesnė erdvė turi pranašumų, pavyzdžiui, čia gerokai jaukiau. Negalime skųstis, nes erdvės užtenka ir darbo studijai, ir gyvenimui, ir apsistojantiems sve-čiams. Ateity planuojame keisti vietą į didesnę er-dvę, nes visada turime svečių. Jau tapo kasdienybe, kad kiekvieną savaitę kas nors apsistoja mūsų na-muose.
– Kas jūsų kaimynai? – O! Kaimynai mūsų pastate labai draugiški, visi
kaip nors susiję su menu. Nors tai jau tapo šiokia tokia mada visame pasaulyje, tačiau pasirinkusie-ji gyventi lofte dažniausiai turi kiek netradicinį po-žiūrį į gyvenimą. Turi būti pasirengęs sulaukti neti-kėtų svečių vidury nakties ar užuosti dažų kvapą savo miegamajame, nes kaimynai, pagauti įkvėpi-mo, tapo naktį, o ventiliacinės sistemos tokiuose pastatuose dažniausiai neveikia taip, kaip turėtų. Tačiau taip gyventi kur kas įdomiau, visada jautiesi apsuptas kūrybingų žmonių, kurie ir mus įkvepia nesėdėti rankų sudėjus. Tai tiesiog atmosfera, ku-rios reikia kuriančiam žmogui. Tokie pastatai ir juo-se kuriantys žmonės yra vienas įkvėpimo šaltinių.
91Lamų slėnis
92 Lamų slėnis
93Lamų slėnis
94 Lamų slėnis
95Lamų slėnis
96 Lamų slėnis
97Lamų slėnis
98 Lamų slėnis
– dažnai dirbate su kitais Niujorko dizaineriais ir menininkais?
– Bendradarbiauti stengiamės kuo dažniau, nes dalydamasis idėjomis gali įgyvendinti kur kas di-desnius darbus. Kartais sutinkame žmonių, su ku-riais jau po savaitės kuriame planus ateities pro-jektams. Aišku, ne visada juos įgyvendinti pavyks-ta taip greitai, kaip norisi, tačiau nė vienas jų nelie-ka užmirštas. Vienas iš neseniai visai netikėtai at-rastų draugų – fotografas Falko Saalfeldas, kartu su juo planuojame daryti daugiau fotosesijų, dirbti tarp Niujorko ir Berlyno. Juk niekada negali žinoti, kur koks projektas gali nuvesti, todėl visada sako-me: „Kodėl gi nepabandžius?“
– Ne taip seniai buvote susukusios trumpame-tražį filmuką „albedo“, planuojate naujų video-projektų?
– „Albedo“ buvo tik eksperimentas, o gal ir re-peticija prieš rimtesnius darbus. Juk niekada ne-gali žinoti... Turime naujų su kinu susijusių darbų idėjų, tačiau viskas kol kas dar tik segama ant va-dinamosios „story bord“, nesame videomenininkės ir manome, kad kiekvienas turėtų daryti tai, ką iš-mano, todėl lauksime žmonių, norinčių kurti ben-drus projektus ir padėti įgyvendinti mūsų idėjas.
– tai kokie jūsų asmeniniai santykiai su kinu? Kartais žiūrint į jūsų papuošalus atrodo, kad jums turėtų patikti mokslinės fantastikos arba lengvi siaubo filmai. Kaip yra iš tiesų?
– Mokslinė fantastika arba siaubo filmai – gal kiek stiprokai pasakyta… (Juokiasi.) Na, nebent jei taip būtų galima pavadinti Larso von Triero filmus… Žiūrime labai įvairius filmus: nuo Marko Romane-ko iki Hayao miyazaki darbų. Juos visus sieja tik lašelis siurrealizmo, kurio galima atrasti ir mūsų darbuose.
– Kokios knygos, žurnalai guli jūsų lentynose ir rankinėse?
– Knygos, daugiausia knygos… Labai pravartu su savimi visada turėti bent vieną knygą, juk tiek laiko praleidžiame metro… Begalę knygų spėji perskaityti, nes mažiausiai valandą per dieną ski-ri kelionei. Ir knygai. Pastaruoju metu mūsų ran-kinėse pabuvojo Haruki Murakami, Milanas Kun-dera, Paulo Coelho. O lentynose guli daug fotogra-fijos ir meno enciklopedijų. Taip pat yra keliaujan-čių knygų, kurias paskolino draugai ar kaimynai paliko koridoriuje, o vėliau jos visos rado vietą mūsų lentynose.
99Lamų slėnis
100 Lamų slėnis
101Lamų slėnis
102 Lamų slėnis
103Lamų slėnis
104 Lamų slėnis
– Kurdamos „aka jewellery“ papuošalus nau-dojate daug netradicinių medžiagų: medicininius švirkštus, integruotą maistą, benziną… ar taip pat daug eksperimentuojate ir savo virtuvėje bei gyvenime?
– Gyvenimas – tai didelis eksperimentas. Mūsų įsivaizdavimas ir gyvenimas Niujorke – dar vienas eksperimentas. Rizikuoji ir nesi 100 proc. tikras dėl rezultato, kurį pasieksi, vadinasi, tai – eksperimen-tas. Jei visada žinosi, kas tavęs laukia, gyvenimas praras pusę žavesio. Turbūt todėl eksperimentuo-jame ir savo darbais. Kaip galima kurti tai, kas ma-tyta ir neintriguoja? Kas nekelia jokių emocijų? No-rint perteikti kokią nors idėją, kartais tenka rinktis netradicines medžiagas.
– Kur ieškote tos neįprastos žaliavos savo kū-riniams?
– Kai kurias medžiagas siunčiamės iš Lietuvos, kai ką perkame čia. Visi kraujo vamzdeliai atkeliau-ja iš Lietuvos, iš senų ligoninių sandėlių. Švirkštų dar pavyksta rasti specializuotose parduotuvėse, tačiau taip pat ne JAV. Stikliniai medicininiai įrankiai visame pasaulyje – tikras antikvaras.
– Kiek papuošalų kolekcijų jau esate sukūru-sios?
– Kolekcijų nekuriame. Kiekvienas darbas gimsta įkvėptas idėjos, kuri materializuojasi viename, dvie-juose ar daugiau darbų, tačiau nemanau, kad tai ga-lima vadinti kolekcija. Tai – vienas besitęsiantis pro-cesas. Net nepastebi, kaip viena idėja transformuo-jasi į kitą. Kai kurie darbai gali gulėti keletą mėnesių pamiršti, kol pagaliau ateis laikas ir tai išsivystys į naują projektą. Vienas toks projektas iš senesnių darbų kaip tik gimsta šiuo metu. Kuriame papuoša-lus Niujorke esančio muziejaus „Rubin Museum of Art: Art of the Himalayas“ parduotuvei. Šiuose pa-puošaluose medicininius įrankius siejame su šventu Gango upės vandeniu, kuris specialiai mūsų darbams buvo atgabentas iš keleto šventų Indijos vietų.
– Kokie žmonės domisi jūsų juvelyrika? – Nėra konkretaus apibrėžimo. Esame kūrusios
tiek 20-mečiams, tiek 60-mečiams. Juos sieja tik tai, kad visiems mūsų klientams norisi ko nors nau-jo, nematyto, gal net šokiruojančio. Tačiau sunku būtų nusakyti, koks tai visuomenės sluoksnis, sti-lius ar amžius.
105Lamų slėnis
106 Lamų slėnis
107Lamų slėnis
108 Lamų slėnis
109Lamų slėnis
– jums būtų garbė, jei jūsų sukurtą papuoša-lą nešiotų…
– … aktorė Tilda Swinton! Šiaip niekada nesivai-kėme nei garbės, nei mados tendencijų, tiesiog da-rėme tai, ką mėgstame daryti. Mums didžiausias džiaugsmas – girdėti žmonių, įsigijusių mūsų dar-bus, įvertinimą. Tai yra mūsų tikslas. Mūsų idėjos gyvena kartu su mūsų klientais, ir visai nesvarbu, ar tas žmogus yra žinoma, ar ne.
– Kokie dizaineriai ar juvelyrai patinka jums pačioms?
– Nuo ko čia pradėjus?!. Na, žinoma, Alexande-ris McQueenas (kam gi jis nepatinka?), taip pat Ric-kas Owensas, Yohji Yamamoto. Iš juvelyrų: „Studio Dong“, maskvietė Mi-Mi, Maiko Takeda ir daug kitų.
– Kokioje vietoje svajojate nufotografuoti savo kūrinius?
– Gal svarbiau, kaip ir kodėl juvelyrika foto-grafuojama, tik po to – kur. Bet pasaulyje yra vietų, kuriose būtų nepaprastai įdomu rengti fotosesijas. Pirmiausia Ujūnio druskos ežeras Bolivijoje. Arba Mirties slėnis Kalifornijoje.
– ar galima sakyti, kad tam tikros vietos ir aplinka yra jūsų didžiausia inspiracija?
– Taip, santykis su aplinka, vidiniai išgyvenimai, supantys žmonės, muzika, viskas, kas turi gyvybės ir jausmo. Gal ir labai abstrakčiai pasakyta, bet ne-sistengiame ieškoti inspiracijų, jos pačios mus su-randa ir ne visada pasakysi, iš kur…
– Kokia muzika dabar sukasi jūsų grotuvuose? – Fever Ray, Amon Tobin, Nicolas Jaar, „Massive Attack“, Active Child, Fink, Farben, Apparat... Ir „Fu-sedmarc“ iš Lietuvos.
– taigi kas toliau? jaučiu, kad į lietuvą grįžti artimiausiu metu tikrai neketinate…
– Niekada nežinojome, kas bus toliau. Gal dar vienas gyvenimo eksperimentas. Čia – Niujorkas, čia viskas gali pasikeisti akimirksniu, bet taip juk tik įdomiau…
– Į ką iškeistumėte Niujorką?– Į Tokijų, Berlyną, gal ir į Mėnulį... Ne, kol kas Niujor-
ko į nieką nekeistume. Žolė visada žalesnė kitur, tačiau jei dar neiškeitėme, vadinasi, arba dar nežinome, kur ji žalesnė, arba mums visai gerai ir čia. (Juokiasi.)
110 Lamų slėnis
apie kuriuosRUmai,
niekas nežino
111Lamų slėnis
Tai vienas beprotiškiausių Lietuvoje kada nors ma-tytų butų... Kičas, eklektika, viduramžiai, renesansas, barokas, rokokas, art deco, sovietinis realizmas, „par-keto estetika“, freskos, tapyba, skulptūra, vitražas, vadinamieji antikvariniai baldai, veidrodžių karalystė, tariamas Kinijos paveldas ir dar daug visko telpa tri-jų kambarių bute Vilniuje, Šaltinių gatvėje.
Bute, gausiai ištapytame freskomis ir aplipdyta-me gipso lipdiniais, gali pasijusti kaip užsukęs į kokio nors grafo ar kunigaikščio menę. Būtent to ir siekė šio buto savininkas, prieš 20 ar daugiau metų nusprendęs įprastą butą kiek patobulinti... Dabar jau labai garbaus amžiaus rusų kilmės „nau-jasis kunigaikštis“, o tiksliau interjero projekto au-torius vardu Aleksandras, šiame bute nebegyvena. Neseniai čia atsikraustė trys jauni, lengvai išprotė-
ję nuomininkai: rinkodaros specialistas Karolis, operatorius Tomas ir turizmo versle besisukanti Viltė. Karolis sako, kad prie šio buto įmantrybių jau įpratęs ir nebejaučia gyvenantis kiek kitaip nei visi. Neretai čia rengiami dideli vakarėliai. Sako, čia yra susirinkę apie 60 žmonių ir visi puikiai tilpo...
Beje, prieš atsikraustant linksmajai trijulei, šia-me bute kelerius metus gyveno Kinijos ambasado-rius! Pasak dabartinių gyventojų, diplomatas buvo prikaupęs nemažai pigaus vadinamojo kiniško pa-veldo, daug ką teko tiesiog išmesti – egzotikos čia ir taip gana. Liko tik dirbtinė papūga, gyvenanti dirbtinių gėlių paunksmėje, – buvusiame ambasa-doriaus posėdžių kambaryje, kuriame dabar įsikū-rė Viltė. Ji šį kambarį pavertė prašmatniu moteriš-ku buduaru...
Nuotraukos: Augis NarmontasTekstas: Sandra Kliukaitė
112 Lamų slėnis
113Lamų slėnis
114 Lamų slėnis
115Lamų slėnis
116 Lamų slėnis
117Lamų slėnis
118 Lamų slėnis
119Lamų slėnis
120 Lamų slėnis
121Lamų slėnis
122 Lamų slėnis
123Lamų slėnis
124 Lamų slėnis
125Lamų slėnis
126 Lamų slėnis
Šiame bute yra 15 veidrodžių
Karolio kambaryje, palubėje, pozuoja 27 nuogos moterys
Už langų vitražų yra... siena
Pagrindinę menę puošia tariamo kunigaikščio Aleksandro herbas su inicialais
Kartą buto – rūmų projekto – autorius Aleksandras kažką šventė su draugais ir netyčia pneumatiniu šautuvu iššovė į lubas... Dabar ten žioji negraži skylė
128 Lamų slėnis
kintanti marija „MariaLux“ – parfumerijos prekių ženklas, pasiūlęs tris kvapus: „Truly“, „Madly“ ir „Deeply“. Kvepalai atsirado kūrybiškai bendradarbiaujant olandų dizainerei Lilian DRIESSEN ir jos vyrui parfumeriui Alessandro GUALTIERI.
129Lamų slėnis
Lilian slepia veidą nuo fotoobjektyvų, neviešina savo gyvenimo. Nesu iki šiol kalbėjusi su taip save slepiančia, bet prie tokių intymių meilės kvapų su-kūrimo prisidėjusia moterimi. Neįtikėtina tai, kad „no marketing“ strategija besivadovaujanti meni-ninkė, itin sauganti savo privatų gyvenimą, kvapais ir nepasakytais žodžiais sugeba atskleisti intymiau-sią, sakraliausią, beprotiškiausią, paslaptingiausią dalyką – meilę. Ir nors „MariaLux“ atsiduria ant vadinamosios nišinės parfumerijos lentynų, man atrodo, kad šie kvepalai turėtų būti slepiami ir sau-gomi. Kaip simbolis tų dalykų, apie kuriuos mes garsiai nekalbame, tačiau spinduliuojame, paraus-tame, nunariname galvas, naktimis nemiegame, šokame ir giedame.
Lilian ir jos vyro sukurti kvepalai „Truly“, „Madly“ bei „Deeply“ – virš judviejų asmeninių santykių iš-kylantys išraiškos kūriniai – tikri, beprotiški, gilūs. Dizainerė teigia, kad „MariaLux“ – jos mūza, jos tobulasis alter ego. Ženklo etimologiją Lilian aiš-kina taip: vardas Marija visuose trijuose kvepaluo-se atskleidžia moterį – skaisčiąją mergelę, motiną ir meilužę. O žodis „Lux“ – šviesą, prabangą ir geis-mą. Raidė „L“ – pirmoji dizainerės vardo raidė – sujungia žodžius „Maria“ ir „Lux“. Šie kvepalai – savotiškos meilės rūšys, išsakytos žodžiais TRULY (tikrai), MADLY (beprotiškai), DEEPLY (giliai).
Nuotraukos: Lilian DriessenTekstas: Kornelija Česonytė,
bendradarbiaujant su Raminta Bumbulyte
Tiek Lilian, tiek kvepalai – tai šios epochos idėjų ir kvapų manifestas apie naują patirtį ir kitoniškumą, pasakojantį apie po šydu paslėptą intymumą. Kal-bėdama su Lilian turėjau sutrupinti savyje prabangos ir asmeniškumo suvokimus, jos kuriamos praban-gos ir asmeniškumo formos mažai kam pažįstamos, o daugeliui – išvis nepatirtos. Dizainerė trokšta, kad žmonės susilietų su jos kurtais kvepalais kaip su meno kūriniu, pritraukiančiu, pažadinančiu ir atsklei-džiančiu ką nors nauja. Ji siūlo patirti kūrinio vien-tisumą, kokį jį patiriame būdami meno erdvėje.
Šie užuodžiami kūriniai – tarsi knyga iš trijų sky-rių, kuriuos būtina perskaityti: „Madly“ (O, mylima-sis, padaryk ir vėl taip, kad būčiau tavo...), „Deeply“ (Malonumas ir skausmas, baimė ir viltis...), „Truly“ (Aš lauksiu tavęs 1 000 metų...). Ši knyga – tai ne tik pojūčių lavinimas, bet ir visa apimantis grožė-jimasis moteriškumu, mokymasis būti karaliene, mergele, motina, maištininke.
Susitikimas su Lilian ir jos kvepalų uostymas man buvo ne tik naujas diskretiškumo suvokimas ir ankstesnių uoslės patirčių permąstymas. Lilian man buvo pradžia į savo, kaip moters, tapatumo priėmimą, giesmės moteriškumui kūrimą. Tai – pertapymas kitusių ir vis dar stipriai tebekintančių moters įvaizdžių. Įvaizdžių, kurie mums dažnai yra primetami. Galbūt reikėtų ekskursijos su teologe po Vilniaus bažnyčias, idant patirtum meno kūri-niuose nuolat kintančios šv. Marijos įvaizdžius?
130 Lamų slėnis
– lilian, jūsų nuomone, kodėl žmonės kvepinasi?– Tai – jausmas, pojūtis. Darome daug dalykų
dėl pojūčių, taip pat dėl malonumo, aistros. Esame gyvi žmonės, absorbuojantys viską, kas mus pa-liečia. Manau, kad anksčiau žmonės naudojo par-fumeriją siekdami paslėpti prakaito kvapą, netgi ligas, panašiai kaip makiažas, naudotas įvairiems trūkumams užmaskuoti. Vėliau parfumerija išsi-vystė į kažką malonaus, šį tą daugiau.
– vaikščiodama amsterdamo gatvėmis užuo-džiu daug kvepalų, tarsi moterys būtų juose iš-mirkusios. ar galėtumėte teigti, kad egzistuoja parfumerijos etiketas?
– Olandija nėra tikra parfumerijos šalis. Mūsų pamatuose glūdi protestantų religija. Nebesame la-bai religingi, bet mūsų mentalitetas paremtas pro-testantiška morale. Viskas, kas susiję su puošimu-si ar kvepalais, laikoma tuštybe. Tik pastaraisiais metais situacija pradėjo keistis ir žmonės labiau susidomėjo kvepalais. Vis dėlto Olandijoje nesaikin-gas kvepinimasis sulaukia kritiškų pastabų. Mano-ma, kad per daug kvepintis – vulgaru, kaip ir būti pernelyg pasipuošus ar demonstruoti savo turtą.
– Kaip gimė idėja sukurti kvepalus?– Tiesą sakant, tai buvo linksmas sutapimas,
nes nesu kvapų dizainerė. Aš – mados dizainerė, kurianti ir parduotuvių dizainą, ir istorijų kryptį. Mano partneris Alexas (Alessandro Gualtieri – red.) norėjo sukurti kietus kvepalus ir paprašė manęs, kad padėčiau sugalvoti dėžutę. Sukūriau dėžutės koncepciją ir jis pareiškė: „Lilian, čia ne aš, čia – tu. Daryk pati.“ Tada pasirodė kvepalai, nors vis dar dirbu su dėžute.
Mane intriguoja daug dalykų. Mane domina stul-binančios emocijos, pavyzdžiui, įsimylėjimas. Patiria-me labai stiprių emocijų, bet niekas nėra apčiuopiama. Šita metafora labai tinka ir kvepalams. Dirbdama ankstesnį darbą mačiau daug žmonių, kurie tapati-nosi su dizaineriais, kūrėjais. Tai – nesąmonė. Kuria-me daiktus kaip priemones savo pačių emocijoms atpažinti. Tai, ką suvokia publika, nebūtinai sutampa su menininko intencijomis. Daug meno kritikų, isto-rikų rašo apie meną, bet vargiai galime pasiklausti menininkų, kokie buvo jų tikrieji jausmai. Ir tai nėra svarbu. Todėl atsisakau kalbėti apie save – nenoriu, kad žmonės sietų mano darbą su biografinėmis de-talėmis. Tai, ką jaučiu, yra gerokai svarbiau nei tai, ką iš tikrųjų nuveikiau. Nenoriu sugriauti jūsų svajonių.
TRULY
132 Lamų slėnis
– minėjote žmones, kurie tapatinasi su dizai-neriais, menininkais…
– Taip, daug žmonių rašo dainas ir kuria muziką tikėdamiesi išgirsti ją grojamą per radiją ir džiugiai sušukti. Pastaruoju metu taip pat pastebėjau iš-pūstų verslų – visi stengiasi parduoti. Menininkas ar dizaineris stengiasi parduoti tarsi pardavimai įprasmintų jo kūrybą. Aš svarstau, kodėl mes tai darome, kodėl nesiliaujame... Tokia yra priežastis, kodėl viskas, ką dabar veikiu, yra būtent taip, kaip yra. Manau, kad pardavėjai nepakankamai įvertina žmogaus gebėjimą priimti savo paties sprendimus. „Jei tapatiniesi su šituo, esi daug geresnis“, arba „jei pirksi šitą meną, staiga pats tapsi ekspertu“ – mane šitos komercinės žinutės labai erzina.
– skaičiau jūsų rinkodaros manifestą ir jis skambėjo taip tarsi jūsų kvepalai yra jūsų asme-ninė patirtis. Kaip jaučiatės žinodama, kad kitos moterys gali susitapatinti su jūsų asmenine pa-tirtimi?
– Jos nežino mano tikrosios patirties, aš ją tik bandau apibūdinti. Pasirinkau „meilę“, nes tai kaž-kas, ką visi labai intensyviai patiriame. Visi žino, ką reiškia gyventi su sudaužyta širdimi, būti įsimylė-jus, skirti daug energijos kam nors savo gyvenime. Turėjau patirties darbe, kai investavau į tai, kuo tvirtai tikėjau, ir staiga viskas ėmė ir sugriuvo. Žmonės pasirašo sutartis, siekdami užtikrinti san-tuoką, užtikrinti jausmų išliekamumą, bet garan-tijų nėra, kaip ir daug kur gyvenime. Mane tai itin linksmina. Ir netgi įsimylėjus, kas dedasi? Ar tikrai esi įsimylėjęs, ar tai – tik tavo paties vaizduotė? Kaip įsitikinti? Mylint pojūčiai užvaldyti, regėjimas beveik prarastas.
– tada kodėl meilė? Kodėl kvepalai ir meilė?– Manau, kad mūsų stipriausi prisiminimai yra
susiję su meilės istorijomis. Nebūtinai įtraukiant kitus žmones, bet ką nors, į ką aistringai įdedi šir-dies. Šie dalykai tave jaudina. Manau, kad su tuo susiję vaikystės prisiminimai, nes visada esi linkęs pamiršti baisius dalykus ir prisiminti tik gražius. Maniau, kad turėjau puikią vaikystę ir neseniai at-radau, kad patyriau traumų, pavyzdžiui, santykių su tėvais srityje. Taip pat suvokiau, kad tai nebuvo jų kaltė, tai buvau aš, gyvenanti taip, kaip išgyve-nau. Mano nuomone, meilė yra užburianti – tai, ką visi patiriame skirtingais būdais.
– Kodėl kvepalai?– Anksčiau buvau labai vizuali... Be to, jau ilgą
laiką pažįstu Alexą ir jis buvo toji uoslės jėga. Kai žmonės kuria vizualų objektą, labai lengva apibrėž-ti objekto grožio ištakas. Man patinka kvepalai, nes jie kur kas gilesni, viskas susikuria tavo galvoje. Kvepalai gali man priminti gėles, bet aprašas iš esmės nėra labai svarbus.
Nors kartais aprašymai būna smagūs. Pažiūrė-jusi gerą filmą laikraščiuose perskaitau atsiliepi-mus. Jei žurnalistas jaučia filmą taip pat kaip ir aš, jei mato tuos pačius dalykus, labai vertinu jo nuo-monę ir priimu ją rimtai. Bet, manau, kad jei kuo nors labai rimtai domiesi, privalai eiti ir pats dary-ti, išgyventi emocijas, pats įvertinti.
MADLY
134 Lamų slėnis
– parfumerijos pasaulis turi tam tikras trajek-torijas: yra nišinė parfumerija ir klasikinė par-fumerija, kuri kažkokiu būdu jau perdirbta. jūs, regis, kuriate naują filosofiją. Gal galėtumėte daugiau papasakoti?
– Aš esu viskas. Galiu būti tiek klasikinė, tiek nišinė.
– taip. Norėjau pasakyti, kad nesiorientuoja-te į pardavimus, kvapų paletės apibūdinimus...
– Pastarųjų trisdešimties metų vystymasis nu-lėmė įmonės vardo ir adaptavimo rinkai plėtrą. Kadaise buvo amatininkas – žmogus, gaminantis daiktus. Jei žmonėms patiko darbai, jie pirko ir augimas vyko lėtai. Augimo proporcijos priklausė nuo gebėjimo kurti. Staiga pasirodė verslininkai, kurie orientavosi į tai, kad pinigai būtų uždirbami greitai. Dabar pradinis grandinės elementas, žmo-gus su gera idėja, yra nebereikalingas. Verslininkai orientuojasi į jau egzistuojančių idėjų perpardavi-mą. Daug metų dirbau mados srityje ir mačiau di-deles augimo ambicijas, paremtas jau sukurtų idė-jų kopijavimu. Viskas tampa vis labiau miglota. Prarandi pradinį tapatumą, nes galvoji tik apie tai, kaip uždirbti pinigų, prarandi patikimumą. Tikiu, kad jei kas nors yra labai artima tavo sielai, šito neįmanoma nukopijuoti ar sekti. Tai – visos egzis-tencijos pagrindas. Dabar daug dalykų yra gerokai
praradę proporcijas. Yra daug klastočių, tačiau kar-tu daug žmonių šypsosi sėkmė.
Yra toks jaunas menininkas. Pamiršau vardą... britas, regis, maždaug 28-erių, ir jis sukūrė tokius labai keistus tuščius paveikslus, kurie kažkaip mir-guliavo. Kažkas nusprendė, kad vyrukas nuostabus ir jo paveikslų pardavimai šovė į dangų, nors niekas nežino dėl ko. Rinkos veikimas – labai keistas me-chanizmas. Yra daug milžiniško pajėgumo meni-ninkų, o daug dalykų neturi turinio. Mano minėtas britas menininkas įrodė turintis vertės ir suvokė, kad rinka sureagavo perdėtai...
Daug metų dirbau kitiems žmonėms, bet jaučiau didelį troškimą dirbti savo pačios šaltiniui. Supratau, kad žmonės instinktyviai reagavo į mano darbus ir tai įkvėpė. Noriu pasakoti tikras istorijas, o ne suklasto-tas. Žmonės bijo neuždirbti pinigų, bijo kurti. Apmau-du. Mums reikia naujų idėjų, produktų, daiktų. Kuria-me daiktus, kad judėtume pirmyn. Nemanau, kad viskas jau yra sukurta, daug kas dar tikrai nėra.
Dabar kvepalai sulaukia daug reklamos. Pats gaminys kainuoja du eurus, įskaitant buteliuką. Nenoriu mokėti už reklamą. Tikiu, kad yra daug žmonių, kuriems nebereikia dar daugiau reklaminių skelbimų.
135Lamų slėnis
– minėjote istorijas. jūsų kvepalai pavadinti marijos vardu ir turi sąsajų su religija. Kodėl?
– Nesu religinga, bet daug žmonių yra. Religingi žmonės sukūrė istorijas, glaudžiai susijusias su jaus-mais. Aš atpažįstu šių istorijų metaforas. Už religijų slypi daug protingų, dvasingų, inteligentiškų žmonių. Religinės istorijos aiškina sielos dalyvavimą, jos stengiasi apibūdinti sielą. Yra tam tikros logikos.
Marija yra labai universalus moters simbolis. Biblijoje didžioji pasaulio dalis sukurta vyro minti-mis, o moterys – neapčiuopiamos. Vyrai myli mo-teris, bet jie nesupranta, jie siekia apčiuopti, bet negali. Todėl moterys dangstomos, jomis žavima-si, jos iškeliamos ant pjedestalo, apkaltinamos iš-tvirkimu, jei kas nors nepavyksta. Pasirinkau Ma-riją kaip sudedamąją vardo, pavadinimo dalį ir at-radau savo moteriškumą.
„Lux“ man reiškia malonumą, prabangą, geismą ir gilų troškimą. Žmogiškos emocijos – tai mano kryptis. Šiandien esame atakuojami vaizdų ir žmo-nės nesąmoningai atpažįsta senus simbolius, ku-rie yra kultūros dalis ir buvo nuolat naudojami. Net neišsilavinę žmonės instinktyviai jaučia tas kono-tacijas. Kvepalais nenoriu maištauti, bet nesitikiu visiems įtikti.
– jūsų kvepalai yra neapčiuopiami, labai sun-kiai apibūdinami.
– Žmonės dažnai turi vaikystės prisiminimų, su-sijusių su labai konkrečiais kvapais, pavyzdžiui, šviežio šieno. Manau, kad kur kas įdomesnės yra emocijos, kurias šie prisiminti kvapai sukelia. Nu-ėjau pas Alexą sakydama: „tikra meilė“ ir pradėjau jungti idėjas, kvapus, bet viskas buvo labai asoci-atyvu. Meilė, meilės suvokimas, tikra meilė iš ti-krųjų yra labai tvirta, bet ji niekad nesimateriali-zuos!
Taip pat esu dizaino mokytoja, tad mokau stu-dentus dirbti su koncepcijomis. Visada pradedame kopijuodami jau egzistuojančias formas, bet nuolat progresuojame, kol pradinių formų nebereikia. Ne-riu į savo gelmes ir dirbu atsiremdama į savo abs-trakčias emocijas. Taip pat dirba ir tapytojai. Varto-ju pažįstamą kalbą, bet noriu, kad žmonės vertintų mano darbą be išsakomų koncepcijų. Svarbiausia – pasitenkinimas, gyvybiškumas ir malonūs pojū-čiai. Mėgstu stimuliuoti žmones ir noriu perlipti per konkrečius aiškinimus. Netgi man dirbant su par-duotuvėmis, visada buvo koncepcija, bet žmonėms nereikia paaiškinimų, kad galėtų mėgautis.
136 Lamų slėnis
– rašytojai turi įsivaizduojamą tobulą skaity-toją. ar turite įsivaizduojamą tobulą uostytoją? Kas ji?
– Turiu daug moterų draugių, dirbau su jomis, skaičiau knygas apie jas, bet tai – neapčiuopiama. Kai režisierius pasirenka aktorius savo filmui, jis dirba remdamasis savo vaizduote. Akimirką, kai paverti įsivaizduotą personažą matomu, sutrikdai kitus. Todėl neviešinu savo portreto – galbūt žmo-nėms nepatiks mano išvaizda arba mano kvepalai.
Taip pat dirbau mados namams „Victor & Rolf“. Jie buvo apsėsti mados dizainerių, mados namų vai-dmens koncepcijos. Kaip moteris aš nesižavėjau tuo. Maniau, kad tai – lėlių namai ir nenorėjau būti pro-jektuojama kaip lėlė, tapatintis su lėle. Noriu suteik-ti vyrams ir moterims erdvės jų pačių vertinimui. Lenkti žmones į savo mąstymą yra banalu ir neįdomu.
– ar laužote mitą?– Nesiveržiu į spaudą tvirtindama, kad visi klys-
ta. Tiesiog sakau, kad galima ir kitaip. Noriu paro-dyti ką nors kitokio.
– sutikau daug žmonių, kurie norėjo būti ma-tomi, žinomi, kuriems svarbu mokyti kitus. jūsų koncepcija šokiruojančiai kitokia – tarsi kurtu-mėte nekoncepcinę koncepciją, bekvapį kvapą.
– Jei rytoj primesčiau savo nuomonę žmonėms, tai nesuveiktų, nes vidumi ji nėra tikra. Šitai veikia tik tada, kai gali pats matyti ir suprasti. Edukacija nėra taisyklių išmokymas. Jos pagrindinis tikslas – savo taisyklių matymas. Nėra prasmės tvirtinti, kad
DEEPLY
yra koks nors specifinis būdas. Maniškis nėra geres-nis už jų, tiesiog tokia yra realybė. Visi stengiasi da-ryti tą patį, bet dalykai gali būti išreiškiami ir patiria-mi labai skirtingai. Aš mokau, bet nenoriu tvirtinti žinanti tiesą. Tai – tik kitokia forma. Kai Alexas pra-dėjo, jis labai pyko ant parfumerijos pasaulio, bet tada atrado visą prieinamą erdvę. Jis vis dar maiš-tauja, aš – ne. Yra tiek daug dalykų, kurių niekas ne-daro, gal reiktų tiesiog atverti duris... Nenoriu jūsų šokiruoti. Noriu draugiškai paskatinti atrasti.
– jūsų partnerio sukurta „Nasomatto“ kvepalų linija labai populiari lietuvoje – visi dėl jų pamišę.
– Tikrai? Daug žmonių jų nesuprato. Galima pasakoti daug istorijų, bet galiausiai lieka kokybė. Jei tai – tik istorija ir produktas neišsilaiko, kitą kartą žmonės ieškos kitos istorijos, nes jiems bus nuobodu.
138 Lamų slėnis
– ar tikite parfumeriniais pažadais, pavyzdžiui, „su šiais kvepalais galite būti seksuali“? mačiau vaizdinę medžiagą, reprezentuojančią jūsų par-fumeriją, ir man ji pasirodė labai jausminga.
– Manau, kad esame seksualios, bet dauguma vaizdinių atspindi vyrišką viziją ir yra daug šablonų. Mano idėja – moteris, esanti savo namuose, žvel-gianti į veidrodį, sąmoningai žaidžianti, bet nesi-puikuojanti. Moterys yra jausmingos ir moka jaus-mingumą parodyti įvairiais būdais. Tai nesusiję su odos rodymu. Bet taip pat nenoriu būti kukli. Daug moterų stengiasi pamaloninti vyrus, bet moterys, kurios to nedaro, dažniausiai yra stipresnės. Dau-guma vyrų ir moterų tiksliai žino, ką jie vieni su kitais veikia. Viskas yra gyvenimo dalis: mes gun-dome vienas kitą, mėgstame vienas kitą. Tai – žai-dimas. Visi galime būti labai intelektualūs arba pa-prasti, trauka yra žmogaus dalis, dalis gyvenimo. Olandija – šalis, kur viskas gana atvira, bet tai ne-reiškia, kad visos dėvi mini sijonus. Tad taip, aš puikiai jaučiu savo seksualumą, bet man nesvarbu, nesistengiu jo parduoti. Vėlgi, tai – apie meilę, apie susitikimą, sąveiką, apie vienas kito mylėjimą. To-dėl viskas, ką turiu, kvepia juo, nešioju jį ant odos, pagalvės miegamajame, ir jis paliko savo marški-nius mano namuose, savo dantų šepetuką...
kintanti marija
MeilÉje pojúciai yra užvaldyti,
regÉjimas beveik prarastas
140 Lamų slėnis
141Lamų slėnis
142 Lamų slėnis
143Lamų slėnis
Dizainerio, scenografo Roberto Kalinkino ir jo žmonos dizainerės Agnės daiktų istorijas pradėti galima nuo to, kaip jie įžengė į vieną iš senųjų Vy-tenio gatvės sandėlių ir išvydo čia toli gražu visai ne tokį vaizdą, kokį matome dabar... Pramoninėje 150 kv. m erdvėje viskas buvo katastrofiškai ap-leista, prišiukšlinta, visur mėtėsi dėžės su čia kaž-kodėl sandėliuojamais batais... Dar buvo laiptai. Avariniai. Ir seni, dideli, angliško stiliaus langai, kuriuos Robertas pamėgo iš pirmo žvilgsnio.
Yra langai – bus ir sienos. Robertas su draugais iš patalpos išnešė visą šlamštą, nubalino sienas ir pradėjo kurti naują studiją. Iš buvusios mažutės sa-vo studijos Užupyje ir buto Antakalnyje jie į naująjį
loftą suvežė pirmuosius interjero gyventojus. Vėliau dar daugiau interjero detalių atkeliavo iš uždarytos Lietuvos kino studijos, kurioje Robertas anksčiau dirbo. Dalį daiktų Robertas ir Agnė gavo dovanų, pirko parduotuvėse bei turguose ir perdarė, o visus kitus sendaikčius aptiko pačiose netikėčiausiose vietose: pradedant šiukšlynais ir baigiant ligonine...
Pavyzdžiui, iš buvusio dispanserio Bokšto ga-tvėje jie parsivežė senovinius lagaminus. Beje, to-kių lagaminų studijoje yra daugybė, tarp jų stovi ir stilingas daktaro lagaminas, kurį Robertas net ke-tina nešioti kaip rankinę. Ir senovinis lagaminėlis fotoaparatui. Galbūt jį nešiojo koks nors garsus tarpukario fotografas?..
Nuotraukos: Augis NarmontasTekstas: Sandra Kliukaitė
144 Lamų slėnis
145Lamų slėnis
Iš buvusios kino studijos Robertas atsigabeno daugybę įdomybių – nuo senų kandeliabrų (Agnė kolekcionuoja žvakides, todėl studijoje jų yra dau-gybė), toršerų iki milžiniškų senų kino lempų, ku-rios yra ne tik interjero detalė, bet dar ir šviečia.
Iš bibliotekos Agnė sugebėjo atsitempti spintą su daugybe stalčiukų, kuriuose dabar apsigyveno jos kuriamų papuošalų žaliava, o šis studijos kam-pas primena pasaką „Alisa stebuklų šalyje“. Beje, Agnė dar kolekcionuoja senovinius porceliano ir stiklo gaminius, jų studijoje galima rasti ne vieną.
Iš vyriško studijos arsenalo – didžiulė stiklinė kolba, į kurią sumesta šimtai tuščių šovinių tūtelių. Robertas šovinius laiko čia, nes jie atrodo gražiai, o ir šiaip niekada negali žinoti, kada jų prireiks, pa-
vyzdžiui, filmavimams. Dar studijoje kabo keturios gitaros (buvo ir penkta, bet sulūžo). Robertas anks-čiau dažnai brązgindavo gitara, tačiau dabar, sako, nėra laiko. O prie gitarų ant žemės randame ir tikrą lobį – skrynią, visą sulipdytą iš kriauklių ir jūros smėlio. Tai – Roberto dovana mamai.
Didžiausią studijos plotą užima drabužiai ir visa, ko prireikia jų kūrybai ir... Čia net yra kostiumų archyvas! Jame tarsi teatre archyvuojami Roberto teatro spek-takliams, koncertams ir visokiems filmavimams su-kurti kostiumai. Taip pat lentynose jau guli žaliava – iš įvairių vietų atkeliavę audiniai ir medžiagos. Iš jų gims-ta nauja R. Kalinkino kolekcija. Jos pristatymą bus galima išvysti spalio 10 dieną. Daugiau nei šimtas vyriškų ir moteriškų drabužių rinkinių! Galite įsivaiz-duoti, kiek lentynų prireikia tokiam drabužynui...
146 Lamų slėnis
147Lamų slėnis
148 Lamų slėnis
Toliau ekskursijoje po studiją – darbo stalas, ant kurio gimsta lekalai, sukerpami pirmieji kolekcijų variantai. Čia kabo ir nedidelis stendukas su įvairių mados žurnalų iškarpomis – tai Roberto būsimų kolekcijų inspiracijos. Kaip ir krūva blizgančių ir gerai prižiūrėtų bei nužiūrėtų mados, dizaino ir me-no knygų, kurias Agnė ir Robertas vienas kitam nuolat dovanoja.
Šalia knygų – didelis baltas darbo stalas, savo-tiškai suteikiantis studijai architektų biuro įvaizdį. Čia pat išsidėsčiusi ir labai rimta siuvamųjų mašinų zona. Beje, pastarųjų studijoje yra gal šešios, tiesa, naudojamos pagal paskirtį ne visos. Jau nebevei-kiančios dar ieško savo vietos ir kada nors taps vintažinėmis interjero detalėmis. Kaip ir vadinamo-sios „oldskūlinės“ spausdinimo mašinėlės, antikva-riniai paveikslų rėmai ir jau nebeskaitomos F. Dos-tojevskio knygos.
Savo vietos studijoje ieško ir dvi Roberto ko-lekcijos – kepurių bei žirklių. Taip, Robertas ko-lekcionuoja žirkles ir kepures, deja, kol kas jos sukrautos į dėžes ir laukia geresnių laikų, kad galėtų būti parodytos plačiajam pasauliui. Šiuo metu lofte eksponuojami tik parduoti skirti Ro-berto kurti drabužiai. Vadinamasis „showroom“ įsikūręs garbingiausioje studijos vietoje – pačia-me viduryje.
Įspūdingoje spintoje taip pat rado vietą dizaine-rio surinkta medinių kurpalių kolekcija bei keletas iš koto verčiančių batų pavyzdžių, įsigytų pačiose netikėčiausiose vietose. Na, ir, žinoma, čia puikuo-jasi vertingas antikvarinis staliukas su stalčiukais – tiesiog ikona, kurią pora rado „kažkur prie kon-teinerių“... Kaip, beje, ir manekenus, ir dar daugybę gerų daikčiukų. Sunku patikėti, kokius vertingus daiktus žmonės kartais tiesiog išmeta...
149Lamų slėnis
150 Lamų slėnis
151Lamų slėnis
152 Lamų slėnis
153Lamų slėnis
Dar viena svarbi studijos erdvė – fotosesijų zo-na. Ši vieta nuolat keičiasi, mat kiekvienai fotose-sijai naudojamos vis kitos dekoracijos. Daugybę įvairiausių Roberto kurtų dekoracijų galima išvys-ti ir kitose studijos vietose. Jos sugalvotos koncer-tams, filmavimams. Po renginių visos grįžta atgal į studiją. Štai viena šiuo metu puošia studijos kam-pą, kuriame, pasak R. Kalinkino, „visi čilina“. Čia pro didžiuosius angliškus langus visada šviečia saulė, čia susirenka draugai ir klientai, čia vyksta pokalbiai, vakarėliai ir kiti smagūs dalykai. Čia – dar vienas netikėtas objektas – iš senos kino juostos nupintas stalas ir kilimas. Beje, apie kino juostas
būtų galima parašyti dar vieną istoriją. Robertas senų kino juostų turi tiek, kad net pina iš jų įvairius objektus – nuo rankinių iki baldų. Čia būtų galima atrasti net Hario Poterio istoriją...
Visoms Roberto ir Agnės daiktų istorijoms vie-tos neužteks. Pasirodo, net šiukšlynuose rasti daik-tai gali virsti tikrais interjero perliukais. Nors sen-daikčių paieškos seniai tapo nauja mados kryptimi, pabūkime tiesiog racionalūs: kam švaistyti pinigus naujiems daiktams, jei galima antram gyvenimui prikelti senus rakandus. Robertas su Agne – už daiktus su istorija!
154 Lamų slėnis
155Lamų slėnis
156 Lamų slėnis
157Lamų slėnis
158 Lamų slėnis
159Lamų slėnis
160 Lamų slėnis
161Lamų slėnis
162 Lamų slėnis
163Lamų slėnis
164 Lamų slėnis
165Lamų slėnis
166 Lamų slėnis
167Lamų slėnis
168 Lamų slėnis
169Lamų slėnis
170 Lamų slėnis
171Lamų slėnis
172 Lamų slėnis
173Lamų slėnis
174 Lamų slėnis
175Lamų slėnis
176 Lamų slėnis
177Lamų slėnis
178 Lamų slėnis
179Lamų slėnis
180 Lamų slėnis
interviu Su Seneliu
181Lamų slėnis
interviu Su Seneliu
182 Lamų slėnis
– labas, seneli. primink savo studentavimo metus. ar tada ir prasidėjo tavo kūrybinis kelias?
– Piešti pradėjau jau besimokydamas Skiemonių pradžios mokykloje, o vėliau, Anykščių gimnazijo-je, išryškėjo mano dailės gabumai, tapau mokyklos “dailininku”, piešiau plakatus, iliustravau sienlai-kraštį, tapiau dekoracijas. Stodamas į Dailės insti-tutą norėjau studijuoti tapybą, bet gavau pasiūlymą išbandyti keramiką, nes tais metais į ją nebuvo stojančiųjų. Man šis “„ugnies menas“ patiko ir liko visam gyvenimui. Be manęs, grupėje buvo dar dvi mergaitės, o visame įvairių specialybių kurse – 40 studentų, kurių būta ir vyresnių, ir kitakalbių. Visi dėstytojai buvo žinomi dailininkai ir teoretikai. Jiems ir mums, studentams, lengva nebuvo – slė-gė sunkūs pokario metai. Tačiau nepritekliai neuž-gožė jaunystės šėlsmo: rengėme mokslines kon-ferencijas, parodas, spektaklius, šokius, ekskursi-jas, sportavome.
Nuotraukos: Robertas RiabovasTekstas: Barbora Adamonytė
ilniaus dailės akademijos keramikų kie-melį ir jo stogus pažinau dar vaikystėje, su pussesere ir pusbroliu žaisdama slėpynių, kol mūsų senelis kitiems dėstė keramikos meną. Dabar smagu vaikščioti tais pačiais koridoriais, kur prabėgo senelio jaunystė bei brandus amžius, kur jo buvo tiek at-rasta, išmokta, kurta, mylėta, gyventa ir atiduota. Didžiuojuosi galėdama pristatyti savo senelį – gerai žinomą šios srities meistrą, pedagogą, kritiką bei teoretiką profesorių Juozą ADOMONĮ.
183Lamų slėnis
184 Lamų slėnis
185Lamų slėnis
– ar svarbu vieta ir nuotaika?– Labai! NDailės institutas įsikūręs romantiš-
kiausioje Vilniaus miesto vietoje – gražiame Ber-nardinų vienuolyno ansamblyje. Čia aš praleidau šešerius studijų metus ir visą gyvenimą būdamas dėstytoju, katedros vedėju ir profesoriumi. Įvairios pareigos atėmė daug jėgų ir laiko iš kūrybos, bet yra ką prasmingo ir gražaus prisiminti.
– Kūrėjų ir kultūrų įtaka.– Pirmiausia – mano mokytojai – keramikai, piešė-
jai, tapytojai, skulptoriai bei architektai. Su pastaraisiais teko daug bendradarbiauti kuriant architektūrinius objektus Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje ir Maskvoje.
Mane domina visos kultūros, tačiau įtakos turė-jo Pietų ir Vidurio Europos kultūra, dailė. Čia teko lankytis muziejuose, parodose, dalyvauti kūrybi-niuose simpoziumuose. Ypač artimi ryšiai buvo su latviais, estais, čekais, lenkais ir vengrais. Keletą kartų lankiausi Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Ven-grijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, kartą – Anglijoje, Austrijoje, Norvegijoje ir Vidurinėje Azi-joje, o ilgiausiai – Ispanijoje ir JAV. Visur turėjau draugų ir pažįstamų. Iš jų gaudavau įdomios infor-macijos – knygų, katalogų, žurnalų. Aš dariau tą patį skleisdamas mūsų spaudinius, kviesdamas į simpoziumus.
186 Lamų slėnis
187Lamų slėnis
– postmodernizmas aiškiai juntamas tavo kū-ryboje. Kodėl būtent ši kryptis?
– Aš pergyvenau vadinamąjį socialistinį realiz-mą, kai mus mokė tik keramikos amato ir liaudies meno interpretacijų. Po gūdaus sovietinio atšilimo jaunieji dailininkai pradėjo kreipti dėmesį į moder-nizmą. Mane ypač paveikė apsilankymas didžiulė-je IAC tarptautinėje keramikos parodoje Prahoje (1962 m.), kur dominavo modernistiniai kūriniai. Beje, tokių kūrinių pageidavo mūsų jaunieji archi-tektai. Taip ir tapau modernistu, o dabar mane ža-vi postmodernistinė kryptis. Ji atitinka laiko dvasią, galima daug eksperimentuoti. Tai aš ir darau: ke-ramiką derinu su medžiu, metalu, stiklu ir kitomis medžiagomis, ieškau konceptualių sprendimų.
– didžiausia kūrybinė nesėkmė?– Keramikos srityje nesėkmių būna daug, kai
aukštoje temperatūroje nepageidaujamai pasikei-čia glazūrų struktūra ir spalva, gaminiai suskyla, sulimpa ir kt. Gaila, kad pastaraisiais metais kei-čiantis architektūrinių objektų savininkams, daug mano ir kitų keramikų kūrinių dingo be žinios.
– Ką laikai didžiausiu savo kūrybos vertinimu ir įvertinimu?
– Pačiam tai padaryti sunku. Akcentuočiau ke-letą didesnių architektūros darbų, dvylika asmeni-nių parodų, tris suorganizuotus tarptautinius kera-mikos simpoziumus Vilniuje, du parašytus ir pre-mijuotus vadovėlius, keletą sudarytų taikomosios dailės albumų ir katalogų bei parašytų straipsnių. Bene svarbiausia, kad per 50 pedagoginio darbo metų mokiau daug gabių, dabar žinomų keramikų. Aš pats įvertintas nusipelniusio meno veikėjo var-du, LDK Gedimino ordinu, Lietuvos Vyriausybės premija ir kitomis premijomis bei diplomais.
188 Lamų slėnis
189Lamų slėnis
190 Lamų slėnis
191Lamų slėnis
192 Lamų slėnis
193Lamų slėnis
194 Lamų slėnis
195Lamų slėnis
– Kuo būtum, jei ne keramiku?– Turbūt staliumi arba, kaip dabar sakoma, –
dizaineriu, nes nuo vaikystės mėgau statyti, kons-truoti. Ypač patinka medžio darbai. Mūsų bute pa-gal architektės, daug metų projektavusios baldus, tavo senelės Brigitos projektus daugumą baldų pasidariau pats, taip pat visą įrangą dirbtuvėje. Sa-vo rankomis kolektyviniame sode šalia Vilniaus pasistačiau gražų namą ir dirbtuvėlę. Anksčiau pats pasitaisydavau laikrodžius, radijo, televizijos apa-ratus, automobilius. Galbūt tai tėvo genai. Jis, bū-damas puikus stalius ir dailidė, sugebėjo daug ką padaryti pats, su motina mėgo lauko darbus, laikė gyvulių ir bičių.
Beje, mano senelis Juozas taip pat buvo stalius ir liaudies dirbinių meistras. Jo gražiai drožinėtų verpsčių galima rasti Pauliaus Galaunės knygų rin-kiniuose. Taigi štai – senelių ir prosenelių genai tęsiasi. Tavo tėtis skulptorius daugiausia kuria iš medžio, o tu – būsima dizainerė – pratęsi šią tra-diciją.
– ar tiesa, kad mano ir pusbrolių žaislai buvo panaudoti meniniais tikslais?
– Taip. Aš jūsų miniatiūrinius žaisliukus sukišau į stiklinę kolbą ir 2004 m. dalyvavau parodoje “„Žaisliukas“. Manau, tai įdomu ir jie išliks ilgam, kaip jūsų vaikystės prisiminimas.
196 Lamų slėnis
Seneliui baigus profesoriauti Vil-niaus dailės akademijoje, dirbtuvėje ir toliau praleidžiamos ištisos valan-dos eksperimentuojant ir kuriant, močiutė negali prisišaukti vakarie-nės, o mums, vaikaičiams, ir toliau džiugu iš arti pažinti meno pasaulį.
197Lamų slėnis
198 Lamų slėnis
199Lamų slėnis
Laimingo vaiko kambarysMažos pėDutės – DiDeLės svajonės
201Lamų slėnis
LevanDų princesė
Staliukas su kėde “Haricot” (Laurette, Prancūzija) ir lova “Le Lit Rond” (Laurette, Prancūzija) – iš interjero parduotuvės “ornamentum”
Tikros princesės žino, kad levandos, čiobreliai, alyvos ir švelniai sunokusios slyvos – tai nauja, tik dar tobulesnė rožinė!
Nuotraukos: Robertas Riabovas
203Lamų slėnis
inDėnas ir triušis
Raštuotos lino pagalvėlės ir vaikiška patalynė – iš parduotuvės „LoveLy Home Idea“Triušis LaPiNoS – iš „degLIngoS“ šeimos
indėniškų istorijų smagiausia klausytis dviese. Ypač, jei tavo kompanionas – ilgaausis triušis, o vigvamas – iš jaukaus lietuviško lino...
205Lamų slėnis
Mažojo Da vinci gaLerija
Vaikiški botukai ir kelioninis lagaminas – iš elektroninės parduotuvės www.stephenjoseph.lt
Kartais unikalios idėjos gimsta su-siruošus į lauką, aunantis mėgsta-miausius botukus, svajojant apie lietaus prilytas balas. Gerai, kad spalvoti pieštukai – visada šalia, o šedevrų galerijoje dar liko šiek tiek vietos...
207Lamų slėnis
guLbių ežeras
Sijonėlis ir suknelė “Angel Face” – iš parduotuvės “BamBIzzI”
Kiekviena gulbė ruošiasi svarbiausiam savo gyvenimo šokiui. Kol aplodismentai paskelbs spektaklio pradžią, svarbiausia – įsijausti į būsimą vaidmenį.
209Lamų slėnis
kaD niekas nepaMirštų...
Prie sienos tvirtinamos medinės raidės – iš „sPalvotų raidžių“ fabrikėlio
Kas sakė, kad lengva įsiminti tokį gražų vardą?! Ypač, jei girdi jį tik kokį trečią mėnesį... Tada labai padeda kalbančios sienos.
210 Lamų slėnis
211Lamų slėnis
geniaLus kūrybinis chaosas
“Lamų slėnio” skaitytojos Dainės ir jos mažo labai laimingo ir linksmo berniuko jono kambarys saulės nubučiuotoje Maltoje.
Norint tapti genijumi, reikia visai nedaug: supratingų tėvelių, molberto, labai patogios kėdutės ir nedidelio kūrybinio chaoso (jį sukurti – smagiausia tapimo genijumi dalis).
Nuotraukos: Dainė Pranaitytė
212 Lamų slėnis
3
1. Suknelė „BéBé“ „Talc“2. ŠvieSTuvaS “lumidea” v3. STaliukaS ir kėduTė “HaricoT” “ornamenTum”4. PaGalvėlė “vaikų SalonaS”5. kuPrinė “dinozauraS” www.STePHenJoSePH.lt
1
213Lamų slėnis
4
2
5
214 Lamų slėnis
3
1. merGaiTiŠkoS kelnėS “PockeT PanTS” “mummymoon”2. BaTukai d.J.m. STudio3. SuPamaS arkliukaS “drauGiŠki žaiSlai”4. nuoTraukų rėmeliS TooTa.lT
215Lamų slėnis
1 2
4
216 Lamų slėnis
1. PaGalvėlėS “miniTexTile”2. lieTSarGiai “Pelėda”, „Beždžionėlė” www.STePHenJoSePH.lt3. marŠkinėliai „zorrro“ „SmallaBle“ 4. FoTeliukaS “le PeTiT laPin” “ornamenTum”5. lėlių nameliS ir žaiSlai “vaikų SalonaS”
3
217Lamų slėnis
1 2
54
218 Lamų slėnis
Nuotraukos: Aline CaronTekstas: Algė Ramanauskienė
ALINE CARONMeno redaktorė, maisto fotografė ir stilistė
E-dienoraščio “My Little Fabric” autorėGyvena Paryžiuje, Prancūzijoje
– laba diena, aline. Kaip jums šiandien sekėsi? – Puikiai. Šiuo metu dirbu su kulinarine knyga,
Paryžiuje šviečia saulė. Taigi galiu svaigti savo so-de, gryname ore, ir tai – nuostabu. Be to, man labai patinka knygos siužetas, bet daugiau apie ją pasa-kyti negaliu, susisiekime 2013 metais (juokiasi). Kadangi orai gražūs, šįryt paplaukiojau, nuvažiavau dviračiu ir prisipirkau visko, ko reikia kepsnių va-karėliui su draugais – dievinu tokias dienas!
– turite gana nemažai talentų! Kuris – maisto fotografija, grafinis dizainas ar rankdarbiai – jums pačiai arčiausiai širdies?
– Sunku išskirti, juk tai – visuma, o aš mėgstu viską susieti. Man labai patinka rankų darbas, ypač keramika – net nepastebiu, kaip prabėga laikas, kai ja užsiimu! Bet jeigu privalėčiau rinktis, neabejo-dama sakyčiau – grafinis dizainas ir knygų iliustra-vimas. Įgijau tokį išsilavinimą, nuo to prasidėjo ma-no karjera ir tie dalykai jau tapo mano savastimi. Norėčiau ir toliau derinti maistą, grafinį dizainą ir iliustravimą – tai esu pradėjusi daryti su „Charlotte aux framboise“.
219Lamų slėnis
220 Lamų slėnis
– visa, ką kuriate, labai miela. Iš kur tas sal-dumas?
– Labai ačiū! Tai, be abejonės, kyla iš mano nuo-taikos ir charakterio. Mėginu įžvelgti geruosius da-lykus ir mėgautis tuo, ką darau. Mėgstu darbus, susijusius su vaikų pasauliu, man labai patiko kur-ti knygą „Les Goûters rigolos“ („Smagūs priešpie-čiai“).
– Kaip prasidėjo jūsų romanas su maistu?– Tai prasidėjo, kai buvau labai jauna. Duktė vis-
ką paveldėjo iš gurmano tėvo... (Juokiasi.)
– o iš kur tas ypatingas dėmesys italų virtuvei ir viskam, kas itališka?
– Tikriausiai dėl mano tolimų itališkų šaknų iš motinos giminės. Ir ne tik – kai buvau visai mažy-tė, mano tėvas dirbo Italijoje ir parsivesdavo mus, prisiragavusius makaronų, padažo ir sūrio, – tai buvo gryniausios laimės akimirkos.
Be to, italų virtuvė yra paprasta, jos pagrindas – kokybiški, gavę saulės produktai: pomidorai, pui-ki mocarela di buffala, bazilikai ir alyvuogių aliejus – šis patiekalas toks nuostabiai paprastas, kad širdį patepa tarsi balzamu. Italų virtuvė ir bendra-vimas, dalijimasis, nepretenzingi šeimos patiekalai suteikia daug laimės. (Mano mylimasis taip pat italų kilmės, čia irgi turbūt galima įžvelgti ženklą...)
– ar esate pagaminusi tokį patiekalą ar sal-dumyną, kuriuo labai didžiavotės?
– Viskas, kas patinka mano svečiams. Kai jus pagiria, kad valgis buvo labai gardus, ir paprašo recepto – vadinasi, jūs laimėjote! Didžiuojuosi, kai pavyksta sudėtingas patiekalas, bet aš ruošiu ir mažyčių paprastų skanėstų, kurie teikia malonumą vaišių pabaigoje, pavyzdžiui, morengai (meringues) arba keksiukai (cannelés bordelais). Dažnai iškepu migdolinių sausainukų (macarons). Žmonės būgš-tauja, kad tai sudėtinga, bet aš pasidaliju su jais įvairiomis gudrybėmis ir jiems pavyksta. Nesvarbu, ar patiekalas paprastas, ar sudėtingas, jeigu jis skanus ir gražus, jaučiu pasididžiavimą.
– ar prisimenate skaniausią dalyką, kokį kada nors teko ragauti?
– Sunku atsakyti, nes man gali patikti ir „Keturių sūrių“ pica prašmatniame penkių žvaigždučių res-torane. O juk patiekalų tiek daug! (Beje, mano at-mintis – kaip žuvies!)
221Lamų slėnis
222 Lamų slėnis
223Lamų slėnis
Jums reikės:250 g grietinėlės250 g kokosų pieno 80 g cukraus2 želatinos lapelių
Procesas:Įmerkite želatinos lapelius į šaltą vandenį. Užvirinkite grietinėlę, kokosų pieną ir cukrų. Nu-
kelkite puodą nuo ugnies, palaukite 2 minutes ir supilkite želatiną. Pamaišykite, kad želatina ištirptų. Supilstykite „Panna Cotta“ į mažus indelius ir palikite šaldytuve 3 val., kad sustingtų.
KOKOSINe „PANNA COTTA“
224 Lamų slėnis
– Įsivaizduokite, kad tenka pasirinkti pasku-tinį patiekalą gyvenime... Kas tai būtų?
– Olialia, aš tikra gurmanė, taigi sąrašas bus ilgas! Sakyčiau, skrebučiai su naminiu žąsų kepe-nėlių paštetu (foi gras), taurė (arba dvi) „Chianti classico“, sotus makaronų patiekalas su gorgon-cola, rikota, graikiniais riešutais ir Parmos kumpiu (arba su geriausiu pasaulyje kumpiu Pata negra!), dar gali būti pievagrybių ir pinijų sėklų (ar ne tokia buvo mano paskutinė vakarienė?), o pabaigai – sūriai: kamamberas, korsikietiškas avių sūris (to-me de brebis corse) ir galiausiai – „Pierre Hermé“ sausainukai su pistacijomis ir rūgščiomis vyšnio-mis (macaron pistache / griotte) ir „Häagen-Dazs“ grietininiai vaniliniai ledai su makadamijų riešutais – juk sakiau, kad esu gurmanė...
– Kokios jūsų mėgstamiausios vietos pava-karieniauti paryžiuje?
– Tai priklauso nuo nuotaikos, sakyčiau, „Le Septime“ per pietus – nepranokstamo paprastumo virtuvė, o „L’Escarbille“ – vakare pasimėgauti pui-kiais vynais ir tradicinės prancūziškos virtuvės pa-tiekalais. Tačiau Paryžiuje atsiranda vis naujų vie-tų, visų aš toli gražu dar nesu apėjusi.
– Kur ieškote įkvėpimo?– Žvalgausi aplink save, po pasaulį ir stebiu nau-
jai sutiktus žmones. Mane užburia augalų ir spal-vų pasaulis. Pasisemiu įkvėpimo iš žurnalų ir, ži-noma, interneto, o daugiausia – jau keletą mėnesių – iš nuostabaus tinklalapio „Pinterest“. Tačiau pri-reikia nemažai laiko, kartais reikia sugebėti atsi-riboti ir pripažinti, kad greitis, kokiu šiais laikais pasaulyje cirkuliuoja vaizdai ir idėjos, mane kiek gąsdina. Kai kam tai paskatina kūrybiškumą, bet kartais sunku suvaldyti visa, kas sukuriama.
– o kurgi ieškoti įdomių daiktų?– Taip pat internete, pavyzdžiui, „Etsy“. Labai
žaviuosi skandinavų dizainu, bet Paryžiuje gana sudėtinga jo aptikti. „Merci“ verste užversta gerų ir gražių daiktų, bet jie dažnai baisiai brangūs. Ge-riausia daiktų ieškoti sendaikčių parduotuvėse (provincijoje) ir perdaryti. Be to, visada įmanoma pasidaryti ką nors savo rankomis, perkurti daiktus iš „Ikea“, juos derinti su dizainerių kūriniais, kurių įsigyju tinklalapyje „Madeindesign“. Taip pat esu prancūzės Caroline Gomez gerbėja, jos „slow de-sign“ darbai – puikūs ir tikslūs (teisingi). Daiktų spalvos taip pat labai svarbios, išdrįskite įsivaiz-duoti daiktą kitokių spalvų ir suteikite jam naujos gyvybės. Dažus aš perku iš „Farrow and Ball“ ir „Little Greene“.
225Lamų slėnis
226 Lamų slėnis
227Lamų slėnis
228 Lamų slėnis
Skrebučiai su naminiu žąsies kepenė-lių paštetu (foi gras) Taurė (arba dvi) „Chianti classico“Sotus makaronų patiekalas su gor-gonzola, ricotta, graikiniais riešutais ir Parmos kumpiu (arba su geriausiu pasaulyje kumpiu Pata negra!) Pievagrybiai ir pinijų sėklosSūriai: kamamberas, korsikietiškas avies sūris (tome de brebis corse)Pierre Hermé sausainiukai su pistacijomis ir rūgščiomis vyšniomis (macaron pistache / griotte)„Häagen Dazs“ grietininiai vanili-niai ledai su makadamijų riešutais
Paskutinė vakarienė
– Neseniai persikėlėte į naujus namus. Kokie jie? – Dekoravimas toli gražu nebaigtas. Mes patys
gaminame nemažai sau tinkamo dydžio baldų, o tam reikia laiko. Viskas balta – aš noriu, kad erdvė būtų išgryninta, bet šilta – su spalvų ir medžio ak-centais. Virtuvė – pačiame būsto centre, ji atvira. Tai svarbiausia mūsų gyvenimo erdvė, nedidelė, bet drauginga. Ji atspindi viso būsto dekoravimo liniją, padengta baltu laku, su mediniu darbastaliu ir melsvų tonų ispaniškų plytelių indauja. Stengia-mės rasti pusiausvyrą tarp atkurtų senų, savo ran-komis sukurtų, perdarytų daiktų ir kelių naujų – tokių kaip „Hay“ kėdės ar „Caroline Gomez“ stale-lis lenktomis kojomis (konsolė).
– Kokia šiuo metu mėgstamiausia jūsų spalva? – Gal todėl, kad vis dar vasara – mėtų ir geltona.
– Kas gyvenime jums patinka labiausiai? – Laisvė ir kaita, kasdien atrasti vis naujų daly-
kų, naujų skonių ir sutikti naujų žmonių!
229Lamų slėnis
6 privalumai visapusei burnos sveikataiLISTERINE® TOTAL CARE – pažangiausias iš visų LISTERINE®. Naudojant du kartus per dieną:1. Naikina burnos bakterijas2. Sumažina dantų apnašas ir akmenis3. Palaiko sveikas dantenas4. Saugo dantis nuo ėduonies ir stiprina emalį5. Palaiko natūralų dantų baltumą6. Suteikia iki 24 val. trunkančią burnos gaivą
PAŽANGIAUSIAS VISŲ LAIKŲ LISTERINE®
PRISIDĖKITE PRIE DAR VIENO įKVEPIANČIO žURNALO “LAMų SLĖNIS” NUMERIO!
mkPare
AČIū, KAD tiKite
MūSų IDĖjA.
Recommended
